Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
oqtomberi 2011
profesiulizrdisTvis
axali xedvaTanamedrove
midgomebi
globalizaciis saxeliT
fotoebiT miRebuli
STabeWdileba
qarTul sufraze
dabrunebuli
qarTuli gemo
damRleliantraqti
dafiqrdi daklikebamde
gamomcemeli:
`saqarTvelos univer-
sitetis” socialur mec-
nierebaTa skola;
redaqtori:
maia დემეტრაשვილიdamkabadonebeli:
naTia banZelaZe
sakontaqto informacia:
kostavas q. 77a
el.fosta [email protected]
T: 241144
me-2 gv.
me-3 gv.ხ
me-6 gv.
me-6 gv.
me-7 gv.
me-2 gv.
me-4-5 gv.ხ
I HAVE AIDS
Please hug me
I cant’t make you sick
me-7 gv.
ra aris aivi? ra aris Sidsi? saidan modis? rodis gadadis aiv in-
feqcia Sidsis stadiaSi? rogor gadaecema aivi? rodis da rogor
SeiZleba aiv infeqciis dadgena? ra simptomebi aqvs? rogor unda
aviciloT Tavidan inficirebis safrTxe? SesaZlebelia Tu ara aiv
infeqciisagan gankurneba? ra informacia aqvs sazogadoebas am
Temis Sesaxeb?
es im kiTxvebis arasruli CamonaTvalia, romelic sazogadoebis am
epidemis Sesaxeb ainteresebs.
aiv/Sidsis warmoSobasTan dakavSirebiT sxvadasxva versia arse-
bobs, Tumca zustad damowmebuli maTgan arcerTi aris. mecniere-
bis nawili miiCnevs, rom Sidsis virusi evropelebisa da
amerikelebis mier afrikis kontinentis aneqsiis dros gaCnda. am
periodSi amerikelebi afrikelebze laboratoriul cdebs
atarebdenen, maT Soris Sidsis virusTan dakavSirebiTac. es
virusi xelovnurad miiRes da Semdeg ukve gavrcelebac hpova.
mecnierebis sxva nawils Tu mivendobiT, Sidsis virusi warmoiSva
afrikis kontinentze, sadac maimunis jiSi ”mwvane antria“ cx-
ovrobs. mecnierTa azriT, swored am maimunis organizmSi ganvi-
Tarda virusi. TeTrkanianma monadirem maimunis xorci Wama da
virusic gavrcelda.
1981 wels aiv/Sidis aRweris Sedegad, pirvelad igi aSS-Si homose-
qsual mamakacebs Soris aRmoaCines, saqarTveloSi ki Sidsis
pirveli SemTxveva 1989 wels dafiqsirda.
miuxedavad imisa, rom dRes saqarTveloSi xSirad saubroben am
epidemiaze, mis Sesaxeb mcire ram Tu ician. da mainc ra aris aivi?
ana filauri
gagrZeleba me-2 gverdze
roca anTropologebma msoflioSi SemorCenili
primitiuli kulturebis nimuSebis kvlevaTa
Sedareba daiwyes, maT moulodneli ram aRmoaCines -
afrikis yvelaze izolirebuli tomebica da wynari
okeanis Soreuli kunZulebis macxovreblebic erT-
nairad xsnidnen, Tu ra aris axali ambavi... im macnee-
bis Tvisebebic kierTnairi iyo, romlebic axal ambebs
krefdnen da avrcelebdnen... istorikosebma
daadgines, rom amgvari axali ambebis ZiriTadi Rire-
buleba mas Semdeg ar Secvlila. xalxi mTeli is-
toriis manZilze erTmaneTs erTnair axal ambebs
ucvlida, mniSvnelovania is faqti, rom informaciis
samarTlebrivi regulireba SedarebiT gvian daiwyo.
amitomac SedarebiT „axali“ normatiuli aqtebi mo-
qmedebs am sferoSi.
CvenTvis informaciis Tavisuflebis ZiriTad garan-
tad miiCneva: evropuli konvencia - muxli 10;
saqarTvelos konstitucia - muxli 24 da 41;
saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsi - III
Tavi.
informaciis Tavisuflebas Seexeboda saqarTvelos
axalgazrda iuristTa asociaciasTan (saia) arsebuli
mediis samarTlebrivi dacvis centris mier, evraziis
partinorobis fondis mxardaWeriT, Catarebuli
treningi bazaleTze.
treningze stundentebi gaecnen sakiTxebs: informa-
ciis Tavisuflebis arsi, informaciis saxeebi, sa-
jaro informaciis gacemis vada da sxva. informaciis
Tavisufleba, Jurnalisturi saqmianobis erT-erTi
ZiriTadi instrumentia. amitom iq myofi studente-
bis informirebis mizniT, koordinatorebma detalu-
rad ganixiles CamoTvlili Temebi.
treningi profesiuli zrdisTvisTaTia mumlaZe
saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsis 37-e
muxlis Tanaxmad, yvelas aqvs ufleba moiTxovos sa-
jaro informacia misi fizikuri formisa da Senaxvis
mdgomareobis miuxedavad da airCios sajaro informa-
ciis miRebis forma, Tu igi sxvadasxva saxiT arsebobs,
agreTve gaecnos informacias dedanSi.
informaciis ramdenime saxe arsebobs, esenia, sax-
elmwifo, profesiuli, komerciuli an piradi saidum-
loeba. saxelmwifo saidumloeba aris informaciis
saxeoba, romelic moicavs saxelmwifo saidumloebis
Semcvlel monacemebs Tavdacvis, ekonomikis, sagareo
urTierTobebis, dazvervis, saxelmwifo usafrTxoe-
bisa da marTlwesrigis dacvis sferoebSi.
rac Seexeba profesiul saidumloebas, mas miekuTvneba
infromacia, romelic sxvisi piradi an komerciuli
saidumloebaa da pirisTvis cnobili gaxda profesiuli
movaleobis SesrulebasTan dakavSirebiT.
komerciuli saidumloeba ki aris nebismieri sxva in-
formacia, romlis gamJRavnebam, SesaZloa, ziani mi-
ayenos piris konkurentunarianobas.
personaluri monacemebis pirad saidumloebad miCnevis
sakiTxs, garda kanoniT gaTvaliswinebuli SemTxvebisa,
wyvets piri, romlis Sesaxebac arsebobs konkretuli
informacia.
miuxedavad informaciis saxeobisa, sajaro dawese-
buleba valdebulia gasces sajaro informacia dauy-
onebliv an ara ugvianes 10 dRisa. informaciis gacemaze
uaris Tqmis SemTxvevaSi gasaCivreba SesaZlebelia ad-
ministraciuli wesiT da Tu Sedegs ver mivaRwevT,
Semdeg SegviZlia sasamarTlos mivmarToT.
rogorc treninigis erT-erTma monawilem, minda
aRvniSno, rom seminarze ganxiluli Temebi ucxo da
amavdroulad mniSvnelovani aRmoCnda Cemi profesiuli
zrdisTvis. garda seminarisa, zemoT xsenebul TemebTan
dakavSirebiT, studentebisTvis Catarda praqtikuli
savarjiSoebi. monawile studentebi darwmunebulni
arian, rom treningze miRebuli informacia da
praqtikuli davalebebi maT profesiuli saqmianobis
SesrulebaSi daexmarebaT.
treningi or dRes gagrZelda da masSi monawileobas
iRebda sxvadasxva universitetidan 16 studenti, ker-
Zod, studentebi miwveulebi iyvnen „saqarTvelos uni-
versitetidan“, ”kavkasiis mediis skolidan”,
saxelmwifo universitetidan da ilias saxelobis sax-
elmwifo universitetidan. treningis dasrulebis
Semdeg TiTeul students specialuri serTifikati
gadaeca.
ra aris Sidsi? samwuxarod, arsebul realobaSi es ori
cneba erTmenTTan aris gaigivebuli, rac arasworia.
aivi aris adamianis imunodeficitis virusi, romelic
azianebs imunuri sistemis garkveul ujredebs (CD4),
romlebic organizms sxvadasxva infeqciebisagan icavs.
virusi retrovirusebis qvejgufs miekuTvneba.
ujredSi SeWris Semdeg aivi aferxebs mis normalur
funqcionirebas da aqcevs axali virusebis warmomqm-
nel ”fabrikad“. am umniSvnelovanesi ujredebis
ganadgureba TandaTan asustebs imunur sistemas da
organizmi veRar ewinaaRmdegeba sxvadasxva, janm-
rTeli adamianisaTvis uvnebel virusul da baqteriul
infeqciebs, kibos ujredebis gamravlebas. es aris
virusi, romelic iwvevs daavadebas Sidsi.
a - damianis
i - munodeficitis
v - irusi
Sidsi - es ukve SeZenili imunodeficitis sindromia da
aris klinikuri mdgomareoba, rodesac aiv infeqciiT
dazianebuli imunuri sistemis funqcia ukiduresad
daqveiTebulia da sxvadasxva organoebis mZime infeq-
ciuri dazianebiT, sxeulis wonis mniSvnelovani
daqveiTebiT, pnevmoniiT, tuberkulioziT,
onkologiuri daavadebebiT vlindeba. es aris
daavadeba, romelic gamowveulia aiv-iT. daavadeba
gamoxatulia garkveuli simptomebiT da saWiroebs
eqimis droul meTvalyureobas.
S - eZenili
i - muno
d - eficitis
s - indromi
aivi aris virusi, romelic azianebs imunur sistemas,
Sidsi ki daavadebaTa kompleqsia, romelic aiviT da-
sustebuli imunitetis mqone adamians uviTardeba.
Sesavali romelic statias aqvs msurda, rom garkveu-
lad gzamkvlevi yofiliyo im Temisa Tu problemisa
romelzec unda visaubroT. rogorc ukve aRiniSna Tema
,,aiv/Sidsi“ TavisTavd uamrav kiTxvas badebs, kiTxvebs
romlebzedac pasuxi rogorc wesi saqarTvelos
mosaxleobis mcire nawils aqvs.
aiv epidemia moulodnelad daatyda Tavs kacobriobas,
is agrZelebs Setevas da TandaTan ipyrobs axal sax-
elmwifoebsa Tu kontinentebs.
aqtualuri Temebi
dasawyisi pirvel gverdze albaT dameTanxmebiT, rom sazogadoebis informireba
konkretulad am sakiTxze upirvelesad, media
saSualebebis meSveobiT xdeba. saqarTveloSi sazoga-
doebis did nawils ar aqvs zusti pasuxi statiaSi das-
mul uamrav kiTxvaze, an Tu rame icis xSirad mcdaria
da ara zusti. eqspertta umetesoba adasturebs, rom
xalxSi arsebuli SiSi da panika rasac aiv pozitiuri
adamianebi iwveven, xSirad swored informaciis nakle-
bobiT aris gamowveuli.
garda imisa, rom media saSualebebis meSveobiT sru-
lyofili informacia sazogadoebas ar miewodeba, ar-
sebobs meore problemac: is informacia rac Suqdeba
xSirad damaxinjebulia.
crurwmenebi, janmrTeloba, seqsi, oblebi, global-
izacia, siRaribe, narkotikebi - damaintrigebeli
Temebis arasruli CamonaTvalia, Tumca sakmarisi imis
saTqmelad Tu ratom ipyrobs aiv epidemia mediis yu-
radRebas. Suqdeba ZiriTadad epidemiis fataluri
Sedegebi da ara is Tu rogor cocxloben adaminebi,
visac uSualod es epidemia Seexo.
imis gamo, rom Cveni moqalaqeebi aiv/Sidsis Sesaxeb ara
aiv pozitiur adaminebTan piradi kontaqtis sa-
fuZvelze, aramed mediis saSualebiT iRebs informa-
cias, mas-medias aiv epidemiasTan mimarTebaSi codnis,
qceviTi modelirebisa da sazogadoebrivi azris
formirebaSi gadamwyveti funqcia eniWeba. medias Seu-
Zlia xeli Seuwyos garkveuli stereotipebis rRvevas
an formirebas imis miuxedavad Seesabameba Tu ara is
simarTles.
rodesac media arazust/araswor terminologias
iyenebs, magaliTad, rogoric aris: “SidsiT das-
nebovneba” an ,,testirebam aCvena, rom mas aqvs Sidsi“,
zogjer am yovelives imiT amarTleben, rom sazoga-
doebam mxolod termini “Sidsi“ icis, xolo termini
aiv-infeqcia“ samedicino sferos muSakebis samsaxure-
obrivi moxmarebisTvisaa gankuTvnili. arada swored
mediam unda ganumartos sazogadoebas Tu ra gansx-
vavebebia ”aiv-infeqciasa“ da ,,Sidss“ Soris.
am problemis fonze 1998 wels gaerom SeimuSava
rekomendaciebi masobrivi informaciis saSualebebis
muSakTaTvis saidanac or yvelaze mTavars gamovyofT:
mTavaria - ar avno; Tu eWvi gepareba gaCumdi!
sazogadoebrivi gaerTianeba ”bemonis“ organiza-
torobiT JurnalistebisTvis imarTeba treningi. maTi
ZiriTadi azri da daniSnuleba swored arsebuli
xarvezis aRmofxvraa. treningis Sedegi sakuTar Tavze
vigrZeni, rodesac 2010 wels analogiuri treiningi
gaviare.
me ukve vici:xelis CamorTmeviT nacnoboba gadadis,
aiv/Sidsi - ara; kocniT siyvaruli gadaadis,
aiv/Sidsi - ara; saubriT informacia gadadis,
aiv/Sidsi - ara; CaxutebiT siTbo gadadis, aiv/Sidsi
ara
eqspertebis azriT, dRes orgvari aiv epidemia arse-
bobs: TviT daavadebis epidemia da SiSis, umecrebis,
gakicxvisa da koleqtiuri gaucxoebis epidemia, Tumca
ase iyo yovlTvis - kacobriobis arsebobis gan-
mavlobaSi epidemiebis mimarT SiSi adamianebis gau-
marTlebeli da sastiki devnis mizezi xdeboda.
aiv-Tan asocirebuli stigma (berZn. Stigma - laqa, iar-
liyi) da diskriminacia globaluro movlenebia, is
gvxvdeba msoflios yvela qveyanaSi. maTi warmoSobis
mizezebi mravalgvaria - es SeiZleba iyos daavadebis
Sesaxeb arasruli informacia, miTebi infeqciis
gadacemis gzebis Sesaxeb, crurwmenebi, epidemiis
Sesaxeb mediiT gavrcelebuli dauzustebeli cnobebi
da seqsualobasTan, narkotikebis moxmarebasTan,
avadmyofobasa da sikvdilTan dakavSirebuli SiSi.
aqtualuri Temebi
me—20 saukunis 90—iani wlebidan dawyebuli, msoflios masStabiT jer arcerT in-
dustrias ganucdia iseTi fenomenaluri zrda—ganviTareba, rogorc janmrTelo-
bis dacvas. am periodidan dawyebuli, jandacvis mimarTulebiT danaxarjebi
TiTqmis gaoTxmagda da zogierT qveyanaSi man mTliani Sida produqtis (mSp) 14%-
sac ki miaRwia.
rogorc sazogadoebrivi jandacvis, aseve socialuri servisebis mimwodeblebi
faqtobrivad yoveldRiur SexebaSi arian iseT problemebTan, rogoricaa
teqnologiuri revolucia, cvlilebebi regulaciebSi, sazogadoebis mxridan
gazrdili molodini, xelmisawvdomobis uzrunvelsayofad msoflios sxvadasxva
qveynebis mTavrobebis mier dagegmili da ganxorcielebuli jandacvis reformebi.
dReisaTvis jandacva yvelaze rTuli da dinamiuri industriaa. garemo pirobebis
swrafi cvlilebebidan gamomdinare, igi iZulebulia miiRos gamowvevebi da amave
dros sazogadoebis mxridan gauZlos mzard zewolas, raTa ar CamorCes dros.
evrogaerTianebis aRmosavleT samezoblo qveynebis (yofili sabWoTa kavSiri)
sazogadoebrivi jandacva da socialuri uzrunvelyofa bolo wlebia, mudmivad
axali xedva, Tanamedrove midgomebi!
cdilobs fexi auwyos swrafad cvalebad garemo pirobebs, gamowveuls
ekonomikuri da politikuri mdgomareobis cvalebadobiT. ganxorcielebuli re-
formebis miuxedavad, kvalificiur kadrebze moTxovnileba, romelTac Taname-
drove principebze dafuZnebuli, saerTaSoriso standartebis Sesabamisi
ganaTleba aqvT kvlav deficitia.
ganaTlebis sistemaSi arsebuli msgavsi tipis naklovanebebis Sesavsebad da dasax-
mareblad, evrogaerTianebis mier Seqmnilia Tempus-is programa. misi mizania umaR-
lesi ganaTlebis reformis xelSewyoba da TanamSromlobis gaZliereba
evrokavSiris partnior qveynebSi. igi moicavs dasavleT balkaneTis, aRmosavleT
evropis, centraluri aziis, CrdiloeT afrikisa da axloaRmosavleTis re-
gionebs.
Tempus-is programa iTvaliswinebs,partniori qveynebis umaRlesi saswavleblebis
evropul universitetebTan TanamSromlobas, Tanamedrove evropuli standar-
tebis danergvas, saswavlo programebis SemuSavebas, uaxlesi saswavlo litera-
turiT momaragebas, kvalifikaciis amaRlebas, akademiuri personalis mobilobas,
universitetis menejmentis gaumjobesebas, sauniversiteto reformas, axali sain-
formacio teqnologiebis danergvasa da ganviTarebas da sxva aqtiobebs.
Tempus-is mier 2010 wels gamocxadebul sagranto konkursSi erT-erTi gamarjve-
buli proeqtia „sazogadoebrivi jandacvisa da socialuri samsaxuris samag-
istro programa“ , romlis proeqts saerTaSoriso konsorciumi axorcielebs.
monawile mxareebs, ”saqarTvelos universitetis” sazogadoebrivi jandacvis sko-
lis garda warmoadgns kumbriis universiteti, didi britaneTi (grantis mimRebi
da koordinatori), baibis-boliais socialuri kvlevis universiteti (rumineTi),
teqnologiebis samefo instituti (SvedeTi), Tbilisis saxelmwifo universiteti
(saqarTvelo), erevnis saxelmwifo universiteti da erevnis saxelmwifo samedi-
cino universiteti (somxeTi), kiSinovis saxemwifo universiteti da saxelmwifo
samedicino da farmacevtuli universiteti (moldova).
programis mTavari mizania saqarTveloSi, somxeTsa da moldovaSi samedicino
servisebis modernizacia axlad danergili, Tanamedrove standartebze dafuZneb-
uli sazogadoebrivi jandacvisa da socialuri servisebis samagistro programe-
bis meSveobiT, romelic qveynisa da sazogadoebis moTxovnebs daakmayofilebs.
“sazogadoebrivi janmrTelobis” axal samagistro programaze swavlisas studen-
tebi gaivlian iseT aqtualur Temebs, rogoricaa sazogadoeba, janmrTeloba da
keTildReoba, sazogadoebrivi jandacvisa da socialuri servisebis mimar-
TulebiT gadawyvetilebis miReba da politikis Camoyalibeba, menejmenti da lid-
eroba, janmrTelobaze moqmedi faqtorebis gamovlena da gavlenis Sefaseba,
biostatistika, epidemiologia, socialuri marketingi da sxva. Programis das-
rulebis Semdeg miRebul iqneba saswavlo centrebi, aRWurvili Tanamedrove
saswavlo da meTodologiuri resursebiT, maT Soris onlain biblioTeka, uaxlesi
kompiuteruli teqnika, rac konsorciumis wevrebs Soris informaciis gacvlis
saSualebas iZleva da romelTa saSualebiTac saerTaSoriso aRiarebis mqone maR-
alxarisxian programas aswavlian.
kontraqts proeqtis warmomadgenlebsa daTEMPUS-is saTao ofiss Soris xeli moew-
era 2010 wlis 15 oqtombers, saerTo biujetiT 690 044 980 evro.
programis ganxorcieleba ”saqarTvelos universitetis” sazogadoebrivi jan-
dacvis skolaSi 2010 wlis 15 oqtombers daiwyo da 2013 wlis Semodgomaze das-
ruldeba. 2012 wlidan amoqmeddeba axali samagistro programa ,,sazogadoebriv
jandacvaSi”, xolo manamde Catardeba ramodenime moklevadiani kursi sferoSi
dasaqmebuli specialistebisaTvis.
”saqarTvelos universitetis” sazogadoebrivi jandacvis skolidan proeqtSi mon-
awileobas iReben skolis direqtori qalbatoni Tamar lobJaniZe, jandacvis mene-
jmentis departamentis ufrosi, sruli profesori oTar vasaZe, sazogadoebrivi
jandacvis departamentis ufrosi ramaz uruSaZe, sruli profesori amiran gamyre-
liZe. proeqtis menejments universitetis doneze axorcielebs skolis asistenti
naTia sxvitariZe.
proeqtis farglebSi zamTarsa da gazafxulze Catarda ori samuSao viziti ere-
vansa (somxeTi) da lankasterSi (gaerTianebuli inglisi).
detaluri informacia proeqtis Sesaxeb SegiZliaT ixiloT sazogadoebrivi jan-
dacvis skolis veb-gverdze: tempus.ug.edu.ge
xelovneba
Tako surgulaZe
erT saRamos internetSi fotoebs
vaTvalierebdi, rodesac aRmovaCine
”100 foto, romelmac msoflio
SeZra”. amis Semdeg survili gamiCnda
es fotoebi Cveni gazeTis mkiTxvel-
sac enaxa da gadavwyvite mokle minaw-
erebiT SemeTavazebina.
“fotokamera es aris sarke
mexsierebiT,”- ucnobi avtoris es
sityvebi fotoebis mniSvnelobas kar-
gad xsnis. rogorc xelovanebi am-
boben, fotografia asaxavs realobas,
igi brtyel zedapirze sivrcobrivi
da moculobrivi gamosaxulebis
iluzias qmnis.
foto - es aris dafiqsirebuli kadri,
romelmac SesaZloa didi istoria
mogviTxros. fotom SeiZleba erT-
droulad aRgafrTovanos da
gagabednieros, SegaSfoTos,
agatiros da dagafiqros.
im 100 fotodan, romelic mTeli
msofliosTvis didi istoriis naw-
ilia CemTvis yvelaze STambeWdavi
amovarCie da mkiTxvels gavuziare.
“mivxvdi, rom kamera samyaros gansx-
vavebulad xedavs, vidre adamianis
kevin Karteri
kevin karteri, romelic oTx foto-
JurnalistTan erTad afrikaSi
muSaobda, am namuSevrisTvis 1994
wels puliceris premiiT dajil-
dovda. suraTze asaxulia SimSilis-
gan Zalagamoclili da mokuntuli
gogona, romelic Cumad tiris.
kadrSi moCans mtacebeli frinveli,
romelic gogonas dasakortnad mis
Tvali da zogjer swored es gansx-
vaveba xdis fotos mimzidvels, vidre
is rasac Sen akvirdebodi,” - galen
roveli.
”fotografiis Zala msofliom maSin
aRiara, roca am suraTebis Semyure
adamianebma kacobriobis istoriaSi
yvelaze did sisatikes Caxedes
TvalebSi. fotoebma bevri ram Sec-
vales! maT aCvenes msoflios, ra
moaqvs oms, SimSils, Zaladobas,
bunebriv kataklizmebs, rogoria,
erTi SexedviT, mSvidobis miRma ar-
sebuli realobis sisastike,” -
swored aseTia wanamZRvari im 100
fotosi, romelic cota xnis winaT
internetSi gamoqveynda da Znelia
ar daeTanxmo.
omaira sanCesi — 13 wlis
kolumbieli gogonas tragikuli
ambavi
1985 wlis 13 noembris tragedia.
kolumbiaSi, nevado del ruisSi
amofrqveulma vulkanma Tovli
daadno da 50 metris sisqis talaxis,
miwis da wylis masam yvelaferi mi-
wasTan gaaswora. daiRupa 23 000
adamiani. fotoze gamosaxuli
omaira sanCesia. igi yelamde ta-
laxSia. bavSvs fexebi Camongreuli
saxlis betonis konstruqciaSi
moyva. maSvelebma 3 dRis gan-
mavlobaSi misi gaTavisufleba ver
moaxerxes.
“SimSili sudanSi”. fotografi —sikvdils elodeba. roca
fotografs hkiTxes, —
ratom ar daexmara gogonas
da sakvebis gacemis pun-
qtSi ar miiyvana, kevinma up-
asuxa, — Cemi movaleoba
informaciis mowodebaa da
ara vinmes daxmarebao.
avRaneli ltolvili gog-
ona — 13 wlis SarbaT
gula.
reportaJuli fo-
tografiis legendad aRi-
arebuli stiv makkaris
foto.
masze avRaneli ltolvili
gogona 13 wlis SarbaT
gulaa.
avRaneTSi sabWoTa jaris
Sesvlis Semdeg gogonas
mSoblebi daeRupa da naTe-
savebTan erTad TavSesa-
yvelaze axalgazrda
deda msoflioSi
perueli lina medina
1933 wlis 27 seqtembers
daibada.
man 5 wlis 7 Tvisa da 21
dRis asakSi gaaCina bavSvi.
dRemde igi yvelaze axal-
gazrda dedad miiCneva
medicinis istoriaSi.
mamis vinaoba ucnobia.
lina mis SvilTan xerar-
dosTan erTad gaizarda.
xerardom sinamdvile 10
wlis asakSi gaigo.
igi 40 wlis asakSi gar-
daicvala Zvlis kiboTi.
xelovneba
farSi cxovrobda.
“usityvo kapitulacia” anu kocna taim—sqverze
meore msoflio omis dasrulebis Semdeg, mezRvauris legendaruli foto,
romelic gamarjvebiT gaxarebuli meddas kocnis Taim-sqverze. foto
meore msoflio omis dasrulebis simbolo gaxda.
miwisZvra TurqeTSi
1983 wlis 30 oqtomberi. qoinoreni, aRmosavleT TurqeTi. qezban ozerma
damangreveli miwisZvris Semdeg xuTive Svili mkvdari ipova
daWrili jariskaci da mRvdeli
venesuela. 1962 wlis 4 ivnisi, puerto kabelos sazRvao baza. snaiperis
mier sasikvdilod daWrili jariskaci eWideba mRvdels, luis padilos.
1963 wlis 11 ivnisi, saigoni, samxreT vietnami. budistma berma thi kuang
dukma Tavi daiwva vietnamis mTavrobis mier religiuri devnis protestis
niSnad.
malkolm braunis (Malcolm Browne) mier gadaRebuli foto. thi kuang dukma
(Thich Quang Duc) vietnamis mTavrobas sTxova, SeewyvitaT budistebis repre-
sireba da maTi dakaveba, ufleba miecaT gaevrcelebinaT maTi religia.
vinaidan man werilze pasuxi ar miiRo, sakuTari xeliT waikida budisti
monazvnebisgan benziniT gaJRenTil tanze cecxli. amis Semxedvare
adamianebi tirodnen. monazoni ki lotosis pozaSi gaunZrevlad ijda da
arcerTi bgera ar dascdenia. amitomacaa sulisSemZvreli aseTi simtki-
cis amsaxveli foto.
tragedia oklahomaSi, 1995 weli
mexanZrem moaswro xelTaTmanebis gaxda, sanam policieli Cvils gadascemda. albaT,
iciT, rom mexanZris xelTaTmanebi ukiduresad uxeSia. man ki saswrafod moiSora, rom
SeegrZno gadarCenili CviliT gamowveuli sixaruli. fotoze Cans, rogori mzrun-
velobiT dascqeris gogonas. mexanZrem jer ar ici, rom igi ukve gardaicvala.
vietnamis omi
1963 wels fotograf nik uitis mier dabaRebuli vietnameli gogona saxelad kim
fuki gaxda cnobili foto-subieqti, romelic asaxul iqna vietnamis omis dros.
suraTidan Cans, rom 9 wlis kimi garbis mis zurgsukan momxdari napalmis afeTqebis
sawinaaRmdegod.
am suraTma mTeli msoflio aiZula, dafiqrebuliyvnen vietnamis omze da iq gan-
viTarebul movlenebze. kimisTvis foto mtanjvel momentad iqca, miuxedavad fo-
tografis mcdelobisa, popularobis mwvave marwuxebisgan daecva kimi, mas mainc
miagno vietnamis mTavrobam studentobis periodSi, raTa misi popularoba
gamoeyenebinaT propagandisTvis.“me viyavi mudmivi kontrolis qveS, mindoda
sikvdili, es foto mudam ukan damyveboda,” — ambobs kimi, romelmac isedac ver
SeZlo Tavi daeRwia mogonebebisagan.
qarTvelebi yovelTvis didi stumarT-
moyvareobiTaA da sufris tradiciebis
siyvaruliT gamoirCeoda. am Tval-
sazrisiT qarTuli mdidaria kultura,
tradiciebi mdidaria da kerZebis arCe-
vanic saxarbielo.
es qveynis sxvadasxva mxareze aisaxeba —
saqarTvelos yvela kuTxe Tavisi
kerZiT gamoirCeva - samegrelo elar-
jiT, imereTi Tavisi xaWapuriT, svaneTi
— kubdariT, raWa — lobianiT da
loriT... am mravalferovnebis miuxe-
davad, bevri kerZi ukve miviwyebulia da
qarTuli tradiciuli samzareulos
farglebs karga xnis win
CamoSorebuli.
`arsebobs gamocdileba, romelsac ver
moipoveb wignebsa da traqtatebSi,
codna romelsac erTeulebi floben. es
codna mxolod adamianebTan urTier-
TobiT modis,” — aseTia im proeqtis
wanamZRvari, romelsac saTaveSi
`m|grupi” udgas.
restornebis qselma `m|grupi”qarTuli
samzareulosTvis am ier-saxis Senar-
Cunebaze zrunva daiwyo da cdilobs
aRadginos Zveli qarTuli kerZebi.
amisaTvis `m|grupis” mzareulebma mTa-
qarTul sufraze dabrunebuli qarTuli gemoსაზოგადოება
marika tabiZe
goriani saqarTvelo Semoiares. uxuce-
sebisgan da saojaxo Canawerebidan sul
150 kerZis recepti Camoitanes. magali-
Tad, eqspediciis wevrebma moiares
arTvinis regioni, xeobidan, sadac eT-
nikuri qarTvelebi arian dasaxlebulni,
maT 30-made recepti moiZies.
naxevarwliani muSaobis Sedegad Taname-
drove menius axali gansxvavebuli dae-
mata da restornebis qselSi
momxmarebels ukve “qarTuli
saganZuris” menius SesTavazebs.
`m|grupis” qarTul restornebSi momx-
marebels mTlianobaSi 35 saxeobis
ucnobi qarTuli kerZis dagemovnebis
saSualeba eqneba.
“m|grupis” marketingis xelmZRvaneli
SoTaAmaWavariani TqmiT, es aris istori-
uli proeqti. “m|grupma” Semoiara
saqarTvelos kuTxe—kunWuli da yve-
laze Zveli da miviwyebuli receptebi
moiZia. kompaniam aRadgina kulinari-
uli eTnografia.
m|grupi bazarze gamoitans am axal pro-
duqts, kerZod, ki es kerZebi wardge-
nili iqneba restorenebSi `Tu saidi”,
`puris saxli”, `maspinZelo” da `metexis
Crdili”, - ambobs maWavariani.
kompaniaSi 2010 wlis saZiebo eqs-
pediciis Sedegebs qarTul sufraze
dabrunebul gemos uwodeben.
`m|grupis” axal meniuSi ki gamocdili
Sef-mzareulebis xeliT, axali sic-
ocxle SeiZina.
moZiebul kerZebs Sorisaa `naRbi
mWadi”, `xapis tkbili” Tu `aWaruli
Cirbuli” - TiToeuli nimuSi misi war-
moSobis adgilas, xalxSi saxelganTq-
muli mzareulebis mier, momzadebis
procesSia Cawerili. maTSi srulyofi-
lad aris SenarCunebuli is sagemovno
Tvisebebi, romelic kerZebs tao-klar-
jeTsa Tu mTian aWaraSi gaaCnia.
yoveli kerZi inaxavs misi ostatis war-
suls, genetikas da xasiaTis
unikalurobas.
`m|groupis” ganaxlebul samzareuloSi
aseve warmodgenilia lazuri, svanuri,
megruli Tu imeruli samzareulos
uZvelesi nimuSebi. kompaniaSi amboben,
rom es kerZebi warmoadgens legendad
qceuli qarTuli xasiaTis niuansebs.
`m|groupis”
restornebSi `qarTuli sufris
saganZurs” gansakuTrebuli
servirebiT mogarTmeven - origi-
naluri dekori nacionaluri orna-
mentebiT Tu qarTul yaidaze
gawyobili magida - yvelaferi emsax-
ureba imas, rom moiwyoT unikaluri
kulinariuli mogzauroba
droSi. daagemovnoT yvelaze mSobli-
uri da imavdroulad yvelaze
egzotikuri kerZebi.
proeqti qarTuli samzareulos moy-
varulebs SesaZleblobas miscems
SeigrZnos qarTuli samzareulos
dRemde ucnobi, odnav pikanturi gemo
da aRmoaCinoT axali, TiTqmis
daviwyebuli samSoblo.
kote jandieri. ”globalizacia”…
arc avtori mecno da arc moTxrobis saxelma aRmafr-
Tovana. warmovidgine erTi Cveulebrivi STagonebiTi
nawarmoebi, romelic am procesis mSrali aRwera iqne-
boda da meti araferi.
Sevcdi. moTxrobaSi ganviTarebuli movlenebi da zo-
gadad Sinaarsi bevrad aRemateba ubralod mSral gan-
martebebs globalizaciaze.
movlenebi kaxeTSi ”kameCaanTkarSi” viTardeba. peri-
odi - 20-iani wlebidan dRemde. moTxrobilia erTi
didi ojaxis istoria. gamogonili saxeli ”kameCaan-
Tkari” mwerals ”kambeCovanidan” - kameCebis mxare
(qiziyi) unda aeRo. swored es adgili iTvleba kaxeTSi
virebis mxared. aq iyo saxelganTqmuli kameCis yvelic
- misi gakeTebis procesi mSvenivrad aqvs gadmocemuli
kote jandiers ”globalizaciaSi”. misi moTxroba
mTeli saukunis istorias mogviTxrobs. swored
amitom dReisTvis, Tu rogor keTdeboda kameCis
yveli Zvelad, rogor inaxeboda sardafebSi, sruliad
daviwyebulia. daviwyebulia es saocari tradicia da
teqnologiebi. kameCs ki marTla TiTqmis veRarsad
naxav. marTlac virebi ufro metia.
ambavs personaJi radiodan mosul Jurnlistebs
uyveba. mis saxels mkiTxveli ver igebs, Tumca es
namdvilad meorexarisxovania. mwerlis Canafiqri sul
sxvaa. mTavari aq ”mTxrobelis” ojaxia, am ojaxis cx-
ovreba 20-iani wlebidan dRemde, ra, rogor da ratom
Seicvala...
mkiTxveli ”mTxrobelTan” erTad ganicdis, nawarmoe-
bis bolos Tvalze cremlic ki moadgeba, roca xedavs
rogor ubiZgebs ”marTlmorwmune” tradiciebis dam-
cveli brbo TviTmkvlelobisken aniCkas. aniCka nawar-
moebis dasawyisidan yvelaze dadebiTi personaJia. igi
mTxrobelis daa. mzrunveli, mosiyvarule, namdvili
wydeba fesvebs da kargavs im faseulobebs, rom-
lebiTac adre amayobda. swored maSin roca TiTqos
aRaranairi imedi ar rCeba, kvdeba erT-erTi mTavri
gmiri aniCka, maSin Cndeba nawarmoebSi imedis sxivi. an-
iCkas xalaTSi saTuTad Senaxul werils pouloben:
”aniCka bebo, Zalian miyvarxar. Seni gela gelaSvili”.
mkiTxveli grZnobs, rom yvelaferi arc ise cudadaa.
despotma mamam (kako gelaSvili, miliciis ufrosi.
zogadad milicielis saxea) Tu colisa da ori qal-
iSvilis Tavis ”rjulze” moqceva SeZlo, biWs ver moe-
ria da verc moereva. aseTia mwerlis saTqmeli. jer
kidev patara gela momavali qarTuli Taobis saxea da
swored misi eimedeba avtors.
moTxrobaSi sainteresod aris danaxuli is problema,
rasac patara erebisTvis erovnuli meobis Sesanar-
Cuneblad brZola hqvia. kargia, roca supermarketebi
ixsneba, Semodis sxvadasxva produqti sazRvar-
gareTidan... vana papas ocneba kameCis yveli sazRvar-
gareT gaetanaT auxdneli rCeba, misi sikvdilis
Semdeg, misive ezoSi kafe da supermarketi ixsneba,
sadac ucxoeTidan Camotanili lamazad SefuTuli sx-
vadaxva saxeobis yveli iyideba... es gardauvali pro-
cesia, magram am yovelives ar unda Seewiros erovnuli
”meoba.” nawarmoebSi ismis sakiTxi Tu sad gadis zR-
vari erovnul karCaketilobasa da srul aRrevas,
sakuTari ”mes” dakargvas Soris. mwerali ambobs, rom
yvelaferi nel-nela icvleba, ”erTaderTi, rac ar
gamaicvala, isev es kavkasionis mTebia, mawongadasx-
mulebiviT rom dagvTaTqaTeben Tavze... isea, rogorc
adre, mefe erekles drosa.”
moTxrobis bolo sityvebi ”globalizaciis” procesis
gardauvalobas mianiSnebs. magram es rodia dasas-
ruli, mwerali marTalia gveubneba rom globaliza-
cias veraferi SeaCerebs, magram Tan saocari
ostatobiT (gvaCvenebs ra procesebis mtel sisatikes)
pirdapir mogviwodebs ar davkargoT erovnuli Rire-
bulebebi globalizaciis saxeliT!
globalizaciis saxeliT
salome sabiaSvili
ojaxis qali. misi erTaderTi ”Secdoma” rjulidan
gadaxvevaa, Tumca amasac Tavisi axsna aqvs. qmris
sikvdiliT damwuxrebuli ori sulmdabali qalis
gavleniT ieRoveli xdeba (am qalebisTvis es sarwmu-
noeba sulis ki ara, xorcis xsnis saSualebaa. maTTvis
mTavaria ufaso Saqari da fqvili. es ori qali zogadad
amgvari sulmdabali adamianebis prototipebia). misi
swored es nabiji xdeba xalxisgan da rac yvelaze
mtkivneulia erT-erTi Svilis eTeris ojaxidan gariyvis
sababi.
kote jandieri Rrma mweralia. igi zogadad qarTuli
ojaxis emociur doneze rRvevis sakiTxs svams nawar-
moebSi. rac Seexeba TviTon moTxrobis saxlwodebas
”globalizacia” - TiTqos Tavidan ver xedav raime
kavSirs moTxrobasTan. magram bolo abzacebi, bolo
sityvebi naTels xdis mwerlis saTmqels, amarTlebs
nawarmoebis saxelwodebas da gvafiqrebs yvela im naklo-
vanebebsa da saSiSroebaze, rac qarTul sazogadoebas
globaliziaciis epoqaSi emuqreba.
nawarmoebSi mTeli saukunis istoriaa gadmocemuli.
vano papadan dawyebuli aniCkas yvelaze patara SviliS-
viliT gela gelaSviliT damTavrebuli. mkiTxveli mTel
epoqas ecnoba. xedavs ra iyo da ra darCa. ojaxi nel-nela
damRleli antraqti
roca sayvarel gadacemas uyurebT da
mis yurebas reklama gawyvetinebT,
albaT usiamovno grZnoba geuflebaT...
magram aris SemTxvevebi, rodesac
reklama aucilebelia raime mcire
saqmis gasakeTeblad, romelsac oTaxi-
dan gasvla sWirdeba.
sxvadasxva produqtisa Tu momsaxure-
bis reklama adamianebs kargad
amaxsovrdebaT Tavisi originaluro-
biT, saintereso siuJetiT, dasamax-
sorebeli mesijiT, simReriT, an
saerTod Tavisi uazrobiT.
TbilisSi yvelaze akviatebul reklame-
bad bolo 5 wlis ganmavlobaSi, SeiZleba
CavTvaloT: `korona”, `avejis gadazid-
vis servisi — 25 60 60”, romlis xmac ukve
yvelasTvis kargad nacnobia, sapnis
reklamis personaJebis sityvebi `vaSli!
moica!” dRes ukve `barni, patarebis
megobari”, SeuZlebelia daviviwyoT
`lakalutis” saocrad `sasiamovno”
reklama da Cveni megobari, piridan
Tovlis mfrqveveli axalgazrda, sim-
ReriT `vxedav dirools! aaa…”. am da sxva
msgavsi reklamebisagan Sekowiwebuli
Taiguli gvaniWebs xolme `siamovnebas”
problema
naTia banZelaZe
zogjer mTeli 15 wuTis ganmavlobaSi.
Cems SekiTxvaze — `ras akeTebT, rodesac
reklama iwyeba?” umetesoba pasuxobs,
rom sxva arxze rTavs. magram ra vqnaT
maSin, rodesac sxvaganac msgavsi situa-
cia gvxvdeba?
gamosavali: SvedivarT internetSi da
vaTvalierebT Banned Comercials,
reklamebs, romlebic ar gadis tele-
viziis eTerSi, magram Tavisi siuJetis
gamo saintereso da saxaliso sayurebe-
lia.
akrZalul da aukrZalav reklamebs
Soris, erT-erTi yvelaze popularuli
da warmatebulia firma Heineken, romlis
reklamebsac xSirad SexvdebiT Facebook-
ze gaziarebuls. aseT SemTxvevebSi
reklamis mizani ara marto komerciuli
gaTvla, adamianebze zemoqmedeba da
maTi qcevis Secvlaa, aramed erTgvari
xelovnebis nimuSis Seqmnaa.
`rusTavi2”-sa da `imedis” televiziebs
ukve araerTxel uCivles zedmetad xan-
grZlivi reklamebis gamo, magram sanam
es problema gadawydeba, alter-
natiuli gzis Zieba unda ganvagrZoT am
mosabezrebeli `antraqtis” Sesavsebad.
uamravi saiti ukve socialur qselebze gvTavazobs
erTsa da imaves - gamoviweroT aqsesuari,
tansacmeli, sayofacxovrebo teqnika da kidev sxva
bevri ram.
mravalferovani SemoTavazebis pirobebSi xSirad
arCevanis gakeTeba advili sulac ar aris. albaT, es
xdeba imis mizezi, rom xSir SemTxvevaSi adamianebs
“onlain Sopingi” imdenad itacebs, rom sakuTar
Tavze kontrols kargaven da am saqmianobiT
daavadebulTa ricxvSi ikaveben adgils.
onlain saitebis momxmarebeli sofo CitiSvili am-
bobs, rom iseve rogorc nebismier sxva SemTxvevaSi
aucilebelia zomierebis dacva. “onlain Sopingi”
mosaxerxebeli da ekonomiuria, Tumca am saqmi-
anobiT gatacebam SesaZloa momxmarebeli savalalo
Sedegamdec ki miiyvanos. garda amisa, garkveuli
problemebi eqmenebaT xolme adamianebs, romlebic
pirvelad sargebloben am servisiT,” — ambobs igi.
erTi sityviT, Tuki internetiT jer araferi
giyidiaT da gariskvis geSiniaT, aucilebelia
rCevebis gaTvaliswineba rac onlain Sopingis
process momgebians gaxdis da risksac maqsimalu-
rad Seamcirebs.
momxmarebelTa umravlesoba miiCnevs, rom inter-
net maRaziebis Semqmnelbma aucileblad unda gaiT-
valiswinon TiToeuli adamianis moTxovnebi,
saqmianobis sfero, radgan isini individualur
midgomas saWiroeben. gansxvavebuli unda iyos veb-
gverdis funqcionaluri mxare. xSirad momxmare-
belma arc ki icis konretul saits aqvs Tu ara
saqarTveloze wvdoma. swored amitom arsebobs am
saitebze konkretuli informaciis arsebobis au-
cilebloba, riTac qarTveli momxmarebeli
ganebivrebuli sulac ar aris.
Rogorc gadamzidavi kompaniebis warmomadgenlebi
amboben, garkveuli safrTxe imisa, rom momxmare-
beli “gaacuron” didia. saitebi, romlebic momx-
marebels sxvadasxva cnobil brends sTavazobs
momxmarebls da sakmaod ZviradRirebulia. inter-
net sivrceSi bevri iseTi onlain maRazia moiZeb-
neba, sadac arsebuli siiafe momxmarebels izidavs.
Zvirianze SeaCereT.
kidev erTi faqtori, romelzec yuradReba unda gava-
maxviloT, onlain maRaziebis gaqarTulebuli ver-
siebia. am SemTxvevaSi iafad iyide, Zvirad gayide
meqanizmi moqmedebs. xSirad qarTuli maRaziebi sam
da oTxmag fasad yidian ucxour saitebze arsebuli
produqciis analogs.
maqinaciebidan Tavis aridebis mizniT, momxmarebels
vurCevT - kargad gaecanos arsebul fasebs,internet
maRaziebs jer kargad gaecnos da swori arCevani
gaakeTos. unda iTqvas, rom zomiereba aqacsaWiroa-
onlain Sopingi xom azartuli procesi, amitom xan-
daxan safulis kontroli namdvilad ar gawyenT.
mako avqofaSvili
Mravalferovani SeTavazebidan adamianebs saSualeba
aqvT Tavisi materialuri mdgomareobidan gamomdinare
gaakeTon arCevani Tu romeli internet maRaziis momx-
mareblebi gaxdnen.
potenciurma momxmarebelma unda gaiTvaliswinos, rom
internetSi CveulebrivTan SedarebiT didi Sansia, rom
TaRliTebis msxverpli gaxdes. Tu ki fasebi ararealu-
rad dabalia SesaZlebelia xafangi iyos. imisaTvis, rom
darwmundeT internet maRaziis saimedoobaSi
gadaxedeT mis reitings saZiebo sistemebSi. internet-
maRazias sakontaqto informacia dawvrilebiT unda
hqondes miTiTebuli. aucilebelia gaecnoT sagaran-
tio pirobebs da Tu pirvelad yodulobT nivTs saiti-
dan, mosasinjad Tavdapirvelad arCevani naklebad
eleqtronuli komercia dafiqrdi “daklikebamde”
movlena 2011
Georgian Fashion Week 2011rusTavelis TeatrSi wiTeli xaliCis gavliT modis
moyvarulebi foto da telekamerebis win pozirebdnen.
pradas CanTa, iv sel loranis samkauli, maqvinis fexas-
cmeli - qarTuli bomondi kidev erT modis kvireuls sa-
Tanadod momzadebuli Sexvda.
akademiuri Teatri oTxi dRis ganmavlobaSi modis moy-
varulebis, ucxoeli kritikosebisa da baierebis
TavSeyris adgilad iqca.
organozatorebma Georgian Fashion Week-is gaxsna miandes
cnobil frang koleqcioners bastian de almeidas, rom-
lis koleqciaSi merlin monros, marlen ditrixis, da-
iana rosis da sxva cnobili adamianebis samosi Sedis.
saqarTvelos modis kvireulze man am koleqciidan mx-
olod 42 waradgina.
“moxaruli var rom Georgian Fashion Week-ze warvadgine
Cemi samosi, modelebma unaklod moirges da gaiTavises
TiToeuli kostiumis roli,” - ambobs frangi dizaineri.
bastian de almeidas Cvenebis Semdeg pirveli aplodis-
mentebi kritikosebisgan qarTvelma dizainerma gogo
niqabaZem daimsaxura. Semodgoma-zamTaris koleqciis
Cveneba man Teatralizirebuli SouTi gadawyvita.
meore dRes qarTvel dizainerebTan erTad italieli
marko korsos kostiumebis Cvenebac Sedga.
modis kvireulis mesame dRe daTuna sulikaSvilma
daxura. dizainerma tradicia ar daarRvia da amajer-
adac namuSevari perfonmansiT waradgina. warmate-
bulma qarTvelma dizainerma Cvenebaze ucxoeTSi
naklebad aqtualuri ferebi gamoiyena da modelebi
scenaze muqi lurji, Savi, Jolisferi da TeTri samosiT
gamoiyvana.
“Cveneba isev sanaxaobis saxiT gamovitane modis
kvireulze, radgan wina Cvenebebi aseTi saxis mkonda da
xalxi ukve sanaxaobas eloda Cemgan,” - ambobs qarTveli
dizaineri daTuna sulikaSvili.
Semodgoma-zamTari 2011 yvela dizainerma gansxvave-
buli xedviT waradgina. qalis idealuri siluetis
gamokveTa TiToeulma maTganma Taviseburad scada.
qarTveli da ucooeli dizainerebis namuSevrebi kri-
tikosebma da organizatorebma dadebiTad Seafases.
maka metreveli, organizatori: “vfiqrob, wels modis
kvireulma warmatebiT Caiara. stumrebi da ucxoetidan
mowveuli dizainerebi kmayofilebi darCnen Cveni
maspinZlobiT. ra Tqma unda, piradad me Zalian bednieri
da kmayopili var am CvenebebiT”.
modis kvireuli Semodgoma-zamTris koleqciiT giorgi
amirejibma daxura.
dei jmuxaZe