I. KAPLERIS, A. MEIŠTAS ISTORIJOS EGZAMINO …1).pdfISTORIJOS EGZAMINO GIDAS I. KAPLERIS, A. MEIŠTAS NAUJA PROGRAMA NUO A IKI Z naują istorijos egzamino programą 160 temų 100

ISTORIJOSEGZAMINOGIDAS

I. KAPLERIS, A. MEIŠTAS

NAUJA PROGRAMA

NUO A IKI Z

naują istorijos egzamino programą

160 temų 100 % atitinka egzamino turinį

Kuo jis iš esmės skiriasi nuo kitų panašaus pobūdžio mokymo priemonių?•••••••

2

IstorIjos egzamIno gIdas

1. europos ir Lietuvos didžiosios Kunigaikš-tystės (LdK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.)

1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais 2. Kryžiaus žygiai3. Feodalizmo pagrindiniai bruožai4. Vakarų Europos luominė visuomenė 5. Miestų savivalda6. Vienuolynų ir universitetų vaidmuo kultūroje 7. Romaninė ir gotikinė architektūra8. Lietuvos valstybės sukūrimas 9. Lietuvos krikšto problema XIV a.10. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. išorinės prie-

žastys11. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. vidinės prie-

žastys12. Lietuvos savarankiškumo klausimas XIV a. pab.13. 1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos14. Didžiojo kunigaikščio valdžia. Ponų taryba. Miestų

teisės ir valstiečių statuso kaita15. Etninė ir religinė Lietuvos visuomenės įvairovė XIII–

XV a.16. Lietuvos kultūra iki krikšto ir po jo Pasitikrink žinias ir gebėjimus

2. europos ir Lietuvos didžiosios Kunigaikštys-tės visuomenės kaita XVI–XVII a. vid.

1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai2. Didžiųjų geografinių atradimų reikšmė3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai4. Reformacijos sklaida Europoje5. Humanizmo ir Renesanso kultūros bruožai6. J. Gutenbergas, M. Kopernikas, L. da Vinčis, N. Maki-

avelis 7. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai LDK8. A. Kulvietis9. Pirmosios lietuviškos knygos 10. LDK luomų teisės ir prievolės XVI–XVII a.11. Valakų reforma12. Liublino unija13. Abiejų Tautų Respublikos valdymas 14. Vilniaus universiteto įkūrimas 15. Lietuvos Statutai 16. LDK konfesinės visuomenės struktūros kaita17. Stepono Batoro nuopelnai LDK18. XVII a. vidurio LDK karai su Rusija ir Švedija19. Humanizmo ir Renesanso bruožai LDK20. P. Skorina, M. Strijkovskis, K. Vijūkas-Kojelavičius,

K. Semenavičius, M. K. Sarbievijus21 Barokas Pasitikrink žinias ir gebėjimus

3. apšvietos europoje laikai ir Lietuvos didžio-sios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai

1. Svarbiausios Apšvietos filosofijos idėjos2. Apšvietos idėjos Prancūzijos politiniame gyvenime 3. 1789 m. Prancūzijos revoliucija4. Napoleonas Bonapartas 5. 1815 m. Vienos kongresas 6. Klasicizmas 7. LDK gyventojų ir ūkio pokyčiai XVII a. vid.–XVIII a. 8. Užsienio valstybių kišimasis į ATR reikalus9. Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata10. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką11. Abiejų Tautų Respublikos padalijimai 12. 1794 m. sukilimas 13. Klasicizmas Lietuvoje 14. Edukacinės komisijos veiklaPasitikrink žinias ir gebėjimus

4. Lietuvos visuomenė europos ir pasaulio po-kyčių XIX–XX a. pr. aplinkoje

1. Pramonės perversmo esmė ir raida2. Pramonės perversmo įtaka visuomenei3. Liberalizmas, socializmas, konservatizmas 4. Nacionalizmas Europoje 5. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją6. Mažosios Lietuvos likimas Vokietijos imperijoje7. Pirmasis pasaulinis karas8. Bolševikų diktatūra Rusijoje9. Rusijos valdžios politika Lietuvoje10. Lietuvos tautinio atgimimo užuomazgos11. 1830–1831 m. sukilimas 12. 1861 m. baudžiavos panaikinimas 13. 1863–1864 m. sukilimas14. Z. Sierakausko, K. Kalinausko, A. Mackevičius 15. Spaudos draudimo laikotarpis (1864–1904 m.)16. J. Bielinis 17. Lietuvių moderniosios tautos formavimasis18. J. Basanavičius, V. Kudirka ir J. Tumas Vaižgantas19. Politinių partijų Lietuvoje kūrimasis20. Didysis Vilniaus Seimas21. Vokietijos okupacija Lietuvoje 22. Lietuvių politiniai siekiai pasaulinio karo metais23. Vilniaus konferencijos nutarimai24. Lietuvos valstybės atkūrimas25. A. Mickevičius, S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris,

J. Mačiulis Maironis, L. Ivinskis, P. Vileišis, M. K. Čiur-lionis

26. Lietuvių mokslo draugija.Pasitikrink žinias ir gebėjimus

3

5. Visuomenė tarpukario ir antrojo pasaulinio karo epochoje (1919–1945 m.)

1. Europos politinio žemėlapio kaita2. Vudro Vilsono 14 punktų esminės idėjos3. Paryžiaus taikos konferencija4. Demokratijos krizė Rytų Europos šalyse5. Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos raida 6. Fašizmo ideologijos svarbiausios idėjos 7. 1929 m. Didžioji ekonominė krizė8. Nacistinės Vokietijos raida9. Totalitariniai režimai10. V. Leninas, J. Stalinas, A. Hitleris 11. Tarptautinių santykių aštrėjimas 4 dešimtmetyje 12. Antrojo pasaulinio karo priežastys13. Antrojo pasaulinio karo pabaiga14. Antrojo pasaulinio karo padariniai15. V. Čerčilio, F. Ruzvelto, J. Stalino veikla16. Lietuvos nepriklausomybės kovos 17. Lietuvos tarptautinio pripažinimo problematika18. Vilniaus praradimas ir Klaipėdos krašto prisijungimas 19. Steigiamojo seimo reformos20. Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos problemos21. Lietuvos raida parlamentinio valdymo metais22. 1926 m. gruodžio perversmas Lietuvoje23. Lietuvos raida autoritarinio valdymo metais 24. LR prezidentai A. Smetona, A. Stulginskis ir K. Grinius25. 1922 m ir 1938 m. Konstitucijų esminiai skirtumai26. Tautinių mažumų padėtis tarpukario Lietuvoje27. Lietuvos tarptautinės padėties blogėjimas28. Lietuvos nepriklausomybės praradimas29. Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija30. 1941 birželio sukilimas31. Lietuva nacių okupacijos metais32. Svarbiausi Lietuvos XX a. I pusės kultūros pasiekimai 33. Svarbiausių pasikeitimų kultūroje apibūdinimas34. Lietuvos kultūros raidos pagrindiniai bruožai Antrojo

pasaulinio karo metaisPasitikrink žinias ir gebėjimus

6. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugi-mo europoje laikais

1. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Europoje2. Šaltojo karo priežastys ir reiškimosi formos3. Trumeno doktrina ir Maršalo planas4. Komunistinių režimų Rytų Europoje įsitvirtinimas5. Berlyno blokada ir jos pasekmės6. NATO ir Varšuvos sutarties organizacijos 7. JTO tikslai ir pagrindinės institucijos8. Pasipriešinimas komunistiniam režimui9. Europos Ekonominės Bendrijos įkūrimas10. Įtampos augimas šaltojo karo metais

11. Lokaliniai karai Korėjoje, Vietname ir Afganistane12. „Atšilimas“ ir stagnacija SSRS13. 1975 m. Helsinkio konferencijos Baigiamasis aktas14. Michailo Gorbačiovo Pertvarkos ir viešumo politika15. SSRS ir komunizmo sistemos žlugimas16. Berlyno sienos griūtis ir Vokietijos susvienijimas17. Šaltojo karo padariniai18. Lietuvos sovietizacija ir represijos19. Ginkluota rezistencija 20. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis 21. Antano Sniečkaus valdymo bruožai22. Disidentinio judėjimo tikslai ir rezultatai23. Helsinkio grupės susikūrimas ir jos veikla24. Laisvės Lygos įkūrimas25. Lietuvos Katalikiškas pasipriešinimas sovietizacijai26. Sovietinės Lietuvos ekonominė ir socialinė raida27. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas 28. Baltijos kelio reikšmė29. V. Landsbergio ir A. Brazausko požiūriai į Lietuvos

valstybės atkūrimą30. 1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės

atkūrimas 31. 1991 m. sausio 13 d. įvykiai32. Lietuvos XX a. antros pusės kultūra33. Svarbiausių pasiekimų kultūroje apibūdinimas re-

miantis pasirinktais pavyzdžiais34. Išeivijos reikšmė LietuvaiPasitikrink žinias ir gebėjimus

7. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lie-tuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje

1. Europos politinio žemėlapio kaita XX a. pabaigoje2. Politinės santvarkos ir ekonomikos kaita Vidurio ir Rytų

Europos šalyse3. NATO ir Europos Sąjungos plėtra4. Esminiai pokyčiai Lietuvos visuomenėje5. Lietuvos integracija į JTO, NATO ir Europos Sąjungą 6. Su integracija susiję pokyčiai visuomenės gyvenime7. Pagrindinės demokratijos formos 8. Pagrindiniai šiuolaikinės demokratijos principai9. Politinės partijos bruožai ir rinkimų sistemos 10. Partijų ryšys su partine sistema11. Lietuvos politinė raida po nepriklausomybės12. LR Konstitucijos pamatiniai principai13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta valsty-

bės valdžios sistema 14. Naujos sąlygos mokslininkams ir meno kūrėjams po

Nepriklausomybės atkūrimo15. Dabartinės ir sovietinių laikų Lietuvos švietimo siste-

mos skirtumaiPasitikrink žinias ir gebėjimus

2

ISTORIJOS EGZAMINO GIDAS

1. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikš-tystės (LDK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.)






2. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės visuomenės kaita XVI–XVII a. vid.

1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai2. Didžiųjų geogra�nių atradimų reikšmė3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai4. Reformacijos sklaida Europoje5. Humanizmo ir Renesanso kultūros bruožai6. J. Gutenbergas, M. Kopernikas, L. da Vinčis, N. Maki-



3. Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžio-sios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai

1. Svarbiausios Apšvietos �loso�jos idėjos2. Apšvietos idėjos Prancūzijos politiniame gyvenime 3. 1789 m. Prancūzijos revoliucija4. Napoleonas Bonapartas 5. 1815 m. Vienos kongresas 6. Klasicizmas 7. LDK gyventojų ir ūkio pokyčiai XVII a. vid.–XVIII a. 8. Užsienio valstybių kišimasis į ATR reikalus9. Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata10. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką11. Abiejų Tautų Respublikos padalijimai 12. 1794 m. sukilimas 13. Klasicizmas Lietuvoje 14. Edukacinės komisijos veiklaPasitikrink žinias ir gebėjimus

4. Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio po-kyčių XIX–XX a. pr. aplinkoje




3

5. Visuomenė tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochoje (1919–1945 m.)



6. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugi-mo Europoje laikais












2

IstorIjos egzamIno gIdas

1. europos ir Lietuvos didžiosios Kunigaikš-tystės (LdK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.)






2. europos ir Lietuvos didžiosios Kunigaikštys-tės visuomenės kaita XVI–XVII a. vid.

1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai2. Didžiųjų geografinių atradimų reikšmė3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai4. Reformacijos sklaida Europoje5. Humanizmo ir Renesanso kultūros bruožai6. J. Gutenbergas, M. Kopernikas, L. da Vinčis, N. Maki-



3. apšvietos europoje laikai ir Lietuvos didžio-sios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai

1. Svarbiausios Apšvietos filosofijos idėjos2. Apšvietos idėjos Prancūzijos politiniame gyvenime 3. 1789 m. Prancūzijos revoliucija4. Napoleonas Bonapartas 5. 1815 m. Vienos kongresas 6. Klasicizmas 7. LDK gyventojų ir ūkio pokyčiai XVII a. vid.–XVIII a. 8. Užsienio valstybių kišimasis į ATR reikalus9. Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata10. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką11. Abiejų Tautų Respublikos padalijimai 12. 1794 m. sukilimas 13. Klasicizmas Lietuvoje 14. Edukacinės komisijos veiklaPasitikrink žinias ir gebėjimus

4. Lietuvos visuomenė europos ir pasaulio po-kyčių XIX–XX a. pr. aplinkoje




3

5. Visuomenė tarpukario ir antrojo pasaulinio karo epochoje (1919–1945 m.)



6. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugi-mo europoje laikais












6

1

hh Trumpai

• IV a. valstybine Romos imperijos religija tapusi krikščionybė išliko ir po V. Romos imperijosžlugimo.

• Rytuose ji suklestėjo R. Romos imperijoje – Bizantijoje. Vakaruose ją priėmė su buvusiosimperijos gyventojais susimaišiusios barbarų germanų gentys. Krikštas sujungė germanų irantikinę kultūras ir sudarė sąlygas susikurti krikščioniškai viduramžių Europos civilizacijai.

• VIII a. vid. dabartinės Italijos teritorijoje padedant frankų karaliams buvo įkurta teokratinėpopiežiaus valstybė.

• Popiežius 800 m. frankų karalių Karolį vainikavo Romos imperatoriumi. Šiuo aktu buvogalutinai sutvirtinta Katalikų bažnyčios ir frankų valdovų sąjunga.

• Tiek ginklu per Karolio Didžiojo karo žygius, tiek taikių misionierių pastangomiskrikščionybė pamažu plito pagoniškuose Europos kraštuose.

• Dauguma rytų ir pietų slavų tautų krikštijosi skatinamos bizantiečių misionierių. Todėl čiaplito Bizantijos kultūra ir stačiatikybė.

• Vakaruose krikščionybę platino popiežiui pavaldus misionieriai todėl čia plito katalikybėir lotynų kalbą.

• Dažniausia valstybės tapimą krikščioniška reiškė valdovo krikštas. Pavaldiniai privalėjobesąlygiškai vykdyti jo valią. Priėmusį krikštą popiežiaus vardu karūnavo– skelbė karaliumi.

• Dėl religinių skirtumų krikščioniškoje Europos civilizacijoje išsiskyrė bizantiškosios irlotynų kultūrinės sritys.

• Papročių ir tradicijų skirtumai, Bažnyčios vadovų ir pasaulietinių valdovų vaidai dėl įtakoskrikščionims paskatino krikščionių bažnyčios schizmą. 1054 m. Vakaruose atsirado Katalikų,Rytuose – Stačiatikių bažnyčios.

• Svarbią reikšmę viduramžių Europoje suvaidino nuo VI a. pradėję plisti vienuolynai.Pamaldūs žmonės vienuolynams užrašydavo palikimą. Diduomenė dovanodavo žemių.Dalis vienuolynų labai praturtėjo

��

��

��

��

��

��

��

� � �

�

��

��

��

��

��

�

��

� � � � � � � � � � � � � �

� � � � � � � � � � �

��

��

��

��

��

��

1 Krikščionybės plitimas Europoje I–XI a. Krikščionybės plitimas Europoje I–XI a.

; 1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuo-menės gyvenime.

ü

16

1

Frankai –germanųgentis.Va.apsikrikštijoirsukūrėsavovalstybę.

Katalikybė(lot.catholicus –visuotinis)– Ro-mos popiežiaus vadovaujamosVakarų krikš-čioniųbažnyčiostikėjimas;labiausiaipaplitusikrikščionybėskryptis.Kijevo Rusia –švedųvikingųįkurtarytųslavųvalstybėgyvavusiIX–XIIa.

Kristianizacija – krikščionėjimas,krikščionybėsplitimas.

Lenkija –Xa.pab.vakarųslavųgenčiųsukur-taVidurioEuroposvalstybė,Lietuvoskaimynė.SostinėVaršuva.

•

•

•

•

Sąvokos

Asmenybės

16

1

1

Trumpai

•

•

•

•

•

•

•

•

•

•

•

� � � � � � � � � � � � � �

� � � � � � � � � � �

1

;

7

16

1

Abatas(-ė) (aram. abba – tėvas) – vienuolynoviršininkas (-ė).Bizantija (Rytų Romos imperija) – IVa.–1453 m. gyvavusi valstybė su sostine Kons-tantinopoliu. Atsirado 395 m. skilus Romosimperijai. Suklestėjo valdant Justinianui. Žlu-go, kai Osmanų imperija nukariavo Konstanti-nopolį 1453 m.Celibatas (lot. caelibatus – viengungystė) –draudimas tuoktis katalikų dvasininkams.Frankai –germanųgentis.Va.apsikrikštijoirsukūrėsavovalstybę.Kardinolas (lot. cardinalis – svarbiausias) –katalikų dvasininkas, rangu žemesnis tik užpopiežių.Katalikybė(lot.catholicus –visuotinis)– Ro-mos popiežiaus vadovaujamosVakarų krikš-čioniųbažnyčiostikėjimas;labiausiaipaplitusikrikščionybėskryptis.Kijevo Rusia –švedųvikingųįkurtarytųslavųvalstybėgyvavusiIX–XIIa.Krikščionybė – I a. atsiradusi, IV a. pab. Ro-mos imperijos valstybine religija tapusi, vienaiš didžiausių pasaulio monoteistinių religijų.Krikščionybė remiasi Jėzaus Kristaus moky-mu ir gyvenimu, kuris aprašytas NaujajameTestamente.Kristianizacija – krikščionėjimas,krikščionybėsplitimas.

Lenkija –Xa.pab.vakarųslavųgenčiųsukur-taVidurioEuroposvalstybė,Lietuvoskaimynė.SostinėVaršuva.Misionierius (lot. missio – siuntimas) – kita-tikiams platinantis krikščionybę dvasininkas.Ordinas (lot. ordo – tvarka) – centralizuota,turinti savo nuostatus katalikų vienuolių ben-druomenė.Pagonybė (lot. paganus –kaimietis) – terminaspirmykščiams tikėjimams ir kultams apibūdin-ti. Kilo iš lotyniško žodžio paganus, reiškiančiokaimietį, nes iš pradžių krikščionybė plito dau-giausia miestuose.Popiežius (lot. papa – tėvas, mokytojas) –Ròmos vyskupas, Katalikų bažnyčios vadovas.Regula (lot. regula – taisyklė) – vienuolių elg-senos normos, kurias nustato jų ordino steigėjasir patvirtina bažnyčios vadovybė.Schizma (gr. schisma – skilimas) – organizaci-nis Bažnyčios skilimas.Stačiatikybė – Rytų ir Pietų Europoje paplitusikrikščionybės kryptis.Vienuolynas (gr. monos – vienas) – gyve-namųjų bei kitokių statinių, kuriuose gyvena,dirba, meldžiasi vienuoliai, visuma.Vyskupas (gr. episkopos –prižiūrėtojas)– krikš-čionių dvasininkas, turintis aukščiausio laipsniošventimus, aukščiausią valdžią vyskupijoje irišimtinę teisę teikti ne kuriuos sakramentus.

Benediktas Nursietis (~ 480–547 m.) – vie-nuolių pagrindinių gyvenimo įstatymų vaka-ruose kūrėjas. Paskelbtas šventuoju. Pagrindiniubenediktinų ordino šūkiu tapo lotyniškas posa-kis „Ora et Labora!“ (liet. – melskis ir dirbk!).Grigalius I Didysis (540–604 m.) – popiežius590–604 m. Vienas iš įtakingiausių Bažnyčiosmokytojų galutinai įtvirtinęs popiežiaus auto-ritetą. Paskelbtas šventuoju.Karolis Didysis (742–814m.)–Frankų valsty-

bės karalius ir imperatorius (nuo 800 m.). Sukū-rė galingiausią ankstyvųjų viduramžių Europosvalstybe. Laikytas krikščioniško valdovo idealu.Kirilas (827–869 m.) ir Metodijus (815–855 m.) bizantiečių vienuoliai, misionieriai.Pakrikštijo rytų ir pietų slavų tautas, sukūrėkirilicą. Paskelbti šventaisiais.Jėzus Kristus (apie 6-4 m. iki Kr. – 29-33 m.)– krikščionybės pradininkas, krikščionių tikė-jime laikomas Dievo sūnumi ir tiesiog Dievu.

• Vienuoliai gerokai patobulino žemės ūkį, sodininkystę, išrado kulinarinių receptų beimedicinos naujovių.

• X a. dauguma Europos šalių tapo krikščioniškomis. Vienos tautos priėmė krikštą verčiamossavo valdovų, kitos savanoriškai. Krikščionybė sujungė politiniu ir kalbiniu požiūriunevieningą Europą.

• Šalis priėmusi krikščionybę, tapdavo krikščioniškos Europos civilizacijos dalimi. Sukrikščionybe plito lotynų kalba, raštas, mokslas ir menas, krikščioniškoji pasaulėžiūra irmoralė, net valstybių valdymo tradicijos.

• Tikėjimas buvo viduramžių visuomenės pagrindas. Juo rėmėsi įstatymai, tradicijos, žmoniųpasaulėžiūra.

11 Sąvokos

Asmenybės

16

1

8

I a. krikščionybės atsiradimas ir plitimas

313 m. Milano ediktas dėl tikėjimo laisvės Romos imperijoje

392 m. krikščionybė tampa Romos imperijos valstybine religija

496 m. Frankų krikštas529 m. įkuriamas benediktinų ordinas

PolitikaGyvuoja Popiežiaus

valstybė. Kova su Šv. Romos imperijos


valstybė. Kova su

imperatoriumi dėl virše-nybės. Šventojo sosto


imperatoriumi dėl virše-

vasalais pripažįsta save daugumos Europos

šalių monarchai.

VisuomenėKrikščionių tikėjimas

vienija visuomenę. Dvasininkija – privilegi-juotas luomas. Slauga ir

rūpinimasis ligoniais.

EkonomikaDidžiausias ir turtingiausias Europos feodalas. Mokesčiai už bažnytines apeigas, aukos, dešimtinė.

KultūraVienuolynai – svarbiausi kultūros židiniai ankstyvaisiais viduramžiais. Pirmososios mokyklos. Antikos palikimo išsaugojimas. Menas susijęs su tikėjimu. Dauguma raštingų žmonių – dvasininkai.

Stačiatikiai KatalikaiBažnyčios vadovas

patriarchas popiežiusDvasininkai

popai kunigaiMaldos namai

cerkvės bažnyčiosAr dvasininkai gali turėti šeimą?

taip neApeigų kalba

graikų lotynųNaudojamas kalendorius

Julijaus GrigaliausPer mišias pasauliečiai gauna

duonos ir vyno tik duonosŽegnojasi

3 pirštais 5 pirštais

(atsirado po XI a. Kliuni reformos)

Pasaulietinė dvasininkija (gyvena pasauliečių

rūpesčiais tarp žmonių)

Reguliarioji dvasininkija (gyvena atsiskyrusi nuo pa-

sauliečių, paklūsta griežtoms taisyklėms – regulai)

dvasininkai

vyskupas

vieta

abatas (-ė)

dvasininkai

vyskupija

vienuolynas

klebonas

parapija

vienuolis (-ė)

pasauliečiai

krikštas

pagonys

Katalikų bažnyčia(vad. Romos popiežius)

Stačiatikių bažnyčia(vad. Konstantinopolio


Stačiatikių bažnyčia

patriarchas)(vad. Konstantinopolio


krikštas

Vientisa krikščionių

bažnyčia(vad. Romos popiežius)

1054 m.schizma

KrikštasFrankai Lenkija Kijevo Rusia

Kada įvyko? 496 m. 966 m. 988 m. Koks valdovas krikštijosi? Chlodvigas Mieško I Vladimiras

Kokia krikščionybės kryptis įsitvirtino? katalikybė katalikybė stačiatikybė

6 Katalikų bažnyčios organizacijos struktūra viduramžiais. Katalikų bažnyčios organizacijos struktūra viduramžiais.

3 Vienuolyno vaidmuo viduramžių visuomenės gyvenime. Vienuolyno vaidmuo viduramžių visuomenės gyvenime.

4 Frankų, Lenkijos ir Kijevo Rusios krikštas. Frankų, Lenkijos ir Kijevo Rusios krikštas.

7 Krikščionių bažnyčios organizacinis Krikščionių bažnyčios organizacinis skilimas 1054 m. ir krikšto misijos.

5 Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių Europai.

2 Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių skirtumai. Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių skirtumai.

Popiežius

Kardinolai

Popiežius

renka

£

¦¦ Datos

I a. 313 m. 392 m. 496 m. 529 m.

754 m. vid. įkuriama popiežiaus valstybė

800 m. Karolis Didysis vainikuojamas impe-ratoriumi

966 m. Lenkijos krikštas988 m. Kijevo Rusios krikštas

X a. dauguma Europos šalių tampa krikščioniškomis

1054 m. Krikščionių bažnyčios skilimas į stačiatikių ir katalikų

KatalIKų BažnyčIoS

įtaKa

16

1

B

D

C

a

E

Šaltiniai

? Klausimai

529 m. 754 m. 800 m. 966 m.988 m. 988 m.X a.

4

5

16

1

I a.

313 m.

392 m.

496 m. Frankų krikštas529 m.

Stačiatikiai Katalikai

Krikštas

6

3

4

7


2

Datos

I a. 313 m. 392 m. 496 m. 529 m.

754 m. vid.

800 m.


X a.


KatalIKų BažnyčIoS

įtaKa

9

16

1

IšGrigaliaus Tūrinčio metraščio. VI a.„[…] Tačiau karalienė nesiliovė spyrusi jį pri-pažinti Tikrąjį Dievą ir atsisakyti stabų. Bet jis vis tiek niekaip neatsivertė, kol galų gale syki nepradėjo kariauti su alemanais. Tada bėda privertė jį išpažinti, ko jo širdis iki tol nepripažino. Kai abi kariuomenės stojo į mūšį, prasidėjo baisios skerdynės, ir Chlodvigo kariams kilo pavojus, kad juos sumals į miltus. Tai matydamas Chlodvigas prabilo: „Jėzau Kristau, Klotilda sako, kad Tu esi Gyvojo Dievo sūnus; sako, kad Tu teiki pagalbą ištiktiems nelaimės, atneši pergalę tiems, kurie tiki Tavimi. Jei padėsi man dabar įveikti šiuos priešus ir jei patirsiu tą galią, kurią sakosi patyrę tau at-sidavę žmonės, tai aš įtikėsiu Tave ir pasikrikštysiu Tavo Vardan.[…]“

B

Iš Nestoro metraščio „Senųjų laikų pasako-jimas“. XII a.

„[…] Atvykęs į Kijevą Vladimiras sunaikino stabus. Tada pažindino miesto žmones su tikėji-mu: „Kiekvienas, kuris neateis ant upės kranto, bus mano priešas“. Kitą dieną Vladimiras su imperatoriaus šventikais nuvyko ant upės kranto. Susirinko daug žmonių. Rankose laikydamas savo vaikus, jis įbrido į vandenį. Šventikas meldėsi ir krikštijo. Džiugu buvo matyti sielų išganymą ir tapimą krikščionimis.[…]“

D

Ištraukos iš Benedikto Nursiečio regulos. VI a.„[…] Aukščiausia nuolankumo pakopa yra besąlygiškas paklusnumas. Juo pasižymi tie, kuriems Kristaus meilė yra aukščiau visko. Dėl šventos tarnystės, kurią jie pasirinko, iš pragaro baimės ar dėl Amžinojo Gyvenimo palaimos jie nedelsdami vykdys vyresnybės įsakymą.Abatas turi visokiais būdais globoti prasižengusius brolius, nes juk gydytojo pagalbos reikia ne sveikiesiems, bet ligoniams.Tegu jis (abatas) vengia pykčio ir myli savo brolius. Jei reikia ką sudrausminti , tegu elgiasi protingai ir niekuomet neperžengia ribų, nes indas gali įskilti jei nuo jo pernelyg uoliai valysi rudis.Be abato leidimo vienuoliui nevalia nieko atiduoti, priimti ar laikyti savo žinioje, ničnieko – nei knygos, nei rašymo lentelės, nei rašiklio. Viskas tebūnie bendra, kaip rašte pasakyta, ir nė vienam nevalia turėti ką nors sava nei naudotis kokiu daiktu kaip savo nuosavybe.Tinginystė yra didžiausias dvasios priešas. Nustatytu laiku vienuoliais turi skaityti šventuosius raštus. Jiems privalu laukytis kruopščiai sudarytos dienotvarkės, kurioje pakaitomis skiriamas laikas susikaupi-mui, maldai ir darbui.[…]“

C

Ištrauka iš frankų Karališkojo metraščio IX a.„[…] Ir jis atšventė Viešpaties Gimimą Romoje, ir pasikeitė metai, ir jų skaičius tapo 801. Šią didžiai šventą Viešpaties gimimo diena, kai prieš mišias karalius, pasimeldęs palaimintajam apaštalui Petrui, atsistojo, popiežius Leonas uždėjo jam ant galvos karūną, ir visa romėnų tauta jį sveikino: „Karolį Augustai, Dievo karūnuotas didžiu ir tai-kingu romėnų imperatoriumi, gyvuok ir nugalėk“. Po pamaldų apaštalų įpėdinis jį pagarbino pagal senųjų principų tradiciją; ir jau vietoj buvusio patricijaus titulo jis buvo pavadintas imperatoriu-mi ir Augustu.[…]“

a

Kardinolo Humberto raštas. 1054 m.„[…] Bet mes negalime pakęsti tokio negirdėto Apaštališkojo Sosto šmeižto ir įžeidinėjimų ir taip grindžiame atskyrimą: Mykolas, patriarchas per prievartą, iš tiesų naujokas, vienuolio drabužį apsivilkęs tik iš žmogiškos baimės, dabar sutepęs jį daugeliu didžiulių nusikaltimų, ir visi jo sekėjai, taip pat klystantys, nuo šiol prakeikiami sykiu su visais eretikais, su velniu ir jo angelais, jeigu neateis į protą.[…]“

E

© Šaltiniai

? Klausimai

529 m. 754 m. 800 m. 966 m.988 m. 988 m.X a.

? Apibūdink Lenkijos, Kijevo Rusios ir Frankų christi-anizaciją 4 . Kada įvyko, kurią krikščionybės kryptį priėmė?

? Įvardink priežastis skatinusias krikščionybės plitimą Europoje viduramžiais. Kokią įtaką Katalikų bažny-čios turėjo šio laikotarpio Europos politiniam ir so-cialiniam gyvenimui 5 ?

? Apie kurių valstybių ir kurių valdovų krikštą rašoma B ir D? Kokios krikšto priežastys ir aplinkybės nuro-domos? Įvertink jas kritiškai.

? Remkis C ir nurodyk kuo vienuolio gyvenimas skyrė-si nuo kitų dvasininkų ir pasauliečių. Apibūdink vie-nuolyno vaidmenį to meto visuomenės gyvenime.

? Kurio viduramžių valdovo vainikavimas aprašomas A? Kodėl jis tapatinamas su Romos imperatoriumi?

? Kokį ir tarp ko vykusį krikščionybės konfliktą atspin-di E? Įvardink jo priežastis. Kokių padarinių krikščio-nybei jis turėjo?

16

1

ISTORIJOSEGZAMINOGIDAS

I. KAPLERIS, A. MEIŠTAS

NAUJA PROGRAMA

NUO A IKI Z

Parengtas pagal naują istorijos egzamino programą

Mokykis tą ką reikia: 160 temų 100 % atitinka egzamino turinį

2011 m. Lietuvos Respublikos švietimo ministras patvirtino naują istorijos egzamino programą, kuri atnešė reikšmingų pokyčių tiek jo turinyje, tiek metodologijoje. Nebeliko priešistorės, senųjų civilizacijų ir antikos, suma-žėjo politologijos. Kita vertus, turinys pasipildė naujais ir iki tol egzamine neakcentuotais dalykais, naujomis istorijos asmenybėmis bei užduočių tipais, tokiais, kaip istorinių problemų sprendimas. Pagal naują programą parengtas egzaminas įvyks jau 2013 m. Leidykla „Briedis“ atsižvelgdama į istorijos mokytojų ir abiturientų pageidavimus parengė ir netrukus pasiū-lys itin novatorišką, analogų Lietuvoje neturintį, išsamų ir patogų pagalbi-ninką pasirengti egzaminui – ISTORIJOS EGZAMINO GIDĄ.

Kuo jis iš esmės skiriasi nuo kitų panašaus pobūdžio mokymo priemonių?• Konspektas, žodynas, atlasas ir pratybų sąsiuvinis

vienoje knygoje • Istorinių asmenybių biografijos, sąvokos• Žemėlapiai, schemos, datos, laiko juostos• Ne tik žinių įsisavinimas, bet ir gebėjimų ugdymas• Rašytinių ir vaizdinių šaltinių nagrinėjimo užduotys • Istorinių problemų sprendimo užduotys• Žinių ir gebėjimų įsisavinimo patikros užduotys

kiekvieno skyriaus gale

2

ISTORIJOS EGZAMINO GIDAS

1. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikš-tystės (LDK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.)






2. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės visuomenės kaita XVI–XVII a. vid.

1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai2. Didžiųjų geogra�nių atradimų reikšmė3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai4. Reformacijos sklaida Europoje5. Humanizmo ir Renesanso kultūros bruožai6. J. Gutenbergas, M. Kopernikas, L. da Vinčis, N. Maki-



3. Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžio-sios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai

1. Svarbiausios Apšvietos �loso�jos idėjos2. Apšvietos idėjos Prancūzijos politiniame gyvenime 3. 1789 m. Prancūzijos revoliucija4. Napoleonas Bonapartas 5. 1815 m. Vienos kongresas 6. Klasicizmas 7. LDK gyventojų ir ūkio pokyčiai XVII a. vid.–XVIII a. 8. Užsienio valstybių kišimasis į ATR reikalus9. Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata10. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką11. Abiejų Tautų Respublikos padalijimai 12. 1794 m. sukilimas 13. Klasicizmas Lietuvoje 14. Edukacinės komisijos veiklaPasitikrink žinias ir gebėjimus

4. Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio po-kyčių XIX–XX a. pr. aplinkoje




3

5. Visuomenė tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochoje (1919–1945 m.)



6. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugi-mo Europoje laikais












6

1

hh Trumpai

• IV a. valstybine Romos imperijos religija tapusi krikščionybė išliko ir po V. Romos imperijosžlugimo.

• Rytuose ji suklestėjo R. Romos imperijoje – Bizantijoje. Vakaruose ją priėmė su buvusiosimperijos gyventojais susimaišiusios barbarų germanų gentys. Krikštas sujungė germanų irantikinę kultūras ir sudarė sąlygas susikurti krikščioniškai viduramžių Europos civilizacijai.

• VIII a. vid. dabartinės Italijos teritorijoje padedant frankų karaliams buvo įkurta teokratinėpopiežiaus valstybė.

• Popiežius 800 m. frankų karalių Karolį vainikavo Romos imperatoriumi. Šiuo aktu buvogalutinai sutvirtinta Katalikų bažnyčios ir frankų valdovų sąjunga.

• Tiek ginklu per Karolio Didžiojo karo žygius, tiek taikių misionierių pastangomiskrikščionybė pamažu plito pagoniškuose Europos kraštuose.

• Dauguma rytų ir pietų slavų tautų krikštijosi skatinamos bizantiečių misionierių. Todėl čiaplito Bizantijos kultūra ir stačiatikybė.

• Vakaruose krikščionybę platino popiežiui pavaldus misionieriai todėl čia plito katalikybėir lotynų kalbą.

• Dažniausia valstybės tapimą krikščioniška reiškė valdovo krikštas. Pavaldiniai privalėjobesąlygiškai vykdyti jo valią. Priėmusį krikštą popiežiaus vardu karūnavo– skelbė karaliumi.

• Dėl religinių skirtumų krikščioniškoje Europos civilizacijoje išsiskyrė bizantiškosios irlotynų kultūrinės sritys.

• Papročių ir tradicijų skirtumai, Bažnyčios vadovų ir pasaulietinių valdovų vaidai dėl įtakoskrikščionims paskatino krikščionių bažnyčios schizmą. 1054 m. Vakaruose atsirado Katalikų,Rytuose – Stačiatikių bažnyčios.

• Svarbią reikšmę viduramžių Europoje suvaidino nuo VI a. pradėję plisti vienuolynai.Pamaldūs žmonės vienuolynams užrašydavo palikimą. Diduomenė dovanodavo žemių.Dalis vienuolynų labai praturtėjo

��

��

��

��

��

��

��

� � �

�

��

��

��

��

��

�

��

� � � � � � � � � � � � � �

� � � � � � � � � � �

��

��

��

��

��

��

1 Krikščionybės plitimas Europoje I–XI a. Krikščionybės plitimas Europoje I–XI a.

; 1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuo-menės gyvenime.

ü

16

1

Frankai –germanųgentis.Va.apsikrikštijoirsukūrėsavovalstybę.

Katalikybė(lot.catholicus –visuotinis)– Ro-mos popiežiaus vadovaujamosVakarų krikš-čioniųbažnyčiostikėjimas;labiausiaipaplitusikrikščionybėskryptis.Kijevo Rusia –švedųvikingųįkurtarytųslavųvalstybėgyvavusiIX–XIIa.

Kristianizacija – krikščionėjimas,krikščionybėsplitimas.

Lenkija –Xa.pab.vakarųslavųgenčiųsukur-taVidurioEuroposvalstybė,Lietuvoskaimynė.SostinėVaršuva.

•

•

•

•

Sàvokos

Asmenybës

16

1

8

I a. krikščionybės atsiradimas ir plitimas

313 m. Milano ediktas dėl tikėjimo laisvės Romos imperijoje

392 m. krikščionybė tampa Romos imperijos valstybine religija

496 m. Frankų krikštas529 m. įkuriamas benediktinų ordinas

PolitikaGyvuoja Popiežiaus



valstybė. Kova su



imperatoriumi dėl virše-

vasalais pripažįsta save daugumos Europos

šalių monarchai.

VisuomenėKrikščionių tikėjimas

vienija visuomenę. Dvasininkija – privilegi-juotas luomas. Slauga ir

rūpinimasis ligoniais.

EkonomikaDidžiausias ir turtingiausias Europos feodalas. Mokesčiai už bažnytines apeigas, aukos, dešimtinė.

KultūraVienuolynai – svarbiausi kultūros židiniai ankstyvaisiais viduramžiais. Pirmososios mokyklos. Antikos palikimo išsaugojimas. Menas susijęs su tikėjimu. Dauguma raštingų žmonių – dvasininkai.

Stačiatikiai KatalikaiBažnyčios vadovas

patriarchas popiežiusDvasininkai

popai kunigaiMaldos namai

cerkvės bažnyčiosAr dvasininkai gali turėti šeimą?

taip neApeigų kalba

graikų lotynųNaudojamas kalendorius

Julijaus GrigaliausPer mišias pasauliečiai gauna

duonos ir vyno tik duonosŽegnojasi

3 pirštais 5 pirštais

(atsirado po XI a. Kliuni reformos)

Pasaulietinė dvasininkija (gyvena pasauliečių

rūpesčiais tarp žmonių)

Reguliarioji dvasininkija (gyvena atsiskyrusi nuo pa-

sauliečių, paklūsta griežtoms taisyklėms – regulai)

dvasininkai

vyskupas

vieta

abatas (-ė)

dvasininkai

vyskupija

vienuolynas

klebonas

parapija

vienuolis (-ė)

pasauliečiai

krikštas

pagonys

Katalikų bažnyčia(vad. Romos popiežius)



Stačiatikių bažnyčia



krikštas

Vientisa krikščionių

bažnyčia(vad. Romos popiežius)

1054 m.schizma

KrikštasFrankai Lenkija Kijevo Rusia

Kada įvyko? 496 m. 966 m. 988 m. Koks valdovas krikštijosi? Chlodvigas Mieško I Vladimiras

Kokia krikščionybės kryptis įsitvirtino? katalikybė katalikybė stačiatikybė

6 Katalikų bažnyčios organizacijos struktūra viduramžiais. Katalikų bažnyčios organizacijos struktūra viduramžiais.

3 Vienuolyno vaidmuo viduramžių visuomenės gyvenime. Vienuolyno vaidmuo viduramžių visuomenės gyvenime.

4 Frankų, Lenkijos ir Kijevo Rusios krikštas. Frankų, Lenkijos ir Kijevo Rusios krikštas.

7 Krikščionių bažnyčios organizacinis Krikščionių bažnyčios organizacinis skilimas 1054 m. ir krikšto misijos.


2 Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių skirtumai. Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių skirtumai.

Popiežius

Kardinolai

Popiežius

renka

£

¦¦ Datos

I a. 313 m. 392 m. 496 m. 529 m.

754 m. vid. įkuriama popiežiaus valstybė

800 m. Karolis Didysis vainikuojamas impe-ratoriumi


X a. dauguma Europos šalių tampa krikščioniškomis


KATALIKŲ BAŽNYČIOS

ĮTAKA

16

1

B

D

C

A

E

Šaltiniai

? Klausimai

529 m. 754 m. 800 m. 966 m.988 m. 988 m.X a.

4

5

16

1

Documents

I. KAPLERIS, A. MEIŠTAS ISTORIJOS EGZAMINO …1).pdfISTORIJOS EGZAMINO GIDAS I. KAPLERIS, A. MEIŠTAS NAUJA PROGRAMA NUO A IKI Z naują istorijos egzamino programą 160 temų 100