Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas

1

Ugdymo plėtotės centre parengti pakoreguotų vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektai. Toliau trumpai apžvelgiamos atskirų dalykų vidurinio ugdymo bendrųjų programų naujovės, tęstinumas ir įgyvendinimo perspektyvos. Numatoma, kad pagal šias programas mokyklos pradės dirbti nuo 2011 m. rugsėjo, prieš tai jas aptarus su švietimo bendruomene: mokytojų ir mokyklų vadovų asociacijų, tėvų ir mokinių organizacijų atstovais.

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

2

Šiais metais planuojama diskutuoti su įvairiomis interesų grupėmis

Susitikimai-aptarimai:

su dalykų mokytojų, vadovų asociacijomis (birželio mėn.);

su tėvų asociacijų atstovais (birželio mėn.);

su moksleivių organizacijų atstovais (birželio mėn.);

dalykų mokytojų, vadovų, tėvų asociacijų ir moksleivių organizacijų atstovų suvažiavimas (lapkričio mėn.);

Ugdymo plėtotės centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų susitikimai-diskusijos regionuose su švietimo skyrių specialistais, mokyklų vadovais, savivaldybių metodinių būrelių pirmininkais (rugsėjo–spalio mėn.);

vaizdo konferencijos;

mokytojų apklausa ir konsultavimas elektroniniu būdu.

Vidurinio ugdymo bendrųjų programų naujovių sklaidos planas bus skelbiamas internete: www.upc.smm.lt ir www.smm.lt.

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas

3

DO RI NIS UG DY MASPa tvir ti nus Vi du ri nio ug dy mo pro gra mų pro jek tus, bus su da ry tos są ly gos di din ti mo ki nių pa si rin ki mo ga li my bes mo ky tis eti kos

ar ba ka ta li kų ti ky bos/or to dok sų (sta čia ti kių) ti ky bos/evan ge li kų liu te ro nų ti ky bos/evan ge li kų re for ma tų ti ky bos/ka rai mų ti ky bos/žy dų-ju dė jų ti ky bos da ly kų. Do ri nis ug dy mas ne skai do mas į ben drą jį ir iš plės ti nį kur sus, bet eti ką ar ba ka ta li kų ti ky bą pa si rin-ku siems 11–12 kla sių mo ki niams siū lo mi ke tu ri fi lo so fi nės ar ba tai ko mo sios kryp čių eti kos ir ka ta li kų ti ky bos mo du liai.

DO

RI N

IS U

G D

Y MA

S

tai ko mo sios eti kos mo du liai ska ti na mo ki nius ge riau pa žin ti ir su pras ti: 1) gy ve ni mo įpras mi ni mo klau si mus, at si žvel giant į įvai rių fi lo so fi jos kryp čių ir kri zių kon teks tą; 2) as mens to bu lė­ji mo ga li my bes ir pro fe si nio pa šau ki mo pa ieš ką dar bo rin kos pa sau ly je; 3) ly čių san ty kių ir šei mos sam pra tos kai tą; 4) me di jų (ki no, ži niask lai dos) įta ką.

Mo kyk los ga li siū ly ti mo ki niams ir ki tus eti kos mo du lius (pa­vyz džiui, pa si rin ku sie siems tiks lių jų ir gam tos moks lų kryp tį ga lė tų bū ti siū lo mas eko lo gi nės eti kos ar ba bio e ti kos mo du lis, ku ris pa dė tų su pras ti eko lo gi nes, dar naus vys ty mo si, gy vy bės iš sau go ji mo ir ki tas ak tu a lias pro ble mas).

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Pa­grin­di­nio­ ir­vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­ben­drų­jų­pro­gra­mų­ tu­ri­nio­su de ri ni mas. Vi du ri nio ug dy mo pa ko po je iš lai ko ma iš es mės ta pa ti eti kos da ly ko tu ri nio ir te ma ti kos struk tū ra, kaip ir pa­grin di nio ug dy mo eti kos pro gra mo je. Fi­lo­so­fi­nės­ eti­kos bei ki no ir eti kos mo du liuo se ap ra šo mos do ri nių san ty kių ir veik los sri tys: Aš­–­as­muo,­Aš­ir­Tu,­Aš­ir­Mes,­Aš­ir­pras­mė. Aukš tes ni mąs ty mo rei ka la vi mai mo ki nių pa sie ki mams šio se sri ty se: įsi­są­mo­nin­tos­ta­pa­ty­bės­ir­sa­viug­dos,­dia­lo­go,­so­cia­li­nių­san­ty­kių­bei­gy­ve­ni­mo­įpras­mi­ni­mo­pa­sau­ly­je.

Šių me tų vi du ri nio ug dy mo (eti kos) pro gra mos pro jek tas tę sia 2002 m. pro gra mos me to do lo gi ją ir ap ra šo ug dy mo tu ri nį fi lo­so fi niu ir tai ko muo ju as pek tu. Te mos gru puo ja mos pro ble mi niu ir dia lo gi niu prin ci pu. Ta čiau at si sa ky ta psi­cho­lo­gi­nio­as pek to, ku ris dub liuo ja si su psi cho lo gi jos pro gra ma, nes mo ki niai 11–12 kla sė se psi cho lo gi ją ga li rink tis kaip at ski rą da ly ką pa gal pa ko­re guo tą vi du ri nio ug dy mo pro gra mą. Plė to ja mos są sa jos tarp eti kos ir ti ky bos pro gra mų.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Ug dy mo or ga ni za vi mo to bu li ni mas. Mo kyk loms siū lo ma iš ban dy ti mo du li nį eti kos mo ky mą 11­oje ir 12­oje kla sė se, ku rios da ly vau ja ESF pro jek te „Mo­ky­mo­si­kryp­ties­pa­si­rin­ki­mo­ga­li­my­bių­di­di­ni­mas­14–19­me­tų­mo­ki­niams,­II­eta­pas:­gi­les­nis­mo­ky­mo­si­di­fe­ren­ci­ja­vi­mas­ir­ in­di­vi­du­a­li­za­vi­mas,­sie­kiant­ug­dy­mo­ko­ky­bės,­ rei­ka­lin­gos­šiuo­lai­ki­niam­dar­bo­pa­sau­liui“. Vi du ri nio ug dy mo ap ra še ir ug dy mo pla nuo se bus nu ma ty ta, kad mo kyk la pa gal ga li my bes ga li siū ly ti mo ki niams lais vai rink­tis fi lo so fi nės ir tai ko mo sios kryp ties do ri nio ug dy mo mo du lius. Ren gia ma pa mo kų me džia ga ir me to di nės re ko men da ci jos 11–12 kla sių eti kos mo du li nių pro gra mų įgy ven di ni mui. Taip pat bus pa reng ti va do vė liai, pa dė sian tys mo ky to jams dirb ti pa gal nau ją eti kos mo du li nių pro gra mų tu ri nį.Ver­ti­ni­mo­to­bu­li­ni­mas­ir­ver­ti­ni­mo­kri­te­ri­jų­pa­grin­di­mas.­Mo­

kyk lo se do ri nio ug dy mo mo ky to jams svar bu su si tar ti dėl aiš kių ir ben drų pa sie ki mų ver ti ni mo kri te ri jų, ap tar ti juos su mo ki niais. Eti kos vi du ri nio ug dy mo pro gra mos pro jek te mo ki nių eti kos pa sie ki mus siū lo ma ver tin ti pa gal kri te ri jus, pa grįs tus kog ni ty­vi nių, me ta kog ni ty vi nių ir as me ny bi nių ge bė ji mų ug dy mo tiks lų tak so no mi ja. Taip pat siū lo ma tai ky ti kau pia mą jį mo ki nių veik los ver ti ni mą. Šiais me tais tę sia mas na cio na li nis pro jek tas „Mo­ki­nių­pa­žan­gos­ir­pa­sie­ki­mų­ver­ti­ni­mo­to­bu­li­ni­mas­do­ri­nio,­me­ni­nio­ir­kū­no­kul­tū­ros­ug­dy­mo­pro­ce­se“, ku ris ga li pa ska tin ti pri im ti na cio na li nius spren di mus dėl eti kos pa sie ki mų ver ti ni mo 11–12 kla sė se. Pla nuo ja ma pa reng ti me to di nes re ko men da ci jas, kaip spręs ti ver ti ni mo ir mo ty va ci jos, so cia li nių ir emo ci nių ge bė ji mų, ben drų jų kom pe ten ci jų ver ti ni mo pro ble mas.

Vi li ja Ze lIan kIe nė, el. p. – vi li ja.ze lian kie ne@upc.smm.lt

Eti ka

Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Eti kos pro gra mos tu ri nio po ky čius są ly go jo trys pri ori te tai, svar būs vi sų vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų, taip pat ir do ri nio ug dy mo, tu ri nio to bu li ni mui.Dė­me­sys­kom­pe­ten­ci­jų­ug­dy­mui.­Svar bu pa dė ti mo ki niams

su pras ti, kad eti ka nė ra vien te ori niai sam pro ta vi mai apie mo ra­lę – šis da ly kas pa de da ug dy tis svar bias, to les niam mo ky mui si ir gy ve ni mui rei ka lin gas ben drą sias kom pe ten ci jas. ­Fi­lo­so­fi­nės­eti­kos pro gra mos tu ri nys pa ko re guo tas taip,

kad bū tų kon cen truo ja mas į as me ni nės (Aš – as muo), ko mu ni­ka vi mo (Aš ir Tu), so cia li nės (Aš ir Mes), pa ži ni mo ir kul tū ri nio są mo nin gu mo (Aš ir pras mė) kom pe ten ci jų ug dy mą(si). Jos de ta li zuo ja mos, ap ra šant mo ki nių pa sie ki mus (nuo sta tas ir ge bė ji mus: mąs ty mo, dia lo gi nio ko mu ni ka vi mo, ži nių tai ky mo ir pro ble mų spren di mo), o ži nias ir su pra ti mą plė to jant nuo pa pras to fak tų bei pro ce dū rų (me to dų) ži no ji mo iki su dė tin ges­nio kon cep tu a laus pa ži ni mo ir me ta e ti nio su vo ki mo lyg mens. Te ma ti ka gru puo ja ma pa gal mi nė tas kom pe ten ci jų sri tis ir ati­tin ka mai be si ple čian tį san ty kių su sa vi mi, ki tu, ben druo me ne ir pa sau lio kul tū ra kon teks tą.

Iki šiol eti kos pro gra mo je eg zis ta vęs tai ko ma sis as pek tas ne bu vo iš plė to tas ir pri tai ky tas kon kre čioms prak ti nės veik­los sri tims. Šiuo me tu pa reng ti trys­nau­ji­ tai­ko­mo­sios­eti­kos­pro­gra­mos­mo­du­liai, pa dė sian tys mo ki niams siek ti ak tu a lių kom pe ten ci jų ug dy mo tiks lų: ­pro­fe­si­nė­eti­ka – įvai rio se dar bo rin kos sri ty se, dir bant su

ki tais žmo nė mis, iš ky la šios tai ko mo sios eti kos po rei kis, ska­ti na ma so cia li nės kom pe ten ci jos rai da, ly de rys tė, pro fe si nė gar bė ir ben dra dar bia vi mas; šei mos eti ka – mo ki niams ak tu a lu ug dy tis at sa kin gą po žiū rį

į šei mos kū ri mą, su pras ti šei mos, kaip vie nos iš svar biau sių so cio kul tū ri nių ins ti tu ci jų, ypa tu mus, jos funk ci jų įvai ro vę ir įgy ti gy ve ni mui šei mo je rei ka lin gų ži nių bei ver ty bi nių nuo sta tų; eti ka ir ki nas – re mian tis ki no me no in ter pre ta ci ja, šis pro­

gra mos mo du lis pa dės mo ki niams for muo tis kri ti nį mąs ty mą ir do ri nę po zi ci ją, įgy ti in for ma ci nio raš tin gu mo kom pe ten ci ją, nag ri nė jant me di jų įta ką jau ni mo eti nei są mo nei. Mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­jos­ska­ti­ni­mas.­Eti kos pro gra mos pro jek­

tas pri tai ky tas ne tik aka­de­mi­nių, bet ir prak­ti­nių­bei­me­ni­nių­mo ky mo si po rei kių mo ki niams. At si ra dus tai ko mo sios eti kos mo du liams, di di na mos mo ki nių pa si rin ki mo ga li my bės pa gal sa vo po lin kius, prak ti nius ge bė ji mus ir at ei ties pla nus mo ky tis ne tik aka de mi nės kryp ties fi lo so fi nės eti kos kur so, bet ir pro­fe si nės, šei mos ar ki no eti kos. Mo ty va ci jos pro ble ma ak tu a li, nes svar bu pa dė ti mo ki niams su pras ti, kad vi du ri nio ug dy mo tiks lai orien tuo ti į pa si ren gi mą ne vien tik eg za mi nams, bet ir to les niam gy ve ni mui, mo ky mui si, pro fe si nei veik lai ir šei mos kū ri mui. Su šiais tiks lais de ra ir pa ko re guo tos eti kos pro gra mos tiks lai. Pa si rin kę no ri mą eti kos pro gra mos mo du lį, mo ki niai ga lės są mo nin gai siek ti jos tiks lo ir už da vi nių, stip rės sa viug­dos mo ty va ci ja. Moks­lo­ir­tech­no­lo­gi­jų,­so­cia­li­nio­ir­kul­tū­ri­nio­gy­ve­ni­mo­po­

ky­čių­pa­ži­ni­mas.­Jau ni žmo nės su si du ria su įvai riais iš šū kiais ir gy ve ni mo klau si mais. Eti ka tu rė tų pa dė ti mo ki niams su pras ti žmo gaus ir vi suo me nės gy ve ni mo po ky čius, pa žiū rų įvai ro vę, ap mąs ty ti sa vo ta pa ty bę, ieš ko ti eti nių pro ble mų spren di mo. Bū da ma prak ti nė fi lo so fi ja, eti ka ne at sie ja ma nuo žmo gaus ir vi suo me nės be si kei čian čio gy ve ni mo kon teks to. Fi­lo­so­fi­nės ir

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

4

DO

RI N

IS U

G D

Y MA

S

Ka­rai­mų­ ti­ky­ba­– ši vi du ri nio ug dy mo pro gra ma Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk loms pa reng ta pir mą kar tą. Pro gra mos tiks las – pa dė ti mo ki niams pa žin ti ka rai mų tra di ci nes re li gi nes ir tau ti nes ver ty bes, jo mis grįs ti sa vo pa sau lė žiū rą ir jas puo­se lė ti, už tik ri nant šių ver ty bių tęs ti nu mą.Žy­dų­ju­dė­jų­ti­ky­ba – tai nau jai pa reng ta pa žin ti nė vi du ri nio

ug dy mo pro gra ma, skir ta ne vien tik žy dų tau ty bės, bet ir vi­siems ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų mo ki niams. Šios pa žin ti nės pro gra mos tiks las – plė to ti Lie tu vos mo ki nių su pra ti mą apie žy dų­ju dė jų ti kė ji mą, Lie tu vos žy dų is to ri ją ir jų tra di ci jas, ska­ti nant pa žin ti ki tos tau tos kul tū rą ir pri si dė ti prie drau giš kų tau tų san ty kių kū ri mo, ug dy tis to le ran ci ją ki tų ti kė ji mų žmo nėms.

Pro­gra­mų­tęs­ti­nu­mas

Šios tra di ci nės kon fe si jos pa ren gė ti ky bos pro gra mas vi­soms ben dro jo la vi ni mo mo kyk los pa ko poms: pra di niam, pa grin di niam ir vi du ri niam ug dy mui. Ug dy mo tu ri nys reiš kia ne tik te ma ti ką, bet ir ak ty vią mo ki nių veik lą bei kom pe ten ci jų ug dy mą tam tik ro se veik los sri ty se. Ap ra šo mi au gan tys mo ki nių pa sie ki mai – ver ty bi nės nuo sta tos, es mi niai ge bė ji mai, ži nios ir su pra ti mas – to se pa čio se ug do mo sios veik los sri ty se, kaip ir pa grin di nio ug dy mo ati tin ka mos kon fe si jos ti ky bos pro gra mo je. Ka ta li kų ti ky bos vi du ri nio ug dy mo, kaip ir pa grin di nio ug dy mo, pro gra mos tu ri nio ap im tis įvar di ja pro­ble­mi­nius­as­pek­tus, nu­kreip sian čius mo ki nius ieš ko ti at sa ky mų į svar biau sius žmo­gaus gy ve ni mo ir ti kė ji mo klau si mus.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Mo­ky­mo­si­mo­ty­va­ci­jos­ ska­ti­ni­mas.­Svar bu su da ry ti ga li­my bes 11–12 kla sių mo ki niams są mo nin gai pa si rink ti ti ky bos da ly ko pro gra mą ar mo du lį pa gal sa vo nuo sta tas, re li gi nius įsi ti ki ni mus, šei mos tra di ci jas, su si do mė ji mą ir kul tū ri nį są mo­nin gu mą. Ti ky bos pa mo ko se rei kė tų puo se lė ti vi di nę mo ki nio mo ky mo si mo ty va ci ją, pa dė ti su vok ti šio da ly ko tiks lą ir už­da vi nius, su ža din ti su si do mė ji mą, ti kė ji mo po žiū riu ap mąs ty ti šiuo lai ki nės vi suo me nės ak tu a li jas ir jau ni mo pro ble mas, pa dė ti mo ki niams įsi trauk ti į ak ty vią ir kū ry bin gą mo ky mo si veik lą, prak ti nius pro jek tus ben druo me nės la bui.

Ver ti ni mo to bu li ni mas. Mo kan tis ti ky bos, svar bi ver ti ni mo nuo sta ta – tei gia mos mo ki nių sa vi ver tės ir pa gar bos ki tam as­me niui ska ti ni mas, mąs ty mo ug dy mas bei ge bė ji mų la vi ni mas. Kol kas do ri nio ug dy mo mo ky to jams ver ti ni mo pro ble ma te bė ra ak tu a li. Mo kyk lo se tu rė tų bū ti su si tar ta dėl aiš kių ver ti ni mo kri­te ri jų ir sis te mos. Ti ky bos pro gra mo se ap ra šy ti mo ki nių pa sie ki­mai pa dės mo ky to jams kel ti kon kre čius mo ky mo si už da vi nius, ste bė ti bei įver tin ti mo ki nių veik lą ir re zul ta tus.

Šiais me tais tę sia mas na cio na li nis pro jek tas „Mo­ki­nių­pa­žan­gos­ir­pa­sie­ki­mų­ver­ti­ni­mo­to­bu­li­ni­mas­do­ri­nio,­me­ni­nio­ir­kū­no­kul­tū­ros­ug­dy­mo­pro­ce­se“, pa dė sian tis iš tir ti ir įver tin ti ti ky bos mo ky mo(si) pa sie ki mų ver ti ni mo si tu a ci ją mo kyk lo se, dis ku­tuo ti apie tai ko mas ver ti ni mo me to di kas (įskai ta, pa žy miais ar kau pia muo ju ba lu) ir jų al ter na ty vas. Bus ren gia mos me to di nės re ko men da ci jos, kaip dirb ti pa gal nau jas ti ky bos pro gra mas ir ver tin ti kon kre čius mo ki nių pa sie ki mus.

Ug dy mo or ga ni za vi mo to bu li ni mas. Mo kyk loms siū lo ma iš ban dy ti mo du li nį ka ta li kų ti ky bos ir eti kos mo ky mą 11–12 kla sė se, ku rios da ly vau ja ESF pro jek te „Mo­ky­mo­si­kryp­ties­pa­si­rin­ki­mo­ga­li­my­bių­di­di­ni­mas­14–19­me­tų­mo­ki­niams,­II­eta­pas:­gi­les­nis­mo­ky­mo­si­di­fe­ren­ci­ja­vi­mas­ir­in­di­vi­du­a­li­za­vi­mas,­sie­kiant­ug­dy­mo­ko­ky­bės,­rei­ka­lin­gos­šiuo­lai­ki­niam­dar­bo­pa­sau­liui“. Mo du li nio mo ky mo pri va lu mai: pa di dė ja mo ki nių ga li my bės rink tis ke lis do ri nio ug dy mo mo du lius, ge riau struk tū ruo ja mas ug dy mo pro ce sas (kon kre tes ni už da vi niai, lanks tes nis pla na vi­mas, ak ty ves nis ir in ten sy ves nis mo ky ma sis, pro jek ti nė veik la), at si ran da nau jų mo ky mo prie mo nių po rei kis, ska ti na mos me to­di nės nau jo vės, to bu li na ma pro fe si nė mo ky to jų kom pe ten ci ja. Bus ren gia ma pa mo kų me džia ga ir me to di nės re ko men da ci jos šių mo du li nių pro gra mų įgy ven di ni mui: Ka­ta­li­ky­bė­ir­pa­sau­lio­re­li­gi­jos,­Pa­šau­ki­mai­gy­ve­ni­mui,­Šven­ta­sis­Raš­tas­–­gy­ve­ni­mo­ke­lio­nė,­Re­li­gi­jos­fi­lo­so­fi­ja.

Vi li ja Ze lIan kIe nė, el. p. – vi li ja.ze lian kie ne@upc.smm.lt

Ti ky ba

Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

At­si­lie­pi­mas­į­ak­tu­a­lius­gy­ve­ni­mo­klau­si­mus­ir­iš­šū­kius.­Pa ko­re guo tos ir nau jai pa reng tos ti ky bų pro gra mos ska ti na mo ki nius kel ti klau si mus ir ieš ko ti at sa ky mų į šian die nos gy ve ni mo iš šū­kius ir pro ble mas. Dė me sys ski ria mas nag ri nė ti pa sau lė žiū ros, re li gi nio ir do ri nio as mens ap si spren di mo klau si mus, pa šau ki mo pa ieš ką kon ku ren cin go je ir ko mer ci nė je vi suo me nė je, as mens ver tės, ta pa ty bės bei įvai ro vės, gy ve ni mo pra smės, lai min go gy ve ni mo ir sa vi re a li za ci jos klau si mus, ly čių san ty kių ir šei­mos sam pra tos kai tą, pa sau lio re li gi jų vaid me nį šiuo lai ki nė je vi suo me nė je, to le ran ci ją ki tų ti kė ji mų žmo nėms, re li gi jos bei moks lo dia lo gą ir kt.Ka­ta­li­kų­ ti­ky­ba.­Ka ta li kų ti ky bos vi du ri nio ug dy mo pro gra­

ma de ri na ma su ben drai siais kom pe ten ci jų ug dy mo tiks lais ir sie kia ma, kad ji ati tik tų švie ti mo kai tos ten den ci jas. Šios pro gra mos ug dy mo tu ri nys pri tai ky tas mo ki nių as me ni nės, so cia li nės, ko mu ni ka vi mo, kul tū ri nio są mo nin gu mo ir da ly ki­nės kom pe ten ci jos, ku rią ap ra šo ka ta li kų ti ky bos pro gra mos mo ki nių pa sie ki mai 11–12 kla sė se, ug dy mui(si). ­Ka­ta­li­ky­bė­ ir­pa­sau­lio­re­li­gi­jos – pa ko re guo ta pro gra ma,

ku rios pa skir tis yra pa dė ti mo ki niams kel ti, ana li zuo ti ir ieš ko ti at sa ky mų į eg zis ten ci nius klau si mus, rem tis krikš čio ny bės ir di džių jų pa sau lio re li gi jų pa tir ti mi, su vok ti sa vo gy ve ni mo mi si ją, įsi są mo nin ti as me ni nį, re li gi nį, so cia li nį ta pa tu mą, kur ti to le ran­tiš kus, po zi ty vius, at sa kin gus san ty kius su ki tais žmo nė mis, bū ti pa sau ly je ir veik ti vi suo me nė je, va do vau jan tis krikš čio niš ko sio­mis ver ty bi nė mis nuo sta to mis. Pa šau ki mai gy ve ni mui – nau jai pa reng tas ka ta li kų ti ky bos

pro gra mos mo du lis, skir tas pa dė ti mo ki niams kel ti sa viug dos tiks lus, pa si rink ti pra smin gą gy ve ni mo ke lią, re mian tis krikš čio­niš ką ja pa šau ki mo sam pra ta, po zi ty viai ir kū ry biš kai re a li zuo ti sa ve pa sau ly je, at si liep ti į Die vo kvie ti mą ben dram gė riui mak si­ma liai pa nau do ti sa vo ga bu mus, ta len tus ir įgy tus ge bė ji mus.­Šven­ta­sis­Raš­tas­–­gy­ve­ni­mo­ke­lio­nė­– nau jas ka ta li kų ti­

ky bos pro gra mos mo du lis, siū lo mas mo ki niams, ku riems bū tų įdo mu in ter pre tuo ti ir at ras ti sa vo po žiū rį į Šven tą jį Raš tą kaip vi su mą, su vok ti iš ga ny mo is to ri jos ei gą, skai ty ti ir ana li zuo ti Bib li jos įvy kius bei vei kė jų po el gius, gi lin ti ti kė ji mą, aiš ki nan tis sim bo lių pras mę, re mian tis Šven tuo ju Raš tu, ap mąs ty ti šian­die nos gy ve ni mo klau si mus bei kur ti po zi ty vius san ty kius su sa vi mi, ki tais ir pa sau liu.­Re­li­gi­jos­fi­lo­so­fi­ja – šis ka ta li kų ti ky bos nau jai pa reng tas

mo du lis ski ria mas mo ki niams, sie kian tiems ug dy tis mąs ty mą, pa žin ti krikš čio niš ko sios min ties tra di ci ją, ska tin ti vi di nės dva­si nės pa tir ties re flek si ją, ap mąs ty ti ir gi liau su pras ti žmo giš ką ją eg zis ten ci ją bei ug dy ti(s) po zi ty vų san ty kį su Die vu, pa čiu sa­vi mi ir ki tais žmo nė mis.Or­to­dok­sų­(sta­čia­ti­kių)­ti­ky­ba – vi du ri nio ug dy mo pro gra ma,

skir ta pa dė ti mo ki niams plė to ti su pra ti mą apie krikš čio niš ko sios pa sau lė žiū ros – kul tū ros ir re li gi jos – sa vi tu mą, ver tin gu mą, krikš čio ny bės ak tu a lu mą ir ska tin ti jau ną ją kar tą ja grįs ti sa vo gy ve ni mą. Sie kia ma, kad mo ki niai įgy tų dau giau ži nių apie ki­tas pa sau lio re li gi jas ir ug dy tų si to le ran ci ją, ge bė ji mą gy ven ti dau gia kul tū ri nė je vi suo me nė je. Evan­ge­li­kų­ liu­te­ro­nų­ ti­ky­ba­–­šia pro gra ma sie kia ma, kad

mo ki niai plės tų ži nias apie Bib li ją kaip Die vo žo dį, mąs ty tų apie gy ve ni mo fi lo so fi ją, svars ty tų žmo gaus eg zis ten ci nius klau si­mus, gy ve ni me at ras tų krikš čio niš ką sias ver ty bes, su si pa žin tų su ki to mis krikš čio niš ko mis kon fe si jo mis ir pa sau lio re li gi jo mis, lai ky tų si krikš čio niš kos at sa ko my bės bei pa si reng tų šei mos ir vi suo me ni niam gy ve ni mui.Evan­ge­li­kų­re­for­ma­tų­ti­ky­ba­–­šios pro gra mos tiks las – ska­

tin ti mo ki nius mo ky tis, skai ty ti ir ana li zuo ti Šven tą jį Raš tą kaip Die vo žo dį, įsi są mo nin ti as me ni nį san ty kį su evan ge li kų re for­ma tų ti kė ji mu, ap mąs ty ti, ką reiš kia krikš čio niš kai gy ven ti bei krikš čio niš kai ver tin ti šių die nų kul tū ros ir do ro vės pro ble mas, for muo ti(s) krikš čio niš ko sios mo ra lės ir eti kos sam pra tą, pi lie­tiš ku mo ir tau tiš ku mo nuo sta tas, kur ti po zi ty vius, to le ran tiš kus ir at sa kin gus san ty kius su ki tais.

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas

5

KAL BOSKal bų sri ties vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų gru pę su da ro lie tu vių kal bos, lie tu vių ges tų kal bos, gim tų jų (bal ta ru sių,

len kų, ru sų, vo kie čių) kal bų, už sie nio kal bų vi du ri nio ug dy mo ben dro sios pro gra mos. At si žvel giant į kul tū ri nio, so cia li nio gy ve ni mo ir dar bo rin kos po ky čius, at nau jin to se gim tų jų kal bų vi du ri nio ug dy mo

pro gra mo se dau giau dė me sio ski ria ma kul tū ri nei kom pe ten ci jai, už sie nio kal bų vi du ri nio ug dy mo pro gra mos la biau orien-tuo ja mos į prak ti nių kal bi nių ge bė ji mų ug dy mą.

Pir mą kar tą pa reng ta lie tu vių ges tų kal bos vi du ri nio ug dy mo ben dro ji pro gra ma. Nau ja tai, kad yra ren gia ma vie na lie tu vių kal bos vi du ri nio ug dy mo pro gra ma lie tu viš koms ir tau ti nių ma žu mų mo kyk loms.

KA

L BO

S

Lie tu vių ges tų kal baKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Lie tu vių ges tų kal ba yra kur čių jų mo ki nių mo kyk lų mo ko­ma sis da ly kas, iki šiol ne tu rė jęs ben dro sios pro gra mos. Ges tų kal ba – vi zu a li nė kal ba, nes ji su vo kia ma re ga, vei kia (funk cio­nuo ja) ne pri klau so mai nuo gar si nės ap lin kos ir yra per tei kia ma vei do iš raiš ka bei kū no ju de siais. Ren gia mo je pro gra mo je api­brė žia ma lie tu vių ges tų kal bos kom pe ten ci ja, nu sa ko mi ug dy ti ni mo ki nių ge bė ji mai ir ap ta ria ma tu ri nio ap im tis, t. y. me džia ga, ku ri tu rė tų pa dė ti pa siek ti nu ma ty tus re zul ta tus.

Lie tu vių ges tų kal bos kom pe ten ci ja vi du ri nė je mo kyk lo je su pran ta ma kaip nu si tei ki mas ir ge bė ji mas pa žin ti ges tų kal­bą ir ja ku ria mą li te ra tū rą kaip kul tū ros reiš ki nį, in ter pre tuo ti įvai rius teks tus, at sa kin gai, kon struk ty viai, kū ry biš kai ko mu­ni kuo ti.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Nau jai ren gia ma vi du ri nio ug dy mo lie tu vių ges tų kal bos pro gra ma tę sia pa grin di nės mo kyk los ges tų kal bos pro gra mos idė jas. Vi du ri nė je mo kyk lo je to liau gi li na mi, plė to ja mi pa grin­di nė je mo kyk lo je įgy ti mo ki nių ge bė ji mai. Iš lai ko ma to kia pa ti pro gra mos struk tū ra.

Pro gra mo je ug dy mo tu ri nį su da ro san ty ki nai at skir tos, bet ug dy mo pro ce se in teg ruo ja mos veik los sri tys: kal bos var to ji­mas, jos pa ži ni mas, kur čių jų kul tū ros pa ži ni mas ir li te ra tū ri nis ug dy mas. Kal bos var to ji mas ap ima mo no lo gi nį ir dia lo gi nį kal bė ji mą ges tų kal ba. Kal bos sis te mos pa ži ni mas ple čia mo­ki nių raiš kos ga li my bes, su da ro prie lai das siek ti są mo nin gai su vo kia mo kal bos aiš ku mo, tiks lu mo, raiš ku mo, tai syk lin gu­mo. Kur čių jų kul tū ros pa ži ni mo ir li te ra tū ri nio ug dy mo sri ty je ap ta ria ma pri klau so my bė dviem kul tū roms (sa vo tau tos ir kur čių jų ben druo me nės), sie ki mas iš sau go ti bei puo se lė ti sa vo tau ti nį ir kul tū ri nį ta pa tu mą. Li te ra tū ri nio ug dy mo są vo ka šio­je pro gra mo je var to ja ma kiek ki to kia pras me nei įpras ta, nes gro ži nių teks tų lie tu vių ges tų kal ba kol kas be veik nė ra. Tad li te ra tū ri nis ug dy mas su pran ta mas kaip įvai ri veik la, su si ju si su gro ži niais ir ne gro ži niais lie tu vių ges tų bei lie tu vių kal bos teks tais, pa sa ko ji mais, kū ry bi niais ban dy mais, ver ti mais, ins­ce ni za vi mais ir pan.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Ti ki ma si, kad pro gra ma pa dės ug dy tis ko mu ni ka vi mo ges tų kal ba kom pe ten ci ją ir su pras ti, kaip šie ge bė ji mai ga li nu lem ti to les nio mo ky mo si sėk mę, ga li my bę vi sa ver tiš kai da­ly vau ti kur čių jų ben druo me nės gy ve ni me, per im ti jos kul tū rą. Pro gra ma tu rė tų ska tin ti efek ty viau pa nau do ti esa mas mo ky mo prie mo nes ir reng ti nau jas.

Ma ri ja Ba reI kIe nė, el. p. – ma ri ja.ba rei kie ne@upc.smm.lt

Lie tu vių kal ba Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Sie kiant su da ry ti mo ki niams vie no das są ly gas iš siug dy ti lie tu vių kal bos ge bė ji mus ir kul tū ri nę kom pe ten ci ją, rei ka lin­gus bū si moms stu di joms ir pro fe si nei veik lai, ren gia ma vie na lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros pro gra ma lie tu viš koms ir tau ti nių ma žu mų mo kyk loms.

At nau ji nant lie tu vių kal bos ug dy mą, tiks liau api brėž ti lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros ug dy mo tiks lai, per žiū ri mas ir at ren ka mas ug dy mo tu ri nys taip, kad mo ki niams bū tų su da ro mos ga li my­bės ug dy tis ver ty bi nes nuo sta tas, me ni nį sko nį, kri ti nį ir kū ry bi nį mąs ty mą, for muo tis Lie tu vos kul tū ros vi su mos vaiz dą.

At nau jin to je vi du ri nio ug dy mo lie tu vių kal bos ben dro jo je pro gra mo je dau giau dė me sio skir ta kul tū ri nės kom pe ten­ci jos ug dy mui, pi lie ti nio bei tau ti nio iden ti te to for ma vi mui­si, sa ky ti nės ir ra šy ti nės kal bos įgū džių gi li ni mui ir plė to ji mui, mo ky mui si mo ky tis.

At ski ra lie tu vių kal bos pro gra mos da lis ski ria ma kur čių jų ir ne pri gir din čių jų mo ki nių ug dy mui. Ap ra šant lie tu vių kal bos ge bė ji mus ir tu ri nio ap im tis, re mia ma si šių mo ki nių mąs ty mo ypa tu mais. Pro gra ma tai ko ma mo ki niams, ku rių at min tis ir vaiz duo tė ne pa kan ka mai iš la vė ju sios, bū din gas kon kre tus, o ne abst rak tus mąs ty mas. Ti ki ma si, kad pro gra ma ir pa gal ją pa reng ta me to di nė me džia ga pa dės ge riau su vok ti ir kur ti teks­tus, kad ben drau da mi mo ki niai ga lė tų var to ti lie tu vių ir lie tu vių ges tų kal bas kaip mo ky mo si ir ko mu ni ka vi mo prie mo nę.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Pro gra mo je iš lai ko mas tęs ti nu mas tiek su pa grin di nio ug dy­mo ben drą ja pro gra ma, tiek su anks tes ni ą ja 2002 m. vi du ri nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma.

Už tik ri nant tęs ti nu mą su pa grin di nio ug dy mo pro gra ma (2008 m.), mo­ki­nių­pa­sie­ki­mai ap ra šo mi, re mian tis kom pe ten­ci jos sam pra ta: ži nios, ge bė ji mai, nuo sta tos. Vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je lai ko ma si kal bi nių ge bė ji mų ir kul tū ri nės kom pe­ten ci jos ug dy mo tęs ti nu mo prin ci pų.

At nau ji nant ug dy mo tu ri nį, re mia ma si 2002 m. vi du ri nio ug dy­mo ben drą ja pro gra ma. Sie kiant ak tu a li zuo ti li te ra tū ros kū ri nius, tu ri nio ap im tis vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je pa tei kia ma, de ri­nant chro no lo gi nį ir pro ble mi nį prin ci pus, ku rių nag ri nė ji mas rei ka lau ja gi les nio kri ti nio ir kū ry bi nio mąs ty mo ug dy mo, 9–10 kla sių is to ri nio li te ra tū ros kur so pa grin dų.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

At nau ji nant pro gra mą, įver tin ta, kad lie tu vių kal bos ir li te­ra tū ros mo ky mui bū ti ni mo ky mo si šal ti niai – kū ri niai ar ba jų iš trau kos. Tu ri nys pa gal at nau jin tą pro gra mą for muo ja mas taip, kad bū tų ga li ma dirb ti su teks tais, esan čiais iš leis tuo se va do vė liuo se ir chres to ma ti jo se.

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

6

KA

L BO

S

Gim to sios (bal ta ru sių, len kų,

ru sų, vo kie čių) kal bos

Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Pa ko re guo to je vi du ri nio ug dy mo gim tų jų (bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių) kal bų pro gra mo je dau giau dė me sio ski ria ma kul tū ri nės kom pe ten ci jos, kū ry biš ku mo, kri ti nio ir in ter pre ta­ci nio mąs ty mo ge bė ji mų ug dy mui, pi lie ti niam bei tau ti niam iden ti te tui for muo tis.

Vi du ri nio ug dy mo pro gra mos ap im tys ma ži na mos (pvz., trum pes nis pri va lo mų kū ri nių są ra šas) tam, kad bū tų su teik­tos ga li my bės sa va ran kiš kam ti ria ma jam mo ki nio dar bui ar ba gi les niam tam tik rų te mų nag ri nė ji mui ir kom pe ten ci jų ug dy­mui. Me džia gos pa tei ki mo struk tū ra – te mi niai/pro ble mi niai pjū viai – rei ka lau ja ak ty vių mo ky mo(si) me to dų tai ky mo (pro ble mų spren di mo, ty ri nė ji mo, pro jek ti nės veik los ir kt.).

Pro gra ma pa pil dy ta šiuo lai ki nių au to rių kū ri niais, kal bos ty­ri mų duo me ni mis.

Dau giau dė me sio ski ria ma įvai riems teks tams, su ku riais mo ki niai su si du ria kas dien (pvz., pub li cis ti niai, me dia teks tai (me ni niai fil mai, te le vi zi jos ir ra di jo pro gra mos, in ter ne to ir elek tro ni niai teks tai), skir tin gų teks tų tiks lams, po vei kiui, ma­ni pu lia ci jai kal ba su pras ti.

Ak cen tuo ja mas ge bė ji mų su vok ti ir kur ti teks tą po rei kis įvai­rio se sri ty se, to dėl nag ri nė ja mi ne tik gro ži niai, bet ir pub li cis ti­niai teks tai, eseis ti kos ir do ku men ti nės pro zos frag men tai, ki ti kul tū ros teks tai (ver ba li niai ir ne ver ba li niai).

Pro gra ma su tei kia ga li my bę rink tis ir in di vi du a li zuo ti ug dy­mą (rink tis mo ky tis tų te mų, į ku rias mo ki nys gi lin sis pa gal sa vo po lin kius ir in te re sus). Gre ta pri­va­lo­mų­ kū­ri­nių­ są­ra­šo pa si ren ka mi au to riai, kū ri niai, skai ty mo as pek tai, mo ki niams ak tu a li te ma ti ka. Taip sie kia ma mo ky mą(si) pa da ry ti įdo mes nį, iš ven gia ma pa si kar to ji mo.

Vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je iš skir ti ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų mo ki nių pa sie ki mų ly giai (pa ten ki na mas, pa grin di nis, aukš tes ny sis).

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Pro gra mo je iš lai ky tas tęs ti nu mas tiek su pa grin di nio ug dy­mo ben drą ja pro gra ma, tiek su anks tes ni ą ja 2002 m. vi du ri nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma, tik pa ko re guo ta pro gra ma ap ra­šy ta de ta liau.

Da ly ko tu­ri­nio­ap­im­tis vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je pa tei kia­ma te mi niais/pro ble mi niais pjū viais, ku rių nag ri nė ji mui rei kės 9–10 kla sių li te ra tū ros is to ri jos kur so ži nių ir ge bė ji mų.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pro gra mo je nu ma ty ti po ky čiai bus įgy ven di na mi pa ma žu. Pir miau sia bus pa reng ta me to di nė me džia ga mo ky to jams (pla na vi mo pa vyz džiai ir tų te mų me džia ga, ku rios nė ra va do vė­liuo se). Pa tvir ti nus vi du ri nio ug dy mo gim tų jų (bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių) kal bų pro gra mą, ati tin ka mai bus pa ko re guo ta ir bran dos eg za mi no pro gra ma.

Da nu ta SZej nIc ka, el. p. – da nu ta.szej nic ka@upc.smm.lt

Už sie nio kal bosKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

At nau jin ta vidurinio ugdymo užsienio kalbų pro gra ma sie­kia ma pa dė ti įgy ven din ti Vals ty bi nė je švie ti mo stra te gi jo je (2003–2012 m.) įvar dy tus už da vi nius, bai giant vi du ri nę ben dro­jo la vi ni mo mo kyk lą: pa siek ti, kad vi du ri nę mo kyk lą bai gian tys mo ki niai iš mok tų dvie jų už sie nio kal bų (vie nos iš jų – ly giu, ati tin kan čiu ET kal bų mo kė ji mo ly gį B2, ki tos – ly gį B1).

Vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je pir mą kar tą at si ran da kur sas, vi siš kai orien tuo tas į ET kal bos mo kė ji mo ly gį B2. Taip pat pir mą kar tą pa tei kia mas nau jai pa si rink tos už sie nio kal bos kur sas, orien tuo tas į ET kal bos mo kė ji mo ly gį A1 ar ba A2. Nu ma to mi mo ki nių pa sie ki mai tiks liau su sie ti su ati tin ka mais ET kal bos mo kė ji mo ly giais (A1, A2, B1, B2), iš ryš ki nant es mi nius šių ly gių skir tu mus. At si sa ky ta ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų.

Pro gra mo je re a li zuo ja mos es mi nės Eu ro pos kal bų mo ky mo ir kal bų po li ti kos nuo sta tos: ska ti na ma kal bų įvai ro vė, pa brė­žia ma tarp kul tū ri nė kom pe ten ci ja, ak cen tuo ja ma ben drų jų ir da ly ko kom pe ten ci jų ug dy mo svar ba, ver ti ni mas ir įsi ver ti ni­mas, in teg ruo tas už sie nio kal bos ir da ly ko mo ky ma sis (siū lo mi mo du liai) ir kt.

Ug dy mo tu ri nio at ran ka grin džia ma prak ti nio kal bos pa nau­do ji mo, lek si nių te mų in teg ra vi mo, kom pe ten ci jų ug dy mo prin ci­pi nė mis nuo sta to mis, ak cen tuo jant tarp kul tū ri nę kom pe ten ci ją, tei kian čią ga li my bių ug dy ti as mens ver ty bi nes nuo sta tas (to le­ran ci ją, pi lie tiš ku mą ir kt.) bei ge bė ji mą adek va čiai ben drau ti su ki tų tau tų at sto vais.

Pro gra mos struk tū ra tei kia ga li my bių lanks čiai ja nau do tis, pri tai kant ug dy mo tu ri nį kon kre čioms be si mo kan čių jų gru pėms pa gal mo ky mo si pa sie ki mus, ga li my bes ir po rei kius (taip pat ir in di vi du a lius).

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Už sie nio kal bų vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je iš lai ky ta ko mu­ni ka ci nė kal bų mo ky mo si kryp tis: tiks lai, už da vi niai ir kal bos mo ky mo si tu ri nys iš es mės ne si kei čia.

Vi du ri nio ug dy mo kur sų tu ri nio ap im tys su de rin tos su už sie nio kal bos pa grin di nio ug dy mo pro gra ma. Pa tei kia mi kur sai, orien­tuo ti į B1 ir B2 ly gius pa gal ET kal bos mo kė ji mo ly gių ska lę, sie kiant už tik rin ti dvie jų už sie nio kal bų mo ky mo si tęs ti nu mą ati tin ka mu ly giu (pa grin di nė je mo kyk lo je vie nos už sie nio kal bos pa sie ki mai sie ja mi su ET kal bos mo kė ji mo ly giu B1, ki tos – A2). Taip vi du ri nė je mo kyk lo je mo ki niams su da ro mos są ly gos tęs­ti dvie jų už sie nio kal bų mo ky mą si, pa si ren kant už sie nio kal bos kur są pa gal re a lius mo ky mo si pa sie ki mus ir po rei kius.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pro gra mo je nu ma ty ti po ky čiai bus įgy ven di na mi pa ma žu, per ke le tą me tų. Bus pa reng ta pa gal bi nė me džia ga mo ki nių pa sie ki mų ver ti ni mui, taip pat – me džia ga, kon kre ti nan ti ug­dy mo tu ri nio ap im tis at ski roms už sie nio kal boms. Mo ky to jams ren gia mos re ko men da ci jos, kaip pa si reng ti mo du lių pro gra mas, skir tas ug dy ti da li nes kom pe ten ci jas. Už sie nio kal bos eg za mi ną nu ma to ma sie ti su ET ati tin ka mais kal bų mo kė ji mo ly giais.

Dan guo lė Pau lauS kIe nė, el. p. – dan guo le.pau laus kie ne@upc.smm.lt

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas

7

Ma te ma ti kaKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Moks lo ir tech ni kos pa žan ga, be si kei čian tis dar bo po bū­dis rei ka lau ja ki to kių dir ban čių jų kom pe ten ci jų. To dėl svar bu to bu lin ti ma te ma ti kos mo ky mą ir mo ky mą si, orien tuo ti jį į kom pe ten ci jų ug dy mą. Pa ko re guo to je ma te ma ti kos vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je ak cen tuo ja mas su da ly ki nė mis ir ben dro­sio mis kom pe ten ci jo mis su si ju sių lo gi nio mąs ty mo, pro ble mų spren di mo ir ko mu ni ka vi mo ge bė ji mų ug dy mas. Pro gra mos nau jo vė – iš var dy ti tei gi niai, ku riuos mo ki niai, be si mo kan tys iš plės ti niu kur su, tu rė tų mo kė ti įro dy ti. Įve da mas pa si ren ka­ma sis lo gi kos prad me nų kur sas, pa dė sian tis ug dy ti mo ki nių pro ble mi nį, ana li ti nį, kū ry bi nį mąs ty mą.

Kad mo ky to jams bū tų leng viau kel ti mo ki niams in di vi du a­li zuo tus ug dy mo tiks lus ir ver tin ti jų pa sie ki mus, pro gra mo je ap ra šy ti mo ki nių pa sie ki mų (ži nių ir su pra ti mo, ma te ma ti nio ko mu ni ka vi mo, ma te ma ti nio mąs ty mo, pro ble mų spren di mo ir mo kė ji mo mo ky tis) tri jų ly gių po žy miai.

Ug dant mo ki nių sa va ran kiš ku mą, po zi ty vių nuo sta tų for ma­vi mą, sie kiant as me ni nės at sa ko my bės už sa vo mo ky mo si re zul ta tus, vie na iš svar biau sių ma te ma ti kos vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų kai tos kryp čių – ki toks vi sų ug dy mo pro ce so da ly vių po žiū ris į ma te ma ti kos mo ky mą ir mo ky mą si. Pa ko re­guo tos ma te ma ti kos pro gra mos mo ky to jams su tei kia ga li my bę or ga ni zuo ti to kias mo ky mo si veik las, ku rios ska ti na mo ki nius kū ry biš kai nau do tis sa vo ži nio mis, sa va ran kiš kai mo ky tis, pa­lai ko jų no rą mo ky tis, per im ti nau jus ma te ma ti nio mąs ty mo bū dus, nau do tis įvai riais in for ma ci jos šal ti niais.

Pa ko re guo to je pro gra mo je pa tiks lin tos ir su kon kre tin tos lau kia mų mo ki nių ge bė ji mų for mu luo tės, sie kiant pa lik ti kuo ma žiau ga li my bių lais vam pro gra mos tei gi nių in ter pre ta vi mui. To dėl tu rė tų su ma žė ti mo ki nių mo ky mo si krū viai.

Ma te ma ti kos mo ky mo si mo ty va ci jos ne ska ti na me cha ni nis te ori jos mo ky ma sis, vie no dų ru ti ni nių pra ti mų at li ki mas, prak ti­

nių už duo čių sty gius ir pan. To dėl pro gra ma ska ti na šiuo lai ki nių tech no lo gi jų (skai čiuo tu vų, skai čiuok lių (pvz., Mic­ro­soft­Ex­cel), gra fi nių skai čiuo tu vų, kom piu te ri nių mo ko mų jų prie mo nių, in­te rak ty vios len tos ir kt.) pa nau do ji mą, mo kan tis ma te ma ti kos, pro ble mų spren di mo stra te gi jų tai ky mą, mo ki niams įdo mių ir ak tu a lių si tu a ci jų mo de lia vi mą.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Pa ko re guo to je ma te ma ti kos pro gra mo je iš lai ky tas tęs ti nu­mas su Ma te ma ti kos pa grin di nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma (2008 m.) bei Ma te ma ti kos ben drą ja pro gra ma ir iš si la vi ni mo stan dar tais (2002 m.). Ug dy mo tu ri nys nu kreip tas į ben drų jų ir ma te ma ti nių kom pe ten ci jų plė to ji mą, ma te ma ti kos mo ky mo in di vi du a li za vi mą, įtrau kiant nau jus, ak tu a lius tu ri nio ele men tus, at si sa kant ži nių, ne tu rin čių prak ti nio pri tai ky mo. Da lis tu ri nio (pvz.: ap skri ti mo ge o met ri ja, tri go no met ri ja bet ko kia me tri­kam py je ir kt.), ku rio bu vo at si sa ky ta ma te ma ti kos pa grin di nio ug dy mo pro gra mo je, per kel ta į ma te ma ti kos vi du ri nio ug dy mo pro gra mą. Ta čiau te ma ti kos po žiū riu pro gra ma su siau rė jo, nes at si sa ky ta da lies te mų (pvz.: ira cio na lio sios ne ly gy bės, lyg čių sis te mos, ku rio se vie na lyg tis tri go no met ri nė, ne apib rėž ti nis in teg ra las ir kt.), ne ma ža da lis ge bė ji mų su kon kre tin ti, su ma­žin ti gi lu mo pras me.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pro gra mo je nu ma ty ti po ky čiai bus įgy ven di na mi pa ma žu. Pla nuo ja ma, kad šiuo lai ki nes tech no lo gi jas (gra fi nius skai­čiuo tu vus ar ba mi ni kom piu te rius) pir miau sia tu rė tų iš ban dy ti ke lių mo kyk lų mo ky to jai ir mo ki niai. At si žvel giant į iš ban dy mo pa tir tį, pa ma žu bus ban do ma tai įdieg ti vi so se Lie tu vos mo­kyk lo se.

Eg za mi nų už duo ty se kom pe ten ci jas ver ti nan čių klau si mų da lis pla nuo ja ma di din ti pa ma žu, per 3–4 me tus, kad mo ky to jai ir mo ki niai spė tų pa si reng ti po ky čiams.

al bi na VI lI MIe nė, el. p. – al bi na.vi li mie ne@upc.smm.lt

MA T

E MA T

I KA

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

8

GA

M TA

MO

KS L

I NIS

UG

DY M

AS GAM TA MOKS LI NIS UG DY MAS

Pas ta rai siais me tais spar čiai kei čia si ir gam tos moks lai kaip moks lo sri tis, ir gam tos moks lų vaid muo ben dro jo ug dy mo tu ri ny je. Dėl šios prie žas ties, ko re guo jant vi du ri nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas, bu vo ieš ko ma spren di mų, kaip gam tos moks lų vi du ri nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas bū tų ga li ma pri tai ky ti prie pa si kei tu sių gy ve ni mo po rei kių. La biau siai pa ki to gam tos moks lų ben drų jų pro gra mų iš dės ty mo for ma, ma žiau – da ly ki nė te ma ti ka.

Bio lo gi ja

Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Pa ko re guo to je bio lo gi jos ben dro jo je pro gra mo je dau giau nei li gi šiol dė me sio ski ria ma gam ta moks li nių ste bė ji mų, ban dy mų ir eks pe ri men tų at li ki mui, mo ki nių pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ug dy mui, gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo pa grin dų įsi sa vi ni­mui: moks li nių są vo kų var to ji mui, ap ra šy mo ir ar gu men ta vi mo bū dams, ne su dė tin gų sa ky ti nių ir ra šy ti nių bio lo gi nio tu ri nio teks tų su pra ti mui bei kū ri mui. Ta čiau pro gra mo je at si sa ky ta ne lanks taus, griež tai reg la men tuo tų prak ti kos dar bų, ku riuos mo ki niai tu ri at lik ti, są ra šo. Vie to je jo mo ky to jams pa lie ka mos ga li my bės kū ry bin gai, pa gal mo ki nių mo ky mo si po rei kius siū­ly ti mo ki niams rink tis mo de lia vi mą ar ty ri mą (eks pe ri men tą, la bo ra to ri nį ar pro jek ti nį dar bą, ste bė ji mą ar kt.). Pa grin di nis orien ty ras mo ky to jui, pla nuo jant ug dy mą – pro gra mo je ap ra šy ti lau kia mi mo ki nių pa sie ki mai, pa bai gus kur są.

At si žvel giant į dar naus vys ty mo si idė jų ak tu a lu mą, tarp svar bių ug dy mo tiks lų pro gra mo je ypač pa brė žia ma mo ki nių su pa žin di ni mo su ty ri mų eti kos klau si mais ir dar naus vys ty mo si nuo sta tų bei pa žiū rų ug dy mo svar ba.

Lie tu vos mo ki nių bio lo gi jos mo ky mo si mo ty va ci ja nė ra aukš­ta, ir tai truk do pa siek ti ge res nių mo ky mo si re zul ta tų. Pro gra­mo je su da ro mos prie lai dos spręs ti šį klau si mą, aka de mi nes ži nias glau džiau sie jant su gy ve ni miš ku kon teks tu, pa vyz džiui, su žmo gaus svei ka tos pro ble mo mis. Ty ri mai (taip pat ir na cio­na li niai) ro do, kad mo ki niams, ypač ber niu kams, rei kia dau giau prak ti nės ti ria mo sios (ypač eks pe ri men ti nės) veik los. To dėl pro gra mo je mo ky to jai orien tuo ja mi įtrauk ti mo ki nius į įvai rią ti ria mą ją veik lą ir bio lo gi jos mo ky mui bei mo ky mui si pla čiau nau do ti in for ma ci nes tech no lo gi jas.

Bio lo gi ja – spar čiai be si vys tan ti gam tos moks lų sri tis, ku rio je ži nios nuo lat at si nau ji na. To dėl pro gra mo je at nau jin tos ak tu a lių te mų (ląs te lė, bio tech no lo gi jos, žmo gaus svei ka ta ir evo liu ci ja) ži nios. Sie kia ma, kad nau jos ži nios pa dė tų mo ki niams su pras ti, kaip moks lo idė jos pri si de da prie įvai rių tech no lo gi jų po ky čių

ir kaip tie po ky čiai (pa vyz džiui, bio tech no lo gi jos) ge ri na as­mens gy ve ni mo ko ky bę bei vei kia Lie tu vos pra mo nę, ver slą, me di ci ną. Žmo gaus svei ka tos klau si mai, kaip ypač svar būs to li mes niam mo ki nių gy ve ni mui, su da ro at ski rą veik los sri tį (anks čiau jie bu vo in teg ruo ti).

Pro gra mos nau jie na – ap ra šy ti mo ki nių pa sie ki mų ly giai. Jie tu ri pa dė ti mo ky to jams ob jek ty viau įver tin ti mo ki nių pa žan gą ir nu ma ty ti jų mo ky mo si per spek ty vas, o mo ki niams – įsi ver tin ti ga li my bes rink tis bio lo gi jos eg za mi ną.

Pro gra ma per tvar ky ta taip, kad toms mo kyk loms, ku rios no ri tai ky ti mo du li nį mo ky mą, bū tų leng viau skai dy ti ją į mo du lius. Tai leis to bu lin ti ug dy mo or ga ni za vi mą.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Di džio ji da lis tra di ci nės vi du ri nio ug dy mo bio lo gi jos te ma ti kos pa ko re guo to je pro gra mo je ne pa ki to. Jo je iš lai ky tas tęs ti nu mas tiek su pa grin di nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma, tiek su anks­tes ni ą ja vi du ri nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma. Pa ko re guo to je pro gra mo je iš sa miau ap ta ria mos bio lo gi jos te mos, ku rių de ta laus nag ri nė ji mo nė ra pa grin di nio ug dy mo pro gra mo je (pvz.: ląs te lė, ho me os ta zė ir or ga niz mo val dy mas, evo liu ci ja). Pa grin di nės mo kyk los pro gra mo je įve dus bio tech no lo gi jų pa­nau do ji mo te mą, vi du ri nė je mo kyk lo je ši te ma pa gi lin ta. Čia ma žiau nei bu vo įpras ta dė me sio ski ria ma pa grin di nės mo­kyk los pro gra mos kar to ji mui.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pro gra mo je nu ma ty ti po ky čiai bus įgy ven di na mi pa ma žu, per ke le tą me tų. Pir miau sia mo ky to jams bus pa reng ta me to di nė me džia ga, kaip per teik ti mo ki niams tą bio lo gi jos ug dy mo tu ri­nio da lį, ku rios trūks ta va do vė liuo se. Kom pe ten ci jas ir nau ją bio lo gi jos te ma ti ką ver ti nan čių klau si mų da lis eg za mi nų už­duo ty se pla nuo ja ma di din ti la bai pa ma žu. Vi siš kai per tvar ky ti eg za mi ną pa gal at nau jin tas pro gra mas nu ma to ma per 3–4 me tus.

jo lan ta DZI ka VI čIū tė, el. p. – jo lan ta.dzi ka vi ciu te@upc.smm.lt

Che mi ja

Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

At si žvel giant į šiuo lai ki nio, nuo lat kin tan čio gy ve ni mo ke­lia mus iš šū kius, pa ko re guo to je che mi jos vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je dau giau dė me sio ski ria ma mo ki nių ge bė ji mų tai ky ti įgy tas ži nias, ieš ko ti, ana li zuo ti ir ver tin ti in for ma ci ją, prog no zuo ti ug dy mui. Che mi jos vi du ri nio ug dy mo ben dro jo je pro gra mo je de ta li zuo ta gam ta moks li nės kom pe ten ci jos struk­tū ra che mi jos da ly kui, ap ra šy ti mo ki nių ge bė ji mai, bū ti ni šiai kom pe ten ci jai ug dy ti.

Pa ko re guo to je pro gra mo je ak cen tuo ja ma mo ki nių prak ti nio ir sa va ran kiš ko dar bo svar ba. Pro gra mos nau jo vė – pa tei kia mi re ko men duo ja mi la bo ra to ri niai dar bai ben dra jam ir iš plės ti niam kur sams. Tai nė ra pri va lo mai reg la men tuo ti la bo ra to ri niai dar­bai: mo ky to jas pa gal si tu a ci ją, ga li my bes, mo ki nių po rei kius pa ren ka ar pa de da mo ki niams pa si rink ti ti ria mo sios veik los/prak ti nių dar bų for mą, te ma ti ką.

Gam tos moks lai, tarp jų ir che mi jos, nuo lat vys to si – da lis ži nių sens ta, pra ran da ak tu a lu mą, ku ria mos nau jos me džia­gos, sin te zės me to dai, tech no lo gi jos. Ku ria mi nau ji me džia gų ty ri mo me to dai, jau esan čių me to dų tech no lo gi jos pa pras tė ja, tam pa ne vien tik spe ci fi niais moks li nin kų įran kiais. To dėl bu­vo per žiū rė ta pro gra mos te ma ti ka ir iš da lies pa keis ta te mi nė struk tū ra: da ly ko aši mi ta po ne me džia gos ir jų sa vy bės, bet

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas

9

GA

M TA

MO

KS L

I NIS

UG

DY M

ASpro ce sai bei dės nin gu mai. At si sa ky ta kai ku rių tra di ci nių te­

mų (pvz., kvan ti nis ato mo mo de lis), ak tu a li zuo ta che mi jos ir bio che mi jos tech no lo gi jų svar ba ir šių sri čių pra mo nės įta ka Lie tu vos ūkiui. Veik los sri tis „Ap lin kos che mi ja“ in teg ruo ta į ki tas veik las, taip pa ro dant ap lin ko sau gi nių klau si mų ne at sie­ja mu mą nuo ki tų che mi jos te mų. Iš plės ti nia me kur se iš skir tos ir ap ra šy tos nau jos veik los sri tys: „Gy vy bės che mi ja“ (or ga ni nės che mi jos da lis, su si ju si su gy vais or ga niz mais); „Šiuo lai ki niai ty ri mo me to dai“. Sie kiant ska tin ti mo ki nių do mė ji mą si che mi ja, dau giau dė me sio ski ria ma me džia gų pa nau do ji mo ga li my bių ana li zei, sa vy bių ty ri mams, įvai rių dės nin gu mų, pro ce sų prak­ti niam tai ky mui.

Sie kiant ob jek ty ves nio mo ki nių pa sie ki mų ir pa žan gos ver ti­ni mo, pa kan ka mai de ta liai ap ra šy ti es mi niai lau kia mi mo ki nių pa sie ki mai ir tų pa sie ki mų ly giai. Ap ra šy ti už duo ties sun ku mą nu sa kan tys po žy miai, pa lie kant mo ky to jui ga li my bę in di vi du a­li zuo ti mo ky mo tu ri nį.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Vi du ri nio ug dy mo pa ko po je tę sia mas pra di nė je ir pa grin­di nė je mo kyk lo je pra dė tas gam ta moks li nės kom pe ten ci jos ug dy mas. At nau jin to je che mi jos vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je iš li ko tęs ti nu mas su pa grin di nio ug dy mo pro gra ma, ta čiau ne­

kar to ja mas jau bu vęs tu ri nys, o tos pa čios te mos nag ri nė ja mos aukš tes niu ly giu nei pa grin di nio ug dy mo pa ko po je. Di džio ji da lis anks tes nės vi du ri nio ug dy mo pro gra mos te ma ti kos iš li ko, ta čiau la biau orien tuo ja ma si į gi les nį su vo ki mą, są sa ją su kas die niu gy ve ni mu ir ak tu a li jos, o ne ži nių įsi mi ni mą.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Da bar ti niai mo kyk lo se nau do ja mi che mi jos va do vė liai iš es mės yra tin ka mi dirb ti pa gal at nau jin tą pro gra mą. Mo ky to­jams bus pa reng ta me to di nė me džia ga, pa dė sian ti įgy ven din ti at nau jin tą tu ri nio da lį. Ši tu ri nio da lis jau yra da bar ti niuo se va do­vė liuo se (pvz., šiuo lai ki niai me džia gų ty ri mo me to dai, L. Ra yn „Che mi ja. 11 kla sė“). Mo ky to jai ga lės sa va ran kiš kai pa si ruoš ti dar bui pa gal at nau jin tą pro gra mą, taip pat bus or ga ni zuo ja mi se mi na rai, į ku rių pro gra mas bus įtrau kia mi kom pe ten ci jų ug dy­mo klau si mai, da ly ko nau jo vės. Vals ty bi nio che mi jos eg za mi no pro gra ma bus pa ko re guo ta pa gal at nau jin tą vi du ri nio ug dy mo pro gra mą. Kom pe ten ci jas ir nau ją che mi jos te ma ti ką ver ti­nan čių klau si mų da lis eg za mi nų už duo ty se pla nuo ja ma di din ti la bai pa ma žu. Vi siš kai per tvar ky ti eg za mi ną pa gal at nau jin tas pro gra mas nu ma to ma per 3–4 me tus.

Dai va BI ge lIe nė, el. p. – dai va.bi ge lie ne@upc.smm.lt

Fi zi kaKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Spar tus pa žan gių nau jų jų tech no lo gi jų po rei kis, ple čiant Lie tu vos ver slą ir ga my bą, ke lia nau jus rei ka la vi mus fi zi kos mo ky mui si – ak tu a les ni tam pa fi zi ki nių reiš ki nių es mės su pra­ti mo, jų at pa ži ni mo, moks li nio mąs ty mo, pro ble mų spren di mo ge bė ji mai. Vi du ri nė je mo kyk lo je fi zi ka la bai ma te ma ti zuo ta. Mo ki niai daug lai ko pra lei džia, at lik da mi ru ti ni nius skai čia vi mus, spręs da mi pa pras čiau sias lyg tis, brai žy da mi gra fi kus. Šiuos dar bus ga li at lik ti kom piu te ris. Sie kiant, kad, mo kant fi zi kos, di des nis dė me sys bū tų skir tas reiš ki nių ir dės nių su pra ti mui bei pa aiš ki ni mui, ge bė ji mų ug dy mui, jau ke le tą me tų pa ma­žu kei čia mas ir vals ty bi nis fi zi kos bran dos eg za mi nas – ja me dau gė ja už duo čių, ku rios ne rei ka lau ja at lik ti ma te ma ti nių skai­čia vi mų, rei kia pa aiš kin ti, pa grįs ti, tai ky ti nau jo je si tu a ci jo je ir pan.

Kom piu te ri nė tech ni ka kei čia ty ri mus – pa pras tė ja jų at li ki­mas, ple čia si ty ri mų ga li my bės (ga li ma ty ri nė ti dau giau pa ra­met rų, mo de liuo ti), to dėl, at lie kant ty ri mus, svar bes ni tam pa ty­ri mų pla na vi mo, gau tų re zul ta tų api ben dri ni mo, iš va dų da ry mo, kū ry biš ku mo ge bė ji mai, o ne mo kė ji mai iš ma tuo ti vie ną ar ki tą pa ra met rą. To sie kiant, pa ko re guo to se pro gra mo se ne be li ko re ko men duo ja mų la bo ra to ri nių dar bų są ra šo, o ty ri mų at li ki mas įtrauk tas į pa sie ki mus.

Mo ki niai tu ri iš mok ti įsi sa vin ti nau ją sias tech no lo gi jas, su­pras ti moks lo po pu lia ri ni mo teks tus, to dėl at nau jin ta ir iš plės ta Me to do lo gi nių fi zi kos pa grin dų veik los sri tis.

Pa ko re guo to je fi zi kos vi du ri nio ug dy mo ben dro jo je pro gra­mo je pa di din tas dė me sys nuo sta tų ir po žiū rių ug dy mui – jos ne be to kios ben dros kaip anks tes nė se pro gra mo se, bet aiš kios, pa rem tos dar nio sios plėt ros idė jo mis ir pa teik tos prie kiek vie nos veik los sri ties. Taip pat pa tei kia mos idė jos nuo sta tų ug dy mui ir ver ti ni mui (ne įver ti ni mui).

Ko re guo jant fi zi kos vi du ri nio ug dy mo pro gra mą, at si sa ky ta pa se nu sių tech no lo gi nių spren di mų nag ri nė ji mo, pa vyz džiui, ki­nes ko po vei ki mo, kei čiant juos nau jų jų tech no lo gi jų, pa vyz džiui, skys tų jų kris ta lų te le vi zo riaus vei ki mo prin ci po, nag ri nė ji mu ir pan., įtrauk ta vie na iš spar čiau siai pa sau ly je be si ple čian čių

moks lo sri čių – na no tech no lo gi jos, at nau jin ta in for ma ci ja apie ry šio tech no lo gi jas, ener gi jos šal ti nius, švie są spin du liuo jan­čius įren gi nius ir kt.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Te ma ti kos po žiū riu fi zi kos vi du ri nio ug dy mo ben dro ji pro gra ma pa ki to ga na ne daug. Ma ži nant gam ta moks li nio pa grin di nio ug­dy mo pro gra mos tu ri nį, da lies su dė tin ges nių fi zi kos te mų bu vo at si sa ky ta (pvz.: elek tros sro vės te kė ji mo ter pė se dės nin gu mų (nag ri nė ja mas tik prak ti nis pritai kymas), elek tro mag ne ti nės in duk ci jos reiš ki nio dės nin gu mų (su šiuo reiš ki niu tik su si pa­žįs ta ma), fo to efek to dės nių ir kt. nag ri nė ji mo), to dėl ati tin ka mai pa ko re guo tos vi du ri nio ug dy mo pro gra mos.

Iš lai kant pa grin di nio ug dy mo pro gra mos tęs ti nu mą, fi zi kos vi­du ri nio ug dy mo ben dro ji pro gra ma orien tuo ta į gam ta moks li nės kom pe ten ci jos plė to tę ir ben drų jų pa ži ni mo, mo ky mo si mo ky tis, ko mu ni ka vi mo, kū ry biš ku mo kom pe ten ci jų ug dy mą. Jo je taip pat ap ra šy ta, kaip plė to ja mi prak ti niai, pro ble mų spren di mo, mo ky mo si mo ky tis, gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė ji mai, ir pa teik tos jų ver ti ni mo gai rės.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Trūks ta mą, nau jai įtrauk tą me džia gą mo ki niai ne sun kiai ga lės ras ti in ter ne te ar moks lo po pu lia ri ni mo žur na luo se (in for ma ci nių ge bė ji mų ug dy mas – svar bi pro gra mos da lis), tad šiuo me tu mo kyk lo se nau do ja mi P. Pe čiu liaus kie nės ir A. Ri mei kos va do­vė liai bus nau do ti ni ir to liau. Svar biau sia pro gra mo je iš ke lia ma idė ja – pro ce sų mo kyk lo je kai ta: per ėji mas nuo for mu lių mo ky­mo si ir tre ni ra vi mo jas tai ky ti į gi lu mi nį reiš ki nių ir dės nių su pra­ti mą, ge bė ji mą jas tai ky ti nau jo se, ne stan dar ti nė se si tu a ci jo se, spręs ti pro ble mas, ug dy ti kū ry biš ku mą, per ei ti nuo prak ti nių dar bų at li ki mo pa gal de ta lų dar bo ap ra šy mą į sa va ran kiš ką ty ri mų pla na vi mą ir at li ki mą. Kaip jau mi nė ta, pa ma žu kei sis ir vals ty bi nis fi zi kos bran dos eg za mi nas. Jau da bar eg za mi ne ma ži na ma ma te ma ti nių skai čia vi mų. Ku ria mas mo de lis, kaip įtrauk ti kom pe ten ci jų ma ta vi mą – gal būt kaip eg za mi no ver ti­ni mo da lis bus įtrauk tas mo ky mo si me tu mo ki nio at lie ka mas ti ria ma sis dar bas.

Sau lė VIn ge lIe nė, el. p. – sau le.vin ge lie ne@upc.smm.lt

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

10

SO CIA LI NIS UG DY MASVi du ri nio ug dy mo so cia li nių moks lų ben dro sios pro gra mos ko re guo ja mos ir to bu li na mos, at si žvel giant į spar čius vi suo-

me nės po ky čius. So cia li nį ug dy mą su da ro šie mo ko mie ji da ly kai: is to ri ja, ge og ra fi ja, eko no mi ka ir ver slu mas, psi cho lo gi ja, re li gi jo ty ra, fi lo so fi ja, tei sė bei in teg ruo tas is to ri jos ir ge og ra fi jos kur sas. Is to ri jos ir ge og ra fi jos pro gra mos pa reng tos ben-druo ju ir iš plės ti niu kur sais, li kę mo ko mie ji da ly kai, kaip lais vai pa si ren ka mie ji, pa reng ti ben druo ju kur su.

SO CI

A LI

NIS

UG

DY M

AS

Is to ri ja

Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

At si žvel giant į ben drų jų ge bė ji mų ir kom pe ten ci jų ug dy mo svar bą, pa ko re guo to je is to ri jos vi du ri nio ug dy mo ben dro jo je pro gra mo je ak cen tuo ja mas ne kon kre čių da tų ar įvy kių iš mo­ki mas, bet dau giau dė me sio ski ria ma is to ri nio mąs ty mo kom­pe ten ci jos ug dy mui: dar bui su is to ri niais šal ti niais, jų ana li zei ir in ter pre ta vi mui. Vi soms ke tu rioms veik los sri tims – Is­to­ri­nės­rai­dos­su­pra­ti­mui,­Orien­ta­vi­mui­si­ is­to­ri­nia­me­lai­ke­ir­erd­vė­je,­Is­to­ri­jos­ty­ri­mui­ir­in­ter­pre­ta­vi­mui,­Is­to­ri­nio­su­pra­ti­mo­raiš­kai­– pro gra mo je ski ria mas vie no das dė me sys.

Sie kiant dau giau mo ky mo ir mo ky mo si lai ko skir ti ben drų jų ge bė ji mų ir kom pe ten ci jų ug dy mui, pro gra mos ben dra ja me ir iš plės ti nia me is to ri jos kur suo se at si sa ky ta di de lės da lies tra di ci nės, chro no lo gi ne se ka nag ri nė ja mos te ma ti kos (pvz.: Is­to­ri­jos­moks­las, Žmo­ni­jos­prie­šis­to­rė,­Se­no­sios­ci­vi­li­za­ci­jos). Taip pat pro gra ma pa pil dy ta šiems lai kams ak tu a lia pro ble mi ne te ma ti ka (pvz., Krikš­čio­niš­ko­ir­is­la­miš­ko­pa­sau­lių­są­vei­ka). Di­des nis dė me sys ski ria mas Lie tu vos is to ri jai. Pro gra ma ap ima šias te mas: Eu­ro­pos­vi­du­ram­žiai.­Lie­tu­vos­Di­džio­ji­Ku­ni­gaikš­tys­tė­ iki­XV­a.­ pa­bai­gos;­Anks­ty­vų­jų­ nau­jų­jų­ am­žių­Eu­ro­pa.­Po­ky­čiai­LDK­vals­ty­bės­ir­vi­suo­me­nės­gy­ve­ni­me­XVI–XVII­a.­vi­du­ry­je;­Ap­švie­tos­lai­kai­Eu­ro­po­je.­Po­ky­čiai­Abie­jų­Tau­tų­Res­pub­li­ko­je,­vals­ty­bės­ir­vi­suo­me­nės­gy­ve­ni­me;­Eu­ro­pa­ir­Lie­tu­va­ XIX–XX­a.­pra­džio­je;­Eu­ro­pa­ir­Lie­tu­va­1919–1945­m.;­Eu­ro­pa­ir­Lie­tu­va­Šal­to­jo­ka­ro­me­tais;­Ko­mu­niz­mo­žlu­gi­mas­Eu­ro­po­je.­Lie­tu­vos­ne­pri­klau­so­ma­vals­ty­bė. Pro gra mo je pa tei kia mas te­mų su skirs ty mas su da ro ga li my bę is to ri jos mo ky tis mo du liais,

Ge og ra fi ja

Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Pa ko re guo to je ge og ra fi jos vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je ak cen tuo ja mi prak ti niai bei veik los, pro ble mų spren di mo, mo­kė ji mo mo ky tis ge bė ji mai, rei ka lin gi kū ry bin gam, pri iman čiam nau jo ves ir be si ruo šian čiam gy ve ni mui žmo gui. Pro gra mo je di de lis dė me sys ski ria mas ge og ra fi jos ži nių tai ky mui. Mo ki niai ga li ty ri nė ti ar ti mos gy ve na mo sios vie to vės, re gio no ar pa sau­lio gam ti nes ir vi suo me ni nes pro ble mas, rem da mie si gau tais duo me ni mis, da ry ti iš va das.

Vyks tant vi suo me nės ir ap lin ko sau gos po ky čiams, spar čiai di dė jant nau jų ži nių kie kiui, da lis tra di ci nių ge og ra fi nių ži nių pra­ran da sa vo ak tu a lu mą. To dėl, sie kiant di din ti mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją, tiek ben dro jo, tiek iš plės ti nio kur sų pro gra mo je at si­sa ko ma kai ku rių te mų (pvz., is to ri nės, re li gi jų, kul tū rų ge og ra fi­jos). Pro gra ma pa pil dy ta ir nau jo mis, ak tu a lio mis te mo mis (pvz.: kar tog ra fi nių kū ri nių įvai ro vė ir jų pa nau do ji mas, šiuo lai ki niai kar tog ra fi niai vaiz dai, gy ven to jų gy ve ni mo ko ky bė ir kt.).

tai ky ti pro jek ti nio dar bo me to dus, in ten sy vin ti mo ky mą si, jei mo kyk lai tai yra ak tu a lu.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas­

Sie kiant už tik rin ti is to ri jos vi du ri nio ug dy mo pro gra mos der­mę su is to ri jos pa grin di nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma, iš lai­ko mas chro no lo gi nis te ma ti kos pa tei ki mas ir ke tu rios is to ri jos veik los sritys.

Ben dra ja me ir iš plės ti nia me is to ri jos kur suo se, ly gi nant su 2002 m. pro gra ma, iš lie ka kai ku rios te mi nės ir veik los sri tys, chro no lo gi nis di džio sios da lies te mų pa tei ki mas. Iš plės ti nia me kur se nau jai įve da mos ir iš sa miau nag ri nė ja mos pro ble mi nės Lie tu vos ir pa sau lio is to ri jos te mos.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pa ko re ga vus is to ri jos pro gra mą, ku ri la biau nu kreip ta į is to­ri nio mąs ty mo kom pe ten ci jos ug dy mą, pa ma žu bus kei čia mos vals ty bi nio is to ri jos bran dos eg za mi no už duo tys. Ja me at si ras už duo čių, rei ka lau sian čių ana li zuo ti is to ri jos šal ti nius (teks ti­nius, iko nog ra fi nius, kar tog ra fi nius, sim bo li nius) ir kur ti is to ri nius sam pro tau ja muo sius teks tus. Tam, kad mo ky to jai ir mo ki niai spė tų pa si reng ti eg za mi no kai tai, klau si mų ir už duo čių, skir tų ben drų jų ge bė ji mų ver ti ni mui, da lis is to ri jos eg za mi ne nu ma­to ma keis ti pa ma žu, per 3–4 me tus.

Sie kiant įgy ven din ti pro gra mos tiks lus ir už da vi nius, nu ma­to ma pa reng ti me to di nes re ko men da ci jas, ku rio se bus pa teik ti siū ly mai, kaip dirb ti su esa mais va do vė liais, ir už duo čių pa vyz­džiai, pa de dan tys ug dy ti is to ri nio mąs ty mo kom pe ten ci ją.

kor ne li jus Šle že VI čIuS, el. p. – kor ne li jus.sle ze vi cius@upc.smm.lt

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Iš lai ky tas ge og ra fi jos vi du ri nio ug dy mo pro gra mos tęs ti nu­mas su ge og ra fi jos pa grin di nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma (2008 m.). Ta čiau, dėl ke lia mų aukš tes nių rei ka la vi mų ir ven­giant pa grin di nio ug dy mo pro gra mos pa sie ki mų kar to ji mo si, Ge­og­ra­fi­nės­ in­for­ma­ci­jos­ skai­ty­mo veik los sri tis pa keis ta į Gam­ti­nių­ir­vi­suo­me­ni­nių­struk­tū­rų­ana­li­zę. Taip pat su jung tos Re­gio­nų­pa­ži­ni­mo­raiš­kos bei­Ap­lin­kos­pa­ži­ni­mo­ir­ty­ri­mų veik­los sri tys, pa va din tos Ge­og­ra­fi­niais­ty­ri­mais.

Ly gi nant su ge og ra fi jos vi du ri nio ug dy mo pro gra ma (2002 m.), pa ko re guo to je pro gra mo je iš lai ky tas te mi nių sri čių tęs ti nu mas: ge­og­ra­fi­nis­pa­ži­ni­mas,­gam­ti­nė­ge­og­ra­fi­ja,­vi­suo­me­ni­nė­ge­og­ra­fi­ja­ir­re­gio­ni­nė­ge­og­ra­fi­ja. Taip pat iš lai ky tas prin ci pas, kad ben dra sis da ly ko kur sas skir tas mo ki niams, no rin tiems įgy ti ben drą jį so cio kul tū ri nį iš pru si mą, gi lin tis į ge og ra fi jos da ly ko tu ri nį ir prak ti nių ge bė ji mų ug dy mą. Sa vo pa sie ki mais ir tu ri niu iš plės ti nis kur sas yra pla tes nis už ben drą jį. Jis ap ima ži nių, ge bė ji mų ir nuo sta tų vi su mą, nu kreip tą į gi les nes kon kre čios sri ties stu di jas. Tiek ben dro jo, tiek iš plės ti nio ge og ra fi jos kur­sų ug dy mo tu ri nys įgy ven di na mas, glau džiai sie jant te ori ją ir prak ti ką.

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas

11

PA SI REN KA MIE JI SO CIA LI NIO UG DY MO DA LY KAI

SO CI

A LI

NIS

UG

DY M

AS

Re li gi jo ty ra Pa ko re guo to je pro gra mo je ak cen tuo ja mas kul tū ri nės sa vi­

mo nės ug dy mas: kiek vie nos kul tū ros ir re li gi jos sa vi tu mas, ver­tin gu mas bei sa vo kul tū ros, tra di ci jų puo se lė ji mas. Pro gra mo je nu ma ty ta ska tin ti to le ran ci ją vi soms re li gi joms (ti kė ji mams, pa sau lė žiū roms) ir jų iš pa ži nė jams, kaip pa ma ti nę pi lie ti nio ta pa tu mo bei dau gia kul tū ri nio dia lo go nuo sta tą. Re li gi jo ty ros kur są su da ro trys ug dy mo tu ri nio sri tys: re li gi jo ty ros įva das, tra di ci nės Lie tu vos re li gi jos ir nau ja sis re li gin gu mas. Pro gra­mo je re ko men duo ja mas fe no me no lo gi nis po žiū ris į re li gi nius reiš ki nius ir so cio lo gi nių ty ri mo me to dų tai ky mas.

Fi lo so fi ja Pa ko re guo to je pro gra mo je ak cen tuo ja mas vi siems mo ki­

niams ak tu a lus ant ro po lo gi nis po žiū ris į žmo gaus gy ve ni mo fe no me nus. Pro gra mos tiks las – re mian tis fi lo so fi nių teks tų in ter pre ta ci ja, pa dė ti mo ki niams for muo tis kri ti nį mąs ty mą ir in te lek ti nę eru di ci ją, ku ri pa dė tų orien tuo tis pa sau lio įvai ro vė je, ją ana li zuo ti, ver tin ti bei tin ka mai veik ti. Pro gra mos tu ri nį su da ro šie nag ri nė ja mi žmo gaus fe no me nai: fi­lo­so­fi­ja­kaip­gy­ve­ni­mo­bū­das,­žmo­gaus­mįs­lė,­dir­ban­tis­žmo­gus,­žai­džian­tis­žmo­gus,­ko­vo­jan­tis­žmo­gus,­mirš­tan­tis­žmo­gus,­ti­kin­tis­žmo­gus,­my­lin­tis­žmo­gus,­ku­rian­tis­žmo­gus. At si sa ky ta sis te mi nio fi lo so fi jos ša kų mo ky mo.

Eko no mi ka ir ver slu masPro gra ma yra nau jai pa reng ta. Lig šiol ne bu vo pa tvir tin tos

pro gra mos, va do vau ta si Eko­no­mi­kos­mo­ky­mo­pro­gra­mos­ ir­stan­dar­tų­pro­jek­tu (2001 m.). Pa si rin kę šią pro gra mą, mo ki niai mo ky sis tiks lin gai pla nuo ti sa vo gy ve ni mą ir kar je rą, for muo sis mokslo žiniomis paremtą po žiū rį į nuo lat be si kei čian čias eko­no mi nes są ly gas. Eko no mi kos ir ver slu mo vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je to liau plė to ja mos tos pa čios ug do mo sios veik los sri tys kaip ir pa grin di nia me ug dy me. Vi du ri nio ug dy mo pro­gra mo je iš skir ta fi nan si nio raš tin gu mo ug dy mo si veik los sri tis, skir ta as me ni nių pa ja mų val dy mo ge bė ji mams ug dy ti.

Ša rū nas ge ru laI tIS, el. p. – sa ru nas.ge ru lai tis@upc.smm.lt

Psi cho lo gi ja Da ly ko pro gra mą su da ro du sa va ran kiš ki mo du liai: „Drau gys­

tės, mei lės, san tuo kos ir šei mos psi cho lo gi ja“ bei „Psi cho lo gi ja“. Mo kyk lai pa lie ka ma tei sė sa va ran kiš kai ap si spręs ti, ku rio mo­du lio pro gra mą ji įgy ven dins. „Drau gys tės, mei lės, san tuo kos ir šei mos psi cho lo gi jos“ pro gra mos tu ri nys yra nau jas. Jis ati tin ka na tū ra lų jau nų žmo nių in te re są (ar ti mų as me ni nių ry šių kū ri mui ir to bu li ni mui), pa rem tas as me ny bės ir ben dra vi mo psi cho lo­gi jos ži nio mis, skir tas pa dė ti mo ki niui su pras ti psi cho lo gi nius šei mos funk cio na vi mo dės nius. Da ly ko pro gra mos struk tū ros pa pil dy mas mo ki nių pa sie ki mų ap ra šy mu pa dės mo ky to jui pla­nuo ti ug dy mo tu ri nį ir ver tin ti mo ki nių pa sie ki mus.

Mo du lis „Psi cho lo gi ja“ yra pa grin di nės mo kyk los psi cho lo gi­jos da ly ko pro gra mos tą sa. Jis pa reng tas pa gal lig šiol ga lio­jan čią pro gra mos lo gi nę struk tū rą, ne kei čiant tu ri nio.

Ire na ra MOŠ kaI tė, el. p. – ire na.ra mos kai te@upc.smm.lt

Tei sė Tai nau jas, lais vai pa si ren ka mas da ly kas, ku rį ga lės rink tis

tiek no rin tie ji stu di juo ti tei sę, tiek tie, ku riems įdo mus prak ti nis tei sės pa nau do ji mas.

Tei sės vi du ri nio ug dy mo pro gra ma nu kreip ta į prak ti nės tei­sės ži nias, ku rios rei ka lin gos žmo gui kas die nia me gy ve ni me. Ji ap ima var to to jo, dar bo, šei mos, pa cien to tei sės klau si mus, pi lie čio tei ses, pa rei gas ir at sa ko my bę, tei sių re a li za vi mo bei gy ny bos me cha niz mus, pa grin di nius Lie tu vos tei si nės sis te mos ele men tus, tei si nių pro ce sų ei gą ir as mens vaid me nį juo se, pa grin di nių tei si nių ins ti tu ci jų kom pe ten ci ją. Mo ki niai ne tik įgis kas die nia me gy ve ni me rei ka lin gų tei si nių ži nių, bet ir ug dy sis prak ti nės tei sės ge bė ji mus: spręs ti prak ti nes pro ble mas, re­mian tis tei sės nor mo mis; nau do ti tei sė tus pro ble mų spren di mo bū dus; ar gu men tuo tai gin ti sa vo nuo mo nę tei si niu klau si mu; kal bė ti vie šai; de ry bo mis siek ti pri im ti no kom pro mi so; su si ras ti rei ka lin gos tei si nės in for ma ci jos; ieš ko ti tei si nės pa gal bos; re­a li zuo ti sa vo tei ses ir tei sė tus in te re sus.

Da lis tei si nių ži nių ir ge bė ji mų įtrauk ti į pa grin di nio ug dy mo pi lie tiš ku mo pa grin dų, eti kos, is to ri jos ir ki tų da ly kų pro gra mas. To dėl, sie kiant už tik rin ti tei si nio švie ti mo tęs ti nu mą, tei sės vi­du ri nio ug dy mo pro gra ma, su de rin ta su pa grin di nio ug dy mo tu ri niu, su si ste mi na ir pa gi li na pa grin di nia me ug dy me mo ki nių įgy tas tei si nes ži nias ir prak ti nius ge bė ji mus.

gin ta OrIn tIe nė, el. p. – gin ta.orin tie ne@upc.smm.lt

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pro gra mo je nu ma ty ti po ky čiai bus įgy ven di na mi pa ma žu. Įgy ven di nant pro gra mą, ypač nau jų te mų, mo ky to jui pa gel bės ren gia mos ug dy mo gai rės, il ga lai kių pla nų, pa mo kų sce na ri jų, ver ti ni mo už duo čių pa vyz džiai, re ko men duo ja mų vie to var džių są ra šas.

Pa ko re guo ta ge og ra fi jos vi du ri nio ug dy mo pro gra ma su de­rin ta su vals ty bi nio ge og ra fi jos bran dos eg za mi no pro gra ma (2010 m.).

Da bar esan čios mo ky mo prie mo nės tin ka mos, įgy ven di nant šią pro gra mą.

Ša rū nas ge ru laI tIS, el. p. – sa ru nas.ge ru lai tis@upc.smm.lt

Pa­si­ren­ka­mų­jų­so­cia­li­nio­ug­dy­mo­da­ly­kų­įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pro gra mų įgy ven di ni mui ga li ma nau do ti esa mus va do vė lius, taip pat mo ky­to jams bus pa reng ta pa pil do ma me to di nė me džia ga. Pa ma žu at si ras nau ji va do vė liai.

In teg ruo to ge og ra fI joS Ir IS to rI joS kur So tu ri nys ne žy miai pa ko re guo tas, at si žvel giant į ge og ra fi jos ir is to ri jos pro gra mų po ky čius, bei per tvar ky tas pa gal vi siems da ly kams ben drą struk tū rą.

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

12

In for ma ci nės tech no lo gi josKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Spar ti in for ma ci nių tech no lo gi jų plėt ra ke lia nau jus rei ka la­vi mus šių tech no lo gi jų mo ky mui – jis vis la biau krei pia mas į pro ble mų spren di mo, ko mu ni ka vi mo, mo ky mo si mo ky tis ge­bė ji mų ug dy mą ir ver ty bi nių nuo sta tų bei po žiū rių for ma vi mą. Sie kiant aukš tes nės mo ty va ci jos, pa ko re guo to je in for ma ci nių tech no lo gi jų vi du ri nio ug dy mo ben dro jo je pro gra mo je su ma­žin tos aka de mi nių ži nių ap im tys, ap ra šy tos bū ti nos ži nios ir ug do mi ge bė ji mai, ak cen tuo ja ma in for ma ci nių tech no lo gi jų nau da kas die nei mo ki nių veik lai, pra smin gam lais va lai kiui, su da ro mos są ly gos rink tis in for ma ci nių tech no lo gi jų ug dy mo tu ri nį pa gal mo ki nių ga li my bes bei po rei kius.

In for ma ci nės tech no lo gi jos ypač spar čiai kei čia si, nuo lat at si ran da nau jų tech no lo gi jų ir prie mo nių, to dėl pa ko re guo ta in for ma ci nių tech no lo gi jų vi du ri nio ug dy mo ben dro ji pro gra ma pa pil dy ta nau jo mis ži nio mis, at si sa ky ta kon kre čios pro gra mi nės įran gos įvar di ji mo. Pro gra mo je at nau jin ta pa teik čių ren gi mo, do ku men tų ma ke ta vi mo, skai ti nės in for ma ci jos ap do ro ji mo ir kt. te ma ti ka, nau jai įtrauk tos ben dra dar bia vi mo so cia li niuo se tin kluo se, vi kio tech no lo gi jos te mos, su kur tas nau jas iš plės ti nio kur so Elek­tro­ni­nės­lei­dy­bos mo du lis, pa tiks lin ta Pro gra ma vi mo bei Duo­me­nų­ba­zių­kū­ri­mo­ir­val­dy­mo mo du lių te ma ti ka.

Pro gra mo je pa teik ti ben driau si pa ten ki na mo, pa grin di nio ir aukš tes nio jo mo ki nių pa sie ki mų ly gių po žy mių ap ra šai, ku rie tu rė tų pa dė ti nu sta ty ti mo ki nių pa sie ki mų ly gį, įver tin ti mo ki­nio pa da ry tą pa žan gą ir pa dė ti mo ky to jui pla nuo ti mo ky mo pro ce są.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas­

Nuo 2005 m. in for ma ci nių tech no lo gi jų kur sas įves tas pa­grin di nė je mo kyk lo je, į ją per kel ta da lis ug dy mo tu ri nio. Pa ko re­guo to je in for ma ci nių tech no lo gi jų vi du ri nio ug dy mo ben dro jo je pro gra mo je at si sa ky ta pa grin di nio ug dy mo pro gra mo je mo ko­

mos te ma ti kos (pvz.: dar bo kom piu te riu prad me nų, su pa žin di­ni mo su daž niau siai nau do ja mų tai ko mų jų pro gra mų ele men­ta rio mis ga li my bė mis ir pan.), ki tos pa se nu sios ir mo ki niams ne ak tu a lios te ma ti kos (pvz.: do ku men to šab lo no ren gi mo, ma si nių laiš kų siun ti mo ir pan.). Pro gra mo je nu ma ty ti tęs ti niai iš plės ti nio kur so pa si ren ka mie ji mo du liai, de ran tys su pa grin di­nio ug dy mo ben dro sios pro gra mos pa si ren ka mai siais mo du liais (Tin­kla­la­pių­ kū­ri­mo, Kom­piu­te­ri­nės­ lei­dy­bos,­Pro­gra­ma­vi­mo­prad­me­nų). Su ma žin tas mo ky mo si tu ri nys su tei kia ga li my bę dau giau lai ko skir ti prak ti nei veik lai, ak ty vių jų mo ky mo si me to dų ir for mų tai ky mui, trum pa lai kių ir il ga lai kių pro jek tų ren gi mui.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Ug dy mo pla nuo se in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky mui mo­kyk lo je, vyk dan čio je vi du ri nio ug dy mo pro gra mą, ski ria ma vie na sa vai ti nė pa mo ka. Ga na su dė tin ga per vie ną pa mo ką at lik ti prak ti nį dar bą, gi lin tis į nag ri nė ja mą te mą, reng ti pro jek tą. Sie kiant ge rin ti mo ki nių pa sie ki mus, bū ti na to bu lin ti ug dy mo or ga ni za vi mą, to dėl in for ma ci nių tech no lo gi jų vi du ri nio ug­dy mo ben dro jo je pro gra mo je veik los sri tys per tvar ky tos taip, kad jas ga li ma bū tų pri tai ky ti mo ky mui si eta pais. Taip ga li ma la biau struk tū ruo ti ir in ten sy vin ti mo ky mą si, dieg ti mo du li nį mo ky mą.

Te ma ti ka pa ko re guo to je pro gra mo je pa ki to ne daug. Da ly ko struk tū ra (ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų) ne pa ki to. Iš plės ti nio kur so pa si ren ka mie ji mo du liai (Pro gra ma vi mo bei Duo­me­nų­ba­zių­kū­ri­mo­ir­val­dy­mo) pa ki to taip pat ne žy miai. To dėl šiuo me tu nau do ja mi va do vė liai bus tin ka mi dar bui pa gal pa ko re­guo tą pro gra mą. Daug trūks ta mos me džia gos apie nau jai į pro gra mą įtrauk tą te ma ti ką mo ky to jai ir mo ki niai ga lės ras ti in ter ne te. Ren gia mi pa mo kų sce na ri jų pa vyz džiai, me to di nės re ko men da ci jos, pa dė sian čios įgy ven din ti at nau jin tą tu ri nio da lį, or ga ni zuo ja mi se mi na rai mo ky to jams.

Pa si kei tus ben dra jai pro gra mai, in for ma ci nių tech no lo gi jų vals ty bi nį bran dos eg za mi ną nu ma to ma keis ti, su vie no di nant ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų te ma ti kos in dė lį į eg za mi no už duo tį (50 proc. ir 50 proc.) bei te ori nį tes tą pa kei čiant prak ti nė mis už duo ti mis.

Po vi las le O na VI čIuS, el. p. – po vi las.le o na vi cius@upc.smm.lt

IN FO

R MA

CI N

ėS T

ECh

NO

LO G

I JO

S

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas

13

Tech no lo gi jos

Kai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės­

Šiuo lai ki nė je dar bo rin ko je rei ka lin gi dar buo to jai, ge ban tys nuo lat at nau jin ti tu ri mas ži nias, iš siug dy ti tech no lo gi nę kom­pe ten ci ją, su pras ti, nau do ti ir įver tin ti nuo la ti nę tech no lo gi jų rai dą kū ry bi nia me­prak ti nia me pro ce se. To dėl mo ki niams, pa­si rin ku siems tech no lo gi jų pro gra mą, bū ti na su da ry ti ga li my bes to bu lin ti ben drą sias ir tech no lo gi jų kom pe ten ci jas, o mo kyk loms iš ke lia mas iš šū kis ieš ko ti bū dų tech no lo gi jų mo ky mą si pa da ry ti kiek ga li ma ak ty ves nį, įdo mes nį ir pri tai ky tą nau jiems vi suo me­nės bei dar bo rin kos po rei kiams.

At si žvel giant į mi nė tus po rei kius, tech no lo gi jų ben dro sio se pro gra mo se at si sa ky ta daug (net 17­os) siau rai spe cia li zuo tų pro gra mų. Vie to je jų pa reng ta vie na tech no lo gi jų ben dro ji pro­gra ma, ku rią su da ro: še šios ga na lanks čios tech no lo gi jų kryp­tys, ati tin kan čios še šias svar biau sias Lie tu vos ūkio ša kas (žr. sche mą). Kiek vie no je kryp ty je yra po ke tu ris pa si ren ka muo sius mo du lius. Pa si rin kus mo du lį, mo ki nių veik la or ga ni zuo ja ma, tai­kant pro jek ti nio dar bo me to dą pa gal mo du ly je pa teik tą te ma ti ką. Ug dy mo tu ri nys ne de ta li zuo ja mas ir pa tei kia mas to kia se ka: Tech­no­lo­gi­jų­kryp­tis­–­Mo­du­lių­pa­va­di­ni­mai­–­Pro­jek­ti­nių­dar­bų­te ma ti ka. Mo ki nių pa sie ki mų po žy miai ben dra ja me ir iš plės ti­nia me kur suo se de ta liau ap ra šo mi tri mis ly giais: pa ten ki na mas, pa grin di nis, aukš tes ny sis. Tai pa de da leng viau įver tin ti, kaip mo ki niui se ka si at lik ti pro jek ti nį dar bą, o mo ky to jui pa ste bė ti, ku rio je veik los sri ty je mo ki niui rei kia pa gal bos, pa ska ti ni mo siek ti ge res nių re zul ta tų.

TECh

NO

LO G

I JO

S

2002 m.Technologijų programos

1. Tekstilės technologijos2. Drabužių dizainas ir siuvimo technologijos3. Odos technologijos4. Drabužių dizainas ir siuvimo technologijos5. Turizmas6. Maisto gaminimo technologijos7. Viešbučių aptarnavimas8. Statybos technologijos9. Medžio technologijos10. Verslas

11. Metalo technologijos12. Automobilių techninis aptarnavimas ir priežiūra

2010 m. Technologijų kryptys

1. Tekstilėirapranga

2. Taikomasismenas,amatai irdizainas

3. Turizmasirmityba

4. Statybairmedžioapdirbimas5. Verslas,vadybairmažmeninė prekyba6. Mechanika,mechaninis remontas

2007 m.Technologijų programos

1. Tekstilė ir apranga

2. Taikomasis menas, amatai ir dizainas

3. Turizmas ir mityba

4. Statyba ir medžio apdirbimas5. Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas­

Pa ko re guo ta tech no lo gi jų ben dro ji pro gra ma yra su de rin ta su pa grin di nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma. Taip pat jo je to liau plė to ja mos 2002 m. ir 2007 m. pro gra mų svar biau sios idė jos bei spren di mai. Pro gra mo je iš lie ka: ben dra sis ir iš plės ti nis kur sai (2002 m., 2007 m.); pen kių tech no lo gi jų pro gra mų pa va di ni mai (2007 m.) (žr. sche mą); tech no lo gi jų pro gra mų struk tū ra mo du­liais (2007 m.); mo ki nių pa sie ki mų veik los sri tys: pro jek ta vi mas, in for ma ci ja, me džia gos, tech no lo gi niai pro ce sai ir jų re zul ta tai (2002 m., 2007 m.); ug dy mo pro ce so or ga ni za vi mas, tai kant pro jek ti nio dar bo or ga ni za vi mo prin ci pus (2007 m.).

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Sie kiant, kad pa ko re guo ta tech no lo gi jų pro gra ma bū tų sėk min giau įgy ven din ta mo kyk lo se, tech no lo gi jų mo ky to jams bus tei kia ma me to di nė pa gal ba. Nu ma to ma or ga ni zuo ti Ug­dy mo plė to tės cen tro (to liau UPC) me to di nin kų kon sul ta ci jas ir su da ry ti mo ky to jams są ly gas pa si nau do ti „Tai ko mo jo me no, ama tų ir di zai no“, „Tu riz mo ir mi ty bos“ tech no lo gi jų kryp tims ku ria mo mis me to di nė mis re ko men da ci jo mis bei vaiz di ne me­džia ga. Ši me džia ga bus su kur ta UPC vyk do ma me pro jek te „Mo­ky­mo­si­ kryp­ties­ pa­si­rin­ki­mo­ga­li­my­bių­ di­di­ni­mas­ 14–19­me­tų­mo­ki­niams,­ II­ eta­pas:­gi­les­nis­mo­ky­mo­si­ di­fe­ren­ci­ja­vi­mas­ir­in­di­vi­du­a­li­za­vi­mas,­sie­kiant­ug­dy­mo­ko­ky­bės,­rei­ka­lin­gos­šiuo­lai­ki­niam­dar­bo­pa­sau­liui“. Mo kyk los, da ly vau jan čios Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro vyk do ma me Mo kyk lų to bu li ni mo pro gra mos plius pro jek te „Tech no lo gi jų, me nų ir gam tos moks lų in fra struk tū ra“, bus ap rū pi na mos dar bo prie mo nė mis, rei ka lin­go mis tech no lo gi jų ka bi ne tams.

al vy da Pa ce VI čIū tė, el. p. – al vy da.pa ce vi ciu te@upc.smm.lt

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

14

ME N

I NIS

UG

DY M

AS

ME NI NIS UG DY MASVi du ri nio ug dy mo me nų da ly kų ben drų jų pro gra mų tu ri nys pri ar tin tas prie šian die ni nio so cia li nio kul tū ri nio gy ve ni mo

reik mių. Pro gra mos pa ko re guo tos taip, kad di dė tų mo ki nių mo ty va ci ja mo ky tis me nų ir kil tų me nų da ly kų sta tu sas vi du ri-nia me ug dy me. Ti ki ma si, kad mo ki niai įgis ne tik rei ka lin giau sių me nų ži nių ir ge bė ji mų, bet ir stip rins kū ry bin gu mo, ko mu-ni ka vi mo, so cia li nę, kul tū ri nio są mo nin gu mo ir ki tas ben drą sias kom pe ten ci jas. Ak cen tuo ja mi mo ki nių tai ko mo jo po bū džio pa sie ki mai.

Vi du ri nia me ug dy me pa di dė ja me nų pro gra mų pa si rin ki mas. Mo ky ma sis pa gal te at ro, šo kio pro gra mas tik pra de da mas, to dėl da liai mo ki nių tai bus pir ma rim tes nė pa žin tis su šiais jiems nau jais me nais. Ki ta da lis moks lei vių tęs nuo pir mos kla sės pra dė tą mu zi kos, dai lės mo ky mą si, gi lins įgy tus ge bė ji mus ir ži nias. Ma ža bus mo ki nių, anks čiau tu rė ju sių te at ro, šo kio pa mo-kas ar lan kiu sių bū re lius, stu di jas. To dėl at nau jin to se pro gra mo se nu ma ty tos ga li my bės in di vi du a li zuo ti už duo tis, me to dus, nu ma to mus mo ki nių pa sie ki mus, at si žvel giant į skir tin gą mo ky mo si pa tir tį, ge bė ji mus, po lin kius.

At nau jin tų me nų pro gra mų įgy ven di ni mui bus pa reng tos me to di nės re ko men da ci jos, ren gia mi se mi na rai ir kon sul ta ci jos. Ap si rū pin ti tech ni nė mis, vaiz di nė mis prie mo nė mis pa dės da ly va vi mas Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro vyk do ma me pro jek te „Tech no lo gi jų, me nų ir gam tos moks lų in fra struk tū ra“.

Dai lėKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Pa ko re guo ta dai lės vi du ri nio ug dy mo ben dro ji pro gra ma skir ta mo ki niams, no rin tiems pa tiems kur ti ir pa si nau do ti įgy ta prak ti ne pa tir ti mi sa vo gy ve ni me. Ši pro gra ma ska ti na mo ki nius pa žin ti sa vo po lin kius, re mian tis įvai riais šal ti niais, mo ky tis ieš­ko ti kū ry bi nių idė jų, fik suo ti jas ir, pa si rin kus tin ka mą va rian tą bei at li ki mo tech ni ką, kur ti ir pri sta ty ti ki tiems sa vo kū ry bi nės veik los re zul ta tą. Pro gra mo je daug dė me sio iš lie ka pra ei ties ir da bar ties me ni nių idė jų kū ry bi nei in ter pre ta ci jai bei ver ti ni mui, ta čiau ma žiau dė me sio ski ria ma tra di ci nių aka de mi nių dai lė­ty ros ži nių, at sie tų nuo kū ry bi nės raiš kos ir orien tuo jan čių tik į dai lės is to ri jos fak tų iš mo ki mą, mo ky mui. Siū lo ma per ei ti prie in teg ruo to dai lės raiš kos ir pa ži ni mo pro ce so bei vi su mi nio es te ti nio la vi ni mo.

At si žvel giant į vi zu a lio sios in for ma ci jos gau są ir įta ką žmo nių gy ve ni mui, pro gra mo je iš skir ta nau ja Vi­zu­a­lių­jų­reiš­ki­nių­pa­ži­ni­mo­so­cia­li­nė­je­kul­tū­ri­nė­je­ap­lin­ko­je veik los sri tis. Mo ki niai ana li zuos in for ma vi mo prie mo nes (re kla mą, ži niask lai dą, me­di jas) ir aiš kin sis, kaip jos nau do ja vi zu a li nes prie mo nes tam, kad pa veik tų ir įti kin tų žiū ro vą. Taip pat moks lei viai mo ky sis ver tin ti įvai rių sti lių vi zu a li nes ap lin kas (mies tų erd ves, pa sta­tų in ter je rus ir eks ter je rus). Šios ži nios bei ge bė ji mai pra vers mo ki niams gy ve ni me ir ren kan tis pro fe si ją.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Iš lai kant tęs ti nu mą su pa grin di nio ug dy mo pro gra ma, dai lės ug dy mas ir to liau grin džia mas ak ty viu iš ki liau sių pa sau lio ir Lie tu vos dai lės, tau to dai lės ir di zai no kū ri nių pa ži ni mu. Pro gra­mo je iš lie ka ir di džio ji da lis 2002 m. pro gra mos tu ri nio. Siū lo mi mo du liai ir ak tu a lios dai lės pa ži ni mo pro ble mos mo ky to jams su da ro ga li my bes lanks čiai pla nuo ti ug dy mo tu ri nį.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pro gra ma bus įgy ven di na ma pa ma žu. Mo ky to jams bus siū­lo ma da ly vau ti se mi na ruo se apie ug dy mo tu ri nio pla na vi mą, dai lės te ori jos ir raiš kos in teg ra vi mą, mo ki nių in ter pre ta ci nių ir šiuo lai ki nių vi zu a lių jų reiš ki nių pa ži ni mo bei ver ti ni mo ge bė ji mų ug dy mą. Nu ma to ma pa reng ti me to di nes re ko men da ci jas, ku­rio se bus pa teik ta il ga lai kių/te mi nių pla nų pa vyz džių, pa mo kų ir jų cik lų ap ra šų, ver ti ni mo už duo čių pa vyz džių.

Ire na Stak nIe nė, el. p. – ire na.stak nie ne@upc.smm.lt

Šo kisKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Iki 2002 m. bu vo ga li my bė 11–12 kla sė se vie to je kū no kul­tū ros rink tis spor ti nius (dar va di na mus pra mo gi niais) šo kius. To dėl dau ge lį me tų aukš tes nių jų kla sių mo ki niai įgy da vo ga na vien pu siš ką šo kio žan ro su pra ti mą, ku ris daž niau siai pa si reikš­da vo at li kė jo įgū džių la vi ni mu, mo kant įvai rių pra mo gi nių šo kių žings nių ir jų de ri nių. Es mi nis po ky tis įvy ko 2002 m., kai 11–12 kla sėms bu vo pa siū ly ta šo kio pro gra ma, kaip vie na iš me ni nio ug dy mo sri ties pro gra mų, at ve rian ti pla tes nę šo kio sam pra tą ir ga li my bes mo kyk lo je. Bu vo ak cen tuo tas ju de sio ir šo kio raiš kos pa ty ri mas, nau do jant įvai rius šo kio žan rus, kū ry bi nis as pek tas bei šo kio reiš ki nių su vo ki mas.

Pa ko re guo ta šo kio pro gra ma tiks lin giau struk tū ruo ja šo kio me no pa ži ni mo pro ce są, ska tin da ma mo ki nius ty ri nė ti ir įpras­min ti sa ve šo kio raiš kos prie mo nė mis, o ypač pa jus ti šo kio tei kia mą kas die nę nau dą, spren džiant gy ve ni miš kas si tu a ci jas, sie kiant kar je ros ar ten ki nant sa vo kul tū ri nius po rei kius.

Pro gra ma ska ti na jau nuo lius do mė tis šiuo lai ki niais šo kio me no reiš ki niais, jų są sa jo mis su pra ei ties šo kio tra di ci jo mis. Siū lo mos tu ri nio gai rės, žy min čios ga li mus so cia li nius šo kio ži nių ir ge bė ji mų nau do ji mo as pek tus (pvz., šo kio pro jek to pa­ren gi mas ir įgy ven di ni mas li go ni nė je ar vai kų glo bos na muo se). Taip mo ki niams su tei kia ma ga li my bė pla tes nia me so cia li nia me kon teks te įpras min ti mo kyk lo je gau na mas šo kio ži nias, taip pat įgy jant ir ben drų jų ge bė ji mų or ga ni zuo ti ren gi nį, de rin ti at ski rų žmo nių veik lą, ben drau ti ir ben dra dar biau ti.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Pa ko re guo to je pro gra mo je lai ko ma si es mi nių 2002 m. šo­kio pro gra mos nuo sta tų su teik ti mo ki niams ben drą jį iš pru si mą įvai riuo se šo kio žan ruo se ir sti liuo se, ak cen tuo jant kū ry bi nės veik los bei šo kio reiš ki nių in ter pre ta ci nio ver ti ni mo pro ce sus.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Pa ko re guo to je pro gra mo je įvar di ja mi es mi niai pro gra mos įgy­ven di ni mo as pek tai: in teg ra vi mo ga li my bės, ug dy mo pro ce so pla na vi mo, or ga ni za vi mo ir ver ti ni mo gai rės, tu ri nio ap im tys bei veik los sri tys. Nu ma to ma pa reng ti me to di nę prie mo nę, ku rio je šo kio mo ky to jai ras pa mo kų ir jų cik lų ap ra šų, il ga lai kių pla nų bei ver ti ni mo už duo čių pa vyz džių.

Birutė BaneVIčIūtė, Vi da kaZ ra gy tė, el. p. – vi da.kaz ra gy te@upc.smm.lt

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294) priedas

15

ME N

I NIS

UG

DY M

AS

Te at rasKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

At nau jin ta te at ro pro gra ma ge riau pri tai ky ta vi sų mo ki nių in te re sams. Ti ki ma si, kad pro gra mą pa si rinks ne tik tie, ku­rie jau čia mei lę šiam me nui, bet ir tie, ku rie per te at rą sie kia įgy ti svar bių kar je rai ir dar bui ge bė ji mų. Pa ko re guo to je te at ro pro gra mo je dau giau dė me sio ski ria ma šiuo lai ki nio te at ro žiū­ro vo ug dy mui. At si sa ky ta te at ro te ori jos (vai dy bos prin ci pų, kū rė jų idė jų) nag ri nė ji mo is to ri niu po žiū riu. Vie toj to siū lo ma gi lin tis į kū ry bi nes ir es te ti nes pro ble mas, ku rios spren džia­mos šiuo lai ki nia me te at re (pvz., ana li zuo ti „re ži sie riaus te at ro“ pro ble mą, psi cho lo gi nio re a liz mo ir są ly giš ku mo (at si ri bo ji mo efek tu grin džia mos vai dy bos) klau si mą). Tai tu rė tų pa ska tin ti mo ki nius ak ty viau lan ky ti te at rą (ar pa žiū rė ti spek tak lių įra šus), iš šauk ti gy vas jų dis ku si jas, sa vo kū ry bi nė je raiš ko je pri tai ky ti ma ty to spek tak lio „kal bos“ ele men tus.

Ki ta nau jo vė – glau des nės te at ro są sa jos su so cia li niu ben­dra vi mu, so cia li nių vaid me nų pa ži ni mu ir at li ki mu gy ve ni me. Mo ki niai mo ky sis orien tuo tis so cia li nė se si tu a ci jo se, pri si im ti vaid me nį ir jį at lik ti, pa si nau do ti tin ka mo mis stra te gi jo mis, spren džiant kon flik tus. Taip pat iš moks at lik ti kal bė to jo vaid me­nį – tai svar bu, ren giant pra ne ši mą, sa kant svei ki ni mo kal bą. Žai di mo me tu mo ky sis są mo nin gai at lik ti tam tik rą vaid me­nį – šis so cia li nis kul tū ri nis ge bė ji mas su grą ži na gy ve ni mo džiaugs mą.

Pro gra mos tiks lų nau jo vės yra to kios pa čios kaip ir ki tų da ly kų pro gra mo se. Mo ky mo si pa sie ki mai ap ra šo mi per kom pe ten ci­jas. Pa teik tos ver ti ni mo len te lės, ku rio se api bū di na mi pa sie ki mų ly giai (pa ten ki na mas, pa grin di nis ir aukš tes ny sis). Jos tu rė tų mo ky to jams pa dė ti su si da ry ti aiš kes nius ver ti ni mo kri te ri jus.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

Di džio ji da lis ži nių, ge bė ji mų, te mų, su si ju sių su vai dy ba, vai di ni mo kū ri mu, in ter pre ta vi mu ir ver ti ni mu, lie ka to kie pa­tys kaip ir 2002 m. pro gra mo je. Ta čiau jie (ži nios, ge bė ji mai, te mos) su pap ras tin ti, su siau rin ti, at si žvel giant į tai, kad di de lė da lis mo ki nių, pa si ren kan čių te at rą, tik pra de da jo mo ky tis. Kaip ir anks čiau, apie 50 proc. tu ri nio ski ria ma te at ri nei raiš kai, 50 proc. – jos aiš ki ni mui si, sie ji mui su te ori nė mis ži nio mis.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Įgy ven din ti at nau jin tą te at ro pro gra mą mo ky to jams pa dės jo je pa tei kia mos iš sa mios di dak ti nės nuo sta tos, ap ra šo mi veik los bū dai ir me to dai. Mo ky to jai tu rė tų orien tuo tis į trum pų, im pro vi za ci ja pa grįs tų sce ne lių kū ri mą, o ne į il gos truk mės spek tak lių sta ty mą ir vaid me nų at li ki mo įgū džių for ma vi mą. Į klau si mus, kaip ves ti, pla nuo ti te at ro pa mo kas, ver tin ti mo ki nių pa sie ki mus, mo ky to jams iš da lies pa dės at sa ky ti te at ro da ly ko pa grin di nio ug dy mo me to di nės re ko men da ci jos (pa skelb tos ad re su www.pedagogika.lt). Iš sa mes ni pa ta ri mai, da ly ki nė me džia ga, rei ka lin ga pa si reng ti pa mo koms, te at ro mo ky to jus tu rė tų pa siek ti ne to li mo je at ei ty je.

Vi da kaZ ra gy tė, el. p. – vi da.kaz ra gy te@upc.smm.lt

Mu zi kaKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės­

Pa ko re guo to je 2002 m. mu zi kos vi du ri nio ug dy mo ben dro­jo je pro gra mo je sie kia ma įtvir tin ti kū ry biš ką po žiū rį į mu zi kos at li ki mo veik lą. Pro gra ma sie kia ma, kad kiek vie nas mo ki nys, pa si tel kęs įvai ria pu sę as me ni nę pa tir tį, ga lė tų sa vi tai pa­dai nuo ti ar pa gro ti pa si rink tą kū ri nį, at skleis ti an sam bly je ir/ar ba su mo ky to ju di des nia me ko lek ty ve ap tar tą in ter pre ta ci nį su ma ny mą.

Pro gra ma pa pil dy ta nau jais ge bė ji mais, orien tuo tais į šiuo­lai ki nio mu zi kos pa sau lio ak tu a li jas. Taip sie kia ma api ben drin ti ir su si ste min ti mo ki nio as me ni nę mu zi ki nę pa tir tį, su teik ti jai es te ti nę kryp tį. Iš sa mio se di dak ti nė se nuo sta to se ska ti na ma mu zi ki nio ug dy mo pro ce są grįs ti il ga lai kė mis, kū ry bi nį mąs ty­mą ska ti nan čio mis už duo ti mis, ku rių at li ki mas rei ka lau ja ak ty­vaus emo ci nio ir in te lek tu a laus mo ki nio įsi trau ki mo į mu zi kos mo ky mą si. Toks mo ky mo si pro ce sas ska ti na mo ki nį at skleis ti sa vo vaiz duo tę, kū ry biš ku mą, pa tir tį, ta len tą – mu zi ka tam pa mo ki nio sa vas ti mi.

Sie kiant stip rin ti mo ki nių mu zi kos mo ky mo si mo ty va ci ją, pa ko re guo tos mu zi kos tu ri nio ap im tys – iš skir ti pro ble mi niai pjū viai, pa dė sian tys mo ky to jui su si ste min ti mo ky mo me džia­gą, or ga ni zuo ti pro ble mi nes dis ku si jas, pa ska tin ti ana li zuo ti kas die ni nę gar so ap lin ką, kul tū ri nius įvy kius, nau jas mu zi ki nes tech no lo gi jas, gar so eko lo gi ją ir kt. Ug dy mo tu ri nys for muo ja­mas, at si žvel giant į mo ki nių ge bė ji mus, in te re sus, mo kyk los tra di ci jas. Svar bu, kad, pa ren kant mu zi ka vi mo ir mu zi kos klau­sy mo si re per tu a rą, ak ty viai da ly vau tų pa tys mo ki niai.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas­

Pa ko re guo tą pro gra mą su da ro trys veik los sri tys, ku rios in teg ruo ja še šias 2002 m. pro gra mo je ap ra šy tas veik los sri­tis. Mu zi kos at li ki mas grin džia mas in ter pre ta ci jos už duo ti mis. Pro gra ma, su de rin ta su 2008 m. at nau jin ta mu zi kos pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą ja pro gra ma, yra kryp tin ges nė, iš ven gia ma 9–10 kla sės kur so kar to ji mo.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Vi du ri nia me ug dy me dir ba aukš čiau sios kva li fi ka ci jos mo­ky to jai, ku riems pa ko re guo ta mu zi kos pro gra ma ne su da rys sun ku mų, ją įgy ven di nant. Ug dy mo plė to tės cen tre bus pa reng ti il ga lai kių pla nų, sėk min gų pa mo kų ap ra šų, in ter pre ta ci jos už­duo čių, kom pe ten ci jų ver ti ni mo už duo čių, kri te ri jų pa vyz džiai. Me to di nė se re ko men da ci jo se nu ma to ma pa teik ti rei kia mos me džia gos pro gra mo je įves toms tu ri nio nau jo vėms įsi sa vin ti, li te ra tū ros ir in ter ne to nuo ro dų.

žyd rė jau ta ky tė, el. p. – zyd re.jau ta ky te@upc.smm.lt

In for ma ci ja apie vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tus

16

Kū

NO

KU

L Tū

RA

Kū no kul tū raKai­tos­kryp­tys­ir­nau­jo­vės

Ma žė jant fi zi nio dar bo pa klau sai dar bo rin ko je, dėl ne jud ru mo blo gė jant mo ki nių svei ka tai, kin ta kū no kul tū ros ug dy mo tiks lai ir po bū dis. Ak tu a lu tam pa tai, kad mo ki niai su vok tų fi zi nio ak­ty vu mo nau dą svei ka tai ir dar bin gu mui, mo ky tų si tap ti fi ziš kai ak ty viais vi są gy ve ni mą. To dėl sie kia ma kū no kul tū ros pa mo kas pe ro rien tuo ti nuo funk ci nio ren gi mo, t. y. tre ni ra vi mo, prie nau­din gos ir mo ki niams pa trauk lios fi zi nės veik los, nuo me cha niš ko ju de sių at kar to ji mo – prie tiks lin go ir kū ry bin go mankš ti ni mo si. Ska ti na mos kul ti vuo ti ne tra di ci nės fi zi nio ak ty vu mo for mos.

Kū no kul tū ros vi du ri nio ug dy mo ben dro jo je pro gra mo je daug dė me sio ski ria ma ge bė ji mų ir nuo sta tų ge rin ti sa vo fi zi nę būk lę, svei kos gy ven se nos ge bė ji mų ir gy ve ni mo įgū džių ug dy mui. Pro gra mo je iš ski ria mi es mi niai ir spe cia lie ji ju dė ji mo ge bė ji mai, įtrau kiant ne tra di ci nio fi zi nio ak ty vu mo veik los for mas (pvz.: ran kų len ki mas, smi gi nis), su tei kian čias mo ki niams lais vę at­skleis ti sa vo kū ry bi nius, stra te gi nio mąs ty mo žai džiant ge bė ji­mus, pa de da ug dy tis tei gia mas nuo sta tas ir pa tir ti sėk mę, per tei gia mus po jū čius su vok ti fi zi nio ak ty vu mo nau dą.

Kū no kul tū ros vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je siū lo ma daug veik lų, ku rias mo ki nys ga li pa si rink ti pa gal sa vo ga li my bes ir pa tir ti di des nę sėk mę, ju dė ji mo džiaugs mą. Sie kia ma, kad bū­tų ska ti na ma mo ty va ci ja lan ky ti kū no kul tū ros pa mo kas, kad mo ki niai su pras tų kū no kul tū ros nau dą. At si sa ky ta ne sau gių, di de lių fi zi nių ar psi cho lo gi nių pa stan gų rei ka lau jan čių pra ti mų (pvz., šuo lio per ožį), vi siems vie no dų nor ma ty vų. Kū no kul tū ros mo ky mui si ke lia mi aiš kūs ir prak tiš ki tiks lai.

Pro­gra­mos­tęs­ti­nu­mas

At nau ji nant kū no kul tū ros pa grin di nio ug dy mo ben drą ją pro gra mą, bu vo su pla nuo ta, kad da lis pa grin di nio ug dy mo tu ri nio tu rės bū ti tę sia ma vi du ri nia me ug dy me. Pas ta ra ja me ug dy me to liau plė to ja mos jau tu ri mos mo ki nių ži nios (pvz., su­dė tin ges ni tak ti kos veiks mai), to bu li na ma tech ni ka ir tę sia ma tai, ko mo ki niai mo kė si pa gal kū no kul tū ros pa grin di nio ug dy mo pro gra mą. Ka dan gi mo ki niai, bai gę pa grin di nę mo kyk lą, jau yra įgi ję ju dė ji mo įgū džių, to dėl veik los sri tis Ju­dė­ji­mo­įgū­džiai in­teg ruo ja ma į ki tas tris veik los sri tis: Svei­ką­gy­ven­se­ną,­Spor­to­ša­kas,­Ne­tra­di­ci­nį­fi­zi­nį­ak­ty­vu­mą.

Įgy­ven­di­ni­mo­per­spek­ty­vos

Kū no kul tū ros mo ki niai ga lės mo ky tis pa gal ben dro jo ar ba iš plės ti nio kur sų pro gra mas. Iš plės ti niam kur sui pa reng ti nau ji mo du liai (ne­olim­pi­nės­spor­to­ša­kos,­ var­žy­bų­ tei­sė­ja­vi­mas­ ir­or ga ni za vi mas,­fi­zi­nė­sa­viug­da, kraš to gy ny ba ir kt.), ku riuos mo kyk la ga lės siū ly ti pa gal tu ri mas ga li my bes. Bus pa reng tos me to di nės re ko men da ci jos, kaip or ga ni zuo ti fi zi nio ak ty vu mo veik las, ska tin ti mo ki nius jo se da ly vau ti bei su pras ti šių veik­lų tiks lus ir nau dą. Pla nuo ja ma pa teik ti re ko men da ci jų, kaip spręs ti ver ti ni mo ir mo ty va ci jos, so cia li nių ir emo ci nių ge bė ji mų pro ble mas, ver tin ti mo ky mo si re zul ta tus ne pa gal nor ma ty vus, o in di vi du a li zuo ti ver ti ni mą, at si žvel giant į svei ka tos būk lę, fi zi nį iš si vys ty mą, pa si ren gi mą.

Vi da kaZ ra gy tė, el. p. – vi da.kaz ra gy te@upc.smm.lt