MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKIS

Lietuvos siekis – pramonės skaitmeninimo lyderė Ketvirtoji pramonės revoliucija pasižymi moderniausių informacijos ir ryšių technologijų integravimu visuose gamybos procesuose. Ši revoliucija daro poveikį ne tik pramoninei gamybai, bet ir vartotojų santykiams bei profesiniam mokymui.

„Lyderiaujančios Europos valstybės jau žengė į Ketvirtąją pramonės revoliuciją ir skatina tai padaryti ir likusias Europos šalis. Pirmoji šios iniciatyvos ėmėsi Vokietija, kuri sutelkusi Vy-riausybės, pramonės, verslo bei akademinės bendruomenės atstovus pradėjo aktyvius veiksmus, skirtus pramonės skaitmeninimo iniciatyvai įgyvendinti, tarp kurių vienu svarbi-ausiu laikytinas nacionalinės platformos „In-dustrie 4.0“ įsteigimas“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda.

Panašiu keliu pasuko ir Lietuva. Jau šiandien Europoje skaitmeninimas viršija 10 proc. visos pramonės pridėtinės vertės, kuri, atsižvelgi-ant į pasauliniu mastu vykstančius pokyčius rinkoje, nepertraukiamai augs vis spartesniais tempais negu buvo iki šiol. Anot viceministro, atsižvelgiant į minėtas skaitmeninių permainų atveriamas milžiniškas galimybes visai Europai, svarbu, kad Lietuva nuo šių permainų neatsi-liktų ir pasinaudotų jomis.

„Skaitmeninių technologijų diegimas Lietuvos pramonėje laikytinas ypač aktualiu ir neišven-giamu procesu, padedančiu stiprinti pramonę ir taip užtikrinti Lietuvos ekonomikos tvarumą, augimą bei klestėjimą“, – sako viceministras

Lietuva yra teisingame kelyje. Žiniomis grįsti sektoriai, kaip antai lazerių, elektronikos, ma-šinų gamybos, biotechnologijų ir metalo ap-dirbimo, informacinių technologijų, sėkmingai plečiasi. Pastebima, kad mūsų verslininkams sekasi vystyti aukštųjų technologijų sektorių – didėja vidutinių ir aukštųjų technologijų sekto-riaus įmonių skaičius.

Nuo 2017 m. Lietuvoje veikia nacionalinė pra-monės skaitmeninimo platforma „Pramonė 4.0“. „Platforma skirta skatinti skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų integravimą, rasti sprendimus pramonės konkurencingu-mui ir produktyvumui padidinti. Koordinuoda-mi platformos ekspertų veiklą siekiame skatinti aktyvų pagrindinių suinteresuotųjų šalių įsit-raukimą į vykstančius darbus įvairių lygių darbo grupėse (Pramonė 4.0 komisija, koordinacinė grupė, teminės darbo grupės). Taip pasidalinu-si veiklas, platforma sukuria stiprų dialogą tarp pramonės, mokslinių tyrimų, švietimo ir viešo-jo sektoriaus institucijų. Tai mūsų ministerijai padeda prognozuoti pokyčius, prisitaikyti prie ateities poreikių ir rasti ekonomiškiausius pra-monės skaitmenizavimo sprendimus“, – sako

G.Vilda. Todėl investicijos į pramonę ir prak-tikoje pasiteisinusių inovacijų diegimas joje laikytinas pagrindu, siekiant efektyviai konku-ruoti globalioje rinkoje. Pasinaudojusios skait-meninimo teikiamomis galimybėmis, įmonės galėtų padidinti produktyvumą, gamybos vertę ir plėstis tarptautinėse rinkose.

„Lietuvos Pramonė 4.0 platformos ekspertai kelia sau ambicingą tikslą – Lietuvos pramonę paversti pramonės skaitmeninimo lydere geografinėje teritorijoje, apimančioje: Lietu-vą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, Šiaurės Lenkiją, o kaip vienas iš siektinų tikslų – pavyti Suomiją, Švediją, Daniją“, – teigia G.Vilda.

DIDŽIAUSI IŠŠŪKIAI LIETUVOS PRAMO-NEI

Lietuvos augimo strategija pagrįsta produkty-vumo ir konkurencingumo didinimu. Ir nors mūsų šalies įmonių produktyvumas vis dar žemiau ES vidurkio, 2017 m. Lietuva buvo ES lyderė produktyvumo augimo srityje. Būtent todėl vidutinės trukmės laikotarpiu pagrindi-nis dėmesys bus skiriamas išlaikyti pagreitį ir toliau didinti produktyvumą bei inovatyvumą.

2019 | balandis-gegužė

Lietuvos siekis – pramonės skaitmeninimo lyderė

Lietuvos skaitmenizavimo kelrodis: rekomendacijos Lietuvai

Nacionalinė dirbtinio in-telekto strategija – Lietu-vos augimo ateitis

Ketvirtajame Vilniaus ino-vacijų forume – pasauliniai inovacijų praktikai

inovacijupulsas

1 -2 psl. 3-4 psl. 5-6 psl. 7-9 psl.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras G.Vilda. FOTO: MITA archyv.

MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKISMOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKIS

2 3

inovacijų pulsasinovacijų pulsas

ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos techno-logijų integravimas pramonėje atveria plačias galimybes valstybėms bei sukuria milžinišką ekonominę naudą. Skaitmeninių procesų die-gimas pramonėje ne tik didina pramonės kon-kurencingumą, darbo našumą, bet ir padeda pritraukti daugiau privačių investicijų tiek iš vietinių, tiek iš užsienio investuotojų, ieškančių naujų perspektyvių rinkų įmonėms steigti, bei geriau tenkinami vis augantys vartotojų porei-kiai.

Anot viceministro, visi šiems paminėtiems iššūkiams spręsti ir buvo parengtas Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodis. Ministe-rija, atsižvelgdama į pasiūlytas rekomendaci-jas, jau imasi numatytų veiksmų.

SVARBIAUSIAS TIKSLAS – LIETUVOS SKAITMENIZACIJA IKI 2030 M.

„Norint įgyvendinti skaitmenizuotos pra-monės viziją iki 2030 m. ir siekiant įveikti iš-šūkius, būtina išsiugdyti skaitmenines kom-petencijas ir įgūdžius, kurie padės įmonėms kurti, pritaikyti ir įgyvendinti skaitmeninius sprendimus“, – sako ekonomikos ir inovaci-jų viceministras Gintaras Vilda. Anot jo, šiuo metu platformos ekspertai ir ministerija di-džiausią dėmesį skiria kitam viešųjų investicijų planavimui laikotarpiu nuo 2021 iki 2027 metų

Pramonės skaitmenizavimo veiksmų planas pagrįstas 4 svarbiausiais elementais: žiniomis, žmonėmis, infrastruktūra ir šiems trims ele-mentams veikti reikalinga tvari aplinka. Šiems elementams padėti tinkamai veikti Lietuvos skaitmenizavimo kelrodyje numatytas dau-giau nei 50 priemonių sąrašas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2019 metais planuoja aktyviai dalyvauti Europos Komisijos iniciatyvose, plačiai panaudo-ti kolektyvinės lyderystės – „Pramonė 4.0“ platformos ekspertus, įgyvendinti projektus „Žiedinės ekonomikos kelrodis Lietuvos pra-monės simbiozei“ ir „Pasirengimas Lietuvos pramonės integracijai į svarbias strategines vertės grandines ir skaitmeninių inovacijų centrų kompetencijos didinimas“.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra taip pat prisideda prie pramonės skaitmeni-zavimo tikslų. 2019 metais kovo mėn. pradė-tas įgyvendinti naujas projektas inovatyviam verslui „Smart InoTech pramonei“ kartu su partneriu – Lietuvos inovacijų centru. Projek-tas skirtas skatinti Lietuvos pramonės įmo-nes diegti MTEP rezultatus Sumanios spe-cializacijos srityje ir didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą.

„Lietuvoje nors ir mažėdamas, bet vis dar egzistuoja „mirties slėnis“ tarp MTEP rezul-

Lietuvos skaitmenizavimo kelrodis: rekomendacijos Lietuvai

STIPRI LIETUVOS GAMY-BOS SEKTORIAUS PRI-KLAUSOMYBĖ NUO TAIP VADINAMOS „UŽSAKO-MOSIOS GAMYBOS“.

LIETUVOS GAMYBOS PRODUKTYVUMAS PA-LAIPSNIUI DIDĖJA, BET VIS DAR YRA ŽENKLIAI ŽEMESNIS NEI ES VIDUR-KIS.

LIETUVOS EKSPORTE STIPRIAI DOMINUOJA ŽE-MOS PRIDĖTINĖS VERTĖS SEGMENTAI.

Verslas vis daugiau dėmesio skiria savo gamybos procesams skaitmenizuoti, robotizuoti ir automa-tizuoti – ateityje tai galėtų praplėsti Lietuvos pra-monės verslo užsakomosios gamybos galimybes. Pavyzdžiui, Eurostato duomenys rodo, kad 2010–2016 m. gamybos produkcija Danijoje padidėjo 21%, nors Danijos gamybos darbuotojų skaičius sumažėjo 3,3 %

Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvos gamybos sektoriuje dirbančio darbuotojo per metus suku-riama bendroji pridėtinė vertė (vidutiniškai 19,8 tūkst. Eur) vis dar yra tris kartus mažesnė nei ES vidurkis (61 tūkst. Eur).

Anot Europos Komisijos, Lietuvos vidutinio ir aukšto technologinio išsivystymo produktų dalis nuo viso eksporto yra mažiausia ES – 35 %, kai ES vidurkis yra 56 %, o Vokietijos rodiklis yra 67 %. Tuo pačiu, Lietuvos gamybos įmonės taip pat susiduria su neigiamų demografinių tendencijų padariniais, dėl kurių stipriai išaugo darbo jėgos sąnaudos (+40 % 2012–2017 m.) ir pradėjo trūkti specialistų.

Iššūkiai :

Lietuvos gamybos sektorius turėtų investuoti į sisteminius struk-tūrinius patobulinimus, keisti verslo modelius ir persiorientuoti į vi-dutinio-aukšto ir aukšto technologinio išsivystymo įmonių kūrimą.

Lietuva turėtų skatinti klasterizacijos procesą ir stengtis įtraukti kuo daugiau suinteresuotų grupių. Klasterizacija prisidės prie pra-monės plėtros ir padės pasiekti Pramonės 4.0 uždavinius.

Pastebima, kad įmonės Lietuvoje per mažai investuoja į automa-tizavimo ir robotizavimo procesus. Tačiau, kad išliktų konkurencin-gos, įmonės turės peržiūrėti savo ateities investicijų strategijas.

Skaitmeninimo ir skaitmeninių technologijų plėtrai nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu yra svarbu kurti naujus gamybos skaitmenini-mui skirtus ad hoc sprendimus, taip pat ir importuoti skaitmenines technologijas bei diegti jas šalies pramonėje pasinaudojant nau-dingomis partnerystėmis, atsirandančiomis dalyvaujant tarptauti-nėse vertės grandinėse.

Žinių trūkumas apie skaitmenines gamybos technologijas yra pa-grindinis barjeras jų diegimui. Siekiant įveikti šias kliūtis, gamybos pramonė turi būti geriau informuota apie būdus sumažinti šių kliū-čių poveikį.

Remiantis Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019–2030 m. ataskaita, buvo parengtos bendros rekomendacijos:

Turi būti parengta ir įgyvendinta nauja skaitmeninimui adaptuota Sumanios specializacijos strategija, kuri pakeis esamą, galiojančią iki 2020 m. Tam tikslui turi būti sukurtos ir įgyvendintos naujos ir pa-tobulintos priemonės (politikos kryptys), remiant naujų skaitmeni-nimo ir skaitmeninių technologijų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant jų integracijai į esamą pramonę.

Vis daugiau Lietuvos įmonių įsitraukia į pramonės skaitmeninimo procesą, todėl pramonės transformacijos strategijos rengimas (kitas žingsnis, kurį numatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, po kelrodžio) turėtų tapti svarbiausiu Lietuvos Vyriausybės prioritetu. Šios strategijos sukūrimas turėtų apimti kuo daugiau atitinkamų interesų grupių.

Inovacijos yra gyvybiškai svarbi pramonės transformacijos proce-sų dalis, o tai reiškia, kad Lietuvos inovacijų politika turi būti peržiū-rėta, siekiant rengti įstatymus, strategijas ir programas, susijusias su pramonės skaitmeninimu.

Politikos krypčių nustatymai taip pat turėtų atsižvelgti į atviros prieigos centrų reglamentavimą, t. y. Lietuva turi peržiūrėti su atvi-ros prieigos centrų teikiamomis paslaugomis susijusių taisyklių skelbimo tvarką.

Mokesčių lengvatos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių įmones dalyvauti Pramonėje 4.0. Vyriausybė turi parengti mokes-čių lengvatų sistemą skaitmeninių technologijų kontekste. Tai gali būti susiję su turto nusidėvėjimu, skaitmeninių technologijų kūrimo ir diegimo procesais.

Tik 24 % mažų įmonių planuoja investuoti į Pramonės 4.0 inovaci-jas. Šis skaičius yra per mažas, todėl reikia imtis veiksmų, kad dau-giau mažų įmonių būtų informuotos apie naujas galimybes ir rizikas susijusias su Pramone 4.0. Be to, Vyriausybė turėtų teikti pagalbą SVV įmonėms sukurti skatinamąją sistemą investicijoms vykdyti.

Lietuva taip pat turi imtis priemonių, kad pašalintų įvairias kylan-čias kliūtis verslui ir sumažinti administracinę naštą. Tai ypač svarbu ES finansavimo atžvilgiu.

Siekiant palengvinti skaitmeninių technologijų plėtrą, jų kūrėjai galėtų būti remiami esamomis ar naujomis priemonėmis. Priešin-gu atveju, reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti šią rekomendaciją į kitas priemones arba kaip atskirą priemonę.

APLINKA

TALENTAI

T+I

• Skaitmeninių inovacijų kūrimas €200M

• Technologiniai auditai €5M

• Skaitmeninių technologijų kompetencijos centrų kūrimas €60M

• Skaitmeninių technologijų diegimas €300M

• Skaitmeninių inovacijų centrų plėtra ir įveiklinimas €10M

• Mokesčių lengvatos skaitmeninių technologijų kūrimui ir diegimui

• Darbuotojų mokymas dirbti su skaitmeninėmis technologijomis €60M

• Integravimasis į tarptautines vertės grandines €15M

• Skaitmeninių inovacijų centrų integravimas į tarptautines vertės grandines €5M

• Technologijų demonstravimo centrų plėtra ir įveiklinimas €9M

PAGRINDINĖS SKATINIMO PRIEMONĖS IKI 2030

tatų ir inovacijų, tai yra tarp technologijų kū-rimo ir diegimo. Visa tai lemia žemesne pri-dėtine verte paremtą Lietuvos ekonomikos struktūrą. Todėl norint transformuoti Lietuvos ekonomiką link naujų aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų, būtina žymiai padidinti eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas vykdančių įmonių skaičių“, – pasakojo Kęstutis Šetkus, MITA direktorius apie naujojo projekto tikslus.

PRADĖJO VEIKTI SKAITMENINIAI INOVA-CIJŲ CENTRAI

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir pra-monės bendruomenių iniciatyva Lietuvoje įkurti veikia Lazerių, Robotikos, Pažangios gamybos, „Saulėtekio slėnio“ ir Baltijos skait-meninių inovacijų centrai.

Skaitmeninių inovacijų centras – tai priemonė, skirta įmonių konkurencingumui padidinti, kai verslo ar gamybos procesai, produktai ir pa-slaugos yra tobulinami skaitmeninėmis tech-nologijomis.

„Lietuvos įmonės supranta skaitmenizavimosi būtinybę ir naudą, tačiau dažnai nežino, kokias naujas technologijas įsigyti, trūksta praktinės patirties jas įdiegti, taip pat trūksta rekomen-dacijų, kaip skaitmeninti verslą, gamybos pro-cesus, produktus ir paslaugas. Dažnai įmonės tam neturi pakankamai išteklių ir lėšų. Rinkoje vis dar labai trūksta konsultacijų apie tai, kaip

verslo skaitmeninimą paversti įmonės strate-gijos pagrindine ašimi “, – apie skaitmeninių inovacijų centrų įkūrimo poreikį pasakojo vice-ministras G.Vilda.

Skaitmeninių inovacijų centrų tikslas – remti Lietuvos pramonės (ypač SVV) perėjimą prie aukštos kvalifikacijos ir aukštųjų technologi-jų reikalaujančios gamybos, didinti Lietuvos pramonės įmonių technologinę parengtį, na-šumą ir konkurencingumą tarptautinėje rin-koje.

Skaitmeninių inovacijų centrai jau dabar yra integruoti į Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklus ir turi prieigą prie visos Europos naujausių technologijų bei gali pasiūlyti platų spektrą skaitmenizavimo paslaugų ir spren-dimų.

„Ateityje planuojama, kad Lietuva turės vieną Europinį skaitmeninių inovacijų centrą, finan-suojamą pagal Skaitmeninės Europos prog-ramą. Jis būtų kuriamas jau veikiančių skait-meninių inovacijų centrų ir specifines, dirbtinio intelekto, kibernetinės saugos bei aukšto skai-čiavimo našumo kompetencijas turinčių te-chnologijų centrų pagrindu“, – sako G.Vilda. Pagrindinė tokio centro funkcija būtų meto-dologinės pagalbos, konsultacijų ir paslaugų teikimas skaitmeninimo klausimais Lietuvos verslo įmonėms. Šis centras bus kuriamas at-sižvelgiant į Europos Komisijos rekomendaci-jas ir dabar kuriamus teisės aktus.

MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKISMOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKIS

4 5

inovacijų pulsasinovacijų pulsas

ES investicijų priemonės, susijusios su pramonės skaitmenizavimu ir transformavimu:

Lietuva užima 1 vietą Europoje ir 2 vietą pasaulyje (po Kinijos) Gamybos rizikos indekse 2018 m. (Manufac-turing Risk Index 2018) pagal sekto-riaus patrauklumą.

Gamybos sektorius yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, ge-neruojantis 22% Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Jis prisideda prie Lietuvos ekonomi-kos augimo, nes pagamintos prekės sudaro daugiau nei 80% viso Lietu-vos prekių ir paslaugų eksporto.

Skaičiuojama, kad nuo pasaulinės fi-nansų krizės pabaigos Lietuvos ga-mybos produkcija padidėjo 55%.

Vien 2014–2017 m., t. y. nuo Sumani-os specializacijos strategijos įgyven-dinimo Lietuvoje pradžios, bendra Lietuvos gamybos sektoriaus pro-dukcija paaugo 18 % – tam daugiau-siai įtakos turėjo spartus eksporto apimties augimas į Šiaurės Europos šalis.

Priedų gamyba

Automatizacija

Robotika

Mechatronika

Išmanieji sensoriai

Fotonika

Daiktų internetas

Kibernetinis saugumas

Debesų kompiuterijos gamyba

Automatinės sandėlių valdymo sistemos

Dirbtinis intelektas

Papildytoji realybė

Verslo valdymo sistemos

INOKLASTER LT

INOGEB LT

KOMPETENCIJŲ VAUČERIS

PRAMONĖS SKAITMENINIMAS

LT

INTELEKTAS. BENDRI MOKSLO-

VERSLO PROJEKTAI IR/ARBA

INTELEKTAS LT-2

INOČEKIAI

KOMPETENCIJOS LT

VERSLO KONSULTANTAS

LT

„INOCONNECT“

INOSTAŽUOTĖ

Priemonė remia klasterių veiklą (mokslinių tyrimų strategijas, rinkos tyrimus, mokymą, rinkodarą, bendradarbiavimo projektus, tarptauti-nius projektus) ir investicijas į MTP infrastruktūrą klasteriuose.

Šios priemonės tikslas – teikti mažoms ir vidutinėms verslo įmonėms reikiamą informaciją, konsultacijas, metodiką ir kitą paramą verslui steigti, informuoti apie finansavimo šaltinius, pristatyti naujas tech-nologijas ir kitus verslo organizavimo klausimus.

Priemonė skatina verslą ir mokslą užmegzti pirminį kontaktą, tęsti mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros (MTEPI) veiklą, in-tensyvinti inovacijų veiklą veiklą ir pasinaudoti verslo-mokslo bendra-darbiavimo atsiveriančiomis galimybėmis.

Šios priemonės tikslas – užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, profesinį mobilumą ir galimybes greitai persiorientuoti į kitų verslo sektorių veiklą. Taip pat suteikti darbuotojams galimybę gauti aukščiausio lygio specialistų mokymus.

Ši priemonė skatina tarptautiškumą ir tarptautinių partnerysčių plėtrą pasinaudojant tinklo „Enterprise Europe Network“ (EEN) galimybėmis dalyvauti tarptautinėse MTEPI iniciatyvose.

Šia priemone siekiama sustiprinti Lietuvos inovacijų sistemą ir sukurti veiksmingą žinių ir technologijų perdavimo aplinką, kuri remtų verslo inovacijas ir MTP bei supaprastintų verslo ir mokslo bendradarbiavimą MTP veikloje.

Priemonės tikslas – suteikti įmonėms galimybę didinti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetencijas bei geriau prisitaikyti prie nuolat kintan-čių darbo rinkos poreikių.

Šios priemonės tikslas – paskatinti mikro įmones, mažas įmones ir vidutinio dydžio įmones didinti savo išlaidas technologiniam auditui, kuris joms padėtų įvertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimy-bes ir perspektyvas.

Šių priemonių pagrindinis tikslas – skatinti nacionalines investicijas į naujų inovatyvių produktų, paslaugų ir procesų kūrimą bei sudaryti prielaidas tai-komiesiems moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Be to, siekiama padidinti verslo ir mokslo bendrai įgyvendinamų projektų skaičių.

Ši priemonė suteikia darbuotojams galimybę studijuoti ir tobulinti savo technologinius įgūdžius užsienio MTEPI centruose ar bendro-vėse, veikiančiose tokioje srityje.

Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija – Lietuvos augimo ateitis

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikti tyrimai rodo, kad dėl dirbtinio intelekto maždaug 70 proc. visų Lie-tuvos dirbančiųjų asmenų galėtų lengviau atlikti kasdienes funkcijas. Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms, susiduriant su darbo jėgos trū-kumu, dirbtinis intelektas suteiktų galimybę žmones įdarbinti aukš-tesnę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse ir mokėti jiems didesnius atlyginimus, o dabartines jų atliekamas funkcijas patikėti dirbtiniam intelektui.

Lietuvoje sparčiai auga DI bendruomenė, šiuo metu jungianti apie 1000-1500 žmonių, iš kurių apie 300-500 aktyviai dirbantys profesi-onalai, taip pat skaičiuojama, kad apie 40 įmonių kuria DI sprendimus. Kovo mėn. MITA kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija suorga-nizuotas renginys „Dirbtinis intelektas – Lietuvos ateitis“ pritraukė di-džiulį tiek ekspertų, tiek visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimą šia tema.

NACIONALINĖ DIRBTINIO INTELEKTO STRATEGIJA

Neseniai nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją parengė Lietuva, kuri pristatoma Europos mastu. Strategijai parengti buvo sudaryta ekspertų grupė iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, privataus ir viešojo sektoriaus atstovų bei mokslininkų, kuri siekė nustatyti Lie-tuvos gaires ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas, aktyviai rengė diskusijas ir susitikimus.

Šio dokumento tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti dirbtinį intelektą, sukurti prielaidas verslui ir mokslui plėtoti bei taikyti dirbtinio intelekto sprendimus maksimaliai išnaudojant jo ekonominį potencialą.

KAS YRA DIRBTINIS INTELEKTAS?

Dirbtinis intelektas – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana sava-

rankiškus sprendimus tikslui pasiekti.

DI sistemos gali būti grindžiamos vien tik programine įranga ir veikti virtualiame pasaulyje (pvz., balso sintezatoriai, vaizdo analizės pro-graminė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo siste-mos) arba gali būti integruotos techninėje įrangoje (pvz. pažangiau-siuose robotuose, savaeigėse transporto priemonėse, bepiločiuose orlaiviuose ar daiktų interneto objektuose).

DI TINKLAS – KAIP APIBŪDINAMAS?

Nacionalinis ir tarptautinis DI tinklas gali būti suvokiamas per 6 lygius: Lietuva, Globali Lietuva, Baltijos regionas, Šiaurės Europos Baltijos re-gionas, Europos Sąjunga, Globalus lygis (visas pasaulis).

Šis tinklas gali būti suvokiamas ir analizuojamas per 5 tikslines grupes: universitetinė aplinka, viešasis sektorius, privatus sektorius, nevy-riausybinės organizacijos, nepriklausomi DI entuziastai.

Dirbtinis intelektas – viena aktualiausių inovacijų ir technologijų temų pasaulio mastu. Apie DI ateities tendencijas kalba pasaulio lyderiai, politikai, įtakingiausi verslininkai, investuotojai, mokslininkai.

FAKTAI APIE LIETUVOS GAMYBOS SEKTORIŲ

PERSPEKTYVIAUSIOS SKAITMENINIMO TECHNOLOGIJOS

MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKISMOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKIS

6 7

inovacijų pulsasinovacijų pulsas

SEKTORIAI

DI augimas Lietuvoje turi būti sutelktas į pa-grindinius sektorius. Šie sektoriai nustatyti, vadovaujantis 2 veiksniais – reikšmės Lietu-vos ekonomikai ir DI galimybėmis padaryti žymų poveikį atitinkamam sektoriui: gamyba, žemės ūkis, sveikatos priežiūra, transportas, energetika.

Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos gamybos sektorius, yra žemi darbo našumo lygiai. Dirbtinis intelektas gali sušvelninti šias problemas, automatizuodamas įprastas užduotis. Gamybos sektoriui kartu su išmaniosiomis robotikos sistemomis atiteks didžiausia DI teikiamos naudos dalis. Jeigu DI sistemų integracija bus skatinama jau dabar, tai padės Lietuvos gamybos sektoriui išsaugoti konkurencingumą regioninėje ir pasaulinėje rinkoje.

Yra daug pavyzdžių, kaip DI buvo sėkmingai panaudotas žemės ūkyje, įskaitant derliaus surinkimo robotizavimą, išmaniąją dirvos sąlygų analizę, orų prognozavimą ir derliaus tvarumą. Žemės ūkio sektoriaus lyderiai turi būti supažindinti su DI galimybėmis tam, kad suprastų teigiamą jo naudą žemės ūkio sri-tyje ir išmoktų panaudoti DI privalumus savo darbe.

DI sistemas galima panaudoti apsilanky-mams pas gydytojus optimizuoti ir sutrum-pinti prie dokumentacijos praleidžiamą lai-ką. Taip sveikatos paslaugų personalui liktų daugiau laiko asmeniniam bendravimui su pacientais. Jeigu Lietuva nori pagerinti savo piliečių gerovę, ji turi skatinti tiek šiuo metu esančių DI sistemų integravimą į sveikatos priežiūros procesus, tiek ir naujų sistemų su-kūrimą.

DI sistemos gali automatizuoti eismo valdymą ir sutrumpinti kelionės laiką. Plačiai naudojamos autonominės transporto priemonės gali žymiai pakeisti šalies logistinę dinamiką. Lietuva turėtų stengtis anksti pritaikyti tokias sistemas, dalyvaudama ES iniciatyvose, pavyzdžiui, 5G tarptautiniuose koridoriuose, skirtuose autonominėms transporto priemonėms bandyti. Taip valstybė galėtų sukaupti patirties apie autonomines transporto priemones ir pasiruošti rizikos mažinimui bei būsimiems raidos pokyčiams.

Energetikos sektoriuje DI sistemos turėtų būti naudojamos veiksmingesniems energijos tiekimo būdams sukurti. Taikydama veiksmingesnį energijos paskirstymo būdą, Lietuva galėtų padidinti tvarumą ir tapti mažiau priklausoma nuo užsienio energijos šaltinių.

Ketvirtajame Vilniaus inovacijų forume – pasauliniai inovacijų praktikai

Ketvirtajai pramonės revoliucijai keičiant pasaulį ir jau kalbant apie penktąją, inovacijos ir technologijos šiandien yra lemiamas faktorius žmonių ir valstybių gyvenime.

Anksčiau šalys galėdavo didžiuotis naudingųjų iškasenų klodais, o šiandien konkurenciniu rodikliu tampa inovacijų rodiklis – Lietuvai tai galimybė ne tik išryškinti savo milžinišką intelektinį potencialą, bet ir užimti pagarbią vietą tarp pažangiausių pasaulio šalių. Siekiant šio strateginio tikslo organizuojamas jau 4-asis Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift 2019“.

„Šiandien inovacijos jau tampa varomąja jėga,

eksponentiškai keičiančia pasaulį greičiau nei

bet kada anksčiau. Kurį laiką po Nepriklauso-

mybės atgavimo Lietuva, buvusi technolo-

gijų naudotoja, šiandien jau rikiuojasi kūrėjų

gretose. Tad šiuo forumu siekiame jungti ge-

riausius protus, kurti ateitį, skatinti inovacijų

vystymąsi Lietuvoje, suteikti galimybę ne tik

diskutuoti apie tendencijas, tačiau kurti jas

čia ir dabar kartu su įtakingiausiais inovacijų

srities profesionalais iš viso pasaulio“, – sako

Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

Didžiausias valstybės strateginis ateities

technologijų forumas „Innovation Drift“ Eu-

ropoje ir pasaulyje tapo Lietuvos inovacinės

pažangos ir pasiekimų sinonimu. Naujausiais

Europos inovacijų švieslentės duomenimis,

Lietuva priskiriama vidutinių novatorių vals-

tybių narių grupei ir užima 20-ąją vietą. Per

aštuonerius metus Lietuvos inovacijų augi-

mas yra vienas didžiausių Europoje ir siekia

net 20 procentų, remiantis Europos inova-

cijų švieslentės rezultatais nuo 2010 iki 2017

metų. Tai reiškia, kad pagerėjo inovacijų die-

gimo ir taikymo rezultatai.

NUO ATEITIES MEDICINOS SU SPAUSDINAMAIS KAULAIS IKI VIDURAMŽIUOSE UŽSTRIGUSIO KIBERNETINIO SAUGUMO

Nuo dirbtinio intelekto iki asmeninės geno-

mikos ir robotikos – technologijos aplink mus

progresuoja, suteikdamos ateitį medicinai.

Genų korekcijos, 3D spausdintuvu spausdi-

nami žmogaus kaulai, auginami dirbtiniai

audiniai ar organų dalys – neseniai buvu-

sios tik idėjos, šiandien šios inovacijos jau

tapo realybe. Neatsilieka ir lietuviai – mūsų

tautiečiai neseniai paskelbė kuriantys dar

neegzistuojančią lazerio technologiją, lei-

siančią be adatos dūrio analizuoti kraujo

duomenis. Kuriamas ir pažangus regos

prototipas, padėsiantis akluosius realiu lai-

ku informuoti apie juos supančią aplinką.

Tad kokios yra TOP inovacijos, ko išmoksi-

me ateityje, kaip ir ar sensime, kokia roboti-

kos įtaka ir apskritai – kokia yra reali rytojaus

sveikatos sistema?

2019 metais „Innovation Drift“ ypatingą

dėmesį skirs būtent medicinai: į Lietuvą at-

vykstantis vienas iš „Particle3D“ įkūrėjų Mar-

tinas Bonde‘as Jensenas, būdamas vos 28-

erių išrinktas į prestižinį Forbes „Top 30 under

30“ sąrašą žmonių, turinčių daugiausia įtakos

mokslui ir sveikatos sričiai, pristatys medtech

startuolį, siekiantį palengvinti gyvenimą vei-

do transformacijas patyrusiems žmonėms.

Ar tai būtų kovos su vėžiu, ar traumų pase-

kmės – naudojant 3D spausdintuvus kuriami

pagal kiekvieno paciento situaciją priderinti

veido rekonstrukcijai reikalingi kaulų implan-

tai. Forume taip pat kalbės ir visame pasau-

lyje garsus embrionologas, reprodukcinių

technologijų ekspertas iš Ukrainos dr. Vale-

ry‘us Zukinas. Pasaulio sveikatos organizaci-

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

TRANSPORTAS

ENERGETIKA

ŽEMĖS ŪKIS

GAMYBA

STRATEGINĖS REKOMENDACIJOS

Strategijoje pateiktos rekomendacijos bei numatyti mechanizmai, kaip būtų galima DI integruoti į pagrindinius Lietuvos ekonomi-kos sektorius, kaip galėtų būti ugdomi įgū-džiai ir kompetencijos ateičiai, kaip skatina-mas DI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros augimas, kaip paskatinti atsakingą ir veiksmingą požiūrį į duomenis.

Akcentuojama, kad svarbu padidinti DI sis-temų naudojimą privačiame ir viešajame sektoriuje. DI įgūdžiai ateičiai turi būti vys-tomi pradedant nuo moksleivių ir studentų švietimo bei tęsiant DI darbuotojų profesinį ugdymą. Labai svarbu užtikrinti DI sistemų mokslinių tyrimų ir plėtros meistriškumo lygį bei sukurti palankią aplinką. Kadangi pasta-raisiais metais, didesnis duomenų prieina-mumas tapo vienu prieinamųjų DI plėtros veiksnių, būtina sukurta stabilią ir draugišką duomenų aplinką, dėmesį sutelkiant į viešąjį sektorių. Taip pat reikia užtikrinti, kad Lietu-vos duomenys tenkintų tarptautinių stan-dartų reikalavimus.

DI strategijos rengėjai mano, kad sėkmingas ir nuoseklus šių rekomendacijų įgyvendini-mas gali užtikrinti DI sistemų veiksmingumų, ekonominės naudos Lietuvai potencialą, su-mažins riziką ir padės išvengti galimų truk-džių.

Parengta pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir „Kurk Lietuvai“ nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją.

MITA direktorius Kęstutis Šetkus

MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKISMOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKIS

8 9

inovacijų pulsasinovacijų pulsas

jos duomenimis, šiuo metu su nevaisingumo

problema pasaulyje susiduria kas ketvirta

pora. Tokiame kontekste dr. V. Zukinas, padė-

jęs išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR

turinčiam sveikam kūdikiui, imasi kontraver-

siškų technologijų ir siekia išspręsti žmonių

gyvenimus griaunančius nevaisingumo ir kū-

dikių apsigimimų klausimus.

Pastarųjų metų didžiausias „Cambridge ana-

lytica“ ir „Facebook“ skandalas, milžiniškais

tempais auganti debesija ir duomenų klodai

aiškiai parodė, kad ateities iššūkiais tapo ki-

bernetinis saugumas ir asmens duomenų

apsauga – šie tarsi užstrigę viduramžiuose.

Asmeninių ir visuotinių duomenų saugumas

– vienas opiausių klausimų ne tik šiandien,

bet ir rytojaus pasaulyje. Bendrasis duome-

nų apsaugos reglamentas jau tapo galvos

skausmu verslo organizacijoms, aukštinama

blockchain technologija vis dar ankstyvoje

stadijoje, tad susiduria su saugumo ir infras-

truktūros iššūkiais, kibernetinis saugumas

taip pat nespėja žengti koja kojon su techno-

logijomis. Apie teisinius blockchain aspektus,

intelektinę nuosavybę, duomenų apsaugą

inovacijų forume kalbės ir praktiniais pavyz-

džiais dalinsis Europos privatumo asociacijos

prezidentas, teisinio konsultavimo įmonės

ICT steigėjas ir partneris Paolo Balboni iš Ita-

lijos, kurio portfolio – ir itin aktualus Bendrasis

duomenų apsaugos reglamentas.

NUO DIRBTINIO INTELEKTO IKI INTELEKTUALIŲ TELEFONŲ

Dar viena itin aktuali tema – lūžio inovacijos

(angl. disruptive innovations), ypatingai kei-

čiančios ne tik skaitmeninę erdvę, tačiau ir

visas gyvenimo sritis. Štai 5G ne tik žada pa-

keisti šalių ekonomikas ir visuomenę, tačiau ir

realiai turi įtakos medicinos srityje – pasinau-

dojus šiuo ryšiu neseniai įvyko pirmoji pasau-

lyje smegenų operacija – gydytojas pacientui,

esančiam už 3 tūkst. kilometrų, į smegenis

įdėjo implantą.

Dirbtinis intelektas – viena didžiausių lūžio

inovacijų sudedamųjų dalių, prognozuojama,

kad iki 2025 metų organizacijoms sugene-

ruos 31.2 mlrd. JAV dolerių pajamų. Tačiau

ne viskas auksas, kas auksu žiba – štai „Ama-

zon“, besididžiavusi tobula dirbtinio intelekto

algoritmo programa darbuotojams atrinkti,

nutraukė ją dėl rasizmo.

Vilniaus inovacijų forume netrūks ir diskusijų

apie vis dar gausiai mitais apipintą dirbtinio

intelekto temą. Apie ateities internetą, Wi-fi

problemas, milžiniškų duomenų perdavimą

iki 100 karto greičiau Li-fi šviesos dėka, iššū-

kius nagrinės inovacijų kūrėjas Deepak So-

lanki, „Velmenni“ įkūrėjas iš Indijos, kalbėsian-

tis apie interneto, be kurio neįsivaizduojame

savo gyvenimo, ateitį.

KOKIA VISUOMENĖ BŪSIME ATEITYJE IR KAIP PASIKEIS LIETUVA PER 10 METŲ?

Strateginiame šalies inovacijų renginyje bir-

želio 13–14 dienomis dalinsis daugiau kaip 50

svečių iš užsienio ir Lietuvos, žmonių, kurie

ne teorijomis, o realiais veiksmais kuria ateitį

jau šiandien.

Ateities visuomenės problemas ir iššūkius

nagrinės VU Matematikos ir informatikos

fakulteto partnerystės profesorius, „Dans-

ke Bank“ turto ir investicijų valdymo verslo

plėtros padalinio vadovas dr. Vytautas Aše-

ris, kalbėsiantis apie tai, kaip „sovietiniuose“

suoluose išmokysime studentus mąsty-

ti ir veikti inovatyviai. Goda Vengrauskaitė,

prekės ženklo LABAS vadovė, supažindins

su virtualių influencerių, tarp jų ir pirmosios

lietuviškos virtualios influencerės Aili, gelto-

niausių pasaulyje akių savininkės, besidomin-

čios naujausiomis technologijomis, turinčios

daugiau nei 14 tūkst. sekėjų „Instagram“

tinkle, – perspektyvomis bei diskutuos, ar

jie pajėgūs pakeisti realias socialinių medijų

žvaigždes. Štai pirmosios pasaulyje virtualios

influencerės Lil Miquela ir Shudu Gram jau

turi atitinkamai 1,5 mln. ir 159 tūkst. sekėjų!

Apie ateities visuomenę per kūrybingumo ir

arktinio dizaino, kuriuo stengiamasi išsaugoti

ekologinę pusiausvyrą poliariniame regione,

prizmę pasakos Europos dizaino asociaci-

jos (BEDA) prezidentė ir strateginio dizaino

agentūros „Tahkokallio Design+“ Laplandijoje

vadovė Paivi Tahkokallio.

Pastaruosius 20 metų žmonija kruopščiai

nagrinėja kosmoso platybes, tad inovacijų

forume neliks pamiršta ir kosmoso techno-logijų tema. Kur nuves žmonijos siekis užka-

riauti dangaus platybes: kiek realus kosminis

turizmas, planetų kolonizavimas? Nors ir ne-

galime šioje srityje lygintis su JAV, tačiau ne

tik kad esame paleidę savo kosminius nano

palydovus, bet ir mūsų kosmoso technolo-

gijų įmonės sėkmingai kuria kosmines nano-

technologijas, kurių pirkėjai – užsienio moks-

lo centrai, verslo klientai ir... ta pati NASA!

Ateities media – dar viena sritis, smarkiai

besikeičianti ir susidurianti su iššūkiais: ži-

niasklaida ir socialiniai tinklai, virtuali realybė,

įtraukianti medija (angl. immersive medija),

kūrybiniai gebėjimai ir vadinamasis sparčiai

populiarėjantis design thinking metodas,

leidžiantis atsižvelgti į vartotojo poreikį anks-

tesnį patyrimą.

IŠSKIRTINĖ PRIDĖTINĖ INOVACIJŲ VERTĖ – NEMOKAMAI VISIEMS

Įtakingiausiame „PR Impact Awards 2018“

metų renginyje „Innovation Drift“ savo įžval-

gomis ir atradimais jau yra dalinęsi tokios

asmenybės kaip interneto išradėjas Timas

Berneris Lee iš UK, „Hyperloop One“ viena

iš vadovių Yj Fisher iš JAV, „Linkedin“ įkūrėjas

Europai Kevinas Eyresas, pasaulinio garso

futuristas Ray Hammondas iš Jungtinės Ka-

ralystės, „NASA Ames“ partnerysčių vadovė

Rose Grymes iš JAV, robotikos kompanijos

„Blue Ocean Robotics“ įkūrėjas Clausas Ri-

sageris iš Danijos, „Silicon Vicings“ atstovas

Eilifas Trondsenas iš JAV bei daugelis kitų.

Tačiau dešimtys garsiausių pasaulio prane-

šėjų nėra vienintelis faktorius, nulėmęs vis

augantį forumo dalyvių skaičių. „Innovation

Drift“ yra išskirtinė proga užmegzti tiesiogi-

nių kontaktų B2B renginių metu, per inova-

cijų ir technologijų dirbtuves ar dalyvaujant

bei lankantis Lietuvos inovatorių parodoje.

Stiprinti bendradarbiavimą ir netgi susirasti

partnerių inovacijų ir technologijų projektams

renginio dalyviai gali ir apsilankydami Lietuvos

aukštųjų technologijų įmonėse, kuriose ku-

riamos šalį garsinančios inovacijos.

Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir tech-

nologijų agentūra (MITA) kartu su LR eko-

nomikos ir inovacijų ministerija. Forumas fi-

nansuojamas Europos Sąjungos regioninės

plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra

nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas,

todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruo-

tis innovationdrift.com svetainėje.

PAGRINDINIAI2019 METŲ KONFERENCIJOS PRANEŠĖJAI:

KRISSTINA WILMOTH DEEPAK SOLANKI MARTIN BONDE PAIVI TAHKOKALLIO

NASA Ames tyrimo centro projekto vadovė Indijos įmonės Velmenni įkūrėjas Danijos įmonės Particle3D įkūrėjas BEDA prezidentė, Tahkokallio Design+

įkūrėja iš Suomijos

NAUJIENLAIŠKIORENGĖJAI: