International trade ingoods/lt Statistics Explained

Source : Statistics Explained (https://ec.europa.eu/eurostat/statisticsexplained/) - 11/06/2020 1

Tarptautine prekyba prekemisDuomenys išgauti 2020 m. kovo men.

Straipsni planuojama atnaujinti 2021 m. birželio men.

Šiame straipsnyje aptariama Europos Sąjungos (ES) tarptautines prekybos prekemis raida. Jame apžvelgiamaES dalis pasaulio importo ir eksporto rinkose, ES vidaus prekyba (ES valstybiu nariu tarpusavio prekyba),pagrindiniai ES prekybos partneriai ir produktu, kuriais prekiaujama daugiausia, kategorijos.

ES 27 dalis pasaulineje prekyboje prekemis sudaro apie 15 proc. Tarptautines prekybos prekemis verte smarkiai(apie tris kartus) viršija tarptautines prekybos paslaugomis vertę, nes kai kuriomis paslaugomis sunkiau preki-auti tarpvalstybiniu mastu.

Šis straipsnis yra dalis internete skelbiamo leidinio , kuriame pateikiama naujausia statistika apie tarptautinęprekybą prekemis: informacija apie ES pagrindinius partnerius ir pagrindinius produktus, kuriais prekiaujama,konkrečias prekybos ypatybes ir bendrąsias aplinkybes.

Trys didžiausios tarptautines prekybos dalyves: ES, Kinija ir JAVNuo 2004 m., kai Kinija aplenke Japoniją, trys didžiausios pasaulines tarptautines prekybos dalyves yra ES 27,Kinija ir Jungtines Valstijos (žr. 1 grafiką). 2018 m. ES 27 bendroji prekybos prekemis (eksporto ir importo)verte buvo 3 967 mlrd. EUR (pažymetina, kad i šiuos duomenys neitraukta ES vidaus prekyba), arba 50 mlrd.EUR daugiau nei Kinijos ir 342 mlrd. EUR daugiau nei Jungtiniu Valstiju. Ketvirtoje vietoje pagal ši rodiklibuvo Japonija (1 260 mlrd. EUR).

1 grafikas. Pagrindiniai tarptautines prekybos prekemis dalyviai 2018 m.(mlrd. EUR)Šaltiniai –Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

2018 m. eksporto ir importo santykis buvo ypač didelis eksporto naudai Rusijoje ir Kinijoje (žr. 2 grafiką), taippat ir absoliučiaisiais dydžiais, kalbant apie metinius prekybos pertekliaus rodiklius.

International trade in goods/lt 2

2 grafikas. Prekiu eksporto ir importo santykis 2008 ir 2018 m.(proc.)Šaltiniai – Eurostatas(ext_lt_introle) ir UNCTAD

2018 m. didžiausias metinis prekybos deficitas buvo Jungtinese Valstijose (žr. 3 grafiką). Ši tendencija stebimavisą pastarąji dešimtmeti (remiantis turimais duomenimis).

International trade in goods/lt 3

3 grafikas. Tarptautines prekybos prekemis balansas 2008 ir 2018 m.(mlrd. EUR)Šaltiniai –Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

Vertinant eksporto ir importo srautus, 2018 m. pasaulinio prekiu importo ir eksporto ES 27 dalis buvo antrapagal dydi (žr. 4 ir 5 grafikus): ES 27 prekiu eksportas sudare 15,5 proc. pasaulio rodiklio. ES lenke tik Kinija(15,8 proc.), o trečiojoje vietoje pagal ši rodikli buvo Jungtines Valstijos (10,6 proc.).

International trade in goods/lt 4

4 grafikas. Pasaulines prekiu eksporto rinkos dalys 2018 m.(pasaulinio eksporto proc.)Šaltinis –Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

2018 m. pagal importą Jungtines Valstijos (15,8 proc.) lenke ir ES 27 (13,7 proc.), ir Kiniją (13,0 proc.).

International trade in goods/lt 5

5 grafikas. Pasaulines prekiu importo rinkos dalys 2018 m.(pasaulinio importo proc.)Šaltiniai –Eurostatas (ext_lt_introle) ir UNCTAD

ES išores prekybai nuo 2012 m. budingas pertekliusES 27 tarptautines prekybos prekemis su likusio pasaulio sektoriumi verte (ES išores eksporto ir importo suma)2019 m. buvo 4 067 mlrd. EUR (žr. 6 grafiką). Palyginti su 2018 m., tiek importas, tiek eksportas didejo,bet importas (27 mlrd. EUR) padidejo šiek tiek mažiau nei eksportas (73 mlrd. EUR). Todel ES 27 prekybosperteklius padidejo nuo 152 mlrd. EUR 2018 m. iki 197 mlrd. EUR 2019 m.

2009–2012 m. ES 27 eksportas sparčiai padidejo nuo 1 184 mlrd. EUR iki 1 771 mlrd. EUR. 2012–2016m. eksportas buvo palyginti stabilus, tačiau per kitus trejus metus padidejo nuo 1 867 mlrd. EUR 2016 m. iki2 132 mlrd. EUR 2019 m. Importo tendencijos buvo iš esmes tokios pat kaip eksporto: rodikliai padidejo nuo1 193 mlrd. EUR 2009 m. iki 1 666 mlrd. EUR 2011 m. 2011–2016 m. padetis buvo palyginti stabili, tačiauper kitus trejus metus rodikliai padidejo nuo 1 602 mlrd. EUR iki 1 935 mlrd. EUR 2019 m.

International trade in goods/lt 6

6 grafikas. ES 27 tarptautines prekybos prekemis raida 2009–2019 m.(mlrd. EUR)Šaltinis –Eurostatas (ext_lt_intertrd)

Kalbant apie ES valstybes nares, 2019 m. didžiausia ES 27 išores prekybos dalis teko Vokietijai – jos prekiueksportas sudare 29,6 proc. viso ES 27 prekiu eksporto i ne ES šalis, o importas – daugiau nei penktadali (21,0proc.) viso ES 27 importo (žr. 7 grafiką). Kitos trys didžiausios eksportuotojos buvo vieninteles ES valstybesnares, kuriu ES 27 eksporto dalis buvo dviženkle: Prancuzijos – 11,6 proc., Italijos – 11,0 proc. ir Nyderlandu– 10,3 proc. Be Vokietijos, 2019 m. daugiausiai prekiu iš ne ES šaliu importavo Nyderlandai (17,5 proc.),Prancuzija (10,7 proc.) ir Italija (9,5 proc.). Palyginti didelę Nyderlandu dali galima bent iš dalies paaiškintituo, kad labai daug prekiu i ES ivežama per Roterdamą – pagrindini ES juru uostą.

International trade in goods/lt 7

7 grafikas. ES 27 išores prekyba prekemis 2019 m.(ES 27 eksporto ir importo proc. dalis)Šaltinis– Eurostatas (ext_lt_intratrd)

2019 m. didžiausias ES 27 išores prekybos prekemis perteklius, butent 224,3 mlrd. EUR, buvo Vokietijoje, kiekmažesnis – Italijoje (51,9 mlrd. EUR), Airijoje (40,6 mlrd. EUR) ir Prancuzijoje (39,2 mlrd. EUR). DidžiausiasES išores prekybos prekemis deficitas nustatytas Nyderlanduose (118,7 mlrd. EUR) ir Ispanijoje (30,7 mlrd.EUR) (žr. apačioje pateiktos *excel rinkmenos B lentelę).

Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis - Liuksemburge ir SlovakijojePrekybos prekemis tarp ES valstybiu nariu (ES vidaus prekybos) verte pagal eksportą 2019 m. buvo 3 061mlrd. EUR, t. y. 44 proc. daugiau nei ES 27 eksportas i ne ES šalis (ES išores prekyba), siekęs 2 132 mlrd.EUR.

ES 27 vidaus prekyba (taip pat vertinama pagal eksportą) 2018–2019 m. padidejo 1,5 proc. 2018–2019 m.eksporto augimas buvo dviženklis tik Kipre (16,4 proc.), o ES vidaus eksportas mažejo tik Švedijoje (−0,6proc.), Belgijoje (−0,3 proc.) ir Slovakijoje (−0,1 proc.). Kalbant apie importą, tik Kroatijoje (7,8 proc.) irPortugalijoje (7,4 proc.) nustatytas didesnis nei 5 proc. augimas, o Airijos (−3,9 proc.), Belgijos (−1,4 proc.),Maltos (−1,3 proc.) ir Švedijos (−0,9 proc.) rodikliai mažejo.

Kaip ir kalbant apie ES 27 išores prekybą, iš visu ES valstybiu nariu 2019 m. Vokietija aktyviausiai daly-vavo ES 27 vidaus prekyboje – jos eksporto i kitas valstybes nares dalis sudare 22,8 proc. viso ES 27 rodiklio,o importo iš kitu valstybiu nariu dalis – 23,2 proc. ES 27 rodiklio (žr. 8 grafiką). Vienintele kita ES valstybenare, kurios eksporto i kitas ES šalis dalis buvo didesne nei dešimtadalis viso ES rodiklio, buvo Nyderlandai(13,5 proc.), velgi – del Roterdamo poveikio. Daugiau nei dešimtadalis vidaus importo rodiklio teko dar tikPrancuzijai (12,5 proc.).

International trade in goods/lt 8

8 grafikas. ES 27 vidaus prekyba prekemis 2019 m.(ES 27 eksporto ir importo proc. dalis)Šaltinis– Eurostatas (ext_lt_intratrd)

ES vidaus rinkos svarbą irodo ir tai, kad visu ES valstybiu nariu (išskyrus Airiją) ES vidaus prekybos prekemis(eksporto ir importo kartu) rodikliai viršijo išores prekybos rodiklius (eksportas ir importas) (žr. 9 grafiką).Atskiru valstybiu nariu ES vidaus ir išores prekybos prekemis srautai, palyginti su bendrąja prekyba, buvolabai ivairus, iš dalies del istoriniu ryšiu ir geografines padeties. Didžiausia ES vidaus prekybai tenkanti dalis(daugiau kaip 75 proc. visos prekybos) buvo nustatyta Liuksemburge (82,0 proc.), Slovakijoje (79,5 proc.),Čekijoje (76,6 proc.) ir Vengrijoje (75,1 proc.), tuo tarpu Graikijoje ši dalis buvo 51,5 proc. , o Airijoje – 37,5proc.

International trade in goods/lt 9

9 grafikas. ES 27 vidaus ir išores prekyba prekemis 2019 m.(importas ir eksportas, visos prekybosproc. dalis)Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

2009–2019 m. labai augo prekyba prekemis su Kinija2009–2019 m. ES 27 prekiu eksporto tendencijos pagal pagrindinius prekybos partnerius buvo ivairios. Verti-nant pagrindines prekybos partneres, ryškiausiai augo vidutinis metinis eksportas i Kiniją (9,9 proc.) ir Meksiką(9,5 proc.) (žr. 10 grafiką). Mažiausiai augo eksportas i Rusiją (3,3 proc.) ir Norvegiją (4,1 proc.).

Kalbant apie prekiu importą, 2009–2019 m. pirmoji ir antroji vietos pagal vidutini metini augimą teko Meksikai(10,5 proc.) ir Turkijai (8,1 proc.). Mažiausiai augo importas iš Norvegijos (0,3 proc.) ir Rusijos (2,3 proc.)(šios dvi šalys buvo didžiausios energiniu produktu eksportuotojos) bei Japonijos (2,2 proc.).

International trade in goods/lt 10

10 grafikas. ES 27 išores prekyba prekemis pagal pagrindinius prekybos partnerius 2009 m. ir2019 m.(mlrd. EUR)Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

2019 m. Jungtines Valstijos tebebuvo svarbiausia ir kitas labai lenkianti ES 27 eksportuojamu prekiu paskirtiesšalis – jos dalis buvo 18,0 proc. (žr. 11 grafiką). Jungtine Karalyste buvo antroji pagal dydi ES 27 eksportopaskirties šalis (14,9 proc. viso ES 27 rodiklio). Trečioji vieta teko Kinijai (9,3 proc.). Septynioms didžiausiomsES 27 eksportuojamu prekiu paskirties rinkoms (t. y. Jungtinems Valstijoms, Jungtinei Karalystei, Kinijai,Šveicarijai, Rusijai, Turkijai ir Japonijai) teko beveik trys penktadaliai (59,3 proc.) viso ES 27 prekiu eksporto.

International trade in goods/lt 11

11 grafikas. ES 27 pagrindiniai prekybos partneriai (prekiu eksportas) 2019 m.(ES 27 išoreseksporto proc. dalis)Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

Septynios didžiausios i ES 27 importuojamu prekiu tiekejos taip pat buvo ir septynios didžiausios ES 27 ek-sporto paskirties rinkos, tik šiuo atžvilgiu išsideste šiek tiek kita tvarka (plg. 11 ir 12 grafikus). Ju reikšme ES27 prekiu importui buvo didesne nei ES 27 prekiu eksportui: šiek tiek daugiau nei trys penktadaliai (60,7 proc.)visu i ES 27 importuojamu prekiu buvo iš šiu septyniu šaliu. Kinijai teko beveik penktadalis (18,7 proc.) visoimporto ir ji atitinkamai buvo didžiausia prekiu tiekeja i ES 27 2019 m. Antrojoje ir trečiojoje vietose buvogerokai atitolusios Jungtines Valstijos (12,0 proc.) ir Jungtine Karalyste (10,0 proc.).

International trade in goods/lt 12

12 grafikas. ES 27 pagrindiniai prekybos partneriai (prekiu importas) 2019 m.(ES 27 išoresimporto proc. dalis)Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_maineu)

Didelis prekybos perteklius mašinu bei transporto priemoniu ir cheminiu medžiagusektoriuose2014–2019 m. daugumos produktu grupiu, kuriu duomenys pateikti 13 grafike, ES 27 išores eksporto vertepadidejo, išskyrus energijos eksportą, kurio verte sumažejo 8,2 proc. Smarkiausiai (35,8 proc.) augo cheminiumedžiagu eksportas. Daugiau nei 20 proc. taip pat augo maisto produktu ir gerimu (22,7 proc.) ir žaliavu (20,1proc.) eksportas.

Importo tendencijos buvo panašios, pvz., 2014–2019 m. smarkiai sumažejo bendrasis energijos (−15,2 proc.)ES išores importo lygis (pažymetina, kad tam tikra sumažejimo dalis gali buti paaiškinama kainu pokyčiaisir (arba) valiutu keitimo normu svyravimais, nes nafta pasaulinese rinkose prekiaujama JAV doleriais). Tuotarpu mašinu ir transporto priemoniu ES išores importas padidejo 45,4 proc. Taip pat palyginti smarkiai augocheminiu medžiagu (28,6 proc.) ir kitu pagamintu prekiu (24,1 proc.) importo rodikliai.

2019 m. ES 27 išores prekybos prekemis perteklius (197,1 mlrd. EUR) buvo nulemtas dideliu prekybos maši-nomis ir transporto priemonemis (237,1 mlrd. EUR) ir cheminemis medžiagomis (171,6 mlrd. EUR) pertekliumiir mažesnio masto pertekliumi maisto produktu ir gerimu bei kitu pagamintu prekiu sektoriuose. Šis perteklius

International trade in goods/lt 13

nebuvo išlygintas dideliu prekybos energijos produktais deficitu (−258,2 mlrd. EUR) ir mažesniu deficitu (−26,1mlrd. EUR) žaliavu sektoriuje.

13 grafikas. ES 27 išores prekyba pagal pagrindinius produktus 2014 m. ir 2019 m.(mlrd.EUR)Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intertrd)

ES 27 prekiu eksporto struktura 2014–2019 m. beveik nekito (žr. 14 grafiką), tik 2,4 proc. punktu sumažejocheminiu medžiagu rodiklis (nuo 16,7 proc. 2014 m. iki 19,1 proc. 2019 m.) ir 1,4 proc. punktu – energijos.

International trade in goods/lt 14

14 grafikas. ES 27 pagrindiniai eksportuojami produktai 2014 m. ir 2019 m.(ES 27 išores eksportoproc. dalis) Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Kalbant apie ES 27 importo strukturą 2014–2019 m., labai sumažejo energijos dalis: 7,6 proc. punktu nuo26,3 proc. iki 18,7 proc. (žr.15 grafiką). Ši mažejimą iš dalies leme mažejančios energiniu produktu kainos. Omašinu ir transporto priemoniu dalis tuo pačiu laikotarpiu padidejo 6,0 proc. punktu nuo 26,9 proc. iki 32,8proc. Kitu produktu dalys keitesi nedaug.

International trade in goods/lt 15

15 grafikas. ES 27 pagrindiniai importuojami produktai 2014 m. ir 2019 m.(ES 27 išores importoproc. dalis) Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Pagal 16 grafiką galima palyginti ES 27 importo ir eksporto strukturą 2019 m., tačiau reiketu tureti omenyje,kad apskritai eksporto lygis buvo 10,2 proc. didesnis nei importo. Labiausiai skiriasi energijos dalis – josimportuota beveik keturis kartus daugiau nei eksportuota. Ši skirtumą lygino mažesnis mašinu ir transportopriemoniu bei cheminiu medžiagu importo lygis.

International trade in goods/lt 16

16 grafikas. ES 27 pagrindiniai eksportuojami ir importuojami produktai 2019 m.(ES 27 išoreseksporto ir importo proc. dalis)Šaltinis – Eurostatas (ext_lt_intratrd)

Pagrindiniai duomenys: lenteles ir grafikai• Tarptautine prekyba prekemis. Lenteles ir grafikai (anglu k.)

Duomenu šaltiniaiTarptautines prekybos prekemis statistika apibudina ES valstybiu nariu tarpusavio prekybos prekemis (ES vi-daus prekyba) vertę ir kieki, ir valstybiu nariu prekybos prekemis su kitomis šalimis (ES išores prekyba) vertęir kieki. Ši statistika – oficialus informacijos apie ES, jos valstybiu nariu ir euro zonos importą, eksportą irprekybos balansą šaltinis.

Skelbiama kiekvienos duomenis pateikusios šalies statistika kiekvienos šalies partneres atžvilgiu, remiantis ke-liais produktu klasifikatoriais. Vienas iš dažniausiai naudojamu gaminiu klasifikatoriu – Jungtiniu Tautu (JT)Standartinis tarptautines prekybos klasifikatorius (SITC 4 red.) , pagal kuri galima lyginti viso pasaulio tarp-tautines prekybos statistinius duomenis.

Rengiant ES išores prekybos statistiką ES 27 laikoma vienu prekybos vienetu. Kitaip tariant, eksporto duomenyssiejami tik su visos ES 27 eksportu i likusio pasaulio sektoriaus šalis, o ES išores importo duomenys siejami suimportu iš likusio pasaulio sektoriaus šaliu (ne ES valstybiu nariu) i ES 27. Teikiant atskiru ES valstybiu nariuduomenis paprastai tarptautines prekybos srautai nurodomi pasaulines prekybos srautu atžvilgiu (iskaitant tiekES vidaus, tiek ES išores prekybos partnerius). I ES valstybiu nariu tarpusavio prekybos (ES vidaus prekybos)statistiką itraukiami kiekvienos valstybes nares registruojamu importuojamu ir eksportuojamu prekiu duomenys.

ES išores ir vidaus prekybos statistines vertes nustatomos pagal eksportuojamu prekiu FOB kainos principąir pagal importuojamu prekiu CIF kainos principą. Pateikiamos vertes aprepia tik šias papildomas sąnaudas

International trade in goods/lt 17

(vežimo ir draudimo), kurios siejamos su vežimu ES valstybes nares, iš kurios prekes eksportuojamos, teritorijoje(eksportuojamos prekes), ir su vežimo iki valstybes nares, i kurią prekes importuojamos, teritorijos (importuo-jamos prekes).

ES duomenys gaunami iš Eurostato pagrindines tarptautines prekybos prekemis duomenu bazes – COMEXT. Šioje duomenu bazeje kaupiami tiek naujausi, tiek senesni ES valstybiu nariu duomenys, be to, pateikiamanemažai ES nepriklausančiu šaliu statistikos. Eurostato svetaineje skelbiami suvestiniai ir išsamus tarptautinesprekybos prekemis statistiniai duomenys kas menesi parengiami remiantis COMEXT. Kadangi COMEXT at-naujinama kasdien, svetaineje paskelbti duomenys gali skirtis nuo COMEXT duomenu (jei jie neseniai tikslinti).

ES 27 duomenys atitinka politinius ES sudeties pokyčius. Todel Jungtine Karalyste laikoma ES 27 išorespartnere. Vis delto iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtine Karalyste bus vidaus rinkos dalis, todelprekybos su Jungtine Karalyste duomenys tebera pagristi ES valstybiu nariu tarpusavio prekybai taikomomisstatistinemis sąvokomis. Todel importas iš kitu ES 27 išores prekybos partneriu grupuojamas pagal kilmesšali, o Jungtines Karalystes duomenys atspindi išsiuntimo šali. Praktiškai tai reiškia, kad i ES 27 iš JungtinesKaralystes importuotos prekes buvo fiziškai vežamos iš Jungtines Karalystes, bet dalies šiu prekiu kilmes šalisgalejo buti ne Jungtine Karalyste. Del šios priežasties prekybos su Jungtine Karalyste duomenys nera visiškaipalyginami su prekybos su kitomis ES 27 išores prekybos partneremis duomenimis.

1–5 grafikuose naudoti ES nepriklausančiu pagrindiniu prekybos partneriu duomenys paimti iš Jungtiniu Tautuduomenu bazes UNCTAD. Dalims apskaičiuoti taikyta pasaulio prekybos sąvoka apibrežiama kaip ES preky-bos su ES nepriklausančiomis šalimis (šaltinis – Eurostatas) ir ES nepriklausančiu šaliu tarptautines prekybos(šaltinis – UNCTAD) suma.

AplinkybesTarptautines prekybos prekemis statistika aktyviai naudojama priimant sprendimus tarptautiniu, ES ir na-cionaliniu lygmenimis. Imones gali naudoti tarptautines prekybos duomenis rinkos tyrimams vykdyti ir preky-bos strategijai rengti. Tarptautines prekybos prekemis statistika taip pat padeda ES institucijoms pasirengtidaugiašalems ir dvišalems prekybos deryboms, formuoti ir igyvendinti antidempingo politiką, makroekonominęir pinigu politiką, vertinti bendrosios rinkos pažangą ar Europos šaliu ekonomikos integraciją.

Prekybos raida gali buti ekonomikos augimo veiksnys. ES taikoma bendra prekybos politika, pagal kuriąEuropos Komisija derasi del prekybos susitarimu ir atstovauja ES interesams visu 27 valstybiu nariu vardu.Europos Komisija konsultuojasi su ES valstybemis naremis patariamuosiuose komitetuose, kuriuose aptariamiivairus prekybos politikos klausimai, turintys itakos ES, iskaitant daugiašales, dvišales ir vienašales priemones.Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, todel tik ES, o ne atskiros valstybes nares gali rengtiteises aktus del prekybos klausimu ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Neseniai ši apreptis išplestair jai dabar priklauso ne tik prekyba prekemis, bet ir prekyba paslaugomis , intelektines nuosavybes klausimaiir tiesiogines užsienio investicijos (4 skyriuje) .

Pasauliniu mastu daugiašaliai prekybos klausimai sprendžiami remiant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO)(anglu k.). Jai priklauso 164 šalys (2020 m. kovo men.) ir dar kelios šalys siekia narystes. PPO nustatopasaulines prekybos taisykles, sudaro sąlygas prekybos deryboms ir padeda spręsti nariu ginčus. EuroposKomisija veda derybas su savo PPO partneremis. Ji dalyvavo pastarajame PPO daugiašaliu prekybos deryburaunde (dar vadinamame Dohos vystymosi darbotvarke).

Kiti straipsniaiVisu straipsniu apie tarptautinę prekybą prekemis apžvalga: „Statistics Explained“ (anglu k.)

International trade in goods/lt 18

Pagrindines lenteles• Tarptautine prekyba prekemis (t_ext_go), žr. (anglu k.):

Tarptautines prekybos prekemis rodikliai (ilgasis laikotarpis) (t_ext_go_lti)

Tarptautines prekybos prekemis rodikliai (trumpasis laikotarpis) (t_ext_go_sti)

Duomenu baze• Tarptautine prekyba prekemis (ext_go), žr. (anglu k.):

Tarptautine prekyba prekemis (suvestiniai duomenys) (ext_go_agg)

Tarptautine prekyba prekemis (ilgojo laikotarpio rodikliai) (ext_go_lti)

Tarptautine prekyba prekemis (trumpojo laikotarpio rodikliai) (ext_go_sti)

Tarptautine prekyba prekemis (išsamus duomenys) (detail)

Specialus skyrius• Tarptautine prekyba prekemis (anglu k.)

Leidiniai• Globalisation patterns in EU trade and investment (anglu k.)

Metodika• Tarptautines prekybos prekemis statistika. Apžvalginis straipsnis (anglu k.)

• Tarptautine prekyba prekemis (ESMS metaduomenu rinkmena — ext_go_agg_esms)

• Europos tarptautines prekybos prekemis statistikos naudojimo gaires (anglu k.)

Duomenu vizualizacija• 5 pagrindines prekybos prekemis šalys partneres (anglu k.)

• „Mano šalis“ (anglu k.)

Teises aktai• 2009 m. gegužes 6 d. Reglamentas (EB) Nr. 471/2009 del Bendrijos statistikos, susijusios su išoresprekyba su ES nepriklausančiomis šalimis

• ES teises aktu santraukos. Ekstrastatas: statistika, susijusi su prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis

• 2010 m. vasario 2 d. Reglamentas (ES) Nr. 92/2010, kuriuo igyvendinamos Europos Parlamento ir Tary-bos reglamento (EB) Nr. 471/2009 del Bendrijos statistikos, susijusios su išores prekyba su ES neprik-lausančiomis šalimis, nuostatos del muitiniu ir nacionaliniu statistikos instituciju keitimosi duomenimis,statistines informacijos rengimo ir kokybes vertinimo

• 2010 m. vasario 9 d. Reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo igyvendinamos Europos Parlamento irTarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 del Bendrijos statistikos, susijusios su išores prekyba su ESnepriklausančiomis šalimis, nuostatos del prekybos aprepties, duomenu apibrežčiu, pagal verslo charak-teristikas ir sąskaitose fakturose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifiniuprekiu arba prekiu gabenimo

International trade in goods/lt 19

• 2004 m. kovo 31 d. Reglamentas (EB) Nr. 638/2004 del prekybos prekemis tarp valstybiu nariu Bendrijosstatistiniu duomenu, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3330/91

• ES teises aktu santraukos. Intrastatas: statistika, susijusi su ES šaliu tarpusavio prekyba prekemis

• 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004, igyvendinantis Europos Parlamentoir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 del prekybos prekemis tarp valstybiu nariu Bendrijos statistiniuduomenu, panaikinanti Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92

Kitos nuorodos• Europos Komisija. Prekyba (anglu k.)

• Europos Komisija. Globalizacija (anglu k.)

• Europos Komisija. Bendroji prekiu rinka (anglu k.)

International trade in goods/lt 20