68

ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2010 52 (4)

INTERTEKSTUALUMAS MICHELIO HOUELLEBECqO KŪRYBOJE

Inga LitvinavičienėVytauto Didžiojo universiteto Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros lektorė

Apie autorių

Kontroversiškai vertinamas vienas garsiau-siųšiuolaikiniųprancūzųrašytojųMiche-lis Houellebecqas (g. 1958), kurio knygos išverstos įdaugiauneidvidešimtpenkiaspasauliokalbas,jauneblogaipažįstamasirlietuviųskaitytojui.Lietuviųkalbaišleistivisi jo romanai, išskyrus pirmąjį: Kovos lauko išsiplėtimas (Extension du domaine de la lutte)1. 2004metais leidykla „Tytoalba“ išleido Platformą (Platforme)2, 2005 m. – Elementariąsias daleles (Les particules élémentaires)3, 2007 m. – Salos galimybę (La possibilité d’une île)4. Lie-tuviškaigalėjomeperskaitytiirtospačiosleidyklos2005m.išleistąpasakojimąLan-sarotė (Lanzarote)5.

Vis dėlto autoriaus kūryba Lietuvo-je dar nėra išsamiau nagrinėta. Houelle-

1 Michel Houellebecq, Extension du domaine de la lutte, Paris : Editions Maurice Nadeau, 1994.

2 Michel Houellebecq, Platforma,išprancūzųkal-bosvertėVitaMalinauskienė, Vilnius: Tyto alba, 2004.

3 Michel Houellebecq, Elementariosios dalelės, iš prancūzųkalbosvertėAkvilėMelkūnaitė, Vilnius: Tyto alba, 2005.

4 Michel Houellebecq, Salos galimybė,išprancūzųkalbosvertėVirginijusBaranauskas, Vilnius: Tyto alba, 2007.

5 Michel Houellebecq, Lansarotė,išprancūzųkal-bosvertėDanutėChauveau, Vilnius: Tyto alba, 2005.

becqas tik probėgšmaisminimasvienamekitamestraipsnyješaliakitųprancūzųra-šytojų6,oreklaminėsjoknygųanotacijos,pateiktos internete ar ant išleistų knygųnugarėlių, yra ne tik paviršutiniškos, betirnevisadatikslios(pavyzdžiui,teigiama,kadpirmasisrašytojoromanasyraneKo-vos lauko išsiplėtimas, o Elementariosios dalelės,kadjisbaigęsneagronomijosin-žinieriaus,ofilosofijosbakalaurostudijasetc.). Lietuvos kritikų abejingumą galbūtlemia ir gana skandalinga rašytojo repu-tacija, bestselerių etiketės, natūralistiškaiaprašinėjamosseksoscenos,bendrasgananihilistinis kuriamo pasaulio vaizdas.

PrancūzijojeHouellebecqasžinomasnetikkaiprašytojas,betirkaipeseistas(kriti-kųlabiausiaivertinamajoesėapieHowardąPhilipsąLovecraftą7),repotekstųautorius,režisierius,ekranizavęsdupaskutiniuosiussavo romanus, poetas, išleidęs ne vienąpoezijos rinkinį irpostuluojantispoezijospirmumąpriešprozą:«[…]jemaintiendrai queleroman(mêmeceuxdeDostoievski,

6 Vytautas Bikulčius, „Šiuolaikinis prancūzų ro-„Šiuolaikinis prancūzų ro-Šiuolaikinis prancūzų ro-manas“, Metai, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis,2005, 3, 111–121.

7 Michel Houellebecq, H.P. Lovecraft, Paris : Le Rocher, 1991.

69

de Balzac ou de Proust) reste, par rapport àlapoèsie,ungenre mineur. »8 Tokia pla-ti žanrinė amplitudėHouellebecquipelnėtransrašytojo apibūdinimą (Dominique’oNoguezo terminas9). Nors Houellebecqas pirmiausiasavelaikopoetu,irkaiptikšiąpatirtį labiausiai ir brangina teigdamas,kad«Toutsepassecommesi,c’est irra-tionnel;jesaisbien,toutsepassecommesilepoèmeavaitdéjàétéécritbienavantnous,qu’ilavaitétéécritde touteéterni-té, etqu’onn’avait faitque ledécouvrir. […]Leromanc’estautrechose;c’estbe-aucoup de cambouis, de sueur […] »10 vis dėltopasaulinįpripažinimąjamatnešėnepoezijos,betprozoskūriniai11.

Galimateigti,kadsavoprozoje,kurioje,beje, poezijos dvelksmas taip pat subtiliaijaučiamas, Houellebecqas taip pat išlieka„transrašytoju“,taiyranaudojaįvairius,atro-dytų,vienaskitamprieštaraujančiusdiskur-sus,tokiuskaipnatūralizmasarrealizmasirmokslinėfantastika,sociologijaarfilosofijairlyrika.Įvairiųdiskursųtipųsamplaikasu-kuriarašytojoestetikossavitumą.

8 […]esuįsitikinęs,kadromanas(netgiDostojevs-kio,BalzakoarPrusto),palygintisupoezija,yražemes-nysis žanras.“(Prancūziškųcitatųvertimai–straipsnioautorės.)Žr.Michel Houellebecq, Bernard-Henri Lévy, Ennemis Publics, Paris : Flammarion Grasset, 2008, 265.

9 Dominique Noguez, Houellebecq, en fait, Paris : Fayard, 2003, 14.

10„Viskasvykstataip,labaigeraižinau,jogtaiira-cionalu, viskasvyksta taip tarytumeilėraštis jaubuvokažkienoparašytasgerokaianksčiau,kadjisbuvopara-šytasamžinybės,irkadtereikėjojįatrasti. […] Roma-nas – kas kita. Daug tepalo, prakaito […].“ Žr. Houelle-becq, Lévy, 2008, 265.

11RašytojąlabiausiaiišgarsinoantrasisjoromanasElementariosios dalelės, Prancūzijoje pasirodęs 1998metaisirsukėlęs nemenką literatūrinįskandalą;taispa-čiaismetaisužvisąkūrybąjambuvosuteiktaDidžiojinacionalinėjaunųjųtalentųliteratūrospremija.Naujau-sias romanas – Salos galimybė – 2005 metais buvo ap-dovanotas Interalliépremija.

Intertekstualumas

Romanamsbūdingądiskursotipųįvairovęatspindi ir rašytoją veikusi kitų praeitiesaršiuolaikiniųautorių literatūrinėbeifilo-sofinė įtaka, intertekstualumas.Daugybėjeužsienyje publikuotų mokslinių straipsniųnagrinėjamaskaiptikšishouellebeckiškojofenomeno aspektas, padedantis geriau su-prastiganasudėtingą,daugiaklodękūrybą.Straipsnių autorių pateikiama intertekstu-alumoamplitudėyraneįtikėtinaiplati:na-grinėjamaEmile’ioZola,HonorédeBalza-co,Lovecrafto, Lautréamont’o,Charles’ioBaudelaire’o, Aldous’o Huxley, Albert’oCamus,BretoEastonoElliso,Blaise’oPas-calio, Arthuro Schopenhauerio, Friedricho Nietzsche’s įtaka,minimiGérardasdeNer-valis, Gustavas Flaubertas, Marcelis Prous-tas ir t. t.12Bešiųautorių, reikėtų paminėtiirkaikuriasmokslinesteorijas,pavyzdžiui,kvantinės fizikos, molekulinės biologijos,genetikosetc.,kuriospanaudojamosroma-nuose Elementariosios dalelės bei Salos galimybė. Intertekstualumo dėmens savokūryboje neneigia irHouellebecqas.Kny-gojeVisuomenės priešai (Ennemis Publics) komentuodamasskaitymoirkūrybossąsa-jasjispastebi:«Onécritaussiparcequ’onalu,çameparaîtuneévidence;c’estquandmêmeunesortedeconversation,àtraverslessiècles,qu’onpoursuit.»13

Įtakų įvairovė, gebėjimas megzti di-alogą su tokia daugybe autorių kalba netikapiedidžiulįrašytojoapsiskaitymą,bet

12 Žr.Etudes réunies parMurielleLucieClémentet Sabine van Wesemael, Michel Houellebecq sous la loupe, Amsterdam–New York: Rodopi, 2007.

13 „Rašoma taip pat todėl, kad buvo skaityta, taimanatrodoakivaizdu;visdėltotaikažkaspanašuįpo-kalbį,vykstantįsu įvairiaisamžiais.“Žr.Houellebecq,Lévy, 2008, 274.

70

ir kritinį mąstymą, atsiskleidžiantį inter-pretuojant, polemizuojant ar paneigiantkitųidėjas.Visdėltobūtinapasakyti,kadminėtųautorių įtakanėravienodai reikš-minga rašytojokūrybospasaulio suprati-mui.Kartaisjigalikeltiirabejonių(pvz.,Nervalio)arbagalibūti suprastaplačiąjaprasme (pvz., Flaubert’o, Camus įtakavisai šiuolaikinei prancūzų literatūrai).Mes išskirtume keletą svarbiausių įtakų,padedančiųgeriausuprastirašytojokūry-binę visumą, skaitytojui siūlomas idėjas.Jas, beje, implicitiškai ar eksplicitiškaipostuluojairautorius,naujausiameroma-ne Salos galimybė penkis kartus minintis Balzacą (24,25,67,309,310puslapiai),keturis kartus– Baudelaire’ą (127, 149,177, 329 puslapiai) ir net šešis kartus – Schopenhauerį (65, 69, 87, 88, 133, 179puslapiai).

Balzaco įtaka

Lygindami Balzacą ir Houellebecqą ga-lime įžvelgti abiem autoriams bendraskūrybines koncepcijas, tam tikrų idėjiniųpanašumų.PanašiaikaipirBalzacas,kurisremdamasis mokslinėmis savo laikmečioidėjomis žmogų kildino iš gyvūnų ir vi-suomenę traktavo kaip įvairių zoologiniųrūšių, kurias primena socialinės aplinkosdeterminuoti individai, samplaiką (« […] autant d’hommes différents qu’il y a devariétésenzoologie?»)14, Houellebecqas taippatakcentuojažmogaus-gyvulioidėją,vesdamaspesimistinesparalelestarpžmo-gaus ir jame siautėjančios netramdomos

14„[…]arginėratiekpatskirtingųžmonių,kiekyrazoologiniųrūšių?“Žr.ColetteBecker,Jean-LouisCaba-Colette Becker, Jean-Louis Caba-nès,Le roman au XIX siècle, Paris : Bréal, 2001, 49.

gamtos,pasireiškiančiosgeiduliųiraistrųpavidalu. Ši idėja– viena svarbiausių ra-šytojo kūryboje, todėl nuolat pasikartoja.Žmogus dažnai vadinamas „patobulintabeždžione“,„protingužinduoliu“,nesno-rimapabrėžtitamsiųjųžmogausjėgųvyra-vimą,nuožmiąkovąužbūvį.RomaneSa-los galimybė,apmąstydamastragiškaipa-sibaigusįDanieliaus1gyvenimą,Danielius25teigia:„Galųgaleišdviejųegoistiškųirracionalių gyvūnų išgyveno egoistiškes-nisirracionalesnis.“15BalzacopersonažoVotreno dėstomuose Rastinjakui sampro-tavimuoseapiežmones taippat atsisklei-džiagyvuliškaspastarųjųplėšrumas:„Mesesame išbadėję kaip vilkas, mūsų dantysaštrūs“[…]„mesturimesiautulingąliūtokraują“16,„Jūsturėsiteėstivienaskitąkaipvoraibutelyje,nesjuknėrapenkiasdešim-tiestūkstančiųgerųvietų.“17

Tadabu rašytojus,ne tikBalzacą,ga-lėtumepavadinti«leszoologuesdelaso-ciété humaine ».18

Konstatuodamas šį gyvulišką pradą,Houellebecqas linkęs pabrėžti neišven-giamąjobuvimą,nesžmogus–žinduolisgriežtai determinuotas savo prigimties,jameveikiančiosfiziologinės ir psichinėssistemos,tadišesmėsnepajėguspasikeistiiratsikratytisavojonegatyvumo(daugelisBalzacopersonažųtaippatyrasavoaistrųvergai). Prigimtyje užkoduotas negatyvu-sis determinizmas jį pasmerkia nesuskai-čiuojamoms psichologinėms ir fiziologi-

15 Houellebecq, 2007, 385.16 Honoré de Balzac, Tėvas Gorijo,išprancūzųkal-

bosvertėVincasBazilevičius,DominykasUrbas,Vil-nius: Baltos lankos, 1998, 103.

17 Ten pat, 105.18 „žmonių visuomenės zoologais“. Žr. Becker,

Cabanès,2001, 52.

71

nėmskančioms,kuriųkiekisprimenagy-vūnųgyvenimą.

Kartaisšižmogausvidinionegatyvumonulemta gyvenimo kančių paradigma iš-ryškėjaeksplicitiškoseHouellebecqoaliu-zijoseįBalzacokūrybą.Salos galimybėje dažnai Balzacą skaitantys Danielius 1 irDanielius 24 prisimena Žmogiškosios ko-medijos personažus,jiemsbūdinguspoel-gius,kuriuoslyginasusavuojugyvenimu(„supratau,kadnesuBalzacoherojus“19). Trumpos, bet tikslios personažų pastabosatskleidžia Balzacui būdingą žmogiškolikimotragizmą,netiesiogiaisusiejantįsujųpačiųišgyvenimais,tampančiaisnuoro-da į nenusisekusį gyvenimą ar priimamosprendimo lemtingumą. Šiame romanedažnasBalzacoskaitymasvirsta išesmėsnegatyviu požiūriu į savąją egzistenciją,reiškianusivylimą.

Houellebecqopasaulyjeblogiošaknysslypi ne tik netobuloje žmogaus prigim-tyje,betpanašiaikaipirH.Balzacokūry-boje–kapitalistinėssistemoslabirintuose,kuritaippatatsiskleidžiakaipšiosnetobu-losžmogausprigimtiestvarinys.

Nors Houellebecqo visuomenės tyri-nėjimaitoligražuneprilygstatitaniškiemsŽmogiškosios komedijos užmojams, visdėltošivisuomenėpavaizduotaganaišsa-miai, nes personažai atstovauja įvairiomsgyvenimo sritims: jie mokslininkai, lite-ratūros mokytojai, policininkai, komikai,informatikai, prostitutės etc. Todėl, kaipjau minėta, romanuose susipina įvairūsdiskursai: mokslinis (įvairios mokslinėsteorijos, susijusios su žmonių klonavimogalimybėmis),poetinis(tekstuosecituoja-

19 Houellebecq, 2007, 24.

mieilėraščiai,personažaipatyskuriaeiles,kalba poetiškai arba kalba apie poeziją),filosofinis (cituojami arba komentuojamifilosofai),politinis(1968-ųjųįvykiaiPran-cūzijoje, šių dienų politinės aktualijos),ekonominis (kapitalistinės sistemos funk-cionavimas), pornografinis (sekso scenųaprašinėjimas) etc., kurie atspindi plačiąšiuolaikinėsišsivysčiusiosvisuomenėspa-noramą.Šiojedaugiaklodėjevisuomenėjedažniausiaivyraujavienųkitiemspriešiškisantykiai, desperatiškas nepasitenkinimas savosituacija,užimamapadėtimi.

IrBalzacui,irHouellebecquibūdingasvisuomenės nuosmukio postulavimas, iš-ryškėjantis destruktyvių aistrų, nežabotogeismomechanika,vedančiapriepesimis-tiniopožiūrio,vitaliniosusidėvėjimo.Hou-ellebecqokūrybojevitalinissusidėvėjimaspasireiškianetikneturėjimujėgųgyventi,fiziniu išsieikvojimu, bet ir psichikos ne-stabilumu,alkoholio irmigdomųjųvarto-jimu, savižudybe.Houellebecqas taip patkritikuojapinigųvisagalybę(Balzacoper-sonažas Gobsekas auksą vadino to metovisuomenės dvasingumu), ekonominiaissantykiaispersmelktusžmoniųtarpusavioryšius,veidmainiškąjųelgseną.Aburašy-tojaididžiulįdėmesįskiriavidutinybei,josdemaskavimui(Balzacovidutinybės–ky-lanti to meto buržuazija, Houellebecqo–dažniausiaividurinėsklasėsatstovai).

Visuomenės nuosmukis Houellebecqokūrybojevaizduojamasdabartiniųvartoto-jiškųrealijųfone,todėljojepastebimasnetikdidžiojoXIXamžiausrealistokaikuriųidėjųperėmimas,betirtolesnisnuoseklusjų išplėtojimas,kondensavimasarkraštu-tinėsribospriėjimoakcentavimas:geismądažniausiaisuponuojaseksualinėobsesija,

72

vitalinį susidėvėjimą– savižudybė, vei-dmainišką tarpusavio elgseną– visiškasabejingumas vienas kitam. Houellebecqopesimizmas taip pat, atrodytų, pranoks-tabalzakiškąjį,nes jopersonažainiekadanešvenčia moralinės pergalės, būdingossužlugdytiemspozityviesiemsBalzacohe-rojams, nes juos dažniausiai sunaikina jųpačiųnegatyvumas.Houellebecqožmogusišesmėspaneigiamasirturibūtipakeistaskitu– aukštesnio lygio sutvėrimu, kurįklonuodamimėginasukurtirašytojovaiz-duotėssutvertimokslininkai.TaipBalzacopesimizmasHouellebecqątarsinuosekliaiatveda prie antiutopijos (Elementariosios dalelės, Salos galimybė),beišlygųpanei-giančios vyraujantį šiuolaikinio pasauliomodelį.

Baudelaire’o įtaka

Tamtikraspasaulioneigimasarbajosplinas būdingasirBaudelaire’ui,taippattraktuo-tinamkaipvienasvarbiausiųHouellebecqoliteratūriniųįtakų.Baudelaire’as–mėgsta-miausias rašytojopoetas,vienintelis,kurįjisgalicituotiišatmintiesirkuriokūrybinegelmenepaliaujažavėtis.KritikoNoguezonuomone, poetas Houellebecqui – sektinas pavyzdys20. Šis žavėjimasis– tai taip patvienopoetožavėjimasiskitupoetu.

Bodleriškasis splinas rašytojokūrybo-jedažniausiai atsiskleidžiaperpersonažųnepasitenkinimogyvenimumotyvus,niū-ria melancholija nuspalvinančius jų bu-vimą pasaulyje. Psichologinė kančia yrabeveiknuolatinė jųbūsena.Panašiaikaipprancūzų poezijos genijaus eilėraščiuose,Houellebecqo personažus kankina gyve-

20 Noguez, 2003, 15.

nimotuštybėspojūtis,svetimumojausmasvisuomenėje, vienatvė, gniuždantimiestoatmosfera, skausmingas visa apimantis nuobodulys, skatinantismalonumų ieško-jimą, vidiniai draskymaisi ir prieštaravi-mai.Houellebecqas,kaipirBaudelaire’as,kalbaapiesenatvę,nerimoirapatijosbū-senas,vedančiasįautodestrukciją.Tačiaušiuolaikinės moderniosios visuomenėskontekstus apimantis rašytojo pasaulisatrodo niūresnis, nes daug sterilesnis užBaudelaire’ospliną,kuriambūdingasuž-buriantis poetinis vaizdingumas kaip pir-mojoje eilėraščio „LXXVII.– Splinas“(«LXXVII.–Spleen»)eilutėje«Jesuiscommeleroid’unpayspluvieux»21, po-tėpių bei niuansų įvairovė, žmogiškospatirties daugialypumas. Baudelaire’uibūdingas žmogaus tuštybės demaskavi-masHouellebecqoromanuosedažniausiaiperkeičiamas į tuštumos ar šalčiu sting-dantį,netgivakuminįnebūtiespojūtį,nesvisiškai atsisakoma vertybinių prioritetų.Išgyvenamo svetimumo jausmas čia dardidesnis, nes gamta personažams nebe-teikia jokios paguodos (Houellebecqo„svetimasis“ niekada nesiilgės debesų,gamtosnevadins„šventove“),gniuždantismiestas niekada nepadovanos mažo ste-buklo kaipBaudelaire’o eilėraštyje „Vie-nai praeivei“(«A une passante » 22), nes veiksviennegatyviai, stums į beprotybę,geriausiuatvejubusvisiškainepastebimaskaip bereikšmė dekoracija. « Les petitesvieilles »23 niekada neatrodys žavingos,nes senatvė romanuose įgauna absoliu-

21 „Esu lyg lietingos šalies karalius.“ Žr. CharlesBaudelaire, Les Fleurs du mal et autres poèmes, Paris : Flammarion, 1964, 95.

22 Ten pat, 114. 23„Senutės”.Žr.Ten pat, 110.

73

taus blogio, gyvenimo siaubo išraišką.Šis gyvenimo siaubas, kaip ir pornogra-finiai fragmentai, siejasi su šėtoniškąjaBaudelaire’o tematika.Nuobodulys, « cemonstre délicat »24, dažniausiai atsiskleisvien kaip bukinantis ir verčiantis ieškotitikseksualiniųmalonumų.

Literatūros kritikas Noguezas, Hou-ellebecqą pavadinęs „prekybos centrųBaudelaire’u“25, greičiausiai norėjo at-kreipti dėmesįne tik į teminį autoriųpa-našumą,betirįdažnaiHouellebecqoapra-šinėjamą,sunuoboduliusietinągyvenimobanalybę,kurigeriausiaiatsiskleidžiašiuo-laikiniuoseprekyboscentruose.Rašytojuiįdominuoboduliotematika,jįstebina,kadnerašomos knygos apie tai, kad šiame pa-saulyjeištikrųjųniekonevyksta26.

Apskritai Houellebecqo pasauliui nėrabūdingas melancholiškas Baudelaire’ospalvingumas, jis niūriai pilkas, kasdie-niškai banalus. Pažvelgus į jį atidesniužvilgsniumatyti,kadteminispanašumassuBaudelaire’okūrybasuponuojanaująkoky-binęslinktįįdidesnįpesimizmą,netgivisiš-kąneigimą,nesšiuolaikinisžmogusnebeti-ki ideologijomis,nebetiki savimi,nebetikiDievo.Pesimistinėsplino simbolika Houel-lebecqokūriniuosedažnaivirstanihilistine.Tamtikraprasmegalimakalbėtiapiepoeti-nioBaudelaire’opasauliopraradimopojūtį,poezijosapokalipsėsnuotaikas:Nietzsche’s„Dievas mirė“ galėtų būti perfrazuotas į„bodleriškojipoezijamirė.“

Irsavoromanuose,iresėHouellebecqasne kartą yra konstatavęs, kad šiuolaiki-niame kapitalistiniame pasaulyje poezijai

24„Šissubtilusmonstras“.Žr.Ten pat, 34. 25 Noguez, 2003, 30.26 Ten pat, 24.

nelikovietos,kadpoetas taponykstančiarūšimi. Šiai problemai skirta jo apmąsty-mųknygaIšlikti gyvam (Rester vivant 27), kurios idėjas galėtume palyginti su gar-siu Baudelaire’o eilėraščiu „Albatrosas“(«L’Albatros»).Baudelaire’asakcentuojapoeto kančią, nesugebėjimą prisitaikyti,gyventikaipvisi,nesvaikščiotijamtruk-do « ses ailes de géant »28(beje,šiąidėjąminėtojeknygojesavitaipakartojairHou-ellebecqassakydamas,kad«Apprendreàdevenirpoète, c’est désapprendre àvivre»29),orašytojasatskleidžiapoetųišlikimopavojų,tikrobadogrėsmę,nesleidėjuivissunkiau įsiūlyti poezijos knygą– šiuolai-kinisžmoguspoezijosneskaito.Šikupinakartėlio,ironijosirnetgicinizmoesėtamtikraprasmeyraautobiografinė:išpradžiųpoezijąrašęsHouellebecqaskentėdidžiu-lį skurdą, išgyveno įvairiausias atskirtiesnuokitų formas, tačiau„nusileidęs įpro-zą” tapomilijonieriumi. Šismilijonieriusšiandien liūdnai konstatuoja, kad knygy-nuosegreitai išnyksjauir taipmenkipo-ezijosskyreliai30.

IšlikdamasBaudelaire’o poezijos ger-bėju,savokūriniuoserašytojasskaitytojuipasiūlo tam tikrą bodleriškųjų poetiniųįvaizdžiųmoduliaciją,neskartaiskontras-tometodujieišpradžiųpaneigiami,paskuivėlpriejųgrįžtama.Tokiaslinktisnuovie-nųpriekitųpastebima,kaiHouellebecqasromane Salos galimybė vartojajūrossim-boliką.

27 Michel Houellebecq, Rester vivant, Paris : Flam-marion, 1997, 9.

28„Milžinosparnai“.Žr.Baudelaire,1964,38.29 „Išmokti taptipoetu– tainebemokėtigyventi.”

Žr.Ten pat, 11. 30Žr.Houellebecq,Lévy,2008,263.

74

Naujųjų žmonių gyvenvietę paliku-siam Danieliui 25 jūros radimas reiškiagyvenimą:kadišgyventų,jisturimaitintisdruskos kapsulėmis. Tačiau po DidžiojoIšsausėjimojūrąrastisunku–daugybėjųišdžiūvusios,irDanielius25temato„tarpbalųsmėlyjesusidariusiasnegiliasduobes,panašias į mažus kapus.“31 Jūros mirtis,dykyne pavirtę ištisi pasaulio plotai, Di-džiosios Pilkos Erdvės dominavimas ro-mano pabaigoje simbolizuoja dabartinėsžmonijosišnykimą,josgyvenimopabaigą.Tačiaupoilgųklajonių,beveiknetekęsvil-tiesrastijūrą,Danielius25visdėltovienąprieina.Pirmąkartąpamatęsjūrą(„Priėjautai, ką žmonės vadino jūra, ją vertino netikkaipdidelęramintoją,betirnaikintoją,kuri sugraužia, kuri švelniai nužudo.“32), personažas pradeda geriau suprasti žmo-nių gyvenimą: paslaptinga, kupina gyvy-bėsirveržlumojūraįkūnijabegalybę,josilgesį, tačiau tuo pat metu destruktyviąnaikinančiąjėgą,glūdinčiąiržmogauspri-gimtyje.Pamatytoji jūra kelia asociacijassubodleriškaisiais jūros įvaizdžiais33, josradimaspožemėjeįvykusiųkataklizmų–su neaiškia kitokio pasaulio ir kitokio žmogaus viltimi. Jį pasakotojas pavadinaateitiesžmogumi.Neižmonės,neinaujiejižmonės klonai nepajėgūs įsivaizduoti šiųtobulųžmonių, tačiauDanielius25 intui-tyviaisupranta,kadnaujojopasaulioesmėbusdorovėsįstatymas,nesnaujažmogauskokybė pirmiausia suponuoja dorovėsprincipųlaikymąsi:„Tąakimirką(išjokiųženklų negalėjai to numatyti) dvi debesų

31 Houellebecq, 2007, 382.32 Ten pat 384.33Eilėraštis« Homme et la mer » („Žmogusirjūra“).

Žr.Baudelaire,1964, 46.

masės prasiskyrė ir vandenų paviršiujesužėrėjosaulėsspindulys.Iškartoprisimi-niaudorovėsįstatymodidžiąjąsaulę,kuri,kaip skelbia žodis, galų gale sušvis viršpasaulio.“34

Taigi išdžiūvusios jūros simbolizuojadabartinių žmoniųnevykusiopasaulio iš-nykimą,opačiojepabaigojevis dėlto at-rastajūra–naujoskokybėspasaulioviltį.Iš pradžių paneigęs bodleriškosios jūrossimboliką (kapais virtusi jūra), rašytojasvėl prie jos grįžta. Peršasi išvada, kad jokūrybinėje koncepcijojeAteities pasaulisbusirpoezijospasaulis.

Baudelaire’o poetikos transformavi-mas naudojant kontrastometodą pastebi-mas ir romano epizode, kur kalbama apie paskutinįmenininkoVincentodarbą,kurįjis pavadina „Meile“. 329 puslapyje ci-tuojamas Baudelaire’o eilėraštis „Vargšųmirtis“(«LaMortdespauvres»)Vincentąįkvepia sukurti akinamo baltumo ir švie-sos instaliaciją, visiškai disonuojančią suniūriu socialinio pobūdžio Baudelaire’oeilėraščiu,kuriamevienintelėvargšųviltisirvienintelisgėrisyramirtis,josatėjimas.Mirties tapsmas gėriu iškalbingai bylo-ja apie jų gyvenimo kraupumą.Vincentoinstaliacija– idealus pasaulis, visiškas„Vargšų mirties“ paneigimas, ne mirties,betmeilėstriumfas,laiduojantisnemirtin-gumą.NiūrųpesimizmątranscenduojantiseilėraštispaskatinapozityviąsiasVincentoidėjas, virstančias antiteze pasaulio krau-pumui. Blogiui priešpriešinamas Idealas.

Tad nors splino nuotaika romanuose atrodovyraujanti(viskuonusivylę,depre-syvūspersonažai), negalėtume teigti, kad

34 Houellebecq, 2007, 385.

75

Houellebecqui nebūdingos idealo aspira-cijosbodleriškojeblogio/gėriodichotomi-joje.KnygojeVisuomenės priešai rašyto-jas tvirtina, kad jam labai sunku apsieiti„bekokiosnorsmistikos“35,knygojeLai-mės paieškos (La Poursuite du bonheur)36 sakosi esąs romantikas, kurį žavi grynaidvasinispolėkis,kaitarsiatsiskiriamanuokūno.Šiosdaugiaupoetamsneiprozinin-kams būdingos idėjos implicitiškai atsi-skleidžiaromanuoseirgalitaptiesminiaisjųsupratimovektoriais.

Kaip tik kritinis žvilgsnis į dabartinįžmogų ir jo sukurtą splino pasaulį, išim-tinai materialistinės šio žmogaus minčiųkonsteliacijos, kurias rašytojas perteikianaudodamas humorą ir ironiją, įdomiaiįsikomponuojančius į depresinės retori-kos tekstus, ir suponuoja kitokios, „idea-liosios“būtiesilgesį.Šįilgesįperteikiairutopinės romanų konfigūracijos, nors jųprasmingumas ir nuvilia (Elementariosio-se dalelėse ir Salos galimybėje paneigiami ne tik dabartiniai, bet ir naujieji žmonės,jų mechaniška egzistencija). Naujų, betvėliaunuviliančiųpasauliųkūrimasperšamintį, kad rašytojo idealas neturi aiškiųkontūrų, gal tik intuityviai nujaučiamas,lygnesama,betviliojantišalisarbaperfra-zuojantpaskutiniojoromanopavadinimą–visdėltoegzistuojantisalos galimybė. Sala suponuoja virtualią kitokio pasaulio, ku-riame gera gyventi, nes jame viešpataujameilė, galimybę; ši galimybė atitinka netik rašytojo, bet ir poeto Houellebecqo,visų poetų idealą. Ji priklauso ateitiesžmonėms, idealiajai poetinei abstrakcijai.

35 Houellebecq, Lévy, 2008, 273.36 Michel Houellebecq, La Poursuite du bonheur,

Paris: Flammarion, 2004.

ImplicitiškaiHouellebecqo idealas siejasisuBaudelaire’o,kurįSigitasGedataikliaipavadino„[…]amžinuojuMistiku,taipirnepatikėjusiušiuopasauliu“37.

Schopenhauerio įtaka

Autoriaus kūryboje pastebėta tiek balza-kiškoji,tiekbodleriškojitematikasusipinasu vokiečių filosofo Schopenhauerio idė-jomis, išdėstytomisveikalePasaulis kaip valia ir vaizdinys (Die Welt als Wille und Vorstellung)38.Houellebecqas šį vokiečiųfilosofą laiko savo dvasiniu mokytoju irapiejopadarytąįtakąkūrybaiyranekartąužsiminęs:«J’aipris–celan’estpasnou-veau – le parti de Schopenhauer. »39 Ga-lime drąsiai teigti, kad garsiojo vokiečioidėjosyrasvarbiausias rašytojo interteks-tualumošaltinis,teisingokūrybossuprati-mo garantas.

Schopenhauerio filosofijai būdingaspasaulio sakralumo ir protingumo atme-timas, tad, kaipminėtosios knygos įvadeteigiaArvydasŠliogeris,„jeiDievonėra,jokiosaukštesnėsprasmėspasaulisiržmo-gus neturi.“40 Filosofo nuomone, šiame pasaulyje viešpatauja vien amžinai veržliir akla valia, neturinti savaiminio tikslo, nesjostikslasyrapatsveržlumas.Nuolatverždamasi ši valia gyventi žmoguje bepaliovos gimdo įvairius troškimus, kurievienaskitąkeičia,betišesmėsliekanepa-

37 http:/stage.bernardinai.lt/straipsnis/2005-06-02-grožis-visada-būna-keistas.

38 Arthur Schopenhauer, Pasaulis kaip valia ir vaiz-dinys,išvokiečiųkalbosvertėirįvadąparašėArvydasŠliogeris, Vilnius: ALK Pradai, 1995.

39„Pasirinkau–irčianiekonauja–Schopenhaue-Schopenhaue-riopoziciją“. Žr.Houellebecq, Lévy, 2008, 179.

40ArvydasŠliogeris„ArthuroSchopenhaueriofilo-sofija“,Schopenhauer,1995,7–15.

76

sotinami,nesnesenkantipatsjųpagrindasarbašaltinis–visuresantivitalinėenergi-ja,valia.Žmogauskūnastampašios„va-liosgniužulu“41,jospačioskovoslauku–jikupinažmogųdraskančiųprieštaravimų,kurievirstasvarbiausiukančiųžaizdru,nesatokvėpispopatenkintonorolabaitrumpa-laikis.Filosofoteigimu,šiopasaulioesmėyrakančia, nuolat kylanti dėl aklovaliosgyventi veržimosi, žmoguje pasireiškian-čioegoistinėmispaskatomis,nukreiptomisišsaugoti savąjį „aš“: „Todėl kiekvienassaunorivisko,noriviskąturėtiarbentjauviskamviešpatauti,otai,kasjampriešina-si,jisnorėtųsunaikinti.“42

Šios idėjos atsispindi ir Houllebecqokūryboje(«Lemondeestunesouffrancedéployée. »43), kur personažai, šiuolaiki-nės kapitalistinės sistemos labirintuosebesiblaškantys „valios gniužulai“, despe-ratiškaibando ištrūkti iškančios irmalo-numo tandemo.

Houellebecqo žmogus – dažniausiaiantiherojus,tipiškavidutinybėsavogyve-nimiškomisaspiracijomisirpuoselėjamaistroškimais.Jitarsipuikusfiltras,sugeriantiskapitalistinėsdominavimogalios siunčia-musįsakus,kuriaistampaįvairiosreklami-nėsžinutėsbeivaizdai,nuolatkviečiantyspatirtimalonumąirvartojimodžiaugsmą.Šia įsakmiai brukamomalonumo kvinte-sencijarašytojoromanuosetampaseksas,iš esmėsmotyvuojantis personažų veiks-mus.Seksualinisdeterminizmasbūdingastiek Tiseranui (Kovos lauko išsiplėtimas), tiek Briuno (Elementariosios dalelės), tiek

41 Ten pat, 10. 42 Schopenhauer, 1995, 461.43 „Pasaulisyravisaapimantikančia.“Žr.Houel-

lebecq, 1997, 9.

Danieliui 1 (Salos galimybė), tiek Lansa-rotės personažams.Šis į seksualinįmalo-numąkreipiamasgyvenimasišesmėsyraegocentriškas, darantis kalėjimo įspūdį,kurį susikuria uždara, „kito” nepajėgiantipriimtisąmonė.„Kitam“visiškaiabejingipersonažai, nemokantysneiduotineipa-siaukoti, patys save pasmerkia bevaisiam ir kankinamam uždarumui. Sąmoningaisusikurtosasmeniniokalėjimosienosatsi-skleidžiakaipkraštutinesformaspasieku-sio vakarietiškojo individualizmo kritika.Personažaidūstanuosavopačiųfantazmų,kamuojančiųminčiųtironijos.

Šitaip Houellebecqo prozoje didžiojivakarietiška vertybė– individuali laisvė,pavirstatikravienatvėjeišgyvenamakan-kyne,begaliniunuoboduliu,kurįkartkartė-mis praskaidrina trumpalaikis malonumas.

Tad negatyvūs rašytojo personažaidažnai atsiskleidžia ir kaipmums įprastųhumanistinių vertybių paneigimo atspin-džiai.Personažųnetikėjimasvadinamosio-misvertybėmistaippatišdaliespaaiškinajiems būdingą nelaimėlišką malonumųobsesiją,laisvėskaipkančiosišgyvenimą,sociologų konstatuotą vakarietiškojo hu-manizmokrizę.

HouellebecqokūrybostyrėjasBenjami-nas Verpoortas, kalbėdamas apie rašytojopersonažus, teigia:«Sonunivers littéraireestpeupléd’unefoulegrisâtredepersonna-ges moroses regardant dans le vide qui les entoure;unemassedefrustrés,quidépéris-sentfauted’espoiretd’humanité.»44

44 „Jo literatūrinis pasaulis apgyvendintas pilkosniūrių personažų, žiūrinčių į juos supančią tuštumą,minios;daugybėfrustruojančiųjų,kurielėtainykstane-turėdami jokiosvilties ir žmogiškumo.“ Žr.Clément,Wesemael, 2007, 312.

77

Tai,kaddaugumarašytojopersonažų–vidutinybės,netgivienapiesavemąstan-čiosmenkystos,taippatsutampasuvokie-čiųfilosofopažiūromisapieegoizmąkaipgamtiškumosavybę,valiosgyventiapraiš-ką.Kuostipresnėvaliagyventi,tuodidesnividiniaiprieštaravimai,tuodidesnėkančiair, priešingai, valios neigimas gali laiduoti bent jaupakenčiamągyvenimą,sumažin-ti kančias, netgi suteikti ramybę. Tačiau,filosofo nuomone, absoliučiai daugumaižmonių jis nėrabūdingas, nes juosvaldozoologinis egoizmas ir blaškymasis, kai malonumųvaikymąsikeičiapsichologinisskausmasirnuolatjaučiamasnepasitenki-nimas, rūpestis, nuobodulys: „gyvenimas[…]savoesmeyraįvairiapusiškakančiairvisiškablogybė“45,tadžmoguibūtųgeriauiš viso negimti.

Fikcinėsrašytojovidutinybės,tarytumiliustruodamos šį negimimo postulavimą,atmetabetkokiąpalikuoniųturėjimogali-mybęarbajųatsiradimąsuvokiakaipklai-dą.Salos galimybėje kalbėdamasapiesavosūnų Danielius 1 teigia: „Paprasčiausiaijis ir aš buvome žmonės, kurių neturėjo būti“46 (rašytojas kursyvu paryškina per-sonažo nuosprendį gyvenimui). „Žmoni-josšnipu“savevadinantisDanielius1pa-našias nuostatas taiko visai nuo egoizmo dūstančiaikartai.Tokįpersonažųpožiūrįįpalikuoniųturėjimąmotyvuojanihilizmaskaipegoistiškomalonumųieškojimoirpa-tiriamųkančiųsamplaika,norasnutrauktikartų kartas siejančią gyvenimo bepras-miškumograndinę.

Houellebecqo kuriamas pasaulis at-rodo visiškai desakralizuotas, skendintis

45 Schopenhauer, 1995, 450.46 Houellebecq, 2007, 256.

beprasmybėje. Aklas personažų valiosveržlumas pasireiškia fokusuote į seksą,tampantį gyvenimo tikslu. Schopenhaue-riofilosofijojevaliosgyventiapoteozėtaippatyralytinisaktas:„Kaipryžtingiausiasir galingiausias gyvenimo teigimas, lytinis potraukis pasireiškia ir tuo, kad nuo gam-tosnenutolusiamžmogui,kaipirgyvuliui,jisyragalutinistikslas,aukščiausiasgyve-nimotaškas.“47

Rudžio, Briuno, Tiserano seksualinėsobsesijos puikiai iliustruoja šią Schopen-hauerio valios gyventi apoteozę. BriunoElementariosiose dalelėse yra visiškai užvaldžiusios sekso paieškos; jo gyveni-modrama–amžinaseksualinėfrustracija.Personažaiyratarsisupančiotisavojokū-niškumo,aklitikrajampasaulioesmėspa-žinimui,jiemsnebūdingosdvasinėsįžval-gosarba,kalbantSchopenhaueriožodžiais,intuityvusispažinimas.Tamsa,temdantijųakis, leidžia matyti tik medžiaginius pa-saulio kontūrus, Houellebecqo personažųatveju– jaunųmoterųkūnus.Vergavimaskūnui suponuoja vergavimą kančiai, be-veiknenutrūkstamamjossrautui.Kančia,išgyvenama tik kūniškame lygmenyje,dažniausiai nei apvalanti, nei dvasiškaigydanti,atrodoniūriirbuka,savąjąkvin-tesencijąpasiekiantisavižudybėje.Beveikvisi Houellebecqo personažai nusižudo:Mišelis Platformoje, Tiseranas Kovos lau-ko išsiplėtime, Izabelė,Danielius1Salos galimybėje. Schopenhauerio teigimu, sa-vižudybė yra galingas valios teigimas, oneneigimas,kaipgalėtumepamanyti,nes„savižudis trokštagyvenimo, jisnepaten-kintastiksąlygomis, kuriomis gyvenimas

47 Schopenhauer, 1995, 458.

78

jam duotas.“48 Aklos valios gyventi ver-žimasis, pasireiškiantis kūno geismais irnepalankiųaplinkybiųsankaupa,pagimdotokią didžiulę kančią, kad kūnas sunaiki-na save patį. Filosofo „Majos šedevru“pavadinta savižudybė atsiskleidžia kaip„rėksmingiausia valios gyventi prieštara-vimopačiaisauišraiška.“49 Houellebecqo personažai patvirtina šiuosSchopenhaue-rioteiginius: jiedažniausiainusižudonu-sivylępasauliu,kurisnebegalijiemsduotijaunystėsmalonumų,jaunokūnopatiriamųseksualinių džiaugsmų. Kūno senėjimasjiems tolygus visa apimančiai gyvenimobaigties kančiai, kuri tampa nebepakelia-ma. Salos galimybėje, beje,prisimindamasSchopenhauerį, Danielius 1 samprotauja:„Kai dingsta seksualinis instinktas, rašėŠopenhaueris, tikrasis gyvenimas baigia-si. Viena jo metafora pasibaisėtinai žiau-ri: „Žmogaus gyvenimas panašus į teatrospektaklį, kurio pradžioje aktoriai gyvi, opabaigoje vaidina tais pačiais drabužiaisaprengtiautomatai.“50Tokspersonažųpo-žiūris demonstruoja visišką susitapatinimąsukūnu,nesprasidėjęskūnonykimasreiš-kia gyvenimo prasmės praradimą. Jie ne-mėginaįveiktišiossavokančios,peržengtivadinamojo vidurio amžiaus krizės laiko-tarpio, nes kūno gyvenimas suprantamaskaip tikrasis gyvenimas ir jį simbolizuojatik jaunystė. Ši savižudžio prievarta priešsave patį perteikia ir jo nešiojamą vidinętamsą, didžiulį egoizmą, lemiantį kančiosdydį. Vidinis niekingumas suponuoja gy-venimofiasko,neskūniškųiliuzijųskraistėuždengiabetkokįvidinįregėjimą.Vokiečių

48 Ten pat, 547.49 Ten pat, 547.50 Houellebecq, 2007, 178–179.

filosofo nuomone, šitaip pasireiškia amži-nasisteisingumas:„jeigužmonėsapskritainebūtų tokie niekingi, jų likimas apskritainebūtųtokstragiškas“51.Rašytojopersona-žaitaippatpanašūsįapgailėtinasžmogys-tas, kurios, viena vertus, kenčia nuo savomenkystės,kitavertus,yravartotojųsiste-mosaukos,automatiškaisugeriančiossiun-čiamus viešuosius diskursus, orientuotusvienįjaunystėskultą,gražiųkūnųvartoji-mą.TaipBriunoElementariosiose dalelėse neišdrįstagyventisusavo invalide tapusiamylimąja,irjivėliaunusižudo.

Abiem autoriams bendras pesimistinis požiūris įžmogųirpasaulįsietinassu iš-skirtiniutiesoskalbėjimoimperatyvu;kaippirmojoPasaulio kaip valios ir vaizdinio leidimo pratarmėjeteigiafilosofas,„gyve-nimas trumpas, o tiesa veikia toli ir gyve-nailgai:bylokimetiesą.”52 Houellebecqui taip pat labai svarbi tiesos problematika: « La vérité est scandaleuse. Mais, sans elle, iln’yarienquivaille.»53 Skandalingas ir atviras tiesospostulavimasrašytojokūry-boje atsiskleidžia kritikuojant šiuolaikinęišsivysčiusią visuomenę. Knygoje Išlikti gyvam, kuriąkaikuriekritikaiaiškinakaipHouellebecqo literatūrinį manifestą, jisišdėstosavokūrybinįmetodą(knygospa-antraštėiryraMetodas),kuriančiojo„aš“požiūrįįvisuomenę:

Toute société a ses points de moindre résis-tance, ses plaies. Mettez le doigt sur la plaie, et appuyez bien fort.Creusez les sujets dontpersonne ne veut entendre parler. L’enversdudécor. Insistezsur lamaladie, l’agonie, lalaideur.Parlezdelamort,etdel’oubli.Dela

51 Schopenhauer, 1995, 487.52 Ten pat, 26.53„Tiesayraskandalinga.Tačiaubejosniekasne-

turivertės.“Žr.Houellebecq, 1997, 27.

79

jalousie,del’indifférence,delafrustration,del’absenced’amour.Soyezabjects,vousserezvrais.54

Houellebecqo aprašoma kapitalisti-nėvisuomenėvisiškai skiriasinuomumsįprastųideologiniųsistemosklišių,nusal-dintųreklaminiųvaizdelių.Jiatrodopriė-jusiaklavietę,išeikvojusisavopotencialą,tapusi inertiška, ciniška, tesugebanti di-džiuliais kiekiais gaminti frustruojančiusneurotikusiršizoidus,nesžmogusjojere-dukuojamasikipaklausosirpasiūlosme-chanizmo,kitųakysevirtęspreke.

Pirmajame romane Kovos lauko išsi-plėtimas Houellebecqas rutulioja mintį,kadrinkossantykiaijaupersmelkęirinty-miąją,seksualinę,žmoniųgyvenimosritį.Panaši – seksualinio turizmo – tematika būdinga ir Platformai. Elementariosiose dalelėse autoriausnihilizmąįkūnijadupa-grindiniaipersonažai,netikribroliaiBriu-noirMišelis, tarpusavyjetarsijungiantyssekso ir mirties temas (Briuno serga sek-sualine obsesija, Mišelis– mokslininkasgenetikas,nuolatmąstoapiežmogausgy-venimoabsurdiškumąirbandosukurtinuotragiškosbaigtiesišlaisvintą„geresnėsko-kybės“žmogauskloną).Salos galimybėje, kuri suvoktina kaip Elementariųjų dalelių tęsinys, šie klonai jau sukurti ir gyvenažinodamiesąnemirtingi,tačiaušisnemir-tingumas taip pat absurdiškas, nes jamenėra laimės.RomanuoseElementariosios

54 „Kiekvienavisuomenė turi savo silpnąsias vie-tas,savožaizdas.Dėkitepirštąantžaizdosirgeraipa-spauskite.Nagrinėkitetemas,apiekuriasniekasnenorikalbėti. Išvirkščioji dekoro pusė. Akcentuokite ligą,agoniją,bjaurumą.Kalbėkiteapiemirtįirapieužmarštį.Apiepavydą,abejingumą,frustraciją,meilėsnebuvimą.Būkite nešvankus, jūs būsite tikras.“Žr.Houellebecq, 1997, 26.

dalelės ir Salos galimybėpabrėžiamamin-tis,jogbūtinasukurtinaująžmogų,geriau-siai ir atspindiHouellebecqo šiuolaikinėsVakarųvisuomenėssaulėlydžioviziją,josišsieikvojimą. Kovos lauko išsiplėtimo pasakotojo parašytamepolitiniamepamf-lete drąsospasisėmusi ir nevilties kupinašimpanzė išrėžia: «De tous les systèmeséconomiquesetsociaux,lecapitalismeestsanscontesteleplusnaturel.Celasuffitàindiquerqu’ildevraêtrelepire.»55

Tiekdalies skaitytojų, tiekdalieskriti-kų nihilizmu dažnai kaltinamas rašytojas,literatūros tyrėjoNoguezo56 nuomone, yra suvoktinas ne kaip nihilistas, o kaip nau-jasis moralistas, kritikuojantis dėl pinigųetikąpamynusiosateistinėsmaterialistinėsvisuomenėsvartojimo imperatyvus(roma-nuosedaugiausiapabrėžiamasvartojamasispožiūris į seksą), sąmoningai skatinančiuspaskęsti vartojime. Šiuolaikinis pasaulisrašytojui atrodo kaip didžiulis prekyboscentras. Jis žmogui kelia daugybę vienaskitam prieštaraujančių ir vienu metu už-plūstančių troškimų, kurie jį metodiškaigniuždo, nes nuolat auga57. Elementario-siose dalelėse žmonėmsprimetamąbesaikįvartojimą Houellebecqas apibūdina kaipneatsiejamą nuo sistemos funkcionavimo,konkurencinės kovos palaikymo; nuolataugantys troškimai užtikrina jos tęstinu-mą, paralyžiuodami, o kartais ir visiškaiprarydamižmoniųgyvenimus.Išreklamosaukštybiųskleidžiamųnorųgausa taippatsuponuoja«uncertainmanquedeperson-

55 „Išvisų ekonominių ir socialinių sistemųkapi-talizmas,bejokiųabejonių,yrapatinatūraliausia.Šitovisiškai užtenka, kad konstatuotum, kad ji turi būti irpatiblogiausia.“Žr.Houellebecq,1994,124–125.

56 Noguez, 2003, 160.57 Houellebecq, 1997, 49.

80

nalité, perceptible chez chacun. »58 Roboti-zuoti vartotojai nepajėgūs kurti autentiškųžmoniųsantykiųirjuosgalutinaisunaikinakapitalistinėskonkurencijosspąstai.Houel-lebecqasmoralistaspolemizuojasuoficia-liaisdiskursaisapienepaliaujamų tarpusa-viovaržybųnaudą,įtaigiaiparodydamasjųesmę–amžinągyvuliogyvenimuiprilygs-tančiąkovądėlišlikimo,kuriviską–meilę,draugystę, bendravimą– paverčia preke.Konkurencingumu grindžiami prekiniaižmoniųtarpusaviosantykiaiišryškėjakaipsvarbiegzistencinėsnegaliospriežastis, ti-ražuojantineurozesirfrustracijas.Houelle-becqopersonažaigyvenimejaučiasisutrikęirnelaimingi,nuolatmėginantysįveiktibe-viltiškaspsichologinesbūsenas.

Kaip priešnuodį šiam beprasmiškam,niekingam, kančios konvulsijų tampo-mam, susvetimėjusiam pasauliui tiekSchopenhaueris, tiekHouellebecqassiūložmogiškosužuojautosidėją.Schopenhau-erisšiąidėjąyraperėmęsišRytųreliginėsfilosofijos,Vedų irUpanišadų,padariusiųdidelę įtaką jofilosofijai. Jam „bet kokiameilė yra užuojauta“59. Houellebecqui moralistuiužuojautayraetikosesmė,svar-biausia žmogiškumo apraiška: « […] et si lacompassionvenaitàdisparaître?Etbien je crois que l’humanité disparaîtraità son tour. Et que la disparition de cettehumanité-là serait plutôt une bonne cho-se. »60Užuojauta jokūrybojedažniausiaiatsiskleidžiakaipreakcijaįkito,gyvūnoar

58 „Kiekviename pastebimą individualybės trūku-mą“.Žr.ten pat.

59 Schopenhauer, 1995, 516.60 „[…] o jeiužuojautavisiškai išnyks?Na, tada,

manau,išnyksiržmonija.Irtokiosžmonijosišnykimasgreičiausiaibusgerasdalykas.“Žr.Houellebecq,Lévy,2008, 180.

žmogaus, kančią. Michelis Elementario-siose dalelėse jaučia užuojautąAnabelei,Danielius 1 ir Danielius 25 – šuniui Fok-sui (egocentriški personažai dažniausiaiatjaučianežmones,betšunis).SkaitytojasHouellebecqoniekingiesiemsjaučiaužuo-jautą,kurikylaišmeniškaiatskleistojųbi-ologinio ir socialinio determinizmo. Kan-čiašiuoatvejutampavisasgyvasbūtybesvienijančiuelementuskausmoperpildyta-mepasaulyje:kiekvienas,kuriskenčia,jauviendėltovertasužuojautos.

UžuojautaantiherojamssiejasisuScho-penhauerio požiūriu, išdėstytu jaunystėjerašytamelaiškemotinai,kuriamejiskalbaapie užuojautos angelą, žemės nelaimė-liams/netikėliamsmeldžiantį dieviškosiosgėlės,nesdangusjiemsužvertas61.

Išvados

Apibendrindami galime sakyti, kad visus mūsųnagrinėtusautorius,turėjusiusįtakosHouellebecqokūrybai,vienijalabaipana-šios pesimistinės pasaulio vaizdinio idė-jos, suponuojančios troškimų ir geidulių,nuobodulio, egoizmo, vienatvės, kančiosapraiškas žmogaus gyvenime. Gyvenimobeprasmiškumo, dramatizmo akcentavi-masatsiskleidžiakaipšiopasaulioatmeti-motendencija,vaisingajokritika,peres-tetinįišgyvenimąskatinantisuabejojimo/keitimosi vektorius skaitytojų sąmonėse.Schopenhauerioįtakašiojekūrybojeišryš-kėjakaipstipriausia,nesidėjiniųparaleliz-mų tarpHouellebecqo ir Schopenhaueriopastebėtadaugiausia,jieatrodosvarbiausi,geriausiai atspindintys rašytojo kūrybosesmę,dažnaiperskaitomià la lettre.

61Арсений Гулыга, ИскраАндреева, Шопенгау-эр,Москва:Молодаягвардия,2003, 14.

81

L’articleviseàéluciderl’intertextualitédansl’œuvrede Michel Houellebecq où on retrouve plusieurs traces destextesantérieurs.L’écrivainseditlegrandlecteurqui n’hésite pas d’interpréter, critiquer, polémiqueravecsesprédécesseurs.L’analyseproposéemetl’ac-centsurlesliensintertextuelsavecBalzac,BaudelaireetSchopenhauerquis’avèrenttrèsimportantsdanslacompréhensiondel’œuvrehouellebecquienne.

Balzac et Houellebecq se rejoignent sur laconception«zoologique»del’êtrehumain.Cecôtéanimalier est présenté chez Houellebecq comme déterminé par la structure physiologique et psychi-quedel’homme.Lesdeuxauteursontégalementlavision pareille sur la société, son déclin, la tyrannie del’argent.Lespersonnageshouellebecquiensévo-quentparfois,dans leurspropos, lesêtresfictifsdela Comédie Humaine, tissant ainsi les parallélismes éloquents des vies.

Dans les textes houellebecquiens on retrouve

égalementl’influencebaudelairiennequisevoitdanslesmotifsdelasolitude,delasouffrance,del’ennui,danslesentimentdel’étrangeté.Cettethématiqueduspleenrejoignecelledel’idéal quiprenddelaconfi-guration dans la possibilité de la création du monde nouveau, dépourvu de la souffrance humaine.

Lesœuvreshouellebecquiennessontsurtoutim-prégnéesdesidéesdeSchopenhauerexposéesdansson livre Le Monde comme volonté et comme repré-sentation. Schopenhauer est considéré par Houel-lebecqcommelemaîtrespirituel.Lesdeuxauteurspartagent la vision pessimiste, voire nihiliste du monde, centrée sur la prédominance de la souffran-ce.Leconceptschopenhaueriendelavolontérévèlel’origined’unmanqueque leshumainsnepeuventjamaissatisfaire.Cemanque-làestbienprésentchezHouellebecq dont les personnages sont constamment terrorisés par les désirs contradictoires, porteurs de la déchéance physique et morale.

L’InTERTExTuALITÉ DAnS L’œuVRE DE MIChEL houELLEBECQ

Inga LitvinavičienėR é s u m é

Gauta 2010 05 31Priimta skelbti 2010 06 09

Autorės adresas:Vokiečiųirprancūzųfilologijoskatedra

VytautoDidžiojouniversitetasDonelaičiog.58,LT-44248KaunasEl. paštas: ilitvinaviciene@yahoo.fr