Įrašų Studija Bei Įrašas Tai Ką Tu Gali Pasidaryti Namuose

Garso įrašų studija bei įrašas – tai ką tu gali pasidaryti namuose

Dovaras Nevardauskis 2014.10.14 https://www.facebook.com/doo.dovaras SIUVYKLA – http://siuvyklava.lt/ https://www.facebook.com/siuvykla

https://www.facebook.com/doo.dovaras

http://siuvyklava.lt/

https://www.facebook.com/siuvykla

1

1 Namų garso įrašų studija bei įrašas – tai ką tu gali pasidaryti namuose

Turinys

ĮVADAS .................................................................................................................................... 3

KOMPIUTERIS IR STUDIJA .................................................................................................. 5

KOMPIUTERIO NUSTATYMAI ............................................................................................ 8

MUZIKOS KŪRIMO PROGRAMŲ ĮVAIROVĖ .................................................................... 9

GARSO PLOKŠTĖ ................................................................................................................. 11

MIKROFONAS ....................................................................................................................... 14

MIKROFONŲ TIPAI .............................................................................................................. 16

AUSINĖS ................................................................................................................................. 22

GARSO KOLONĖLĖS [studijiniai monitoriai] ...................................................................... 24

LAIDAI .................................................................................................................................... 29

DINAMINIAI PROCESORIAI ............................................................................................... 32

STIPRINTUVAI ...................................................................................................................... 33

MIKSERINIS PULTAS .......................................................................................................... 35

KLAVIATŪRA [Midi keyboardas] ......................................................................................... 36

VALDYMO PULTAI, KOMUTAVIMO SISTEMOS ........................................................... 38

GARSO ĮRAŠŲ STUDIJŲ AKUSTINĖS PERIPETIJOS ...................................................... 40

ĮRAŠAS ................................................................................................................................... 46

VOKALO ĮRAŠAS ................................................................................................................. 49

AKUSTINĖS GITAROS ĮRAŠAS .......................................................................................... 51

ELEKTRINĖS GITAROS ĮRAŠAS ........................................................................................ 55

BOSINĖS GITAROS ĮRAŠAS ............................................................................................... 58

BŪGNŲ ĮRAŠAS .................................................................................................................... 59

TRUMPAI APIE KITŲ INSTRUMENTŲ ĮRAŠĄ ................................................................ 63

ŠIEK TIEK APIE SUVEDIMĄ .............................................................................................. 66

PLAČIAU APIE SUVEDIMĄ IR JO ETAPUS...................................................................... 67

PABAIGOS ŽODIS ................................................................................................................. 70

MINTIMIS DALINASI LIETUVOS GARSO INŽINIERIAI ................................................ 71

NUORODOS Į PUSLAPIUS, KURIE GALI PADĖTI ........................................................... 89

KNYGOS, KURIOS GALI JUMS PADĖTI ........................................................................... 91

GARSO ĮRAŠŲ STUDIJOS LIETUVOJE ............................................................................. 92

2


Jei turi šią knygą, reiškia tu esi muzikantas ar žmogus, norintis savo namuose

turėti garso įrašų studiją. Tai buvo mano svajonė daugelį metų, ir toliau tęsiu savo šį

gyvenimo projektą. Manau, kad ir tau bus įdomu ir nesustosi kurti.

3


ĮVADAS

nyga skirta žmonėms, norintiems pradėti dirbti su garso įrašais. Tikrai

suprantu, kad sunku susiorientuoti tarp didelės pasiūlos, todėl norėčiau

pasidalinti su visais, kurie skaitys šią knygą, mintimis apie tai, kaip

įsirengti namų garso įrašų studiją. Kurioje bendrai apžvelgsiu dažniausiai naudojamų

instrumentų įrašymo subtilybes. Nesu profesionalas ar baigęs tam tikrus specialiuosius

mokslus, tačiau tai ką mačiau, girdėjau, pats išbandžiau ir sudėjau čia. Tai pirmiausia, mano

konspektas sau pačiam. Susisteminta medžiaga, kuri, manau, padės ir kitiems žmonėms

pradedantiems savo garso įrašus namuose.

Jauni žmonės, pradėję domėtis muzika, jos kūrimu, dažniausiai nebūna

apsisprendę, ką jie darys, kuo bus, taps ir t.t. Viskas ateina su laiku, bandant save įvairiose

srityse, eksperimentuojant, kol galiausiai susiformuoja asmenybė, kuri žino, ko ji siekia ir kuo

nori tapti. Vieni pradeda groti gitaromis, kiti būgnais, fleitomis ir kitais instrumentais. dar kiti

pradeda muzikuoti maigydami kompiuterio klaviatūros klavišus. Būtina apsispręsti, kam Jums

garso įrašų studija bus reikalinga. Ar tai Jūsų noras įsirašyti savo išmoktą gitaros partiją,

sudainuoti savo sukurtą dainą, ar Jūs norite, kad kiti atlikėjai visą tai darytų, o Jūs tik dirbsite

su garsu įrašytu kompiuteryje? Atminkite vieną, kad viską daryti vienam yra labai sunku. Jei

Jūs grojate gitara ir Jums neblogai sekasi, reikia pagalvoti apie tai, kad gal geriau eiti į garso

įrašų studiją ir įsirašyti kūrinį ten. Geriau investuokite į geresnę gitarą, gitarai skirtus atributus

ar stygas. Taip pat ir su vokalu, gal geriau pasisamdyti korepetitorių, kuris Jums padės

vokaliniuose darbuose. Jei Jūs ir grosite, ir dainuosite, dar dirbsite su garsu, Jums gali tikrai

nelabai gerai viskas sektis, nebent esate „visų galų meistras“, beje tokių genialių žmonių

pasaulyje, žinoma ir Lietuvoje, yra. Mano manymu, geriau daryti vieną darbą gerai, nei daug

visokių po truputį.

Jeigu norite išmokti groti muzikos instrumentu, jums nereikia „garso įrašų studijos“, jums reikia

muzikos instrumento, o įsirašymo paslaugą galite nusipirkti , kai jos jums reikės (patikėkite, taip daug

pigiau!). O jeigu norite įsirašyti juodraštį, studijos irgi nereikia, pakanka buitinio kompiuterio su

vidutine garso plokšte, vidutinės kokybės mikrofono ir paprastos arba supaprastintos garso įrašymo

ir apdorojimo programos – Aurimas, garso inžinierius (UAB „Kranto Studijos“).

Šioje knygoje mažai rašoma apie profesionalius dalykus, daugiau dėmesio

skiriama mažo biudžeto studijoms. Knygoje koncentruojamasi į tai, ko reikia pradiniame

taške, norint įrašyti garsą. Nuo garso signalo paėmimo iki jo atsidūrimo Jūsų kompiuteryje.

Apžvelgsiu, kokios įrangos minimaliai reikia garsui įrašyti, pasidomėsime, kas naudojama

kitose studijose ir kaip su turima įranga dirba garso inžinieriai. Knygoje nerasite frazių nuo

kurių svaigtų galva ir nežinotumėte kaip vieną ar kitą žodį suprasti. Taip pat nebus nurodytų

fiksuotų sumų, tai yra kiek pinigų Jums reikės įsirenginėjant įrašų studiją. Jūs patys turėsite

nuspręsti kiek galėsite išleisti savo įrašų studijai. Įsidėmėkite, kad žodžiai „Kuo daugiau

pinigų išleisi, tuo geresnė kokybė“, nėra tinkami tiems, kurie nieko nesupranta apie tam tikrą

sritį, ne tik apie garso įrašų studiją, ar yra pradedantieji. Nepulkite iš karto pirkti ir daiktų,

kuriuos rekomendavo ekspertas. Pastarajam asmeniui vienoks ar kitoks daiktas reikalingas, jis

jį supranta, pats naudoja, o naujokui tai gali būti per daug sudėtingas ir nefunkcionalus

daiktas.

K

4


Kaip ir minėjau ankščiau, ši knyga nėra skirta profesionalams, kurie tikriausiai

pažertų kritikos laviną. Tačiau čia rasite pagrindines nuorodas nuo ko ir kaip pradėti. Šiek tiek

užsiminsiu apie įrangą, kuri naudojama profesionaliose studijose, kadangi tai neišvengiama,

nes daug „daikčiukų“ naudoja ir profesionalios studijos. Jie nėra brangūs ir tiks namų įrašų

studijai. Taip pat pridėsiu nuorodas į puslapius, kuriuose pats lankiausi ir dabar tebesilankau,

sąrašą knygų, kurias pats skaičiau ir t.t.

5


KOMPIUTERIS IR STUDIJA

radėsime nuo to, kas yra svarbiausia garso įrašų studijoje ir ko Jums reikės

įrašinėjant garso signalą. Pirma, Jums reikės daikto, kuris priimtų garso

signalą, tai gali būti vokalo, gitaros ir (ar) kiti garsai. Populiariausias

daiktas yra personalinis kompiuteris, be kurio garso įrašų studijos dažniausiai neišsiverčia.

Kompiuteriu greitai apdorojamos komandos, paprastas ir įvairus techninis sintezavimas,

patogu redaguoti turimą medžiagą.

Diskutuojama, kokios modifikacijos, galingumo kompiuterį pirkti: Athlon ar

Pentium, kiek RAM, kiek GHz, kiek reikia talpos diske, kokią garso kortą ir t.t., pasirinkti.

Žmonės renkasi labai galingus kompiuterius, tačiau, dauguma tos galios net 50 procentų

neišnaudoja. Prieš perkant reikia būtinai apsispręsti kas bus su kompiuteriu daroma, kas

reikalingiausia, taip sutaupysite pinigų, kuriuos galėsite išleisti gerinant kitas kompiuterio

dalis. Aišku, jei Jūsų biudžetas pakankamai didelis, galite net negalvodami pirkti itin galingą

kompiuterį. Visgi reikia atkreipti dėmesį į įrangą, kurią įmontuoja į kompiuterį, kadangi juose

būna visokių nereikalingų priedų, kurie yra galingesni nei iš tikrųjų reikia. Aišku,

technologijos srityje viskas labai greitai keičiasi, tobulinamos programos, joms reikalingi vis

galingesni kompiuteriai. Naujausios audio redagavimo programos reikalauja mažiausiai 2 GB

operatyvinės atminties, 2 Ghz dažnio procesoriaus. Jei yra galimybė, tai geriausias variantas

yra pirkti atskirą kompiuterį garso įrašams. Kadangi pradėjus žaisti žaidimus, landžioti po

internetą ir t.t., su tuo pačiu kompiuteriu, kuriuo ir dirbate įrašinėdami garsą, galite

destabilizuoti savo sistemą ir sukelti įvairiausių problemų bei prarasti labai svarbią

informaciją. Jei dirbate su daugybe garso takelių, naudojate įvairiausius efektus, didžiausią

dėmesį atkreipkite į kompiuterio procesorių bei RAM1 (random access memory). Niekada

netaupykite pirkdami kompiuterio operatyviosios atminties. Kartais pigi operatyvioji atmintis

gali būti blogiau nei iš vis jos nebūtų. Būtinai pirkite gerai žinomų kompanijų ir aukštos klasės

produktus.

Kietieji diskai taip pat svarbus įrenginys kompiuteryje, todėl patartume juos

turėti bent du (jų dydis priklauso nuo to, su kokiu kiekiu informacijos dirbate ir kaip ją

saugote). Vieną diską paskirkite programoms, operacinei sistemai, o kitą garso duomenims

saugoti. Svarbus ir disko apsisukimų greitis per minutę. 7,200 rpm (rotations per minute2) yra

pakankamas darbui su audio medžiaga, tačiau šiuo metu yra ir galingesnių įrenginių, kurie

padarys Jūsų darbą našesnį. Šiuo metu yra pasirodę ir SSD diskai, kurie savo viduje neturi

jokių judančių dalių. Šie diskai žymiai rečiau genda yra tylūs, greitai reaguoja į komandas,

kadangi nėra duomenų skaitymo galvutės. Tačiau kol kas šie diskai yra brangūs, jie yra

mažesnės talpos nei įprasti HDD diskai, ir dar vienas trūkumas - jie greičiau dėvisi.

Jei pirksite naują kompiuterį, būtinai reikalaukite, kad be PCI jungties būtų

Firewire jungtis be kurios dažniausiai neišsiverčiama, o norint tobulinti savo garso įrašų

studiją tai būtinybė. Dažniausiai garso plokštės ir turi minėtą jungtį.

Taip pat ganėtinai reikalingas įrenginys garso įrašų studijoje - diskų rašiklis,

kuris bus reikalingas tam, kad galėtumėte įsirašyti savo muziką į kompaktinį diską ir jį naudoti

kūrinių perklausymui. Aišku, šiais laikais išsiverčiama ir be mūsų minėto komponento.

Kūriniai perkeliami USB jungtimi į įvairiausius grotuvus, talpinami internete, tai yra labai

1Kompiuterio operatyvioji atmintinė

2Apsisukimų per minutę

P

6


patogu, todėl iš dalies tokie įrenginiai po truputį netenka prasmės. Juk, kaip ir patys žinome,

atkeliavome į MP33 erą (taip pat į didelio garso ir mažos kokybės erą). Tačiau yra žmonių,

kurie vertina kokybišką muziką, kurie nori turėti savo rankose muzikinį albumą, todėl verta

stengtis dėl jų, dėl savęs, ir pagaminti daiktą, kurį būtų galima laikyti rankoje (CD/DVD).

Dažniausiai visuose naujuose kompiuteriuose būna mūsų minėtas įrenginys ir jis puikiai įrašo

muziką. Tačiau yra nusistovėjusi taisyklė, kad tai, ką gali padaryti specializuotas produktas

(tai yra sukurtas vienos užduoties vykdymui), negali tinkamai padaryti įrenginys, kuris atlieka

keletą funkcijų. Aišku, būtų gerai nusipirkti rašiklį, kuris įrašinėtų tik CD diskus, tačiau tai vėl

papildomos išlaidos, todėl dėl to nesivarginama. Yra juk ir specializuotos įmonės, kurios tuo

užsiima.

Reikia paminėti ir specializuotus kompaktinių diskų kopijavimo įrenginius. Tai

dažniausiai išorinis įrenginys, kuris skirtas būtent kopijuoti kompaktinius diskus. Jų būna

įvairiausių specifikacijų. Gali būti nuo vieno kompaktinio disko kopijavimo funkcijos iki

begalės. Ši informacija reikalinga tiems, kurie galvoja apie savo kompaktinės plokštelės

platinimą. Tačiau šie įrenginiai nėra itin svarbūs ir reikalingi Jūsų namų garso įrašų studijoje.

Kopijavimo įrenginiai.

Taip pat prieš pirkdami kompiuterį atkreipkite dėmesį ir į tai, kaip sumažinti jo

skleidžiamą triukšmingumą. Pradžioje gal neturėsite atskiros patalpos įrašams, todėl sumažinti

kompiuterio skleidžiamą triukšmingumą yra būtina, kad jo skleidžiamas garsas negadintų Jūsų

įrašo. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra: maitinimo šaltinis, procesoriaus ventiliatorius ir

korpuso ventiliatorius. Susitvarkę su šiais įrenginiais galite imtis mažiau triukšmingesnių

dalykėlių, tokių kaip kietojo disko, video plokštės ventiliatoriai ir t.t. Taip pat būtina

kompiuterio viduje palikti vietą orui cirkuliuoti, kad nesikauptų dulkių sluoksniai.

Dauguma ką tik susidūrusių su garso įrašų darbais ir besidominčių tuo, kyla

klausimas, kodėl garso inžinierių darbo vietose stovi du vaizduokliai? O gi todėl, kad tai labai

patogu. Viename vaizduoklyje gali būti „Cubase“4 su takeliais (čia kaip pavyzdys), kitame

mikseris, kompresorius ir kiti reikalingi dalykai. Landžiojimas po lenteles labai blaško dėmesį

3MP3 - MPEG Audio Layer 3 sutrumpinimas. Informacija MP3 failuose smarkiai suspaudžiama.

Buvo nustatyta, kad skirtingi žmonės skirtingai girdi ir suvokia arba nesuvokia skirtingus garsus.

Dauguma iš mūsų negirdime aukštesnių kaip 16000 hz garsų. Taigi, muzikinį failą verčiant į MP3, iš

mūsų minėto muzikinio failo išimami visi garsai viršijantys šią ribą. 4Kas nežinote, tai ganėtinai populiari programa darbui su muzika.

7


ir užima daug laiko, o jo juk nenorime daug prarasti. Dirbant dviem vaizduokliais darbas

pagreitėja (produktyvumas padidėja 20-30 procentų). Prijungti du vaizduoklius nėra sudėtinga

kai vaizdo plokštė turi dvi jungtis vaizduokliams, o dažniausiai naujuose kompiuteriuose taip

ir būna. Pasistatote du vaizduoklius, sujungiate laidus, išplečiate darbalaukį ir naudojatės į

valias. Nereikia išsigąsti, jei vaizdo plokštė turi dvi jungtis, bet abi skirtingos. Pvz.: viena

DVI, kita VGA jungtis. Bet kurioje elektros prekių ar kompiuterinės įrangos parduotuvėje už

kelis litus gausite perėjimą iš vienos jungties į kitą.

Paveikslėlyje matote nuorodą, dviejų vaizduoklių nustatymui.

Dar vienas pasirinkimo variantas neduodantis žmonėms ramybės - tai „Apple

Macintosh“ ar paprastasis mums visiems gerai žinomas PC5? Dauguma profesionalių garso

įrašų studijų inžinierių renkasi būtent „Apple Macintosh“. Pirmiausia dėl to, kad kompiuterio

kokybiškesnės detalės, visa sistema paruošta taip, kad darbas vyktų kuo sparčiau, be trukdžių,

mažiau vargo dėl operacinės sistemos priežiūros, mažiau virusų ir žinoma išskirtinis dizainas.

Daug žmonių perėję prie „Apple Macintosh“ juos giria, tik tiek, kad šiuo metu Lietuvoje

„Apple Macintosh“ kompiuteriai yra sąlyginai brangesni.

Kalbant apie programinę įrangą, tai nėra problema, nes dauguma kompanijų

produktus gamina pritaikytus abejoms sistemoms. Tas pats liečia ir mūsų minėtą „Cubase“,

kuris pritaikytas abejoms operacinėms sistemoms. Aišku yra ir individualių programų, kurios

tinka tik konkrečioms operacinėms sistemoms.

Atsiminkite vieną dalyką, kad kompiuteris nebūtinai bus svarbiausia Jūsų garso

įrašų studijos dalis, paskirstykite lėšas ir mikrofono, stiprintuvo ar kitos įrangos pirkimui.

5PC (iš angl. personal computer) – personalinis kompiuteris.

8


KOMPIUTERIO NUSTATYMAI

auguma programų bei nustatymų kompiuteriuose gali maišyti tinkamai

atlikti darbus susijusius su muzika. Programos bei tam tikri nustatymai

gali lėtinti kompiuterio darbą, netgi kai kurios programos gali

nesisinchronizuoti su kitomis muzikos kūrimo programomis. Todėl pateiksiu keletą pavyzdžių

kaip galite susikonfigūruoti savo sistemą.

- Nustatykite savo kompiuterį taip, kad jis dirbtų visu pajėgumu. Jei nustatyta,

kad kompiuteris taupytų energiją, gali kilti nesklandumų su jūsų įrašu.

- Pirmiausia pradėsiu nuo displėjaus (Display). Pakeiskite savo sistemą į

klasikinę bei padarykite taip, kad Jūsų darbalaukyje nieko nebūtų (aš šneku

apie specialiuosius paveikslėlius bei specialiąją grafiką). Taip Jūsų

darbalaukis bus neaktyvus, kas suteiks Jums daugiau sistemos resursų.

- Kitas labai svarbus dalykas - klaidų ataskaitos. Tai, kai išmetamos lentelės su

klausimu ar informuoti „Windows“ apie iškilusias problemas. Tai trukdo

Jūsų darbui, todėl tokius dalykus reikia panaikinti.

- Svarbu yra ir tai, kad Jūsų kompiuteris neįjungtų „Sleep“ (miegojimo)

rėžimo, kai Jūs įrašinėjate, nes tai gali paveikti Jūsų įrašą.

- Jūsų sistemos garsai turi būti išjungti, kad nesudarytų tam tikrų problemų su

Jūsų garso įrašymo programomis. Panaikinkite kompiuterinės pelės

paspaudimo garsus bei kitus sistemoje naudojamus garsus.

- Kitas svarbus dalykas yra „Auto Play“ funkcija kompiuteryje. Tai funkcija,

kai įdedate kompaktinį diską, kuris iš karto groja muziką ar atidaro

automatiškai Jūsų įrenginį. Ši funkcija stabdo kompiuterį, gali sukelti

gedimus garso įraše ar kitose sistemose, todėl patartume susitvarkyti su šia

funkcija.

Aukščiau nurodytos pagrindinės gairės padės Jums nekliudomai dirbti su garso

įrašais. Šiuos pakeitimus galite pasidaryti bet kokioje savo sistemoje.

Šiuo metu yra sukurta ir tam skirtų programų, kuriomis galite optimizuoti savo

kompiuterio darbą. Tai pavyzdžiui programa „TuneUp“.

D

9


MUZIKOS KŪRIMO PROGRAMŲ ĮVAIROVĖ

orint kurti muziką ar pan. Jums reikia įsigyti programinę įrangą, kuri bus

Jūsų pagrindas darbui su garsu. Šiuo metu yra begalės programų, kurios

tai atlieka, kuriomis galima dirbti su garsu, kurti muziką, naudoti įvairius

efektus, išsaugoti kūrinį įvairiais formatais ir t.t. Kiekvienas muzikantas ar garso inžinierius

dažniausiai savo pirmuosius bandymus pradeda nuo paprastų programų vis kildami aukštyn.

Kiekviena programa turi savitą valdymo sistemą, tačiau valdymo principai yra ganėtinai

panašūs. Kuri programa geriausia nėra galimybės pasakyti, tai tas pats kaip paklausti kokia

mašina geriausia.

Pats pradėjau nuo tokios programos kaip „Sony Acid“. Ši muzikos kūrimo

programa yra tikrai labai lengvai įsisavinama, ja labai lengva dėlioti ”samplus“6, įrašinėti,

pridėti garso efektus ir t.t. Panagrinėjęs šią programą, įsisavinau tikrai daug jos veikimo

principų ir pradedant čiupinėti kitas programas, jos nebeatrodė tokios sudėtingos.

„Cubase“ programa viena iš dažniausiai naudojamų garso įrašų studijose, ji

ganėtinai populiari ir paplitusi, internete pilna pamokų kaip su ja elgtis. Perkant garso plokštes

ar kitą su muzikos kūrimu susijusią įrangą dažniausiai prie jų būna pridėta ir „Cubase“

programa. Dažniausiai būna pridedama ribota versija, tačiau jos tikrai pakanka pirmai

pradžiai. Norint prie jos priprasti reikia dirbti, eksperimentuoti. Taip pat besimokant naudotis

programa labai naudinga žiūrėti mokomuosius filmukus, vadinamuosius „TUTORIAL“.

Jūs turėsite savo kompiuteryje profesionalią programą, kuri tikrai padės

susitvarkyti su garsais. Aišku, pati programa jums nesuves garsų ar muzikinio albumo. Tai

turite padaryti patys, o tai tikrai daug darbo ir pastangų reikalaujanti užduotis.

Kaip minėjau ankščiau, dauguma garso įrašų studijų naudoja „Apple Macintosh“

kompiuterius ir dažniausiai muzika yra kuriama „Logic Pro“ programa. Kita dalis

profesionalių studijų naudoja PC bei „Cubase/Nuendo“ programas ir dažnai vyksta

konfrontacija tarp šių programinių įrangų pasekėjų. „Logic Pro“ programa yra pigesnė nei

„Cubase“, tačiau ji tinka tik „Mac Os“ sistemai. „Cubase“ šiuo atveju universalesnė, nes ji

tinka tiek „Windows“, tiek ir „Mac OS“ sistemoms. Žinoma, kaip anksčiau jau buvo minėta, iš

esmės programų funkcijos tos pačios, tai labiau pripratimo reikalas.

Beje, pravartu žinoti, jog jei dirbate mokymo įstaigoje ar esate studentas, jums

originali „Cubase“ ar „Logic Pro“ programinės įrangos akademinė versija kainuos perpus

pigiau. Šios versijos nereikia išsigąsti, ji be pavadinimo ir kainos daugiau niekuo nesiskiria

nuo neakademinių versijų.

Tai, kokią programą pasirenkame, priklauso nuo pripratimo, nuo to prie kokios

programos daugiausia dirbama, kaip malonu ir lengva su ja dirbti, kokio pobūdžio muziką

kuriate, kokią operacinę sistemą pasirenkate, tam tikrų specifinių funkcijų ir t.t. Žinoma,

pradžioje galime pasirinkti ir tokią programėlę kaip "eJay“, kurią galima nusipirkti

didžiuosiuose prekybos centruose. Tai daugiau žaidimas nei muzikos kūrimo programa, tačiau

pradžioje mokytis dėlioti muziką iš kaladėlių yra labai geras pažinimo šaltinis. Taip pat galima

muziką kurti jau iš paruoštų garsų. Nesvarbu su kuo, svarbu ką padarai ir kiek tai tau malonu.

Muziką galime kurti ir natomis, kas ir yra tikros muzikos kūrimo pagrindas, tai

galime daryti pasitelkę programinę įrangą: „Finale“, „Sibelius“, „Encore“ iš Passport Designs

ir t.t. Šiomis programomis galima užrašyti muzikos kūrinius natomis, juos redaguoti, išgirsti

6Samplai - tai muzikinio kūrinio iškarpa, instrumentų garsai.

N

10


jų skambėjimą, atspausdinti juos arba išsaugoti atskirais failais. Beje, natomis, midi failais

galima dirbti ir su „Cubase“ ar „Logic Pro“ .

Pirmiausia siūlytume išmėginti demonstracines ar nepilnas programų versijas,

išsirinkti tai, kas atrodo priimtiniausia ir pradėti dirbti. Jums iš karto nereikia mikrofonų, gerų

studijinių kolonėlių ar įmantrių garso plokščių. Iš pradžių pažaiskite su „samplais“,

mokinkitės sudėti kūrinį, reguliuoti garso lygius, tonus, žiūrėti kokias funkcijas atlieka

programa ir pasirinkti tai, kas Jums reikalingiausia. Pilnas internetas visokių nemokamų

„samplų“, su kuriais galite sukurti įvairiausio žanro kūrinius, juos galite leisti, kad ir per

kompiuterines kolonėles. Kol neturite lėšų kitiems reikalingiems daiktams, galite naudoti ir

kompiuterinį mikrofoną, kuris padės susigaudyti su vokalo įrašymo galimybėmis. Neskubėkite

pulti pirkti daiktų, kurie yra reikalingi tikrai profesionaliai garso įrašų studijai. Dirbdami vien

kompiuteriu, po truputį įsisavinsite programinę įrangą ir pradėsite suprasti, ko dar reikėtų ir

kas reikalinga Jūsų asmeninei studijai. Svarbu darbas, domėjimasis, pinigų taupymas ir

kantrybė.

Muzikos kūrimo programos, kurios vertos dėmesio:

- Pro Tools (http://www.avid.com/US/)

- Cubase (www.steinberg.net)

- Logic Pro (www.apple.com/logicstudio)

- Garage Band (http://www.apple.com/mac/garageband/)

- Sony Acid Pro (www.sonycreativesoftware.com)

- FL Studio (www.flstudio.com)

- Mixbus (http://www.harrisonconsoles.com)

- Sound Forge Pro (www.sonycreativesoftware.com)

- Ableton (www.ableton.com)

- Reaper (http://www.reaper.fm/index.php)

- Sonar (www.cakewalk.com)

- Finale (www.finalemusic.com)

- Sibelius (www.sibelius.com)

- Nuendo (www.steinberg.net)

- Digital Performer (http://www.motu.com/products/software/dp/)

- Reason (www.propellerheads.se)

- Studio One (http://www.presonus.com/studioone)

- Samplitude (http://www.samplitude.com)

- Ir t.t.

Iš pradžių galite pamėginti ir nemokamas muzikos kūrimo programas, kurių

funkcijų Jums pilnai užteks. Galite išmėginti tokias programas kaip: „Audacity“

(http://audacity.sourceforge.net/), „Cocos Reaper“ (http://www.cockos.com/reaper/) ir daugelį

kitų, kurių yra visai nemažai.

www.hitsquad.com – puslapis iš, kurio galite parsisiųsti pamėginti įvairių

programų DEMO versijas. Taip pat ir visiškai veikiančias programas.

http://www.avid.com/US/

http://www.steinberg.net/

http://www.apple.com/logicstudio

http://www.apple.com/mac/garageband/

http://www.sonycreativesoftware.com/

http://www.flstudio.com/

http://www.sonycreativesoftware.com/

http://www.ableton.com/

http://www.reaper.fm/index.php

http://www.cakewalk.com/

http://www.finalemusic.com/

http://www.sibelius.com/

http://www.steinberg.net/

http://www.motu.com/products/software/dp/

http://www.propellerheads.se/

http://www.presonus.com/studioone

http://www.samplitude.com/

http://audacity.sourceforge.net/

http://www.cockos.com/reaper/

http://www.hitsquad.com/

11


GARSO PLOKŠTĖ

itas labai reikalingas įrašų studijos komponentas yra garso plokštė, kuri

padės įvesti garso signalą ir perduoti jį kompiuteriui. Yra visokiausių

techninių charakteristikų garso plokščių: vienos turi savyje stiprintuvus,

daugiau mažiau įėjimų/išėjimų, midi, o gal netgi ir visus šiuos komponentus. O čia jau Jums

reikia nuspręsti, kas bus Jums reikalinga ir ko atsisakysite.

Garso plokštė - tai įrenginys, per kurį analoginis garsas virsta skaitmeniniu, po

ko mes galime jį koreguoti savo kompiuteryje.

1989 metais „Creative Labs“ pirmieji pristatė garso plokštę, kuri iki šių laikų

tapo visų kompiuterių sudedamoji dalis. Aišku, kad tos garso kortos, kurios būna

montuojamos kompiuteriuose, parduodamuose prekybos centruose, yra minimaliai

pritaikytos garso įrašo darbams. Ten sudėtos pigios detalės, dažnai girdimas fonas, pašaliniai

garsai, netinkamos jungtys ar jų per mažai, nėra pastiprinimo ir t.t.

Peržvelgus informaciją internete, pastebima, kad garso plokščių pasirinkimas

yra tikrai labai didelis, todėl išsirinkti yra labai sunku. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ko

reikia ir kiek pinigų tam galite skirti. Svarbiausia, renkantis garso plokštę, yra įėjimų ir

išėjimų skaičius bei kiek vienu metu norėsite įrašyti takelių. Kalbant apie mažo biudžeto

studiją, nemanau, kad reikia daug įėjimų ir išėjimų (input/output). Iš pradžių reikėtų kokių

dviejų įėjimų (sakykim mikrofonams), išėjimo Jūsų kolonėlėms. Taip pat reikia išėjimo

ausinėms ir mikrofonui stiprintuvo7 (jei jo nėra pačioje garso plokštėje), midi įėjimo/išėjimo.

Svarbu nuspręsti, kokią garso plokštę išsirinksite, tai yra ar su PCI8, USB ar

firewire jungtimis. PCI korta tinka visiems stacionariems kompiuteriams, kitaip dar vadinama

vidine garso plokšte. Tokios plokštės dažnai sukelia pašalinius triukšmus. Be to, ne taip

patogu naudoti, kaip išorines garso plokštes. USB9 naudojančios garso plokštės dažniausiai

turi daugiau funkcijų, jas patogu naudoti su nešiojamuoju kompiuteriu, kuris neturi PCI

jungties. Tačiau USB turi ir vieną problemėlę –vėlavimą, kitaip vadinamą „latency10

“. USB

jungtys turi kelias versijas: USB 1.0 FDR, USB 1.0, USB 1.1, USB 2.0, USB 2.1, USB 3.0.

Šiuo metu garso plokštėse dažniausiai naudojama USB 2.0 jungtis. Kuo naujesnė USB versija

tuo sparta didesnė.

Firewire jungtį naudojančios garso plokštės panašios į kortas, naudojančias

aukščiau minėtas jungtis (USB). Tačiau Firewire jungtis yra geresnė už USB jungtį, kadangi

vėlavimą galima sumažinti iki minimumo.

Siūlyčiau užmiršti vidines garso plokštes ir jei yra galimybė rinktis garso

plokštes su Firewire jungtimi. USB gali būti, tačiau ši jungtis dažniausiai naudojama

informacijos perkėlimui.

7Kondensatoriniams mikrofonams reikalingas papildomas maitinimas, todėl jiems reikalingas

pastiprinimas. 8Peripheral component interconnect (PCI) - periferinė komponentų sąsaja.

9Universal Serial Bus (USB) 10

Tai pradinio garso (sakykim būgno mušimas) kelias iki kompiuterio, o po to į studijines kolonėles per tam

tikrą laiko tarpą.

K

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Peripheral_Component_Interconnect&action=edit&redlink=1

12


Labai priimtinas variantas mokintis yra Tascam US-122L (arba jų naujausios versijos) garso korta bei

US-144 (Tascam US-144 turi daugiau funkcijų. Joje yra skaitmeninis SPDIF I/O bei

atskiri/nepriklausomi ausinių reguliatoriai) bei kitos mažosios US versijos. Ši garso korta prie

kompiuterio jungiasi USB jungtimi. Ji turi viską, ko reikia pirmai pradžiai, taip pat perkant šią garso

plokštę yra pridedama ir „Cubase“ programa (LE). Su šia garso plokšte (kitaip audio/midi interfeisu)

galima įrašinėti ir midi11, galime įrašinėti gitarą (aišku ir bosinę). Turint instrumentinius mikrofonus

įrašinėti ir kitus instrumentus. Žinoma, jei gerai parinksite mikrofono stovėjimo vietą bei akustiškai

sutvarkysite patalpą.

Tascam US serijos garso plokštė

Yra galybė ir kitų garso plokščių, netgi pigesnių. Pavyzdžiui „Esi Neon“

plokštė, kuri turi ir midi klaviatūrą, tai tikrai aktualu ir reikalinga garso įrašų studijai. Tačiau

ji neturi maitinimo mikrofonui, ką turi Tascam‘as. Žodžiu, Jūs turite nuspręsti, kiek

įėjimų/išėjimų Jums reikės, ar reikės midi įėjimo/išėjimo, nuspręsti dėl stiprintuvo

mikrofonui, kokią jungtį pasirinksite ir t.t.

Dar vienas svarbus dalykas renkantis garso plokštę yra muzikos stilius. Jei

grojate roko grupėje, ar tiesiog norite įrašinėti roką grojančias grupes, Jums reikės daug

įėjimų bei išėjimų. Taip pat mažiausiai aštuonių analoginių12

įėjimų. Jei propaguojate

elektroninę muziką – USB jungtį naudojantis klavišinis muzikos instrumentas, kartu su

išorine garso plokšte, būtų tinkamiausias pasirinkimas (kaip pavyzdys minėtas „Esi Neon“.

Žinoma yra begalės ir kitų modelių).

11MIDI (Musical Instruments Digital Interface – muzikos instrumento skaitmeninė sąsaja).

MIDI – formatas, aprašantis kūrinio natas ir jų parametrus (skambėjimo laiką, trukmę, aukštį,

kt). MIDI – tai kompiuterinė muzikos kūrimo partitūra. Populiariausi midi redaktoriai yra:

Cakewalk Pro Audio, jau minėtas Cubase, Midi Studio ir t.t. Šių minėtų redaktorių pagalba

galima keisti instrumentų tempą, taisyti padarytas spragas, keisti tembrą, garso lygį, tonaciją,

redaguoti melodiją natomis ir begale kitų funkcijų.

12

Reikia būtinai pakalbėti apie analoginio garso (tai garsas paimtas iš instrumento, stiprintuvo

ar DI box‘o (apie tai bus minėta vėliau) virtimą skaitmeniniu (AD - Analog-to-digital). Tai

garsas, kaip jau buvo minėta, paimtas iš Jūsų instrumento ir patenkantis į garso plokštę (taip

dirba AD konverteriai). O iš Jūsų kompiuterio skaitmeninis garsas patenka į Jūsų studijines

kolonėles (taip dirba DA konverteriai, digital-to-analog).

http://www.cakewalk.com/%20target=

13


Pigesni variantai: jau ankščiau minėtas Esi Neon, Tascam US-122L

taip pat US-144 ir kiti modeliai. Iš brangesnių tai RME produktai, pavyzdžiui

RME FireFace.

Esi Neon Tascam US-serija RME FireFace

14


MIKROFONAS

aigi, turime garso plokštę, todėl galime imtis vokalo įrašo. Pirmiausia

mums reikia mikrofono. Iš esmės mikrofonas yra keitiklis, kuris keičia

vieną garso formos energiją į kitą.

Jei turite garso plokštę su stiprintuvu mikrofonui (garso plokštėse montuojami

tranzistoriniai stiprintuvai), mikrofoną geriausia rinktis kondensatorinį (kitaip elektrostatinį).

Aišku, garso plokštė gali būti be stiprintuvo, galite naudoti dinaminį (elektrodinaminį)

mikrofoną, kuriam nereikia specialaus stiprinimo (bene populiariausi pasaulyje dinaminiai

mikrofonai yra Shure SM57 – instrumentinis mikrofonas ir SM58 - vokalinis mikrofonas), o

esant reikalui įsigyti atskirai stiprintuvą mikrofonui. Dinaminiai mikrofonai yra mažiau

jautresni nei kondensatoriniai. Kondensatoriniai tiksliau atkuria garsą, pasižymi geresne

skambėjimo kokybe, natūralesnis skambesys, tačiau, kaip ir minėjau ankščiau reikalingas

papildomas maitinimas. Kondensatoriniai mikrofonai aišku ir trapesni už dinaminius, vieną

sykį nukritę, jie jau gali nebeveikti, taip pat jautresni temperatūrų kaitai. Gamintojai

kondensatorinius mikrofonus gali gaminti labai mažus, ko konstruktiškai nepavyksta su

dinaminiais mikrofonais.

Taigi, jei garso plokštė neturi mikrofoninio stiprintuvo, kitaip vadinamo

„phantom power“, tai reikalingas stiprintuvas mikrofonui.

Dinaminiai mikrofonai daugiau tinkami instrumentų įrašymui (tačiau tai ne

taisyklė). Paskaitykite internete, ką naudoja pasaulinio lygio žvaigždės, kokių tipų mikrofonus

išsirenka įrašams. Per ilgą laiką suprasite, ko Jums reikia, kas gražiausiai skamba. Pavyzdžiui,

U2 vokalistas BONO, kaip nekeista, įrašams naudoja mikrofoną Shure SM58 (dinaminis,

sąlyginai pigus).

Yra labai daug kompanijų, kurios prekiauja mikrofonais, mikrofonų būna

įvairiausių su skirtingomis charakteristikomis, todėl išsirinkti labai sunku. Aišku,

specializuotoje muzikos prekių parduotuvėje, jei joje dirba kvalifikuoti specialistai, tikrai

patars, kokį išsirinkti. Nes tai priklauso ir nuo pirkėjo norų, balso tembro, patalpų išdėstymo,

svarbios akustinės peripetijos.

Renkantis mikrofoną savo studijai, manau labiausiai dėmesį reikia atkreipti į

mikrofono jautrumą, dažnines charakteristikas, kryptingumo charakteristiką.

Pradėdamas darbuotis studijoje įsigijau „Rode NT1-A“ (paveikslėlis apačioje) kondensatorinį

mikrofoną. Už tokią kainą (~ 600 Lt) kažko padoresnio gal ir nebūčiau radęs. Jo ypatingai mažas

vidinis triukšmingumas (5dBa), kartu su juo gavau shockmount‘ą (mikrofono laikiklis, kuriame jis

įsitvirtina ir mažiau juda). Internete tikrai daug gerų atsiliepimų apie šį mikrofoną.

Rode NT1-A Shure SM57 Shure SM58

T

15


„Nėra vieno vienintelio mikrofono, kuris tiktų viskam“- Michael Beinhorn (muzikantas/garso

inžinierius).

Prieš perkant mikrofoną, geriausia jį išbandyti. Dažniausiai muzikos salonuose

tokia galimybė suteikiama, reikia tik prašyti. Tačiau žmonės, pirmą kartą susiduriantys su

vokalo įrašinėjimu, nežino, kaip skamba mikrofonas, kas jiems geriausiai tinka. Todėl nesant

šios srities specialistams, iš pradžių reikėtų pasitikėti kitų vertinimais, panaršyti internete ir

pažiūrėti, ką naudoja kiti studijose dirbantys žmonės. Įsigijus pirmąjį mikrofoną, „pažaidus“

su juo ir susipažinus, galima mėginti kitus, taip pastebėsite skirtumus, surasite, kas geriausia ir

labiausiai tinka.

Taigi, pradėjau šnekėti apie žmones kartu ir dainuojančius, ir dirbančius su

garsu. Tikriausiai šioje knygoje to neišvengsiu, kadangi dauguma garso inžinierių taip pat

užsiima muzika, groja grupėse. Tačiau jei esate vokalistas, tai bėkite į garso įrašų studiją

įsirašinėti, ten parinks tinkamą mikrofoną. Nors, kitą vertus, Lietuvoje nėra tokių galingų

garso įrašų studijų, kurios turėtų begales mikrofonų, ir galėtų duoti juos išbandyti. Tiesa, garso

įrašų studijos įrengtos muzikos prekių parduotuvėse gali suteikti klientams šiokią tokią

pasirinkimo laisvę. Mažose studijose dažniausiai būna vienas vokalinis mikrofonas, todėl

pasirinkimo kaip ir nėra.

Taip pat atkreipkite dėmesį ir į mikrofono stovą. Norint, kad mikrofonas

nejudėtų, stovėtų tvirtai, reikia gero ir stabilaus stovo. Vien tik mikrofono laikiklis nepadės,

jei stovas bus prastos kokybės. Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar judant prie mikrofono ir jo

neliečiant stovas bei pats mikrofonas nejuda. Jei stovas juda, reikia išspręsti šią problemą.

Galite patraukti patį stovą toliau nuo savęs ar tiesiog pritvirtinti jį prie grindų. Judant

mikrofonui ir laidui galite gauti daug pašalinių garsų, kas sugadins įrašą, todėl patarčiau tuo

pasirūpinti iš anksto.

Mikrofono pasirinkimas tai tik puse darbo, o jo pastatymo vieta gali būti svarbiausias vaidmuo garso

įraše.

16


MIKROFONŲ TIPAI

aip jau minėjau, yra įvairių rūšių mikrofonų, skirtingų charakteristikų

bei skirtingai atliekančių savo funkcijas ir visų jų vardinti nėra

pagrindo. Apie kiekvieną mikrofoną informacijos galite rasti internete.

Bet norėčiau paminėti kelis mikrofonų tipus, apie kuriuos verta žinoti. Pirmiausia, tai mono ir

stereo mikrofonai. Dauguma mikrofonų įrašinėja mono, tačiau yra ir specifinių stereo

mikrofonų, kurie dažnai naudojami gamtos garsams įrašinėti, aišku ir garso įrašų studijose.

Su dvejais mono mikrofonais galima padaryti ir stereo įrašą, naudojant tam tikras technikas.

Yra dar mikrofonų rūšių, pavyzdžiui „Shotgun“ mikrofonai, kurie naudojami gamtoje, taip

pat įrašinėjant dialogus filmuose ar televizijoje. Vienas iš tokių mikrofonų „KMR82 Shotgun

Mic“. Taip pat prikabinami mikrofonai (LAVALIER), kurie kabinami prie drabužių (labai

patogūs interviu metu). Belaidžiai (WIRELESS) mikrofonai, kurie dažnai naudojami

koncertų metu. Ir dar daug kitų specifinių mikrofonų, naudojamų įvairiems tikslams.

Stereo mikrofonas KMR82 Shotgun LAVALIER Be laidžiai

Pagrindiniai mikrofonų tipai yra dinaminiai bei kondensatoriniai. Dinaminiai ir

kondensatoriniai mikrofonai dažniausiai naudojami studijose (televizijos, garso), koncertų

metu ir t.t.

Perkant mikrofoną reikia atkreipti dėmesį į kryptingumo charakteristikas. Jų yra

trijų pagrindinių kryptingumo tipų (kreivių): apskritiminė (didžiausias jautrumas aplink

mikrofoną, aštuoniukė (didžiausias jautrumas mikrofono priekinėje ir galinėje dalyse),

kardioidė (didžiausias jautrumas mikrofono priekinėje dalyje). Taip pat yra išskiriama ir kitų

kryptingumo charakteristikų: dalinė kardioidė, superkardioidė, hyperkardioidė, keturkryptė.

Jūs renkatės tai, ko Jums reikia, ir ką galvojate įrašinėti. Sakykime, norite išskirti tam tikrą

signalą labai triukšmingoje aplinkoje. Jums bus reikalingos kardioidės ar superkardioidės

formos. Yra mikrofonų su keliomis kryptingumo kreivėmis ir kryptingumo kreivė pakeičiama

mikrofone įtaisytu jungikliu.

K

17


Apskritiminė Aštuoniukė Dalinė kardioidė Kardioidė

Superkardioidė Keturkryptė Hyperkardioidė

Mikrofonas, kuriame keičiamos

kryptingumo kreivės. Rode NT2-A

„Mikrofonas man yra kaip spalva, kurią dailininkas naudoja iš savo palėtės. Tu pasirenki spalvą, kurią

nori naudoti“ - Eddie Kramer (garso inžinierius, prodiuseris).

Studijoje reikalingas ir „Pop“ filtras (nuima priebalses "p" ir "b", sušvelnina S

raidę bei apsaugo mikrofoną nuo seilių). Kuris, kaip matote, studijose yra pastatytas prieš

mikrofoną.

18


„Pop“ filtras

Neatsiejamas komponentas nuo mikrofono ir įrašų studijos yra mikrofono

laikiklis (SHOCK-MOUNT), kuris yra ganėtinai svarbus elementas. Jis neduoda mikrofonui

judėti, nes kaip ir minėjau ankščiau, kiekvienas krebždesys gali sugadinti įrašą, padaryti jį

nekokybišką, taip pat per tokias smulkmenas sugaištama daugiau laiko.

Pradėjus įrašinėti vokalą, specialiai nepirkome „Pop“ filtro, o gaminomės patys. Įsigijome iš siuvimo

reikmenų parduotuvės siuvinėjimo lankelį, į jo tarpus įdėjome moteriškos pėdkelnės gabalą,

apkarpėme, galus pritvirtinome „krokodilais“, kad atrodytų gražiau nupurškėme lankelį juodais

dažais ir gavosi namų gamybos „Pop“ filtras. Nusipirkome lanksčios storos vielos (padengtos plastiku,

kurios tikrai pilna dideliuose statybinių medžiagų prekybos centruose) ir pritvirtinome ją prie „Pop“

filtro, o po to prie stovo mikrofonui. Tuo laiku „Pop“ filtras kainavo 80 Lt, o mums jis atsiėjo 20 Lt.

Nuotraukos iš pop filtro gaminimo.

19


Atminkite dar vieną dalyką, kad mikrofonams, o ypač kondensatoriniams, taip pat ir kitiems

instrumentams, kenkia temperatūrų kaita. Todėl stenkitės savo patalpose palaikyti vienodą

temperatūrą. Tai labiausiai verta žinoti atėjus šaltajam metų sezonui.

20


Iš kondensatorinių mikrofonų siūlau įsigyti tokius nedaug

kainuojančius mikrofonus namų studijai: AKG Perception 120, SE

ELECTRONICS X-1, M-Audio Nova, Rode NT1-A. Norint geresnės kokybės

mikrofono, reikės atverti kišenes. Siūlyčiau pamėginti Rode NTK, kiti tos

klasės Rode mikrofonai. Turintiems daugiau lėšų: Neuman TLM103, AKG

C414, Rode Classic II, Neumann U87, RODE K2. Na, o kalbant apie dinaminius mikrofonus,

siūlyčiau Shure firmos produktus, sakykime SM serijos, tai gali būti SM58. Iš aukštesnės

kokybės ir kainos siūlyčiau Sennheiser MD 421, kuris yra vienas iš populiariausių šios firmos

produktų, taip pat visai neblogas variantas vokalui įrašinėti yra Shure SM7B.

Audiotechnika AT 2020 AKG Perception 120 SE ELECTRONICS X-1 M-Audio Nova

Rode NT1-A RODE NTK Neuman TLM103

AKG C414 RODE Clasic II Neumann U87 RODE K2

21


SM58 Sennheiser MD 421 Shure SM7B

22


AUSINĖS

itas labai reikalingas įrenginys studijoje - ausinės, be kurių nelabai

išsiverstume įrašinėdami (vokalą, gitaras ir kt.)13

. Kaip ir ankščiau

minėtų studijinių daiktų, taip ir ausinių pasirinkimas labai didelis.

Studijose dažniausiai naudojamos trijų tipų ausinės: uždaros, atviros ir pusiau atviros. Uždaros

ausinės dažniausiai naudojamos įrašams, tam, kad iš jų sklistų kuo mažiau pašalinių garsų,

tačiau jų skleidžiamas garsas nėra labai kokybiškas. Kita vertus, gero ir labai gražaus garso,

sklindančio iš ausinių žmogui, kuris įrašinėja nereikia. Uždaro tipo ausinės naudojamos

triukšmingose patalpose, jas dažnai naudoja DJ‘ai, kurie turi girdėti garsą, sklindantį iš ausinių

ir kuo mažiau triukšmo iš išorės. Uždarose ausinėse dažniausiai paryškinami žemi dažniai,

todėl jos nelabai tinka, pavyzdžiui, kūrinių suvedimui, kur reikalingas kuo tikslesnis dažnių

atkūrimas. Pusiau atviros ausinės – tai tarpinis variantas, tarp uždarų ir atvirų ausinių. Garso

kokybė šiek tiek geresnė nei uždarų. Šios ausinės nelabai tinkamos naudoti įrašymo

kambaryje, kadangi kartu mikrofonas gali užfiksuoti signalą iš ausinių. Atviro tipo ausinės

dažniausiai naudojamos muzikos klausimui, kūrinių suvedimui. Monitorinės ausinės būna

atviro tipo. Jų skleidžiama garso kokybė itin gera, tačiau už geras ausines reikėtų skirti ne

menką pinigų sumą. Tačiau įrašams mums reikia ausinių, kurios būtų uždaros, tai yra, kad jas

užsidėjus, sklistų kuo mažiau pašalinių garsų. Pigesnės šios serijos ausinės nepasižymi

kokybišku garsu, tačiau nemanau, kad iš pradžių reikia labai aukštos kokybės produkto

(pradedančiajam).

Garso įrašų studijose būna kelių rūšių ausinių. monitorinės, su kuriomis

suvedinėjamas kūrinys (kartu klausant ir per studijines kolonėles), ir keletas uždaro tipo

ausinių. Jei vienu metu įrašinėjami keli vokalai ar muzikos instrumentai. Nepamirškite vieno

dalyko, kad turint kuo daugiau garso sistemų, per kurias galima paklausyti savo kūrinio, tuo

daugiau girdėsite savo padarytas klaidas, kurias galėsite ištaisyti ir taip padaryti savo kūrinį

kokybiškesnį.

Ausinių tipai pagal sandarą skirstomos į dinamines, elektrostatines, ribonines.

Elektrostatinių ausinių aukštų dažnių atkūrimas yra labai geras. Tai kokybiškos ausinės. Joms

papildomai reikalingas stiprinimas. Dinaminės ausinės yra mūsų įprastos ausinės, kurias mes

naudojame buityje, taip pat ir studijoje, joms nereikia papildomo maitinimo. Tik negalvokite,

kad visos elektrostatinės ausinės yra geresnės nei dinaminės. Yra daug kompromisų, vieno

modelio ausinėse gali skambėti vieno dažnio diapazonas geriau, kito modelio kitas ir t.t.

13Ausinės reikalingos tam, kad kuo mažiau girdėtųsi pašalinių garsų. Jūsų ausinėse groja Jūsų muzika,

o į mikrofoną dainuojate ar įgrojate instrumentus, taip mikrofonas pagauna tik Jūsų vokalą ar/ir

instrumentą.

K

23


Iš nedidelės kainos uždarų ausinių siūlyčiau atkreipti į AKG

modelius K-44, K-55, K-66, K-77. Brangesnių: KOSS PRO4AA, Sennheiser

HD 280 PRO, SONY MDR XB500, KRK KNS6400, Sony MDR-7506.

AKG K-55 Sennheiser HD 280 PRO SONY MDR XB500 KRK KNS6400

KOSS PRO4AA Sony MDR-7506

24


GARSO KOLONĖLĖS [studijiniai monitoriai]

urime viską, kuo galime daryti įrašus, tačiau mums reikia daikto, per kurį

galėsime klausyti tai ką įrašėme ir girdint tvarkyti kūrinį. Ir vėl turime

rinktis iš skirtingų firmų, didžiulių kainų. Aišku, jei turite daug pinigų tai

ne problema: imi brangiausiai kainuojantį profesionalų daiktą ir nesuki sau galvos. Tačiau tai,

kas daug kainuoja, turi būti ir atitinkamoje patalpoje pastatyta, tai reiškia, kad daug

kainuojantis daiktas Jums neduos reikiamo rezultato akustiškai nesutvarkytose patalpose.

Priėjome prie studijinių kolonėlių (kitaip vadinamų studijinių monitorių). Tai

garso kolonėlės, kurios skleidžia garsą su ypatinga kokybe be iškraipymų.

Iš pradžių galima žaisti su muzikinių centrų kolonėlėmis, jungtis kokias

pigesnes, tačiau suvedimo gero tikrai negalima tikėtis. Labai gerai, jei namuose turite

profesionalias kolonėles muzikos klausymui (tai kolonėlės, kurios tiksliai atkuria garsus,

skleidžia švarų garsą, jų charakteristikos labai skiriasi nuo paprastų buitinių kolonėlių), jas

pasijungus gausite tikrai gerą garsą, netgi geresnį už pigių studijinių kolonėlių. Seniau būdavo

tokios kolonėlės kaip S 30, S 90, kurias inžinieriai girdavo kaip ganėtinai kokybiškas, tačiau

tai ne tas pats kaip studijinės kolonėlės. Buitinės kolonėlės yra skirtos muzikai klausyti, o

studijinės kolonėlės skirtos muzikos suvedimui, kad per visas garso sistemas skambėtų kuo

geriau. Jos pateikia realų garsą be pagrąžinimų, o buitinės, muzikinių centrų ar kompiuterinės

kolonėlės garsą „nuspalvina“ savaip, ir girdime garsą ne tokį, koks jis yra iš tikrųjų, o tokį,

kokį garsiakalbių gamintojai nori, kad girdėtumėte. Tiesa, pigūs monitoriai taip pat gali

„nuspalvinti“ garsą.

S-90

Aišku paklausite, kodėl šiais laikais reikalingi studijiniai monitoriai, jei visi

klauso muziką per ausinukus, nešiojamų kompiuterių kolonėles, per mobiliuosius įrenginius,

kam pirkti brangius daiktus, jei visa tai galime daryti ir su tais pačiais daiktais, kuriuos

žmonės naudoja kasdieniniame savo gyvenime? Ši teorija tikrai negera ir netinkama. Visų

pirma tai, kad visi tie buitiniai daiktai prideda triukšmo, užmaskuoja detales. Kodėl dauguma

T

25


žmonių, garso inžinierių pasitiki tokiais legendiniais daiktais kaip studijiniai monitoriai

Yamaha NS10? Kodėl AURATONE kolonėlės tokios populiarios?

Renkantis studijines kolonėles svarbiausia, kad jose girdimas garsas kuo mažiau

atsiliktų, vėluotų. Dar svarbu, kokią muziką ruošiatės kurti, įrašinėti ir t.t. Sakykime, darote

šokių muziką ir Jūsų muzika skambės diskotekose ar kituose renginiuose, bet juose tikrai bus

kolonėlės, kurių aukštų dažnių garsiakalbiai yra metaliniai, tai ir studijines kolonėles reikia

rinktis su metaliniais aukštų dažnių garsiakalbiais. Tokius garsiakalbius turi firmos „Genelec“

modeliai. Pavyzdžiu gali būti ir klasikinė muzika, šios muzikos kūrėjai dažniausiai renkasi

studijinių kolonėlių šilkinę membraną. Taip pat dauguma pasaulinių studijų iki šiol naudoja

Yamaha NS10 studijines kolonėles, kurių gamyba jau nutraukta, dėl tam tikrų detalių, kurios

yra kenksmingos, tačiau šis modelis yra labai informatyvus.

Yamaha NS10

Tai vienas reikalingiausių daiktų garso įrašų studijoje.

Reikalinga tai reikalinga, tačiau ir kaina ne pati mažiausia. Norint tikrai gerų

studijinių kolonėlių (pro kurias tikrai girdėsite tai, ką reikia), reikėtų pakloti ir nemenką sumą

pinigų, bet ne visi tiek pinigų turi. Yra tikrai daug pigesnių variantų, kuriuos gamina tokios

firmos kaip Edirol, Yamaha, tačiau apie juos atsiliepimai ne kokie. Yra ir kitų pigesnių

variantų, kurie duotų daugmaž reikalingą garsą.

Priimtinas variantas pradžioje naudoti KRK systems produktus, kurie nėra tokie brangūs, bet

atsiliepimai visai priimtini. Pavyzdžiui, KRK RP5 modelis. Tačiau pastarosios kolonėlės tinkamai

neatkuria žemų dažnių.

KRK RP5

Dar vienas svarbus aspektas, renkantis studijines kolonėles yra aktyvios ar

pasyvios studijinės kolonėlės. Aktyvios studijinės kolonėlės būna kartu su stiprintuvu ir

nereikia galvoti apie stiprintuvo pirkimą, tačiau jos ir kainuoja brangiau, o pasyviems

monitoriams reikia ir stiprintuvo, kuris gali kainuoti daugiau nei pačios kolonėlės.

26


Kitas dalykas - artimo/vidutinio/tolimo nuotolio studijinės kolonėlės.

Artimo/vidutinio nuotolio studijinės kolonėlės prastai atkuria žemus dažnius, todėl joms

papildomai reikėtų pirkti žemų dažnių kolonėlę (kitaip – subwoofer‘is), tačiau tai nėra esminis

Jūsų pirkinys. Artimo nuotolio – klausyti iš arti, mažoje erdvėje daugiausiai naudojamos

studijinės kolonėlės (toks primityvus paaiškinimas). Klausantis iš arti mūsų ausis pasiekia

daugiau tiesioginio garso, mažiau atspindžių. Klausantis iš tolo, per tolimo nuotolio studijines

kolonėles, kurios būna didesnės, galingesnės, gali spręsti kaip kūrinys skambės didesnėje

erdvėje. Taip pat tolimo nuotolio studijinės kolonėlės patalpintos mažoje patalpoje (namų

studijoje), neteks savo prasmės, jos skirtos didesnėms studijoms. Garso įrašų studijose turėtų

būti abiejų minėtų tipų studijinės kolonėlės (artimo bei tolimo, tai priklauso nuo patalpos),

tačiau tam reikia ir pakankamai erdvių patalpų bei pakankamai didelių investicijų. Jūsų namų

įrašų studijoje pilnai pakaks artimo lauko studijinių kolonėlių.

Renkantis studijines kolonėles būtinai stenkitės paklausyti dominantį modelį.

Klausykite kokybiškus, gerai žinomus kūrinius, paklausykite skirtingu garsumu, taip klausant

turi nesikeisti kokybė (tylinant ar garsinant).

Dar vienas patarimas - galima naudoti ir ausines, skirtas darbui su garsu. Tokios

ausinės kainuos apie 500 -1000 Lt ir daugiau, tačiau tai geriau nei studijinės kolonėlės už tą

pačią kainą. Tačiau klausantis per ausines erdvės pojūtis kitoks, nei klausant per studijines

kolonėles. Be to, pagal elementarius akustikos dėsnius, ausinės negali gerai atkurti žemų

dažnių (nebent tos ausinės, kurios žemus dažnius dirbtinai iškelia, bet suvedimui netinka).

Geriausia turėti ir vieną, ir kitą, nes susidarys geresnis įspūdis apie kūrinį klausant jį per

atskirus garso šaltinius.

Nepamirškite, kad ilgai dirbant su ausinėmis, greičiau dėvisi Jūsų klausos

organai.

Manyčiau, kad garso įrašų studijoje be studijinių kolonėlių, monitorinių ausinių,

būtinai turi būti ir buitinės kolonėlės, kompiuterinės kolonėlės, kurios duos tokį garsą, kurį ir

girdės klausytojas. Tai reikalinga ir suvedinėjant kūrinį, kad galėtumėte ištaisyti savo klaidas,

girdėti tą garsą, kurį girdės dauguma žmonių.

Kaip jau kalbėjau ankščiau, jei garso šaltiniai, pro kuriuos girdite garsą,

neatkuria tinkamai žemų garso dažnių, papildomai reikalinga žemų dažnių kolonėlė. Tai

vienas iš pagrindinių įrankių garso įrašų studijoje, kuris padės susitvarkyti su žemais garso

dažniais o su jais susitvarkyti yra didžiausia problema. Mažose studijose žemi dažniai nėra

tinkamai girdimi. Tinkamai jį išgirsti reikalingos ganėtinai didelės patalpos. Išgirdę tokį

suvedimą kokiame koncerte, didesnėje erdvėje ar per kitą garso sistemą kitoje aplinkoje,

tikrai suprasite, jog mažose patalpose tinkamai negirdite žemų dažnių.

Jau turime garsą, dabar reikia viską teisingai sustatyti, kad garsas nepralėktų pro

jus, o pakliūtų tiesiai į klausos aparatą. Jei nusipirkote studijines kolonėles, tai prie jų rasite ir

schemas/rekomendacijas kaip pats gamintojas siūlo juos išdėstyti, kad jų įranga teiktų

maksimalius rezultatus. Studijinių kolonėlių garsiakalbiai turi būti pasukti į Jus,

rekomenduojama jų nestatyti labai arti sienos (palikite bent 20 cm tarpą). Pasidarykite taip,

kad garsiakalbiai būtų sėdinčio žmogaus ausų lygyje, tarp Jūsų ir studijinių kolonėlių neturėtų

būti jokių kitų daiktų. Dažniausiai studijinės kolonėlės viena nuo kitos statomos tokiu atstumu,

kaip ir nuo Jūsų iki studijinių kolonėlių, taip, kad susidarytų lygiakraštis trikampis.

27


Reikia surasti ir vietą žemų dažnių kolonėlei (aišku jei Jūs ją turite). Dažniausiai

žemų dažnių kolonėlės statomos ant žemės, tai yra po stalu, po Jūsų darbastaliu, ieškoma

tinkamiausios vietos klausant. Jei pirkote naują daiktą, tai prie jo bus ir instrukcija, kaip geriau

nupirktą daiktą maksimaliai išnaudoti. Žemų dažnių kolonėlė tampa daug produktyvesnė

pastačius ją arčiau kambario paviršių, tai yra sienų.

28


Pigesnio modelio monitorinės kolonėlės galėtų būti: M-

Audio BX8 D2, KRK RP5, Yamaha HS50M iš brangesnių

rekomenduočiau KRK VXT modelius, ADAM A5, dar brangesnių: ADAM

A7X, S1 modelius, Genelec 8040 AP.

M-Audio BX8 D2 KRK RP5 Yamaha HS50M

ADAM A5 ADAM A7X Genelec 8040 AP

29


LAIDAI

idelę reikšmę garso įrašų studijose turi laidai bei jungtys. Nuo jų

priklauso, kokios kokybės signalą paimsite savo kūriniui, todėl pirkdami

laidus ar jungtis, atkreipkite dėmesį į jų kokybę. Dažniausiai

nusiperkama gera įranga, o laidai perkami iš didžiųjų prekybos centrų, kuriuose parduodami

prastos kokybės priedėliai, kurie yra itin pigūs, kas taip vilioja. Po to aiškinamasi, iš kur fonas,

kodėl traška, kodėl taip prastai įsirašė garso signalas? Tiesiog į laidus, jungtis taip pat reikia

kreipti didelį dėmesį. Nebūtina, kad jie būtų ypatingai brangūs, padengti sidabru ar

paauksuoti, tačiau turi būti kokybiški. Geriausia pirkti iš karto pagamintus laidus (čia kalbama

apie visų tipų laidus: mikrofoninius, maitinimo ir t.t.), o ne pirkti dalimis ir juos lituoti, dėlioti.

Aišku, jei yra žmonės, kurie moka lituoti, tai labai susitaupo išlaidos.

Būtų puiku, kad studijoje būtų pilnas įžeminimas, kad naudojami mikrofonai ar

kita įranga negaudytų pašalinių triukšmų. Aplink mus yra televizijos, radijo stotys, todėl visus

pašalinius triukšmus gaudo laidai. Todėl būtina, kad tie triukšmai (šiukšlės) būtų pašalinti.

Jei turite įsirengę patalpas garso įrašų studijai, tikriausiai susidūrėte su tokia

problema kaip išspręsti jungčių klausimą tarp įrašo kambario ir kontrolinio kambario.

Kiekvieną kartą tampyti laidus (o jų kartais reikia labai daug) nėra labai patogu ir dar reikia

numatyti pašalinius triukšmus, einančius pro tą vietą, kur laidas patenka. Dauguma tokias

problemas sprendžia įvairiais būdais. Vieni tų laidų išsiveda daug, numatydami rezervą ir juos

susižymėdami. Tai yra ganėtinai paprastas ir pigus būdas. Kiti naudoja magistrales14

, kurios

daugiau skirtos koncertų įgarsinimui, ir yra ganėtinai brangios. Taip pat studijose

montuojamos ir stacionarios panelės (audio panel). Jos montuojamos dažniausiai sienose su

tam tikru skaičiumi jungčių. Tokią panelę galite pasidaryti namuose. Tereikia nusipirkti

daugiagyslį15

kabelį, pačias jungtis, jas susilituoti, pasidaryti dėžutę ir susukti. Tai labai

patogu ir pats pigiausias variantas iš galimų, na nebent įrašinėsite būgnus ir nebus naudojama

daug instrumentų, tada pakaks tik išsivesti keletą laidų.

Magistralė Daugiagyslis kabelis

Reiktų žinoti vieną dalyką, kad koaksialiniai kabeliai (pavyzdžiui gitarinis

kabelis) negali būti itin ilgi, nes nuo to nukentės kokybė. Jei norite ilgo laido ir, kad

14Magistralė, angliškai gali būti vadinama „audio snake“, kuri turi keletą, kartais keliasdešimt jungčių.

Pats kabelis būna dažniausiai ganėtinai ilgas, vienoje pusėje būna dėžutė dažniausiai su XLR

jungtimis (kitaip vadinamais „kanonais“), kartais būna ir Jack jungčių. 15Daugiagyslis kabelis, turintis savyje nuo keleto iki keliolikos kitų laidų. Visi esantys laidai, o jų gali

būti keturi, šešiolika ir dar daugiau, apvilkti į vieną apvalkalą. Taip išvengiama betvarkės.

D

30


nenukentėtų kokybė, reikia jungti stiprintuvą (pavyzdžiui, DI-box). Simetriniai kabeliai gali

būti ilgesni už koaksialinius ir mažiau fonuos. Tačiau tai irgi negali tęstis iki begalybės. Tokie

laidai gali tęstis 100 metrų ir daugiau. Atminkite, kad kuo plonesnis kabelis tuo jis blogesnis.

Audio panelės

Pagaminta namuose

Yra gaminamų ir specialių dėžučių

Gamyklinės

Di-box

31


Eksperimentai parodė, kad nuo stiprintuvo iki kolonėlių, laidai turi būti ne ilgesni kaip trys metrai,

kitaip kokybė suprastėja.

32


DINAMINIAI PROCESORIAI

radžioje šitų įrenginių gal ir nelabai reikia, tačiau žinoti apie juos bus ne

pro šalį, kadangi jie naudojami garso įrašų studijose. Dinaminiai

procesoriai reguliuoja garsą, kuris eina pro juos. Sakykime įrašinėjate

vokalą ir iš karto jungiate kompresorių, kad garsas patektų į kompiuterį jau kompresuotas.

Taigi, pirmiausia signalas patenka į kompresorių, o tik po to į pultą/garso kortą/keitiklius ir

t.t.

Dinaminiai procesoriai naudojami įvairiai: kontroliuoti signalą einanti į mikserį

ar rašytuvą, sureguliuoti lygius, optimizuoti pabaigtų stereo takelių lygius masteringe,

reguliuoti efektų lygius suvedime ir pan. Dinaminiai procesoriai skirstomi į tris tipus:

kompresoriai/limiteriai, geitai ir ekspanderiai.

Kompresorius išlaiko išėjimo signalą santykinai pastovų. Sakykime vokalo

dinamika yra nepastovi, vienur garsiau dainuojama, kitur labai tyliai, kompresorius šiuos

signalus palygina, kad nelabai išsiskirtų. Taip pat jis apsaugo signalą nuo perkrovos (peaks).

Kompresoriai naudojami ir garso signalo spalvai keisti. Kompresoriaus darbą galima

prilyginti lygio reguliatoriaus automatiniam valdymui – jei signalas garsėja, reguliatorius

labiau uždaromas, o kai garsumas tampa normalus, reguliatorius sugrąžinamas į ankstesnę

padėtį. Kompresoriaus veikimo principas tai signalo dinaminio diapazono valdymo procesas.

Limiteriai dažniausiai naudojami tam, kad nebūtų signalo perkrovos,

neiškraipytų signalo.

Geitai reikalingi, paprastai pasakius, pašalinti nereikalingus, neaiškius garsus.

Sakykime, kaip pavyzdys solinio būgno (snare drum) įrašas. Mikrofonas pagauna ne tik

solinio būgno garsą, bet ir tylų, neaiškų kito būgno garso signalą. Ir norint, kad jo nesigirdėtų,

ar mažai girdėtųsi, naudojamas geitas. Naudojant per daug geito, galimas signalo

iškraipymas, nenatūralus skambesys. Jis dirba analogiškai limiteriui, tik atvirkščiai – jis

slopina visus signalus, kurių lygis mažesnis už slenkstinį. Pagrindinė geito paskirtis – garso

šaltinio triukšmų slopinimas pauzių metu.

Ekspanderis – tai kompresavimas atvirkščiai, tai yra jis dinaminio diapazono

nesuspaudžia, o jį išplečia. Šio procesoriaus veikimas panašus į geito ir naudojamas

analogiškiems tikslams – triukšmo slopinimui pauzių metu.

Taip paprastai apie dinaminius procesorius. Reikia pasakyti, kad tiek limiteris,

tiek ir kiti dinaminiai procesoriai naudojami ne tik studijose, tačiau ir gyvuose

pasirodymuose.

P

33


STIPRINTUVAI

agrindinė stiprintuvų funkcija yra sustiprinti silpną linijos signalą. Dauguma garso

inžinierių naudoja išorinius stiprintuvus, kadangi juos gali pasirinkti pagal

charakteristikas. Negalvokite, kad studijose reikalingi stiprintuvai tik tam, kad pasyvios

(be stiprintuvo) kolonėlės galėtų veikti. Garso įrašų studijose naudojami ir kiti stiprintuvai,

pavyzdžiui, ausinių stiprintuvai, mikrofonų stiprintuvai (kurie gali būti trijų tipų: lempiniai,

tranzistoriniai, hibridai) ir t.t. Vėl gi, kokį stiprintuvą įsigyti sunku patarti, tai priklauso nuo to,

kokį signalą stiprinsite ir koks skambesys reikalingas, kokio pastiprinimo galingumo reikia, ar

su tonų kontrole, ekvalaizeriais, efektais, audio šaltiniu CD grotuvams, įrašytuvams ir t.t.

Būtinai reikia rinktis stiprintuvą, kurio triukšmingumas labai žemas. Atminkite, jog

galingesnis stiprintuvas nėra geresnis, jis tik galingesnis.

Dažniausiai namų garso įrašų studijose naudojami mikrofoniniai stiprintuvai. Jų

būna kelios rūšys: lempiniai, tranzistoriniai, hibridai. Tranzistoriniai yra vieni pigiausių.

Lempiniai stiprintuvai yra brangesni, tačiau jų kokybė geresnė. Jie gražiai nuspalvina garsą ir

padaro priimtinesnį žmogaus ausiai. Stiprintuvo lempos, esančios viduje, dėvisi, todėl jas

reikia kartas nuo karto keisti. Hibridiniuose dažniausiai būna viena lemputė, o toliau eina

tranzistoriai. Negalima tiesiogiai teigti, kad vienos ar kitos rūšies stiprintuvai yra geresni ar

blogesni. Tiesiog ir tranzistoriniuose stiprintuvuose galima rasti gražų „atspalvį“.

Reikia akcentuoti, jog dažniausiai išoriniai mikrofoniniai stiprintuvai būna daug

geresni, nei tie, kurie įmontuoti į garso plokštes. Kodėl apie tai prašnekau, visų pirma dėl to,

kad dažniausiai namų įrašų studijose naudojamos išorinės garso plokštės, su įmontuotais

mikrofoniniais stiprintuvais. Kaip minėta ankščiau, stiprintuvų yra įvairiausių, su įvairiomis

funkcijomis. Jums pirmiausia reikia nuspręsti kokio kiekio kanalų stiprinimo reikia, tai yra,

kiek vienu metu bus stiprinama mikrofonų. O toliau jau renkamasi pagal tai, kokių funkcijų

reikia. Ar su limiteriu, su kompresoriumi, lygio indikatoriais ir t.t.

„Klausytojams tikrai nusispjaut, kokį Jūs mikrofono stiprintuvą naudojote įrašinėdamas“ - Craig

Anderton.

Lempiniai stiprintuvai, kad ir kokie jie būtų (tai yra, mikrofonų, ausinių ir kt.),

prideda šiltesnę spalvą. Aišku, tikėtis, kad nusipirkus pigų lempinį stiprintuvą, gausite labai

gerą ir šiltą garsą, neverta. Dauguma giriasi lempiniais daiktais, nors, kaip minėjau ankščiau,

tranzistoriniai daiktai kai kuriais atvejais būna daug geresni ir geriau skambantys nei pigūs

lempiniai. Norint įsigyti stiprintuvą, reikia atsižvelgti į tai ko Jums reikia, kokios galimybės ir

t.t. Pirmiausia siūlyčiau atkreipti dėmesį į įėjimų skaičių, tai yra kiek vienu metu mikrofonų

reikia stiprinti, arba kiek ausinių vienu metu naudosite. Toliau galite atkreipti dėmesį į

priedus, kurie pridėti prie stiprintuvo, tai gali būti limiteriai (nors profesionaliems garso

inžinieriams tai nepatinka), lygio indikatoriai, kompresoriai ir kt.

P

34


Galite atkreipti dėmesį į šiuos ne pačius brangiausius stiprintuvus

mikrofonams: Art Tube Pac, Presonus TubePre. Iš brangesnių: DBX 386-

EU, ART PRO MPA II. Na o iš profesionalių ir tikrai labai gerų galite

pasižiūrėti ir pasiskaityti specifikacijas tokių modelių kaip RME Octamic

XTC, Universal audio 2-610, aišku pastarųjų daiktų manau Jūsų namų

studijoje visai ir nereikia.

Art Tube Pac Presonus TubePre

DBX 386-EU

ART PRO MPA II

RME Octamic XTC Universal audio 2-610

35


MIKSERINIS PULTAS

š esmės, mikserinis pultas namų įrašų studijoje nelabai ir reikalingas, nebent kaip

komutacijos priemonė. Tai įrenginys skirtas didžiosioms įrašų studijoms, ar kitaip

pavadinus – profesionalioms. Mikserinis pultas (Toliau – pultas) labai praverčia tuo

atveju, kai garso plokštė turi mažiau įėjimų nei reikalinga tam tikru atveju. Visus signalus

suvedame į pultą ir iš pulto garsą atiduodame į garso plokštę. Taip pat jis praverčia norint

vienu metu įrašyti keletą instrumentų, ar visą grupę. Įrašinėjant būgnus galima iš karto

nusistatyti kiekvieno būgno tembrą, sureguliuoti įvairius garsus. Taip pat pultas reikalingas ir

tam, kad patogiau būtų galima susitvarkyti su studijoje supančia įranga. Galima perjunginėti

kolonėles, prisijunkti mikrofoną, išvesti tam tikrus signalus į tam tikras vietas ir t.t.

Mikserinių pultų būna labai įvairių. Vieni turi daugiau „kanalų“, kiti efektų, su stiprintuvais ir

be jų, skirtingą stereo ir mono įėjimų skaičių, stiprinimą mikrofonams, vieni skaitmeniniai,

kiti analoginiai ir t.t. Modernūs skaitmeniniai pultai turi automatizaciją. Automatizacija

leidžia įsiminti mikseriniui pultui garso inžinieriaus nustatymus ir kada reikia juos panaudoti.

Pavyzdžiui, nustačius skirtingų takelių garso lygius visame kūrinyje ir juos išsaugojus,

„feideriai“ (lygio reguliavimo rankenėlės) patys automatiškai nusistatinės per visą kūrinį.

Profesionaliose garso įrašų studijose mikserinis pultas yra pagrindinė figūra. Per

jį eina visi signalai. Tokie pultai yra mažo triukšmingumo, geros charakteristikos (Vienas iš

pavyzdžių, kurį įmanoma įsigyti namų įrašų studijoje, tai Tascam MU – 1000). Su tokiais

pultais, rankenėlių pagalba yra suvedinėjami kūriniai.

Tipinis garso įrašų studijos pultas susideda iš šešių pagrindinių dalių, tai: įėjimų

sekcija, išėjimų sekcija, pagalbinio garso grįžimo sekcija, ryšio su įrašo kambariu sekcija,

studijinių kolonėlių sekcija bei matavimo sekcija (metering). Norintys namuose turėti

mikserinį pultą, patarčiau atkreipti dėmesį į tokius gamintojus kaip Yamaha, Souncraft,

Mackie.

Tascam MU – 1000

I

36


KLAVIATŪRA [Midi keyboardas]

as dar galėtų būti reikalinga studijoje pradedančiajam? Manyčiau, vienas

iš reikalingesnių dalykų midi klaviatūra, kuri gali būti naudojama

įvairaus žanro, muzikos stilių kūrimui. Tai begarsis instrumentas,

dažniausiai veikiantis kompiuterio ir jame esančių programų pagrindu. Jis gali imituoti

įvairius instrumentus, garsus. Tai pianino stiliaus skaitmeninė klaviatūra, naudojama MIDI16

signalo siuntimui. Dažniausiai jos būna jungiamos USB jungtimi, todėl lengvai prijungiamos

prie kompiuterio. MIDI klaviatūros būna įvairių dydžių, nuo vienos oktavos iki pilno 88

klavišų ilgio. Midi klaviatūrų būna dviejų rūšių: su USB jungtimi bei su MIDI jungtimi, arba

su abejomis jungtimis. Patogu turėti su USB, kadangi papildomai nereikia MIDI interfeiso

(įrenginio, per kurį jungtųsi MIDI jungtis, nebent Jūsų garso plokštėje yra MIDI įėjimas).

Reikia paminėti, kad ir pačios muzikos kūrimo programos turi klaviatūras ir jomis galima

groti naudojant kompiuterinę pelę arba kompiuterinę klaviatūrą.

Kaip veikia MIDI klaviatūra:

Pirmiausia midi klaviatūra jungiama į USB lizdą. Šiais laikais beveik visos MIDI klaviatūros ar

sintezatoriai turi šią jungtį. Įjungiama muzikos kūrimo programa, kurioje susikuriamas midi arba

instrumentinis takelis. Jūsų muzikos kūrimo programoje įėjimą (input) nustatote Jūsų midi

klaviatūros, o išėjimą (output) – norimą virtualų instrumentą. Jei viskas gerai, jau galite groti... Beje,

VST galite naudoti ir be midi klaviatūros, o „nupaišę“ natas natų redaktoriuje.

Tai tikrai nepakeičiamas dalykas, kuris padės kuriant muziką. Galėsite įrašyti

savo boso takelį, gitaras bei kitus virtualius instrumentus, efektus (VSTi, VST). Aišku,

paminėti virtualūs instrumentai kainuoja tikrai nemažai, tačiau galėsite naudotis „Cubase“ ar

16Apie MIDI jau šnekėjome, todėl neišsiplėsime.

K

37


kitose programose esančiais virtualiais instrumentais, taip pat virtualių instrumentų yra ir

nemokamų.

38


Valdymo pultai, komutavimo sistemos

Priemonė, palengvinanti garso įrašo darbą yra komutatoriai. Tai

komunikacinė sistema skirta susišnekėjimui su įrašo kambaryje esančiu

žmogumi (ar žmonėmis). Nereikia bereikalingai vaikščioti, keisti vietos ir

t.t. Dažniausiai tokie įrenginiai naudojami ne vien tik susišnekėjimui su įrašo kambaryje

esančiu žmogumi, prie tokių įrenginių būna pridėta ir kitų reikalingų funkcijų. Pavyzdžiui,

kolonėlių (studijinių monitorių) kontrolės sistema, garso lygių reguliavimas, studijinių

kolonėlių išjungimas, perjungimas į kitas kolonėles, mono rėžimo įjungimas, ausinių garso

reguliavimas ir t.t. Vienas iš tokių komutatorių, studijinių kolonėlių valdymo įrenginys būtų

Mackie Big Knob, taip pat Behringer Xenyx Control. Šias visas funkcijas gali turėti ir

mikseriniai pultai.

Mackie Big Knob Behringer Xenyx Control

Sujungimo schema iš kurios galite pamatyti, kiek funkcijų gali atlikti šis įrenginys (Mackie Big Knob)

P

39


Yra ir kitų modelių. Pavyzdžiui, pigesni Behringer MON 800

Minimon. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tokių daiktų kokybė nėra

labai gera. Toliau Samson C-Control. Brangesni, jau minėti Mackie

Big Knob, Behringer Xenyx Control 1 USB, taip pat Presonus Monitor

Station.

Behringer MON 800 Minimon Samson C-Control

Presonus Monitor Station

40


Garso įrašų studijų akustinės peripetijos

arso įrašų studijų akustika - tai labai svarbus elementas garso įrašų

studijose, nes be tinkamai sutvarkytų patalpų negalėsite kokybiškai

atlikti savo darbų. Aišku, ne kiekvienas turi galimybę turėti patalpas ir

jas įsirenginėti. O akustika ir šiaip savitas bei platus mokslas, kur reikia tikrai daug specialiųjų

žinių. Tokių specialistų Lietuvoje daug nėra, o jei ir bandysite kreiptis į tokius žmones, tai

tinkamai sutvarkyti patalpą kainuos labai daug. Todėl mūsų darbštieji lietuviai patys atsiraitoja

rankoves ir kimba į darbus. Kaip ir visi, bando ieškoti kur koks aidas nuskambės plodami

rankomis, tam, kad panaikinti atspindžius. Deda kilimus, minkštus baldus, užuolaidas, kurie

sugeria aukštų dažnių virpesių energiją. Kiti uždenginėja kampus „bass trapais“17

, perka

akustinį poroloną ir t.t. Vienas svarbus patarimas: jei turite galimybę rinktis iš dviejų patalpų

studijai, būtinai imkite didesnę patalpą, nes joje daugiau erdvės planavimui, ne tik darbo

vietos, bet ir akustikos.

Bass Trap‘ai (boso spąstai) arba kitaip „žemų dažnių kontrolės prietaisas“ yra

vienas pagrindinių mažų studijų akcentų. Be geros žemų dažnių kontrolės kūrinio suvedimas

gali skambėti „purvinai“, arba gali būti per daug, ar per mažai žemų dažnių. Žemi dažniai turi

„ilgas bangas“ ir didelę energiją kambaryje palyginus su aukštais dažniais. Didžiausias žemų

dažnių slėgis kaupiasi kampuose, kur ir montuojami Bass Trap‘ai.

Bass Trap

Mes nusipirkome keletą plokščių akustinio porolono, kurį dėjome už mikrofono.

Naudojome pasidarytas akustines paneles. Nusipirkome medinių lentelių 5×5 cm, medvilninį

audeklą, kietos akmens vatos 10 cm. Medines lenteles sudėjome, padarėme stačiakampį, į jį

įdėjome vatą ir apvilkome audeklu. Gavosi gražiai ir patalpa pasidarė ne tokia triukšminga.

Mažiau atspindžių nuo sienų.

17Tai akustinės panelės, kurios sugeria žemus dažnius. Akustinis porolonas, kurį perkame

parduotuvėse dažniausiai sugeria aukštus dažnius, na aplankius www.auralex.com, suprasite, jog

priemonių tvarkyti Jūsų patalpai yra tikrai nemažai.

G

http://www.auralex.com/

41


Klausytoją ir mikrofoną veikia ne tik tiesioginiai, nuo atlikėjo sklindantys, bet ir

atsispindėję nuo sienų, lubų, grindų bei daiktų garsai. Garsinė banga, sklisdama nuo garso

šaltinio į visas puses, daug kartų atsispindi. Kiekvieną kartą, susidūrus su kliūtimi, dalis

energijos sugeriama, kita dalis atspindima.

Akustinių panelių gamyba

1. Pasidaromas rėmas

2. Sudedama vata 3. Apvelkama audeklu

Kaip jau buvo minėta ankščiau, dažniausiai Lietuvoje veikiančių garso įrašų

studijų patalpos būda ganėtinai mažos. Todėl išspręsti akustines situacijas ganėtinai sunku.

Garso bangos šokinėja aplink patalpas, nes jame yra daug atspindžių. Mažose patalpose garsas

keliauja labai greitai (apie 340 m/s), todėl reikia susitvarkyti patalpas taip, kad sėdėdamas prie

studijinių kolonėlių girdėtumėte ateinantį tiesiai iš jų, o ne atsimušusį garsą.

Blogiausia įrašų studijai yra lygiagretūs paviršiai. Reikia paminėti, kad

dažniausiai kontrolinis kambarys daromas piltuvo formos. Ten kur sėdi garso inžinierius

patalpa yra siauresnė, o einant atgal ji platėja. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad

kampuose susikaupia daugiausia reverberacijos, todėl tai būtina tvarkyti. Tam specialiai

sukurtą įvairių medžiagų, specialus porolonas ir t.t. Įsirenginėjant patalpas garso įrašų studijai,

nereikia naudoti medžiagų, atspindinčių garsą (pvz.: plytelių grindims, metalinių elementų,

stiklo ir t.t.). Viena geriausių statybinių medžiagų įrenginėjant garso įrašų studiją yra medis,

todėl nebijokite jo naudoti savo įrašų studijos statybai. Didelė klaida, kai žmonės perka daug

42


akustinio porolono ir juo išklijuoja visą patalpą bet kaip. Tada viskas suspaudžiama ir gaunasi

dar blogiau nei netvarkytoje patalpoje. Šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti ir akustinio gipso

kartono, kuris jau naudojamas įvairiose garso įrašų studijose bei naktiniuose klubuose ir blogų

atsiliepimų apie jį neteko girdėti (jį naudoja LRT studija, radijo stotis M1 ir kt.). Tačiau tai yra

išties brangus malonumas, nors, jei patalpos nėra didelės, tai gali išspręsti patalpos akustikos

klausimus. Minėtam gipso kartonui reikalingas ir specialus montavimas, jis turi būti

tvirtinamas prie akustinių profilių. Dažant tokias paneles reikia saugoti membraną, tai yra

plėvelę, kuri yra už specialiai suformuotų skylių, kadangi uždažius bus prarandamas gipso

kartono efektyvumas. Vien tik sumontuotas gipso kartonas nepadės sutvarkyti patalpos, prieš

dedant minėtą medžiagą, taip pat reikia dėti vatos, ją suspaudžiant, taip pat pridėti vatos tarp

profilių, kad jie nebarškėtų.

Pavyzdys kaip gali atrodyti kontrolinis kambarys. Kaip matote kambarys išplatėja į vieną galą.

Akustinis gipso kartonas

Dauguma žmonių sienas izoliuoja akmens vata, padaro taip, kad nebebūtų jokio

atspindžio, garsas yra sugeriamas, kaip jau minėjau ankščiau, tai „miręs“ kambarys. Gaila, kad

dauguma žmonių tai įsivaizduoja, kaip akustiškai tvarkingą aplinką. Tokia aplinka gal ir gerai

repeticijoms, kad garsas netrukdytų kaimynams ir toli nesklistų, tačiau įrašams nelabai

tinkamas. Tokiu atveju geriau naudoti paprastą kambarį nei kažką tokio „mirusio“. Naudokite

43


stambias užuolaidas, (kabinkite maždaug 30 mm nuo sienos). Labai tinkamos tokios, kurios

naudojamos užsklaidai teatruose, nes jos būna labai storos.

„Medis yra viena mėgstamiausia medžiagų, kai kalbama apie garso įrašų studijos statybą“ – Rod

Gervais (muzikantas, audio inžinierius, akustikos specialistas).

Pasigaminti akustines paneles (wall panel), kaip minėjau ankščiau, kurios sugers

tam tikrus dažnius, daug nekainuos, o išdėsčius vienodais tarpais kambaryje gausis

pakankamai optimalus akustinis sprendimas. Padarytas paneles būtinai pakabinkite sau už

nugaros. Taip pat galite pakabinti paneles virš galvos, taip eliminuosite aidą, sklindantį nuo

lubų. Jūsų pasidarytų panelių pakabinimas irgi yra labai svarbus. Patartina atitraukti panelę

nuo sienos bent jau 2-3 cm. Jei yra galimybė, įsigykite tokias paneles, kurių sugertis yra lygi,

tai yra gamintojai padaro taip, kad sugertų tiek aukštus, tiek ir žemus dažnius. Tokios panelės

dažniausiai būna didelės (apie 120 cm – 240 cm).

Geriausias variantas, tai „kambarys kambaryje“. Kai patalpoje, kurioje yra

studija, palei sienas padaromas tarpas ir statoma kita siena, dedamas medinis karkasas,

tarpuose vata ar kita akustinė medžiaga. Kartais studijose minėti tarpai užpildomi degintu

smėliu (degintas smėlis tam, kad nepelytų), kadangi per smėlį nepersiduoda vibracija.

Nepamirškite, kad nei viena detalė neturi judėti, vibruoti - viskas turi būti tvirta. Naudokite

gumą, kuri amortizuoja ir neleidžia sklisti pašaliniams garsams. Pavyzdžiui, tarp grindų ir

medinio karkaso būtinai reikėtų dėti gumą, tvirtinant visus varžtus, veržles, medsraigčius ir t.t.

vietoj įprastinės metalinės po veržlės naudoti gumą, kad jų metalinis paviršius nesiliestų su

tvirtinamuoju paviršiumi. Tvirtai pritvirtinkite ir vatą, kurią dedate. Jei projektuojate atskirai

įrašo bei kontrolinį kambarius, svarbu, kad kiekvienas plyšelis būtų užkimštas, izoliuotas. Net

ir mažas tarpelis sudarys galimybę prasiveržti garsui.

Atminkite, ten kur praeina oras – ten praeina ir garsas.

Durys tarp šių kambarių taip pat turi būti izoliuojamos, dedamos gumos ant durų

kraštų, staktų, kad užsidarius neliktų tarpų. Norint dar mažiau triukšmų, galite statyti dvejas

duris. Atminkite, kad stiklo vata yra daug geriau nei akmens vata, jos sugerties dažnuminė

charakteristika yra geresnė, tačiau ir kaina jos didesnė. Seniau stiklo vata buvo pavojinga,

griauždavo, kildavo labai „aštrios“ dulkės, tačiau šiais laikais jos modifikacija ir pagaminimo

būdas visai kitoks.

Kaip matote kontrolinis kambarys padarytas „Kambarys kambaryje“ metodu.

44


Jei esate vokalistas, ar įrašinėjate vokalą, manyčiau, jog geriausias variantas

pasidaryti mikrofonui dėžutę, arba aplink jį klijuoti akustinį poroloną. Taip išvengsite

atspindžių. Seniau žmonės mikrofoną talpindavo kiaušinių dėžutėse, tai jiems atstodavo

vokalo įrašo kabiną. Taip pat galima įrašinėti drabužių spintoje. Pigus ir geras variantas. Na,

variantų galybė, reikia tik netingėti, bandyti, klausyti.

Jei galite turėti atskiras patalpas įrašui bei kontroliniam kambariui, nepamirškite

atkreipti dėmesio ir į langą, kuris jungia minėtus kambarius. Aišku, šis langas nėra būtinas,

tačiau norint palaikyti ryšį su atlikėju, matyti, kokias klaidas jis daro stovėdamas prie

mikrofono ar kt. Jis ne tik turi būti gerai izoliuotas, tačiau reikia jį nors šiek tiek paversti, kad

garsas atsimušęs nesklistų tiesiai. Kad tiesioginis atsimušęs garsas nepasiektų mikrofono, o

būtų išsklaidytas prieš tai. Tai yra, jei stiklą pakreipsite taip, kad jo apatinė dalis bus labiau

išsikišusi nei viršutinė, stiklas garsą atspindės į viršų ir atvirkščiai. Todėl tose vietose, kur

atspindimas garsas turi būti medžiagos, kurios sugeria garsą. Žinoma yra visokiausių variantų,

kokiais būdais dėti stiklą, kaip jį pakreipti ir kiek tų stiklų dėti. Vis dėl to, dažniausiai dedami

du pakreipti stiklai.

Galimas ir kitas variantas, dabar labai dažnai garso įrašų studijose naudojamos,

pačios paprasčiausios internetinės kameros, tačiau tam jau reikėtų ir atskiro vaizduoklio bei

netgi atskiro kompiuterio. Tame pačiame kompiuteryje naudoti šią sistemą būtų tikrai

nelogiška dėl resursų sąnaudos bei destabilizavimo įrašų sistemos.

Pradžioje Jūsų garso rašymo

kambarį gali pakeisti toks daiktas,

kuris tikrai veiksmingas

ir kurį tikrai rasite Lietuvos muzikos prekių parduotuvėse.

Vieno stiklo pakreipimo pavyzdys. Dviejų stiklų pakreipimo pavyzdys

45


Darantis patiems pastarąjį langą, reikėtų atkreipti dėmesį į sandarumą.

Pirmiausia pasidaromas rėmas, vietos kur remsis stiklai. Tas vietas kur remsis stiklai būtų

puiku aptraukti medžiaga, taip pat lietimosi taškus apvesti guma. Kiti daro dar paprasčiau,

užsisako du vienodus plastikinius langus, sienos ertmėje skirtoje langui, suformuoja stiklų

prigludimo vietas.

Labai patogų variantą siūlo „Auralex“ kompanija. Jūs galite nusiųsti gamintojui

savo kambario duomenis, kurioje bus Jūsų įrašų studija ir per penkias dienas Jie atsakys į

užklausimą, kuriame bus Jūsų kambarys pavaizduotas vizualiai bei pasiūlyta auralex produktų,

jų išdėstymo vietos patalpoje, kuriais galėsite įsirengti savo garso įrašų studija. Visa tai galite

rasti aplankę šią nuorodą http://www.auralexelite.com/resource_center/room_analysis.asp.

*** Dar vienas svarbus dalykas įrenginėjant patalpas, jų ventiliacija. Pradedami įsirenginėti patalpas to

nepamirškite ir iš karto apie tai pagalvokite. Oras kažkokiu būdu turi ventiliuotis. Jei yra galimybė tai

bent jau išveskite gofrą (kitais žodžiai pavadinus didelė žarna, kuri naudojama gartraukiams

virtuvėje) iš savo patalpų į lauką ir jei yra galimybė įdėkite ventiliatorių. Bent jau šiek tiek

atšviežinsite orą, kas sudarys sąlygas dirbti komfortabiliau. Be to, gali išgelbėti patalpas nuo drėgmės

bei pelėjimo.

http://www.auralexelite.com/resource_center/room_analysis.asp

46


ĮRAŠAS

ĮVADAS

arso įrašymo funkcija palyginti nėra labai sena. Pirmieji garsą pabandė įrašyti

Thomas Edison‘as bei Emile Berliner (1870 m.). 1898 m. tai įgavo pagreitį. Jau 1977

m. pirmasis komercinis garso įrašymo įrenginys pasirodė parduotuvėse. Tai buvo

Sony PCM-1 procesorius. 1980 m. jau buvo galima įsigyti nelabai daug kainuojančių

konverterių ir savo personaliniams kompiuteriams. Būtent taip prasidėjo nauja era

kompiuteriniai muzikai.

Sony PCM-1 procesorius

Dauguma apie garso įrašą nesuprantančių žmonių negalvoja apie tai, kad garso

signalą (įrašinėjamą) reikia paimti ypač švarų ir be pašalinių „šiukšlių“, gerai skambantį.

Girdėjau daug tokių klausimų iš aplinkinių: - Kam reikia labai jau stengtis paimti garsą, jei

vėliau vis tiek bus naudojami efektai, garsas perdirbamas? Visų pirma nuo to, kokį jūs

turėsite pirminį signalą, tokią viso kūrinio kokybę ir turėsite. Iš karto įrašius gitarą ir uždėjus

efektą Jūs nepajusite didelio skirtumo, tačiau suvedime (suvedinėjant kūrinį) visas blogas

skambėsys maišys pasiekti maksimalią kokybę. Kuo kokybiškiau, geriau, profesionaliau, be

jokių pašalinių triukšmų, tinkamai sustatytais ir naudojamais mikrofonais paimsite garso

signalą, tuo kūrinys bus profesionalesnis bei kokybiškesnis. Atminkite, kad ir be suvedimo

kūrinys turi skambėti gražiai. Suvedimas tai jau dailinimas, spalvinimas ir pan. Atminkite,

kad kiekvienas uždėtas efektas garso gadinimas, jo iškraipymas.

„Daryti įrašą tai kaip gaminti dešrą, rezultatas gaunasi skanus, tačiau Jūs nenorite matyti kaip tai

gaminama“ – BONO.

G

47


Aišku, kokybiškas ir geras garsas visų pirma priklauso nuo paties atlikėjo bei jo

instrumento (tai yra apie 50 procentų). Todėl pirmas dalykas, į kurį turite atkreipti dėmesį yra

atlikėjas ir kaip jis sugeba valdyti instrumentą (vokalą, muzikos instrumentus ir t.t.). Kitas

labai svarbus dalykas - kambario charakteristikos (tai yra apie 20 procentų), mikrofonų

pastatymo vietos (apie 20 procentų) ir tinkamo mikrofono parinkimas (apie 10 procentų).

Išpildžius šiuos reikalavimus turėtumėte gauti puikų garsą. Jei garsas, kurį girdite nėra geras,

pamėginkite pakeisti mikrofono poziciją, pakeiskite kambario vietą, mikrofoną, gal

mikrofono stiprintuvą. O geriausia yra viską pamėginti daryti kitą dieną.

Žinoma, iš pradžių labai sunku suvokti, kas tai yra geras garsas. Tiesiog reikia

daug klausytis įvairios muzikos, mėginti padaryti taip, kaip girdėtą įraše, konsultuotis su tais

žmonėmis, kurie supranta garso įrašymo subtilybes.

Norint paimti tinkamą signalą, reikia turėti daug specialiųjų žinių ir žinoma

talento. Vienas iš pagrindinių dalykų - mikrofonų išdėstymas. Mikrofono pastatymo pozicija

negali būti nurodoma/nustatoma, ją reikia rasti.

Labai įdomus įrašas vyko su grupės Nirvana vokalistu Kurt Cobain įrašinėjant kūrinį „Something in the

way“. Curt Cobain niekaip negalėjo įrašyti savo partijos. Išėjęs iš įrašo kambario pasiėmė gitarą ir

pradėjo groti bei dainuoti. Garso inžinieriui tai pasirodė labai gražu ir jis atnešė mikrofonus ir įrašė

tai, ką jis darė. Vėliau įrašas buvo koreguotas įrašas, pridėti kiti instrumentai. Štai kokiais būdais

kartais gaminami pasauliniai hitai.

Įrašinėdami nepamirškite Metronomo18

. Su juo išspręsite daugybę problemų.

Metronomas tam ir sukurtas, kad muzika skambėtų geriau bei gražiau. Jis padės pataikyti į

taktą ir „neišsimušti“ iš ritmo. Metronomo pagalba taktiškai galite kiekvieną instrumentą

surašyti atskirai ir sudėjus visus takelius galėsite juos jungti, ir viskas skambės tiksliai, nes

visi takeliai, visi instrumentai bus sugroti ritmiškai, pagal vieną tempą. Sunku įsivaizduoti,

kad būgnai būtų įrašinėjami be metronomo, tai tikriausiai būtų didžiausia garso inžinieriaus

klaida. Na nebent to reikalauja specifinė situacija (pavyzdžiui, įrašinėjama kapela).

Metronomo signalas perduodamas įrašinėjančiam žmogui į ausines, nustačius jo tempą, pagal

kurį jis įrašo savo instrumentą. Metronomas būna visose muzikos kūrimo programose, jo

signalą galima keisti įvairiais būdais. Taip pat ir atskirų metronomų, kurie naudojami

koncertų, repeticijų metu. Tai dažniausiai būna nedidelis įrenginys ir atlikėjai, nusistatę tempą

ar susiprogramavę kūrinius, girdi tai ausinėse, kolonėlėse ar metronome įmontuotu garso

šaltiniu.

Šiame skyriuje užsiminsime apie pagrindinių instrumentų įrašymo subtilybes:

vokalo (tai irgi instrumentas), gitarų bei būgnų. Tai, manau, yra patys pagrindiniai

instrumentai, kuriuos dažniausiai žmonės naudoja. Bei trumpai apžvelgsime kitų instrumentų

įrašus. Nematau reikalo išsamiai aprašinėti kiekvieno instrumento įrašymo subtilybes, nes

pabandę įrašinėti gitaras, būgnus, eksperimento pagalba galėsite įrašyti ir kitus instrumentus.

Tai vėlgi priklauso nuo grojančiojo, mikrofonų išdėstymo, mikrofonų parinkimo ir patalpos.

Konkrečiai kažką nurodinėti nėra pagrindo, nes kiekvienas instrumento įrašas yra unikalus.

18

Tai prietaisas muzikinių kūrinių atlikimo tempui nustatyti.

48


„Per daug įrašų šiais laikais skamba vienodai, dėl to, kad kiekvienas naudoja tą pačią įrangą“ –

suvedimo ikona Jack Joseph Puig.

49


VOKALO ĮRAŠAS

Apie įrašymo subtilybes būtų galima šnekėti labai daug, tačiau norėčiau

apžvelgti trumpai, kaip tai daroma. Pirmiausia pakalbėsime apie vokalo įrašą.

Visų pirmą, nedainuokite atsisėdę (nors tai irgi ne taisyklė), kadangi Jūsų

diafragma kompresuojama (suspaudžiama). Negalėsite pilnai kvėpuoti ir atliki kūrinio.

Nelaikykite rankų ant krūtinės, nebent stebite, kaip juda Jūsų diafragma. Mikrofoną reikėtų

statyti truputį aukščiau nei burnos lygis. Be abejo atsuktas reikiama kryptimi. Atrodo

juokingai skamba, tačiau neperskaičius mikrofono instrukcijos galima nukreipti netinkama

kryptimi. Svarbu vienu metu įrašyti visą numatomą pagrindinį vokalą, kadangi atidėjus tai

vėlesniam laikui, nebeišgausite reikiamos tonacijos, nesilaikysite tokio atstumo, kaip

įrašinėdami prieš tai, o gal susirgsite ir kt. Nesupraskite klaidingai žodžių „vienu metu įrašyti

visą numatomą pagrindinį vokalą...“, tai nereiškia, jog turite be pauzių įrašyti visą kūrinio

vokalinę dalį. Tai būtų nerealu. Norėta pasakyti, kad jei jau esate įrašo kambaryje, tai turite

jame užsidaryti iki tol, kol bus įrašytas planuojamas pagrindinis vokalas. Su pritariamaisiais

vokalais galite ir palaukti, o gal juos atliks visai kitas asmuo.

Mikrofoną statykite 10-15 cm atstumu nuo jūsų, tačiau tai vėlgi priklauso nuo

balso, kūrinio atlikimo, taip pat ir nuo mikrofono specifikacijų. Nors mikrofono jautrumą

dažnai ir galima reguliuoti, tačiau kartais to nepakanka, reikia skirti dėmesio ir vokalisto

atstumo nuo mikrofono nustatymui. Reikia eksperimentuoti, bandyti, klausyti kaip geriausiai

gaunasi ir kas Jums ir kūriniui labiausiai tinka. Aišku, dar priklauso nuo to, kokį mikrofoną

turite, kokios jo charakteristikos ir ką rekomenduoja gamintojas.

Turint geras finansines galimybes ar galimybę naudotis įvairiais mikrofonais,

galite rasti mikrofoną, kuris tinka būtent Jums ar Jūsų vokalistui. Skirtingai nuo gitarų, būgnų

ar kitų instrumentų, kiekvieno žmogaus balsas yra individualus ir tai yra sudėtingiausias

„instrumentas“, turintis galybę variacijų. Brangiausias ir labiausiai išliaupsintas mikrofonas

studijoje gali neduoti geriausio skambesio vokalui. Kaip jau buvo minėta ankščiau, Bono iš

grupės U2 savo vokalo įrašams naudoja Shure SM58 mikrofoną, kuris sąlyginai nėra brangus.

Kaip žinia, įrašinėjant vokalą studijose vokalistas užsideda ausines. Yra žmonių,

kurie niekaip negali priprasti prie tos erdvės, kurioje atsiduria užsidėjus ausines. Todėl

vokalistui galima pasiūlyti nusiimti vieną pusę ausinių, tačiau tai vėl gali sukelti tam tikrų

nepatogumų, nes nuo nuimtos ausinės pusės sklis garsas, kuris sukomplikuos garso kokybę.

Yra specialių vienos dalies ausinių, tačiau jos tikrai nėra praktiškos, todėl rekomenduočiau

visados ausines laikyti uždėtas ir įrašo metu jų nenusiiminėti. Yra dar vienas būdas, kai

atlikėjas gali nedėvėti ausinių, tai yra, jam galima iš kiekvienos pusės (kairės ir dešinės)

pastatyti po garso kolonėlę, tačiau triukšmus visgi pagaus mikrofonas (nors jis bus ir

vienkryptis/kardiodė) daugiau nei sklindantis garsas iš ausinių.

50


Įrašinėjimas be ausinių Vienos pusės ausinės

Vėl gi, daug kas priklauso nuo paties atlikėjo. Vieniems reikia, kad save girdėtų

ausinėse, taip jie save atskleidžia, kitiems maišo, kai girdi savo vokalą, treti nori girdėti

daugiau bosinės gitaros ar būgnų ir t.t. Kartais reikia vokalo takeliui uždėti reverberio ar kito

efekto, kad atlikėjas jaustųsi patogiai ir komfortabiliai, tai daroma ir tada, kai patalpa yra

nesutvarkyta akustiškai.

Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie pritariamuosius vokalus19

. Jei yra

galimybė, pritariamiesiems vokalams naudokite kitą mikrofoną, o ypač kai kūrinyje

pritariamasis vokalistas yra tas pats atlikėjas.

Galima labai įdomiu būdu išgauti labai puikų pritariamąjį vokalą. Įrašykite savo vokalą, paleiskite jį

per studijines kolonėles ir tą garsą vėl įrašykite. Aišku prieš tai paieškokite tinkamos vietos

mikrofonui. Gausite tikrai įdomų eksperimentą.

Norint priversti vokalistą dainuoti garsiau ar agresyviau, pritildykite jo vokalą arba pagarsinkite

pritariamąjį ar kitus vokalus. O norint gauti švelnesnį, minkštesnį vokalą, padarykite viską atvirkščiai.

19

Kitaip - backing vocalist ar backing Singer. Tai dainininkas, kuris padeda pagrindiniam vokalistui išpildyti

vokalinę harmoniją. Tai gali būti keletas vokalistų. Taip pat pats vokalistas gali įrašinėti savo kūriniui

pritariamuosius vokalus.

51


AKUSTINĖS GITAROS ĮRAŠAS

ei jau užsiminėme apie vokalo įrašą, apibūdinsime ir vieną iš pagrindinių

instrumentų, tokių kaip akustinės gitaros, elektrinės gitaros įrašą. Jas galima

gana kokybiškai įrašyti mažo biudžeto garso įrašo studijose.

Pirmas dalykas, kurį turi padaryti žmogus, įrašinėdamas gitarą, tai pasikeisti

stygas. Aišku tai neliečia tų žmonių, kurie daro demonstracinius įrašus. Tai tikriausiai pirmas

žingsnis link kokybiško įrašo. Stygas aišku reikėtų keisti ne prieš pat įrašą, o prieš dieną, kad

stygos, kaip sakoma, „susigulėtų“ ir nekeltų bereikalingų triukšmų. Aišku su naujomis

stygomis reikėtų šiek tiek pagroti, jas „apšildyti“. Kitas labai svarbus dalykas, tai stygų bei

pačios gitaros suderinimas.

Mėginkite gauti Jums reikiamą garsą naudojant vieną mikrofoną. Tai aišku gali

užimti labai daug laiko, tačiau nereikia galvoti, kad naudojant du ar daugiau mikrofonų viskas

vyks daug greičiau.

Patarimas. Visada įrašykite dar papildomai po vieną takelį. Tai gali praversti dėl kelių dalykų:

pradiniame variante neišgirsite kažkokių klaidų, signalas išsikraipys ar dar kitos bėdos, todėl galėsite

panaudoti įrašą, kuris įrašytas dar kartą. Taip pat dvigubas takelis (angliškai double track), o ypač

gitaros, pravers suvedinėjant kūrinį.

Geriausia jei įrašinėdami gitarą nenaudotumėte jokių garso apdirbimų, tai yra

reverberacijos ar Delay, nebent to reikalauja specifinė situacija. Tačiau geriausias būdas

panaudoti šiuos efektus suvedinėjimo metu. Visų pirma tai geriausia dėl to, kad suvedinėjant

kūrinį gali būti per daug mano minėtų efektų, todėl partijas gali tekti perrašyti. Na o jei

nusprendėte įraše naudoti minėtus efektus, pasistenkite įrašyti vieną dublį be efektų, taip

apsisaugodami ateityje.

Taip pat galite užtildyti tas stygas, kurių nenaudojate. Kartais grojant

užkabinamos stygos, kurios nenaudojamos, jos rezonuoja, taip sugadina kūrinio partiją.

Galima dviem būdais užtildyti tas stygas: užklijuoti lipnia juosta, arba kitas metodas, padėti

porolono gabaliukus po nenaudojama styga.

Kai įrašinėjate akustinę gitarą, negalvokite, kad geriausias skambesys išeina iš

rezonansinės kiaurymės, tai didžiausia naujokų klaida. Garsas sklinda iš įvairių gitaros dalių.

Iš rezonansinės kiaurymės išeina patys žemiausi dažniai.

Akustinės gitaros įrašymas kiek paprastesnis, tačiau irgi reikia įgūdžių,

patyrimo. Svarbiausia šiuo atveju - gitaristas bei mikrofonas ir jo pastatymo vieta. Tam

specialiai gaminami instrumentiniai mikrofonai, kurie pritaikyti instrumentų įrašymui. Tačiau

nevenkite eksperimentuoti, išmėginti keletą mikrofonų, klausykite kaip jie skamba, gal

mikrofonas vokalui bus tai, ko Jums ir reikėjo. Nemėginkite daryti taip, kaip nurodoma

daugumos inžinierių. Bandykite eksperimentuoti, kad Jūsų įrašas kažkuo išsiskirtų. Dauguma

įrašų padaromi taip, kad įgudęs garso inžinierius atskiria su kokiais mikrofonais tai padaryta ir

kokia technika naudota.

Įrašinėjant akustinę gitarą patartina naudoti du ir daugiau mikrofonus, pastačius

juos skirtingose vietose. Galėsite žaisti su keliais takeliais, kas pridės žavesio Jūsų kūriniui. Jei

J

52


naudojate vieną mikrofoną, jį statykite ties rezonansine kiauryme20

(visi tikriausiai žinome,

kad iš jos išskiriamas didžiausias Jūsų sukeltas garsas), apie 15-40 cm atstumu. Atstumas

priklauso nuo atliekamo kūrinio, norų, mikrofono charakteristikų ir t.t. Viena smulkmenėlė, jei

pastatysite mikrofoną per arti, prarasite garsą, sklindantį iš kitų gitaros dalių. Taip pat

nepersistenkite prikišti mikrofono labai arti rezonancinės kiaurybės, nes tada galite gauti labai

duslų ar tiesiog „boomy“ garsą. Galite tą patį mikrofoną statyti į kitą vietą (pavyzdžiui, ties

viršutiniu slenkstuku - gitaros grifo viršus) ir iš naujo sugroti kūrinį, paskui dar į kitą vietą,

taip gausite tris takelius, su kuriais galėsite paeksperimentuoti. Kitas akustinės gitaros įrašymo

būdas, naudoti nuemėjus (garso nuemėjus), tačiau nuo to garsas prastėja, mažiau gyvos ir

gražiai skambančios akustinės gitaros. Akustinės gitaros su garso nuemėjais, daugiausiai

naudojamos koncertų metu, bet ne įrašams.

Įrašas ties rezonancine kiauryme Garso įrašymas naudojant kelis mikrofonus

Jei turite daug mikrofonų, laiko, noro eksperimentuoti, galite pristatyti

mikrofonus prie įvairių gitaros dalių, taip daugiau laisvės eksperimentuojant su įrašu.

Labiausiai tinkantys mikrofonai artimam gitaros įrašui galėtų būti

kondensatoriniai kardioidė su maža diafragma. Jums galėtų padėti tokie brangūs mikrofonai,

kaip AKG C480B arba Neumann KM184, šiek tiek pigesni Shure SM81, AKG C1000S,

RODE NT1, Oktava MC012 ir t.t. Tačiau jei biudžetas minimalus, tiesiog eksperimentuokite

su tais mikrofonais, kuriuos turite. Nesvarbu, jis dinaminis ar kondensatorinis. Tačiau

atminkite, jog kondesatorinis mikrofonas yra žymiai geriau, kadangi jų geresnė aukštų dažnių

reprodukcija, ar kitaip – atkūrimas, taip pat garsų detalumas, kas labai reikalinga įrašinėjant

akustinius instrumentus.

Jums patiems reikia pasirinkti pagal turimas galimybes kaip įrašinėsite akustinę

gitarą. Ar tai bus vienu mikrofonu, ar dviem ir daugiau, ar stereo būdu (apie tai daug

nekalbėsime, tiesiog reikia užsiminti, kad toks būdas yra ir jam įgyvendinti reikalingi tokie

patys, vienodų charakteristikų mikrofonai. Mikrofonų išdėstymo būdai gali būti įvairūs). Jūs

turite dvi ausis, todėl įrašinėjant dviem mikrofonais skambės daug natūraliau.

20Rezonansinė kiaurymė – gitaros viduryje esanti skylė.

53


Stereo įrašui mikrofonų išdėstymas gali būti toks:

54


Labai įdomus skambesys gaunamas, kai dinaminis mikrofonas pastatomas netoli

rezonansinės kiaurymės (bet ne prie pat kiaurymės), o kondensatorinis mikrofonas pastatomas

virš grojančio žmogaus. Jūs gausite du skirtingus skambesius, kuriuos vėliau galėsite

modeliuoti savo suvedime.

Vėlgi, nėra vieno paprasto recepto, kaip tai daryti, tačiau svarbiausia išgirsti tą

garsą ir jį įrašyti. Vieną dalyką atsiminkite, kad svarbiausia yra ne mikrofonų pastatymo vietos

(žinoma tai labai svarbu), o gitaristo pirštai. Galite statyti mikrofonus kaip norite ir nieko doro

negausite, jei gitaristas bus nevykęs.

Geras muzikantas + gera akustika + geras mikrofonas + gera pastatymo vieta = geras garsas.

55


ELEKTRINĖS GITAROS ĮRAŠAS

alime trumpai apžvelgti elektrinės gitaros įrašymo pagrindinius

principus. Iš esmės technika nesiskiria nuo akustinės gitaros įrašo, tačiau

mes mikrofoną statome ne prie gitaros, o prie gitaros kolonėlės ar kito

gitaros garso išėjimo šaltinio. Kas yra gitaros kolonėlė, kaip tai veikia, ir kaip jungiama

nekalbėsime, nes grojantys gitara tikrai žino tuos dalykus, todėl tokių nuorodų šioje knygoje

nereikia.

Mikrofono (-ų) išdėstymas. Tai vėl priklauso nuo Jūsų norų, ką norite išgauti,

kokio skambesio reikia. Tačiau vis tiek turite paimti kuo švaresnį, skambantį ir gerą garso

signalą. Ir vėl turite eksperimentuoti, žiūrėti, kokia mikrofono pastatymo vieta yra

tinkamiausia. Mikrofonas statomas 5-30 cm atstumu, arba net prie pat garso išėjimo šaltinio,

tai priklauso nuo mikrofono tipo, garso išėjimo šaltinio, kokio garso norite ir kitų niuansų.

Nepatartina mikrofono statyti nukreipto tiesiai į garsiakalbį.

Tikriausiai pigiausias kokybės atžvilgiu mikrofonas tai Shure SM57. Tai

vienintelis mikrofonas naudojamas tokį ilgą laiką nuo jo sukūrimo dienos ir niekaip

neužleidžia savo pozicijų kitiems tokio tipo mikrofonams. Juos naudoja ir profesionalios garso

įrašų studijos. Shure SM 57 tikriausiai vienas populiariausių mikrofonų pasaulyje. Jis gali būti

naudojamas ir gyviems pasirodymams, ir įrašams tiek vokalui, tiek instrumentams. Neveltui

šis mikrofonas nuo 1965 m. įsilaikė iki šiol ir yra vertinamas profesionalių garso inžinierių.

Taipogi, labai puiku, jei turite galimybę įrašinėti elektrinę gitarą su keliais mikrofonais.

Klasikinis elektrinės gitaros įrašinėjimo būdas: Jūs galite statyti savo SM57 2-3 centimetrai nuo

garsiakalbio (nuo tos vietos, kuri geriausiai skamba) bei statyti kitą mikrofoną (Pvz:. Sennheiser 421)

iš dešinės pusės pastatytam SM57 į tokią pačią poziciją.

Yra dar vienas būdas įrašyti elektrinę gitarą (ir bosinę gitarą). Galima naudoti DI

box‘ą (direct input box – anglų kalba), kuris instrumento varžą pakeičia reikiama, kad galima

būtų jungti tiesiai į kompiuterį ar į kitus šaltinius. Paprastai tariant DI box‘as tai mažas

stiprintuvėlis. Tokiu atveju galima naudoti ir garsą paimtą iš DI box‘o, ir garsą iš garso

išėjimo šaltinio. Taip daugiau galimybių atsiranda tvarkant kūrinį.

Garso plokštės būna su įėjimais, skirtais gitaroms, tai yra specialus įėjimas ir

garso signalas pastiprinamas, todėl savo gitarą be jokių papildomų priemonių galite tiesiogiai

G

56


įrašinėti per šį įėjimą. Toks įrašo būdas yra ganėtinai paprastas ir nereikalauja jokių įmantrių

akustinių sprendimų, mikrofonų pastatymo vietos ir t.t. Sakykime garso plokštė Tascam US –

366 turi šį įėjimą.

Tascam US-366

Trumpai apie DI-Box. Kaip jau buvo minėta ankščiau, Direct-Box‘ai yra kaip maži

stiprintuvėliai, kurie stiprina signalą, pavyzdžiui, Jūs norite kažkur tolimą atstumą nutemti

laidą, tačiau per ilgą atstumą signalas silpnėja, todėl norint to neprarasti, galime naudoti DI-

Box‘ą. Tas pats liečia ir pašalinius triukšmus. Čia kalba eina apie aktyvius Di-Box‘us. Yra ir

pasyvūs, kurie yra naudojami kaip tiltas tarp įėjimo ir išėjimo, tai yra jis nestiprina signalo, o

tiesiog naudojamas grandinėje, kaip laidų sujungėjas. Pasyvūs DI-BOX‘ai naudojami

dažniausiai su instrumentais, kurie turi papildomą maitinimą ir jiems jau nebereikia signalo

stiprinimo, na o aktyvūs atvirkščiai. Kaip taisyklė šiame prietaise dažniausiai yra vienas

įėjimas ir du išėjimai.

Galimas toks įrašas naudojant DI-box

57


Paaiškinimas: iš gitaros signalas eina į DI-BOX‘ą (kas tai yra kalbėjome

ankščiau). Iš DI-BOX‘o vienas signalas eina tiesiai į garso plokštę (clean), o kitas į gitarinę

kolonėlę. Gitarinė kolonėlė įgarsinama mikrofonu ir iš mikrofono garsas patenka į garso

plokštę. Gauname du garso signalus, tai yra švarų signalą bei iš gitarinės kolonėlės su

asmeniniais nustatymais, ir šie signalai iš garso plokštės patenka į Jūsų kompiuterį.

„Jei skamba gerai, tai reiškia ir yra gerai“ – Joe Meek‘s (dainų autorius, prodiuseris).

58


BOSINĖS GITAROS ĮRAŠAS

u bosinės gitaros įrašu šiek tiek paprasčiau. Bosinė gitara dažniausiai

įrašinėjama be jokių papildomų gitarinių kolonėlių. Tiesiog paimamas

švarus bosinės gitaros garsas. Gitaros jungtis be jokių papildomų priedėlių

jungiama į Jūsų garso plokštę ir įrašinėjama.

Aišku, bosinę gitarą galima įrašinėti kaip ir elektrinę gitarą, tačiau su bosiniais

instrumentais truputi sunkiau dirbti, kadangi dažnuminių charakteristikų nuo 40 Hz iki 80 Hz

vidutinės kokybės garsiakalbiai neatkuria arba atkuria netiksliai. Tiksliausiai garsą atkuria,

kaip ir kalbėjau ankščiau, studijinės kolonėlės, kurios turi geras žemų dažnių charakteristikas.

Taip pat norint išgirsti bent 30 Hz, reikia turėti ir atitinkamas patalpas, kurios turi būti ne

menko dydžio.

Bosinė gitara įrašinėjama „plika“ (clean), tai yra tiesiai į garso plokštę RME. Toliau jos garsas

apdirbamas kompiuteriu, naudojant distortion, overdrive ir pan. Norint dar įdomesnio garso,

suredaguotą bosinę gitarą paleidžiama per garso šaltinį ir ji įrašoma. – iš įrašų sesijos „Muzikinio

rūsio“ studijoje.

Kaip ir buvo minėta ankščiau, nėra galimybės nurodyti konkrečios vietos, kur

reikėtų statyti mikrofoną. Tačiau yra keletą taisyklių, kuriomis reikėtų pasinaudoti norint

tinkamai įrašyti garsą, o šiuo atveju bosinę gitarą. Dažniausiai tam naudojamas didelės

diafragmos21

dinaminis mikrofonas. Aišku, galite naudoti ir Shure SM57, kuris taip pat

tinkamas tokiam reikalui (o kam jis netinkamas?). Mėginkite mikrofoną pridėti prie pat

garsiakalbio, arba šiek tiek jį atitraukite. Veskite mikrofoną aplink garsiakalbį tol, kol išgirsite

tai, ko Jūs ieškote. Geriausią signalą paimsite pastatę mikrofoną apie 200-300 mm atstumu

nuo kolonėlės grotelių. Norite gilaus žemo garso, pamėginkite naudoti bosiniui būgnui (kick)

tinkančius mikrofonus (AKG D112, Audix D6, Shure Beta 52A ir t.t.).

21Apie mikrofonų sandarą, tipus šioje knygoje plačiau nekalbėsime. Tačiau paprasčiau pasakius,

didelės diafragmos mikrofonai daugiau yra kryptiniai, mikrofonas „ima siauriau“. O mažos

diafragmos mikrofonai garsą ima platesniu spinduliu. Pastarojo mikrofono vidinis triukšmingumas yra

didesnis, mažesnis jautrumas ir t.t.

S

59


Būgnų įrašas

ūgnų įrašas yra ganėtinai specifinis ir sudėtingas. Norint gerai įrašyti

būgnus reikia turėti daug specialiųjų žinių. Būgnams reikia tvarkingos

akustinės patalpos, tinkamo mikrofonų išdėstymo, žinojimo, kaip ir koks

būgnas turi skambėti, kokio specifinio garso reikia (tai aišku turi žinoti pats žmogus grojantis

būgnais), mokėti juos derinti ir t.t. Norintiems gyvų būgnų garso, su jų įrašymu gali kilti tikrai

daug problemų.

Pirmas dalykas, kuris turi būti išpildytas, tai būgnų paruošimas įrašui. Būgnai

turi būti suderinti, tinkamai išdėstyti. Tikrai keista, kai ilgą laiką grojantis būgnininkas

nesugeba susiderinti būgnų. Tai tas pats, kaip gitaristas nemokėtų susiderinti savo gitaros.

Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, ant kokio pagrindo statomi būgnai. Patieskite

kilimą, padarykite taip, kad jie nejudėtų iš savo pozicijos. Žinoma, prieš įrašą patartina

pasikeisti būgnų plastikus, įsigyti naujas lazdeles, naudoti patogią avalynę.

Tačiau šiais laikais įmanoma turėti gana tvarkingus būgnų įrašus juos įrašius

„trigeriais“ 22

. Tai puikus dalykas nepatyrusiems būgnininkams, kurie vėliau gali koreguoti

savo paimtą signalą. Vien trigerių neužtenka, jiems reikia ir „smegenų“, kitaip vadinamo

būgnų modulio. Tačiau turint šiuos dalykus labai patogu dirbti įrašinėjant bei atliekant gyvus

pasirodymus, nusistačius tam tikrus būgnų tembrus. Visa tai kainuoja tikrai nepigiai, tačiau

galite įsirašyti savo būgnus, juos koreguoti, stumdyti kiekvieną būgną, nustatyti jų

skambėjimo ilgumą, keisti tonus bei pačius būgnų garsus. Tačiau šiek tiek problematiška su

lėkštėmis. Geriausias variantas tokio įrašinėjimo būdo, tai statyti dar du papildomus

mikrofonus būtent lėkštėm (overhead‘us23

).

Trigeriai Būgnų modulis

22Trigeriai (angliškai trigger) yra, kaip garso nuemėjai (paprastai šnekant), kurie uždėti ant būgnų

gaudo jų signalą ir perduoda į būgnų mašiną. Failas gaunamas MIDI formatu, kurį paskiau galima

stumdyti, dėti kokį norį semplą ir daryti kitus dalykus. Tai puikus dalykas neprofesionaliems,

nepatyrusiems būgnininkams. 23

Overhead – pastatomi ir suderinami du mikrofonai virš būgnų komplekto.

B

60


Overheads (mikrofonų pastatymo būdas lėkščių signalui arba visam būgnų komplekto garsui paimti)

Tam, kad nereikėtų vargti su netvarkingomis (akustiškai nesutvarkytomis)

patalpomis, galimas būgnų programavimo variantas. Tačiau tai irgi reikia išmanyti. Bet šis

variantas labai padeda, kai būgnininkas nėra labai patyręs ar yra labai sunkios būgnų partijos.

Galima įsirašyti būgnus nežiūrint į jų skambėjimo peripetijas, o po to pagal juos dėlioti

„kaladėles“, midi failiukus, kuriuos vėliau paverstumėte gyvų būgnų semplais, kurių pilnas

internetas. Arba galite ir patys pamėginti įrašyti tvarkingai po vieną būgną ir naudoti juos savo

susikurtoje midi būgnų struktūroje.

Midi failų redaktorius

Žinoma, yra dar paprastesnis variantas, tai elektroniniai būgnai. Jie patogūs

tiems kas repetuoja namuose ir nenori sukelti didelio triukšmo kaimynams. Viską galite

girdėti ausinėse ar per savo kolonėles. Taip pat įrašinėti, praktikuotis ir t.t. Bet tai tikrai

neatstos gyvų būgnų skambesiui.

61


Elektroniniai būgnai

Yra programų, kurios gali padėti tvarkyti įrašytus būgnus, ypač blogai

skambančius. Tokia programa, kaip „Drumagog“ gali labai padėti, kai patalpa yra

netvarkinga, būgnai skamba klaikiai. Jums reikėtų tik paimti kuo stipresnį būgno signalą ir su

minėta programa keisti būgno tembrą ir kitus dalykus. Taip pat naudoti įrašytas būgnų

bibliotekas. Su pačiais būgnais gal ir susitvarkysite, tačiau su lėkštėmis gali kilti šiokių tokių

problemų. Galima keisti ir jas, tačiau reikės šiek tiek padirbėti, nustatant jų skambėjimo

ilgumą ir kitus niuansus.

„Drumagog“ panelė

62


Kaip jau buvo minėta, būgnų įrašinėjimas labai sudėtingas dalykas, nes Jums

reikės begalės mikrofonų ( 8), o tam jau reikalinga ir garso plokštė, turinti tiek įėjimų, arba

pulto, kuris turi daug įėjimų su mikrofoniniais stiprintuvais. Todėl perkant plokštę

pamastykite ir apie tai. Aišku, kaip minėjau ankščiau, į pagalbą galite pasitelkti mikserinį

pultą.

Beje, šiuo metu profesionalūs garso inžinieriai neišsiverčia su aštuoniais

mikrofonais įrašinėdami būgnus. Dažnai prie kiekvieno būgno deda po du ar daugiau

mikrofonų, mikrofonai išsklaidomi po patalpą ir t.t.

Daugumai atrodo, kad norint gerai ir kokybiškai įrašyti būgnus, būtina įgarsinti

kiekvieną būgną bei lėkštę. Tačiau yra begalės kitų išmėgintų metodų, kaip tinkamai įrašyti

būgnus su trimis ar net vienu mikrofonu. Pamėginkite pažiūrėti į būgnus, kaip į vientisą

instrumentą, kurio garsą mums reikia pasiimti.

Kaip pavyzdį galime paminėti grupę Led Zeppelin, kurie savo būgnus

įrašinėdavo trimis mikrofonais. Aišku, kas tikdavo seniau, nelabai gali tikti šiais laikais, tačiau

tai yra pavyzdys, kad ir trijų mikrofonų pagalba galima pasiekti tikrai neblogų rezultatų.

Internetiniame puslapyje http://therecordingrevolution.com/ galite surasti

techniką, kaip dviem mikrofonais įrašyti būgnų komplektą.

„Muzikinio rūsio“ studijoje būgnai buvo įrašinėjami tokiais mikrofonais: Overhead (kas tai yra buvo

minėta ankščiau) – du mikrofonai Shure SM81; Hi-Hat – Shure SM81 taipogi, Bass drum (bosinis

būgnas) – Shure Beta 52, Solinis būgnas (Snare) – Audix D1, 1 Tom-Tomas (Tom) – Audix D2, 2 Tom-

Tomas – Audix D2, 3 Tom-Tomas – Audix D4.

Vėliau šis įrašas buvo kartojamas, bet vietoj bosinio būgno (bačkos) mikrofono buvo naudojamas

kolonėlės garsiakalbis, kuris paėmė labai įdomų, savotišką žemą garsą. Garsiakalbių konstrukcija

yra labai panaši į dinaminių mikrofonų konstrukciją, todėl juos galima panaudoti kaip mikrofonus,

tačiau garso atkūrimo kokybė gaunasi prastoka.

Nemažai studijų naudoja tokius mikrofonus: Bosinis būgnas - Shure Beta 52A, Solinis būgnelis - Shure

SM57, Tomtomai - Sennheiser MD421, arba Sennheiser e604, Hi-Hat - Rode NT55, Shure SM81, ar

koks kitas mažos diafragmos kondensatorinis mikrofonas, Overhead‘ai - Shure SM81, Rode NT5

(duoda labai natūralų garsą) arba Shure KSM serija, AKG C414.

http://therecordingrevolution.com/

63


TRUMPAI APIE KITŲ INSTRUMENTŲ ĮRAŠĄ

anau, jog kiekvienas, kuris domisi įrašu, bandydamas įvairias

mikrofonų pastatymo vietas, klausydamas profesionalių įrašų, tobulės

ir kiekvienas jo įrašas duos didelį postūmį į priekį. Pradedant įrašinėti

instrumentus, suprasite, kad svarbiausia yra grojantysis, aplinka ir mikrofonų pastatymo

vietos. Kad ir ką beįrašinėtumėte, mikrofonų pastatymo vietos yra bene svarbiausia įrašo

dalis. Viskas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje yra instrumentas, kaip skamba kambarys,

todėl mikrofono pastatymo vietos reikia ieškoti, o ne statyti ten, kur kažkas, kažkada,

kažkaip, pasakė. Klausykite.

Pučiamieji instrumentai.

Yra daug mikrofonų, pritaikytų būtent pučiamiesiems instrumentams, tačiau

tinka ir populiarusis mikrofonas Shure SM57. Tiesiog įsisavinę vokalo, gitarų ar kitų

instrumentų įrašų specifiką, galėsite po truputį pereiti prie kitų. Dažniausiai pučiamųjų

instrumentų (saksofonų, klarnetų, trimitų, trombonų ir t.t.) garsas išeina iš varpo formos galo.

Todėl mikrofonas ir turi būti statomas prie šių instrumentų garso išėjimo šaltinio. Bent jau

vienas mikrofonas, o jei turite galimybę naudoti daugiau mikrofonų, juos galite išdėstyti

įvairiai. Sakykime, prie tos vietos, kur yra spaudomi klavišai, taip pat pastatomi virš

grojančiojo ir t.t. Atminkite, kad nebūtina visada koncentruotis būtent į instrumento garso

išėjimo vietą, šiuo atveju būtent varpo formos galo, sklaida eina ir iš instrumento šonų. Todėl

pastatę mikrofoną prie išėjimo šaltinio, galite prarasti grąžų garsą sklindantį iš jo šonų.

Netingėkite išmėginti bent keletą pozicijų.

Dažnai grojantysis su pučiamuoju instrumentu įrašinėdamas juda, todėl

stebėkite jį. Judant su pučiamuoju instrumentu prie mikrofono, labai keičiasi jo garso

tembras.

Įrašinėjant pučiamuosius instrumentus, kaip minėjau, mikrofonas dažniausiai

statomas priekyje. Įrašams dažniausiai naudojami didelės diafragmos kondensatoriniai

mikrofonai.

Klavišinių instrumentų įrašas.

Kalbėsime daugiausiai apie pianinus ir fortepijonus. Šie instrumentai yra

ganėtinai dideli, todėl mažose garso įrašų studijose ar namų įrašų studijose dažniausiai jie

neįrašinėjami. Kaip jau minėjau ankščiau, naudojamas paprastesnis variantas, tai MIDI

klaviatūra, taip pat šiais laikais esant gausybei garsų bibliotekų, kartais pianino įrašymo

menas nebetenka savo prasmės. Tačiau žmonės bando tai įrašinėti, norėdami turėti unikalų

garsą, bei naudoja tai savo kūryboje. Fortepijono ar pianino įrašas yra ganėtinai sudėtingas,

naudojama daug bei skirtingų modelių mikrofonų, dažniausiai tokie instrumentai namuose

nėra įrašinėjami, todėl tik trumpai apžvelgsime šių instrumentų įrašą.

Dažniausiai įrašinėjant pianinus naudojami apskritiminę kryptingumo kreivę

turintys mikrofonai bei aštuoniukė. Nusakyti konkrečiai, kurioje vietoje turite statyti

mikrofonus nėra galimybės. Reikia labai daug eksperimentuoti savo patalpose ir keisti

mikrofonų pastatymo vietas, kol paimsite tinkamą garsą. Galite mikrofonus statyti pianino

viduje (galime pavadinti vidiniu įrašu), taip pat naudoti išorinį garso paėmimą, pastatant

M

64


mikrofonus toliau nuo pianino garso išėjimo šaltinio. Aišku, norint gero, įdomaus garso, su

vienu mikrofonu neišsiversite. Geriausia naudoti keletą mikrofonų juos pastačius įvairiose

vietose. Taip pat naudoti skirtingų charakteristikų mikrofonus. Dauguma garso inžinierių

pataria įrašinėti pianiną neatidarius jo dangčio. Kadangi atidarius padaugės aukštų dažnių.

Vidinis garso įrašas Išorinis garso įrašas

„Palikite savo SM57 spintoje įrašinėdami pianiną“ – sakė Geoff Emerick, kuris įrašinėdavo Baetles

pianiną su dviem AKG D19 dinaminiais mikrofonais.

Tikriausiai supratote, kad pastarasis mikrofonas nelabai tinkamas tokio pobūdžio įrašui, tačiau

žmonės jį naudoja.

Smuiko įrašas.

Tai irgi labai sudėtingas instrumentas. Svarbiausia, kad Jūsų mikrofonas nebūtų

labai arti smuiko (~ 45-60 cm). Galite pastatyti mikrofoną 60 cm atstumu virš grojančiojo

smuiku. Geriausia naudoti apskritiminę kryptingumo kreivę turintį mikrofoną, nors tai irgi ne

taisyklė. Vienas iš pigiausių mikrofonų tinkančių smuiko įrašui - Rode NT1. Nors tai

mikrofonas, turintis kardioidė kryptingumo kreivę, jis pigus ir tiks namų įrašų studijai.

Armonikos įrašas.

Dažniausiai akordeonas, armonika rašomi dviem mikrofonais. Vienas

mikrofonas dešinei, kitas - kairei rankai. Dešinei rankai labiau tiktų didelės diafragmos

kondensatorinis mikrofonas, pastatytas apie 30 cm atstumu. Žinoma, naudokite

kondensatorinius mikrofonus, juk jie suteiks įrašui ryškesnį garsą. Taip pat nepakenks ir

turimas Shure SM57, kurį, manau, turi turėti tiek pradedantieji, tiek profesionalai. Aišku,

esant akustiškai sutvarkytoms patalpoms gali užtekti ir vieno mikrofono, suradus jam tinkamą

vietą. Sudėtingiau yra kai vienu metu norima ir groti akordeonu/armonika, ir dainuoti. Tada

reikia labai stipriai „pažaisti“ su mikrofonais.

65


Daug problemų sukelia ir akordeono, armonikos klavišų spaudimo garsas,

tačiau keičiant mikrofonų pastatymo vietas galima to išvengti. Kai kurie garso inžinieriai

palieka natūralų klavišų skambėjimą. Galima pastatyti mikrofonus toliau nuo įrašomo

instrumento, taip gaunant kambario aplinkos garsą.

66


ŠIEK TIEK APIE SUVEDIMĄ

ra daug žmonių, manančių, jog nuėjus į įrašų studiją, įrašius vokalą, ar

įsirašius visą grupę, belieka viską išsaugoti mp3 formatu ir nešti į radijo

stotis. Deja, po įrašo, kad ir koks jis kokybiškas būtų, vyksta korekcija,

kuri vadinama suvedimu (mixing). Dažniausiai tai atlieka išmanantis žmogus, suvedimo

inžinierius (mixing enginer), tačiau Lietuvoje dažnai tai daro ir patys muzikos kūrėjai. Čia

kiekvienas įrašytas garsas, siekiant optimalios garso kokybės, reikalauja tolimesnio

formavimo. Priklausomai nuo garso paskirties ir panaudojimo galimybių, garso formavimui

gali būti reikalinga skirtinga techninė įranga.

Dažnam turbūt kyla klausimas, kam reikalingas suvedimas. Elementariausias

atsakymas turbūt būtų – kad skambėtų gražiai.

Apie pačią suvedimo techniką kalbėti yra kiek keblu. Jame svarbiausia ne

taisyklės, kada ką daryti, kokį efektą uždėti ar panašiai, o praktika, patirtis, nuojauta, skirtingų

muzikos žanrų (arba kažkurio vieno, jei tik su vienu dirbate) specifikų išmanymas. Bene

svarbiausias dalykas suvedime – dažnių tvarkymas. Reikia stengtis visus instrumentus ar

takelius sutvarkyti taip, kad jų dažniai negrotų ties panašiu diapazonu. Tarkim, jei ir būgnai, ir

bosinė gitara, ir žemas vokalas garsūs ties 80Hz – 200Hz jau reikėtų tvarkyti. Tarkim,

elektrinę gitarą bei vokalą ties minėtaisiais dažniais įkirpti, taip paliekant erdvės dažnių

diapazone kitiems instrumentams. Žinoma, daug kas priklauso dar ir nuo to, ko reikalauja

kūrinys. Puikus pavyzdys, bosinis būgnas: hip-hop muzikoje jis mėgstamas žemas, riebus,

garsus. Nu metal stiliuje – su stipria ataka, daugiau aukštų dažnių. Dažnius galima stebėti su

tam tikromis programomis, analizatoriais. Siūlau išbandyti Izotope Alloy, T-Rack, nemokamą

TT Dynamic Range meter. Ji be dažnių analizatoriaus turi ir galybę kitų naudingų funkcijų,

kurių prireiks suvedimo metu.

Kitas svarbus dalykas suvedime – garsų išdėstymas erdvėje. Įsivaizduokite, jog

įrašinėjate mažą grupelę: vokalas, back vokalas, akustinė gitara, djembe būgnas, barškutis.

Kūrinys lėtas, hipnotizuojantis, apie svajones, sapnus. Norėtųsi, jog šis kūrinys būtų „platus“,

„gilus“, garsai vaikščiotų iš vienos ausies į kitą. Tačiau ką turime po įrašo? Visi instrumentai

bei vokalai įrašyti atskirai, kiekvienas su mono mikrofonu (tarkime, tik šiame pavyzdyje).

Sudėję visus takelius gausime ne ką kitą, o seną, nuobodų mono, kuris nei gilus, nei platus, nei

hipnotizuojantis. Tokiu atveju tenka instrumentus išdėstyti erdvėje. Pavyzdžiui, vokalistą

palikti centre, barškutį pasukti šiek tiek į dešinę (tiksliau padaryti taip, kad girdėtųsi dešinėje

pusėje), djembe būgną į kairę, akustinę gitarą palikti centre, bet uždėti gražų stereo aidą

(reverb), o back vokalą padaryti taip, kad viską aprėptų, skambėtų plačiai.

Įvairūs efektai, kaip minėtasis reverb taip pat įeina į suvedimą. Turite išnaudoti

viską, ką turite, ką gebate, kad tik kūrinys savo skambesiu atspindėtų tai, ką norima juo

pateikti. Tik nepamirškite auksinės taisyklės: daugiau - nereiškia geriau. Kartais nepamirškite

pažiūrėkite, ar nepersistengėte, ir ar kūrinys neskambėjo geriau prieš jums prie jo prisiliečiant.

Kartais kažką didindami, galbūt kažką mažinkite, pavyzdžiui, jei tyliai groja būgnai, galbūt

geriau patildyti tai, kas groja už juos garsiau?

Tu gali paduoti beždžionei geriausią aparatūrą pasaulyje, bet galinis variantas vis tiek skambės kaip

padarytas beždžionės.

Y

67


PLAČIAU APIE SUVEDIMĄ IR JO ETAPUS

KAIP GIMSTA KŪRINYS

aip ir viskas trumpai ir manau aiškiai buvo išvardinta. Ko reikia Jūsų namų įrašų

studijai ir t.t. Tačiau dar apie vieną dalyką norėčiau užsiminti, tai yra, kaip gimsta

visas kūrinys ir koks tai ilgas ir ne lengvas procesas. Todėl pradėkime.

Eilės tvarka:

1. Kūrinio sukūrimas

2. Pasiruošimas įrašui

3. Įrašas

4. Suvedimas

5. Masteringas

6. Publikavimas

Atrodo labai paprasta ir šeši punktai nėra labai daug. Tačiau panagrinėkime

kiekvieną etapą atskirai ir Jūs pamatysite, kiek iš tikro reikia įdėti darbo vienam kūriniui

sukurti ir jį išleisti į viešumą.

1. Kūrinio sukūrimas

Pirminė viso proceso stadija. Tai tikriausiai pats svarbiausias etapas. Juk visi

žinome, jog kartais nereikia jokio suvedimo ar dar kokių įmantrybių, pakanka idėjos. Nuo to ir

reikia pradėti. Į šį etapą įeina ne tik kūrinio kūrimas, bet ir jo repetavimas, kitaip tariant,

šlifavimas. Matomai pats ilgiausias procesas šioje grandinėje.

2. Pasiruošimas įrašui

Tai ne tik grupės ar atlikėjo, bet ir studijoje dirbančio žmogaus (garso

inžinieriaus) darbas. Grupė keičiasi stygas, derina instrumentus, apšilinėja vokalą ir t.t. Tačiau

šiuo atveju, garso inžinieriui yra daug daugiau darbo. Jam darbą labai palengvina tai, jog

įrašinėjančią grupę, ar atlikėją jis jau buvo girdėjęs, klausęs kūrinį, kurį grupė įrašinės. Jam

reikalingas tvirtas planas, kaip vyks įrašas. Kurie instrumentai bus įrašinėjami pirmieji, kokie

mikrofonai bus naudojami, susidaryti netgi kūrinio suvedimo vaizdą. Jei įrašinėjamas pilnas

būgnų komplektas tai jam sustatyti mikrofonus, nes dažniausiai visas įrašas pradedamas nuo

būgnų sekcijos, o vėliau jau mąstoma apie kitus instrumentus.

3. Įrašas

Jei pasiruošimas įvyko sklandžiai, toliau seka įrašas. Jei prieš tai minėtoje

stadijoje viskas tvarkoje, tai šiame etape nesklandumų neturėtų kilti. Na, nebent grupė nėra

atidirbusi savo kūrinio ir muzikantai perrašinėja savo partijas eilę kartų. Tada nuvargsta

muzikantai, garso inžinierius, jaučiama nervinė įtampa. Šiame etape jau turi būti aiški įrašo

K

68


eiga. Standartinėje roko grupėje įrašas vyksta panašiai taip: įrašomi būgnai, įrašoma bosinė

gitara, įrašoma elektrinė gitara, kiti instrumentai, vokalas.

4. Suvedimas

Baigus įrašus, viskas lieka garso inžinieriaus rankose, kuris paimtą garsą

koreguoja. Muzikinio kūrinio suvedimą galime suskirstyti į keletą dalių:

- Garso takelių redagavimas

- Išdėstymas erdvėje

- Specialus garso takelių redagavimas

- Prie-masteringas

Garso takelių redagavimas. Tai kiekvieno takelio perklausymas, šiukšlių

iškarpymas, „fade“ funkcijos naudojimas, takelių susidėliojimas, garso lygių nustatymas,

sugrupavimas garso takelių ir t.t.

Išdėstymas erdvėje. Dažniausiai Jūs savo kūrinius įrašinėjate MONO, todėl

paleidus groti kūrinį jis gros, galime sakyti, tiesiai. Šių laikų technologijos leidžia mums

kūrinį išgirsti daug gražesnį, kai jis pasiskirsto erdvėje, gitara, sakykime, skamba kairėje

pusėje, perkusija dešinėje ir t.t. Taip kūrinys pasidaro daug pilnesnis. Yra daug

rekomendacijų, kaip instrumentus išdėstyti erdvėje, štai vienas iš jų:

Specialus garso takelių redagavimas. Tai ne tas pats kaip pirmame punkte. Tai

specifinis dalykas. Kiekvienas instrumentas koreguojamas naudojant EQ, kerpant tam tikrus

dažnius, naudojami specialūs efektai, delay, reverb funkcijos, kompresoriai ir kiti daikčiukai,

kurie Jūsų kūrinį „nuspalvina“. Tai kiekvieno instrumento „įvedimas“ į kūrinį, jo galinis

koregavimas.

Prie-masteris. Tai baigiamoji stadija prieš Masteringą. Šiuo metu garso

inžinierius gali naudoti įvairius dalykus dar daugiau pagyvinančių jo kūrinį. Gali naudoti

kompresorių visam kūriniui (mix BUS), kuris gali sulieti kūrinio instrumentus į suvedimą,

limiterį ir kitus dalykus.

5. Masteringas.

69


Tai viso kūrinio paruošimas išleidimui į viešumą. Tai gali būti vieno kūrinio

masteris, ar viso albumo (CD) masteris. Kalbant apie vieną kūrinį, tai kūrinio

paruošimas taip, kad per visas garso sistemas skambėtų vienodai gerai. Tai aišku ir

garsumo lygio pakėlimas, kas šiais laikais yra būtinas dalykas. Tai trumpai sakant

galutinis kūrinio garso suderinimas.

6. Publikavimas

Na ir priėjome prie paskutinės stadijos. Kuri irgi labai svarbi norint pasiekti

klausytoją. Tai kūrinio pateikimas internetinėje erdvėje, radio stotims ir t.t. O tai yra labai

didelis ir sunkus darbas, kuris gali atnešti atlikėjui finansinę naudą ir šlovę.

Buvo paviešintas pop atlikėjos Rihanna vieno kūrinio pagaminimo įkainiai.

Sumos atrodo įspūdingos, tačiau šios lėšos atneša atlikėjui dar daugiau finansinių išteklių.

Peržvelkime kiek kas kainavo:

- Rašymo stovykla – 18000 JAV dolerių, tai studijinių patalpų

išnuomavimas dainų rašytojams, vietos suteikimas.

- Sukurtas kūrinys (tekstas) – 15000 JAV dolerių.

- Prodiuseris – 20000 JAV dolerių.

- Vokalo prodiuseris – 15000 JAV dolerių.

- Suvedimas/Masteringas – 10000 JAV dolerių.

- Kūrinio išleidimas į viešumą – 1000000 JAV dolerių. Šią sumą

sudaro: marketingas, atlikėjo kelionės reklamai į radijo stotis,

televizijos laidas ir t.t., susitikimas su radijo stočių direktoriais, pietūs

ir t.t.

Iš viso parduota 1078000 JAV dolerių pasauliniam hitui „pagaminti“. Nemenka

suma, todėl galime pradėti taupyti ;-)

70


PABAIGOS ŽODIS

oriu pasikartoti, kad tai nėra profesionalus darbas, tačiau dauguma

dalykų, išvardintų šioje knygoje, yra išbandyti. Parašyti šią knygą mintis

kilo vien dėl to, kad ir patys rengėmės ne vieną namų garso įrašų studiją

ir susidurdavome su sunkumais. Todėl norėdamas palengvinti darbą Jums bei sukondensuoti

savo mintis, sugalvojau sukurti šią knygą, kuri, kaip manau, Jums padės. Žinoma, neapsiėjau

ir be profesionalų pagalbos, kuriems esu labai dėkingas. Be mano minčių Jūs dar

pasiskaitysite ir profesionalių ir ne tiek žymių žmonių pasisakymų apie garso įrašą bei kitus

dalykus, susijusius su garsu. Dėkui Jiems, kad pasidalijo savo patirtimi bei išmone. Sėkmės

Jums dirbant su savo garsu ir linkiu kuo daugiau stengtis, domėtis, klausti ir daryti viską kuo

profesionaliau.

Su didžiausia pagarba

Dovaras Nevardauskis

N

71


MINTIMIS DALINASI LIETUVOS GARSO

INŽINIERIAI

Kaip susidomėjote šia veikla (darbu įrašų studijoje)? Nuo ko viską pradėjote?

Kiek laiko jau tai užsiimate?

Nuo vaikystės jutau ypatingą ryšį su garsine tikrove, kuris paauglystėje

išsikerojo į dvi veiklas: didžėjaus įvairiose šokių aikštelėse (tiek mokyklos, tiek vasaros

stovyklų) ir atlikėjo, studijuojant Pirmojoje Kauno vaikų muzikos mokykloje ir Kauno Juozo

Gruodžio konservatorijoje (klarneto klasėje). Tad muzika pradėjau domėtis iškart ir

technologiniu (įrašo), ir meniniu (kūrybos ir atlikimo) požiūriais. Garso režisieriumi pilnu

etatu dirbu jau vienuoliktus metus.

Jūsų labiausiai mėgstamas darbas garso įrašų studijoje (Įrašas, suvedimas,

masteringas ir t.t.)?

Kūryba, įskaitant MIDI programavimą, garso sintezė (angl. sound design),

daugiatakių garso įrašų suvedimas (angl. multi-track mixing) ir garso apipavidalinimas (angl.

mastering).

Kokie pirmieji įrenginiai buvo Jūsų garso įrašų studijoje (plokštės,

mikrofonai ir t.t.)?

Pradėjau nuo aparatinio sekvencoriaus Roland MC-50mkII, sintezatorių Roland

JV-1080, Roland XV-5080, E-MU Proteus 2500 bei MIDI valdymo klaviatūrų Fatar Studio

90C ir Roland A-37. Per karjerą įrangos sąrašas kito ir pildėsi.

Nuo ko patartumėte pradėti žmogui, norinčiam turėti savo namų garso įrašų

studiją? Į kokius komponentus labiausiai reiktų atkreipti dėmesį?

Nuo kuo tikslesnio ir nuoširdesnio atsakymo sau, iš kur kyla tas noras.

Matote, pasakymas „namų garso įrašų studija“ gali reikšti daugybę dalykų, nuo

paprasto ir neįpareigojamo žaidimo su garso įrašais miegamajame iki gyvenamose patalpose

atskirai įrengto specializuoto akustinio kambario su daugybe sudėtingos garso apdorojimo

įrangos, kuria profesionalus garso režisierius naudojasi, aptarnaudamas savo užsakovus.

Aivaras (muzikos kūrėjas, atlikėjas, garso režisierius ir

inžinierius), dirbantis UAB „Kranto studijos“ (Kaunas)

www.krantostudijos.lt

http://www.vintagesynth.com/misc/sequencers.php#mc50

http://www.vintagesynth.com/misc/sequencers.php#mc50

http://www.rolandus.com/products/details/495




http://www.vintagesynth.com/emu/p2500.php

http://www.synthony.com/vintage/st90.html

http://www.synthony.com/vintage/st90.html




http://www.krantostudijos.lt/

72


Pirmu atveju „namai“ reiškia „buitinėmis sąlygomis“, antru – tiesiog „ne nuomojamoje, o

gyvenamose patalpose“.

Jeigu garsu žaidžiama, maloniai praleidžiant laisvalaikį, kaip dažnai žaidžiama

skaitmenine fotografija arba kompiuterine grafika, smalsuoliui siūlyčiau apsiriboti buitiniu

kompiuteriu ir įprastine garso plokšte, kuo mažiau sprendžiant technologinių kryžiažodžių ir

kuo daugiu laiko skiriant savo pagrindiniam pomėgiui – žaidimui su garsu.

Jeigu muzikavimas traukia gilesne prasme kaip meninė saviraiška ar net

profesinės karjeros galimybė, visų pirma derėtų atsakyti sau į klausimą, kas tiksliai muzikoje

traukia, nes pati sritis yra labai plati: ar daugiau kūryba, ar atlikimas, išmokstant groti

muzikos instrumentu, ar muzikos įrašo gamyba, įvaldant įvairias garso įrašymo ir apdorojimo

technologijas, ar bendravimas su atlikėjais, padedant jiems plėtoti koncertinę veiklą bei su šia

sritimi susijusius viešuosius ryšius (vadyba). Nuo atsakymo į šiuos klausimus ir priklausys,

kokių priemonių tikslui pasiekti reikės.

Neatsakius į šiuos klausimus, rasis didelė tikimybė, kad atsakymus primes kiti,

dažnai tie, kurie prekiauja muzikavimo priemonėmis! Šnekant apie garso įrašų technologijas,

jų gamintojai šiandien gudriai skleidžia idėją, kad „kiekvienas viską gali pasidaryti pats“,

gudriai, nes įsiūlius tokią mintį, toliau galima įsiūlyti ir gausybę prekių, iš kurių susideda

„studija“.

Jeigu vis dėlto kada nors norėtumėte pelnyti garso režisieriaus duoną, pradėkite

ne nuo studijinės įrangos parduotuvės, o nuo konsultacijos su profesionaliu garso

režisieriumi, su kuriuo jums greičiausiai teks pasišnekučiuoti nesyk – visų pirma tikriesiems

tikslams išsiaiškinti.

Nepamirškite, garso įrašų studija – tai sudėtinga, iš atskirų modulių

projektuojama sistema, kurią tinkamai įgyvendinti galima tik iš anksto kruopščiai apgalvojus

daugybę technologinių grandžių. Tikimybė pasiklysti yra labai didelė, o padariniai – brangūs.

Trumpai apie kompiuterio charakteristiką (į ką atkreipti dėmesį renkantis

kompiuterį namų garso įrašų studijai)? Jūsų pasirinkimas: PC ar Mac. Kodėl? Kokia Jūsų

nuomonė apie namų garso įrašų studijoje naudojamą nešiojamą kompiuterį (laptop)?

Tema – itin plati, tad susitelksiu į bendruosius principus, o ne smulkmenas.

Rinktis reikia ne kompiuterinę platformą (PC ar Mac), ne procesoriaus savybes ar galingumą

– rinktis reikia programinę įrangą, su kuria dirbsite. Būtent ji ir taps, pagrindiniu jūsų darbo

įrankiu, o kompiuteris – tik variklis. Pasirinkus programą, kartu žinosite ir kokio galingumo

skaitmeninio garso apdorojimo stoties (angl. DAW) jums reikės (programinės įrangos

gamintojai deramam tokios programos veikimui visuomet nurodo techninius reikalavimus).

Tinka ir nešiojamas kompiuteris, jeigu yra pakankamai galingas pasirinktai

programinei įrangai varyti. Vienintelė nešiojamo kompiuterio yda – negalėjimas procesoriaus

laikyti atokiau nuo pačios darbo vietos, nes procesoriaus negalima atskirti nuo ekrano,

vadinasi, teks klausytis didesnio arba mažesnio aušintuvo triukšmo.

73


Kokia buvo pirmoji Jūsų programinė įranga (DAW), su kuria pradėjote

dirbti? Su kokia (-iomis) programomis dirbate dabar?

Griežtai šnekant, programinė įranga tėra viena skaitmeninio garso padorojimo

stoties (angl. DAW) dalių. Kaip minėjau, savo inžinerinį darbą pradėjau, dirbdamas su

aparatiniu sekvencoriumi Roland MC-50mkII, tai yra ne bendros paskirties, o tiksliniu

muzikos programavimo kompiuteriu. Šiandien plušu su programine įranga Steinberg Cubase

6 ir Wavelab 7 64 bitų architektūros „Windows“ PC platformoje, stipriai remiuosi garso

apdorojimo algoritmais „Waves“, taip pat naudoju jau klasika tapusius aparatinius

procesorius Kurzweil KSP8 ir Lexicon PCM 91, kurie juk irgi yra ne kas kita, o kompiuteriai

su programiniais algoritmais.

Kokią programinę įrangą pasiūlytumėte naudoti pradedančiajam?

Iš pradžių siūlyčiau rinktis kuo paprastesnę įrangą, galbūt net nemokamą atviro

kodo, tarkim, „Audiacity“.

Iš tikrųjų pirmiausiai reikėtų mokytis ne naudotis programine įranga, o garso

signalo grandinės pagrindų: iš kur signalas atsiranda, kaip sklinda akustinėje aplinkoje, kaip

imamas, perduodamas ir įrašomas, kaip keičiamas į skaitmeninius duomenis, kokios yra

signalo savybės, kaip jos tarpusavyje sąveikauja, kaip tas savybes galima keisti, ir apdoroti ir

taip toliau.

Jeigu pajusite, kad jums įdomiau muzikuoti, o ne gvildenti šias „sausas“ ir

„nuobodžias“ garso įrašymo technologijas – tai bus ženklas, kad jums galbūt daug tikslingiau

ne komplektuoti studiją, o praleisti daugiau laiko grojant muzikos instrumentu ar

komponuojant muzikinį kūrinį, o kai būsite pasiruošęs įsirašyti, patikėti šį darbą

profesionalams arba draugui, kuris domisi būtent technologine garso įrašymo dalimi.

Ar svarbi programinė įranga, kurią pasirenka pradedantieji?

Daug svarbiau teisingas garso kaip savito gamtos reiškinio suvokimas,

gebėjimas stebėti ir nagrinėti garso sandarą, įgudimas tą sandarą veikti ir pertvarkyti. Turint

šias žinias, tikslą bus galima pasiekti su visomis programomis, neturint šių žinių, jokia

programa nepadės. Vairavimo įgūdžiai daug svarbiau už automobilį.

Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį renkantis garso plokštę?

Gaminamų modelių įvairovė – tokia didelė, kad sunku ką nors ir išskirti. Pats

naudoju RME įrenginius, tačiau yra daugybė ir kitų kandidatų (pvz. Apogee, MOTU ir taip

toliau). Svarbu, kad garso plokštė būtų suderinama su likusia jūsų skaitmeninės garso

apdorojimo stoties įranga.

Pagrindiniai dalykai, į kuriuos atkreiptinas dėmesys: ar plokštė aptarnauja jums

reikalingą signalo imtį, matuojamą Hz’ais ir bitais, ar jus tenkina signalo keitimo kokybė, ar

patikimai veikia programinės tvarkyklės (angl. drivers), ar tinkami formatai bei jungtys

http://www.waves.com/

http://kurzweil.com/product/ksp8/

http://kurzweil.com/product/ksp8/

http://www.lexiconpro.com/en-US/products/pcm91

http://www.lexiconpro.com/en-US/products/pcm91

http://audacity.sourceforge.net/

http://www.rme-audio.de/en_index.php

http://www.apogeedigital.com/

http://www.motu.com/

74


(AES/EBU, S/PDIF, BNC, RCA, Toslink, TRS, XLR ir t.t.), ar plokštė turi integruotą pirminį

stiprintuvą mikrofono signalui, ar turi nevėluojančio signalo stebėjimo galimybę (angl. no

latency monitoring) ir taip toliau.

Į kokias kolonėles/monitorius patartumėte atkreipti dėmesį pradedančiajam?

Pagrindinis reikalavimas – kad kuo tiksliau ir tiesiau atkurtų garso signalą, tai

yra be kraipymų ar pagražinimų, būdingų buitiniams garsiakalbiams. Studijiniai monitoriai –

skirti signalui stebėti, o ne juo mėgautis, tad kuo tiksliau girdėsite, koks signalas yra, tuo

tiksliau galėsite jį veikti.

Siūlyčiau pradėti nuo nebrangių studijinių garsiakalbių – mat tikslas pradžioje

įvaldyti bendruosius garso principus, vėliau, patobulinus klausimosi įgūdžius, bus galima

įsigyti ir kokybiškesnius monitorius. Pasiūla milžiniška – nuo Tannoy, Adams ir Dynaudio iki

Focal, Barefoot ir ATC.

Ar yra koks nors vienas dalykas kuris turi būti kiekvienoje garso įrašų

studijoje?

Taip, yra – garso sandarą suvokiantis klausos aparatas, tai yra garso inžinierius,

visa kita – tik priemonės. Geras garso inžinierius ar režisierius net su kukliausiomis

priemonėmis pasieks nepalyginti daugiau negu srities neišmanantis žmogus, pasodintas prie

milijoninės vertės įrangos.

Į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis mikrofoną vokalo įrašui?

Mikrofono gerumas arba tinkamumas yra santykinis dalykas, nes vienas

mikrofonas tinkamesnis vienam garso šaltiniui, kitas – kitam. Net pigus mikrofonas kartais

gali derėti su dainininko balsu geriau negu brangus.

Jeigu įrašomas dainininkas visuomet bus tas pats, geriausia išbandyti keletą

mikrofonų, ir pasirinkti tą, kuris skamba mieliausiai. Jeigu įrašomų dainininkų bus daugiau,

saugiau rinktis mikrofoną, kuriame nėra pernelyg išryškintos vienos ar kitos garsinio spektro

juostos (tarkim, aukštųjų, arba žemųjų dažnių), mat vienam balsui jis gali labai tikti, o kitam

labai netikti. Geriau, kad daugiau arba mažiau tiktų visiems...

Koks buvo Jūsų pirmasis įsigytas vokalinis mikrofonas? Ir kodėl būtent tokį

modelį pasirinkote?

Pirmasis buvo RØDE K2 ir netrukus po to Audio-Technica AT4047-SV. Ir

vieną, ir kitą rinkausi, nes tiko mano paties balsui, bet kartu pernelyg „nesiožiavo“ įrašant

kitus dainininkus ar skaitovus.

Ką pradedantysis turi žinoti apie laidus ir jungtis? Kokius patartumėte įsigyti?

http://tannoy.com/studiosummary.aspx

http://www.adam-audio.com/

http://dynaudioprofessional.com/

http://www.focalprofessional.com/en/

http://www.barefootsound.com/

http://www.atcloudspeakers.co.uk/professional/loudspeakers/scm16a-pro/

http://www.rodemic.com/mics/k2

http://www.audio-technica.com/cms/wired_mics/15834b4b627e755b/

75


Laidų ir jungčių atskirai studijuoti turbūt nevertėtų, užtektų įdėmiai perskaityti

techninius naudojamos įrangos vadovėlius, kuriuose aiškiai nurodoma, kokių laidų ir kokių

jungčių reikia, o tuomet apsilankyti studijinės įrangos parduotuvėje, pardavėjui paaiškinti

savo poreikius ir įsigyti prekę.

Venkite prabangios buitinės garso įrangos gamintojų kartais peršamų itin

brangių „stebuklingų“ laidų.

Laidų ir jungčių kaina bei kokybė turėtų būti panaši į tai, ką siūlo tokie

gamintojai, kaip Neutrik, Klotz ar Mogami.

Ir atminkite, kuo laidas trumpesnis, tuo geriau, beje, ir pigiau. Jeigu jums reikia

3 m ilgio laido, tiek ir naudokite (studijinės įrangos parduotuvėse laidus jums gali pagaminti

tokio ilgio, kokio reikia).

Ar dinaminiai procesoriai šiais laikais yra privalomas namų garso įrašų

studijos komponentas (kompresoriai, geitai ir t.t.)? Jei taip ką apie juos turėtų žinoti

pradedantysis ir ką turėtų įsigyti savo namų garso įrašų studijai?

Tikrai neprivalomi, bet dažnai pageidaujami, ypač dirbant su populiariaisiais

žanrais. Bet būtina žinoti, kada juos taikyti, kada – ne. Anglai turi posakį „don’t fix it if it’s

not broken“, kitaip tariant, „jei nesulaužyta, tai ir netaisyk“. Šiandien kompresoriai,

limitatoriai ir maksimizatoriai pernelyg dažnai taikomi ten, kur jų taikyti visai nereikia, ir

tiek, kiek įrašui ne tik nepadeda, bet ir kenkia.

Dinaminis signalo apdorojimas yra sudėtingas procesas. Reikia žinoti, kas iš

tikrųjų daroma kompresuojant, o jeigu nežinoma, geriau išvis nieko nedaryti. Bet kaip tada

išmokti? Žinoma, tik bandant, tačiau jeigu nekompresuotas signalas vis dėlto skamba geriau

negu kompresuotas, tikrai nieko bloga nenutiko! Klausimas juk, kada kompresuoti, o ne kada

nekompresuoti. Jeigu nuėję pas odontologą sužinotumėte, kad danties taisyti vis dėlto

nereikės, nes jis sveikas, ar nusimintumėte?

Kokius dinaminius procesorius naudojate Jūs?

Įvairius, nuo analoginių (SPL, API, Aphex) iki skaitmeninių (Waves, Kurzweil

KSP8), nuo optinių iki VCA detektorių, nuo lėto iki greito perėjimo (angl. transfer knee), nuo

vienajuosčių iki daugiajuosčių (angl. multi-band), nuo mažo iki didelio santykio (angl. ratio).

Kaip minėjau, signalo kompresavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis gilesnių žinių.

Nuo jo pradedančiajam pradėti tikrai nepatarčiau. Bet anksčiau ar vėliau susipažinti vis tiek

būtų į naudą.

Trumpai apie mikserinius pultus namų įrašų studijoje?

Patarčiau visai nenaudoti, nebent tam yra rimtų priežasčių. Ypač pradžioje,

pagrindinių suvedimo technikų galima pramokti naudojantis vien kompiuteriu.

http://www.neutrik.com/

http://www.klotz-ais.com/

http://www.mogamicable.com/

76


Kokį mikserinį pultą naudojate Jūs?

Karjeros pradžioje naudojau Soundcraft Spirit ES, tačiau ilgainiui perėjau prie

mišrios arba hibridinės sistemos, kurioje pultui vietos nebeatsirado.

Pultai šiandien reikalingi tuomet, kai vykdomi daugiatakiai garso įrašai, arba

kai suvedant siekiama ypatingo koloratūrinio skambesio, tačiau ir vienu, ir kitu atveju

kokybiškesnis pultas kainuos palyginti brangiai, dešimtimis tūkstančių litų, galimai ir dolerių

ar eurų.

Kartu dėl savo gabaritų pultai studijose kelia ne vieną akustinę problemą.

Kaip Jūs įsivaizduojate namų garso įrašų studijos aparatūros (sujungimo)

schemą?

Išorinis garso šaltinis (pvz. balsas arba gitara) > garso imtuvas (pvz. mikrofonas

arba gitarinis pjezas) > laidai > pirminis stiprintuvas mikrofoniniam signalui (angl. pre-amp)

arba tiesioginė sąsaja linijiniam signalui (angl. direct box arba DI) > laidai > garso plokštė

(įskaitant analoginį-skaitmeninį keitiklį ir reikiamas jungtis) > įrašymo programa > garso

plokštė (įskaitant skaitmeninį-analoginį keitiklį ir reikiamas jungtis) > laidai > signalo lygio

valdiklis-skirstytuvas (angl. monitor controller) > laidai > garsiakalbiai.

Kokie pirmieji žingsniai tvarkant namų garso įrašų studijos kambario

akustiką?

Sugerti kiek galima daugiau žemųjų dažnių, pamažinti aidėjimą, ypač

vadinamąjį plazdėjimą (angl. flutter), kai suplojus delnais, kartu ploja visa patalpa.

Kaip minimaliai aptvarkyti namų garso įrašų studijos monitorines patalpas?

Šnekant labai supaprastintai, greičiausias ir pigiausias būdas – visas sienas

uždengti audiniu, kuo sunkesnė drapiruotė, tuo geriau. Sumažės patalpos aidėjimas

aukštuosiuose dažniuose, aiškiau girdėsis raiškioji spektro dalis (kur geriausiai girdimas

žmogaus balsas).

Toliau būtų galima pasigaminti skirtingų storių stiklo vatos sienelių skirtingiems

dažniams sugerti, kuo storesnės, tuo daugiau žemojo dažnio sugertumėte (žemojo dažnio

netolygumas yra viena didžiausių akustinių kliūčių patalpose).

Žengiant dar toliau, patalpos akustiką tektų matuotis tam skirta įranga,

atsižvelgiant į darbo vietos padėtį patalpoje, aparatūros išdėstymą, o tuomet gamintis arba

įsigyti ne tik garso sugėrimo bet ir sklaidymo (angl. diffusion) įtaisus.

Kaip patys pradžioje įsirenginėjote garso įrašų studijos patalpas?

http://www.soundcraft.com/products/product.aspx?pid=26

77


Prieš gerą dešimtmetį žengdamas pirmuosius žingsnius, pradėjau būtent nuo

audinių kabinimo ant visų patalpos sienų. Net ir tokios, atrodytų, kuklios pastangos anuomet

man kainavo nemenkai – 2800 Lt.

Svarbu suvokti dvi pagrindines tinkamos akustikos kliūtis – netolygius

žemuosius dažnius ir garso sandarą maskuojantį aidėjimą,– o tuomet šalinti jas pagal

finansines galimybes.

Kartu svarbu suprasti, kad žmogaus klausos aparatas yra labai lankstus, gebantis

prisitaikyti prie gana sudėtingų akustinių sąlygų, tačiau jį reikia lavinti ir pratinti. Kaip?

Kantriai ir nuosekliai klausantis daug ir įvairios muzikos tokiomis sąlygomis, kokios turimos.

Šitai daryti, vadinasi, ir tobulėti galima net tuomet, kai niekam kitam lėšų neturima.

Kaip planuojate savo darbą įrašų studijoje? Gal galite viską išvardinti etapais,

nuo pasiruošimo įrašui iki kūrinio pabaigimo?

Balsas yra labai ypatingas instrumentas, jis tiesiogiai suaugęs su žmogaus

fiziologija ir psichika: bet koks nuotaikos pokytis, bendravimo įgūdžių stygius iškart

neigiamai nudažo atlikimą, todėl labai svarbu dainininką įkvėpti, palaikyti, reikalui esant,

įžiebti, o aptariant klaidas, jas apibūdinti taip, kad atlikėjas neprarastų ūpo, nesisielotų,

priešingai, jaustų, kad gali atlikti dar geriau, gebėtų atsipalaiduoti, bet kartu susikaupti ir

pasiekti užsibrėžtą kūrybinį tikslą.

Dirbant su balsu, itin svarbu stebėti fizinę dainininko stygų būklę, neleisti balsui

persitempti, nuvargti, būtina daryti pertraukas, kad pailsėtų ne tik balso stygos, bet ir

mąstymas bei vaizduotė.

Ypatingo laiko ar priemonių, dirbant su vieno kanalo įrašu, nereikia. Svarbu,

kad būtų tvarkingai paruoštas įrašymo projektas, tinkamai nustatyta įranga, signalo

perdavimo lygiai. Labai svarbu, kad dainuodamas atlikėjas gerai girdėtų tiek save, tiek

akompanimentą, kitaip nukentės ne tik meninė raiška, bet ir atlikimo kokybė (pvz. bus

detonuojama).

Kokius internetinius puslapius pasiūlytumėte aplankyti žmogui

besidominčiam namų garso studijos įrengimu?

Informacijos žiniatinklyje – devynios galimybės. Pirmai pradžiai galima

apsilankyti svetainėje www.tweakheadz.com, daug žinių pradedančiajam galima rasti žurnalo

elektroninėje Sound on Sound laidoje www.soundonsound.com, taip pat internetiniame

forume http://www.gearslutz.com bei daugybėje kitų tinklaviečių.

Kokias knygas paskaityti bei pažiūrėti video medžiagą?

Lietuvių kalba, tegul ir seniau parašytas, bet daugeliu požiūrių tikrai

nepasenusius Vytauto Bičiūno veikalus Muzikos įrašai (Kaunas: Šviesa, 1988) ir Muzikinės

akustikos pagrindai (Vilnius: Mokslas, 1988), anglų kalba Tomo Misnerio knygą Practical

Studio Techniques (Amsterdam: SAE Institute Publishing, 2001).

http://www.tweakheadz.com/

http://www.soundonsound.com/

http://www.gearslutz.com/

78


Kaip prasidėjo darbas studijoje? Kaip mokeisi? Nuo kokios programinės

įrangos pradėjai ir kokia dirbi dabar?

Darbas studijoje buvo jau vėliau, sulaukus kokių 16-17 metų. Tada dažnai su

kolega keisdavome garso inžinierių, dirbantį Panevėžio "Ekrano" kultūros namų įrašų

studijoje. Mokėmės vienas iš kito, iš vakarietiškų įrašų, mat tada interneto dar nebuvo.

Nebuvo ir kompiuterių bei programinės įrangos. Tai buvo daugiakanalis darbas, 8 takų

juostinis magnetofonas „Fostex“, mikserinis pultas „Mitec“, vėliau jį keitė vietos

"elektromonterių" patobulintas „Elektronika“.

Kokia buvo pirma garso plokštė, mikrofonai ir kita įranga?

Pirma pažintis su kompiuteriu - Apple Macintosh, Digidesign ProTools 3, su jų

keitikliu 888 ir pora „CAD“ kondensatorinių mikrofonų, užkurtų per „TL audio“ lempinį

stiprintuvą.

Kai pradėjai darbuotis studijoje, kokie kompiuterio parametrai buvo (jei

prisimeni), kokia kita įranga buvo įrašų studijoje?

Jo, „kompas“ buvo „krūtas“. Neatsimenu aš tų jo parametrų, tik žinau, kad

viskas, kas daroma su garsu, visiškai nepriklausė nuo procesoriaus. Garsas buvo tvarkomas

DSP (dinaminiais garso procesoriais), kurių buvo trys vienetai. Prie viso to dar, kompiuteryje

(tiksliau tai buvo „expansion chassis“, leidžiantis sujungti iki dvylika slotų. Mac'e jų tik trys)

buvo nerealusis SamplleCell II. Tai sampleris, ne "software" o "hardware".

Nuo ko patartum pradėti žmonėms norintiems įsirengti savo garso įrašų

studiją? Gal konkrečiai patartum kokią įrangą reikėtų mėginti įsigyti pradžioje? Kas yra

svarbiausia?

Svarbiausia - aš pakartosiu seniai žinomas tiesas - kambarys. Pasaulyje

vadinamas „studio room“, vieta, kur groja muzika. Nepainiokite su „control room“, kur esate

Jūs su savo studijinėmis kolonėlėmis. Muziką atlieka žmonės, esantys anapus lango. Tai

„gerai skambantis kambarys“, neturintis artimų atspindžių, žemą garsą sugeriančiomis

sienomis. Tai bene svarbiausias studijos atributas. Toliau - mikrofonai, stiprintuvai jiems ir

t.t. - priklausomai nuo kišenės. Verta pažymėti, kad gerai skambančiame kambaryje Shure

Beta58 (apie 600 Lt) darys stebuklus, ir priešingai, blogame kambaryje kad ir Brauner

Phantom (apie 7000 Lt) bus visiškai bevertis. Taigi, pinigai čia atlieka mažiausią vaidmenį.

Visada pavydėjau žmonėms, suprantantiems garso fiziką.

Darius Dimbelis, įrašų studijos "Muzikinis rūsys" garso

inžinierius (Panevėžys)

www.muzikinisrusys.lt

http://www.muzikinisrusys.lt/

79


Tavo nuomonė: ar žmogus sėdintis prie studijos pulto turi turėti bent

minimalų muzikinį išsilavinimą? Taip pat ar turi mokėti groti kokiu nors instrumentu?

Čia drįsiu atrodyti nepopuliarus - taip, aš manau, kad garso inžinierius turi

pažinoti natas, turėti išlavintą muzikinę klausą, mokėti groti keliais instrumentais, skirti

kontrabosą nuo violončelės, ir, po velnių, kalbantis su atlikėju, sugebėtų pasakyti, kad "sol

diezas antroje oktavoj skambėjo geriau, nei rė bemolis pirmoje".

Iš ko sėmeisi patirties? Internetas (kokie puslapiai), knygos (pavadinimai)?

Viskas anglų kalba. Internetas - www.gearslutz.com, forumas, kuriame galima

rasti „prabangių“ garso inžinierių, dirbančių ar dirbusių su tokiais atlikėjais kaip Beyonce,

Notorious BIG, M.Jackson, Queen, Dream Theater, Metalica ir t.t. pasisakymų. Dar

www.recording.org ir žinoma google. Knygos - brangios, bet vertos daugiau, nei išleidi:

Michael Stavrou "Mixing With Your Mind", Bobby Owsinski "Recording Engineer's

Handbook", "Mixing Engineer's Handbook", David Gibson "The Art Of Mixing", Bob Katz

"Mastering Engineer's Handbook". DVD filmai: Charlez Dye "Mix It Like A Record", David

Gibson "The Art Of Mixing"...

Kokia šiuo metu įranga studijoje ir ką žadate keisti, įsigyti ateityje?

Šiuo metu studijoje turiu tokią kuklią aparatūrą, kad geriau nevardinsiu.

Ateityje tikrai pirksiu preampų, būtinai lempinių, kompresorių, senovinių "tape delay" ir

panašiai.

Kaip tu įsivaizduoji, kokia turėtų būti profesionali studija? Ir ar Lietuvoje

tavo žiniomis yra profesionalių garso įrašų studijų?

Profesionali studija, mano nuomone, ta, kurioje dirba profesionalūs garso

inžinieriai ir įsirašinėja profesionalūs atlikėjai. Pasikartosiu - ne studija, o atlikėjas "daro"

muziką.

http://www.gearslutz.com/#_blank

http://www.recording.org/

80


Kaip susidomėjai šia veikla? Nuo ko viską pradėjai? Kiek laiko jau tuo užsiimi?

Susidomėjau garso inžinerija dar mokykloje, kuomet darydavome diskotekas. Vėliau

pradėjau organizuoti renginius su gyva muzika, pats groti ir bandyti įrašyti savo muziką.

Taigi domiuosi tuo berods jau 20 metų, bet realiai pirmuosius kitų muzikantų įrašus pradėjau

daryti prieš 6 metus.

Tavo labiausiai mėgstamas darbas garso įrašų studijoje?

Greičiausiai labiausiai patinka suvedinėti. Bet priklauso nuo medžiagos. Kita vertus,

įrašinėti tikrai profesionalius atlikėjus yra nuostabu. Taip pat norėčiau akcentuoti, kad garso

inžinierius studijoje turi būti ir psichologas bei prodiuseris. Daugiau nei 50% gero įrašo

sėkmės lemia gera psichologinė aplinka studijoje, garso inžinieriaus gebėjimas bendrauti su

muzikantais ir laiku pasiūlyti kompozicines korekcijas (t.y. prodiusuoti). Taip pat ir

instrumentų derinimas. Mažai gitaristų sugeba teisingai susiderinti gitaros intonaciją, grifo

išlinkimą, nuemėjų aukštį ar tremolo polinkio kampą. O būgnininkus Lietuvoje, kurie moka

suderinti būgnus, galiu ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti.

Kokie pirmieji įrenginiai buvo tavo garso įrašų studijoje?

Sunku prisiminti, bet kiek pamenu, tai dar mokykloje pirmieji įrašai rašyti į kasetę per

„Elektronika“ pultą. Savo namų miegamojo studijoje buvau pasistatęs dviejų kanalų Tascam

US-122 garso plokštę, turėjau klasikinį Shure SM57 mikrofoną ir Yamaha HS-80 monitorius.

Vėliau įsigijau 10 kanalų Presonus garso sąsają, kad galėčiau daryti būgnų įrašus.

Nuo ko patartumei pradėti žmogui, norinčiam turėti savo namų garso įrašų

studiją? Į kokius komponentus labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį?

Dažniausiai namų įrašų studija apsiriboja miegamuoju, o tai nebloga vieta, nes

miegamuosiuose stovi lova, spinta su rūbais, knygų lentynos – visi šie daiktai kiek pagerina

kambario akustiką. Jei įsirenginėjate studijėlę tuščiame kambaryje, reiks papildomai

pasirūpinti akustikos sutvarkymu. Iš aparatūrinės dalies reiks pasirūpinti stabiliu ir tyliu

kompiuteriu, padoresne garso monitorine sistema, ausinėmis, nebloga garso plokšte (bent su

dviem padoriais mikrofonų stiprintuvais Hi-Z įėjimu ir ausinių stiprintuvu) bei keliais

mikrofonais vokalui ir instrumentams. Be abejo reikės tokių smulkmenų, kaip stovas, laidai,

„pop“ filtras ir t.t.

Rimtautas Piskarskas aka Thrigger, fizikos mokslų daktaras,

„Muzikos laboratorija" garso inžinierius (Vilnius)

www.muzlab.lt

http://www.muzlab.lt/

81


Trumpai apie kompiuterio charakteristiką? Tavo pasirinkimas: PC ar Mac.

Kodėl? Kokia tavo nuomonė apie namų garso įrašų studijoje naudojamą

nešiojamą kompiuterį (laptop)?

Nesu Mac‘ų fanas, pats naudoju tik PC. Mano manymu Mac‘ų kainos ir pajėgumo

santykis yra labai prastas. Tačiau Mac‘ų gamintojas yra vienas, todėl žymiai sumažėja

nesuderinamumo galimybė. Renkantis PC darbui su muzika, reikėtų, gerai, pasiskaitinėti apie

kiekvieną komponentą, kurį ketinate dėti į dėžę ir išsiaiškinti ar jie tarpusavyje suderinami.

Geriausiai tokį darbą palikti profesionalams, kurie parinks tik audio reikalams patikrintus

komponentus ir atliks specialius testus. Turbūt vieninteliai Lietuvoje tuo užsiima

„Midiaudio“. Nešiojamas kompiuteris įrašų studijoje gali sukelti daug nepatogumų: per

mažas ekranas, per lėtas ir tik vienas kietasis diskas, dažniausiai nėra firewire jungties,

nepakankamas maitinimas per USB jungtį. Norint išspręsti šias problemas, reikia jungtis

daug papildomų išorinių komponentų, kurie išaugina sistemos kainą.

Kokia buvo pirmoji tavo programinė įranga (DAW), su kuria pradėjai dirbti?

Su kokia (-iomis) programomis dirbi dabar?

Ankščiau dirbau su Steinberg Cubase SX3. Dabar turiu įsigijęs Cubase 6.5. Taip pat

turim ProTools10 (native), bet beveik nesinaudoju.

Kokią programinę įrangą pasiūlytumei naudoti pradedančiajam?

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką žadate įrašinėti. Yra daug patogių programų,

su kuriomis puikiai atliksite tuos pačius darbus. Tame tarpe galinga, nuolat atnaujinama, o

svarbiausia NEMOKAMA Cocos Reaper programa. Tačiau kol kas industriniais standartais

išlieka ProTools ir Cubase/Nuendo.


Visiškai ne. Viskas priklauso nuo žinių ir fantazijos. Jei turite galimybę, tai

išbandykite kuo daugiau skirtingų programų ir išsirinkite sau labiausiai patikusią.


Žiūrint, kokio tikslo nori pasiekti. Kartais užtenka tos, kuri integruota jūsų

kompiuteryje. Iš esmės, pagrindinės garso plokštės funkcijos yra keitimas iš skaitmeninio

signalo į analoginį ir atvirkščiai. Taigi prieš įsigydami plokštę, pasidomėkite apie keitiklių

kokybę. Jei žadate įrašinėti, tai pasirūpinkite garso plokšte su neblogais stiprintuvais

mikrofonams, arba įsigykite išorinius. Neblogus biudžetinius variantus rasite su vardais

Tascam, Steinberg, T.C.Electronics ir pan.


Monitorių funkcija – atkurti garsą kuo tiksliau ir be pagražinimų. Nevertinkite

monitorių pagal tai, kiek daug žemų ar aukštų dažnių atkuria. Svarbiausia informacijos

detalumas. Mažoje patalpoje patarčiau vengti didelių monitorių. Siūlau atkreipti dėmesį į

82


Lietuvoje platinamus monitorius: Tannoy, Dynaudio, KRK, Adam, Focal. Jei dirbate su

elektronine muzika, jums greičiausiai prireiks ir žemų dažnių monitoriaus (subwooferio).


studijoje?

Tas vienas dalykas, kuris privalo būti įrašų studijoje – tai gera patalpų akustika. Tam

yra visas atskiras mokslas. Dažnai gera akustika yra brangiausiai kainuojantis reikalas

studijoje, tačiau be šitos komponentės įrašai greičiausiai neskambės profesionaliai.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis mikrofoną vokalo įrašui?

Mikrofonų yra begalė ir skonių yra begalė. Švelniam vokalui mėgstu

plačiadiafragmius kondensatorinius mikrofonus, tuo tarpu aršiam vokalui – dinaminis. Beje,

mikrofono charakteristikoms daug įtakos turi ir mikrofoninis stiprintuvas. Pradedančiajam

patarčiau atkreipti dėmesį į Rode firmos produkciją.

Koks buvo tavo pirmasis įsigytas vokalinis mikrofonas?

Pirmuosius vokalus kuo puikiausiai įrašinėjau su dinaminiu Shure SM57. Tikrai gan

universalus mikrofonas. Vėliau teko bandyti daugelį mikrofonų. Šiuo metu dažniausiai

renkuosi AKG 414.

Ką pradedantysis turi žinoti apie laidus ir jungtis?

Nepagailėkite geram kabeliui pinigų ir jis jums tarnaus daug metų. Pigius gali tekt

išmest jau po kelių mėnesių, be to tai gali atsiliepti ir garso kokybei. Rekomenduočiau firmos

Klotz kabelius su Neutrik jungtimis.

Ar dinaminiai procesoriai šiais laikais yra privalomas namų garso įrašų studijos

komponentas?

Namų įrašų studijai išorinių dinaminių procesorių greičiausiai neprireiks. Pradžioje

reikia išmokti pilnavertiškai išnaudoti programinius, integruotus į jūsų garso apdirbimo

programą.

Kokius dinaminius procesorius naudoji tu?

Jei kalbėti apie išorinius (hardware), tai naudoju kompresorius DBX 160XT, 1176,

Drawmer, Alesis.

Trumpai apie mikserinius pultus namų įrašų studijoje?

Tiesa sakant, nesuprantu, kam namų studijai reikalingas mikserinis pultas. Geriau

įsigyti garso plokštę su integruotais mikrofonų stiprintuvais ir ausinių stiprintuvu.

Kokį mikšerinį pultą naudoji tu?

83


Naudoju Yamaha GA24. Daugiausiai monitoringui, arba tokiu atveju, kai įrašinėju

visą grupę iškart.

Kokie pirmieji žingsniai tvarkant namų garso įrašų studijos kambario akustiką?

Daugiausiai įtakos daro kambario geometrija, tiksliau tarp lygiagrečių sienų, lubų ir

grindų susidarančios stovinčios bangos, kurios lemia tam tikrų garso dažnių rezonansą arba

slopinimą. Kambario ilgis, plotis ir aukštis neturi būti vienas kito kartotiniai dydžiai. Pats

blogiausias variantas – kubo formos kambarys. Kuo didesnis kambarys, tuo mažiau problemų

su stovinčiom bangom, tačiau daugiau medžiagų reiks reverberacijos slopinimui. Namų

studijoje geriausi akustiniai elementai yra sofa, knygų lentyna, atvira drabužių spinta,

kilimas.


Negalima vienareikšmiškai pasakyti, nes tai priklauso nuo patalpos geometrijos ir

reverberacijos laiko joje. Gali būti, kad nieko nereikia. Gali būti, kad jokios akustinės panelės

nepadės. Yra begalė medžiagos apie tai internete po raktu „Acoustic Treatment“.

Kaip pats pradžioje įsirenginėjai garso įrašų studijos patalpas?

Skaičiau daug knygų ir ieškojau informacijos internete. Tai labai ilga istorija, tačiau

net dabar aš šiomis patalpomis nesu pilnai patenkintas. Tiesiog pažinau patalpų akustines

problemas ir išmokau jas apeiti.

Kokią dažniausiai metodiką naudoji įrašinėjant akustinę gitarą?

Akustinei gitarai dažnai naudoju mažadiafragmių kondensatorinių mikrofonų porą,

tarp kurių kapsulių maždaug 20 cm atstumas ir 60 laipsnių kampas. Vienas mikrofonas

„žiūri“ į gitaros tiltelį, kitas – į grifą.

Keliais mikrofonais dažniausiai įrašinėji standartinį būgnų komplektą?

Priklauso nuo būgnų komplekto dydžio ir muzikos stiliaus. Roko/metalo stiliams

naudoju apie 10 mikrofonų. Kiekvienu atveju mikrofonų pozicijos parenkamos pagal būgno

ar lėkštės skambesį, būgnininko grojimo balansą, atsižvelgiant į mikrofonų kryptines kreives,

fazes. Lengvesnei muzikai, norėdamas išgauti natūralesnį skambesį, papildomai naudoju

kambario (room) mikrofoną

Tavo naudojami mikrofonai elektrinės gitaros įrašui?

Dažnai naudoju dviejų mikrofonų kombinaciją. Dažniausiai tai būna juostelinis

(riboninis) Cascade FatHead mikrofonas kartu su Shure SM57. Kartais naudoju

kondensatorinį AKG 414.

84


Bosinės gitaros įrašo pagrindiniai principai? Kaip dažniausiai įrašinėji bosinę

gitarą?

Bosinė gitara gana komplikuotas instrumentas. Skambesys labai priklauso nuo paties

muzikanto bei instrumento. Kartais užtenka DI signalo. Sunkesnei muzikai papildomai

naudoju signalą iš bosinės kolonėlės ar net gitarinio kubo. Boso gitaros garso formavimui

naudoju gana drastiškus ekvalaizerio bei kompresoriaus nustatymus. Tikslas – boso natos

mikse turi turėti vienodą masę ir gana stiprų charakterį viduriniuosiuose dažniuose.

Kaip planuoji savo darbą įrašų studijoje?

Visų pirmą susipažįstu su grupės muzika, paklausau esamų įrašų. Ateinu į grupės

repeticiją, kad susipažinčiau su atlikimo niuansais ir galimomis muzikantų atlikimo technikos

problemomis. Dažnai duodu patarimus, kuriose vietose reikėtų padirbėti ruošiantis įrašui.

Aptarus su grupe įrašo eigą, nusprendžiame, kokius instrumentus bei įrašo taktiką

naudosime. Jei grupės muzikai atlikti reikalingas „akių kontaktas“, tuomet įrašinėsime visus

muzikantus iškart. Tačiau daugiau lankstumo turi pavienių instrumentų įrašinėjimo taktika.

Sudarau mikrofonų bei mikrofoninių stiprintuvų jungimo sąrašą. Taip pat parenkami

gitariniai ir bosiniai stiprintuvai. Suplanuojamas laikas įrašams.

Dažniausiai pasitaikanti instrumentų įrašymo eiga: būgnai, gitaros, bosas,

sintezatoriai, solo partijos ir galiausiai vokalas ir pritariantys vokalai.

Vėliau seka suvedimas bei masteringas (apipavidalinimas).

85


Kaip susidomėjote šia veikla (darbu įrašų studijoje)?

Garso įrašymu pradėjau domėtis, kai įkūrėme repo grupę (maždaug prieš 12 metų).

Viskas prasidėjo nuo Skype‘inio mikrofono iš Maximos, apvyniotio porolon.

Kokie pirmieji įrenginiai buvo Jūsų garso įrašų studijoje?

Pirmas rimtesnis pirkinys buvo dinaminis AKG mikrofonas (modelio jau

nebepamenu) ir Soundcraft Compact 4 pultas, vėliau vis ieškant švaresnio skambesio,

įsigijau Audio-technica AT4033 ir RME HDSP 9632 garso kortą.

Į kokius komponentus labiausiai reiktų atkreipti dėmesį pradedantiesiems?

Svarbiausi komponentai yra du – kairioji ausis ir dešinioji ausis , o jei iš techninės

pusės, tai labai svarbu girdėti teisingą garsą suvedinėjant – tam reikia monitorių

(KRK, Tannoy, M-audio ir tt. – pigesni bet geri variantai) ir turėti kokybiškai įrašytą

signalą – tam reikia garso kortos su integruotu mikrofoniniu preampu (pigesni

variantai – TC Desktop, Tascam 122L ir kt.) ir mikrofono (vienas populiariausių -

didelės diafragmos kondensatorinis Rode NT1A. Ieškant pigesnės alternatyvos –

galima pasidomėti kinietiškais mikrofononais, kuriems pakeitus kapsule į pvz.

Neuman U47 kapsulės kopiją, galima išgauti labai gerų rezultatų – išbandžiau ir labai

rekomenduoju).

Trumpai apie kompiuterio charakteristiką?

Dabar kompiuteriai tiek ištobulėję spartos prasme, kad perkant bet kokį galima be

jokių problemų dirbti su garsu. Reikėtų tik rinktis tyliau aušinamus korpusus

(Coolermaster – pigus ir geras variantas). Savo studijoje visąlaik naudojau PC, bet tik

greičiausiai dėl mažesnės kainos ir didesnio programinės įrangos, pluginų kiekio,

pritaikomo Windows platformai. Šiuolaikinis galingas laptopas įrašų studijoje –

idealu, nes veikia tyliai, turi galimybę pajungti papildomų monitorių ir kt. įrengimų

bei yra ergonomiškas.

Kokia buvo pirmoji Jūsų programinė įranga (DAW), su kuria pradėjote dirbti?

Su kokia (-iomis) programomis dirbate dabar?

Pirmoji DAW buvo „Cool Edit Pro 2“ – dabar tai Adobe produktas pakeistu

pavadinimu „Adobe Audition“. Dabar dirbu su Steinberg Cubase.

Andriejus Aputis, dirbantis studijoje LPM

www.lpmrecords.com

http://www.lpmrecords.com/

86


Kokią programinę įrangą pasiūlytumėte naudoti pradedančiajam?

Rinkoje labai daug programinės įrangos, tad kiekvienas renkasi pagal įvairius

kriterijus – kainą, interface‘ą, funkcionalumą ir kt. Man Adobe Audition pasirodė

labai paprasta kaip pradedančiajam, nors kai kurie joje integruoti efektai yra

mokslinių žinių reikalaujantys įskiepiai.


Kiek svarbi priklauso nuo noro išmokti dirbti su garsu – jei entuziazmas didžiulis tai

ir pati sudėtingiausia programinė įranga, taps puikia žinių tobulinimo ir rezultatų

siekimo terpe.


Į konverterių kokybės ir kainos santykį. Jei garso korta išorinė – tai ar kokybiški joje

preamp‘ai. Profesionalios ir brangios garso kortos dirba profesionaliai, tačiau iš

vidutinės kainų kategorijos rekomenduočiau RME PCI tipo kortas, išorines TC

Electronics, Tascam ar dėvėtas (dėl mažesnės kainos) RME Babyface, Apogee

solo/duet garso kortas.


Pradedantysis greičiausiai norės pigesnių variantų, tad - Tannoy reveal 5A, Yamaha

HS50, HS80, KRK Rokit 5, 8 ir kt., tik ne Behringer, nes groja neteisingai.


studijoje?

Manau kiekvienoje pasaulinio lygio studijoje rastumėme kompresorius 1176, Solid

state logic, Neve, Api, Calrec ar kitus rimtus pultus, Pro tools DAW, Neuman u87,

u47 mikrofonus ir tt., tačiau tai tikrai neįpareigoja kiekvienos studijos viso to turėti,

svarbiausia kūrybinis procesas ir įgūdžiai, o visa kita tik įrankiai.

Subtilybės renkantis mikrofoną vokalo įrašui?

Vokalui populiariausia kondensatoriniai, didelės diafragmos mikrofonai. Kiekvieno

vokalisto skirtingas tembras, todėl ir mikrofonų reikia skirtingų. Pasaulyje vienas

universalesnių mikrofonų tai Neumann U-87 – brangus. Namų studijai - neutralesnio

skambesio Audio-technica AT4033 (kalbu tik apie tuos, kurių skambesį žinau).

Koks buvo Jūsų pirmasis įsigytas vokalinis mikrofonas? Ir kodėl būtent tokį

modelį pasirinkote?

Behringer B-2. Pirkau, nes rekomendavo parduotuvėje. Savo laiku buvo gana geras

pasirinkimas.

87


Ar dinaminiai procesoriai šiais laikais yra privalomas namų garso įrašų studijos

komponentas?

Kompresorius labai reikalingas suvedinėjant. Yra prikurta begalės pluginų, reiktų tik

žinoti, kaip jie veikia. Rekomenduočiau UAD LN1176, UAD LA2A, URS

kompresorių rinkinys, Waves SSL pluginų rinkinukas, jei neklystu Cubase 5 versijoje

atsirado labai neblogi integruoti kompresoriai/dinaminiai procesoriai.

Kaip Jūs įsivaizduojate namų garso įrašų studijos aparatūros (sujungimo)

schemą?

Mikrofonas > preampas > garso korta > DAW

Kokie pirmieji žingsniai tvarkant namų garso įrašų studijos kambario akustiką?

Akustika tai atskiras ir sudėtingas mokslas, tačiau namie reikėtų bent jau išvengti

garso atspindžių „kambario aido“ efekto.


Kieto presavimo mineralinė vata, įmontuota į medinį rėmą, aptraukta medžiaga,

minkšti baldai, lentynos, sunkios užuolaidos, puikiausiai atliks savo funkciją. Reikėtų

pradėti nuo vietų ties kuriomis stovi monitoriai.

Kaip patys pradžioje įsirenginėjote garso įrašų studijos patalpas?

Pirmoji studija buvo poroloninė, antrajai skyriau daugiau dėmesio – medžio

reflektoriai, akmens vatos panelės ir kt.

Kokią dažniausiai metodiką naudojate įrašinėjant akustinę gitarą?

Akustinei gitarai naudoju vieną didelės diafragmos kondensatorinį mikrofonq, ir jei

reikia dubliuoju įrašą. Mikrofoną statau per du sprindžius nuo gitaros ertmės, šiek tiek

iš aukščiau. Gitarai dažniausiai naudoju Se2200a mikrofoną su Neuman u47 kapsulės

kopija.

Jūsų naudojami mikrofonai elektrinės gitaros įrašui?

Shure SM57 puikiai tinka.

Bosinės gitaros įrašo pagrindiniai principai?

DI.

Kaip planuojate savo darbą įrašų studijoje?

Įrašas, suvedimas, perklausa/korekcijos (jei reikia).

88


Kokius internetinius puslapius pasiūlytumėte aplankyti žmogui besidominčiam

namų garso studijos įrengimu?

www.gearslutz.com - yra didelė forumo skiltis apie studijos akustiką.

Kokias knygas paskaityti bei pažiūrėti video medžiagą?

Pradžiai labai gera knyga - Keith Hatschek: The Golden Moment - Recording Secrets

From The Pros.

Youtube rekomenduoju Pensados‘ place.


89


Nuorodos į puslapius, kurie gali padėti

1) www.midiaudio.lt – tai tikriausiai pagrindinis Lietuvos

puslapis muzikos prekių parduotuvės, kurio diskusijų skiltyje

rasite tikrai daug patarimų žmonių susijusių su įrašais bei kt.

2) www.homerecordingconnection.com – neblogas puslapis

pradedantiems ir ne tik. Su pavyzdžiais kaip ką daryti, kaip

paimti garso signalą ir t.t.

3) www.soundonsound.com – Viskas ko Jums reikia. Kaip

buvo dirbama prie pasaulinių hitų, kaip ką pirkti, kaip ką

pastatyti ir t.t.

4) www.petelin.ru – kas suprantate rusų kalbą galite aplankyti

tėvo ir sūnaus Petelinų puslapį, kuriame rasite straipsnių apie

kompiuterinę muziką bei galėsite įsigyti įdomių mokomųjų

knygų.

5) www.websound.ru – nelabai informatyvus puslapis rusų

kalba, bet galima iš karto parsisiųsti visai įdomių knygų.

6) www.looperman.com – šiame puslapyje galite pasirankioti

Jūsų kompiuteriniai muzikai loops‘ų, samplų bei kitų dalykų.

7) www.freesound.org – dar vienas puslapis iš kurio galite

parsisiųsti įvairių garsų.

8) www.sound-effects-library.com – šiame puslapyje galima

rasti daug įvairių efektų Jūsų muzikai.

9) www.homerecording.com – tikrai informatyvus puslapis,

kuriame daug diskusijų įvairiomis temomis, straipsnių ir t.t.

10) www.tweakheadz.com – galite rasti įdomių patarimų ir

šiame puslapyje.

11) www.gearslutz.com – tikrai labai informatyvus puslapis

norintiems tobulėti, ar rengtis savo įrašų studiją.

12) www.ma-akustika.com – kompanija, kuri užsiima akustika.

Pas šiuos žmones galite kreiptis norėdami įsirengti savo

studijos patalpas ir ne tik.

13) www.coutant.org – labai įdomus puslapis. Jame rasite

mikrofonų aprašymus, galėsite netgi išgirsti kaip jie skamba.

14) www.johnlsayers.com – labai įdomus John Sayerso puslapis,

kuriame yra labai informatyvios diskusijos, apie tai kaip

žmonės įsirenginėja įrašų studijas. Daug patarimų, nuotraukų

ir t.t.

15) http://www.theprojectstudiohandbook.com – daug visokių

straipsnių įvairiomis temomis.

http://www.midiaudio.lt/

http://www.homerecordingconnection.com/

http://www.soundonsound.com/

http://www.petelin.ru/

http://www.websound.ru/

http://www.looperman.com/

http://www.freesound.org/

http://www.sound-effects-library.com/

http://www.homerecording.com/

http://www.tweakheadz.com/


http://www.ma-akustika.com/

http://www.coutant.org/

http://www.johnlsayers.com/

http://www.theprojectstudiohandbook.com/

90


16) www.musicbooksplus.com – šiame puslapyje rasite daug

knygų įvairiomis temomis, tačiau tai viskas susiję su muzika,

studijos įrengimu bei įrašu.

17) http://recording.org/ - vienas didžiausių forumų apie įrašus,

studijos aparatūrą, įsirengimą ir t.t.

18) http://bobgolds.com/ - puslapis apie tai kaip ką pasigaminti

namuose.

19) http://forum.studiotips.com./ - forumas apie tai kaip

įsirengti namų įrašų studiją.

20) www.truesoundcontrol.com

21) www.auralex.com

22) www.realtraps.com

23) www.gikacoustics.com

24) www.acousticalsolutions.com

Akustinių medžiagų parduotuvės. Įdomu paklaidžioti

ir pasidomėti kokių įdomių dalykėlių yra.

25) http://therecordingrevolution.com – vienas mėgstamiausių

mano puslapių, kuriame Graham Cochrane pasakoja apie

suvedimus, įrašus, akustiką. Tikrai geras puslapis žaliems.

Labai aiškiai viskas išdėstoma.

26) http://www.mixcoach.com/ - Tai dar vienas puslapis skirtas

daugiau kūrinių suvedinėjimui. Kevin Ward Jums pasakoja

apie visa tai.

27) http://www.puremix.net Tai kaip ir įrangos parduotuvė,

tačiau šiame puslapyje yra ir daug nemokamų video pamokų.

28) http://pensadosplace.tv/ - tikrai nuostabi vieta, kurioje

praleista daug laiko. Dave Pensado (vienas geriausių garso

inžinierių pasaulyje) turi savo laidą, į kurią kviečiasi

geriausius garso inžinierius, dainų kūrėjus, prodiuserius,

dainininkus ir kt. Tiesiog vieta, kurioje rasite tikrai daug

patarimų.

http://www.musicbooksplus.com/

http://recording.org/

http://bobgolds.com/

http://forum.studiotips.com./

http://www.truesoundcontrol.com/

http://www.auralex.com/

http://www.realtraps.com/

http://www.gikacoustics.com/

http://www.acousticalsolutions.com/

http://therecordingrevolution.com/

http://www.mixcoach.com/

http://www.puremix.net/

http://pensadosplace.tv/

91


Knygos, kurios gali Jums padėti

1) Home Recording for Musicians For Dummies – Jeff Strong

2) PC Recording sturio for Dummies - Jeff Strong

3) On Location Recording Techniques - Bruce Bartlett, Jenny Bartlett

4) Behind the Glass - Top Record Producers Tell How They Craft the Hits

5) Handbook for Sound Engineers - Glen Ballou

6) The Art of Mixing - David Gibson, George Petersen

7) Home Recording Studio Build it Like the Pros - Rod Gervais

8) Home Recording Made Easy - Paul White

9) The Recording Engineer's Handbook - Bobby Owsinski

10) Modern Recording Techniques - Robert E. Runstein

11) Instrument&Vocal Recording – Bill Gibson

12) Computer Music žurnalas

13) Sound On Sound žurnalas

14) Building a Recording studio – Jeff Cooper

15) How to build a small budget recording studio – Mike Shea, F.Alton Everest

16) Recording studio design – Philip Newell

http://www.amazon.com/s/ref=ntt_athr_dp_sr_1?_encoding=UTF8&sort=relevancerank&search-alias=books&field-author=Glen%20Ballou

http://www.amazon.com/David-Gibson/e/B0028AS5X4/ref=ntt_athr_dp_pel_1

http://www.amazon.com/s/ref=ntt_athr_dp_sr_2?_encoding=UTF8&sort=relevancerank&search-alias=books&field-author=George%20Petersen

http://www.amazon.com/Rod-Gervais/e/B001K8AINU/ref=ntt_athr_dp_pel_1

http://www.amazon.com/s/ref=ntt_athr_dp_sr_1?_encoding=UTF8&sort=relevancerank&search-alias=books&field-author=Paul%20White

http://www.amazon.com/s/ref=ntt_athr_dp_sr_1?_encoding=UTF8&sort=relevancerank&search-alias=books&field-author=Bobby%20%28Bobby%20Owsinski%29%20Owsinski

http://www.amazon.co.uk/Robert-E.-Runstein/e/B001IGSX8G/ref=ntt_athr_dp_pel_1

92


Garso įrašų studijos Lietuvoje

1) www.switched.lt - Vilnius

2) www.dominanta.lt - Vilnius

3) www.accu.lt - Vilnius

4) www.lrt.lt - Vilnius

5) www.mamastudios.eu - Vilnius

6) www.audiomastering.lt – Vilnius

7) www.priormusica.lt - Vilnius

8) www.llkc.lt - Vilnius

9) www.muzlab.lt - Vilnius

10) www.sblue.lt - Vilnius

11) www.videoaudio.eu - Vilnius

12) www.teciostudija.lt - Vilnius

13) www.mastering.lt – Vilnius

14) www.krantostudijos.lt - Kaunas

15) www.vilkkc.lt - Vilkaviškis

16) www.rockmergė.lt - Ukmergė

17) www.monastudija.lt

18) www.insomniavera.webs.com

19) www.vtpro.lt - Kaunas

20) www.muzikinisrusys.lt - Panevėžys

21) www.irasustudija.blogspot.com – Šiauliai

22) www.megasonus.lr – Kaunas

23) www.studijofonas.lt – Klaipėda

24) www.boyarstudio.com - Vilnius

http://www.switched.lt/

http://www.dominanta.lt/

http://www.accu.lt/

http://www.mamastudios.eu/

http://www.audiomastering.lt/

http://www.priormusica.lt/

http://www.llkc.lt/

http://www.muzlab.lt/

http://www.sblue.lt/

http://www.videoaudio.eu/

http://www.teciostudija.lt/

http://www.mastering.lt/

http://www.krantostudijos.lt/

http://www.vilkkc.lt/

http://www.rockmergė.lt/

http://www.monastudija.lt/

http://www.vtpro.lt/

http://www.muzikinisrusys.lt/

http://www.irasustudija.blogspot.com/

http://www.megasonus.lr/

http://www.studijofonas.lt/

http://www.boyarstudio.com/

Documents

Įrašų Studija Bei Įrašas Tai Ką Tu Gali Pasidaryti Namuose