James Borg knygos „Minties galia“ pristatymas

SIGITAS ALUBAUSKAS

Kauno Tado Ivanausko progimnazijos

direktorius

Apie knygos “Minties galia. Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą“ autorių

James Borg Britų psichologas, verslo konsultantas, tarpusavio santykių, vadybos ir verslo plėtojimo specialistas. Jis dirba reklamos ir žurnalistikos srityse, rengia psichologijos seminarus.

Jūsų mintys, mąstymo būdas lemia ir jūsų savijautą, ir elgseną. Tik įsivaizduokite, kaip viskas galėtų pasikeisti, jei gebėtumėte valdyti galią, slypinčią mintyse.

Knyga patars, kaip kontroliuoti baimę ir nerimą, pagerinti asmeninius ir darbo santykius. Sužinosite, kaip pakeisti savo nuostatas ir tapti atsakingam už savo mąstymą, kaip, panaudojus įgimtas proto galias, kontroliuoti savo mintis, užuot leidus joms valdyti jus.

Jei ir yra toks tikėjimas, kuris gali pajudinti kalnus, tai tik tikėjimas savo minties galia.

...nieko nėra gero ar blogo, tik mūsų mintys paverčia ką nors geru ar blogu.

Viljamas Šekspyras

Mintys kuria realybę. Mąstymo kokybė lemia gyvenimo kokybę. Tik protas gali vesti į sėkmę arba tempti atgal – tolyn nuo sėkmės. Todėl norint pakeisti gyvenimą tereikia padaryti vienintelį dalyką – pakeisti mąstymą.

Žmogaus praeitį, dabartį ir ateitį formuoja jo mintys.

Mūsų mąstymas ir yra mūsų gyvenimo biografija.

Knygoje rašoma apie tai, kaip pasiekti emocinę gerovę, sėkmę asmeniniame ir profesiniame gyvenime išmokus valdyti mintis, įgimtas proto galias panaudoti savo nuostatoms ir elgesiui keisti.

Knygą sudaro 3 dalys:

1. Dalis. SVARBIAUSIA YRA MINTYS.

1.1 Esate savo minčių produktas.1.2 Iškreipto mąstymo galia. 1.3 Minčių valdymas.

2. Dalis. „KANKINAMAS PROTAS“.

2.1 Stresinė mąstysena. 2.2 Nerimas. 2.3 Pyktis.

3. Dalis. „BŪTASIS“, „ESAMASIS“ IR „BŪSIMASIS“ PROTAS.

3.1 Atmintis ir smegenys.3.2 Nugalėtojas pasiima viską.3.3 Gyvenimas yra nuostabus.

Esate savo minčių produktas.

Kasdien mūsų galvose kyla apie 60-80 tūkstančių minčių.

Tas vidinis dialogas, nuolat vykstantis galvoje, ir yra tikrasis biografijos autorius.

Nes mąstymas gali vesti į sėkmę arba priešingai.

Ar jūs valdote protą, ar jis valdo jus?

Kasdieninę žmogaus savijautą lemia išskirtinai jo mintys.


Nors žmogui būdinga kaltinti aplinkinius arba tiesiog savo lemtį dėl patiriamo pykčio, streso, liūdesio, nepasitenkinimo, nerimo ar dar ko nors, iš tiesų tik mintys diktuoja tam tikrus jausmus ir lemia elgesį.

Ar netampame savo minčių apie skurdą, skausmą, problemas, meilę, gerumą, viltis produktu? Mūsų atsakymas į šį klausimą daugiausia ir lems, kaip jausimės.


Jei negalime pakeisti aplinkinių žmonių ar tam tikrų gyvenimo aplinkybių, bent jau gebame pakeisti tai, kas priklauso nuo mūsų – pasinaudoję proto galia pakeisti mąstymo būdą; jį pakeitus pakis ir mūsų nuostata žmonių ar aplinkybių atžvilgiu.

Tikėtina, kad pirmiausia buvo mintis. Kiekvienas žmonijos siekis, svarbiausi jos atradimai – medicinos, mitybos, inžinerijos, architektūros ir verslo sričių atradimai – viskas prasidėjo nuo minties kažkieno galvoje.

Valdykite savo protą arba jis valdys jus.

Esame savo minčių produktas.

Kas sekundę, kas minutę sau mintyse komentuojame situaciją, ir šito komentaro turinys veda prie veiksmo arba ketinimo, taip pat prie tam tikro pojūčio.


Kadangi mintys lemia tam tikrą emocinę būseną, jūs tikėtina, didžiąją gyvenimo dalį klydote manydamas, kad niekaip negalite pakeisti savo nuotaikos arba emocinės būsenos. Kiekvienas turime galių pakeisti savo emocinę būseną. Ir ši galia vadinama minties galia. Juk jūsų protas – tai ne jūs.

Ar jūs valdote protą?

Ar leidžiate protui valdyti jus?


Užduotis (1-2 min.)

Dabar įsitraukite į vidinį pokalbį ir imkite stebėti į galvą ateinančias ir iš jos išeinančias mintis. Nekomentuokite minčių, tik stebėkite jas kaip žiūrovas. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar buvote suviliotas priimti kai kurias galimas daiktas, užklydusias negatyvias mintis.


Jei sugebėjote sekti mintis, įrodėte, kad esate tarsi už savo mąstymo, išorėje, t.y. sekėte savo paties mąstymą.

Taigi jūs turite galią kontroliuoti savo protą (jeigu juo

naudojotės šiuo tikslu) ir neleisti protui valdyti jūsų.


Jei mes atsakingi už minčių „gaminimą“, tuomet mes atsakingi ir už tų minčių keitimą.

Nesvarbu – būsi optimistas ar pesimistas,

rezultatas bus toks pat. Tiesiog optimistas smagiau nugyvens jam skirtą laiką.

Išmintingų posakių, galinčių pakreipti žmogaus gyvenimą, galia

yra nuostabi.

1


Svarbu suprasti, kad pesimistinis mąstymas turi tokį ypatumą – jis prasiskverbia į visas gyvenimo kerteles.

Jis sulaiko nuo veiklos.

Neleidžia pasinaudoti pasitaikančia proga.

Neleidžia įgyvendinti sumanymų.


Ką pirmiausia reikėtų daryti? Pripažinti, kad turite tokį polinkį –

galbūt tik retkarčiais - gyvenimą ir įvairias susiklostančias aplinkybes vertinti negatyviai arba pesimistiškai.

Tuomet įsidėmėkite tokią svarbią nuostatą (pagrindinę šios knygos idėją):

Esate savo mąstymo produktas – jūsų mintys lemia savijautą.

Spragtelti jungiklį.

Būti optimistu yra ne tik geriausias pasirinkimas, šis „optimizmas“ turi įtakos įvairių mūsų gyvenimo sričių rezultatams, nes pakeičia veiksmus ir jausmus. Šie pakitimai pirmiausia padeda siekti užsibrėžto tikslo ir sukuria palankesnes sąlygas siekiams

įgyvendinti. Suprantama, optimizmas nepadės ištraukti laimingo loterijos bilieto ir laimėti milijoną – bet bent jau paskatins nueiti ir nusipirkti bilietą.

Reikia tik spragtelti proto jungiklį – ir mąstymas visiškai pakis.

Smegenys – tai vaistinė.

Smegenys yra tarsi vaistinė, kuri veikia be pertraukos ir duoda vaistų bet kuriuo paros metu.

Kiekviena mintis sukelia biocheminę reakciją. Protas ir kūnas neatskiriamai tarpusavyje susiję. Mintys sukelia emocijas, kurios paskatina išsiskirti atitinkamas chemines medžiagas (vienos gali padėti, kitos – pakenkti)


Neigiamos emocijos drauge su daugybe kasdien išgyvenamų kitų sukelia žalingų cheminių medžiagų antpuolį ir jos veikia ne tik tą akimirką, bet dar ilgą laiką išlieka organizme („cheminė ataka“ alina organizmo imuninę sistemą).

Teigiamos mintys ir jas lydinčios malonios emocijos duoda signalą smegenims ir į kraują išsiskiria gerieji cheminiai junginiai, stiprinantys protinę ir fizinę būklę, taip pat imuninės sistemos kovingumą.


Kokiu būdu nurodome smegenyse veikiančiai vaistinei išskirti gerąsias ar blogąsiais medžiagas? Labai paprastai – mintimis. Svarbu kokias mintis pasirenkame (teigiamas ar neigiamas).

Mąstymui yra būdingas grįžtamojo ryšio ciklas: Kuo daugiau negatyvių minčių galvoje, tuo blogiau

jaučiamės, o tai sukelia dar daugiau negatyvių minčių, todėl savijauta dar labiau pablogėja;

Kuo daugiau teigiamų minčių galvoje, tuo geriau jaučiamės, o tai sukelia dar daugiau teigiamų minčių, todėl savijauta dar labiau pagerėja.


TEIGIAMOS MINTYS

sužadinate geras emocijas

išsiskiria gerosios medžiagos

GERAI JAUČIATĖS


NEIGIAMOS MINTYS

sužadinate blogas emocijas

išsiskiria blogosios medžiagos

BLOGAI JAUČIATĖS

Kaip formuojasi mintis (ir kas ji yra).

Kiekviena mintis smegenyse sukelia reakciją. Kaip tai vyksta? Sistemą sudaro du elementai:1. Nervų sistema (elektrinė).

2. Endokrininė sistema (cheminė).

Smegenis sudaro neuronai (nervinės ląstelės;jų yra apie 100 milijardų).

Nuo nervų sistemos neatsiejama endokrininė sistema, sudaryta iš daugybės smulkių organų – vidaus sekrecijos liaukų, gaminančių ir tiesiai į kraują išskiriančių įvairius hormonus.

PROTAS DUOTAS MUMS, O NE MES PROTUI.

Mintys – gerosios, blogosios ir bjauriosios

Įžvalga: dauguma žmonių mano, kad

mąstymas yra tai, kas nutinka savaime,

o ne tai, ką jie atlieka patys.

Labai svarbu suvokti, kad mąstymas yra procesas, už kurio vyksmą atsakome mes, todėl jo valdymo funkcija taip pat priklauso mums.


Tai, kaip jaučiamės šiuo momentu, nulemta minčių.

Jausmo neįmanoma išgyventi be minties.

Bėda ta, kad dažniausiai ne gerosios mintys vyrauja mūsų galvoje – daugiausia jų negatyvių ir bjaurių.


Atlikime nedidelį eksperimentą (2 užduotis):

1. Pabandykime nuliūsti – negalvodami apie liūdnus dalykus.

2. Dabar pamėginkime supykti – negalvodami apie ką nors, kas sukeltų pyktį.

3. O dabar pasistenkime pajusti kaltės jausmą – negalvodami apie tai, kas pažadintų kaltės jausmą.

Nepavyko, ar ne?


Mintys lemia emocijas

Optimistinės ir pakilios mintys – juntame optimizmą ir pakilias emocijas. Jaučiamės gerai.

Pesimistinės ir negatyvios mintys – juntame pesimizmą ir slogias emocijas. Jaučiamės blogai.

Jausimės laimingi, jeigu taip galvosime, t.y. mąstymas nebus pesimistinis. Mintys lemia tam tikrą savijautą.

Tai tik mintis, ji negali įskaudinti

Mes patys kuriame savo mintis: jeigu mintys liūdnos, nerimastingos arba piktos, patys save žeidžiame. Niekas kitas. Patys užsikrauname naštą.

O kokia jūsų nuomonė apie save (savigarba, savivoka)? Žinoma mintys apie save patį yra viso labo tik mintys. Jos nėra realios. Mintys neturi galios žeisti, jei tik patys šios galios joms nesuteikiame.

Tai tik mintis, ji negali įskaudinti

Klaidingas manymas, kad mintys realios, gali įsukti pražūtingą negatyvių minčių spiralę.

Mintys ateina. Mintys išeina. Taip ir turi būti.

Tik pagalvokit: jeigu po pamąstymo „jeigu traukiniai vėl vėluos..“būtų buvusi neutrali mintis, pavyzdžiui: „šiandien reikėtų paragauti sumuštinio su lašiša“, būtų buvusi nugnybta negatyvių minčių spiralės užuomazga.

2

Vienu metu galvoje sukasi tik viena mintis

Dėmesį perkėlus nuo vienos minties prie kitos, išsisklaido pirmoji.

Vienu metu įmanoma tik viena mintis.

Jeigu minties nesureikšminsime ir dėmesį nukreipsime į ką nors kitą, ši mintis išnyks.

Mes turime nedaug galios: kontroliuoti minčių turinį.

Valdyti: savo minčių vertinimą.

Sekite savo mintis

Svarbiausia išmokti sekti savo minčių eigą ir nesileisti būti įtrauktam į nesibaigiantį minčių verpetą, verčiantį nusiminti ar jaustis nelaimingam.

Išmokti pripažinti, kad mintys – ne realybė, o tik įsivaizdavimas. Sukurtas mūsų pačių.

Mintys - tiek teigiamos, tiek neigiamos – ima reikštis tik gavusios energijos. Mūsų energijos. Puiku, jei panaudojame ją mąstyti pozityviai. Laiku sustabdyti mintis – tai būdas jas valdyti. Jūs esate tas, mąstantysis, todėl tik jūs galite keisti savo mintis. Mintis pradedama kontroliuoti tik tada, kai jau susiformavusi.

Apibendrinimas (1)

1. Kasdien mūsų galvoje kyla 60-80 tūkst. minčių. Vidinio monologo pokyčiai lemia nuotaiką ir fiziologinius procesus.

2. Viskas, kas sukurta, kažkada gimė kažkieno galvoje.

3. Neįmanoma patirti jausmo, kurio nesukeltų mintis.4. Keisdami mąstymą pakeisime savijautą, o ji

paveiks mūsų elgesį.5. Mes negalime pakeisti aplinkinių žmonių ar

konkrečios gyvenimo situacijos, tačiau prisiminkime štai ką: mes galime valdyti savo mintis.

6. Jei galime sekti savo mintis, tai galime valdyti ir savo protą - neleisti jam valdyti mūsų.

7. Kaip mes mąstome, taip ir reaguojame į gyvenimo netikėtumus.

Apibendrinimas (2)

8. Smegenyse veikia „vaistinė“. Mintys sužadina emocijas, kurios skatina gamintis chemines medžiagas – vienos jų mums naudingos, kitos – žalingos.

9. Kai pozityvios mintys keičiamos negatyviomis (ar atvirkščiai), išsiskiria atitinkamos cheminės medžiagos.

10.Dauguma žmonių mano, kad mąstymas yra tai, kas tiesiog ištinka, kad tai nėra veikla, kurią jie patys atlieka.

11.Mūsų mintys randasi ir virsta emocijomis akimirksniu – todėl šito beveik nepastebime.

Apibendrinimas (3)

12.Spragtelkite jungiklį: pesimistiškos mintys verčia jaustis nelaimingus, o optimistiškos – laimingus.

13.Mūsų mintys neturės galios mūsų įskaudinti, jei mes patys joms tokios galios nusteiksime.

14.Esame linkę kentėti dėl klaidingos nuostatos, neva mūsų mintys yra realios – bet jos nėra tikrovė, jos viso labo mintys.

15.Negalime valdyti kylančių minčių turinio, bet galime valdyti savo nuostatas ir požiūrį į jas.

Iškreipto mąstymo galia

Senų įpročių neišmesi lauk pro viršutinio aukšto langą. Juos reikia nuleisti laiptais, pakopa po pakopos.

Markas Tvenas

Užduotis – išsiugdyti trijų pakopų mąstymą

1. Kodėl darau prielaidą, kad mano mintys apie save ir pasaulį yra tiesa?

2. Prisiminkime, mintys ne visuomet atspindi tikrovę.

3. Kreivi veidrodžiai neatspindi manęs tikrojo.


Pamažu keisdami įpročius ir pradėję ugdytis supratimą apie tai, kas iš tiesų yra mintis rasime būdų kaip suteikti sau galių. Nes išvengsime klaidos – tapatintis su pačia mintimi.


Mąstymas gali būti laikomas iškreiptu, jei žmogus:

Kritikuoja save dėl praeities „pralaimėjimų“, Abejoja savo gebėjimais; Bijo ateities įvykių, Menkina save, Tikisi nesėkmės.

SVARBU: nesvarbu, kaip stipriai kuo nors

tikime – nuo to tas dalykas netampa tiesa.

Turėtų/privalo (nelankstus mąstymo būdas)

Įsitikinimas, kad pasaulis arba aplinkybės, ar reiškiniai, ar žmonės „turėtų“ arba „privalo“ būti ir elgtis tam tikru būdu (tokių lūkesčių padarinys : pyktis ir frustracija) sukelia gyvenime didelį kaltės jausmą.

Visuomet atidžiai parinkite žodžius – ir kalbėdami ir galvodami. 3

Turėtų/privalo (nelankstus mąstymo būdas)

Sveikai mąstyti – tai ne reikalauti, kad aplinkybės būtų kitokios, o teikti pirmenybę: tam tikros rūšies dalykams, tam tikru būdu besielgiantiems žmonėms, tam tikrą požiūrį į mus turintiems

žmonėms, kartu išsaugant lankstumą susitaikyti su aplinkybėmis ar žmonėmis, kai reikalai nesiklosto norima linkme. Kaltės jausmo, frustracijos ir pykčio išvengtume, jeigu mintis performuluotume taip: 4

Perdėti apibendrinimai

Nesunkiai atpažinsite tokį mąstymo būdą, jeigu atkreipsite dėmesį į žodelius „niekada“, „visada“, „pasaulis yra ...“, „visuomenė yra ...“, „kiekvienas ...“, „bet kas ...“, „niekas ...“.

5

NETIKĖK VISKUO, KAS TIKŠAUNA Į GALVĄ.

Etikečių klijavimas

Dar viena iškreipto mąstymo rūšis - etikečių klijavimas. Etikečių klijavimas sukelia daugybę emocijų: gėdą, kaltę, nerimą, bjaurėjimąsi savimi, net depresiją. Reikia skirti asmens elgesio apraiškas nuo žmogaus kaip asmenybės visumos. Dažniausiai ne žmogaus charakteris kelia problemų, o mąstymo būdas ir /ar elgesys. 6

Kaltės prisiėmimas

Prisiimate kaltinimus, kai nesate kaltas, net ir tuomet, kai dalykams, dėl kurių kaltinama, negalite daryti jokios įtakos. Rezultatas: nuolat jaučiatės įsižeidęs ar apima liūdesys – ir užplūsta kaltės jausmas, nors nėra jokio realaus pagrindo taip jaustis.

7

Kitų kaltinimas

Šis iškreipto mąsymo būdas yra priešingas kaltės prisiėmimui: kad ir kas atsitiktų, kad ir kokia problema kiltų, visuomet bus kaltinami kiti žmonės, aplinkybės, visas pasaulis. Šitaip mąstantis žmogus laiko save aplinkybių auka, o energiją švaisto ieškodamas kaltųjų ir žerdamas kaltinimus, bet nesistengia rasti išeities ar problemos sprendimo.

Savęs kaltinimas

Žmogu stengiasi prsiimti atsakomybę už dalykus, kurie aiškiai su juo nesusiję.

„Neturėjau leisti Marijos į pardotuves. Tuomet ji nebūtų pametusi auskaro“

„Jei būčiau anksčiau atvykusi į darbą, vanduo nebūtų užliejęs lubų“

Perdėjimas/filtravimas

Kartais iš malkos priskaldomas vežimas: išrankiojami menkiausi neigiami dalykai, pakišami po didinamuoju stiklu, o visi teigiami elementai tarsi išfiltruojami ir taip sukuriamas iškreiptas įvykio ar reiškinio vaizdas.

Viskas arba nieko

Šiam mąstymo būdui būdingi vertinimo kraštutinimui – arba gerai, arba blogai. Tai taikoma ir sau, ir kitiems žmonėms, ir įvykiams bei aplinkybėms. Kartais sakoma, kad žmogus mato tik juoda ir balta, nepastebi pustonių.

Taip nelanksčiai mąstantis žmogus gali patirti didelį psichologinį stresą ar nerimą.

8

Kiti iškreipto mąstymo būdai

Nelaimės lūkesčiai (gąsdinimasis).

Emocionalus mąstymas (jausmai virsta

tarsi faktais).

Minčių skaitymas (manome, kad turime telepatijos dovaną).

Ateities spėjimas (pats sau tampa pranašu. Spėjimai virsta faktais. Galimybė paverčiama tikimybe).

9

Jūsų vidinis kritikas

Esama dviejų požiūrių į padarytas klaidas, tačiau labai džnai, apimti neigiamų emeocijų, žmonės nebeužčiuopia skirtumo. Taigi galite: kritiškai vertinti klaidas,

kritikuoti save dėl klaidų.

Proto pokštai (1)

Užduokite klausimus sau, jei norite mesti iššūkį iškreiptam mąstymui:1. Kuo aš tai grindžiu – nuomonėmis ar faktais?2. Ar iš tiesų yra koks nors ryšys tarp to, kas

atsitiko preityje, ir to kas vyksta dabar?3. Ar gali būti, kad klystu?4. Kaip dėl to galiu būti tikras?5. Kokias prielaidas aš darau?6. Ar yra kokių nors pavyzdžių, galinčių pagrįsti

mano mąstymo būdą?7. Ar šis mąstymo būdas tempia mane atgal?

Proto pokšai (2)

8. Kas blogiausia galėtų atsitikti?9. Ar susitvarkyčiau, jei blogiausia išsipildytų?10.Ką draugas/giminaitis/kolega pasakytų apie šį

mano poelgį?11.Kas pasakė, kad taip viskas ir turėtų būti?12.Kas verčia mane tuo tikėti?13.Kur šito įrodymai?14.Ar aš neprisiimu kaltės, nors nėra mano

kaltės?15.Ar tik neskubu daryti išvadų?

Apibendrinimas (1)

1. Daugelis žmonių sunkiai atpažįsta savo įsisenėjusius nekonstruktyvaus mąstymo šablonus, nes dažniausiai jie yra tapę gyvenimo įpročiais.

2. Keliama prielaida, kad ir negatyvus mąstymas vis dėlto yra racionalus. Bet taip yra tik tuo atveju, kai protas veikia blaiviai, o kai jis yra sutrikęs, toks mąstymas dažniausiai neracionalus.

3. Kai dauguma minčių sukasi apie pradinę mintį – ratas įsisuka.

4. Kai visą gyvenimą mąstote „iškreiptu“ būdu, stiprinate ryšius tarp tam tikrų neuronų. Rezultatas? Tampate iškreipto mąstymo specialistu.

Apibendrinimas (2)

5. Negatyvios/iškreiptos mintys įsiskverbia į sąmonę, pridaro žalos ir išlekia taip greitai, jog sunku pastebėti, kad kažkas atsitiko (lieka tik sukeltos emocijos).6. Galvoje kurti alternatyvias „realybes“, mąstant,

kas „būtų galėję būti“ ar kad „reikėjo būti tą ar aną padarius“ – tiesiausias kelias į kančias ir nerimą. Šios ateities „pranašystės“ kuria dirbtinę realybę, ir autorius esate jūs pats.

7. Mąstymo, todėl ir gyvenimo pokyčių raktas yra šis – reikia nustatyti, kuris ar kurie iškreiptų mąstymo būdų trukdo patirti pasitenkinimo gyvenimu jausmą.

Apibendrinimas (3)

8. Galima kritiškai vertinti savo klaidas arba kritikuoti save dėl padarytų klaidų. Pirmuoju atveju gaunama naudos, nes mokomasi iš situacijos. Antruoju – dėmesio centre atsiduriate jūs, o ne klaida ir tai trukdo pasirinkti konstruktyvesnį mąstymo būdą.

Žmogui nerimą kelia ne daiktai ar įvykiai, o tai, ką jis apie juos mano.

Epiktetas (55-135 m.)

Minčių valdymas

Mąstymo keitimo raktas – nustatyti iškreipto mąstymo būdus, kurie yra tapę neatskiriama jūsų proto atliekamo repertuaro dalimi.

Jei gebėsime reaguoti į sudėtingas aplinkybes ir problemas – ralias ar išgalvotas – be neigiamos nuostatos, pakis mūsų požiūris į save pačius, kitus žmones ir pasaulį.

Mūsų pažintiniai gebėjimai lemia mūsų savijautą ir elgesį

Minčių valdymas.

Pakeičiame mąstymą,

pakeičiame jausmus,

tuomet pakeičiame veiksmus,

o tai keičia mūsų gyvenimą

Kai:

REET (racionalaus emocinio elgesio terapija)

mūsų mintys ir įsitikinimai yra psichologinių problemų priežastis; mintys ir įsitikinimai lemia, kaip

interpretuojame pasaulį kuriame gyvename, ir kaip jaučiamės diena iš dienos.

Bloga nuomonė apie save arba neracionalus elgesys yra vidinio dialogo rezultatas.

Tokio dalyko kaip realybė apskritai nėra, yra tik suvokimas (savaip suvokdami kuriame savo realybę)

Trys neracionalūs įsitikinimai („privalėjimai“)

1. Reikalavimu sau pačiam: man privalo sektis, turiu laimėti aplinkinių palankumą arba būsiu nevykėlis (sukelia nerimą, kaltės jausmą, depresiją).

2. Reikalavimu kitiems žmonėms: žmonės privalo su manimi elgtis taip, kaip aš norėčiau, kad su manimi būtų elgiamasi – sąžiningai, rūpestingai ir maloniai. Jeigu jie šitaip nesielgia, vadinasi nėra geri žmonės, todėl juos reikia smerkti, taip pat ir bausti (sukelia pyktį, slaptą agresiją ar net jos protrūkius).

3. Reikalavimu pasauliui: aš privalau gauti tai, ko noriu, ir tuomet, kada to noriu, be to manęs neturi ištikti tai, ko nenoriu. Tiesiog siaubinga, jei negaliu gauti to, ko noriu, tiesiog negaliu to ištverti (verčia atidėlioti veiklą, formuoja aukos mentalitetą ir savęs gailėjimo nuostatą).

Priėmimas

Koks priešnuodis padeda apsisaugoti nuo tokių neracionalių mąstymo būdų? Priėmimas.

Priimti realybę – nesvarbu, kad ir kokia nemaloni ji atrodytų.

Priėmimas

Turėtume išsiugdyti gebėjimą „priimti“, skirstomą į tris rūšis:

1. Priimame save patį be jokių išlygų.

Priimame faktą, kad esame klystantys žmonės, turintys blogų ir gerų savybių, kaip ir visi kiti.

Nėra jokių priežasčių, dėl kurių turėtume būti neklystantys, neturintys jokių ydų.

Esame nei mažiau, nei labiau vertingi nei kas nors kitas, juk visi turime ir gerų, ir blogų savybių.

Priėmimas

2. Priimame kitus be jokių išlygų.

Priimame faktą, kad kiti žmonės kartkartėmis elgsis su mumis netinkamai.

Nėra jokios priežasties, dėl kurios jie privalėtų su mumis elgtis tinkamai.

Žmonės, netinkamai su mumis besielgiantys, nėra labiau ar mažiau vertingi nei kiti.

Priėmimas

3. Priimame gyvenimą be jokių išlygų. Priimame faktą, kad gyvenimas ne visada klostosi

taip, kaip norėtume.

Nėra jokios priežasties, dėl kurios gyvenimas visuomet turėtų pasisukti mums norima linkme.

Gyvenimas gali ir nebūti toks, kokį laikytume maloniu, tačiau jis nėra baisus ir iš esmės tikrai pakeliamas.

Mąstymas „čia ir dabar“

Mąstydami racionaliau (ne taip kritiškai/ne taip negatyviai) keičiame savo emocinę būseną.

Šis pokytis savo ruožtu lemia elgesio pokyčius.

Mąstymas „čia ir dabar“

Meskite iš galvos skeptiškas mintis (ir taip yra kuo rūpintis !) – Minties galia padės:

Nustelbti neigiamas mintis kitomis mintimis,

Pažvelgti į dalykus kitu aspektu. Atsikratykite negatyvių minčių, o kitos mintys savaime susitvarkys.

Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą

Mintys – jausmai – elgesys.

Jei mintys veikia elgesį, vadinasi proceso esmę sudaro tai, ko mes save „pripildome“, - motyvacija ar demotyvacija veikti.

Būdami didesni realistai, racionaliau mąstydami kiekvienoje situacijoje, mes galime negatyvias mintis pakeisti. Pavyzdžiui:

10

ABC modelis

Ne kiti žmonės ir ne įvykiai priverčia žmogų pasijusti gerai ar blogai;

tai mąstymas sukelia tuos jaumus (emocijas).

ABC modelis reiškia:A – tai, kas atsitiko, įvykis (vaizdžiai kalbant, nuo ko viskas prasidėjo).B – įsitikinimai (mintys apie A).C – pasekmės (kaip žmogus jaučiasi, kaip elgiasi, taip pat fizinė kūno reakcija)

Beveik visada žmonės linkę reaguoti šitaip: kaltinti A (aplinkybes/įvykį) dėl C (pasekmių) Pagal REET modelį B sukelia C ( o ne A sukelia C).

11

Apibendrinimas (1)

1. Vienintelis dalykas, kurį mes patys galime kontroliuoti ir keisti, - mūsų mąstymas.

2. Mintys – tai energija. Sutelkiame dėmesį į vieną vienintelę mintį, traukiame ją iš vidinio pasaulio ir kažką kuriame už jo ribų – išorinėje „realybėje“. Jos pagrindas mūsų mintys.

3. Moksliniais tyrimais ne kartą įrodyta, kad žmonėms labiau būdinga galvoti negatyviai.

4. Negatyvių minčių srautas niekada nenutrūks, šito neįmanoma pasiekti, o ir nereikia. Svarbiau štai kas – pirmiausia išmokti atpažinti negatyvias mintis, paskui sumažinti jų, nes jos kliudo gyvenime eiti pirmyn.

Apibendrinimas (2)

5. Mūsų mintys ir įsitikinimai – tai mūsų visų psichologinių problemų priežastis. Nuo jų priklauso, kaip interpretuojame mus supantį pasaulį ir savo kasdieninę savijautą.

6. Mus pykdo ne gyvenimo įvykiai, bet reakcija į tuos įvykius (o ją lemia mūsų įsitikinimai).

7. Atkreipkite dėmesį į tariamą suvokimą, kuris gadina nuotaiką, verčia prastai jaustis, o paskui pasipriešinkite jam, meskite iššūkį jam.

8. Kontroliuokite protą remdamiesi minčių valdymo formule.

„Kankinamas protas“ (2 dalis)

Streso ir nerimo procesų tyrėjai teigia, kad svarbiausias dalykas – gebėjimas kontroliuoti padėtį apimtam streso.

Ar galėtumėte teigti, kad šiuo metu ištyvenate stresą? Jeigu jūsų atsakymas teigiamas, nesijaudinkite, nedidinkite jo – jūs pakliuvote į gerą draugiją.

Tyrimai, atliekami Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nuolat patvirtina, kad nuo 50 iki 70 proc. žmonių visuomet susirūpinę dėl per didelio patiriamo streso.

Stresas

Patiriamą stresą galima suskirstyti į keletą kategorijų. Jis susijęs su:

darbu, pinigais, vaikų auginimu, tarpusavio santykiais.

Stresą galime apibrėžti kaip tam tikrą padėtį, kai žmogus suvokia, kad jam keliami reikalavimai viršija jo gebėjimus tuos reikalavimus įvykdyti. Vėl grįžtama prie mąstymo, nes kalbama apie suvokimą.

Ar patiriate stresą?

Stresas pasireiškia įvairiais ženklais ir požymiais.

Lentelė „Streso požymiai“(pažymėkite „varnele“ jums tinkantį požymį)Streso požymiai Retai Gana

dažnaiKartais

Proto

Sunku sutelkti dėmesį Piniginės problemos Neryžtingumas/atidėliojimas Menka savivertė

Emocijų

Nerimo jausmas Prislėgta nuotaika Liūdesys Jautrumas/irzlumas Polinkis greitai supykti Nuovargis/energijos stoka

Ar patiriate stresą?

Lentelė „Streso požymiai“(pažymėkite „varnele“ jums tinkantį požymį)

Streso požymiai Retai Gana dažnai

Kartais

Fiziologijos

Miego sutrikimas Nuolatinis nuovargis Nugaros/krūtinės/pečių

skausmas Galvos skausmai Nusilpusi imuninė sistema

Elgesio

Padidėjęs alkoholio ar rūkalų vartojimas

Pykčio priepuoliai Tarpusavio santykių problemos Lytinio gyvenimo problemos Žmonių šalinimasis Pakitę mitybos įpročiai

Ūminis ir lėtinis stresas

Ūminis stresas patiriamas pakliuvus į situaciją, verčiančią reaguoti nedelsiant. Kai baubas dingsta,žmogaus fiziologinė reakcija greitai sunormalėja.

Lėtinio streso poveikis daug destruktyvesnis, nes šis procesas nepaliaujamai tęsiasi.

Nesistenkite kilimais iškloti viso pasaulio. Verčiau nusipirkite šlepetes.

Patiriamo streso mažinimas

Kalbant apie streso ciklą, viskas prasideda nuo žmogaus minčių.

Psichologai jau seniai yra nustatę 4 susidorojimo su stresu būdus:1. PRISITAIKYK2. PRIIMK3. VENK4. KEISK

Interpretacija (suvokimas) to kas atsitiko,yra svarbiau nei tai, kas atsitiko

Patiriamo streso mažinimas

Norint kuriuo nors iš aukščiau paminėtų būdų nugalėti stresą, būtina ką nors keisti. O keisti reikia: reakciją arba susidariusią padėtį.

Prisitaikyk ir priimk (turi keistis reakcija)

Keisk ir venk (reikia keisti susidariusią padėtį)

Prisitaikyk

Jei neįmanoma pašalinti konkretaus stresoriaus ar jo pakeisti, reikia keisti save, tai yra keisti savo mąstymą.

Jeigu pakeitę požiūrį prisitaikome prie stresoriaus, tai vėl atgauname gebėjimą valdyti situaciją. Gyvenimas niekur neskuba.

12

Priimk

Būkime realistai ir supraskime, kad gyvenime nėra teisybės, todėl visuomet atsiras stresorių, kurių negalėsime suvaldyti. Tiesiog jie nuo mūsų nepriklauso. Dažniausiai stresas yra vidinis atsakas į išorinį įvykį. Taigi, jeigu negalime pakeisti išorinio įvykio (transporto spūsties), turime ieškoti, kaip pakeisti savo nuostatą.

Nešvaistykite laiko ir energijos, stengdamiesi valdyti dalykus, kurių neįmanoma valdyti.

Romybės malda

... suteik man romybės, kuri padėtų priimti tai, ko negaliu pakeisti; drąsos pakeisti tai, ką galiu pakeisti; ir išminties atskirti viena nuo kito ...

Reinhold Niebuhr

Venk

Kartais yra tik vienintelė išeitis – laikytis vengimo strategijos. Mes esame pajėgūs valdyti tam tikrus stresorius.

Išmokite naudotis žodelio „NE“ galia (nebūk engiamas).

Venkite tam tikros situacijos arba aplinkos.

Venkite žmonių.

Keisk

Galime pakeisti reagavimo į stresorių būdą, keisdami su juo susijusias aplinkybes, tiesiog imti kitaip elgtis: pakeisti kasdieninio gyvenimo rutiną darbe ar namie, kad nepatirtume įtampos ir nemalonių jausmų kaip anksčiau.

„Didieji“ išgyvenimai

Tarpusavio santykiai,Darbas,Sveikata,Šeima,Pinigai,Socialinis gyvenimas.

Fizinė mankšta – kad gyventume

Daugėja mokslinių įrodymų, kad laimės pojūtis ne tik padeda neutralizuoti streso metu išskirtas chemines medžiagas, jį, pasirodo galima sustiprinti reguliariai mankštinantis. Mankšta – puikus atsakas į emocinius ir fizinius požymius, rodančius, kad protas įsitempęs.

Labai paprastas receptas: pakeitus mąstymą, šį pokytį reikia sustiprinti fizine mankšta – taip veiksmingiau pakelti nuotaiką ir susigrąžinti džiaugsmo pojūtį.

Apibendrinimas (1)

1. Stresas braunasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis: jį patiriame dėl tarpusavio santykių, darbo, piniginių reikalų, vaikų auginimo, kasdienio gyvenimo problemų.

2. Ta pati situacija vienam žmogui sukelia stresą, o kitas – priešingai – jaučiasi gerai (kyla sveika įtampa). Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia tą situaciją.

3. Kai įtampa sukelia stresą, sutrinka mūsų protas, emocijos, fiziologinė būsena ir elgesys.

4. Stresas ir įtampa fiziologiškai juntami skirtingai. Stresą išgyvenančio žmogaus kraujyje cirkuliuoja daugiau streso hormonų.

Apibendrinimas (2)

5. Interpretacija (suvokimas) to, kas vyksta, yra svarbesnė, nei tai, kas vyksta iš tikrųjų.

6. Yra keturi būdai susidoroti su stresą keliančia situacija: prisitaikyk, priimk, venk, keisk.

7. Automatinis atsakas į stresą – „kovok arba bėk“ reakcija – šiandieniniame pasaulyje aktyvinamas dažniau, todėl du hormonai, adrenalinas ir kortizolis, linkę kauptis šiuolaikinio žmogaus kraujyje.

8. Keisti mąstymą ir kartu imtis fizinės mankštos (geriausia aerobinės) – puikus būdas pataisyti nuotaiką. Hormonas peptidas (gaminamas, kai intensyvėja širdies veikla) sustabdo adrenalino išsiskyrimą į kraują ir švelnina reakciją į stresą.

Mano gyvenimas buvo kupinas nelaimių, kurių dauguma taip ir neįvyko.

Michel de Montaigne

Nerimas

Nerimas paprastai susijęs su įsivaizduojama ateitimi, kaip priešprieša tam, kas vyksta dabar. Nerimą dažniausiai sukelia grėsmė. Kartais ji tiesog menama – nerimaujama dėl ateityje galinčių nutikti nemalonumų. Tyrimų rezultatai rodo, kad net 80-90 proc. dalykų, dėl kurių žmonės nerimauja, niekada taip ir netampa tikrove. Gana dažnai nerimas dėl tam tikrų įvykių neturi pagrindo – jie niekada neįvyksta.

Nerimas

Išnykus grėsmės suvokimui, išnyksta ir nerimas. Daugeliu atvejų tai iš tiesų tik mūsų suvokimo vaisius.

Mūsų valia keisti mąstymą ir dėl „grėsmės“ nesikankinti apimtam nerimo, o tik jausti įprastą susirūpinimą.

Geras humoro jausmas yra puikus nerimo ir streso priešnuodis.

Prieš teisdamas žmogų, nueik mylią avėdamas jo batus. O kas paskui? Jis bus už mylios nuo tavęs, o tu turėsi jo batus.

Billy Connolly

Pyktis

Pyktis – antroji psichologinio streso sudedamoji dalis. Kartais tai, ką suvokiame kaip pyktį, visiškai ne pyktis, o stresas. Kaip jau žinome, ne įvykiai mus vargina, o tai, ką jie mums reiškia. Niekas negali mūsų priversti supykti. Kiekvieno iš mūsų pyktis yra labai asmeniškas dalykas. Kartais labai naudinga nužingsniuoti mylią apsiavus kito žmogaus batais. Pasitengti pažvelgti į aplinkybes ir įvykius kito žmogaus akimis.

Pyktis

Pyktis kaip netinkamas atsakas būtų reiškiamas:1. Kai nėra jokios grėsmės, su kuria reikėtų

susitvarkyti.2. Kai pykčio lygis neatitinka jį sukėlusių aplinkybių.

Žmogaus gyvenimui pyktis neigiamai atsiliepia, jeigu jis: Per daug stiprus, Nuolat kartojasi, Per ilgai trunka.

Pykčio mažinimas

Turint polinkį į pykčio protrūkius, galima jį keisti kitais įpročiais: Liaukitės – nusiraminkite – skaičiuokite (vos imate suvokti, kad galvoje jau mezgasi pikta mintis).

Kai esame supykę, mes linkę tuoj pat reaguoti. Tuomet esame savo emocijų vergai. Bet daug geriau atsakyti pamąsčius. Kai atsakome pamąstę: mes valdome protą,

o ne jis valdo mus.

Pykčio mažinimas

Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote.

Kai atsakote į pyktį pamąstę, tvardotės.

Kai reaguojate į pyktį, veikia refleksai.Kai atsakote į pyktį pamąstę, galvojate.

„Supykti gali kiekvienas – tai taip lengva, bet pykti ant to žmogaus, kuris vertas pykčio, iki reikiamo laipsnio ir tinkamu laiku, dėl tinkamos priežasties ir tinkamu būdu – tai gali ne kiekvienas, ir tai tikrai nelengva“.

Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų)

Apibendrinimas (1)

1. Kai situacija suvokiama kaip grėsminga ar pavojinga, tai gali sukelti pyktį kaip psichologinį atsaką į stresą..

2. Stresas sukelia pyktį, o pyktis sukelia stresą: tarp jų yra grįžtamasis ryšys.

3. Mes renkamės – supykti ar ne. Tai mūsų sprendimas.

4. Kiekvieno tikrovės suvokimas subjektyvus, ir jis skiriasi. Prieš leisdamas sau supykti, pamėginkite pažvelgti į dalykus kito žmogaus akimis.

5. Pyktis yra netinkamas atsakas abiem atvejais: kai nėra jokios grėsmės, su kuria reikėtų grumtis, ir kai pykčio lygis neatitinka jį išprovokavusios situacijos.

Apibendrinimas (2)

6. Trumpalaikį pyktį dažniausiai sukelia kokia nors konkreti situacija ir paskui greitai nusiraminama. O ilgalaikio pykčio priežastis - mūsų iškreiptas mąstymas.

7. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog pyktis nuo kitų nesveikų emocijų skiriasi tuo, kad jam kilus žmonėms būdinga nenorėti iš tos būsenos „išeiti“.

8. Kai reaguojate į pyktį, nesitvardote (veikia refleksai). Kai atsakote į pyktį pamąstęs, tvardotės (galvojate).

9. Keiskite mąstymą ir kartais savęs paklauskite: „Ar verta pykti?“ arba „O ko aš noriu iš šios situacijos?“ – tai daug geriau nei supykti.

„Būtasis“, „esamasis“ ir „būsimasis“ protas (3 dalis)

Pirmiausia pamirštame vardus, paskui pamirštame veidus. Vėliau – užsitraukti užtrauktuką ir galiausiai – jį atitraukti.

George Burns

Atmintis ir smegenys

Smegenys saugo mūsų prisiminimus, viltis, svajones, nemalonumus, baimes ir mūsų mintis.

Smegenų užduotis – apdoroti jutimais gaunamą informaciją, ją saugoti ir panaudoti kūno funkcijoms valdyti.

Smegenys nors ir nėra raumuo, bet kuo jos labiau apkraunamos veikla, tuo pajėgesnės tampa ir prireikus geriau dirba.

Smegenyse yra daugiau kaip 10 trilijonų neuronų, laukiančių, kada bus pašaukti veikti.

„Visos žinios yra ne kas kitas, kaip įsiminimas“

Platonas

Kodavimas – laikymas - atgaminimas

Trys elementai – kodavimas, laikymas ir atgaminimas – yra žmogaus atminties pagrindas.

Kodavimas – informacijos priėmimas. Laikymas – priimtos informacijos laikymas

(saugojimas). Atgaminimas – išsaugotos informacijos atgaminimas prireikus Vieno ar kelių šių elementų pažeidimas

sutrikdo atminties funkcionavimą. Visi šie elementai sąveikauja tarpusavyje,

kad mūsų atmintis būtų gera.

Kodavimas – laikymas - atgaminimas

Kokios pagrindinės atminties nepakankamumo priežastys? Jos glūdi informacijos priėmimo (kodavimo) etape. Mes nekreipiame dėmesio į dalykus.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad net stengiantis atlikti tik dvi užduotis tuo pat metu, blogiau sutelkiamas dėmesys į abi užduotis, todėl nukenčia informacijos atgaminimas.Įsidėmėkite: daugdarbystė – atminties priešas

„Tikrasis atminties menas yra dėmesio menas“ Samuelis Johnsonas

Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?

Vyrų smegenys 10 proc. didesnės negu moterų.

Moterų protiniai gebėjimai tokie pat kaip ir vyrų, nes jų smegenų ląstelių skaičius yra tas pats, tik moterų smegenyse jos tankiau išsidėsčiusios.

Vyrų ir moterų smegenys informaciją apdoroja skirtingai.

Moterų gyvenimas nėra toks pastovus kaip vyrų.

Ar vyrų ir moterų smegenys skiriasi?

Moterų didžioji smegenų (kairiojo ir dešiniojo pusrutulių) jungtis yra tankesnė negu vyrų.

Moterų, kai jos klausosi ir kalba, smegenys dirba intensyviau nei vyrų.

Moterų intuicija yra stipresnė. Nustatyta, kad emocijomis nuspalvintus prisiminimus smegenys koduoja stipriau.

Vyrai pamiršta, bet niekada neatleidžia.Moterys atleidžia, bet niekada nepamiršta.

Apibendrinimas (1)

1. Nors smegenys ir nėra raumenys, bet kuo labiau jas apkrauname darbu, tuo stipresnės jos tampa. (Kitaip nei raumenų, smegenų galia neribota).

2. Informaciją geriau įsiminsime asociacijomis, jos nutiesia naujus nervinius takus, o šie vėliau padeda lengviau informaciją atgaminti.

3. Ar atmintis svarbi? Atmintis - viskas, o žinios – tai tik paprasčiausias įsiminimas.

4. Įsimenant informaciją svarbiausios trys šio proceso dalys: kodavimas, laikymas, atgaminimas. Problemų sukelia bet kurios jų nepakankamumas.

5. Kas dažniausiai sukelia atminties nepakankamumą? Dažniausiai – informacijos kodavimas, nes tam skiriame nepakankamai dėmesio.

Apibendrinimas (2)

6. Smegenys yra „lanksčios“ ir nuolat kinta veikiamos žmogaus patirties. Smegenis mes nuolat „instaliuojame“ – tiesiame naujus nervinius takus.

7. Tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų smegenys tam tikrais atvejais informaciją apdoroja skirtingai. Moterų kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių jungtis yra geresnė.

Čempionas bijo pralaimėti. Visi kiti bijo laimėti.

Billie Jean King

Nugalėtojas pasiima viską

Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo mąstymą yra įgūdis ir jis išugdomas.

Nugalėtojais gyvenime tampa tie iš mūsų, kurie išmoksta valdyti mintis ir panaudoti protą savo pačių labui.

Galia pakeisti mąstymą ir pritraukti daugiau sėkmės į gyvenimą slypi ne mūsų rankose – ji yra mūsų galvoje.

Ir optimizmas ir pesimizmas – galinga jėga. Žodis „pesimizmas“ kilęs iš lotyniško „pessimus“, reiškiančio „blogiausias“ . Jei tikimasi blogiausio, tai protas įjungia mechanizmą mintis-jausmas-elgesys, o jo veikimas garantuotai ves prie tokio rezultato, kokio tikimasi.

Optimizmas, pesimizmas

Kalbant apie optimizmą beveik visuomet minima: laimė, pasiekti tikslai, įgyvendintos svajonės, atkaklumas, gera sveikata.

Pesimizmą dažniausiai lydi: nusiminimas, jausmas, kad esi nelaimingas, nenoras spręsti problemų, prasta sveikata, polinkis kaltinti.

Pratybos: pasirūpinkite savo svajonėmis

Galvokite apie tą svajonę, kurią siekiate įgyvendinti. Atsisėskite ramioje vietoje. Atsipalaiduokite ir ramiai kvėpuokite. Įsivaizduokite tą svajonę kaip pasiektą arba

išsipildžiusią. štai jūs toje „nuotraukoje“ spinduliuojate džiaugsmą.

Sužadinkite tinkmas emocijas, matykite visas detales, girdėkite visus garsus.

Savo mintyse darykite viską, ką galite, kas jums leis pajusti, kad tai realu ir pasiekiama.

Leiskite paveikslui palengva išnykti.

(Tai savo vaizduotėje pakartokite mažiausiai du ar tris kartus per savaitę. Kiekvienu dabartiniu veiksmu jūs kuriate savo ateitį).

Dabar ištirkime jūsų intuiciją ir/ar dėmesį.

Pažiūrėkite į septynias kortas paveikslėlyje. Kad laimėtumėte, turite pasirinkti vieną iš jų – tą, kuri intuityviai jus traukia, ir įvardinkite ją mintyse keletą kartų. Prašome tai daryti greitai.

O dabar patikrinkime jūsų vizualizacijos galias. Įsivaizduokite pasirinktą kortą – kaip ji pakyla į orą ir pranyksta tarp debesų.Gerai. Dabar liko šešios kortos. Pažiūrėkite į toliau pateikiamą atsakymą

Jeigu teisingai atlikote užduotį, jūsų kortos ten nebus. Puikiai padirbėjote, jūs laimėjote. Nugalėtojas pasiima viską.

Atsakymas

Įsižiūrėkite. Kurios kortos trūksta?Jūsų kortos čia nėra, juk taip?Veikė proto galia? Dėmesys? Vadinkite kaip norite. Puikiai padirbėta. (10 taškų)

Taškų skaičiavimo skalė

9 taškai ir daugiau (9-29): turite galią – minties galią.

Mažiau kaip 9 taškai: jūsų protas bejėgis !

Mes visi esame tame pačiame griovyje, bet kai kurie mato žvaigždes.

Oscar Wilde

Gyvenimas yra nuostabus

Visas jūsų gyvenimas iki pat šios akimirkos yra ne kas kita, kaip jūsų metų metus puoselėtų minčių ir nuostatų rezultatas. Dabar visa tai jau vadinama praeitimi. Tai, ko nepakeisi.

Viskas, ką turime dabar – yra štai ši dabarties akimirka...

Būtent dabar yra mums svarbu, nes nuostatos ir

mintys, vadinasi, ir tai ką sakome ir darome, kuria ateitį.

„Visas gyvenimas – prisiminimai, išskyrus tą vienintelę dabarties akimirką, bet ji pralekia taip greitai, kad vargu ar ją pajunti.“ Tennessee Williams

„Negyvenk taip, tarsi ketintum gyventi dešimt tūkstančių metų. Neišvengiama lemtis kybo virš galvos. Kol gyveni, kol įmanoma, būk geras“

Markas Aurelijus, „Sau pačiam“

„Konstantos“, kurios siejasi su žmonėmis, laikančiais save laimingais

1.Jie suvokia, kad save valdo.2.Optimizmas.3.Jų lūkesčiai ir tikslai realistiški.4.Jie mankštinasi, jų gera sveikata.5.Jiems būdinga sveika savigarba.6.Jie - atviros asmenybės.7.Turi su kuo artimai bendrauti.8.Turi laisvalaikį ir pomėgį.9.Naudojasi pagalba.10.Patenkinti savo darbu.

Praeitis – istorija, ateitis – paslaptis, o dabartis* – ne kas kita kaip dovana.

* Anglų kalbos žodis present reiškia ir „dovana“ ir „dabartis“

Jei manai, kad gali, tai ir gali.

Taigi pirmyn: pakeisite mąstymą,

pakeisite gyvenimą.

Documents

James Borg knygos „Minties galia“ pristatymas