215

SAPIEGŲ RŪMAI VILNIUJE: RAIdA IR INTERJERO PUOŠYBA

Rūta JanonienėVILNIAUS dAILĖS AKAdEMIJOS

dAILĖTYROS INSTITUTAS

dominikonų g. 15/1, LT-01131 Vilniusruta.janoniene@gmail.com

Ac TA AcA dEM I A E A RT IUM V ILN ENSIS / 57 2010

Apie Sapiegų rūmus mokslinėje literatūroje rašyta ne kartą, dažnai šis paminklas minimas ir populiariojoje spaudoje. Ansamblis minimas visuose Lietuvos ir Vil-niaus architektūros istorijai skirtuose veikaluose1. Pa-žymima prabangi vidaus įranga, nurodomi prie darbų prisidėję meistrai, svarbiausios statybos ir perstatymų datos. Vis dėlto, ši skelbta medžiaga yra perdėm lako-niška, apie rūmų vidaus įrangą kalbama labai apiben-drintai, stinga ir gilesnio žvilgsnio į buvusias rūmų

1 Tadas Adomonis, Klemensas Čerbulėnas, Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki 1775 metų, Vilnius: Mokslas, 1987, p. 229–230; Vilniaus architektūra, sudarė Algė Jankevičienė, Vilnius: Mokslas, 1985, p. 292–296; Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1: Vilnius, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 468–470; Lietuvos architektūros istorija, t. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidu-rio, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 169–171.

funkcijas, architektūrinio ansamblio idėjines prasmes, kurios iš dalies lemia istorinę ir meninę paminklo ver-tę. Pastarųjų metų architektūriniai ir polichrominiai tyrimai pateikė naujos medžiagos rūmų tyrimui, o ra-šytinių šaltinių analizė padėjo deramai įvertinti nau-jausių atradimų reikšmę2.

Šio straipsnio tikslas – susisteminti publikuotą ir rankraštinę medžiagą apie Sapiegų rūmų istoriją, pa-pildyti esamus duomenis apie Sapiegų rūmų statytojus ir naudotojus, sukaupti ir apibendrinti ligšiolinę tyrimų medžiagą apie Sapiegų rūmų architektūros stilių, pobū-

2 Straipsnis parengtas 2007–2008 m. Lietuvos valstybinio moks-lo ir studijų fondo remtos programos „Sapiegų rūmų interjero architektūra ir dekoras pagal istorinių šaltinių ir natūros tyri-mus“ (vadovas prof. Jonas Glemža) metu ir 2009 m. VĮ „Lietu-vos paminklai“ užsakymu atliktų tyrimų pagrindu.

Remiantis ankstesnių publikacijų, taip pat rašytinių šaltinių ir natūros tyrimų duomenimis straipsnyje nagrinėjami Sapiegų rūmai, XVII a. pabaigoje pastatyti Vilniaus Antakalnio priemiestyje. daugiausia dėmesio skiriama rūmų architektūros (planinės ir erdvinės struktūros, patalpų funkcijų) bei įrangos aptarimui. Taip pat siekiama išsiaiškinti visuomeninę-idėjinę šių rūmų reikšmę, kurią iš dalies atskleisti padeda išlikę arba šaltiniuose minimi viso ansamblio pastatų puošybos elementai, platesnį kultūrinį epochos kontekstą, numanomas rūmų statytojo Kazimiero Jono Sapiegos intencijas.

REIKŠMINIAI ŽOdŽIAI: Vilnius, Antakalnis, Sapiegų rūmai, baroko architektūra.

216

dį, interjero dekorą. Kadangi rūmų interjeras neišliko, jį galima bandyti analizuoti remiantis rašytinių šaltinių, visų pirma, inventorių duomenimis. Šių šaltinių pati-kimumą patvirtino natūros tyrimų duomenys (Evaldo Purlio atlikti architektūriniai tyrimai ir rūmų planų analizė)3. Taip pat naudotasi kitais rašytiniais ir ikono-grafiniais šaltiniais, leidusiais bent iš dalies papildyti žinias apie rūmų interjerų įrangą, rūmų aplinką. Rūmų architektūros ir interjerų meninė ir idėjinė visuma gvil-denama bendrame epochos kultūrinio gyvenimo ir Sa-piegų veiklos kontekste, siekiant išryškinti istorinę bei meninę nagrinėjamojo objekto vertę, įvertinti vėlesnių rekonstrukcijų padarytą žalą pastato architektūrai.

ISTOR INĖS ŽINIOS APIE RŪMŲ SAVININKUS

IR VALdYTOJUS NUO XVII a . PABAIGOS

Ankstyvoji Antakalnio valdos ir rūmų istorija kol kas yra beveik netyrinėta. Lenkų menotyrininkė Maria Kałamajska-Saeed surado šios teritorijos tyrimams itin svarbios medžiagos, įrodančios, kad jau nuo XVI a. šioje vietoje būta statinių, tačiau iki XVII a. pabaigos valda nepriklausė Sapiegoms4. Kad dabartiniai rūmai XVII a. pabaigoje statyti ne tuščioje vietoje, bet ant se-nesnių statinių griuvėsių, pažymi dauguma apie juos rašiusių autorių. Remiantis Motiejaus Strijkovskio 1582 m. kronika, XIX a. buvo manoma, kad rūmai iški-lo buvusios pagonių šventyklos vietoje. Šią versiją bene plačiausiai išplėtojo Adomas Honoris Kirkoras 1859 m. išleistame vadove po Vilnių, kuriame teigiama, kad, pasak padavimo, rūmai buvę pastatydinti ant Lietuvos dievų panteono griuvėsių5. Jis pastebi, kad panteone

3 Šio darbo rezultatai iš dalies skelbti publikacijoje: Rūta Jano-nienė, Evaldas Purlys, „Sapiegų rūmų Antakalnyje inventoriai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2009, t. 55: Lietu-vos dvarai: Kultūros paveldo tyrinėjimai, sudarė Algė Andriuly-tė, Rasa Butvilaitė, p. 233–263.

4 Marijos Kałamajskos-Saeed straipsnis apie Antakalnio rūmų savininkus XVI–XVII a. bus paskelbtas leidinyje Atrasti Vilnių, skirtame Vlado drėmos 100-čiui. Leidinį rengiaa Kultūros ty-rimų institutas ir Lietuvos dailės istorikų draugija.

5 Adomas Honoris Kirkoras, Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo

vykusias apeigas ir šventyklos vidų yra aprašęs Helmol-tas, pasak kurio, šventyklos viduje aplinkui Perkūną ant medinių postamentų stovėjo kitų dievybių skulptūros. Be to, autorius mini, esą Vilniaus universiteto profeso-riai Laurynas Gucevičius ir Mykolas Šulcas turėję „se-novinį lotynišką rankraštį, kuriame buvo detalus šios šventovės aprašymas“, o jų amžininkas Pietro Rossi pa-gal šį aprašymą nupiešęs panteono vaizdą (rankraštis vėliau dingęs, o piešinys buvęs chreptavičiaus biblio-tekoje Ščiorsuose)6. Šaltiniai, kuriais rėmėsi Kirkoras (išskyrus Strijkovskio veikalą), šiuo metu nežinomi. Jo pateikta informacija įdomi tuo, kad netiesiogiai paliu-dija rūmų vietoje buvus mūrinių statinių griuvėsius (iš konteksto akivaizdu, kad menama pagonių šventykla buvo mūrinė, tiesa, remiantis Strijkovskiu, neįmanoma tiksliai lokalizuoti buvusio pagoniško statinio vietos – kronikoje minimas tik Antakalnis: „Buvo dar didelė salė ar šventykla Antakalnyje visiems dievams [...]“7). Vis dėlto tikėtina, kad ši Strijkovskio žinutė, susieta su vėlesnių laikų statinių liekanomis (Sapiegų parko skulptūromis ant postamentų?) galėjo sukelti vaizdinį apie šioje vietoje buvusią šventyklą. Legenda paremta mintis, kad 1691 m. pastatytų rūmų vietoje anksčiau stovėję mediniai Leono Sapiegos rūmai, kuriuose jis esą ir miręs 1633 m., svečiuojantis Venecijos pasiunti-niams8, kaip parodė jau minėti Kałamajskos-Saeed at-rasti dokumentai, neturi pagrindo. Tačiau tiek šie šalti-niai, tiek architektūros tyrimai rodo, kad neteisingas ir literatūroje įsigalėjęs teiginys, kad ansamblis pradėtas kurti XVII a. pabaigoje medinių pastatų vietoje9, nes jie iškilo rekonstravus mūrinį pastatą.

dabar išlikę Sapiegų rūmai Antakalnyje pastatyti 1689–1692 m. LdK etmono, Vilniaus vaivados Kazi-

apylinkes, Vilnius: Mintis, 1991, p. 149. 6 Ibid.7 Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, t. 2, sudarė Norbertas Vė-

lius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, p. 558. Kai kada ši šventykla lokalizuojama Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios vietoje.

8 Juliusz Stefan Kłos, Wilno. Przewodnik krajoznawczy, Wilno, 1937, p. 270–271.

9 Vilniaus architektūra, p. 292.

217

miero Jono Sapiegos (1642–1720) lėšomis pagal ar-chitekto Giovannio Battistos Fredianio projektą. Juos dekoruojant dalyvavo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti bei tapytojas Mi-chellangelo Palloni10. Kazimieras Jonas Sapiega – ne-eilinė asmenybė Lietuvos istorijoje. XVII a. pabaigoje jis tapo tarsi visos Ružanų linijos Sapiegų giminės ly-deriu, kartu su broliu Benediktu itin rūpinosi stiprinti giminės įtaką politiniame, visuomeniniame valstybės gyvenime, pasižymėjo nuoseklia ir atkaklia LdK vals-tybingumo tradicijos gynyba. Neatsitiktinai 1669 m. Albertas Vijūkas-Kojalavičius dedikavo Kazimierui Jonui Sapiegai antrąją Lietuvos istorijos dalį, raginda-mas sekti protėvių pėdomis ir garsinti Sapiegų vardą, kuris prilyginamas Tėvynę saugančiam skydui11.

Jono Sobieskio valdymo metais Sapiegų įtaka Lietu-voje pasiekė kraštutinę ribą, juos galima vadinti neka-rūnuotais šalies valdovais, o itin didelius turtus ir galią savo rankose sutelkęs Kazimieras Jonas Sapiega iš tie-sų buvo laikomas pirmuoju asmeniu LdK12. Sapiegos politines ambicijas puikiai atspindi ir neišsipildžiusios viltys tapti teisėtu Abiejų Tautų Respublikos valdovu po Jono Sobieskio mirties (vienu iš šio plano aspektų buvo ketinimas vesti karaliaus našlę)13. 1700 m. rudenį Sapiegai ir artimiausiems jo giminaičiams imperato-rius Leopoldas I suteikė Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą. Sapiega taip pat garsėjo kaip LdK kariuomenės vadas, kuris ne tik pasižymėjo mūšiuo-se su turkais, bet itin rūpinosi karių gerove, buvo jų mylimas ir gerbiamas. Su karine Sapiegos vei kla glau-džiai siejosi ir trinitorių – belaisvių išpirkai iš kitatikių rankų pasišventusios vienuolijos – įkurdinimas rūmų kaimynystėje14.

10 Lietuvos dailininkų žodynas, t. 1: XVI–XVIII a., Vilnius, Kultū-ros, filosofijos ir meno institutas, 2005, p. 202–204, 209–210.

11 darius Kuolys, Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Ku-nigaikštystės istorinėje literatūroje. Renesansas, barokas, Vil-nius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992, p. 228.

12 Polski słownik biograficzny, t. 35/1, sąs. 144, Warszawa–Kraków, 1994, p. 37–38.

13 Ibid., p. 42.14 Piotr Jamski, „Jėzaus šventovė Vilniuje, Antakalnyje“, in:

Sapiega buvo puikiai išsilavinęs, jo edukacijoje itin ryški prancūziškosios kultūros įtaka: ankstyvoje jau-nystėje jį mokė prancūzas claude de Lespinasse’as, vėliau studijavo Graco (Austrija), Liuveno (Belgija) universitetuose, Paryžiuje. Politinių intrigų padiktuoti artimi Sapiegų ryšiai su Prancūzijos ir Austrijos val-dovų dvarais turėjo atsispindėti ir kultūrinėje Sapiegos orientacijoje. Liudviko XVI dvaro mados ir kultūriniai prioritetai jam buvo gerai žinomi.

Antakalnio rūmų statyba yra sietina su dinastiniais Kazimiero Jono Sapiegos planais, su jo visuomeninių pozicijų vizualiniu reprezentavimu ir įprasminimu. Ansamblio statyba buvo pradėta XVII a. 9-ojo de-šimtmečio viduryje ar pabaigoje. 1690 m. jau buvo ne tik statomi rūmai, bet ir veisiamas parkas15. Galbūt rūmuose 1691 m. jau galėjo būti surengtos Sapiegos sūnaus Aleksandro vedybos su itin senos prancūzų aristokratų giminės palikuone, karaliaus Liudviko XIV pasiuntinio Lenkijoje dukra, karalienės Marijos Kazimieros Sobieskos dukterėčia, Stanislovo Kazimie-ro Radvilos našle Marija Kotryna de Bèthune (Ma-ria catherina de Bèthune). Be to, 1693 m. kovo mėn. atvykę į Vilnių trinitoriai, kol buvo statomi pirmieji vienuolyno pastatai, laikinai, iki 1696 m., glaudėsi Antakalnio rūmuose16. Taip pat minima, kad 1694 m. Kazimieras Jonas Sapiega, Vilniaus vyskupo Konstan-tino Kazimiero Bžostovskio atskirtas nuo Bažnyčios, šiuose rūmuose buvo iškėlęs puotą savo šalininkams ir šventė aidint muzikai bei griaudžiant patrankų sal-vėms17. XVII a. 10-ajame dešimtmetyje darbams parke vadovavo prancūzas, kuriam buvo mokamas 200 auk-sinų atlyginimas už fontanų įrengimą18.

Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2001, t. 21: Lietu-vos Didžiosios Kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys, sudarė Rasa Butvilaitė, p. 177–188; Regimanta Stankevičienė, „„Antakalnio Jėzaus“ skulptūra ir jos poveikis religinei Lietu-vos dailei““, in: Menotyra, 1994, Nr. 2, p. 14–27.

15 Piotr Jamski, „Sapiegų rūmų byla dar nepralaimėta“, in: Kultū-ros barai, 2007, Nr. 2, p. 16.

16 Vladas drėma, Vilniaus bažnyčios, Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 942.

17 Adomas Honoris Kirkoras, op. cit., p. 150.18 Piotr Jamski, „Sapiegų rūmų byla dar nepralaimėta“, p. 17.

218

Rūmų istorijai lemtingos buvo politinės vidaus ko-vos tarp Sapiegų ir jų priešininkų, peraugusios ir į kari-nius susirėmimus. Po pralaimėto mūšio prie Valkinin-kų 1700 m. pabaigoje rūmai buvo nusiaubti prieš Sapie-gas sukilusių bajorų „respublikonų“, kurie nuniokojo pastatus, o rūmuose buvusius paveikslus, ypač Sapiegų giminės pirmtakų atvaizdus, sukapojo į smulkius ga-baliukus19. Sapiegų giminės įtaka Lietuvoje nusilpo, jie prarado ne tik politinę įtaką, bet ir didelę dalį turtų, be to, turėjo trumpam pasitraukti iš Lietuvos (Kazimieras Jonas Sapiega pasitraukė į Karaliaučių, iš kurio po am-nestijos grįžo 1711 m.). Tačiau Antakalnio rūmai, nors jų nepavyko galutinai įrengti pagal pradinį projektą (tą liudija vėlesnių inventorių duomenys), vis dėlto nebu-vo visai apleisti ir išliko giminės rankose. Kad Sapiega naudojosi rūmais dar 1716 m., liudija tais metais įvyku-sios iškilmės, skirtos Jėzaus Nazariečio skulptūros įne-šimui į jo funduotos trinitorių Viešpaties Jėzaus baž-nyčios didįjį altorių. Ta proga vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis susitaikė su Sapiega, o prieš įnešant skulptūrą į šventovę ji buvo pastatyta rūmų sode, kur „visą naktį vilniečiai ir antakalniečiai budėjo giedodami ir melsdamiesi“20. Birželio 7 d. skulptūra su procesija iškilmingai buvo įnešta į bažnyčią, o vakare Kazimieras Jonas Sapiega rūmuose, vienuolyne ir sode vaišino visus šventės dalyvius.

Kaip žinoma, 1718 m. Antakalnio valda buvo lai-kinai išnuomota Mozyriaus pastalininkienei, uolaus, kaip ir patys Sapiegos, Leščinskių šalininko žmonai Sofijai Bagdzevičiūtei Jablonskienei21. Gali būti, kad ji dvaru naudojosi gana trumpai. Jau 1719 m. vasarą Kazimieras Jonas Sapiega rašė savo giminaičiui Jonui Fri drichui Sapiegai iš Vilniaus, tikėtina – iš Antakal-

19 Maria Kałamajska-Saeed, Genealogia przez obrazy. Barokowa ikonografia rodu Sapiehów na tle staropolskich galerii portreto-wych, Warszawa: Instytut Sztuki PAN, 2006, p. 35.

20 Vladas drėma, Vilniaus bažnyčios, p. 941; Regimanta Stankevi-čienė, op. cit., p. 15.

21 Euzebiusz Łopaciński, „Pałac Sapieżynski na Antokolu w Wil-nie“, in: Prace i materialy sprawozdawcze Sekcji Historii Sztuki Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie, t. 3, Wilno, 1938–1939, p. 294.

nio rūmų22. Bet kokiu atveju, iki XVIII a. pabaigos rū-mai priklausė Sapiegų giminei. Pagrindiniu Kazimiero Jono Sapiegos turtų paveldėtoju tapo jo anūkas, Mer-kinės seniūnas, Trakų kaštelionas Antanas Kazimieras Sapiega (1689–1739), tačiau atrodo, kad Antakalnio jurizdikos jis nevaldė. Matyt, ją paveldėjo jauniausias Kazimiero Jono Sapiegos sūnus, LdK maršalka Alek-sandras Paulius Sapiega (1672–1734). Yra žinoma, kad jis mėgo gyventi Antakalnyje23, prižiūrėjo rūmus ir parką, matyt, todėl buvo ir palaidotas trinitorių Vieš-paties Jėzaus bažnyčioje. 1744 m. čia jam buvo pastaty-tas puikus barokinis paminklas (sunaikintas 1865 m.)24. Po Aleksandro Pauliaus Sapiegos mirties Antakalnio rūmai atiteko jo sūnui, Palenkės vaivadai, Mstislavlio seniūnui Mykolui Antanui Sapiegai (1711–1760). Jau-nystę jis praleido Karaliaučiuje, kur tuo metu buvo ap-sistoję dauguma Sapiegų giminės atstovų, 1733 m. vedė giminaitę Kotryną Liudviką – Jono Kazimiero Sapie-gos (1675–1730) dukrą (maždaug po dešimtmečio ši santuoka buvo anuliuota)25. Vilniuje Mykolas Antanas Sapiega nuolat nerezidavo, nes XVIII a. viduryje jam pavaldūs dar buvo puikiai įrengti rūmai Varšuvoje, taip pat dvarai Slanime, Gardine, Čerlionoje. Vis dėlto, 1756 m. trininitorių bažnyčios konsekravimo iškilmių proga Sapiegų rūmų sode jis surengė įspūdingą šventę, turėjusią išgarsinti Antakalnio trinitorių bažnyčią, bet kartu ir viso ansamblio fundatorius (panašios iškilmės buvo surengtos ir 1766 m. Jėzaus skulptūros perkėlimo į didįjį altorių proga).

Kadangi tiesioginių įpėdinių Mykolas Antanas Sa-piega nepaliko, ansamblį paveldėjo jo brolio Kazimie-ro Leono Karolio Sapiegos (1697–1738) sūnus, LdK

kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega (1730–1793). 1763–1765 m. vadovaujant prancūzų architektui Jako-bui delau buvo tvarkomas parkas, fontanai, sumūrytos

22 Maria Kałamajska-Saeed, op. cit., p. 60.23 Ibid.24 Ibid., p. 233.25 1745 m. Mykolas Antanas Sapiega vedė Teklę Radvilaitę, kuri

po poros metų mirė; 1748 m. vedė Aleksandrą Čartoriskytę.

219

naujos tvoros ir laiptai, tiek į rūmus, tiek į parką26. Yra duomenų, kad parkas ir jo įrenginiai buvo tvarkomi ir vėliau. 1784–1786 m. čia dirbo sodininkai Rayskis ir Plonskis su pagalbininkais, sodas ir kavinė duodavo, kad ir ne itin didelių, pajamų27.

XVIII a. pabaigoje Antakalnis atiteko Aleksandro Mykolo Sapiegos ir Magdalenos Liubomirskytės sū-nui, LdK artilerijos generolui, vienam iš Tado Kos-ciuškos sukilimo vadų, Pranciškui Sapiegai (1772–1829). Svarbiausios šio didiko rezidencijos buvo Ru-žanai, po 1793 m. – derečinas. Vilniuje jis dar turėjo iš tėvo paveldėtus buvusius Pacų rūmus Šv. Jono gatvėje. 1797 m. Pranciškus ir Pelagėja Potockytė Sapiegos rū-mus Antakalnyje su žemės sklypu ir mišku pardavė Juozapui ir Liudvikai Potockytei Kosakauskams ir taip Sapiegų sąsajos su šia valda baigėsi.

R AŠYTINIŲ IR IKONOGR AFINIŲ

ŠALTINIŲ dUOMEN YS APIE PASTATŲ

ARcHITEKTŪR ą IR PUOŠYBą

Šaltinių Sapiegų rūmų istorijai ir architektūrai pažinti nėra labai daug. Tyrimo metu nepavyko aptikti reikš-mingesnių naujų rašytinių dokumentų, tad pagrindi-niu darbo objektu tapo tyrinėtojams žinomi, tačiau iki šiol pakankamai neišnaudoti XVIII–XIX a. Sapiegų valdų inventoriai. Be to, Evaldo Purlio atliktos invento-rius surašiusio vizitatoriaus maršrutų rekonstrukcijos suteikė galimybę naujai įvertinti šiuos dokumentus ir juos prasmingai susieti su vykdomais architektūriniais ir polichrominiais tyrimais (išaiškinus maršrutą pavyko nustatyti inventoriuose minimų patalpų lokalizaciją)28. Kaip tik todėl rūmų inventoriai ir natūrinių tyrimų

26 Piotr Jamski, „Sapiegų rūmų byla dar nebaigta“, p. 18.27 Vilniaus rūmų ir Antakalnio jurizdikos pajamų ir išlaidų reg is-

tras, sudarytas nuo 1784 m. gegužės 1 d. iki 1785 m. gegužės 1 d., in: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), f. 4–A 1318; Vilniaus rūmų ir Antakalnio jurizdikos pajamų ir išlaidų registras, sudarytas nuo 1785 m. gegužės 1 d. iki 1786 m. gegužės 1 d., in: VUB RS, f. 4–A 1319.

28 Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit., p. 233–263.

medžiaga leidžia patikslinti, išplėsti, iš dalies ir pakore-guoti turimas žinias apie rūmų architektūrą, jos staty-bos etapus ir interjero įrangą bei dekorą.

Analizuojant seniausią išlikusį inventorių (1718)29 galima išsiaiškinti XVII a. pabaigoje pastatytų rūmų struktūrą. Pagrindinis fasadas šiame dokumente apibū-dintas lakoniškai, tačiau iš jo sužinome, kad rūmai yra iškelti ant gana aukšto cokolio, todėl į pagrindinį portalą vedė laiptai, kurie inventoriuje įvardyti kaip jau seni, ap-griuvę. Pastebėta, kad XVIII a. pradžioje pirmojo aukšto patalpos buvo tarsi padalintos į dvi savarankiškas dalis. Fasadinėje (vakarų) pusėje buvo pagrindinis įėjimas ir penkios patalpos: priemenė, pereinanti į koridorių ir į laiptinę, bei keturi kambariai. Rytų pusėje buvo šešios patalpos, tuo metu naudotos kaip sandėliai. Kampinia-me kambaryje (šiaurės rytų kampe) stovėjo du stalai, vie-na krosnis, gretimame kambaryje buvo padėti suvynioti du dideli paveikslai ir saugoti dar trys maži paveikslai, stovėjo sena spinta. Kitos patalpos smulkiau neaprašy-tos. Į šiuos kambarius buvo patenkama iš antrojo aukšto nusileidus suktais laiptais šiaurės rytų kampe arba per priemenę iš rytų pusės. Atrodo, kad į pirmojo aukšto arkines galerijas buvo patenkama tik iš kiemo, iš rūmų patalpų į jas praėjimo nebuvo. Iš esmės šios galerijos at-liko antrojo aukšto galerijų atramos funkciją.

Vakarinės pusės pirmojo aukšto kambariuose būta po krosnį: viena, greičiausiai kambaryje arčiau prie-menės, žalių koklių, kitos įvardytos kaip pokostinės (šiuo terminu apibūdinamos tam tikru būdu glazū-ruotos plytelės, XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje mėgtos didikų rezidencijose)30; kambarys šiaurės va-

29 Inwentarz Przy podaniu przezemnie Jerzego Stanisława Ra-dowickiego Podstasosciego Wołkowyskiego dobr za dekre-tami Trybunal[skimi] Jey Mci Pani Zofiey Bohdziewiczow-nie Ja błonskiey Podstoliney Mozyrskiey w Sumię 15 Tysięcy Tynfow poddanych samego Pałacu w Wilnie na Antokolu y ałtinenty do niego przydanych Roku 1718 Mca 7bra 5 d, in: Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. 1292, ap. 1, b. 309, l. 1–2.

30 XVIII a. tapytojas Ksaveras dominykas Heski, 1742 m. pradėjęs vadovauti Radvilų Sveržanio (Swerzan) fajanso manufaktūrai ir eksperimentavęs su fajanso padengimo glazūromis, būtent

220

karų kampe išsiskyrė tuo, kad jo langai iš vidaus buvo uždaromi langinėmis (iš vidaus uždaromos langinės anuomet buvo prabangos ženklas). Šios detalės rodo, kad minėti kambariai turėjo būti įrengti gana soli-džiai, greičiausiai tai buvo privačios Kazimiero Jono Sapiegos patalpos.

Antrasis aukštas buvo reprezentacinis. Šiame aukš-te, rytinėje pusėje, į kurią patenkama tiesiai užlipus paradiniais laiptais, buvo įrengti trys kambariai, tar-pusavyje sujungti amfiladine tvarka (juos skyrė dvi-vėrės durys). Viduriniame, didžiausiame, kambaryje krosnis nepaminėta, kampiniuose kambariuose sto-vėjo po vieną pokostinę krosnį. Visų trijų kambarių reprezentacinę funkciją liudijo čia kabantys portretai, pietrytiniame kambaryje paminėta stiklinė spintelė. Iš abiejų kampinių kambarių buvo galima išeiti į atviras antrojo aukšto arkines galerijas, kuriomis praeina-ma į vakarinio korpuso kambarius ir į tame korpuse įrengtą didžiąją salę. Salė, inventoriuje įvardyta kaip valgomasis, turėjo funkcionuoti kaip pobūvių salė, nes tai didžiausia ir puošniausia rūmų patalpa. Jos išskir-tinumą liudija ir langų bei durų skaičius, jų dydis. Sa-lėje krosnis nepaminėta, vizitatorius atkreipė dėmesį tik į didelę, drožinėtą ąžuolinę spintą. Iš salės, kaip ir iš galerijos, buvo galima patekti į šio korpuso kampi-nius kambarius, kurių įranga, nors ir labai lakoniškai aprašyta, liudija jų puošnumą. Šiaurės vakarų kampe esančiame kambaryje paminėtas portretas, nedidelis stalas, taip pat drožinėta spintelė, stovinti ant dviejų figūrinių kojelių ir dviejų stulpelių. Šis baldas, įvar-dytas kaip senas, neabejotinai turėjo būti išlikęs dar iš XVII a. įrangos. Pietvakariniame kambaryje kabėjo net šešiolika įvairių asmenų portretų. Visuose trijuose kambariuose abipus salės stovėjo po vieną pokostinę krosnį, be to, pietvakarių kampinis kambarys pats įvar-dytas kaip pokostinis31. Toks kambarių puošimo bū-

glazūravimą vadina pokostu (už informaciją nuoširdžiai dėko-ju dr. daliai Klajumienei).

31 Adomas Honoris Kirkoras mini, kad kai kurios rūmų menės buvo puoštos apie 6 colių dydžio kvadratiniais balsvais mo-lio ir kietais kaip fajansas baltai emaliuotais kokliais (plokš-

das anuomet buvo madingiausias – ranka ištapytomis porcelianinėmis plokštelėmis buvo išklotas kabinetas apie 1690 m. statytuose Liubomirskių rūmuose Var-šuvoje (vėliau perstatytuose į Lenkijos karalių vasaros rezidenciją Lazienkose), laiptinė Radvilų Nieborovo rūmuose, baigtuose 1696 m.32 Verta atkreipti dėmesį į antrojo aukšto patalpų viduryje (tarp salės ir didžio-jo rytų korpuso kambario) paminėtus du „stiklinius“ kambarius33. Su sale juos jungė dvivėrės įstiklintos du-rys (iš vėlesnių inventorių aiškėja, kad tokių durų iš viso kambaryje buvo penkios), į šiaurinę galeriją at-sivėrė langai (inventoriuje paminėti du langai su lan-ginėmis, nors jų galėjo būti daugiau). Apie kambarių perdangą inventoriuje neužsimenama. Paminėta, kad kambariuose buvo viena krosnis, du židiniai (su puoš-niomis, ištapytomis skardomis jų angų uždengimui, kabėjo trys portretai, stovėjo drožinėtas staliukas). Akivaizdu, kad kambarys buvo reprezentacinis, jame galėjo būti panaudoti baroko epochoje mėgstami švie-sos efektai. Įdomu, kad labai panašiu metu kaip ir Sa-piegų rūmai (t. y. XVII a. pabaigoje) statytuose kaimy-niniuose Sluškų rūmuose taip pat minimas ypatingas, sakytume, „stiklinis“ kambarys – vienoje patalpoje, esą, lubos buvo įstiklintos, o virš jos įrengtas akvari-umas34. Vilniaus jėzuitų Akademijos ansamblyje apie 1678 m. buvo įrengta „stiklinė gatvė“ – taip vadintas trečiojo aukšto patalpų koridorius, kurio apšvietimui į jį išeinančios kambarių durys buvo įstiklintos35.

telėmis), kuriuose buvo įvairių tamsiai mėlynų vaizdų, pilių, bažnyčių, herbų ir pan. Istorikas nurodė, kad iš apleistų rūmų šias plokšteles „plėšė visi[,] kas tik netingėjo“: Adomas Honoris Kirkoras, op. cit., p. 149–150. Iš tokio pat pobūdžio fajansinių glazūruotų koklių buvo statytos ir pokostinės krosnys.

32 Juliusz Stefan Kłos, op. cit., p. 76, 271.33 Vadinami „stikliniai“ kambariai dažniausiai buvo įrengiami

apstatant gausiai įstiklintomis spintomis, pastatyta staliukų su stiklo viršumi, įrengiamos kelios gausiai įstiklintos durys, ka-binami krištolo šviestuvai. Už šį termino paaiškinimą dėkoju dr. Rasai Butvilaitei.

34 Vladas drėma, Dingęs Vilnius, Vilnius: Vaga, 1991, p. 342.35 Jerzy Paszenda SJ, Budowle jezuickie w Polsce, t. 1, Kraków,

1999, p. 415.

221

Mansardinis Sapiegų rūmų aukštas XVIII a. pra-džioje dar buvo nebaigtas įrengti36, neįrengti (nors jau stovėjo) kampuose iškilę bokšteliai (trečiasis ir ke tvir-tasis aukštai virš kampinių kambarių). Taigi, nors rū-mai, kaip matyti iš inventoriaus, XVIII a. pradžioje dar nebuvo galutinai įrengti, visgi du jų aukštai buvo apipavidalinti gana prabangiai. Nors rūmų puošybos minėtas inventorius plačiau neaprašo, iš šaltinių ži-noma, kad tuo metu jau turėjo būti baigtas salių de-koras – stiuko lipdiniai ir tapyba. Minima, kad Pietro Perti 1682–1692 m. prižiūrėjo architektūros darbus ir stiuko lipdinių, puošusių rūmų fasadą, priemenę, salių skliautus, židinius, kūrimą. 1692 m. pabaigoje jis sukū-rė ir alegorines dirbtinio akmens skulptūras pagrindi-niams rūmų sodo vartams37. Palloni tuo metu išpuošė rūmus sienų tapyba, kuri taip pat žinoma iš vėlesnių rašytinių šaltinių. Apie šio interjero dekoro pobūdį ir meninį lygį galima spręsti iš fragmentiškai išliku-sių detalių ir remiantis analogais, t. y. kitais žinomais šių dailininkų darbais. Architektas Giovanni Battista Frediani iš Lukos dalyvavo statant žymiausius XVII a. antrosios pusės baroko paminklus Lietuvoje: Vilniaus Šv. Petro ir Povilo38 bei Pažaislio bažnyčias. Gaila, ne-žinoma daugiau šio architekto kūrinių, kurių jis ti krai turėjo būti palikęs Lietuvoje ne vieną. Jau XVII a. 8-ajame dešimtmetyje šis kariškis (pulkininkas), arti-lerijos žinovas gyveno ir kūrė Vilniuje, o vienas įspū-dingiausių jo projektų – arkinis tiltas per Nerį, vos pastatytas 1672 m. buvo sugriautas potvynio39. Tačiau iš šaltinių žinoma, kad šis statinys pasižymėjo inžine-rinių sprendimų drąsa, jo konstrukcija buvo paremta per visą upę permesta arka, nenaudojant atramų upės vagoje. Be to, ilgas dengtas tiltas pasižymėjo architek-

36 Vis dėlto literatūroje įsigalėjęs teiginys, esą iki XVIII a. vidurio ar netgi iki XIX a. rūmai buvo dviaukščiai, yra neteisingas – tečiasis aukštas buvo pastatytas, bet neįrengtas.

37 Lietuvos dailininkų žodynas, p. 210.38 Stasys Samalavičius, Almantas Samalavičius, Vilniaus Šv. Pet-

ro ir Povilo bažnyčia, Vilnius: Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, 1998, p. 24.

39 Wojciech Tygielski, Włosi w Polsce XVI–XVII wieku, Warsza-wa, 2005, p. 275.

tūros elegancija. Pasak italo amžininko, „gaila, kad toks statinys nebuvo pastatytas kokiame kitame mies-te, kurio gyventojai būtų pajėgūs įvertinti inžinerinį projektuotojo talentą“40. Reikia pripažinti, kad Kazi-mieras Jonas Sapiega, matyt, tikrai įvertino šio kūrėjo originalumą, drąsą ir talentą, jei pasirinko savo rūmų architektu. Kita vertus, jį su Fredianiu siejo artilerija, tad pasirinkimas atrodo logiškas. Rūmus puošę daili-ninkai – stiuko lipdytojas ir architektas Perti, tapytojas Palloni – žinomiausios ir iškiliausios Lietuvos baroko dailės figūros. Jų sukurti Sapiegų rūmai buvo vienu reikšmingiausių baroko meno realizacijų LdK terito-rijoje, liudijantys stiprius ryšius su italų baroko menu (visi žymiausi prie rūmų statybos ir įrangos prisidėję menininkai buvo italų kilmės).

Šiokių tokių detalių apie rūmų vidaus įrangą ga-lima rasti išlikusiuose 1746–1748 m. Mykolo Antano Sapiegos ūkinio pobūdžio užrašuose41. Šių metų kil-nojamojo turto aprašai mini, kad Vilniaus (Antakal-nio) rūmuose buvo prabangių namų apyvokos daiktų: an gliškos užuolaidos, Leipcigo amatininkų gaminti arbatinukai, Vroclavo meistrų sidabrinės auksuotos vazos, lankstytų kontūrų šaukštai, didelės Karaliau-čiaus vazos ir ovaliniai padėklai su ąselėmis42. 1748 m. rūmuose būta 25 dideli ir maži gabalai siuvinėto audinio apmušalams, 10 įvairaus dydžio šilku siuvi-nėtų špalerių, keletas čiužinių, audinių, baldai (24 odinės kėdės, 12 tamsiai mėlynos kėdės, 24 dideli ir maži stalai, 16 staliukų, 3 taburetės, lova, plati sofa (lenk. tapc zan), 11 viengulių sofų, dvi indaujos (lenk. kredens) stalai), patalynės komplektai, indų (tarp jų ir komplektas puoštų herbais lėkščių bei dubenų, por-celiano taurės su dangteliais) ir panašių daiktų, liudi-jančių, kad pastatas buvo naudojamas ir, galbūt, ruo-šiamasi jį atnaujinti (minimos dėžės su medžio plokš-

40 Ibid.41 Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius

(toliau – LMAB RS), f. 17–34. 42 Valentinas cibulskas, „Įvežtiniai meniniai ir buitiniai dirbiniai

Lietuvoje“, in: Europos dailė. Lietuviškieji variantai, Vilnius: Leidybos centras, 1994, p. 177, 178.

222

tėmis parketinėms gindims, pakas su veidrodžiais, pakas su akmeniniais stalviršiais). Turėta 10 vilkelių židiniams43. Kaip įdomybę galima paminėti į aprašą įtrauktus tris senus lokius (matyt, iškamšas), aštuonis medinius veidrodžius (?) nuo fejerverkų. Taip pat mi-nima rūmų garderobe buvus daug puošnių drabužių, dvi – mažesnė ir didesnė – auksinės špagos, viena gry-no aukso, deimantais puošta špaga, dvi lazdelės – vie-na puošta brangakmeniais, kita – paauksuota figūrėle; saugotos dvi akmeninės špagų rankenos, daug brangių tualeto reikmenų, medžioklės įrankių, įvairių brange-nybių, šeši perukai44. Geltoname futliare saugoti brėži-niai (lenk. abrysy)45, kitame geltona oda aptrauktame fu tliare buvo braižymui reikalingi instrumentai, taip pat turėtos dvi raudonai aptrauktos dėžutės su piešimo instrumentais, juodas futliaras su sidabriniais piešimo instrumentais, stalčiukas su įvairiais dažais46. Šie įran-kiai leidžia spėti, kad kažkuris iš Sapiegų pats užsiėmė piešimu, o gal ir kitokia menine veikla.

1783–1786 m. rūmai buvo remontuojami (kažko-kius darbus atliko šaltkalvis, kalvis), valomi jų židi-niai, tvarkomas stogas, remontuojami ir gontais naujai uždengti bokšteliai, taisomi langai47. 1783–1784 m. ne-įvardytas tapytojas dažė kambarių sienas, stalius taisė kambariuose grindis. Labai tikėtina, kad šiuos remon-to darbus prižiūrėjo architektas Augustinas Kosakaus-kas, kuriam už nenurodytus darbus 1784–1785 m. mo-kėtas atlyginimas48. Tais pačiais metais tvarkomas ir parkas, valomi, taisomi fontanų vamzdžiai, sodinami klevai, liepos, eglės.

1786 m. Vilniuje besilankanti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augus-

43 LMAB RS, f. 17–34, l. 42–42v.44 Ibid., l. 64–66.45 Tai gali būti ir projektai.46 LMAB RS, f. f. 17–34, l. 65.47 VUB RS, f. 4 – A 1319, l. 1–6; VUB RS, f. 4 – A 1318; Antaka-

lnio gubernatoriaus celestino Vejtmano sąskaitos nuo 1783 m. gegužės 1 d. iki 1790 m. kovo 31 d., in: VUB RS, f. 4–A 1317.

48 VUB RS, f. 4 – A 1318, l. 3. Tuo metu buvo tvarkomi ir Sapiegų rūmai Vilniuje (Šv. Jono g.), tad architektas tikriausiai dirbo ir ten. Iki šiol buvo manyta, kad Antakalnio rūmus Augustinas Kosakauskas tvarkė tik po 1797 m.

to Poniatovskio rūmų šambeliono Juzefo Byševskio (Byszewski) žmona Liudvika norėjo apžiūrėti Sapie-gų rūmus (esą jos, kaip nusimanančios architektūroje, kunigaikštis prašęs patarimų dėl rūmų tvarkymo)49. Iš Liudvikos Byševskos pokalbio su ją priėmusiu Anta-kalnio jurizdikos valdytoju aiškėja, kad šeimininkas (Aleksandras Mykolas Sapiega) rūmuose nesilankęs jau dvidešimt metų. Rūmai viešniai pasirodė tokie puikūs, kad galėtų būti puikiausia vieta apsistoti kara-liui, jei jis kada lankytųsi Vilniuje. Interjere daugiau-sia jos dėmesį patraukė sienų tapyba: „Pirmoje salėje dailiai nutapytas plafonas, dievų vestuvės, ganėtinai gyvos spalvos, bareljefai aplink lubas, galerijoje al fresco azijietiška muzika.“50 Taip pat ji pažymėjo, kad gyvenamieji kambariai yra galiniuose šonuose, rūsiai gražūs ir sausi.

1789–1790 m. rūmuose toliau vyko smulkūs remon-to darbai, tapytojui sumokėta už rūmų nudažymą51.

deja, rūmai nukentėjo per 1794 m. sukilimą, juo-se žiemos metu apsistojusi rusų armija sudegino daug durų, grindų, išlaužė langus, sugadino krosnis. Šie patirti nuostoliai ir po to darytas rūmų remontas at-sispindi 1795 m. sudarytame liustracijos akte ir rūmų aprašyme52. Kartu šie šaltiniai suteikia papildomų ži-nių ir apie XVII a. pabaigos rūmų puošybą, nes patal-pos aprašytos gana išsamiai.

Paminėti rūmų fasadus puošiantys lipdiniai, juos skaidantys karnizais (minimas po jais nubyrėjęs tin-kas), pagrindinį įėjimą akcentavo seni laiptai su dvy-lika žaliai dažytų vazų ant mūrinių stulpų. Reikėjo taisyti namo stogą, taip pat keisti langus, nes „rūmų langai pagrindiniame fasade labai seni, kažkada buvę alavo rėmeliuose, sugadinti, [...] ilgai nebelaikys, tuo

49 Liudvika Byševska, 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis, Vil-nius: Lietuvos dailės muziejus, 2008, p. 84. Originalas: Ludwi-ka Byszewska, Żurnal podróży do Wilna z roku 1786, in: MAB RS, f. 151, b. 116, l. 18–19.

50 Ibid., p. 85.51 Antakalnio gubernatoriaus celestino Vejtmano sąskaitos nuo

1783 m. gegužės 1 d. iki 1790 m. kovo 31 d., in: VUB RS, f. 4 – A 1317, l. 21v.

52 Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit., p. 239–247.

223

labiau, kad [yra] iš labai smulkaus stiklo, ir rėmai su-puvę; langus apatiniuose ir viršutiniuose kambariuose reikėtų padaryti naujus iš lakštinio stiklo, įstatyti juos stipriuose rėmuose ir apglaistyti, o seną stiklą, įstačius į naujus rėmus, panaudoti langams 3-čiame ir 4-tame aukštuose, kurie dabar atviri, be langų“53. Tų metų do-kumentuose minima fasade buvusi galerija arba deng-ti laiptai prieš rūmus, kurių vietoje planuota statyti mūrinę arkadą, bet šis projektas nebuvo įgyvendintas.

Pačių rūmų išplanavimas buvo nepakitęs, pasikeitė tik kai kurių kambarių funkcijos, langų ir durų skai-čius (kai kurios angos užmūrytos).

Pirmajame aukšte, nuo įėjimo pirmame į kairę kambaryje buvo krosnis iš žalių ir baltų koklių (mū-rytų juostomis, baltų mažiau), nurodyta, kad koklių centre buvo pavaizduoti herbai54. Prie krosnies buvo ir židinys. Gretimame kambaryje stovėjo panašus komplektas: žalių ir baltų, juostomis mūrytų koklių krosnis ir židinys. Kadangi krosnys panašios (ankstes-niame inventoriuje jos apibūdintos skirtingai), galima daryti prielaidą, kad jos, kartu su židiniais, pastatytos tarp 1718 m. ir 1794 m. Kita vertus, XVIII a. pradžios inventoriuje visai nepaminėti židiniai, kurie tikrai jau buvo. Taigi krosnių iš herbais puoštų žalių koklių su baltomis juostomis pastatymo laikas lieka diskusinis.

Abiejuose aprašytuose pirmojo aukšto kambariuo-se grindys buvo medinės, senos, stalių darbo.

Trys rytinio korpuso antrojo aukšto kambariai buvo puošti tapyba ir stiuko55 lipdiniais, vidurinis, tie-siai prieš paradinius laiptus esantis kambarys įvardy-tas kaip valgomasis, šiaurės rytų kampe – miegamasis, pietryčių kampe esančio kambario funkcija nenuro-dyta. Šiame kambaryje buvo balta puošni krosnis su

53 Ibid., p. 247.54 Greičiausiai tai XVIII a. populiarios, iš Peterburgo paplitusios

žalių su baltomis juostomis koklių krosnys; žr.: Valentinas ci-bulskas, op. cit., p. 184.

55 Inventoriuose naudojamas žodis gipsatura (liet. gipsatūra), ta-čiau greičiausiai tai buvo ne gipso, bet stiuko lipdiniai, analo-giški tų pačių meistrų sukurtiems lipdiniams Šv. Petro ir Povilo bei Trinitorių bažnyčiose.

„fasadėliais“ ir židinėlis, du supraportai (virš langų?) puošti stiuko lipdiniais; valgomajame stovėjo didelė marga krosnis su žaliomis juostomis ir karūna, taip pat židinys, jo atbraila puošta septyniomis gipsinėmis figūromis, sienos ištapytos, lubos puoštos stiuko lip-dyba. Miegamajame krosnis balta (kaip ir pietryčių kampo kambaryje), visas kambarys puoštas tapyba ir stiuko lipdiniais, kai kurie lipdiniai auksuoti.

Kadangi iš istorinių šaltinių žinoma, kad rūmų lip-dinius fasade, priemenėje, salėse, taip pat židinių dekorą kūrė Perti, o sales tapyba puošė Palloni XVII a. pabai-goje56, galima manyti, jog čia minimas stiuko dekoras ir tapyba yra išlikę iš pirminio dekoro, nors ir nepaminėti XVIII a. pradžios inventoriuje dėl jo lakoniškumo.

Visuose trijuose kambariuose grindys buvo parke-tinės, kampiniuose – inkrustuotos uosiu.

Antrojo aukšto šiaurės galerija (pavadinta val-gomojo galerija) jau buvo įstiklinta, stiklai sukilimo metu išdaužyti. Nurodyta, kad šioje galerijoje grindys marmurinės, perdengimas medinis, galeriją (sienas?) puošė lipdiniai. Pietų pusės galerija plačiau neapra-šyta. Marmurinės šiaurinės pusės galerijos grindys (vienintelės tokios visuose rūmuose, galbūt todėl, kad kitoje galerijoje jų įrengti iki Valkininkų katastrofos nespėta) rodo, kad šiai pastato vietai buvo skiriamas svarbus vaidmuo rūmų sandaroje. Iš Vincento Sma-kausko atsiminimų žinoma apie dalį galeriją puošusių freskų, kurios dar neblogai matėsi 1813 m. dailininkas atkreipė dėmesį į šioje galerijoje (beje, Smakauskas rašo, kad tuo metu ji dar buvo neužmūryta) ant gali-nių sienų buvusias dvi scenas: vienoje jų (galerijos ry-tinėje sienoje) buvo pavaizduota geltona baliustrada ir orkestras, susidedantis iš keliolikos asmenų, grojančių kontrabosu, smuikais ir kitais instrumentais; priešais, ant kitos sienos, buvo nutapyta „baliustrada ar pilis, o tos ovalios nišos viršuje57 kabojo žalvarinis narvelis su

56 Lietuvos dailininkų žodynas, p. 210.57 Matyt, turimas omenyje užmūrytas ovalus langas, buvęs virš

durų į galeriją. Tokie langai minimi 1829 m. inventoriuje.

224

žalia papūga viduje“58; pasak dailininko, pirmojo pa-veikslo muzikantai buvo „apsirengę rūbais visai pana-šaus kirpimo kaip ir Šv. Kazimiero koplyčioje, galvos taip pat apskustos, natūralaus didumo.“59 Iš tapybos braižo (spalvos buvo susiliejusios, potėpis platus), dai-lininkas sprendė, kad šias freskas nutapė tas pats tapy-tojas, kaip ir esančias Šv. Kazimiero koplyčioje.

Tikėtina, kad 2007 m. vykdytų polichrominių ty-rimų metu aprašytose vietose atidengti tapytos balius-trados fragmentai (baliustrada tapyta geltonai tamses-niame fone) gali būti priskirti Pallonio teptukui. Nors ir labai sunykę, jie yra itin vertingi kaip pirminio rūmų dekoro elementai.

didžiosios salės lubos 1795 m. inventoriaus duo-menimis taip pat buvo ištapytos, poroje vietų („parko pusėje“ ir „kampe ties židiniu, virš herbo“) tinkas su tapyba nukritęs, bet salę puošianti stiuko lipdyba dar buvusi sveika.

Pasak Smakausko, didžiosios salės plafone buvo nutapyta dievų puota Olimpe, „spalvų spindėjimas buvo stulbinantis ir piešinys tikslus“, vaizduojami as-menys buvo „visai nuogi“60 (šios salės skliauto dekorą, kaip minėta, 1786 m. Liudvika Byševska apibūdino kaip „dievų vestuves“). Kai kada ši scena apibūdinama kaip „Heraklio apoteozė“61.

Buvę „stikliniai“ kambariai dabar paversti viena indauja. Stiklinės dvivėrės durys mediniuose rėmuo-se buvo aplūžę. Atkreiptinas dėmesys, kad lubos šioje patalpoje buvo netapytos (įrengtos vėliau negu kitur?), neįrengtos grindys, o sienų tapyba kažkada pradėta, bet nebaigta. Akivaizdu, kad patalpa buvo perdaroma.

Kiti vakarinio korpuso kambariai, išsidėstę abipus salės, taip pat buvo puošti stiuko lipdiniais (pažymėta, kad šiaurės vakarų kampe esančio kambario lubos ne-

58 Vincentas Smakauskas, „Prie Adomo Šemešio atsiminimų apie Vilniaus Tapybos mokyklą“, in: Vilniaus dailės akademijos dar-bai. Dailė, Vilnius: 1997, t. 11: Pranciškus Smuglevičius ir jo epo-cha, p. 79.

59 Ibid.60 Ibid.61 Lietuvos architektūros istorija, p. 170; Vilniaus architektūra, p. 293.

baigtos, o pietvakarių pusės kambariuose lubos puoštos gipsatūra ir ištapytos, kai kur buvo reikalingos remon-to). Visuose trijuose kambariuose buvo koklinės kros-nys, kampiniuose kambariuose – dar ir židiniai. dvie-jų kambarių krosnys apibūdintos kaip senos, puoštos herbais, o viename krosnis buvo iš mėlynų (mėlynai tapytų?) koklių, sienos prie krosnies ir šonuose aplink kambarį išklotos porceliano plokštelėmis (vietomis jos jau buvo sudaužytos). Šio kambario lokalizacija kol kas kelia klausimų, pagal vizitatoriaus maršrutą ir nurody-tą kambario langų skaičių atrodytų, kad tai kampinis kambarys, bet natūros tyrimų metu žymių nuo buvu-sių plokštelių aptikta gretimame kambaryje. dauguma pirmojo ir antrojo rūmų aukštų langų buvo seni, smul-kių stiklo lakštelių, įstatytų į švininius rėmelius ir me-dinius rėmus. Greičiausiai jie buvo išlikę iš XVII a. pa-baigos rūmų statybos etapo. Trečiasis rūmų aukštas bei kambariai (trečiojo ir ketvirtojo aukštų) bokšteliuose dar nebuvo baigti įrengti ir XVIII a. pabaigoje.

Nė viename iš XVIII a. inventorių plačiau neap-rašyta laiptinė, labai lakoniškai apibūdinta ir pietinė antrojo aukšto galerija. Polichrominių ir architektū-rinių tyrimų metu atidengtas iliuzinės sienų tapybos fragmentas išlikęs iš sienų tapybos kompozicijos, puo-šusios senąją laiptinę. Laiptinę nuo pietinės galerijos skyrė tik du mūriniai stulpai ir medinė baliustra, tad minėta kompozicija galėjo sietis su galerijos dekoru. Kadangi išlikusiame iliuzinės architektūrinės tapybos fragmente vaizduojamos marmurinės grindys, galima kelti prielaidą, kad ir galerijos grindys pagal pirmi-nį projektą turėjo būti marmurinės (taip jos įrengtos šiaurinėje galerijoje), bet galbūt neįrengtos iki galo neįgyvendinus projekto (kai kur rūmuose minima nebaigta salių puošyba). Šis sienų tapybos fragmentas yra sukurtas labai profesionaliai, puikiai išgauta pers-pektyva, perteikta grindų marmuro faktūra. Fragmen-tiškai matomos piliastrais skaidytos sienos apačia lei-džia manyti, kad šioje vietoje buvo nutapytas iliuzi-nės architektūros motyvas arba figūrinė kompozicija architektūros fone. Šios tapybos autoriumi laikytinas

225

Palloni, todėl tapybą būtina išsaugoti ir kiek įmanoma daugiau jos atidengti.

1795 m. inventoriuje pateiktas rūmuose buvusių daiktų sąrašas gana kuklus, jis atspindi gerokai skur-desnį inventorių, nei buvo užfiksuotas XVIII a. vidu-ryje. Tarp interjero įrangos daiktų paminėta lakuota „nieko neverta“ vaistinėlė, sena spinta, juodas stalas prie spintos („netinkamas naudoti“), sena rusvai pilka spinta su stalčiais, senas supraportas, t. y. kadaise iš-tapyta lenta, raudonas „netinkamas naudoti“ krėslas, senas „netinkamas naudoti“ lakuotas paravanėlis (šir-ma), sena nenaudojama drobinė lova, keturi pušiniai naudotini stalai, du seni skardiniai žibintai be stiklo, sulaužyta kanapa, du sulaužyti staliukai, dirbtinio marmuro staliukas, sudaužytas į gabalus, sena suga-dinta dėžutė, du niekam netinkami pusapskričiai sta-lai. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma daiktų apibū-dinami kaip „seni“, „sugadinti“, „netinkami naudoti“. Iš įdomesnių įrašų verta paminėti tris tinkamus nau-doti ir vieną nebetinkamą stiklinius rutulius – tokie rutuliai buvo naudojami perukų laikymui. Būta gan nemažai statybininkų, stalių darbo įrankių, saugotos šešios formos koklių atspaudimui.

1808 m. inventorius – paskutinis, užfiksavęs rūmų vaizdą prieš pritaikant jį karo ligoninei62. Tuo metu kai kurios krosnys jau buvo perstatytos, sustatyti nau-ji, didelių stiklo lakštų langai. Matyt, tai XVIII a. pa-baigos remonto rezultatai. Šiame inventoriuje detaliau aprašyti pirmojo aukšto rytinės pusės kambariai. dau-gelyje jų grindys buvo medinės (viename kambarėlyje plytinės, poroje – parketo), stovėjo žalių ir baltų arba baltų su mėlynomis gėlėmis koklių krosnys. Visuose keturiuose rytinio korpuso kambariuose (sudaran-čiuose amfiladą) lubos buvo skliautinės. Kai kuriuose kambariuose paminėtos nišos su sieninėmis spintomis gali būti naudinga nuoroda toliau vykdant architektū-

62 Inwentarz Pałacu Antakolskiego w dobrach dziedzicznych JWJmc Pana Pósłowskiego Konsiliarza Stanu y Marszałka Pttu Słonimskiego, Kawalera Orderu Sttey Anny – Miasta Guberñ Wilna na Przedmiesciu w Antokolu – R. 1808 Mca Julij – dnia – Sporządzony, in: LVIA, f. 39, l. 93–97v.

rinius tyrimus (kai kurios iš šių nišų galėjo atsirasti užmūrijus senesnius langus). Abiejose pirmojo aukšto arkinėse galerijose buvo įrengtos arklidės.

Antrojo aukšto trijuose paradiniuose kambariuo-se jau visos krosnys buvo iš baltų lygių koklių, stovėjo ir židiniai, bet tik prie vieno (pietryčių kampiniame kambaryje) paminėta, kad jis puoštas stiuko lipdy-ba. Šiame kambaryje minimos ir ištapytos sienos – „apmušalų pavyzdžiu dažytos įvairiomis spalvomis, juostomis“63. Tyrimų metu aptikta šio kambario po-lichromijos likučių (sienos dažytos vertikaliomis juos-tomis, viršutinėje dalyje įkomponuoti ovaliniai meda-lionai, apatinėje dalyje – panelių imitacija), kuriuos preliminariai galima datuoti XVIII a. pabaiga. Šiaurės rytų kampiniame kambaryje paminėta „niša vietoj al-kovos“ verčia prisiminti XVIII a. pabaigos inventorių, kuriame šis kambarys įvardytas kaip miegamasis (al-kovose paprastai buvo įrengiamos lovos).

Trečiojo ir ketvirtojo aukštų patalpos buvo su me-diniais perdengimais, nebaigtos įrengti (trūko durų, langų stiklų). Rūmų kilnojamasis inventorius paminė-tas itin kuklus, akivaizdu, kad visi vertingesni baldai ar kiti rakandai jau buvo išgabenti. Į rūmuose buvusių daiktų sąrašą įtrauktas tik prancūziškų rogių korpu-sas, trys gobelenu aptraukti krėslai, vienas krėslas be gobeleno, kvadratinis staliaus darbo stalas, keletas fi-linginių durų, langų rėmų.

1829 m. inventorius64 sudarytas rūmuose jau vei-kiant ligoninei. Tačiau iš jo matyti, kad daugelyje an tro-jo aukšto patalpų dar buvo išlikęs autentiškas stiuko ir tapybinis dekoras. Ypač įdomi šio inventoriaus in-formacija apie didžiosios salės sienas puošusią stiuko lipdybą ir jas skaidžiusius šešiolika dirbtinio marmuro „stulpų“ (piliastrų, puskolonių ar kolonų (?) jų žymių aptikta architektūrinių tyrimų metu), apie čia buvusias

63 Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit., p. 252.64 Опись Антокольскому Зданию съ принадлежащими къ

оному Службами и Казенными Строенiями поступившими по распоряженiю Ввишняго Начальства въ Коммисирiатское въдомство под помъщенiе Виленскаго Военнаго Госпиталя, Составлена Апръля 2о дня 1829 Года, in: LVIA, f. 937, ap. 1, b. 1003, l. l. 16–34.

226

skulptūras (galbūt stovėjusias nišose?), taip pat skliau-tą tebepuošiančią „istorinių vaizdų“ tapybą.

Šiek tiek konkretizuota ir šiaurinės galerijos puošy-ba, pažymėta, kad tarp balto stiuko lipdinių ir tapybos būta aštuonių gipsinių nedidelių statulų. Galbūt turėti omenyje langų apvadų puošyboje buvę biustai, nors neaišku, kodėl jie neminimi kituose fasaduose, be to, sunku pagrįsti jų skaičių (turėtų būti keturi). Tikėtina, kad galerijoje buvo ir apvalios skulptūros. Atkreiptas dėmesys, kad kambariuose lipdyba puošė plotus virš durų ir langų.

Antrojo aukšto rytų korpuso (buvusiuose paradi-niuose) kambariuose taip pat įvykę kai kurių pakeitimų. Kampiniuose kambariuose dar išlikusi stiuko lipdyba ant sienų (ant lubų nebeminima), ant vienos iš šiaurės rytų kambario (buvusio miegamojo) sienos buvęs auk-suotas stiuko reljefas dabar nudažytas tamsiais dažais. Minimas gipsinis karnizas šiame kambaryje greičiau-siai atsirado po Augustino Kosakausko pertvarkymų XVIII a. pabaigoje. Įdomi šio inventoriaus informacija, kad vidurinio šio korpuso kambario (XVIII a. buvusio valgomojo) „lubos gotikinio tipo, vietomis ištapytos“65. Toks išskyrimas galėtų liudyti, kad šio kambario skliau-tas buvo kitoks nei kituose kambariuose (kryžminis, su nerviūromis?), todėl tapyba buvo ne plafoninio tipo, bet išskaidyta atskiromis nedidelėmis scenomis atsi-žvelgiant į skliauto plokštumas.

Pietinėje galerijoje jau buvo įrengta cerkvė, jos ap-rašyme atkreiptinas dėmesys į paminėtus ovalinius langus virš durų. Viršutinių aukštų įranga inventoriuje aprašyta smulkiau, bet šios patalpos mažiau susijusios su autentišku rūmų vaizdu.

Minėtų inventorių duomenys teikia papildomų žinių ir apie ūkinius ansamblio pastatus, taip pat apie parką, skulptūromis, herbais puoštus vartus ir kitus ansamblio elementus. Sapiegų parką barokinio prancūziško parko stiliumi XVII a. pabaigoje įrengė nežinomas, manoma, prancūzų projektuotojas, sekdamas Liudviko XIV kara-

65 Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit., p. 261.

liškojo sodininko André Le Nôtre pavyzdžiu66. Jamskio nuomone, šis dokumentuose neįvardytas sodininkas ir kraštovaizdžio architektas gali būti tapatinamas su ka-ralienės Sobieskos sodininku Lamotu67.

1786 m. Byševska rašė: „pamiškėje yra rezervuaras, iš jo vanduo pripildo kūdrą ir vamzdžiais įteka į sodą, į kurį nuo pagrindinių rūmų laiptų atsiveria gražus vaiz-das, be to, rezervuaras toks didelis, kaip ketvirtadalis Saksų sodo, ir du fontanai galėtų trykšti be perstojo“68. dar XIX a. viduryje parkas buvo pilnas augalų, gėlių, jį puošė du „orą gaivinantys fontanai“69. XX a. pirmo-joje pusėje barokinio parko alėjos dar buvo gerai ma-tomos, neblogai išlikę buvo ir vartai, bene dažniausiai fiksuoti nuotraukose bei piešiniuose. Iki mūsų dienų išliko kiti treji parko vartai (statyti prieš 1718 m.), taigi yra pakankamai duomenų šiam vertingam kraštovaiz-džio architektūros paminklui atkurti ir išsaugoti.

Rašytinių šaltinių duomenis apie Sapiegų rūmus papildo ikonografinė medžiaga. Tado Adomonio ir Klemenso Čerbulėno publikuotame XIX a. piešinyje (jo saugojimo vieta nenurodyta) pavaizduoti rūmai prieš XIX a. perstatymus (gal tai Petrui Rosiui priskir-tinas piešinys arba Martyno Januševičiaus XIX a. I pu-sėje daryta jo kopija, kadaise saugota Vilniaus Senienų muziejuje)70. Neblogai matyti barokinis pastato fasado dekoras – ant aukštų postamentų iškelti didžiojo or-derio piliastrai išryškina kampinius bokštelius, durų ir langų apvadai puošti girliandomis, barokinėmis kriau-klėmis, langų angos puoštos archivoltais, sandrikais ir dekoratyvinėmis konsolėmis. Pirmojo ir ypač antrojo aukšto langų apvadai įmantrių, netaisyklingų, manie-ringų formų. Pirmasis pastato aukštas išskirtas rustikos imitacija. Puošybos gausumu ir kitais architektūriniais būdais (langų dydžiu) išskiriamas reprezentacinis an-trasis rūmų aukštas. Trečiajį aukštą vainikuoja platus, puošnus ornamentinis frizas. Ypač puošniai apipavida-

66 Liudvika Byševska, op. cit., p. 85.67 Piotr Jamski, „Sapiegų rūmų byla dar nebaigta“, p. 16.68 Liudvika Byševska, op. cit., p. 85.69 Adomas Honoris Kirkoras, op. cit., p. 149.70 Tadas Adomonis, Klemensas Čerbulėnas, op. cit., p. 229.

227

lintas centrinis pusapvalis frontonas ir portalo viršus: frontono centre įkomponuotą langą iš abiejų pusių supa alegorinės reljefinės figūros (galima įžiūrėti deši-niosios iš jų į šoną atmestos rankos gestą ir joje laikomą vainiką), virš lango įkomponuotas puošniai apipavida-lintas Sapiegų herbas; virš pagrindinio portalo taip pat dvi skulptūrinės figūros, laikančios dekoratyvinį sky-dą. Panašus, bet ne identiškas rūmų fasado atvaizdas saugomas Lietuvos dailės muziejuje. Tai Jono Šolmos XIX a. pradžioje nulieta akvarelė, sukurta pagal 1790 m. Pietro Rossi piešinį71 (Vlado drėmos klaidingai priskir-tą Sluškų rūmams). Piešiniai skiriasi tik detalėmis (an-trojo aukšto langų apvadų forma „supaprastinta“, kiek kitaip pavaizduotas karnizas, sumažinta frizo juosta), pastatas „apželdintas“ krūmokšniais. 1830 m. brėžiny-je dar užfiksuota autentiška fasado kompozicija, nors jau nebėra jį puošusių lipdinių frontone ir virš portalo, nebežymimas pirmojo aukšto rustas. 1843 m. brėžinyje jau regima perstatyta viršutinė rūmų dalis, pakeistas (padidintas ir nuleistas žemyn) portalas, tačiau antrojo aukšto langai vaizduojami gana panašiai kaip Šolmos akvarelėje72. Remiantis šiais ikonografiniais šaltiniais galima spręsti, kad dabartiniuose rūmuose išliko ne-maža dalis autentiškos fasado stiuko lipdybos. Ypač tai pasakytina apie antrojo aukšto ir aukšto langų apvadus, bendrą fasadų kompoziciją, piliastrus. Pirmojo aukšto langų apvadai ir stiuko puošyba didele dalimi taip pat yra autentiški, nors šiek tiek sužaloti (iš dalies panaši stiuko lipdyba puošia Otwock Wielki (Lenkija) rūmų fasado langus73, kai kurie analogiški lipdinių motyvai matomi ir Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje).

Langų puošyba yra labai įdomi ir nusipelno atski-ro tyrinėjimo. Tik kai kurie fasado lipdiniai (pirmojo aukšto langų puošyba) savo stiliumi artimesni klasiciz-mui, greičiausiai jie sukurti XVIII a. pabaigoje, archi-tektui Augustinui Kosakauskui tvarkant rūmų fasadus.

71 Vladas drėma, Dingęs Vilnius, p. 532.72 Ibid., p. 349.73 Mariusz Karpowicz, Sztuka oświeconego sarmatyzmu, War-

szawa: Państwowe wydawnictwo naukowe, 1986, il. 33.

Nors tiek rūmai, tiek visas ansamblis patyrė keletą rekonstrukcijų, jo planinė struktūra yra dar gerai regi-ma, o tūrinė – nesunkiai atkuriama. Architektūrinių ir ikonografinių tyrimų medžiaga rodo, kad įmanomas ir XVII a. pabaigoje pastatytų rūmų patalpų identifikavi-mas ir netgi architektūrinės struktūros atstatymas. Šie tyrimai atskleidė ir dar vieną įdomų faktą – patvirtino, kad rūmai statyti perdarant kažkokį ankstesnį mūrinį pastatą. Ankstesnių už XVII a. pabaigos mūrų liekanų rasta įvairiose statinio vietose. Tikriausiai XVII a. pir-mosios pusės dekorui reikia priskirti 2007 m. polich-rominių tyrimų metu vienoje iš antrojo aukšto patalpų atidengtą tapytą rusvai raudoną draperiją (užuolaidą). Architektūrinių tyrimų teikiamus duomenis, kad rū-mai statyti ne tuščiame sklype, bet rekonstravus anks-tesnį mūrinį pastatą, patvirtina ir ikonografiniai šalti-niai, pirmiausia ansamblio ir rūmų planai74. Palyginus Sapiegų rūmus su panašiu metu statytais Sluškų rū-mais (prie kurių dirbo tas pats architektas ir skulpto-rius Pietro Perti) akivaizdūs šių rūmų skirtumai. Sluš-kų rūmai yra taisyklingo plano, simetriški, Sapiegų rū-mai asimetriški, nereguliaraus plano (tai nebūdinga to meto architektūrai), bet vakariniame, pagrindiniame, rūmų fasade akivaizdžiai matomos pastangos suteikti jam simetrišką vaizdą. Be to, Sapiegų rūmų plane pas-tebimas kai kurių sienų kreivumas, galintis atsirasti tik rekonstruojant senesnį mūrą, kurio sienos panaudo-tos naujai statybai. Tas pats įspūdis kyla ir žvelgiant į rūmų bei parko kompozicinę schemą – akivaizdu, kad planuojant parką derintasi prie esamo statinio kon-figūracijos – rūmų pastatas yra pasuktas į šoną, tiesi pagrindinė alėja yra šiek tiek asimetriška pagrindinio fasado atžvilgiu. Jei pastatas būtų statomas nuo pama-tų, jo kompozicija parko atžvilgiu greičiausiai būtų taisyklinga – rūmai baroko epochoje komponuoti ant centrinės alėjos ašies.

Apibendrinant sukauptą medžiagą galima įvertinti rūmų architektūros ypatybes. Sapiegų rūmų architek-

74 Architektūrinių brėžinių kolekcija, t. 1, in: Lietuvos kultūros paveldo Mokslinio centro archyvas, f. 5–9–18.

228

tūra yra originali naujausių XVII a. pabaigos–XVI II a. pradžios architektūros sprendimų versija. Pastato kompozicija, monumentalumas, proporcijų harmo-nija rodo prancūzų barokinio klasicizmo įtaką, kartu esama ir italų vilų architektūros bruožų, tačiau visu-mos sprendimas yra originalus ir neturintis tiesiogi-nių analogų.

Rūmai nei plano, nei fasadų kompozicijos prasme nėra griežtai simetriški, tačiau tai jiems suteikia papil-domo išraiškingumo, formų įvairovės. Vis dėlto aiškiai matomas siekis sukurti simetrijos įspūdį pagrindinia-me rūmų fasade. Ant centrinės ašies įkomponuotas antrojo aukšto langas yra šiek tiek išskirtas, paliekant truputį didesnius tarpus nuo jo iki kitų langų. Šis fa-sadas – tarsi tam tikra uždanga, slepianti pastato vi-daus struktūrą, kurianti klaidingą įspūdį apie patalpų vidaus išplanavimą. Rūmų pagrindinis tūris yra dviejų (vietomis trijų) aukštų su patalpomis mansardiniame aukšte, kampiniai paviljonai – keturių aukštų.

Tarsi centre įkomponuotas portalas iš tiesų nėra ant pastato centrinės ašies, patalpų skaičius į dešinę ir į kairę nuo portalo nėra vienodas ir panašiai. Vie-na iš svarbiausių antrojo aukšto patalpų – didžioji salė – nėra to paties aukščio kaip šoninės patalpos, bet žymiai už jas aukštesnė. didžiojoje salėje lubos buvo aukštai, tad į parką atgręžtoje jos sienoje buvo įkom-ponuoti šeši langai – trys didesni (1829 m. juose buvo po 18 stiklų) apačioje ir trys mažesni (po 6 stiklus) virš jų75 (žvelgiant iš lauko to neįmanoma pamatyti, nes fa-sadas atrodė lyg trijų aukštų). dar po vieną langą išėjo į pietinę ir šiaurinę galerijas, šviesa į salę patekdavo ir per vienerias iš trejų durų, kurios buvo įstiklintos ir vedė į „stiklinius“ kambarius greta galerijos. Toks sprendimas labai būdingas baroko meninei mąstyse-nai, linkusiai stebinti, išnaudoti netikėtumo efektus. Pagrindine šoninių fasadų puošmena buvo vėliau užmūrytos arkinės galerijos pirmajame ir antrajame aukštuose. Sprendžiant iš XIX a. pradžios piešinių ir

75 1795 m. inventoriuje viršutiniai ir apatiniai langai apibūdinti bendrai, kaip trys langai, turintys po 24 dalis.

vadovaujantis architektūrine logika galima teigti, kad fasadus skaidančių piliastrų kapiteliai buvo aukščiau, jie buvo nudaužyti rekonstruojant trečiąjį aukštą. Piliastrų kapiteliai turėjo būti puošnesni, dekoruoti vaisių girliandomis, turbūt analogiški pagrindinius parko vartus puošiantiems piliastrų kapiteliams (ana-logiškais, tik stambesnių proporcijų piliastrais puošti ir Sluškų rūmai).

Viena iš pagrindinių fasado puošmenų buvo ori-ginalios, pusapvalės formos frontonas ir piramidi-niai, grakščiai lenkti kampinių paviljonų stogai (tokia bokštų stogų forma būdinga XVII–XVIII a. sandūros architektūrai), visam pastato siluetui suteikiantys di-namikos ir išraiškingumo. Manyčiau, kad pagrindinė tokios formos pasirinkimo priežastis – estetinė, nes toje vietoje įkomponuotas trikampis frontonas ardytų pastato silueto harmoniją, aštri frontono forma nede-rėtų su paviljonų stogų formomis.

Fasadui iškilmingumo teikė prie pagrindinio por-talo sukomponuoti laiptai, nes portalas buvo žemesnis (prasidėjo aukščiau) ir siauresnis už dabartinį. XVI II a. laiptai buvo lenkti, dvipusiai, galbūt tik amžiaus pa-baigoje perstatyti į paprastus, tiesius laiptus.

Svarbus rūmų architektūros segmentas – vidiniai didieji laiptai, kuriuos nuo pietinės arkinės galerijos skyrė mūriniai stulpai su arkomis ir medinės balius-trados. Taigi paradinių laiptų erdvė į pietų pusę buvo visiškai atvira. Be to, laiptinė buvo gana aukšta, į ją atsivėrė ir pastato viduryje esančios trečiojo aukšto patalpos langai.

Reprezentacinės antrojo aukšto patalpos buvo su-jungtos anfiladine tvarka, pastatą galima buvo apeiti ratu. Sukti laiptai kampinių paviljonų patalpas jun-gė su viršutiniais aukštais ir pirmuoju aukštu, tačiau šiuose aukštuose ne visos patalpos buvo sujungtos. Bendra patalpų išdėstymo rūmuose sistema buvo lo-giškai pagrįsta, bet gana sudėtinga.

Surasti analogijas Sapiegų rūmams nėra lengva. Visų pirma, tai buvo išskirtinis statinys, kurio reikš-mę ir pobūdį lėmė tiek užsakovo figūra, tiek projektą

229

įgyvendinusių menininkų profesinis lygis. Artimiau-sia analogija galėtų būti beveik tuo pačiu metu ir da-lyvaujant tiems patiems meistrams statyti Sluškų rū-mai Vilniuje, tačiau ir jie mus pasiekė labai apniokoti, interjero dekoras neišliko. Kaip jau minėta, nepaisant bendrų kompozicinių ir stilistinių puošybos panašu-mų, tarp rūmų yra ir skirtumų, kilusių greičiausiai dėl to, kad Sapiegų rūmai yra statyti rekonstruojant anks-tesnį pastatą, o Sluškų rūmai, statyti nugriovus senus Pacų rūmus, 1691–1694 m. iškilo ant naujų pamatų ir visiškai sunaikino ankstesnės rezidencijos pėdsakus76. Tačiau kaip tik todėl Sluškų rūmų planas galėjo būti sukurtas taisyklingas ir simetriškas, kaip to reikalavo tuometė mada. Sluškų rūmų stogas buvo barokinis, „laužtas“, panašus galėjo būti ir Sapiegų rūmų stogas. dar vienas bendras bruožas – atviros arkinės galeri-jos (viename iš Pranciškaus Smuglevičiaus piešinių jos dar visai aiškiai matyti). Sluškų rūmų struktūra gana paprasta, aiški, primenanti itališkos užmiesčio vilos kompoziciją, o nuo itališkųjų palazzo ar vietinių XVII a. rezidencijų skiriasi tuo, kad nėra vidinio kiemo (ūkinis kiemas, nors ir apsuptas pastatais, šiuo atveju jo nepakeičia), tad pastato architektūra yra orientuota ne į vidų, o į išorę – į ryšį su aplinka ir greta įreng-tu sodu. Toks principas būdingas ir Sapiegų rūmams. Nors ir vienų, ir kitų rūmų kampuose yra paviljonai – bokšteliai, – jie geriau matomi tik plane ir stogo dalyje (bokštai perdengti atskirai), bet yra glaudžiai susieti su korpusu į vieningą tūrį, nuo jo ryškiau neatsiskiria (Sapiegų rūmų šoniniuose fasaduose tas atsiskyrimas „maskuojamas“ arkinėmis galerijomis77), fasaduose jie plastiškai išskirti visų pirma dekoratyvinėmis prie-monėmis – piliastrais. Tuo šio tipo rūmai skiriasi nuo XVII a. užmiesčio rūmų tipo, kur kampiniai bokšteliai yra aiškiai atskirti nuo pagrindinio pastato tūrio (pvz., Vyskupų rūmai Kielcuose, Ujazdovo rūmai Varšuvoje)

76 LMAB RS, f. 322–1042, l. 2.77 Sluškų rūmuose, atrodo, irgi buvo atviros galerijos, kai kada

vadinamos altanomis ar pergolėmis, tačiau jų vieta ir forma kol kas tiksliai nenustatyta; LMAB RS, f. 322–1042, l. 5.

ir suteikia statiniui gynybinės architektūros pobūdį. Sluškų ir ypač Sapiegų rūmuose gynybinės architektū-ros bruožų atsisakyta.

SAPIEGŲ RŪMAI EUROPOS

VĖLY VOJO BAROKO

KULTŪROS KONTEKSTE

Pasak Lucjano Uziębłos, 1908 m. rašiusio apie prarastas Antakalnio menines vertybes, „utilitarizmas mūsų se-nelių, nemokėjusių gerbti puikių paminklinių pastatų likučių, nutrynė juose savitą epochos grožį.“78 Tačiau pastarųjų metų tyrimai leidžia bent iš dalies perprasti tos epochos bruožus pastato architektūroje.

Iki šiol apie Sapiegų rūmus rašę autoriai nėra bandę plačiau aptarti rūmų koncepcijos, jų idėjinės pro gra-mos, santykio su XVII–XVIII a. sandūros politiniu ir kultūriniu kontekstu. Vis dėlto tiek Sluškų, tiek ir Sapiegų rūmus galima analizuoti platesniame XVII a. antrosios pusės–XVIII a. pradžios vėlyvojo baroko kultūros kontekste.

XVII a. antrojoje pusėje Abiejų Tautų Respublikos magnatų aplinkoje ėmė sklisti antikizuojanti vėlyvojo baroko kryptis, kurią lenkų menotyrininkas Mariuszas Karpowiczius apibūdino kaip „harmonijos meną“79. Ji sutapo su laiku, kai didikai, siekdami atsiskirti nuo sarmatiškosios bajorijos, ėmė aktyviau propaguoti savo kilmės iš romėnų teoriją, tuo pačiu atsigręžė į se-novės Romos ir apskritai Italijos meną. Kartu tai buvo laikas, kai po karų ir negandų šalis galėjo atsigauti, o kasdienį gyvenimą nuspalvino troškimas atgauti sie-los ramybę gamtos prieglobstyje, ieškota harmonijos ir gerovės, kuri būtų atsvara praėjusiems karų ir cha-oso metams80. Statytos parkais apsuptos užmiesčio vi-los ir rezidencijos, skirtos vasaros pramogoms, šven-tėms, reprezentacijai, kurių puošyboje gausiai naudoti

78 cit. iš: Vladas drėma, Vilniaus bažnyčios, p. 939.79 Mariusz Karpowicz, Sztuka polska XVII wieku, Warszawa: Wy-

dawnictwa Artystyczne i Filmowe, 1975, p. 147.80 Plačiau žr.: Mariusz Karpowicz, Sztuka oświeconego sar-

matyzmu.

230

simboliniai ir alegoriniai lipdiniai bei tapyba. dekoro formų ir prasmių repertuarui gausių pavyzdžių teikė senovės Romos menas ir literatūra. Kita vertus, rūmų architektūroje ir puošyboje taip pat ryški prancūzų kultūros įtaka, gausu Liudviko XVI stiliaus elementų – tą rodo kompozicijos simetrija, atskirtos reprezenta-cinės ir kamerinės zonos, palyginti santūrus, neper-krautas dekoras, paremtas lygių plokštumų derme su orderio elementais, dekore gausiai naudojamos vaisių ir gėlių girliandos, juostelės ir panašiai.

Kiek galima spręsti iš gana kuklios ikonografijos (apie 1690 m. datuojamų planų ir 1656 m. vaizdo) ben drais komponavimo principais Sapiegų rūmai pri-minė XVII a. pirmosios pusės pagal Matteo castello projeką pastatytą, bet XVII a. bėgyje dar du kartus perstatytą Villa Regia Varšuvoje – Jono III Sobieskio pamėgtą karališkąją vasaros rezidenciją, visiškai sunai-kintą gaisro 1695 m.81 Ši vila buvo stačiakampio plano, dviaukštė, su keturiais triaukščiais paviljonais kam-puose, iš vienos pusės fasadą puošė atvira dviaukštė arkinė (penkių arkų) galerija. Galima lyginti Sapiegų rūmus ir su Varšuvos priemiestyje iškilusiu Vilano-vu, tokiu koks jis buvo XVII a. pabaigoje: palyginti nedidelė dviejų aukštų vila su rizalitais, puošta arkų galerija. Vilanovo rūmai pasižymi ir itin sudėtinga, keliasluoksne dekoro ikonografine programa, kurioje pinasi giminės pašlovinimo, taikos ir laimės grįžimo į valstybę, grožio ir dorybių išaukštinimo temos82.

Manoma, kad XVII a. antrojoje pusėje Varšuvoje dirbęs architektas Tylmanas iš Gamereno smarkiai paveikė ne tik Lenkijos, bet ir Berlyno, Peterburgo architektūros raidą83. Tarp jo panaudotų novatoriškų sprendimų minimas ir antikinių šventyklų pavyzdžiu sukomponuotas rūmų fasadas, kurį skaido didžiojo or-derio piliastrai ir užbaigia trikampis frontonas. Vienas žymiausių šio architekto kūrinių – Krasinskių rūmai

81 Žr.: Mariusz Karpowicz, Artisti Valsoldesi in Polonia nel ‘600 e ‘700, b. v., Attilio Sampietro editore, 1996, p. 17–19.

82 Mariusz Karpowicz, Sztuka polska XVII wieku, p. 161.83 Ibid., p. 149.

Varšuvoje – tipologiškai turi nemažai bendrų bruožų su Sapiegų rūmais Antakalnyje, nors tarp abiejų pas-tatų yra ir žymių skirtumų. Bendrų bruožų tarp šių architektūros paminklų galima įžvelgti ne tik panašio-je rūmų paskirtyje, artimuose fasadų komponavimo principuose, panaudojant dviaukštes atviras arkadas, bet ir vidaus erdvių koncepcijoje, kurioje didelė svar-ba teikiama laiptams ir erdvių persiliejimams. Tačiau Sapiegų rūmai skiriasi nuo Tylmano kūrybos kitokiu piliastrų naudojimu fasade (jie neremia frontono, kaip būdinga olandų architektui, o tik išryškina šoninių bokštų tūrį), kitokie yra langų apvadai ir panašiai.

Lietuvos didžiojoje Kunigaikštystėje po negan-dų laikotarpio atgijusį kultūrinį ir meninį gyvenimą žymi iškilūs Pacų mecenatystės paminklai – Pažaislio ansamblis ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. Ka-zimieras Jonas Sapiega, pasikvietęs Pacams dirbusius menininkus, pratęsė šių išskirtinių fundacijų tradici-ją savo Antakalnio valdose, originaliai sujungdamas sakralinio objekto ir užmiesčio vilos statybą. dabar geriau išlikę sakraliniai statiniai gali teikti vertingos lyginamosios medžiagos Sapiegų rūmų architektū-rinių detalių restauracijai. Pavyzdžiui, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios portalas, projektuotas Giovannio Battistos Fredianio 1682 m., stilistiškai itin artimas Sapiegų rūmų langų apvadams, jis gali būti atspirties tašku ir tikslinant orderinių elementų proporcijas, taip pat atkuriant kapitelius. Šios bažnyčios puošyboje pa-naudota stiuko lipdyba ne tik motyvų prasme, bet ir specifiniais jos dekoratyviniais efektais (pvz., ažūrą ir reljefą išryškinanti juoda fono tapyba) teikia vertingos informacijos Sapiegų rūmų dekoro restauravimui.

Vertinant Sapiegų rūmų ansamblį būtinai reikia at-sižvelgti ir į Kazimiero Jono Sapiegos funduotą tri-nitorių vienuolyno ansamblį, kuris su rūmais ir par-ku sudaro bendrą kompleksą. Trinitorių vienuolyno fundacija buvo sumanyta 1691 m. pavasarį, o kertinis akmuo padėtas 1694 m. – didžiausio Sapiegos konf-likto su vyskupu Bžostovskiu (fundavusiu kitą trini-

231

torių vienuolyną Trinapolyje) metais. Kaip pastebėjo tyrinėtojai, abi Vilniuje funduotos trinitorių bažny-čios rėmėsi Romos pirmavaizdžiais: vyskupo funda-cija primena Borromini statytą trinitorių bažnyčią Sant Carlo alle Quatro Fontane, o etmono – Berninio statytą jėzuitų bažnyčią Sant Andrea al Quirinale84. Abi minėtos bažnyčios Romoje stovi netoli popiežių Kvirinalio rezidencijos – neatsitiktinai ir Vilniuje jos pastatytos fundatorių rūmų kaimynystėje (vis dėlto Trinapolis su Verkių rūmais nesudarė tokio glaudaus ansamblio, koks įgyvendintas Antakalnyje). Sapiegos iš popiežiaus Inocento XII gauta ir jau 1700 m. į Vilnių atgabenta trinitorių bažnyčiai skirta Jėzaus Nazariečio skulptūra Sapiegų rūmų ir bažnyčios ryšiui suteikė papildomų niuansų. Ši sakralinio objekto kaimynystė Antakalnio rūmų šeimininką pristato ne tik kaip ap-sišvietusį, intelektualų mecenatą, bet ir kaip Bažnyčiai ištikimą krikščionį.

Trinitorių bažnyčios fasadą puošiantis frizas gali turėti bendrų bruožų su rūmų fasadą viršuje juosusiu ornamentiniu frizu, kurio likučių atrasta pastaruoju metu. Pirmojo trinitorių vienuolyno sparno fasadas puoštas stiuko lipdiniais, rėminusiais Sapiegų herbus. Pagrindinis stiuko lipdybos elementas čia – angelų poros, laikančios ovalius herbinius skydus, virš kurių kyla trijų tipų karūnos – „titulinė bajorų luomo karū-na, uždara karūna, dekoruota stilizuotomis lelijomis, ir kurigaikščio mitra“85. Pirmoji iš kairės angelų pora dar turi papildomus atributus – trimitą ir etmono bulę, tai rodo, kad šiame skyde galėjo būti Kazimiero Jono Sapiegos herbas. Šie dekoro elementai neabejoti-nai turėjo stilistinių sąsajų su rūmų fasadą puošusio-mis šlovės genijų figūromis ir herbais.

Antakalnio ansamblio pobūdis lėmė ir visiškai naują, epochos dvasią atitinkantį rūmų tipą – tai priemiesčio rezidencija, vasaros vila, visiškai nebeturinti gynybi-

84 Andrzej Józef Baranowski, Między Rzymem a Wilnem, War-szawa: Instytut Sztuki PAN, 2006, p. 272.

85 Piotr Jamski, „Jėzaus šventovė Vilniuje, Antakalnyje“, p. 178.

nės architektūros požymių. Rūmai skirti pramogoms ir reprezentacijai – tai rodo ir jų įkomponavimas te-ritorijoje (einant parku vartai kuria vaizdingas, sce-nografines perspektyvas), ir pats pastato pobūdis – iš dviejų pusių rūmai „atsivėrė“ į peizažą plačiomis dviaukštėmis arkinėmis galerijomis, pripildančiomis rūmų patalpas šviesos ir kuriančiomis harmoningas ir kartu vaizdingas, šviesos ir šešėlių žaismo pagyvintas šoninių fasadų kompozicijas.

deja, turimi menki duomenys apie rūmų ir kitų ansamblio pastatų puošybos pobūdį (temas, siužetus, vaizduojamus personažus) neleidžia pilniau aptarti Kazimiero Jono Sapiegos sumanytos rūmų idėjinės programos. Tačiau ir pavieniai faktai rodo, kad an-samblis visiškai atitiko naujojo „harmonijos meno“ koncepciją ir to meto Europos intelektualinį elitą ža-vėjusias neostoicizmo idėjas, kurių šalininkai siekė puoselėti asmens dorybių ir gamtos kultą (neostoiciz-mas Antikos pavyzdžiu teigė doro, kilnaus žmogaus laimingo gyvenimo gamtoje galimybę).

Išeities tašku rūmų koncepcijai suprasti gali būti plokštė su įrašu: „Antakalnis nuo seno didvyrių poil-sis. Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691 Viešpaties metai“ (Antecol-lis Magnorum ab antiquo Heroum quies e ruderibus in mollem assurgens Fessum armis Tranquilla pace tuetur Anno Dñi MDCXCI)86. Ši plokštė XIX a. viduryje dar buvusi rūmų sienoje, XX a. pirmojoje pusėjė ji buvo saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos laiptinėje87. Įrašas ne tik įamžina rūmų pastatymo laiką, bet, kaip būdinga to laiko kultūrai, „padiktuoja“ kelias esmines idėjinės programos gijas. Tai praėjusio karo ir įsivyra-vusios taikos, praeities didvyrių atminimo įamžinimo ir dabartinių šeimininkų kuriamos gerovės temos.

Ypatingo dėmesio nusipelno ir rūmų fasado puo-šyboje gausiai panaudoti antikizuotų formų reljefiniai biustai. Panašūs motyvai naudoti XVII a. pabaigos

86 Adomas Honoris Kirkoras, op. cit., p. 150; Vladas drėma, Vil-niaus bažnyčios, p. 943.

87 Juliusz Stefan Kłos, op. cit., p. 194.

232

rūmų mene (pavyzdžiui, gausiai jų matoma Vilano-vo rūmų puošyboje), bet visada glaudžiai siejant su kon krečiu kontekstu. Yra pagrindo Sapiegų rūmų fa-sadą puošiančiuose biustuose ieškoti giminės protėvių atvaizdų. Tokią mintį patvirtina ir po vienu iš antrojo aukšto langų vietoj biusto įkomponuota reljefinė Ka-zimiero Jono Sapiegos monograma. Kituose reljefuo-se regima karinė atributika, palmių šakos, plunksnos, kriauklės, kaukės – tipiški to meto motyvai, dažnai naudoti vienos ar kitos žymių kariūnų giminės šlovi-nimo ikonografinėse programose.

Kazimieras Jonas Sapiega ypatingai domėjosi savo giminės genealogija, XVIII a. pradžioje bendradar-biavo su savo giminaičiu Jonu Fridriku Sapiega, kau-pusiu medžiagą Kodenio bažnyčioje įrengtai Sapiegų portretų galerijai (siuntė jam kopijuoti giminės narių portretus, dokumentų išrašus), pats rengė raižytais portretais iliustruotą giminės istorijos veikalą Histo-ria Illustrissimae Domus Sapiehanae, kurį (deja, be iliustracijų, kurias, manoma, kūrė jėzuitas Adomas delamarsas (1660–1729)) jau po sudarytojo mirties, t. y. 1724 m. Vilniaus jėzuitų spaustuvėje išleido jėzu-itas Antanas Aloyzas Mištoltas, o leidybą finansavo Kazimiero Jono Sapiegos anūkas ir pagrindinis pa-veldėtojas Antanas Kazimieras Sapiega88. To meto gi-minės puoselėtas idėjas atspindi ir kiti ikonografiniai šaltiniai. Pavyzdžiui, Jono Fridriko Sapiegos rengto giminės portretų rinkinio titulinio puslapio apipavi-dalinime (XVIII a. pradžia), kurį nuosekliai tyrinėjo M. Kałamajska-Saeed, atsispindi giminės puoselėta teorija, kildinanti Sapiegų giminę iš Kolonos herbo romėno Prospero-caesarino, o vėliau susiejanti ją su Gediminaičiais. Visa vaizdinė puslapio koncepcija remiasi Trajano kolonos ir Gedimino stulpų sąšauko-mis, o pačius Sapiegas įvardija kaip romėnų-lietuvių kolumnidus89. XVIII a. pirmojoje pusėje išraižytame Sapiegų genealoginiame medyje giminės kamienas išauga iš mitinio romėno protėvio.

88 Maria Kałamajska-Saeed, op. cit., p. 59–61.89 Ibid., p. 68–67.

Taigi romėniški motyvai rūmų fasade ir langų puošybai gausiai naudotos militarijos tiesiogiai susie-ja pastatą su giminės puoselėjama garbinga kilmės iš romėnų koncepcija ir kartu pristato Sapiegas kaip gar-bingus šlovingos praeities tęsėjus, kaip LdK riterius, pergalinguosius tėvynės gynėjus. Ši garbingos praeities ir karo pergalių tema yra švelninama fasade gausiai naudojamų augalinių dekoratyvinių motyvų, vaisių pynių, kaspinų ir fantastinių kaukių. Šie elementai su-teikia fasadams žaismingesnės nuotaikos, kalba apie rekreacinę ir reprezentacinę pastato paskirtį. Vaisių kekės gali būti suprantamos kaip Sapiegų kuriamos ge-rovės ir klestėjimo įvaizdis. Fasadų idėjinės programos centru, žinoma, turėjo būti portalo ir frontono deko-ras, deja, iki mūsų dienų neišlikęs. Karo ir taikos tema, simboliškai išreikšta rūmų fasadų puošyboje, atliepė to meto visuomenėje gimusias krašto prisikėlimo po bai-sių nuniokojimų viltis (panašiomis idėjomis persmelk-tas ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčios dekoras)90.

Bendrai ansamblio koncepcijai suprasti svarbi ir ant rūmų vartų stovėjusių skulptūrų simbolika. Pavyz-džiui, apie 1674–1675 m. Palenkės Bialos dvare Mykolo Kazimiero Radvilos pastatytuose rūmų vartuose per simbolinius ir alegorinius motyvus išreikšta Radvilos kaip mūšio prie chotino herojaus glorifikacija91. Sa-piegų rūmų pagrindinių vartų (prie dab. Antakalnio gatvės) ikonografijoje galima surasti panašių su šiuo monumentu motyvų (panaši triumfo arkos kompo-zicija), tačiau militariniai motyvai Sapiegų vartuose daug mažiau išryškinti. Radvilų Bialos vartuose rus-tuotas plokštumų paviršius ir dorėninis orderis asoci-juojasi su gynybine architektūra, taip pat ir jų stiuko puošybos visuma, kurią sudaro įvairi militaria, Mar-so ir Minervos figūros, „antikiniai“ biustai ir pana-šiai, akivaizdžiai byloja apie karinį-triumfinį statinio

90 Stasys Samalavičius, Almantas Samalavičius, op. cit., p. 164–173.

91 Katarzyna Michocka-Rachubowa, „Monumentum victoriae chocimensis Michała Kazimierza Radziwiłła w Białej“, in: Kultura artystyczna Wielkiego Księstwa Litewskiego w epoce baroku, Warszawa: Instytut kultury, 1995, p. 115–127.

233

pobūdį92. Sapiegų rūmų vartuose daugiau išryškinta taikos, gerovės ir gausos tema: karinės temos motyvai įžvelgiami tik viršutinėje vartų dalyje, karnizo puo-šyboje. Vartų nuo Antakalnio galvės pusės išorinėse nišose stovėjo alegorinės dviejų iš keturių pagrindinių dorybių – Fortitudo (dešinėje) ir Temperantia (kairė-je) – figūros, kurios iki mūsų dienų neišliko, tačiau ikonografiją nurodo neseniai restauruoti užrašai. Fortitudo (Tvirtybė) alegorinė figūra to meto ženklų sistemoje reiškė dvasios tvirtybę, ištvermingą gyve-nimo išbandymų ir likimo smūgių priėmimą (tokia skulptūra puošė ir Vilanovo rūmų fasadą)93. Neretai Tvirtumo personifikacija buvo vaizduojama kaip tvir-to ginkluoto vyro figūra (kartais su liūtu) arba kaip Heraklis. Temperantia (Susivaldymas) – dorybę įkū-nijanti figūra baroko mene dažniausiai buvo vaizduo-jama kaip moteris, vyną skiedžianti vandeniu, laikanti apynasrį arba kardą. Šios dvi figūros turėjo išreikšti rūmų šeimininko dorybes. Žvelgiant nuo sodo pusės vartų nišose stovi pastaraisiais metais restauruotos antikinės mitologinės dievybių – medžio vaisių deivės Pomonos (dešinėje) ir gamtos pokyčių dievo Vertum-no (kairėje) – figūros. Javų pėdą ir pjautuvą laikanti medžio vaisių deivė itin dažnai baroko mene vaizduo-ta kartu su gamtos pokyčių dievu, kuris Sapiegų rūmų vartuose vaizduojamas laikantis svyrančias vaisių ke-kes ir gėles. Šios figūros akivaizdžiai išreiškia gamtos derlingumo, gėrybių gausos simboliką, gyvenimo pil-natvę. Tad į sodo pusę atgręžtoje vartų pusėje akivaiz-džiai įkūnyta laimingo gyvenimo gamtos prieglobsty-je idėja, itin artima to meto Abiejų Tautų Respublikos žmonių mąstysenai94.

Vartų viršų turėjo puošti Sapiegų herbas, Kazimie-ro Jono Sapiegos monograma, o ant konsolės pavaiz-duota liūto galva gali reikšti ir visos giminės galią bei šlovę ir kelti užuominas į didžiojo giminės didvyrio Leono Sapiegos vardą. Vartus puošiančių kolonų ka-

92 Ibid., p. 122.93 Mariusz Karpowicz, Sztuka oświeconego sarmatyzmu, p. 85.94 Ibid., p. 95.

piteliuose pavaizduotos vaisių pynės taip pat pratęsia ir sustiprina gerovės temą ir kartu suteikia statiniui šventinio puošnumo.

Rūmų interjero puošybai analizuoti esamų žinių yra perdėm mažai, juolab kad pagrindinės salės skliau-tą puošusios tapybos siužetas šaltiniuose įvardijamas skirtingai. Akivaizdu, kad plafonui buvo pasirinkta antikinės mitologijos scena simboliškai siejama ir su rūmų gyventojais (ypač tikėtina, kad rūmų dekore buvo panaudota Heraklio – antikinio didvyrio – figū-ra, puikiai deranti su protėvių žygių įamžinimo tema). Į parką atgręžtoje galerijoje nutapyta muzikuojančių asmenų kompanija ir narvelis su papūga akivaizdžiai išryškino pastato kaip pramogų ir poilsio vietos pras-mę. Antikinės mitologijos dvasia turėjo būti persmelk-tas ir rūmų sodas – simbolinė Arkadija. deja, apie parką puošusias skulptūras konkretesnių duomenų nėra, išskyrus vieną įdomią žinutę: 1839 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto ekonomas Kolbas prašė dūmos leidi-mo mugėje parduoti ankštame miesto sandėlyje vietą užimančius ir niekam nereikalingus keturis skardinius lietuviškus herbus (Vyčius), nuimtus nuo stulpų prie miesto užkardų95 (jų vietoje buvo iškelti špižiniai Rusi-jos herbai ereliai), taip pat Veneros figūrą iš smiltainio, be kojos, be vienos rankos ir su nutraukta galva, anks-čiau buvusią Sapiegų sode96.

Iš Sapiegų rūmuose buvusių meno kūrinių, baldų, interjero detalių Lietuvoje turbūt nedaug kas galėjo iš-likti, nes jau XVIII a. pabaigoje čia buvę turtai turėjo būti perkelti į kitas giminės rezidencijas, ko gero, dau-giausia į derečiną (dab. Baltarusija), po 1793 m. tapusį pagrindiniu Pranciškaus ir Pelagėjos Sapiegų dvaru97. Po 1831 m. didžiuliai Sapiegų turtai iš šio dvaro buvo konfiskuoti, iš pradžių išvežti į Baltstogę, o iš čia – į Peterburgą. Tarp jų galėjo būti ir vertybių, anksčiau

95 Užkarda stovėjo visai netoli įvažiavimo į Sapiegų parko teritoriją.

96 Городского эконома Колбы Рапортъ, in: LVIA, f. 937, ap. 1, b. 1003, l. 1.

97 Roman Aftanazy, Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzecz-pospolitej, t. 2, Wroclaw-Warszawa-Kraków, 1992, p. 197.

234

saugotų Antakalnio rūmuose. Nors nėra tiesioginių duomenų, bet atsižvelgus į sukūrimo metus ir aplin-kybes galima spėti, kad Antakalnio rūmuose galėjo būti viena iš kelių dabar žinomų reprezentacinio Ka-zimiero Jono Sapiegos portreto versija (didingas raito didiko portretas yra sukurtas sekant populiariu valdo-vų atvaizdų tipu).

Tikėtina, kad Sapiegų rūmams (arba Trinitorių bažnyčiai) buvo skirta ir neseniai Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje rasta bei restauruota vadinamo-ji Kazimiero Jono Sapiegos „herbinė aplikacija“98. Bet kokiu atveju, joje pavaizduoti herbai ir karūna virš herbinio skydo gali būti patikimas šaltinis atkuriant heraldinį Sapiegų rūmų dekorą. Už herbinio skydo pavaizduotos dvi kyšančios sukryžiuotų buožių galvu-tės, skydą vainikuoja aukso spalvos karūna, tokio pat tipo karūnos kyla ir virš keturiuose audinio kampuo-se sukomponuotų puošnių Kazimiero Jono Sapiegos monogramų. Restauruotame tekstilės kūrinyje jung-tinis herbas sudarytas iš penkių laukų99. Herbo cen-tre, širdyje, įkomponuotas Sapiegų „Lapinas“ (lenk. lis), pirmame lauke – tradiciškai Sapiegų naudojamas herbinis ženklas „Trys Lelijos“ (negalima jo vadinti „Gozdava“), kurį, esą, naudojo iš Romos su Palemonu atvykę giminės protėviai100; antrame lauke įkompo-nuota herbo „Rola“ atmaina „Kroje“ (Kazimiero Jono Sapiegos motinos Onos Barboros Kopeckytės herbas); trečiame – herbas „Wejher“ (Kazimiero Jono Sapiegos močiutės iš tėvo pusės Sofijos Veiheraitės herbas); ke-tvirtame – „Kosciesza“ (promočiutės Onos chodkevi-čiūtės herbas)101.

98 Elena Mazūraitė, „Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos herbinė aplikacija“, in: Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 10, 2007, p. 114–127; Krikščionybė Lietuvos mene, t. 3: Bažnytinė tekstilė. XV–XX a. pradžia, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004, p. 131–132.

99 Ligšiolinėse publikacijose herbai apibūdinami netiksliai, nors kūrinio priklausomybė Kazimierui Jonui Sapiegai nustatyta teisinga.

100 Dom Sapieżyński, opracował Eustachy Sapieha, Warszawa, 1995, p. 34.

101 Abu pastarieji herbiniai ženklai yra Kazimiero Jono Sapiegos

IŠVAdOS

1. Sapiegų giminė rūmus valdė iki XVIII a. pabai-gos. Rūmai ir jų aplinka buvo tvarkomi ir sau-gomi, atlikti pakeitimai buvo nedideli. Galbūt, pastato pirminės struktūros ir daugelio dekoro elementų išsaugojimui iki XIX a. pradžios tu-rėjo įtakos ir tai, kad XVIII a. antrojoje pusėje rūmai ne itin dažnai buvo naudojami.

2. Natūros tyrimai parodė, kad rūmai buvo pa-statyti kaip naujo tipo priemiesčio rezidencija, tačiau ji iškilo ant senesnio mūrinio pastato lie-kanų. XVII a. pabaigoje sukurtas rūmų pastatas pasižymėjo itin savita, originalia architektūrine kompozicija, gausiu lipdinių dekoru.

3. Rūmai atspindi antikizuojančią vėlyvojo baro-ko architektūros tendenciją, paplitusią magna-tų rezidencijose XVII a. pabaigoje. Jų architek-tūros dekoro ikonografinėje programoje persi-pynė karo ir taikos, Sapiegų giminės senumo, kilmės iš romėnų, didvyriškų žygių ir nuopelnų kuriant krašto gerovę temos. Kita rūmų dekoro tema daugiau susijusi su jų kaip poilsio ir pra-mogų vietos samprata (ji ryškiausiai galėjo būti juntama atviroje galerijoje ir parko teritorijoje). Aplinkos (parko ir jo statinių, taip pat trinitorių vienuolyno) elementai padeda geriau perpras-ti ansamblio idėjinę programą, kuri glaudžiai siejosi su Kazimiero Jono Sapiegos asmeniu ir susidariusia unikalia situacija, kai šiam didikui praktiškai tapus Lietuvos valdovu buvo kuriami planai apie galimybę jam atsisėsti į Abiejų Tau-tų Respublikos valdovo sostą.

Išskirtinio mecenato užmojus atitinkantis kūrinys iki XIX a. vidurio ir XX a. pirmosios pusės rekonstrukci-

tėvo Vilniaus vaivados Pauliaus Jono Sapiegos jungtiniame herbe, publikuotame: Jolita Liškevičienė, XVI–XVIII amžiaus knygų grafika: herbai senuosiuose Lietuvos spaudiniuose, Vil-nius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998, p. 246.

235

jų buvo vienas įstabiausių architektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir platesniame regione, tačiau dabar iki galo įvertinti šio paminklo architektūros privalu-mus būtų galima tik atkūrus autentiškas vidaus erdves ir išorės formas. Pastato pritaikymas ligoninei buvo pagrįstas paprastu utilitarizmu ir dėl to vykdant re-konstrukcijas į meninę jo vertę neatsižvelgta. Iškeltas viršutinis aukštas, nuobodžiai sulyginęs statinio silue-tą, išdidinti viršutinių aukštų langai ženkliai gadina ir pastato išorę, suardo subtilią pirminę architektūrinės visumos ir detalių harmoniją.

Gauta 2010-07-22

ŠALTINIŲ SąRAŠAS

Architektūrinių brėžinių kolekcija, t. 1, in: Lietuvos kultūros pavel-do Mokslinio centro archyvas (toliau – LdP McA), f. 5–9–18.

Sapiegų rūmų antakalnyje užstatymo V. Puslovskiui aktas, in: Lie-tuvos mokslų akademijos biblioteka, Rankraščių skyrius (to-liau – LMAB RS), f. 273–369.

Racevičienė, J., Rūmai ir parkas Suvorovo g. 1, tomas I, Istoriniai tyrimai, in: LKP McA, f. 5–1583.

Pilypaitis A., Sluškų rūmai Vilniuje – architektūrinė apybraiža, 1964, in: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LMAB RS), f. 322–1042.

M. A. Sapiegos užrašų knyga, 1746, in: LMAB RS, f. 17–34.1797 m. Sapiegų rūmų ir sklypo pardavimo aktas (1806 m. nuora-

šas), in: LMAB RS, f. 273–368.Antakalnio gubernatoriaus celestino Vejtmano sąskaitos nuo 1783 m.

gegužės 1 d. iki 1790 m. kovo 31 d., in: Vilniaus universiteto bibli-otekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), f. 4 – A 1317.

Vilniaus rūmų ir Antakalnio jurizdikos pajamų ir išlaidų registras, sudarytas nuo 1784 metų gegužės 1 d. iki 1785 m. gegužės 1 d., in: VUB RS, f. 4 – A 1318.

Vilniaus rūmų ir Antakalnio jurizdikos pajamų ir išlaidų registras, sudarytas nuo 1785 metų gegužės 1 d. iki 1786 m. gegužės 1 d., in: VUB RS, f. 4 – A 1319.

LITERATŪROS SąRAŠAS

Adomonis Tadas, Čerbulėnas Klemensas, Lietuvos TSR dailės ir ar-chitektūros istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki 1775 metų, Vil-nius: Mokslas, 1987.

Aftanazy Roman, Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczpos-politej, t. 2, Wroclaw-Warszawa-Kraków, 1992.

Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, t. 2, sudarė Norbertas Vėlius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001.

Baranowski Andrzej Józef, Między Rzymem a Wilnem, Warszawa: Instytut Sztuki PAN, 2006.

Byševska Liudvika, 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008.

cibulskas Valentinas, „Įvežtiniai meniniai ir buitiniai dirbiniai Lie-tuvoje“, in: Europos dailė. Lietuviškieji variantai, Vilnius: Lei-dybos centras, 1994, p. 173–190.

Dom Sapieżyński, opracował Eustachy Sapieha, Warszawa, 1995.drėma Vladas, Vilniaus bažnyčios, Vilnius: Versus Aureus, 2008.drėma Vladas, Dingęs Vilnius, Vilnius: Vaga, 1991.Jamski Piotr, „Jėzaus šventovė Vilniuje, Antakalnyje“, in: Acta

Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2001, t. 21: Lietuvos Di-džiosios Kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys, sudarė Rasa Butvilaitė, p. 177–188.

Jamski Piotr, „Sapiegų rūmų byla dar nebaigta“, in: Kultūros barai, 2007, Nr. 2, p. 16–20.

Janonienė Rūta, Purlys Evaldas, „Sapiegų rūmų Antakalnyje inven-toriai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2009, t. 55: Lietuvos dvarai: Kultūros paveldo tyrinėjimai, sudarė Algė Andriulytė, Rasa Butvilaitė, p. 233–263.

Kałamajska-Saeed Maria, Genealogia przez obrazy. Barokowa iko-nografia rodu Sapiehów na tle staropolskich galerii portreto-wych, Warszawa: Instytut Sztuki PAN, 2006.

Karpowicz Mariusz, Artisti Valsoldesi in Polonia nel ‘600 e ‘700, b. v., Attilio Sampietro editore, 1996.

Karpowicz Mariusz, Sztuka polska XVII wieku, Warszawa: Wydaw-nictwa Artystyczne i Filmowe, 1975.

Karpowicz Mariusz, Sztuka oświeconego sarmatyzmu, Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe, 1986.

Karpowicz Mariusz, Sztuka Warszawy czasów Jana III, Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe, 1987.

Kirkoras Adomas Honoris, Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylin-kes, Vilnius: Mintis, 1991.

Kłos Juliusz Stefan, Wilno. Przewodnik krajoznawczy, Wilno, 1937.Koch Wilfried, Style w architekturze, Warszawa, 1996.Krikščionybė Lietuvos mene, t. 3: Bažnytinė tekstilė. XV–XX a. pra-

džia, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004.Kuolys darius, Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kuni-

gaikštystės istorinėje literatūroje. Renesansas, barokas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992.

Lietuvos architektūros istorija, t. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

Lietuvos dailės istorija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 129.

Lietuvos dailininkų žodynas, t. 1: XVI–XVIII a., Vilnius, 2005.Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1: Vilnius, Vil-

nius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 468–470.Liškevičienė Jolita, XVI–XVIII amžiaus knygų grafika: herbai se-

nuosiuose Lietuvos spaudiniuose, Vilnius: Vilniaus dailės aka-demijos leidykla, 1998.

Łopaciński Euzebiusz, „Palac Sapieżynski na Antokolu w Wilnie“, in: Prace i materialy sprawozdawcze Sekcji Historii Sztuki To-warzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie, t. 3, Wilno, 1938–1939, p. 294–295.

Mazūraitė Elena, „Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos her-binė aplikacija“, in: Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 10, 2007, p. 114–127.

236

Michocka-Rachubowa Katarzyna, „Monumentum victoriae choci-mensis Michała Kazimierza Radziwiłła w Białej“, in: Kultura artystyczna Wielkiego Księstwa Litewskiego w epoce baroku, Warszawa: Instytut kultury, 1995, p. 115–127.

Miłobędzki A., Zarys dziejów architektury w Polsce, Warszawa: Wiedza Powszechna, 1988.

Paszenda J. SJ, Budowle jezuickie w Polsce, t. 1, Kraków, 1999.Polski słownik biograficzny, t. 35/1, sąs. 144, Warszawa-Kraków,

1994, p. 37–48.Purlys Evaldas, „Kas darytina, kad neprarastume Sapiegų rūmų“,

in: Kultūros barai, 2006, Nr. 12, p. 8–15. Samalavičius Stasys, „Statybinių medžiagų gamyba ir įmonių susi-

telkimo vietos Vilniuje XVII–XVIII amžiais“, in: Architektūros paminklai, t. 4, Vilnius, 1977.

Samalavičius Stasys, Samalavičius Almantas, Vilniaus Šv. Petro ir Po-vilo bažnyčia, Vilnius: Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, 1998.

Smakauskas Vincentas, „Prie Adomo Šemešio atsiminimų apie Vil-niaus Tapybos mokyklą“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 1997, t. 11: Pranciškus Smuglevičius ir jo epocha, sudarė Vidmantas Jankauskas, p. 78–88.

Stankevičienė Regimanta, „„Antakalnio Jėzaus“ skulptūra ir jos poveikis religinei Lietuvos dailei“, in: Menotyra, 1994, Nr. 2, p. 14–27.

Vilniaus architektūra, sudarė Algė Jankevičienė, Vilnius: Mokslas, 1985, p. 292–296.

Vilniaus miesto istorija, Vilnius: Mintis, 1968.

SAPIEHA ESTATE IN VILNIUS: dEVELOPMENT ANd THE décOR OF ITS INTERIOR

Rūta Janonienė

SUMMARY

KEYWORdS: Vilnius, Antakalnis, Sapieha estate, Baroque architecture.

The article examines the Sapieha estate, built in Antakalnis, a suburb of Vilnius, in the late 17th century, and provides reference to the data of earlier publications, written sources and life research. Attention is mostly paid to the discussion of the estate’s architecture (planned and spatial structures and the building’s functions) and its furnishing. As the interior of the estate has not survived, this analysis could be attempted only by referring to the data of the written sources, first of all – inventories. The reliability of these sources was confirmed by the data from life research

(with reference to inventories Evaldas Purlys carried out in his investigation of the architecture and analysis of the palace’s plans). The artistic and ideological whole of the palace and its interior is discussed in the general context of the cultural life of the epoch and the activity of the Sapieha family. Attempts to highlight the historical and artistic value of the object under discussion and to estimate the damage caused to the building as a result of later reconstructions are made.

Life research revealed that this estate was built as a new type of suburban residence, although it rose from the remains of an older stone building. The architecture of the estate reflects the older tendency of late baroque architecture that spread in the residences of magnates in the late 17th century. The iconographic program of the palace encompasses such interlacing subjects as war and peace, the venerable nature of the Sapieha family and their descent from the Romans, as well as their heroic marches and merits they gained through creating the welfare of this country. A further subject of the décor of this palace is related more to the conception of the palace as a place for leisure and entertainment (which can be mostly felt in the open gallery and the park territory). The ideological program of the building is closely linked to the personality of Kazimierz Jan Sapieha and the unique situation which emerged once he had practically become the ruler of Lithuania: when the plans for his ascension to the throne of the ruler of the Republic of the Two Nations came to be considered possible. Throughout the 18th century the estate remained in the hands of the Sapieha family. Its environment was preserved and well attended with only small changes carried out that did not detract from the initial décor of the palace.

ŠALTINIŲ PUBLIKAVIMAS

239

SAPIEGŲ RŪMŲ ANSAMBLIO VILNIAUS ANTAKALNYJE STRUKTŪRA INVENTORIUOSE IR 2010 m.

Evaldas PurlysUAB PROJEKTAVIMO IR

RESTAURAVIMO INSTITUTAS

Universiteto g. 4, Vilniusevaldas@pri.lt

Ac TA AcA dEM I A E A RT IUM V ILN ENSIS / 57 2010

Sapiegų rūmų ir parko ansamblis Vilniuje – vienintelis baroko laikotarpio rūmų ir parko ansamblis, išlaikęs didžiąją dalį ansamblio architektūros komponentų, ne-daug vėlesniais statiniais pažeistą rūmų kiemo ir parko teritoriją. Mūsų dienas pasiekė didžioji dalis svarbiau-sių šio ansamblio komponentų – parką ir rūmų kiemą ribojusios sienos ar jų liekanos, abeji vartai ansamblio kompozicijos išilginėje ašyje (tarp Antakalnio gatvės ir rūmų pagrindinio portalo), dar įžiūrimas parko iš-planavimas. Į rūmų kiemą buvo įvažiuojama per iki šiol tebestovinčius vartus iš Leono Sapiegos gatvės. Su rūmais susiję fragmentai iš visų inventorių publi-kuoti 2009 m. originalo ir lietuvių kalbomis1, atkurti ir grafiškai pavaizduoti inventorių sudarytojų maršru-tai rūmuose. dabar publikuojami anksčiau neskelbti kitų ansamblio statinių architektūrą apibūdinantys fra gmentai iš tų pačių Sapiegų rūmų ir parko ansam-blio inventorių. Kartu bandoma pažiūrėti į ansamblį ir jo statinius šiandien, palyginti šiandien matomą vaiz-dą su tuo, ką užfiksavo inventorių sudarytojai.

1 Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, „Sapiegų rūmų Antakalny-je inventoriai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2009, t. 55: Lietuvos dvarai: Kultūros paveldo tyrinėjimai, suda-rė Algė Andriulytė, Rasa Butvilaitė, p. 233–263.

Per 200 metų po Sapiegų pasitraukimo iš Antakal-nio pasikeitė parko želdinių architektūra, nugriauti ūkinio kiemo pastatai, dalis parko sienų, tačiau la-biausiai pasikeitė ansamblio apylinkės – miškus pa-keitė užstatyti kvartalai, vizualinį, kompozicinį parko ryšį su bažnyčia nutraukė XIX a. pabaigoje pastatytas ligoninės pastatas. Čia publikuojami ansamblio sta-tinių aprašymai 1718 m., 1795 m., 1808 m. ir 1829 m. inventoriuose, 1795 m. rugsėjo 8 d. išlaidų po rusų kariuomenės dalinio stovėjimo Sapiegų rūmuose Kos-ciuškos sukilimo metu ataskaitoje ir anotacijoje apie rusų karių padarytą žalą2 iliustruoja išlikusių statinių architektūros ir dekoro pasikeitimus, nusako išnyku-sius ansamblio elementus.

ĮV YK IAI IR STATYBOS

SAPIEGŲ ANSA MBLYJE XVIII–X I X a .

Sapiegų rūmų ir parko ansamblis intensyviausiai buvo statomas 1689–1692 m. Kazimiero Jono Sapiegos (1642–

2 Adnotacya poczynionych przez Woysko Rossyiskie czasu Re-wolucyi, y Konsystencyi 140 Osob Żolnierzy w Pałacu Anto-kolskim Szkód, in: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraš-čių skyrius (toliau – VUB RS), f. 4, A-1327, l. 1.

240

1720) pastangomis. Šalia, šiaurinėje parko pusėje tas pats Sapiega 1691 m. fundavo trinitorių vienuolyną su Viešpaties Jėzaus bažnyčia. Abu ansamblius jungė tamprūs funkciniai ir kompoziciniai ryšiai. Rūmai Antakalnyje Sapiegų giminei priklausė visą XVIII

šimtmetį. Visą šį laiką rūmai prižiūrimi, tačiau, atro-do, ne visada intensyviai naudojami. Iki galo užbaigti Sapiegų ansamblį Antakalnyje sutrukdė intensyvi Sa-piegų politinė veikla, nesėkmingai pasibaigę vidaus karo veiksmai, padidėjęs dėmesys kitoms valdoms.

Pirma, intensyvios Sapiegų veiklos valstybėje padik-tuota pauzė rūmų ir kitų ansamblio statinių statybose padaryta dar 1692 m. Kelis kartus atidėjus, Abiejų Tau-tų Respublikos seimas turėjo susirinkti Gardine. Kazi-mieras Jonas ir Benediktas Sapiegos, būdami valstybės politinių įvykių centre, ėmė intensyviai ruoštis pusmetį iki seimo. Seimas vyko 1692 m. gruodžio 31 d.–1693 m. vasario 11 d. Iš Vilniaus į Gardiną perkelta didžioji dalis amatininkų. Sapiegų rūmuose Gardine, kaip ir rūmuo-se Vilniuje, dirbo Pietro Perti, Michelangello Palloni ir, atrodo, Giovanni Battista Frediani. Gardine dirbta

dieną ir naktį, dėl to sutriko Vilniaus Antakalnio rūmų ansamblio statybų ritmas3.

Ką tik pastatyti, dar iki galo neįrengti rūmai greitai tampa vidaus politinio gyvenimo liudininku. 1693 m. kilus konfliktui su Vilniaus vyskupu Konstantinu Ka-zimieru Bžostovskiu dėl kariuomenės dislokavimo bažnytiniuose dvaruose, vyskupas 1694 m. katedroje viešai atskyrė Kazimierą Joną Sapiegą nuo Bažnyčios, prakeikė, po to uždarė kelias bažnyčias, pasiuntė ti-kinčiuosius triukšmauti prie Sapiegų rūmų. Atsakyda-mas į tokį vyskupo žingsnį Kazimieras Jonas Sapiega 1694 m. kovo 18 d. savo šalininkams rūmuose surengė puotą, kurios metu aidėjo muzika ir griaudėjo patran-kos4. Byla tapo politine, įtampa didėjo.

Tais pačiais 1694 m. – didžiausio Kazimiero Jono Sapiegos konflikto su vyskupu Bžostovskiu metais – padėtas kertinis akmuo dar 1691 m. sumanytam trini-torių vienuolyno ir bažnyčios ansambliui5.

Konfliktas tarp Sapiegų ir jų priešininkų peraugo į karinius susirėmimus. Pralaimėjimas prie Valkinin-kų 1700 m. privertė Sapiegas trauktis iš Lietuvos. Rū-mus nusiaubė bajorai „respublikonai“. Po Valkininkų mūšio į daboklę įsiveržę bajorai išvilko ir užkapojo nelaisvėn patekusį Sapiegų kariuomenei vadovavusį Kazimiero Jono Sapiegos sūnų Mykolą Sapiegą6, į An-takalnio rūmus įsiveržę bajorai į smulkius gabaliukus sukapojo rūmuose buvusius paveikslus, ypač Sapiegų giminės pirmtakų atvaizdus7.

3 Piotr Jamski, „Pałace niedoszłego króla. Artystyczne przygo-towania Kazimierza Jana Sapiehy do Sejmu grodzieńskiego w roku 1693“, in: Studia nad sztuką renesansu i baroku, t. 4, sąs. 1: Fundator i dzieło w sztuce nowożytnej, red. Jerzy Lileyko, Irena Rolska-Boruch, Lublin, 2005, p. 73.

4 Saulius Stoma, „Sapiegų rūmai ir parkas“, in: Lietuvos TSR is-torijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 469.

5 Adomas Honoris Kirkoras, Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius: Mintis, 1991, p. 150.

6 Adolfas Šapoka, Lietuvos istorija, 1936, Kaunas, p. 377.7 Rūta Janonienė, Sapiegų rūmų interjero architektūra ir dekoras

pagal istorinių šaltinių ir natūros tyrimus: Baigiamoji ataskaita, d. 5: Sapiegų rūmų architektūros ir interjero dekoro menotyrinė analizė, p. 5, in: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

1. G. Fürstenhofo Vilniaus miesto 1737 m. plano fragmentas su Sapiegų rūmų ir parko statiniais

02e 03a 03a

02a

01 1102a

25

02f04 02b

05

1017

1616 28

16

20

1502d

0802c

1807

03a

03a

03b

19?

241

Negana vidaus karo, Lietuvoje įsisiautėjo maras, švedų, rusų, saksų kariuomenės. dėmesys rūmams Antakalnyje išblėso. Patalpos trečiajame ir ketvirtaja-me rūmų aukštuose taip ir liko neužbaigtos (pirmos žinios apie įrengtas trečiojo aukšto patalpas pasirodo 1829 m. inventoriuje). Amnestuotas, į Lietuvą Kazi-mieras Jonas Sapiega sugrįžo tik 1711 m.

Gyvenimo rūmuose intensyvumas reiškė dėmesį visam rūmų ir parko ansambliui. Žinių apie nuolatinį gyvenimą rūmuose ir rūmų ar kitų statinių remontus, statybas nedaug. Abejoti gyvenimo rūmuose intensy-vumu po 1711 m. skatina rūmų trečiojo ir ketvirtojo aukštų būklės aprašymai 1718 m., 1795 m., ir 1808 m. inventoriuose, rūmų išnuomavimas Sofijai Jablonskai 1718 m. Ir vis tik yra nemažai požymių, kad rūmai po Kazimiero Jono Sapiegos sugrįžimo keliasdešimt metų vėl dalyvavo XVIII a. gyvenimo įvykiuose. Re-montus, taip pat ir gyvenimą rūmuose liudija nemažų XVIII a. vykusių remontų pėdsakai natūroje, užuo-minos apie neužbaigtus rūmų kambarių dekoravimo darbus 1795 m. inventoriuje. Apie gyvenimą rūmuo-se liudija kartas nuo karto istoriniuose šaltiniuose užfiksuojamos žinios apie bažnytines iškilmes greta stovinčioje trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje ir Sapiegų parke. Sapiegos būdavo šių iškilmių rėmėjai ar iniciatoriai.

1716 m. Sapiegų rezidencijoje Antakalnyje užfik-suotos svarbios, ilgam amžininkų atminty įstrigusios iškilmės. 1716 birželio 7 d., po daugiadienių maldų, naktinio budėjimo ir giesmių prie Sapiegų parke pa-statytos Kristaus Nazariečio skulptūros, ryte ši skulp-tūra atlydėta į trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčią ir įkelta į didįjį altorių. Šių iškilmių įspūdingumas dar ilgai spindėjo žmonių atmintyje. Piotras Jamskis ci-tuoja net po keliolikos metų su susižavėjimu apie šį įvykį rašiusį vieną iš trinitorių:

Parkas tuo tikslu buvo papuoštas vėliavomis, herbais,

užrašais, įspūdingai iliuminuotas. Visą naktį parke

buvo giedamos giesmės, grojo muzika, anksti ryte,

šv. Trejybės dieną parke susirinko visi Vilniaus dva-

sininkai, LdK Vyriausiasis tribunolas, Magistratas,

brolijos ir cechai su vėliavomis, kariuomenė, magna-

tai ir aukšti pareigūnai, net iš tolimiausių Lietuvos

pakraščių į tas iškilmes suplūdo minios žmonių. [...]

Tuoj už neštuvų (su Kristaus Nazariečio figūra) ėjo

Sapiegos su Jonu Kazimieru Sapiega priekyje, ku-

ris ėjo su žmona Sibile Antanina [...]. Toliau žengė

Radvilos, Oginskiai, Pacai, Valavičiai, Tiškevičiai,

Bžostovskiai ir atstovai kitų magnatų giminių. Proce-

siją užbaigė LdK husarai ir artilerija. Aidėjo muzika

ir giesmės, varpų garsai, patrankų ir šautuvų šūviai

[...]. Po šventinių iškilmingų pamaldų pas fundatorių

surengta puiki puota. Kadangi buvo pakviesti kone

visi dalyvavę, vieni pietavo rūmuose, kiti, pirmiau-

siai vienuoliai – vienuolyne, o visiems kitiems buvo

sustatyti nesuskaičiuojami stalai parke.8

Iškilmes aktyviai rėmė Kazimieras Jonas Sapiega.1718 m., dar esant gyvam Kazimierui Jonui Sa-

piegai, rūmai laikinai išnuomoti Zofijai Jablonskai, Mozūrijos pastalininkio žmonai. Nežinia, ką ši ponia nuveikė rūmuose – mums dabar svarbu, kad sudarant nuomos sutartį buvo sudarytas seniausias žinomas Sa-piegų rūmų ir parko statinių inventorius.

Po Kazimiero Jono Sapiegos mirties 1720 m. Anta-kalnio rezidenciją perėmė jo sūnus kunigaikštis, LdK maršalka Aleksandras Paulius Sapiega, miręs 1734 m. Nors neliko duomenų apie jo darbus tėvo statytoje re-zidencijoje, dėmesį Antakalnio rezidencijai liudija jo palaidojimas Trinitorių bažnyčios požemiuose. Pagal ano meto LdK didikų laidotuvių tradicijas, didiko lai-dotuves turėjo lydėti prabangios, kelias dienas trun-kančios laidotuvių iškilmės – dvasininkų, giminaičių, politinių šalininkų, bičiulių procesija, mišios ir var-pų skambėjimas, vaišės rūmuose... 1744 m. trinitorių

8 Piotr Jamski, „Kilka kart z historii Parku Sapiežinskiego na An-tokolu w Wilnie“, pranešimas, skaitytas 2006 m. spalį Vilniuje vykusioje mokslinėje konferencijoje Iškilmės ir kasdienybė Lie-tuvos didžiojoje kunigaikštystėje ir jos kontekstuose (pranešimo tekstas autoriaus rinkiniuose).

242

Viešpaties Jėzaus bažnyčioje į sieną įkomponuotas labai meniškas, brandaus rokoko stiliaus marmurinis Aleksandro Pauliaus Sapiegos paminklas. Paminklo šventinimas taip pat negalėjo apsieiti be iškilmių baž-nyčioje ir Sapiegų rūmuose.

XVIII a. viduryje rūmai Antakalnyje per vedybas su giminaite, Kazimiero Jono Sapiegos dukterimi Ko tryna Liudvika atiteko Aleksandro Pauliaus Sapiegos sūnui Mykolui Antanui Sapiegai (1711–1760). Gana įtaigiai gyvenseną rūmuose XVIII a. viduryje iliustruoja Rūtos Janonienės iš Mykolo Antano Sapiegos 1746–1748 m. ūkinio pobūdžio užrašų paminėti prabangūs namų apyvokos daiktai, drabužiai – panašu, kad Sapiegos gyvendavo ne tik rūmuose Varšuvoje ar dvaruose Gardine, Čerlionoje, Slanime, bet ir rūmuose Vilniaus Antakalnyje9. dar daugiau, atrodo, buvo tęsiami rūmų interjerų dekoravimo darbai.

1756 m. vyko dar vienos didelės iš istorinių šaltinių žinomos iškilmės. Šventovei suteiktas Šventos Trejy-bės ir Švenčiausiojo Atpirkėjo titulas10. Neturime šių iškilmių aprašymų, tikėtina, kad jos vyko pagal pana-šų scenarijų kaip ir liudininkų aprašytos 1716 m. iškil-mės. 1759 m. iškilmių ir fejerverkų Sapiegų rūmų par-ke įspūdingumą liudija tam skirtos sumos11. 1766 m. šventės organizatoriai į procesiją sukvietė kone visą miestą. Puošniai, su barokiniu teatrališkumu sureng-tos iškilmės pagerbė tiek Jėzų Nazarietį, tiek fundato-rių giminę12.

LdK kancleriui Aleksandrui Mykolui Sapiegai val-dant rūmus Antakalnyje svarbiausios Sapiegų reziden-cijos persikelia į debrečiną ir Ružanus. dėmesys rū-mams ilgam nutūko. 1786 m. kalbėdamas su Liudvika Byševska Antakalnio jurizdikos valdytojas pasakė, kad šeiminkas rūmuose nesilankė jau 20 metų. Kunigaikš-tis Byševskos paprašė duoti „jam įdėjų dėl tų rūmų, kuriuos jis jau pamiršęs“13. Po Byševskos apsilankymo

9 Žr. Rūtos Janonienės straipsnį šiame leidinyje.10 Piotr Jamski, Kilka kart.., p. 6.11 Ibid.12 Ibid., p. 7.13 Liudvika Byševska, 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis, Vil-

būta nemažo sujudimo: pasamdytas naujas sodinin-kas, suremontuoti fontanai, oranžerija, pastatytas ka-vos namelis (kafenhauzas), įrengti stikliniai šiltnamiai. Atrodo, remontuojami ir rūmai. Bent dviejų 1993 m. architektūrinių ir polichrominių tyrimų metu surastas rūmų kambarių dekoras skirtinas XVIII a. pabaigai.

1794 m. Rusijos imperijai ir Prūsijai okupavus Abiejų Tautų Respubliką prasidėjo Tado Kosciuškos vadovau-jamas sukilimas. Vilniuje įsitvirtinusios rusų kariuome-nės 140 kareivių dalinys įsikūrė Sapiegų rūmuose Anta-kalnyje. Pasitraukus kareiviams rasti nuniokoti rūmai, apgriauti ūkiniai pastatai, iškirstas miškas ir pan.

1797 m. Pranciškus ir Pelagėja (Potocka) Sapiegos paveldėtus iš LdK kanclerio Aleksandro Mykolo Sa-piegos rūmus pardavė Juozui ir Liudvikai (Potockai) Kosakauskams, kurie ėmėsi juos remontuoti14. Šiam laikotarpiui priskirtini kai kurie vartų architektūros pakeitimai.

1806 m. Kosakauskai rūmus ir visą buvusią Sapie-gų žemę Antakalnyje pardavė ar buvo priversti par-duoti spaudžiami skolų Gardino gubernijos valstybės patarėjui Vaitiekui Puslovskiui15. „Pastarojo būta, kad ir aukštos tarnybos bajoro, bet sykiu – apsukraus biz-nierio, didelio sukčiaus ir spekulianto. Jis su didžiuliu pelnu pardavė rūmus rusų valdžiai...“ – taip Puslovskį 1943 m. rašytame straipsnyje charakterizavo Vilniaus meno tyrinėtojas Mikalojus Vorobjovas16.

1808 m. Puslovskis rūmus ir dalį buvusių Sapiegų valdų Antakalnyje pardavė miesto reikalams17. Vaitie-kui Puslovskiui liko už parko ir rūmų kiemų esanti žemė. Ši žemė netrukus buvo suskaidyta į sklypus. Antakalnio pušynuose skendėjusį Sapiegų ansamblį ima supti statybos. Laimei, išliko nesuskaidytas, neat-

nius, 2008, p. 84.14 Julija Racevičienė, Buv. Sapiegų rūmai Vilniuje, Suvorovo g.

Nr. 1. Istoriniai tyrimai, 1975 m., in: Vilniaus apskrities archy-vas, f. 5–1583, p. 48–52.

15 Ibid.16 Mikalojus Vorobjovas, „Antakalnio Versalis“, in: Naujoji Lietu-

va, 1943, Nr. 170–171.17 Julija Racevičienė, op. cit., p. 52.

243

skirtas nuo rūmų parkas – jis tiko ligoninės reikmėms. XIX a. viduryje parkas buvo išplėstas iki dabartinių Leono Sapiegos ir Antakalnio gatvių18.

1809 m. generalgubernatoriaus įsakymu rūmuose ir juos supančioje teritorijoje įsteigiama karinė ligoni-nė, kuri po didelio rūmų remonto oficialiai atidaroma 1829 m. vasario 15 d.19 Prasidėjo naujas gyvenimo rū-muose ir statybų rūmų aplinkoje etapas.

1843 m. parengtas projektas, pagal kurį 1843–1848 m. rekonstrukcijos metu rūmai įgavo šiandien matomą iš-vaizdą20, nugriauti šiauriniai kiemo vartai ir prie jų ūki-niame kieme stovėjęs pastatas (1718 m. inventoriuje jis vadinamas kordegarda), pradedami formuoti dabarti-nės Leono Sapiegos gatvės tęsinio nuo pietinių Sapiegų rūmų vartų, per rūmų kiemą į šiaurę kontūrai. Projek-tuojamas dabartiniame namo Leono Sapiegos g. 4 tūry-je vėliau įkorporuotas pastatas.

1864 m. uždarytas trinitorių vienuolynas ir baž-nyčia. 1878 m. suprojektuotas dabar tebestovintis li-goninės korpusas į šiaurę nuo šiaurinės parko sienos ir koridorius, jungiantis šį korpusą su pastatu Leono Sapiegos g. 421. Nugriauti šiauriniai parko vartai ir da-lis šiaurinės parko sienos. Pastačius šį korpusą suar-dytas vizualinis, kompozicinis skersinės parko alėjos ryšys su Trinitorių bažnyčia. XX a. antrojoje pusėje nugriaunami skersinėje ansamblio ašyje dar stovėję šventoriaus vartai. Nelieka dviejų svarbiausių skersinę ansamblio ašį žyminčių komponentų.

18 Laima Vileikienė [ir kt.], Sapiegų rezidencijos, trinitorių vie-nuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos užstatymo istorinės raidos analizė, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla, p. 15.

19 Julija Racevičienė, op. cit., p. 52.20 Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit., p. 9; Evaldas Purlys, Buv. Sa-

piegų rūmai, L. Sapiegos g. 1: Priešprojektiniai architektūriniai tyrimai, 1997, in: Projektavimo ir restauravimo instituto auto-rinių darbų saugykla, f. 5–7093.

21 Ibid., p. 17.

SAPIEGŲ RŪMŲ ANSA MBLIO

IR PAR KO STRUKTŪR A

dabartinės Antakalnio ir Leono Sapiegos gatvės dau-giau ar mažiau išlaikė senąsias trasas. Antakalnio ga tvė, tiksliau, kelias, anuomet buvo siauresnė ir kiek toliau nuo Sapiegų parko vartų nei dabar. Į Kazimiero Jono Sapiegos rūmus iš miesto buvo atvažiuojama keliuku, ėjusiu dabartinės Leono Sapiegos gatvės trąsa, toliau, iš rūmų kiemo į šiaurinę Sapiegų valdų dalį ir, greičiau-siai, Nemenčinės link buvo važiuojama per šiaurinius kiemo vartus ir ūkinį kiemą.

Kazimiero Jono Sapiegos rūmų ir parko ansamblis suformuotas ne tuščioje vietoje ar vietoj medinių Leo-no Sapiegos rūmų, kaip manyta anksčiau22. Architek-tūriniai pastato tyrimai23 parodė, kad Kazimiero Jono Sapiegos rūmai suformuoti pasinaudojant anksčiau statytų, per 1655–1661 m. karą apgriautų rūmų lieka-nomis. Senasis pastatas užėmė visą Kazimiero Jono Sapiegos rūmų centrinę dalį tarp šoninių galerijų, nuo pagrindinio iki pat galinio fasado, nuo rūsio iki Kazi-miero Jono Sapiegos rūmų trečiojo aukšto viršaus (kai kurie natūros duomenys rodo, kad senųjų rūmų mūrai galėjo būti iškilę ir kiek aukščiau). Pagrindinis senųjų rūmų fasadas buvo orientuotas į Leono Sapiegos gatvę. Senųjų rūmų orientacija, išplanavimas ir, greičiausiai, anuo metu jau funkcionavusi Leono Sapiegos gatvės trąsa labai paveikė Kazimiero Jono Sapiegos rūmų iš-planavimą ir architektūrą, ansamblio plano struktūrą. Įgyvendindamas Kazimiero Jono Sapiegos sumanymą architektas Frediani rūmus ir visą ansamblio kompo-ziciją atkreipė į Antakalnio gatvę, tarp rūmų ir gatvės įkomponavo parką. diskusijos, kas pastatė senuosius rūmus, prasidėjo dar XIX a. viduryje24. Tik dabar iš Marijos Kałamajskos-Saeed darbų žinome, kad senieji

22 Saulius Stoma, op. cit., p. 469; Vladas drėma, Dingęs Vilnius, Vilnius: Vaga, 1991, p. 346.

23 Evaldas Purlys, op. cit. 24 Michał Homolicki, „Juozapo Ignaco Kraševskio; Vilniaus mies-

to istorijai“: Recenzija, in: Vladas drėma, Vilniaus namai archy-vų fonduose, kn. 9, Vilnius: Savastis, 2005, p. 188.

244

rūmai priklausė Vilniaus Žemutinės pilies prižiūrėto-jui, pilies statybų vadovui Petrui Nonhartui25.

Sapiegų rūmų ir parko ansamblio teritoriją suda-ro du pagrindiniai plotai – parkas ir rūmų kiemas. Šalia rūmų, šiaurinėje kiemo pusėje buvo nedidelis ūkinių pastatų kiemas. Visa stačiakampė rūmų kiemo ir parko teritorija apjuosta mūrine ir medine tvoro-mis. Ūkinio kiemo kontūrus formavo tvora ir ūkiniai pastatai – bravoras, kepykla, svirnas, arklidės, veži-minės ir kt. Tarp parko ir vienuolyno buvo nedidelis keliukas, jungęs rūmų ūkinį kiemą, vienuolyno šven-torių ir parką su keliu dabartinės Antakalnio gatvės trąsoje. XVIII a. pradžioje ansamblį supo miškas, tik prie Antakalnio gatvės ir gatvelėje šalia trinitorių vie-nuolyno stovėjo nedideli, matyt, daugiausiai mediniai vienaaukščiai nameliai. Sapiegų ansamblio kompo-zicija, parko išplanavimas pavaizduotas praėjus apie 40 metų nuo ansamblio statybų pradžios sudarytame vadinamame Johano Georgo Maksimilijono Fürsten-hoffo plane [1 il.]. Brėžinys papildytas ansamblio sta-tinių numeracija, plane paryškinti pagrindiniai plane pažymėti statiniai. Brėžinyje atpažįstami visi išlikę ir iš aprašymų inventoriuose žinomi ansamblio pastatai, rūmų kiemą ir parką juosiančios tvoros. Natūroje dar iš šiandien matoma brėžinyje pavaizduota centrinė parko alėja, kai kurie skersiniai parko takai. Planas yra patikimas pagrindas būsimiems parko išplanavi-mo struktūros ir jos raidos tyrimams, išnykusių takų ar fontanų liekanų paieškoms. Plane nepažymėtų elementų numeracija pratęsiama ansamblio 1840 m. plane [2 il.]. Parkas daugiau ar mažiau buvo prižiū-rimas ir pasitraukus Sapiegoms. Mažai keitėsi ir jo išplanavimas. Bene daugiausiai barokinės struktūros elementų ansamblis prarado XIX a. viduryje ir antro-joje pusėje.

Kuriant ansamblį suformuota daugiaplanė, geo-me trinės struktūros, rūmų link kylanti žolynų, parko augalų ir skulptūrų, fontanų, laiptų ir vartų kompozi-

25 Marijos Kałamajskos-Saeed publikacija rengiama spaudai.

cija su aiškia išilgine simetrijos ašimi. Parko rytiniame gale kilo neaukšta atraminė siena, nuo parko atskirta rūmų kiemo terasa su vartais parko centrinės alėjos gale. Įvažiavimo į rūmų kiemą ir įėjimų į parką var-tai buvo dekoruoti stiuko bareljefais ir skulptūromis. Sienoje tarp rūmų kiemo ir parko abipus vartų sufor-muotos pusapvalės nišos su skulptūromis. Už vartų – rūmai su skulptūrinėmis kompozicijomis akcentuotu centriniu portalu ir puslankiu, lipdyba ir skulptūrinė-mis kompozicijomis gausiai puoštu frontonu pagrin-dinio fasado viršuje.

Skulptūrinės figūros virš pagrindinio įėjimo į rū-mus akcentavo portalą, tačiau dar svarbesnė, atrodo, jų užduotis buvo nukreipti lankytojo dėmesį į rūmų de-koro idėjinę programą išreiškiančią epitafiją virš porta-lo. 2009 m. architektūriniai tyrimai atskleidė, kad 1830 m. fasado brėžinyje [22 il.] virš portalo pavaizduotas stačiakampės formos elementas yra ne langelis, o mar-murinė epitafijos lenta.

Kazimiero Jono Sapiegos ir architektų sumanyta kompozicija neapsiribojo išilgine ansamblio ašimi. daugelyje turimų parko planų aiškiai išreikšta ir vie-na skersinė, per šiaurinius parko vartus bažnyčios pa-grindinio portalo link nukreipta parko alėja. Toje pat linijoje įkomponuoti ir bažnyčios šventoriaus vartai. Fontanai išilginėje parko ašyje išdėstyti simetriškai, vienodais atstumais nuo šios alėjos. Aiškiai jaučiama ne iki galo išreikšta, tačiau svarbi ansamblio kompo-zicijai ašis. Takas parke skersinės parko ašies linijoje tebėra ir šiandien [10 il.].

Šiandien žiūrėdami į pailgą parko ir rūmų kiemo plotą kaip kompozicinį vienetą, į parko centre susi-kertančias skersinę ir išilginę ansamblio kompozicijos ašis, į architektūrinius akcentus išilginės ir skersinės ašies šiaurinės dalies pabaigose matome, kad pietinė-je išilginės kompozicinės ašies pusėje, skersinės alėjos gale nėra pietinę skersinės parko alėjos atkarpą užbai-giančio architektūrinio elemento, nėra atsvaros Trini-torių bažnyčios ir vienuolyno tūriams. Ten tik medinė parko tvora. Žiūrint į tokią asimetrišką kompoziciją

245

peršasi mintis, jog Kazimiero Jono Sapiegos sumany-tas architektūrinis ansamblis neužbaigtas [2 il.].

XIX a. vidurio planuose kai kurie ansamblio struk-tūros elementai pavaizduoti tiksliau ir aiškiau nei Fürstenhoffo 1737 m. plane. Vienas tokių planų sudary-tas 1840 m. Čia tiksliau nei 1737 m. plane pavaizduoti vartai šiaurinėje parko sienoje, plane daug aiškiau ma-toma skersinė ansamblio ašis, aiškiai išreikšta fontanų simetrija šios ašies atžvilgiu. 1840 m. dar stovėjo visos parko ir rūmų aptvaro sienos, šiauriniai kiemo ir par-ko vartai, kordegarda prie šiaurinių kiemo vartų, tebe-funkcionavo fontanai. Ūkinio kiemo pastatų, išskyrus kordegardą, 1840 m. nebebuvo. daugelis iš išvardytų ansamblio statinių netrukus, 1843–1848 m. rekonstruk-cijos metu pradėti griauti.

XIX a. vidurio ir XIX a. antrosios pusės pertvarky-mų metu nugriauta dalis parko šiaurinės sienos ir šio-je sienoje buvę vartai, kavinė, oranžerija (lenk. figar-nia), šiauriniai kiemo vartai, visi ūkiniame kieme buvę pastatai, išlikę ansamblio statiniai daugiau ar mažiau prarado pirminę išvaizdą. daugiausia apie prarastus elementus sužinome iš inventorių. Žemiau įdedamos išlikusių ansamblio komponentų nuotraukos papil-dytos jų aprašymais įvairių metų istoriniuose doku-mentuose, neišlikusių elementų architektūrą nusako jų aprašymai. cituojamose dokumentuose įdedamos tik šių statinių architektūrą, dekorą ar išplanavimą nu-sakančios ištraukos, atmesti būklės, metalinių ir kitų smulkesnių detalių aprašymai.

Kone visą XX a. antrąją pusę Sapiegų rūmų ir par-ko teritorijoje buvo įsikūrusi sovietų kariuomenė. Teritorija uždara, daugelyje pastatų vyko paminklo-saugos institucijų nekontroliuojami pertvarkymai, net nežinoma, kada buvo nugriauti barokiniai šventoriaus vartai. Ansamblio tyrimai pradėti 1993 m. rūmų archi-tektūriniais tyrimais ir istorinės medžiagos apie rū-mus paieškomis. 1997 m. padaryti žvalgomieji parką juosiančių sienų, vartų architektūriniai tyrimai26, pa-

26 Birutė Biekšienė, Buv. Sapiegų rūmų parko tvoros ir vartai nuo rūmų kiemo, Vilnius, Antakalnio 17. Architektūriniai tyrimai,

rengtas šių elementų tvarkymo projektas27. Lemiamas žingsnis tiriant rūmus buvo žengtas 2007–2008 m. Mokslo ir studijų fondo paremtų Sapiegų rūmų inter-jerų architektūros ir dekoro tyrimų metu28. 2010 m. parengtas Sapiegų rūmų restauravimo techninis pro-jektas29, užbaigtas išlikusių parko statinių remontas.

1998, in: Projektavimo ir restauravimo instituto autorinių dar-bų saugykla, f. 2–1008-6.

27 Birutė Biekšienė, Buv. Sapiegų rūmų parko tvoros ir vartai. Vilnius, Antakalnio 17. Tvarkymo techninis projektas, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla.

28 Sapiegų rūmų interjero architektūra ir dekoras pagal istorinių šaltinių ir natūros tyrimus. Baigiamoji ataskaita, 2007–2008, in: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

29 Evaldas Purlys, Sapiegų rūmai Vilniuje, L. Sapiegos 13. 2009 m. architektūriniai tyrimai, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla.

2. Ligoninės pastatų, buvusių Sapiegų rūmų ir parko teritorijoje, 1840 m. plano fragmentas, in: Laima Vileikienė [ir kt.], Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos užstatymo istorinės raidos analizė, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla

23

28

16

20

16

15 16

27

1718 02 0802

02

05 06 04

02

1312

14

11 02 01

03c

03b09

246

PAR K AS IR JO STATINIAI

1718 m., 1795 m., 1808 m. IR 1829 m.

IN VENTOR IUOSE BEI 2010 m.30

1. VARTAI Į PARK ą IR RŪMUS IŠ ANTAKALNIO GA T-

VĖS: 1718 m. inventorius: „antri mūriniai vartai nuo jurizdikos pusės, jų medinės varčios geros, su vidine spyna uždaromos [...]“; 1795 m. inventorius: „Iš prie-kio, nuo Vilijos pusės mūriniai vartai papuošti gipso lipdiniais, herbais, kurių abejose pusėse yra keturios gipsinės figūros, ir lovinėmis čerpėmis dengti; ant tri-jų mūrinių postamentų yra medinės vazos. Tuose var-tuose varčios dvigubos, geros, lentelėm apkaltos; su varteliais, su vyriais [...]“

Stanislawo Filibero Fleury nuotraukoje [3 il.] ma-tome vartus su dar nenugriautu frontonu ir 1795 m. inventoriuje paminėtomis vazomis ant postamentų. dvi iš aprašomų gipsinių skulptūrų stovėjo nišose, ant iki šiol išlikusių postamentų. Ant postamentų virš vartų stovėjo medinės vazos. dvi iš aprašomų skulp-tūrų išliko vidinėje vartų pusėje. Neišlikusios skulp-tūros, greičiausia, buvo skirtos Pavasariui ir Žiemai. Puošniausias vartų dekoro elementas – frontono lip-dyba – neišliko. Čia turėjo būti stiuko lipdyba paryš-kinti architektūriniai elementai ir Sapiegų herbas ba-rokinių formų kartuše, o ant postamentų – medinės vazos. Nuotraukoje matomos vazos, greičiausia, jau ne pirminės, sumažintos, nebe medinės. Vietoj vidurinės vazos stačiatikių kryžius.

Pusapvalio vartų frontono ir vazų nebėra Jano Bul-hako XX a. pradžios nuotraukoje [4 il.], šie elementai nugriauti laikotarpiu, skiriančiu Fleury ir Bulhako nuo t-raukas. Vartų frontono siluetas atstatytas apie 2006 m. pagal architektės Birutės Biekšienės projektą [6 il.].

XX a. antrojoje pusėje buvo prarastos abiejų skulptū-rų galvos, rankos. dešiniosios figūros kojos nebuvo jau XX a. pradžioje. Skulptūros restauruotos 2008 m. Skulp-tūrų restauravimo autorius – Marius Būda [5 il.].

30 Identifikuoti objektai aptariami pateikiant citatas iš šaltinių, kurių platesni fragmentai originalo ir lietuvių kalbomis skel-biami publikacijos antrojoje dalyje.

3. Sapiegų parko vartų vaizdas iš Antakalnio gatvės apie 1900 m. Stanislawo Filibero Fleury nuotrauka, in: Stanislaw Filibert Fleury, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007

4. Vartų prie Antakalnio gatvės vaizdas iš parko, Jano Bułhako nuotrauka, XX a. pradžia, in: Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit., in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla

247

6. Vartai į parką ir rūmus iš Antakalnio gatvės, vaizdas iš Antakalnio gatvės, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010

5. Pietro Perti, Vasara ir Ruduo, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010

248

2. PAR K ą JUOSIANTI SIENA: 1718 m. inventorius: „Prie tų rūmų [...] sodas, iš trijų pusių aptvertas mūrine tvora, o iš ketvirtos – medine.“

1795 m. inventorius: „...Nuo tų vartų (01) apibyrė-jusiom čerpėmis dengtas mūras (02a) tęsiasi iki vartų prieš pačią Trinitorių bažnyčią [...] Nuo tų vartų mū-ras (02b) be dangos, apirusiu viršumi, iki pat kampo [...], nuo tos nišos (09) mūras (02c) be dangos iki var-tų priešais rūmų fasadą (08) [...], nuo tų vartų tęsiasi mūras (02d) be dangos iki pat čerpėmis dengtos nišos (10), [...] nuo tos nišos statinių [orig. parkan – E. P.] tvora (02e) iki pat prie gatvės stovinčio iždo mūrinu-ko (25) – nuo iždo mūrinuko mūras (02f) iki pirmųjų vartų nuo Vilijos (01)“.

1795 m. rugsėjo 8 d. „Pastaba apie žalą...“: „Medinė tvora nuo parko pusantro protarpio [tarp 2 atramų – E. P.] sudeginta.“

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas...“: „Sienos, juosiančios rūmų kiemą ir sodą, daugelyje vietų reika-lauja remonto, visų pirma – dangos iš čerpių.“

Abiejuose XVIII a. inventoriuose fiksuojama, kad parkas iš trijų pusių aptvertas mūrine, o iš ketvirtos, pietinės pusės – medine tvora. Natūros tyrimai rodo, kad mūro atkarpose prie vartų ir prie nišos statinio likę nutašyto barokinio mūro pėdsakai, o tai lyg ir patvirtina, kad visa siena tarp rūmų kiemo ir parko galėjo būti mūrinė. Permatomos medinės tvoros virš atraminės mūrinės sienos čia, atrodo, nebuvo – rūmai atsivėrė tik perėjus dvi uždaras sienos prie Antakalnio gatvės ir sienos tarp parko ir rūmų kiemo užuolaidas. Kartu parko aptvėrimas iš trijų pusių aukštom mūri-nėm sienom, o iš ketvirtos medine tvora išryškina me-dinės tvoros laikinumą, sustiprina aukščiau išreikštas prielaidas apie Frediani ir Kazimiero Jono Sapiegos sumanyto ansamblio neišbaigtumą...

Siena mūryta iš lauko akmenų ir plytų. Ant mūro išlikę autentiško tinko plotai. Sienos viršus permūrytas XX a. antrosios pusės remontų metu, iš dalies atstaty-tas 2006–2009 m. tvarkant parko elementus [8 il.].

3. PAR K AS [9 i l .]: 1718 m. inventorius: „Prie tų rūmų [...] sodas [...]. Tame parke nieko nėra, jokių augalų, išskyrus liepas, [...] ir alyvas“.

1795 m. inventorius: „Priešais pačius rūmus (15) parke keturi apleisti ir apaugę želdinių kvadratai (03a), dviejuose iš tų kvadratų [yra] du postamentai be fi-gūrų; du fontanai (03b, 03c), prie tų fontanų aštuoni reikalingi remonto suoliukai (kanapos) iš velėnos, taip pat ir prie kafenhauzo (13) kanapa viena, tose kvadra-tuose piramidžių (piramidiškai apkarpytų krūmų?) didelių ir mažų šešiasdešimt aštuonios, liepų gyvatvo-rių – dešimt gatvių, už liepų gyvatvorių virtuvės daržas (03d?), arba sklypai daržovėms, vietomis serbentais apsodinti“.

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas...“: „dvi medinės statulos, stovėjusios ant postamentų parke, sudegintos“31.

31 cit. iš: Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit., p. 246.

8. Šiaurinės parko sienos fragmentas iki restauracijos, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006

249

1839 m. sausio 28 d. miesto ekonomo raportas: „Ve-neros figūra be kojos, be vienos rankos ir su nutraukta galva, iš smiltainio, anksčiau stovėjusi buvusiame Sa-piegų miesto sode.“

dviejuose iš keturių planuose pažymėtų kvadrato formos plotų, parke prie rūmų kiemo stovėjo dvi me-dinės skulptūros. Kasinėjimų metu turėtų atsidengti jų mūrinių postamentų pamatų, fontanų liekanos.

1839 m. minima Veneros skulptūra galėjo stovė-ti vartuose tarp parko ir rūmų kiemo ar vienoje iš pusa pvalių nišų parko sienoje prie rūmų kiemo. dvi medinės parko kvadratuose stovėjusios figūros sude-gintos dar 1795 m.

4. PAR KO VA RTA I T R I N I TOR I Ų BA Ž N YČIOS L I N K .

1718 m. inventorius: „Treti vartai statomi (?), taip pat trys stiuko skulptūros juose; varčios ant geležinių vy-rių. Praėjus pro tuos vartus – mažas sodelis su įvairio-mis daržovėmis prie palivarko vartų“.

1795 m. inventorius: „vartai čerpėmis dengti, stiuko lipdyba papuošti, ant vartų viena akmeninė figūrėlė, dvi medinės vazos, varčios geros, lentelėm apkaltos.“

Atkarpoje tarp medžių ir pastato, lygiagrečiai pastatui stovėjo parko šiaurinė siena. Vartai Trinitorių bažnyčios link galėjo būti esamo skersinio tako ir durų į pastatą ašyje. Nuotraukos [10 il.] priekyje matome asfaltuotą tako skersinėje ansamblio ašyje fragmentą. Atmetus XIX a. pabaigoje statytą pastatą per parko

9. centrinė parko alėja, vaizdas vartų prie Antakalnio gatvės link, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010

250

11. Vartai Trinitorių bažnyčios (?) link, XX a. pradžia (?), in: Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit.

vartų angą matytume barokinį bažnyčios šventoriaus ir bažnyčios pagrindinio įėjimo portalus.

Šių nuotraukoje matomų vartų [11 il.] vietos iden-tifikavimas šiek tiek diskutuotinas. Piotras Jamskis šiuos vartus vadina ūkinio kiemo vartais. Tokia prie-laida abejotina, nes šiauriniai kiemo vartai nugriauti 1843–1848 m. rekonstrukcijos metu, kai dar nebuvo fo-tografijos... Be to, 1718 m. ir 1795 m. aprašymuose gana aiškiai pasakyta, kad šiauriniai kiemo vartai buvo tokie pat kaip pietiniai. Skaitant vartų iš parko į bažnyčios pusę aprašymus abiejuose inventoriuose peršasi išva-da, kad vartai buvo ne kartą pertvarkomi: 1718 m. juose trys stiuko skulptūros, 1795 m. – viena akmeninė figū-rėlė. Vartai nugriauti įgyvendinant 1878 m. projektrą32.

5 , 6. T R I N I TOR IŲ VIEŠPATIES JĖZAUS BA ŽN YČIA

IR ŠVENTOR IAUS VARTAI [12 i l .]: Vartai nugriauti XX a. antrojoje pusėje.

7. LAIPTAI PAR K E , PR IE VARTŲ Į RŪMŲ K IEM ą.

1718 m. inventorius: „vartai [...] iš rūmų pusės mūri-niai [...], laiptai seni, supuvę, reikalingi remonto.“

1795 m. inventorius: „Laiptai nauji, su žaliais po-rankiais ir baliustromis.“

Toks pat pamatas [13 il.] buvo atkastas ir kitoje dabartinių laiptų pusėje – baroko laikotarpio laiptai buvo dvipusiai.

Sprendžiant iš inventorių, šių laiptų pakopos, turė klai XVIII a. buvo mediniai. Tiesiai į vartus nu-kreipti laiptai įrengti XIX a.

8. VARTAI IŠ PAR KO Į RŪMŲ K IEM ą [14 i l .]: 1718 m. inventorius: „vartai [...] iš rūmų pusės mūriniai, var-čios senos, sulaužytos.“

1795 m. inventorius: „tie vartai dengti čerpėmis, vartų karnizų tinkas vietomis nukritęs, vartų nišose, ant postamentų dvi didelės figūros, viena iš jų akme-ninė, o kita medinė. Varčios dvigubos, su dviem me-diniais varteliais.“

32 Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit., p. 17.

10. Vaizdas buvusios Trinitorių bažnyčios link iš skersinės parko alėjos, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010

251

13. Priekinės laiptų sienos pamato fragmentas, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006

12. Trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčia su šventoriaus vartais pagrindinio fasado ašyje, Jano Bulhako nuotrauka, XX a. pradžia, in: Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit.

Kairėje vartų pusėje 2009 m. restauracijos metu iš dalies atidengtas ir eksponuojamas čia stovėjusios skulptūros postamentas. Autentiškas, postamento mūrą dengiantis tinkas nudažytas imituojant marmurą. Toks pat postamentas turėtų atsidengti ir dešinėje pusėje. 1795 m. inventoriuje nepasakyta, kurioje pusėje stovė-jo medinė, kurioje akmeninė skulptūra. Sprendžiant iš parką juosiančios sienos aprašymo, 1795 m. tvora tarp parko ir rūmų kiemo buvo mūrinė. Abipus vartų išli-kę aptašyti šios tvoros fragmentai. Vartai rekonstruo-ti XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje Laiptai įrengti 2006–2009 m. parko elementų tvarkymo darbų metu ant dar XX a. pradžioje ar XIX a. pabaigoje įrengtų laiptų liekanų. Vartų architektūrą tyrinėjo, metalinės tvoros ir laiptų projektą parengė architektė Birutė Biek-šienė 2005 m. [15–17 il.]

252

15. Vaizdas į parką ir vartus tarp rūmų kiemo ir parko nuo Sapieginės kalvų, Juzefo Čechavičiaus nuotrauka, 1880, in: Laima Vileikienė [ir kt.], op. cit.

14. Vartai iš parko į rūmų kiemą, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010

16, 17. Skulptūros ant vartų tarp rūmų kiemo ir parko, vaizdas iš rūmų kiemo, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010

253

9. K AIRIOJI PUSAPVALĖ NIŠA RYTINĖJE PARKO SIE-

NOJE. 1795 m. inventorius: „mūrinė, čerpėm dengta niša su medine figūrėle ant mūrinio postamento.“

Parko sienos atkarpa nuo kampo į kairę atstaty-ta ant autentiškų pamatų 2006 m. (architektė Birutė Biekšienė). Nišų išdėstymas atkurtas pagal autentišką pavyzdį. Sienos viršus pirminio lygio nesiekia. Nė vie-name išlikusiame mūro fragmente nėra tvoros viršaus, atrodo, tvoros viršų vainikuojantis karnizas buvo tame pat lygyje kaip virš piliastrų abipus nišos [18 il.].

10. dEŠINĖ PUSAPVALĖ NIŠA RYTINĖJE PAR KO SIE-

NOJE . 1795 m. inventorius: „mūras [...] iki pat čerpė-

mis dengtos nišos, kurioje ant postamento akmeninė figūra, nuo tos nišos statinių tvora“.

Neišlikusi. Išlikusioje sienos tarp parko ir rūmų kiemo atkarpoje nišos pėdsakų nėra. Nišos vietą rodo 1840 m. planas.

1 1 . SOdI N I N KO NA M A S . 1718 m. inventorius: „Prie figų šiltnamio gera troba su viskuo joje gyvena sodi-ninkas.“

1795 m. inventorius: „Iš [...] priemenės į dešinę – sodininko troba, į kurią įeinant durys vienvėrės [...]. Langai du [...]. Krosnys dvi [...]. Grindys iš plytų. Lu-bos iš lentų, senos“.

18. Kairioji pusapvalė niša rytinėje parko sienoje, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010

254

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas...“: „Kavinės ir daržininko namo stogai, kažkada gontais dengti, seni, apirę.“

Pastatas netyrinėtas. Priebutis išmūrytas XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Fasadų rustika autentiška, pirminė. XIX a. pabaigoje padidinus langus, aplink langus suformuoti naujos rustikos plotai [19 il.].

12. FIGŲ ŠILTNAMIS (OR ANŽERIJA) [20, 21 i l .]. 1718 m. inventorius: „nuo jų [vartų Trinitorių bažnyčios link] kairėje pusėje neuždengtas figų šiltnamis, jame dvi ža-lių koklių krosnys.“

1795 m. inventorius: „Iš sodininko trobos vienvėrės durys į figų šiltnamį [...]. Laiptai žemyn, į figų šiltnamį, geri. Po tais laiptais durys į rūsį [...]. Tame figų šiltna-

myje dvi krosnys [...], langai keturi, medžio rėmuose [...]. Iš figų šiltnamio durys į inspektus.“

13. K AFENHAUZAS. 1795 m. inventorius: „Įėjus iš par-ko į priemenę du mediniai laiptai, [...] iš tos prieme-nės kairėje pusėje vienverės durys į kafenhauzą [...], krosnis žalių koklių [...], langai du [...]. Iš tos patalpos vienos vienvėrės durys į gatvę priešais trinitorių baž-nyčią [...]. Prie tų durų galerijėlė sena [...] su laiptais, turėklais. Virš jos stogas iš lentų, o po laiptais apgriu-vęs sandėliukas [...]. Įėjus iš galerijos, kairėje pusėje durys į mažą kambarėlį [...], krosnis ir židinys apgriu-vę [...]. Langas vienas, aplūžęs, su geležinėm grotom [...]. Grindys senos medinės. Lubos iš lentų, senos [...]. Kafenhauzas kažkada gontais dengtas.“

19. Pietinis sodininko namo fasadas, Evaldo Purlio nuotrauka, 2010

255

20. Plotas šalia daržininko namo (11), kuriame stovėjo figų šiltnamis ir kafenhauzas, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006

21. Šiaurinės parko tvoros prie kafenhauzo pastato kampo fra gmentas iki restauracijos, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006

1808 m. inventorius: „Einant nuo kun. Trinitorių [pusės] laiptai su turėklais, durys vienvėrės [...] grin-dys ir perdengimas mediniai; langai du [...] krosnis žalių koklių, su baltomis juostomis. Kairėje pusėje – patalpa. durys [...], grindys ir perdengimas mediniai; krosnis žalių koklių; židinys stačiakampis; langas iš kiemo pusės vienas, [...] su geležinėmis grotomis; to-liau einant į kairę – [...]. Toliau einant tiesiai – prieme-nė. Grindys iš plytų, perdengimas medinis, išėjimas į sodą be durų. Toliau einant tiesiai – patalpa. durys lygios [...], grindys iš plytų; krosnis koklinė [...] židi-nys stačiakampis. Išėjus į sodą – rūsys. durys papras-tos, ant pailgų vyrių, su rankena ir klenge užrakinimui kabančia spyna. Įėjimas į rūsį laiptais. Prie to rūsio, apačioje, yra sugadinta ledainė, medines sienas reikia taisyti; dešinėje pusėje skliautuotas rūsys be durų, o prieš rūsį būstas be perdengimo ir stogo, nuo sodo pu-sės medinės sienos su 4 langais.“

Neturint archeologinių tyrimų medžiagos kavinę ir figų šiltnamį tenka rekonstruoti remiantis tik in-ventorių aprašymais. Įsivaizduoti šios vietos struktūrą (šiek tiek rezervuotai dėl aprašymų ir plano sudarymo laiko skirtumo) padeda 1840 m. planas. Vadinamasis

daržininko namas išlikęs. Sprendžiant iš aprašymų is-toriniuose šaltiniuose, kavinė stovėjo dešinėje 19 ilius-tracijoje matomo pastato pusėje, prie 21 iliustracijoje fiksuoto pastato kampo. Tarp daržininko namo ir ka-vinės buvo oranžerija (lenk. figarnia). Kažkur, po figų šiltnamiu, atrodo, buvo rūsys. Už parko sienos, plote tarp parko ir bažnyčios šventoriaus sienų – vadina-moji Trinitorių gatvelė. Ši gatvelė (tiksliau, keliukas) pažymėta Fürstenhofo 1737 m. ir 1840 m. ligoninės planuose.

14. dAR ŽAS IŠOR INĖJE ŠIAUR INĖS PAR KO SIENOS

PUSĖJE . 1718 m. inventorius: „Treti vartai statomi,[...] trys stiuko skulptūros juose; [...]. Praėjus pro tuos vartus – mažas sodelis su įvairiomis daržovėmis prie palivarko vartų“.

Sodelis paminėtas tik 1718 m. inventoriuje. Jį gali-ma įsivaizduoti žiūrint į 1840 m. planą [2 il.] išorinėje šiaurinės parko sienos pusėje, prie kavinės pastato pa-vaizduotame daržų (?) plote. Matyt, daržai čia funkcio-navo daugiau nei šimtmetį. Sprendžiant pagal 1840 m. planą, prie kavinės stovėjo trys nedideli pastatėliai. Kai kurie iš jų 1840 m. galėjo būti likę nuo 1795 m.

256

23. Pietinės kiemo sienos mūro fragmentas, vaizdas iš Leono Sapiegos gatvės, Evaldo Purlio nuotrauka, 2006

RŪMAI IR RŪMŲ K IEMAS

1 5. RŪ M A I. 1795 m. inventorius: „Įėjus į kiemą, de-šinėje pusėje mūriniai rūmai su visu fasadu, kažkada suremontuotu, [...] tinkas po karnizais daugelyje vietų nukritęs“.

1829 m. inventorius: „Statinio fasadas papuoštas lipdiniais, prie įėjimo – marmurinė lenta, ant kurios pavaizduotas statybos laikas, būtent, 1691 metai. Šis statinys keturkampis, gotiško darbo, kiekviename kampe yra kvadrato formos paaukštintas aukštas. Vi-sas statinys uždengtas raudonom čerpėmis.“33

Rūmų kambarių aprašymai inventoriuose publi-kuoti 2009 m.34 Į 1830 m. datuojamą brėžinį įkelti foto-grametriniu būdu apmatuoti autentiški architektūriniai

33 cit. iš.: Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit., p. 259.34 Rūta Janonienė, Evaldas Purlys, op. cit.

22. Sapiegų rūmų pagrindinis fasadas, restauravimo techninis projektas

257

elementai ir rūmų pagrindinio fasado restauravimo projekte35 numatyti atstatyti nugriauti ar nutašyti ele-mentai [22 il.]. Brėžinyje virš portalo matome invento-riuje minimą marmurinę lemtą. Fasadų restauravimo techninis projektas parengtas vadovaujantis 2009 m. fasadų architektūrinių tyrimų išvadomis, 2010 m.36

16. M Ū R I N Ė T VOR A A PL I N K RŪ M Ų K I E M ą . 1718 m. inventorius: „Tvora aplink rūmus mūrinė.“

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas...“: „Tvoroms, juosiančioms rūmų kiemą ir sodą, daugelyje vietų rei-kia remonto, visų pirma – dangos iš čerpių“.

35 Evaldas Purlys, Sapiegų rūmai Vilniuje, L. Sapiegos 13. 2009 m. architektūriniai tyrimai.

36 Asta Meškauskienė, Evaldas Purlys, Sapiegų rūmai Vilniuje, L. Sapiegos 13. Techninis projektas, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla.

1829 m. inventorius: „Aplink visą šį pastatą mūrinė tvora, dengta iš dalies čerpėmis, [kurios] kai kuriose vietose sudaužytos.“

Geriausiai išlikusi pietinė kiemo siena [23 il.]. Ry-tinė siena (prie Kuosų gatvės) pasiekė mūsų laikus tik penktadaliu aukščio. daugiausiai nuardyta šiaurinė kiemo siena. 2006 m. remontuojant ant šiaurinės kie-mo sienos stovintį XIX a. pastatą du nedideli šiaurinės sienos fragmentai šiek tiek iškelti virš žemės pavir-šiaus [24–25 il.].

1 7. P I E T I N I A I VA R TA I Į RŪ M Ų K I E M ą . 1795 m. in-ventorius: „Įvažiuojant iš Vilniaus naująja, nuo Šv. Pe tro ir Povilo bažnyčios ateinančia gatve, mūriniai vartai su [...] varteliais [...]. Ant vartų gipsinė lipdyba ir trys akmeninės figūros ant mūrinių postamentų. Tie vartai uždengti lovinėmis čerpėmis.“

24. Šiaurinės kiemo sienos prie kordegardos ir šiaurinių kiemo vartų liekanos, Evaldo Purlio nuotrauka

25. Šiaurinės kiemo sienos ir kordegardos pietinės sienos pamatas, Evaldo Purlio nuotrauka

258

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas ...“: „Abie-jų vartų, iš kunigų kanauninkų ir trinitorių [pusės], čerpių danga, tinkas nuo karnizų ir postamentai, ant kurių pastatytos akmeninės statulos, apgriuvę, reikia nemažo remonto, panašiai ir jų varčios apirusios“.

1829 m. inventorius: „Atvažiuojant iš miesto pirmi mūriniai vartai su medinėmis grotomis, iš visų pusių nutinkuoti, jų viršuje ovalas, kuriame pavaizduotas herbas; tinkas ir karnizas aplink sugadintas.“

Šių vartų aprašymu prasideda visi išskyrus 1718 m. inventoriai. Pilniausią vartų architektūros ir dekoro vaizdą teikia 1795 m. inventorius – vartai dekoruoti lipdyba, viršuje trys smiltainio skulptūros, vartų cen-tre turėjo būti Sapiegų herbas. Lipdybos ant šių vartų po XVIII a. pabaigos ir XIX a. remontų neliko. 1829 m. minimas herbas skirtinas tų metų rūmų remontui. Čia tuo metu greičiausiai buvo jau dvigalvis erelis. Var-tų architektūra netyrinėta. Nuotraukoje [26 il.] vartų centre dar matomas paaukštinimas, kurį, greičiausiai, galima vadinti vienos iš skulptūrų postamentu.

18. ŠI AU R I N I A I VA RTA I Į RŪ M Ų K I E M ą . 1718 m. inventorius: „Įeinant mūriniai (pietiniai) vartai, var-čios medinės [...] apkaltos geležiniais vinimis, su ma-žais varteliais ant geležinių vyrių; priešais kiti vartai tokie patys.“

1829 m. inventorius: „Antri tokie pat vartai (kaip pietiniai), ant tiek pat kablių, jų viršuje pavaizduotas herbas, tinkas aplink apiręs, toks pat, kaip ant pirmų vartų, žibintas“.

Šiauriniai kiemo vartai nugriauti 1843–1848 m. re-konstrukcijos metu. Tiek 1718 m., tiek 1829 m. inven-torius teigia, kad šiauriniai įvažiavimo į kiemą vartai buvo tokie pat kaip pietiniai, abu inventorių sudaryto-jai šiaurinių vartų nė nebedetalizuoja.

ŪK INIO K IEMO STATINIAI

Rūmų funkcionavimo laikotarpio ūkinio kiemo stati-niai pavaizduoti 1737 m. plane [1 il.], aprašyti 1718 m. ir 1795 m. inventoriuose. Visų ūkinio kiemo ir kitų statinių aprašymas įdedamas inventorių fragmentuo-se, 261–281 p.

1 9. T VO R A I R VA R TA I Į K I E M ą . 1718 m. invento-rius: „Įvažiuojant į palivarką įvažiavimo vartai iš lentų, dengti gontais [...], aplink visą šį palivarką medinė tvora sveika, viršuje, tvenkinio (28) link seni varteliai...“

1737 m. plane vartai nepažymėti, galimą aprašomų vartų vietą rodo plane pažymėtas, keliukas ateinantis iš kelio dabartinės Antakalnio gatvės trasoje.

2 0 . KO R d E G A R dA . 1718 m. inventorius: „Prie var-tų [šiaurinių] kordegarda su kamara ir priemene, joje trys langai, trejos durys [...], viena [...] krosnis.“

1829 m. inventorius: „Prie šių [šiaurinių] vartų mū-rinė kepykla. durys į ją dvivėrės, [...], 2 dvigubi langai [...], viduje didelis angliškas ugniakuras [...]. dešinė-je pusėje kepykla, joje durys dvivėrės [...], 1 dvigubas langas, [...] lubos medinės, grindys iš plytų. Toje kepy-kloje iš kairės pusės einant į priemenę durys vienverės, [...], 1 mažas ilgas langas su 2 stiklais; lubos medinės. Šioje kepykloje du mūriniai, iškelti virš stogo, tinkuoti kaminai.“

Pastatas pažymėtas 1737 m., 1808 m., 1840 m. ir ki-tuose planuose [1, 2 il.]. Pietinė šio pastato siena suta-

26. Pietiniai vartai į rūmų kiemą, atvirutė, 1917

259

po su kiemo šiaurine siena. Nugriautas 1843–1848 m. rekonstrukcijos metu. Tos pat rekonstrukcijos metu pastatytas naujas panašaus dydžio pastatas, tik jau kie-mo pusėje. XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje nauja-sis pastatas išplėstas, įgavo šiandien matomus pastato Leono Sapiegos g. 15 tūrius. 2006 m., tvarkant pastatą Leono Sapiegos g. 15 užčiuoptos dvi išilginės ir dvi (iš keturių?) skersinės baroko laikotarpiu statyto pastato sienos. Nuotraukos [27 il.] gilumoje matyti pradėti ryš-kinti nugriauto pastato kontūro mūrai.

21 . TVARTELIS AR K LIA MS. 1795 m. inventorius: „Prie mūro (tvoros) tvartelis arkliams, iš medžio pastaty-tas [...], skiedrom dengtas, su vienverėmis durimis iš rūmų kiemo.“

Arklidė stovėjo ūkiniame kieme, šiaurinėje kiemo tvoros pusėje, kažkur tarp kordegardos ir kiemo kampo.

22. BR AVOR AS (?). 1795 m. inventorius: „Bravoras be jokios įrangos, mūrinis, čerpėmis dengtas, be durų, langų, grindų, lubų, kaminų, žodžiu, negyvenamas ir nebaigtas.“

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas...“: „Mūrinis bravoras iki šiol neužbaigtas [...], jeigu Aukščiausioji Vyresnybė teiktųsi šį bravoro mūrą išardyti ir perkelti į tuščią plotą esantį prie Trinapolio gatvės, kad būtų išmūryta padori austerija [...], tai ji tikrą ir nemažą pelną iždui atneštų [...]. Jei būtinai reikėtų bravoro Antakalnyje, patogiausia būtų jį pastatyti ant Vilijos kranto, dabartinės skerdyklos vietoje [...], o valstybinę skerdyklą arba žemiau prie upės galima perkelti [...], arba pastatyti kitame valstybiniame plote, kur stovi padegėlio Leibos Iršovičiaus bravoras.

1808 m. inventorius: „Bravoras mūrinis, einant nuo kun. Trinitorių įėjimo durys dvivėrės [...]. Prieangis be grindų, perdengimas medinis. Einant į kairę patalpa. durys vienvėrės [...], grindys iš plytų, perdengimas medinis.“

27. Kordegardos skersinės sienos liekanos prie Leono Sapiegos gatvės, Evaldo Purlio nuotrauka

28. Skersinės sienos pamato arka namo Leono Sapiegos g. 15 rū-siuose, Evaldo Purlio nuotrauka

260

Bravoro vieta nėra iki galo identifikuota. 1795 m. tai mūrinis pastatas. Kasinėjimų buvusio ūkinio kie-mo plote gali atsidengti pastato pamatų liekanos.

23. PIR MASIS (?) NAUJAS LIGONINĖS PASTATAS.

1808 m. plane rūmų ūkinio kiemo viduryje, dabar-tinio Leono Sapiegos g. 17 namo kontūre pažymėtas nemažas pastatas. Jis aprašytas 1829 m. inventoriuje. Atrodo, šis pastatas iki 1829 m. išplėstas. Pastato archi-tektūra netyrinėta. 1829 m. aprašytus namo kontūrus galima atpažinti 1840 m. plane [2 il.].

APLINK A

25. MŪRINUKAI PRIE VARTŲ IŠ ANTAKALNIO GA T-

VĖS. 1795 m. inventorius: „statinių tvora iki pat prie gatvės stovinčio iždo mūrinuko.“

1795 m. inventorius: „du mūrinukai vienas greta kito, rusų kariuomenės visiškai išplėšti, be durų, kros-nių, langų, grindų, skliautų ir visokių apkaustų.“

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas...“: „Mūrinu-kai, stovintys artilerijos teritorijoje, rusų kariuomenės visiškai sugriauti, naujų krosnių, langų, durų, grindų, perdangų ir visokių apkaustų reikalauja, stogams, ku-rie panašiai sugriauti buvo, nemažai čerpių stogų tai-symui ir tvarkymui reikia, taip pat plytų rūsių skliautų mūrijimui, nes ir šie sudaužyti“.

Antakalnio gatvė XVIII a. buvo toliau nuo parko ir siauresnė nei dabar. Vadinamajame artilerijos (?) plote, tarp parko ir ano meto gatvės, stovėjo keli vie-naaukščiai mūriniai pastatai su rūsiais. 1737 m. šiame plote pastatų buvo daugiau, tik nežinia, keli iš jų tada buvo mūriniai [1 il.]. du 1795 m. dokumentuose apra-šomi mūrinukai buvo dengti čerpėmis, su rūsiais.

27, 28. KŪdROS. 1718 m. inventorius: „Už tvoros vie-nas tvenkinys, kitas už rūmų, užgriuvęs.“

1786 m. Liudvika Byševska: „pamiškėje yra rezer-vuaras, iš jo vanduo papildo kūdrą ir vamzdžiais įteka į sodą, į kurį nuo pagrindinių rūmų laiptų atsiveria gražus

vaizdas, be to, rezervuaras toks didelis, kaip ketvirtadalis Saksų sodo, ir du fontanai galėtų trykšti be perstojo.“37

1795 m. inventorius: „du tvenkiniai, vienas su api ru-siu, apgriuvusiu sutvirtinimu, kitas jau visiškai uždum-blijęs, jį reikia valyti.“

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas...“: „Tvenki-niui, esančiam šalia žvėryno, reikia naujų sutvirtini-mų. Kitą tvenkinį, už rūmų kažkada buvusį, dumblu užslinkusį, reikia iš naujo išvalyti.“

Abi kūdros pažymėtos 1840 m. plane [2 il.]. 1737 m. plane matome tik kūdrą prie rūmų kiemo šiaurės rytų kampo. Abi kūdros buvo medžiu (?) sutvirtintais krantais.

29. ŽVĖRY NAS. 1795 m. inventorius: „Žvėrynas be jo-kio aptvaro, šalia jo yra du tvenkiniai.“

30. GIR IA. 1795 m. inventorius: „Prie to žvėryno prasi-deda rūmams priklausanti giria, didžioji jos dalis rusų kariuomenės iškirsta, ištuštinta, anglims sudeginta. [Girioje] tos kariuomenės įrengtos anglies degimo krosnys“.

31 . SK ER dYK LA. 1795 m. inventorius: „Pastatas su ka-maraite pusiau sugriautas, durys dvejos, [...] langai su stiklu medžio rėmeliuose, langinė viena [...], kepimo krosnis sugriauta, lubos iš storlenčių, asla molinė.“

1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas...“: „Jei būtinai reikėtų bravoro Antakalnyje, patogiausia būtų jį pasta-tyti ant Vilijos kranto, dabartinės skerdyklos vietoje“.

32. PLYTININKŲ NAMAS, PAŠIŪR ĖS, PLYTINĖ, ČER-

PINĖ. 1795 m. rugsėjo 8 d. „Apskaičiavimas“: „Plyti-ninkų namas, plytų ir čerpių pašiūrės, taip pat plytinės krosnis rusų visiškai sugriauti, tad esant neatidėliotinam ir neišvengiamam poreikiui išlaikyti tą gamybą, reikia pastatyti naują plytininkų namą, pašiūrę čerpėms ir ply-toms bei naujas krosnis.“

37 Liudvika Byševska, op. cit., p. 85.

261

IN VENTOR IAI (FR AGMENTAI)

INWENTAR Z PR ZY POdANIU PR ZEZEMNIE JER ZE-

GO STANISŁAWA R AdOWIcKIEGO POdSTAROS-

cIEGO WOŁKOWYSKIEGO dOBR ZA dEKR ETAMI

TRYBUNAL[SKIMI] JEY McI PANI ZOFIEY BOHdZIE-

WIcZOWNIE JABŁONSKIEY POdSTOLINEY MO-

ZYRSKIEY W SUMIĘ 15 TYSIĘcY TYNFOW POddA-

NYcH SAMEGO PAŁAcU W WILNIE NA ANTOKOLU

Y AŁTINENTY dO NIEGO PR ZYdANYcH ROKU 1718

McA 7BR A 5 d:

(LVIA, f. 1292, ap. 1, b. 309, l. 1–2)

Naypierwiey folwarkt przy Samym pałacu murowanym.

Wiezdzaiąc do folwarku wrota wiaźne z tarczyc gontami

kryte bez żelaza Parkan Z obustron y nakoło tego folwarku

cały fortka na gurze do sadzawki na zawiasach stara y za-

sczepka. Po lewey stronie wozownia z Zakien do tey idąc

w Szaręku Po lewey ręce Staynia dranicami kryta wrota z

tarczyc bez Zamku, w tymże Szaręgu browar stary reparacyi

potrzebuiący wnim czopów dwa ieden Stary a drugi dobry

y koryto iedne naprzeciwku Izba biała stara drzwi dwoio na

zawiasach a trzecie w sieniach.

W Tymże Szeręgu piekarenka mała z Sienioma y sta-

ienka przy niey mała wniey drzwi dwoią na zawiasach a

trzecie na biegunie w gurze budynek stary Izby białę dwie

z komorami jedna z alkierzem a chodzenie na koło w sie-

niach kuchenka w tym Budynku drzwi wszystkich na za-

wiasach z klamkami 12. okien piecow dwa stoł jeden mały.

Z drugiey strony od wrot po prawey ręce Szpichlerz stary z

gankiem wnim drzwi dwoie na zawiasach jedne zamkiem

zamknięte a drugie otwartę z zaszczepką żelazną. W Tym-

że Szaręgu Izba kuchęna z komorą drzwi dwoią, okien w

drzewo oprawnych 5 druga Izba naprzeciwko z komorą pie-

karska wniey drzwi jedne okien 5 nożek od stołow dwoie

wsieniach tych Izb kuchnia murowana okien 2 stoł kuchęny

stary drzwi jedne wpuł się odmykaią. drzwi wszystkie na

zawiasach bez zamkow y klamek otworem. Za parkanem,

Sadzawka jedna a druga za Pałacem zapadła [...].

Mur nakoło Pałacu wchodząc brama murowana wrota

z tarczyc [...] gozdziami żelaznemi nabiianę z forto na że-

laznych zawiasach druga brama naprzeciwko takaż z tarcyc

przy niey (?) wrota jednakowe zamkow niemasz.

Przy bramie kordygarda z komorą z Sieniami w niey

okien trzy drzwi troie na zawiasach piec jeden z kafel zie-

lonych stary [...].

Przy tymże palacu ogrod iako się wyżey wypaziło trzy

częsci murem zawiedziony a czwarta parkanem brama w

Pałacu do niego murowana wrota stare połamane wscho-

dy stare zgnile reparacyi Potrzebuiąca w tym ogrodzie nic

niemasz zioł żadnych procz lipy Jesiembiny y bezu. broma

druga murowana od Jurizdyki w niey wrota dobre z tarczyc

z zamkiem wnętrznym zamknięte. Ztamtąd po lewey ręce

figarnia nie nakryta wniey Piecow 2 z kafel zielonych Przy

figarni izba dobra ze wszystkim gdzie ogrodnik mieszka.

trzecia brama Stroiac (?) także Statuy trzy na niey sztuka-

terską robotą wrota na zawiasach żelaznych z tey bramy

wyszedszy ogrodek mały z Jarzyną rozną przy wrotach

folwarkowych. ten wszystki pałac żadney roczney Intraty

zdawnych czas nie czyni aniteż sposobnosci czynienia oney

byc może [...].

VERTIMAS

INVENTORIUS [SUdARYTAS] 1718 METŲ RUGPJŪČIO

5 d. MAN, JURGIUI STANISLOVUI R AdOVIcKIUI,

VOLKOVYSKO PASENIŪNIUI, TRIBUNOLO dEKR E-

TAIS VAdOVAUJANTIS PER dUOdANT UŽ 15 TŪKS-

TANČIŲ TIMPŲ PAČIUS RŪMUS VILNIUJE, ANTA-

K ALNYJE, SU JIEMS PRIKLAUSANČIAIS PRIEdAIS

PONIAI SOFIJAI BAGdZEVIČIŪTEI JABLONSKIENEI,

MOZYRIAUS PASTALININKIENEI

Įvažiuojant į palivarką įvažiavimo vartai iš lentų, dengti

gontais, be geležies; abipus [vartų] ir aplinkui visą šį palivar-

ką medinė tvora sveika, viršuje, tvenkinio link, seni varteliai

ant vyrių, su sklende. Kairėje pusėje vežiminė iš (?), į ją ei-

nant, toje pačioje linijoje, kairėje, dengta skiedromis arklidė,

vartai mediniai, be spynos; toje pačioje eilėje senas bravoras,

reikalingas remonto, jame du velenai, vienas senas, o kitas

geras, ir vienas latakas; priešais sena balta troba, dvejos du-

rys ant vyrių, o trečios priemenėje.

262

Toje pat linijoje maža kepyklėlė su priemene ir prie jos

maža arklidė, joje dvejos durys ant vyrių, o trečios ant bėgū-

no; viršuje senas pastatas, du balti kambariai su kamaromis,

vienas su alkieriumi, o vaikštoma ratu, priemenėje virtuvėlė,

tame pastate visos durys ant vyrių su rankenomis, 12 langų,

dvi krosnys, vienas mažas stalas. Kitoje pusėje nuo vartų,

dešinėje, senas svirnas su prieangiu, jame dvejos durys ant

vyrių, vienerios užrakintos su spyna, o kitos stovi atdaros, su

metaliniu kabliuku. Toje pat eilėje virtuvė su kamara, [joje]

dvejos durys, penki mediniai langai. Priešais kitas, kepy klos

pastatas su kamara, jame vienerios durys, penki langai,

dviejų stalų kojos; tų patalpų priemenėse mūrinė virtuvė,

du langai, senas virtuvinis stalas, vienerios dvivėrės durys.

Visos durys ant vyrių, be spynų, su angomis rankenoms.

Už tvoros vienas tvenkinys, kitas už rūmų, užgriuvęs.

Tvora aplink rūmus mūrinė. Įeinant mūriniai vartai,

varčios medinės [...], apkaltos geležinėmis vinimis, su ma-

žais varteliais ant geležinių vyrių; priešais – kiti tokie patys

vartai, prie jų (?) varčios vienodos, be spynų.

Prie vartų kordegarda su kamara ir priemene, joje trys

langai, trejos durys ant vyrių, viena sena žalių koklių kros-

nis [...].

Prie tų rūmų, kaip anksčiau minėta, sodas, iš trijų pusių

aptvertas mūrine tvora, o iš ketvirtos – medine; vartai į jį iš

rūmų pusės mūriniai, varčios senos, sulaužytos, laiptai seni,

supuvę, reikalingi remonto. Tame parke nieko nėra, jokių

augalų, išskyrus liepas, šermukšnius ir alyvas; antri mūriniai

vartai nuo jurizdikos pusės, jų medinės varčios geros, su vi-

dine spyna uždaromos. Nuo jų kairėje pusėje neuždengtas

figų šiltnamis, jame dvi žalių koklių krosnys. Prie figų šiltna-

mio gera troba su viskuo, joje gyvena sodininkas. Treti var-

tai statomi (?), taip pat trys stiuko skulptūros juose; varčios

ant geležinių vyrių. Praėjus pro tuos vartus – mažas sodelis

su įvairiomis daržovėmis prie palivarko vartų.

Visi šie rūmai nuo senų laikų jokių metinių pajamų ne-

duoda ir nėra galimybės jų duoti [...].

INWENTARZ JURYZdYKI ANTOKOLSKIEJ dZIEdZIcZ-

NEY JOXIĘcIA JMĘ FRANcISZKA SAPIEHY GENE-

RALA ARTYLERYI LTTEJ NA PRZEdMIEScIU WI-

LEŃSKIM POŁOŻONEY Z dOKŁAdNYM OPISANIEM

BUdOWLI SKARBOWEY, POZOSTAŁYcH SPRZĘTÓW,

WYRAŻENIEM WIELU SIĘ PLAcOW, dOMOW OBY-

WATELSKIcH, JcH POWINNOScI Y OPŁATY ZWY-

KLEY dO SKARBOW JOXSIĘcIA JMĘ TUdZIEŻ PUNK-

TOW, ZALEcEN, dO RZądU JURYZdYKI ScIąGAIą-

cYcH SIĘ NA GRUNcIE SPORZądZONY Y POdANY

JPANU PIĘKNOŁONSKIEMU ROKU 1795 MIESIącA

7BRA 1GO dNIA

(VUB RS, f . 4, A–1262, l . 1–23)

OPISANIE PAŁAcU ANTOKOLSKIEGO

Wieżdzaiąc z Wilna Ulicą nową od Koscioła SS:Piotra y

Pawła idącą, Brama Murowana, z Wrotami podwóynemi

Staremi, y furtką futrowaną, na Krukach, Zawiasach po-

troynych, y Klamką. Na Bramie Gipsowe Sztukaterie y Osob

trzy Kamiennych na postumentach Murowanych; ta Brama

nakryta dachówką Żłobiastą, a pod Gsymsem w Obu Stro-

nach Tynk opadły [...] Schody do Pałacu Stare Zruynowane

z dwónasto Wazonami Zielonami na Słupach Murowanych

Zruynowanych, Blachą krytemi [...].

OPISANIE OGROdU ANTOKOLSKIEGO

Z Frontu od Wilij Brama Murowana, Ozdobiona Gipsatu-

rą y Herbami, przy którey po Obu Stronach znayduie się

Osob Gipsowych cztery, dachówką Żlobiastą kryta, y na

trzech postumentach Murowanych są Wazy drewniane, w

teyże Bramie Wrota podwoyne dobre, futrowane, z furtką, z

Zawiasami, Krukami, Zamkiem, Kluczem y Klamką, od tey

Bramy Mur Kryty dachówką Opadlą, do domu Ogrodowe-

go y figarni, od którey Mur ciągniesię do Bramy przeciwko

Samego Koscioła XX Trynitarzow, ktora Brama dachówką

kryta, Sztukaterią ozdobiona, na niej Osobka Kamienna

Jedna, Waz drewnianych dwie, Wrota dobre, futrowane, na

Zawiasach, Krukach, z Zaszczepką, Proboiem, y Zamkiem

wiszącym, Od tey Bramy Mur bez pokrycia Zwierchu ruy-

nuiący się aż do Rogu, w którym Murowana framuga, da-

263

chówką kryta, y Osoba w niey na postumencie Murownym

drewniana, od tey framugi Mur bez pokrycia do Bramy

przeciwko frontu Pałacowego. Ta Brama dachówką kryta, w

Którey od Gzymsow Tynk Mieyscoma poodpadał, a w niey

na Postumentach dwie Osoby Wielkie w framugach, iedna

z nich Kamienna, a druga drewniana, Wrota podwoyne z

dwoma fortkami Sztakiecikową Robotą, Schody Nowe z

Poręczami y Balasami Zielonemi – Od teyże Bramy ciągnie-

się Mur bez pokrycia, aż do framugi dachówką krytey, w

którey Osoba Kamienna na postumencie, a od tey framugi

Parkan drewniany, aż do Kamienicy Skarbowey przy Ulicy

stoiącey – Od Kamienicy Skarbowey zaś Mur aż do Bramy

pierwszey od Wilij – w Ogrodzie Kwater cztery na prze-

ciw samego Pałacu zapuszczonych y zarosłych, na dwóch

z tychże Kwater postumenty dwa bez Osob – Fontan dwie,

Kanap z darniny przy tych że fontannach reparacyi potrze-

buiących Ośm, także y przy Kaffenhauzie Kanapa iedna, w

tychże Kwaterach Piramidow dużych y małych Szescdziesiąt

Ośm – Szpalerow Lipowych Ulic dziesięc za Szpalerami Li-

powemi

Ogrod Kuchenny, czy Kwatery na Warzywo, Mieyscami

porzeczkami osadzone –

SPEcYFFIK AcYA NAYdUIącYcH SIĘ ROZNYcH dR-

ZEWEK W FIGAR NI Y OGROdZIE ANTOKOLSKIM,

OR AZ WAR ZYWA NA PR ZĘdAcH, Y NAcZYNIA

OGROdOWEGO –

drzewa figowedo Starego ... Sztuk... No 31

drzewa figowego Młodego ... Sztuk... No 15

Kranatow... Sztuk... No 6

Róży... Sztuk... No 7

Juki Gloriosi... Sztuk... No 7

Jabłek y Gruszek Szczepow...Sztuk... No 13

Jabłek y Gruszek Okulizowanych tegor:... Sztuk...

No 20

Mertusu ... Sztuk... No 20

Sześminu... Waza... No 1

drzewa cytrynowego... Waz... No 8

Gozdzikow... Waz... No 3

Lewkonij... Waza... No 1

Aliossu... Waz... No 2

Palzaminu... Waz... No 3

cykoryi... Grzęda... No 1

Burakow... Grząd... No 16

Marchwi... Grząd... No 4

Pasternaku... Grząd... No 3

Salerow... Grząd... No 4

Porow... Grząd... No 6

Kapusty Polskiey... Grząd... No 24

Galarepy... Grząd... No 3

Rzodkwi Zimowey... Grząd... No 4

Rzepy... Grząd... No 8

NAcZYNIE OGROdOWE

Taczki do Gracowania Ulicy Nowe No 1

Grac Ręcznych Starych nieużytecznych No 2

Nożycy do Obcinania Szpalerow Nowe No 1

Nożycy do Obcinania Szpalerow Stare No 1

Konewka Blaszana z druszlakiem do polewania Stara No1

Okień pobitych do Inspektów No 19

Pałasz do Obcinania Szpalerow No 1

Mat do Inspektow Sztuk No 20

Skrzyń Inspektowych No 3

Waz prożnych do kwiatow Sztuk No 40

Sztuk do fontanny Blaszanych No 4

Rydlówka Żelazna No 1

drabina do Obcinania Szpalerow duża No 1

Kołepka z Jasionowego drzewa popsuta bez Passow No 1

OPISANIE K AFFENHAUZU Y MIESZKANIA

OGROdNIcZEGO

Wchodząc z Ogrodu do Sieni Grądusow drewnianych dwa,

drzwi podwóyne z Zawiasami, Krukami Stare – Z tych Sieni

po Lewey Ręce drzwi do Kaffenhauzu poiedynkowe z Za-

wiasami, Krukami y Zamkiem, Piec Zielonych Kafel, Szafa

Stolarskiey Roboty, z dwóma drzwiczkami, z Zawiasami,

Zamkiem y Kluczem, Okien dwie Zruynowanych wnich

Kwater Ośm, ztych iedna z Zawiasami, Zakrętkami y Ro-

gownikami – Zteyże Izby drzwi iedne poiedynkowe na Uli-

cę przeciwko Koscioła XX Trynitarzow z Zawiasami, Kru-

264

kami, Zamkiem y Kluczem – Przy tych drzwiach Galeryika

Stara reparacyi potrzebuiąca, z Schodami, Poręczami, Nad

nią dach Tarciczny, a pod Schodami Schowanie Zruynowa-

ne w Których y drzwi poiedynkowe Zruynowane – Wcho-

dząc z Galeryi po Lewey Ręce drzwi do Stancyi małey na

Zawiasach, Krukach – Piec y Kominek zruynowane przesy-

pania potrzebuią, Okno iedne zruynowane z Kratą Żelazną,

Kwater cztery, z tych dwie Kwatery z Zawiasami, Krucz-

kamy y Zakrętką z Szkłem w Ołow Oprawnym, Posadzki

Stare drewniane, Stolowanie z desek Stare, z Sieni wyżey

opisanych po prawey Ręce Izba Ogrodnika do ktorey wcho-

dząc drzwi poiedynkowe z Zawiasami, Krukami, Klamką y

Zasuwką, Okien dwie Zruynowanych, w nich Kwater Ośm,

z tych trzyz Zawiasami, Kruczkami y Zakrętkami, Piecow

dwa oba reparacyi potrzebuiące, Podłoga z cegły, Stolo-

wanie z Tarcic Stare – z Izby Ogrodnika drzwi do figarni

poiedynkowe z Zawiasami, Krukami y Klamką. Schody na

doł do figarni dobre, pod temiż Schodami drzwi do Sklepu

z Zawiasami, Krukami y Zaszcsepką – w tey figarni Piecow

dwa Oba Zruynowane, Okien cztery w drzewo Oprawne, z

których dwa z Szkłem drobnym Bez Szyb pięciu, a dwa bez

Szkła tylko same, Ramy, z teyże figarni drzwi na Inspekta.

Kaffenhauz niegdyś Gątami kryty, teraz Gąty pogniłe nowe-

go pokrycia potrzebuie.

[...]

OPISANIE BROWARU MUROWANEGO

Browar bez żadnego Naczynia Murowany, dachówką kryty

bez drzwi, Okien, Podłog, Suffitow, Kominow, Słowem nie-

mieszkalny y nieukonczony.

OPISANIE K AMIENIc SK AR BOWYcH

NA GRUNcIE cZYLI PLAcU ARTYLERYcZNYM

Kamienic Murowanych Jedna od drugiey w Bliskosci dwie,

przez Woysko Rossyiskie z drzwiow, Piecow, Okien, Podło-

gi, Sklepenia y wszelkiego okucia do szczętu Zruynowane.

OPISANIE SZLAcHTAR NI SK AR BOWEY NAd

BR ZEGIEM WILIJ ZABUdOWANEY

Izba z Alkierzem częscio poruynowane, drzwiow dwoie z

Krukami, Zawiasami, Zaszczepkami y Proboiami, Okien dwo-

ie z Szkłem w drzewo Oprawnym, Okienica iedna na drew-

nianym Biegunie, Piec Piekarniany Zruynowany, Stolowanie

z Tarcic, Podłoga z Gliny, Blacha iedna, drzwi futrowane z

Zawiasami, Krukami, Zamkiem u Kluczem [...] Szlachtarnia

bez Stolowania, Podłoga z Brusow, Ryn dobrych Ośm –

OPISANIE cEGIELNI

dom Strycharski Stary bez dachu, drzwiow, Okien y Pod-

łogi doszczętu przez Woysko Rossyiskie zruynowany. Szopa

y Piec cegielniana stara przez Woysko Rossyiskie zruyno-

wana nic nie warta.

OPISANIE ZWIER ZYŃcA,

SAdZAWEK, STAIENKI Y PUSZcZY

Zwierzyńiec iest bez żadnego Ogrodzenia, blisko którego

znayduie się Sadzawek dwie, iedna z Opadłym y Zruynowa-

nym cembrowaniem, druga iuż zapelzla Mułem Szlamowa-

nia potrzebuiąca – Przy Murze Stajenka na Konie, z drzewa

Zabudowana, Stara, dranicami kryta, z drzwiami poiedyn-

kowemi, z Probojem, y Zaszczepką z dziedzińca Pałacowe-

go – Przy tymże Zwierzyńcu zaczyna się Puszczado Pałacu

należąca, w Większey częsci przez Woysko Rossyiskie wy-

cięta, Spustoszona y na Węgle wypalona, w którey przez też

Woysko Węglarnie poformowane.

ZASTR ZEŻNIE cZYLI PUNKTA dLA JPANA PIĘKNO-

LOŃSKIEGO AdMINISTR ATOR A ANTOKOLSKIEGO

Że Skarb przeznaczył y daie Laffę dla Lesniczego, przeto iest

obowiązanym aby naypilniey y naywierniey dozorował Lasu

y Zwierzyńca do Pałacu należącego, gdyby niepustoszono

drzewa Budowlowego y drzew niewycinano y na Ustron-

nie nie Wywozono, na potrzebę zaś opałową Pałacową z Sa-

mych tylko Leżakow, lub Pnia Suchego uzywać dozwala się.

drzewa Budowlowego na żadną potrzebę wycinać nieiest

wolno, nieuprzedziwszy pierwiey o Potrzebie Naywyższą

Zwierzchność, która w proporcyą Potrzeby, za Uwiadomie-

niem Assygnować będzie.

Budowli zadney Nowey Jpan Administrator domysłem

swoim rozpoczynać y budować niepowinien, nieodebraw-

265

szy na to od Naywyższey Zwierzchności na Pismie dyspo-

zycyi, lecz iest Obligowanym uważywszy potrzebę użytecz-

ną Skarbowi, zaproiektować Naywyższey Zwierzchności, y

dopraszać się na Pismie Zalecenia.

Ogrodnik y dwóch Parobkow Laffowych naymocniey

pracować powinni, nad poprawieniem Sytuacyi Ogrodu Pa-

łacowego

Ogrodu Pałacowego, gdyby w czasie przyzwoitym, wy-

gracowanym, wymiecionym, w Szpalerach ostrzyganym

naydował się dołoży naymocnieyszego usiłowania JPan Ad-

ministrator, aby w Ogrodzie Pałacowym rozkrzewić drze-

wo fruktowe, rózne Kwiaty y Włoszczyznę, gdyby w czasie

Jakowy Pozytek Ogrod Skarbowi przyniosł.

Pałac że iest w dachu stary dachowka y Gąty na nim

będące poopadały, Okna podobnież, to przez dawność to

przez Woysko Rossyiskie poruynowane zostały, JPan Admi-

nistrator zapobiegaiąc znaczney Szkodzie Skarbowey, gdy-

by przez zaciekanie Wody z dzdzow y Sniegow, Malowidła

Gipsatury y wszelkie ozdoby ruynacyi dalszey nieulegały,

dach na Nowo wedle Urządzenia Naywyższey Zwierzch-

ności nakryie, Okna mieyscoma nowe porobić, mieyscoma

poreperować, a mieyscoma deskoma pozabiiać każe.

Buduiące się na Placach Skarbowych Obywatele maią

stawić Budynki w Linij y drzewami osadzić czego JPan Ad-

ministrator dopilnuie y Zastrzegać będzie.

[...]

Inwentarz Pałacu y Jurzdyki Antokolskiey w Roku 1795

dnia 1o 7bra przez JPana Stanisława Radziwonowskiego

będącego na Lustracyi co do słowa iako y ten Sporządzony

y przez tegoz JPana Stanisława Radziwonowskiego podpi-

sany do Rąk moich w Antokolu przyiałem y w dowod ten,

Rewersalny Inwentarz podpisuię – dnia 1o 7bra 1795 Roku

w Antokolu

Jozef Pięknołącki Administrator Antokolski

VERTIMAS

LIETUVOS ARTILERIJOS GENEROLO KUNIGAIKŠČIO

PR ANcIŠK AUS SAPIEGOS ANTAK ALNIO JURISdI-

KOS, ESANČIOS VILNIAUS PRIEMIESTYJE, INVEN-

TORIUS SU dETALIU VALSTYBINIŲ PASTATŲ, LIKU-

SIOS ĮRANGOS APRAŠYMU, NUROdYMAIS, KIEK YRA

PILIEČIŲ NAMŲ IR SKLYPŲ, [KOKIOS] JŲ PAR EIGOS

IR ĮPRASTI ATLYGINIMAI IŠ KUNIGAIKŠČIO IŽdO,

TAIP PAT PAVEdIMAIS JURISdIKOS VALdYTOJAMS,

PARENGTAS VIETOJE IR ĮTEIKTAS PONUI PIENKNO-

LANcKIUI 1795 m. RUGSĖJO 1 d.

(VUB RS, f . 4–A.1262, l . 1–23)

ANTAKALNIO RŪMŲ APR AŠYMAS

Įvažiuojant iš Vilniaus naująja, nuo Šv. Petro ir Povilo bažny-

čios vedančia gatve, mūriniai vartai su senomis dviverėmis

varčiomis ir lentomis apkaltais varteliais ant trigubų vyrių ir

kablių, su rankena. Ant vartų gipsinė lipdyba ir trys akme-

ninės figūros ant mūrinių postamentų. Tie vartai uždengti

lovinėmis čerpėmis, o po karnizu iš abiejų pusių nukritęs

tinkas. Įėjus į kiemą dešinėje pusėje mūrinių rūmų sveikas

fasadas, kažkada suremontuotas, tačiau tinkas po karnizais

daugelyje vietų nukritęs. Laiptai į rūmus seni, apgriuvę, su

dvylika žalių vazų ant mūrinių apgriuvusių stulpų, dengtų

skarda [...].

ANTAK ALNIO SOdO APR AŠYMAS

Iš priekio, nuo Vilijos pusės, mūriniai vartai papuošti gip-

so lipdiniais ir herbais, kuriuose, abiejose pusėse yra ketu-

rios gipsinės figūros, lovinėmis čerpėmis dengtos; ant trijų

mūrinių postamentų yra medinės vazos. Tuose vartuose

varčios dvigubos, geros, lentelėm apkaltos; su varteliais, su

vyriais, kabliais, spyna, raktu ir rankena. Nuo tų vartų api-

byrėjusiomis čerpėmis dengtas mūras tęsiasi iki vartų prieš

pačią Trinitorių bažnyčią, šie vartai čerpėmis dengti, stiu-

ko lipdyba papuošti, ant vartų viena akmeninė figūrėlė, dvi

medinės vazos, varčios geros, lentelėm apkaltos, ant vyrių,

kablių, su skląsčiu, kilpa ir kabančia spyna. Nuo tų vartų

mūras be dangos, apirusiu viršumi, iki pat kampo, kuriame

266

mūrinė, čerpėm dengta niša su medine figūrėle ant mūrinio

postamento, nuo tos nišos mūras be dangos iki vartų prie-

šais rūmų fasadą – tie vartai dengti čerpėmis, vartų karnizų

tinkas vietomis nukritęs, vartų nišose, ant postamentų, dvi

didelės figūros, viena iš jų akmeninė, o kita medinė. Varčios

dvigubos, su dviem mediniais varteliais. Laiptai nauji, su

žaliais porankiais ir baliustromis, nuo tų vartų tęsiasi mūras

be dangos iki pat čerpėmis dengtos nišos, kurioje ant pos-

tamento akmeninė figūra, nuo tos nišos statinių tvora iki

pat prie gatvės stovinčio iždo mūrinuko; nuo iždo mūrinu-

ko mūras iki pat pirmųjų vartų nuo Vilijos. Priešais pačius

rūmus parke keturi apleisti ir apaugę želdinių kvadratai,

dviejuose iš tų kvadratų [yra] du postamentai be figūrų; du

fontanai, prie tų fontanų aštuoni reikalingi remonto suoliu-

kai (kanapos) iš velėnos, taip pat ir prie kafenhauzo kanapa

viena, tuose kvadratuose piramidžių [piramidiškai apkar-

pytų krūmų? – R. J.] didelių ir mažų šešiasdešimt aštuonios,

liepų gyvatvorių – dešimt gatvių, už liepų gyvatvorių vir-

tuvės daržas, arba sklypai daržovėms, vietomis serbentais

apsodinti.

IŠVAR dIJIMAS ANTAKALNIO SOdE IR FIGŲ

ŠIL TNAMYJE ESANČIŲ ĮVAIRIŲ MEdELIŲ,

TAIP PAT dAR ŽOVIŲ LYSVIŲ BEI SOdO ĮR ANKIŲ

Senų figmedžių – 31 vienetas; jaunų figmedžių – 15 vienetų;

granatmedžių (?) – 6 vienetai.

Rožių – 7 vienetai; Juka Gloriosa – 7 vienetai; obelų ir

kriaušių skiepų – 13 vienetų; obelų ir kriaušių, šiais metais

įskiepytų akele – 20 vienetų; Mertuso [?] – 20 vienetų; jaz-

minų – 1 vaza; citrinmedžių – 8 vazos; gvazdikėlių – 3 vazos;

leukonijų – 1 vaza; alijošiaus – 2 vazos; balzamininių spri-

gių – 3 vazos; cikorijų – 1 lysvė; burokų – 16 lysvių; morkų – 4

lysvės; pasternokų – 3 lysvės; salierų – 4 lysvės; porų – 6 lys-

vės; lenkiškų kopūstų – 24 lysvės; ropinių kopūstų – 3 lysvės;

žieminių ridikų – 4 lysvės; ropių – 8 lysvės.

SOdO ĮR ANKIAI

Gatvių gremžimui naujas karutis – 1; seni rankiniai netinkami

naudoti gremžtukai – 2; naujos žirklės gyvatvorei karpyti – 1;

senos žirklės gyvatvorei karpyti – 1; senas skardinis laistytu-

vas – 1; sudaužytų inspektų langų – 19; gyvatvorės karpymui

kardas – 1; inspektams plaušinių – 20; dėžių inspektams – 3;

tuščių vazų gėlėms – 40; skardinių detalių [?] fontanams – 4;

geležinis kastuvėlis – 1; didelės kopėčios gyvatvorėms karpy-

ti – 1; uosinis sugadintas lopšys be diržų – 1.

KAFENHAUZO IR SOdININKO NAMELIO APRAŠYMAS

Įėjus iš parko į priemenę du mediniai laiptai, senos dvivė-

rės durys su vyriais, kabliais. Iš tos priemenės kairėje pusė-

je vienvėrės durys į kafenhauzą, su vyriais, kabliais, spyna.

Krosnis žalių koklių, spinta stalių darbo su dviem durelėm,

su vyriais, spyna ir raktu, langai du, aplaužyti, juose aštuo-

nios dalys, iš jų viena su vyriais, užsuktuku ir kampainiais. Iš

tos patalpos vienos vienvėrės durys į gatvę priešais Trinito-

rių bažnyčią su vyriais, kabliais, spyna ir raktu. Prie tų durų

galerijėlė sena, reikalinga remonto, su laiptais, turėklais.

Virš jos stogas iš lentų, o po laiptais apgriuvęs sandėliu-

kas, kuriame ir durys vienvėrės išlūžusios. Įėjus iš galerijos,

kairėje pusėje durys į mažą kambarėlį, su vyriais, kabliais.

[Jame] krosnis ir židinys apgriuvę, reikia perstatyti. Langas

vienas, aplūžęs, su geležinėm grotom, keturių dalių, iš jų dvi

su vyriais, kabliukais ir užsuktukais, su stiklais švininiuose

rėmeliuose. Grindys senos medinės. Lubos iš lentų, senos.

Iš aukščiau aprašytos priemenės į dešinę – sodininko troba,

į kurią įeinant durys vienvėrės, su vyriais, kabliais, ranke-

na ir sklende. Langai du, aplaužyti, juose aštuonios dalys, iš

kurių trys svyriais, kabliukais ir užsuktukais. Krosnys dvi,

abi reikia taisyti. Grindys iš plytų. Lubos iš lentų, senos. Iš

sodininko trobos vienvėrės durys į figų šiltnamį, su vyriais,

ka bliais ir rankena. Laiptai žemyn, į figų šiltnamį, geri. Po

tais laiptais durys į rūsį su vyriais, kabliais ir skląsčiu. Tame

figų šiltnamyje dvi krosnys, abi suardytos, langai keturi,

medžio rėmuose, iš kurių du su smulkiu stiklu, be penkių

stikliukų, o du be stiklo, tik patys rėmai. Iš figų šiltnamio

durys į ispektus. Kafenhauzas kažkada gontais dengtas, da-

bar gontai supuvę, reikia naujos dangos.

[...]

MŪRINIO BR AVORO APR AŠYMAS

Bravoras be jokios įrangos, mūrinis, čerpėm dengtas, be

267

durų, langų, grindų, lubų, kaminų, žodžiu, negyvenamas ir

nebaigtas.

VALSTYBINIŲ MŪRINIŲ NAMELIŲ, STOVINČIŲ

ANT ARTILERIJOS ŽEMĖS AR SKLYPO, APR AŠYMAS

du mūrinukai vienas greta kito, rusų kariuomenės visiškai

išplėšti, be durų, krosnių, langų, grindų, skliautų ir visokių

apkaustų.

VALSTYBINĖS SKER dYKLOS, STOVINČIOS ANT VI-

LIJOS KR ANTO, APR AŠYMAS

Pastatas su kamaraite pusiau sugriautas, durys dvejos, su

vyriais, kabliais ir kilpom, du langai su stiklu medžio rėme-

liuose, langinė viena ant medinio bėgūno, kepimo krosnis

sugriauta, lubos iš storlenčių, asla molinė. Skarda viena, du-

rys apkaltos lentelėm, su vyriais, kabliais, spyna ir raktu [...].

Skerdykla be lubų, grindys iš tašų, aštuoni geri latakai.

PLYTINĖS APR AŠYMAS

Plytinės namas be stogo, be durų, langų ir grindų, visiškai

rusų kariuomenės išplėštas. Pašiūrė ir plytų degimo krosnis

sena, rusų kariuomenės sugriauta, nieko neverta.

ŽVĖRYNO, TVENKINIŲ,

TVARTELIO IR GIRIOS APR AŠYMAS

Žvėrynas be jokio aptvaro, šalia jo yra du tvenkiniai, vienas

su apirusiu, apgriuvusiu sutvirtinimu, kitas jau visiškai už-

dum blijęs, jį reikia valyti. Prie mūro (tvoros) medinis tvartelis

arkliams, senas, skiedromis dengtas, su vienvėrėmis durimis,

iš rūmų kiemo pusės su kilpomis ir skląsčiu. Prie to žvėryno

prasideda rūmams priklausanti giria, didžioji jos dalis rusų

kariuomenės iškirsta, nusiaubta, anglims sudeginta. Girioje

tos kariuomenės įrengtos anglies degimo krosnys.

PASTABOS ANTAKALNIO AdMINISTR ATORIUI

PONUI PIENKNOLANSKIUI

Kadangi iždas paskyrė ir duoda atlyginimą girininkui, todėl

jis yra įpareigotas kuo skubiau ir kuo stropiau prižiūrėti rū-

mams priklausantį mišką ir žvėryną, kad nebūtų niokojama

statybinė mediena, nekertami medžiai ir neišvežami į šoną,

o rūmų šildymui leidžiama naudoti tik išvartas arba sausus

kelmus. Statybinės medienos jokiam tikslui negalima kirsti

prieš tai nepranešus apie poreikį Aukščiausiajai Vyresnybei,

kuri, proporcingai poreikiui, praneš ir paskirs.

Jokio naujo pastato ponas administratorius savo nuo-

žiūra negali pradėti ir neturi statyti, negavęs tam raštiško

Aukščiausiosios Vyresnybės potvarkio, tačiau yra įpareigo-

tas numatęs iždui naudingą reikalą, parengti Aukščiausiajai

Vyresnybei projektą ir raštu kreiptis pavedimo.

Sodininkas ir du mišką prižiūrintys apmokami samdiniai

turi kuo labiau dirbti, kad pagerintų rūmų sodo padėtį, kad

su laiku taptų padoriu, nugremžtu, iššluotu, nukirptomis gy-

vatvorėmis. Ponas administratorius turi kuo labiau stengtis,

kad rūmų sode užveistų vaismedžių, įvairių gėlių ir itališkų

augalų, kad su laiku sodas atneštų iždui kokią nors naudą.

Kadangi rūmų stogas yra senas, čerpės ir gontai nuo jo

krenta, langai taip pat, tiek dėl senumo, tiek rusų kariuo-

menės buvo apgadinti, ponas administratorius, siekdamas,

kad iždas neturėtų didelių nuostolių, kad dėl lietaus ar

sniego vandens varvėjimas toliau negadintų tapybos, gip-

so lipdinių ir visų puošmenų, uždengs naują stogą pagal

Aukščiausiosios Vyresnybės potvarkius, kai kur pagamins

naujus langus, kai kur juos suremontuos, o kai kur lieps

lentomis užkalti.

Statydamiesi ant valstybinės žemės piliečiai turi statyti

namus pagal liniją ir apsodinti medžiais, ponas administra-

torius tai turės stebėti ir apie tai perspėti.

[...]

Antakalnio jurisdikos ir rūmų inventorius 1795 metų

rugsėjo 1 d., pono Stanislovo Radzivonovskio, buvusio lius-

tracijoje, pažodžiui kaip ir šis sudarytą ir to paties pono

Stanislovo Radzivonovskio pasirašytą į savo rankas Anta-

kalnyje paėmiau ir to įrodymui inventorių pasirašau –

1795 m. rugsėjo 1 d., Antakalnyje

Juozapas Pienknolanckis,

Antakalnio Administratorius

268

OBR AcHUNEK JMĘ PANA AdAMOWIcZA GUBER NA-

TOR A ANTOKOLSKIEGO Z WSZELKIcH dOcHOdOW

Y ROZcHOdOW PIENIĘZNYcH cZASU LUSTR AcYI

PR ZEZ JMĘ PANA R AdZIWONOWSKIEGO Od dNIA

18 APRYLA 1793 dO 1 7BR A 1795 ROKU

(VUB RS, f . 4, A–1326, l . 1–5)

[...]

Mur około dziedziniec Pałacowy y Ogrod otaczaiący,

znaczney Mieyscoma reparacyi, a nadewszystko z dachów-

ki pokrycia potrzebuie –

Z Bram obu od XX Kanonikow y Trynitarzow Pokrycie

dachówkowe, Tynk od Gzymsow, y Postumenta no których

Osoby Kamienne poformowane poruynowały się, znaczney

Reparacyi potrzebuią, podobnież w Nich y Wrota poruyno-

wały się –

dach na Kaffenhauzu y pomieszkaniu Ogrodniczym

niegdyś Gątami kryty Stary zruynowany koniecznie Nowe-

go Pokrycia potrzebuie –

Kamieniczek dwie na Gruncie Artylericznym stoiące, że

przez Woysko Rossyiskie doszczętu zruynowane, Nowych

Piecow, drzwiow, Okien, Podłogi, Stolowania y wszelkiego

okucia potrzebuią, niemniey dachówki dla poprawienia y

zreperowania

dachow, które podobnie zruynowane zastały, Oraz ce-

gły na zasklepienie Sklepow bo y te są porazbijane –

do Sadzawki pod Zwierzyńcem będącay cembrowania

Nowego potrzeba

Sadzawka druga za Pałacem niegdyś będąca że iest Mu-

łem zapełzła Szlamowania Nowego potrzebuie –

dom Strycharski, Szopy, cegielnianą y dachowkową,

oraz Piec cegielniany że doszczętu przez Woysko Rossyiskie

poruynowane, chcąc utrzymywać dla nieodbyley y koniecz-

ney potrzeby tą Fabrykę trzeba dom Strycharski, Szopę na

dachowkę y cegłę oraz Pieca Nowe pobudować –

Pieca po Pokojach Pałacowych że są przez Woysko Ros-

syiskie czasu Konsystencyi Zimowey porozpalane przesta-

wenia y Futrowania potrzebuią –

Browar Murowany a dotąd nieukonczony że żadnego

Pożytku dla Skarbu nieprzynosi, chociażby powtórny Skar-

bowi przyniosł Expens, ieśli zdawałoby się Naywyższey

Zwierzchnosci, takowy Mur Browarny złamać y Przenieść

na Plac pusty przy Ulicy Trynapolney będący, na wymuro-

wanie Austeryi porządney z przecinkiem w tyle ktorey Au-

steryi pobudować Sień czyli Stodołę drewnianę w Słupach

Murowanych, taby pewny y niemaly Zysk Skarbowy przy-

niosłaby, ile przy Ulicy Publiczney, Ogrodu Szpacierowego,

y w Bliskosci chwaly Bożey cudowney będąca –

Jeżeliby potrzeba wymagała Browaru na Antokolu, nay-

zrzęczniey będzie wybudować nad brzegiem Wilij na miey-

scu teraznieyszey Szlachtarni, bo mieysce dość dogodne

Okazuie się, a Szlachtarnią Skarbową albo niżey ku Wilij

możno przenieść bo iuż y Stara, albo na drugim Placu Skar-

bowym gdzie Leyby Irszowicza Pogorzelca zabudowany

Browar, zabudować –

dwa Place Artylerichne pod samym Murem Ogrodo-

wym będące, ieden na ktorym dwie Kamieniczki zabudo-

wane, drugi przez Mankowskiego używany, iesliby zdawało

się Naywyższey Zwierzchnosci uczynić z Aktorem Artyle-

ricznym Zamianę, lub prawem nabycia, byłoby dobrze, bo

możno było dogodnieyszą Wybudować Austeryą zająwszy

część Placu przez Markowskiego używanego –

[...]

Stanislaw Radziwonowski Będący na Lustracyi Jozef

Pięknołącki Administrator Antokolski

VERTIMAS

APSKAIČIAVIMAS VISŲ ANTAK ALNIO GUBER NA-

TORIAUS PONO AdOMAVIČIAUS PINIGINIŲ PAJA-

MŲ IR IŠLAIdŲ, SUdARYTAS PONO R AdZIVONOVS-

KIO, PATIKRINIMO METU, NUO 1793 M. BALANdŽIO

18 d. IKI 1795 M. RUGSĖJO 1 d.

[...]

1795 m. rugsėjo 8 d. Antakalnio rūmų ir jurisdikos patikrini-

mo metu remontui ir pataisymui pasirodė būtinai reikalinga:

[...]

Tvoroms, juosiančioms rūmų kiemą ir sodą, daugelyje

vietų reikia remonto, visų pirma – dangos iš čerpių.

Abiejų vartų, iš kunigų kanauninkų ir trinitorių [pusės],

čerpių danga, tinkas nuo karnizų ir postamentai, ant kurių

269

pastatytos akmeninės statulos, apgriuvę, reikia nemažo re-

monto, panašiai ir jų varčios apirusios.

Kavinės ir daržininko namo stogai, kažkada gontais

dengti, seni, apirę, [jiems] būtinai reikia naujos dangos.

Mūrinukai, stovintys ant artilerijos teritorijos, rusų ka-

riuomenės visiškai sugriauti, naujų krosnių, langų, durų,

grindų, perdangų ir visokių apkaustų reikalingi. Stogams,

kurie panašiai sugriauti buvo, nemažiau čerpių jų taisymui

ir tvarkymui reikia, taip pat plytų rūsių skliautų mūrijimui,

nes ir šie taip pat sudaužyti.

Tvenkiniui, esančiam šalia žvėryno, reikia naujų sutvir-

tinimų.

Kitą tvenkinį, už rūmų kažkada buvusį, dumblu užslin-

kusį, reikia iš naujo išvalyti.

Plytininkų namas, plytų ir čerpių pašiūrės, taip pat ply-

tinės krosnis, rusų visiškai sugriauti, tad esant neatidėlioti-

nam ir neišvengiamam poreikiui išlaikytų tą gamybą, reikia

pastatyti naują plytininkų namą, pašiūrę čerpėms ir plytoms

bei naujas krosnis.

Krosnys kambariuose rusų kariuomenei apsistojus rū-

muose žiemos metu perkaitintos, jas reikia naujai perstatyti

ir apdailinti.

Mūrinis bravoras iki šiol neužbaigtas, jokios naudos iž-

dui neduoda, tad, nors tai pareikalautų dvigubų išlaidų, jei-

gu Aukščiausioji Vyresnybė teiktųsi šį bravoro mūrą išardyti

ir perkelti į tuščią plotą esantį prie Trinapolio gatvės, kad

būtų išmūryta padori austerija su pertvara, tos austerijos už-

nugaryje įrengti priemenę, t. y. medinį klojimą su mūriniais

stulpais, tai ji tikrą ir nemažą pelną iždui atneštų, kadangi

stovėtų prie viešos gatvės, pasivaikščiojimų parko ir arti Ste-

buklingos dievo Šlovės [turima omenyje stebuklinga Jėzaus

skulptūra trinitorių bažnyčioje – vertėjų pastaba].

Jei būtinai reikėtų bravoro Antakalnyje, patogiausia

būtų jį pastatyti ant Vilijos kranto, dabartinės skerdyklos

vietoje, nes vieta gana tinkama pasirodo besanti, o valsty-

binę skerdyklą arba žemiau prie upės galima perkelti, nes

ji jau ir sena, arba pastatyti kitame valstybiniame plote, kur

stovi padegėlio Leibos Iršovičiaus bravoras.

du artilerijos plotai, esantys prie pat parko sienos, vie-

nas, ant kurio du mūrinukai pastatyti, kitas Tarkovskio

naudojamas, jeigu Aukščiausiajai Vyresnybei pasisektų juos

gauti pasikeitus su artilerijos nuomininku ar įsigijimo teise,

būtų gerai, nes užėmus dalį dabar Markovskio naudojamo

ploto, galima būtų pastatyti patogesnę austeriją.

[...]

Stanislovas Radzivanovskis, dalyvaujantis patikrinime,

Juozapas Pienknolanskis, Antakalnio Administratorius

I N W EN TA R Z PA Ł AcU A N TOKOL SK IEG O W dO-

BRAcH dZIEdZIcZNYcH JW JMc PANA PÓSŁOWS-

KIEGO KONSILIARZA STANU Y MARSZAŁKA PTTU

SŁONIMSKIEGO, KAWALERA ORdERU STTEY ANNY –

MIASTA GUBERN[SKIEGO] WILNA NA PR ZEdMIES-

cIU W ANTOKOLU R. 1808 McA JULIJ – dNIA – SPOR-

ZądZONY

(LVIA, f. 938, ap. 2 , b. 39, l . 559–563v)

OPISANIE K AFENHAUZU

K AFENHAUZ Idąc od X.X. Trynitarzow Wschody z Pa-

ręczami drzwi poiedyncze Futrowane na Zawiasach po-

dłużnych z Wnętrznym Zamkiem y Kruczkiem Wewn1trz

Podłoga y Stolowanie z Tarcic Okna 2. po 4 Kwatery napuł

Otwierającesię w Każdey Kwaterye po 6 Szyb cwiartko-

wych z Białego Szkła dolne Kwatery na Zawiasach Esso-

wych Gurne Zabite na Głucho Piec z Zielonych Kaflow Pasy

Białe po Lewey Stronie

STANcYA drzwi na Zawiasach Essowych z Klamką y pro-

bojami do Zamykania Wiszącym Zamkiem Podłoga y Sto-

lowanie z Tarcic Piec z Zielonych Kaflow Kominek Szafiasty

Okno 1. z drobnych Szybek z Kratą Żelazną od Podworza

daley Idąc w Lewą Stronę – drzwi na Zawiasach Podłuż-

nych z Klamką y Probojami y Kruczkiem Wewnątrz do Za-

mykania. daley Idąc Prostą

SIEŃ Podłoga z cegły Stolowanie z Tarcic Wyiscie do Ogro-

du bez drzwi. daley prostą Idąc

STANcYA drzwi Gładkie na Zawiasach Essowych z Klam-

ką y Wewnątrz Zasuwką Podłoga z cegły Okna 2. napuł

Otwierzaiącesię 4 Kwatery z drobnego Szkła w drzewo

Osadzone Stolowanie z Tarcic Piec Kaflowy od dołu 2. Rzę-

dy Białych Kafli z Pasami Białemi w Gurze 2. Rzędy Zielo-

270

nych Kafli Kominek Szafiasty... – Wyszedłszy w Ogrod

SK LEP. drzwi Proste na Zawiasach Podłużnych z Klamką

y Probojami do Zamykania Wiszącym Zamkiem. Weyscie

po Trepach do Sklepu. Przy tym Sklepie w dole Lodownia

popsuta Sciany drewniane potrzebuiące Reparacyi po pra-

wey Stronie Sklep bez drzwi z Sklepieniem, a przed Skle-

pem Mieszkanie bez Stolowania y dachu od Ogrodu Sciany

drewniane z 4 Oknami

OPISANIE BROWARU

BROWAR. Murowany Idąc od XX Trynitarzow. Weyscie

drzwi podwoyne na Zawiasach Podłużnych z Klamką y

Probojami do Zamykania Wiszącym Zamkiem Sien bez Po-

dłogi Stolowanie z Tarcic. Idąc w Lewą Stronę –

STANcYA. drzwi poiedyncze na Zawiasach Podłużnych z

2ma Klamkami Podłoga z cegły Stolowanie z Tarcic Okna 2.

po 2. Kwatery w Każdey Kwaterze po 8 Szyb cwiartkowych

z Białego Szkła Okna na Kit Prostą Idąc drzwi Gładkie na

Zawiasach podłużnych z 2ma Klamkami y Kruczkiem We-

wnątrz do Zamykania.

BROWAR piwny niegdys były Izba duża bez Stolowania

podłoga z cegły rowno z Kilsztochem y Sternami a pod

Kilsztochem Podłoga z Tarcic drzwi Wielkie podwoyne na

Zawiasach Podłużnych Futrowane, z drągiem poprzecznym

do Zamykania Okien 7 po 2. Kwatery w Każdey po 8 Szyb

cwiartkowych Osadzone na Kit z Białego Szkła Idąc w Pra-

wą dla Wyiscia za Browar drzwi podwoyne na Zawiasach

podłużnych z Klamką y poprzecznym drągiem do Zamyka-

nia daley Idąc Prostą drzwi Gładkie z Klamką

SUSZNIA duża z 3ma puł Okienkami w Kwaterze po 4

Szyby cwiartkowych Osadzonych na Kit z Białego Szkła

Podłoga z cegły Stolowanie z Tarcic Suszni Wychodząc

drzwi Gładkie na Zawiasach Podłużnych z 2ma Klamkami

y Kruczkiem do Zamykania Wewnątrz Idąc w Prawą Stronę

z Teyże Suszni drzwi na Zawiasach podłużnych z Klamką

do Zamykania Wyiscie do Sieni. daley prostą

ROZSZcZAR NIA duża Podłoga z cegły Stolowanie z Tar-

cic Okienkow 11. w Kwaterze po 4 Szyby cwiartkowych z

Białego Szkła w Każdym Oknie po 8 Szyb Osadzonych na Kit

po Strzodku Roaszczarni 8 Murowanych Słupow podparte

Stolowanie, y we Strzodku teyże Rozszczarni Wschody o 17

Trepach z dwuma Paręczami dla Weyscia na Stolowanie.

drzwi w Stolowaniu podwoyne na Zawiasach podłużnych

do Góry otwieraiącesię z Klamką. Na tym stolowanie 4 Za-

sieki do Sypania Zboża. Na przeciw 3ciego Zasieka w Stro-

nie od Lasu pod dachem Winda z Kolowrotem do Wcią-

gania na Górę Zboża. daley Prostą Idąc nad Stolowaniem

nad Susznią pod Luftem Sklad duży przedzielony murem

Roboty Pruskiey. Powrociwszy do Piwnego Browaru Wey-

scie do Sklepu drzwi pojedyncze na Zawiasach Podłużnych

[z Klamką y 1 Okienkiem y Żelazną Kratą]

dALSZE OPISANIE PIWNEGO BROWARU

z Klamką z 1 Okienkiem z Kratą Żelazną drzwi Gładkie na

Zawiasach Podłużnych z Klamką daley prostą Idąc Sionki y

Schody do Szyi przymurowaney dla Wyiscia y Wynoszenia

Beczek. Za Sionkami prostą Idąc 2. Sklepy bez drzwiow z

Okienkami z Kratami Żelaznemi.Powrociwszy do Sionek

pomiędzy Sklepow wychodząc do Szyi drzwi na Zawiasach

Pojedyncze na Zawiasach Podłużnych. U Samey Szyi wy-

chodząc na Podworze w Stronie od Koscioła XX Trynita-

rzow drzwi pojedyncze na Zawiasach Podłużnych z Klamką

wewnątrz do Zamykania. Powtornie wyszedłszy do Sieni po

Prawey Stronie drzwi Pojedyncze na Zawiasach Podłużn.

STANcYA Podłoga z cegły Stolowanie z Tarcic Piec Z

rożnych Kolorowych Kaflow z rożnemi Herbami Kominek

Szafiasty Okien 2 po 2. Kwatery w Każdey po 8 Szyb cwiart-

kowych Osadzonych na Kitt Z Białego Szkła

OPISANIE GOR ZAŁcZANEGO BROWARU

Idąc od Koscioła XX Trynitarzow na dziedziniec do Pałacu –

BROWAR murowany, drzwi do Sieni, Prostey Roboty w

Prawą Stronę Idąc drzwi Gładkie na Zawiasach Podłużnych

z Klamką Podłoga z cegły Stolowanie z Tarcic Okno Jed-

ne Z drobnych Szyb w drzewo Osadzone Piec Piekarniana

y druga Piec z Zielonych Kaflow, po Lewej Stronie Sieni.

druga Sien duża y w tey 3. Horna Murowane z cegły y Ko-

min taż Samo na przeciw dużey Sieni Browaru drzwi duże

Pojedyncze Futrowane cwiekami Przejęte na Zawiasach

Podłużnych z Zasuwką wewnątz do Zamykania

271

OPISANIE MŁY NU

Młyn Murowany. Idąc od Browaru drzwi Podwoyne Wiel-

kie Futrowane na Zawiasach Podłużnych z Klamką y Kru-

kiem z poprzecznym drągiem do Zamykania te drzwi na-

przeciw deptakowego Koła. drugie drzwi w Koncu Młynu

Wielkie Futrowane na Zawiasach Podłużnych z Zamkiem

Wnętrznym y Kluczem z Krukiem wewnątrz y poprzecz-

nym drągiem, w Scianach Muru 2. Małe Okienka z Kratami

Żelaznemi w Każdym Okienku po 14 Szybek. Przy drzwiach

Młynowych 1 Okienko z 12 Szybek w Scianie Muru z dru-

giey Strony od Browaru 1 Okienko Także z 12 Szybek puł

cwiartkowych z Białego Szkła.

OPISANIE INSPEKTU

Jeden Inspekt duży długi w Ogrodzie blisko Kafenauzu

pod Kwaterami Szklannemi z drobnego Szkła w drzewo

Osadzone. Okien... 16.

NAcZY NIA OGROdNIcZE

Konewek Blaszanych do Używania Jedna Zdatna a druga

potrzebująca reparacyi Ett 2; Rydlowka Jedna Nro 1; Graca

Jedna Nro 1; Socha Jedna Nro 1; Brona Jedna Nro 1

Takowy Inwentarz w powyżey wyrażoney dacie wier-

nie Sporządzony Własną podpisuję Ręką Jan Lipski Assesor

Sądu Ziem[skiego] Niż[niego] P[owiat]u Wiłkomirsgo

[...]

Takowy Inwentarz na Rzecz Skarbu Jego Imper. Mośći

podpisuję –

Wojciech Pusłowski [Marszalek]

VERTIMAS

INVENTORIUS ANTAK ALNIO RŪMŲ VILNIUJE, JO

MALONYBĖS PONO PUSLOVSKIO, VALSTYBĖS PATA-

R ĖJO IR SLONIMO PAVIETO MARŠALKOS, ŠV. ONOS

OR dINO K AVALIERIAUS, VALdOSE, GUBER NIJOS

VILNIAUS MIESTO ANTAK ALNIO PRIEMIESTYJE,

SUdARYTAS 1808 m. LIEPOS mėn. .. . dIENą

K AVINĖS APR AŠYMAS

K AVINĖ. Einant nuo kun. Trinitorių [pusės] laiptai su turė k-

lais, durys vienvėrės, apkaltos lentelėmis, ant pailgų vyrių, su

vidine spyna ir kabliuku iš vidaus; grindys ir perdengimas

mediniai; langai du, kiekviename po keturias dvivėres dalis,

kiekvienoje dalyje po šešis kvadratinius balto stiklo lakštus,

apatinės dalys ant lenktų vyrių, viršutinės aklinai užkaltos;

krosnis žalių koklių, su baltomis juostomis. Kairėje pusėje

PATALPA. durys ant lenktų vyrių, su rankena ir klenge

užrakinimui kabančia spyna; grindys ir perdengimas me-

diniai; krosnis žalių koklių; židinys stačiakampis; langas

iš kiemo pusės vienas, iš smulkių stiklų, su geležinėmis

grotomis; toliau einant į kairę – durys ant pailgų vyrių, su

rankena ir klenge, su kabliuku uždarymui iš vidaus. Toliau

einant tiesiai

PR IEMENĖ. Grindys iš plytų, perdengimas medinis, išėji-

mas į sodą be durų. Toliau einant tiesiai

PATALPA. durys lygios, ant lenktų vyrių, su rankena ir

skląsčiu iš vidaus; grindys iš plytų; krosnis koklinė, su balto-

mis juostomis, nuo apačios dvi eilės baltų koklių, viršuje –

dvi eilės žalių koklių; židinys stačiakampis. Išėjus į sodą

RŪSYS. durys paprastos, ant pailgų vyrių, su rankena ir

klenge užrakinimui kabančia spyna. Įėjimas į rūsį laiptais.

Prie to rūsio, apačioje, yra sugadinta ledainė, medines sie-

nas reikia taisyti; dešinėje pusėje skliautuotas rūsys be durų,

o prieš rūsį būstas be perdengimo ir stogo, nuo sodo pusės

medinės sienos su 4 langais

BR AVORO APR AŠYMAS

BR AVOR AS mūrinis, einant nuo kun. Trinitorių įėjimo

durys dvivėrės, ant pailgų vyrių, su rankena ir klengėmis

užrakinimui pakabinama spyna; prieangis be grindų, per-

dengimas medinis. Einant į kairę

PATALPA. durys vienvėrės ant pailgų vyrių su dviem ran-

kenomis; grindys iš plytų, perdengimas medinis; du langai

iš dviejų dalių, kiekvienoje dalyje po aštuonis lakštus balto

ketvirtinio stiklo, langai [sutvirtinti] glaistu, tiesiai einant

lygios durys ant pailgų vyrių, su dviem rankenomis ir ka-

bliuku užsidaryti iš vidaus.

ALAUS BR AVOR AS kažkada buvo didelė patalpa be lubų,

grindys iš plytų [...], didelės dvivėrės durys ant pailgų vyrių,

apkaltos lentelėmis, su skersiniu strypu uždarymui, septyni

langai iš dviejų dalių, kiekvienoje dalyje po aštuonis lakštus

272

balto ketvirtinio stiklo, sutvirtinto glaistu. Einant į dešinę

išėjimui už bravoro dvivėrės durys ant pailgų vyrių, su ran-

kena ir skersiniu strypu, toliau einant tiesiai – lygios durys

su rankena.

dŽIOV YK LA didelė, su trimis puslangiais, sudarytais iš ke-

turių balto stiklo ketvirtinių lakštų, sutvirtintų glaistu; grin-

dys iš plytų, lubos lentinės; išeinant durys lygios ant pailgų

vyrių, su dviem rankenomis ir kabliuku užsidaryti iš vidaus;

einant į dešinę iš šios džiovyklos – durys ant pailgų vyrių, su

rankena, išėjimas į prieangį. Toliau tiesiai

dIdELĖ PATALPA [?], grindys iš plytų, lubos lentinės,

11 langelių, kiekvienoje dalyje po keturis ketvirtinius balto

sti klo lakštus (kiekviename lange po 8 lakštus), patalpos vi-

duryje – aštuoni mūriniai stulpai, laikantys lubas, centre –

17 pakopų laiptai su dvejais turėklais užlipimui į palėpę. du-

rys į palėpę dvivėrės, ant pailgų vyrių, su rankena, atsidaro

į viršų. Palėpėje keturi aruodai supilti javams. Prieš trečią

aruodą, miško pusėje, po stogu keltuvas su ratu grūdams į

palėpę kelti. Toliau tiesiai einant palėpėje virš džiovyklos po

dūmtraukiu didelis sandėlys, perskirtas prūsišku mūru. Grį-

žus į alaus bravorą – durys į rūsį vienvėrės, ant pailgų vyrių,

su rankena ir su vienu langeliu su geležinėm grotom.

TOLESNIS ALAUS BR AVORO APR AŠYMAS. durys

lygios ant pailgų vyrių, su rankena; toliau einant tiesiai –

priemenė ir laiptai į primūrytą siaurą koridorių išėjimui ir

statinių išnešimui. Iš priemenės einant tiesiai – du rūsiai be

durų, jų langeliai su geležinėmis grotomis. Grįžus į prie-

menę, tarp rūsių einant į siaurą koridorių, durys vienvėrės,

ant pailgų vyrių. Prie pat koridoriaus, išeinant į kiemą, toje

pusėje, kur Trinitorių bažnyčia, vienvėrės durys ant pailgų

vyrių su rankena iš vidaus. dar kartą išėjus į priemenę, de-

šinėje pusėje – vienvėrės durys ant pailgų vyrių.

K A MBARYS. Grindys iš plytų, lubos lentinės; krosnis iš

įvairių spalvotų koklių su įvairiais herbais, stačiakampis ži-

dinys, du langai iš dviejų dalių, kiekvienoje dalyje po aštuo-

nis ketvirtinius balto stiklo lakštus, sutvirtintus glaistu.

dEGTINĖS BR AVORO APR AŠYMAS. Einant nuo Trini-

torių bažnyčios į rūmų kiemą –

BR AVOR AS MŪR INIS, durys į priemenę paprastos, ei-

nant į dešinę – lygios durys ant pailgų vyrių, su rankena;

grindys iš plytų, lubos iš lentų, vienas langas iš smulkių

stikliukų mediniuose rėmeliuose; kepimo krosnis iš žalių

koklių; į kairę nuo priemenės – kita didelė priemenė, joje

trys mūrinės viryklės ir kaminas; taip pat kitoje didžiosios

bravoro priemenės pusėje didelės vienvėrės durys, apkaltos

lentelėmis ir vinimis, ant pailgų vyrių, su sklende iš vidaus.

MALŪ NO APR AŠYMAS

MALŪ NAS MŪR INIS. Einant nuo bravoro – didelės, dvi-

vėrės, lentelėmis apkaltos durys ant pailgų vyrių, su ranke-

na ir kabliuku, ir su skersiniu strypu uždarymui; tos durys

[yra] priešais malūno ratą. Kitos durys malūno gale didelės,

apkaltos lentelėmis, ant pailgų vyrių, su vidine spyna, raktu,

kabliuku ir skersiniu strypu; mūro sienose du maži langeliai

su geležinėmis grotomis, sudaryti iš keturiolikos stiklelių.

Prie malūno durų vienas langelis iš dvylikos stikliukų mūro

sienoje, kitoje pusėje, nuo bravoro, vienas langelis taip pat iš

dvylikos balto stiklo pusiau ketvirtinių stikliukų.

INSPEKTO APR AŠYMAS

Vienas inspektas didelis, ilgas, darže prie kavinės, po gero

stiklo lakštais mediniuose rėmuose, langų šešiolika.

dAR ŽININKO R EIK MEN YS

Skardinių bidonų du, vienas naudotinas, kitą reikia taisyti; kas-

tuvas vienas; kauptukas vienas; žagrė viena; akėčios vienerios.

Tokį inventorių aukščiau nurodytą dieną tiksliai sudary-

tą savo ranka pasirašau – Jonas Lipskis, Ukmergės pavieto

Žemės teismo asesorius [...]

Tokį inventorių Jo didenybės Imperatoriaus iždui pa-

sirašau –

Vaitiekus Puslovskis [Maršalka]

273

ОПИСЬ

А НТОКОЛЬСКОМ У ЗД А НИЮ С Ъ ПРИН А Д ЛЕ Ж А-

ЩИМИ КЪ ОНОМУ СЛУЖБА МИ И К АЗЕННЫМИ

СТРОЕНIЯМИ ПОСТУПИВШИМИ ПО РАСПОРЯ-

Ж ЕНIЮ ВВИШНЯГО НАЧА ЛЬСТВА ВЪ КОММИСИ-

РIАТСКОЕ ВЪДОМСТВО ПОД ПОМЪЩЕНIЕ ВИ-

ЛЕНСК АГО ВОЕННАГО ГОСПИТА ЛЯ

СОСТАВЛЕНА АПРЪЛЯ 2О ДНЯ 1829 ГОДА

(LVIA, f. 937, ap. 1, b. 1003, l . 16–34)

[l. 16] Со вьъзда изъ Города первые Каменные Ворота

съ деревянною решоткою, Совсъхъ Сторонъ Ощика-

турены, въверху оныхь видъ Овальной, на которомъ

изображенъ Гербъ, щекатурка и Карнизъ вокругъ ис-

порчены, на 6ти Железныхъ Крюкахъ, безъ дверей при

оныхъ Жестянный Зелъно крашенный Фонаръ о 4хъ

Стеклахъ изъ коихъ одно треснувши, Съ вътрилою

Светельникомъ привитый железомъ.

1Е ОТДЪЛЕНIЕ

[.. .]

[l. 23v–34] Видъ цълаго Строенiя со всъхъ сторонъ

ощекатуренъ которая въ некоторыхъ мъстахъ осыпа-

ласъ, карнизы онаго вокругъ обломалисъ, а преиму-

щественно отъ фронта вовсъ испорчены угрожаетъ

опасностiю. Вокругъ целаго сего Строенiя каменной

заборъ прикритый въ части черепицею въ некоторыхъ

мъстахъ разбиты, съ правой стороны малънкiе двъри

кирпичомъ заложены, за оными склъпикъ для вре-

мяннаго держанiя умершихъ, изъ деревянныхъ досокъ

двери простые одинаковые съ клямкою на завъсахъ,

потолокъ деревянной, полъ кирпичной, форточокъ съ

ръшетками 3. изъ коихъ 1. треснувши; въ ономъ дере-

вянные нары и скамейка.

Вторые такиiежъ ворота на столькоже крюкахъ, въ

верху оныхъ изображенъ Гербъ, щекатурка въокругъ

испорчена, такiйже какъ и на первыхъ воротахъ фо-

наръ. Возлъ сихъ воротъ каменная пекарня. Двери въ

оную двойные филинговые со внутреннимъ замкомъ,

ключомъ, двумя ручками, на завъсахъ, окошекъ двой-

ныхъ 2. съ наружи и съ внутра о 6ти бълыхъ боль-

шихъ стеклахъ, каждое съ 3. задвижками 5. крючками

и завъсами, 4 форточки съ зацепями покрашенные

бълою масляною краскою, подъ которыми вънизу до-

ска, аглицкiй большой очагъ съ внутри и съ наружи

изъ бълыхъ израсцовъ а съ верху изъ железной бля-

хи, чрезъ въсъ очагъ здъланъ каптуръ съ котораго 4.

железные большiе проведены трубы чрезъ потолокъ

для выхода пары, въ оной 6. железныхъ двойныхъ

дверцовъ, кажлое съ 4мя желтой мъди ручками на 2.

завъсахъ. Шкафъ одинъ, въ ономъ двойные филинго-

вые двери на блейтрамахъ съ внутреннимъ замкомъ,

ключомъ, 2. ручками, на 4. завъсахъ, въ оной 2. полки

покрашенные бълою масляною краскою, потолокъ изъ

досокъ такъже бълою масляною краскою покрашенъ,

въ ономъ жестянные душники 2., полъ покрашенъ жел-

тою масляною краскою. Съ правой стороны пъкарня,

въ оной двъри двойные филинговые съ внутреннимъ

замкомъ, ключомъ, 2. ручками, на завъсахъ, съ 2. за-

движками, двъ печи съ 2мя дверцами и двое вюшекъ,

окошки двойныя съ наружи и съ внутри 1. о 6. боль-

шихъ стеклахъ, изъ коихъ 1. треснувши, 2. форточки на

завъсахъ съ 6ю крючками, 4. задвижками, 2. зацепка-

ми, потолокъ деревянной, полъ кирпичной, въ тойже

пекарни съ лъвой стороны идя въ сени двери одинако-

вые филинговые съ клямкою на пружинъ и 2. ручками

на железныхъ завъсахъ, 1. маленкое длинное окошко о

2. стеклахъ, потолокъ деревянной, въ сейже пекарни

2. каменные ощекатуренные трубы вывъдънные надъ

крышу труба прикрита листовымъ железомъ на желез-

ныхъ прутахъ, крыша покрыта черепицею цела.

Входя въ пъкарню съ лъвой стороны въ каменной

стънъ для воды проведенная труба съ краномъ желтой

мъди, медною трубою, въ низъ оной железная решетка

подъ которою подземельныя рыны. Съ правой сторо-

ны на дъревянномъ столбъ съ маленкою зелено покра-

шенною крышею завъшенъ колоколъ.

Идя изъ пъкарни въ конецъ забора перегородка

изъ досокъ, въ коихъ деревянные простые Двойные

ворота на 3. крюкахъ, въ попъречъ доски съ клямкою

вовсъ вътхiе.

274

Возлъ тогожъ баня входя въ оную крыльцо на де-

ревянныхъ ступняхъ, надъ ономъ 4. столба, надъ кото-

рыми прибиты доски, въ крыльце – двойные двери съ

внутреннимъ замкомъ испорченнымъ, въ върху коихъ

окошко о 3хъ стеклахъ, изъ коихъ 2. треснувши, изъ

сеней въ правую сторону 3. комнатки, 3. простыхъ две-

рей съ клямками, на завъсахъ, въ сихъ же комнатахъ

окошокъ 4. во всъхъ 15тъ стеколъ, изъ коихъ 4. трес-

нувши, съ 3мя задвижками, и 2. зацепками, потолокъ

деревянной, очакъ на 2. котла 1. при ономъ помпа съ

желъзнымъ прутомъ исправная, съ лъвой стороны двъ

бани, пъчъ 1. съ 3. дверцами, изъ коихъ 2. испорчены и

2. со вюшками, при оныхъ железные рамы и листъ же-

стянной, полковъ деревянныхъ 4. окошокъ 3. о 6и сте-

клахъ, изъ коихъ 5. треснувши, 1. скамейка, потолокъ

во всъхъ деревянной, стены гнилые, чердокъ цълый,

крыша покрыта черепицею, въ части испорчена, подъ

которою выведена труба ощекатуренная.

2Е ОТДЪЛЕНIЕ

Видъ онаго съ наружи четвероугольной съ концовъ

строенiя возвышенный квадратные два етажа изъ

фронта, крильцо овальное каменное о 5. ступняхъ оби-

тое досками, укрепленные желъзомъ большiе двери

двойные филинговые безъ замка съ клямкою и руч-

кою на 6. завъсахъ съ 3мя задвижками, изъ коихъ 1ю

длинная, въ върху оныхъ прибитъ железный крючокъ,

надъ оными окошко о 6ти стеклахъ целыхъ, войдя въ

сени съ лъвой стороны двое филинговыхъ двойныхъ

дверей, каждые со внутренними замками, ручками,

ключами, на железныхъ завъсахъ, съ двумя задвиж-

ками, бълою маслянною краскою покрашенные, войдя

вторыми дверми –

1я комната, въ оной окошко двойное съ наружи и съ

внутри 1. о 6ти целыхъ стеклахъ, въ коемъ 2. форточки

на желъзныхъ завъсахъ, каждое съ завъртками и 2. за-

цепками, съ 3. крючками, въ оной шкафъ изъ досокъ съ

внутреннимъ замкомъ, ключомъ, на завъсахъ.

2я комната, въ оной такихъже окошокъ съ таково-

южъ оковою 2., пъчъ въ объихъ комнатахъ 1. съ двумя

дверцами и столькоже вюшками, потолокъ деревянной.

Изъ сеней двойные филинговые съ наружи и съ

внутри двъри, первые съ внутреннимъ замкомъ фран-

цузкой работы на 3. завъсахъ съ 2я задвижками, двугiе

съ клямкою, ручкою, на 4. завъсахъ, изъ оныхъ –

1я комната, двери въ оной двойные филинговые, на

завъсахъ, съ клямкою и ручкою, окошекъ съ одной и

съ другой стороны 4. о 6ти стеклахъ целые, въ оныхъ

форточекъ 4. каждое окошко окованное, на завъсахъ,

съ внутри съ двумя завертками, съ наружи съ двумя

зацепками и крючками, въ оныхъ винтулаторовъ два,

при каждомъ окошкъ филтнговые доски зелено кра-

шенные на 2. крючкахъ, пъчъ простая 1. съ двумя двер-

цами и столько жестянными вюшками.

2я и 3я комнаты съ столькожъ окошками, во 2й три

стекла а въ 3й два треснувши, пъчи, двери и винтулато-

ры такiежъ какъ въ 1й комнатъ.

4я комната названная Залъ на 10ти каменныхъ

столбахъ въ оной 2. пъчи съ двумя дверцами и такимъ

числомъ вюшекъ, окошекъ съ одной и другой стороны

8. о 6ти стеклахъ изъ коихъ три треснувши, винтула-

торы 3., форточекъ 8., каждое съ токовою жъ оковою,

какъ въ первыхъ комнатахъ, потолокъ ощекатуренъ и

укрепленъ 5ти въпоперечъ балками, на ономъ потолкъ

два жестянные душника.

5я комната. Окошокъ въ оной 4. и стеколъ разбитыхъ

тоже, пъчъ, двъри, какъ сказано о первой комнатъ.

6я комната. Окошокъ въ оной столько изъ коихъ 2.

стекла разбиты, дверей, винтулатровъ, пъчь и форто-

чекъ столько сколько въ 1хъ комнатахъ, потолокъ сыръ

отъ чего и стена сырая, винтулаторъ 1.

7я комната, въ оной окошекъ 4. съ таковоюжъ око-

вою, стеклы целые, винтулаторы 2., пъчъ таковаяжъ,

дверей двое филинговые двойные, однъ въ Аптъку, съ

внутреннимъ замкомъ, ключомъ, а другие съ клямкою,

ручкою, на завъсахъ, въ припорочьной комнатъ въ

оныхъ пъчъ простая такаяжъ, 2. шкафы съ внутренни-

ми замками, ключами, на завъсахъ, на 5. полкахъ, окош-

ко 1. съ столькоже стеклами, изъ коихъ 1. треснувши,

безъ доски, двери въ нужные мъста одинаковые фи-

275

линговые съ клямкою, на завъсахъ, 2. сеней въ оныхъ

окошко овальное 1. о 12ти стеклахъ, изъ коихъ 2. трес-

нувши и двъ особенные маленкiе форточки, въ нихъ

5ть деревянныхъ ступеней, длинный коридоръ изъ

досокъ на дерквянныхъ стольбикахъ, въ ономъ форто-

чекъ 16., дверей 2. одинаковые простые съ клямками,

ручками, на завесахъ, криша въ томъ же коридоръ на

деревянныхъ кроквахъ покрытая досками, душникъ

на оной 1ой, въ конце самое нужное мъсто целое о 7ми

ступеняхъ, полъ въ коридоръ и въ сеняхъ изъ досокъ.

Выйдя изъ выше изъясненныхъ комнатъ въ пер-

выхъ сеняхъ съ левой стороны въ комнату называемую

ванными двери двойные филинговые съ внутреннимъ

замкомъ, ключомъ, 2. ручками, 2. задвижками, 1. изъ

нехъ длинная, на завъсахъ, въ которой 2. пъчи изъ бе-

лыхъ изразцовъ, одна для отапливания съ 2. дверцами

и съ такимъ числомъ вюшекъ, а въ другой въмазанъ (?)

котелъ мъдный среднiй при ономъ кранъ большой изъ

желтой мъди, отъ его рурка мъдная находящая къ дере-

вяннымъ рурамъ укрытымъ въ стънъ, въ оной двърцы

чугунные двойныя съ 2. ручками, предвижками на 4.

железныхъ завесахъ и особенно съ двумя дверцами ли-

стоваго железа, и двумя вюшками, 2. душники въ пъчи

изъ желтой мъди, съ ручками, въ оной четыре деревян-

ные ванны зелено покрашенные, въ срединъ выбиты

листовою мъдью и выбълены, окованные 3. железными

обручами при каждой по 2. желтой мъди крана, руры

оныхъ въ стънъ укрытые, все цълые, въ тойже лавокъ

кругомъ жестью обитыхъ 2. при одной часть стъны до-

сками обита, бълою маслянною краскою покрашена,

окошокъ двойныхъ съ наружи и съ внутра 2. о 6ти сте-

клахъ съ двумя задвижками, на завъсахъ, съ 4. крючка-

ми, каждое филинговыми зелено крашенными доска-

ми заложены, полъ желтою маслянною краскою покра-

шенъ, потолокъ каменной, по выходъ изъ ваннь, тутъ

же въ съняхъ двери двойные филинговые съ клямкою,

ручкою, съ двумя задвижками, на железныхъ завъсахъ,

малые сени, полъ въ оныхъ кирпичный, окошко двой-

ное 1, съ наружи о 6ти стеклахъ, изъ коихъ 2. треснув-

ши, съ 4я крючками и завърткою.

(Сиi ванны деревянныя съ оковкою принадлежатъ

комисiорату, а листовая медъ выложена и выдълана въ

1828 году городскою думою.

Лъстницы на 2й этажъ съ однымъ поворотомъ де-

ревянныя простыя съ перилами, при которыхъ желез-

ный прутъ, и подъ оными лъстницами каморка изъ

досокъ, двери въ оной простые съ клямкою, окошокъ

двойныхъ 2. о 6ти стеклахъ, изъ коихъ 3. треснувши,

въ каждой по 3. задвижки на завъсахъ, 4. крючка, по-

толокъ каменной, полъ простой изъ досокъ съ лъвой

стороны лъстницъ, окошки двойныя 1. о 6ти стеклахъ,

изъ коихъ 1. треснувши, съ 3. крючками и 3. задвижка-

ми, двъри одинаковые филинговые съ внутреннимъ

замкомъ, ключомъ, двумя ручками, на завъсахъ.

Передняя комната, въ оной окошко двойное съ нару-

жи и съ внутри 1. о 6ти стеклахъ съ 5. крючками, 1. фор-

точкою, винтулатръ 1., съ лъвой стороны залъ, въ оную

двъри двойные фтлинговые съ внутреннимъ замкомъ,

ключомъ, двумя ручками, столько задвижками, на завъ-

сахъ, въ оной окошокъ двойныхъ съ внутри и съ нару-

жи 5., каждое о 6ти стеклахъ изъ коихъ треснувши 5., съ

3мя задвижками, изъ коихъ 1. длинная съ 4. крючками,

форточки 4., при оныхъ по 2. завертки, пъчъ 1., съ двумя

дверцами и столько вюшками, потолокъ ощекатуренъ,

полъ масленною краскою въ шашки покрашенный.

Съ правой стороны двъри въ кухни одинаковые

фтлинговые съ клямкою и ручкою, на завъсахъ надъ

которыми окошко о 4хъ стеклахъ, взъ коихъ съ пра-

вой стороны одно треснувши, въ оной же кухни двери

двойные филинговые съ внутреннимъ замкомъ, 2. руч-

ками, ключомъ, на завъсахъ, двумя задвижками.

1я комната, въ оной окошко 1. о 6ти стеклахъ, изъ коихъ

1. разбито, съ 4. крючками и 1ю задвижкою, на завъсахъ.

2я комната, двери одинаковые съ внутреннимъ

замкомъ, ключомъ, 2. ручками, на завъсахъ, въ оной

таковоежъ окошко, въ которой стеколъ треснувшихъ

3., пъчъ простая 1. съ двумя дверцами, и столько вюш-

ками, потолокъ ощекатуренъ, полъ изъ досокъ, кухня,

въ коей двъ пъчи съ жестью, дверцами, потолокъ още-

катуренъ, въ ономъ жестянной душникъ, полъ кирпич-

276

ной, съ лъвой стороны двъри въ чердакъ одинаковые

филинговые съ внутреннимъ замкомъ, ключомъ, 2.

ручками, на завъсахъ.

Съ зади тогожъ строенiя отъ чернаго двора крыль-

цо деревянноео 4хъ ступняхъ, возлъ онаго каменные

стены прикрытые досками; двери двойные простые 1.

съ 2. кдямками, ручкою, съ 3. задвижками. на завъсахъ,

въ върху оныхъ окошко о 6ти стеклахъ изъ коихъ 1.

треснувши, малые сени, полъ кирпичной, съ правой

стороны въ Аптеку, двери одинаковые, филинговые

съ внутреннимъ замкомъ, ключомъ, съ 2. ручками, на

завъсахъ, съ лъвой стороны тогожъ крыльца двери

простые, съ внутреннимъ замкомъ, безъ ключа, сени

въ лабораторiю съ лъвой стороны малые забитые две-

ри, съ правой одинаковые таковые съ внутреннимъ

замкомъ, ключомъ, 2. ручками, на завъсахъ, за оными 5.

ступеней, окошки двойные 2. съ наружи и внутри о 6ти

стеклахъ, изъ коихъ 5. треснувшихъ, съ 4. крючками,

пъчей 3., одна испорчена, съ 2. дверцами и 2. чугунны-

ми вюшками, потолокъ деревянной, полъ кирпичной.

1я Аптъчная комната, въ оной двери такiежъ одина-

ковые 1., съ такимъже замкомъ, на завъсахъ, въ оныхъ

стеколь 4. окошокъ двойныхъ съ наружи и съ внутри

2., каждое о 6ти стеклахъ съ 2мя завертками, 6ти крюч-

ками, 2. форточки.

2я комната, въ оной такоежъ окошко съ таковоюжъ

оковою 1. Стекло разбито, форточка 1., въ сихъ комна-

тахъ печъ 1. съ двумя дверцами и столько вюшками.ю

потолокъ обитый холстомъ.

Двери въ 3ю комнату такiежъ, во всехъ 4. стекла, съ

внутреннимъ замкомъ, ключомъ, 2. ручками, на завъ-

сахъ, въ оной комнатъ 2. овальные окошки о 12и сте-

клахъ, изъ коихъ 3. треснувши, въ одной 2. форточки,

потолокъ каменный ощекатуренъ, полы въ сихъ трехъ

комнатахъ желтою краскою покрашеные.

Выйдя изъ Аптеки, лъстницы на 2ой этажъ съ 4.

заломами, перилами, при коихъ при жестяные пру-

ты, надъ оными окошко 1. о 6ти стеклахъ, изъ коихъ

3. треснувши, съ 2я задвижками и 2я крючками, двери

одинаковые филинговые съ внутреннимъ замкомъ,

ключомъ, 2 ручками, на завъсахъ, одна комната съ пе-

регородкою изъ досокъ, въ оной двери съ таковоюжъ

оковою, окошокъ двойныхъ съ наружи и съ внутри 5ть

о 6ти стеклахъ, изъ коихъ разбитыхъ 2., каждое съ 6ю

задвижками и 2я крючками.

1я комната зелено крвшенная, пъчъ изъ черныхъ

израсцовъ съ двумя дверцами и 2я вюшками чугун-

ными, потолокъ крашенный, полъ желтою маслянною

краскою покрашенъ.

Съ лъвой стороны двери одинаковые филинговые

съ внутреннимъ замкомъ, ключомъ, 2. ручками, на

завъсахъ.

1я комната съ перегородкою изъ досокъ, въ кото-

рой такiежъ окованные двери, окошокъ съ наружи и

съ внутри пять о 6ти стеклахъ, изъ коихъ 9. треснув-

ши съ 26. задвижками, 10. крючками, 2. форточками съ

крючками, подъ симижъ окошками доски, пъчы про-

стые двъ, каждая съ 2я дверцами, въ 1й съ одною, а во

2й съ двумя чугунными вюшками.

Въ 1й комнатъ двъ трубы между коими 3 полки

изъ досокъ, потолокъ ощекатуренъ, полъ изъ досокъ,

въ сеняхъ потолокъ ощекатуренъ, въ оныхъ двери въ

чердакъ одинаковые филинговые съ внутреннимъ зам-

комъ, ключомъ, 2. ручками, на завъсахъ, на томъже чер-

докъ окошокъ 16ть съ 39ю стеклам, изъ коихъ 17ть трес-

нувши, перегородка изъ досокъ въ которыхъ про стые

двери съ клямкою на завъсахъ, трубъ ощекатуренныхъ

11ть, полъ на чердакъ изъ досокъ, на томъ же чердакъ

маленкая коморка изъ досокъ, при оной простые двери

съ клямкою на завъсахъ, въ оной окошко малое о 2хъ

стеклахъ, крыша на целомъ чердокъ изъ досокъ здоро-

выхъ прикрытая черепицею, крепленная кроквями, по-

перечными балками, въ среди онаго большiя попереч-

ныя балка съ связями прикрепленными 4. железными

прутами, съ трубами и 4. такимижъ клямками.

Съ лъвой стороны тогожъ отдъленiя погребы схо-

дя съ оной лъстницы вънизъ о 9. ступеняхъ, стены ко-

торыхъ каменные, щекатурка оныхъ испорчена, предъ

дверями сени, потолокъ въ оныхъ изъ досокъ, двери

двойные футрованные, съ внутреннимъ замкомъ,

277

ключомъ, 1. ручкою, на завъсахъ <...>, входя въ сени

двери одинаковые футрованные съ внутреннимъ зам-

комъ, ключомъ, 2. ручками, на завъсахъ, сени вымо-

щенные камнями, въ оныхъ водяная труба, потолокъ

деревянной, съ правой стороны комната 1., иъ оной

двери футрованные одинаковые съ клямкою, ручкою,

крючкомъ, на завъсахъ, въ тойже комнатъ окошко о

6ти стеклахъ, изъ коихъ 4. треснувши, пъчь простая

большая вътхая дверцы 1., вюшекъ чугунныхъ 2., по-

толокъ, полъ деревянной, всъ сiе строеннiе вътхое.

Съ лъвой стороны двери такiежъ съ такоюжъ око-

вою, окошко о 6ти стеклахъ 2. изъ коихъ 3. разбиты, съ

задвижками, пъчь такаяжъ съ такимижъ приборами,

при оной очагъ 1. Потолокъ и полъ деревянной, сте-

ны въ той же прачкарни съ большею частiю гнилы, на

чердакъ 2. щекатуренные трубы выведенные надъ кри-

шою, крыша покрыта старою и новою черепицею и въ

некоторыхъ мъстахъ черепица выпала.

Видъ оной прачкарми худой и съ одной стороны

ощекатуренъ.

[...]

Неисправности и повреждения поясненными какъ

въ оной, такъ и въ отношенiи моемъ въ Городскую

думу отъ 12го числа Июня 1829го Года Но. 333.

Принялъ смотритель 9го класса [...]

[L . 1] ГОРОДСКОГО эКОНОМА КОЛБЫ РАПОРТЪ

Находящiеся въ Городскомъ Магазейнъ четыри жестя-

ные литовскiе Герба именуемые Погони собраные изъ

столбовъ у городскихъ заставъ, на которыхъ мъста

воздвинуты чугунные Государственные Герба Орлы, а

такъ же фигура Венеры безъ ноги и безъ одной руки съ

оторванною головою изъ рода песочного камьня, быв-

шая прежде въ посапежиньскомъ городскомъ саду. Въ

магазейнъ мало имеющимъ пространства, занимаютъ

место и (въ перенос..ъ) во всякомъ случае делаютъ за-

труднение, а потому какъ выше сказаные пять фигуръ

вовсе не нужны, то не благоволитъ ли оная Дума тако-

выя продатъ изъ публичныхъ торговъ.

Городскiй экономъ Колбъ.

No. 1

Января 28 дня 1839 года

VERTIMAS

ANTAK ALNIO PASTATO SU PRIKLAUSANČIOMIS

JAM TAR NYBOMIS IR VALdIŠKAIS PASTATAIS, AUKŠ-

ČIAUSIOSIOS VAdOVYBĖS SPR ENdIMU PATEKU-

SIAIS KOMISARIATO ŽINION, VILNIAUS K ARINEI

LIGONINEI ĮR ENGTI, APR AŠAS, SUdARYTAS 1829 m.

BALANdŽIO 2 d.

Atvažiuojant iš miesto pirmi mūriniai vartai su medinėmis

grotomis, iš visų pusių nutinkuoti, jų viršuje ovalas, kuria-

me pavaizduotas herbas; tinkas ir karnizas aplink sugadin-

tas, ant 6 geležinių kablių, be durų. Prie jų skardinis, žaliai

dažytas žibintas su 4 stiklais, iš kurių vienas suskilęs, su

vė trunge, šviestuvu, prikaltas geležimi.

1 SKYRIUS

[...]

Visas šis pastatas iš visų pusių tinkuotas, [tinkas] kai kuriose

vietose nubyrėjęs, jo karnizai aplinkui aplūžę, ypač fasado

visai sugedę, kelia pavojų. Aplink visą šį pastatą mūrinė tvo-

ra, dengta iš dalies čerpėmis, [kurios] kai kuriose vietose su-

daužytos, dešinėje pusėje mažos durys užmūrytos plytomis,

už jų rūselis laikinam mirusiųjų laikymui, iš medinių lentų,

durys paprastos, vienvėrės, su kenge, ant vyrių; lubos medi-

nės, grindys plytinės, 3 orlaidės su grotomis, jame mediniai

narai ir suolas.

Antri tokie pat vartai, ant tiek pat kablių, jų viršuje pa-

vaizduotas herbas, tinkas aplink apiręs, toks pat, kaip ant

pirmų vartų, žibintas. Prie šių vartų mūrinė kepykla. durys

į ją dvivėrės, filinginės, su vidine spyna, raktu, dviem ranke-

nomis, ant vyrių; 2 dvigubi langai, iš išorės ir iš vidaus po 6

baltus didelius stiklus, kiekvienas su trimis skląsčiais, pen-

kiais kabliukais ir vyriais, 4 orlaidės su kabliukais, nudažytos

baltais aliejiniais dažais, po kuriomis apačioje lenta, viduje

didelis angliškas ugniakuras, išorėje ir viduje iš baltų koklių,

o viršuje iš geležinės skardos, per visą ugniakurą padarytas

gaubtas, virš kurio per lubas iškelti 4 geležiniai, dideli kami-

nai garų išleidimui, jame 6 geležinės dvivėrės durelės su 4

geltono vario rankenom, ant 2 vyrių; viena spinta, joje filin-

ginės dvivėrės durys ant rėmų, su vidine spyna, raktu, dviem

278

rankenomis, ant keturių vyrių, joje dvi lentynos, nudažytos

baltais aliejiniais dažais; lubos iš lentų, taip pat baltais alie-

jiniais dažais dažytos, jose 2 skardinės ventiliacijos angos;

grindys dažytos geltonais aliejiniais dažais.

dešinėje pusėje kepykla, joje durys dvivėrės, filinginės,

su vidine spyna, raktu, dviem rankenomis, ant vyrių, su

dviem skląsčiais; 2 krosnys su dvejomis durelėmis ir dviem

juškomis; 1 dvigubas langas, iš vidaus ir iš išorės su 6 dide-

liais stiklais, iš kurių vienas suskilęs, dvi orlaidės ant vyrių

su 6 kabliukais, 4 skląsčiais, 2 grandinėlėmis; lubos medi-

nės, grindys iš plytų.

Toje kepykloje, iš kairės pusės einant į priemenę durys

vienvėrės, filinginės, su kenge, ant spyruoklės, su dviem

rankenomis, ant geležinių vyrių; 1 mažas ilgas langas su 2

stiklais; lubos medinės. Šioje kepykloje du mūriniai, iškel-

ti virš stogo, tinkuoti kaminai. Kaminas uždengtas lakštine

skarda ant geležinių strypų, stogas dengtas čerpėm, sveikas.

Įėjus į kepyklą, kairėje pusėje, mūrinėje sienoje vandeniui

nutiestas vamzdis su geltono vario kranu, variniu vamzdžiu,

jos apačioje geležinės grotos, po kuria požeminiai latakai.

dešinėje pusėje, ant medinio stulpo su mažu, žaliai da-

žytu stogeliu pakabintas varpas.

Einant iš kepyklos, tvoros gale pertvara iš lentų, joje

mediniai paprasti dvivėriai vartai ant trijų kablių, su kenge

skersai lentų [?], labai seni.

Šalia jų pirtis, įeinant į ją prieangis ant medinių pakopų,

virš kurių – keturi stulpai, virš jų prikaltos lentos; prieangyje

dvivėrės durys su sugedusia vidine spyna, jų viršuje langelis

su trimis stiklais, iš kurių du suskilę; iš prieangio į dešinę –

trys kambarėliai, trys paprastos durys su kengėmis, ant vyrių,

tuose kambariuose keturi langai, visuose po 15 stiklų, iš ku-

rių keturi įskilę, su trimis skląsčiais ir dviem grandinėlėmis;

lubos medinės; vienas ugniakuras dviems katilams, prie jo

pompa su geležiniu strypu, pataisoma; iš kairės – dvi pirtys,

viena krosnis su trimis durelėmis, iš kurių dvi sugedusios, ir

su dviem juškomis, prie jų geležiniai rėmai ir skardos lapas;

keturios medinės lentynos, trys langai su 6 stiklais, iš kurių

penki įskilę, vienas suolas; lubos visur medinės, sienos papu-

vusios, pastogė sveika, stogas uždengtas čerpėmis, iš dalies

sugadintas, po jomis pravestas nutinkuotas vamzdis.

2 SKYRIUS

Iš išorės jis keturkampis, statinio kampuose iš fasado pusės

du iškelti kvadratiniai aukštai, prieangis ovalinis, mūrinis, su

penkiomis lentomis apkaltomis pakopomis; geležimi sutvir-

tintos didelės dvivėrės filinginės durys be spynos, su kenge

ir rankena, ant šešių vyrių, su trimis skląsčiais, iš kurių vie-

nas ilgas, virš jų prikaltas geležinis kabliukas; virš jų langelis

su 6 sveikais stiklais; įėjus į prieangį iš kairės dvejos dvivėrės

filinginės durys, abejos su vidinėmis spynomis, rankenomis,

raktais, ant geležinių vyrių, su dviemis skląsčiais, nudažytos

baltais aliejiniais dažais, įėjus pro antras duris –

1-as kambarys, jame dvigubas langas iš išorės ir iš vidaus

šešių sveikų stiklų, jame dvi orlaidės ant geležinių vyrių,

kie kvienas su užsukais ir dviem kabliais, su trimis kabliu-

kais; jame spinta iš lentų, su vidine spyna, raktu, ant vyrių.

2-as kambarys, jame du tokie patys langai su tokiais pa-

čiais apkaustais, krosnis abiejuose kambariuose viena, su

dvejomis durelėmis ir tiek pat juškų; lubos medinės.

Iš prieangio dvivėrės, iš išorės ir iš vidaus filinginės du-

rys, pirmosios su vidine prancūziška spyna, ant trijų vyrių,

su dviem skląsčiais, kitos su kenge, rankena, ant keturių vy-

rių; iš kurių –

1-as kambarys, jame dvivėrės filinginės durys ant vyrių,

su kenge ir rankena; jame langų iš vienos ir iš kitos pusės ke-

turi, [kiekvienas] iš šešių sveikų stiklų, juose keturios orlai-

dės, kiekvienas langas apkaltas, ant vyrių, iš vidaus su dviem

užsukais, iš išorės su dviem kabliais ir kabliukais, juose du

ventiliatoriai, prie kiekvieno lango žaliai dažytos filinginės

lentos ant dviejų kabliukų; viena paprasta krosnis su dvejo-

mis durelėmis ir tiek pat skardinių juškų.

2-as ir 3-as kambariai su tiek pat langų, antrame kamba-

ryje trys, o trečiame du stiklai įskilę; krosnys, durys ir venti-

liatoriai tokie pat, kaip ir 1-me kambaryje.

4-as kambarys vadinamas Sale, ant 10 mūrinių stulpų,

joje dvi krosnys su dvejomis durelėmis ir tiek pat juškų; lan-

gų joje iš vienos ir kitos pusės 8 po 6 stiklus, iš kurių trys

įskilę, ventiliatoriai 3, orlaidės 8, kiekviena su tokiais pat

apkaustais, kaip ir pirmuose kambariuose; lubos tinkuotos

ir sutvirtintos penkiais skersiniais balkiais, ant tų lubų dvi

skardinės ventiliacijos angos.

279

5-as kambarys. Jame 4 langai ir tiek pat sudaužytų stiklų,

krosnis, durys, kaip pasakyta apie pirmą kambarį.

6-as kambarys. Langų tiek [pat], iš kurių du stiklai su-

daužyti, langų, ventiliatorius, krosnis ir orlaidžių tiek, kiek

ir pirmame kambaryje, lubos drėgnos, nuo to ir siena drė-

gna, ventiliatorius 1.

7-as kambarys, jame 4 langai su tokiais pat apkaustais,

stiklai sveiki, ventiliatoriai 2, krosnis tokia [pati], dvejos

dvivėrės filinginės durys, vienerios į vaistinę, su vidine spy-

na, raktu, o kitos su kenge, rankena, ant vyrių, į […] kam-

barį, jame krosnis tokia pat paprasta, dvi spintos su vidinė-

mis spynomis, raktais, ant vyrių, su penkiomis lentynomis;

langas 1 su tiek pat stiklų, iš kurių 1 įskilęs, be lentos, durys

į reikalingas vietas vienvėrės filinginės su kenge, ant vyrių;

dveji prieangiai, juose 1 ovalus langas su 12 stiklų, iš kurių 2

įskilę, ir dvi atskiros mažos orlaidės; juose 5 medinės pako-

pos; ilgas koridorius iš lentų, ant medinių stulpelių, jame 16

orlaidžių, durys 2, vienvėrės, paprastos, su kengėmis, ran-

kenomis, ant vyrių; stogas tuose koridoriuose ant medinių

gegnių, uždengtas lentomis, ant jo viena ventiliacijos anga,

gale pati reikalinga vieta ant septynių laiptelių, grindys ko-

ridoriuje ir prieangiuose paprastos, iš lentų.

Išėjus iš aukščiau aprašytų kambarių, pirmame priean-

gyje, [pasukus] į kairę, į kambarį, vadinamą voniomis, durys

dvivėrės, filinginės, su vidine spyna, 2 rankenomis, 2 skląs-

čiais, iš kurių vienas ilgas, ant vyrių; šiame [kambaryje] 2

baltų koklių krosnys, viena apšildymui, su 2 durelėmis ir tiek

pat juškų, o kitoje įtaisytas vidutinio dydžio varinis katilas,

prie jo didelis geltono vario kranas, nuo jo varinis vamzdelis

išeina iki medinių vamzdžių, paslėptų sienoje; joje dvivėrės

špižinės durelės su 2 rankenėlėmis, [?] ant keturių geležinių

vyrių, ir atskirai su dvejomis lakštinės geležies durelėmis ir

dvejomis juškomis, 2 ventiliacijos angos krosnyje iš geltono

vario, su rankenėlėmis; jame keturios medinės vonios, nuda-

žytos žaliai, viduje iškaltos lakštiniu variu ir nubaltintos, ap-

kaltos trimis geležiniais žiedais, prie kiekvienos po 2 geltono

vario kranus, jų vamzdžiai paslėpti sienose, visi sveiki; ten

pat du suolai, iš visų pusių apkalti variu, prie jų dalis sienos

apkalta lentomis, nudažytomis baltais aliejiniais dažais, du

dvivėriai langai, iš išorės ir iš vidaus po 6 stiklus, su dviem

skląsčiais, ant vyrių, su 4 kabliukais, kiekvienas uždengtas

žaliai dažytomis filinginėmis lentomis; grindys nudažytos

geltonais aliejiniais dažais, lubos mūrinės; (šitos medinės

vonios su apkaustais priklauso Komisariatui, o lakštiniu va-

riu išklotos 1828 m. miesto dūmos). Išėjus iš vonių, čia pat,

prieangyje, dvivėrės filinginės durys su kenge, rankena, su

dviemis skląsčiais, ant geležinių vyrių, [už jų?] mažas priean-

gis, jame grindys iš plytų, vienas dvigubas langas, iš išorės su

6 stiklais, iš kurių 2 suskilę, su 4 kabliukais ir užsuku.

Laiptai į antrą aukštą su vienu posūkiu, paprasti, medi-

niai, su turėklais, prie kurių geležinis strypas, po šiais laip-

tais kamarėlė iš lentų, durys joje su kenge, du dvigubi langai

su 6 stiklais, iš kurių trys suskilę, kiekviename po tris skląs-

čius, ant vyrių, 4 kabliukai; lubos mūrinės, grindys papras-

tos, lentinės; laiptinės kairėje pusėje vienas dvigubas langas

su 6 stiklais, iš kurių 1 įskilęs, su 3 kabliukais ir 3 skląsčiais,

durys vienvėrės, filinginės, su vidine spyna, raktu, dviem

rankenomis, ant vyrių.

Prieškambaris, jame dvigubas langas, iš išorės ir iš vi-

daus su 6 stiklais, su 5 kabliukais, su 1 orlaide, 1 ventiliato-

rius; kairėje pusėje Salė, į ją durys dvivėrės, filinginės, su vi-

dine spyna, raktu, dviemis rankenomis, tiek pat skląsčių, ant

vyrių, joje dvigubų langų iš vidaus ir iš išorės 5 po 6 stiklus,

iš kurių 5 įskilę, su 3 skląsčiais, iš kurių 1 ilgas, su 4 kabliu-

kais, 4 orlaidės, prie jų po 2 užsukus; krosnis 1 su dviejomis

durelėmis ir tiek pat juškų; lubos tinkuotos, grindys alieji-

niais dažais šachmatiniu būdu nudažytos.

Iš dešinės durys į virtuvę, vienvėrės, filinginės, su kenge

ir rankena, ant vyrių, virš jų langelis su 4 stiklais, iš kurių

vienas dešinėje įskilęs, toje virtuvėje durys dvivėrės, filin-

ginės, su vidine spyna, dviem rankenom, raktu, ant vyrių,

dviem skląsčiais.

1-as kambarys, jame vienas langas su 6 stiklais, iš kurių

vienas sudužęs, su 4 kabliukais ir 1 skląsčiu, ant vyrių.

2-as kambarys. durys vienvėrės, su vidine spyna, raktu,

dviem rankenom, ant vyrių; jame toks pat langas, kuriame

įskilę trys stiklai; viena paprasta krosnis su dvejomis dure-

lėmis ir tiek pat juškų; lubos nutinkuotos, grindys iš lentų;

virtuvė, kurioje dvi krosnys su skarda, durelėmis, lubos nu-

tinkuotos, jose skardinė ventiliacijos anga, grindys iš plytų,

280

iš kairės pusės į palėpę vienvėrės filinginės durys su vidine

spyna, raktu, dviem rankenomis, ant vyrių.

Kitoje šio pastato pusėje, nuo „juodojo“ (ūkinio) kie-

mo pusės, medinis prieangis su keturiais laipteliais, šalia jo

mūrinės sienos, pridengtos lentomis; vienos dvivėrės pa-

prastos durys su dviem kengėmis, rankena, trim skląsčiais,

ant vyrių, jų viršuje langelis su 6 stiklais, iš kurių vienas

įskilęs; mažas prieangis, grindys iš plytų, iš dešinės į vais-

tinę durys vienvėrės, filinginės, su vidine spyna, raktu, su

2 rankenom, ant vyrių, kairėje to paties prieangio pusėje

paprastos durys su vidine spyna, be rakto, prieangis į la-

boratoriją, iš kairės pusės mažos užkaltos durys, iš dešinės

tokios vienvėrės, su vidine spyna, raktu, 2 rankenom, ant

vyrių, už jų 5 laipteliai, 2 dvigubi langai, iš išorės ir iš vidaus

su 6 stiklais, iš kurių 5 įskilę, su 4 kabliukais; krosnys 3, vie-

na sugedusi, su 2 durelėmis ir 2 špižinėmis juškomis; lubos

medinės, grindys plytinės.

1-as vaistinės kambarys. Jame 1 tokios pačios vienvėrės

durys, su tokia pačia spyna, ant vyrių, jose 4 stiklai; du dvi-

gubi langai iš išorės ir iš vidaus su 6 stiklais, su 2 užsukais ir

6 kabliukais, 2 orlaidės.

2-as kambarys. Jame toks pats langas su tokiais pačiais

apkaustais, 1 stiklas sudužęs, 1 orlaidė; šiuose kambariuose

viena krosnis su dvejomis durelėmis ir tiek pat juškų; lubos

apkaltos drobe.

durys į 3-ią kambarį tokios pat, jose 4 stiklai, su vidine

spyna, raktu, 2 rankenomis, ant vyrių; šiame kambaryje 2

ovaliniai langai po 12 stiklų, iš kurių 3 įskilę, jame 2 orlaidės;

lubos mūrinės, tinkuotos, grindys šiuose trijuose kamba-

riuose nudažytos geltonais aliejiniais dažais.

Išėjus iš vaistinės, laiptai į antrąjį aukštą su 4 posūkiais, su

turėklais, prie kurių [yra] geležiniai strypai, virš jų langas ova-

linis, su 6 stiklais, iš kurių 3 įskilę, su 2 skląsčiais, 2 kabliukais;

durys vienvėrės, filinginės, su vidine spyna, raktu, 2 rankeno-

mis, ant vyrių, vienas kambarys su pertvara iš lentų, jame du-

rys su tokiais pačiais apkaustais, 5 dvigubi langai po 6 stiklus,

iš kurių 2 išdaužti, kiekvienas su 6 skląsčiais ir 2 kabliukais.

1-as kambarys žaliai dažytas; krosnis iš juodų koklių su

dviem durelėmis ir 2 špižinėmis juškomis, lubos dažytos,

grindys dažytos geltonais aliejiniais dažais.

Iš kairės pusės vienvėrės filinginės durys su vidine spy-

na, raktu, 2 rankenomis, ant vyrių.

1-as kambarys su pertvara iš lentų, kuriame tokios pa-

čios apkaustytos durys, 5 langai iš išorės ir iš vidaus po 6

stiklus, iš kurių 9 įskilę, su 26 skląsčiais, 10 kabliukų, 2 or-

laidėmis su kabliukais, po šiais langais lentos; dvi paprastos

krosnys, kiekviena su 2 durelėmis, viena su vienomis, o an-

tra su dviem špižinėmis juškomis.

1-ame kambaryje du kaminai, tarp kurių 3 medinės len-

tynos; lubos nutinkuotos, grindys iš lentų, prieangyje lubos

tinkuotos, jame vienvėrės, filinginės durys į pastogę, su vi-

dine spyna, raktu, dviem rankenom, ant vyrių, toje pat pas-

togėje langų 16 su 39 stiklais, iš kurių 17 įskilusių, pertvara iš

lentų, kurioje paprastos durys su kenge, ant vyrių, 11 tinkuo-

tų kaminų, grindys pastogėje lentinės, toje pat palėpėje maža

kamarėlė iš lentų, prie jos paprastos durys su kenge, ant vy-

rių, joje mažas langas su 2 stiklais; stogas virš visos pastogės

iš sveikų lentų, pridengtas čerpėmis; [pastogė] sutvirtinta

gegnėmis, skersiniais balkiais, jos viduryje dideli skersiniai

balkiai su jungtimis, pritvirtintomis 4 geležiniais strypais, su

kaminais ir keturiomis tokiomis pačiomis kengėmis.

Šio skyriaus kairėje pusėje rūsiai, lipant į juos žemyn 9

pakopų laiptai, sienos mūrinės, tinkas sugadintas, prieš du-

ris prieangis, lubos jame iš lentų, dvivėrės lentelėmis apkaltos

durys su vidine spyna, raktu, viena rankena, ant vyrių [...];

įeinant į [skalbyklos] prieangį durys vienvėrės, apkaltos len-

telėmis, su vidine spyna, raktu, dviem rankenomis, ant vyrių;

prieangis išgrįstas akmenimis, jame vienas vandens vamzdis,

lubos medinės, iš dešinės pusės – 1 kambarys, jame vienvė-

rės, lentelėmis apkaltos durys su kenge, rankena, ka bliuku,

ant vyrių, tame pat kambaryje langas su 6 stiklais, iš kurių 4

įskilę, paprasta didelė sena krosnis su vieneriom durelėm ir

dviem špižinėm juškom; lubos ir grindys medinės, visas šis

statinys senas. Iš kairės pusės tokios pačios durys su tokiais

pat apkaustais, 2 langeliai po 6 stiklus, iš kurių 3 sudužę, su

skląsčiais; krosnis tokia pati su tokiais pat prietaisais, prie

jos vienas ugniakuras; lubos ir grindys medinės, sienos šioje

skalbykloje daugiausia papuvusios, pastogėje 2 nutinkuoti

kaminai, išvesti virš stogo, stogas uždengtas senomis ir nau-

jomis čerpėmis, kai kuriose vietose čerpės iškritusios.

281

Ši skalbykla atrodo prastai, iš vienos pusės tinkuota.

[parašai]

Sugedimai ir pažeidimai, paaiškinti tiek šiame [apraše], tiek

ir mano [rašte] miesto dūmai 1829 m. birželio 12 d. Nr. 333.

Priėmė 9 klasės prižiūrėtojas [parašas]

[l. 1]

MIESTO EKONOMO KOLBO R APORTAS

Miesto sandėlyje yra keturi skardiniai lietuviški herbai, va-

dinami Vyčiai, surinkti nuo stulpų prie miesto užkardų, ku-

rių vietoje iškelti špižiniai Valstybės herbai ereliai, taip pat

Veneros figūra be kojos, be vienos rankos ir su nutraukta

galva, iš smiltainio, anksčiau stovėjusi buvusiame Sapiegų

miesto sode. Mažai erdvės turinčiame sandėlyje [jos] užima

vietą, o ir pernešti jas keblu, todėl, kadangi aukščiau pami-

nėtos penkios figūros visai nereikalingos, tai ar nesiteiktų

dūma jų parduoti viešose varžytinėse.

Miesto ekonomas Kolbas

Nr. 1

1839 m. sausio 28 d.

Inventorius iš lenkų ir rusų kalbų vertė

Evaldas Purlys ir dr. Rūta Janoniene

Gauta 2010-09-09

ŠALTINIŲ SąRAŠAS

Inwentarz Przy podaniu przezemnie Jerzego Stanislawa Radowickie-go Podstarosciego Wolkowyskiego dobr za dekretami Trybu-nal[skimi] Jey Mci Pani Zofiey Bohdziewiczownie Jablonskiey Podstoliney Mozyrskiey w sumię 15 Tysięcy Tynfow poddanych samego Palacu w Wilnie na Antokolu y altinenty do niego przy-danych Roku 1718 Mca 7bra 5 d, in: Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. 1292, ap. 1, b. 309, l. 1–2.

Inwentarz Jurizdyki Antokolskiey dziedziczney JOXięcia Jmę Francizka Sapiehy Generala Artyleryi Lttej na Przedmiesciu Wilenskim polożoney z dokładnym Opisaniem Budowli Skar-bowey, Pozostalych Sprzętow, wyrażeniem Wielu się Placow, domow Obywatelskich, Jch Powinnosciy Oplaty zwykley do Skarbow JOXsięcia Jmę tudziež Punktow, Zalecen, do Rządu Juryzdyki sciągaiących się na Gruncie Sporządzony y Podany Jpanu Pięknolonskiemu Roku 1795 Miesiąca 7bra 1 go dnia, in: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), f. 4, A–1262, l. 1–23.

Obrachunek Jmę Pana Adamowicza Gubernatora Antokolskiego z Wszelkich dochodow y Rozchodow Pienięznych czasu Lustra-cyi przez Jmę Pana Radziwonowskiego od dnia 18 Apryla 1793 do 1 7bra 1795 Roku Uczyniony, in: VUB RS, f. 4, A–1326, l. 1–5.

Adnotacya poczynionych przez Woysko Rossyiskie czasu Rewolu-cyi, y Konsystencyi 140 Osob Żolnierzy w Pałacu Antokolskim Szkód, in: VUB RS, f. 4, A–1327, l. 1.

Inwentarz Palacu Antokolskiego w dobrach dziedzicznych JWJmc Pana Puslowskiego Konsiliarza Stanu y Marszalka Pttu Slonim-skiego, Kawalera Orderu Sttey Anny – Miasta Gubern Wilna na Przedmiesciu w Antokolu – R 1808 Mca Julij – dnia – Spo-rządzony, in: LVIA, f. 938, ap. 2, b. 39, l. 559–563v.

Опись Антокольскому Зданию съ принадлежащими къ оному Службами и Казенными Строенiями поступившими по распоряженiю Ввишняго Начальства въ Коммисирiатское въдомство под помъщенiе Виленскаго Военнаго Госпи-таля, Составлена Апръля 2о дня 1829 Года, in: LVIA, f. 937, ap. 1, b. 1003, l. 16–34.

LITERATŪROS SąRAŠAS

Biekšienė Birutė, Buv. Sapiegų rūmų parko tvoros ir vartai nuo rūmų kiemo, Vilnius, Antakalnio 17. Architektūriniai tyrimai, 1998, in: Projektavimo ir restauravimo instituto autorinių dar-bų saugykla, f. 2–1008-6.

Biekšienė Birutė, Buv. Sapiegų rūmų parko tvoros ir vartai. Vilnius, Antakalnio 17. Tvarkymo techninis projektas, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla.

Sapiegų rūmų interjero architektūra ir dekoras pagal istorinių šal-tinių ir natūros tyrimus. Baigiamoji ataskaita, 2007–2008, in: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Jamski Piotr, „Kilka kart z historii Parku Sapiežinskiego na Anto-kolu w Wilnie“: Pranešimas mokslinėje konferencijoje Vilniuje 2006 m. spalio mėn. Išlikmės ir kasdienybė Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje ir jos kontekstuose.

282

Piotr Jamski, „Pałace niedoszłego króla. Artystyczne przygoto-wania Kazimierza Jana Sapiehy do Sejmu grodzieńskiego w roku 1693“, in: Studia nad sztuką renesansu i baroku, t. 4, sąs. 1: Fundator i dzieło w sztuce nowożytnej, red. Jerzy Lileyko, Irena Rolska-Boruch, Lublin, 2005, p. 53–92.

Janonienė Rūta, Sapiegų rūmų interjero architektūra ir dekoras pa-gal istorinių šaltinių ir natūros tyrimus. Baigiamoji ataskaita. V dalis. Sapiegų rūmų architektūros ir interjero dekoro me-notyrinė analizė, 2007–2008, in: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Asta Meškauskienė, Purlys Evaldas, Sapiegų rūmai Vilniuje, L. Sa-piegos 13. Techninis projektas, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ au-torinių darbų saugykla.

Purlys Evaldas, Buv. Sapiegų rūmai, L. Sapiegos g. 1. Priešprojekti-niai architektūriniai tyrimai, 1997, in: Projektavimo ir restaura-vimo instituto autorinių darbų saugykla, f. 5–7093.

Purlys Evaldas, Sapiegų rūmai Vilniuje, L. Sapiegos 13. 2009 m. ar-chitektūriniai tyrimai, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla.

Racevičienė Julija, Buv. Sapiegų rūmai Vilniuje, Suvorovo g. Nr. 1. Is-toriniai tyrimai, 1975, in: Vilniaus apskrities archyvas, f. 5–1583, p. 48–52.

Vileikienė Laima [ir kt.], Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuo-lyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos užstatymo is-torinės reidos analizė, in: VĮ „Lietuvos paminklai“ autorinių darbų saugykla.

Byševska Liudvika, 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008.

drėma Vladas, Dingęs Vilnius, Vilnius: Vaga, 1991.Michał Homolicki, „Recenzija Juozapo Ignaco Kraševskio „Vilniaus

miesto istorijai““, in: Vladas drėma, Vilniaus namai archyvų fonduose, kn. 9, Vilnius: Savastis, 2005.

Janonienė Rūta, Purlys Evaldas, „Sapiegų rūmų Antakalnyje in-ventoriai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2009, t. 55: Lietuvos dvarai: Kultūros paveldo tyrinėjimai, sudarė Algė Andriulytė, Rasa Butvilaitė, p. 233–263.

Kirkoras Adomas Honoris, Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylin-kes, Vilnius: Mintis, 1991.

Stoma Saulius, „Sapiegų rūmai ir parkas“, in: Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, t. 1, Vilnius: Vyriausioji enciklo-pedijų redakcija, 1988.

Šapoka Adolfas, Lietuvos istorija, Kaunas, 1936.Vorobjovas Mikalojus, „Antakalnio Versalis“, in: Naujoji Lietuva,

1943, Nr. 170–171.

AcTA AcAdEMIAE ARTIUM VILNENSIS / 57

MENINIS VILNIUS: ĮTAKOS IR ĮVAIZdŽIAI

ARTISTIc VILNIUS: INFLUENcES ANd IMAGES

Straipsnių rinkinys

Sudarė Rūta Janonienė

Iš lietuvių kalbos į anglų kalbą vertė Ignė Aidukaitė

Redagavo Ūla Ambrasaitė

Maketavo Edita Namajūnienė

Tiražas 300 egz. Vilniaus dailės akademijos leidykla, dominikonų g. 15, LT-01131 Vilnius El. p. leidykla@vda.lt Leidinio tinklalapis www.leidykla.vda.lt

Spausdino UAB „Standartų spaustuvė“, dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius El. p. info@standart.lt