jaunasis mokslininkas 2016

STUDENT MOKSLINS KONFERENCIJOS

STRAIPSNI RINKINYS

2

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

JAUNASIS MOKSLININKAS 2016

Socialiniai mokslai

STUDENT MOKSLINS KONFERENCIJOS STRAIPSNI RINKINYS

Akademija, 2016

3

ISSN 1822 9913

Ekonomikos ir vadybos fakulteto kuruojam sekcij organizacinis komitetas

Pirminink:

prof. dr. Asta Raupelien

Nariai:

doc. dr. V. Makutnas, dokt. A. Butvilait

dokt. L. Lauraitien, dokt. A. Bendoraityt

doc. dr. G. Vaznonien, dokt. E.tareik

doc. dr. V. Tamulien, doc. dr. J. Greblikait, dokt. I. Mgien

doc. dr. Bronislavas Krikinas

Leidinio sudarytojai:

mgnt. Aldona Zykut

4

TURINYS

EMS KIO IR VIEOJO SEKTORIAUS EKONOMIKA ............................................................................... 6

Valda Dodien PRODUKTO RIZIKA: TEORINIS POIRIS ............................................................................ 7

Pijus Imbrasas TIESIOGINI USIENIO INVESTICIJ VEIKSNIAI IR REIKM EMS KIO

VYSTYMESI ........................................................................................................................................................ 10

Gintar Klimien APLINKOSAUGINI ILAID EFEKTYVUMO VERTINIMAS: METODINIS

ASPEKTAS ........................................................................................................................................................... 16

Akvil Kuvikait TIESIOGINS PARAMOS EMS KIUI EFEKT KIEKYBINIS VERTINIMAS ......... 21

Ieva Micknien VALSTYBS SKOLOS VALDYMO MODELIAVIMAS ..................................................... 26

Julija Ramanauskait DAUGIAKRITERIS AKCIZ EFEKTYVUMO VERTINIMAS SIEKIANT

VALSTYBS TIKSL ......................................................................................................................................... 31

Egl Suiedelyt PRIVAI PENSIJ FOND PASIRINKIM, LEMIANTYS KRITERIJAI ..................... 38

Aurelija ukien KOOPERACIJOS REIKM KININK KI VEIKLOS EFEKTYVUMUI: TEORINIS

POIRIS ............................................................................................................................................................. 43

Mantas vaas BIOKURO KLASTERI POVEIKIS KAIMO VIETOVI EKONOMINIAM AUGIMUI ..... 48

Jovita otkeviien EKSPORTO KONKURENCINGUMAS IR JO VERTINIMO METODAI ....................... 55

APSKAITA IR FINANSAI ....................................................................................................................................... 61

Monika Andriukaitien ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITOS METODIKOS TAKA

LAISVIESIEMS PINIG SRAUTAMS: TEORINIS POIRIS ........................................................................ 62

Inga Baseviit EKONOMINE PRIDTINE VERTE PAGRSTOS MONI KAPITALO STRUKTROS

FORMAVIMO SPRENDIM TEORINIS PAGRINDIMAS ............................................................................... 70

Ilona erniauskait ATSARG VALDYMO SISTEM DIEGIMO ALGORITMAI PREKYBINJE

IR PASLAUG MONJE ................................................................................................................................... 76

Perpetue Weunde Eneza VALUATION OF COMPANIES USING MULTIPLES: THEORETICAL

APPROACH .......................................................................................................................................................... 82

Eligijus Kanapka MONS VERTE GRSTA APYVARTINIO KAPITALO VALDYMO METODIKA ........ 87

Danut Kriktonaitien MOKESI OPTIMIZAVIMO BDAI IR METODAI VERSLO MONSE .......... 93

Birut Pileckien EUROPOS SJUNGOS VALSTYBI KININK KI EFEKTYVUMO TYRIMO

RIZIKOS-PELNINGUMO POIRIU METODIKA .......................................................................................... 99

Jrat Stankut TEORINIAI ILGALAIKIO TURTO TIKROSIOS VERTS NUSTATYMO FINANSINJE

APSKAITOJE ASPEKTAI ................................................................................................................................. 105

Just abnait ATSARG KAINOJIMO BD TAKA MONS FINANSINEI BKLEI: TEORINIS

POIRIS ........................................................................................................................................................... 112

KAIMO PLTROS ADMINISTRAVIMAS ......................................................................................................... 120

Darius Bacys VIEOJO INTERESO ATSTOVAVIMO GALIMYBS VALDANT KAIMO VIETOVI

POKYIUS ......................................................................................................................................................... 121

Gintar Batait KAIMO VIETOVI PLTROS DARNAUS VYSTYMOSI MODELIS ............................... 126

Agn Busilait SPRENDIM PRIMIMO METOD TAIKYMAS SUDARANT KAUNO RAJONO

SAVIVALDYBS BIUDET .......................................................................................................................... 133

Inga Kanapeckien GYVENTOJ DALYVAVIMAS SAVIVALDYBS STRATEGINIAME PLTROS

PLANAVIME ...................................................................................................................................................... 139

Just Matijoaitien KAIMO TURIZMO REIKM VIETOVS EKONOMINEI IR

SOCIALINEI GEROVEI .................................................................................................................................... 145

Neringa Simanaityt KAIMO JAUNIMO SOCIALINS PROBLEMOS: VILKAVIKIO RAJONO

ATVEJIS ............................................................................................................................................................. 150

Erika Tamaauskait VIEOJO IR PRIVATAUS SEKTORI PARTNERYSTS TEORINIAI

ASPEKTAI .......................................................................................................................................................... 156

VERSLO LOGISTIKA IR EMS KIO VERSLO VADYBA ........................................................................ 161

Danguol Aukinien VEIKSNIAI DARANTYS TAK AUKTOSIOS MOKYKLOS

VAIZDIUI........................................................................................................................................................ 162

Tomas Ciemnolonskas RIZIKOS VEIKSNI VALDYMAS LOGISTINJE GRANDINJE: TEORINIS

POIRIS ........................................................................................................................................................... 169

Saulius Cironka LIETUVOS EMS KIO KONSULTAVIMO TARNYBOS TEIKIAM PASLAUG

PLTRA PANAUDOJANT AIRIJOS KININK KONSULTAVIMO PATIRT .......................................... 176

Gintar Naujokien INTEGRUOTA RINKODAROS KOMUNIKACIJA MOKSLO INSTITUCIJOSE ....... 181

5

Gintaras Jureviius LOGISTINI PROCES VERTS DIDINIMAS NAUDOJANT TREIOSIOS

ALIES PASLAUGAS ....................................................................................................................................... 186

Alfredas Ratautas MONI VEIKLOS PLTROS NAUJAS RINKAS STRATEGINIAI IR

LOGISTINIAI SPRENDIMAI: TEORINIS POIRIS ..................................................................................... 191

Lina Trinknien STRATEGINI SPRENDIM TAKA MONI SANDLIAVIMO PROCES

PLTRAI ............................................................................................................................................................. 196

Valdas Urbonas LOGISTIKOS PROCES EMS KIO TECHNIKOS PREKYBOS MONSE

TEORINIAI ASPEKTAI ..................................................................................................................................... 202

Nerijus Zineviius DRAUDIMO PASLAUG PARDAVIMO KANAL VALDYMO PROCES

TEORINIAI ASPEKTAI ..................................................................................................................................... 210

Egl Bagotyrien UDAROSIOS AKCINS BENDROVS IVUANA INOVACIJ DIEGIMAS ............ 215

Vaida Rukuiien RINKODAROS KOMUNIKACIJ TEORINIAI ASPEKTAI ........................................... 220

PROFESINIO UGDYMO PEDAGOGIKA IR PSICHOLOGIJA ..................................................................... 225

Saulius Dubickas VYRESNIO AMIAUS PAAUGLI FIZINS KOMPETENCIJOS IR VERTYBINI

ORIENTACIJ BEI PROFESINI LKESI SSAJOS .............................................................................. 226

Marius Girys PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIRBANI SOCIALINI DARBUOTOJ

KOMPETETINGUMO ATITIKTIS STUDIJ PROGRAM REZULTATAMS ............................................. 230

Renata Grigelionyt PEDAGOG KVALIFIKACIJA IR ATLIEKAMOS FUNKCIJOS: IKIMOKYKLINIO

UGDYMO TURINIO DALIS VALSTYBINSE IR NEVALSTYBINSE IKIMOKYKLINIO VIETIMO

INSTITUCIJOSE ................................................................................................................................................. 235

Mantas Krasauskas ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO STUDENT MOKYMOSI

STILI SSAJOS SU ANGL KALBOS IMOKIMO REZULTATAIS ........................................................ 242

Justina Krivickait BENDRJ KOMPETENCIJ UGDYMO AUKTOSIOSE MOKYKLOSE

VEIKSMINGUMAS: DARBDAVI IR STUDENT POIRIS .................................................................... 247

Aura Kunigonyt JAUNIMO MOKYKL MOKINI SMURTAS PRIE MOKYTOJUS:

PRIEASTYS IR POIRIS ............................................................................................................................ 251

Ieva Lipkeviien EKOLOGINIO IR DARNAUS TURIZMO VIETJIKOS VEIKLOS FORMOS IR

BDAI ................................................................................................................................................................. 256

Lina Mainonien PROFESIJOS PEDAGOG SOCIALINIO STATUSO VEIKSNIAI: KAUNO

PROFESINI MOKYKL MOKINI EMPIRIN STUDIJA.......................................................................... 263

Lina Povilauskait JOJIMO TRENERI TERAPEUT KOMPETENCIJOS: TARPKRYPTINIS

KONTEKSTAS ................................................................................................................................................... 268

Gintar Ragelien TV TAKA PRADINI KLASI MOKINI FIZINIAM AKTYVUMUI .................. 274

Neringa amanskien ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO BIOMEDICINOS

MOKSL KRYPTIES STUDIJ KOKYBS VERTINIMAS STUDENT POIRIU ............................ 279

Rolandas umskis SOCIALINS SLAUGOS MOKYMO PROGRAM PASIRINKUSI MOKSLEIVI

PASITENKINIMAS PASIRINKTA PROFESIJA IR KETINIMAS EITI PASIRINKTU

PROFESINIU KELIU ......................................................................................................................................... 283

Gintar Venckien KAS PEDAGOGUI YRA MOKJIMO MOKYTIS KOMPETENCIJA? ......................... 288

6

EMS KIO IR VIEOJO SEKTORIAUS EKONOMIKA

7

PRODUKTO RIZIKA: TEORINIS POIRIS

Valda Dodien

Aleksandro Stulginskio universitetas

vadas

ems kio rizikos veiksni identifikavimui skiriama vis daugiau dmesio. kininkai ems kio rizik

sieja su priklausomybe nuo klimatini slyg, biologinio turto. Vykstantys klimato pokyiai (globalinis

atilimas) iaukia vis sunkiau nuspjamus metinius or pasikeitimus, dl kuri prognozuoti bsim derli

ypatingai sunku. Produkto rizikos veiksniai yra skirstomi vairiais bdais. Vieni autoriai k lemianius

veiksnius grupuoja pagal susidarymo altin. Kiti pagal lygmen, kuriame galima nulemti rizikos sukeltus

padarinius. Kintantis igaunamas produkcijos kiekis lemia nepastovias gaunamas pajamas. Literatroje plaiai

nagrinjama derlingumo ir kain kitimo taka pajam kaitai. Pajam nepastovumas ir j takojantys veiksniai

skatina painti lemianius veiksnius. Pajam kait lemia ilgas gamybos ciklas, darb sezonikumas, produkto

ieiga, kokyb, kain svyravimai.

Tyrimo tikslas atlikti literatros apvalg susijusi su patiriama produkto rizika ems kio sektoriuje.

Tyrimo objektas Lietuvos ir usienio tyrj straipsniai analizuojantys produkto rizik.

Tyrimui atlikti naudojami sistemin ir lyginamoji analiz.

Rezultatai

Schaflnit-Chaiterjee (2010) rizik apibdina kaip tiktin pajam nukrypim nuo realiai gaut pajam.

Europos komisija (2001) rizik identifikuoja kaip pajam nepastovum, kur lemia praradimai, ar neigiami

veiksniai, lemiantys kio vieneto gerov. Oksfordo odyno duomenimis odis rizika pradtas naudoti

septynioliktojo amiaus viduryje, Pranczijoje naudota svoka risquer, Italijoje risco. Terminai buvo naudojami

nusakyti neigiamo vykio gresianiai tikimybei. odis rizika nusakomas kaip tikimyb tam tikrai alai atsirasti.

Straipsnyje rizika suprantama, kaip pajam nepastovus ir kintamumas, dl patiriamos produkto/gamybos rizikos.

Rizikos veiksnius slygojanius kio veikl autoriai skirsto nevienodai. Vieni autoriai yra link rizikos

veiksnius grupuoti pagal susidarymo altin ar lyg kuriame rizik galima takoti. Daugelis autori ems k

veikiani rizik skirsto penkias ris: produkto/gamybos, rinkos, institucin, socialin, finansin. Dal

produkto rizik lemiani veiksni kininkai gali koreguoti kio vidinje aplinkoje. Rinkos, institucins,

socialins ir finansins rizik veiksniai priklauso nuo iorins aplinkos poveikio.

Europos komisijos diskusijoje (2011) ir Tangermann (2011) iskiria pagrindines rizikos veiksni grupes,

permainingo klimato, biologinio turto, rinkos svyravim, socialiniai aspektai, politiniai pasikeitimai.

Tangermann (2011) teigia, kad ems kio veikl lemia klimatins slygos, j kitimas. kiuose gaminamos

produkcijos ieig, kokyb, derlingum gali paveikti gamtini slyg pasikeitimai: sausra, potvyniai, litys,

krua, taip pat ligos, kenkjai. kio gaunamas pajamas lemia ne tik derlingumo nepastovus kintamumas, bet ir

rinkos nepastovumas. Kain kintamum atrina ekstremals gamtos pokyiai.

Europos komisija (2011) Klimato pokyiai sukelia vairialypius procesus, kurie lemia ems kio sistem

kitimus. Didjanti CO2 koncentracija atmosferoje, didjanios metins temperatros, besikeiiantys metiniai ir

sezoniniai krituli kiekiai, lemia maisto produkcijos kiek, kokyb, stabilum, naturali aplink. Taip pat klimato

pokyiai takos turi vandens itekliui, dirvoemio kokybei, kenkj ir lig plitimui. ems kio ekosistemos

degradacija gali sukelti dykumjimo padarinius. Pasekms lemia produkcijos majim, augal ir gyvn

nykim. Klimato pokyiai yra globali problema, kurios vienas ems kio vienetas neisprs. ES tiriama

ekstremali slyg daroma taka derlingumo kitimui. 2003 met vasaros kariai ir 2007 pavasario sausros, lm

jav derlingumo kitim, analizuojamu laikotarpiu.

Lagerkvist(2005) tyrime rizik susijusia su ems kiu skirsto tris ris pagal jos susidarymo viet:

ekonomin, socialin ir asmenin, aplinkos. Ekonomin rizika pasireikia per veiksnius: kintanios pajamos,

rinkos, kain kintamumas, igaunamo produkcijos kiekio nepastovumas, sandori kintamumas.

8

Schaflnit-Chaiterjee (2010) rizikos ris iskiria pagal j veiksni susidarymo altin. Produkto rizik

lemia kaip ir daugel kit autori nurodyti or pasikeitimas, kenkjai, ligos. Rizika siejama su produkcijos

netekimu, derlingumo majimu. Papildomai vertina technologij pokyius, gamtini itekli panaudojimo

galimybi sukeliamus sunkumus. Taip pat autorius tyrime rizik klasifikuoja pagal neigiamo vykio

pasikartojimo danum, kuriuo nustat, kad biologinio turto praradimai yra retesni nei augalininkysts

sektoriuje.

OECD (2011) ems kio rizik skirsto pagal rizikos veikimo galimybes. Normal rizikos lygmen

takoja derlingumo, kain , or nepastovumas, neutikrintumas. iuos veiksnius kiai turi galimyb nulemti kio

viduje. Paklausos lygmenyje takoja kain nepastovumas, kur galima nulemti tik pasitelkus rinkos instrumentus,

ar kooperacijos bdu. Katastrof lygmuo, kuris apima daugel kinink, sausra, potvyniai, masikai plintanios

ligos. io lygmens pasikeitimus ir padarini mainimui takos turi valstybins institucijos.

Cervantes-Godoy, Kimura, Anton (2013) produkto rizik padalina tris lygmenis, pagal rizikos, kaip

problemos sprendim susidarymo vietas: kininko kis (mikro), kaimo, bendruomens (mezo), region,

valstybs (makro). Mikro lygmenyje iskiriami veiksniai: neukreiamos ligos, biologinio turto ir pasli

netekimai, dl netinkamos kininkavimo strategijos, derlingumo kintamumas, kininko ar artimj mirtis. Mezo

lygmeniui bdingi rizikos veiksniai: permainingi or pasikeitimai (litys, nuoliauos, tara). Makro

visuotiniai or pasikeitimai (potvyniai, sausros, krua, alnos, maisto trkumas, kenkjai, ukreiamos ligos).

Apibendrinant autori rizikos veiksni klasifikacij ir produkto/ gamybos rizikos takojanius veiksnius

sudaroma schema. (1 pav.)

1 pav. Produkto/ gamybos rizik lemiantys veiksniai

Pateiktame 1 paveiksle aikiai matomi produkto/ gamybos rizik lemiantys veiksniai. Pagrindinis

veiksnys kuris lemia rizik yra or nenuspjamumas, didjanios plat mast apimanios permainos (sausros,

vjai). Klimatini slyg takotas lig ir kenkj paplitimas, netinkamai pasirinkta kininkavimo sistema ,

technologijos ir technikos neatnaujinimas, nesugebjimas tinkamai inaudoti turimus gamtinius iteklius.

Produkto rizika siejama su gamybos procese kylaniomis klitimis, kurios gali paskatinti blogesnius, nei

prognozuota rezultatus.

Didioji dalis atlikt mokslinink tyrim rezultatai atskleid, vienas i pajam kintamum lemiani

veiksni yra derlingumo nepastovumas.

Cervantes-Godoy, Kimura, Anton (2013) Tyrime analizuoja produkto rizikos tak pajamoms. Tyrimas

atskleid, kad didiausia pajam priklausomyb lemia igaunamos produkcijos kintamumas, kain

nepastovumas. Schaflnit-Chaiterjee (2010) atliktoje apklausoje nustatoma, kad derlingumo ir kain kintamumas

yra svarbiausi veiksniai lemiantys kinink pajamas. Tas paias ivadas teigia OECD (2011) daugeliui kinink

pagrindiniai rizikos veiksniai yra derlingumo ir kain kintamumas. Derlingumo ir kain nepastovumas lemia

kintanias kinink pajamas. Pasak Laanemets ir kt. (2011) derlingumo kintamumas priklauso nuo dirvoemio

tipo, drkinimo sistem, klimato pasikeitimo slyg. Tuo tarpu kainos kintamumas priklauso nuo tarptautinje

rinkoje vyraujanio atsarg lygio, paklausos ir pasilos kitim. Kozlovskaja (2013) atliktame Lietuvos ems

kio produkt gamintoj nuomons tyrime dl j patiriamos rizikos, rezultatai atskleid, kad kininkai

DERLINGUMO NEPASTOVUMAS,

KINTAMUMAS

PERMAININGOS KLIMATINS

SLYGOS

NEPILNAVERTIS GAMTINI ITEKLI

PANAUDOJIMAS

NETINKAMA KININKAVIMO

STRATEGIJA

LIGOS, KENKJAI

TECHNOLOGINIAI POKYIAI

9

nerimauja dl kintani ir nenuspjam gamtos reikini, gamtini itekli tinkamo inaudojimo. veicarijos

tyrjai analizuoja pajam kitim takojanius veiksnius: kainas, derlingum, ilaidos. Tyrimas atskleid, kad

ilaidos skirtos troms, pesticidams, sklai yra pastovios analizuojamu laikotarpiu ir reikmingos takos pajam

kitimui neturi. Kain ir derlingumo kitimas veicarijoje dominuoja javus auginaniuose kiuose. Tyrimas

atskleid, kad pajam kintamumas gautas i cukrini runkeli ir kviei lemia kain kintamumas, o kukurz ir

miei priklauso nuo derlingumo kitimo. (El Benni, Finger, 2012)

Apibendrinant autori tyrimus kas lemia pajam kitim galima suprasti, kad produkto rizika yra aktuali ir

svarbi ne tik produkcijos kokybs, igaunamo kiekio dydiui, bet ir pajam kitimui.

Ivados

Tyrjai vien i pagrindini produkto rizik lemiani veiksni vardija klimato slyg

neprognozuojamus pokyius, j sukeliamus gamtos katastrofinius vykius. Klimato pokyiai sukelia lig ir

kenkj padidjusias invazijas, kurie yra viena i prieasi produkto rizikos stiprjimui. kininkavimo

strategijos netinkamas pasirinkimas, taip pat lemia produkto rizikos iaugim. Produkto rizikos yra susijusi su

pajam kintamumu, ios rizikos veiksniai lemia pajam kintamum. Esant nepastovioms pajamoms kyla rizika

kio veikl vykdyti neefektyviai.

Literatros sraas

1. CERVANTES-GODOY, D., KIMURA, S., ANTON, J. 2013. Smallholder risk management in developing countries.

OECD Food, Agriculture and Fisheries Papers, no. 61.

2. EL BENNI, N., FINGER, R. 2012. Where is the risk? Price,yield and cost risk in Swiss crop production. International

Association of Agricultural Economists (IAAE)triennial conference.

3. EUROPOS KOMISIJA. 2001. Risk management tools for EU agriculture with a special focus on insurance. Working document.

[interaktyvus]. [irta 2016 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internet:

4. EUROPOS KOMISIJA. 2011. Agricultural risk and risk management: Discussion paper [interaktyvus]. [irta 2015 m.

birelio 2 d.]. Prieiga per internet:

.

5. KOZLOVSKAJA, A. 2013. Rizikos veiksni aktualumas Lietuvos ems kio produkt gamintojams. Regional formation and

development studies, no 1(11), p. 157-170.

6. LAANEMENTS, O., VIIRA, A.-H., NURMET, M. 2011. Price, yield, and revenue risk in wheat production in Estonia.

Agronomy research, vol 9, p.421-426.

7. LAGERKVVIST, C. J. 2005. Assessing farmers risk attitudes based on economic, social, personal, and environmental

sources of risk: evidence from Sweden. interaktyvus]. [irta 2016 m. kovo 05 d.]. Prieiga per internet: <

http://ageconsearch.umn.edu/bitstream/19361/1/sp05la01.pdf>

8. OECD. 2011 Risk managemant in agricultur:what role for governments? 50 th organisation for economic co-operation

and development. Discuss paper.

9. OECD. 2011. Managing risk in agriculture: policy assessment and design. OECD publikacija.

10. SCHAFLNIT-CHAITERJEE, C. 2010. Risk management in agriculture. Deutsche Bank research.

11. TANGERMANN, S. 2011. Risk management in agricultur and the future of the EUs Common Agricultural Policy.

International Centre for Trade and Sustainable Development (ICTSD), no 34, p. 1-50.

Summary

Agricultural factor of risk identification is one of the most relevant topic now a days. Most of researchers

distinguishes five types of product risk: climate changes, pests and diseases, strategy of farming, changes of technology,

variability yield. In this paper it is published theoretical research how Lithuanian and foreign researchers analyze product risk

in agriculture. What risk of product have influence to agriculture revenue. Risk of product is important not just for yield

volatility but also to revenue.

Mokslinio darbo vadovas: dr. Valdemaras Makutnas (Aleksandro Stulginskio universitetas)

http://ec.europa.eu/agriculture/publi/insurance/text_en.pdfhttp://ageconsearch.umn.edu/bitstream/19361/1/sp05la01.pdf

10

TIESIOGINI USIENIO INVESTICIJ VEIKSNIAI IR REIKM

EMS KIO VYSTYMESI

Pijus Imbrasas


vadas

Maos kinink pajamos, senkantys gamtos itekliai, didelis nedarbas, klimato kaita ir brangstanti

ems kaina tai tik maa dalis problem su kuriomis susiduria iuolaikinis ems kis. Jungtini Taut

organizacijos duomenimis, 2050 metais emje gyvens 9 milijardai arba 30 proc. daugiau moni nei dabar. io

reikinio pasekms pradedamos jausti jau dabar, nes pradeda trkti maisto ir energetini itekli. Didjaniam

gyventoj skaiiui reikia vis daugiau maisto ir vandens. Jungtini Taut maisto ir ems kio organizacija (FAO)

paskaiiavo, kad imaitinti 9 mlrd. gyventoj reiks uauginti ir pagaminti 60% daugiau maisto nei dabar.

Skaiiuojama, kad jav iaugimas nuo dabar esanio 2,1 milijardo ton per metus turi iaugti iki 3 milijard

ton, uauginamos msos kiekis turs iaugti 200 milijon ton per metus ir pasiekti 470 milijon ton per

metus. Atsivelgiant ias prognozes pagrindinis Europos Sjungos tkstantmeio tikslas yra sumainti

badaujani ir skurstani moni skaii. Daugiausiai skurstani ir maisto trkum jauiani moni gyvena

besivystani ali kaimo vietovse. ems kio vystymasis yra veiksnys mainantis alk ir traukiantis mones

i skurdo, taiau vystymasis be investicij yra nemanomas.

Investicijos ems k yra svarbios ne tik besivystanioms, bet ir auktesn isivystymo lyg

pasiekusioms bei isivysiusioms alims. Pavyzdiui, norint pasiekti, viena vertus, tokius ES bendrosios ems

kio politikos (BP) tikslus, kaip ems, mik kio ir maisto konkurencingumo didinimas, galimybi

ekonominei veiklai vairinti sukrimas, gyvenimo kokybs kaime gerinimas, kartu puoseljant esamas gamtines,

mogiksias ir kitas vertybes, mainant skirtumus tarp miesto ir kaimo bei kit region, o kita vertus, turint

omenyje, kad toki tiksl pasiekimui reikalingi didiuliai ne tik materialiniai, intelektiniai, bet ir finansiniai

itekliai, ypa iauga investicij, tame tarpe ir tiesiogini usienio investicij (TUI) svarba. Jungtini Taut

maisto ir ems kio organizacijos duomenimis norint patenkinti didjani pasaulio populiacijos paklaus

maistui, ems kio investicijos pasaulyje turi padidti 50 procent (FAO, 2009).

Natralu, kad investicijos yra reikmingos ems kiui ir j pritraukimas yra vardijamas kaip vienas

svarbiausi ems kio politikos udavini. Tiesiogini usienio investicij sraut pritraukim lemia daug

veiksni, nes investuotojai, skverbdamiesi usienio ali rinkas turi daugyb motyv bei tiksl. Pastebtina,

kad mokslininkai nevienodai aikina atskir veiksni svarb. Tai pagrindia TUI veiksni analizs aktualum.

Tyrimo objektas tiesiogins usienio investicijos ems kyje.

Tyrimo tikslas inagrinti tiesiogini usienio investicij veiksnius ir reikm ems kio vystymesi.

Tyrimo udaviniai:

Ianalizuoti tiesiogini usienio investicij ems kyje prieastis ir veiksnius;

Inagrinti tiesiogini usienio investicij ems kyje reikm; Tyrimo metodai mokslins literatros analizs ir sintezs, abstrakcijos.

Rezultatai

Tiesiogins usienio investicijos yra labai reikalingos ems kio vystymuisi, nes jos skatina gamybos

augim, eksporto apimi didjim, preki ir paslaug kokyb, nauj darbo viet krim, technologij paplitim

ir panaudojim. kiai iais laikais tampa vis labiau specializuoti, nes tai jiems padeda didinti produktyvum ir

pasiekti maksimali naud. Spartus nauj technologij taikymas ems kyje, stiprus ryys su mokslu ir pajamos

i usienio yra vienas i iuolaikini ems kio bruo. Aukalnyt, Venckut (2011) teigia, kad usienio

investicijos suteikia kininkams galimyb konkuruoti laisvojoje rinkoje

Loungani ir Razin (2001) teigia, kad tiesiogins usienio investicijos ems kyje skatina valstybes

stengtis ilaikyti stabilesn politik, didina alies saugum. Investuotojai atnea ne tik kapital, bet ir ryius,

11

kontaktus ir informacij, kas leidia priimaniai aliai gerinti savo pozicijas tarptautinse rinkose (Samuolis,

2002).

Elibarik (2007) teigia, kad TUI ems kiui yra svarbios ir reikalingos dl i trij, galima sakyti,

klasikini prieasi:

1. ems kis vaidina svarb vaidmen ekonomikoje ir nemaai daliai ali tai yra vienas i

svarbiausi gyventoj pajam altini.

2. Pasaulyje apie 50 procent moni dirba ems kyje. Kaimo vietovse moni dirbani ems

kyje yra dar daugiau. ems kis padeda mainti atotrk tarp miesto ir kaimo, nes kaimo monms

suteikiamas darbas, ir reikalingos inios norint dirbti, todl maja socialiniai ir ekonominiai skirtumai. ems

kis svarbus norint sumainti regioninius skirtumus.

3. ems kis padeda ivengti dviej didiausi pasaulio problem: bado ir skurdo. Taip pat TUI

ems kiui atnea inovacijas ir technologijas, kurios kelia alies ekonomin ir technologin lyg.

Kiti mokslininkai, sutelkdami dmes dabartinio laikotarpio aktualijas ems kio ir maisto gamyboje

nurodo daugiau prieasi, kodl TUI yra reikalingos ems kiui. Pavyzdiui, McLornan (2012) iskyr

penkias prieastis kodl verta investuoti ems k:

Grd atsarg sumajimas iki emiausio lygio per pastaruosius 40 met;

Grd sunaudojimo augimas;

Biodegal suvartojimo ir paklausos augimas;

Ariamos ems kiekio tenkanio vienam gyventojui majimas;

Vandens tiekimo sumajimas sumaino ir ki produktyvum;

Mayer (2015) teigia, kad investicijos ems k yra pats geriausias ir saugiausias investavimo bdas.

teigin autorius argumentuoja tuo, kad pasaulyje spariai didja gyventoj skaiius, jam imaitinti reikia

gaminti vis daugiau ems kio produkcijos, j tinkamai perdirbti ir saugoti.

Siekiant visapusiko subalansuoto ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio ems kio vystymosi ir

norint pritraukti kuo daugiau l i usienio labai svarbu yra stebti ir analizuoti investicijas ems kyje

lemianius veiksnius, nes investicijas priimanti alis ir investitoriai turi daugyb skirting motyv ir tiksl.

Pagrindiniai tikslai kuri siekiama investuojant kitos alies ems k yra ie:

udirbti didesn peln;

vesti savo produkcij vietin rink;

pasinaudoti kitos alies turimais itekliais;

sumainti gamybos katus parduoti ten kur brangiau, o gaminti ten kur pigiau.

Investuojant sukuriama nauda, kuria gali pasinaudoti abi puss, investuotojas ir investicijas priimantis.

Daniausiai investitorius siekia udirbti didesni peln, uimti rinkos dal, pasinaudoti pigesniais gamybos

katais. Investicijas priimanti alis siekia umegzti ilgalaikius santykius su investitoriumi, sumainti nedarb,

surinkti daugiau mokesi ir pritraukti kapitalo.

Adams (2009) iskiria tokius pagrindinius tiesiogini usienio investicij veiksnius:

1) ekonominius;

2) politinius - teisinius;

3) geografinius;

4) socialinius kultrinius.

Atlikta analiz leidia konstatuoti, kad pagrindiniai ekonominiai veiksniai, lemiantys TUI pokyius yra

ie: mokestin aplinka, ekonomikos atvirumas, vidaus rinka, minimalaus darbo umokesio dydis. Ivardint

veiksni didjimo arba majimo tendencija nulemia TUI pritraukim. Kit veiksni grupi (politini teisini,

geografini, kultrini) taka TUI priklauso nuo to, koki ems kio ak investuojama. Dauguma mokslini

pabria, kad tyrinjant TUI, btina suprasti koki reikm jos gali daryti alies ems kiui. Investuotojo ir

investicijas gaunanio objekto santykiai gali bti labai nevienodi, dauguma usienio ali stengiasi pritraukti

investicijas, bet tuo paiu ir bijo, kad nebt ikraipyta vietin rinka ir netekt patirti daugiau problem nei

naudos (FAO, 2013). TUI privalumai priimanios alies ems kiui pateikti 1 lentelje.

12

1 lentel

TUI privalumai priimanios alies ems kiui

Autorius, metai TUI privalumai priimanios alies ems kiui

A. Iddrisu, M.

Immurana, B. O.

Halidu (2015)

Didja kapitalas;

Diegiamos naujos technologijos;

ini perdavimas ir mokymosi galimybs;

Infrastruktros pltra.

M. Sczinkota (2015) Didja kapitalas;


Skatinama konkurencija;

Padidja sidarbinimo galimybs.

J.Kozenkow (2014)


Didja kapitalas;

Perduodamos naujos vadybos ir valdymo inios;

Perkamos paslaugos i kit sektori;

Naujos galimybs vietiniams kininkams.

Jovovi, Jovanovi ir

Dai (2014)

Kapitalo plaukos ems kio sektori;

Finansavimas atskiriems, vietiniams kininkams;

Investavimas infrastruktr;

Technologij pltra, inovacij sklaida;

Nauji vadybos modeliai ir nauji moksliniai tyrimai;

Skatinamas viso ems kio sektoriaus modernizavimas ir komercializavimas;

Tarptautini standart vedimas;

Nauj rink galimybs, eksporto skatinimas;

Kontakt skleidimas tarp pirkj, pardavj ir gamintoj;

Tobuljimo ir darbinimo galimybs darbuotojams.

Siddharth Mishra

(2013)

Padidjusi maisto gamyba;

Daugiau surenkama mokesi;

Technologini ir vadybini ini perdavimas;

Infrastruktros pltra;

Vaida Kvainauskait

(2003)

Technologijos ir vadybini ini transformavimas;

Kapitalo formavimas;

Regiono ar sektoriaus vystymas;

Tarptautin konkurencija;

Nauj darbo viet krimas;

Infrastruktros ipltimas

Eksporto didjimas;

Konkurencijos skatinimas.

altinis: sudaryta autoriaus.

I 1-je lentelje pateiktos informacijos matome, kad TUI padeda ems kiui sukurti naujas darbo

vietas, tuo paiu sumainant nedarb ems kyje, taip pat yra keliama darbuotoj kvalifikacija, didinamas

vietini ki konkurencingumas, gerinama paslaug ar produkt kokyb, nes TUI atnea nauj idj ir moderni

technologij. Usienio investicijos formuoja nauj arba pleia jau turim kapital nes investuotojai vykdo ir

realizuoja tokius projektus, kuri vietinis alies kapitalas negalt padaryti dl l trkumo. Kitas svarbus

aspektas yra infrastruktros pltra, nes pleiasi susisiekimo tinklai, vyksta komunikacij sklaida. TUI leidia

plsti ryius su tarptautinmis kompanijomis, bankais bei mokslo institucijomis. Gautos investicijos padeda

valstybei surinkti didesnes mokesi plaukas, kurios palengvina situacij vietos monms ir gyventojams, nes

tada daugiau pinig valstyb gali skirti j poreikiams. Taip pat, TUI padidina galimyb skolintis pinig i

usienio maesnmis palkanomis, tokiu bdu valstyb gali sukaupti daugiau santaup.

13

Tiesiogins usienio investicijos taip pat gali daryti ir neigiam poveik alies ems kiui ir jo

rodikliams. Neigiamas TUI poveikis priimaniai aliai ems kio sektoriuje yra pateiktas 2 lentelje.

2 lentel

TUI neigiamas poveikis priimanios alies ems kiui

Autorius, metai TUI neigiamas poveikis priimanios alies ems kiui

M. Sczinkota (2015) Gamtini itekli inaudojimas;

Darbuotoj inaudojimas;

Vietini paproi, taisykli pakeitimas

J.Kozenkow (2014) Nukonkuruojamos vietins mons;

Perviliojami darbuotojai ir klientai.

Banerji, Wacker

(2013)

Istumiami vietiniai rinkos dalyviai;

Darbuotoj inaudojimas;

Mokesi lengvatos suteikia tarptautinms monms pranaum prie vietinius

ems kio rinkos dalyvius;

Tikimyb, kad rinka gali bti upildyta pigia darbo jga i kit ali;

Mik kirtimas dl siekio padidinti dirbamos ems kiekius.

Kirtan Pandya (2012) Nukonkuruojami vietiniai smulks kininkai;

Didja nedarbas (dl didelio tarptautinio moni naumo ir technologins

paangos jos gamina didel kiek produkcijos su maesniu darbuotoj skaiiumi

nei vietiniai kininkai, arba atveama pigesn darbo jga);

Ikraipoma rinkos kaina;

Neatsivelgiama priimani ali itekli inaudojim, ems nualinim.

Vaida Kvainauskait

(2003)

Technologin priklausomyb;

Industrinis dominavimas;

Ekonomini plan drumstimas;

Kultros pokyiai;

Galimas tarptautini moni kiimasis teisin aplink

altinis: sudaryta autoriaus.

Dauguma autori prie neigiamo TUI poveikio ems kio sektoriui iskiria darbuotoj inaudojim,

vietini ki nukonkuravim, gamtini itekli inaudojim ir ems nualinim.

Apibendrinant TUI reikm ems kiui, galima teigti, kad TUI yra labai reikmingos vystant ems

k, keldamos naujus reikalavimus darbo jgai, verslui ir socialinei infrastruktrai. Vietiniai kininkai turi

konkuruoti su naujais rinkos aidjais, kurie turi stipri patirt, todl skatinamas technologij diegimas, strategij

keitimas, naumo didinimas, ugdomas konkurencinis pajgumas. Taiau gali pasireikti ir neigiamas TUI

poveikis, nes atsiranda technologin priklausomyb, atrja konkurencija, sunkiau rasti tinkam darbuotoj,

vyksta prot nutekjimas.

Jungtini Taut konferencijoje prekybos ir vystymo klausimais Jungtini Taut maisto produkt ir

ems kio organizacija nordama ivengti neigiam TUI sukeliam reikini 2010 m. sudar 7 principus

atsakingam investavimui ems k:

1. Esantys sektoriaus statymai ir taisykls yra atpastami ir j yra laikomasi.

2. Investicijos stiprina maisto saugum.

3. Procesai, susij su investicijomis ems k yra skaidrs ir reguliuojami per tinkam verslo ir

teiss aplink. Visos suinteresuotos alys atsako u savo veiksmus.

4. Visi esminiai pokyiai ir norimi pakeitimai yra registruojami, taip pat vyksta konsultacijos ir

diskusijos, kurios leidia pasiekti optimaliausi sprendim.

5. Investuotojai utikrina, kad projektai nenusiengia statymas ir strateginiams pltros tikslams.

6. Investicijos prisideda prie socialins ir ekonomins pltros. Utikrinama, kad nenukents nei viena

socialin grup ir investicijos nesukurs joki problem.

14

7. Projektai prisideda prie darnaus vystymosi tiksl. Itekliai yra naudojami efektyviai ir siekiama

tausoti aplink.

ie septyni principai apima vis ri investicijas ems k ir yra aktuals tiek kininkams, tiek

investuotojams, tiek alims priimanioms investicijas. Tikimasi, kad jie sukurs rmus tinkamam investavimui

ems kyje ir leis visoms pusms patirti maksimali naud.

Ivados

1. Aprpinimo maistu ir skurdo mainimo problem sprendimas bei su tuo susijs ems kio gamybos

didinimas, tausojant iteklius slygoja TUI btinum ems kyje. Taip pat btinum sustiprina

grd atsarg sumajimas iki emiausio lygio per pastaruosius 40 met; grd sunaudojimo augimas;

biodegal suvartojimo ir paklausos augimas; ariamos ems kiekio tenkanio vienam gyventojui

majimas; vandens tiekimo sumajimas.

2. Tiesiogini usienio investicij pritraukim ems kyje lemia vairs veiksniai, kurie yra skirstomi

ekonominius, politinius teisinius, geografinius ir socialinius kultrinius. Didiausi dmes

investuotojas skiria ekonominiams veiksniams. Pagrindiniai TUI investuotojo tikslai yra udirbti

didesn peln, sumokti maiau mokesi, pasinaudoti pigesniais gamtiniais ir mogikaisiais itekliais,

uimti didesn rinkos dal. Investicijas priimanti alis siekia pritraukti daugiau usienio kapitalo,

sisavinti inovacijas, praplsti infrastruktr, surinkti daugiau mokesi ir sukurti naujas darbo vietas.

3. Iskiriamos teigiamos ir neigiamos TUI ems k pasekms. Prie teigiam pasekmi priskiriamos:

kapitalo didjimas, technologij sisavinimas, ini suteikimas, kontakt dalijimasis, infrastruktros

pltra, darbo viet krimas. Prie neigiam TUI ems k pasekmi priskiriama: netausojant

naudojami gamtiniai itekliai, dirbamos ems erozija, vietini kinink nukonkuravimas, darbuotoj

inaudojimas ir technin priklausomyb.

Literatros sraas

1. ADAMS S. 2009. Can foreign direct investment (FDI) help to promote growth in Africa? [interaktyvus] [irta 2016 m.

kovo 20 d.]. Prieiga per internet:

2. ADEWUMI S. 2006. The Impact of FDI on Growth in Developing Countries [interaktyvus] [irta 2016 m. vasario

15d.]. Prieiga per internet: https://www.diva-portal.org/smash/get/diva2:4440/FULLTEXT01.pdf

3. AUKALNYT I., VENCKUT S. 2011 Tiesiogini usienio investicij Lietuvoje analiz ir perspektyv vertinimas

[interaktyvus] [irta 2016 m. vasario 05d.]. Prieiga per internet: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2011~D_20111128_100935-38439/DS.005.0.01.ETD

4. BANERJI S. 2013. Effects of Foreign Direct Investment (FDI) in the Indian Economy [interaktyvus] [irta 2016 m.

vasario 05d.]. Prieiga per internet: https://halshs.archives-

ouvertes.fr/file/index/docid/846825/filename/Effects_of_Foreign_Direct_Investment_FDI_in_the_Indian_Economy.pdf

5. BORA B. 2002. Foreign Direct Investment: Research Issues [interaktyvus] [irta 2016 m. vasario 05d.]. Prieiga per

internet: https://www.questia.com/read/103310327/foreign-direct-investment-research-issues

6. CREANEA A. IR MIYAGIWA K.. 2007. Exporting versus foreign direct investment:Learning through propinquity

[interaktyvus] [irta 2016 m. vasario 11d.]. Prieiga per internet:

https://www.academia.edu/432916/Export_versus_foreign_direct_investment_learning_through_propinquity

7. ELIBARIKI MSUYA 2007. The Impact of Foreign Direct Investment on Agricultural Productivity and Poverty Reduction

in Tanzania [interaktyvus] [irta 2015 m. gruodio 14 d.]. Prieiga per internet: http://mpra.ub.uni-

muenchen.de/3671/1/MPRA_paper_3671.pdf

8. FAO 2009. How to Feed the World in 2050 [interaktyvus] [irta 2016 m. vasario 27 d.]. Prieiga per internet:

http://www.fao.org/fileadmin/templates/wsfs/docs/expert_paper/How_to_Feed_the_World_in_2050.pdf

9. FAO 2010. Principles for Responsible Agricultural Investment that Respects Rights, Livelihoods and Resources

[interaktyvus] [irta 2016 m. vasario 07 d.]. Prieiga per internet:

http://www.fao.org/fileadmin/templates/est/INTERNATIONAL-TRADE/FDIs/RAI_Principles_Synoptic.pdf

10. FAO 2013. Trends and impacts of foreign investment in developing country agriculture [interaktyvus] [irta 2016 m.

vasario 03d.]. Prieiga per internet: http://www.fao.org/docrep/017/i3112e/i3112e.pdf

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20111128_100935-38439/DS.005.0.01.ETDhttp://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20111128_100935-38439/DS.005.0.01.ETDhttps://halshs.archives-ouvertes.fr/file/index/docid/846825/filename/Effects_of_Foreign_Direct_Investment_FDI_in_the_Indian_Economy.pdfhttps://halshs.archives-ouvertes.fr/file/index/docid/846825/filename/Effects_of_Foreign_Direct_Investment_FDI_in_the_Indian_Economy.pdfhttps://www.questia.com/read/103310327/foreign-direct-investment-research-issueshttps://www.academia.edu/432916/Export_versus_foreign_direct_investment_learning_through_propinquityhttp://mpra.ub.uni-muenchen.de/3671/1/MPRA_paper_3671.pdfhttp://mpra.ub.uni-muenchen.de/3671/1/MPRA_paper_3671.pdfhttp://www.fao.org/fileadmin/templates/est/INTERNATIONAL-TRADE/FDIs/RAI_Principles_Synoptic.pdfhttp://www.fao.org/docrep/017/i3112e/i3112e.pdf

15

11. JOVOVI D. , JOVANOVI S. , DAI B. 2014. Agricultural trade and financing through FDI [interaktyvus] [irta

2016 m. vasario 02d.]. Prieiga per internet: http://ageconsearch.umn.edu/bitstream/175294/2/13%20EP%202%202014-

13.pdf

12. LANGVINIEN N., VENGRAUSKAS P.V., ITKIEN R. 2010 M. Tarptautinis verslas. Leidykla Technologija

Kaunas. ISBN 978-9955-25-786-8 191 pslp.

13. LOUNGANI, PRAKASH & MODY, ASHOKA & RAZIN, ASSAF, 2002. The global disconnect: The Role of

transactional distance and scale economies in gravity equations" Scottish Journal of Political Economy, Scottish Economic

Society, vol. 49(5), pages 526-43, December. [interaktyvus] [irta 2016 m. vasario 04 d.].

http://www.imf.org/external/pubs/ft/fandd/2001/06/loungani.htm

14. MAYER.C (2015) Invest In Agriculture [interaktyvus] [irta 2015 m. lapkriio 21d.]. http://dailyreckoning.com/invest-

in-agriculture/

15. MCLORNAN M. 2012. Valiance Farmland Funds Mark McLornan sees potential for rising soft commodity prices

[interaktyvus] [irta 2015 m. gruodio 28 d.]. http://www.investmenteurope.net/other/valiance-farmland-funds-mark-

mclornan-sees-potential-for-rising-soft-commodity-prices/

16. SAKALAUSKAIT R., MIKINIS A. 2014. Tiesiogini usienio investicij Lietuvoje pritraukimo veiksniai [interaktyvus]

[irta 2016 m. sausio 24d.]. Prieiga per internet: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:J.04~2014~ISSN_1822-7996.V_8.N_1.PG_31-49/DS.002.0.01.ARTIC

17. WACKER M. K. 2013 . On the measurement of foreign direct investment and its relationship to activities of multinational

corporations [interaktyvus] [irta 2016 m. sausio 09 d.]. Prieiga per internet:

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpwps/ecbwp1614.pdf?53ce65f8e8d83467da09c56469b8d927

Summary

Foreign direct investment factors and importance to agricultural development

Scientists are discussing the need of foreign direct investment (FDI) in agriculture, FDI benefits and impact for

agriculture sector, most of them agree that FDI is important factor influencing changes in agriculture. The article is based on

the scientific literature about FDI in agriculture analysis. Foreign direct investment is a foreign capital, placed in other

country. One of the top priorities to attract more FDI for countries agriculture is to present themselves as an attractive country

for investment. Efforts are being made that the country would seem a suitable place for investment, offering many discounts

and benefits to investors. Foreign investment is beneficial to all countries agriculture that want to grow, develop and

strengthen its economy. The main purpose of this work is to analyze the impact of FDI on agriculture. This study reveals FDI

reasons, objectives and their factors.

Mokslinio darbo vadov: Doc. dr. Valerija Vincinien (Aleksandro Stulginskio universitetas)

http://ageconsearch.umn.edu/bitstream/175294/2/13%20EP%202%202014-13.pdfhttp://ageconsearch.umn.edu/bitstream/175294/2/13%20EP%202%202014-13.pdfhttp://www.imf.org/external/pubs/ft/fandd/2001/06/loungani.htmhttp://dailyreckoning.com/invest-in-agriculture/http://dailyreckoning.com/invest-in-agriculture/http://www.investmenteurope.net/other/valiance-farmland-funds-mark-mclornan-sees-potential-for-rising-soft-commodity-prices/http://www.investmenteurope.net/other/valiance-farmland-funds-mark-mclornan-sees-potential-for-rising-soft-commodity-prices/http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2014~ISSN_1822-7996.V_8.N_1.PG_31-49/DS.002.0.01.ARTIChttp://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2014~ISSN_1822-7996.V_8.N_1.PG_31-49/DS.002.0.01.ARTIChttps://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpwps/ecbwp1614.pdf?53ce65f8e8d83467da09c56469b8d927

16

APLINKOSAUGINI ILAID EFEKTYVUMO VERTINIMAS:

METODINIS ASPEKTAS

Gintar Klimien Aleksandro Stulginskio universitetas

vadas

Spartjant ekonominiam ir technologiniam pasaulio vystymuisi, kartu spariai didja ir aplinkos taros

problemos. Aplinkosauga tai viena i aktualiausi ir svarbiausi XXI amiaus tem. Norint pristabdyti

aplinkos alos problemos spart plitim, ukirsti keli aplinkos taros progresavimui, monija sau ikl

aplinkosauginius udavinius ir reikalavimus. Kiekvienas mogus ar organizacija maiau ar daugiau prisideda

prie aplinkos taros, todl privalo atsakyti ir kompensuoti padarytus nuostolius gamtai. Fiziniai asmenys ar

mons privalo sujungti jgas aplinkos apsaugos problemoms sprsti, vykdyti sipareigojimus aplinkos apsaugai,

mokti mokesius, kuri dydiai ir mokjimo periodikumas yra nustatyti pagal taros ir alos aplinkai lyg.

Labiausiai prie gamtos uterimo prisideda vairios tr, naftos, metalo perdirbimo, statybini mediag verslo

mons. Ne iimtis ir degalins. Jos taip pat priskiriamos prie aplinkos terj ir privalo neti socialin

atsakomyb vartotoj ir visuomens atvilgiu.

Mokslinje ir publicistinje literatroje analizuojamos aplinkosaugos problemos, nagrinjama, kokius

mokesius ir kok j dyd privalo mokti aplinkos terjai, taiau maai dmesio skiriama kitiems aplinkosaugos

sipareigojimams, kuriuos mons privalo vykdyti ar vykdo savanorikai. Kiekviena mon nordama vertinti

savo finansin nat, kuri patiria vykdant aplinkosauginius sipareigojimus ir vertinti, ar patiriamos

aplinkosaugins ilaidos ateityje duoda socialin ir finansin naud, turt nusistatyti, kokius veiksmus ji atlieka

aplinkosauginiais tikslais, kokius veiksmus atlikti yra privaloma, kokie veiksmai atliekami savanorikai ir

sivertinti kok ilaid dyd sudaro aplinkosaugini veiksm gyvendinimas.

Tyrimo objektas degalins aplinkosaugins ilaidos.

Tyrimo tikslas ianalizavus mokslin literatr aplinkosaugini ilaid analizs, efektyvumo

vertinimo kausimais, atlikus degalinse patiriam ilaid analiz, parengti degalins aplinkosaugini ilaid

efektyvumo vertinimo model.

Tyrimo udaviniai -

1. Ianalizuoti mokslin literatr aplinkosaugini ilaid analizs, efektyvumo vertinimo kausimais.

2. Atlikti degalinse patiriam ilaid analiz.

3. Parengti degalins aplinkosaugini ilaid efektyvumo vertinimo model.

Tyrimo metodai: mokslins literatros ir mons duomen analiz, sisteminimas, palyginimas,

apibendrinimas, grafinis vaizdavimas bei modeliavimas.

Rezultatai

Pasak C. Jasch (2003), M. Chavan, (2005), D.D. Medeiros, S.P. Bezerra, R.E.Jose (2011),

Aplinkosaugos valdymo sistema (AVS) tai aplinkos valdymo sistema. AVS tikslas yra identifikuoti terj

poveik aplinkai, sumainti j darom aling poveik ir vairi grsmi rizik gamtai ir visuomenei, taip pat

sumainti ilaidas, susijusias su atsakomybe u aplinkosaug. AVS pagrindin dmes skiria terj aplinkos

apsaugos prieiros ir bendr metini aplink imetam teral vertinimui, taip pat aplinkosaugai skirt ilaid

reguliavimui. Kaip teigia C.Jasch, D.Ayres, L. Bernaudat (2010), svarbiausias AVS udavinys yra suklasifikuoti

moni patiriamas aplinkosaugines ilaidas, vertinti j dyd ir utikrinti, kad mons priverstinai ir savanorikai

patiriamos aplinkosaugins ilaidos yra svarbus ir reikmingas sprendimas vykdant versl.

M. Chavan (2005) AVS apibdina kaip btin organizacijos veiklos priemon, kuri identifikuoja ir

valdo neigiam organizacij poveik aplinkai. Daugeliu atvej AVS diegimas gali padti sumainti su

aplinkosaugos atsakomybe susijusias ilaidas ir taip padidinti organizacijos peln. AVS pateikia struktrizuot

poir aplinkos apsaugos priemoni planavim ir gyvendinim. Norint organizacijai sivertinti aplinkosaugos

atsakomybs gyvendinimo finansin nat yra btina apskaiiuoti savo patiriam aplinkosaugini ilaid dyd,

todl AVS veikimo principai yra tokie: reikia stebti mons ilaidas ir pajamas, reguliariai tikrinti mons

17

finansinius bei veiklos rezultatus. ie AVS valdymo principai yra panas finans valdymo, ilgalaikio

planavimo ir kokybs vadybos sistemos principus.

AVS gali bti galingas rankis organizacijoms gerinant - patiriam aplinkosaugos ilaid efektyvum ir

didinant j verslo naum. AVS reikalauja moni aktyviai dalyvauti nagrinjant savo veikl ir tada nustatyti,

kaip turt bti valdomas j veiklos poveikis aplinkai. Taip pat, AVS pagalba mons gali kontroliuoti savo

veiklos, gaminam produkt ar teikiam paslaug poveik gamtinei aplinkai (M. Chavan, 2005).

Tinkamai monje pritaikoma AVS gali teikti toki naud - vertinti efektyv itekli naudojim;

sumainti atsakomyb u aplinkos apsaug; suformuoti geresn supratim apie veiklos poveik aplinkai; diegti

tarp darbuotoj supratim susirpinti aplinkos apsauga; pagerinti aplinkosaugin veiksmingum per efektyvias

operacijas; pagerinti mons socialin vaizd; padidinti mons peln (M. Chavan, 2005). Ianalizavus mokslin

literatr, daroma prielaida, kad aplinkosaugini ilaid valdymas naudingas norint pagerinti kasdienin

socialini ir ekonomini sprendim primim.

Kiekviena organizacija vykdydama veikl tikisi pelno ir dirba su tikslu udirbti. Norint gauti pajamas,

reikia patirti ilaidas. Norint vertinti kokio dydio yra mons ilaidos, reikia identifikuoti savo veikloje

patiriamas ilaidas, nustatyti, kokiais tikslais jos yra patiriamos ir kokia suma, kokiems tikslams yra ileidiama.

E. Bracci, L. Maran (2013) organizacij aplinkosaugines ilaidas vardina kaip apsaugos ilaidas, t. y. nuo ko

saugome aplink, ir klasifikuoja jas 5 pogrupius:

Ilaidos skirtos prevencijos veiklai, integruotai produktyvius ilgalaikius projektus;

Ilaidos skirtos prevencijos veiklai vienkartiniams projektams;

Ilaidos skirtos atkurti aplinkos funkcijas;

Kompensacins ilaidos (aplinkos apsaugos atvilgiu, ubgant bsimai aplinkos alai u aki);

Kompensacins ilaidos, skirtos atstatyti jau esamus neigiamus alos aplinkai padarinius.

C. Jasch (2003); C.Jasch, D.Ayres, L. Bernaudat (2010); D.D. Medeiros, S.P. Bezerra, R.E.Jose (2011);

A. D. Plessis, M. Oberholzer (2014) tyr aplinkosaugai skirtas organizacij ilaidas, identifikavo, kokios btent

ilaidos monse yra priskiriamos aplinkos apsaugos ilaidoms. Mokslininkai pateikia daniausias ir pagrindines

moni ilaidas, patiriamas aplinkosaugos tikslams, t.y.: ilaidos aplinkosaugos atsakomybs skatinimo

prevencijai, atliek alinimo, aplinkosaugos kontrolei skiriamos ilaidos, aplinkosaugos rengini techninio

aptarnavimo ir patikr, priemoni sigijimo ir remonto ilaidos, baudos, kurias tenka sumokti nevykdius vis

aplinkosaugini reikalavim.

Mokslininkai K.M. Eisenhardt, (1989); D.K. Myers (2015); D.D. Medeiros, S.P. Bezerra, R.E.Jose

(2011); E.Bracci, L.Maran (2013) ivardina pagrindines degalini veiklos ris: mamenin ir didmenin

prekyba naftos produktais, suskystintomis automobilinmis dujomis, tepalais, automobili prieiros prekmis,

automobili plovimas. Visos ios ir kitos papildomos degalini veiklos daro stipr poveik aplinkos terimui. Tai

pasireikia per mogaus sveikatos sualojim, dirvoemio utertum, gaisr paliktus padarinius, kietj atliek

kaupim.

Dirvoemio utertumas ir poemini vanden utertumas yra vienas i pagrindini ir sunkiausi

poveiki aplinkai, kur sukelia degalini veiklos. Vienas i pavojingiausi teral - poemini rezervuar,

degalins rangos ir kit poemini rengini sistem kuro nutekjimas, jo judjimas dirvoemio link. Taiau

blogiausia yra tai, kad nuotk ne visada galima nustatyti i karto. Danai i pirmo vilgsnio utertumas yra

nepastebimas ir susikaupia per ilg laik, taip dirv isilieja daug litr kuro, kuris ilgam palieka sunkiai

pataisom ekonomin ir fizin al gamtai ir degalinei.

Garuojantis kuras ypa kenkia degalins darbuotojams ir degalins kaimynams. Smarkus kuro

garavimas pasireikia aki dirginimu, odos, kvpavimo tak problemomis, dermatitu, leukemija. Visa ala

susikaupia per kvpavimo sistem, per kvepiamus kuro ir duj garus i imetam transporto priemoni ar

garuojani talpykl. Taip pat, ala smarkiai pasireikia per virkinimo sistem arba per od dl i grini

gaunamo uterto vandens vartojimo. Geriamas vanduo danai bna utertas kuro, tepal, aliej, vairi

plovikli dalelmis ir pan.

Degalinse kil gaisrai taip pat palieka sunkiai atstatom aling poveik aplinkai, pakenkdami

darbuotoj, klient sveikatai. Gaisrai gali sukelti net ir miri. Po gaisr paliekama sualota ar net inaikinta

augmenija ir gyvnija.

Organizacijos, nordamos efektyviai susimainti savo patiriamas aplinkosaugines ilaidas ir nustatyti, ar

j patiriamos aplinkosaugins ilaidos efektyvios ir ekonomikai pagrstos, turt vadovautis aplinkosaugini

18

ilaid vertinimo modeliu. Jis padeda apskaiiuoti aplinkosaugini ilaid nat ir vertinti aplinkosaugini

ilaid efektyvum.

Remiantis mokslinink K.M. Eisenhardt, (1989); D.K. Myers (2015); D.D. Medeiros, S.P. Bezerra,

R.E.Jose (2011); E.Bracci, L.Maran (2013) pateiktomis ivadomis apie degalini veiklas, teralus, aling

poveik ir grsmes aplinkai, sudarytas aplinkosaugini ilaid degalinje vertinimo modelis (1 pav.). Model

sudaro 5 ingsniai, kuriais turt vadovautis kiekviena degalin, norinti vertinti savo veiklos aplinkai poveik ir

aplinkosaugini laid efektyvum.

Dyzelinis kuras ir benzinas yra pagrindiniai pavojingos grsms sukljai ir terjai, sukeliantys aling

poveik aplinkai. Apibendrinant mokslinink K.M. Eisenhardt, (1989); D.K. Myers (2015); D.D. Medeiros, S.P.

Bezerra, R.E.Jose (2011); E.Bracci, L.Maran (2013) ivadas sudaromi 1-asis ir 2-asis aplinkosaugini ilaid

degalinje vertinimo modelio ingsniai, t.y. degalinei reikia nustatyti savo veiklos ris, taros ir pavoj

grsmes.

Remiantis mokslinink C. Jasch (2003); C.Jasch, D.Ayres, L. Bernaudat (2010); D.D. Medeiros, S.P.

Bezerra, R.E. Jose (2011); A. D. Plessis, M. Oberholzer (2014) identifikuotomis moni aplinkosaugini ilaid

rimis, sudaromas 3-asis degalini patiriam aplinkosaugini ilaid vertinimo modelio ingsnis -

aplinkosaugini ilaid degalinje identifikavimas.

Identifikavus degalinje patiriamas aplinkosaugines ilaidas, reikia atlikti 4-tj degalini patiriam

aplinkosaugini ilaid vertinimo ingsn susumuojant visas aplinkosauginiais tikslais patirtas metines ilaidas

sivertinti per metus patiriam aplinkosaugini ilaid sum, kitaip tariant, nustatyti aplinkosaugini ilaid

finansin iraik.

Turint visus duomenis apie aplinkosaugines ilaidas ir j dyd, reikia atlikti 5-j ingsn - nustatyti

aplinkosaugini ilaid efektyvum arba, kitaip tariant, vertinti ilaid naud.

1 pav. Degalini patiriam aplinkosaugini ilaid vertinimo modelis

(sudaryta autors pagal K.M. Eisenhardt, (1989); D.K. Myers (2015); D.D. Medeiros, S.P. Bezerra, R.E.Jose

(2011); E.Bracci, L.Maran (2013); C. Jasch (2003); C.Jasch, D.Ayres, L. Bernaudat (2010); A. D. Plessis, M.

Oberholzer (2014); M. Chavan, (2005)

Aplinkosaugines ilaidas galima prilyginti investicijai - geresn mons vaizd, viej naud,

darbuotoj sveikat, rengini tausojim ir pan. Savo patiriam aplinkosaugini ilaid naud ir efektyvum

kiekviena organizacija gali sivertinti atlikusi jau mintus aplinkosaugini ilaid vertinimo modelio ingsnius, t.

y., 1) veiklos vertinimas; 2) taros ir pavoj grsmi vertinimas; 3) aplinkosaugini ilaid degalinje

identifikavimas; 4) aplinkosaugini ilaid finansins iraikos nustatymas. Siekiant vertinti, ar ilgalaikei

investicijai patirtos ilaidos atsiperka, ir nustatyti, po kurio laikotarpio ta investicija atsipirko, organizacija,

identifikavusi ir isianalizavusi reikiam savo veiklos informacij, turi apskaiiuoti aplinkosaugini ilaid

efektyvum, t. y. apskaiiuoti per kiek laiko atsipirks savanorikai patirtos ilaidos. skaiiavim

pailiustruosime pavyzdiais.

1 pavyzdys. Degalin patiria savanorikas ilaidas investuodama aplinkos varinim - nupirkdama tam

tikrus aplinkos varinimo renginius (konteinerius). iuos renginius eksploatuojant mokami maesni metiniai

Degalini patiriam aplinkosaugini

ilaid vertinimas

2 ingsnis. Taros ir pavoj grsmi

vertinimas

3 ingsnis. Aplinkosaugini

ilaid degalinje identifikavimas

4 ingsnis. Aplinkosaugini ilaid finansins

iraikos nustatymas

5 ingsnis. Aplinkosaugini

ilaid efektyvumo vertinimas

1ingsnis. Veiklos vertinimas

19

aplinkosauginiai mokesiai, taip per metus sutaupyta mokesi suma atitinkamai padengia dal renginio kainos.

Jei mon nori nustatyti keli met bgyje maesni metini mokesi dka renginys atsiperka, reikia pasitelkti

praktinius skaiiavimus.

1 lentel. Aplinkos varinimo ilaid efektyvumo skaiiavimas

Ilaid (ilgalaiks

investicijos)

pavadinimas

(1)

Investicijai patirt

ilaid suma Eur

(2)

Numatomos

perspektyvos (3)

Efektyvumo

skaiiavimas

(4)

iukli riavimo

konteineris

2000 Metinis mokestis u

iukli iveim

sumaja 200 Eur

Investicij suma (2) / perspektyva

(4) = (n) laikotarpis per kur

atsiperka investicija

( 2000/200 = 10 met )

Atlikus skaiiavimus matyti, kad degalins investuota suma konteinerius turt atsipirkti po 10 met

konteineri eksploatavimo, taip pat galima daryti prielaid, kad nesikeiiant metiniam iukli iveimo

mokesiui ir toliau eksploatuojant konteinerius nuo vienuoliktj eksploatavimo met degalin turt gauti 200

Eur metin naud, kadangi konteineri dka ia suma sumaja degalins mokami mokesiai.

2 pavyzdys. Degalins investuoja trumpalaikes aplinkosaugines ilaidas, kurios atsiperkamumo tam

tikro laikotarpio pabaigoje neturi, taiau turi kit finansin ar socialin naud. Degalin patiria tam tikras metines

aplinkosaugins ilaidas, kurios yra btinos toliau vykdyti veikl, bet t ilaid dka sumaja kitos

aplinkosaugins ilaidos. Tokiu atveju, degalin analizs ir skaiiavim bdu gali sivertinti btinj

aplinkosaugini ilaid naud kit btin aplinkosaugini ilaid atvilgiu. Tarkime, degalinse kuras laikomas

rezervuaruose, laikui bgant nuo kuro likui apsineusios rezervuaro sienels teria kur, o i pistolet isiliejs

kuras su lietaus vandeniu patenka nuotek ir naftos likui surinkj - naftos gaudykl. Naftos gaudyklei btina

atlikti kasmetin valym. Mokesio dydis u naftos gaudykls ivalym priklauso nuo nuotek utertumo lygio.

Kuro rezervuar valymas yra btinas kas kelerius metus. Kai degalin atlieka rezervuar ivalym, i ivalyto

rezervuaro aplink patekusio kuro likuiai yra maiau uterti, lietaus vanduo nuplovs likuius nuotek

surinkj naftos gaudykl, yra varesnis. Taip varesni nuotek ir naftos sieneli dka sumaja privalomasis

mokestis u naftos gaudykls ivalym. iuo atveju degalins mokestis u naftos gaudykls ivalym sumaja

100 Eur.

2 lentel. Kuro rezervuaro valymo ilaid efektyvumo skaiiavimas

Ilaid

(trumpalaiks

investicijos)

pavadinimas

(1)

Investicijai

patirt ilaid

suma Eur

(2)

Numatomos perspektyvos (3) Efektyvumo

skaiiavimas

(4)

Kuro rezervuaro

ivalymas

500 Kuras varesnis, tad ir nuotekos varesns, todl

metinis mokestis u naftos gaudykls ivalym

sumaja 20%. Standartinis metinis naftos

gaudykls ivalymo mokestis 1000 Eur

.

500*20 % =

100 Eur

inoma, prie metin naftos gaudykls valym kuro rezervuar valymo galima ir neatlikti, kadangi kaip

jau minta kuro rezervuar valym privaloma atlikti tik kas kelerius metus, o patirtos kuro rezervuaro ivalymo

ilaidos nepasidengia apskaiiuotu efektyvumu, bet iuo atveju yra vertinamas ne tik maesnis naftos gaudykls

metinis mokestis, bet ir socialin nauda, t .y. or garuojantis kuras yra maiau kenksmingesnis ir draugikesnis

aplinkai.

Taigi, vertinat degalini ar kit organizacij aplinkosaugini ilaid efektyvum, reikia vadovautis

visais degalini patiriam aplinkosaugini ilaid vertinimo modelio ingsniais, ir pagal ilaid r

savanorikos aplinkosaugins ilaidos ar btinosios atlikti ilaid vertinim, apskaiiuojant aplinkosaugini

ilaid atsipirkimo laik metais arba btin patirti ilaid naud kit aplinkosaugini ilaid atvilgiu. Taip pat,

vertinat degalini ar kit organizacij aplinkosaugini ilaid efektyvum visais atvejais reikia vertinti ir tai,

20

kad kiekviena investicija aplinkosaug turi ne tik finansin, bet ir socialin naud: tausojamas dirvoemis,

vanduo, augmenija ir gyvnija, oras, gerinama moni gyvenimo kokyb, sveikata.

IVADOS

1. Aplinkosaugos valdymo sistema pagrindin dmes skiria bendr metini aplink imetamj teral

valymo, alinimo, aplinkos apsaugos prieiros ir tvarkymo ilaid vertinimui. AVS monms suteikia

struktrizuot poir aplinkos apsaugos priemoni planavim ir gyvendinim. AVS principai -

stebti mons ilaidas ir pajamas, reguliariai tikrinti mons finansinius rezultatus, kontroliuoti

organizacij darom al gamtai ir mogui, saugoti aplink.

2. Aplinkosaugins ilaidos skiriasi savo paskirtimi, todl jos yra klasifikuojamos tokias grupes: ilaidos

skirtos prevencijos veiklai, integruotai produktyvius ilgalaikius projektus; ilaidos skirtos prevencijos

veiklai vienkartiniams projektams; ilaidos skirtos atkurti aplinkos funkcijas; kompensacins ilaidos

(aplinkos apsaugos atvilgiu, ubgant bsimai aplinkos alai u aki); kompensacins ilaidos, skirtos

atstatyti jau esamus neigiamus alos aplinkai padarinius.

3. Pagrindins degalini ilaidos patiriamos aplinkosaugos tikslams yra ilaidos aplinkosaugos

atsakomybs skatinimo prevencijai, atliek alinimo, aplinkosaugos kontrolei skiriamos ilaidos,

aplinkosaugos rengini techninio aptarnavimo ir patikr, priemoni sigijimo ir remonto ilaidos,

baudos, kurias tenka sumokti nevykdius vis aplinkosaugini reikalavim.

4. Norint vertinti degalins aplinkosaugini ilaid efektyvum siloma vadovautis 5 degalini patiriam

aplinkosaugini ilaid vertinimo modelio ingsniais: 1) veiklos vertinimas; 2) taros ir pavoj grsmi

vertinimas; 3) aplinkosaugini ilaid degalinje identifikavimas; 4) aplinkosaugini ilaid finansins

iraikos nustatymas; 5) aplinkosaugini ilaid efektyvumo vertinimas. Nustaius degalins patiriam

ilaid r - savanorikos aplinkosaugins ilaidos ar btinosios, pasirinkti pageidaujam i ilaid

efektyvumo mat: aplinkosaugini ilaid atsipirkimo laik metais, ar btin patirti ilaid nauda kit

aplinkosaugini ilaid atvilgiu, ir atlikti nurodytus skaiiavimus. Visais atvejais vertinat degalini

aplinkosaugini ilaid efektyvum yra vertinama ir tai, kad kiekviena investicija aplinkosaug turi

ne tik finansin (sumaja aplinkosauginiai mokesiai, padidja pelnas), bet ir socialin naud:

tausojamas dirvoemis, vanduo, augmenija ir gyvnija, oras, gerinama moni gyvenimo kokyb,

sveikata.

LITERATRA

1. BRACCI E.; MARAN L. 2013. Environmental management and regulation: pitfalls of environmental

accounting? Management of Environmental Quality: An International Journal. No.24 (4): p. 538 554.

2. CHAVAN M. 2005. An appraisal of environment management systems. Management of Environmental.

Quality: An International Journal. No. 16 (5): p. 444 46.

3. EISENHARDT K.M., 1989. Building Theories from Case Study Research. The Academy of Management

Review, Stanford University. No. 4: p. 532-550.

4. JASCH D. 2003. The use of Environmental Management Accounting (EMA) for identifying environmental

costs. Journal of Cleaner Production. Institute for Environmental Management and Economics. No.11: p. 667

676.

5. JASCH C.; AYRES D.; BERNAUDANT L. 2010. Issues in Social and Environmental Accounting. Journal of

Cleaner Production. Institute for Environmental Management and Economics. No.2: p. 89-103.

6. MYERS D.K., 2015. Environment, Health & Safety Acquisition Integration. Diss. Rensselaer Polytechnic

Institute. Hartford, Connecticut.

7. MEDEIROS D.D.; BEZERRA S.P; JOSE R.E. 2011. A model for evaluatingenvironmentalimpacts ingas

stations.Management of Environmental Quality: An International Journal. No 22 (6): p.803-825.

8. PLESSIS, A. D.; OBERHOLZER M. 2014. A framework for measuring and internal reporting of

environmental costs at a mine. Environmental Economics. No.5 (3): p. 53-62.

21

TIESIOGINS PARAMOS EMS KIUI EFEKT KIEKYBINIS

VERTINIMAS

Akvil Kuvikait


vadas

Ilgalaikio darnaus vystymosi kontekste ypa svarbus vaidmuo tenka ems kiui, jo atliekamoms

ekonominei, socialinei ir aplinkosauginei funkcijoms. i funkcij gyvendinimo procese, svarbus vaidmuo

tenka Bendrajai ems kio politikai. Nuo 2007 met parama ems kiui skiriama pagal I ir II Bendrosios

ems kio politikos ramsius. I ramsio vienas i pagrindini tiksl ki pajam palaikymas, II ramsio

(kaimo pltros politika) ems kio sektoriaus konkurencingumo stiprinimas, aplinkos ir kratovaizdio

tvarkymas, smulkaus verslo skatinimas ir uimtumo kaime didinimas. 94 proc. pirmojo ramsio ilaid sudaro

ilaidos tiesioginei paramai, o 2007 2013 m. kaimo pltros politikos septyneri met programai buvo skirta

2,286 mlrd. eur paramos l, i j apie 40 procent kompensacinei paramai. Todl, natralu, kad

mokslininkai ir politikai daug dmesio skiria i didiuli finansini itekli panaudojimo padariniams nagrinti.

Tiesiogins paramos ems kiui efekt problematik nagrinjo daugelis mokslinink. Vitunskien,

Baltuien, Novikova (2012) vertino paramos poveik pajam ir turtinei nelygybei, Simanaviien, Jasinskas

(2008) tyr paramos tak kinink ki konkurencingumui, Skulskis, Stankaityt, Daunyt (2011) atskeid

paramos reikm ekologinio kininkavimo rezultatams. Tai rodo, kad mokslins inios apie tiesiogins paramos

ems kiui efektus yra daugiausia tirtos atskirai per ekonomini, socialini ar aplinkosaugini efekt prizm.

Tad nagrinjimas vienu metu tiesiogins paramos ems kiui ekonomini, aplinkos ir socialini efekt gauna

ypating aktualum, turint omenyje dar ir tai, kad darnaus ems kio vystymosi strategija reikalauja integruotai

sprsti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus.

Tyrimo tikslas atskleisti tiesiogins paramos ems kiui efektus bei galimus j vertinimo rodiklius.

Ikeltam tikslui pasiekti sprendiami ie udaviniai:

inagrinti tiesiogins paramos ems kiui efekt tyrim rezultatus;

identifikuoti ekonomini, socialini ir aplinkosaugini efekt vertinimo rodiklius.

Tyrimo objektas tiesiogins paramos ems kiui efektai.

Tyrimo metodai: mokslins literatros analizs ir sintezs, abstrakcijos.

Rezultatai

ems kis yra svarbus ekonominiu, socialiniu, etnokultriniu bei gamtosaugos poiriu. i kio aka

remia ir palaiko kaimo bendruomenes ir miestus, saugo aplink, patenkina btiniausi monijos poreik, t.y.

poreik maistui.

Dl paramos ems kiui btinumo, bendros mokslinink nuomons nra. Vieni teigia, kad ems kio

produkt gamintojo slygos rinkoje, lyginant su kitomis kio akomis, yra nepalankios dl verslo akos

specifini savybi ir valdios intervencija bei reguliavimas ems kiui yra btinas. Anot Hennessy (1998)

kinink pajam palaikymas yra svarbus ems kio subjekt pinigini pajam altinis, nes ems kio veikla

neutikrina pakankam pajam kinei veiklai ir intervencijoms. Siekiant palaikyti ems kio veikla

usiimani subjekt pajamas, taikomos tiesiogins ir kompensacins imokos. Kiti mokslininkai nurodo, kad

paramos skyrimas ems kiui nra tikslingas. Jurknaits (2011) nuomone, tvirtinimas, kad reikia skirti param

tik todl, kad jie yra kininkai yra ekonomikai nepagrstas, o subsidij mokjimas, nesusietas su visuomenei

teikiama nauda, neturi bti toleruojamas. Nors formaliai tiesiogins imokos sukuria kininkams konkurencin

pranaum, taiau, toks dirbtinis pranaumas isaugo priklausomyb nuo imok ir ateityje gali padaryti ES

ems k nekonkurencingu.

Lietuvai, stojus Europos Sjung, buvo pradtos mokti tiesiogins ir kompensacins imokos ne tik

i Lietuvos, bet ir i Europos Sjungos biudeto Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo. is yra

padalytas du atskirus fondus Europos ems kio garantij fond ir Europos ems kio fond kaimo pltrai.

I Europos ems kio garantij fondo yra mokamos tiesiogins imokos kininkams, kuri tikslas kinink

22

pajam palaikymas. I Europos ems kio fondo kaimo pltrai yra mokamos tiesiogins kompensacins

imokos. i tikslas yra utikrinti ekonomikos augim didinant ems, mik kio ir maisto konkurencingum,

sukuriant galimybes ekonominei veiklai vairinti ir gyvenimo kokybei kaime gerinti, kartu puoseljant esamas

gamtines, mogiksias ir kitas vertybes. Tokiu bdu galima teigti, kad viena vertus, Europos Sjungos Bendroji

ems kio politika yra nukreipta ekonomini, socialini ir aplinkosaugos problem sprendim ems kyje ir

kaimo vietovse, o, kita vertus, mokslininkai ir politikai daug dmesio skiria i politikos priemoni, tame tarpe

ir tiesiogins paramos, gyvendinimo rezultatams arba efektams nagrinti.

Siekiant iame straipsnyje ikelto tikslo, t.y. atskeisti tiesiogins paramos ems kiui efektus, toliau bus

nagrinjami moksliniai tyrimai, skirti tiesiogins paramos ems kiui efekt interpretacijoms. Literatros

analiz rodo, kad bene didiausias dmesys yra skiriamas ekonomini efekt nagrinjimui. Vitunskien,

Baltuien, Rekaius (2013) nagrinjo tiesiogini imok reformos galim poveik emdirbi nam ki

pajamoms. iuo empyriniu tyrimu mokslininkai nustat, kad panaikinus tiesiogines imokas ir kitas einamsias

subsidijas ems kiui, emdirbi nam ki pajamos sumat, iskyrus nam kius, kuri dirbamos ems

plotas yra maesnis u vien hektar ir kuri pajamos i savarankikos ems kio veiklos yra tik papildomas

pragyvenimo altinis. Tuo tarpu padvigubjusios tiesiogins imokos labiausiai padidint didesn ems kio

plot naudojani emdirbi nam ki pajamas. Kazakeviius (2011), analizuodamas kinink ki pajam

dydiuis nustat, kad didij bendrojo pelno dal sudaro btent valstybs parama ir pabr, jog parama turi

teigiam efekt kinink pajam lygiui.

Simanaviien, Jasinskas (2008) tirdami valstybs gamybos subsidij ir investicins paramos tak

kinink ki konkurencingumui nustat, kad valstybei nutraukus teikti tiesiogin param kinink kiams, ie

tapt nuostolingi. Taigi galima teigti, kad gamybos subsidij ir investicins paramos panaikinimas turt

neigiam poveik ki konkurencingumui. Kriiukaitien (2008) nagrindama paramos tak Lietuvos ki

konkurencingumui prijo ivados, jog kininkai sisavindami param, didino kapital sigydami nauj ems

kio technik, diegdami naujas technologijas bei renginius, taip pat padidino darbo naum. Autor paymjo,

jog teikiamos subsidijos gamybai turi teigiam efekt raps ir jav kiuose, nes didja pelningumas.

Apibendrinant tiesiogins paramos ems kiui ekonomini efekt tyrimus, galima teigti, kad ie efektai

pasireikia ne tik per kio pajam, kapitalo, darbo naumo, pelningumo bei produktyvumo pokyius, bet turi

takos kaimo ir visos alies ekonomikai.

Prie pradedant nagrinti tiesiogins paramos ems kiui socialini efekt tyrimus, reikia paymti, kad

pastarj efekt teorini traktuoi ribos yra labai plaios. Mokslinje literatroje pateikiamas platus spektras

socialini efekt interpretacij pradedant nuo teisingo pajam paskirstymo tarp kininkaujanios

bendruomens, susirpinimo apie skurd ir baigiant platesniais svarstymais apie kaimo gyventoj gyvenimo lyg

ir kokyb, kaimo bendruomeni gyvybingum bei socialinius santykius.

Kalbant konkreiai apie tiesiogins paramos ems kiui socialini efekt mokslinius tyrimus pastebta,

kad daniausiai ie atlikti vertinant pajam pasiskirstym tarp kininkaujanios bendruomens. Vitunskien,

Baltuien (2011) nagrindamos paramos tak kinink pajam nelygybei ir atlikusios tyrim remiantis

usienio autori darbais apie pajam nelygyb, prijo ivados, jog tiesiogins imokos mauose kiuose atlieka

socialins pagalbos funkcij, aikindamos tuo, kad vis pirma mauose kiuose ems kio veikla yra labiau

socialins nei ekonomins paskirties, t.y. skirta eimos pragyvenimui, kitas aspektas yra tas, jog menkos

tiesiogini imok sumos, skiriamos maiems kiams, nra reikmingos verslo pltrai. iam tyrimui antrino ir

Vitunskien, Vincinien (2015). Autors tirdamos kininkavimo pajamas vidinio socialinio darnumo poiriu,

prijo ivados, kad subsidijos ems kiui didina pajam nelygyb tarp emdirbi bendruomens, taiau j

maina tarp ki, kininkaujani tam palankiomis ir nepalankiomis gamtinmis slygomis. (Vitunskien,

Vincinien, 2015)

Irykjus aplinkosaugos problemoms (vandens ir oro utertumas, klimato kaita, biologins vairovs

nykimas, glo vandens itekli ribotumas ir kt.), mokslininkai ypa daug dmesio skiria aplinkosaugos

problem, tame tarpe ir aplinkosaugos politikos priemoni gyvendinimo efektams nagrinti. Gana plaiai

aplinkosauginiai efektai yra nagrinjami tiek lietuvi autori (Vitunskien, Vincinien, 2014; Mierauskas,

2012), tiek ir usienio autori (Offermann, Nieberg, Zander, 2007; Toogod Gilbert, Rientjes, 2004) darbuose.

Mierauskas pagrindin dms skyr gamtosaugos program, skirt biologins vairovs isaugojimui,

nagrinjimui ir iskyr keturis teigiamus efektus:

23

agrarins aplinkosaugos priemons siekia subalansuotai vykdyti kininkavim aplinkosaugos

reikalavimai susieti su socialiniais ir ekonominiais poreikiais;

kompensacins imokos skatina ems kio subjektus gana masikai dalyvauti priemonse, todl 25

proc. nuo visos ems kiui naudojamo ems ploto priemons yra taikomos;

agrarins aplinkosaugos priemons prisidda prie skurdo ir nedarbo mainimo kininkavimui

nepalankiuose regionuose;

vykdomos priemons saugomose teritorijose prisidda prie j steigimo tiksl gyvendinimo.

Autorius pateik ivad, jog agrarinmis aplinkosaugos programos priemonmis siekiama darnaus

kininkavimo, prioritet teikiant aplinkos, taip pat ir biovairovs, apsaugai.

Vitunskien, Vincinien (2014) nagrindamos tiesiogins paramos ems kiui aplinkosauginius efektus

savivaldybi lygmeniu nustat, kad kaimo pltros programos priemons (agrarins aplinkosaugos imokos ir

ekologinis kininkavimas) maiausiai populiarios tose savivaldybse, kur pltojamas intensyvus kininkavimas.

Atskirai paymtina, kad siekiant didesnio agrarins aplinkos darnumo nuo 1980 met pabaigos aplinkos

apsaugos klausimai yra nuosekliai integruojami Europos Sjungos Bendrj ems kio politik. Tai daroma

trejopai, t. y. aplinkos veiksnius traukiant rinkos ir pajam politikos srit (I ramstis), naudojant agrarins

aplinkosaugos priemones (II ramstis) ir utikrinant j atitikim bendrajai aplinkos politikai.

Apibendrinant galima teigti, kad tiesiogins paramos ems kiui efektai daugiausia nagrinjami atskirai

per ekonomines, socialines ir aplinkosaugines efekt dimensijas. I analizuots mokslins literatros galima

pastebti, kad tiesiogins paramos ems kiui ekonominiai efektai tirti per kio pajam, konkurencingumo

prizm, socialiniai per pajam pasiskirstym tarp kininkaujanios bendruomens, aplinkosauginiai

biologin vairov kyje, aplink tausojant kininkavim.

Nagrinjant empirinius tiesiogins paramos ems kiui efekt tyrimus pastebtina, kad vis daniau

pereinama nuo kokybinio prie kiekybinio nagrinjam efekt vertinimo. Ekonomini, socialini bei

aplinkosaugini efekt kiekybiniam vertinimui gali bti naudojami vairs rodikliai. (r. 1 lentel)

1 lentel. Tiesiogins paramos ems kiui efekt vertinimo rodikliai (sudaryta autors pagal

Vitunskien, Dabkien, 2014; aplikas; ESTEP 2008; ESTEP 2010)

Tiesiogs paramos efekt vertinimo rodikliai

Ekonominiai Socialiniai Aplinkosauginiai

eimos kio pajamos: eimos kio

pajamos, tenkanios eimos

metiniam darbo vienetui (Eur/

eimos MDV)

eimos darbas: kininko (-s),

sutuoktinio (-s) ir kit eimos

nari dirbtos valandos, palyginti su

visomis kyje dirbtomis

valandomis (proc)

Chemini tr naudojimas: tr

kiekis, tenkantis naudojamam

ems kio naudmen plotui

(kg/ha)

Paramos dydis, ireiktas

perkamosios galios standartais

(PGS/ha)

Darbo vietos kyje: kyje dirbtos

valandos, perskaiiuotos metinius

darbo vienetus (MDV)

Pesticid naudojimas: ilaidos

pesticidams, tenkanios

naudojamam ems kio naudmen

plotui (Eur/ha)

Paramos dalis bendroje ems kio

pridtinje vertje (proc)

Samdom darbuotoj darbo

umokestis: samdomo darbuotojo

vidutinis metinis darbo umokestis,

palyginti su vidutiniu darbo

umokesiu alyje (proc)

Biologins vairov kyje:

Simpsono biologins vairovs

specializacijos koeficientas

Darbo naumas: kio pridtin

vert, tenkanti metiniam darbo

vienetui (Eur/MDV)

Demografin situacija: gyventoj

skaiius kaime, palyginti su vis

gyventoj skaiiumi alyje

Piev ir ganykl plotas: piev ir

ganykl dalis kio naudojamose

ems kio naudmenose (proc.)

kininko amius: 35 m. 1

balas; 65 m. 0 bal; > 35 - < 65

m. 0,5 balo

Gyvuli tankumas: slygini

gyvuli skaiius, tenkantis

naudojamam ems kio naudmen

plotui (SG/ha)

24

Aplink tausojantis kininkavimas:

kio dalyvavimas ekologiniame

tinkle Natura 2000, ekologinis

kininkavimas, dalyvavimas maisto

kokybs programose

Apibendrinant galima teigti, kad gilesnis tiesiogins paramos ems kiui efekt suvokimas bei

kiekybins iraikos svarbumas reikalauja identifikuoti galimus nagrinjamos paramos ekonominius, aplinkos ir

socialinius efektus. Taiau kaip vertinti efektus bendros mokslinink nuomons nra. Atlikti tyrimai rodo, kad

identifikuot tiesiogins paramos ems kiui efekt ir j rodikli skaiius nra ibaigtas ir galutinis. Jis

priklauso nuo tyrimo lygmens bei paskirties, naudot tyrimo metod, galimybi imatuoti pasirinktus efektus ir

kt.

Ivados

1. Mokslins literatros analiz rodo, kad plaiausiai yra nagrinjami tiesiogins paramos ems kiui

ekonominiai efektai, taiau darnaus vystymosi kontekste ypa svarbu nagrinti ne tik ekonominius,

bet ir socialinius bei aplinkosauginius efektus. Tiesiogins paramos ems kiui ekonominiai efektai

pasireikia per kinink ki pajamas, darbo naum, pelningum, produktyvum, kio

konkurencingum; tiesiogins paramos ems kiui socialiniai efektai pasireikia per teising pajam

paskirsty tarp kininkaujanios bendruomens, kaimo gyventoj gyvenimo lyg ir kokyb, kaimo

bendruomeni gyvybingum bei uimtum; tiesiogins paramos ems kiui aplinkosauginiai efektai

pasireikia per biologin vairov kyje, aplinkos ir kratovaizdio tvarkym, ekologinio

kininkavimo skatinim.

2. Tiesiogins paramos ems kiui efektams nagrinti gali bti naudojami ie pagrindiniai ekonominiai

(eimos kio pajamos, tenkanios eimos metiniam darbo vienetui, paramos dydis, ireiktas

perkamosios galios standartais, paramos dalis bendroje ems kio pridtinje vertje, darbo

naumas ), socialiniai (eimos darbas, darbo vietos kyje, kininko amius, demografin situacija,

lyginant kaimo ir alies gyventoj skaii ) ir aplinkosauginiai (chemini tr ir pesticid

naudojimas, biologin vairov kyje, piev ir ganykl plotas, gyvuli tankumas, aplink tausojantis

kininkavimas ) vertinimo rodikliai.

Literatros sraas

1. ESTEP. 2008. Kaimo pltros 20042006 met plano galutinis (ex-post) vertinimas: galutin vertinimo ataskaita. Vilnius

2. ESTEP. 2010. Lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos tarpinis vertinimas: galutin vertinimo ataskaita.

Vilnius

3. GIRDIT, L.; SLAVICKIEN, A. 2011. ems kio rizikos ir j vertinimo modeliai. Management theory and studies

for rural business and infrastructure development 3(27): 6677. ISSN 1822 6760.

4. HENNESSY D. A. 1998. The Production Effects of Agricultural Income Support Policies under Uncertainty. American

Journal of Agricultural Economics, nr. 80.

5. JURKNAIT, N. 2011. Bendroji ems kio politika artjant 2020m.: evoliucija ar revoliucija? Ekonomika ir vadyba:

aktualijos ir perspektyvos. Nr. 4(24), p. 42-50

6. KAZAKEVIIUS, Z. 2011. Gamybos subsidijos pelningo kininkavimo pagrindas kinink kiuose. Management

theory and studies for rural busines and infrastructure development. ISSN 1822-6760. Nr. 1 (25)

7. KRIPAITIS R.; NAMIOTKO V.; GALNAITYT A.; JEDIK A. 2014. Tiesiogini imok taka ems kio produkt

gamintoj veiklos rezultatams. Management theory and dtudies for rural business and infrastructure development. ISSN

1822-6760, nr. 36(2). p. 366- 345

8. KRIIUKAITIEN, I. 2008. Lietuvos ki konkurencingumas ir es paramos taka. Vadybos mokslas ir studijos

kaimo versl ir j infrastruktros pltrai. ISSN 1822-6760. Nr. 13(2), p. 85-92

9. MIERAUSKAS, P. 2012. Gamtosaugos program gyvendinimo ems kyje socialiniai, ekonominiai aspektai.

Socialini moksl studijos, nr. 4 (4). p.15031517

25

10. OFFERMANN, F.; NIEBERG, H.; ZANDER, K. 2007. Organic farms in a changing policy environment: impacts of

support payments, EU-Enlargement and Luxembourg Reform. Organic Farming in Europe: Economics and

Policy.Volume 13

11. SIMANAVIIEN, .; JASINSKAS, E. 2008. Valstybs gamybos subsidij ir investicins paramos taka kinink ki

konkurencingumui. Ekonomika ir vadyba, nr. 13, p.686- 692

12. SKULSKIS V.; STANKAITYT B.; DAUNYT R. 2011. Paramos taka vairi kininkavimo tip ekologini ki

ekonominiams rezultatams. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. ISSN

1822-6760, Nr.5 (29). p. 201-210

13. TOOGOOD, M.; GILBERT, K.; RIENTJES, S. 2004. Farmers and Enviroment. Assesing the Factors that Effect

Farmers Willingness and Ability to Cooporate with Biodiversity Policies. Tiburg: European Centre for Nature

Concervation

14. VITUNSKIEN V., BALTUIEN J. 2013. ems kio subsidij ir socialini paalp poveikis emdirbi nam ki

pajamoms Lietuvoje. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, nr. 4(35). p. 51-67

15. VITUNSKIEN V., VINCINIEN V. 2014. Vieosios paramos reikm siekiant aplinkos darnumo Lietuvos ems

kyje. Darnus vystymasis: teorija ir praktika. Monografija. Kaunas: Vilniaus Universitetas. ISBN 978-609-459-455-7. p.

252-281

16. VITUNSKIEN V., VINCINIEN V. 2015. Socialins dimensijos integravimas ems kio darnumo

vertinim:Lietuvos atvejis. Darnaus vystymosi problemos ir j sprendimai Lietuvoje. Monografija. Kaunas:Vilniaus

universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas. ISBN 978-609-449-091-0. p.305-339

17. VITUNSKIEN, V., DABKIEN, V. 2014. ki darnumo Lietuvos regionuose lyginamasis vertinimas. Ekonomika ir

vadyba: aktualijos ir perspektyvos. ISSN 1648-9098, nr. 3(35). p. 51-67

18. VITUNSKIEN, V.; BALTUIEN, J.; NOVIKOVA, A. 2012. Paramos pagal Lietuvos Kaimo Pltros 20072013 m.

programos priemones poveikis pajam ir turtinei nelygybei paramos gavj subjektyviu vertinimu. Management theory

and studies for rural business and infrastructure development. ISSN 1822-6760, nr. 1(30). p. 202-211

19. VITUNSKIEN, V.; BALTUIEN, J.; REKAIUS, T. 2013. Tiesiogini imok reformos galimas poveikis emdirbi

nam ki pajamoms Lietuvoje. ems kio mokslai, ISSN 1392-0200, Nr. 4(20). p. 293-307.2

20. VITUNSKIEN,V.; BALTUIEN, J. 2011. Tiesiogini imok ems kio veiklai socialiniai padariniai paramos

gavj subjektyviu vertinimu. Vadybos mokslas ir studijos kaimo versl ir j infrastruktros pltrai. ISSN 1822-6760,

Nr.5(29). p. 211-220

Summary

Quantitative assessment of Direct support for agriculture Effects

When Lithuania joined European Union, direct payments were started to pay to Lithuania not

only from Lithuania`s budget but also from EU`s budget. The biggest part of European Union Agricultural Fund

for Rural Development are granted for direct and compensatory payments. So it is natural that the scientists

particularly focus on consequences of these enormous financial recourses.

The article reveals economic (farmers incomes, productivity, profitability, competitiveness),

social (the fair distribution of income among the rural population of the community, quality of life, employment)

and environmental (biodiversity on the farm, environmentally-friendly farming, the formation of ecological

farms) effects of direct funding to agriculture. It was found that these specific economic, social and

environmental indicators are used to identify quantitative assessment of the effects.

Mokslinio darbo vadov: doc. dr. Valerija Vincinien (Aleksandro Stulginskio universitetas)

26

VALSTYBS SKOLOS VALDYMO MODELIAVIMAS

Ieva Micknien Aleksandro Stulginskio universitetas

vadas

Valstybje esant ribotiems finansiniams itekliams, valstybs btinoms ilaidoms virijant pajamas,

susidaro skirtumas, kuris turi bti dengiamas skolintomis lomis. Valstybei skolinantis, visi susikaup

finansiniai sipareigojimai formuoja valstybs skol. Valstybs skolinimasis daugelyje ali yra neivengiamas ir

suprantamas dalykas, tinkamu metu pasiskolintos los, investuojamos svarbiausias

Documents

jaunasis mokslininkas 2016