JESS HERNNDEZ

ANTRASIS PASAULINIS

KARAS

I ispan kalbos vert KAROLINA KARPAVIIT,

IEVA BARANAUSKAIT, LINA LLYT ir

AKVIL IMENIEN

IiOBUOLYS

UDK 940.53 Versta is: Jess HernndezHe284 Historias asombrosas de la Segunda Guerra M undial

Nowtilus, 2007 Enigmas y misterios de la I I Guerra M undial

Nowtilus, 2005 Operacin Valkiria

Nowtilus, 2008

ISBN 978-609-403-361 -2

Edicin original en castellano 2005,2008 Ediciones Nowtilus SL, Madrid, Spain, www.nowtilus.com Jess Hernndez Vertimas lietuvi kalb, Karolina Karpaviit, Ieva Baranauskait, Lina Llyt, Akvil imenien, 2008,2009,2012 Virelio dizainas, Andrius Morkelinas, 2012 UAB MEDIA INCOGNITO, 2012

Ms snui Marseliui

Turinys

PIRMA KNYGA. Netiktinos antrojo pasaulinio karo istorijos anga ....................................................................................................... 131 skyrius. Menas, kultra, karas................................................................. 152 skyrius. Gyvnai - didvyriai...................................................................373 skyrius. Karas o re ................................................................................... 664 skyrius. Karas jroje................................................................. .............. 825 skyrius. Motorizuotas karas.....................................................................956 skyrius. Fronto istorijos........................................................................1157 skyrius. Skrandio kompasas............................................................... 1298 skyrius. Usimirimo akimirkos ..........................................................1569 skyrius. Istorijos apie sveikat............................................................... 17710 skyrius. Septintojo meno mis..........................................................191

ANTRA KNYGA. Antrojo pasaulinio karo msls ir paslaptys anga....................................................................................................... 2171 skyrius. Nepaaikinami vykiai............................................................. 2202 skyrius. Paslaptingieji valgai............................................................... 2473 skyrius. Mslingi dingimai.....................................................................2734 skyrius. Prakeikti laivai........................................................................ 3065 skyrius. Paslaptingos m irtys................................................................. 3386 skyrius. Mitai ir fantastins istorijos.................................................... 383

TREIA KNYGA. Valkirijaanga ..................................................................................................... 429vilgsnis istorij ................................................................................... 4351 skyrius. Rezistencija..............................................................................4442 skyrius. Pasiksinimai.......................................................................... 455

PIRMA KNYGA

NETIKTINOSANTROJO PASAULINIO KARO

ISTORIJOS

Gerai, kad karas yra toks siaubingas.Kitaip jis imt mums patikti.

ROBERTAS. E. LI (1807-1870)Generolas ir Konfederacijos kariuomens vadas per JAV pilietin kar.

anga

Nra abejoni, kad susidomjimas viskuo, kas susij su Antruoju pasauliniu karu, nuolat auga. Nors jau prajo daugiau nei ei deimtmeiai nuo jo pabaigos, 1939-1945 met karinis konfliktas vis dar mus domina ir jaudina. Atskleisti faktai apie audring istorin period ijudina viej nuomon ir danai sukelia atrias diskusijas. Tai, kas atsitiko per tuos eerius kraujo ir liepsn metus, net ir engus XXI a. meta nir el. Kai kuriais atvejais galima teigti, kad monija dar nepajgi vertinti ios beprecedents tragedijos.

Nors pavojai seniai prajo, o Antrasis pasaulinis karas kartu su kitais XX a. vykiais liko amintas istorinse knygose, jis vis dar tebeadina smalsum. Tuo sitikinti galime pavelg spding kiek informacins mediagos, kuri mums silo vartotojika visuomen. O juk tokia pasila galima tik tada, jei yra pakankama paklausa.

Pastaruoju metu kino salse buvo galima pasigroti gausiais, io karinio konflikto kvptais, meistrikais kino kriniais, televizijos serialais, taip pat nuostabiai inscenizuotais dokumentiniais filmais. Kompiuterini ar konsols aidim krjams Dienos D ar Afrikos korpuso nuotykiai buvo saugus pasirinkimas, o kolekcionieriai, renkantys visk, kas susij su Antruoju pasauliniu karu, igyvena geriausius laikus.

Natralu, kad leidjai taip pat paklsta iam bumui. Karins istoriografijos sektorius turi daugyb skaitytoj, pasiruousi priimti visas bibliografines naujienas, susijusias su karu. Tai sukl tikr nauj krini lavin, kuri kartais paklaidina skaitytoj, bet net ir tada publikos susidomjimas nemaja. Dl to atsirado poreikis specializuot tekst apie konkreius Antrojo pasaulinio karo aspektus, kurie anksiau pasaulio istorijoje buvo neaktuals.

Tokiame kontekste buvo parayta i knyga, kuri dabar rankose laiko skaitytojas. Be abejons, jam kyla klausimai: k dar naujo galima papasakoti? Argi ne viskas pasakyta apie Antrj pasaulin kar?

14 JESS HERNNDEZ

Klausimai i ties svarbs, taiau uteks perskaityti iuos puslapius, kad isisklaidyt abejons. Istorikai iskirtinai koncentravosi karinius veiksmus ar politinius sprendimus, bet paliko pamirt maosios istorijos pus, kuri atskleidia mogikj karo esm, t. y. i pairos nesvarbius epizodus, taiau i tikrj atspindinius kar visais jo pavidalais.

ioje knygoje yra daug istorij, kurios neabejotinai sukels skaitytoj nuostab ir susidomjim. Taiau bet kuriuo atveju ie pasakojimai apie neprastus vykius neturt kelti iliuzij dl tragikos io ar bet kurio kito karo prigimties. Gal to ir nebtina sakyti, taiau visikai pasitikiu skaitytojo branda, leisiania jam suprasti, kad is krinys nra bandymas sumenkinti baisius Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus. Vienintelis i puslapi tikslas - geriau painti istorij ir kartu padti skaitytojui maloniai praleisti laik.

Nenorjau skirti vietos padkoms, manau, kad tokiam tikslui skirti puslapiai, danai spausdinami kitose knygose, yra paprasiausias daugiaodiavi- mas - skaitytojas veriamas skaityti krv jam neinom vard.

Vis dlto nenoriu praleisti progos pasakyti ai savo anonimikiems skaitytojams, kurie tapo itikimais mano darb gerbjais. Jie suteik galimyb juos painti, sulaukiau kritikos ir patarim; kadangi negaliu vis ia asmenikai vardyti, noriau, kad ios eiluts tapt padka visiems ir kiekvienam j.

Pasakius tai, telieka pakviesti skaitytoj pasimgauti ia nauja knyga ir sitikinti - tikiuosi, man bus atleista u provokuojant pareikim, - kad karas taip pat gali bti savotikai linksmas.

Berlynas, 2006-j rugsjis.

1 skyrius

Menas, kultra, karas

Nuo paios monijos atsiradimo pradios menas lydjo mog visuose patirtuose nuotykiuose. Kur jis keliavo, ten paliko idealizuot prisiminim to, kas supo ir k sivaizdavo.

Kad ir kaip bt keista, net ir griaudjant karams, iliko susidomjimas meno kriniais, taip pat kultra, kurios koncepcija visikai prieinga karui. Ji pltsi tokiu pat ritmu, kaip ir karin paanga: ten, kur atvykdavo kariuomens, imdavo skleistis - gera ar bloga - ir ukariaujanios tautos kultra.

Antrasis pasaulinis karas nebuvo iimtis. Be to, kad reikjo isaugoti savo meno krinius, buvo stengiamasi pasisavinti prieo men ar atgauti anksiau jo atimtj. Per 1939-1945 met kovas abi puss iems tikslams skyr pajg ir resurs, kai kuriais atvejais virijani galimybes.

H itleris simyljs Nefertit2005 metais Senajame Berlyno muziejuje, Muziej saloje, Nefertits biustas

buvo vl grintas sal ir rodomas publikai. Kalkakmenio skulptra, reprezentuojanti graios ir paslaptingos moters veid, i naujo atsidr vis dmesio centre.

muziej ji sugro po 66 met tremties, prasidjusios 1939-aisiais, kai naci karo vadai nusprend perkelti garsij skulptr prielktuvin bunker, bijodami, kad ji gali bti subombarduota. Po vokiei sutriukinimo ameri

16 JESS HERNNDEZ

kieiai j ive Vysbaden, kur buvo surinkti visi per kar isklaidyti meno kriniai.

1956-aisiais Nefertit gro Berlyn, taiau neatsidr Senojo muziejaus sektoriuje, kuris buvo kontroliuojamas soviet, buvo nusprsta j perkelti Dalemo muziej, o 1967 metais - Egipto muziej, kur biustas buvo iki 2005-

ios ilgos kelions tikslas bus gretimai esantis Neues Museum* pastatas. Taiau atrodo, kad pasaulyje inomas biustas nenustos keliauti po Vokietijos muziejus.

Skulptr kvpusi valdov gyveno Egipte XIV a. pr. Kr. Ekspertai mano, kad Nefertits asmenyb buvo prietaringa ir sulaukdavo tiek palaikymo, tiek neapykantos. Viename rae, rastame teisjo kape, kalbama apie jos sald bals, gazels kojas ir dievikas rankas, o t laik himne Egipto karalien vadinama velnumo valdove. Tuo metu, kai imperija susiskald, faraonas Echnatonas nusprend savo mon Nefertit paskirti faraone. Panau, kad is sprendimas nepatiko yniams, kurie m regzti intrigas prie valdov.

I egiptolog itirt diplomatini laik matyti, kad toks sprendimas nedav troktamo politinio stabilumo; Nilo alyje iplito anarchija ir abu faraonai patyr nelov. Nefertit gaubia nesuskaiiuojamos paslaptys: nuo jos vardo reikms (manoma, graiausioji atjo) iki klausimo, ar ji vald savarankikai, neminint tariamos jos mumijos, rastos Karali slnyje, kurios veidas, kaip rodo tyrimai, buvo sualotas durklu.

Kontraversikosios Nefertits biustas daugiau nei tris tkstanius met buvo palaidotas al Amarnos smlyje, kol vokiei archeologas Liudvikas Bor- chartas j itrauk i letargo miego 1912 met gruodio 6 dien. Borchartas, atvyks su Vokietijos Ryt draugija, rado biust veidu emyn tarp kit Tutmo- zio, epochos skulptoriaus, dirbini al Amarnos griuvsiuose. Skulptrai trko akies rainels ir aus dalies. Kitus dirbinius dengs smlis buvo rpestingai isijotas, ir jame rasti aus fragmentai, o akies rainel nerasta. Gali bti, kad ji niekada nebuvo statyta ak. Jos nebuvimo prieastis yra dar viena msl i daugybs, gaubiani paslaptingj valdov.* Naujasis muziejus (vok. Neues Museum) - buvo pastatytas 1855 metais, vliau tapo gestapo centrine bstine, o per Antrj pasaulin kar buvo sugriautas. iuo metu atstatomas (statyb pabaiga planuojama 2009-2010 metais).

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 17

Minta draugija susitar su Egipto vyriausybe pasidalyti radiniais, tuo pasinaudojus nuostabioji skulptra buvo isista Berlyn. Keista, kad biust buvo leista iveti. Vietin Egipto senien tarnyba privaljo gerai apirti kiekvien radin, paruot iveti. Tiktina, kad jis buvo smoningai paslptas vokiei archeolog. Manoma, jog Borchartas padeng statul moliu, kad i atrodyt kaip nedidels verts radinys. Vliau jis patikino, kad molis, slps biust, buvo originalus ir kad bt buv neatsakinga j valyti be prideramo atsargumo.

Buvo ar nebuvo pasinaudota apgaule, taiau spdingas radinys ikeliavo i Egipto su visa reikalinga dokumentacija. Pradioje biustas buvo paliktas privaiuose Vokietijos Ryt draugijos prezidento Deimso Saimono namuose, o 1913-aisiais eksponuojamas publikai ir sulauk didelio susidomjimo. 1920 met liepos 11 dien Saimonas perdav statul prsams ir pagaliau ji imta eksponuoti Kaizerio Frydricho muziejuje.

Egiptieiai, iveus biust i j alies, jautsi apgauti ir band j susigrinti. Mainais sil kitus vertingus meno krinius, taiau i vokiei valdios visada sulaukdavo neigiamo atsakymo. Taiau Berlyno ekspertus kankino rimtos abejons dl to, ar biustas legaliai atkeliavo j al, todl Kairo ireiktam norui susigrinti skulptr durys likdavo atvertos.

Naciai atjo valdi ir puikiai suprato, kad Nefertits grinim galima panaudoti egiptiei vyriausybs prielankumui gyti ir tuo bdu usitikrinti strategin pozicij Afrikos emyne, i kur Vokietija buvo istumta per Pirmj pasaulin kar.

Kontaktus su Egipto karaliumi Fouandu I umezg tuometinis vidaus reikal ministras Hermanas Geringas. Derybos buvo daug adanios, ir 1933 metais atrod, kad viskas paruota Nefertits grimui Nilo krant. Taiau kaip tik tuo metu apie planuojamus veiksmus suinojo Hitleris ir grietai tam pasiprieino.

Per Eberhard fon tr, vokiei ambasadori Egipte, diktatorius informavo egiptiei vyriausyb, kad jis ess aistringas Nefertits gerbjas ir numats statul kurdinti iskirtinje vietoje, kai tik tikrove taps jo architektrins svajons Berlyne.

Gerai pastu garsj biust, - ra fiureris Egipto vadovams, -j susiavjs apirinjau daugyb kart. Tai unikalus meistrikas krinys, tikra brangenyb.

18 JESS HERNNDEZ

inote, k vien dien ketinu padaryti? Pastatyti nauj Egipto muziej Berlyne. Svajoju apie tai. Jo viduje bus didel skliautuota sal su kupolu, ojos centre stovs Nefertit. Niekada neatsiadsiu karaliens galvos.

Praneimas papiktino Gering, kuris pareik vokiei diktatoriui, kad is situacij pavert ypa pavojinga, nes taip sumaino galimyb gauti iaurs Afrikos prielankum reichui. Geringo nepasitenkinimas Hitleriui nepadar jokio spdio.

Fiureris, kad suvelnint egiptiei nepasitenkinim dl atsisakymo sugrinti statul, jiems pasil paduoti teism dl tariamos apgauls archeolog (yd), iveus biust i j alies. Suprantama, egiptieiams archeologo nereikjo, nes jie tenorjo atgauti troktam skulptr. Hitleris baig ginus galutiniu argumentu, kuriam nebuvo manoma paprietarauti: Tai, kas yra Vokietijos rankose, Vokietijoje ir liks. Tie, kas gerai painojo naci autokrat, suvok, kad jis niekada neatiduot biusto egiptieiams, taigi nebuvo verta stengtis ir dl joki kit meno krini.

Kadangi Hitleris neketino grinti joki meno vertybi, jo nuostata dl Nefertits turjo bti dar grietesn. Atrodo, kad arijiki imperatoriens bruoai giliai pakerjo Hitler. Savo kabinete jis turjo nedidel biusto reprodukcij, rodani diktatoriaus susiavjim.

M ilo Ven era trem tyjePo nesustabdomo vermachto* pergals Pranczijoje, Paryius virto kie

kvieno vokiei kareivio svajoni miestu. Nors daugeliui j vienag viesos mieste reik nenugalim vyno, pramog ir grai moter kombinacij, taiau, patenkin savo ventinius trokimus, dmes atkreipdavo ypating kultrin pasil, kuri teik Pranczijos sostin.

Kaip ir dabar nra turisto, kuris neplanuot aplankyti Luvro muziejaus, taip ir tada daugiau nei 200 000 vokiei kareivi, buvusi Paryiuje, nenorjo pra* Nors terminas Wehrmacht reikia visas ginkluotsias vokiei pajgas: sausumos kariuomen (Heer), karines jr (Kriegsmarine) ir oro (Luftwaffe) pajgas, daniausiai yra vartojamas kaip sausumos pajg sinonimas. Toliau knygoje odis bus vartojamas siaurja reikme.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 19

leisti progos engti istorin pastat, stovint ant Senos kranto, kuris saugo pasaulins verts kultrines brangenybes, tokias kaip Dokonda, Nik Samotrak ar Milo Venera.

i garsi statula reprezentuoja Vener - Afrodit romn mitologijoje - meils deiv. Vardas Milo kilo i Egjo jros salos, kurioje ji buvo rasta 1820-aisiais metais, pavadinimo. Jos autorius neinomas, taiau manoma, kad tai didio skulptoriaus Skopo mokinio krinys. Tai leidia daryti ivadas, kad statula galjo bti nulipdyta I ar II a. pr. Kr.

Vis dlto vokiei lankytojai, Luvre avjsi garsija statula, buvo didiuls prancz apgavysts aukos. Skulptra, kuri jie mat, nebuvo autentika Milo Venera. Tikroji statula buvo gerai saugoma ir lauk vokiei ivykimo i Pranczijos, kad vl galt bti eksponuojama. Venera, kuria buvo avimasi, tebuvo gipsin reprodukcija!

I tikrj, kai vokiei tankai artjo prie Paryiaus, muziejaus vadovai, siekdami ivengti jos sunaikinimo ar pagrobimo ir perveimo Vokietij, nusprend perkelti skulptr saugi viet. Nordami ilaikyti Vener toliau nuo karo pasekmi, rpestingai j supakavo ir paslp Valenss pilies rsiuose.

Nors garsioji Venera nebuvo naci troktamas objektas, vlesni vykiai parod, kad atsarga nebuvo perdta, turint galvoje, jog nemaai meno krini, priklausiusi prancz muziejams ar privatiems miesto gyventojams, ypa ydams, buvo pasisavinti, daniausiai Geringo, kuris, taps reicho maralu ir antruoju fiurerio pdiniu, tokiu bdu sukaup spding meno vertybi kolekcij*.* Grobimai i okupuot ali, turting kultra, buvo vienas i pagrindini naci tiksl. Pranczij buvo isista eiasdeimties moni komanda, suformuota i meno istorik, vertinimo ekspert ir fotograf. Jos misija buvo konfiskuoti, klasifikuoti ir supakuoti meno krinius, kurie vliau buvo isisti Vokietij. Nuo 1940-j lapkriio iki 1944-j liepos Treiasis reichas pasisavino 203 privaias kolekcijas, dauguma j priklaus yd eimoms, suskaiiuojama daugiau nei 20 000 objekt. Kaip sandlis buvo naudojamas Jeu de Paume muziejus, esantis prieais Konkordijos aikt Paryiuje. Kriniams gabenti buvo pasitelkti 29 geleinkelio konvojai, sudaryti i 138 vagon su 1 170 di. Hitlerio tikslas buvo kartu su iais kriniais ateityje suformuoti austr miesto Linco muziejaus fond, taiau nemaa krini dalis pateko Geringo rankas, kuris, kaip pats prisipaino, troko surinkti pai didiausi privai kolekcij Europoje. Apie tai Hansas Frankas, Lenkijos gubernatorius, kalbjo per Niurnbergo teism. Jis sak: jei Geringas bt daugiau laiko skyrs oro pajgoms ir maiau meno kriniams grobti, galjo bti, kad a ia ir nesdiau.

20 JESS HERNNDEZ

1944 met rugpjio 25-j, sjungininkams pergalingai ygiavus Paryi ir baigus ketverius metus trukusi vokiei okupacij, jau niekas negaljo sukelti pavojaus garsiajai statulai. Taip Milo Venera buvo igelbta i tremties drgname rsyje. Ji galjo sugrti Luvr ir toliau visus avti, kaip ir pridera nuostabiajai deivei.

Iki iol sunku paaikinti, kodl n vienas vokiei meno ekspertas nepastebjo grubaus falsifikato ir per visus tuos ketverius metus skulptra istovjo ant pjedestalo autentiko krinio vietoje. Be to, keista, kad nebuvo svarstoma galimyb perkelti statul Vokietij.

is faktas stebina dar labiau turint galvoje tai, kas atsitiko 1944 metais, kai keli vokiei kareiviai, pasisti Graikij, statydami tvirtinimus atsitiktinai rado statul traukini stotyje Salonik mieste.

Darbams vadovavs karininkas nusprend radin, kuris pasirod ess didiojo Konstantinopolio laik skulptra, perduoti graikams, Propagandos ministerijai, Jozefui Gebelsui leidus. Pasinaudojs iuo epizodu Jozefas Gebelsas siek sukurti spd, kad vokiei daliniai suinteresuoti klasikins kultros ir meno krini isaugojimu.

Taiau i dovana, apie kuri Hitleris suinojo i spaudos*, iprovokavo jo sit. Fiureris dav sakym, kad nuo to momento visi Vokietijos kariuomens rasti meno kriniai turi bti perkelti Vokietij.

Hitleris ne tik norjo, kad svarbiausi meno kriniai priklausyt reichui, bet ir paskelb draudis j iveim i alies - kaip buvo nusprsta Nefertits biusto atveju.

Panai situacija buvo ir su 26 antikvariniais XVII ir XVIII a. ginklais, pagamintais Ispanijoje, konfiskuotais vokiei kariuomens prancz neider Kriuzoto mieste.

Nepasikonsultavs su Hitleriu, Vokietijos ambasadorius Madride paskelb apie bsim ginkl perdavim Frankui, juos pristatydamas kaip fiurerio dovan. Kai vokiei diktatorius buvo informuotas apie vyk, vl buvo nepatenkintas ir pareik: Tie mons mano vardu dovanoja dovanas, apie kurias nieko neinau. Juo labiau, kad neturiu proio dovanoti istorini daikt. A dovanoju tik automobilius.* Naujiena pasirod Vlkischer Beobachter 1944-j met balandio 4 dien (aut. past.).

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 21

Susidrs su Hitlerio pasiprieinimu, vyriausiasis vermachto (OWK)* vadas dav sakym ginkl neperduoti, o Frankas j nereikalavo. Tikriausiai jam buvo naudingiau likti be fiurerio dovanos, nes, vykstant karui, Frankui buvo naudingiau nedemonstruoti nuomoni skirtum su nacistine Vokietija ir taip gauti sjunginink palankum.

P ikasas nuginkluoja vokiei ambasadoriPer vokiei okupacij Pablas Pikasas gyveno Paryiuje. Nors daugelis jo

draug pabgo dar prie atvykstant vokiei kariuomenei, garsusis dailininkas i Malagos, nepaisydamas joki dl io sprendimo galini kilti pavoj, nusprend likti mieste, kuris jam suteik galimyb atsiskleisti kaip menininkui.

Vokieiai puikiai inojo, kad jis save tapatina su pralaimjusia Ispanijos Respublika. Tai j dar pavojingu asmeniu, galiniu griebtis veiksm prie naci valdi. Taiau, galbt nustebinti nepaprasto Pikaso talento, stengsi dailininko nepykdyti, o pats menininkas kruopiai rpinosi, kad jo dokumentai bt visada tvarkingi ir vokieiai neturt dingsties jo suimti.

Pranczai, kovoj prie vokiei valdi, Pikas gerb ir laik vienu i j, nors pats dailininkas per vis okupacijos laik iliko rezistencins kovos pakratyje. Galiojant tokiam trapiam kompromisui tarp pasiprieinimo veikj ir dailininko, i lp lpas keliavo pasakojimas apie nutikim, parodant, i kur kilo ta didel laisvs gynj pagarba Pikasui.

Kartais gestapo agentai netiktai atvaiuodavo ir patikrindavo dailininko studij. Tai nebdavo smurtiniai apsilankymai, tiesiog paprastas noras, prisidengus prastomis pareigomis, pamatyti garsj dailinink. Taip pat jo namus atvykdavo ir aukti pareignai, nordami suavti dailinink nacistiniais idealais ir u kolaboracij silydami papildomus maisto ar anglies davinius.

Vis dlto vienintelis dalykas, kur jiems pavykdavo gauti i Pikaso, tai keli jo dovanoti atvirukai. Tai garsaus jo paveikslo Guernica**, kvpto bask miesto,* iuo atveju terminas reikia visas Vokietijos ginkluotsias pajgas: ems, jros ir oro. OKW (Oberkommando der Wermacht) savarankikai vadovavo feldmaralasVilhelmas Kei- telis, taiau ilgainiui tapo visikai priklausomas nuo Hilterio valios (aut. past.). Guernica (isp.) - Gernika (bask miesto pavadinimas).

22 JESS HERNNDEZ

ikentjusio vokiei lktuv Kondoro legiono bombardavim 1937-j balandio 26 dien, reprodukcijos.

Kart Pablo Pikaso studij aplank Vokietijos ambasadorius Paryiuje Otas Abetcas. Su dideliu susidomjimu apirindamas ant sienos kabani Guernica fotografij ir nusiteiks pralauti ledus, mandagiai paklaus:

- Ar tai js krinys, monsieur Picasso? klausim garsusis dailininkas sausai atsak:- Ne, js.Tik dviem odiais Pikasui pavyko atskleisti siaub, kur igyveno beginkl

Gernika per vokiei aviacijos atak, kokias vliau teko patirti ir kitiems miestams: Varuvai, Roterdamui ar Koventriui.

Nors is genialus atsakymas vertas bti tiesa, taiau i tikrj rimtai abejojama ios istorijos tikrumu. Bet kuriuo atveju is pasakojimas tapo stimulu tiems, kurie Pranczijoje kovojo prie naci priespaud.

Pergalingas engimas KairKol Pranczija buvo naci priespaudoje, Vokietijos taka toliau pltsi ne

tik Europoje, bet ir iaurs Afrikoje. 1942 met vasar niekas net negaljo pagalvoti, kad vokieiai, vadovaujami maralo Ervino Romelio, jau buvo pakeliui Kair.

Umus Tobruk, Afrikos korpusas ir ital kariuomen turjo laisv keli Sueco kanal. Dl Kair skubani vokiei tank Egipto sostinje kilus panikai, britai pradjo deginti vis oficiali dokumentacij, kad tik ji nepatekt prieo rankas.

Musolinis tuo metu igyveno prietaringus jausmus. Viena vertus, jis jautsi laimingas, nes nedaug trko, kad pasiekt savo taip troktam tiksl istumti britus i iaurs Afrikos, kita vertus, puikiai suprato, kad Egipto ukariavimas, vadovaujant Romeliui, virs vokiei pergale.

iaip ar taip, du nebuvo pasirengs lengvai atiduoti pergals laur vainik. Apsvaigintas savo imperialistini svaiiojim, nusprend raitas ant balto irgo, skambant garsiajai Verdio operai Aida, pats engti Egipto sostin.

Vis dlto britai, nepaisydami artjanios didels Romelio vadovaujamos kariuomens, nesiruo atiduoti Kairo be kovos. Taigi isidst mayiame ai

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 23

Alameino kaime, britai tol prieinosi prie nuomius ir nesuvaldomus Aies karius, kol Dykumos lapinas buvo priverstas persiorientuoti gynyb ir visam laikui pamirti galimyb uimti Egipto sostin.

Per m tarp nelaisv paimt ital buvo ir organizatoriai, turj pasirpinti pergalingu Musolinio engimu Kair. Britai negaljo patikti savo akimis, kai tarp belaisvi daikt rado partitras, instrumentus ir netgi kostiumus, skirtus pasipuoti per ceremonij, kuri nepaisant dideli pasiruoimui skirt pastang, vis dlto buvo ataukta.

erilis - dailininkasPaskutiniais ilgo gyvenimo metais nebuvo nieko keisto ivysti eril, su

sikaupus prie drobs ir su smulkmeniku atsargumu tapant peiza. i atpalaiduojanti veikla j lydjo nuo pirmo bandymo tapyti per Pirmj pasaulin kar.

1915-aisiais erilis buvo neteistai paalintas i Jr ministerijos vadovo pareig, nes buvo laikomas atsakingu u pralaimjim Galipolio myje: per nepasisekusi karin operacij buvo bandyta amfibijomis prasiverti per Dardanel ssiaur ir umus Turkij - tuo metu vokiei sjunginink - paalinti j i karo. Operacija pasisuko kita kryptimi, nei erilio originaliai buvo suplanuota, btent jis dl patirtos neskms tapo atpirkimo oiu.

Politikas buvo visikai sugniudytas ir igyveno gili depresij. Nors jam pavyko isaugoti savo post Bendruomeni rmuose, toks veiklus mogus kaip erilis negaljo susitaikyti, kad buvo istumtas i pagrindins politins scenos. Kaip vliau prisipaino, tai buvo juodiausias laikas jo gyvenime. erilio mona, nulidusi dl isekusio vyro, padovanojo jam dut da pradedantiesiems, vildamasi, kad tokia terapija pads praskaidrinti mintis ir sudlioti visk savo vietas.

Nuo tada erilis dal savo laisvo laiko skyr tapybai. Turint galvoje, kad tarpukario periodu jis Britanijos politinje panoramoje buvo nustumtas antraeil plan, tokia situacija eriliui leido skirti daugyb valand savo meniniams sugebjimams lavinti.

Taiau prasidjus Antrajam pasauliniam karui, vis laik jis fanatikai dirbo. Per eerius karo metus jis nutap tik vien paveiksl. Tai vyko per Ka-

24 JESS HERNNDEZ

sablankos konferencij, po skmingo sjunginink isilaipinimo 1942 met lapkrit iaurs Afrikoje. erilis ir Ruzveltas susitiko iame Maroko mieste 1943-ij saus. Taip pat buvo pakviestas ir Stalinas, taiau pakvietimo atsisak teigdamas, kad vadovauja baigiamosioms operacijoms Stalingrade.

Kartu su Ruzveltu aplanks spding Marakeo miest, erilis nusprend dvi dienas pailsti ir per jas nutap paveiksl, kuriame pavaizdavo nuostab saullyd, kokiu Maroke grojosi abu alies vadovai. Kai tik paveikslas buvo baigtas, Britanijos ministras pirmininkas j padovanojo Amerikos prezidentui.

erilio meniniai pomgiai po met tapo vienos aismingos istorijos prieastimi. Jau pasitrauks i valdios eksministras pirmininkas rengdavo konferencijas. Per vien vizit Jungtinse Amerikos Valstijose susitiko su takingu leidju Henriu Liusu, urnal Time ir Life krju, ir pokalbiui sitais jo kabinete. erilis nustebo pamats, kad Liusas turi vien jo paveiksl. Abu m isamiai studijuoti paveikslo kompozicij. Leidjas, konstruktyviai nusiteiks, pakomentavo: Tai geras paveikslas, taiau, manau, kad jam trksta kako pirmame plane, gal avies. erilis, matyt, nesutiks su pastebjimu, nieko neatsak ir pakreip pokalb kita tema.

Prajus kelioms dienoms, kai erilis jau buvo grs, Liusas sulauk politikos veterano sekretors i Londono skambuio. Moteris pra, kad jis atsist paveiksl Anglij. Leidjas maldavo, jog sekretor perduot eriliui jo atsipraym dl pasakyto komentaro jo kabinete. Taiau pastangos buvo bevaiss. Liusas neturjo kitos ieities, tik isisti paveiksl jo autoriui.

Po keli savaii savo kabinete Liusas rado staigmen - siuntin, atsist i Anglijos. Tai buvo tas pats paveikslas, taiau dabar su avimi pirmame plane.

V isi teatr!Antrasis pasaulinis karas tapo puikia reklama JAV teatrams, idalijusiems

amerikiei kareiviams daugiau nei devynis milijonus nemokam pakvietim spektaklius.

Toks mastas, skirtas pagyvinti atostog sugrusi kareivi laisv laik, populiarino laisvalaikio leidimo bd. Net du tredaliai kareivi anksiau niekada nebuvo lanksi teatre.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 25

Pakvietim spektaklius dalijimas nebuvo vienintel pramoga, pasilyta namo sugrusiems vyrams. Kareiviai, kurie gyveno Nebraskoje, buvo maloniai nustebinti. Daugiau nei imte vietini bar ir restoran visi atostogaujantys kareiviai galjo nemokdami n vieno cento gerti gaiviuosius grimus. Taiau vietini gyventoj geranorikumas buvo skirtas ne tik vietiniams; imtai tkstani kareivi, kurie kirsdavo Nebraskos teritorij traukiniu, taip pat turjo teis nemokamai gaivintis grimais pakeliui esaniose geleinkelio stotyse. O atostogaujanius vyrus, neturinius artimj, eimos kviesdavo sekmadieniais piet. i ypatinga akcija buvo itin paplitusi Amerikos provincijos kaimuose.

Taiau daugiausia kareivi entuziazmo sulauks pasilymas - V-Girls arba Victory-Girls (Pergals merginos). Grups jaun savanori mergin juos lyddavo pasilinksminimus, kad per tas kelias valandas vyrai pamirt fronto sunkumus.

Nemoralus N osies menasAmerikieiai Ramiojo vandenyno lktuv fiuzeliaus puodavo menikais

kareivi pieiniais. Pagrindinis i improvizuojani meninink kvpimo altinis negaljo bti niekas kitas, tik tai, ko jie labiausiai ilgjosi - pusnuogs merginos. Taip gim vadinamasis nosies menas (nose art), kurio pavadinimas reikia lktuvo dal, ipuot nemirtingomis mzomis.

Daugyb lktuv gaudavo tokius moterikus vardus kaip Detroito grauol arba Teksaso llyt. Pieinys visada atitikdavo vardo reikm. Merginos, minimaliai apsirengusios kaubojikais drabuiais, su maudymosi kostiumliais ar tiesiog be rb puodavo priekin bombonei B29 dal.

Tokiems paveikslliams reikdavo ne tik fantazijos ar kvpimo, bet ir da bei pieimo technikos imanymo. gulos nariai tarp kareivi iekodavo geriausi piej bazje, kuriems buvo mokama pagal susitarim.

Taiau lktuvus perveus Jungtines Valstijas taisyti, i vyr meniniams umojams grsdavo rimti ibandymai. inios apie provokuojani pieini egzistavim pasiek vairias religines grupes, kurios, prisidengusios ventj vardais, vadino juos nepadoriais. Oro pajg vadas nenorjo turti problem

26 JESS HERNNDEZ

su tomis grupmis ir perdav sakym akiplikus pieinius nuo lktuv nuvalyti.

gul menininkams pasisek, nes atsakingieji u oro pajg bazes sakymo neskubjo vykdyti, todl lktuvai ir toliau puikavosi liais fiuzelia motyvais.

Rembrantas - naci ikona?Prajus keturiems amiams nuo Rembranto (1606-1669) gimimo, garsaus

oland dailininko gyvenimas ir kryba beveik neturi paslapi. Vis dlto nedaugelis teino, kad naciai per emutini provincij okupacij, tapatindami dailinink su savo ideologija, band pasinaudoti jo asmenybe.

Naci agitatoriai Rembranto tapytuose paveiksluose, sukreianiuose viesomis ir eliais, velg vaizdus, galinius iliustruoti kraujo ir ems mit, idj, kad vokiko kraujo turintys mons jauia stipresn ry su eme ir yra pranaesns asmenybs.

Hitleris ir kiti aukto rango naci pareignai kolekcionavo Rembranto krinius, nors dailininko mstysenoje ir asmeninje gyvenimo istorijoje nra n vienos detals, kurioje bt galima identifikuoti nacionalsocializmo principus, kokiais prabgus keturiems amiams buvo remtasi.

Hitleris Rembrant pasisavino t pai akimirk, kai ivydo paveiksl, pavadint Vyras su auksiniu almu. Diktatorius tikino, kad paveikslas knija tobul herojikum, kuriuo privaljo pasiymti kiekvienas vokiei kareivis. Tai rodo, kad Rembrantas buvo tikras arijas ir vokietis, - pareik fiureris n kiek neabejodamas.

Taip pasitelkus naci argumentus vokiei okupacijos metais Olandijos pato enkluose imtas vaizduoti dailininko autoportretas. Buvo sukurta Rembranto premija, kuri bdavo skiriama menininkams u indl nacionalsocialist kultr, buvo parayta opera bei nufilmuotas filmas apie garsj meninink. Vokieiai taip pat norjo teisinti Rembranto gimimo dien kaip Nacionalin Olandijos dien, liepos 15-j, taip perkeldami karaliens jubiliejaus vent.

Taiau olandams mintis, kad alies okupantai pasisavina j tvynainio atminim savo nedoriems tikslams, nekl entuziazmo. Jie padar visk, kad i

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 27

saugot genialaus menininko ger vard ir atsisak minti nacionaline alies vente vokiei paskelbt dien.

Pasibaigus karui, vokiei palikti enklai ir pretenzijos pasisavinti menininko asmenyb buvo itrintos, ir i propagandin veikla greitai pamirta. Rembrantas buvo itrauktas i ios nelemtos takos, kuri galjo neigiamai paveikti jo krini vertinim*.

mogus, apgavs GeringVokietijos karini oro pajg vadas Hermanas Geringas buvo aistringas

meno gerbjas. Nepasiymjs dideliu tapybos imanymu, Geringas taip ir nesuinojo, kad jo u beveik pus milijono marki sigytas oland baroko dailininko Johaneso Vermerio (1632-1675) paveikslas Neitikima moteris, kaip atskleista po karo, yra falsifikatas.

Falsifikuoto Vermerio paveikslo autorius buvo dailininkas, vardu Hanas Van Mecherenas (1898-1947). is menininkas tap Olandijos klasikos meistr tapybos stiliumi bei nuolat kovojo dl dails kritik pripainimo. Vien dien, bandydamas sitikinti, jog ekspertai abejodami jo meniniais sugebjimais apsirinka, nusprend nutapyti Vermerio krinio kopij. Vliau falsifikavo dar tris vermerius ir kelet kit dailinink krini. Daugiau nei pus savo gyvenimo juos nedavo turg ir brangiai parduodavo.

Kai Olandij siver naciai, is apsukrus falsifikuotojus pasinaudojo Geringo godumu. Kadangi Vermeriui priskiriama vos per trisdeimt darb, todl ir j kainos tarp kolekcionieri yra astronomins. Van Mecherenas suprato, kad Geringas u bet kok Vermerio darb sumoks tiek, kiek reiks. Pagaliau per vien bankinink, palaikius gerus ryius su okupant kariuomene, reicho feldmaralas krin nusipirko.

Gal bt buv teisingiausia Van Mecherenui duoti premij u tai, kad jam pavyko apgauti naci vadov, visgi pokario Olandijos valdia 1945 met ge-* Nors naci bandymas pasisavinti Rembrant smoningai oland slepiamas, taiau 2006 metais, 400 met jo gimimo jubiliejaus proga, Olandijos rezistencijos muziejuje buvo surengta ekspozicija, kuria norta priminti i propagandin veikl. Joje tarp kit eksponat buvo ir pato enkl, kuriuose vokieiai vaizdavo Rembrant, filmas apie meninink, nufilmuotas 1941 metais, plakatai, skelbiantys Nacionalins Olandijos dienos dat, skirt dailininko gimimui paminti (aut. past.).

28 JESS HERNNDEZ

gs 29 dien j sum. Menininkas buvo apkaltintas idavyste, nes buvo manoma, kad jis pardav Geringui autentik Vermerio paveiksl, priklausius kultriniam Olandijos paveldui. U tok nusikaltim jam grs kaljimas iki gyvos galvos ar net mirties bausm. Taiau t pai met liepos 12 dien Van Mecherenas apstulbino meno pasaul pranedamas, kad jis yra tikrasis naciams perduoto paveikslo autorius.

I ties falsifikatas buvo toks puikus, kad visi ekspertai, su kuriais buvo konsultuotasi, teig, jog kalbama apie original Vermerio paveiksl. Kaltinamajam neliko nieko kito, kaip tik stebint oland policininkams savo nekaltum rodyti nupieiant kito Vermerio paveikslo (Jzus tarp gydytoj) kopij. Apstulbinti agentai sitikino, kad rezultatas buvo identikas originalui. Vis dlto, kai darbas buvo beveik baigtas, Van Mecherenas atsisak j baigti, pasendinant daus, kad joks kitas menininkas negalt nukopijuoti senovinio padengimo patina bdo - pagrindins jo paveiksl paslapties.

Ekspert vykdyta isami jo kit krini analiz itrauk dienos vies triukus, kuriuos Mecherenas naudojo falsifikacijoms. Van Mecherenas pirkdavo tos epochos beverius paveikslus ir, nordamas gauti originali drob, nuskusdavo daus. Tada, kad pasendint nutapyt paveiksl ir is gaut keli ami senumo ivaizd, naudodavo chemin produkt, pigment - fenolio formaldehid, kuris nebuvo atrastas iki XIX a.

Bet kuriuo atveju toks neprastas savo meistrikumo stebint policijai rodymas ne tik sudrebino meno pasaul bei pasjo abejones dl Vermeriui priskiriam krini autentikumo, bet ir pakeit Van Mecherenui kritusi kaltinim pobd. Kaltinimai idavyste buvo pakeisti kaltinimus falsifikavimu. 1947 met gruodio 12 dien teismas paskelb nuosprend - dailininkui buvo skirti dveji metai kaljimo.

Nors bausm nebuvo itin grieta, tiktina, kad Van Mecherenui buvo sunku pripainti, jog yra laikomas paprasiausiu nusikaltliu, nors ir rod savo nepaneigiamus meninius sugebjimus. Prabgus vos devyniolikai dien nuo bausms pradios, jis mir savo kameroje nuo irdies smgio.

iandien sufalsifikuotas Vermerio paveikslas, kur buvo nusipirks Geringas, yra saugomas Olandijos meno galerijos rsiuose.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 29

Skaiors Dienai po ryto jausTarp 1943-ij ir 1945-j naciai 40 000 skaidri amino reicho ir okupuo

tos Europos, daugiausia Austrijos, ekoslovakijos, Lenkijos ir Rusijos, meno vertybes. is ambicingas planas, sudarytas Hitlerio, turjo utikrinti galimyb vos tik pasibaigus karui rekonstruoti per kar sunaikintus meno krinius.

1943-ij pavasar fiureris paved Gebelsui, savo itikimam propagandos ministrui, suformuoti komand i fotograf, universitet profesori, chemik ir istorik, kuri sudaryt vis menin ar istorin vert turini ir ypatingo isaugojimo reikalaujani objekt grafin inventorizacij.

Sprendimas buvo priimtas po besitsiani sjunginink aviacijos bombardavim reicho teritorijoje. Meno kriniai m nykti griuvsiuose, vienintelis likdavs liudytojas - nespalvotos fotografijos, kurios nebuvo patikimos reprodukcijos. Dirbti su naujausiomis auktos kokybs mediagomis, kad darbas kuo tiksliau atspindt meno krini detales, buvo sudarytas naujas fotograf legionas. Dl karo taikom apribojim fotografai buvo priversti naudotis Ag- facolor Neu, kuri prekyboje pasirod 1936 metais ir nebuvo naujausi technologij pavyzdys.

Vienintelis apribojimas, kuris buvo taikomas fotografams, - reikalavimas atidiai fotografuoti pastatus i lauko, kad gyventojai nesuprast, jog ios atsargumo priemons pasitelkiamos dl artjani bombardavim. Tai sukelt igst ir pralaimjimo nuojautas. Fotograf komandai pavyko surinkti visapusik fresk, sien apdailos, gipso lipdini, altori, vienuolyn, pili ir kit monumentali pastat katalog.

Bombos, kritusios Vokietijos teritorijoje, ir gaisrai sunaikino eiasdeimt procent fotografijose amint krini. Tarp sunaikint architektrini lobi - ir ypa vertingos Dresdeno banyios Frauenkirche frontono freskos, prarastos 1945 met vasar.

Taip pat nieko neliko i daugybs lub, altorini polichromuot skulptr ir paveiksl kaimo banyiose Ryt Prsijoje - dabartinse Lenkijos ir Rusijos teritorijose, kuri buvusios didybs vienintelis liudininkas - ilikusios vokiei fotografijos.

Skaiiuojama, kad i milinika slaptai vykdyta meninio palikimo isaugojimo operacija kainavo daugyb milijon reichsmarki. io darbo kokyb

30 JESS HERNNDEZ

rodo moktas umokestis - 35 reichsmarks u kiekvien fotografij. Nors tikslas buvo aminti 2 000 meno objekt, taiau pavyko nufotografuoti tik 480. Fotografavimo darbai vyko iki 1945 met balandio, kai tapo akivaizdu, kad Treiojo reicho lugimas neivengiamas.

Centrinis istorijos ir meno institutas Miunchene ir Marburgo fotografijos archyvas buvo pareigoti saugoti ias nuotraukas iki karo pabaigos*.

Dingusios Vagnerio partitrosVisiems inoma, kad aistringa Richardo Vagnerio (1813-1883) muzika u

degdavo Hitler. Jaunystje, kai jis gyveno beveik skursdamas, pardavs savo akvareles Vienos kavinse, u jas gautas kelias monetas Hitleris skirdavo apsilankymams pigiuose vietiniams gyventojams skirtuose Vagnerio oper pastatymuose. Jam Vagneris buvo beveik dievas. Hitleris netgi norjo pats sukomponuoti didels apimties oper - savo idealo krini imitacij.

Galjo bti 1923-ieji, kai Hitlerio svajon susipainti su Vagneriu eima isipild. Netrukus usimezg draugyst. Hitleris lankydavosi j Vanfrydo viloje Bairoite, kur gyveno Vagneriai. Ten buvo apsistojusi Vagnerio nal Kosima, jau senol, sulaukusi devyniasdeimties met. Hitleris ypating pagarb jaut Vinifredai Vagner, vienintelio kompozitoriaus snaus Zigfrido monai. Diktatorius ne vien kart savo artimiesiems prisipaino, kad jei galvot apie vestuvi galimyb, nort teisinti ry.

Vinifreda itekjo u Vagnerio snaus 1915 metais. Gimusi Anglijoje 1897-aisiais, ji buvo angl urnalisto Dono Viljamso ir vokiets Emilijos Ka- rop dukra. Nieko keisto, kad Hitleris galvos apie j kaip apie galim reicho pirmj ledi, o jo ir Vagnerio pavards sjunga bt buvusi Vokietijos sjungos su britika dvasia simbolis. Hitleris visada troko pasidalyti pasaul kartu su Anglija.

Susiavjimas tarp Hitlerio ir kompozitoriaus eimos buvo abipusis. Vagneriai laik Hitler Vokietijos gelbtoju. 1923 metais Vinifreda vieai pareik esanti nacionalsocialist lyderio gerbja, nors jos vyras, rodydamas didesn toliaregikum, atsisak demonstruoti prielankum bsimam diktatoriui.

* Nors nuo 1956-j iuos fotografijos darbus buvo galima demonstruoti vieai, tik nuo 2005-j yra manoma pamatyti archyv internete (www.zi.fotothek.org) (aut. past.).

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 31

Kai Hitleris atvykdavo (visada anonimikai) Vanfryd, ikart pasikeisdavo: nuomus ir nepalenkiamas politikas tapdavo eimos mogumi, dievinaniu aidimus su kompozitoriaus vaikaiiais, j vadinusiais dde: Vylandu, kuris vliau bus apdovanotas koncentracijos stovyklos vadovo pareigomis, Volfgangu, Frydelindu, kuris ivyks ir gyvens Anglijoje, bei Vener. Kai kurie biografai i eim laiko tikrja diktatoriaus eima. Apsilankymai bdavo tokie dani, kad pagaliau jam buvo pastatyta speciali rezidencija.

Nuo 1930 met, kuriais mir Vagnerio snus, Hitleris nepraleido n vieno paties Vagnerio 1876-aisiais kurto festivalio, kur kiekvienais metais rinkdavosi kompozitoriaus gerbjai, Bairoite. 1933 metais, paskirtas kancleriu, Hitleris visomis igalmis rems iuos festivalius paversdamas juos nacionalins svarbos renginiais. kasmetinius Bairoito festivalius jis kviesdavo ymias asmenybes, diplomatus, urnalistus ar aukto visuomens sluoksnio atstovus, o politinius oponentus ignoravo.

Visi asmenys, kurie troko priklausyti reicho valdios irinktiesiems, privaljo aplankyti festival ir ikentti penkias ar eias valandas - tiek trukdavo operos - sdjimo nepatogiose teatro kdse ir taip rodyti savo lojalum reikliajam fiureriui. Eva Braun, nors labiau mgo Holivudo kino filmus nei oper, taip pat nepraleisdavo progos lydti Hitler, taiau visada tai darydavo slapta. Dl tvirto Hitlerio noro festivalis buvo rengiamas ir per kar, taiau po 1940- j muzikos vent nebuvo rengiama. Vis dmes diktatorius sutelk vadovavim karinms kampanijoms. Reikminga detal: paskutin opera Bairoite, kurios klaussi Hitleris, buvo Diev saullydis.

Vagnerio pasaulis buvo lemiamas nacizmui. Hitleris vadovavosi jo diding oper dramatine ekspresija, atsiskleidiania spdingoje aplinkoje su deglais, masinmis scenomis ir puoniais kostiumais, skelbiania idjas, kurios garbino vent gamtos prigimt, protvi tradicij, neivengiam likim. Telieka paminti aistring muziko antisemitizm, ir suprasime, kodl Vokietijos diktatorius jaut Vagneriui didel pagarb.

1939 met balandio 20 dien, penkiasdeimties met sukakties proga, Hitleris gavo ypating dovan: vairs vokiei pramonininkai sigijo pluot Vagnerio muzikini partitr ir jas prabangioje dje teik fiureriui. ie verslo vyrai tuo metu gaudavo didiul peln, o j padtis tiesiogiai priklaus nuo

32 JESS HERNNDEZ

naci diktatoriaus paramos, tad u partitr kolekcij jie nepagailjo beveik milijono marki.

Hitleris uoliai saugojo i itin verting dovan Berlyne. Taiau karui einant j pabaig, Vinifreda Vagner papra diktatoriaus perkelti savo kolekcij Bairoi- t, kur ji bt apsaugota nuo bombardavim, dl kuri kiekvien dien kentjo Vokietijos sostin. Vis dlto Hitleris atsisak skirtis su garbinamo kompozitoriaus partitromis ir patikino Vinifred, kad jas padjo saugi viet.

Kolekcijoje tarp kit buvo ir originalios partitros: Das Rheingold (Reino auksas), Die Walkre (Valkirija) bei Der Fliegende Hollnder (Skrajojantis olandas). Rankrai likimas tebra paslaptis, j buvimo vieta taip ir neatrasta. Gali bti, kad partitros buvo sunaikintos per Berlyno m, o gal jos vis dar guli paslptos paslaptingoje saugykloje ir laukia, kada bus surastos...

Stebuklas K alvoje 6 0 Turistai, apsilank Orknio salose, isidsiusiose iaurs kotijoje, negali

patikti savo akimis ant nedidels kalvos netiktai ivyd ma banyi, kuri atrodo taip, lyg bt perkelta tiesiai i piet Italijos.

Plakamose ledinio iaurs vjo salose, kur nra nei pdsako augalijos, o istorija ir kultra neabejotinai skandinavika, nors priklauso Didiajai Britanijai, staiga ikyla kukli koplyia, idayta linksmomis spalvomis, skleidianti Viduremio jros vies ir diaugsm iose visada kanotose iaurs emse.

Taiau labiausiai stebina mediagos, i kuri pastatyta, tikrja odio prasme, ypatingoji banyia, inoma kaip Italian Chapel (Italika koplyia). Mayio statinio karkasas - standartinis metalinis barakas*, kuris buvo naudojamas kalini stovyklose. Kitos metalins dalys atkeliavo i paskendusi laiv korpus. spdinga dekoracija, kurioje panaudotas trompe loeil, arba optins* Kalbama apie vadinamuosius Niseno barakus, taip pavadintus j iradjo, kanadiei ininieriaus Peterio Normano Niseno vardu, juos sumaniusio 1916 metais per Pirmj pasaulin kar. Tai buvo surenkami pusiau cilindrins formos tamsiai alios spalvos karkasai. Antgaliai su grioveliais ir plieniniai vamzdiai palengvino gabenim ir greit sumontavim. Juos sukurti Nisen kvp Kanados indn geni didels medins pastogs. Amerikieiai ipltojo atskir Niseno barak versij. Pagerbiant Rod Ailando miest, barakai

gavo Kvenseto (Quenset) pavadinim. Ten esanioje kompanijoje pirm kart Jungtinse Amerikos Valstijose jie pradti gaminti (aut. past.).

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 33

apgauls efektas, sukeliantis gilumos spd. Dekoracija yra pagaminta i dayto gipso. Turint galvoje naudot mediag paprastum, gautas rezultatas spdingas.

Kaip atsirado is unikalus meno krinys? Krybingieji koplyios statytojai buvo iaurs Afrikos kampanijose sjunginink nelaisv paimti ital kareiviai. ie vyrai 1942 metais buvo isisti dirbti Orknio salas. J uduotis buvo ikasti utvankas prie jim karin jr baz Skapos lankoje. 1939-j spalio mnes, vokiei povandeniniam laivui sumaniai prasiverus baz, buvo btina utverti visas prieigas, apsidraudiant nuo panaaus atsitikimo. Italai buvo apgyvendinti kalini stovykloje, arti t jim, ir pradjo gabenti akmenis utvankoms, inomoms kaip Churchill Barriers (erilio barjeras).

Vieta oficialiai vadinosi Kalva 60. I pradi italai sikr deimtyje barak. Vietov nebuvo svetinga, ypa kalbant apie atiaur klimat, taiau i u Alpi kil vyrai pakankamai anksti, kad ivengt purvyn, pradjo tiesti cementinius kelius, o lysvse pasjo augal ir gli, kad paverst kalv bent iek tiek jaukesne. Pritarus britams, vien barak paskyr linksmybms - ten reng scen spektakliams. Plaiai pagarsjusios pietiei idjos neturjo rib: trkstant medienos, biliardo stalus jie pasigamino i cemento.

Tarp kalini buvo ir vienas skulptorius - Domenikas ioetis, kuris sugalvojo sukurti nedidel v. Jurgio, kovojanio su drakonu, skulptr, simbolizuojani pai kalini triumf prie apmaud ir vienatv, patiriam nelaisvje. Formai suteikti skulptorius naudojo vielas, o tada visk apliejo drgnu betonu. pjedestal buvo dtos italikos monetos ir kitas susuktas popierius, pasiraytas vis belaisvi.

Vis dlto patiems religingiausiems kaliniams trko vietos maldai. Italai kreipsi kalini stovyklos priirtoj, ir j praymas buvo patenkintas, taiau prabgo ne vienas mnuo, o leidimo stovyklos teritorijoje rengti religini apeig viet vis nebuvo. Laimei, stovyklos vadovybje vyko pakeitim, ir naujasis belaisvi stovyklos vadas majoras T. P. Baklandas susidomjo koplyios statyb galimybe. Ital dvasininko, tvo Doakino Diakobaio atvykimas tapo lemiamu impulsu pradti darbus. v. Jurgio statulos autorius pasisil vadovauti statyboms. Tapo aiku, kad Kalva 60 turs savo koplyi.

Darbai prasidjo 1943 metais. Buvo nusprsta sujungti du Niseno barakus ir suformuoti dvigubo ilgio erdv. I pradi buvo galvojama pirmoje pusje

34 JESS HERNNDEZ

rengti mokykl, o antroje - koplyi. ioetis atsidav visu knu ir siela galins barako sienos dekoravimui. Nelygus barako vidaus sien pavirius buvo uglaistytas gipsu sudarant spd, kad koplyia pastatyta i plyt. Didels geleins grotos ne tik saugojo altori, bet ir leido atverti langus, kuriuos deng spalvoti vitraai.

Vir altoriaus ioetis nutap v. Prancikaus Asyieio ir v. Kotrynos iemets atvaizdus. Centre dmiai velg ventoji Mergel Marija su kdikliu Jzumi. io pieinio modeliai buvo paveikslliai, kuriuos menininkas atsive. Mediena maldyklai buvo paimta i nuskendusio laivo nuolau, imest krant. Jie niekaip negaljo rasti mediagos paauksuotoms uuolaidoms, tad teko jas usakyti patu i parduotuvs Ekseteryje. Pirkinys buvo apmoktas i surinkt auk, kurias kaliniai aukodavo negaildami.

ioeio darbo rezultatas buvo spdingas ir kontrastavo su pirmja barako dalimi, daug paprastesne, skirta mokyklai. Taigi buvo nusprsta vis statin paskirti koplyiai. Netrukus jau dvigubo barako erdvje atsiskleid italikos banyios grois.

Taiau dabar didelis kontrastas buvo su lauko puss sienomis, kurios niekuo nesiskyr nuo kit barak. Vienas i menininko padjj apsim sukurti ivaizd fasad - koplyi apvainikuoti dviem gotikos stiliaus bokteliais. Pagrindiniame fasade buvo montuotas Kristaus kanios atvaizdas. ios detals inkorporavimas buvo koplyios statybos pabaiga. vyko Kalvos 60 stebuklas.

Troktama laisv neatjo iki 1945 met gegus, nors Italija nebekariavo vokiei pusje nuo 1943-ij rugsjo. Hitlerio sutriukinimas reik laisv iems keniantiems vyrams, kurie n vienai akimirkai neprarado vilties gyventi. Visi kaliniai diaugsi artjaniu grimu namo, nors ir susigraudino suprat, kad teks palikti jiems teikusi vilt koplyi. Italai sugro savo al, taiau vienas j pasiliko. Tai menininkas ioetis, kuris vis dar dirbo prie masyvios konstrukcijos.

Prajus keliems mnesiams, skulptorius baig savo darb ir taip pat nusprend grti namo. Prie ivykdamas jis gavo aukiausios Orknio sal civilins valdios paad, kad koplyia bus isaugota. Deja, iardius kalini stovykl, banyia, nors ir gerbiama, taiau buvo apleista ir jos ilikimui kilo grsm.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 35

Orknio salos gyventojams nerpjo didel io autentiko meno krinio vert, kaip ir tie, kuri gyvybes ji saugojo. Koplyia buvo naudojama, bet nepriirima. Per pagrindines krikioni kalendorines ventes atvykdavo maldinink i vis salos kamp. Taip pat koplyia tapo btina ret Orknio salas atvykstani turist lankymo vieta. Statybai panaudotos nepatvarios mediagos reikalavo skubios restauracijos, kuri buvo pradta 1958 metais lankytoj surinktomis lomis. Taiau valdia restauracijos nefinansavo ir atlikt darb nepakako.

Viskas pasikeit po met. BBC laid serijoje buvo praneta apie problemas, slegianias architektrin lob. Interviu dav pats ioetis, kuris gyveno Mo- enoje, Dolomitini Alpi vietovje. 1959 metais naujienos pasiek Italij, kur kilo judjimas, remiantis nedidel savo alies paveldo dalel tolimoje iaurje.

Dl ios kampanijos italika koplyia buvo igelbta. BBC finansavo ioeio grimo Orknio salas kelion. Pats menininkas vadovavo atstatymo darbams (kas geriau, jei ne jis tai galjo padaryti). Restauruotos koplyios inauguracija buvo veniama 1960 met balandio 10 dien aukojant miias, kurios buvo tiesiogiai transliuojamos puss imto Italijos radijo stoi.

Kai misija buvo vykdyta, ital menininkas gro savo al, o prie tai vieai paskelb laik, adresuot Orknio sal gyventojams, parmusiems restauracijos darbus:

Mieli orknieiai,mano darbas baigtas. Vis savo laik ia skyriau tam, kad koplyia at

gaut vies, kuria viet prie man ikeliaujant. Dabar ji yra js, turite j mylti ir saugoti. A isiveu Italij js gerairdikum ir nepakartojam svetingum.

Dkoju visiems, kurie dirbo kartu darb, ir tiems, kurie suteik man diaugsmo dar kart pamatyti i koplyi, kuri djau dal savo irdies. Taip pat dkoju savo Kalvos 60" bendraygi, dirbusi kartu su manimi, vardu.

Viso gero, mielieji draugai i Orknio, galbt turiau sakyti iki pasimatymo.

Domenikas ioetisKirkvelas, 1960 m. balandio 11 d.

36 JESS HERNNDEZ

Savo paad sugrti Orkn jis vykd po ketveri met, kai atvyko lydimas monos Marijos. Menininkas atsive daikt, skirt koplyiai pagrainti: medin Krist, dovanot Moenos vadov, ir nriniuot stalties altoriui, siuvint jo monos. Tai buvo paskutinis kartas, kai ioetis mat savo meistrik krin. Deja, prasta menininko sveikatos bkl neleido jam apsilankyti ypatinga proga - 1992 met liepos mnes - paminti penkiasdeimties met sukakties nuo jo atvykimo kartu su kitais italais Kalv 60, kur buvo veniamas buvusi kalini susitikimas. Pristatyti menininko, kuriam buvo k tik sukak 82 metai, atvyko jo dukra Leticija, lydima savo vyro, be motinos, nes Marija taip pat nesijaut pakankamai gerai, kad rytsi kelionei Orkn. Nors ioeio ir nebuvo, jo dvasia buvo juntama.

Menininkas mir 1999 met gegus 7 dien. Po dviej dien jo garbei koplyioje buvo aukojamos miios, kuriose dalyvavo ir jo mona su visa eima.

Prisiminimas apie ioet visada gyvuos koplyioje, kuri jis pastat savomis rankomis. Stebuklas stovs ant Orknio kalvos kaip rodymas to, k gali mogus, tikdamas ir svajodamas, pasiekti paiomis nepalankiausiomis slygomis.

2 skyrius

Gyvnai - didvyriai

Nuo tada, kai kartaginiei generolas Hanibalas, padedamas drambli, perkirto Alpes per Antrj pn kar (219-202 metais), gyvnai visada buvo susij su karo fenomenu. Daugiausia irgai ir unys, taip pat karveliai, kats bei lokiai kartu su mogumi dalyvavo karo riause, rod savo nepalenkiam vali ir lojalum. Gyvnai, nors nebdami karo kaltininkais, taip pat kaip ir mons tapo ginkluot susidrim aukomis.

iame skyriuje suinosite, kaip gyvnai dalyvavo 1939-1945 met konflikte, k patyr paddami kovotojams abiejose pusse ir kaip virto tikrais herojais.

Prakeiktas skarabjasTarp tkstani vabzdi, aptinkam Slovnijoje, yra viena akl skarabj

veisl, kuri tikroji gyvenamoji vieta yra Centrins Europos regione esantys urvai. Kadangi ie vabalai gyvena visikoje tamsoje, evoliucija atm i j akis, dl to jie gavo lotynik Anaphtalmus pavadinim.

ie zoologiniai pastebjimai neturi nieko bendro su Antruoju pasauliniu karu ir juolab nedomint jo entuziast, jei ne viena i 41 iai kietasparni

38 JESS HERNNDEZ

veislei priklausani ri, kurios visas pavadinimas - Anophtalmus Hitler*.

Pirm kart is kietasparnis buvo atrastas 1933-iaisiais metais. Vietinis gamtininkas mgjas Vladimiras Kodris atrado vien pavyzd oloje arti Cels miesto. Kodris tuo metu niekam neinom skarabj parod garsiam vokiei entomologui, apsistojusiam Zagrebe, Oskarui eibeliui, ir ireik savo nor, kad kietasparnis bt pavadintas jo garbei - Anophtalmus Kodrici.

Vis dlto vokiei mokslininkas norjo pasinaudoti proga ir pagerbti mog, tuo metu k tik tapus jo gimtosios Vokietijos vadovu, Adolf Hitler, kurio buvo didelis gerbjas. Taigi eibelis atmet kolegos slovno pasilym ir pavadino skarabj Anophtalmus Hitleri. U gest naujasis kancleris atsidkojo laiku.

Fiureriui inia apie vabal visai patiko, juk iaip ar taip jis buvo amintas moksliniame pasaulyje. Taiau Hitleris nenorjo vieinti io vykio, kad nesuteikt jam per didels svarbos, o gal todl, kad jam neatrod suprantama jo garbei skirti tok maai matyt gyvn kaip akl skarabj.

Po Antrojo pasaulinio karo Hitleri egzistavimas biologijos knygose buvo pamirtas. Taiau 1991 metais, po Slovnijos nepriklausomybs paskelbimo, neonaci rmjai pradjo vykti i al ir iekoti kietasparnio. Kad galt sigyti i troktam skarabj, Treiojo reicho daikt kolekcionieriai pradjo varytines. Dl masiko gaudymo ios ries pavyzdiai m nykti.

Kilusi kartin dl Hitleri atkeliavo ir biologijos muziejus. Pavyzdiui, i Miuncheno Valstybins zoologijos kolekcijos buvo pavogti visi vitrinose buv ios ries pavyzdiai. Kad isaugot kelis likusius, muziejus buvo priverstas imtis saugumo priemoni.

Vienas Hitleri skarabjas juodojoje rinkoje gali kainuoti 1 200 eur. Be abejons, pats vertingiausias vabalas saugomas Bazelio muziejuje, veicarijo-* io ypatingo skarabjo klasifikacija yra tokia: Insecta (klas), Coleoptera (brys), Carabi- dae (eima), Trechinae (poeimis), Anophtalmus (gentis), Hitleri (ris). Nors logikiausias spendimas bt pakeisti kontraversik skarabjo vard, sigaljusi biologijos pasaulio tradicija pareigoja gerbti atradj rims irinktus vardus ir neteisti asmenybs, kurios vardas suteiktas riai. Todl galime rasti mus, skirt arliui aplinui (Campsicnemius charliechaplini), vor - Drakulos autoriui (Draculoides bramstokeri), kit vor - Orsonui Velesui (Orsonwelles Othelo) ar jr liu - Nelsonui Mandelai (Mandelia). Vienintel iimtis gali bti taikoma religini asmenybi vardams, kurie gali bti keiiami.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 39

je. Tai originalus skarabjas, kur rado slovn gamtininkas. Jis naudojamas kaip holotipas, t. y. kaip pavyzdys, su kuriuo galima palyginti kitus ios ries atstovus.

Kaip matyti, eibelis, skarabj pavadindamas vokiei diktatoriaus vardu, vabalui padar mekos paslaug. Atrodo, kad mirtis lydi visus, kas tik yra susij su Hitleriu. ie kietasparniai, siekiant papildyti kurio nors nostalgijos nacizmui apimto asmens kolekcij, be paliovos yra persekiojami. iandien Anophtalmus Hitleri riai yra ikils inykimo pavojus.

Taiau is nelaimingas kietasparnis nra vienintelis gyvnas, kurio vardas skirtas ios pagarbos nevertos asmenybs garbei. 1934 metais vienas vokiei paleontologas naci lyderio vardu pavadino kit r. Tai inykusi mus, kuri galima atrasti tik fosilijose. Jai buvo suteiktas Reochlingia Hitleri pavadinimas.

Kertas kiauli inspektoriuiNusiaubta vokiei tank Lenkija buvo okupuota maiau nei per mnes.

Vokieiai nieko nelaukdami msi ekonomins sistemos, vliau sivyravusios visoje okupuotoje Europoje. i sistema virto teisintu vagiliavimu: naciai krovini sraut nukreip reicho kryptimi, beveik nemokdami kompensacij.

I Lenkijos didioji emdirbysts produkt dalis buvo siuniama Vokietij ne kaip legals pirkiniai, sigyti u dirbtinai pervertint Vokietijos mark, o paprasiausiai nusavinti. Kol buvo vykdomas is plimas, alies gyventojai mir i bado.

Vienas lenk inspektorius, kolaboravs su naciais, buvo pareigotas lankyti kiauli kius ir konfiskuoti gyvulius, kurie turjo bti iveti Vokietij. Jis segdavo metalines plokteles su vokiei simboliu - ereliu - kiaulms ausis, taip paymdamas, kad nuo tos akimirkos gyvuliai priklauso vokieiams. Kiekvienas, nuuds nors vien i kiauli, nieko nelaukiant galjo bti apkaltintas reicho nuosavybs sunaikinimu ir nuteistas mirties bausme.

Kaimo gyventojai, kantriai r savo gyvulius ir nukentj nuo entuziastingo kolaboranto rankos, akivaizdiai nemgo inspektoriaus. Viena lenk rezistent grup, nusiteikusi j gerai pamokyti, idavik sugavo. Bausm, nors ir i anksto nesuplanuota, buvo pakankamai simbolika. Kad visi inot apie

40 JESS HERNNDEZ

nieking kiauli inspektoriaus itikimyb Treiajam reichui, partizanai jam abi ausis seg po metalin ploktel.

Gyvn sjungaVokieiai okupuotoje Pranczijoje turjo vien prie - vadinamj Gy

vn sjung. ie kovotojai prie naci tironij i tikrj nebuvo keturkojai. Tai buvo vietiniai rezistentai, kuri kiekvienas pasivadino kokio nors gyvno vardu. ios grups veikla, keitimasis informacija su sjungininkais buvo itin reikmingas rengiant Normandijos isilaipinim.

Kadangi kitaip bti ir negaljo, prancz rezistent grupuots praneimus London perduodavo gyvnijos pasaulio atstovai. Ryiui palaikyti buvo naudojami pato karveliai.

Tarp koleg brit ie agentai buvo inomi kaip The Zoo Gang (Zoologijos sodo gauja).

Naminiai gyvnliai draudiami1940 metais Vokietijos maisto ministerijos valdininkai pateik Hitleriui ne

prast pasilym. Iekant bd, kaip mainti suvartojam maisto produkt kiek, buvo prieita prie ivados, kad masinis un ir kai aukojimas sutaupyt didelius kiekius grd ir msos, kurie likt gyventoj reikmms. Vienintel iimtis - kiuose laikomos kats, j paskirtis - gaudyti peles.

Hitleris atsisak io neprotingo pasilymo nusprends, kad bt nenaudinga sakyti vokieiams paaukoti savo naminius augintinius. Vokietijos diktatorius gerai atsimin, koks gyventoj nepasitenkinimas buvo kils per Pirmj pasaulin kar, ir nenorjo, kad tai pasikartot. Pavyzdiui, jis nevert naudotis moterimis kaip darbo jga ir garantavo maisto produkt tiekim beveik iki paios karo pabaigos. Taigi pasilym Hitleris atmet bijodamas, kad tai gali turti neigiamos takos Vokietijos gyventoj nuotaikoms.

Taiau i idja nebuvo pamirta. Draudimas buvo vykdomas, taiau taikomas tik ydams. Sunku tuo patikti, bet buvo ileistas dekretas, kuriuo draudiama ydams laikyti kanarles, unis ar kates.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 41

Nors is draudimas tebuvo tik laas jroje tarp nemonik nacizmo nusikaltim, jis tik dar kart parodo iaur ir negailesting fizin ir moralin yd* persekiojim.

Labai gundantys ibintai1940-j ruden Britanijos gyventojai kent nuolatin bombardavim grs

m. Hitleris buvo davs sakym vokiei aviacijai sunaikinti London, taiau dauguma jo gyventoj nepaisydami grsms vis tiek eidavo darb. Vokiei bombonei antskrydiai i esms neturjo didels reikms kasdieniam nepalauiamos brit dvasios miestiei gyvenimui.

Brit valdia msi reikaling priemoni, kad Londono gyventojai galt apsisaugoti nuo bomb. Gatvse buvo daug mai su emmis, kad prireikus kiekvienas mogus galt jais pasinaudoti. Jie buvo skirti apsaugoti parduotuvi vitrinas, maiuose esaniu smliu gesinti gaisrus, sukeltus padegamj bomb. Kad maiai su smliu bt lengvai randami ir nakt, buvo nutarta juos palikti prie gatvs ibint. Praneus miestieiams, kur bus galima j rasti, imta vykdyti operacij.

Taiau netrukus buvo pastebta, kad smlio mai poreikis staiga sumajo. Prieastis paprasta: mons dl nuo j sklindanio nepakeliamo kvapo gerai pagalvodavo prie pasiimdami vien t mai.

Tai buvo un, mgstani atlikti gamtinius reikalus ant ibint, prie kuri bdavo sudti maiai su smliu, kalt.

Bedions taip pat nepasiduodaPer Vokietijos oro pajg bombardavim vir Londono viena bomba nukri

to Britanijos sostins zoologijos sod. Sprogmuo nukrito tiesiai viet, inom kaip Monkey Hill (Bedioni kalva) - aptvar, kur gyveno bedions.

* Berlyno Bavarijos rajone (Bayerisches Viertel) yra memorialas, skirtas atminti persekiojimui, kuris tapo masinio udymo anga. 1992 metais 80 io rajono gatvs ibint buvo taisytos ploktels, kuriose po vien surayti visi antisemitiniai statymai, kuri vienintelis tikslas - padaryti yd gyvenim nepakeniam. Be draudimo laikyti naminius gyvnlius, ploktelse galima perskaityti ir draudimus sstis ant viej suoleli, kurie nebuvo nudayti geltona spalva (1939), ar pirkti viei pien (1942).

42 JESS HERNNDEZ

Kai kurios bedions uvo, taiau naujien tarnyba BBC pasinaudojo iuo tragiku vykiu, kad pakelt Londono gyventoj kovin dvasi ir ie tst pasiprieinim.

Pranejas, rodydamas savo su niekuo nesupainiojam britik humoro jausm, ikilmingu balsu itar, kad po vokiei atakos zoologijos sode bedioni nuotaikos labai geros.

Katinas NelsonasIlgomis ir temptomis darbo valandomis, kurias praleisdavo vadovaudamas

savo aliai, erilis visada bdavo su neiskiriamu draugu, juodu katinu, vardu Nelsonas, taip pavadintu garsaus brit admirolo garbei.

Kart, varbi 1943-ij iemos dien, vienas jo padjj rado ministr pirminink lovoje sveikstant nuo plaui udegimo su katinu, isitiesusiu prie jo koj.

erilis situacij pakomentavo taip: Js tik pairkite! Nelsonas taip pat prisideda prie karo ir degal taupymo; jis - mano ildytuvas.

v

Snys - auktiniaisitraukusios Antrj pasaulin kar Jungtins Amerikos Valstijos mobili

zavo ne tik amerikiei kareivius, bet kovotoj gretas paauk ir unis.Pilietin organizacija, pavadinta unys gynybai, paskelb kampanij, per

kuri amerikiei eimos galjo atiduoti savo namin augintin kariuomen. is aukimas sulauk neregtos skms - daugiau nei 50 000 un buvo atiduoti tarnauti savo aliai.

un naudojimas kariniams tikslams nebuvo naujas dalykas*, bet is aukimas, kai pilieiai aukojo savo augintinius karinms pajgoms, buvo pirmasis.* Per Pirmj pasaulin kar amerikieiai turdavo unis apkasuose. Vienas j, terjeras i Konektikuto, vardu Stabis, tapo tikru didvyriu. Jis pastebjo vokiei kareiv, kuris band prasibrauti sjunginink apkasus, ir j tvirtai suiups u andikaulio nepaleido tol, kol buvo kareivi suimtas. Kit kart Stabis spjo apie fosgeno duj granat atak. uo sugebjo igirsti bomb vilpim - monms tai nemanoma. Kareiviai turjo laiko usidti dujokaukes ir daugelis j liko gyvi. I viso Stabis dalyvavo 17 mi ir gavo daugyb apdovanojim.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 43

Kiekvienam uniui buvo uvesta individuali byla su jo duomenimis. Jie buvo grietai patikrinti veterinar - panaiai kaip kiekvienas auktinis. Tada jie buvo dresuojami karinei tarnybai. Atsivelgiant kiekvieno charakter, unims buvo paskirtos skirtingos uduotys: saugoti telefono laidus, perneinti inutes, iekoti sprogmen ir 1.1.

1942 metais pirm kart unys jo Jr auli sudt. Jie buvo labai naudingi per karinius susidrimus Ramiojo vandenyno salose, nes sugebdavo surasti japon pasalas. Vienintelis pavojus, kildavs dl un, buvo tas, kad jie misijos, reikalaujanios absoliuios tylos, metu galjo pradti loti. i problema buvo isprsta specialia dresra, skirta to ivengti. Kareiviai smarkiai patraukdavo apynasr kiekvien kart, kai uo ileisdavo kok nors gars. Pagaliau apie galim pavoj unys imoko praneti pakeldami vien leten arba reikiama kryptimi pasukdami nos.

1944 metais Guamo myje unys pasiymjo pavyzdingu elgesiu. Jie buvo naudojami skinantis keli diungli kovose. Jei kuris nors japonas, tykodamas amerikiei, bdavo pasislps brzgynuose, unys juos ikart surasdavo. iai misijai buvo panaudoti 72 unys, doberman ir vokiei avigani veisli. 25 i j kovose uvo.

Atjus taip troktamai taikai, kareiviai labai igyvendami turjo sugrinti gyvnus j savininkams. Pasitaik nemaai nemaloni atvej. Dauguma un nebeatsimin savo senj eiminink ir buvo priprat prie gyvenimo fronte, todl kartais jie tapdavo abejingi, o kartais agresyvs.

I pradi gyvnai, neprisitaik prie civilio gyvenimo, buvo umigdomi. Nordama juos igelbti nuo tokio lidno likimo, kariuomen m vykdyti plan, pagal kur unys, tarnav fronte, prie juos sugrinant eimininkams, bdavo dresuojami. Deja, is procesas buvo pernelyg sudtingas ir pagaliau buvo suvokta, kad patirties nemanoma itrinti ir kad ie unys niekada nebetaps paprastais civili gyventoj naminiais augintiniais.

Remdamasi tokia patirtimi, Amerikos kariuomen sigijo savo un. Pavyzdiui, Vietnamo kare dalyvavo 4 000 un, dauguma j - vokiei aviganiai.

unys, krit tarnyboje, buvo pagerbti vairiais memorialiniais monumentais, pastatytais visuomeninmis pastangomis. Nors yra daugyb viet, skirt un didvyri atminimui Guame, Niujorke, Naujajame Dersyje, taiau patys svarbiausi - Sacrifice Field (Auk laukas) Nacionaliniame auli muziejuje

44 JESS HERNNDEZ

Fort Beninge (Dordija) ir Riversaido Marfildo oro muziejuje (Kalifornija). Abu atidaryti 2000-aisiais.

L o t i morzs a b c l e&

Amerikieiai, inaudoj visas teigiamas savybes, kurias tik galjo fronte parodyti unys, buvo sitikin, kad prieai japonai nuo j neatsiliko, ir padedami itikimiausio mogaus draugo 1941 met gruodio 7 dien sureng netikt atak Perl Harbore.

Amerikieiai dav peno gandui, kad japonai panaudojo unis bendraudami su nipais Havajuose. Buvo tikima, kad japon agentai idresavo vien un loti Morzs abcl, o povandeninis laivas priplaukdavs prie kranto ir klausydavs inui, kurios padjo surengti oro atak Perl Harbore.

is unikas sistuvas i ties niekada neegzistavo, tai tebuvo dar vienas gandas, kuris dar labiau kaitino ir taip tuo metu paranojik karo met atmosfer.

Pels tankistsKoldico pilies mruose vokieiai udarydavo tuos sjunginink belaisvius,

kurie nuolatos bandydavo pabgti i kit kaljim. Pilies storos sienos troktantiems itrkti kaliniams pavirto sudtingiausiu ibandymu.

Manoma, kad i nepajudinam tvirtov imta statyti 1014 metais, o bgant amiams ji buvo pleiama naujais priestatais. 1800-aisiais ji buvo paversta kaljimu, o 1828 metais imta naudoti kaip beprotnamis. Naciams atjus valdi, Koldicas tapo koncentracijos stovykla politiniams kaliniams, bet, prasidjus Antrajam pasauliniam karui, virto belaisvi kaljimu.

spdinga apsauga iame kaljime kalini neigsdino: didij dal dienos jie praleisdavo planuodami sudtingiausius pabgimo planus. Trisdeimt j sugebjo vykdyti savo sumanym ir pasiekti isvajot tiksl - pabgti i Koldico*.

* Norintiems isamiai susipainti su paiais spdingiausiais bandymais pabgti i Koldico kaljimo - pavyzdiui, net nedidelio sklandytuvo konstravimas - patariu skaityti mano knyg imtas geriausi Antrojo pasaulinio karo istorij (2004) (aut. past.).

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 45

Tada, kai neprojektuodavo nauj plyi, kaliniai nedidelse kamerose bandydavo pasilinksminti. Viena grup kalini sugalvojo sukonstruoti nedidelius medinius tankus, kuri varikl priversdavo veikti besisukani tuiaviduri rat viduje bganios pels.

Turdami daugyb laisvo laiko, ie kaliniai buvo usibr tiksl sukurti daug toki transporto priemoni. Pilies pels susidurdavo vienos su kitomis dideliuose tank miuose.

Dramblys, kuriam nepasisekNeapsiriksime pasak, kad vienintelio dramblio, gyvenusio rus miesto

Leningrado, dabartinio Sankt Peterburgo, zoologijos sode nebt galima pavadinti gyvnu, kuriam ypsojosi skm. Pirma vokiei vir miesto paleista bomba nukrito tiksliai jo aptvar, ir dramblys t pai sekund uvo.

Bet kuriuo atveju io dramblio gyvenimas nebt buvs gana ilgas. Dl nepakeliamo bado, kuris kamavo Leningrado gyventojus per vokiei kariuomens apsupt, visi gyvnai, net kats ir iurks, savo gyvenim baigdavo ibadjusi miestiei skrandiuose, todl be joki abejoni io storaodio dienos bt buvusios suskaiiuotos.

Senois - pats itikimiausias draugasDanai girdime istorijas apie unis, paliktus u daugybs kilometr nuo j

gyvenamosios vietos ir eimininko, po gausybs sunkum surasdavusius keli namo. Maiausiai vienas i netiktin atvej vyko per Antrj pasaulin kar.

1942 met lapkrit, kai Romelio Afrikos korpusas trauksi po sutriukinimo ai Alameine, vokiei patrulis surado brit sunkveim, iklydus i kelio. Kareiviai buvo suimti, taiau su jais keliavusio uns vokieiai imti nenorjo.

Tai buvo Sendis*, uo mirnas, kur anglai buvo priglaud prie kelis mnesius. Keturkojis klaidiojo po j stovykl Aleksandrijoje iekodamas maisto. Kai vokieiai isiveiojo jo draugus, o anglai maldavo j neiskirti, Sendis gai* odi aismas: Sandy veriamas kaip smlingas (aut. past.).

46 JESS HERNNDEZ

liai kauk, bet bejausmiai vokieiai j paliko vien iekoti laims kaitusiame dykumos smlyje.

Vedamas instinkto, uo keliavo Rytus, ksdamas dienos kart ir nakties alt. Nors Aleksandrija buvo u daugiau nei dviej imt kilometr, Sendis nenugaio ir skmingai pasiek miest.

gimtas unikas orientacijos jausmas jam padjo surasti keli stovykl perpildytose Aleksandrijos gatvse. uo nelaisv paimt kareivi bendraygi buvo sutiktas su nenusakomu diaugsmu. Kareiviai buvo laimingi, kai gro itikimas j draugas.

Kuopos serantas majoras ireik pagarb Sendiui tokiais odiais: Gali atrodyti, kad is uo mirnas, taiau nra abejons, kad turi itverms kaip tikras angl buldogas!

M aieji rus sjungininkaiJau suinojome, kaip pels, bdamos kalint sjunginink bendraygmis

Koldico nelaisvje, turjo galimyb vairuoti medinius tankus. Taiau kitos pels kovos lauke vaidino daug svarbesn vaidmen, ir kas ino, gal jos padjo gyvybikai svarbiame myje, lmusiame Antrojo pasaulinio karo pabaig.

Peli i Stalingrad supusi stepi vaidmuo buvo visai kitoks nei Koldico tvirtovje. Ten 1942 met lapkriio mnes vokiei kariuomen, vadovaujama generolo Pauliaus*, atkakliai nrsi i kailio, kad uimt miest, isids- ius Volgos krantuose. ioje vietoje, prie vart Azij, buvo loiama lemtinga Hitlerio ir Stalino susidrimo partija.

Pauliaus vyrai kruvini guljo tarp nuolau. Juos sustabd atkaklus rus pasiprieinimas negailestingoje kovoje u kiekvien pastat. Soviet pajgos, isidsiusios nuo iaurs iki piet, band nukirsti linijas, kuriomis VI armija palaik ry su unugariu. Rus kariuomenei vykdant pavojing nypli manevr padjo nelaukti sjungininkai.

Kad isaugot kratines pozicijas, vyriausiasis vokiei kariuomens vadas sak 48-ajam tank korpusui persikelti 75 kilometrus iaurs rytus. Jo misija* Paulius fon Frydrichas (1890-1957), vokiei feldmaralas. Nuo 1942 met vadovavo VI armijai.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 47

buvo sumainti atotrk nuo atkirstos VI armijos ir istumti sovietus i pozicij, kurias jiems pavyko uimti abiejose tilto per Dono up prieigose.

Vadovaujami leitenanto generolo Ferdinando Heimo, vokiei tankai pradjo judti, taiau pasistmjus priek vos kelet kilometr, kai kuri tank motorai usideg. Nelaukdami ir nesiaikindami, kodl taip nutiko, kiti tankai judjo pirmyn, taiau netrukus j varikliai taip pat ugeso, ir kolonai teko sustoti.

Nusteb mechanikai patikrin tankus pamat, kad varikli vdinimo sistemos izoliacin mediaga beveik visikai dingusi. Pirmoji mintis buvo kalt suversti kokiam nors sabotaui, taiau greitai viskas buvo iaikinta. Kaltininks buvo laukins pels, apsigyvenusios varikliuose ir vis dar ten lakstanios.

Per ilgas lkuriavimo savaites ie grauikai sikr vokiei tank viduje. Jos nepaprastai pamgo izoliacin mediag ir godiai j grau vis t laik. Heimo tankus laikinai paralyiavo ie mai gyvnliai.

Po keli dien 48-asis vokiei tank korpusas sugebjo atvykti naujsias kareivines, taiau junginys buvo stipriai nukentjs po pralaimto mio prie grauikus. Tik 42 i vis 104 Heimo turt tank buvo pasiruo susikauti su rusais.

Atjus laikui pradti kov prie rus pajgas, judanias nuo Peanio kaimo tilto prieig, vokiei tankai vl patyr nauj gedim, kuri skubiai paalinti nesugebjo. Pagaliau soviet tankai T-34 pamat vos daugiau nei dvideimt vokiei tank, kurie negaljo nieko padaryti prie neveikiam rus tank gaus.

Nors vyko nauji miai, kuri metu rusai buvo priversti atsilaikyti prie nirtingas vokiei kontratakas, buvo akivaizdu, kad Pauliaus VI armijos laimjimas nebemanomas. Lapkriio 22-j soviet kariuomen, isidsiusi nuo iaurs iki piet, nypli manevru suiupo daugiau nei 250 000 vokiei kareivi.

Bt neteisinga priskirti soviet pergals nuopelnus laukinms pelms, taiau, be abejons, mio baigtis galjo bti kitokia, jei Heimo tankai bt nenukentj ir visi atvyk Pean. Vis dlto rus pels neapsiribojo tik 48-ojo tank korpuso paralyiavimu.

Prasidjus varbios rusikos iemos aliui, vokieiai, priartj prie Stalingrado, sukurdavo lauus po tank varikliais ir taip juos atildydavo, kad galt

48 JESS HERNNDEZ

toliau judti. Taiau jie nepagalvojo, kad mayts pels, gyvenanios atliekose, jausdamos kart bandys pabgti - oks varikl. O ten maloniai leisdamos laik grau izoliacin mediag ir, kaip jau minjome, sukels arvuot tank gedimus.

Skaiiuojama, kad i viso 200 vokiei tank galjo tapti i peli rajumo aukomis. Niekada nebus inoma, k bt pasiekusi Hitlerio kariuomen su imtais tank, bet, be jokios abejons, rusai turi bti dkingi pelms, kurios, paios to neinodamos, padjo savo tautieiams.

Antis, skelbianti aliarmVokiei miestelio Frydburgo gyventojai buvo nusprend pasibaigus karui

pastatyti statul Fredai. ioji buvo ne kokia nors mitin deiv ar herojika asmenyb, o antis!

io kaimo gyventojai turjo prieasi dkoti plunksnuoiui. Kai Freda praddavo kleketuoti ir apimta siaubo bgdavo per gatv, visi kaimynai puldavo slptis poeminse slptuvse. Po keli minui sjunginink lktuvai pasirodydavo vir Frydburgo ir imesdavo bombas.

Nors sunku tuo patikti, taiau antis buvo ypa jautri lktuv zvimbesiui. Ji gars igirsdavo dar prie pasirodant lktuvams. Kaimynai visikai pasitikjo Fredos klausa ir nuojauta. Jei ant matydavo rami, inojo, kad jiems negresia jokia oro ataka, bet jei staiga Freda pasikeisdavo, nebuvo jokios abejons, kad netrukus horizonte pasirodys bomboneiai.

Londone buvo inoma apie i kuriozik situacij, kuri 1943 met kov papasakojo vienas pramonininkas vedas, sveiavsis Britanijos sostinje. Jis buvo lanksis Frydburge ir tapo Fredos sugebjim liudininku. Kaip pasakojo vedas, i antis igelbjo imtus gyvybi.

v

G ipsas - S ic ilijo s didvyrisKai sjungininkai istm Aies kariuomenes i iaurs Afrikos, 1943 met

liepos 10 dien jie isilaipino Sicilijoje. Italai gyn savo pajr be didelio kvpimo, vis dlto kai kurie kareiviai buvo pasiruo nepasiduoti. Jie prieinosi pasislp betono bunkeriuose, sibrovlius audydami kulkosvaidiais.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 49

Kol amerikiei kareivi grup apaud vien i bunkeri, uo vardu ip- sas nusprend nieko nelaukdamas baigti ital pasiprieinim. Nekreipdamas dmesio ovini liet, m bgti bunkerio link, rytingai kio galv ang palei em ir galingu andikauliu sukando kulkosvaidiu audiusio kareivio rank.

Italas, apstulbintas tokio staigaus ir nelaukto veiksmo, nesugebjo sureaguoti ir buvo itemptas i brustvero. Kareivio bendraygiai puol talyti ips, o amerikieiai, nordami j ilaisvinti, pasinaudojo iuo momentu ir pasileido bgti link bunkerio, taip suiupo italus. ie nesiprieindami i karto pasidav, o puolamas ipso kareivis maldavo, kad kas nors liept uniui j paleisti.

T pai dien ipsas vykd kit ygdarb - netiktai upuol deimties ital kareivi grup. ie, isigand ipso, buvo apsupti amerikiei, sakiusi nedelsiant pasiduoti.

Kai naujienos apie ipso ygdarbius pasiek Jungtines Amerikos Valstijas, buvo nusprsta apdovanoti gyvn Iskirtins tarnybos kryiumi, Sidabrins vaigds medaliu ir Purpurine irdimi, nors karinis reglamentas neleido j suteikti gyvnams.

DUD - KARO BELAISVKalyt Dud, daili pointer, buvo komandos dalis viename laiv Ramiaja

me vandenyne iki 1942-j, kol po japon atakos buvo paimta nelaisv kartu su kitais jreiviais. Jie buvo nugabenti Medao belaisvi stovykl, siaubing viet Sumatros salos iaurje.

Ten Dud buvo globojama vieno brit lakno Franko Viljamso, panorusio su ja dalytis nedidele ryi porcija, su kuria tik iaip ne taip buvo galima igyventi. Gyvybingas Duds bdas buvo nekainojamas kalini dvasinei bsenai palaikyti ir itverti besikartojanius brutalius sargybos ipuolius. O nesibaigiani darbo diunglse dien metu Dud lojimu spdavo apie besiartinant krokodil, nuoding gyvat ar tigr, tad kalyt greitai peln vis meil.

Japonai, inoma, nebuvo suavti Dude. Jie mat, kad nepaisydami patiriamo vargo kaliniai nepasiduoda, pirmiausia dl valingo uns elgesio, kuris sunkiomis akimirkomis belaisviams tapo pavyzdiu.

50 JESS HERNNDEZ

Vien dien kaliniai gavo ini, kad reiks palikti Medao stovykl ir ivykti Singapr. Stovyklos vadas, tiesiog gardiuodamasis savo odiais, prane, kad gyvnas negali prisijungti prie grups ir kad turi bti paliktas stovykloje. Po lidesio akimirk keli kaliniai sukr plan, kaip neisiskirti su Dude. Taiau kad gudryb pasisekt, gyvybikai svarbus buvo uns bendradarbiavimas.

Taip ir buvo. Dud buvo paslpta ryi maie. Bdamas viduje, gyvnas nelojo, beveik nejudjo, lyg suprast, kad nuo to priklauso jo gyvenimas. Tris valandas plieskiant saulei, kol mai kl sunkveim, Dud ibuvo visikai rami. Stovyklos vad apm neviltis: jis visur iekojo uns, bet niekur negaljo surasti. Pagaliau, stebint patenkintiems kaliniams, pasidav.

Kai belaisviai jau buvo laive, Dud buvo ileista ir galjo prisijungti prie savo draug, keliavusi sandlyje. Taiau pakeliui Singapr laivas buvo torpeduotas. Kitiems japon laivams atskubjus pagalb, dauguma kalini buvo igelbti. Sumaityje Dud pamet i aki savo eiminink, ir abu buvo atskirti vienas nuo kito.

Po trij dien, kai buvo surinkti visi kaliniai, laknas Viljamsas neapsakomai apsidiaug vl pamats Dud. Taiau diaugsmas truko labai trumpai, tik tiek, kiek japonams truko praneti, kad nusprsta grti stovykl Medane. inia kaliniams buvo kaip kibiras alto vandens, nes sugrti ir susitikti su nekeniamu stovyklos vadu jie norjo maiausiai.

Atvykus Medan, vadas j lauk pasiruos atkeryti u apgaul. Absurdikame teismo procese japonas paskelb gyvnui bausm - nuteis mirti. Kad bausm tapt pavyzdiu kitiems, rodydamas savo nemonikum, sak po egzekucijos kaliniams suvalgyti negyv Duds kn.

Stovyklos vadovo sprendimas iprovokavo kalini atsak, kur japon kareiviams iaip ne taip pavyko numalinti. Kilus sumaiiai, Dud buvo paslpta ir taip iveng mirties bausms. Kai triukmas nurimo, uo ir vl atsirado, taiau japon kareiviai, bijodami kalini reakcijos, nusprend nesiimti prie j joki veiksm. Siekdamas ivengti didelio masto riaui, kurios pastatyt kebli padt prie vyresnyb, stovyklos vadas buvo priverstas nepaisyti savo sitikinim. Taigi nuo tada turjo paksti jo norams nepaklstan- i Dud.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 51

Turint galvoje gyvenimo sunkumus Medao stovykloje, uo patyr dvi ypa graias akimirkas. Pirmoji buvo tada, kai atsived devyni uniuk vad, o kita, kai rado bet kurio uns svajon - netiktino dydio dramblio kaul, kur ukasti truko daugiau nei dvi valandas.

Japonijos pralaimjimas netapo Duds ir jos eiminink rpesi pabaiga. Didij Britanij belaisvius grinaniame laive dl galim epidemij buvo udrausta gabenti gyvnus, todl Dud turjo ibti paslpta tarp sandlio di. Iplaukus atvir jr, Dud buvo itraukta i slptuvs. Kapitonui pakako pasakojim apie ygdarbius ir leido jai keliauti laive, taiau nuo karantino, kuriame Dudei teko ibti prie isilaipinim, niekas jos negaljo igelbti.

Atvykimas Britanijos em padjo tak Duds bdoms: jai niekada nebeteko slptis. Kai tik pasklido inia apie jos, kaip belaisvs, sunki patirt kare su japonais, i karto kilo susiavjimo banga, ir jai buvo teiktas Dikin medalis*.

Taiau, matyt, didiausia garbe Dud mgavosi, kai galjo bti igirsta per BBC. Prestiinio transliuotojo istorijoje tai buvo pirmas kartas, kai mikrofonu naudojosi gyvnas. Taiau, be jokios abejons, Dud to nusipeln.

Komendanto valanda unims ir antimsOlandijos rezistent veikla, nukreipta prie vokiei invazij, 1940-j

kov nenutrko. Gerai suvokdami vokiei karin pranaum, emutini ali gyventojai suprato, kad bet kokia karin operacija, skirta atakuoti okupant kariuomen, bt pasmerkta neskmei. Turint galvoje, kad buvo vykdyti keli ginkluoto sabotao aktai, kuri dauguma gyventoj nepalaik, situacija vert imtis toki pat priemoni kaip ir okupuotoje Danijoje: prie vokieius buvo pradtas psichologinis mis.

Nuo pirm invazijos dien imta platinti laikus, kuriuose gyventojai buvo raginami prieintis pasyviai. ie laikai darsi vis sudtingesni, kol virto tikrais- Dickin Medai buvo steigtas 1943 metais brit veterinres Mers Dikin, ambulatorijos sergantiems gyvnams krjos, paymti gyvn ygdarbiams, vykdytiems per kar, pagerbiant j narsi tarnyb fronte ar civiliame gyvenime. Victoria Cross (Viktorijos kryius) pasaulio gyvnams yra teikiamas ir iandien. 2002 m. iuo medaliu buvo apdovanoti du unys - Soltis ir Rosel - kurie pasiymjo Rugsjo 11-osios gelbjimo darbuose.

52 JESS HERNNDEZ

laikraiais*. Okupantai kaip pami iekojo i publikacij leidimo vietos, taiau surasti spaustuves buvo nemanoma. Spausdinimo mainos buvo paslptos rsiuose ir kaim namuose, o j buvimo vietos nuolatos buvo keiiamos.

Siekiant numalinti oland laisvs trokim, kad nebt klausomasi sjunginink ali stoi, 1943 metais buvo konfiskuoti visi radijo aparatai. Taiau represijos gavo tragik atspalv, kai buvo suimta 480 aliai svarbi asmen, tarp j politik, intelektual ir meninink. Jie buvo kaltinami vieosios tvarkos lauymu, dauguma j nubausti mirties bausme. Arba Puteno kaimas, kur vokieiai sunaikino, o visus jo gyventojus vyrus isiunt koncentracijos stovyklas. Tai buvo bausm u rezistent surengt vokiei transporto priemons atak, kurios metu vienas kareivis buvo sueistas.

Net ir paskui Olandijos kaimas nepasidav ir kovojo. Kakam atjo galv pagarbiai nusiimti skrybl viesoforui udegus gelton ar oranin vies - nacionalin alies spalv. ia idja pasek dauguma gyventoj, ypa tada, kai kur nors alia bdavo vokiei pareignas.

Kvietimai dalyvauti pilietinje rezistencijoje ir politiniai kiai pykd vokieius, taiau Slapt laikrai redaktoriai greitai atrado tai, kas i ties prieus galjo siutinti. Lau, perpildiusiu vokiei kantrybs taur, tapo pirmojo puslapio straipsnio antrat, pasirodiusi 1944-j birelio 5 dien Haarlem- se Courat virelyje. Joje buvo tvirtinama, kad SS generolas Hansas Rauteris pavargo nuo kaimo keli, kuriais jis vainja, lakstani un ir ani, todl nusprend iems gyvnams paskelbti komendanto valand dl antivokikos veiklos.

Nors, velgiant i iandienins perspektyvos, tai gali pasirodyti nereikmingas vykis, i tikrj naujien vent visi Olandijos gyventojai. Generol* Slaptoji spauda suklestjo okupuotose alyse. Maitindamiesi naujienomis, kurias jiems teik usienio radijo stotys - ypa tarptautin ini tarnyba BBC - ie laikraiai buvo svarbs gyventoj dvasinei stiprybei palaikyti. Belgijoje 12 000 moni usim ia pavojinga veikla, buvo publikuojami 300 laikrai. Danijoje per vis kar buvo ispausdinta deimt milijon egzempliori, tarp j dienraiai ir pamfletai. Olandijoje buvo leidiami i viso penki pagrindiniai dienraiai beveik puss milijono tirau, kai kurie laikraiai pasirodydavo tris kartus per savait. Pranczijoje slaptoji spauda buvo gausiausia. Be tkstani publikuot laikrai, tarp kuri net regionin spauda, buvo ispausdintos pakankamai geros kokybs knygos. Prancz rezistencija atrado originali sistem, kuri utikrino veiksming antivokik pamflet platinim: spaustuvi darbininkai ddavo vien i i popieri legalius laikraius, taip jie pasiekdavo visus alies spaudos pardavimo takus.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 53

Rauter toks lumas nejuokais supykd, jis liep savo vyrams tol iekoti atsaking asmen, kol bus surasti, o suradus straipsnio autorius pristatyti jam.

Vis dlto kit dien jis buvo priverstas sustabdyti paiek, nes turjo perkelti pajgas daug svarbesniam tikslui: ukirsti keli sjunginink invazijai, kuri prasidjo t pat ryt Normandijos pakrantje.

VOITEKAS, LOKYS KAREIVISPer Montekasino m, nesiliaujant bomb sprogimams ir kulkosvaidi

tratjimui, kai kurie kareiviai - tiek vokieiai, tiek sjungininkai - negaljo patikti savo akimis: didiulis lokys ingsniavo su de, pririta jam ant nugaros. Tai nebuvo vizija. Lenkai i 22-osios transporto kuopos, dalyvaujantys iame ilgame ir kruviname myje, turjo lok, padedant jiems perkelti amunicij.

Istorija, kaip lokys atsirado iame myje, paini. Kad j suinotume, reikia nusikelti 1939-uosius, kai, rus kariuomenei okupavus Lenkij, tkstaniai lenk kari buvo isisti belaisvi stovyklas Soviet Sjungoje. Beveik po dvej met Barbarosos operacijos pradia paskatino susitarim tarp Maskvos ir Lenkijos vyriausybi dl lenk kalini ilaisvinimo.

I viso 40 000 kareivi kartu su 26 000 civili staiga buvo palikti Centrins Azijos stepse. T iem jie praleido atvirose palapinse tverdami 50 C alt. Pagaliau 1942 met liep Stalinas igyvenusius lenkus leido evakuoti Iran per Kaspijos jr.

Pasiekus Iran, isekusius ir kankinamus lig lenkus prim britai. Kai kaliniai sustiprjo, lenk kareiviai buvo traukti dvi divizijas: 5-j - Kresovos ir 3-ij - Karpat, kur jie sutiko savo tautieius, pabgusius nuo soviet upuolimo per Vengrij ir Rumunij, ir kurie jau pasiymjo myje Tobruke. J kelions tikslas buvo Libanas, kur lauk kitos lenk pajgos.

Kareiviai pradjo ilg kelion. Sunkveimi karavanas kirto kalnus, skirianius Iran nuo Irako. Divizijos buvo per ingsn iki kaln, skiriani Ha- madan ir Kangavar, kai sutiko ialkus ir pavargus vaikin, kuris j papra maisto. Kol vaikinas dkojo u jam duot msos konserv skardin, lenkai pastebjo, kad maie, kur nesi vaikinas, inkia kakoks gyvnas. Tai buvo

54 JESS HERNNDEZ

madaug atuoni savaii rudojo lokio jauniklis. Kaip pasakojo jaunuolis, j rado viename urve. Mediotojai buvo nuud jo motin, liks vienas lokiukas turjo maai vilties igyventi.

Keli lenkai panoro i vaikino mayl nusipirkti. Vaikis atsisak isiskirti su juo, taiau kareiviams pradjus silyti okolad, msos skardines, karameles ir raikl, kur galima paversti lenktiniu peiliuku, pagaliau susigund parduoti gyvn.

Lok lenkai maitino i tuio degtins butelio, vietoj induko aprio nosine su mayte skylute viduryje. Maylis ilgai nemstydamas godiai imauk buteliuko turin - sutirtint pien, praskiest vandeniu. Pasistiprins, iekodamas ilumos, sitais prie kareivio vardu Piotras ir umigo. domu, kad nuo tos dienos jis visada miegojo to paties kareivio paonje. Kakuris kareivi prisimin, kad mekiukas vis dar neturi vardo, ir nusprend duoti jam tipik lenkik vard - Voitekas.

Per kelis buvimo Artimuosiuose Rytuose mnesius maasis nalaitis sulauk didelio savo nauj draug dmesio. Jiems lokiukas teik diaugsmo, padedanio igyventi karinio gyvenimo sunkumus. Voitekas greitai integravosi karin aplink ir netrukus, atsisaks buteliuk, mgaudavosi ypa mgstamu alumi. Lokys tapo tikru kareiviu. Rikiuotje Voitekas eidavo isitiess ant dviej koj, o keli, kur reikdavo veikti dipuose ar sunkveimiuose, vaiuodavo sddamas kaip bet kuris kitas keleivis. Tai sukeldavo ypating nuostab t, kurie j mat pirm kart: tekdavo iplsti akis ir sitikinti, kad tai tikrov.

1944-j pradioje lenk kariuomen buvo paaukta Italij, kur sjungininkai band pralauti front ties Montekasino vienuolynu. ios vietovs vis nepavykdavo uimti dl atkaklaus vokiei pasiprieinimo.

Lenkai atvyko Aleksandrijos uost Egipte, i kur turjo persikelti Italij. Taiau ten j lauk nemaloni staigmena: britai jokiam gyvnui neleido keliauti laive, todl Voitekas turjo likti Egipto emje. Nieko keisto, kad lenk kareiviai nebuvo pasiruo jokiomis aplinkybmis palikti savo draugo, todl, pasirpin visa reikalinga dokumentacija, trauk j lenk kariuomen. Atsakingasis u leidim keltis pareignas isamiai istudijavo lokio galiojim, kuriame buvo ir nuotrauka. Padarydamas garb plaiai inomam britikam altakraujikumui,

ANTRASIS PASAULINIS KARAS 55

nepajudindamas n vieno veido raumens, jis pakviet gyvn lipti laiv ir draugikai patapnojo jam per pet.

Lenkai, prisijungdami prie vairi tautybi kareivi, stojo Montekasino m balandio mnes. Ten, pasistmjus pozicijoms stai uol zon, maistas bei amunicija turjo bti tiekiami siaurais ir pavojingais keliais, tad reikmenis gabendavo mulai. Danai pasitaikydavo, kad kai kurie paslysdavo ir nukrisdavo kartu su taip reikalingu neuliu.

Kai lenkai krov i sunkveimio des, kad jas sukelt ant keniani mul