1

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol kas

vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo

programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems profesionalams savo

žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.

JPP KURK LIETUVAI

Vystomojo bendradarbiavimo aktualizavimas Mantė Makauskaitė

Odilija Guntoriūtė

2015 m. gegužės mėn.

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol kas

vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo

programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems profesionalams savo

žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.

2015 m. gegužės mėn.

2

Įvadas

Lietuva yra išsikėlusi tikslą stiprinti savo vystomąjį bendradarbiavimą ir kurti atsakingos ir

patikimos valstybės partnerės vaidmenį regione, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų (JT) ir

kitose tarptautinėse organizacijose, taip pat ji siekia narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir

plėtros organizacijoje (EBPO), kurioje vystomasis bendradarbiavimas – svarbi veiklos sritis.

Lietuva jau 10 metų yra šalis paramos teikėja, tačiau 2014 m. skyrė tik 0,09 % bendrųjų

nacionalinių pajamų (BNP) oficialiai paramai vystymuisi, o JT iškėlė tikslą skirti 0,7 % BNP.

Be Lietuvos visuomenės pritarimo ir skirtingų jos grupių (jaunimo, NVO, verslo, valstybės

institucijų ir savivaldybių) įsitraukimo į šią veiklą išsikeltų tikslų įgyvendinti nepavyks. Todėl

turime užtikrinti kryptingą ir kokybišką Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikaciją. Taip

pat būtina stiprinti globalųjį Lietuvos visuomenės švietimą, siekiant didesnio jos supratimo apie

globalius iššūkius ir jų sprendimo būdus.

Skeptiškoji visuomenės dalis mano, kad Lietuvoje yra nemažai problemų ir dėl to šalis negali

remti kitų valstybių. Tačiau vystomasis bendradarbiavimas naudingas ir Lietuvai – tiek politine,

tiek ekonomine prasme. Politine – gerinamas valstybės ir jos institucijų įvaizdis, įgaunama

didesnė galia tarptautinėse organizacijose, ekonomine – kuriamos augimo galimybės,

užmezgant ryšius su naujomis rinkomis, gerinant verslo aplinką šalyse partnerėse. Tačiau

visuomenės šios žinios dažnai nepasiekia.

Terminai

Vystomasis bendradarbiavimas – tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos

dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti

skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio

ekonomiką.

Humanitarinė pagalba – tai priemonės ir veiksmai, kurių tikslas – gelbėti žmonių gyvybes,

palengvinti jų kančias ir išsaugoti jų orumą per stichines ir dėl žmogus veiklos kylančias

nelaimes ir esant jų padariniams. Humanitarinė pagalba gali būti teikiama piniginėmis lėšomis,

maistu, daiktais, sveikatos priežiūros ir kitomis paslaugomis ir priemonėmis pagal

humanitarinius poreikius, teikiant civilinės saugos tarptautinę pagalbą, taip pat veiksmais,

kuriais atkuriamos būtiniausios gyvenimo sąlygos, mažinama nelaimių rizika, įskaitant

pasirengimą nelaimėms ir atsigavimą po jų. Nukentėjusioje šalyje pradėjus atkūrimo darbus

pagalba tampa parama vystymuisi (vystomuoju bendradarbiavimu).

Globalusis švietimas – tai aktyvus mokymo bei mokymosi procesas, kuriuo siekiama padėti

asmeniui suprasti pasauliui kylančius iššūkius, jų priežastis, suvokti savo pasirinkimų poveikį

globaliems procesams, įgalinti asmenį bei visuomenę imtis veiksmų bei aktyviai bendradarbiauti

kuriant teisingesnį pasaulį, grindžiamą abipuse pagarba ir supratimu.

3

Kokią problemą sprendžiame?

Lietuvos įvaizdis šalyse partnerėse ir tarptautinėje bendruomenėje

Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas kuria saugesnę kaimynystę, padeda kitoms šalims

vystytis: kovoti su skurdu, stiprinti savo institucijas ir pilietinę visuomenę. Taip pat gerinamas

Lietuvos valstybės ir jos institucijų, nevyriausybinių organizacijų įvaizdis – didėja įtaka

tarptautinėje bendruomenėje, be to, vystomasis bendradarbiavimas padeda užmegzti ryšius ir

atrasti naujas rinkas Lietuvos verslui. Tačiau tam, kad Lietuvos įvaizdis gerėtų ir vystomojo

bendradarbiavimo metu užmegzti ryšiai turėtų naudos, reikia skirti dėmesio viešinimui. Deja, ši

galimybė neišnaudojama.

Visuomenės nuotaikos ir informuotumas

EBPO Vystomojo bendradarbiavimo komiteto (angl. Development Assistance Committee –

DAC) duomenimis, šalyse, kurios pasiekė JT reikalavimus oficialiai paramai vystymuisi skirti

0,7 % BVP, aktyviai įtraukiama visuomenė.1

2014-ųjų Eurobarometro tyrimo duomenimis, gana didelė Lietuvos visuomenės dalis (77 %)

mano, jog svarbu padėti žmonėms besivystančiose šalyse, taip pat sutinka (53 %), kad pagalba

kovoje su skurdu besivystančiose šalyse turėtų būti vienas iš ES prioritetų, ir pritartų (57 %)

tokios pagalbos didinimui. Tačiau šie rezultatai žemesni nei Europos vidurkis, kur 85 % pritaria

vystomojo bendradarbiavimo svarbai ir net 67 % – paramos didinimui.

Visgi didžiausia problema yra informuotumo trūkumas. Net 54 % respondentų nieko nežino apie

Lietuvos ir ES įgyvendinamą vystomąjį bendradarbiavimą. Jei piliečiai neturi jokios informacijos

apie šią sritį, neužtikrinama projektų vykdytojų atskaitomybė, projektų veiksmingumas. Be to,

užkertamas kelias platesniam visuomenės įsitraukimui – net 60 % Lietuvos piliečių mano, kad

jie asmeniškai negali prisidėti prie skurdo besivystančiose šalyse įveikimo, tik 2 % savanoriauja

besivystančioms šalims padedančiose organizacijose. Manančiųjų, kad gali prisidėti, vidurkis

ES siekia 50 %, o savanoriaujančiųjų – 6 %.

Taip pat gana didelė visuomenės dalis skeptiškai vertina oficialios paramos vystymuisi

veiksmingumą – 20 % mano, kad savanorystė organizacijose, kurios padeda besivystančioms

šalims, nėra veiksminga, 23 % abejoja oficialios paramos vystymuisi, kurią teikia kitų šalių

vyriausybės, veiksmingumu, 34 % įsitikinę, kad aukojimas organizacijoms, kurios padeda

besivystančioms šalims, nėra veiksminga priemonė.

Skaidrumas

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programos skaidrumas tarptautinėje bendruomenėje

vertinamas prastai. Didžiosios pasaulio donorės, tarp jų ir ES, yra pasirašiusios sutartį su

nevyriausybine organizacija „Publish what you fund“, kuri rengia „Paramos skaidrumo indeksą“

(angl. Aid Transparency Index). Šiuo indeksu vertinama, kaip šalys ir organizacijos viešina

įvairias vystomojo bendradarbiavimo programas ir kiek informacijos apie jas pateikia. Lietuva,

būdama ES narė, taip pat yra vertinama – deja, neigiamai. Iš 68 vertinamų šalių paramos

teikėjų Lietuva – 65-ta ir aplenkia tik Kiprą, Graikiją bei Kiniją. Lietuva patenka į kategoriją,

kurioje subjektai vertinami „prastai“.

1 EBPO, 2014, Engaging with the Public 12 Lessons from DAC Peer Reviews and the Network of DAC Development

Communicators.

4

Apibendrinant, pagrindinės su vystomojo bendradarbiavimo komunikacija ir projektų viešinimu

susijusios problemos yra šios:

• Neišnaudojamos galimybės gerinti Lietuvos ir jos institucijų, nevyriausybinių organizacijų

įvaizdį šalyse partnerėse ir tarptautinėje bendruomenėje.

• Neinformuota visuomenė (54 % nežino apie tokią sritį).

• Lietuvos visuomenė galėtų prisidėti, bet to nedaro (60 % mano, kad negali prisidėti; tik

2 % savanoriauja).

• Neužtikrinama atskaitomybė ir skaidrumas (Aid Transparency Index 65-ta vieta).

Problemos priežastys

Komunikacija

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikacijai skiriama mažai dėmesio – nėra bendros

komunikacijos strategijos, vystomojo bendradarbiavimo veikėjai neturi supratimo, gebėjimų ir

(arba) resursų, kaip kokybiškai viešinti projektus bei informuoti visuomenę apie vystomojo

bendradarbiavimo problematiką. Atlikus 2013–2014 metais vykdytų Lietuvos vystomojo

bendradarbiavimo projektų komunikacijos analizę, buvo pastebėtas informacijos sklaidos ir

kokybės trūkumas. Mažai informacijos pateikiama projektų vykdytojų ir jų partnerių šalies

partnerės interneto svetainėse (arba jos visai nėra), dažnai ji būna paviršutiniška, trūksta

kokybiškų nuotraukų, ne visada LR URM nurodoma kaip projektų rėmėja.

Nors kartais dėl žinių trūkumo linkstama kaltinti pačią visuomenę, Overseas Development

Institute (2012) tyrimo duomenimis, visuomenei trūksta supratimo ne dėl to, kad nėra

suinteresuotumo vystomojo bendradarbiavimo klausimais, o dėl to, kad nepakanka diskusijų

šiomis temomis viešojoje erdvėje.2 Todėl būtent vystomojo bendradarbiavimo veikėjai turėtų

prisidėti prie šios srities stiprinimo.

Visuomenės globalusis švietimas

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacija neturėtų apsiriboti vien projektų viešinimu. Svarbu,

kad visuomenė gebėtų analizuoti globalius iššūkius, būtų susipažinusi su situacija šalyse

partnerėse ir gebėtų kritiškai vertinti vystomojo bendradarbiavimo veikėjų siūlomus problemų

sprendimo būdus. Tačiau Lietuvoje globaliajam švietimui dar skiriama itin mažai dėmesio – tik

2014-aisiais inicijuotas Globaliojo švietimo koncepcijos ruošimas. (Reikėtų kokių nors skaitinių

duomenų dėl problematikos.) 2014 m. Eurobarometro duomenimis, 54 % respondentų nieko

nežino apie Lietuvos ir ES įgyvendinamą vystomąjį bendradarbiavimą.

2 ODI, 2012, Understanding public attitudes towards aid and development,

http://www.odi.org/sites/odi.org.uk/files/odi-assets/publications-opinion-files/7708.pdf

5

Kodėl problemą reikia spręsti?

Vystomojo bendradarbiavimo projektų vykdytojai turėtų aktyviau, skaidriau, kryptingiau ir

etiškiau viešinti savo projektus ir rezultatus, kad Lietuva, jos institucijos ir organizacijos kurtų

gerą įvaizdį šalyse partnerėse ir tarptautinėse organizacijose, o verslininkams būtų lengviau

užmegzti verslo ryšius tose šalyse. Be to, mūsų šalis turi vykdyti savo tarptautinius

įsipareigojimus – Lietuva kartu su kitais tarptautinės bendruomenės nariais 2011 m. Busano

susitikime, skirtame Globalios partnerystės efektyviam vystomajam bendradarbiavimui įtvirtinti,

susitarė dėl bendro skaidrumo ir informavimo apie vystomąjį bendradarbiavimą standarto.3

Investicija į aktyvų ir ilgalaikį ryšių su visuomene palaikymą užtikrina visuomenės

suinteresuotumą ir skatina savanorystę. Gerai informuota visuomenė gali daryti įtaką valdžios

priimamiems sprendimams ir taip prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo tęstinumo, projektų

kokybės ir didesnio finansavimo užtikrinimo. Neužtikrinus kokybiškos vystomojo

bendradarbiavimo komunikacijos ir skaidrumo, nukenčia vykdomų projektų kokybė, švaistomi

valstybės ištekliai, nepasinaudojama vystomojo bendradarbiavimo decentralizacijos galimybe –

potencialių vystomojo bendradarbiavimo veikėjų (verslo atstovų, institucijų, nevyriausybinių

organizacijų) nepasiekia informacija apie galimybes šioje srityje.

Globalusis švietimas, apimantis ir švietimą apie vystomąjį bendradarbiavimą, svarbus ir siekiant

užtikrinti Lietuvos piliečių konkurencingumą globalioje darbo rinkoje. Šiandieniame pasaulyje

darbuotojai turėtų suprasti globalias problemas ir realijas, todėl svarbu šviesti Lietuvos

visuomenę, auginti kartą, kuri gebėtų bendrauti įvairiatautėje aplinkoje, analizuoti ne tik

Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančius ir mūsų gyvenimui įtaką darančius politinius,

socialinius ir ekonominius procesus.

Sprendimo būdai

Siekiant rasti būdus, kaip gerinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikaciją ir

visuomenės švietimą, buvo atlikta tarptautinių organizacijų (EBPO, ES, UNESCO)

rekomendacijų bei kitų gerųjų užsienio praktikų analizė.

Užsienio praktikos

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacija

Tarptautinės organizacijos (JT, EBPO, ES) pabrėžia vystomojo bendradarbiavimo

komunikacijos svarbą sėkmingam ir kokybiškam projektų vykdymui, todėl siekia stiprinti

vystomojo bendradarbiavimo veikėjų komunikaciją ir skatina skirti jai reikiamą dėmesį.

Kontekstas ir komunikacija šalyse partnerėse

EBPO yra sukūrusi vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gaires, kuriose daug dėmesio

skiriama komunikacijos nuoseklumui. Skatinama visuomenę informuoti ne tik apie finansinius

rodiklius, bet ir apie vystomojo bendradarbiavimo kontekstą, tikslus, ko ir kodėl siekiama, kokiais 3 Daugiau informacijos apie Busano susitarimus: http://www.oecd.org/dac/effectiveness/49650173.pdf

6

rezultatais jau džiaugiamasi. EBPO taip pat stengiasi atkreipti dėmesį į vystomojo

bendradarbiavimo komunikacijos svarbą šalyse partnerėse, siekiant savo projektų rezultatų.

Daugelio vystomojo bendradarbiavimo veikėjų patirtis rodo, kad prisiimti atsakomybę už savo

veiklos ir rezultatų viešinimą šalyse partnerėse yra svarbu, nes komunikacija tose šalyse retai

vyksta be projektų vykdytojų iniciatyvos. Be to:

- veiksmingi ir turintys išliekamąją vertę projektai kuria jūsų organizacijos ir šalies,

teikiančios paramą, kaip patikimos partnerės, įvaizdį;

- leidžia atkreipti visų suinteresuotųjų šalių (lyderių ir pilietinės visuomenės) dėmesį į

pasiektus veiklos rezultatus;

- gerai apgalvota komunikacija padidina projekto veiksmingumą, užtikrina atskaitomybę,

paskatina projekto partnerius tęsti pradėtus darbus;

- projekto tikslų ir rezultatų viešinimas padeda platesnei šalies partnerės visuomenės

daliai įvertinti savo požiūrį ir įgyti naujų žinių.

Etiškumas

EBPO ir Airijos vystomojo bendradarbiavimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Dochas“

ypatingą dėmesį skiria komunikacijos etiškumui. EBPO DAC (2014) išvadose teigiama, kad

moralinė atsakomybė yra pagrindinė priežastis, kodėl visuomenė remia vystomąjį

bendradarbiavimą.4 Tačiau, siekiant apeliuoti į visuomenės moralę, vystomojo

bendradarbiavimo komunikacijos žinutes reikia kurti atsakingai, nežeminant šalių partnerių

piliečių ir neskatinant požiūrio, kad „Mes“ esame kitokie, pranašesni už „Juos“. „Dochas“ yra

sukūrusi vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos garbės kodeksą (angl. Code of conduct),

kuriame projektų vykdytojams pateikiami gerieji ir blogieji viešinimo pavyzdžiai – siekiama

išvengti nepagrįstų visuomenės grupių apibendrinimų, pateikti kuo daugiau konteksto, vaizduoti

šalies partnerės visuomenės atstovus kaip aktyvius pokyčio kūrėjus bei vengti tokių

dehumanizuojančių šūkių kaip „1 euras gali išgelbėti gyvybę!“5

Skaidrumas

Jau minėtos nevyriausybinės organizacijos „Publish what you fund“ skaičiuojamame indekse

pabrėžiama skaidrumo svarba, siekiant, kad vystomojo bendradarbiavimo politikos būtų

suderintos tarp skirtingų šalių veikėjų. Skaičiuojant indeksą vertinamas finansinių duomenų

prieinamumas ir suprantamumas, skatinama informaciją pateikti kuo interaktyviau. Taip pat

vertinama projektų tikslų, uždavinių bei progreso komunikacijos kokybė ir vykdytojų kontaktinės

informacijos prieinamumas.6

Komunikacijos tikslai ir žinutės

Danijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra „Danida“, siekdama visuomenės paramos ir

įsitraukimo, yra sukūrusi komunikacijos strategiją. Joje analizuojamos visuomenės nuotaikos ir

jų pagrindu išskiriami esminiai komunikacijos tikslai (ko ja siekiama) bei žinutės (kas turėtų būti

komunikuojama). Tokiu būdu palengvinamas vystomojo bendradarbiavimo veikėjų darbas,

4 EBPO, 2014, Engaging with the Public 12 Lessons from DAC Peer Reviews and the Network of DAC Development

Communicators. 5 Dóchas (2014), Images and messages the illustrative guide to the Dóchas code of conduct on images and

messages. 6 http://www.publishwhatyoufund.org/

7

kadangi jie, neturėdami resursų samdytis komunikacijos specialistų, tokią strategiją gali naudoti

savo darbe.7

Globalusis švietimas

Nors ES neturi bendros globaliojo švietimo strategijos, priimtas ne vienas dokumentas,

įtvirtinantis šio švietimo naudą, skatinantis valstybes nares diegti jo elementus savo švietimo

sistemose. 1997 metais Europos Tarybos Šiaurės Pietų centras parengė Globaliojo švietimo

chartiją, kurioje raginama integruoti globalųjį švietimą į formalųjį ugdymą. 2002 metais

Mastrichte buvo priimta globaliojo švietimo plėtros Europoje iki 2015 metų strategija (kitaip –

Mastrichto globaliojo švietimo deklaracija), kurioje pirmą kartą apibrėžtos sistemingos globaliojo

švietimo įgyvendinimo gairės. Šios deklaracijos ir Globaliojo švietimo chartijos pagrindu 2008

metais parengtos Europos Tarybos Globaliojo švietimo gairės (atnaujintos 2010 ir 2012

metais).8

Globaliojo švietimo Europoje tinklas (angl. Global Education Network Europe) GENE taip pat

vykdo valstybių narių tarpusavio priežiūros (angl. peer review) tyrimus, kuriuose analizuoja

globaliojo švietimo įgyvendinimo politiką ir jo turinį.9 Pavyzdžiui, GENE pabrėžiama, kad labai

svarbus glaudus Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijų bendradarbiavimas, kadangi

globalusis švietimas patenka į jų abiejų veikimo sritis. Dažniausiai iniciatyvą bei finansinį

palaikymą užtikrina užsienio reikalų institucijos, tačiau švietimo srities institucijos turi užtikrinti

švietimo kokybę ir nuoseklumą.

Taip pat GENE publikacijose teigiama, kad svarbu užtikrinti vykdomų iniciatyvų koordinavimą,

kaip pavyzdinis atvejis pateikiamas Portugalijos vykdomas koordinavimas.

Siūlomi sprendimai Lietuvai

Remiantis gerosiomis užsienio praktikomis bei atlikus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo

konteksto (politikos ir komunikacijos) analizę, buvo sukurtos LR Užsienio reikalų ministerijos

komunikacijos gairės bei pateikti siūlymai dėl Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo interneto

puslapio www.orangeprojects.lt patobulinimo. Taip pat konsultuota Globaliojo švietimo

koncepcijos rengimo darbo grupė, koordinuojama LR Švietimo ir mokslo ministerijos.

7 DANIDA (2013), Strategy for communication about Denmark’s development cooperation.

http://um.dk/da/~/media/UM/Danish-site/Documents/Danida/Det-goer-vi/U-landsoplysning/UK_Danida%20strategi%20A4%20net.pdf 8 https://www.coe.int/t/dg4/nscentre/GE/GE/GE-Guidelines/GEguidelines-web.pdf 9 http://gene.eu/publication/

8

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacija

Komunikacijos gairės10

Paruoštų komunikacijos gairių, kuriomis turėtų naudotis vystomojo bendradarbiavimo projektų

vykdytojai, turinys:

• Tikslas

• Visuomenės nuotaikos

• Pagrindinės temos

• Komunikacija šalyse partnerėse

• Etiškumas

• Komunikacijos įrankiai

• Kaip naudotis gairėmis?

Šiomis gairėmis numatoma, kad projektų vykdytojai savo komunikacija siektų:

1. Informuoti visuomenę, kokių rezultatų pasiekė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo

veikėjai, kaip jie prisideda prie pasaulio vystymosi darbotvarkės.

2. Suteikti visuomenei kuo išsamesnių žinių apie situaciją šalyse partnerėse – jų poreikius,

problemas, išryškinant daromą pažangą ir egzistuojančias galimybes.

3. Didinti visuomenės supratimą, kad vystomasis bendradarbiavimas yra svarbi Lietuvos ir

ES užsienio politikos dalis, kurianti naudą ne tik šalims partnerėms, bet ir Lietuvai.

4. Suteikti Lietuvos visuomenei žinių apie naujausius Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo

prioritetus ir kryptis – ką, kaip ir kodėl remiame, kaip Jūsų projektas prie to prisideda.

5. Didinti vystomojo bendradarbiavimo skaidrumą ir prisidėti prie viešosios diskusijos apie

Lietuvos ir pasaulio vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkę stiprinimo.

6. Skatinti visuomenės įsitraukimą, parodyti, kaip kiekvienas gali prisidėti prie Jūsų

organizacijos, Lietuvos ar ES vystomojo bendradarbiavimo politikos.

Kaip galima matyti iš turinio, gairėse pateikiama visuomenės nuotaikų analizė ir siūlymai, kaip

pagal jas apibrėžus savo tikslines grupes gerinti komunikaciją. Taip pat yra skiltys, skirtos

etiškai komunikacijai, įvardijamos konkrečios priemonės (spaudos pranešimai, socialiniai tinklai,

renginiai, vaizdinė medžiaga) bei būdai, kaip efektyviausiai jomis naudotis.

10 http://www.orangeprojects.lt/site/newfiles/files/Vystomojo_bendradarbiavimo_komunikacijos_gaires.pdf

9

Bene svarbiausia gairių dalis – išskirtos pagrindinės temos (naudojantis Danijos pavyzdžiu),

pritaikytos Lietuvos kontekstui. Siekiant, kad komunikacija būtų nuosekli ir skatintų išsamesnį,

gilesnį supratimą apie Lietuvos ir pasaulio vystomąjį bendradarbiavimą, nurodytos pagrindinės

žinutės su patarimais, kaip jas naudoti viešinant projektus ir bendrai informuojant visuomenę.

1. ES IR LIETUVA

Žinutė. Vystomasis bendradarbiavimas yra svarbi ES ir Lietuvos užsienio politikos dalis. Lietuva,

būdama ES narė, prisideda prie pasaulio vystymosi.

Tikslas. Didinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi ES vystomojo bendradarbiavimo politika, ją

analizuoti. Stiprinti Lietuvos kaip paramos teikėjos identitetą.

● Lietuva išsikėlė tikslą stiprinti savo, kaip atsakingos ir patikimos valstybės donorės,

vaidmenį regione, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų ir kitose tarptautinėse

organizacijose. Todėl, pristatydami Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus,

informuokite, kaip jais prisidedama ne tik prie Lietuvos, bet ir kitų organizacijų,

svarbiausia, ES, vystomojo bendradarbiavimo tikslų siekimo.11

● Kalbėdami apie konkrečias kryptis ir tikslus, paminėkite, kokių rezultatų šioje srityje ES

jau yra pasiekusi.

● Informuokite apie Lietuvos indėlį į ES vystomąjį bendradarbiavimą – įnašus į Europos

plėtros ir kitus fondus bei problemas, kurios buvo išspręstos jų lėšomis.

● Suteikite informacijos apie galimybes įsitraukti per ES vykdomas iniciatyvas

savanoriams, institucijoms ar verslo atstovams.

2. PASAULIO VYSTYMOSI DARBOTVARKĖ

Žinutė. Pasaulio bendruomenė (Jungtinės Tautos) nuolat siekia užtikrinti darnų pasaulio

vystymąsi.

Tikslas. Didinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi pasaulio vystymosi darbotvarke, ją analizuoti,

skatinti individus ir organizacijas įsitraukti siekiant darbotvarkės tikslų.

● Informuokite, kaip jūsų pasiekti rezultatai prisideda prie pasaulio vystymosi

darbotvarkės, kas toje srityje jau padaryta, kokie iššūkiai lieka.

● Paaiškinkite, kodėl svarbus pasaulio bendruomenės sutarimas – parodykite pasaulio

problemų globalumą, kompleksiškumą, kaip jos išsprendžiamos suvienijus skirtingų šalių

veikėjų pastangas. Akcentuokite ne tik problemas, bet ir būdus joms spręsti.

● Pasaulio bendruomenės dėka jau pasiekta reikšmingų rezultatų (pavyzdžiui, skurdo lygis

sumažintas perpus, mažiau išsivysčiusiose šalyse stiprėja vidurinė klasė ir t. t.), tačiau

iššūkių dar lieka (pavyzdžiui, nelygybė).

● Suteikite informacijos, kaip kiekvienas norintis gali prisidėti prie pasaulio vystymosi

darbotvarkės – per savanorystės programas, paramą nevyriausybinėms organizacijoms

ir t. t.

● Ieškokite galimybių aktualizuoti savo veiklą per tarptautines dienas, jungtinius projektus

su kitomis organizacijomis ar šalimis, žiniasklaida.12

11 Informacijos apie ES prioritetus: http://ec.europa.eu/europeaid/ 12 OECD DAC (2014), 12 Lessons from DAC Peer Reviews and the Network of DAC Development Communicators

(DevCom).

10

3. RYTŲ PARTNERYSTĖS ŠALYS

Žinutė. Lietuva didžiausią dėmesį skiria Rytų partnerystės šalims ir prisideda prie jų

demokratijos stiprinimo bei integracijos į tarptautines struktūras.

Tikslas. Pristatyti visuomenei Lietuvos dvišalio vystomojo bendradarbiavimo prioritetines šalis

partneres – Rytų partnerystės šalis, paaiškinti jų svarbą Lietuvai.

● Lietuva teikia prioritetą veiklai būtent šiame regione (konkrečioje šalyje), nes yra gerai

susipažinusi su jo ekonominėmis, politinėmis ir socialinėmis problemomis, todėl ten

dalijimasis patirtimi gali būti veiksmingiausias. Be to, parama įgyvendinant reformas Rytų

partnerystės šalims kuria saugią ir stabilią Lietuvos kaimynystę.

● Informuokite, kaip ir prie kokios Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo krypties prisideda

jūsų vykdoma veikla (pavyzdžiui, pilietinės visuomenės stiprinimo, ekonominio ir

socialinio vystymosi ir pan.).13

● Lietuva stiprina pačių šalių partnerių institucinius gebėjimus ir padeda piliečiams,

norintiems inicijuoti pokyčius savo valstybėje, kadangi tik tokiu būdu galima pasiekti

ilgalaikių, tvarių rezultatų bei užtikrinti šalies partnerės piliečių pritarimą vykdomiems

projektams (angl. ownership).

4. DALIJIMASIS PATIRTIMI

Žinutė. Lietuvos pereinamojo laikotarpio patirtis yra vertinga besivystančioms šalims.

Tikslas. Priminti Lietuvos visuomenei, kad turime išskirtinę pereinamojo laikotarpio patirtį, kuria

galime pasidalyti, ir vystomasis bendradarbiavimas nėra vien parama pinigais.

● Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo pranašumas – visai neseniai vykę pereinamojo

laikotarpio (rinkos ekonomikos, privatizacijos, demokratizacijos) procesai. Vis dar gyvas

atminimas Lietuvos institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms leidžia efektyviai

perduoti patirtį panašius pokyčius išgyvenančioms valstybėms.

● Lietuvos institucijos turi ekspertinę eurointegracijos procesų patirtį, kuri itin naudinga

valstybėms, siekiančioms suartėti su ES (pavyzdžiui, Rytų partnerystės šalims).

Dalydamiesi šia patirtimi, stipriname ES ir šalių partnerių tarpusavio ryšius, kurie yra

abipusiai naudingi, prisideda prie gerovės ES ir šalyse partnerėse kūrimo.

● Lietuvos institucijos sėkmingai įsitraukia į ES Dvynių programos projektus, kuriais

inicijuojami valstybinių institucijų infrastruktūros, teisinės bazės pokyčiai, valstybės

tarnautojų administracinių ir institucinių gebėjimų ugdymas. Dalyvavimas šiuose

projektuose ir dalijimasis patirtimi padeda ne tik šalims partnerėms, bet stiprina ir

Lietuvos institucijų gebėjimus.

5. NAUDA LIETUVAI

Žinutė. Vystomojo bendradarbiavimo veikla yra naudinga ir Lietuvai, ji atveria naujų galimybių ir

kuria saugesnį pasaulį.

Tikslas. Didinti visuomenės pritarimą vystomajam bendradarbiavimui ir skatinti jos įsitraukimą.

● Norėdami, kad mums padėtų kiti, turime padėti ir patys. Atkūrus Lietuvos

nepriklausomybę, Vakarų Europos šalys teikė Lietuvai paramą ir prisidėjo prie

13 Daugiau informacijos apie Lietuvos dvišalės paramos kryptis ir sritis galite rasti dokumente „Lietuvos Respublikos

vystomojo bendradarbiavimo 2014–2016 metų politikos kryptys“.

11

ekonomikos augimo ir sėkmingo vystymosi, todėl mes taip pat turime pareigą prisidėti

prie pasaulio darnaus vystymosi.

● Parama Rytų partnerystės šalims kuria saugią kaimynystę, taigi yra svarbi ne tik

užsienio, bet ir nacionalinio saugumo politikos dalis.

● Su valstybėmis partnerėmis kuriami stiprūs ryšiai, kurie sudaro prielaidas bendriems

politiniams projektams – didinama Lietuvos įtaka tarptautinėje bendruomenėje, gerėja

Lietuvos valstybės ir jos institucijų, nevyriausybinių organizacijų įvaizdis.

● Vystomasis bendradarbiavimas gerina besivystančių šalių žmonių gyvenimą ir skatina

pasaulinės ekonomikos vystymąsi – atsiranda daugiau vartotojų verslui ir galimybių

prekybai. Įsitraukiant į vystomojo bendradarbiavimo veiklą, kuriamos ekonominio augimo

galimybės ir Lietuvoje, ir šalyse partnerėse – užmezgami ryšiai su naujomis rinkomis,

gerinama jų verslo aplinka.

6. VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO VEIKLOS SPECIFIKA

Žinutė. Vystomojo bendradarbiavimo iššūkiai yra kompleksiški, o rezultatai nėra lengvai

pasiekiami.

Tikslas. Didinti visuomenės supratimą apie vystomojo bendradarbiavimo veiklos specifiką, jos

tikslus ir iššūkius.

● Svarbu supažindinti visuomenę ne tik su gerais rezultatais ir paaiškinti juos lėmusius

procesus, bet ir su problemomis, klaidomis, iš kurių mokomasi.

● Vystomasis bendradarbiavimas yra ilgalaikių tikslų siekianti veikla, todėl visuomenė turi

suprasti riziką, jog investicijos gali neatsipirkti. Tačiau tai neužkerta kelio siekiams riziką

mažinti ir sėkmingai vykdyti prasmingą vystomojo bendradarbiavimo veiklą.

Komunikacija šalyse partnerėse

Kadangi analizė parodė ir aiškų komunikavimo šalyse partnerėse trūkumą, gairėse toks poreikis

aiškiai įvardijamas ir pateikiami siūlymai išnaudoti tokias galimybes kaip:

● Bendradarbiavimą su Lietuvos ambasadomis. Jos padės surasti populiariausius vietos

žiniasklaidos kanalus ir duos patarimų, kaip pritraukti jų dėmesį.

● Bendradarbiavimą su vietos partneriais (reikėtų patikrinti, ar jie pasidalijo informacija

apie jūsų vykdomą projektą savo interneto puslapyje ir ne tik jame. Susiderinti savo

komunikacijos planus), įtraukti kitas organizacijas, kurios sprendžia panašias problemas.

● Renginius šalyse partnerėse. Į renginius pakviesti vietos lyderius ir Lietuvos ambasados

atstovus – taip sulauktumėte daugiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

● Suvokti šalių partnerių situaciją Naudinga sužinoti, kokios problemos aktualios šalies

partnerės visuomenei. Duodami interviu ar rengdami pranešimą spaudai, galite

paaiškinti, kaip jūsų projektas prisideda prie tų problemų sprendimo.

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gairės baigiamos konkrečiais patarimais, kaip jomis

naudotis. Šias gaires, adaptuotas LR URM ir kitų institucijų poreikiams, patvirtino Nacionalinė

vystomojo bendradarbiavimo komisija ir protokoliniu sprendimu pasiūlyta „atsižvelgti į pateiktas

Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gaires ir siūlyti visiems, įgyvendinantiems Lietuvos

vystomojo bendradarbiavimo projektus, užtikrinti kryptingą, aiškų, etišką ir Lietuvos vystomojo

bendradarbiavimo politikos prioritetus atspindintį komunikavimą tiek Lietuvoje, tiek paramą

gaunančioje šalyje“.

12

Interneto puslapis

Interneto puslapis – vienas pagrindinių šaltinių ieškantiems informacijos apie Lietuvos vystomąjį

bendradarbiavimą, todėl svarbu ten pateikti visą reikalingiausią informaciją apie vykdomus

projektus, jų finansavimą, taip pat galimybes įsitraukti visiems norintiesiems. Todėl, siekiant

patobulinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo interneto puslapį www.orangeprojects.lt,

pateikti 3 siūlymai:

- Interaktyvus finansinių duomenų pateikimas, remiantis Danijos pavyzdžiu

(http://openaid.um.dk/).

- Interneto puslapį papildyti skiltimi „Įsitrauk“, kurioje būtų pateikiama informacija apie

galimybes įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą jaunimui, verslo subjektams,

institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms.

- Pasiūlyta prie projektų aprašymų interneto puslapyje pridėti nuorodą į projektų vykdytojų

interneto svetaines, kad norintiesiems būtų patogu rasti daugiau informacijos apie

vykdomus projektus ir jų progresą. Taip pat į sutartį įtraukti reikalavimą 200 žodžių

aprašyti projekto esmę (esamą situaciją, tikslus, uždavinius), kad šią informaciją būtų

galima naudoti www.orangeprojects.lt

Globalusis švietimas

Atsižvelgiant į gerąsias užsienio praktikas ir Lietuvos kontekstą, Globaliojo švietimo koncepciją

rengiančiai darbo grupei buvo pasiūlyta daugiausia dėmesio skirti kritinio mąstymo ugdymui.

Siūloma siekti ugdyti piliečius, kurie:

- Geba kritiškai vertinti savo, visuomenės ir žiniasklaidoje dominuojantį požiūrį ir

supratimą apie šiandienio pasaulio realybės, procesų sudėtingumą ir jų istorinį

kontekstą.

- Geba kritiškai vertinti asmeniniu, vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmeniu

priimamų sprendimų ir pasirinkimų poveikį pasauliniam vystymuisi ir besivystančių šalių

gyventojams.

- Būtų aktyvūs ir prisiimtų atsakomybę už pasaulio vystymuisi įtaką darančius sprendimus.

Atsižvelgiant į GENE rekomendacijas, taip pat siūlyta užtikrinti iniciatyvų koordinavimą ir

reikšmingą nevyriausybinio sektoriaus įtraukimą, koncepcijoje numatant koordinacinį

mechanizmą, į kurį įeitų visos suinteresuotosios grupės. Koncepcijoje numatyta, kad „pagrindinė

koncepcijos įgyvendinimą koordinuojanti institucija bent kartą per metus surengia globaliojo

švietimo vykdytojų susitikimą, siekiant aptarti pasiektus rezultatus bei pateikti rekomendacijas

dėl globaliojo švietimo įgyvendinimo kokybės. Globaliojo švietimo įgyvendinimo stebėseną

vykdo Stebėsenos komitetas, sudaromas iš valstybės institucijų ir socialinių bei ekonominių

partnerių atstovų, veikiančių globaliojo švietimo ir su juo susijusiose srityse“.

Taip pat siūlyta investuoti ne tik į jaunimo, bet ir valstybės tarnautojų, žiniasklaidos švietimą,

akademinio bei nevyriausybinio sektoriaus, veikiančio šioje srityje, stiprinimą. Kadangi

globalusis švietimas Lietuvoje dar tik pradedamas įgyvendinti, jo kokybei užtikrinti būtina

pirmiausia paruošti ugdytojus.

13

Išvados

Komunikacija yra svarbi vystomojo bendradarbiavimo dalis. Reikėtų informuoti ir skatinti

Lietuvos bei šalies partnerės visuomenę domėtis, palaikyti ir kritiškai vertinti vystomojo

bendradarbiavimo politiką. Tokiu būdu stiprinamas Lietuvos kaip patikimos partnerės įvaizdis,

vystomojo bendradarbiavimo veikėjų atskaitingumas ir didinamas paramos efektyvumas,

skaidrumas, vykdomų politikų suderinamumas ir visuomenės palaikymas projektams finansuoti.

Be to, tokiu būdu kuriamas Lietuvos, jos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, kaip patikimų

partnerių, įvaizdis tiek šalyse partnerėse, tiek bendrai tarptautinėje bendruomenėje.

Parengtos Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gairės, kuriomis naudosis vystomojo

bendradarbiavimo veikėjai, tiek vykdantys visuomenės informavimo ir švietimo projektus, tiek

viešinantys savo vystomojo bendradarbiavimo projektų rezultatus ir eigą. Tai turėtų užtikrinti

kryptingesnę ir kokybiškesnę Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikaciją. Naudojantis

gairėmis, vykdomo projekto rezultatai turėtų būti viešinami pateikiant juos Lietuvos vystomojo

bendradarbiavimo politikos (kaip visumos) kontekste, toliau susiejant juos su ES ir pasaulinės

vystymosi darbotvarkės tikslais. Tokiu būdu visuomenė bus ne tik informuojama, bet ir

šviečiama.

Taip pat visuomenės švietimas šioje srityje stiprės pradėjus įgyvendinti globaliojo švietimo

uždavinius. Nors Globaliojo švietimo koncepcijos projektas dar nepatvirtintas, jame įtvirtinus

kritinio mąstymo ir kultūrinio pažinimo svarbą, Lietuvos visuomenė bus pasiruošusi ne tik remti,

analizuoti, bet ir įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą.