Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
Jūratė Silenkovienė
PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ
TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMAI
PRIMARY SCHOOL TEACHERS’ APPLICATION SKILLS OF
INFORMATION AND COMMUNICATIONS TECHNOLOGIES
Magistro baigiamasis darbas
Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021
Edukologijos studijų kryptis
Vadovė prof. dr. Genutė Gedvilienė________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta _____________________________ ________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2018
2
Santrauka
Jūratė Silenkovienė „Pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo
gebėjimai“; Darbo vadovė Prof. Dr. Genutė Gedvilienė; Švietimo vadybos studijų programa, Edukologijos institutas,
Socialinių mokslų fakultetas, Vytauto Didžiojo universitetas; Kaunas, 2018.
Tyrimo problema. Būtinybė atitikti pedagogo profesijai keliamus reikalavimus, nuolat mokytis, kelti
kvalifikaciją ir IKT taikymo gebėjimų stoka bei nepakankamos galimybės didelę pedagoginę patirtį turintiems ir ilgai
dirbantiems aktyviems mokytojams tobulėti.
Tyrimo objektas. Pradinių klasių mokytojų IKT valdymo ir taikymo gebėjimai.
Tyrimo tikslas. Atskleisti pradinių klasių mokytojų IKT taikymo gebėjimus.
Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių, dokumentų analizė; anketinė apklausa; statistinė duomenų analizė.
Rezultatai. Analizuojant teorinę literatūrą išskirta, kad svarbiausi gebėjimai: technologijų valdymas ir
edukacinę IKT taikymo kompetenciją atitinkantys gebėjimai: kūrybiškai individualizuoti ugdymo turinį; tikslingai
naudoti IKT priemones ugdymo procese; sistemingai, pagrįstai taikyti mokymo ir mokymosi metodus; planuoti IKT
naudojimo veiklą; organizuoti IKT išteklių valdymą ugdymo procese; vertinti ir reflektuoti IKT naudojimą (ŠMM,
2007). Aptariant pradinių klasių mokytojų technologijų valdymą atskleista, jog dauguma mokytojų kasdien naudoja
IKT ugdydami vaikus. Jie dažniausiai naudoja vaizdo ir garso priemones, multimediją, rečiau- interaktyviąją lentą,
planšetes, rečiausiai- išmaniuosius telefonus, kurių naudojimo tikslingumui mažiau pritaria. Multimediją dažniau
naudoja mokytojai, turintys didesnį darbo stažą ir aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Tik kas penktas mokytojas gali
naudotis keliais kompiuteriais savo klasėje. Trys iš keturių mokytojų turi arba iš dalies turi galimybę naudotis
kompiuterių klase. Išskiriant edukacinę kompetenciją atitinkančius gebėjimus išryškėjo, kad mokytojai, turintys
didesnį pedagoginį darbo stažą ir aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, geriau įsivertina gebėjimą kūrybiškai
individualizuoti dalyko turinį, naudojant IKT. Magistro laipsnį turintys mokytojai blogiau įsivertina šį gebėjimą nei kitų
išsilavinimo grupių respondentai. Didesnį pedagoginį darbo stažą turintys mokytojai geriau įsivertina gebėjimą
tikslingai naudoti IKT priemones.
Išvados.
1. Apžvelgiant IKT gebėjimų sampratą ir reikmę paaiškėjo, kad pradiniam vaikų ugdymui mokytojams svarbu ir
reikia turėti bei tobulinti IKT valdymo ir taikymo gebėjimus, kurie turi įtakos mokytojų veiklai.
2. Išsiaiškinta, kad pradinių klasių mokytojų svarbiausi IKT gebėjimai yra technologijų valdymas ir edukacinę
IKT taikymo kompetenciją atitinkantys gebėjimai. Atskleista, kad mokytojams trūksta IKT gebėjimų;
skatinimo tobulintis virtualioje erdvėje; IKT specialisto pagalbos.
3. Atskleista, kad dauguma pradinių klasių mokytojų kas dieną naudoja technologijas. Mokytojai aukštai
įsivertina edukacinę IKT kompetenciją atitinkančius gebėjimus.
4. Palyginus mokytojų IKT gebėjimus matyti, turintys didesnį pedagoginį darbo stažą ir aukštesnę kvalifikacinę
kategoriją pedagogai, geriau įsivertina gebėjimą kūrybiškai individualizuoti dalyko turinį, naudojant IKT.
Magistro laipsnį turintys mokytojai blogiau įsivertina šį gebėjimą. Didesnį pedagoginį darbo stažą turintys
mokytojai geriau įsivertina gebėjimą tikslingai naudoti IKT priemones.
Reikšminiai žodžiai. Pradinių klasių mokytojai, informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimai
3
Summary
Jūratė Silenkovienė “Primary School Teachers’ Application Skills of Information and Communications
Technologies”; Thesis advisor Prof. Dr. Genutė Gedvilienė; The Educational Management Study Programme, The
Institute of Education, Faculty of Social Sciences, Vytautas Magnus University; Kaunas, 2018.
Research problem. The need to meet the requirements for teacher’s profession, to study continuously, to
raise one’s qualification and the lack of ICT application skills as well as insufficient opportunities for improvement for
active teachers who have been working for a long time and have accumulated much pedagogical experience.
Research object. Primary school teachers’ ICT management and application skills.
Goal of research. To disclose primary school teachers’ ICT application skills.
Methods of research: analysis of scientific sources and documents; questionnaire; statistical analysis of
data.
Results. Analyzing theoretical literature, the main skills were distinguished: management of technologies
and skills corresponding to educational ICT application competence: to creatively personalize the contents of
education; to use ICT purposefully in the process of education; to apply systematically and reasonably methods of
teaching and learning; to plan activity of using ICT; to organize the management of ICT resources in the process of
education; to assess and to reflect on the use of ICT (ŠMM, 2007). Discussion of primary school teachers’
management of technologies revealed that the majority of teachers use ICT daily for the education of children. Most
often they use video and audio means, multimedia, less often – interactive whiteboard and tablets, least often –
smartphones as the purposefulness of their use teachers approve less. Multimedia is used more often by teachers having
much work experience and a higher qualification category. Only every fifth teacher can use a few computers in their
classroom. Three out of four teachers have or partially have access to a computer class. Distinguishing skills
corresponding to the educational competence, it was discovered that teachers having more experience of pedagogical
work and a higher qualification category better assess their ability to creatively personalize the content of the subject by
using ICT. Teachers having Master’s degree assess this ability worse than other education groups’ respondents.
Teachers having more experience of pedagogical work better assess their ability to use ICT purposefully.
Conclusions.
1. An overview of the concept of and the need for ICT skills has shown that it is important and necessary for the
primary school education teachers to have and to improve their ICT management and application skills that
have an impact on teachers’ activity.
2. It has been found out that the most important primary school teachers’ ICT skills are technology management
and skills corresponding to educational ICT application competence. It was disclosed that teachers lack
ICT skills, promotion to improve in virtual space and help of an ICT specialist.
3. It was disclosed that the majority of primary school teachers use technologies daily. Teachers highly assess
their skills corresponding to educational ICT application competence.
4. Comparison of teachers’ ICT skills shows that pedagogues having more experience of pedagogical work and a
higher qualification category better assess their ability to creatively personalize the content of the subject by
using ICT. Teachers having Master’s degree assess this ability worse. Teachers having more experience of
pedagogical work better assess their ability to use ICT purposefully.
Key words. Primary school teachers, application skills of information and communications technologies
4
TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................5
1. PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ
TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMAI...................................................................12
1.1 Pedagogų informacinių ir komunikacinių technologijų kompetencijos reikmė..............12
1.2 Informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimų apibrėžtis
dokumentuose..................................................................................................................17
1.3 Pradinių klasių mokytojų būtinybė taikyti informacines ir komunikacines technologijas
šiuolaikiniame pradinukų ugdymo procese.....................................................................20
1.4 Pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo
gebėjimai.........................................................................................................................25
1.5 Pradinių klasių mokytojų galimybė tobulinti informacinių ir komunikacinių
technologijų taikymo gebėjimus.....................................................................................28
2. PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ
TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMŲ METODOLOGIJA..................................30
2.1 Tyrimo organizavimas.....................................................................................................30
2.2 Kiekybinio tyrimo instrumentas......................................................................................32
2.3 Pradinių klasių mokytojų IKT taikymo gebėjimų empirinio tyrimo rezultatai ir jų
apibendrinimas................................................................................................................34
2.3.1 Respondentų demografinė charakteristika.................................................................34
2.3.2 Informacinių ir komunikacinių technologijų valdymas.............................................38
2.3.3 Edukacinę IKT taikymo kompetenciją atitinkantys gebėjimai..................................48
DISKUSIJA.......................................................................................................................................70
IŠVADOS..........................................................................................................................................73
REKOMENDACIJOS.....................................................................................................................75
LITERATŪRA.................................................................................................................................76
PRIEDAI...........................................................................................................................................83
5
ĮVADAS
Problemos aktualumas. „Gebėjimas naudoti, kurti ir suvokti IKT šiame šimtmetyje turi
tokią pat svarbą, kaip anksčiau gebėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti“ (Informatikos, informacinių
technologijų ugdymas nuo 2015 metų. Strategijos gairės, p. 1). Naujosios technologijos keičia
pamokas mokyklose ir pačią mokyklų organizacinę struktūrą (Helmke, 2012). „Nuolat mokytis ir
kelti savo kvalifikaciją turėtų ir pedagogai“ (Pedagogų prestižo kėlimo programa, 2016). „Didelis
informacijos kiekis tampa prieinamas naujais, įvairiais formatais ir gali būti pateiktas
nepriklausomai nuo vietos ir laiko bei pritaikomas pagal atskirų asmenų poreikius.“ (Gedvilienė ir
Kankevičienė, 2014, p. 18). Tai turi įtakos visuomenės pokyčiams, kurie lemia ir švietimo sistemos
kaitą.
Ankstesniuose tyrimuose apie IKT naudojimą pradinėse klasėse pastebėta, kad mokytojai
turėtų lavinti jaunesniojo amžiaus vaikų kompiuterinius gebėjimus tikslingai. „IKT pačios savaime
nenulemia geresnių ugdymo rezultatų, neišmoko vaiko mokytis. Jos yra tik priemonė, padedanti
formuoti ir ugdyti moksleivio motyvaciją“ (Šalkuvienė, 2007).
Tyrimo problema. Ateidami į mokyklą vaikai jau moka naudotis išmaniaisiais telefonais,
planšetėmis, žaidžia kompiuterinius žaidimus, žiūri animacinius filmus, mokosi užsienio kalbų,
naršo socialiniuose tinklalapiuose. Taigi, vaikai dažniausiai turi IKT naudotojo gebėjimų, nes
tiesiog yra pasinėrę į technologijų pasaulį. Pedagogai, norėdami sėkmingai juos ugdyti, privalo
suprasti šiuolaikinius vaikus, technologijų pasaulio atstovus, turi lavinti informacinių ir
komunikacinių technologijų „kalbą“, kitaip tariant, IKT taikymo gebėjimus. Beveik trisdešimt metų
esu pradinių klasių mokytoja. Todėl galiu drąsiai pritarti, kad „pradinėse klasėse autoritetas –
mokytoja“ (Kuzminskienė, 2005). Neišmanant technologijų pasaulio ypatumų, taip svarbų
mokytojo autoritetą vaikų akyse galima prarasti. Ar visi mokytojai linkę tobulinti šiuos gebėjimus?
„Lietuva yra tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose itin aktuali pedagoginių darbuotojų senėjimo
problema (amžiaus vidurkis, 2015 m. duomenimis, yra apie 48 metai). 2015–2016 mokslo metais
bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose bei profesinio
mokymo įstaigose dirbo 19 092 mokytojai, kurie turi 30 ir didesnį darbo stažą“ (Pedagogų prestižo
kėlimo programa, 2016, p. 2). Keičiantis demografinei gyventojų padėčiai, senstant valstybei,
tolinant išėjimo į pensiją amžių, kelti mokytojų kvalifikaciją ypač aktualu, nes būtent šie
profesionalūs pedagogai gali motyvuoti ir parengti jaunus švietimo darbuotojus (Pedagogų prestižo
kėlimo programa, 2016). Dėl nepakankamo informacinių ir komunikacinių technologijų žinių bei
įgūdžių taikymo dažniausiai šie ryšiai apsiriboja bendradarbiavimu ir patirties sklaida tik
6
institucijoje. Problema: būtinybė atitikti pedagogo profesijai keliamus reikalavimus, nuolat
mokytis, kelti kvalifikaciją ir IKT taikymo gebėjimų stoka bei nepakankamos galimybės didelę
pedagoginę patirtį turintiems ir ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams tobulėti (ne tik
savarankiškai ugdantis, per tikslinius seminarus, bet ir mokantis aukštojoje mokykloje).
Probleminiai klausimai: Kaip pradinių klasių mokytojai geba taikyti informacines ir
komunikacines technologijas? Kokiu būdu pradinių klasių mokytojai planuoja lavinti informacinių
ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimus?
Tyrimo objektas: Pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų
valdymo ir taikymo gebėjimai.
Tyrimo tikslas: Atskleisti pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių
technologijų taikymo gebėjimus.
Tyrimo uždaviniai:
Teorinės tyrimo dalies uždaviniai:
1. Apžvelgti gebėjimų sampratą ir reikmę pradiniam vaikų ugdymui.
2. Išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų
taikymo gebėjimus, atskleidžiant esančias problemas.
Empirinės tyrimo dalies uždaviniai:
3. Atskleisti pedagogų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimų
įsivertinimą.
4. Palyginti pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių technologijų
valdymo ir taikymo gebėjimus pagal demografinius kintamuosius.
Tyrimo metodai:
mokslinių šaltinių, dokumentų analizė;
anketinė apklausa;
statistinė duomenų analizė.
7
Sąvokų žodynėlis
Gebėjimas – „vienas iš atlikimo lygmenų, pasireiškiantis kaip socializacijos būdu
iš(si)ugdytas gabumas; mokėjimo prielaida.“ (Pukelis ir Smetona, 2014, p. 27).
Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) – „informacinės technologijos,
papildytos ryšio priemonėmis. Santrumpa – IKT. Ypatingas dėmesys skiriamas kompiuterių
tinklams, informacijos perdavimo būdams“ (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas)
Informacinis raštingumas – „informacijos ir su ja susijusių šaltinių teikiamų galimybių
suvokimas ir gebėjimas jais naudotis“ (Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Komunikåcija (angl. communication) –„socialinė sąveika, kai tarpusavyje keičiamasi
(perduodama ir priimama) informaciniais ženklais (kalba, vaizdais, gestais, mimika, judesiais)“
(Lingvodidaktikos terminų žodynas, 2012, p.103).
Kompetencija – „gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų,
įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma“ (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011, p. 10).
Kompiuterinis raštingumas – „naudojimosi asmeniniu kompiuteriu žinių, metodų ir
mokėjimų visuma. Šiuolaikinėmis sąlygomis kompiuterinis raštingumas yra lygiavertis gebėjimui
rašyti ir skaityti“ (Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Mókymasis (angl. learning) – „aktyvi, kryptinga žmogaus veikla, kurios tikslas – gauti
žinių, jas suprasti ir įsiminti, formuotis įgūdžius ir ugdytis gebėjimus“ (Lingvodidaktikos terminų
žodynas, 2012).
Mokinys – „asmuo, kuris mokosi“ (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011, p.
11).
Mokytojas – „asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo
programas“ (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011, p. 11).
Pedagoginę patirtį turintis mokytojas – mokytojas, turintis 15 metų ir didesnį
pedagoginio darbo stažą.
Póži ris (angl. attitude) – „kompetentingumo elementas, kurį lemia asmens vertybės ir
kuris rodo asmens mokėjimą vertinti įvairius profesinius ir / arba socialinius reiškinius“ (Pukelis ir
Smetona, 2014, p. 57).
Pradinių klasių mokytojas – mokytojas, mokantis ir ugdantis 1–4 klasių mokinius.
8
Prof sinis tobulė jimas (angl. professional development) – „asmens veikla, vedanti į
aukštesnį asmens profesinį kompetentingumą ir jo pripažinimą vienokia ar kitokia forma. Pvz.,
tęstinis profesinis tobulėjimas“ (Pukelis ir Smetona, 2014, p. 60).
Taikymas – „pedagoginė procedūra, kai mokymo ar auklėjimo turinys, daiktai ir veiksmai,
metodai ir būdai naudojami numatytam tikslui pasiekti. Visa tai – priemonės, kuriomis siekiama
ugdymo tikslų“ (Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Technologijomis grindžiamas mokymas (-is) (TGM) – „mokymo (-si) forma, pritaikyta
mokyti (-s) nuotoliniu, elektroniniu, virtualiu ir kitu būdu, pasitelkiant technologijas, organizuoti
mokymą (-si), vykdyti bet kokio pobūdžio sąveiką ir atlikti kitus su mokymu (-si) susijusius
veiksmus internetinėje erdvėje. TGM yra plačiausia sąvoka ir apima nuotolinį, virtualų, elektroninį,
mobilųjį ir mokymąsi socialiniuose tinkluose“ (Teresevičienė, Volungevičienė, Žydžiūnaitė,
Kaminskienė, Rutkienė, Trepulė ir Daukilas, 2015, p. 10).
9
Lentelių sąrašas
Eil.
Nr.
Lentelės pavadinimas Puslapis
1. Profesinio tobulėjimo veiklos srities kompetencijos (pagal pradinių klasių mokytojų rengimo
standartą)
19
2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal demografinius duomenis 30
3. Tyrimo proceso etapai (pagal Žydžiūnaitę, 2011) III semestrą 31
4. Tyrimo proceso etapai IV semestrą 32
5. Klausimyno sudarymo pagrindas 32
6. Naudojamų IKT priemonių ir demografinių duomenų priklausomybė. Koreliacijos koeficientas r 39
7. Naudojamų IKT priemonių ir demografinių duomenų priklausomybės statistinis reikšmingumas p 39
8. Tikslingų IKT priemonių pasirinkimo priklausomybė nuo demografinių kriterijų pagal koreliacijos
koeficientą r
41
9. Tikslingų IKT priemonių pasirinkimo priklausomybės nuo demografinių kriterijų statistinis
reikšmingumas p
41
10. Galimybės naudotis keliais kompiuteriais ir demografinių duomenų priklausomybė. Koreliacijos
koeficientas r
43
11. Galimybės naudotis keliais kompiuteriais ir demografinių duomenų priklausomybė. Pagal
koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p
43
12. IKT naudojimo pamokų metu dažnumo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r
45
13. IKT naudojimo pamokų metu dažnumo ir demografinių duomenų priklausomybė. Pagal koreliacijos
koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p
45
14. Požiūrio į IKT įtaką mokytojo darbui ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r
47
15. Požiūrio į IKT įtaką mokytojo darbui ir demografinių duomenų priklausomybė. Pagal koreliacijos
koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p
47
16. Elektroninių pratybų naudojimo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos
koeficientą r
49
17. Koreliacijos koeficiento r taikymo rezultatai (p reikšmė), elektroninių pratybų naudojimo ir
demografinių duomenų priklausomybė
50
18. Mokinių kūrybinių darbų saugojimo (bendros atsakymų sumos) ir demografinių duomenų
priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos koeficientą r
52
19. Mokinių kūrybinių darbų saugojimo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r
52
20. Mokinių kūrybinių darbų saugojimo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r. Pagal koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p
53
21. Mokytojų IKT taikymo gebėjimai ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r
54
22. Mokytojų IKT taikymo gebėjimai ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r. Pagal koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p
55
23. Mokytojų galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus ir demografinių duomenų priklausomybė,
apskaičiavus koreliacijos koeficientą r
58
24. Mokytojų galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus ir demografinių duomenų priklausomybė,
apskaičiavus koreliacijos koeficientą r. Pagal koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas statistinis
reikšmingumas p
58
25. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas virtualioje aplinkoje ir demografinių duomenų
priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos koeficientą r
62
26. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas virtualioje aplinkoje ir demografinių duomenų
priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos koeficientą r. Pagal koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas
statistinis reikšmingumas p
62
27. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r
64
28. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r. Pagal koreliacijos koeficientą r apskaičiuotas statistinis reikšmingumas p
64
10
Paveikslų sąrašas
Eil.
Nr.
Paveikslo pavadinimas Puslapis
1. TGM teorijos (pagal Teresevičienė ir kt., 2015, p. 60) 15
2. IKT panaudojimo švietime modelis (pagal Paulionytė ir kt., 2010, p. 8) 21
3. IKT pradinėje mokykloje (pagal Dagienę ir Jasutę, 2015) 23
4. IKT taikymo įtaka mokinio artimiausiai vystymosi zonai (pagal Girdzijauskienė ir kt., 2010, p. 14) 24
5. Pedagogo dinaminės IKT kompetencijos modelis (pagal Brazdeikį ir Jucevičienę, 2003; Dagienė ir
kt., 2008)
25
6. IKT diegimo etapų ir mokytojo IKT kompetencijų sąryšis (pagal Jucevičienę, 2003; Dagienė ir kt.,
2008, p. 9)
26
7. IKT kompetencijas atitinkantys gebėjimai (pagal Jucevičienę ir Brazdeikį, 2003; Dagienė ir kt.,
2008)
27
8. IKT taikymo kompetencijos plėtojimo etapai (apibendrinant pagal Brazdeikį ir Jucevičienę, 2003;
Dagienė ir kt., 2008)
27
9. IKT taikymas suaugusiųjų švietimui (pagal Tolutienė ir Puškorius, 2014) 29
10. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (N-306) 34
11. Pasiskirstymas pagal pedagoginį darbo stažą (N-306) 35
12. Pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (N-306) 35
13 Pasiskirstymas pagal darbo vietą (N-306) 36
14. Pasiskirstymas pagal darbo vietą (N-295) 36
15. Dažniausiai naudojamos IKT priemonės (N-306) 38
16. Dažniausiai naudojamos IKT priemonės (N-306) 39
17. Naudojamų IKT priemonių ir demografinių duomenų priklausomybė. Koreliacijos koeficientas r 39
18. Tikslingos naudotis IKT priemonės 40
19. Tikslingos naudotis IKT priemonės (N-306) 41
20. Tikslingų IKT priemonių pasirinkimo priklausomybė nuo demografinių kriterijų pagal koreliacijos
koeficientą r
42
21. Galimybė naudotis keliais kompiuteriais ugdant vaikus (N-306) 43
22. Galimybės naudotis keliais kompiuteriais klasėje ir demografinių duomenų priklausomybė.
Koreliacijos koeficientas r
44
23. IKT naudojimo pamokose dažnumas (N-306) 45
24. IKT naudojimo pamokų metu dažnumo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r
46
25. IKT įtaka mokytojo darbui (N-306) 46
26. .IKT įtakos mokytojo darbui ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos
koeficientą r
48
27. Elektroninių pratybų naudojimas (N-306) 49
28. Elektroninių pratybų naudojimo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus koreliacijos
koeficientą r
50
29. Mokinių skatinimas savarankiškai naudoti IKT (N-306) 51
30. Mokinių kūrybinių darbų saugojimas elektroniniu formatu (N-306) 52
31. Mokinių kūrybinių darbų saugojimo ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r
53
32. Mokytojų IKT taikymo gebėjimai (N-306) 54
33. Mokytojų IKT taikymo gebėjimai ir demografinių duomenų priklausomybė, apskaičiavus
koreliacijos koeficientą r
54
34. Mokytojų galimybės tobulinti IKT taikymo gebėjimus (N-306) 57
35. Mokytojų galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus ir demografinių duomenų priklausomybė,
apskaičiavus koreliacijos koeficientą r
58
36. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Turite galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus.“ sutinku ir
nesutinku atsakymų pasiskirstymas
59
37. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Turite galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus.“ atsakymų
sutinku ir iš dalies sutinku bendra suma
60
38. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos ir teiginio „Jūs manote, kad savaime atsiranda galimybių
tobulinti IKT taikymo gebėjimus.“ sutinku ir nesutinku atsakymų pasiskirstymas
60
11
39. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos ir teiginio „Jūs manote, kad savaime atsiranda galimybių
tobulinti IKT taikymo gebėjimus.“ atsakymų sutinku ir iš dalies sutinku bendra suma
61
40. Mokytojų IKT taikymo gebėjimų tobulinimas virtualioje aplinkoje (N-306) 62
41. Mokytojų išsilavinimo grupių ir teiginio „Jūs bent kartą per mėnesį peržiūrite virtualių seminarų
įrašus.“ atsakymų pasiskirstymas
63
42. Mokytojų išsilavinimo grupių ir teiginio „Jūs bent kartą per mėnesį peržiūrite virtualių seminarų
įrašus.“ atsakymų sutinku ir iš dalies sutinku bendra suma
63
43. IKT taikymo gebėjimų tobulinimas 64
44. Mokytojų pedagoginio darbo stažo grupių ir teiginio „Jūs planuojate tobulinti IKT taikymo
gebėjimus aukštojoje mokykloje.“ atsakymų pasiskirstymas
65
45. Pedagoginio darbo stažo grupių ir teiginio „Jūs planuojate tobulinti IKT taikymo gebėjimus
seminaruose.“ Atsakymų pasiskirstymas
66
46. Pedagoginio darbo stažo grupių ir teiginio „Kad patobulintumėte IKT taikymo gebėjimus, kreipsitės
pagalbos į kolegas.“ atsakymų pasiskirstymas
66
47. Pedagoginio darbo stažo grupių ir teiginio „Kad patobulintumėte IKT taikymo gebėjimus, kreipsitės
pagalbos į IKT specialistą mokykloje.“ atsakymų pasiskirstymas
67
48. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Jūs planuojate tobulinti IKT taikymo gebėjimus seminaruose.“
Atsakymų pasiskirstymas
68
49. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Kad patobulintumėte IKT taikymo gebėjimus, kreipsitės pagalbos į
kolegas.“ atsakymų pasiskirstymas
68
50. Išsilavinimo grupių ir teiginio „Kad patobulintumėte IKT taikymo gebėjimus, kreipsitės pagalbos į
IKT specialistą mokykloje.“ atsakymų pasiskirstymas
69
12
1. PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR
KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMAI
1.1 PEDAGOGŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ
KOMPETENCIJOS REIKMĖ
Mokslo darbuose apie šiandienos raštingumą, kuris grindžiamas naujomis
technologijomis, rašo Anderson (1983), Taylor (2000) Gedvilienė ir Kankevičienė (2012, 2015).
Mokslininkai, pabrėždami kompiuterinio raštingumo reikšmę šiandienos žmonėms, jį lygina su
tradiciniu raštingumu tėvams ir seneliams bei jo svarba XIX- XX amžiuose.
Taip autoriai akcentuoja IKT kompetencijos svarbą. Žinoma, seniau rašyti, skaityti ir
skaičiuoti mokė tik patys tai daryti gebantys asmenys. Kas dabar tai turėtų daryti? Jei anksčiau
svarbiausias žinias, mokėjimus ir įgūdžius mokiniai įgydavo pradinėje mokykloje, tai gal
kompiuterinio raštingumo turėtų taip pat mokyti pradinių klasių mokytojai? Bet ar patys mokytojai
turi kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir gebėjimų? O ką daryti, jeigu jie nepakankami? Šiandienos
mokykloje dauguma pradinių klasių mokytojų tikrai turi elementariausio kompiuterinio raštingumo
įgūdžių, pavyzdžiui, pateikti spausdintus planus, demonstruoti skaidres, pildyti elektroninį dienyną,
teikti įvairias ataskaitas ir kt. Bet technologijos tobulėja ir apie pastaraisiais metais itin išaugusią
informacinių priemonių ir technologijų (vaizdo medžiagos, mokomųjų programų ir interneto)
reikšmę bei poveikį mokymui(si) rašo užsienio ir Lietuvos mokslininkai: A. Helmke, G.
Gedvilienė, V. Dagienė ir kiti. Jie akcentuoja IKT technologijų taikymo kaitą ir svarbą šiandienos
informacinėje visuomenėje. Mokslininkai pažymi, kad gebėjimai naudotis informacinėmis ir
komunikacinėmis priemonėmis yra sąlyga, kuri leidžia visavertiškai gyventi. Keičiasi ir gyvenimas
mokykloje. Paprastą mokyklinę lentą keičia interaktyvioji lenta ar ekranas; vadovėlius, knygas,
sąsiuvinius – elektroniniai vadovėliai, knygos, pratybos. Skaityklas mokyklų bibliotekose –
kompiuterinės skaityklos ir pan. Mokyklos pasipildo ne tik planšetėmis kiekvienam mokiniui, bet ir
kitokiomis priemonėmis bei įranga, pavyzdžiui, išmaniaisiais kubais, pritaikytais būtent
pradinukams. „Atsiradusios naujos technologijos reikalauja nuolat tobulinti savo raštingumo
gebėjimus taip, kad galėtume naudotis ta įranga“ (Gedvilienė ir Kankevičienė, 2012, p. 56). O tai
yra didžiulis iššūkis pradinių klasių mokytojams, nes nepakanka vienkartinio išsimokslinimo ir
penkių dienų seminarų per metus,– reikia skirti gerokai daugiau laiko, kad galima būtų įsigilinti į
technologinių priemonių, įrangos veikimo subtilumus, apgalvoti, kada tikslinga naudoti priemonę,
turėti IKT gebėjimų.
Mokslininkės Kalesnikienė ir Saylik (2013) pritaria, jog IKT yra kaitos priežastis, tuo
pačiu jos teigia, kad „IKT ne tik pakeitė pasaulį, bet ir prisidėjo prie mokymo jame gyventi“
13
(Kalesnikienė ir Saylik, 2013, p. 32). Tai turėtų reikšti, jog ugdyti mokinius ir patiems mokytojams
tobulintis galima pasitelkus IKT priemones. „Sparčiai formuojantis informacinei ir kūrybinei
visuomenei ir modernizuojant ugdymą, iškilo daug klausimų dėl IKT taikymo ugdymo procese, dėl
tradicinių ir inovatyvių ugdymo metodų efektyvumo bei santykio tarp jų pamokoje“ (Kalesnikienė
ir Saylik, 2013, p. 32). Pritariant mokslininkėms reikėtų sakyti, kad IKT taikymas dar tikrai
neužtikrina, jog pamokos laikas panaudotas efektyviausiai. Reikėtų pažymėti, kad mokytojams
labai svarbu priemonių taikymo tikslingumas. Taigi, apgalvojama, kokį metodą, tradicinį ar
inovatyvų, pasirinkti, nes netikslingai pasirinktas metodas nebus efektyvus, netgi priešingai, o
inovatyvi, bet dar gerai neįvaldyta priemonė, gali mokinius blaškyti.
Dudzinskienė, Kalesnikienė, Paurienė ir Žilinskienė (2010) taip pat akcentuoja IKT
taikymo tikslingumą. Mokslininkės apie IKT kaip inovatyvų metodą rašo: „turime įvertinti jo
tikslingumą, kryptingumą, veiksmingumą“ (Dudzinskienė, Kalesnikienė, Paurienė ir Žilinskienė
2010, p. 67). Metodinės priemonės pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams
autorės rašo ir apie laukiančius naujus iššūkius mokytojui. Dudzinskienė ir kt. (2010) moksliniame
darbe analizuoja, kas ugdymą galėtų keisti, gyvinti. „Vienas iš galimų atsakymų galėtų būti-
apgalvotas, sąmoningas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymas“ (Dudzinskienė ir kt.,
2010, p. 67). Bet ar šiandien užtenka tik pagyvinti ar paįvairinti vaikų ugdymą IKT taikymo
epizodais pamokoje? Pradinių klasių mokytojai seniai taiko šį metodą. Tai puikiai sutelkia mokinių
dėmesį. Pavyzdžiui, vaizdo peržiūra ekrane, garso įrašų perklausos (p. s. plokštelių įrašus keitė
kasetės, vėliau – CD). Taigi, vėl galėtume gilintis į jau Kalesnikienės ir Saylik (2013) minėtus
tradicinius ir inovatyvius ugdymo metodus, bei jų santykį pamokoje. O svarbiausia išsiaiškinti, ar
tikrai mokytojai tikslingai naudoja IKT, ar kritiškai vertina priemones, kurias planuoja naudoti.
Taigi, vėl reikia galvoti apie mokytojų IKT gebėjimus.
„Švietimo sistemą veikia trys pagrindiniai veiksniai (Westera, 2010): 1) švietimo praktika,
2) švietimo tyrimai ir 3) švietimo technologijos“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 28). Apie
svarbiausius švietimo veiksnius rašo VDU mokslininkai. Verta įsigilinti į jų darbus, nes apie
technologijų naudojimą jie rašo: „Šiandienos besimokantieji apsupti skaitmeninių technologijų, jie
tikisi, kad mokymo(-si) procese jos ir bus naudojamos“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 28). Tai
nusako besimokančiųjų lūkesčius. Praktinis technologijų panaudojimas šiandienos mokykloje
svarbus ir mokytojams, nes būtent jie turi įgyti IKT gebėjimų, kurių reikia norint efektyviai
panaudoti inovatyvias priemones. Kokie tie gebėjimai turėtų būti? Kokius IKT taikymo gebėjimus
išskiria mokytojai? Kokie mokslininkų išskirti IKT taikymo gebėjimai svarbūs pradinių klasių
mokytojams? Atliekant tyrimus apie IKT technologijų taikymą švietimo įstaigose, bandoma
atsakyti ir į šiuos klausimus.
14
Paulionytė, Grabauskienė, Žemgulienė, Schoroškienė, Makarskaitė-Petkevičienė (2010)
analizuoja Europos valstybėse atliktus nacionalinius tyrimus. Mokslininkės rašo: „pradinių klasių
mokytojai pilnai neišnaudoja IKT kaip ugdymo potencialo“ (Paulionytė, Grabauskienė,
Žemgulienė, Schoroškienė, Makarskaitė-Petkevičienė (2010, p. 21 ). Paulionytė ir kt. (2010)
teorinėje ataskaitoje šią mintį plėtoja, pabrėždami mokytojų IKT kompetencijos nepakankamą ar
skirtingą lygį. Jie pažymi „didelę pagalbą gali suteikti IKT konsultantai“ (Paulionytė ir kt., 2010, p.
39). Šiandien IKT konsultantai (specialistai) labai reikalingi. Pirmiausia, kad palengvintų pradinį
elgesį naujos IKT priemonės diegimo stadijoje, kad IKT priemonės nebūtų „primestos“, kartais net
galutinai nesukomplektuotos, be reikiamų programų, o mokytojas neliktų vienas. Masiniai
seminarai, paskubom greitakalbių jaunų žmonių vedami ilgą pedagoginę patirtį turintiems
mokytojams, nevisada efektyvūs. Taigi, ryškėja dar vienas labai svarbus IKT taikymo gebėjimas –
organizuoti technologinių išteklių valdymą.
Europos Komisijos komunikate „Atviresnis švietimas“ pateikiami „bendro EK ir EBPO
tyrimo duomenimis, 60 proc. mokytojų nebuvo mokyti, kaip klasėje naudotis IRT“ (Komisijos
komunikatas „Atviresnis švietimas“, 2013). Nereikėtų tuo stebėtis, juk jau minėtas mokytojų
amžiaus vidurkis – apie 50 metų. Daugiau nei pusė mokytojų mokėsi tuo metu, kai šiuolaikinės
informacinės ir komunikacinės technologijos buvo tik pristatomos visuomenei. Pavyzdžiui,
aukštojoje mokykloje apie kompiuterį pasakojama, bet jo galimybės neparodomos. Dokumente
rašoma, jog reikia sudaryti mokytojams sąlygas, kad šie įgytų skaitmeninių gebėjimų“ (Komisijos
komunikatas „Atviresnis švietimas“, 2013), nes tyrimai rodo, jog skaitmenines technologijas
išmanančių ir propaguojančių mokytojų yra 30–50 proc., o „70 proc. mokytojų norėtų pagerinti
savo IRT naudojimo gebėjimus“ (Komisijos komunikatas „Atviresnis švietimas“, 2013). O tai rodo,
kad skaitmeninio raštingumo gebėjimai nepakankami. Dokumente akcentuojama mokytojų
skaitmeninių gebėjimų svarba.
Vėlesni Lietuvoje ir Europoje atlikti tyrimai skelbia, jog „vertėtų ne tik atkreipti dėmesį į
šios srities profesinio pedagogų tobulėjimo, bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi plėtojimą, bet ir
numatyti priemones didinti mokytojų pasitikėjimą savo gebėjimais“ (Lietuvos Respublikos
Švietimo ir mokslo ministerija, 2014). Mokytojų pasitikėjimą galėtų padidinti efektyvesnė IKT
koordinatoriaus pagalba. Taigi, ne taip svarbu, kaip pavadinsime mokykloje dirbantį IKT specialistą
– koordinatoriumi ar IKT konsultantu, šie asmenys gali labai padėti mokytojams tobulintit IKT
taikymo gebėjimus ugdant vaikus.
„Informacinių technologijų nuolatinis tobulėjimas leidžia naujai vertinti metodologinius
ugdymo pagrindus, pagrindines teorijas (biheviorizmą, kognityvizmą, socialinį konstruktyvizmą), o
kartu ir svarbaus ugdymo technologijų komponento – vadovėlio – svarbą pamokoje“
15
(Pečiuliauskienė ir Barkauskaitė, 2011, p. 84–85). Mokslininkės rašo apie konektyvizmą ir
technologijų diegimą ugdyme. „Pagal konektyvizmą mokymasis yra ryšio su informacijos šaltiniais
sudarymo procesas, informacija nuolat keičiasi, atnaujinama, todėl svarbu palaikyti ryšį su
naujausia informacija“ (Pečiuliauskienė ir Barkauskaitė, 2011, p. 85). „Svarbi tapo ne tik
informacija, bet ir galimybė laiku ir greitai ją gauti“ (Gedvilienė ir Kankevičienė, 2014). Todėl
greitai senstančius vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius keičia populiarėjančios EDUKA klasės, EMA
ir kitos elektroninės mokymosi aplinkos, teikiančios naujausią diferencijuotą ir individualizuotą
ugdymąsi. Virtualioje erdvėje tampa prieinami ir pagal poreikį koreguojami vadovėliai, plakatai ir
kitos priemonės. Mokytojai bendrauja su kolegomis, mokiniais, mokinių tėvais virtualioje erdvėje,
patys kuria internetines svetaines, talpina savo ir mokinių kūrybinius darbus, dalijasi metodine
medžiaga ir pan. Išpopuliarėjo socialiniai tinklai, darantys įtaką tarpusavio bendravimui ir
bendradarbiavimui, kuriant naują skaitmeninį ugdymo(si) turinį. Taigi, mokymas(is) tampa vis
labiau grindžiamas technologijomis.
Technologijomis grindžiamo mokymo(si) teorijas analizuoja S. Daukilas (Teresevičienė ir
kt., 2015, p. 60) Jis išskiria jau minėtas TGM filosofijos koncepcijas bei pateikia lentelę (žr. 1 pav.).
1 paveikslas. TGM teorijos (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 60)
Analizuojant pateiktų koncepcijų komponentus matyti besikeičiančios technologinės
priemonės nuo TV, radijo, spausdintuvų iki komunikavimo socialiniuose tinkluose; nuo skaitymo ir
stebėjimo iki tyrimų, nuolatinio (įsi)vertinimo ir refleksijos mokymo(si) metodų; nuo individualios
ar grupinės veiklos iki mokymosi socialiniuose tinkluose, nuo mokytojų kuriamo turinio iki turinio,
kuriamo interaktyviai dalyvaujant besimokančiajam. Besimokančiojo pažinimo raida keičiasi nuo
pažinimo, kuris remiasi daugiausia atmintimi, sintezės iki artefaktų ir simbolių kūrimo. Labiausiai
keičiasi mokytojo vaidmuo – iš turinio kūrėjo, moderatoriaus, vėliau – diskusijų lyderio, pažinimo
16
vadovo – jis tampa konstruktyviu kritiku, pažinimo turinio bendraautoriumi. Toliau pateikiami
mokslininkų labiausiai akcentuoti kognityvizmo ir biheviorizmo, socialinio konstruktyvizmo ir
konektyvizmo koncepcijų svarbiausi aspektai.
Kognityvizmo ir biheviorizmo koncepcija. Pagal šią TGM filosofijos koncepciją,
naudojamos žinias perduodančios technologinės priemonės: televizija, radijas, spausdintuvai,
tarpasmeninė komunikacija. Mokytojas ne tik parengia (arba parenka jau kitų sukurtą) mokomąjį
turinį, perduoda susistemintas žinias, bet ir nukreipia, skatina veikti, tyrinėti, išreikšti, dalintis.
Mokiniai individualiai skaito ar stebi pateiktą mokomąją medžiagą, remiasi savąja gyvenimo
patirtimi, aktyviai kaupia ir konstruoja žinias. Edukacinis procesas tampa mokymo ir mokymosi
procesu“ (Sinicaitė-Karikova, 2011). Ypač svarbu, kad veikla gali būti individuali. „Atsiradusios
technologijos leido naudoti balsą kaip garsą (audio-) ir pedagogo kūno kalbą (video-), kurią galima
buvo stebėti TV, filmuose ir multimedija paremtoje mokymo (-si) produkcijoje“ (Teresevičienė ir
kt., 2015, p. 16). Taigi, Lietuvos pradinėje mokykloje galima įžvelgti kognityvizmo ir biheviorizmo
koncepcijų apraiškų, nes vis dar labai svarbi mokytojo ir mokinio sąveika. Atliktame tyrime
pradinių klasių mokytojai sutinka, jog dažnai naudoja multimedija pagrįstą mokymosi medžiagą.
Konstruktyvizmo koncepcija. „Mokymasis yra susietas su kontekstais, santykiais, ryšiais,
o ne su individualiu mąstymu“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 68). Mokslininkai išsamiai paaiškina:
„Mokymosi tikslas yra tapti kūrybiškam ir inovatyviam analizuojant, konceptualizuojant ir
sintetinant buvusias patirtis, kuriant jų pagrindu naujas žinias“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 69).
Per garso ir vaizdo konferencijas diskutuojama, kuriama, projektuojama. Turinys kuriamas
vadovaujant mokytojams, tariantis su besimokančiaisiais. Dominuoja informacijos sintezės ir
pažinimo veiksmai. Mokytojas yra diskusijų lyderis, pažinimo vadovas (Teresevičienė ir kt., 2015).
Jau ir pradinukams vis lengviau pasiekiami atvirieji švietimo ištekliai, o gauta informacija
papildoma turima patirtimi ir tampa naujomis žiniomis. Per garso ir vaizdo konferencijas,
diskutuodami grupėse, vadovaudamiesi savo patirtimi, tobulinasi ir pradinių klasių mokytojai. Ypač
taip lavinami pradinių klasių mokytojų IKT taikymo gebėjimai.
Konektyvizmo koncepcija. „Mokymasis vyksta per tyrimus, kūrybinę veiklą, nuolatinį
(įsi)vertinimą ir refleksiją, komunikuojant socialiniame tinkle. Turinys kuriamas kartu interaktyviai
dalyvaujant besimokančiajam. Vyksta artefaktų ir simbolių kūrimas. Mokytojas – konstruktyvus
kritikas, pažinimo turinio bendraautorius“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 60). Mokytojai vis drąsiau
kuria klasės internetines svetaines ar grupes socialiniuose tinkluose, kur aptariamos veiklos ir
įvykiai, talpinami mokinių kūrybiniai darbai, reflektuojama, vertinama.
Taigi, kad VDU dėstytojų grupės plačiai aprašytas technologijomis grįstas mokymas(is)
taptų realybe ir pradinėse klasėse, mokytojai privalo turėti pakankamą IKT kompetencijos lygį.
17
Apibendrinant, visų minėtų mokslininkų darbuose akcentuojama pedagogų IKT
kompetencijos svarba ir reikmė ją nuolat tobulinti, keičiantis technologinėms priemonėms,
tradicinių ir inovatyvių metodų ugdymo procese santykiui. Taigi, keičiasi arba atsiranda naujos
mokymosi formos, keičiasi ir pradinių klasių mokytojo vaidmuo ugdyme. Mokytojas privalo turėti
IKT kompetenciją, kad galėtų kritiškai vertinti bendrai su mokiniais kuriamą mokymosi turinį,
patarti mokiniams, kaip saugiai elgtis, ieškant informacijos internete, bendraujant socialiniuose
tinkluose.
1.2 INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO
GEBĖJIMŲ APIBRĖŽTIS DOKUMENTUOSE
Apie pedagogų IKT kompetencijai keliamus reikalavimus ne tik svarstoma ir rašoma
moksliniuose darbuose, diskutuojama pedagogų forumuose, bet pažymima ir valstybiniuose bei ES
dokumentuose.
Aktyvūs mokytojai tobulina ir atnaujina savo gebėjimus, kompetencijas. Tiek ankstesniame
Mokytojo profesijos kompetencijos apraše (2007), tiek Pedagogų profesijos kompetencijų apraše
(2015) yra nurodoma: „Pedagogų profesijos kompetencijas sudaro: bendrosios kompetencijos,
didaktinės kompetencijos, dalykinės kompetencijos“ (Pedagogų profesijos kompetencijų aprašas,
2015, p. 2). Prie bendųjų kompetencijų priskiriama ir naujų technologijų, ir informacijos valdymo
kompetencija mokytojams geriau suprantama kaip IKT kompetencija. Žinoma, ši kompetencija yra
sąlyga, užtikrinanti didaktinės ir dalykinės kompetencijos tobulinimą šiuolaikiniame ugdymo
procese. „Naujų technologijų ir informacijos valdymo kompetencija – mokėjimas ir sugebėjimas
naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir įranga, informacijos paieškos šaltiniais, rengiant tekstinę
ir vaizdinę informaciją, ugdyti mokinių informacinę ir virtualaus bendravimo kultūrą sistemingai
plėtojant jų skaitmeninį raštingumą“ (Pedagogų profesijos kompetencijų aprašas, 2015, p. 2).
Dokumente pabrėžiama technologijų ir informacijos valdymas. Šiame apraše atsiranda naujų sąvokų
junginys „skaitmeninėmis technologijomis ir įranga“, kuris tikslina ankstesniame apraše vartojamą
„kompiuterio techninę ir programinę įrangą“ (Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas, 2007).
Pedagogų profesijos kompetencijų aprašas (2015) mokytojams ne tik nurodo profesinius
reikalavimus, bet ir leidžia patiems įsivertinti savo gebėjimus pagal kompetencijų augimo kriterijus.
Taigi, dokumente IKT kompetencija tikslinama ir vadinama naujų technologijų ir informacijos
valdymo kompetencija. Apraše išskiriami 4 lygių skaitmeninio raštingumo ir taikymo bei
informacijos valdymo gebėjimai. Nors dokumente nurodomi gebėjimai nesiejami su kvalifikacinėmis
18
mokytojų kategorijomis, bet, tarkim, mokytojas metodininkas turėtų siekti III lygį atitinkančių
gebėjimų, pavyzdžiui, gebėti „bendradarbiaudamas su kitais kurti inovatyvų skaitmeninį turinį“
(Pedagogų profesijos kompetencijų aprašas, 2015, p. 9). Tikrai dar ne kiekvienas mokytojas
metodininkas geba tai daryti, vadinasi, šios kvalifikacinės kategorijos mokytojams ugdytis šį
gebėjimą yra siekiamybė. Kita vertus, vyr. mokytojai ir mokytojai metodininkai „geba parengti,
redaguoti, keisti ir tobulinti paties ar kitų parengtą skaitmeninį turinį (tekstus, lenteles, vaizdus,
nuotraukas, garso įrašus, skaitmenines užduotis, žaidimus, interaktyvias veiklas ir pan.)“ (Pedagogų
profesijos kompetencijų aprašas, 2015, p. 9). O tai priskiriama prie naujų technologijų ir informacijos
valdymo kompetencijos II lygio gebėjimų.
Žvelgiant į ankstesnius dokumentus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė R.
Žakaitienė pasirašė 2007 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 555 „Dėl reikalavimų mokytojų kompiuterinio
raštingumo programoms“. Šiame dokumente aiškiausiai apibrėžiama mokytojų IKT kompetencija, ją
vadinant IKT taikymo kompetencija. Išskiriama, jog IKT taikymo kompetenciją sudaro
„technologinio raštingumo pagrindai“ ir „edukacinė IKT taikymo kompetencija“. Trumpai ir
suprantamai pateikiami svarbiausi gebėjimai. Gebėjimai vertinami 3 lygmenimis. Pavyzdžiui,
vertinant gebėjimą organizuoti išteklių valdymą, II lygmenį atitinka gebėjimas organizuoti pamokas,
kuriose naudojamos IKT, o III lygmenį atitinka gebėjimas organizuoti „virtualias mokytojų grupes
pamokoms aptarti“ (ŠMM, 2007). Remiantis dokumento medžiaga galima teigti, kad IKT taikymo
kompetencijos plėtojimui yra svarbu:
technologinio raštingumo pagrindai;
edukacinė IKT taikymo kompetencija.
Technologinis raštingumą atitinka Europos kompiuterinio raštingumo programos (ECDL
programa) pradinį lygį. Dažniausiai mokytojai turi Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą,
kuriame nurodoma, kad išlaikyti testai, reikalingi ECDL pažymėjimui gauti. Šiame pažymėjime
įrašomi lankyti moduliai, pavyzdžiui, tekstų tvarkymas, bylų tvarkymas ir kt.
Dokumente išvardijami mokėjimai ir gebėjimai, priskiriami edukacinei IKT taikymo
kompetencijai, pavyzdžiui, planuoti IKT panaudojimą ir kt. Mokėjimai ir gebėjimai išskiriami į dvi
dalis: pedagoginę ir vadybinę. Plačiau apie išskirtus gebėjimus bus rašoma skyriuje „Informacinių ir
komunikacinių technologijų taikymo gebėjimai“.
Analizuojant kitus dokumentus, reikėtų paminėti „Pradinio ugdymo mokytojo rengimo
standartą“. Dokumento priede pateikiamos pradinių klasių mokytojų veiklos sritys ir
kompetencijos. Šiame darbe analizuojamai problemai svarbu būtų išskirti profesinio tobulėjimo
veiklos sritį, kurioje nurodomos svarbiausios kompetencijos yra reikšmingos ne tik pradedančiam
19
dirbti jaunam pedagogui, bet ir pedagoginę patirtį turinčiam pradinių klasių mokytojui (žr. 1
lentelę).
1 lentelė. Profesinio tobulėjimo veiklos srities kompetencijos (pagal pradinių klasių mokytojų rengimo
standartą)
Šioje lentelėje labai paprastai įvardinama IKT kompetencijos esmė – „naudoti
informacines komunikacines priemones“. Juk tai yra svarbi sąlyga mokėjimo mokytis
kompetencijai bei profesiniam tobulėjimui virtualioje profesinėje veikloje.
Pedagogų prestižo kėlimo programoje (2016) rašoma, kad „keičiantis ugdymo turiniui,
pedagoginių darbuotojų pasirengimo reikalavimams ir kompetencijoms, itin svarbu, kad visi
pedagogai nuosekliai ir kryptingai tobulintųsi, įgytų XXI a. pedagogui būtinų kompetencijų“
(Pedagogų prestižo kėlimo programa, 2016, p. 3). Dokumente užsimenama apie jaunų mokytojų
trūkumą. Tai pasitvirtina analizuojant duomenis Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS).
Pedagogų prestižo kėlimo programoje (2016) teigiama, kad „patyrusius ir ilgus metus dirbančius
pedagoginius darbuotojus motyvuoti pokyčiams yra sunkiau, o jauni ir kūrybingi įsijungti į sistemą
neturi galimybės ir nesiekia, matydami ribotas įsidarbinimo galimybes“ (Pedagogų prestižo kėlimo
programa, 2016, p. 3). Dėl šių teiginių patyrę ir ilgus metus dirbantys mokytojai galėtų diskutuoti.
Taigi, dokumente gvildenama mokytojų senėjimo problema, kuri yra svarbi ir pedagogų
IKT kompetencijai. „O mokytojų darbo pobūdis, gebėjimas veiksmingai jį atlikti yra tiesiogiai
susijęs su asmens amžiumi“ (Pedagogų prestižo kėlimo programa, 2016, p. 2). Analizuojant
dokumentą kyla klausimai: „Kaip mokytojų pedagoginė patirtis galėtų būti naudinga Lietuvos
švietimo sistemai? Ar tikrai Lietuva turi kuo pakeisti ilgai dirbančius mokytojus?“
Valstybinės švietimo strategijos vienas iš tikslų: „apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir
rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai“ (Valstybinė švietimo 2013–2022 metų
strategija, 2014, p. 29). Tikslui pasiekti numatomi uždaviniai orientuojami į gabių jaunų žmonių
motyvavimą rinktis karjerą švietimo įstaigose ir į mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Apie šią strategiją
rašoma, kad ji ragina „aktyviau naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis bei visiems
prieinamais švietimo ištekliais. Nuolat mokydamiesi savo kvalifikaciją turėtų kelti ir pedagogai“
(Pedagogų prestižo kėlimo programa, 2016, p. 3).
Labai svarbus dokumentas yra Europos Komisijos komunikatas „Atviresnis švietimas“
(2013), kuriame rašoma apie atvirą mokymosi aplinką, atviruosius švietimo išteklius, ryšį ir
naujoves, bendras pastangas pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamomis galimybėmis. „Itin
20
daug dėmesio turėtų būti skiriama pirminio mokytojų rengimo etapu skaitmeninėmis
technologijomis grindžiamo mokymo metodams (vadinamajai skaitmeninei pedagogikai)“
(Komisijos komunikatas „Atviresnis švietimas“, 2013). Europos Komisijos dokumente rašoma apie
mokytojų nuolat atnaujinamų gebėjimų svarbą. Visa tai siejasi ir su suaugusiųjų švietimu.
Besimokantiesiems svarbu atvirieji ištekliai, o ypač – galimybė mokytis nuotoliniu būdu, kai įgyta
kompetencija ir kvalifikacija vertinima ir pripažįstama darbdavių. Todėl būtina paminėti ir Europass
(CV) 2015 gyvenimo aprašymo formą, kurioje pretenduojantys į naują darbo vietą turi įsivertinti
įvardijamus skaitmeninius gebėjimus: informacijos apdorojimas, komunikacija, turinio kūrimas,
saugos reikalavimų išmanymas, problemų sprendimas, prisiskirdami pradedančiojo, pažengusio ar
įgudusio vartotojo statusą. Išsamūs paaiškinimai pateikiami „Skaitmeniniai gebėjimai – Savęs
įvertinimo lentelėje“ (Europass (CV), 2015).
Paminėti dokumentai yra aktualūs ir pradinių klasių mokytojų IKT taikymo gebėjimams
apibrėžti, vertinti, tobulinti. Pasak Europos Komisijos komunikate „Atviresnis švietimas“ (2013)
išsakytos minties, dalis sėkmės priklauso ir nuo mokytojų, kurie yra visą gyvenimą suaugusieji
besimokantieji.
1.3 PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ BŪTINYBĖ TAIKYTI
INFORMACINES IR KOMUNIKACINES TECHNOLOGIJAS ŠIUOLAIKINIAME
PRADINUKŲ UGDYMO PROCESE
Pradinio ugdymo programoje rašoma, kad ugdyti mokinių informacinių technologijų
naudojimo gebėjimus reikėtų juos integruojant į kitas sritis. (Lietuvos Respublikos Švietimo ir
mokslo ministerija [ŠMM], 2016). Tai reiškia, jog mokytojas neturi atskiros informatikos dalyko
pamokos, o IKT naudojamos per visų dalykų pamokas. Programoje teigiama: „Mokytojas, kuris
integruoja informacines technologijas į ugdymo procesą, siekia panaudoti IKT ugdymo procesui
modernizuoti ir tobulinti: kitaip organizuoti mokymą ir mokymąsi, kitaip pateikti mokomąją
medžiagą ir t. t.“ (ŠMM, 2016, p. 16). Rašoma, kad keičiasi mokymo(si) metodai ir formos,
pateikiant mokomąją medžiagą, vertinant mokinių pasiekimus ir kt. Tai atlikti mokytojui reikalingi
IKT taikymo gebėjimai: planuoti IKT naudojimo veiklą; organizuoti IKT išteklių valdymą;
kūrybiškai individualizuoti dalyko turinį ir kt. Pradinio ugdymo programoje akcentuojama:
„svarbu ugdyti nuostatą, kad informacinėmis technologijomis naudotis reikia saugiai, atsakingai ir
teisėtai“ (ŠMM, 2016, p. 16). Programoje rašoma, kad „mokytojas turi pasirūpinti darbo
kompiuteriu higiena, supažindinti mokinius su saugaus darbo kompiuteriu taisyklėmis, skatinti
21
mokinius jų laikytis“ (ŠMM, 2016, p. 16). Ši nuostata ypač svarbi, nes nesilaikant taisyklių prastėja
mokinio regėjimas, iškrypsta stuburas, didėja nutukimo ir priklausomybės nuo technologijų rizika.
Programoje rekomduojama: „supažindinti mokinius su jų amžiui skirtomis įvairių dalykų
mokomosiomis kompiuterių programomis ir edukaciniais žaidimais, tikslingai, pagal galimybes
taikyti juos ugdymo procese“ (ŠMM, 2016, p. 16). Taigi, gebėti tikslingai naudoti IKT priemones
ugdymo procese – vienas mokytojų edukacinės IKT taikymo kompetencijos gebėjimų. Šios
nuostatos akcentuoja mokytojo, kaip patarėjo, vaidmenį, nukreipiant ugdytinius pasirinkti
edukacines veiklas ir saugiai bendrauti virtualioje erdvėje, bei atskleidžia būtinybę mokytojams
turėti IKT taikymo gebėjimų.
Paulionytė ir kt. (2010) siūlo labai aiškų apibendrintą IKT panaudojimo švietime modelį
(žr. 2 pav.), kuris parodo IKT priemonių panaudojimo seką.
2 paveikslas. IKT panaudojimo švietime modelis (pagal Paulionytė ir kt., 2010, p. 8)
IKT panaudojimo modelyje parodoma seka nuo mokymo link savarankiško mokymosi.
Tobulėjant technologijoms, keičiantis mokymo formoms, jau pradinėse klasėse mokytojams ir
mokiniams tampa aktuali interaktyvi sąveika. Dalis mokytojų naudojasi interaktyviąja lenta su
apklausos priemonėmis, bendrauja su mokiniais virtualioje ervėje ir pan. Aptariant mokslininkų
pateiktą modelį ryškėja dar vienas labai svarbus gebėjimas – sistemingai bei pagrįstai taikyti
mokymo(si) metodus, kuriems įtakos turi IKT priemonių naudojimas.
22
Gana išsamiai apie kompiuterines mokymo(si) priemones (KMP), naudojamas pradinėse
klasėse, rašo VDU mokslininkai (Gedvilienė, Laužackas, Lileikienė, Mačianskienė, Sabaliauskas,
Sajienė, Stasiūnaitienė, Teresevičienė ir Tūtlys, 2008). Apie KMP rašo ir kiti mokslininkai. „Tokių
leidinių siūlo „Šviesa“ (multimedija leidiniai), „Vaga“ (garso knygos), „TEV“ (skaitmeniniai
vadovėliai, CD, atmintukai, parsisiųsdinamos versijos), „Baltos lankos“ (CD), „Kronta“ (CD/DVD,
knygos su CD) ir kt.“ (Paulionytė ir kt., 2010, p. 64)
Reikėtų paminėti išaugusį išmaniųjų mobiliųjų telefonų populiarumą. Ši priemonė, kurioje
integruota skaitmeninė foto-, vaizdo kamera ir kitos technologinės programos, gali būti plačiai
naudojama pradinių klasių mokiniams ugdyti. Tobulėja interaktyviosios lentos, jų naudą pagrindžia
tyrimai. Interaktyvios lentos „išplečia kompiuterinio demonstravimo bei modeliavimo galimybes,
gerina mokytojų ir klasės bendravimą per pamoką“ (Paulionytė ir kt., 2010, p. 20). Panašiomis
funkcijomis pasižymi ir interaktyvūs ekranai, kuriems nereikia projektoriaus, nėra šešėlių, tinka
naudoti šviesioje patalpoje. Grafinį projektorių beveik pakeitė multimedijos projektorius, nes
pastarasis gali perteikti informaciją iš kompiuterio tiesiai į ekraną ir nereikia daryti specialių
pateikčių. „Demonstruojant Power Point skaidres, žiūrint filmą ir pan., tas pats vaizdas bus
matomas tiek kompiuterio ekrane, tiek ekrane ant sienos, todėl jas rodyti yra labai patogu – tiesiog
galite dirbti, žiūrėdami į kompiuterio ekraną kaip ir įprastai“ (Gedvilienė ir kt., 2008, p. 117).
Interaktyvūs kubai yra naujas būdas paįvairinti mokymąsi. Ši priemonė leidžia sukurti
dinaminę ugdymo(si) aplinką. Mokiniai mokosi judėdami. Taigi, taip naujausių inovatyvių
technologijų kūrėjai bando spręsti vaikų judėjimo stokos problemą. Nes populiariausios
technologijos tukdo judėjimui. „Daugelis šiandienos mokinių yra „įgimti kalbėtojai“ skaitmenine
kompiuterių kalba, vaizdo žaidimų bei interneto; jie yra „skaitmeniniai čiabuviai“ (angl. digital
natives), kurie galvoja ir apdoroja informaciją skirtingais būdais, nei tai darė jų pirmtakai. Todėl
mokytojas turi išmokti pritaikyti savo praktiką taip, kad ji atitiktų jų – „skaitmeninių mokinių“ –
poreikius“ (Gedvilienė ir kt., 2008, p. 122). Galima būtų teigti, kad mokytojams reikia kūrybiškai
individualizuoti savo dalyko turinį.
Apie informatinio ugdymo pradinėje mokykloje programą ir ateities perspektyvas savo
darbuose rašo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorė V. Dagienė. Ji
teigia, kad informatinis ugdymas mokiniams padėtų lavinti mąstymą bei skaitmeninius gebėjimus,
būtinus visaverčiam gyvenimui (Dagienė ir Jasutė, 2015). Pagal V. Dagienę ir E. Jasutę (2015),
išskiriamos penkios informatinio ugdymo pradinėje mokykloje sritys (žr. 3 pav.).
23
3 paveikslas. IKT pradinėje mokykloje (pagal Dagienę ir Jasutę, 2015)
Trumpai aptariama kiekviena sritis. Informacija- ugdomas informatinis mąstymas,
įgyjami skaitmeninio raštingumo pradiniai gebėjimai. (Vadinasi, atrenkama, rūšiuojama ir įrašoma
informacija). Skaitmeninės technologijos- informacijos vizualizavimas ir pristatymas. Algoritmai
ir programavimas– problemų sprendimo ir programavimo pradmenys. Virtualus komunikavimas
– bendravimas virtualioje erdvėje (e. paštu, skype, socialiniuose tinkluose). Saugumas, etika, teisė
svarbu visose prieš tai paminėtose srityse (Dagienė, Jasutė, 2015). Taigi, visose penkiose srityse
mokytojai turi turėti IKT gebėjimų.
Dudzinskienė ir kt. (2010) rašo apie IKT taikymo aplinkybes ir dažnumą pradinio ir
specialiojo ugdymo procese. Tai aktualu pradinių klasių mokytojams, nes beveik kiekvienoje
klasėje yra mokinių su specialiaisiais poreikiais. IKT taikymas šiuos vaikus lengviau integruoja,
palengvina ugdymo procesą. Mokslininkės išskiria šiuos aspektus: „Darbas su mokiniais –
mokymo(-si) procesas; darbas su tėvais – bendravimas ir bendradarbiavimas; mokytojo darbo
proceso organizavimas; mokytojų patirties sklaida“ (Dudzinskienė ir kt., 2010, p. 67). Kiekvienai
autorių minimai ugdymo proceso veiklai IKT naudojama kaip: „1) mokomoji priemonė, 2)
mokymosi priemonė, 3) mokymosi aplinka, 4) bendravimo priemonė, 5) terapinė pagalbos
priemonė, 6) diagnostikos priemonė, 7) priemonė administravimo užduotims atlikti“ (Dudzinskienė
ir kt., 2010, p. 67). Taip mokslininkės suklasifikuoja IKT atliekamas funkcijas. Kartu tai nuoroda,
kad mokytojams būtina vertinti ir reflektuoti IKT panaudojimą.
Girdzijauskienė, Gudynas, Jakavonytė ir Jevsikova (2010) rašo: „IKT gali būti labai
naudingos mokymui ir mokymuisi, nes padeda praplėsti mokinio artimiausio vystymosi zoną“
(Girdzijauskienė, Gudynas, Jakavonytė ir Jevsikova 2010, p. 14) (žr. 4 pav.).
24
4 paveikslas. IKT taikymo įtaka mokinio artimiausiai vystymosi zonai (pagal Girdzijauskienė ir kt.,
2010, p. 14)
Autoriai paaiškina, kad „naudodamasis IKT mokinys gali atlikti sąlygiškai sudėtingesnes
veiklas ir užduotis nei jomis nesinaudodamas“ (Girdzijauskienė ir kt., 2010, p. 14). Mokslininkai
paaiškina IKT priemonių teikiamą naudą mokinių pasiekimams bei akcentuoja galimybes ir
mokėjimą naudotis IKT priemonėmis. Tai labai svarbus pastebėjimas: neturėdami priemonių
negalime išmokti jomis naudotis..
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitokį požiūrį. „Internetiniai žaidimai, socialiniai tinklai vaikų
gyvenime daro didelę įtaką ne tik fizinei, bet ir kalbos, pažinimo raidai.“ (Kinčiūtė, 2015). Interneto
dienraštyje Bernardinai.lt skelbtame straipsnyje autorė rašo, kad vaikai išgyvena stresą, bet negeba
iš jo išsivaduoti. Straipsnio autorė remiasi savo ir Australijos mokslininkų tyrimais. „Mokyklose ir
net darželiuose beveik kiekvienas vaikas turi mobilųjį telefoną, nuolat kalbamasi apie internetinius
žaidimus, matytus vaizdo įrašus“ (Kinčiūtė, 2015). Pradinių klasių mokytojai ir mokinių tėvai turėtų
atsižvelgti į tyrimų rezultatus, be to, ir patys mokytojai pastebi, kad mokiniai net ir pertraukų metu
mieliau renkasi virtualų bendravimą socialiniuose tinkluose, kompiuterinius žaidimus ir pan.
Suaugusieji turėtų domėtis, kokio turinio vaizdus vaikai mato.
Negalima ignoruoti technologijų žalos. Populiariame žurnale „Tavo vaikas“ Šiaulių
universiteto docentė dr. D. Mockevičienė kalba apie nugaros skausmą dėl menko fizinio aktyvumo.
Docentė teigia, kad laikas sėdint prie įrenginių yra proporcingas patiriamiems nugaros skausmamas.
(Tavo vaikas, 2017). Todėl vėl grįžtame prie nuostatos, kad IKT priemonėmis reikia naudotis
saugiai.
Pradedant mokyti informatikos ir informacinių technologijų pradinėse klasėse ir
informatinį ugdymą integruojant ir į kitų dalykų pamokas (Dagienė ir Jasutė, 2015) mokytojams
būtina turėti edukacinę IKT taikymo kompetenciją bei atsižvelgti į teikiamą technologijų taikymo
naudą ugdymui ir pavojus sveikatai.
25
1.4 PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ
TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMAI
Gedvilienė ir Kankevičienė (2012) sako, kad kompiuterinis raštingumas orientuojamas į
taikomąjį kompiuterių naudojimą. Mokslininkės rašo apie kompetencijas ir reikalingus „gebėjimus:
(kompiuterio naudojimas ir bylų tvarkymas, tekstų tvarkymas, skaičiuoklės, e. paštas, informacijos
paieška ir saugojimas, komunikacijos priemonės) nustato ECDL“ (Gedvilienė ir Kankevičienė,
2012, p. 55). Išvardintas kompetencijas ir gebėjimus turi ir pradinių klasių mokytojai. Taigi,
mokslininkės rašo apie IKT kompetencijos plėtojimui svarbius technologinius raštingumo
pagrindus.
Paulionytė ir kt. (2010) rašo, kad „Nuo programinės įrangos pasirinkimo priklauso
mokymo metodai. Pavyzdžiui, pradinių klasių pedagogų tarpe populiarus Microsoft PowerPoint
naudojimas pamokose rodo, kad demonstravimo arba pristatymo metodas ugdant jaunesnio
mokyklinio amžiaus vaikus pasirenkamas dažnai“ (Paulionytė ir kt., 2010, p. 63). Mokslininkai
teorinėje studijoje taip pat rašo, jog pradinių klasių mokytojai taiko pagrindines programines
priemones. „Tai atspindi pradinių klasių mokytojų technologinio raštingumo pasiekimus“
(Paulionytė ir kt., 2010, p. 63). Reikėtų akcentuoti, jog tobulėjant ir atsirandant naujoms IKT
priemonėms ir programoms, mokytojai turi nuolat atnaujinti gebėjimus, kurie priskiriami
technologinio raštingumo pagrindams.
Dagienė, Grigas, Krapavickaitė, Kurilovas, Radavičius, Chmieliauskaitė, Dagys, Jasutienė,
Jevsikova, Jonaitytė ir Žilinskienė (2008) pateikia lentelę (žr. 5 pav.) „Pedagogo dinaminės IKT
kompetencijos modelis“, iš kurios matyti, kaip keičiasi mokytojų IKT kompetencijos lygmuo ir
IKT diegimo stadijos. Mokslininkai paaiškina IKT diegimo etapų ir mokytojo IKT kompetencijos
sąryšį (Dagienė, Grigas, Krapavickaitė, Kurilovas, Radavičius, Chmieliauskaitė, Dagys, Jasutienė,
Jevsikova, Jonaitytė ir Žilinskienė, 2008) (žr. 6 pav.).
5 paveikslas. Pedagogo dinaminės IKT kompetencijos modelis (pagal Brazdeikį ir Jucevičienę,
2003; Dagienė ir kt., 2008)
26
6 paveikslas. IKT diegimo etapų ir mokytojo IKT kompetencijų sąryšis (pagal Jucevičienę, 2003;
Dagienė ir kt., 2008, p. 9)
Dagienė ir kt. (2008) nurodo, kad pradiniame etape pagrindinis dėmesys skiriamas
technologiniams pagrindams, akcentuojama mokytojų bazinė IKT kompetencija – IKT raštingumas.
Jis svarbus mokiniams ir mokytojams. „Pageidautina, jog kiekvienas pedagogas turėtų gebėjimų
ugdyti mokinių kompiuterinį raštingumą“ (Dagienė ir kt., 2008, p. 9). Mokslininkai šiame etape taip
pat išskiria technologinius raštingumo pagrindus.
Dagienė ir kt. (2008) išskirtia antrą ir trečią taikymo etapus, kurie susiję su edukacine IKT
kompetencija. Mokslininkai nurodo, jog antrajame etape mokytojai žino IKT taikymo ugdyme
galimybes bei gali gerai įvaldyti IKT naudojimo metodus, jais naudotis (Dagienė ir kt., 2008).
Taigi, mokytojui reikalingi IKT taikymo gebėjimai, pavyzdžiui, demonstruoti multimedija
mokomąją medžiagą. Trečiajame etape „atsiranda pedagogo IKT vadybinės kompetencijos
poreikis“ (Dagienė ir kt., 2008, p. 9). Šiame etape svarbu IKT integruoti į ugdymo procesą.
Dagienė ir kt. (2008) nurodo ir ketvirtąjį etapą, kuris mokytojams yra siekiamybė.
Mokslininkai išskiria virsmo etapą ir holistinę IKT kompetenciją. Šiame etape mokytojai ne tik
naudoja, taiko IKT ugdymo procese, bet ir kuria, padeda kolegoms, įtakoja mokyklos kultūrą. „IKT
tampa universalia priemone visose mokyklos, mokinių, mokytojų mokymo, mokymosi, veiklos
srityse“ (Dagienė ir kt., 2008, p. 9). Reikėtų sakyti, kad šiame etape mokytojai ne tik geba IKT
taikyti visame ugdymo procese, tai tampa mokytojo veiklų – bendravimo su kolegomis, mokiniais,
tėvais, administracija – sąlyga ir priemone.
Dagienė ir kt. (2008) pateikia labai svarbias „mokytojų IKT kompetencijų IKT diegimo
sąsajas“ (Dagienė ir kt., 2008, p. 9), kurias anksčiau yra nurodžiusi Jucevičienė (žr. 7 pav.).
27
7 paveikslas. IKT kompetencijas atitinkantys gebėjimai (pagal Jucevičienę ir Brazdeikį, 2003; Dagienė ir
kt., 2008)
Apibendinant mokslininkų tyrinėtą mokytojų IKT kompetenciją ir gebėjimus, darbo autorė
pateikia plėtojimo etapus, siejamus su mokytojų kvalifikacinės kategorijos reikalavimais, nurodant
IKT diegimo stadiją, kompetenciją ir gebėjimus (žr. 8 pav. ).
8 paveikslas. IKT taikymo kompetencijos plėtojimo etapai (apibendrinant pagal Brazdeikį ir Jucevičienę,
2003; Dagienė ir kt., 2008)
Galiausiai galima įvardyti svarbiausius IKT gebėjimus. Pirmiausia, mokytojas privalo
turėti technologinius raštingumo pagrindus, t. y. gebėti naudotis IKT ir jas valdyti. Taikydamas
IKT mokytojas kūrybiškai individualizuoja ugdymo turinį; tikslingai naudoja kompiuterines
28
priemones; sistemingai ir pagrįstai taiko mokymo(si) metodus; planuoja technologijų naudojimo;
organizuoti IKT išteklių valdymą; vertintina IKT panaudojimą (ŠMM, 2007).
1.5 PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ GALIMYBĖ TOBULINTI
INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMUS
Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje pedagogai susiduria su didžiuliais profesiniais
iššūkiais ir būtinybe atitikti pedagogo profesijai keliamus reikalavimus, o tai reiškia nuolat mokytis,
kelti kvalifikaciją. Apie mokytojų tobulėjimą ir bendradarbiavimą pedagoginėje literatūroje rašo
įvairūs užsienio ir šalies autoriai: R. Arends, A. Copley, T. Good, J. Brophy, A. Helmke, G.
Gedvilienė, M. Teresevičienė, G. Butkienė, A. Kepalaitė, K. Pukelis ir kt. Jie pažymi, „kad
taptumėte geru mokytoju, turite įgyti žinių, gebėjimų, nuostatų ir juos taikyti pamokų veikloje,
atsižvelgdamas į visas aplinkybes“ (Good ir Brophy, 2014). Mokytojo darbas yra sudėtingas ir
įdomus, tačiau reikia laiko mokymo gebėjimams lavinti. Daugelis patyrusių mokytojų supranta
pradedančių kolegų problemas ir yra pasirengę jiems padėti (Good ir Brophy, 2014). „Mokytojas
privalo visą gyvenimą mokytis, atnaujinti ne tik dalykines žinias, bet ir bendrąsias“ (Butkienė ir
Kepalaitė, 1996, p. 86).
Kai kurių dalykų mokytojų skaičiaus mažėjimą lemia menkas darbo užmokestis ir blogos
darbo sąlygos (pavyzdžiui, prastas vadovavimas, per mažai savarankiškumo) (Good ir Brophy,
2014) Be to, kai kuriose mokyklose vykdomos kvalifikacijos programos verčia mokytojus dirbti
tam tikru konkrečiu būdu, užuot leidus jiems tobulėti pagal jų pačių turimų gebėjimų ir nuostatų
modelį (Good ir Brophy, 2014). Mokslininkai akcentuoja, kad mokytojams labai svarbios darbo
sąlygos. Helmke (2012) rašo, jog mokytojų dalykinė kompetencija jokiu būdu neapsiriboja vien tik
dalykinėmis žiniomis. Ji grindžiama įvairių gebėjimų visuma – dalykine didaktika, dalyku kaip
mokslu, pedagogika, psichologija (Helmke, 2012)
Trakšelys (2013), atlikęs kvalifikacijos programų naudingumo tyrimus, rašo, „kad įvairios
mokymo ir tobulinimo programos nėra efektyvios, nes daugelį jų parenka organizacijų vadovai“
(Trakšelys, 2013, p. 104). Mokslininkas teigia, kad taip įgytos žinios darbe mažai taikomos. Tik 35
proc. respondentų teigė žinias pritaikantys darbe. Be to, pastebima, kad 23 proc. darbdavių
nepatenkinti, kad darbuotojai mokosi (Trakšelys, 2013). Vadinasi, mokytojai tinkamai neskatinami
tobulinti IKT kompetenciją.
Mokytojams ypač svarbi atsiradusi galimybė mokytis, tobulinti profesinę kompetenciją
nuotoliniu būdu. Navickienė ir Vainorytė (2015) rašo, kad mokytis nuotoliniu būdu motyvuoja
29
galimybė planuoti laiką, rinktis, kas įdomu, naudinga, patogioje vietoje. Apie nuotolinį mokymą
rašo ir sėkmingai jį taiko VDU mokslininkai: Gedvlienė, Teresevičienė, Trepulė, Rutkienė ir kt.
Deja, šio darbo autorės atliktas tyrimas atskleidžia, kad mokytojai retai jungiasi prie virtualių
seminarų, jog IKT taikymo gebėjimų nelinkę tobulinti aukštojoje mokykloje.
Tolutienė ir Puškorius (2014) nurodo pagrindinės IKT priemones, naudojamas mokant
suaugusiuosius (žr. 9 pav.).
9 paveikslas. IKT taikymas suaugusiųjų švietimui (pagal Tolutienė ir Puškorius, 2014)
Dauguma mokytojų naudojasi nurodytomis priemonėmis: internetu, elektroniniu paštu,
„Microsoft Office“, vaizdo ir garso įrašais, mokomaisiais žaidimais. Dalis mokytojų dalyvauja
forumuose, tiesioginėse vaizdo konferencijose, naudojasi atviraisiais švietimo ištekliais. Populiarėja
Europos suaugusiųjų elektroninė mokymosi platforma „Epale“, nemokamos kalbų mokymosi
platformos.
Naudojant IKT ir tobulinant(is) IKT taikymo gebėjimus išskiriami trys akcentai: ugdymo
proceso efektyvumo didinimas, mokymosi galimybių didėjimas bei požiūrio į ugdymo turinio ir
veiklos santykį kaita“ (Tolutienė ir Puškorius, 2014). Kitaip tariant, labai svarbu, kad pradinių
klasių mokytojai ieškotų ir rastų galimybių tobulinti IKT taikymo gebėjimus, o tai ugdymo procesą
darytų efektyvesnį. Žinoma, tai labai priklausys nuo mokytojo požiūrio į technologijų teikiamą
naudą ir žalą, nuo požiūrio į besikeičiantį ugdymo(si) turinį ir veiklas, papildytas inovatyviomis
technologinėmis priemonėmis.
30
2. PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ INFORMACINIŲ IR
KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO GEBĖJIMŲ
METODOLOGIJA
2.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS
Tyrimu siekiama atskleisti pradinių klasių mokytojų informacinių ir komunikacinių
technologijų taikymo gebėjimus. Įgyvendinant išsikeltą tikslą buvo sudarytas kiekybinio tyrimo
instrumentas. Naudojant klausimyną siekiama atskleisti pedagogų informacinių ir komunikacinių
technologijų taikymo gebėjimų įsivertinimą, palyginti pradinių klasių mokytojų informacinių ir
komunikacinių technologijų valdymo ir taikymo gebėjimus pagal demografinius kintamuosius. Per
trumpą laiką norima apklausti daugiau respondentų.
Tyrimo metodas. Duomenų rinkimo metodas – apklausa (internetu) Klausimyne pateikta
15 klausimų: 11 uždaro tipo klausimų po 4–6 teiginius prie kiekvieno pagrindinio klausimo ir 4
klausimai apie respondentų demografiją. Anketos nuoroda internete:
https://docs.google.com/forms/d/11IXqfxS75G5cVQu6_Qy_wcZB8ifnRl6sT7XxK2lEKkA/edit
Tyrimo imtis. „Kuo didesnį norime gauti duomenų patikimumą, tuo daugiau reikia
tiriamųjų“ (Kardelis, 2002). Socialinių mokslų tyrimams paprastai pasirenkamas 95 proc.
patikimumas. Pagal ŠVIS duomenis pasirinkta visos šalies pradinių klasių mokytojai, kurių
populiacija – 6984, imtis – 364. Apklausoje dalyvavo 306 respondentai. Patikimumas artimas 95
proc.
Rinkdamasi tyrimo populiaciją darbo autorė pirmiausiai analizavo Švietimo informacinių
technologijų centro (ŠVIS) duomenis apie N¹ rajono ir N² miesto pradinių klasių mokytojų darbo
vietą, stažą, turimą kvalifikacinę kategoriją ir išsilavinimą. Pasirinkta tirti miesto ir kaimo
mokyklose dirbančių pradinių klasių mokytojų gebėjimai taikyti informacines komunikacines
technologijas. Pagrindinis kriterijus: pradinių klasių mokytojo darbo vieta. Darbo autorė, norėdama
užtikrinti rezultatų patikimumą, lygina tiriamųjų demografinius duomenis ir bendrus N¹ rajono ir N²
miesto pradinių klasių mokytojų demografinius duomenis (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal demografinius duomenis
Kriterijai Tiriamųjų demografiniai
duomenys
Bendri N¹ rajono ir N²
miesto pradinių klasių mokytojų
demografiniai duomenys
Darbo vieta
Kaime
Mieste
37,3 %
62,7 %
24,0 %
76,0 %
https://docs.google.com/forms/d/11IXqfxS75G5cVQu6_Qy_wcZB8ifnRl6sT7XxK2lEKkA/edit
31
Pedagoginis darbo stažas
Iki 4 metų
Iki 9 metų
Iki 14 metų
15 metų ir daugiau
5,2 %
1,3 %
5,9 %
87,5 %
10,3 %
8,6 %
5,3 %
75,8 %
Kvalifikacinė kategorija
Mokytojas
Vyr. Mokytojas
Metodininkas
Ekspertas
Kita
7,2 %
38 %
52,4 %
1,3 %
14,96 %
33,4 %
55,9 %
0,83 %
4,96 %
Išsilavinimas
Pedagoginis aukštasis
išsilavinimas
Kita
96,7%
3,3 %
97,2 %
2,8 %
Tyrimo duomenų analizė. Duomenų rinkimui, apdorojimui ir įforminimui naudojama
Google Form ir MS Office Exel programos. Gauti rezultatai sisteminami ir pavaizduojami
paveiksluose.
Tyrimo etika. Vykdant tyrimą stengiamasi užtikrinti etikos principus. Taigi, laikomasi
pagrindinių tyrimo etikos principų (Žydžiūnaitė, 2011):
Teisingumo principo – klausimyne pateikti tik abstraktūs klausimai apie amžių,
pedagoginį darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją, darbo vietą, kurie neleis atpažinti asmens.
Duomenys pateikti apibendrintai.
Geranoriškumo principo – klausimynas siunčiamas elektroniniu paštu, anketą
kviečiama pildyti socialiniame tinkle facebook. Klausimyno kreipinyje į respondentą nurodytas
tyrimo tikslas.
Pagarbos asmens orumui principo – anketos pildymas savanoriškas, kiekvienas
respondentas laisvai apsisprendžia dėl dalyvavimo tyrime.
Dalis empirinio tyrimo proceso atlikta III semestre, apklausta 68 respondentai (žr. 3
lentelę). IV semestre apklausiama dar 238 pradinių klasių mokytojai. Iš viso apklausoje dalyvavo
306 mokytojai. Gauti duomenyss išsamiai lyginami, analizuojami, vertinami ir pateikiamos išvadas
(žr. 4 lentelę).
3 lentelė. Tyrimo proceso etapai (pagal Žydžiūnaitę, 2011) III semestrą
Veikla Laikas
Žvalgomasis tyrimo duomenų rinkimas 2017-09-01–2017-10-01
Žvalgomojo tyrimo duomenų analizė 2017-10-02–2017-10-15
Teiginių tobulinimas ir tikslinimas 2017-10-16–2017-10-20
Tyrimo plano peržiūra 2017-10-21–2017-10-24
Tyrimo duomenų rinkimas 2017-10-25–2017-12-24
Tyrimo duomenų analizė ir aprašymas 2017-12-25–2018-01-05
Baigiamojo darbo tyrimo parametrų tikslinimas 2018-01-06–2018-01-10
32
Tyrimo rezultatų interpretavimas 2018-01-11–2018-01-16
Empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas 2018-01-17–2018-01-23
4 lentelė. Tyrimo proceso etapai IV semestrą
Veikla Numatomas laikas
Analitinės dalies tobulinimas ir tikslinimas 2018-01-27–2018-02-20
Duomenų rinkimas. Empirinės baigiamojo darbo dalies tikslinimas 2018-02-21–2018-03-20
Išvadų ir rekomendacijų rengimas 2018-03-21–2018-04-12
Tarpinis darbo gynimas 2018-04-20
Tyrimo rezultatų sklaida. Grįžtamasis ryšys dalyvavusiems tyrime 2018-04-21–2018-05-20
Baigiamojo darbo gynimas 2018-05-23
2.2 KIEKYBINIO TYRIMO INSTRUMENTAS
Tyrimo instrumentas – uždaras klausimynas, sudarytas remiantis teorinėje kursinio
projekto dalyje išskirtomis charakteristikomis ir kriterijais. Klausimyno sudarymo pagrindas
pateikiamas lentelėje (žr. 5 lentelę). Klausimyną (žr. 1 priedą) sudaro 3 dalys: technologijų
valdymas, edukacinę IKT taikymo kompetenciją atitinkantys gebėjimai ir demografiniai duomenys.
Pirmosios ir antrosios dalių klausimų teiginiams matuoti pasirinkta Likerto skalė. Dikčius (2011)
rašo, kad dalyvių prašoma nurodyti sutikimo ar nesutikimo su kiekvienu teiginiu lygį pagal penkių
balų skalę. „Atsakymai yra vertinami taip, kad atitiktų kryptingumą – kiekvieno teiginio vertinimas
gerėja, augant respondento sutikimo laipsniui“ (Dikčius, 2011, p. 59). Demografinės dalies
pirmiems 3 klausimams naudojama Ranginė skalė. Tai tokia „skaičių eilė, kurioje skaičiai išdėsto
objektus į tam tikrą nuoseklumą“ (Dikčius, 2011, p. 51). Paskutinis demografinės dalies klausimas
matuojamas Nominaline skale. „Paprastai tokia skalė naudojama, kai turime „arba – arba“ tipo
klausimus. Tokio tipo skalė naudojama, kai turime ir plataus pasirinkimo“ (Dikčius, 2011, p. 59)
klausimą. Respondentų klausiama: Jūsų darbo vieta? 1. Kaime. 2. Mieste.
5 lentelė. Klausimyno sudarymo pagrindas
Dalys Klausimai (teiginiai) Teiginiai (atsakymai) Klausimo
reikšmingumas
Technologijų
valdymas
Dažniausiai mokykloje
naudojamos IKT priemonės:
Dauginimo aparatas Interaktyvioji lenta Multimedija Vaizdo ir garso
priemonės
Išmanieji telefonai Planšetės
Norima išsiaiškinti,
kuriomis IKT
priemonėmis dažniausiai
naudojasi pradinių klasių
mokytojai.
Pradinių klasių ugdymo procese
būtų tikslinga naudoti šias IKT
priemones.
Interaktyviąją lentą su balsavimo ir apklausos
priemonėmis
Planšetes
Norima išsiaiškinti,
mokytojų nuomonę,
kokias priemones
tikslinga naudoti.
33
Kelis kompiuterius klasėje
Išmaniuosius telefonus
Galimybė naudotis keliais
kompiuteriais ugdant vaikus.
Keli kompiuteriai klasėje Kompiuterių klasė Kompiuterinė skaitykla Keli nešiojami
kompiuteriai
Norima išsiaiškinti
galimybę naudotis
kompiuterių klase arba
keliais kompiuteriais
vienu metu.
Kaip dažnai pamokų metu
naudojate IKT?
Vieną kartą per savaitę Kasdien Beveik kiekvieną pamoką Nenaudoju Kita
Norima išsiaiškinti, ar
dažnai naudojamos IKT
pamokose.
Mokytojas privalo visą gyvenimą
mokytis ir domėtis IKT
naujovėmis.
Ne Neturiu nuomonės Taip
Norima išsiaiškinti, ar
svarbu domėtis IKT
naujovėmis.
Edukacinę IKT
taikymo kompetenciją
atitinkantys gebėjimai
Ar skatinate ir padedate
mokiniams naudotis
elektroninėmis pratybomis (EMA,
eduka ar kt.)?
Taip Ne Tik kaip papildoma
priemone
Norima išsiaiškinti, ar
naudojamos elektroninės
pratybos.
Ar jūsų mokiniai dažnai ruošia
pristatymus, namų darbus
naudodamiesi IKT?
Taip Ne Nepakankamai Kita
Norima išaiškinti, ar
skatinami ugdytiniai
savarankiškai naudoti
IKT.
Kur saugojami mokinių kūrybiniai
ir projektiniai darbai?
Mokinio e. aplankale Klasės e. aplankale Projekto e. aplankale Nesaugoju Internetinėje svetainėje
Norima išsiaiškinti, ar
kaupiami kūrybiniai ir
projektiniai mokinių
darbai.
Ar kūrybiškai individualizuojate
savo dalyko ugdymo turinį
naudojant IKT?
Taip Dažniausiai taip Kartais Retai Niekada
Norima išsiaiškinti, ar
kūrybiškai
indivividualizuojamas
dalyko ugdymo turinys.
Ar tikslingai naudojate IKT
priemones ugdymo procese?
Taip Dažniausiai taip Kartais Retai Beveik niekada
Norima išsiaiškinti
mokytojų nuomonę, ar
tikslingai naudojamos
IKT priemonės.
Ar sistemingai, pagrįstai taikote
IKT mokymo(si) metodus?
Taip Dažniausiai taip Kartais Retai Beveik niekada
Norima išsiaiškinti,
mokytojų nuomonę, ar
sistemingai, pagrįstai
taikoma