Jūsų socialinės apsaugos teisės - ec.europa.euec.europa.eu/employment_social/empl_portal/SSRinEU/Your social security... · šalyje veikia socialinės paramos sistema, kurios

Bulgarijoje

Jūsų socialinės apsaugos teisės

Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis

Jūsų socialinės apsaugos teisės Bulgarijoje

2012 m. liepos mėn. 2

Šiame vadove pateikta informacija buvo parengta ir atnaujinta glaudžiai

bendradarbiaujant su Tarpusavio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (Mutual

Information System on Social Protection, MISSOC) nacionaliniais pranešėjais. Daugiau

informacijos apie MISSOC tinklą rasite internete

(http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815).

Šiame vadove bendrais bruožais aprašomos socialinės apsaugos sistemos, kurios

veikia aptariamose šalyse. Daugiau informacijos galima rasti kituose MISSOC

leidiniuose; visi jie yra paskelbti nurodytoje interneto svetainėje. Taip pat galite

kreiptis į šio vadovo I priede išvardytas atsakingas institucijas.

Nei Europos Komisija, nei jokie Komisijai atstovaujantys asmenys neatsako už šiame

leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

© Europos Sąjunga, 2012 m. Leidžiama dauginti nurodžius šaltinį.

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=815




Turinys

I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas ................................................... 4 Įžanga ........................................................................................................... 4 Socialinės apsaugos organizavimas ................................................................... 4 Finansavimas ................................................................................................. 5

II skyrius. Sveikatos priežiūra ............................................................................. 7 Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas? .............................................. 7 Ką apima? ..................................................................................................... 8 Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis? .....................................10

III skyrius. Piniginės ligos išmokos .....................................................................11 Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas? .................................................11 Ką apima? ....................................................................................................11 Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas? ........................................................11

IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos ...........................................................13 Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas? ..................................13 Ką apima? ....................................................................................................13 Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas? .............................................14

V skyrius. Invalidumo išmokos ...........................................................................15 Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas? ......................................................15 Ką apima? ....................................................................................................15 Kaip galima gauti invalidumo išmokas? .............................................................16

VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos .............................................................17 Kada turite teisę gauti senatvės išmokas? .........................................................17 Ką apima? ....................................................................................................18 Kaip galima gauti senatvės išmokas? ................................................................18

VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo ..............................................................20 Kas turi teisę gauti išmokas netekus maitintojo? ................................................20 Ką apima? ....................................................................................................21 Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo? ..................................................21

VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos ........................22 Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas? .......22 Ką apima? ....................................................................................................22 Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus

profesine liga? ...............................................................................................22 IX skyrius. Šeimos išmokos ...............................................................................24

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai? ............................................................24 Ką apima? ....................................................................................................24 Kaip galima gauti išmokas šeimai? ...................................................................25

X skyrius. Bedarbio išmokos ..............................................................................26 Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas? .........................................................26 Ką apima? ....................................................................................................26 Kaip galima gauti bedarbio išmokas? ................................................................27

XI skyrius. Minimalios lėšos ...............................................................................28 Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą? .......................................................28 Ką apima? ....................................................................................................28 Kaip gali būti užtikrinama minimalių lėšų apsauga? ............................................28

XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra ............................................................................29 Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą? ...............................................................29 Ką apima? ....................................................................................................29 Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?.............................................................30

Priedas. Naudingi adresai ir interneto tinklalapiai ..................................................31




I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas

Įžanga

Socialinė apsauga Bulgarijoje apima tradicinį įmokinį socialinį draudimą, neįmokines

socialinio draudimo sistemas ir socialinę paramą su socialinių paslaugų sistema, kurią

sudaro tikslinės socialinės paramos ir priežiūros programos, blogesnėje padėtyje

esančių gyventojų grupių užimtumo galimybių didinimas, pašalpos šeimoms už vaikus

ir t. t. Neįmokinės socialinės apsaugos sistemos ir socialinės paramos sistema

finansuojamos iš valstybės biudžeto. Teisės gauti išmokas šiose sistemose vertinamos

pagal nustatytus kriterijus; be kita ko, nustatomi turimi ištekliai. Socialinio draudimo

sistemos finansuojamos iš socialinio draudimo fondų specialių biudžetų.

Valstybinio socialinio draudimo, administruojamo Nacionalinio draudimo instituto,

kompensacijos pinigais, išmokos ir pensijos mokamos šiais atvejais:

laikino nedarbingumo;

motinystės;

laikinai sumažėjus darbingumui (pakeitus darbo vietą);

nedarbo;

invalidumo;

senatvės;

mirties atveju.

Svarbiausios sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos privalomuoju sveikatos

draudimu apsidraudusiems asmenims, taip pat pagal valstybės finansuojamą sveikatos

priežiūros sistemą. Šių paslaugų teikimas atitinkamose sistemose finansuojamas iš

Nacionalinės sveikatos draudimo įstaigos arba valstybės biudžeto.

Valstybės įstatymuose nustatytą socialinę paramą sudaro išmokos pinigais arba

natūra, kuriomis papildomos ar pakeičiamos būtinos pragyvenimo pajamos arba

tenkinami papildomi remiamų asmenų ir šeimų poreikiai.

Socialinės apsaugos organizavimas

Sveikatos priežiūra Bulgarijoje apima tiek iš draudimo įmokų, tiek iš mokesčių

finansuojamas sistemas.

Valstybinio socialinio draudimo sistemose piniginės išmokos ir pensijos skiriamos ligos,

invalidumo, motinystės, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, taip pat

asmenims sulaukus senatvės arba mirus. Kartu su socialinės apsaugos sistemomis

šalyje veikia socialinės paramos sistema, kurios paskirtis – apsaugoti asmenis nuo

gresiančio skurdo; šioje sistemoje taip pat mokamos Bulgarijos įstatymų nustatytos

išmokos šeimoms.

Bulgarijos pensijų sistema pagrįsta trimis ramsčiais. Nuo 2000 m. kartu su

paskirstomuoju pensijų draudimu privalomai draudžiama papildomuoju senatvės

draudimu (antrasis ramstis). Juo draudžiami visi privalomuoju valstybiniu draudimu

apdrausti asmenys, gimę po 1959 m. gruodžio 31 d. (visuotinė sistema), ir

pavojingomis sąlygomis dirbantys darbuotojai (profesinių pensijų fonduose). Trečiasis

ramstis yra savanoriškasis pensijų draudimas, taip pat apimantis Direktyva 2003/




41/EB reglamentuojamas profesinių pensijų sistemas. Antrojo ir trečiojo ramsčių

draudimo sistemas administruoja privačios draudimo bendrovės, prižiūrimos Finansų

priežiūros komisijos (Комисия за финансов надзор).

Institucijų ir socialinės apsaugos veikla reglamentuojama pagal privalomas taisykles,

kurias įgyvendina Parlamentas ir Ministrų Taryba, bendradarbiaudami su darbuotojams

bei darbdaviams atstovaujančiomis ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis,

pavyzdžiui, pacientų apsaugos organizacijomis, o jų įgyvendinimą prižiūri teismai.

Darbo ir socialinės politikos ministras rengia ir įgyvendina valstybinio socialinio

draudimo, privalomojo bei papildomojo pensijų draudimo ir socialinės paramos

politiką.

Sveikatos ministras rengia ir įgyvendina sveikatos priežiūros politiką tiek iš draudimo

įmokų, tiek iš mokesčių finansuojamose sistemose.

2005 m. įsteigta Valstybės pajamų agentūra (Националната агенция по приходите)

nustato mokesčius bei socialinio draudimo įmokas ir kontroliuoja jų surinkimą.

1995 m. įsteigtas Nacionalinis socialinio draudimo institutas (Национален

осигурителен институт) tvarko asmenų draudimą valstybiniu draudimu, pagal kurį

skiriamos išmokos pinigais.

Nuo 1999 m. dirbanti Nacionalinė sveikatos draudimo įstaiga (Националната

здравноосигурителна каса) nuo 2000 m. liepos 1 d. pradėjo sudaryti paslaugų

teikimo sutartis su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.

1990 m. įsteigta Užimtumo agentūra (Агенцията по заетостта) įgyvendina darbo

ieškančių asmenų aktyvaus įdarbinimo priemones, neatsižvelgdama į tų asmenų

draustumą.

Socialinės paramos agentūra (Агенцията за социално подпомагане) vadovauja

veiklai, susijusiai su pragyvenimo užtikrinimu, socialine priežiūra ir išmokomis šeimai.

2005 m. įsteigta Neįgaliųjų agentūra (Агенция за хората с увреждания) vykdo įvairią

neįgalių asmenų integracijos veiklą.

Finansavimas

Socialinės apsaugos sistema finansuojama iš valstybinio draudimo įmokų, kurias moka

darbdaviai, darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat dalis lėšų jai

skiriama iš valstybės biudžeto. Socialinės paramos sistema finansuojama tik iš

valstybės biudžeto.

Įnašai

Draudimo įmokos sudaro tam tikrą draudžiamųjų pajamų procentą. Dalį jų moka

draudikas, kitą dalį – apdraustasis (santykis 60:40; ši tvarka taikoma tik mokant į

bendrojo ligos ir motinystės draudimo ir į nedarbo draudimo fondus). Trečiosios

kategorijos darbuotojo visa pensijos draudimo įmoka sudaro 17,8 % (9,9 % moka

draudikas, 8,0 % – apdraustasis). Vėliau nei 1959 m. gruodžio 31 d. gimę apdraustieji

moka 12,8 % pensijos draudimo įmoką (draudikas moka 7,1 %, apdraustasis –

5,7 %). Nuo 2009 m. sausio 1 d. iš valstybės biudžeto į pensijų fondą pervedama




lėšų, kurios sudaro 12 % visų apdraustųjų asmenų draudžiamųjų pajamų tais

kalendoriniais metais sumos.

Valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų, tardytojų, antstolių, teismo pareigūnų ir

karių asmenines draudimo įmokas moka valstybė.

Savarankiškai dirbantys asmenys patys moka visą privalomųjų įmokų sumą.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įmokos dydis priklauso nuo

darbo sąlygų ir sudaro 0,4–1,1 % draudžiamojo atlyginimo; visą tokios įmokos sumą

moka darbdavys (draudikas).

Darbdaviai moka įmokas (2012 m. – 0,1 %) į Darbuotojų atlyginimų garantijų fondą.

2011 m. įmokų mokėjimas į šį fondą buvo laikinai sustabdytas.

Pirmosios ir antrosios kategorijų darbuotojai draudžiami papildomu privalomuoju

pensijų draudimu profesinių pensijų fonde. Pirmosios kategorijos darbuotojo įmoka

sudaro 12 %, antrosios – 7 % draudžiamojo atlyginimo. Visas įmokas moka

darbdavys. Be to, darbdavys privalo iš savo lėšų sumokėti papildomą 3 % įmoką į

pensijų fondą. Iš draudiko lėšų taip pat mokama papildoma 4,3 % įmoka už

mokytojus į mokytojų pensijų fondą. Po 1960 m. sausio 1 d. gimę asmenys į pensijų

fondą moka mažesnę įmoką. Susidaręs 5 % skirtumas kredituojamas į asmens

draudimo sąskaitą visuotiniame pensijų fonde pagal papildomo privalomojo pensijų

draudimo sistemą.

Didžiausia draudžiamųjų pajamų mėnesinė suma yra 2 000 BGN (1 023 EUR).

Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo gauto mėnesinio darbo užmokesčio

neatskaičius mokesčių, įskaitant sukauptą ir dar nesumokėtą darbo užmokestį. Įmokos

negali būti mažesnės už mažiausias draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal

svarbiausias ūkio šakas ir tam tikrų profesinių kvalifikacijų darbuotojų grupes.

Kai asmens mažiausios draudžiamosios pajamos nenustatytos, įmokos skaičiuojamos

nuo nacionalinio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio.

Savarankiškai dirbančių asmenų mažiausios draudžiamosios pajamos, nustatytos

pagal jų metines apmokestinamąsias pajamas 2009 m., yra nuo 420 BGN (215 EUR)

iki 550 BGN (282 EUR). Asmenų, kurie 2010 m. nesivertė pajamų duodančia veikla, ir

savarankiškai dirbančių asmenų, pradėjusių verstis savo veikla po 2011 ir 2012 m.,

mažiausia draudžiamųjų pajamų suma yra 420 BGN (215 EUR).




II skyrius. Sveikatos priežiūra

Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas?

Iš mokesčių finansuojamose sveikatos priežiūros sistemose teisę į sveikatos

priežiūrą turi:

Bulgarijos piliečiai.

Bulgarijoje nuolat gyvenantys užsieniečiai.

Prašome įsidėmėti, kad kitų ES valstybių piliečiai pagal Bulgarijos įstatymus nėra

užsieniečiai; kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, jų teisės ir

pareigos yra tokios pačios, kaip ir Bulgarijos piliečių.

Privalomojo sveikatos draudimo sistema

Bulgarijos privalomojo sveikatos draudimo sistemą administruoja Nacionalinė

sveikatos draudimo įstaiga. Nacionalinė sveikatos draudimo įstaiga, naudodama

surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų lėšas, teikia svarbiausias sveikatos

priežiūros paslaugas.

Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami toliau išvardyti asmenys.

1. Visi Bulgarijos piliečiai, neturintys kitos valstybės pilietybės.

2. Bulgarijos piliečiai, kurie taip pat turi kitos valstybės pilietybę, tačiau nuolat

gyvena Bulgarijos Respublikos teritorijoje;

3. Užsienio valstybių piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat ar

ilgą laiką gyventi Bulgarijos Respublikos teritorijoje, jei kitaip nenustatyta

Bulgarijos Respublikos pasirašytu tarptautiniu susitarimu.

4. Pabėgėlio arba humanitarinį statusą turintys asmenys, taip pat asmenys, kuriems

suteikta teisė į prieglobstį.

5. Studentai ir doktorantai iš užsienio, priimti į Bulgarijos universitetus arba mokslo

organizacijas pagal 1993 m. Ministrų Tarybos įsakymą Nr. 103 dėl Bulgarijos

Respublikos piliečių švietimo veiklos užsienyje vykdymo ir 1997 m. Ministrų

Tarybos įsakymą Nr. 228 dėl Makedonijos Respublikos piliečių priėmimo studijuoti

Bulgarijos Respublikos valstybiniuose universitetuose.

6. 1–5 punktuose nenurodyti asmenys, kuriems taikomi Bulgarijos Respublikos

įstatymai pagal socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles.

Kitoje ES valstybėje narėje sveikatos draudimu apdrausti asmenys Bulgarijos

nacionalinėje sveikatos draudimo įstaigoje draustis neprivalo, kaip nustatyta socialinės

apsaugos sistemų koordinavimo taisyklėse.

Asmenų, kurie privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas, sveikatos

draudimas laikinai sustabdomas, jei jie nesumokėjo daugiau kaip 3 privalomų

mėnesinių įmokų per 36 kalendorinius mėnesius iki mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį,

kurį jiems suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, pradžios. Tokie asmenys gali

atnaujinti savo draudimą, jei sumoka per pastaruosius 36 mėnesius nemokėtas

sveikatos draudimo įmokas. Savo teises pagal sveikatos draudimą jie atgauna nuo tos

dienos, kurią sumoka reikiamas įmokas. Už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas




sumokėtos sumos negrąžinamos. Kai draudimo įmokas už asmenį privalo mokėti

darbdavys arba kitas asmuo, teisės pagal sveikatos draudimą neatimamos, net jei

darbdavys arba kitas asmuo tų įmokų nesumoka.

Ką apima?

Iš mokesčių finansuojama sveikatos priežiūros sistema

Iš mokesčių finansuojamoje sistemoje Bulgarijos piliečiams ir kai kurių kategorijų

užsienio valstybių piliečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Bulgarijoje, teikiamos

šios gydymo paslaugos:

skubi medicinos pagalba;

akušerės pagalba visoms sveikatos draudimu neapdraustoms moterims,

gimdančioms bet kokiomis aplinkybėmis. Šių paslaugų teikimo sritis ir tvarka

nustatytos sveikatos ministro įsakymu;

gydymas psichiatrijos ligoninėse;

gydymas naudojant kraują ir kraujo produktus;

organų, audinių ir ląstelių persodinimas;

privalomas gydymas ir (arba) privalomas karantinas;

ekspertų nuomonių priėmimas ir ataskaitų rengimas dėl neįgalumo ir ilgalaikio

nedarbingumo;

ligų gydymo išlaidų padengimas sveikatos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;

medicinos transporto paslaugos sveikatos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Privalomojo sveikatos draudimo sistema

Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę asmenys turi teisę į nemokamą gydymą,

kuris apima tam tikrų nustatytų rūšių, sričių ir lygių sveikatos priežiūros paslaugas. Šie

asmenys taip pat patys pasirenka gydytoją arba gydymo paslaugų teikėją, sudariusį

sutartį su regionine sveikatos draudimo įstaiga.

Norimą gydytoją arba gydymo paslaugų teikėją galima rinktis visoje Bulgarijos

teritorijoje, nėra jokių geografinių ir (ar) administracinių apribojimų.

Nacionalinė sveikatos draudimo įstaiga apmoka toliau išvardytas medicinos paslaugas.

1. Profilaktinė sveikatos ir dantų priežiūra.

2. Sveikatos ir dantų ligų ankstyvoji diagnostika.

3. Ligų diagnostika ir gydymas ambulatorinėse įstaigose ir ligoninėse.

4. Tęstinis gydymas, ilgalaikis gydymas ir medicininė reabilitacija.

5. Skubi medicinos pagalba.

6. Nėščiųjų, gimdyvių ir motinų sveikatos priežiūra.

7. Medicinos paslaugos pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 82 straipsnio 1 dalies

2 punktą.

8. Nėštumo nutraukimas dėl sveikatos priežasčių ar pastojus po išprievartavimo.

9. Dantų priežiūros paslaugos.

10. Medicinos paslaugos paciento namuose.

11. Gydytis namuose skirtų patvirtintų vaistų išrašymas ir įsigijimas Bulgarijos

teritorijoje.




12. Medicininių produktų ir specialios gydomosios paskirties dietinių maisto produktų

skyrimas ir įsigijimas.

13. Medicininis nedarbingumo nustatymas.

14. Medicinos transporto paslaugos.

15. Sveikatos veikla pagal Sveikatos draudimo įstatymo 82.2.3 str. (stacionarinė

psichiatrinė globa)

Pirmesnėje dalyje išvardytos paslaugos (išskyrus 11, 12 ir 15 punktus) yra

svarbiausios sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas užtikrinamas Nacionalinės

sveikatos draudimo įstaigos lėšomis. Svarbiausios sveikatos priežiūros paslaugos

nustatomos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Siekiant vykdyti minėtu įsakymu nustatytą veiklą, Nacionalinė sveikatos draudimo

įstaiga kartu su Bulgarijos medicinos asociacija patvirtina ir pasirašo bendrąją

nacionalinę sutartį dėl medicinos paslaugų, o su Bulgarijos dantų gydytojų asociacija –

bendrąją nacionalinę sutartį dėl dantų priežiūros paslaugų. Šiose bendrosiose

nacionalinėse sutartyse nustatoma:

1. reikalavimai, kuriuos privalo vykdyti medicinos paslaugų teikėjai, ir sutarčių su jais

sudarymo tvarka;

2. svarbiausioms sveikatos priežiūros paslaugoms priskiriamos konkrečios medicinos

paslaugų rūšys;

3. svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos ir tvarka;

4. kriterijai, pagal kuriuos vertinama sveikatos priežiūros kokybė ir prieinamumas;

5. dokumentų rengimas ir perdavimas;

6. susitariančiųjų šalių įsipareigojimai teikti informavimo paslaugas ir keistis

informacija;

7. kiti svarbūs sveikatos draudimo aspektai.

Sveikatos ministras paskelbia įsakymą, kuriuo nustato ligų, kurioms gydyti skirti

vaistai, medicinos preparatai ir specialūs gydomieji dietiniai maisto produktai, skirti

vartoti namuose, visiškai arba iš dalies kompensuojami Nacionalinės sveikatos

draudimo įstaigos, sąrašą. Nacionalinė sveikatos draudimo įstaiga iš dalies arba

visiškai kompensuoja daugiausia trijų į sąrašą įtrauktų farmacijos produktų, skirtų

vienai konkrečiai į sąrašą įtrauktai ligai gydyti, kainas. Nacionalinė sveikatos draudimo

įstaiga nustato produktų kainas kartu su gydytojų ir dantų gydytojų asociacijomis,

gamintojais ir didmenininkais. Nacionalinės sveikatos draudimo įstaigos kompensacijos

už į sąrašą įtrauktus produktus dydis nustatomas metinėje bendrojoje nacionalinėje

sutartyje.

Apdraustasis asmuo už kiekvieną apsilankymą pas bendrosios praktikos gydytoją,

ambulatorijos gydytoją specialistą arba dantų gydytoją sumoka įmoką, kuri sudaro

1 % minimalaus darbo užmokesčio.

Ligoninėje gydomas apdraustasis asmuo už kiekvieną gydymo ligoninėje dieną (kai

gydosi mažiau kaip 10 dienų per metus) turi sumokėti 2 % nacionalinio minimalaus

darbo užmokesčio. Už 10-tąją ir visas kitas gydymo ligoninėje dienas įmokos mokėti

nereikia.

Paciento įmokos už ambulatorinę sveikatos priežiūrą, gydymą ligoninėje ir dantų

priežiūrą nemoka:

bendrosios nacionalinės sutarties priede nustatytomis ligomis sergantys asmenys;




apdraustojo asmens nepilnamečiai ir bedarbiai šeimos nariai;

asmenys, kurie nukentėjo gindami valstybę arba susijusiomis aplinkybėmis;

karo veteranai ir karo invalidai;

sulaikytieji asmenys ir kaliniai;

valstybės remiami skurdžiai gyvenantys asmenys;

pajamų negaunantys ir globos namuose gyvenantys asmenys;

sveikatos srities specialistai;

nėščios ir pagimdžiusios motinos iki 45 dienos po kūdikio gimimo;

susirgę nustatytomis ligomis, sunkų invalidumą turintys apdraustieji asmenys;

piktybinių navikų turintys ligoniai.

Asmenys, netekę savo teisių pagal sveikatos draudimą, už suteiktas sveikatos

priežiūros paslaugas sumoka patys.

Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis?

Bendrosios praktikos gydytojo pasirinkimas

Apdraustieji asmenys turi teisę rinktis norimą bendrosios praktikos gydytoją, kuris

jiems teiks pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, ir dantų gydytojus

visoje šalies teritorijoje. Apdraustieji asmenys gali keisti savo bendrosios praktikos

gydytoją kartą per kalendorinius metus laikotarpiu nuo birželio 1 iki 30 d. arba nuo

gruodžio 1 iki 31 d. Gyvenamąją vietą pakeitęs apdraustasis asmuo gali pasirinkti

naują bendrosios praktikos gydytoją bet kuriuo metu.

Dantų gydymas

Apdraustieji asmenys turi teisę gauti dantų priežiūros paslaugas pateikę savo

sveikatos draudimo pažymėjimą. Šias paslaugas teikia pasirinktas dantų gydytojas bet

kurioje Bulgarijos teritorijos dalyje.

Ambulatorinis gydymas

Ambulatorinio gydymo specialistų paslaugomis gali naudotis apdraustieji asmenys,

gavę savo bendrosios praktikos gydytojo siuntimą konsultuotis arba gydytis. Šiuo

siuntimu galima pasinaudoti per 30 kalendorinių dienų nuo jo išrašymo. Siuntimą

pateikęs apdraustasis asmuo gali rinktis gydytoją specialistą, dirbantį bet kurioje

ligoninėje, pasirašiusioje sutartį su regionine sveikatos draudimo įstaiga.

Galimybė gydytis ligoninės paslaugas teikiančiose įstaigose

Gydytojai ir dantų gydytojai gali nusiųsti pacientus gydytis į jų pasirinktą ligoninės

paslaugas teikiančią įstaigą bet kurioje šalies teritorijos dalyje. Ligoninė (arba

dispanseris) turi būti pasirašiusi sutartį su regionine sveikatos draudimo įstaiga. Nuo

2011 m. pacientai gali pasirinkti norimą gydytojų ir slaugytojų grupę sveikatos

priežiūros įstaigoje.




III skyrius. Piniginės ligos išmokos

Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas?

Valstybinio socialinio draudimo sistemoje apdraustiems darbuotojams skiriamos

socialinio draudimo išmokos ir kompensacijos pinigais už laikino nedarbingumo

laikotarpius, kai jie gydosi ir negauna pajamų iš darbo.

Ką apima?

Apdraustieji asmenys turi teisę gauti laikino nedarbingumo išmokas šiais atvejais:

ligos;

nelaimingų atsitikimų, išskyrus su darbu susijusius nelaimingus atsitikimus;

kai atliekami tyrimai dėl ligos;

nustatyto karantino;

nėštumo;

motinystės;

darbo vietos pakeitimo dėl ligos;

darbo vietos pakeitimo dėl nėštumo;

ligos gydymo sanatorijoje;

vaiko iki 3 metų priežiūros ligoninėje;

vaiko iki 18 metų slaugos;

vyresnio kaip 18 metų ligonio slaugos.

Kasdienė išmoka pinigais laikino nedarbingumo dėl bet kokios ligos atveju sudaro

80 %, o laikino neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju –

iki 90 % vidutinio dienos darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių arba paskutiniųjų

18 mėnesių vidutinių dienos draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos arba

mokėtinos draudimo įmokos.

Laikino nedarbingumo dėl ligos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejais

išmokos pinigais mokamos nuo pirmos dienos po draudžiamojo įvykio iki tol, kol

asmuo pasveiksta arba jam nustatomas nuolatinis neįgalumas.

Iki 2012 gruodžio 31 d. darbdavys moka piniginę išmoką ligos atveju už pirmąją,

antrąją ir trečiąją laikino nedarbingumo dienas; jos suma yra lygi 70 % darbuotojo

vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Vėliau ši išmoka sudaro 80 %

draudžiamųjų pajamų ir ją moka Nacionalinis socialinio draudimo institutas.

Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas?

Kai asmuo negali atvykti į darbą dėl laikino nedarbingumo, jam išrašoma

nedarbingumo atostogų pažyma. Ją išrašo institucijos, įgaliotos vertinti darbingumą.

Nedarbingumo atostogų pažyma išrašoma tą pačią dieną, kurią nustatomas

nedarbingumas, o atostogos gali prasidėti vieną dieną prieš šią apžiūrą, tą pačią

dieną, kurią atliekama apžiūra, arba kitą dieną po jos. Nedarbingumo atostogų




pažymoje nurodoma nedarbingumo pobūdis, gydymo poreikis bei rūšis ir atostogų

trukmė. Šią nedarbingumo atostogų pažymą reikia pateikti savo darbdaviui arba

pranešti jam apie šią pažymą iškart po to, kai ji išduodama, ir ne vėliau kaip per dvi

darbo dienas.

Darbdavys, gavęs nedarbingumo atostogų pažymą, privalo suteikti atostogas. Laikino

neįgalumo atveju darbdavys už pirmąją darbo dieną sumoka vidutinį to mėnesio, kurį

asmuo laikinai tapo neįgaliu, dienos darbo užmokestį neatskaičius mokesčių.

Išmokas pinigais už antrąją ir visas kitas laikino neįgalumo dienas apskaičiuoja

Nacionalinis socialinio draudimo institutas ir moka jas į apdraustojo asmens nurodytą

banko sąskaitą.




IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos

Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas?

Apdraustosios moterys, kurios 12 mėnesių buvo apdraustos draudimu, suteikiančiu

teisę į išmokas nėštumo ir gimdymo atvejais, įgyja teisę į šias išmokas, kuriomis

pakeičiamas jų darbo užmokestis.

Motinystės išmoka

Bendruoju ligos ir motinystės draudimu apdraustos motinos turi teisę gauti

kompensaciją pinigais už 410 kalendorinių dienų nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo,

pradedamų skaičiuoti likus 45 dienoms iki numatytos vaiko gimimo dienos. Jei vaikas

gimsta nesibaigus tam 45 dienų laikotarpiui nuo kompensacijos mokėjimo pradžios,

pagimdžius galima gauti kompensaciją ir už likusias dienas.

Vaiko tėvas, kuris buvo bent 12 mėnesių apdraustas Bendrojoje ligos ir motinystės

išmokų kasoje, turi teisę gauti nustatytą tėvystės išmoką 15 kalendorinių dienų po

vaiko gimimo. Šios išmokos suma yra lygi 90 % tėvo draudžiamųjų pajamų per

paskutinius 24 mėnesių. Jei vaiko motina (arba įmotė) sutinka, kai vaikui sukanka

6 mėnesiai, jo tėvas (arba įtėvis) gali gauti išmoką už likusias iš 410 atostogų dienų,

kuriomis nepasinaudojo motina.

Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, motinos, kurios bent 12 mėnesių buvo

apdraustos bendruoju ligos ir motinystės draudimu, turi teisę gauti išmoką už mažo

vaiko priežiūrą, kol jam sukanka 2 metai.

Motinystės pašalpa neapdraustoms motinoms

Nėščios moterys, kurių vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui,

neviršija nustatytos ribos, turi teisę gauti vienkartinę nėštumo pašalpą, jei jos neturi

teisės gauti nėštumo ir gimdymo išmokos pagal Socialinio draudimo kodeksą ir jei jos

nuolat gyvena Bulgarijoje. Pašalpos suma kasmet nustatoma atitinkamų metų

Bulgarijos Respublikos biudžeto įstatyme, bet ji negali būti mažesnė už praėjusiais

metais nustatytą pašalpos sumą.

Kai nėščia moteris yra apdrausta bendruoju ligos ir motinystės draudimu, bet neturi

teisės gauti nėštumo ir gimdymo išmokos, nes jos draudimo laikotarpis yra

nepakankamas pagal Socialinio draudimo kodeksą, jai sumokama vienkartinė pašalpa,

kurios suma apskaičiuojama proporcingai pagal dienų skaičių nuo motinystės ir

gimdymo atostogų pradžios ir atsižvelgiant į tai, kada bus įgytas privalomas draudimo

laikotarpis pagal Socialinio draudimo kodeksą, bet ne daugiau kaip už 45 dienas.

Vienkartinė nėštumo pašalpa sumokama likus 45 dienoms iki numatomos vaiko

gimimo dienos.

Ką apima?

Kasdienė išmoka pinigais nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo sudaro 90 % vidutinio

darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių arba draudžiamųjų pajamų per paskutinius

24 mėnesių, nuo kurių sumokėtos arba mokėtinos įmokos. Išmokos suma negali būti




mažesnė už nustatytą minimalų darbo užmokestį ir didesnė už vidutinį atlyginimą

atskaičius mokesčius.

Vaiko iki 2 metų priežiūros išmokos dydis nustatomas Valstybinio socialinio draudimo

biudžeto įstatymu; ji buvo 240 BGN (123 EUR).

Jei vaikas atiduodamas įvaikinti arba į kūdikių globos namus, kur jis yra visiškai

išlaikomas valstybės, išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo kitos dienos.

Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas?

Kad asmuo galėtų gauti šią išmoką, jam turi būti leista išeiti atostogų. Sveikatos

priežiūros institucijos išduoda nedarbingumo atostogų pažymą. Darbdavys, gavęs šią

nedarbingumo atostogų pažymą, privalo suteikti atostogas.




V skyrius. Invalidumo išmokos

Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas?

Invalidumo pensija

Apdraustieji asmenys, ilgam laikui arba negrįžtamai netekę viso arba dalies

darbingumo, turi teisę gauti invalidumo pensiją.

Apdraustieji asmenys teisę gauti invalidumo pensiją įgyja, jei atitinka šiuos įmokų

mokėjimo reikalavimus:

iki 20 metų: privalomo draudimo laikotarpio nėra;

iki 25 metų: asmuo turi būti draustas bent vienus metus;

iki 30 metų: asmenys turi būti drausti bent 3 metus;

30 metų ir vyresni asmenys turi būti drausti bent 5 metus;

invalidai nuo gimimo arba asmenys, tapę invalidais dar nepradėję dirbti, teisę gauti

invalidumo pensiją įgyja po vienų draudimo metų.

Invalidumo pensija skiriama asmenims, kurių darbingumas yra visam laikui sumažėjęs

50 % ar daugiau. Teisė gauti šią pensiją įgyjama nuo pirmosios invalidumo dienos.

Asmenims, kurie yra akli nuo gimimo arba apako dar nepradėję dirbti, invalidumo

pensija mokama nuo tos dienos, kurią pateikiamas prašymas ją skirti. Pensija

mokama tol, kol asmuo yra invalidas.

Invalidumo pašalpa

Apdraustieji asmenys, tapę invalidais ne dėl profesinės ligos, turi teisę gauti

invalidumo pašalpą, jei iki tol nebuvo drausti pakankamą laikotarpį, kad gautų

invalidumo pensiją.

Ką apima?

Invalidumo pensija

Invalidumo pensijos, kuri mokama asmenims, tapusiems invalidais ne dėl profesinės

ligos, suma nustatoma padauginus pajamas, pagal kurias apskaičiuojama pensija, iš

bendros 1,1 % sumos už kiekvienus draudimo laikotarpio metus. Be to, draudimo

laikotarpio trukmė dauginama iš koeficiento, kuris priklauso nuo invalidumo lygio, kaip

antai:

kai invalidumas viršija 90 %: 0,9;

kai invalidumas yra 71–90 %: 0,7;

kai invalidumas yra 50–70,99 %: 0,5.

Pensininkai, netekę daugiau kaip 90 % darbingumo, kuriems reikia nuolatinės kitų

asmenų pagalbos, gauna socialinės senatvės pensijos priedą, lygų 75 % tos pensijos.




Šie priedai skaičiuojami prie bet kurios rūšies pensijos. Priedai mokami pensininkui, o

ne jam padedančiam asmeniui.

Socialinė invalidumo pensija

Teisę į socialinę invalidumo pensiją įgyja asmenys, sulaukę 16 metų, kurių

darbingumas yra visam laikui sumažėjęs ir kurių invalidumo lygis viršija 71 %.

Socialinė invalidumo pensija asmenims, kurių darbingumas yra visam laikui sumažėjęs

ir invalidumo lygis viršija 90 %, sudaro 120 % socialinės senatvės pensijos. Asmenys,

kurių darbingumas yra visam laikui sumažėjęs iki 71–90 %, gauna 110 % socialinės

senatvės pensijos.

Invalidumo pašalpa

Invalidumo pašalpos suma, kai apdraustasis asmuo tampa invalidu ne dėl profesinės

ligos ar nelaimingo atsitikimo ir kai jo draudimo laikotarpis yra nepakankamas, kad

jam būtų galima skirti neprofesinę invalidumo pensiją, apskaičiuojama dauginant

kasdienę laikino invalidumo pašalpos sumą iš 60.

Panašiai kaip skiriant invalidumo pensiją, visam invalidumo laikotarpiui skiriamas

priedas už kito asmens pagalbą. Jo skyrimą vertina teritorinė medicinos ekspertų

komisija arba Nacionalinė medicinos ekspertų komisija. Jis skiriamas, jei asmuo tais

kalendoriniais metais dar nėra sulaukęs pensinio amžiaus. Kai asmuo per ekspertų

sprendime nustatytą laikotarpį sulaukia pensinio amžiaus, priedas už kito asmens

pagalbą jam mokamas visą likusį gyvenimą.

Priedas už išorės pagalbą nebemokamas, kai asmuo nebeatitinka jo mokėjimo sąlygų,

pavyzdžiui, pensininkui mirus, pakeitus invalidumo grupę ar kt.

Kaip galima gauti invalidumo išmokas?

Invalidumo pensija

Invalidumo pensija skiriama pateikus prašymą Nacionaliniam socialinio draudimo

institutui. Prie prašymo reikia pridėti teritorinės medicinos ekspertų komisijos arba

Nacionalinės medicinos ekspertų komisijos sprendimą dėl asmens invalidumo lygio.

Invalidumo pašalpa

Kai apdraustasis asmuo nėra įgijęs reikiamo draudimo laikotarpio, kad galėtų gauti

neprofesinę invalidumo pensiją, jam skiriama invalidumo pašalpa pateikus prašymą

Nacionalinio socialinio draudimo instituto teritoriniam skyriui. Prie prašymo reikia

pridėti šiuos dokumentus:

dokumentus, patvirtinančius asmens draustumą (užimtumą) iki invalidumo;

dokumentus, patvirtinančius asmens darbo užmokestį neatskaičius mokesčių arba

pajamas, nuo kurių mokėtos įmokos;

teritorinės medicinos ekspertų komisijos arba Nacionalinės medicinos ekspertų

komisijos sprendimą.




VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos

Kada turite teisę gauti senatvės išmokas?

Valstybinę pensiją turite teisę gauti, kai sulaukiate valstybės nustatyto pensinio

amžiaus ir sukaupiate tam tikrą draudimo metų skaičių:

vyrai turi teisę gauti senatvės pensiją sulaukę 63 metų ir 4 mėnesius, po 37 metų ir

4 mėnesių trukmės draudimo laikotarpių;

moterys turi teisę gauti senatvės pensiją sulaukusios 60 metų ir 4 mėnesių, po

34 metų ir 4 mėnesių trukmės draudimo laikotarpių;

asmenys, neįgiję pakankamos trukmės draudimo laikotarpių, tačiau drausti bent

15 metų, turi teisę gauti pensiją sulaukę 65 metų ir 4 mėnesių.

Nuo 2011 m. gruodžio 31 d. privalomas draudimo laikotarpis pradedamas ilginti

4 mėnesiais per kalendorinius metus, kol pasieks 40 metų vyrams ir 37 metus –

moterims. Nuo 2011 m. gruodžio 31 d. pensinis amžius bus pradėtas ilginti

4 mėnesiais per kalendorinius metus, kol pasieks 63 metus moterims ir 65 metus –

vyrams. Taip pat nuo 2011 m. gruodžio 31 d. asmenų, neįgijusių reikiamo draudimo

laikotarpio, pensinis amžius bus pradėtas vėlinti po 4 mėnesius per kalendorinius

metus iki 67 metų.

Pagal darbo sutartis dirbančių ir samdomų darbuotojų draudimo laikotarpis yra

laikotarpis, kuriuo jie dirba visą darbo dieną nustatytomis darbo valandomis ir moka

arba turi mokėti draudimo įmokas nuo gauto atlyginimo, kuris neturi būti mažesnis už

minimalias draudžiamąsias pajamas. Draudimo laikotarpis skaičiuojamas valandomis,

dienomis, mėnesiais ir metais. Pagal darbo sutartis dirbančių ir samdomų darbuotojų,

kurie dirba ne visą darbo dieną, draudimo laikotarpis apskaičiuojamas dalijant dirbtų

valandų skaičių iš nustatyto dienos darbo valandų skaičiaus.

Pagal draudimo teisės aktus kai kurie laikotarpiai gali būti pripažinti draudimo

laikotarpiais, nors įmokų už juos mokėti nereikia. Draudimo laikotarpiai, kai nereikia

mokėti įmokų, yra mokamos ir nemokamos atostogos auginant mažą vaiką, mokamos

ir nemokamos laikino nedarbingumo atostogos, mokamos ir nemokamos nėštumo ir

gimdymo atostogos, taip pat nemokamos atostogos iki 30 darbo dienų per

kalendorinius metus ir laikotarpis, kuriuo asmuo gauna bedarbio pašalpą.

Draudimo teisės aktuose numatyta galimybė tam tikromis sąlygomis „pirkti“ draudimo

laikotarpius.

Socialinė senatvės pensija

Socialinė senatvės pensija gali būti skiriama 70 metų sulaukusiems asmenims, kurių

metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra mažesnės už garantuotas

minimalias pajamas (65 BGN (33 EUR). Socialinė senatvės pensija yra speciali su

užimtumu nesusijusi pensija. Tokią pensiją turi teisę gauti asmenys, kurie neturi teisės

gauti įprastos senatvės pensijos, nes buvo drausti nepakankamą laikotarpį. Ši pensija

mokama ne iš draudimo įstaigų, o iš valstybės biudžeto. Socialinė senatvės pensija yra

viena iš socialinės paramos rūšių, vadinama pensija dėl reguliaraus mokėjimo (kas

mėnesį) ir dėl to, kad jos mokėjimą tvarko Socialinės paramos agentūros

administracija.




Ką apima?

Pagal įstatymus mokamos senatvės pensijos apskaičiavimo pagrindas nustatomas

dalijant nacionalines vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas (12 kalendorinių

mėnesių iki pensijos skyrimo) iš apdraustojo asmens individualaus koeficiento. Šis

individualus koeficientas apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens vidutines

mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Tada apskaičiavimo pagrindas didinamas 1,1 % už kiekvienus draudimo metus ir

pridedama proporcinga suma už kiekvieną papildomą draudimo mėnesį. Be to,

apskaičiavimo pagrindas didinamas 4 % už kiekvienus draudimo metus asmenims,

kurių draudimo laikotarpis yra 37 metai (vyrų) ir 4 mėnesiai arba 34 metai ir 4

mėnesiai (moterų), tačiau kurie, sulaukę pensinio amžiaus, tebedirba ir dar negauna

jiems priklausančios pensijos.

Senatvės pensijos suma negali būti mažesnė už nustatytą mažiausią sumą ir didesnė

už nustatytą didžiausią sumą. Mažiausia senatvės pensijos suma nustatoma

Valstybinio socialinio draudimo biudžeto įstatymu; ji yra 145 BGN (74 EUR). Didžiausia

pensijos suma (visų rūšių pensijų) sudaro 35 % praėjusių metų didžiausių

draudžiamųjų pajamų. 2011 m. didžiausios draudžiamosios pajamos buvo 2000 BGN

(1 023 EUR), o 2012 m. didžiausia pensijos suma – 700 BGN (358 EUR).

Bet kokios nuo praėjusiųjų metų gruodžio 31 d. paskirtos pensijos bus indeksuojamos

kiekvienais metais nuo liepos 1 d. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto

sprendimu, nustačius procentinę dalį pagal praėjusių kalendorinių metų vartotojų

kainų indeksą. Dėl biudžeto apribojimų pensijos nuo 2009 m. liepos 1 d.

neperskaičiuojamos.

Papildomoji senatvės pensija priklauso nuo kiekvieno asmens individualioje sąskaitoje

sukauptos sumos.

Kaip galima gauti senatvės išmokas?

Apdraustasis asmuo, norintis gauti pensiją, turi pateikti prašymą Nacionalinio

socialinio draudimo instituto regioniniam skyriui. Prie prašymo reikėtų pridėti šiuos

dokumentus:

darbo knygelę ir (arba) draudimo knygelę ir (arba) darbo stažo pažymą; arba

nurodyti darbo užmokestį neatskaičius mokesčių arba pajamas, nuo kurių mokėtos

draudimo įmokos trejus iš eilės asmens pasirinktus metus per paskutinius

15 draudimo laikotarpių metų iki 1997 m. sausio 1 d., arba pajamas, nuo kurių

draudimo įmokos mokėtos laikotarpiu nuo tos datos iki asmens išėjimo į pensiją.

Jei prašymas Nacionaliniam socialinio draudimo institutui pateiktas prieš daugiausia

6 mėnesius iki draudimo nutraukimo dienos, pensijos skiriamos nuo tos dienos. Jei

prašymas pateiktas per šešis mėnesius po draudimo nutraukimo dienos, pensija

skiriama nuo prašymo pateikimo dienos.

Pateikus prašymą mažiausia pensija skiriama per vieną mėnesį, o tikroji pensijos

suma apskaičiuojama ir pradedama mokėti vėliau.




Socialinė senatvės pensija

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti prašant skirti socialinę senatvės pensiją;

Nacionalinio socialinio draudimo instituto patvirtintos formos prašymas skirti

socialinę senatvės pensiją;

šeiminės ir turtinės padėties deklaracija;

metinių šeimos narių pajamų per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo pateikimo

deklaracija.

Nustatant šeimos narių metines pajamas, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ir

nesusituokę vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni neįgalūs vaikai, negaunantys jokių kitų

pajamų ir nesusituokę.

Socialinė senatvės pensija skiriama visam likusiam gyvenimui. Ji nebemokama mirus

asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti.




VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo

Kas turi teisę gauti išmokas netekus maitintojo?

Teisė gauti pensiją netekus maitintojo suteikiama mirusio apdraustojo asmens

vaikams, pergyvenusiam (-iai) sutuoktiniui (-ei) ir tėvams.

Vaikai turi teisę gauti pensiją netekus maitintojo, kol jiems sukanka 18 metų. Mirusio

apdraustojo asmens vaikai, sulaukę 18 metų, jeigu studijuoja, turi teisę gauti pensiją

netekus maitintojo, kol baigs studijas, bet ne ilgiau kaip iki 26 metų. Mirusio

apdraustojo asmens vaikai našlaičiai, tapę neįgalūs anksčiau, nei jiems sukako

18 metų, taip pat turi teisę gauti pensiją netekus maitintojo, kol jiems sukanka

26 metai.

Mirusįjį pergyvenęs sutuoktinis turės teisę gauti mirusiojo asmens pensiją 5 metus, kol

jis dar neturi teisės gauti senatvės pensijos (63 metai ir 4 mėnesiai vyrams ir 60 metų

ir 4 mėnesiai moterims) arba kol jis dar nesulaukė tokio amžiaus ir yra praradęs savo

darbingumą.

Tėvai turi teisę gauti išmokas, netekus maitintojo, mirus jų vaikams, jei jie sulaukė

amžiaus, kai turi teisę gauti senatvės pensiją.

Senatvės ir invalidumo pensijos netekus maitintojo

Mirus apdraustajam asmeniui, jo paveldėtojams skiriama pensija, atitinkanti tam

tikros rūšies asmeninę pensiją (t. y. pensijas invalidams, nuo nelaimingų atsitikimų

darbe ar profesinių ligų nukentėjusiems asmenims), kurią miręs asmuo būtų turėjęs

teisę gauti kaip neįgalusis, netekęs daugiau kaip 90 % darbingumo.

Kai miręs asmuo turėjo teisę gauti pensiją dėl savo įgytų draudimo laikotarpių ir dėl

amžiaus, jo paveldėtojams skiriama pensija netekus maitintojo, apskaičiuojama pagal

pensiją, kurią mirusysis būtų gavęs dėl savo įgytų draudimo laikotarpių ir amžiaus, jei

jos suma yra didesnė.

Mirus pensininkui, kuris gavo bendrąją invalidumo pensiją arba asmeninę pensiją,

apskaičiuotą pagal įgytus draudimo laikotarpius ir asmens amžių, pensija netekus

maitintojo apskaičiuojama pagal toliau nurodytą procentą, atsižvelgiant į mirusiojo

gautos pensijos rūšį.

Pašalpa netekus maitintojo

Mirus sutuoktiniui (-ei), pensininkas (-ė) turi teisę gauti pensijos priedą, vadinamąją

pašalpą netekus maitintojo. Šie priedai netekus maitintojo mokami tik kartu su kita

asmeniui skirta pensija. Šių priedų neturi teisės gauti asmenys, kurie neturi teisės

gauti kitokios pensijos.

Todėl maitintojo netekęs asmuo, norintis gauti pensijos priedą, turi atitikti kelias

sąlygas:

maitintojo netekęs asmuo turi gauti bet kokią asmeninę pensiją arba pensiją

netekus maitintojo;

maitintojo netekęs asmuo neturi būti pakartotinai susituokęs po sutuoktinio mirties;

pakartotinai susituokus priedas nebemokamas nuo santuokos dienos;

maitintojo netekęs asmuo neturi gauti mirusiojo asmens pensijos.




Ši pašalpa apskaičiuojama kaip mirusio (-os) sutuoktinio (-ės) pensijos procentinė

dalis ir mokama pergyvenusiam sutuoktiniui arba sutuoktinei. Pensininkas turi teisę

gauti priedą, lygų 20 % mirusiojo sutuoktinio gautos pensijos arba pensijų (iki

2015 m. ši dalis pasieks 40 %). Apskaičiuojant šį priedą neatsižvelgiama į jokius

mirusiojo sutuoktinio gautus pensijos priedus. Jei miręs sutuoktinis niekada negavo

pensijos, priedas apskaičiuojamas pagal pensiją arba visas pensijas, kurias tas asmuo

būtų turėjęs teisę gauti iki mirties.

Ką apima?

Pensija netekus maitintojo apskaičiuojama kaip mirusiam apdraustajam asmeniui

priklausiusios asmeninės pensijos procentinė dalis:

1. vienam paveldėtojui – 50 %;

2. dviem paveldėtojams – 75 %;

3. trim ir daugiau paveldėtojų – 100 %.

Mirus abiem tėvams (arba įtėviams) vaikai turi teisę gauti pensiją netekus maitintojo,

kuri apskaičiuojama nuo abiejų mirusių tėvų pensijų sumos.

Kaip galima gauti išmokas, netekus maitintojo?

Pensija, netekus maitintojo, skiriama pateikus prašymą Nacionalinio socialinio

draudimo instituto regioniniam skyriui. Prie prašymo reikėtų pridėti šiuos dokumentus:

paveldėjimo liudijimą;

mokyklos pažymą, kad vaikai toliau mokosi;

ekspertų sprendimą, kad vaikai tapo neįgalūs iki 18 m. amžiaus arba iki 26 m.

amžiaus, jei invalidumas buvo nustatytas karinių mokymų ar karinės tarnybos

metu;

ekspertų sprendimą, kad mirusįjį pergyvenęs sutuoktinis nepasiekė reikiamo

amžiaus ir negali dirbti;

deklaraciją, kad nėra įsivaikinta vaikų ir pažymą, kad pergyvenęs (-usi)

sutuoktinis (-ė) nėra dar kartą susituokęs (-usi);

deklaraciją tėvams, patvirtinančią, kad jie negauna asmeninės pensijos ir jiems

neatimtos teisės tėvystės teisės ir dokumentą, patvirtinantį, kad jie yra tėvai;

atitinkamo karinio dalinio išduotą patvirtintą dokumentą asmens tėvams, kad asmuo

mirė karinės tarnybos metu;

mirusio asmens draudimo laikotarpius patvirtinančius dokumentus – darbo knygelę,

draudimo knygelę ir draudimo laikotarpius patvirtinančią pažymą, jei miręs asmuo

nebuvo pensininkas.




VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos

Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

išmokas?

Visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ar paslaugų sutartis, užimantys renkamus

postus, dirbantys kooperatyvuose arba pagal vadovų sutartis, Nelaimingų atsitikimų ir

profesinių ligų draudimo įstaigoje privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų. Jie draudžiami nuo invalidumo, mirties, laikino nedarbingumo,

taip pat laikino nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos.

Draudikų mokama socialinio draudimo įmokų suma nustatoma kaip apdraustojo

asmens mėnesio draudžiamųjų pajamų procentinė dalis.

Ką apima?

Nepaisant draudimo laikotarpio trukmės, apdraustieji asmenys turi teisę:

gauti išmokas pinigais, kai reikia skubių medicininių apžiūrų, tyrimų ir gydymo;

gydytis sanatorijose;

gauti išmokas pinigais dėl laikino invalidumo, patyrę nelaimingą atsitikimą darbe

arba susirgę profesine liga;

gauti sveikatos profilaktikai ir reabilitacijai skirtas išmokas pinigais;

gauti invalidumo pensijas, patyrę nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgę profesine

liga;

gauti išmokas pinigais dėl invalidumo reikalingoms techninėms pagalbos

priemonėms.

Kasdienė išmoka pinigais laikino invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar

profesinės ligos atveju sudaro 90 % vidutinio dienos darbo užmokesčio neatskaičius

mokesčių arba paskutiniųjų 18 mėnesių vidutinių dienos draudžiamųjų pajamų, nuo

kurių mokėtos arba mokėtinos draudimo įmokos. Išmoka mokama nuo draudžiamojo

įvykio dienos iki tol, kol asmuo pasveiksta arba pradeda gauti invalidumo pensiją. Jei

asmuo laikinai tapo invalidu per 30 kalendorinių dienų nuo darbo sutarties arba

draudimo nutraukimo, išmoka pinigais jam mokama invalidumo laikotarpiu, bet ne

daugiau kaip 30 kalendorinių dienų.

Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus profesine liga?

Asmuo turi teisę gauti išmokas, jei jam leidžiama išeiti laikino invalidumo atostogų,

t. y. išduodama nedarbingumo atostogų pažyma. Nedarbingumo atostogų pažyma

išrašoma tą pačią dieną, kurią nustatomas invalidumas, o atostogos gali prasidėti

vieną dieną prieš asmens medicininę apžiūrą, tą pačią dieną, kurią atliekama apžiūra,

arba kitą dieną po jos. Nedarbingumo atostogų pažymoje nurodoma nedarbingumo

pobūdis, gydymo poreikis bei rūšis ir atostogų trukmė.




Šią nedarbingumo atostogų pažymą reikia pateikti savo darbdaviui arba pranešti jam

apie šią pažymą iškart po to, kai ji išduodama, ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.

Darbdavys privalo skirti tokias atostogas ir dvi pirmąsias darbo dienas, kurias asmuo

laikinai yra invalidas, mokėti jam vidutinį dienos darbo užmokestį neatskaičius

mokesčių.

Išmokas pinigais už antrąją ir visas kitas laikino invalidumo dienas apskaičiuoja

Nacionalinis socialinio draudimo institutas ir moka jas į apdraustojo asmens nurodytą

banko sąskaitą.

Iki 2012 m. pabaigos darbdavys už pirmąją, antrąją ir trečiąją laikino nedarbingumo

dienas moka darbuotojui 70 % vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Nuo

ketvirtosios dienos Nacionalinis socialinio draudimo institutas moka išmokas pinigais,

kurios sudaro 90 % vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių.




IX skyrius. Šeimos išmokos

Kada turite teisę gauti išmokas šeimai?

Pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo teisės aktus pašalpos šeimai ir kai kurios

motinystės išmokos laikomos išmokomis šeimai.

Pašalpos šeimai mokamos pinigais arba natūra, jomis siekiama teikti finansinę paramą

nėštumo laikotarpiu, gimus vaikui ir auginant vaikus. Tai yra vienkartinės arba

mėnesinės išmokos.

Teisę gauti pašalpas šeimai turi šių kategorijų asmenys:

nėščios moterys – Bulgarijos pilietės;

Bulgarijos piliečių šeimų nariai už Bulgarijoje auginamus vaikus;

šeimos, kai vienas iš tėvų yra Bulgarijos pilietis, už Bulgarijos pilietybę turinčius ir

Bulgarijoje auginamus vaikus;

giminaičių šeimos arba globėjų šeimos, kurių globai patikėtas vaikas pagal Vaikų

apsaugos įstatymą;

nėščios moterys užsienietės ir užsienio šalių piliečių šeimos, nuolat gyvenančios ir

auginančios vaikus Bulgarijoje, jei teisė gauti tokią išmoką įgyjama pagal kitą

įstatymą arba Bulgarijos pasirašytą tarptautinę sutartį.

Pašalpa šeimai skiriama, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui per

paskutinius 12 mėnesių buvo ne didesnės už įstatymu dėl Bulgarijos Respublikos

valstybės biudžeto nustatytą atitinkamų metų sumą (350 BGN (179 EUR). Turimi

ištekliai nustatomi tik skiriant mėnesinę pašalpą vaikams, kol jie baigs vidurinę

mokyklą, bet ne ilgiau nei iki jiems sukaks 20 metų, skiriant specialią pašalpą vaikus

iki vienų metų auginantiems tėvams ir specialią pašalpą už vaikus, besimokančius

1 klasėje.

Ką apima?

Išmokos šeimai apima:

vienkartines pašalpas nėščiosioms;

vienkartines pašalpas gimus vaikui;

vienkartines pašalpas auginant dvynius iki vienų metų amžiaus;

vienkartines pašalpas auginant vaiką iki vienų metų amžiaus, kai motinos studijuoja

universitete pagal dieninių studijų programą;

mėnesines pašalpas vaikams, kol jie baigs vidurinę mokyklą, ir iki jiems sukaks

20 metų;

mėnesines pašalpas auginant vaiką iki vienų metų amžiaus;

specialias pašalpas už 1 klasėje besimokančius vaikus;

specialią paramą daugiavaikėms motinoms – nemokamas keliones šalyje

geležinkelių ir autobusų transportu;

mėnesines pašalpas už vaikus iki 18 metų, kurie yra visam laikui invalidai, ir kol

vaikai baigs vidurinę mokyklą, bet ne ilgiau nei iki jiems sukaks 20 metų.




Kaip galima gauti išmokas šeimai?

Pašalpas šeimai už vaikus skiria socialinės paramos direkcijos, gavusios prašymą,

parengtą pagal darbo ir socialinės politikos ministro patvirtintą formą. Prašymą

pateikia vaiko motina arba kitas teisinis vaiko atstovas.

Prie prašymo skirti vienkartinę pašalpą gimus vaikui reikia pridėti šiuos dokumentus:

vaiko, kuriam prašoma paramos, gimimo liudijimą (originalą);

visų tai motinai gimusių vaikų gimimo liudijimų kopijas.

Teisė gauti pašalpą įgyjama nuo vaiko gimimo dienos. Jei vaikas paliekamas

specialioje vaikų globos įstaigoje, ši teisė nesuteikiama. Pašalpos galima prašyti trejus

metus nuo vaiko gimimo mėnesio pabaigos.

Kartu su prašymais skirti pašalpas šeimai už vaikus iki 18 metų reikia pateikti:

pažymą, kurioje nurodytos šeimos mėnesio pajamos neatskaičius mokesčių per

šešis paskutinius kalendorinius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio

(darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis arba valstybės tarnyboje). Turi būti

nurodytos pajamos iš pensijų, išmokų ir stipendijų;

oficialią mokyklos, kuriose mokosi vaikas, išduotą pažymą, kad tas vaikas yra

mokinys ir reguliariai lanko pamokas.

Kartu su prašymais skirti mėnesines pašalpas už vaikus iki vienų metų amžiaus reikia

pateikti:

pažymą, kurioje nurodytos šeimos mėnesio pajamos neatskaičius mokesčių per

6 kalendorinius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio;

vaiko gimimo liudijimo kopiją.




X skyrius. Bedarbio išmokos

Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas?

Kiekvienas asmuo, už kurį darbdavys moka nedarbo draudimo įmokas, yra apdraustas

nuo nedarbo rizikos. Darbdaviai privalo mokėti įmokas nuo tos dienos, kurią sudaroma

darbo, vadovavimo arba kontrolės sutartis.

Asmenys, kurių įmokos į Nedarbo draudimo įstaigą mokėtos bent 9 mėnesius per

paskutinius 15 mėnesių iki draudimo laikotarpio pabaigos, turi teisę gauti bedarbio

išmokas su sąlyga, kad jie:

užsiregistravo kaip bedarbiai Įdarbinimo agentūroje;

nėra įgiję draudimo laikotarpio ir gavę senatvės pensijos arba profesinės pensijos,

anksčiau išeidami į pensiją;

nedirba mokamo darbo.

Ką apima?

Apdraustieji asmenys turi teisę gauti:

informaciją apie laisvas darbo vietas;

pagalbą ieškant tinkamo darbo;

bedarbio išmokas ir pašalpas.

Bedarbio išmokos mokamos 4–12 mėnesių. Tai priklauso nuo viso asmens draudimo

laikotarpio trukmės:

jei asmuo gavo draudžiamųjų pajamų mažiau kaip 3 metus, išmokos mokamos

4 mėnesius;

jei 3–5 metus, išmokos mokamos 6 mėnesius;

jei 5–10 metų, išmokos mokamos 8 mėnesius;

jei 10–5 metus, išmokos mokamos 9 mėnesius;

jei 15–10 metų, išmokos mokamos 11 mėnesius;

jei daugiau kaip 25 metus, išmokos mokamos 12 mėnesių.

Kasdienės bedarbio išmokos suma sudaro 60 % vidutinio darbo užmokesčio arba

vidutinių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių sumokėtos arba mokėtinos įmokos į

nedarbo draudimo fondą per paskutinius 24 kalendorinių mėnesių iki draudimo

nutraukimo mėnesio. Ši išmoka negali būti mažesnė už nustatytą mažiausią sumą.

Mažiausia kasdienės bedarbio išmokos suma kiekvienais metais nustatoma Valstybės

socialinio draudimo biudžeto 7,20 BGN (3,68 EUR).

Bedarbiai, kurie išėjo iš darbo savo noru, davė sutikimą išeiti iš darbo arba buvo

atleisti dėl netinkamo elgesio, 4 mėnesius gauna mažiausią bedarbio išmokos sumą.




Kaip galima gauti bedarbio išmokas?

Bedarbio išmoka skiriama pateikus prašymą Nacionalinio socialinio draudimo instituto

regioniniam skyriui. Prašymą reikia įteikti asmeniškai pagal savo nuolatinės arba

tuometinės gyvenamosios vietos adresą. Bedarbio išmoka mokama nuo draudimo

nutraukimo dienos, jei prašymas pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos. Jei

prašymas pateikiamas vėliau be pateisinamos priežasties, išmoka pinigais mokama

nustatytą laikotarpį, sutrumpintą tiek, kiek buvo pavėluota pateikti prašymą.

Bedarbio išmokas pinigais moka Nacionalinis socialinio draudimo institutas į asmens

nurodytą banko sąskaitą.




XI skyrius. Minimalios lėšos

Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą?

Socialinės išmokos pinigais arba natūra skiriamos siekiant papildyti arba suteikti

pragyvenimo pajamas arba pajamas konkretiems asmenų ar šeimų poreikiams

patenkinti. Socialinės išmokos skiriamos asmenims, kurie nebeturi jokių kitų galimybių

save išlaikyti ir būti išlaikomi artimųjų.

Asmenys ir šeimos, kurių praėjusio mėnesio pajamos nesiekė nustatytos

diferencijuotos minimalių pajamų sumos, turi teisę gauti mėnesinę išmoką.

Ką apima?

Ministrų Taryba nustato garantuotų minimalių pajamų (GMP) mėnesinę sumą, pagal

kurią nustatomi socialinės paramos dydžiai. GMP suma buvo 65 BGN (33 EUR).

Mažas pajamas gaunantys asmenys ir šeimos turi teisę gauti mėnesinę socialinės

paramos išmoką, specialias socialinės paramos išmokas konkretiems poreikiams,

susijusiems su kelionėmis, ligomis, gydymu užsienyje, būstu ir t. t., patenkinti arba

vienkartines socialinės paramos išmokas ypatingiems poreikiams patenkinti.

Be to, asmenys ir šeimos, kurių pajamos nesiekia tam tikros ribos, gali gauti pašalpą

šildymui 5 mėnesius iš eilės (nuo lapkričio iki kovo mėn.). Mėnesinės pašalpos

šildymui sumą nustato darbo ir socialinės politikos ministras.

Kaip gali būti užtikrinama minimalių lėšų apsauga?

Socialinės išmokos skiriamos remtinam asmeniui arba jo įgaliotam atstovui pateikus

prašymą. Pagalba suteikiama atsižvelgus į šiuos dalykus:

asmens arba šeimos pajamas;

asmens turtinę padėtį;

asmens šeiminę padėtį;

asmens sveikatos būklę;

bet kokius darbo ir (arba) švietimo įsipareigojimus;

amžių;

kitas aplinkybes.

Socialinėms išmokoms netaikomi jokie mokesčiai nei rinkliavos.

Darbingo amžiaus bedarbiai, gaunantys mėnesinę pašalpą ir nedalyvaujantys

įdarbinimo programose, privalo 14 dienų 4 valandas per dieną dirbti visuomenei

naudingą darbą pagal socialinių paslaugų programas, organizuojamas savivaldybės

administracijos, aplinkos apsaugos programas, gyvenviečių plėtros bei atliekų šalinimo

programas ir kitas visuomeninės veiklos programas.




XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra

Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą?

Ilgalaikė priežiūra reikalinga sergančiam arba neįgaliam asmeniui, kuris negali

savarankiškai atlikti kasdienio gyvenimo veiksmų ir tikriausiai ilgą laiką bus invalidas.

Vyresnio amžiaus žmonėms ilgalaikės priežiūros paprastai reikia dėl silpstančios

sveikatos arba užsitęsusios sunkios sveikos būklės po ūmių susirgimų, pavyzdžiui,

patyrus insultą, parkritus ir susižeidus, sergant sunkiu artritu. Sutrikusios psichikos

asmeniui taip pat gali reikėti ilgalaikės priežiūros. Dažniausia vyresnio amžiaus žmonių

negalia yra Alzheimerio liga.

Bulgarijoje ilgalaikė priežiūra priskiriama socialinės paramos sektoriui. Socialinės

apsaugos sektoriuje, kuriame pagal įmokinį principą mokamos įmokos ir draudžiamasi

nuo nustatytų rūšių socialinės rizikos, šiuo metu nėra specialios socialinės apsaugos

asmenims, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.

Ką apima?

Ilgalaikė priežiūra teikiama pagal vieną iš šių valstybės programų:

pensijų priedai už kito asmens pagalbą skiriami pensininkams, kurie yra netekę

daugiau kaip 90 % darbingumo ir kuriems nuolat reikia kito asmens pagalbos. Jie

gauna pensijos priedą, lygų 75 % socialinės senatvės pensijos;

pagal nacionalinę programą „Neįgaliųjų pagalbininkai“ neįgalūs arba sunkiai

sergantys asmenys prižiūrimi šeimose. Šia programa siekiama įdarbinti bedarbius

kaip asmeninius arba socialinius pagalbininkus. Asmeniniai pagalbininkai padeda

šeimoms, kuriose yra neįgalių asmenų, kuriems reikia nuolatinės priežiūros.

Socialiniai pagalbininkai padeda neįgaliems, sunkiai sergantiems, ligotiems arba

vienišiems žmonėms užsiimti savo kasdiene veikla, organizuoti savo laisvalaikį ir

geriau integruotis į visuomenę. Ši programa finansuojama iš valstybės biudžeto;

pagal asmeninių pagalbininkų programą, kurią įgyvendina Socialinės paramos

agentūra ir savivaldybės, teikiant neįgaliems vaikams ir sunkiems ligoniams

nuolatinę priežiūrą ir padedant tenkinti jų kasdienius poreikius, skatinama jų

integracija į visuomenę. Programą finansuoja Europos socialinis fondas;

pagal socialinių pagalbininkų ir padėjėjų namuose programą finansuojami

savivaldybių ir NVO, pranešusių apie savo planus vykdyti tokią veiklą, projektai.

Programą finansuoja Europos socialinis fondas;

specialios socialinių paslaugų įstaigos, pavaldžios Socialinės paramos agentūrai,

teikia socialines paslaugas tam tikruose globos namuose, kuriuose asmenys

prižiūrimi atskirai nuo šeimos. Tai yra vaikų namai, invalidų globos įstaigos,

socialinės-švietimo profesinės įstaigos, senelių namai ir laikinosios prieglaudos.

Asmeninis pagalbininkas prižiūri vyresnio amžiaus asmenis ir vaikus, kurie yra sunkūs

invalidai ir kuriems reikia priežiūros visą dieną. Tai gali būti tokie asmenys:

asmenys, kuriems reikia nuolatinės priežiūros ir kurie yra visam laikui ne mažiau

kaip 90 % invalidai, turintys teisę gauti kito asmens pagalbą;




vaikai, kurių socialiniai gebėjimai yra bent 50 % menkesni už normalius gebėjimus

ir kurie turi teisę gauti kito asmens pagalbą;

suaugę asmenys arba vaikai, išrašyti iš specialių neįgaliesiems skirtų priežiūros

įstaigų.

Socialinis pagalbininkas gali dirbti ne visą darbo dieną ir jo paslaugomis galima

naudotis tik vidutiniškai sunkiais atvejais. Taip prižiūrimam asmeniui padedama

bendrauti su aplinkiniais, jis nuvežamas atlikti reabilitacijos arba, jei jis verčiasi

darbine veikla, – į darbo vietą. Tai gali būti tokie asmenys:

asmenys, kurie yra visam laikui ne mažiau kaip 90 % invalidai ir kuriems paskirta

kito asmens pagalba;

vaikai, kurių socialiniai gebėjimai yra bent 50 % menkesni už normalius gebėjimus

ir kurie turi teisę gauti kito asmens pagalbą;

sunkiai sergantys ir vieniši asmenys, negalintys savimi pasirūpinti;

suaugę asmenys arba vaikai, išrašyti iš specialių neįgaliesiems skirtų priežiūros

įstaigų.

Asmenys, kurie turi teisę naudotis ir asmeninio, ir socialinio pagalbininko paslaugomis,

turi rinktis vieną iš šių pagalbininkų.

Padėjėjas namuose neturi specialios kvalifikacijos ir atlieka įprastas priežiūros

užduotis.

Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?

Priedas už kito asmens pagalbą

Asmens teisę gauti kito asmens pagalbą įvertina teritorinė medicinos ekspertų

komisija arba Nacionalinė medicinos ekspertų komisija. Ši institucija priima

sprendimą, kad asmuo negali savimi pasirūpinti ir jam reikia kito asmens priežiūros.

Prašant skirti pensijos priedą už kito asmens pagalbą, reikėtų pateikti šiuos

dokumentus:

nustatytos formos prašymą;

teritorinės medicinos ekspertų komisijos sprendimą, kuriame pateikta visa būtina

informacija apie pensininko sveikatos būklę, nedarbingumo lygį ir laikotarpį, kurį

asmuo turi teisę gauti priedą;

Nacionalinio socialinio draudimo instituto regioninio skyriaus medicinos komisijos

sprendimą.

Bendruomenės socialinės paslaugos

Asmenys, norintys gauti socialines paslaugas, pateikia prašymą raštu vienai iš šių

institucijų:

Socialinės paramos direkcijos direktoriui – dėl socialinių paslaugų, kurias teikti yra

pavedusi valstybė;

savo savivaldybės merui – dėl savivaldybės teikiamų socialinių paslaugų;

atitinkamai administracijai, jeigu paslaugos teikėjas yra pagal bendrovių teisę

registruotas asmuo arba juridinis asmuo.




Priedas. Naudingi adresai ir interneto tinklalapiai

Išsamią lentelę, kurioje aprašytos Bulgarijos ir kitų valstybių narių socialinės apsaugos

nuostatos, rasite MISSOC tinklo interneto puslapyje.

Socialinės apsaugos keliose ES šalyse klausimais galite kreiptis į atitinkamą instituciją

iš Europos institucijų sąrašo, kurį pildo ir internete skelbia Europos Komisija

(http://ec.europa.eu/social-security-directory).

VALSTYBĖS PAJAMŲ AGENTŪRA

52, Kniaz Dondukov, Blvd.

1000 Sofia, Bulgaria

Tel. (+359 2) 9859 3037

El. paštas

http://www.nra.bg

NACIONALINIS SOCIALINIO DRAUDIMO INSTITUTAS

1303 Sofia

62-64 Alexander Stamboliiski Blvd.

Tel.: (+359 2) 926 10 10

El. paštas: [email protected]

http://www.noi.bg

NACIONALINĖ SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTAIGA

1407 Sofia

1 Krichim Street

Informacija piliečiams: Tel.: (+359) (0) 800 14 800 – nacionalinė telefono linija

http://www.nhif.bg

DARBO IR SOCIALINĖS POLITIKOS MINISTERIJA

Sofia 1051

2 Triaditsa Street

Tel.: (+359 2) 8119 443; faks. (+359 2) 988 44 05; 986 13 18

El. paštas [email protected]

http://www.mlsp.government.bg

FINANSŲ PRIEŽIŪROS KOMISIJA

1303 Sofia

33 Shar Planina Street

operatorė: (+359 2) 94 04 999

spaudos centras: (+359 2) 94 04 582; faks. (+359 2) 829 43 24

El. paštas [email protected]

http://www.fsc.bg

http://www.missoc.org/

http://ec.europa.eu/social-security-directory

mailto:[email protected]


http://www.noi.bg/

http://www.nhif.bg/


http://www.mlsp.government.bg/


http://www.fsc.bg/

Documents

Jūsų socialinės apsaugos teisės - ec.europa.euec.europa.eu/employment_social/empl_portal/SSRinEU/Your social security... · šalyje veikia socialinės paramos sistema, kurios