16
Juozas Erlickas Juozas Erlickas Pastebėjimai ir Pastebėjimai ir nusistebėjimai nusistebėjimai

Juozas Erlickas

  • Upload
    decima

  • View
    75

  • Download
    0

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Juozas Erlickas. Pastebėjimai ir nusistebėjimai. E v o l i u c i j a S eniai seniai Dievas sutvėrė žmogų. Per milijonus metų iš žmogaus išsivystė žvėrys, gyvuliai, bestuburiai, parazitai.... Dabar jau pastarieji viešpatauja. Š a k n y s. - PowerPoint PPT Presentation

Citation preview

Page 1: Juozas Erlickas

Juozas ErlickasJuozas Erlickas

Pastebėjimai ir nusistebėjimaiPastebėjimai ir nusistebėjimai

Page 2: Juozas Erlickas

Prieš milijonus metų iš jūros išlipo kažkokie gyviai ir ilgai vystėsi, kol tapo lietuviais.

Vasarą jie brenda į jūrą... Ogi visai čia smagu! Gal ir nevertėjo išlipt...

Š a k n y s

E v o l i u c i j a

Seniai seniai Dievas sutvėrė žmogų. Per milijonus metų iš žmogaus išsivystė žvėrys, gyvuliai, bestuburiai, parazitai.... Dabar jau pastarieji viešpatauja.

Page 3: Juozas Erlickas

Su nostalgija minim didžiavyrius... O juk patys net penkiasdešimt metų galėjom girdyt žirgus Juodmarėse.

Troškulys yra viskas.

Tai ne! Susitraukėm iki lopinėlio prie Baltijos ir susiraukę graužiam kits kitą.

Baltija sekli... Kur, ilgai graužę, atsigersma?

Kai tik sutinku bičiulį, šis klausia: - Kas naujo? Sudrebu, žvelgiu į laikrodį: pusė penkių. Vakar tuo laiku irgi tiek pat buvo. Ašaros paplūsta iš akių... Prisimenu baltus, andai gyvenusius prie Baltijos. Tie buvę labai išdidūs. Išgirdę "Kas naujo?", griebdavosi kardo ir perskeldavo taip tarusiam galvą. Todėl greitai išnyko.

☻☻ ☻☻

Page 4: Juozas Erlickas

TOKS KLIMATASTOKS KLIMATAS

Žiūriu į naują Lietuvą ir prisimenu seną Žiūriu į naują Lietuvą ir prisimenu seną dainą: „Aš eičiau tenai, kur aukštieji kalnai, dainą: „Aš eičiau tenai, kur aukštieji kalnai,

kur ganosi elnių banda..."kur ganosi elnių banda..."Šiandien ir aš eičiau. Tiktai kur tai yr?Šiandien ir aš eičiau. Tiktai kur tai yr?

  Einu pro Seimą. Žiūriu: ganosi banda.Einu pro Seimą. Žiūriu: ganosi banda.Prieinu arčiau: ne, vis dėlto ne elniai.Prieinu arčiau: ne, vis dėlto ne elniai.

Nyksta pas mus tauresni padarai.Nyksta pas mus tauresni padarai.

Page 5: Juozas Erlickas

MENTALITETŲ SKIRTUMAI

Protingam seniai aišku: nusikaltimų daugėja todėl, kad gerai dirba policija.Kvailiui mįslė: kodėl negalėtų blogiau dirbt?

Pastebėjau, kad lietuvių šešėliai ilgesni nei patys lietuviai.

Tuom ir būsim įdomūs Europos policijai.

Airija bene labiausiai panaši į Lietuvą. Kur žvelgsi - visur pilna avinų.

Page 6: Juozas Erlickas

Graikai jau daugel amžių gyvena ant kultūros griuvėsių. Ir nieko!

Tad ko gi mes rėkaujam?

Lenkams garbė svarbiau nei pinigai. Todėl šviesiu paros metu jie kovoja už teisingą Europą, o pinigus iš pravažiuojančių lietuvių atiminėja naktimis.

Rusijoj visados jaučiuos europietis, todėl šneku su ryškiu akcentu:- Žinau jūsų kraštas. Sostinė Ryga.Įdomiausia čia tai, kad rusams, kaip ir lietuviams, labai nepatinka, jeigu jų sostinę pavadini Ryga.Dėl ko tas miestas toks nemalonus?

Bet gerai, kad esam ne latviais gimę.

☻☻ ☻☻

☻☻ ☻☻

Page 7: Juozas Erlickas

Lietuviai Europoje

Eidamas iš vonios į miegamąjį sutikau Patriūbavičių. - Kur eini? – paklausė. - Į lovą, – atsakiau. – O tu? - Šiaip vaikštinėju, – tarė. – Mėgstu šias apylinkes. Išjungiau lempą. Geras žmogus. Tačiau tegu truputėlį paklaidžioja.

Anava mažas senelis kad strykčioja didelėj parduotuvėj: kainos per aukštai! Aš gėdinu: pasiekėm Europą! NATO pasiekėm! Pasieksim ir varškę!

Gatvėj apsikabinu stulpą. - Ar eisi su manim? Jis tyli. Stulpai drovūs. Užtat man ir patinka.

☻☻ ☻☻

☻☻ ☻☻

Page 8: Juozas Erlickas

Stoviu gatvėj, laikau skelbimą: "Norėčiau susipažinti su įdomiu vyriškiu". Niekas neprieina. Visi neįdomūs. Palauksiu rinkimų. Tada tai daug įdomių pridygsta. Ir visi patys siūlosi.

Ir kvailiui aišku: joks sveikas žmogus nemes darbo, kurį moka ir mėgsta dirbti.

Vadinas, Seiman eina tik nesveiki, nemokšos ir tinginiai.

Galvoju: kažin kas esam mes, kad vis tokius išrenkam?

Kiek prašėm: tik netarnaukit Lietuvai! Dirbkit, ką reikia, ir tiek. Kur ten! Vergo sąmonės nepakeisi. Užtat Lietuva pasikeitė: pasipūtė, išponėjo-į lietuvį nė skersa akimi nebežiūri.

☻☻ ☻☻

☻☻ ☻☻

Page 9: Juozas Erlickas

Susitikime su rinkėjais tris valandas šnekėjau, šokau, špagas rijau... Tada pakilo nusmurgęs žmogelis ir klausė: -Tai kokia gi jūsų programa? Trenkiau durimis, apsisukau ant vienos kojos ir išlėkiau pro kaminą. Kada gi jūs suvoksit, kad visų programa ta pati: "Šikau ir tapšnojau!"

Bet kaip skiriasi artistų meistriškumas!

Jūs sakot: jie nesveiki, nedori, neprotingi... O aš sakau: tik ligonis ir gali rūpintis sveikatos apsauga. Tik sukčius – vidaus reikalus išmanyt. Ir tik netekęs proto gali tokiais pasitikėt.

Duok durniui kelią... Davėm, ir jie nuėjo Seiman. Mes gi – durnių vietoj likom. O kelio niekas neduoda.

☻☻ ☻☻

☻☻ ☻☻

Page 10: Juozas Erlickas

Yra dalykų, kurie visada malonūs žvilgsniui: ugnis, vanduo ir tai, kaip dirba kiti.

Verslo mįslės

Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda... Jau dešimt metų kasdien lupu savo pačią! O vis neprasigyvenam...

Jūs norėtumėt pamatyt verslo partnerį, krintantį nuo stogo? Ir aš norėčiau. Bet retai pasitaiko. Mūsiškiai nelinkę daryt gera kitam.

Vis dar pasitaiko kvailių, kurie bando Lietuvos istorijon įeit. Gudruoliai tai seniai geografijoj išsikėtoję...

☻☻ ☻☻

☻☻ ☻☻

Page 11: Juozas Erlickas

Kai geras oras, tai kažkoks nervas ima. Nei atsikąsi, nei į kišenes prisikimši... O blogiausia, kad visiems to gero vienodai. Užtat praeidamas pro verslo partnerį vis pagadinu pagal išgales...

Rūškanas dangus... Ir žmonių veidai rūškani... Mąstau: o pietų kraštuos tai kasdien giedra... Už kokius gi nuopelnus? Pagaunu atvykėlį, pamurkdau nosim į purvą... Ir žiū – giedresni mūsiškių veidai.

Belskis, ir bus atidaryta. Bet jei nieko nėr? Tada išlaužiam duris ir susirenkam vertingesnius daiktus.

☻☻ ☻☻

☻☻ ☻☻

Page 12: Juozas Erlickas

Vėl krenta snaigės. Prieinu prie lango. Ne, tai tik kiemsargis nukrito nuo stogo... Vis tiek gražu

Gamtos stebuklai

Geri žmonės – kas skleidžia šilumą kitiems. Bet patys geriausi – atšalę. Artimiesiems tuomet visai šilta.

Svajoju: kad prieitų žmogus ir paklaustų: - Ar viskas blogai? - Viskas, – atsakyčiau. – Aš prastai atrodau ir klaikiai jaučiuos. - Taip ir turi būt, – ramintų jis. Ir pasijusčiau geriau.

☻☻ ☻☻

☻☻ ☻☻

Page 13: Juozas Erlickas

Kitą kartą, kai Lietuvoj vis krito gyvenimo lygis, gyveno toks senelis, kuris kasdien žiūrėjo į dangų. Jis norėjo pamatyti krintantį lėktuvą.

O lėktuvai, it laimė, vis lėkė pro šalį...

Ir numirė senelis, keikdamas gyvenimą, kuriame taip mažai grožio.

Pagerėjimai

Prisimenu: važiavo Maironis pro Trakus ir verkė jam širdis. Mat buvo tik viena pilis, ir ta pati sugriuvus. O važiuotų jis šiandien!.. Pro Trakus, Molėtus, Ignaliną... Kiek pilių!.. Kai kurios net be leidimo statytos, o niekaip nenugriausi. Tai būtų seneliui džiaugsmo!

☻☻ ☻☻

Page 14: Juozas Erlickas

Tolstantys

Pastebėjau, kad gyvenimas eina, o žmonės bėga, važiuoja ir net skrenda. Dažniausiai skrenda valdžios žmonės. Užtat jie yra labiausiai atitrūkę nuo gyvenimo.

Yra tipų, kurie uždirba didelius pinigus, balansuodami ant lyno tarp dviejų dangoraižių.

Vaikiški žaidimai!

Kiek pas mus yra balansuojančių ant skurdo ribos! Tai itin pavojingas, ilgai trunkantis triukas, kurį net Amerikoj retas drįsta pakartot.

Užtat sakau: tik mokėkim savo meistrus reklamuot! Ir išgarsėsim, ir biudžetas pilnės.

☻☻ ☻☻

Page 15: Juozas Erlickas

Kai litras benzino kainuos šimtą litų, liausimės važinėję. Sulėtės tempai... Pamiršim, kaip atrodo pasaulis, užtat prisiminsim, kas mūsų soduose. Susipažinsim su žmonom ir vaikais. Niekas nebesignalizuos, kad reikia skubėti – galėsim gyventi.

Nuo seno žmonės paukščiams sparnų pavydi. Kad sparnus turėtų, tai ant palangių tupėtų, ką kiti daro, žiūrėtų. O padangėm lėkdami patys kitiems ant galvų darytų... Gerai, kad ne visos svajonės išsipildo.

Laukiu Naujųjų. Pradėsiu naują gyvenimą. Viskas tada bus kitaip. Bet visados jau pirmąją Naujųjų dieną viskas nueina po senovei. Tad nuo antros vėl imu laukt Naujųjų. Taip ir bėga metai. Bet gerai, kad yra ko laukt.

☻☻ ☻☻

☻☻ ☻☻

Page 16: Juozas Erlickas

O gegužio naktis - pavojinga,

Tu nubrisi į sodą gilyn,

Atsistosi po vyšniomis - sninga, Ir prikris šilto sniego širdin.

J. Erlickas