ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas

Justas Žalys

NEARIMINIO ŽEMĖS DIRBIMO, ŠIAUDŲ IR ŽALIOSIOS TRĄŠOS ĮTERPIMO POVEIKIS ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ

AGROEKOSISTEMOS KOMPONENTAMS

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Biologijos kryptis

Studijų programa: Agroekosistemos

Akademija, 2015

Žalys, J. Neariminio  žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis žieminių kviečių agroekosistemos komponentams. Agroekosistemos studijų programos magistro darbas / Vadovas doc. dr. V. Bogužas; ASU. Akademija, 2015, 43 p.: 10 pav., 2 lentelės. Bibliogr: 55 pavad.

SANTRAUKA

Tyrimo objektas – žieminiai kviečiai (Triticum aestivum L.) piktžolės, sliekai ir

dirvožemis.

Stacionarus bandymas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto

Bandymų stotyje. Tyrimai vykdomi 2013–2014 m. Eksperimentas buvo vykdomas pagal tokią

schemą: A veiksnys: Šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š), šiaudai susmulkinti ir paskleisti

(+Š). B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad šiaudų įterpimas (+Š) šlyties pasipriešinimą

padidino 11,1 – 11,6 proc., palyginus su dirva be šiaudų (-Š). Įvairaus intensyvumo

neariminis žemės dirbimas šlyties pasipriešinimą, palyginus su giliu arimu (GA), padidino

nuo 46,6 iki 71,7 proc. Gilesniame armens sluoksnyje (10-20 cm gylyje) seklus arimas (SA)

šlyties pasipriešinimą padidino 51,5 proc. Dirvožemio kietumą didino ir šiaudų įterpimas ir

mažesnio intensyvumo žemės dirbimo sistemos. Dirvoje su šiaudais, palyginus su dirva be

šiaudų, 15 – 35 cm gylyje kietumas buvo nuo proc. iki proc. didesnis. Mažiausias kietumas

nustatytas giliai artoje dirvoje. Gilesniame nei buvo įdirbta dirva sluoksniuose seklus arimas

dirvožemio kietumą padidino nuo 17,8 proc. iki 22,5 proc., (KL) – nuo 29,8 proc. iki 42,3

proc., RK – nuo 29,9 proc. iki 62,5 proc., ŽTRK – nuo 15,4 proc. iki 54,3 proc., ND – nuo

16,9 proc. iki 52,8 proc. Podirvyje 40 – 50 cm gylyje dirvožemio kietumo padidėjimo beveik

nenustatyta. Šiaudų įterpimas ir žemės dirbimo sistemos neturėjo esminės įtakos žieminių

kviečių sudygimui. Piktžolių daigų skaičių, palyginus su giliu arimu (GA), esmingai padidino

seklus purenimas kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL), seklus

purenimas rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją (RK), žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu

kultivatoriumi prieš sėją (ŽTRK) ir tiesioginė sėja i neįdirbtą dirvą (ND). Šiaudų paskleidimas

ir žemės dirbimo sistemos turėjo esminės įtakos piktžolių masei pasėlyje prieš derliaus

nuėmimą. Šiaudų paskleidimas piktžolių masę sumažino 2 kartus, palyginus su dirva be

šiaudų. Palyginus su giliu arimu, piktžolių masė buvo esmingai didesnė (RK, ŽTRK, ND)

laukeliuose. Žieminių kviečių derlingumas buvo esmingai didesnis dirvoje su paskleistais

šiaudais, lyginant su dirva be šiaudų. ŽTRK derlingumą padidino 10,2 proc. Kitos žemės

dirbimo sistemos kviečių derlingumui esminės įtakos neturėjo. Šiaudų įterpimas (+Š)

esmingai padidino sliekų skaičių armens sluoksnyje. Sausros sąlygomis neišryškėjo žemės

2

dirbimo poveikis sliekams, tačiau sekliai rotoriniu kultivatoriumi purentoje dirvoje (RK),

dirvoje su žaliąja trąša (ŽTRK) bei neįdirbtoje dirvoje (ND) vidutinė slieko masė buvo net 2-3

kartus didesnė nei giliai artoje dirvoje (GA).

Raktažodžiai: neariminis žemės dirbimas, šiaudai, žalioji trąša, žieminiai kviečiai.

3

Žalys, J. Tillage, straw and green manure incorporation effects of winter wheat agroecosystem components. Master thesis of Ecology study program / Supervisor doc. dr. V. Bogužas; ASU. Akademija, 2015, 43 p.: 10 figures, 2 tables. References: 55 titles.

SUMMARY

Object of the work - winter wheat (Triticum aestivum L.), weeds, earthworms and

soil.

Stationary was arranged in 1999. Aleksandro Stulginskio University Experimental

Station. Research carried out in 2013–2014. The experiment was carried out according to the

following scheme: A factor: Straw incorporation: removing straw (-S), straw, shredded and

spread (+ S). Factor B: tillage systems .

The results of work. Studies show that traw incorporation (+ S) in the shear resistance

increased from 11.1 to 11.6 percent. compared to the soil without straw (s). Varying the

intensity of Environmental Engineering and Land shear resistance, compared with deep

plowing (GA) increased from 46.6 to 71.7 percent. Deeper topsoil layer (10-20 cm depth)

shallow plowing (SA) shear resistance increased by 51.5 percent. Soil hardness increased and

straw insertion and less intensive tillage systems. Soil and straw compared to the soil without

straw 15 to 35 cm below the surface hardness was from percent. up percent. higher. Minimum

hardness set deep plowed soil. Deeper than the cultivated soil shallow plowing the soil

hardness increased from 17,8 percent. by 22,5 percent. (KL) – up 29,8 percent to 42,3 percent,

ŽTRK – up 15,4 percent to 54,3 percent, ND – up 16,9 percent to 52,8 percent. Subsoil 40-50

cm deep soil hardness increases almost did not. Straw incorporation and tillage system had no

significant effect on winter wheat emergence. Weed seedlings as compared with deep plowing

(GA), substantially increased the shallow loosening tines cultivator jib and disk implements

(KL), shallow loosening harrow before sowing (RK), green fertilizer before sowing harrow

(ŽTRK) and direct drilling No-till soil (ND). Straw spreading and tillage system had a

material impact on the mass of weeds in the crop before harvest. Residue spread weed mass

by 2 times as compared to the soil without straw. Compared to deep plowing, weed weight

was substantially higher (RK, ŽTRK, ND) fields. Winter wheat yields were substantially

higher in the soil with distributed straw compared with the soil without straw. (ŽTRK) yields

increased by 10.2 percent. Other tillage systems on wheat yield had no significant influence.

Straw incorporation (+ N) substantially increased the number of earthworms topsoil layer.

Drought conditions not revealed in land tillage on earthworms, but detectives harrow loosened

soil (RK), the soil with green fertilizer (ŽTRK) and uncultivated soil (ND), the average worm

weight was 2-3 times higher than the deep plowed soil (GA).

4

Key words: Effect of ploughless tillage, straw, green manure , winter wheat.

Žalys, J. Neariminio  žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis žieminių kviečių agroekosistemos komponentams. Agroekosistemos studijų programos magistro darbas / Vadovas doc. dr. V. Bogužas; ASU. Akademija, 2015, 43 p.: 10 pav., 2 lentelės. Bibliogr: 55 pavad.

5

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Lentelės:

1. 2.2.1. lentelė. Taikytos agrotechnikos priemonės ir tyrimai žieminių kviečių pasėlyje

2013 – 2014 metais.

2. 3.1. lentelė. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

dirvožemio kietumui.

Paveikslai:

1. 2.5.1. pav. Oro temperatūra bandymų vykdymo laikotarpiu. Kauno

hidrometeorologijos stotis, 2013–2014 m.

2. 2.5.2. pav. Kritulių kiekis tyrimų vykdymo laikotarpiu. Kauno hidrometeorologijos

stotis, 2013–2014 m.

3. 3.1 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

šlyties pasipriešinimui.

4. 3.2 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis sliekų

skaičiui.

5. 3. 3 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

sliekų biomasei.

6. 3.4. pav.Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

žieminių kviečių sudygimui.

7. 3.5. pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

piktžolių daigų skaičiui.

8. 3.6. pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

piktžolių masei gramais prieš žieminių kviečių derliaus nuėmimą.

9. 3.7. pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

žieminių kviečių produktyvių stiebų skaičiui.

10. 3.8. pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

žieminių kviečių derliui.

6

TERMINŲ IR SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAI BEI SANTRUMPOS

-Š – be šiaudų,

+Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti,

GA – giliai arta,

SA – sekliai arta,

KL – sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais rudenį,

RK – sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją,

ŽTRK – žalioji trąša įterpta rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją,

ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja.

7

TURINYS

ĮVADAS...........................................................................................................................................9

1. LITERATŪROS ANALIZĖ......................................................................................................11

1.1. Neariminio žemės dirbimo ypatumai..................................................................................11

1.2. Žaliosios trąšos reikšmė......................................................................................................15

1.3. Tręšimo šiaudais reikšmė....................................................................................................16

2. TYRIMŲ METODAI IR SĄLYGOS........................................................................................19

2.1. Eksperimento įrengimas ir atlikimas...................................................................................19

2.2. Eksperimento variantai........................................................................................................19

2.3. Atliekamos analizės ir stebėjimai, jų metodai.....................................................................20

2.4. Meteorologinės sąlygos.......................................................................................................22

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ..............................................................................25

3.1. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka šlyties pasipriešinimui....................25

3.2. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka dirvožemio kietumui......................26

3.3. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka žieminių kviečių sudygimui...........27

3.4 Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka žieminių kviečių pasėlio

piktžolėtumui..............................................................................................................................28

3.5. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka žieminių kviečių produktyvumui

....................................................................................................................................................30

3.6. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka žieminių kviečių derlingumui.........31

3.7. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka Sliekų skaičiui ir biomasei.............32

IŠVADOS.......................................................................................................................................35

LITERATŪRA...............................................................................................................................37

DARBO APROBACIJA................................................................................................................42

PRIEDAI........................................................................................................................................43

8

ĮVADAS

Siekiant išsaugoti dirvožemyje organines medžiagas, bei atsižvelgiant į naujus

aplinkosaugos reikalavimus, ūkių specializacijos pasikeitimus, bei naujos technikos pasiūlą

(Deike et al., 2008; Maikštėnienė ir kt., 2008), visame pasaulyje jau senai ieškoma

alternatyvios – tausojamosios žemės dirbimo sistemos – perėjimo nuo intensyvių technologijų

prie aplinką, dirvą ir išteklius tausojančių žemės dirbimo būdų (Šimanskaitė, 2007;

Jodaudienė, Pupalienė, 2012), tačiau žemės dirbimo sistemos tinkamumą bei parinkimą

įtakoja ne tik dirvožemio sąlygos ir klimatas, bet ir vyraujančios tradicijos žemdirbystėje bei

įgytos mokslo žinios. (Baležentienė, 2008), taip pat svarbu atsižvelgti ir į „ekonominį

pajėgumą, technines galimybes“ (Bogužas, ir kt., 2013).

Lietuvoje nuo seno žinoma tradicinė ariamoji žemdirbystė. Tačiau, rinkai diktuojant

konkurencines sąlygas, tenka pereiti prie naujų žemės dirbimo ir sėjos technologijų. Taikant

neariminį žemės dirbimą bei sėjos minimaliai įdirbtoje dirvoje technologijas, mažinamos

gamybos išlaidos, tausojamas dirvožemis ir aplinka. Europoje minėtu būdu užsėjama iki 10

procentų visų pasėlių. Lotynų Amerikos šalyse – iki 50 procentų.

1999–2004 m. duomenimis Lietuvoje neariminė žemdirbystė buvo įdiegta beveik

77 tūkst. ha (Šiuliauskas, Liakas, 2005). Kai kurių tyrėjų duomenimis supaprastinto žemės

dirbimo sistemos Lietuvoje galėtų sudaryti 25 proc. visų dirbamų plotų (640000 ha),

tiesioginė sėja į ražienas – 15%, arba 380000 ha (Kučinskas, Dravininkas, 2004).

LR Statistikos departamento 2010 m. duomenimis – labiausiai Lietuvoje paplitęs

tradicinis žemės dirbimas (gilus arimas plūgu). Taip įdirbama daugiau kaip 68 proc. ariamos

žemės ploto. Ne toks populiarus yra tausojamasis (neariminis) žemės dirbimas – 7 proc. ir

tiesioginė sėja – apie 1 proc. ariamos žemės ploto. Likę 24 proc. – pievos, ganyklos,

vaistažolynai ir pan., patenkantys į dirbamos žemės kategoriją (Feiza, Feizienė, 2013).

Tyrimo objektas – žieminiai kviečiai (Triticum aestivum L.) piktžolės, sliekai ir

dirvožemis.

Tyrimų tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos, įvairaus intensyvumo žemės dirbimo

ir augalinių liekanų įtaką žieminių kviečių produktyvumui ir dirvožemio savybėms, sliekų

paplitimui, pasėlių piktžolėtumui.

Tyrimų uždaviniai: Nustatyti įvairaus intensyvumo žemės dirbimo sistemų įtaką:

1. Šlyties pasipriešinimui

2. Dirvožemio kietumui

3. Žieminių kviečių sudygimui;

4. Pasėlio piktžolėtumui

9

5. Žieminių kviečių produktyvumui;

6. Sliekų paplitimui

Tyrimų hipotezė – mažesnio intensyvumo žemės dirbimas bei tiesioginė sėja į

nedirbtą dirvą nesumažina žieminių kviečių sudygimo ir produktyvumo rodiklio, nepadidina

dirvožemio kietumo, šlyties pasipriešinimo ir pasėlių piktžolėtumo, teigiamai veikia sliekų

paplitimą.

10

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Neariminio žemės dirbimo ypatumai

Tinkama žemės dirbimo sistema, jos parinkimas laikomas vienu iš svarbiausių

veiksnių įtakojančių sėkmę augalininkystėje, kadangi būtent žemės dirbimo metu formuojami

vandens ir augalų mitybos rėžimai, mikrobiologiniai procesai, jų lygis ir kryptis dirvožemyje,

piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų kontrolės sistemos – visa tai įtakoja augalų augimą, lemia

derlių ir jo kokybę (Velykis, 2000).

Žemės dirbimo intensyvumo mažinimo priežastis galima skirstyti į ekonomines

(degalų, laiko, energijos, technikos taupymas) ir ekologines – dirvožemių erozijos ir jų

suslėgimo mažinimas (Šimanskaitė, 2007).

Tradicinis gilus sunkių žemių dirbimas – arimas reikalauja labai daug energijos ir

laiko sąnaudų bei lėšų. – kitaip tariant ariminis žemės dirbimas yra žymiai brangesnis už

supaprastintą žemės dirbimą (Velykis, 2000; Baigys, 2008; Čiuberkis ir kt, 2010; Feizienė ir

kt., 2007). Todėl atsirado neariminis žemės dirbimas (Brazauskienė, Petraitienė, 2006), kuris

laikomas aplinkai draugiška technologija, kadangi skatinamas gausesnis dirvožemio faunos ir

aerobinių mikroorganizmų vystymąsis (Bučienė, 2003).

Tačiau atsisakant gilaus arimo anot Bakasėno (2008) lėšos sutaupomos ir tai

naudinga tik tuo atveju jei alternatyviomis priemonėmis kompensuojami trūkumai kurie

mažina augalų derlingumą.

Neariminis įdirbimas – tai žemės paviršiaus įdirbimas, kai dirva purenama, bet ne

ariama. Toks dirvos dirbimas yra naudojamas prieš jautrių suslėgimui kultūrų auginimą

(aliejiniai augalai, cukriniai runkeliai, žirniai), kai į dirvą reikia įmaišyti didelį kiekį derliaus

atliekų. Toks žemės įdirbimas, lyginant su arimu, yra našesnis laiko atžvilgiu, sumažėja

erozijos ir paviršiaus suspaudimo rizika. Neariminiu žemės dirbimu stengiamasi mažinti

gamybos išlaidas, tausoti dirvožemį ir aplinką (Šarauskis, Romaneckas, 2012).

Pagrindinis neariminio žemės dirbimo tikslas yra išlaikyti aukštus nemažėjančius

augalų derlius. Neariminės žemės dirbimo technologijos naudojimo lyderes pasaulyje galima

laikyti JAV, Braziliją ir Argentiną. „Europos tausojančio žemės ūkio federacijos skelbiamais

duomenimis, pasaulyje pastaraisiais metais, taikant aplinką tausojančias neariminio žemės

dirbimo ir sėjos technologijas, į neįdirbtą dirvą pasėjama apie 110 mln. ha pasėlių“.

Neariminė žemės dirbimo technologija ne naujiena ir Lietuvoje (Čiuberkis, ir kt., 2010).

1999–2004 m. Lietuvoje neariminė žemdirbystė buvo įdiegta beveik 77 tūkst. ha (Šiuliauskas,

Liakas, 2005).

11

Anot Kinderienės (2004) bei Bakasėno (2008) supaprastintu žemės dirbimas

naudingas, kadangi:

Sumažėjus energijos ir darbo sąnaudoms – sumažėja žemės ūkio produkcijos

savikaina;

Padidėjus dirvos biologiniam efektyvumui, (į paviršiaus sluoksnius įterpiant

augalų liekanas, mėšlą, šiaudus) – biologizuojama žemdirbystė;

Sumažinus dirvos eroziją, maisto medžiagų išplovimą, struktūros nykimą,

humuso oksidaciją ir drėgmės nuostolius – pagerinama dirvosauga.

Taikant supaprastintą žemės dirbimą „mažiau ardoma artimesnė natūraliai

dirvožemio struktūra, teigiamai veikia dirvos organizmus. Dirvos plyšeliai, šaknų bei sliekų

padaryti kanalai ardomi tik viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, o giliau – lieka nepaliesti.

Todėl dirvožemyje formuojasi didesnės poros, kurios didina vandens sugėrimą po stipraus

lietaus ir mažina augalų maisto medžiagų netekimą dėl kritulių bei erozijos. Dėl sumažėjusio

garavimo iš lygesnio dirvos paviršiaus dirvožemio drėgmės kiekis padidėja o jo temperatūra

sumažėja. Tai stabdo mikroorganizmų veiklą (Bogužas ir kt., 2013).

„Neariminio žemės dirbimo pagrindas – tinkamas šiaudų ir augalinių liekanų

paruošimas bei jų įterpimas į dirvą“ (Bogužas, ir kt., 2013, p.148). Kiti autoriai

(Brazauskienė, Petraitienė, 2006; Čiuberkis, ir kt., 2010) pastebi ir teigia, neariminis žemės

dirbimas turi būti taikomas tik gerai sukultūrintuose bei nepiktžolėtose dirvose, o patį

neariminio žemės dirbimo veiksmingumą lemia dirvos sąlygos, priešsėliai, aplinkos sąlygos

ir kt. (Bakasėnas, 2008). Dirvose, taikant neariminį žemės dirbimo būdą, reikėtų kiekvienais

metais keisti skutimo gylį, gilesnį seklesniu ir atvirkščiai (Feiza ir kt., 2011).

Romaneckas (2009) svarbiausiu supaprastintų žemės dirbimo sistemų atsiradimo

akcentu laiko žemės dirbimo intensyvumo mažinimą, kuris ne tik išsaugo bet ir padidina

natūralųjį dirvos derlingumą ir sukultūrinimo lygį.

Tuo tarpu Šimanskaitės (2002) manymu supaprastintas žemės dirbimas

nesumažina derliaus, tačiau visišką minimalaus žemės dirbimo įsisavinimą apsunkina dirvų

piktžolėtumas, jeigu dirvos nėra labai gerai sukultūrintos (Jodaugienė, 2002).

Kaip parodė Feizos, Feizienės (2013) tyrimai atlikti vidutinio sunkumo priemolio

dirvoje – fizikinės dirvožemio savybės nepakito tiek taikant supaprastintą, tiek tradicinį žemės

dirbimą. Tačiau atlikti tyrimai smėlingo lengvo priemolio dirvoje parodė, kad tradicinio

žemės dirbimo pranašumus lyginat su supaprastintu žemės dirbimu ir tiesiogine sėja – (SDKI

– agrocheminė kokybė + fizikinė kokybė) didžiausia nustatyta dirvą ariant giliai, mažiausia –

tiesioginės sėjos taikymo metu, o supaprastintas žemės dirbimas buvo vidutiniame lygmenyje.

12

Prieš tai tų Cecevičiaus, ir kt. (2006) atlikti tyrimai parodė, „kad javų ir kitų

sėjomainos rotacijos augalų sėja į neįdirbtą ražieną pirmaisiais metais žieminių kviečių

derliaus nesumažino. Bet vasariniai javai, kviečiai ir miežiai, pasėti naudojant tiesioginę sėją

pirmaisiais ir antraisiais tyrimo metais davė atitinkamai 16−17 % sumažėjusį derlių, palyginus

su giliai dirbta dirva“).

Jodaugienė (2002) Šimanskaitė (2002) Feiza, ir kt. (2005) teigia, kad derlius

taikant supaprastintą žemės dirbimą gaunamas beveik toks pat kaip ir taikant tradicinį žemės

dirbimą, o derliaus sumažėjimas 3–5 proc., yra ekonomiškai pateisinamas. Pavyzdžiui,

Dotnuvoje sukultūrintose lengvo priemolio dirvose atliktų tyrimų metu nustatyta, kad įprastas

intensyvus žemės dirbimas, kaip ir ilgametis seklus žemės dirbimas neįtakojo bei nepablogino

dirvožemio fizikinių, cheminių ir mikrobiologinių savybių bei auginamų augalų derliaus.

Kitų autorių teigimu derlingumas ne tik kad nesumažėja, bet net palaipsniui didėja

(Romaneckas, 2009). Atliktų tyrimų duomenimis, supaprastintas žemės dirbimas ne tik

padeda sumažinti eroziją, bet ir teigiamai paveikia dirvožemio struktūrą ir kitas fizikines

savybes (Maikštėnienė, 2000).

Dar kitų tyrėjų teigimu, supaprastintas žemės dirbimas (ypač sėjant į nepurentą

dirvą) neigiamai veikia fizikines dirvožemio savybes – didėja tankis bei kietumas, laidumas

vandeniui, mažėja aeracija (Cesevičius ir kt., 2005; Hanquet et al., 2004; Feiza ir kt., 2004;

Licht, Al-Kaisi, 2005; Šimanskaitė, 2007; Feizienė et al., 2006;), skatina armens pado

susidarymą dirvožemio rūgštėjimą (Derpsch, 1999 cit. Čiuberkis ir kt., 2008).

Anot Bogužo (2012) „ilgalaikis neariminis žemės dirbimas ir sėja į neįdirbtą dirvą

padidina organinės medžiagos kaupimąsi bei drėgmės kiekį viršutiniame armens sluoksnyje, o

tuo pačiu mažėja vandenų tarša.“.

Be to vienas neariamosios žemdirbystės privalumų – augalams prieinamos

drėgmės atsargų taupymas dirvožemyje (Roscoe ir kt., 2000; Velykis, Satkus, 2011).

Kaip rodo LŽI atlikti tyrimai, sėjant augalus į sekliai purentą, bet neartą dirvą, iš

tiesų dirvožemio viršutiniame 0–5 cm dirvožemio sluoksnyje drėgmės yra daugiau nei

dirbtoje tradiciškai. Tačiau nustatėme, kad kuo gilesnis dirvos sluoksnis, tuo labiau mažėja

drėgmės kiekis dirvožemyje, kai dirvos neariamos. Darome išvadą, kad neariamasis dirbimas

išties didina drėgmės kiekį viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, bet šis padidėjimas vyksta

gilesniųjų sluoksnių santykinio sausėjimo sąskaita. Ypač didelę reikšmę drėgmės taupymui

viršutiniame dirvos sluoksnyje, taikant neariamąjį žemės dirbimą, turi podirvio

granuliometrinė sudėtis. Be to atliktų tyrimų duomenimis „sekliai įdirbto, nearto lengvo

priemolio dirvožemyje mažėjo organinės anglies ir maisto medžiagų kiekis, ypač apatiniame

13

10–20 cm armens sluoksnyje. Seklaus neariminio žemės dirbimo sistemoje maisto medžiagų

iš esmės turtingesnis buvo viršutinis 0–10 cm dirvos sluoksnis“ (Čiuberkis ir kt., 2008).

Pastebima, kad taikant neariminį žemės dirbimą, žemdirbiams dažnai

susirūpinimą kelia padidėjęs dirvų sutankėjimas. Atliktų tyrimų duomenimis, „dirvožemio

tankis, kuris siekia 1,4 Mg /m–3 dirvas ariant giliai, buvo nustatytas 20 cm gylyje, tuo tarpu

taikant neariamąjį žemės dirbimą šis tankis nustatytas jau 6–7 cm dirvos gylyje“ (Savas Ūkis,

2009).

Anot Bogužo ir kt., (2013) neariminis žemės dirbimas turi ir tam tikrus trūkumus:

„ant dirvos paviršiaus likusios augalinės liekanos gali kelti problemų sėjos ar augalų

vegetacijos metu; didesnės galimybės plisti piktžolėms (ypač daugiametėms); didesnis augalų

ligų ir kenkėjų plitimo pavojus; žemės dirbimui reikia modernesnių padargų; sėjai į mulčiuotą

dirvą gali prireikti modernesnių sėjamųjų; didesnis aplinkos teršimo pavojus, nes gali didėti

pesticidų poreikis; azoto imobilizacija ir lėtesnis daigų augimas, mažesni derliai

nedrenuotose užmirkusiose dirvose.“.

Todėl taikant neariminį žemės dirbimą svarbu „žemę dirbti tuoj po derliaus

nuėmimo; gerai susmulkinti šiaudus, palikti žemas ražienas, vengti priešsėlio išgulimo; dirvos

turi būti neužmirkusios; atidžiau kontroliuoti piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų plitimą; nuolat

įterpti šiaudus, žaliąją trąšą, kitas organines liekanas ir trąšas; periodiškai (maždaug kas 5

metai) čizeliu supurenti visą armens sluoksnį ar net podirvį; taikyti tinkamą augalų kaitą.“

(Bogužas ir kt., 2013).

1.2. Žaliosios trąšos reikšmė

Pastaraisiais dešimtmečiais siekiant praturtinti dirvožemį organine medžiaga vis

plačiau naudojama žalioji trąša (Romanovskaja ir kt., 2013, Arlauskienė, 2004).

Žalioji trąša tai augalų žalioji sultingoji masė, kuri įterpiama į dirvožemį

(Tripolskaja, 2005). Žaliajai trąšai tinka dauguma nelepių augalų, kurie greitai auga ir

užaugina daug žaliosios masės. Taip pat galimi kelių rūšių augalų mišiniai (Žekonienė, 2006).

Žalioji trąša ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet tuo pačiu teigiamai veikia ir

augalus bei ekologinę visumą (Nemeikšienė ir kt., 2010).

Dirvas tręšti su tarpiniu žaliosios trąšos įsėliu yra ekonomiškai naudinga. Tačiau

žemės ūkio augalų derlingumas priklauso nuo to kada jie buvo pasėti ir nuo to, kokį laiko

tarpą augo kartu su pagrindiniais augalais. Tinkamai parinkti tarpiniai augalai „gali

konkuruoti su piktžolėmis, bet nekonkuruoja su pagrindiniais augalais dėl vandens ir maisto

medžiagų, neužstoja saulės šviesos“ (Adamavičienė, 2013).

14

Anot Arlauskienės, Maikštėnienės (2002); Romanovskajos, Tripolskajos (2003)

atsižvelgiant į Lietuvos klimatines sąlygas, efektyviausia žaliajai trąšai naudoti įsėlinius

augalus, ypač dobilus. Lietuvoje, nederlingose žemėse „žaliajai trąšai dažnai auginamos

baltosios garstyčios. Įterpus baltųjų garstyčių žaliąją masę, po jų auginamų augalų

derlingumas žymiai padidėja − javų iki 0,5–1 t ha-1, bulvių 5–9 t ha-1. Kaip trąša, baltųjų

garstyčių žalioji masė yra neprastesnė už šiaudų mėšlą. Atlikti tyrimai rodo, kad tokia baltųjų

garstyčių panaudojimo technologija efektyvumu nedaug atsilieka nuo tręšimo mėšlu 30 t/ha,

vienodai gerai tinka tiek dirvas ariant, tiek taikant neariminę žemdirbystę“ (Žėkaitė, 2001).

Lengvose dirvose auginant žaliąją trąšą pirmenybė teikiama lubinams. Be lubinų

žaliajai trąšai dar auginami kryžmažiedžiai augalai, vieni iš populiaresnių – vasariniai rapsai

(Baniūnienė, 2002).

Dar žaliajai trąšai galima auginti siauralapius ir pašarines pupas, lubinus,

žieminius ir vasarinius vikius, kadangi jų nereikia tręšti azoto trąšomis, jie patys apsirūpina

azotu, nemažai jo sukaupia šaknyse ir žaliojoje masėje. Pastaruoju metu auginamos ir

garstyčios bei vasariniai rapsai, aliejiniai ridikai. Apariant žaliąją trąšą į dirvožemį įterpiamos

organinės medžiagos, to pasekoje pagerėja biologinės dirvožemio savybės, fitosanitarinė

būklė (Žekonienė, 2006).

Vienas pagrindinių žaliosios trąšos pasėlių auginimo tikslų – dirvožemį papildyti

cheminiais elementais, kurie reikalingi augalų mitybai (Tripolskaja, 2005) – organinėmis

medžiagomis ir azotu (Tripolskaja, Šidlauskas, 2010).

Žaliosioji trąša įtakoja augalų derlių priklausomai nuo įterpiamos biomasės

kiekio, jos cheminės sudėties, irimo ypatumų, dirvožemio humusingojo sluoksnio storio

(Tripolskaja, 2008).

Janušienės (2002) teigimu žaliosios trąšos poveikis dirvožemio struktūrai ir

humusingumui priklauso nuo jos cheminės sudėties, įterpiamos žaliosios masės kiekio

(Tripolskaja, 2005).

Žaliosios trąšos yra ne tik organinių medžiagų, bet ir azoto šaltinis (Nemeikšienė

ir kt., 2010). Kai dirvožemį reikia praturtinti azotu, tada žaliajai trąšai tinkamesni ankštiniai

augalai, tačiau pakankamai azoto sukaupiama tik įterpiant pakankamai organinių trąšų kartu

su kalio, fosforo, kalcio trąšomis, o molingame dirvožemyje aprūpinimas azotu geresnis

naudojant mėšlą (Tripolskaja, 2005).

Tačiau kai Nemeikšienės ir kt. (2010) teigimu, jei lengvuose dirvožemiuose

žaliajai trąšai naudojami pupiniai augalai svarbu nepamiršti, kad anksti pavasarį arba dar

žiemą – dėl greitos pupinių augalų antžeminės dalies mineralizacijos – azotas gali išsiplauti.

Todėl rekomenduotina „daugiamečių žolių masę 2–3 kartus vegetacijos metu ją nupjovus

15

susmulkinti ir paskleisti dirvos paviršiuje. Smulki paskleista pupinių augalų masė greitai

mineralizuojasi, o laisvasis azotas paimamas greitai atželiančių žolių arba patenka į

dirvožemio organinių junginių sudėtį. Taip sumažėtų azoto nuostoliai, dirvoje pagausėtų

organinių junginių, kurie galėtų mineralizuotis ir tokiu būdu aprūpinti augalus maisto

medžiagomis“.

Teigiamai dirvožemį įtakoja ir šiaudai su azoto priedais. Jovaišienės (1996) atliktų

tyrimų duomenimis naudojant žieminių kviečių šiaudus be azoto priedų miežių derlius

sumažėjo 4 proc., o su azoto priedais padidėjo 8 proc. O įterpiant žaliąją trąša kartu su

šiaudais ir azoto trąšomis, augalai geriau įsisavina pagrindines maisto medžiagas (Gužys,

Petrokienė, 2006).

1.3. Tręšimo šiaudais reikšmė

Rūgštingumą dirvožemyje apibūdina jo pH (nuo 1 iki 14 skalė): pH 6 žymi

rūgščią, pH 8–14 šarminę terpes, o pH 7 laikomas neutraliu. „Dauguma kultūrinių augalai

normaliai augti ir derėti gali tik nerūgščiose dirvose, todėl mažesnio nei pH 5 dirvožemius

reikia kalkinti. Dirvožemio rūgštingumas turi didelę įtaką ir mikroorganizmų gausumui,

lėčiau skaidomos augalų liekanos, todėl kartu pablogėja ir augalų mityba. Augalai,

negaunantys reikiamų maisto medžiagų, būna silpni, juos greičiau pažeidžia ligos ir

kenkėjai“.

Tyrimais nustatyta, kad dirvožemio rūgštėjimą stabdo tręšimas organinėmis trąšomis.

Organine medžiaga dirvožemis praturtinamas įterpiant ražienas ir augalų šaknis, šiaudus,

žaliąją trąšą bei mėšlą. Šios medžiagos ne tik gausina humuso atsargas, bet padidėja ir

mikrobiologinis aktyvumas, pagerėja mikrobų cenozės sudėtis (Arlauskienė, Maikštėnienė,

2002).

Dirvoje su susmulkintais ir paskleistais šiaudais humuso randama 11,8 proc. daugiau

nei dirvoje be šiaudų. Tam įtakos turi ne tik žemės dirbimo sistema su mažesniu mechaniniu

poveikiu dirvai, bet ir augalinių liekanų kaupimasis arčiau dirvos paviršiaus. Be to, dirvoje su

susmulkintais ir paskleistais šiaudais azoto kiekis yra 10 proc. daugiau nei dirvoje be šiaudų.

Tyrimų duomenimis, nuolat paskleidžiant ir įterpiant šiaudus į dirvą padidėja jos pH, humuso

ir azoto kiekiai  joje (Arlauskienė, Maikštėnienė, 2004).

Teigiamai dirvožemį įtakoja ir šiaudai su azoto priedais. Atliktų tyrimų duomenimis

naudojant žieminių kviečių šiaudus be azoto priedų miežių derlius sumažėjo 4 proc., o su

azoto peidais padidėjo 8 proc. (Arlauskienė, Maikštėnienė, 2004).

16

Lietuvoje derlinguose dirvožemuose daugiausia auginami javai ir rapsai. Todėl

susikaupia ir iki 6 t ha-1 šalutinės produkcijos – šiaudų, kurie dažnai panaudojami trąšai

(Arlauskienė ir kt., 2009).

Šiaudai – tai stiebai, augalų lapai, kurie lieka javus iškūlus. Žieminių augalų

šiaudai dažniau naudojami kraikui ir tręšimui, o vasarinių augalų – pašarui. Vienoje tonoje

šiaudų yra apie 800 kg organinių medžiagų, apie 6 kg azoto, 2 kg fosforo, 9 kg kalio, 2,4 kg

kalcio, 1 kg magnio ir kitų mikroelementų (Tripolskaja, 2005).

Šiaudai turi daug anglies – jo yra daugiau nei mėšle – 1 tona šiaudų atstoja apie

3,5 tonos mėšlo (Bogužas, 2012).

Be to šiaudų organiniai junginiai yra chemiškai stabilūs ir gali būti panaudoti

augalų tik po jų skaidymo mikroorganizmais. Pirmiausia dirvožemyje suirsta šiaudų

angliavandeniai ir baltymai, toliau – celiuliozė ir hemiceliuliozė ir paskutinis – ligninas.

Šiauduose taip pat yra ir įvairių maistingųjų elementų (Tripolskaja, 2005).

Šiaudų įterpimas teigiamai įtakoja organinės anglies akumuliaciją ir maisto

elementų įjungimą į biologinį apykaitos ciklą (Tripolskaja, Šidlauskas, 2010), taip pat vyksta

aktyvesnė mikroorganizmų veikla, didesnis šiaudų suardymo laipsnis (Cesevičius,

Janušauskaitė, 2006).

Paskutiniu laikotarpiu naudojamas tiesioginis tręšimas šiaudais – kai šiaudai

paskleidžiami lauke nuimant derlių (Tripolskaja, 2005), tačiau anot Beare ir kt. (2002)

kvėpavimo intensyvumas būna iki 56% didesnis šiaudus įterpiant, nei paviršinių šiaudų. O

Sonnleiter ir kt. (2003) teigimu augalų liekanos paliktos ant dirvos paviršiaus sumažina

garavimą, todėl dirvožemyje lieka daugiau vandens.

Cecevičiaus, Feizos, Feizienės (2005) teigimu supaprastinto žemės dirbimo metu

ant dirvos paviršiaus palikti šiaudai neleidžia augalams gerai pasisavinti drėgmės sausriųjų

laikotarpių metu.

Todėl Bakasėno (2008) manymu prieš įterpiant šiaudus svarbu juos labai gerai

sutrumpinti, nes trumpesni šiaudai dirvožemyje greičiau suyra.

Dar kitų autorių (Germano, Basakėno, 2004) manymu, dirvožemio padengimas

šiaudais mažina dirvos eroziją, pesticidų ir mineralinių trąšų išsiplovimą iš dirvožemio, be to

pagerėja dirvožemio struktūra, fizikinės savybės, faunos ir mikroorganizmų vystymasis, o ir

organinės medžiagos kaupiasi daug intensyviau. Tačiau autoriai pastebi ir tai, kad dideli

kiekiai augalinių liekanų gali neigiamai paveikti žemės ūkio augalus dėl piktžolių ir ligų

plitimo, sumažėjusio apšvietimo, ko pasekoje sutrinka nukrenta dirvožemio temperatūra bei

šaknų sistemos vystymasis. Todėl siekiant išvengti minėtų neigiamų poveikių ir siekiant

17

tinkamo šiaudų panaudojimo svarbu šiaudus gerai susmulkinti ir paskleisti derliaus nuėmimo

metu.

18

2. TYRIMŲ METODAI IR SĄLYGOS

2.1. Eksperimento įrengimas ir atlikimas

Stacionarus eksperimentas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto

Bandymų stotyje, metodikos autorius V. Bogužas. Tyrimai vykdyti 2013–2014 m.

Eksperimente vietos dirvožemis – giliau glėjiškas pasotintas palvažemis (Endohypogleyi-

Eutric Planosol), vidutinio sunkumo priemolis ant smėlingo lengvo priemolio. Humusingojo

horizonto sluoksnis – 25 cm. Dirvožemis silpnai šarminis – pH – 7,6, humuso kiekis vidutinis

– 2,86 proc., vidutinis kalingumas – 134 mg kg-1 ir didelis fosforingumas – 266 mg kg-1.

Eksperimentas įrengtas laukelių skaidymo metodu, 4 pakartojimais, iš viso 48

laukeliai. Laukelių dydis: pradinis – 102 m2 (6 m x 17 m), apskaitomasis – 30 m2 (15 m x 2,0

m). Bandyme žemės ūkio augalai kaityti tokia tvarka: vasariniai rapsai (Brassica napus),

žieminiai kviečiai (Triticum aestivum), miežiai (Hordeum vulgare). Vienoje bandymo dalyje

šiaudai pašalinti (-Š), o kitoje dalyje – susmulkinti ir paskleisti (+Š). Tiek fone be šiaudų, tiek

fone su paskleistais šiaudais tirtos įvairaus intensyvumo žemės dirbimo sistemos (1 lent ).

Žieminiai kviečiai ‘Ada‘ 200 kg ha-1 pasėti 2013 m. rudenį pneumatine ražienine

sėjamąja Väderstad. Po priešsėlio (išskyrus vasarinių rapsų) derliaus nuėmimo, šiaudai

vienoje bandymo dalyje pašalinti (-Š), o kitoje dalyje – susmulkinti ir paskleisti (+Š). Tiek

fone be šiaudų, tiek fone su paskleistais šiaudais tirtos visos žemės dirbimo sistemos.

GA ir SA variantų laukeliuose po derliaus nuėmimo skusta plūgu, rudenį giliai arti

tik pirmo varianto laukeliai. Trečio varianto (KL) laukeliai po derliaus nuėmimo sekliai

kultivuoti kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8 – 10 cm gyliu.

RK ir ŽTRK variantų laukeliai įdirbti tik rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją. Po javų nuėmimo

ŽTRK laukeliuose sėtas tarpinis pasėlis – baltosios garstyčios žaliajai trąšai. ND varianto

laukeliuose dirva neįdirbta nei rudenį, nei pavasarį, sėta tiesiai į ražienas.

2.2. Eksperimento variantai

Lauko bandymas vykdomas nuo 1999 m. ir vykdomas pagal šią schemą:

A veiksnys: Šiaudų įterpimas:

1.3. Šiaudai pašalinti, kontrolė (-Š)

1.3. Šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š)

B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos:

19

3.2. Įprastas gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį, kontrolė (GA),

3.2. Seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA),

3.2. Seklus purenimas kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm

gyliu rudenį (KL),

3.2. Seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5 –6 cm gyliu prieš sėją (RK),

3.2. Seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją

(ŽTRK),

3.2. Neįdirbta ražiena, tiesioginė sėja (ND).

2.2.1. lentelė. Taikytos agrotechnikos priemonės ir tyrimai žieminių kviečių pasėlyje 2013–

2014 metais.

Agrotechninė priemonė Atlikimo data

Išbertos N9 P15 K28 + S6 trąšos 300kg/ ha-1 2013.09.09

Pasėti žieminiai kviečiai „Ada“ 200 kg/ ha-1 2013.09.10

Nupurkšta Legacy Pro 2 l/ ha-1 2013.10.14

Skaičiuotas sudygimas 2013.10.15

Patręšta amonio salietra N41 120 kg/ ha-1 2014.03.14

Patręšta amonio salietra N44 130 kg/ ha-1 2014.03.31

Nustatytas šlyties pasipriešinimas 2014.04.28

Nustatytas dirvožemio kietumas 2014.04.30

Suskaičiuoti piktžolių daigai 2011.05.16

Paimtos piktžolės iš 10 vietų laukeliuose 0,3 x 0,6m rėmeliais 2014.07.21

Nuimtas derlius 2014.07.29

Skaičiuotas sliekų kiekis kiekviename laukelyje 3 vietose 50 x 50 cm 2014.08.04

2.3. Atliekamos analizės ir stebėjimai, jų metodai

Žieminių kviečių sudygimas. Kiekviename laukelyje daigai skaičiuojami

dešimtyje atsitiktinai pasirinktų vietų 1 metro ilgio eilutėje. Daigų skaičius perskaičiuojamas

vnt. m-2

Dirvos šlyties pasipriešinimas. Dirvos šlyties pasipriešinimas nustatomas iš 0–10

ir 10–25 cm. armens gyliuose, kietmačiu „Geonor 72410“ po sėjos ar atsinaujinus žieminių

kviečių vegetacijai iš 10 apskaitomojo laukelio vietų.

20

Dirvožemio kietumas. Matuojamas 0–50 cm gyliu elektroniniu kietmačiu

(penetrologeriu) 'Eijkelkamp' 06.15SA po sėjos ar atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai iš

10 apskaitomojo laukelio vietų.

Piktžolėtumas ir vyraujančių piktžolių daigų rūšinė sudėtis. Piktžolių skaičius

bus nustatytas kiekviename laukelyje 10 vietų naudojant 20 x 30 cm rėmelį, du kartus.

Intensyvaus piktžolių augimo metu – gegužės mėnesio viduryje bus įvertinta piktžolių daigų

rūšinė sudėtis, o pieninės brandos metu bus nustatytas bendras piktžolių skaičius, rūšinė

sudėtis ir masė.

Pasėlio tankumas. Javų tankumas (produktyvių stiebų skaičius) bus nustatomas

brandos tarpsnyje, 50x50 cm rėmeliais, 4 laukelio vietose ir išreikštas vnt. m2. Rapsų

tankumas bus nustatomas po derliaus nuėmimo, 50x50 cm rėmeliais, keturiose laukelio

vietose ir išreikštas vnt. m2.

Sliekų kiekis dirvoje. Sliekų kiekis dirvoje bus nustatomas rugpjūčio mėnesį tuoj

po derliaus nuėmimo, dienos metu. Kiekviename laukelyje įkalami 3 rėmeliai (50 x 50 cm) 10

cm gyliu. Naudojamas 0,55 % formalino tirpalas, kuris pilamas du kartus kas 15 min. Išlindę

sliekai surenkami, skaičiuojami ir sveriami. Šis metodas vadinamas cheminių repelentų

metodu.

Derlius. Javų ir rapsų grūdų derlius bandymų laukeliuose bus nuimtas kombainu,

pasvertas ir išreikštas javų 14 proc., rapsų 8,5 proc. drėgnumo, 100 proc. švarumo grūdų

mase. Nustatoma 1000 grūdų masė. Švarumui nustatyti iš visų kiekvieno varianto pakartojimų

bus sudaroma apie 2 kg grūdų jungtinis mėginys. Grūdai pilami į audeklo maišelius. Iš

kiekvieno varianto jungtinio mėginio atsverti 2 ėminiai. Iš jų išskirtos priemaišos, o švarūs

grūdai pasveriami

Tyrimo duomenų statistinės analizės metodai

Tyrimo duomenys bus apdoroti dviejų veiksnių dispersinės analizės metodu,

naudojant kompiuterines programas ANOVA ir GLM iš programos paketo SYSTAT 10.

Skirtumų tikimybės lygis palyginus su kontrole įvertintas LSD testu : * - P ≤ 0,05 > 0,01;

** - P ≤ 0,01 > 0,001; *** - P ≤ 0,001.\

21

2.4. Meteorologinės sąlygos

Viena didžiausių problemų auginant žiemkenčius – jų žiemojimas. Ši problema

tapo aktuali ne tik ekologinės, bet ir intensyvios gamybos ūkiuose. Ūkininkai ypač tai pajuto

2006 m. pavasarį, kai didelius žiemkenčių plotus teko suarti, nes juose augalai žuvo. Lietuvos

ūkininkai pradėjo daug kur auginti iš pietinių kraštų atvežtas derlingas, aukštos kokybės

žieminių kviečių veisles, pradėjusias iš laukų išstumti lietuviškąsias. Vis dėlto labai

nepalankios meteorologinės sąlygos parodė lietuviškų veislių privalumus prieš užsienietiškas.

Lietuviškos žiemojo kur kas geriau (Pekarskas, Sliesaravičius, 2006).

Meteorologinės sąlygos aprašytos naudojantis Kauno meteorologinės stoties

metiniais duomenimis. Kviečių sėjos metu vyravo 12 oC ir labai lietingi orai, kritulių kiekis

buvo daugiau nei du kartus didesnis už daugiametį vidurkį. Šilti bei drėgni orai buvo palankūs

žieminių kviečių sudygimui.

Spalis buvo šiltesnis nei ilgametis vidurkis, vidutinė temperatūra svyravo apie 7–

7,5 oC. Kritulių kiekis buvo mažesnis už daugiametį 43 mm.

Lapkričio vidutinė temperatūra buvo aukštesnė palyginus su daugiamete šis

mėnuo buvo šiltesnis 4 oC. Lapkritis kritulių gausumu reikšmingai neišsiskyrė iš ilgamečio

vidurkio. Kritulių kiekis vyravo apie 20 mm.

Gruodis išsiskyrė šilta oro temperatūra palyginus su daugiamete. Rementis

ilgamečiais duomenimis gruodžio vyraujanti temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę 6 oC ji

vyravo apie 2 oC šilumos kai daugiametė siekdavo 4 oC šalčio. Kritulių kiekis buvo normalus

26 mm.

Sausio vidutinė temperatūra buvo žema tačiau palyginus su daugiamečiais

vidurkias ji buvo normali apie 5 oC šalčio. Kritulių kiekis buvo didesnis nei daugiamečių

stebėjimų beveik du kartus, iškrito 55 mm o vidurkis sausio mėnesio buvo apie 24 mm

Vasarį vidutinė mėnesio temperatūra buvo pliusinė, temperatūros vidurkis buvo 1

laipsnis šilumos. Kritulių kiekis buvo nedidelis kaip ir daugiamečių 22 mm.

Kovo temperatūra buvo gan aukšta lyginant ją su ilgamečių stebėjimų rezultatais

vidutinė mėnesio temperatūra buvo 5 oC šilumos kai ilgametė siekė vos 2 oC šalčio. Kritulių

kovo mėnesį iškrito 24 mm tačiau nuo daugiamečių rezultatų didelio skirtumo nebuvo.

22

2.5.1 pav. Oro temperatūra bandymų vykdymo laikotarpiu.

Kauno hidrometeorologijos stotis, 2013–2014 m.

Balandžio mėnuo buvo šiltas,vidutinė temperatūra siekė 9 oC šilumos. Balndžio

pradžioje pakilus oro temperatūrai atsinaujino kviečių vegetacija. Kritulių atžvilgiu balandis

buvo sausas per mėnesį iškrito 20 mm kritulių.

Gegužės vidutinė temperatūra buvo 13 oC šilumos panaši kaip ir daugiametė

kurios temperatūra siekė 12 oC šilumos. Gegužės mėnuo buvo gana lietingas per jį iškrito 81

mm kritulių tai 16 mm daugiau nei įprastai per tą mėnesį.

Birželis palyginus su vidutiniais stebėjimų rezultatais buvo 2 oC šaltesnis nei

įprastai. Vidutinė mėnesio temperatūra buvo 14 oC šilumos kai daugiametė vyravo 16 oC

šilumos. Kritulių tai pat iškrito mažiau apie 10 mm. Mėnesio vidurkis buvo 50mm.

Liepos mėnuo buvo pastebimai šiltesnis nei įprasta vidutinė mėnesio temperatūra

buvo 20 oC šilumos kai vidutinė daugiametė siekė 17 oC šilumos. Liepos mėnesis buvo sausas,

ypač jo pabaiga. Kritulių vidurkis buvo 50 mm kai vidutinė ilgametė buvo 80 mm.

Rugpjūčio pradžia buvo labai sausa, šilti ir sausi orai vyravo jau kelias savaites.

Vidutinė mėnesio temperatūra buvo 16 oC. Atslūgus karščiams prasidėjo lietūs ir mėnesio

kritulių kiekis siekė 110 mm.

23

2.5.2 pav. Kritulių kiekis tyrimų vykdymo laikotarpiu.

Kauno hidrometeorologijos stotis, 2013–2014 m.

24

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3.1. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka šlyties pasipriešinimui

Dirvožemio šlyties pasipriešinimas iliustruoja pasipriešinimą dirbant žemę.

Viršutiniame armens sluoksnyje šlyties pasipriešinimas buvo esmingai didesnis

dirvoje su šiaudais (3.1 pav.). Palyginus su dirva be šiaudų šlyties pasipriešinimas padidėjo

11,6 proc. 0–10 cm armens gylyje mažiausiai šlyties pasipriešinimas buvo giliai artoje dirvoje

(GA). Palyginus su giliu arimu, esmingai didesnis šlyties pasipriešinimas nustatytas sekliai

kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais rudenį purentoje dirvoje (KL) –

46,6 proc. didesnis, sekliai rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją purentoje dirvoje (RK) – 60,1

proc. didesnis, dirvoje su prieš sėją rotoriniu kultivatoriumi įterpta žaliąja trąša (ŽTRK) –

64,5 proc. didesnis bei tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose (ND) – 40,4 proc.

didesnis.

Gilesniame armens sluoksnyje (10–20 cm gylyje) šiaudų poveikis dar labiau

išryškėjo (3.1 pav.). Šlyties pasipriešinimas buvo 11,1 proc. didesnis laukeliuose su šiaudais.

Palyginus su laukeliais be šiaudų tai esminis skirtumas. Šiame armens sluoksnyje žemės

dirbimo sistemų poveikis išliko panašus. Giliai artoje dirvoje (GA) šlyties pasipriešinimas

buvo mažiausias. Palyginus su giliu arimu (GA), šlyties pasipriešinimą esmingai padidino

seklus arimas (SA) – 51,5 proc., seklus purenimas kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir

lėkštiniais padargais rudenį (KL) – 50,9 proc., seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi

prieš sėją (RK) – 57 proc., žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją

(ŽTRK) – 71,7 proc., bei tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (ND) – 49,7 proc.

25

3.1 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis šlyties

pasipriešinimui. -Š – be šiaudų, +Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti, GA – giliai arta, SA –

sekliai arta, KL – sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais

rudenį, RK – sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK – žalioji trąša įterpta

rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja. Tikimybės lygiai: * -

P ≤ 0,05 > 0,01; ** - P ≤ 0,01 > 0,001; *** - P ≤ 0,001.

3.2. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka dirvožemio kietumui

Dirva su šiaudais (+Š) turėjo esminių skirtumų 15, 25, 30, 35 cm gyliuose

lyginant su dirva be šiaudų (-Š). Nagrinėjant dirvožemio kietumą, skirtingame armens gylio

sluoksnyje pagal neariminio žemės dirbimo sistemas nustatyta tokia tendencija – kuo didesnis

armens gylis tuo dirvožemio kietumas yra didesnis, nepriklausomai nuo žemės dirbimo

sistemos. 6 lentelėje matome, jog giliai artoje dirvoje (GA) dirvožemio kietumas yra

mažiausias lyginant su kitomis supaprastintomis žemės dirbimo sistemomis statistiškai

patikimi skirtumai buvo gauti visuose laukeliuose. Didžiausias armens sluoksnio kietumas

buvo nustatytas tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose (ND) lyginant su giliu arimu

(GA) dirvožemio kietumas buvo didesnis nuo 25,3 proc. iki 58,9 proc.

3.1. lentelė. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis

dirvožemio kietumui

26

Varianta

iŠ- Š+ GA SA KL RK ŽTRK ND

5 cm 2,42 2,46 1,85 2,05 2,23

2,78**

*

2,78**

*

2,94**

*

10 cm 2,78 2,92 2,08 2,29

2,96**

*

3,38**

*

3,21**

*

3,18**

*

15 cm 2,60 2,86* 2,00 2,45*

2,91**

*

3,08**

*

2,99**

*

2,97**

*

20 cm 2,39

2,72**

* 1,96

2,58**

*

2,68**

* 2,8*** 2,6***

2,72**

*

25 cm 2,29

2,67**

* 2,01

2,64**

*

2,61**

* 2,6***

2,53**

*

2,52**

*

30 cm 2,39

2,61**

* 2,13

2,67**

*

2,66**

*

2,59**

* 2,46* 2,49*

35 cm 2,54 2,71* 2,35

2,77**

* 2,74** 2,65* 2,59 2,66*

40 cm 2,79 2,91 2,59 2,83 3,00* 2,91 2,96* 2,83

45 cm 3,06 3,34 2,85 2,98 3,41* 3,37 3,32 3,26

50 cm 3,05 3,31 3,11 3,07 3,12 3,39 3,20 3,20

-Š – be šiaudų, +Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti, GA – giliai arta, SA – sekliai arta, KL – sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais rudenį, RK – sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK – žalioji trąša įterpta rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja. Tikimybės lygiai: * - P ≤ 0,05 > 0,01; ** - P ≤ 0,01 > 0,001; *** - P ≤ 0,001.

3.3. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka žieminių kviečių sudygimui

Nustatyta, kad dirvoje su šiaudais (+Š) ir dirvoje be šiaudų (-Š) žieminių kviečių

sudygimui šiaudai esminės įtakos neturėjo. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, jog

dirvoje be šiaudų žieminių kviečių sudygimas vos 0,6 proc. didesnis nei dirvoje su

paskleistais šiaudais. Panašią išvadą galima daryti giliai (GA) ir sekliai artose dirvose (SA).

Giliai artoje dirvoje (GA) žieminių kviečių sudygimas tik 1,9 proc. didesnis nei sekliai artoje

dirvoje (SA). Seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi pavasarį (RK) padidino žieminių

kviečių sudygimą 10.8 proc. lyginant su giliai arta dirva rudenį, tačiau esminių skirtumų

nenustatyta. Palyginus su giliai arta dirva (GA) nustatyta, kad žieminių kviečių sudygimas yra

7,3 proc. mažesnis sekliai purentoje kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais

27

padargais rudenį (KL) dirvoje. Bet palyginus giliai artą dirvą su sekliai purenta rotoriniu

kultivatoriumi pavasarį (RK) dirva gauta, kad sudygimas 10,8 proc. didesnis nei giliai artoje

dirvoje. Nustatytas ir 10,9 proc. didesnis sudygimas dirvoje kur žalioji trąša įterpta rotoriniu

kultivatoriumi pavasarį (ŽTRK) nei giliai artoje dirvoje. Palyginus gilų arimą su tiesioginę

sėją į nedirbtą dirvą (ND) žieminių kviečių sudygimas 9.4 proc. didesnis giliai artoje dirvoje.

3.4 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis žieminių

kviečių sudygimui. -Š – be šiaudų, +Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti, GA – giliai arta,

SA – sekliai arta, KL – sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais

padargais rudenį,RK – sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK – žalioji trąša

įterpta rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja. Tikimybės

lygiai: P ≥ 0,05.

3.4 Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka žieminių kviečių pasėlio

piktžolėtumui

Skuodienė ir kt. (2013), jų atliktų tyrimų duomenimis, nesvarbu kokios dirvos derlingumui gerinimo priemonės naudojamos, piktožolių kiekis vis tiek padidėja 1,5–2,2 kartus kai vietoj gilaus arimo taikomas seklus arba neariminis žemės dirbimas. Tačiau anot Bogužo (2012) taikant neariminę žemdirbystę piktžolių plitimas sukontroliuojamas naudojant atrankinio veikimo herbicidus.

Dirva su šiaudais (+Š) ir dirva be šiaudų (-Š) piktžolių sudygimui pasėlyje

esminio skirtumo neturi. Tik 1,5 proc. mažiau piktžolių dirvoje su smulkintais šiaudais (+Š).

Žemės dirbimas turėjo esminės įtakos piktžolių daigų skaičiui. Mažiausiai piktžolių daigų

gauta giliai artoje dirvoje (GA). Palyginus su giliai artą dirvą esminiai skirtumai gauti sekliai

purentoje kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais rudenį dirvoje (KL) 2

kartus daugiau, sekliai purentoje rotoriniu kultivatoriumi pavasarį dirvoje (RK) 2,5 kartų

28

daugiau, laukeliuose su įterpta žaliąja trąša rotoriniu kultivatoriumi pavasarį (ŽTRK) 3 kartus

daugiau ir tiesiogine sėja neįdirbta dirvą (ND) net 4,5 kartų daugiau piktžolių daigų.

Trumpaamžių piktžolių sudygimui šiaudai įtakos neturėjo. Tačiau supaprastinto žemės

dirbimo sistemose esminiai skirtumai vėl išryškėjo. Giliai artoje dirvoje (GA) trumpaamžių

piktžolių buvo mažiausiai. Palyginus giliai artą dirvą (GA) su įvairaus intensyvumo žemės

dirbimo sistemomis esminiai skirtumai gauti sekliai purentoje rotoriniu kultivatoriumi

pavasarį dirvoje (RK) 2,3 kartų , laukeliuose su žaliąja trąša įterpta rotoriniu kultivatoriumi

pavasarį (ŽTRK) 3 kartus, ir tiesioginė sėja į neįdirbta dirvą (ND) 4 kartus daugiau piktžolių.

3.5 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis piktžolių

daigų skaičiui. -Š – be šiaudų, +Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti, GA – giliai arta, SA –

sekliai arta, KL – sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais

rudenį, RK – sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK – žalioji trąša įterpta

rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja. Tikimybės lygiai: * -

P ≤ 0,05 > 0,01; ** - P ≤ 0,01 > 0,001; *** - P ≤ 0,001.

Dirvoje su šiaudais (+Š) ir dirvoje be šiaudų (-Š) piktžolių sudygimui pasėlyje

šiaudai esminės įtakos neturėjo. Nors dirvoje su šiaudais (+Š) piktžolių masė 2 kartus

mažesnė. Giliai artoje dirvoje (GA) piktžolių masė buvo mažiausia palyginus su

supaprastintomis žemės dirbimo sistemomis. Palyginus gilų arimą (GA) su žaliąja trąša įterpta

rotoriniu kultivatoriumi pavasarį (ŽTRK) ir tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (ND) nustatyti

esminiai skirtumai. Dirvoje su įterpta žaliąja trąša rotoriniu kultivatoriumi pavasarį (ŽTRK)

gauta 5 kartus didesnė, o laukeliuose su tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (ND) net 6 kartus

didesnė piktžolių masė. Trumpaamžių piktžolių daigų masei sekliai rotoriniu kultivatoriumi

29

prieš sėją purentuose laukeliuose (RK) ir laukeliuose su žaliąja trąša (ŽTRK) supaprastintas

žemės dirbimas turėjo esminės įtakos lyginant su giliai arta dirva (GA) (3.6. pav.).

3.6 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis piktžolių

masei gramais prieš žieminių kviečių derliaus nuėmimą, -Š – be šiaudų, +Š – šiaudai

susmulkinti ir paskleisti, GA – giliai arta, SA – sekliai arta, KL – sekliai purenta

kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais rudenį, RK – sekliai purenta

rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK – žalioji trąša įterpta rotoriniu kultivatoriumi prieš

sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja. Tikimybės lygiai: * - P ≤ 0,05 > 0,01; ** - P ≤

0,01 > 0,001; *** - P ≤ 0,001.

3.5. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka žieminių kviečių

produktyvumui

Žieminių kviečių tankumas po išsikrūmijimo dirvoje su paskleistais šiaudais (+Š)

yra 3,6 proc. didesnis nei dirvoje, be šiaudų (-Š). Giliai artoje dirvoje (GA) sudygimas yra 5,7

proc. mažesnis nei sekliai artoje dirvoje (SA). Sekliai purentoje kultivatoriumi strėliniais

noragėliais ir lėkštiniais padargais rudenį (KL) dirvoje lyginant su giliu arimu (GA)

30

sudygimas yra 1,9 proc. didesnis. Gilus arimas kviečių tankumą sumažino 9,6 proc. nei sekliai

purentoje rotoriniu kultivatoriumi pavasarį dirvoje (RK), Tai pat giliai artoje dirvoje kviečių

tankumas buvo mažesnis 6 proc. nei dirvoje su žaliąja trąša įterpta rotoriniu kultivatoriumi

pavasarį (ŽTRK) ir 11,7 proc. mažesnis nei tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą (ND). Taigi

mažiausias žieminių kviečių tankumas buvo gilaus arimo dirvoje (GA), o didžiausias

neįdirbtoje dirvoje (ND) (5 lentelė.).

3.7 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis žieminių

kviečių produktyvių stiebų skaičiui. -Š – be šiaudų, +Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti, GA

– giliai arta, SA – sekliai arta, KL – sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir

lėkštiniais padargais rudenį, RK – sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK –

žalioji trąša įterpta rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja.

Tikimybės lygiai: P ≥ 0,05.

3.6. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka žieminių kviečių derlingumui

Atlikta nemažai tyrimų – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – apie supaprastintų žemės

dirbimo sistemų trūkumus bei privalumus. Vienų autorių teigimu supaprastintas žemės

dirbimas dažniausiai neigiamai veikia žemės ūkio augalų derlių ir kokybę (Maikštėnienė,

2000), anot jų derlingumo mažėjimą įtakoja stipriai išaugęs piktžolėtumas. Tačiau anot

Feizienės, ir kt., (2007). naudojant supaprastintą žemės dirbimą rezultatai dažnai būna kur kas

geresni, nei dirbant žemę giliai – mažesnis piktžolių kiekis, didesnis derliaus priedas ir pan.

Žieminių kviečių derlių šiaudai (+Š) esmingai padidino 7,8 proc., lyginant su

dirva be šiaudų (-Š). Giliai artoje dirvoje (GA) žieminių kviečių derlius palyginus su įvairaus

intensyvumo žemės dirbimo sistemomis esmingai nesiskyrė. Dirvoje su žaliąja trąša įterpta

rotoriniu kultivatoriumi pavasarį (ŽTRK) derliaus priedas buvo esmingai didesnis palyginus

su giliai arta dirva 10,2 proc.

31

3.8 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis žieminių

kviečių derliui. -Š – be šiaudų, +Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti, GA – giliai arta, SA –

sekliai arta, KL – sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais

rudenį, RK – sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK – žalioji trąša įterpta

rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja. Tikimybės lygiai: * -

P ≤ 0,05 > 0,01; ** - P ≤ 0,01 > 0,001.

3.7. Žemės dirbimo intensyvumo ir šiaudų įterpimo įtaka Sliekų skaičiui ir biomasei

Sliekų nauda senai žinoma – jie pagerina dirvožemio aeraciją, struktūrą bei

vandens landumą (Žekonienė, Raškauskienė, 2003). Ariant dirvą giliai nemažai sliekų žūva

dėl suardomų lizdų, o dirbant dirvą sekliai sliekų gausėja (Juchnevičienė ir kt., 2012;

Bogužas ir kt., 2010).

Nustatyta, kad vidutinis sliekų skaičius buvo esmingai didesnis dirvoje su

smulkintais ir paskleistais šiaudais, palyginus su dirva, kur šiaudai buvo pašalinti (+Š) – 53,6

proc. (3.2 pav.). Žemės dirbimo sistemos sliekų skaičiui esminės įtakos neturėjo, tačiau

nustatytos tam tikros tendencijos. Palyginus su giliu arimu (GA), nustatyta kad sliekų buvo

15,7 proc. mažiau sekliai purentoje kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais

padargais dirvoje (KL), 30,4 proc. mažiau dirvoje su prieš sėją rotoriniu kultivatoriumi įterpta

žaliąja trąša (ŽTRK) bei 21,0 proc. mažiau neįdirbtoje dirvoje (ND).

32

3.2 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis sliekų

skaičiui.

-Š – be šiaudų, +Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti, GA – giliai arta, SA – sekliai arta, KL –

sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais rudenį, RK –

sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK – žalioji trąša įterpta rotoriniu

kultivatoriumi prieš sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja. Tikimybės lygiai: P ≥ 0,05.

Sliekų biomasei šiaudų įterpimas neturėjo esminės įtakos, tačiau didėjimo

tendencija išliko (3.3 pav.). Žemės dirbimo poveikis sliekų biomasei tai pat neturėjo esminės

įtakos. Sliekų biomasės didėjimo tendencija, palyginus su giliu arimu, nustatyta rotoriniu

kultivatoriumi purentoje dirvoje (RK), dirvoje su žaliąja trąša (ŽTRK) bei neįdirbtoje dirvoje

(ND).

33

3. 3 pav. Neariminio žemės dirbimo, šiaudų ir žaliosios trąšos įterpimo poveikis sliekų

biomasei. -Š – be šiaudų, +Š – šiaudai susmulkinti ir paskleisti, GA – giliai arta, SA – sekliai

arta, KL – sekliai purenta kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais rudenį,

RK – sekliai purenta rotoriniu kultivatoriumi pieš sėją, ŽTRK – žalioji trąša įterpta rotoriniu

kultivatoriumi prieš sėją, ND – neįdirbta dirva, tiesioginė sėja. Tikimybės lygiai: P ≥ 0,05.

Kad 2014 m. neišryškėjo sliekų skaičiaus ir biomasės pokyčiai lėmė tai, kad

sliekų apskaitos metu vyravo labai sausi orai. Dalis sliekų dėl sausros galėjo būti gilesniuose

sluoksniuose ir į apskaitą nepateko. Tačiau ir tokiomis sąlygomis išryškėjo kai kurie

skirtumai. Remiantis 2 ir 3 paveikslų duomenimis nustatyta, kad sekliai rotoriniu

kultivatoriumi purentoje dirvoje (RK), dirvoje su žaliąja trąša (ŽTRK) bei neįdirbtoje dirvoje

(ND), palyginus su giliu arimu (GA), vidutinė slieko masė buvo net 2–3 kartus didesnė.

34

IŠVADOS

1. Šiaudų įterpimas (+Š) šlyties pasipriešinimą, palyginus su dirva be šiaudų (-Š),

padidino 11,1–11,6 proc. Įvairaus intensyvumo neariminis žemės dirbimas šlyties

pasipriešinimui, palyginus su giliu arimu (GA), padidino nuo 46,6 iki 71,7 proc.

Gilesniame armens sluoksnyje (10-20 cm gylyje) seklus arimas (SA) šlyties

pasipriešinimą padidino 51,5 proc.

2. Dirvožemio kietumą didino ir šiaudų įterpimas ir žemės dirbimo sistemos. Dirvoje su

šiaudais (+Š) palyginus su dirva be šiaudų (-Š) 15–35 cm gylyje kietumas buvo nuo

9,2 proc. iki 10 proc. didesnis. Mažiausias kietumas nustatytas gyliai artoje dirvoje

(GA). Gilesniame nei buvo įdirbta sluoksniuose seklus arimas (SA) dirvožemio

kietumą padidino nuo 17,8 proc. iki 22,5 proc. seklus purenimas kultivatoriumi

strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) – nuo 29,8 proc. iki 42,3 proc.

sekliai purentoje rotoriniu kultivatoriumi dirvoje (RK) – nuo 29,9 proc. iki 62,5 proc.

žalioji trąša įterpta rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją (ŽTRK) – nuo 15,4 proc. iki 54.3

proc. – tiesioginė sėja neįdirbta dirva (ND) – nuo 16,9 proc. iki 52,8 proc. Podirvyje

40–50 cm gylyje dirvožemio kietumo padidėjimo beveik nenustatyta.

3. Šiaudų įterpimas ir žemės dirbimo sistemos žieminių kviečių sudygimui esminės

įtakos neturėjo.

4. Piktžolių daigų skaičių palyginus su giliu arimu (GA) esmingai padidėjo seklus

purenimas rotoriniu kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL),

seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją (RK), žalioji trąša įterpta rotoriniu

kultivatoriumi prieš sėją (ŽTRK) ir tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (ND). Piktžolių

masę prieš derliaus nuėmimą šiaudų paskleidimas ir žemės dirbimo sistemos turėjo

esminės įtakos piktžolių masei pasėlyje prieš derliaus nuėmimą. Dirvoje su

paskleistais šiaudais(+Š) piktžolių masė buvo 2 kartus mažesnė nei dirvoje be šiaudų

(-Š). Palyginus su giliu arimu (GA), piktžolių masė buvo esmingai didesnė beveik

visose supaprastinto žemės dirbimo sistemose.

5. Žieminių kviečių derlingumas buvo esmingai didesnis dirvoje su paskleistais šiaudais,

lyginant su dirva be šiaudų. Žalioji trąša įterpta rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją

(ŽTRK), palyginus su giliu arimu, padidino 10,2 proc. Kitos žemės dirbimo sistemos

kviečių derliui įtakos neturėjo.

6. Šiaudų įterpimas (+Š) esmingai padidino sliekų skaičių armens sluoksnyje. Sausros

sąlygomis neišryškėjo žemės dirbimo poveikis sliekams, tačiau sekliai rotoriniu

kultivatoriumi purentoje dirvoje (RK), dirvoje su žaliąja trąša (ŽTRK) bei neįdirbtoje

35

dirvoje (ND) vidutinė slieko masė buvo net 2–3 kartus didesnė nei giliai artoje dirvoje

(GA).

36

LITERATŪRA

1. ADAMAVIČIENĖ, A. 2013. Įsėlinių tarpinių augalų ir piktžolių konkurencingumas

kukurūzų pasėlyje: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, agronomija (06B).

Akademija, (Kauno r.), 16 p.

2. ARLAUSKIENĖ, A.; MAIKŠTĖNIENĖ, S. 2002. Molingų dirvožemių savybių

gerinimas ankštiniais augalais jų biomasę panaudojant žaliajai trąšai. Žemdirbystė:

mokslo darbai, t. 79, p. 229–243.

3. ARLAUSKIENĖ, A.; MAIKŠTĖNIENĖ, S. 2004. Ankštinių augalų biomasės įtaka

dirvožemio agrocheminėms savybėms ir javų agrocenozių produktyvumui.

Žemdirbystė: mokslo darbai, t.87, p. 87–105.

4. ARLAUSKIENĖ, A.; MAIKŠTĖNIENĖ, S., ŠLEPETIENĖ, A. 2009. Tarpinių

pasėlių ir šiaudų įtaka vasarinių miežių mitybai azotu bei dirvožemio humuso

sudėčiai. Žemdirbystė: mokslo darbai, t.96, Nr.2, p. 53–70.

5. BAIGYS, G. 2008. Soil water regime and nitrate leaching dynamics applying no –

tillage: summary of doctoral dissertation: Technological Sciences, Environmental

Engineering and Land Management (04 T). Akademija, (Kauno r.), 23−27 p.

6. BANIŪNIENĖ, A. 2002. Pasėlinių augalų žaliosios trąšos ir meteorologinių sąlygų

poveikis bulvių produktyvumui. Žemdirbystė: mokslo darbai, Nr.4, p.10–15.

7. BAKASĖNAS, A. 2008. Tausojamasis žemės dirbimas: technologijos ir technikos

pažanga. Raudondvaris, 7−12 p.

8. BALEŽENTIENĖ, L. 2008. Ekologinės ir intensyviosios žemdirbystės įtaka

fitoįvairovės kitimui. Vagos: mokslo darbai. Nr. 79 (32), p. 30–36.

9. BEARE, M.H.; Wilson P.E.; Fraser P.M.; Butler R.C. 2002. Management effects on

barley straw decomposition, nitrogen release crop production. Soil Science Society of

America Journal, vol.66, p.848-856.

10. BRAZAUSKIENĖ, I.; PETRAITIENĖ, E. 2006. Vasariniai rapsai: auginimo

technologija. LŽI, 2 p.

11. BUČIENĖ, A. 2003. Žemdirbystės sistemų ekologiniai ryšiai. Klaipėda, 88–148 p.

12. BOGUŽAS, V. 2010. Ilgalaikio supaprastinto žemės dirbimo ir sėjos į neįdirbtą dirvą

poveikis agroekosistemai taikant intensyvias technologijas sėjomainoje. Iš

Šiuolaikinių žemdirbystės sistemų aktualijos: mokslinė konferencija: pranešimų

santraukos. Akademija (Kauno r.), p. 27.

13. BOGUŽAS, V., ARVASAS, P., ŠNIAUKA, P. 2013. Žemdirbystė. Akademija, 149 p.

37

14. CESEVIČIUS, G.; FEIZA, V.; FEIZIENĖ, D. 2005. Tausojančiųjų žemės dirbimo

sistemų ir augalinių liekanų įtaka dirvožemio fizikinėms savybėms ir vasarinių miežių

derliui. Vagos: mokslo darbai, nr. 69 (22), p. 7–18.

15. CESEVIČIUS, G.; FEIZA, V.; FEIZIENĖ, D. 2006. Tausojančiųjų žemės dirbimo

būdų ir augalinių liekanų įtaka pasėlių piktžolėtumui ir žemės ūkio augalų

derlingumui. Vagos: mokslo darbai, nr. 71 (24), p. 18–26.

16. CESEVIČIUS, G.; JANUŠAUSKAITĖ D. 2006. Dirvožemio mikrobiologinės ir

fizikinės savybės įvairiose dirbimo sistemose. Žemdirbystė: mokslo darbai, t. 93, Nr. 3

(2006),

p. 18-34.

17. ČEKANAVIČIUS, V., MURAUSKAS, G. 2001. Statistika ir jos taikymas. V.,

Mokslas, 239 p.

18. ČIUBERKIS, S.; OŽERAITIENĖ, D.; BERNOTAS, S.; AMBRAZAITIENĖ, D.

2008. Dirvožemio savybių pokyčiai taikant tradicinę ir supaprastinto rudeninio žemės

dirbimo sistemas. Žemdirbystė, LŽI, t. 95, Nr. 2, p. 16–28.

19. ČIUBERKIS, S.; KARČIAUSKIENĖ, D.; BERNOTAS, S. 2010. Klimato kaita ir

žemės dirbimo minimalizavimas Vakarų Lietuvos regione. Vagos: mokslo darbai, nr.

88 (41), p. 14–21.

20. DEIKE, S., PALLUTT, B., MELANDER, B., STRASSEMEYER, J., CHRISTEN, O.

2008. Long- term productivity and environmental effects of arable farming as affected

by crop rotation, soil tillage intensity and strategy of pesticide use: A case- study of

two long- term field experiments in Germany and Denmark. European Journal of

Agronomy, Vol.29. No.4. p. 191-199.

21. FEIZA, V.; MALINAUSKAS, A., PUTNA, J. 2004. Arimo teorija ir praktika.

Akademija (Kėdainių r.), 219 p.

22. FEIZA, V.; ŠIMANSKAITĖ, D.; DEVEIKYTĖ, I.; ŠLEPETIENĖ, A. 2005.

Pagrindinio žemės dirbimo supaprastinamo galimybės lengvo priemolio dirvose.

Žemdirbystė: mokslo darbai, t. 92, p. 66–79.

23. FEIZIENĖ, D.; FEIZA, V.; KADŽIENĖ, G. 2006. Tillage – fertilization management

practices to sustain soil properties integrity and yields in wheat – barley – peas –

wheat rotation. Žemdirbystė: mokslo darbai, t. 93 (4), p. 32–46.

24. FEIZIENĖ, D.; FEIZA, V.; DEVEIKYTĖ, I. 2007. Supaprastintas žemės dirbimas

pavasarį: 2. įtaka dirvožemio agrocheminėms savybėms. Žemdirbystė. Mokslo darbai,

t. 93, Nr. 3, p. 56–74.

38

25. GERMANAS, L.; BAKASĖNAS, A. 2004. Javų sėjos efektyvumas įvairiai paruoštoje

šiaudingoje ražieninėje dirvoje. Žemės ūkio inžinerija: mokslo darbai, nr. 36(4). p. 5–

16.

26. GUŽYS, S.; PETROKIENĖ, Z. 2006. Skirtingai tręštų sėjomainos augalų įtaka

fosforo migracijai agroekosistemoje. Žemdirbystė: mokslo darbai, t. 93 (3), p. 75–88.

27. HANQUET, B.; SIRJACOBS, D.; DESTAIN, M.F. et al. 2004. Analysis of soil

variability measured with a soil strength sensor. Precision Agriculture., vol.5, p. 227-

246.

28. JANUŠIENĖ, V. 2002. Augalinių liekanų ir mėšlo skaidymo intensyvumas bei

humifikacija priesmėlio dirvožemyje. Žemdirbystė: mokslo darbai, t.77, p.102-111.

29. JUCHNEVIČIENĖ, A. ir kt. 2010. Ilgalaikio supaprastinto žemės dirbimo ir

tiesioginės sėjos įtaka žieminių kviečių pasėliui. Žemės ūkio mokslai, t. 19, nr. 3. p.

139–150.

30. JODAUGIENĖ, D. 2002. Ilgamečio arimo ir purenimo įtaka dirvožemio ir žemės ūkio

augalų pasėliams supaprastinto žemės dirbimo sistemoje. Daktaro disertacija,

Biomedicinos mokslo, Agronomija. Akademija, p.17-19; 35.

31. JODAUGIENĖ, D.; PUPALIENĖ, R. 2012. Žemių rekultivacija ir žemdirbystės

pagrindai. Akademija. 80 – 86 p.

32. KUČINSKAS, V., DRAVININKAS, A. 2004. Žemės ūkio modernizavimo galimybių

analizė ir technologinės plėtros prielaidos. Žemės ūkio mokslai, nr. 4, p. 120–126.

33. KINDERIENĖ, I. 2004. Supaprastinto žemės dirbimo bei augalų masės įterpimo

naudojimo įtaka dirvožemio vandeninei erozijai. Žemdirbystė: mokslo darbai, nr. 4, p.

90–101.

34. LICHT, M.A.; AL-KAISI, M. 2005. Strip- tillage effect on seedbed soil temperature

and other soil physical properties. Soil and Tillage Research, vol. 80, p.233-249.

35. MAIKŠTĖNIENĖ, S. 2000. Possibilities of primary tillage reduction on clay loam

soil. The Results of Long-term Field Experiments in Baltic States. Proceedings of the

International Conference. Jelgava, Latvia, p. 106-113.

36. MAIKŠTĖNIENĖ, S.; VELYKIS, A,; ARLAUSKIENĖ, A. ir kt. 2008. Tausojamoji

žemdirbystė našiuose dirvožemiuose: monografija. Akademija, kėdainių r.: Lietuvos

žemdirbystės institutas. 327 p.

37. NEMEIKŠIENĖ, D. ir kt. 2010. Anglies ir azoto sukaupimas skirtingų daugiamečių

žolių biomasėje. LŽŪU mokslo darbai, nr. 87, p. 41.

38. RAUDONIUS , S. IR KT. 2009. Mokslinių tyrimų metodika. Akademija, 120 p.

39

39. ROMANECKAS, K. 2009. Žemės dirbimo optimizavimas cukriniams runkeliams.

Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslų darbų apžvalga, akademija (Kauno r.) p. 16.

40. ROMANOVSKAJA, D., TRIPOLSKAJA, L. 2003. Įvairių organinių trąšų naudojimo

priesmėlio dirvožemyje agroekologinis įvertinimas. Žemdirbystė: mokslo darbai, t. 84,

nr. 4, p. 3–22.

41. ROMANOVSKAJA, D., ŠLEPETIENĖ, A., TRIPOLSKAJA, L. 2013. Skirtingos

cheminės sudėties žaliosios trąšos įtaka humuso susidarymui išplautžemyje. Žemės

ūkio mokslai, T. 20. Nr. 1. p. 26–33.

42. ROSCOE, R.; FURTINI – NETO, A.E.; GUEDES, G.A.A.; FERNANDES, L.A.

2000. Urease activity and its relation to soil organic matter, microbial biomass

nitrogen and urea-nitrogen assimilation by maize in a Brazilan Oxisoil under no-tillage

and tillage systems. Biology and fertility of soils, vol.32, p. 52-59.

43. SKUODIENĖ, R., ir kt. 2013. Pagrindinio žemės dirbimo įtaka dirvožemio sėklų

bankui ir piktžolėtumui javų bei žolių sėjomainoje. Žemdirbystė – Agriculture, vol.

100, no. 1 p. 25–32.

44. SONNLEITER, R.; LORBEER, E.; SCHINNER, F. 2003. Monitoring of changes in

physical and microbiological properties of a Chernozem amended with different

organic substrates. Plant and soil, vol.253, p.391-402.

45. STANCEVIČIUS, A..; JODAUGIENĖ, D.; ŠPOKIENĖ, N. 2003. Ilgamečio arimo ir

beplūgio žemės dirbimo įtaka dirvožemiui ir miežių pasėliui. Žemdirbystė: mokslo

darbai, t. 83, p. 40–51.

46. ŠIMANSKAITĖ, D. 2002. Skirtingų žemės dirbimo ir sėjos būdų įtaka dirvai ir

derliui. Žemdirbystė: mokslo darbai, nr. 79(3), p. 131–138.

47. ŠIMANSKAITĖ, D. 2007. Arimo ir beplūgio žemės dirbimo įtaka dirvožemio

fizikinėms savybėms ir augalų produktyvumui. Žemės ūkio mokslai, t. 14, nr. 1, p. 9–

19.

48. ŠIULIAUSKAS, A.; LIAKAS, V. 2005. Beplūgė žemdirbystė Lietuvos ūkiuose.

Žemės ūkis. Nr. 2, p. 4-5.

49. TRIPOLSKAJA, L. 2005. Organinės trąšos ir jų poveikis aplinkai: monografija.

Lietuvos žemdirbystės institutas, 169 p.

50. TRIPOLSKAJA, L.; ŠIDLAUSKAS, G. 2010. Tarpinių pasėlių žaliajai trąšai ir šiaudų

įtaka atmosferos kritulių filtracijai ir azoto išplovimui. Žemdirbystė –Agriculture, t.

97. nr. 1, p. 83–92.

51. VELYKIS, A. 2000. Effect of subsoiling on agrphysical properties of compacted clay

loam soil. Subsoil compaction: anvances in geoecology,vol. 32, p. 325–330.

40

52. VELYKIS, A.; SATKUS, A. 2011. Sunkių dirvožemių savybių ir augalų bendrijų

produktyvumo pokyčiai taikant tausojamąjį žemės dirbimą. Iš Naujausios

rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Akademija (Kėdainių r.), p. 8–10.

53. ŽEKONIENĖ, V.; RAČKAUSKIENĖ, A. 2003. Sliekų skaičiaus, priklausomai nuo

žemdirbystės sistemos. Vagos: mokslo darbai, nr. 57, p. 37–40.

54. ŽEKONIENĖ, V. 2006. Mokslinių rekomendacijų taikymo ekologiniame ūkyje

pagrindai. Lietuvos žemės ūkio universitetas, 23 p.

55. ŽĖKAITĖ, V. 2001. Baltosios garstyčios. LŽI, 25–26 p.

41

DARBO APROBACIJA

42

PRIEDAI

43