KAUNO —V. KRYÞIAUS BAÞNY¨IOS SKLIAUTØ SIENØ TAPYBOS …litlogos.eu/L56/logos56_145_157psl.pdf · 2011-12-04 · JAUNØJØ OPUSAI LOGOS 56 145 2008 LIEPA Ł RUGS¸JIS KAUNO

JAUNØJØ OPUSAI

145LOGOS 562008 LIEPA � RUGSËJIS

KAUNO ÐV. KRYÞIAUS BAÞNYÈIOSSKLIAUTØ SIENØ TAPYBOS

PLASTINË RAIÐKA IR IKONOGRAFIJAThe Plastic Expression and Iconography of the Mural Paintings

of the Vaults in the Church of the Holy Cross in Kaunas

SUMMARY

The mural paintings that decorate the vaults in the church of the Holy Cross in Kaunas are alreadyknown in Lithuanian art criticism; still they have not been analyzed as individual objects or clearlyattributed. This article aims to explore these works of art in aspects of form and content and also todetermine their possible date and authorship.

Research showed that in 1898 Tyrolean artist Jonas Kerle created seventeen compositions, Kerle�scompositions cover the older frescos on the decline that date back to the end of the 17th c. � the be-ginning of 18th c. They are united by iconographic programme, whose main theme is the Mysteries ofJesus Christ. Only the painting in the main dome representing the Prophet Elijah, founder of the Carmeliteorder, was created in the second half of the 18th c. by order of the Carmelite friars.

SANTRAUKA

Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios skliautus puoðianti sienø tapyba yra þinoma Lietuvos menotyroje, taèiauiki ðiol nebuvo aiðkiai atributuota ir iðtirta kaip savarankiðkas objektas. Ðiame straipsnyje siekiama ið-analizuoti ðiuos tapybos darbus formos ir turinio aspektais bei nustatyti jø galimà datavimà ir autorystæ.

Tyrinëjimai atskleidë, jog baþnyèios skliautuose ant apnykusiø XVII a. pab.�XVIII a. pr. freskø dailininkasið Tirolio Jonas Kerle 1898 m. nutapë septyniolika akademistiniø kompozicijø. Jas vienija ikonografinëprograma, kurios pagrindinë aðis � Jëzaus Kristaus slëpiniai. Vienintelis kupolo paveikslas buvo sukur-tas XVIII a. II p. baþnyèià valdþiusiø karmelitø uþsakymu ir yra skirtas jø ordino ákûrëjui pranaðui Elijui.

Gauta 2008 02 22Pabaiga. Pradþia �Logos� Nr. 54.

EDITA ÐEDBARAITËVytauto Didþiojo universitetas

RAKTAÞODÞIAI: Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèia, sienø tapyba, akademizmas, J. Kerle, karmelitai.KEY WORDS: Holy Cross Church in Kaunas, mural painting, Academicism, J. Kerle, Carmelite.

EDITA ÐEDBARAITË

146 LOGOS 562008 LIEPA � RUGSËJIS

Presbiterijos kupoliniame skliauteyra penki sienø tapybos paveikslai,glaudþiai susijæ tiek motyvais, tiek plas-tinës raiðkos priemonëmis. Nors ir at-skirti rëmais, jie sudaro vientisà kompo-zicijà (il. 10).

Pagrindinis paveikslas Dievas Tëvasyra nutapytas skliauto centre, apskriti-me. Jo kompozicija centriðka, frontali,formuojama pagal simetrijos aðá. Pirmoplano viduryje komponuojama monu-mentali Dievo Tëvo figûra. Ji nesunkiaiidentifikuojama, nes pagal nusistovëju-sià tradicijà pirmasis Ðvè. Trejybës as-muo vaizduojamas kaip senyvas vyrasþilais plaukais, ilga barzda, taip pabrë-þiant jo amþinumà. Tokiam ávaizdþiuisusiformuoti pagrindà davë Danieliausregëjimas � pranaðas Dievà Tëvà ávar-dijo Ilgaamþiu41. Taèiau ðis atvaizdasnëra grieþtai ikonografinis: nematomeáprasto, daþniausiai trikampio (þyminèioÐvè. Trejybæ) nimbo, skeptro (valdþiosþenklo), o þemës rutulys (pasaulio, ga-lios simbolis) nutapytas ne rankoje, betpo Kûrëjo kojomis; tai bûdinga vëles-nëms kompozicijoms42. Dievas Tëvasvaizduojamas klasikine poza � sëdintis,plaèiai iðskleidæs á ðalis laiminanèiasrankas. Jis vilki melsvà tunikà ir raudo-nà apsiaustà, kurios vienas galas pleve-na virð galvos, taip jà �árëmindamas� iriðskirdamas ðviesiame fone. Veido ið-raiðka rami, galva kiek pasukta á kairæ.

Nors perspektyva, paveikslo gylisneiðryðkinti, galima iðskirti antràjá pla-nà � gelsvø debesø fonà, kurio pakrað-èiuose kai kur matyti melsvas dangus.

Prie deðinës Dievo Tëvo rankos iðnyratrys nedidelës angeliukø galvutës, oprie kairës, kiek aukðèiau, � kitos trys.Jos pernelyg neiðsiskiria ið debesø ma-sës nei savo spalva, nei forma, taip ne-nukreipdamos dëmesio nuo svarbiau-sio asmens.

Kompozicija statiðka, taèiau ðiek tiekdinamikos jai suteikia pakeltos pagrin-dinës figûros rankos ir plevenanti dra-perija. Ðviesotamsa nekontrastinga, në-ra aiðkaus ðviesos ðaltinio, nors ið dra-buþiø klosèiø ðeðëliø galima spræsti, kadji krinta ið virðaus, ið kairës. Koloritasðiltas, ðvelnus, vyrauja raudona ir gel-tona spalva. Ði su mëlyna sudaro kon-trastà, pagyvinantá visà kompozicijà.

Aplink centriná apskrità paveikslàskliauto kampuose iðdëstyti keturi netai-syklingo trikampio formos sienø tapy-bos darbai, vaizduojantys angelus. Jøkompozicijos beveik vienodos � fronta-lios, centriðkos, statiðkos, o erdvës trak-tavimas, dangaus fonas toks pat kaip ircentriniame kûrinyje, tik ðiose atsirandadaugiau mëlynos spalvos dëmiø. Figû-ros komponuojamos pagal tà patá mode-lá: simetrijos aðyje du angelai plevenatarp debesø vienas uþ kito, uþimdamididelæ paveikslo ploto dalá.

Pietryèiø angelø paveiksle (il. 11)viena uþ kitos sukomponuotos figûrossudaro �X� pavidalo konfigûracijà. Pir-masis angelas vilki þalia tunika, yra pra-skleidæs rankas, nukreipæs þvilgsná á kai-ræ, antrasis � raudona apranga, palenkæsgalvà, þiûrintis þemyn, iðtiesæs deðinærankà. Pietvakariø angelai �stovi� lygia-

PRESBITERIJOS KUPOLINIO SKLIAUTOSIENØ TAPYBOS PAVEIKSLAI

JAUNØJØ OPUSAI


10 il. Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios presbiterijos kupolinis skliautas. R. Valinèiûtës nuotr. 2005.

greèiai vienas uþ kito, pasukæ galvas ádeðinæ. Pirmasis nutapytas geltonais irrusvais drabuþiais, sudëjæs abi rankasant krûtinës, antrasis � raudonais irblankiai melsvais, vienà rankà laiko antkrûtinës, kità � iðtiesæs á ðonà, lyg rody-tø. Ðiaurës vakarø angelai komponuoja-mi �X� principu, jie abu pasukæ galvasir nukreipæ þvilgsnius vienas á kità. Pir-masis angelas vilki raudonais ir þaliaisapdarais, rankas laiko iðskleidæs á ðalis,antrasis � geltonais ir raudonais drabu-þiais, deðine ranka rodo á virðø � á cen-triná paveikslà. Ðiaurës rytø angelaikomponuojami kaip ir aukðèiau minëtie-ji. Pirmasis ið jø vilki raudona tunika,rankas sudëjæs maldai, þvilgsná nukrei-pæs á virðø, antrasis nutapytas su gelto-

na tunika ir mëlyna mantija, matomasprofiliu, galvà pasukæs á kairæ, ranka ro-dantis á virðø.

Visos presbiterijos skliauto kompozi-cijos yra stilistiðkai vientisos, kampiniøpaveikslø figûros gestais arba þvilgs-niais kontaktuoja su centrine. Koloritastaipogi vientisas, harmoningas (ávaires-niu spalvø deriniu kiek iðsiskiria tikpietryèiø paveikslas). Turinio poþiûriuðie sienø tapybos darbai taipogi susijæ,nes, pasak Biblijos, angelai supa Dievosostà ir vykdo jo valià43. Ðie paveikslainesiuþetiniai, itin apibendrinti, juose ne-fiksuojamas joks ávykis. Vaizduojamosfigûros priartëja prie simboliø, tinkan-èiø pabrëþti sakraliausios baþnyèios vie-tos reikðmæ.

EDITA ÐEDBARAITË


III. SKLIAUTØ IKONOGRAFINË PROGRAMA

11 il. Jonas Kerle. Angelai (pietryèiø). 1898. Klijø tapyba. Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios presbiterijoskupolinis skliautas. R. Valinèiûtës nuotr. 2005.

Ðventoviø dekoro ikonografinës pro-gramos, kuriø sumanytojai daþniausiaiyra mecenatai ar baþnyèioje dirbantysdvasininkai, ne tik idëjiðkai vienija pa-statà puoðianèius dailës kûrinius, bet ir

atspindi uþsakovø bei konkretaus laiko-tarpio pasaulëþiûrà, vyraujanèias pa-maldumo formas. Vienuolynø baþnyèio-se ypaè iðryðkëja dekoro specifika, ka-dangi kiekvieno ordino atstovai jame

JAUNØJØ OPUSAI


stengiasi pabrëþti savus dvasingumo as-pektus. Ankstesniame skyriuje iðanaliza-vus Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios sie-nø tapybos paveikslø plastinæ sandaràbei siuþetus, toliau dera aptarti skliau-tø dekoro idëjinæ visumà.

Atëjusájá á ðventovæ pirmiausia pasi-tinka du navos skliauto paveikslai, vaiz-duojantys pagrindinius Dievo Sûnaus,gimusio ið Mergelës Marijos, Ásikûnijimopaslapties momentus: Apreiðkime Ðvè.Mergelei Marijai � Þodþio tapimà kûnu,Piemenëliø pasveikinime � Mesijo atëjimà ápasaulá. Pasak Naujojo Testamento, Ap-reiðkimas Marijai pradëjo �laiko pilnat-væ� (Gal 4, 4). Ðios naujos eros pradþiàtarsi skelbia bepatekanti saulë, nutapytapaveikslo centre. Ákomponuota tarp Die-vo pasiuntinio ir nuolankiosios Mergelësfigûrø, ji tampa iðkalbingu simboliu, þy-minèiu bûsimàjá ðviesos atëjimà á pasau-lá, kurá regime Kristaus gimimo scenoje.

Ðios abi navos skliauto kompozicijosþymi Iðganymo istorijos pradþià, kuriyra jungiama su jos kulminacija transep-to skliautø sienø tapyboje. Èia paveiks-lø formos, dydþiai bei iðdëstymas nuro-do tam tikrà jø hierarchijà. Aukðèiausio-se vietose nutapyti didþiausi kûriniaiþymi reikðmingiausius Naujojo Testa-mento epizodus, apibendrintai iðreið-kianèius to skliauto dekoro ikonografi-jos temà, o abipus esantys maþesni ta-pybos darbai jà papildo, iðplëtoja.

Ðiaurinës transepto dalies skliautocentrinis paveikslas Kristaus Prisikëlimaspradeda naujà ikonografinës programoslinijà. Ðio siuþeto tàsa matoma ðoniniuo-se kûriniuose, kur Kristus savo pasiro-dymø mokiniams metu liudija Prisikë-limo tiesà. Vienas prieðais kità esanèiuo-se paveiksluose fiksuojamos analogiðkos

situacijos: �akiø atvërimas� Emauso mo-kiniams ir skeptiko Tomo, gavusio �Ne-patikliojo� pravardæ44, átikinimas. Abiematvejais tai yra pergalë prieð abejones irnetikrumà, turinti paliesti ir ðiø scenøstebëtojà: �Palaiminti, kurie tiki nema-tæ!� (Jn 20, 29). Tarp ðiø paveikslø gali-mà áþvelgti ir dar vienà idëjinæ jungtá �gyvojo Kristaus kûno ir Eucharistinësduonos bei vyno sugretinimà. Vieno ta-pybos kûrinio centre matome ðv. Tomà,ranka lieèiantá fiziná Iðganytojo kûnà, olygiagreèiai kitame darbe � Kristø, lau-þantá duonà, taip atkartojant Paskutinësvakarienës veiksmus, kuomet buvoásteigtas Ðvè. Sakramentas. Taigi ðiø ne-vienareikðmëmis sàsajomis sujungtøskliauto ðoniniø paveikslø kontekstecentrinë kompozicija gali bûti suvoktakaip tikëjimo prisikëlusiu ir Eucharisti-joje pasilikusiu Kristumi triumfas.

Pietinës transepto dalies skliauto sie-nø tapybos kûriniai tarpusavyje susietitokiais paèiais ryðiais kaip ir ðiaurinëjedalyje. Centriniame paveiksle regimasiðsipildæs Kristaus paþadas mokiniamsatsiøsti Ðventàjà Dvasià. �Kai ateis Glo-bëjas, kurá jums atsiøsiu nuo Tëvo, <...>jis toliau liudys apie mane. Ir jûs liudy-site, nes nuo pradþios su manimi esatebuvæ� (Jn 15, 26-27) � Paskutinës vaka-rienës metu kalbëjo Kristus, todël ðissiuþetas neatsiejamas nuo paðaukimoapaðtalauti temos. Taèiau á paveikslenutapytus mokinius ir Ðvè. Mergelæ Ma-rijà galima þvelgti ir kaip á pirmàjàkrikðèioniø bendruomenæ, kuriai vesti irgloboti yra atsiunèiama Ðventoji Dvasia.Sekminiø dienà pirmà kartà pasauliuivieðai pasirodo Baþnyèia. Prie ðios kom-pozicijos sklandþiai prisiðlieja ðoniniaidarbai, gilindami idëjinës programos

EDITA ÐEDBARAITË


sampratà. Apaðtalø Petro ir Pauliaus,pagrindiniø ankstyvosios Baþnyèios kû-rëjø, sugretinimas dar labiau iðryðkinapaèios Krikðèioniø Baþnyèios temà de-koro ikonografijoje.

Simbolinëje raktø áteikimo scenoje Jë-zus nustato Baþnyèios sàrangà ir vyriau-siuoju joje paskiria apaðtalà Petrà, taipásteigdamas popieþiðkàjà tarnystæ. Tuotarpu prieðais nutapytame paveiksleKristus stiprina savo jaunàjà bendruome-næ ir gina jà nuo persekiotojø, kviesda-mas arðiausiàjá ið jø atsiversti. Taip Sau-lius ið krikðèioniø prieðo tampa vienu jølyderiø. Ðiuose ðoniniuose skliauto pa-veiksluose Kristus vaizduojamas kurian-tis Baþnyèià � paskiriantis du bûsimusJos vadovus. Jiems abiems suteikiaminauji vardai: Simonas pavadinamas Pet-ru � Uola (hebrajiðkai � Kefu), o Sauliuspo atsivertimo pavadinamas Pauliumi,kuris lotyniðkai reiðkia �maþas�.

Apaðtalai Petras ir Paulius religinëjedailëje kartu vaizduojami itin daþnai(artimiausias pavyzdys � Kauno Arkika-tedros bazilikos navos sienø tapybos pa-veikslø ciklai). Ðie apaðtalai buvo ir li-ko didþiausi autoritetai, be to, manoma,kad jie abu tà paèià dienà mirë kanki-nio mirtimi Romoje45 (ðv. Petras � nu-kryþiuotas þemyn galva, ðv. Paulius �nukirsdintas kalaviju).

Nepaisant ðiø bendrumø, ðv. Petras irPaulius tarpusavyje labai skyrësi savoprigimtimi, kilme, paðaukimo ir apaðta-lavimo bûdais. Jie netgi tarpusavyje kon-fliktavo dël krikðèionybës koncepcijos:Petras atstovavo konservatyviai naciona-listinei krypèiai, pagrástai Mozës ástaty-mu46, o Paulius � liberalesnei, nevarþo-mai etniniø apribojimø47. Ðiø prieðingøpoliø opozicija atsispindi ir sienø tapy-

bos paveiksluose: ramiai, statiðkai, figû-rø vertikalëmis grástai Raktø áteikimo ðv.Petrui kompozicijai kontrastà sudaro Ðv.Pauliaus paðaukimo dinamiðkos diagona-lës, audringos vaizduojamøjø emocijos.

Á Petro ir Pauliaus sugretinimà gali-ma paþvelgti dar vienu aspektu. Petrasatstovauja krikðèionims þydams, o Pau-lius � pasikrikðtijusiems pagonims48 (tainulëmë aukðèiau minëtos jø nuostatosbei misijø kelionës). Abu kartu jie þymiatvirà Dievo tautos Baþnyèià.

Trumpai apibendrinant pietinio tran-septo skliauto dekoro ikonografijà gali-ma teigti, kad ðoniniuose paveiksluosevaizduojamas Baþnyèios vadovø pasky-rimas, o centriniame � Globëjo jai atsiun-timas. Tematinæ linijà belieka ávardytikaip Krikðèioniø Baþnyèios ákûrimà, re-miantis dviem didþiaisiais apaðtalais.

Visø trijø aptartø skliautø sienø ta-pybos atskiras ikonografines temas ga-lima susieti á bendrà idëjinæ programà,kurios pagrindas yra pats Jëzus Kristus,esminiai Jo þemiðkojo gyvenimo ávykiaibei darbai (Kanèios slëpiniø freskos nu-tapytos baþnyèios sienose). Navosskliautuose regime Kristaus Ásikûnijimàper Ðvè. Mergelæ Marijà, ðiaurinëje tran-septo dalyje � prisikëlusá ir Eucharisti-joje pasilikusá Kristø, pietinëje dalyje �Kristø � Baþnyèios steigëjà ir galvà.

Lieka aptarti dar dvi paveikslø gru-pes, likusias uþ ðios idëjinës programosribø. Aiðkios tematinës linijos neturintyspresbiterijos kupolinio skliauto �DievoTëvo� ir angelø paveikslai tiesiogiai ne-ásijungia á Kristaus slëpiniø ikonografi-ná ciklà, taèiau iðryðkina Dievo Sûnausryðá su Já siuntusiu Tëvu. Èia galimaáþvelgti ir sieká tapybiná dekorà pritai-kyti konkreèiai pastato erdvei. Dievo

JAUNØJØ OPUSAI


Tëvo, pirmojo Ðvè. Trejybës asmens, at-vaizdas yra nutapytas virð altoriaus,prasminio baþnyèios centro, kur vykstasvarbiausios krikðèioniø apeigos � ðv.Miðiø liturgija, taip pabrëþiant betarpið-kà ryðá su Juo. Tai nëra iðimtinis atvejisbaþnyèiø dekoravime. Pavyzdþiui, Jiez-no Ðv. Arkangelo Mykolo baþnyèiojeXVIII a. II pusës kompozicijos iðdësty-tos atsiþvelgiant á statinio funkcines zo-nas49. Èia presbiterijos skliautà puoðiaDievo Apvaizdos paveikslas. Tuo paèiuprincipu remtasi dekoruojant VilniausÐv. Petro ir Pauliaus baþnyèià, kur Die-vo Tëvo veidas regimas kupolo þibinte.

Panaðiai traktuoti reikëtø ir keturiøevangelistø atvaizdus, nutapytus vieno-je ið áprastø vietø � pagrindinio kupolopendentyvuose. Jie taip pat daþnaivaizduojami presbiterijoje � ir èia, ircentrinëje baþnyèios dalyje (ið sakyklos)skelbiamas Dievo Þodis. Kaip NaujojoTestamento autoriai evangelistai siejasisu Baþnyèios idëjine linija, taèiau kartu

gali bûti suvokiami ir kaip savarankið-ki dekoro programos elementai, nes jøatvaizdai ðventoviø puoðyboje yra labaipaplitæ.

Apoteozinio pobûdþio paveikslas Eli-jo ëmimas á dangø ugnies veþimu yra nu-tapytas bûdingoje vietoje � kupole. Èiaturëtø bûti uþbaigiama ir vainikuojamavisa ikonografinë programa, taèiau ðiSenojo Testamento scena tematiðkai yragana tolima skliautuose vaizduoja-miems Naujojo Testamento ávykiams.Centrinë ðventovës skliautø sienø tapy-bos kompozicija yra akivaizdus karme-litiðkojo pamaldumo atspindys.

Taigi á daugiasluoksnæ ikonografinæprogramà aiðkiausiai jungiasi baþnyèiosnavos ir transepto skliautø sienø tapy-bos paveikslai. Presbiterijos ir pagrindi-nio kupolo pendentyvø kompozicijos ið-dëstytos pagal pastato funkcines zonas,o kupolo paveikslas turi maþiausiai tie-sioginiø sàsajø su skliautø sienø tapy-bos darbais.

IV. DATAVIMO IR AUTORYSTËS KLAUSIMAI

Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèiosskliautus puoðianèiø 18 sienø tapybosdarbø autoriai ir sukûrimo laikas iki ðiolnëra tiksliai nustatyti. Pirmoje straipsniodalyje bendrais bruoþais aptarta ðiosbaþnyèios istorija rodo, kad dël patirtøpermainø, daugelio atnaujinimø interje-ro dekoras, taip pat ir sienø tapyba, ta-po nevienalytis laiko atþvilgiu. Toliauðiame straipsnyje bus siekiama nustatytiskliautø tapybinio dekoro kaità, api-brëþti paveikslø sukûrimo laikotarpiusbei iðsiaiðkinti jø autorius.

Pirmaisiais sienø tapybos darbaisbaþnyèios interjeras turëjo bûti dekoruo-

tas paèioje XVII a. pabaigoje, iki ðvento-vës konsekravimo 1700 m. Tai nurodo-ma 1716 m. inventoriaus apraðe: �Imagi-nes, preater eas, quae sunt in parietibuset fornice ecclesiae a freszko depictae re-censentur variae numero duodecim�50.Ðis áraðas informuoja, jog sienose irskliautuose al fresco technika buvo atlik-ta 12 tapybos darbø, taèiau vien sienosenutapytø senøjø (dabar uþdengtø nau-jais) Kryþiaus kelio stoèiø paveikslø yra16, todël tenka daryti prielaidà, kad de-koravimo darbai buvo baigiami jau pobaþnyèios paðventinimo. 1772 m. inven-toriaus apraðe tik pastebima, kad skliau-

EDITA ÐEDBARAITË


tuotos baþnyèios vidø puoðia tapyba51,bet nenurodomi nei dekoratoriai, nei kû-riniø siuþetai. Taigi pirmàjà skliautø sie-nø tapybà reikëtø datuoti XVII a. pab. �XVIII a. pr., o jos autorius, nenurodytasðaltiniuose, lieka neþinomas.

Apie ðiø kûriniø siuþetus trumpø þi-niø randama 1828 m. baþnyèios inven-toriaus apraðe52: �...navos skliautuose[nutapytos] aðtuonios Kristaus slëpiniøscenos. Presbiterijos skliautuose virð di-dþiojo altoriaus pavaizduota Ðvè. Trejy-bë, þemiau jos � keturiø evangelistø irketuriø Baþnyèios mokytojø atvaiz-dai�53. Tai rodo, jog skliautø dekoro iko-nografinë programa, kaip ir dabartinë,buvo skirta Kristui.

Raðytiniø ðaltiniø duomenis ið daliespatvirtina restauratoriø teikiama infor-macija. 2002 m. buvo konservuotas ir res-tauruotas ðiaurinio transepto skliautosienø tapybos paveikslas Ðv. Tomo neti-këjimas. Darbus vykdë UAB Restauravimoprojektai dailininkë-restauratorë NijolëBûraitë. Restauruojant buvo rasti du ta-pybos sluoksniai. Pirmasis atliktas al fres-co technika, jo koloritas ðviesus, pasteli-nis (tai matoma ir restauratorës palikta-me zondelyje paveikslo kairiajame krað-te, ant apaðtalo rûbo). Bûraitës nuomo-ne, ði polichromija primena Paþaisliofreskas ir galëtø bûti XVII�XVIII am-þiaus, kada buvo itin populiari ði sudë-tinga sienø tapybos technika. Apatinissluoksnis rastas ne visame paveikslo plo-te54. Tai rodo, kad pertapant jo bûklë bu-vo prasta, o nuo pirmojo dekoravimo bu-vo praëjæs nemaþas laiko tarpas.

Kitø skliautø sienø tapybos paveiks-lø tyrimai nebuvo atlikti55, todël nërapatvirtinta, jog po visais dabar mato-mais kûriniais slepiasi XVII a. pab.�XVI-

II a. pr. tapybos sluoksnis. Galima teig-ti, kad ir kiti transepto, navos bei pres-biterijos skliautø paveikslai yra tapytidu kartus, nes kai kuriuose ið jø (piet-ryèiø Angelø, Vakarienës Emause, Raktøáteikimo ðv. Petrui paveiksluose) pro vie-tomis nutrupëjusá virðutiná daþø sluoks-ná yra áþiûrimi ankstesnës polichromijosfragmentai. Tai ypaè ryðku presbiterijosAngelø kompozicijoje. Restauratorës tei-gimu, antrasis sluoksnis buvo tapytastiesiai ant senojo be tarpinio sluoksnio56,o tai tik patvirtina, kad èia yra matomosbaroko epochos kûriniø detalës.

Antrasis tapybos sluoksnis atliktasklijiniais daþais, kurie iðpopuliarëjoXIX a.57 Ðá datavimà patikslina 1948 m.baþnyèios inventorius, kuriame ne tiknurodomi 1898 m., bet ir tapybos dar-bø autorius: �Paveikslus lubose darë Jo-nas KERLE�58. Jam priskirtini ðiuo me-tu matomi transepto, navos bei presbi-terijos skliautø paveikslai, kuriuos siejapanaðus koloritas, kompoziciniai princi-pai. To paties autoriaus braiþas pastebi-mas tokiose detalëse kaip raudona per-juosta draperija, kuri panaudota tiekÐventosios Dvasios atsiuntime, tiek Apreið-kime Ðvè. Mergelei Marijai ar galinio pla-no peizaþo tapyme melsvais ir gelsvaistonais Vakarienëje Emause, Raktø áteikimeðv. Petrui ir Apreiðkime Ðvè. Mergelei Ma-rijai. Keturiø evangelistø monumentaliosfigûros, veidø, plaukø modeliavimasðiuos atvaizdus leidþia sieti su kitaisskliautø paveikslais ir teigti, kad jie tai-pogi buvo nutapyti Kerlës, nors neiðplë-totos, kompaktiðkos kompozicijos truk-do ieðkoti gilesniø stilistiniø sàsajø. Beto, remiantis 1828 m. inventoriaus duo-menimis, pirmieji evangelistø atvaizdaibuvo nutapyti presbiterijos skliaute

JAUNØJØ OPUSAI


(greièiausiai dabartiniø angelø vietoje),todël ðie keturi paveikslai turëjo bûti su-kurti antrojo dekoravimo metu. Jie ne-turi lipdybiniø apvadø, po jais, tikëtina,nëra ir ankstesniojo tapybos sluoksnio.

Nustatant pagrindinio kupolo sienøtapybos paveikslo sukûrimo laikotarpá,tenka remtis ne archyviniais dokumen-tais (juose jis neminimas) ar specialistøtyrimais, o jo ikonografija. Tai, kad pa-veikslas buvo nutapytas ne tuo paèiumetu kaip visos kitos dabar matomoskompozicijos, pirmiausiai rodo aiðkausryðio tarp jo ir visos skliautø dekoroikonografinës programos nebuvimas.Toliau vertëtø prisiminti karmelitø vie-nuolijos iðtakas, kurios, pasak legendø,siekia net X a. pr. Kr. Karmelitø vardassiejamas su Senajame Testamente iðgar-sintu Karmelio kalnu, ant kurio meldë-si pranaðas Elijas ir gyveno pirmieji at-siskyrëliai. Elijas laikomas legendiniuvienuolijos ákûrëju, o jo kaip ordino të-vo ir pradininko figûra karmelitø isto-riografijoje iðkilo XIV a.59 Po Ðvè. Mer-gelës Marijos, ðio ordino globëjos, Elijasyra antrasis asmuo, daþniausiai vaiz-duojamas karmelitø baþnyèiose ir vie-nuolynuose60, tad tikëtina, kad ðiojeðventovëje jo apoteozinio pobûdþio pa-veikslas garbingiausioje vietoje atsiradobûtent vienuoliø dëka. Prie ðio siuþetopasirinkimo turëjo prisidëti ir tai, jogprieð vienuoliams persikeliant á Ðv. Kry-þiaus baþnyèià ir dar kurá laikà po tojiems priklausë Ðv. Elijo baþnyèia.

Karmelitø tëvai Ðv. Kryþiaus baþny-èià valdë nuo 1772 m. iki jos uþdarymo1845 m., taèiau labiausiai tikëtina, kadElijo paveikslas buvo sukurtas iðkart poðventovës perëmimo, 1772�1773 m. vyk-dant jos atnaujinimà. Vargu ar paèioje

XVIII a. pab. bei XIX a. I pusëje, Lietu-vai jau priklausant carinei Rusijai, bûtagalimybiø dekoruoti katalikø ðventovæ,todël paveikslo sukûrimo laikotarpá rei-kia apibrëþti XVIII a. II puse, kadanginëra patvirtinanèiø ðaltiniø, jog skliau-tas buvo puoðiamas tapyba bûtent1772�1773 m.

Elijo ëmimo á dangø ugnies veþimu pa-veikslà datuoti padeda ir jo stilistiniaiypatumai. Ðio kûrinio kompozicija yrabûdinga baroko, ypaè XVIII a. kupoløtapybai, kur vaizduojamos apoteozinësscenos. Figûrø komponavimas ratu, ávirðø maþëjantys debesø �þiedai� yramatomi Paþaislio baþnyèios (XVIII a.pr.), Vilniaus Ðventosios Dvasios baþny-èios (XVIII a. II pusë) kupoluose. Taèiaudaugiausia panaðumø Ðv. Kryþiaus baþ-nyèios sienø tapybos paveikslas turi suVilniaus Ðv. Teresës baþnyèios kupolokompozicija. Mato Motiejaus Sluðèans-kio apie 1763 m. atliktame darbe vaiz-duojama ðv. Teresës apoteozë. Èia, kaipir Elijo paveiksle, trys figûrø grupëskomponuojamos ratu aplink kompozici-jos centrà (dangaus sferoje), o ketvirtojitapoma paveikslo pakraðtyje (þemiðko-je zonoje). Abiejuose kûriniuose figûrosnëra dominuojanèios � jos laisvai iðdës-tomos debesø klodais uþpildytoje erdvë-je. Ðv. Teresës baþnyèia anuomet taipo-gi priklausë basiesiems karmelitams, tadtikëtina, kad Kauno vienuoliai, dekoruo-dami kupolà, ëmë pavyzdá ið Vilniausðventovës.

Negalima atmesti galimybës, kad ku-polo paveikslas taip pat galëjo bûti per-tapytas, taèiau aukðèiau iðdëstyti argu-mentai leidþia teigti, jog XVIII a. II pu-sëje sukurto paveikslo siuþetas pakeis-tas nebuvo, o autentiðkoje kompozicijo-

EDITA ÐEDBARAITË


je galëjo bûti padaryti nebent daliniaipataisymai. Pranaðà Elijà vaizduojantispaveikslas buvo sukurtas gerokai vëliaunei pirmosios skliautø freskos, tad jobûklë XIX a. pab. turëjo bûti geresnë irpilnas jo pertapymas greièiausiai nebu-vo bûtinas. Iðsklaidyti ávairias abejonespadëtø paveikslø tapybos technikø pa-lyginimas, taèiau kol kas nëra atlikta ku-polo kompozicijos tyrimø. Lieka neaið-ku ir tai, ar po ðiuo paveikslu yra anks-tesnës tapybos sluoksnis.

Taigi remiantis raðytiniais ðaltiniais,restauracijos metu atliktu tyrimu, iko-nografijos bei stilistikos analize, nusta-

tyta, kad pirmieji sienø tapybos paveiks-lai neþinomo autoriaus buvo nutapytibaþnyèios navos, transepto ir presbite-rijos skliautuose XVII a. pab.�XVIII pr.Karmelitø iniciatyva XVIII a. II pusëje(1772�1773 m.?) neþinomas dailininkassukûrë �Elijo ëmimo á dangø ugnies ve-þimu� kompozicijà pagrindiniame ku-pole. 1898 m. Kerle navoje, transepte irpresbiterijoje (ant ankstesniø paveikslø)bei pagrindinio kupolo pendentyvuoseklijine technika nutapë septyniolika kû-riniø. Ðis datavimas nëra galutinis, jampatvirtinti reikalingi iðsamesni technolo-giniai visø kûriniø tyrimai.

JONAS KERLE IR JO KÛRYBA LIETUVOJE

Septyniolikos dabar matomø Ðv. Kry-þiaus baþnyèios skliautø sienø tapybosdarbø autoriaus pavardës Lietuvos dai-lës istorijos ðaltiniai nemini. Apie Kerlætrumpa informacija pateikiama 1927 m.vokieèiø Visuotiniame dailininkø encik-lopediniame þodyne. Ið jo suþinome, kadjis buvæs dekoratorius-tapytojas ið Tiro-lio, sukûræs tapybos darbø pranciðkonøvienuolyno koplyèioje prie Brixeno(Ðiaurës Italija). Konkretesniø duomenøpateikiama apie vienà jo kûriná � Lienzomiesto (Pietø Austrija) ligoninës baþny-èios choro paveikslà. Nurodoma jo atli-kimo data (1901 m.) bei siuþetas � Die-vas Tëvas, sklendþiantis virð vandenø61

(Pasaulio sutvërimas). Nuo tapybos dar-bø Kaune já skiria tik 3 metai, tad bûtøádomu palyginti já su Dievo Tëvo paveiks-lu Ðv. Kryþiaus baþnyèioje.

Dailininko darbø ðiuo metu galimapamatyti ne tik Kauno ðventovëje, bet irVilniaus Ðventosios Dvasios dominikonøbaþnyèioje. Jos vidurinëje navoje, virð áë-

jimø á ðonines navas, yra keturios klijøtapybos kompozicijos: pietinëje pusëje �Iðminèiø pagarbinimas ir Nukryþiavimas,ðiaurinëje � Kristaus Prisikëlimas ir Kris-taus Þengimas á dangø (visos 5×3,5 m). Pa-sak Povilo Spurgevièiaus, 1898�1899 m.jas sukûrë Tirolio dailininkai Karlë ir Bu-chaueris62 (tai patvirtina áraðas po Nukry-þiavimo paveikslu).

Palyginus Kauno ir ðios baþnyèioskûrinius, nelieka abejoniø, kad vienas iðautoriø yra Kerle (Spurgevièiaus ávardy-tas kaip Karlë), sukûræs Ðv. Kryþiausðventovës sienø tapybos darbus. Prisikë-limo scenà vaizduojantys abiejø baþny-èiø paveikslai remiasi ta paèia kompozi-cine schema, juose netgi identiðkos ange-lø ir priekiniø kareiviø pozos. TaèiauVilniaus ðventovës sienø tapybos kûri-nys papildytas dar vieno kareivio ir tri-jø prie kapo einanèiø moterø figûromis,jo kompozicija kiek laisvesnë, ne tokiakompaktiðka, kaip Kauno baþnyèiosskliaute, kur paveikslas turëjo bûti átal-

JAUNØJØ OPUSAI


pintas á esamus rëmus. Panaðiai ir Pieme-nëliø pasveikinimas Vilniuje praplëstas áKaraliø pagarbinimo scenà (il. 12). Kompo-zicijos centras (Ðvè. Mergelë Marija suKûdikiu, Juozapas ir trys angelai virðuje)paliekamas visiðkai toks pats, o ið abiejøpusiø sugrupuojami piemenys bei kara-liai su palyda. Nors kiti du sienø tapybosdarbai nebuvo kurti pagal ankstesniusÐv. Kryþiaus baþnyèios paveikslø pavyz-dþius, taèiau jø kompoziciniai principaitokie patys. Kolorito, kontûrinio pieðinioskirtumai tarp ankstesniøjø ir vëlesniøjøkûriniø galëjo atsirasti po nevykusiosrestauracijos Ðv. Kryþiaus baþnyèioje1934 m., be to, ðios ðventovës paveikslaidabar yra þymiai prastesnës bûklës.

Ið ðiø dviejø baþnyèiø sienø tapybosdarbø sugretinimo galima daryti iðvadà,kad Kerle, skirtingas baþnyèias puoðda-mas tø paèiø siuþetø sienø tapybos dar-bais, neieðkojo naujø interpretavimo bû-dø, o temoms perteikti naudojo tas pa-èias nusistovëjusias vaizdavimo sche-

mas. Vienodà siuþetø traktavimà galëjolemti ir uþsakovas, kuris, pamatæs dai-lininko kûrinius Kauno Ðv. Kryþiausbaþnyèioje, dar tais paèiais metais pa-kvietë já dekoruoti Vilniaus dominikonøðventovæ. Buchauerio átaka dekoruojantÐventosios Dvasios baþnyèià, matyt, ne-buvo didelë (greièiausiai jis buvo pagal-bininkas), nes paveiksluose ryðkus Ker-lës braiþas. Abiejuose jo tapytø paveiks-lø cikluose vaizduojami Kristaus gyve-nimo slëpiniai, kuriuose atsispindiXIX a. pab. pamaldumo samprata.

Kerlës paveiksluose akivaizdi XIX a.Europoje ásigalëjusio akademizmo átaka.Religinëje dailëje populiarûs siuþetai ta-pomi ðabloniðkai, pagal nusistovëjusiaskomponavimo schemas, maþoka ekspre-sijos, originalios interpretacijos. Tuo jiesiejasi ir su 4 metais anksèiau nutapy-tais Kauno arkikatedros bazilikos navossienø paveikslais. Neabejotina, kad pa-grindinës miesto ðventovës pavyzdþiuturëjo bûti remiamasi dekoruojant Ðv.

12 il. Jonas Kerle, Buchaueris. Iðminèiø pagarbinimas. 1898�1899. Klijø tapyba. Vilniaus Ðventosios Dvasiosbaþnyèios vidurinës navos pietinë siena. Straipsnio aut. nuotr. 2006.

EDITA ÐEDBARAITË


Kryþiaus baþnyèià (vëliau ir VilniausÐventosios Dvasios baþnyèià). ApaðtaløPetro ir Pauliaus sugretinimas pietinëstransepto dalies skliaute galëjo bûti nu-siþiûrëtas ið Arkikatedros. Ðv. Pauliauspaðaukimas ir Raktø áteikimas ðv. Petruisiuþetø interpretavimu labai artimi ana-logiðkiems Jano Èajevièiaus darbams.

Kai kuriuose ðio dailininko darbuo-se pastebimas iðsilaisvinimas ið tradici-nës ikonografijos kanonø. Tai pirmiau-sia rodo nesiuþetiniai Kauno Ðv. Kry-þiaus baþnyèios presbiterijos skliautøpaveikslai. Èia nutapytà Dievà Tëvà ly-

ginant su XVIII a. atvaizdais (pvz., Vil-niaus Ðv. Mikalojaus baþnyèios skliau-to paveikslu), matomas ne toks grieþtasnusistovëjusiø vaizdavimo formø paisy-mas (konkreèiau tai buvo aptarta IIstraipsnio dalyje). Taèiau ir siuþetinia-me Jëzaus Kristaus Prisikëlimo paveiksle(tiek Kauno, tiek Vilniaus ðventovëse)yra nukrypimø nuo tradicinës ikonog-rafijos, kurios grieþtai laikytasi baroke.Tai tik dar kartà patvirtina, jog ðie sie-nø tapybos darbai buvo sukurti neanksèiau kaip XIX a. ir yra ypaè bûdin-gi jo pabaigai.

IÐVADOS

� Skliautø sienø tapybos paveikslai (ið-skyrus Elijo ëmimà á dangø ugnies ve-þimu) priklauso XIX a. akademizmui.Jie komponuojami racionaliai, dau-giausia pagal aiðkià simetrijos aðá,bûdingos santûrios vaizduojamøjøpozos, statika, ramus koloritas, ne-kontrastinga ðviesotamsa. Perteikiantpopuliarius Ðventojo Raðto siuþetuslaikomasi tradiciniø vaizdavimoschemø, krikðèioniðkosios ikonogra-fijos kanonø (su keletu nukrypimø).

� Jëzaus Kristaus slëpiniø ikonografinëprograma, populiari XIX a. baþnyèiødailëje, plëtojama navos ir transeptoskliautø sienø tapybos paveiksluose.Navos skliaute vaizduojama Iðgany-mo istorijos pradþia � Kristaus Ásikû-nijimas, ðiaurinëje transepto dalyje �Prisikëlimo triumfas pabrëþiant Kris-taus pasilikimà Eucharistijoje. Pieti-nëje dalyje regimas Baþnyèios steigi-mas jà globoti pavedant ÐventajaiDvasiai, o vadovauti � dviems didie-siems apaðtalams Petrui ir Pauliui.

� Presbiterijos kupolinio skliauto ne-siuþetiniai paveikslai sudaro vienti-sà kompozicijà stilistiniu bei turinioatþvilgiu. Dievo Tëvo atvaizdas, nu-tapytas virð didþiojo altoriaus, iðreið-kia betarpiðkà ryðá su Dievu ðv. Mi-ðiø metu, o angelø figûros funkcio-nuoja kaip þenklai, pabrëþiantys erd-vës sakralumà.63

� Presbiterijos skliautø tapyba, papil-dydama navos ir transepto skliautøikonografinæ programà, parodo Die-vo Sûnaus ryðá su Já atsiuntusiu Die-vu Tëvu. Kristaus gyvenimas ir veik-la þemëje kartu su Ðventàja Dvasia su-vokiamas kaip Tëvo valios pildymas.

� Schematiðki keturiø evangelistø pa-veikslai pagrindinio kupolo penden-tyvuose nutapyti tradicinëje pastatovietoje.

� Pagrindinio kupolo paveikslas Elijoëmimas á dangø ugnies veþimu yra te-matiðkai savarankiðkas likusiøjø at-þvilgiu. Karmelitø ordino ákûrëjuiskirtas kûrinys neásilieja á bendrà iko-

JAUNØJØ OPUSAI


nografinæ programà. Jo panoraminëkompozicija bûdinga barokiniamsXVIII a. apoteoziniams kupolø pa-veikslams.

� Remiantis archyviniais dokumentais,restauratoriø tyrimu, ikonografijosbei stilistikos analize, istorinio kon-teksto studijomis, nustatytas skliau-tø sienø tapybos sukûrimo laikas:� XVII a. pab.�XVIII pr. al fresco

technika nutapyti pirmieji kûri-niai baþnyèios navos, transepto irpresbiterijos skliautuose;

� XVIII a. II pusëje (veikiausiai1772�1773 m.) karmelitø uþsaky-

mu sukurta Elijo ëmimo á dangøugnies veþimu kompozicija pagrin-diniame kupole;

� 1898 m. dailininkas ið Tirolio Kerlenavoje, transepte ir presbiterijoje(ant ankstesniø paveikslø) bei pa-grindinio kupolo pendentyvuoseklijine technika nutapë 17 kûriniø.

� Ðie sienø tapybos darbai saugotinikaip vertingas dailës paveldas, todëlvisus juos bûtina konservuoti ir res-tauruoti. Atlikti technologiniai tyri-mai patvirtintø ar patikslintø ðiamestraipsnyje apibrëþtus paveikslø su-kûrimo laikotarpius.

Literatûra ir nuorodos

41 J. C. J. Metford. Krikðèionybë: realijos ir legendos,p. 62.

42 Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, p. 323.43 Ten pat, p. 25.44 J. C. J. Metford. Krikðèionybë: realijos ir legendos,

p. 266.45 Ten pat, p. 199.46 Religijotyros þodynas, p. 294.47 Ten pat, p. 290.48 J. C. J. Metford. Krikðèionybë: realijos ir legendos,

p. 199.49 Dalia Klajumienë. XVIII a. sienø tapyba Lietu-

vos baþnyèiø architektûroje, p. 110.50 Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios inventoriaus ap-

raðas, 1716 m., lap. 1.51 Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios inventoriaus ap-

raðas, 1772 m., lap. 13.52 Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios inventoriaus ap-

raðas, 1828 m., lap. 20.53 Pasinaudota Tojanos Raèiûnaitës pateiktu do-

kumento iðtraukos vertimu: Tojana Raèiûnai-të. Vizijos ir atvaizdai. Basøjø karmelitø pali-

kimas. � Vilnius: VDA leidykla, 2003, p. 164.54 Interviu su dailininke-restauratore Nijole Bû-

raite.55 Buvo planuota konservuoti ir restauruoti visus

skliautø sienø tapybos darbus, taèiau, pasikei-tus baþnyèios klebonui, darbai nutrûko.

56 Interviu su dailininke-restauratore Nijole Bû-raite.

57 Dailës þodynas. Red. J. Matulevièiûtë. � Vilnius:VDA leidykla, 1999, p. 203.

58 Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios inventoriaus ap-raðas, 1948 m., lap. 6.

59 Tojana Raèiûnaitë. Vizijos ir atvaizdai. Basøjøkarmelitø palikimas, p. 22�24.

60 Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, p. 69.61 Allgemeines Lexikon der bildenden Künstler: von

der Antike bis zur Gegenwart. Begrundet vonU. Thieme und F. Becker. � Leipzig: E. A. Seu-mann, 1927. p. 175.

62 Lietuvos TSR istorijos ir kultûros paminklø sàva-das. T. 1. (Vilnius). Red. J. Bielinis ir kt. � Vilnius:Vyriausioji enciklopedijø redakcija, 1988, p. 144.

Santrumpos

KAA � Kauno apskrities archyvasKAKA � Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas

MAB RS � Mokslø akademijos bibliotekos Ran-kraðèiø skyrius

Documents

KAUNO —V. KRYÞIAUS BAÞNY¨IOS SKLIAUTØ SIENØ TAPYBOS …litlogos.eu/L56/logos56_145_157psl.pdf · 2011-12-04 · JAUNØJØ OPUSAI LOGOS 56 145 2008 LIEPA Ł RUGS¸JIS KAUNO