KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS ... · assessment of the quality of life, ISO/TS 15666:2003 standard, which harmonizes assessment of annoyance. The main variables

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Socialinės medicinos katedra

ŽIBUTĖ CHMIELIAUSKIENĖ

AUTOMAGISTRALIŲ TRANSPORTO KELIAMO TRIUKŠMO POVEIKIO SVEIKATAI IR GYVENIMO KOKYBEI VALDYMAS

LIETUVOJE

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

Visuomenės sveikatos vadyba

Mokslinis vadovas Prof., habil.dr. Žilvinas Padaiga

KAUNAS, 2005

2

SUMMARY

Public Health Management MANAGEMENT OF MOTORWAY TRANSPORT–GENERATED NOISE IMPACT ON HEALTH AND QUALITY OF LIFE IN LITHUANIA Žibutė Chmieliauskienė Scientific work supervisor Prof., Dr. Habil. Žilvinas Padaiga Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Social Medicine. Kaunas, 2005.- 100p. Aim of the study – to investigate the process of managing transport-generated noise impact on human health and quality of life in Lithuania. Objectives: 1) to generalize investigations of managing motorway transport-generated noise identification, impact on human health and quality of life, 2) to assess the impact of the motorway AI Vilnius- Kaunas on the health of local residents and the effects on quality of life, 3) to give recommendations for the management and control of motorway-generated noise. Expected results: Justification of the management of transport-generated noise impact on human health. Methods of investigation. In order to assess motorway transport-generated noise impact on human health and quality of life the motorway AI (IX B) Vilnius – Kaunas was selected and the neighboring residential farmsteads. In each noise level zone at the interval of 5 dBA the residential farmsteads were identified: 1) respondents, living within the zone of the increased traffic noise ≥55dBA (in a day time), and 2) respondents, living within the zone of permissible traffic noise <55dBA (control group). The questionnaire inquiry was carried out, the total number of respondents N=130. The respondents were questioned in a random order by asking them to fill in the individual questionnaire and to give a subjective opinion on the environment, the quality of life and health. The questionnaire was prepared based on WHO questionnaire for a subjective assessment of the quality of life, ISO/TS 15666:2003 standard, which harmonizes assessment of annoyance. The main variables are: annoyance due to motorway-generated noise, private assessment of noise level in the living environment and at home, annoyance due to day-time noise, disturbance of sleep at night. For these variables the range measuring scale was used. Negative impacts and effects on health were indicated in the questionnaire by each of the respondents. Statistical data analysis was carried out by using the SPSS data storage and analysis software package. Results. 73% of investigated respondents think that their environment is noisy. The statistically reliable relations were determined: 97% of residents, living in a noisy environment, complain of transport-generated noise (χ2=59, l.l.=1, p<0,001), of which 53% are very much concerned with noise and feel a strong noise impact (χ2=83, l.l.=4, p<0,001, r=-0.77, p<0,001); 95% of respondents, thinking that the level of noise in their houses is high and very high, are exposed to the increased noise 60-70dBA (χ2=77, l.l. = 6, p <0,001); 78,8 % of respondents, thinking that the level of noise in their houses is high and very high, are not pleased with the local living conditions (r=-0,7, p<0,001). The degree of annoyance was also determined of the respondents, living in a different noise level. In a day time 63% of respondents, living within the zone of increased traffic noise 60-70dBA, feel the average and strong annoyance, 38% - feel strong annoyance (χ2=43, l.l.=15, p<0,001). The relationship between those strongly annoyed residents and noise levels was identified (R2=0,54); the relationship between the part of residents, feeling an average and strong disturbance of sleep, and noise levels was determined (R2=0,76), 44% of respondents, living within the zone of the increased noise 50-60dBA at night, feel strong disturbance of their sleep. The statistically reliable relation (p<0,001) was determined between the negative feelings, effects on health due to noise impact and noise levels. Conclusions.1. Assessment of health impact is the basis of in acoustic planning and implementation of noise management measures. 2. Assessment of health impact shall be carried out when modeling road transport-generated noise levels, using GIS and data base of inhabitants, applying dose-response relationships, assessing the risk of public health. 3. When assessing the impact of noise on public health the noise maps shall be created and noise levels shall be indicated, based on the harmonized noise indicators Lden and Lnight, also duration of impact and the number of exposed people. 4. Consequences of noise impact on public health shall be assessed by the dose-response ratio: the relationship between noise-initiated disturbance and noise indicator Lden, the relationship of noise-initiated disturbance of sleep and noise indicator Lnight. 5. Based transport-generated noise maps and knowing the ratio between Lden and annoyance, it is possible to measure a quantitative annoyance. 6. When modeling the noise levels on the motorway AI Vilnius–Kaunas the following ratio of dose-response was determined: 38% of residents, living within the zone of increased noise 60-70dBA in a day time (50-60 dBA at night) to the nearest proximity to the road, feel a large annoyance (p<0,001), 44% feel a strong disturbance of sleep (p<0,001). 7. 70% of respondents, living within the zone of increased noise ≥55dBA in a day time (≥45 dBA at night) have claimed various complaints due to noise impact: for 31% of respondents noise causes stress, 28%-cannot concentrate themselves, 35% -feel tired, 44,4%- it takes them longer to get asleep at night, 40% -in the morning feel sleepy and tired (p<0,001). What concerns the control zone (<55dBA) 80% of respondents had no complaints. 8. Investigation of noise impact of the motorway AI Vilnius-Kaunas on public health and quality of life justifies the planning of noise management measures. For the residents, living within the noise zone of ≥65 dBA, the noise mitigation measures shall be implemented.

3

SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba AUTOMAGISTRALIŲ TRANSPORTO KELIAMO TRIUKŠMO POVEIKIO SVEIKATAI IR GYVENIMO KOKYBEI VALDYMAS LIETUVOJE Žibutė Chmieliauskienė Mokslinis vadovas profesorius, habil.dr. Žilvinas Padaiga Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra. Kaunas, 2005.- 100p. Darbo tikslas - ištirti transporto keliamo triukšmo poveikio gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei valdymo procesą Lietuvoje. Uždaviniai: 1) apibendrinti automagistralių keliamo triukšmo identifikavimo, poveikio sveikatai ir gyvenimo kokybei valdymo tyrimus, 2) įvertinti automagistralės AI Vilnius- Kaunas trasoje, keliamo triukšmo poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybės efektus, 3) pateikti rekomendacijas automagistralių keliamo triukšmo poveikio valdymui ir kontrolei. Laukiami rezultatai: Transporto keliamo triukšmo poveikio gyventojų sveikatai valdymo pagrindimas. Tyrimo metodika. Automagistralės triukšmo poveikio gyventojų gyvenimo kokybei ir sveikatai vertinimui pasirinkome AI (IX B) Vilnius – Kaunas automagistralę, šalia esančius namų ūkius. Kiekvienoje triukšmo lygio zonoje 5 dBA intervalu identifikuojami namų ūkiai: 1) respondentai, gyvenantys viršnorminio padidinto triukšmingumo zonose ≥55dBA(dienos), 2) respondentai, gyvenantys leistino triukšmo zonose <55dBA (kontrolinė grupė). Atlikta anketinė apklausa, bendras tiriamųjų skaičius N=130. Atsitiktinės atrankos būdu apklausiame respondentus, gyvenančius nustatytose triukšmo zonose, individualiai užpildant anketą, apie subjektyvų aplinkos, gyvenimo kokybės ir sveikatos vertinimą triukšmo poveikyje. Sudarant anketą buvo naudotasi PSO klausimynu subjektyviam gyvenimo kokybės vertinimui, ISO/TS 15666:2003 standartu, kuris harmonizuoja susierzinimo įvertinimą, triukšmo poveikyje. Pagrindiniai kintamieji: susirūpinimas dėl automagistralės keliamo triukšmo, asmeninis triukšmo lygio vertinimas gyvenamojoje aplinkoje ir namuose, susierzinimas dėl triukšmo dienos metu, miego trikdymas nakties metu. Šiems požymiams naudojama ranginė matavimų skalė. Neigiami pojūčiai ir sveikatos efektai nurodomi, kiekvienam respondentui juos pažymėjus anketoje. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS programos paketą. Rezultatai. 73% tiriamos populiacijos respondentų vertina savo aplinką, kaip triukšmingą. Nustatyti statistiškai patikimi ryšiai: 97% gyventojų, gyvenančių triukšmingoje aplinkoje skundžiasi automagistralės transporto keliamu triukšmu(χ2=59, l.l.=1, p<0,001), iš jų, 53% respondentų yra labai susirūpinę dėl keliamo triukšmo, stipriai jaučia triukšmo poveikį(χ2=83, l.l.=4, p<0,001, r=-0.77, p<0,001); 95% respondentų, vertinančių kelių eismo triukšmo lygį namuose kaip aukštą ir labai aukštą, yra veikiami viršnorminio triukšmo 60-70dBA (χ2=77, l.l = 6, p <0,001); 78,8 % gyventojų, vertinančių automagistralės keliamą triukšmą namuose kaip aukštą ir labai aukštą, yra nepatenkinti gyvenamosios vietos sąlygomis (r=-0,7, p<0,001); nustatytas skirtingose triukšmo juostose gyvenančių respondentų susierzinimo laipsnis, dienos metu-63% respondentų, gyvenančių padidinto triukšmingumo zonoje 60-70dBA, jaučia vidutinį ir stiprų susierzinimą, 38% jaučia stiprų susierzinimą (χ2=43, l.l.=15, p<0,001); nustatyta labai susierzinusių gyventojų dalies priklausomybė nuo triukšmo lygių (R2=0,54); nustatyta vidutiniškai ir labai jaučiančių miego trikdymą gyventojų dalies priklausomybė nuo triukšmo lygių (R2=0,76), 44% respondentų, gyvenančių padidinto triukšmingumo zonoje 50-60dBA naktį, jaučia stiprų miego trikdymą. Statistiškai patikimas ryšys (p<0,001) nustatytas tarp neigiamų pojūčių, sveikatos efektų triukšmo poveikyje ir triukšmo lygių. Išvados.1. Poveikio sveikatai vertinimas(PSV) yra pagrindas atliekant akustinį planavimą, priimant triukšmo valdymo priemones. 2. PSV turi būti atliekamas modeliuojant kelių eismo triukšmo lygius, naudojant geografinę informacinę sistemą (GIS) ir gyventojų duomenų bazę, pritaikant dozės-atsako priklausomybes, įvertinama rizika gyventojų sveikatai. 3. Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai turi būti sudaromi triukšmo sklidimo žemėlapiai, nurodomi triukšmo lygiai pagal harmonizuotus triukšmo rodiklius Ldvn ir Lnakties, poveikio trukmė, gyventojų kurie gali būti paveikti skaičius. 4. Triukšmo poveikio žmonėms pasekmės, turi būti įvertintos dozės-atsako santykiu: triukšmo sukeliamo dirginimo priklausomybe nuo triukšmo rodiklio Ldvn, triukšmo sukeliamo miego trikdymo priklausomybe nuo kelių triukšmo rodiklio Lnakties. 5. Remiantis kelių eismo triukšmo žemėlapiais ir žinant Ldvn ir susierzinimo santykį, galima atlikti kiekybinį susierzinimo išmatavimą. 6. Modeliuojant triukšmo lygius AI automagistralės Vilnius–Kaunas trasoje, tyrimu nustatytas dozės-atsako santykis: 38% gyventojų, gyvenančių viršnorminio triukšmo zonoje 60-70dBA dieną (50-60 dBA naktį) arčiausiai kelio, jaučia stiprų susierzinimą (p<0,001), 44% jaučia stiprų miego trikdymą (p<0,001) 7. 70% respondentų, gyvenančių viršnorminio triukšmo zonoje ≥55dBA dieną (≥45 dBA naktį) pareiškė įvairius nusiskundimus atsiradusius triukšmo poveikyje: 31%-sukelia nervinę įtampą, 28%-negali susikaupti, 35% -jaučia nuovargį, 44,4%-naktį daugiau laiko reikia užmigti, 40% -ryte jaučiasi neišsimiegoję ir pavargę(p<0,001). Kontrolinėje zonoje (<55dBA), 80% respondentų nusiskundimų neturėjo. 8. Automagistralės AI Vilnius-Kaunas trasoje, keliamo triukšmo poveikio gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei tyrimas pagrindžia triukšmo valdymo priemonių planavimą. Gyventojams gyvenantiems ≥65 dBA triukšmo zonoje, turi būti taikomos triukšmą mažinančios priemonės. Raktiniai žodžiai: triukšmo poveikis, triukšmo ekspozicija, gyvenimo kokybė, susierzinimas/dirginimas, poveikio sveikatai vertinimas

4

TURINYS

1. ĮVADAS.................................................................................................................................5

Triukšmo ir sveikatos problemos mastas ...........................................................................5

Darbo tikslas ir uždaviniai.................................................................................................10

2. LITERATŪROS APŽVALGA..........................................................................................11

2.1. TRANSPORTO POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO

MODELIAI .........................................................................................................................11

2.2. TRANSPORTO TRIUKŠMO POBŪDIS IR JO IDENTIFIKAVIMAS. ..............18

2.3. TRIUKŠMO POVEIKIS SVEIKATAI.....................................................................28

2.4. TRIUKŠMO POVEIKIO SVEIKATAI IR GYVENIMO KOKYBEI

VERTINIMAS ....................................................................................................................35

2.5. TRIUKŠMO POVEIKIO APLINKAI IR ŽMONIŲ SVEIKATAI

KONTRPRIEMONIŲ PLANAVIMAS............................................................................46

3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA............................................................................59

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...............................................................................61

4.1. RESPONDENTŲ DEMOGRAFINĖ SOCIALINĖ CHARAKTERISTIKA.........61

4.2. RESPONDENTŲ NAMŲ IR DARBO APLINKA ...................................................65

4.3. RESPONDENTŲ NEPASITENKINIMO, MIEGO TRIKDYMO IR SVEIKATOS

EFEKTAI ............................................................................................................................73

5. IŠVADOS ............................................................................................................................90

6. REKOMENDACIJOS .......................................................................................................91

7. LITERATŪRA ...................................................................................................................92

8. PRIEDAI .............................................................................................................................95

1 PRIEDAS. EISMO INTENSYVUMAS LIETUVOS MAGISTRALINIUOSE IR

KRAŠTO KELIUOSE .......................................................................................................96

2 PRIEDAS. TRANSPORTO INTENSYVUMO PASISKIRSTYMAS PAROS METU

AUTOMAGISTRALĖJE VILNIUS - KAUNAS.............................................................97

3 PRIEDAS. TRIUKŠMO SKLIDIMO ŽEMĖLAPIS VIETOVĖJE...........................98

4 PRIEDAS. ANKETA ........................................................................................................3

5

1. ĮVADAS

Triukšmo ir sveikatos problemos mastas Vis labiau domimasi, kokį poveikį aplinka daro žmogaus sveikatai. Manoma, kad

pasaulyje, turbūt taip pat ir Europoje trečdalį ar ketvirtadalį ligų sukelia aplinkos veiksniai. Tačiau neatsparumas ligoms tarp skirtingų grupių ir vietovių labai skiriasi.

Grėsmės sveikatai priežasčių grandinė, pradedant socialiniais ir ekonominiais veiksniais bei aplinkosaugos problemomis ir baigiant visuomenės gyvenimo sąlygomis bei atskirų jos narių elgsena, verčia ieškoti tinkamų prevencijos priemonių. Europos šalių veiklos pavyzdžiai įrodo, kokia efektyvi gali būti grėsmės sveikatai prevencijos politika [7]. Visapusiškas situacijos įvertinimas leidžia teigti, kad prevencijos priemonės, taikomos kai kuriose Europos šalyse, gali penkeriais metais pailginti sveiko žmogaus gyvenimo trukmę (2002 metų pasaulio sveikatos ataskaita)

Aplinkos triukšmas yra viena didžiausių urbanizacijos problemų susijusių su gyventojų gyvenimo kokybe ir sveikata.

XX a. antroje pusėje techninei pažangai įgavus didžiulį pagreitį, ypač triukšmingi tapo išsivysčiųsių šalių miestai. Triukšmo lygis nepalankiose miesto vietose siekia 72-78 dB. Tais atvejais gyvenamųjų pastatų patalpose ir teritorijose triukšmo lygiai 7-25 dB gali viršyti nustatytus didžiausius leidžiamus parametrus. Daugelyje miestų triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 1-3 decibelais. Prognozuojama, kad triukšmo lygis per 15 metų padvigubės.

Daugiau kaip pusė europiečių gyvena triukšmingoje aplinkoje, trečdalis iš jų veikiami triukšmo naktį, kuris sukelia miego sutrikimus.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad svarbiausi aplinkos triukšmo šaltiniai – kelių eismas, geležinkelio bėgiai ir oro transportas, bei industrija.

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai gyvenamose teritorijose yra autotransporto srautai miestų gatvėse ir susisiekimo keliuose, kurie tam tikrais atvejais sudaro iki 80% bendro triukšmo lygio gyvenamose teritorijose.

Transporto keliamas triukšmas yra viena pagrindinių aplinkos kokybės problemų Europoje, susijusi su vis didėjančiu visuomenės nepasitenkinimu esama padėtimi.

1 pav. ES populiacijos dalis (%) veikiama transporto kelių eismo viršnorminio

triukšmo lygio, Lekv >55 dB [40] 2000m. Europos Sąjungos šalyse transporto triukšmo lygių veikiama populiacija

pateikta lentelėje (Inter –Noise 2000:29th International Congress). 1 lentelė. Transporto triukšmo lygių ekspozicija Europos Sąjungoje 2000m. [7, 32].

Triukšmo lygis <55 dB(A)

(Ldienos-nakties) 55-65 dB(A) (Ldienos-nakties)

65-75 dB(A) (Ldienos-nakties)

>75 dB(A) (Ldienos-nakties)

ES populiacija

% mln. % mln. % mln. % mln. 371 602 000 68 251.3 19 71.2 11 41.4 2 7.7

6

Apie 120 milijonų Europos gyventojų (>30% visos populiacijos) yra veikiami kelių eismo triukšmo ≥Ldn 55 dB.

Apie 50 milijonų ES gyventojų yra veikiami Ldn ≥65 dB triukšmo. PSO tokį triukšmo lygį vertina kaip nepriimtiną, dėl jo blogėja gyvenimo kokybė,

padidėja sveikatos pakenkimo rizika. Didžiuosiuose Europos miestuose nepriimtinai didelis triukšmas veikia 2-3 kartus didesnę gyventojų dalį negu vidutiniškai Europos regione (WHO.Regional Office for Europe. OvervieW of the Environment and Health in Europe in the 1990s// WHO.Copenhagen, 1999.231p).

Kelių transporto triukšmo efektas žmonėms yra psichosocialinis ir psichologinis: Lekv 40 dB triukšmas veikia normaliai, bendravimo metu dažniausiai jaučiamas susierzinimas kai triukšmo lygis Lekv 50dB, ypatingas susierzinimas atsiranda kai triukšmo lygis 55dB. Nepasitenkinimas, miego trikdymas ir kiti atsiradę efektai daro poveikį gyvenimo kokybei. Triukšmo lygis didesnis negu 65 dB sukelia sveikatos efektus [40].

Gyventojų skaičius mln.

2 pav. Kelių transporto triukšmo poveikyje labai susierzinusių gyventojų skaičius Europos Sąjungoje [40]

Naujais skaičiavimo metodais, panaudojant triukšmo ekspozicijos duomenis yra nustatyta, kad 24 mln. žmonių ES yra stipriai dirginami, kai kelių transporto triukšmas yra >55 dB [40].

Vakarų Europoje atlikti tyrimai parodė, kad kas ketvirtas gyventojas skundžiasi transporto keliamu triukšmu (WHO. Our planet, our Health. Report of the WHO Commission on health and environment //WHO.Geneva,1992.282p.).

Transportas, dėl taršos ir keliamo triukšmo, ir toliau daro didelę įtaką sveikatos būklei, o dėl avarijų – mirtingumui ir sergamumui.

Net neviršijantis nustatytų reikalavimų, tačiau įkyrus ir ilgalaikis triukšmas gali būti tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos pakenkimų priežastis.

Triukšmas neigiamai veikia sveikatą ir gyvenimo kokybę. PSO nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius: susierzinimas, miego trikdymas(kai langai uždaryti), psichinė sveikata, klausos sutrikimai, hipertenzija, išeminė širdies liga.

Todėl triukšmas turi būti mažinamas priimant efektyvias priemones, jį identifikuojant ir sudarant triukšmo lygių žemėlapius, įvertinant riziką gyventojų sveikatai, sudarant veiksmų planus jo sumažinimui.

Olandijoje surinkus triukšmo emisijos duomenis, naudojant geografinę informacinę sistemą, apskaičiuota populiacijos dalis veikiama mobilių triukšmo šaltinių triukšmo lygių 1994m. ir perspektyvi triukšmo ekspozicija 2030m. priėmus efektyvias politines priemones.

7

triukšmo ekspozicijos pasiskirstymas 1994-2030

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

<40 41-45 46-50 51-55 56-60 61-65 66-70 71-75 76-80

triukšmo ekspozicijos lygis, dBA

popu

liaci

jos

dalis

,% kelių eismas 1994

kelių eismas 2030aviacija 1994

aviacija 2030

3 pav. Kelių transporto eismo ir lėktuvų triukšmo ekspozicija Olandijoje 1994, ir

priėmus efektyvias reguliavimo priemones -2030m [36] Manoma, kad kelių eismo triukšmo ekspozicija, nuolat augant eismo intensyvumui,

2030m. Olandijoje apytikriai išliks tokia pati kaip ir 1994m., tačiau lėktuvų triukšmo ekspozicija 2030m. pastebimai išaugs.

1996 m. Komisija išleido žaliąją knygą „Triukšmo politika ateityje“ [10]. Žaliojoje knygoje dėl ateities triukšmo strategijos Europos Komisija paskelbė aplinkos triukšmą viena iš pagrindinių Europos aplinkos problemų.

Nors triukšmo problemos yra vietinės reikšmės, tai nereiškia, jog geriausia jas spręsti vietiniu lygiu, nes dažniausiai triukšmo šaltiniai nėra vietinės kilmės. Tačiau veiksmų efektyvumas labai priklauso nuo stiprios vietos ir šalies politikos. Ši politika turi glaudžiai sietis su priemonėmis, nustatomomis Bendrijos lygiu.

Komisijos Žaliojoje knygoje teigiama: „Atsižvelgdama į tai, kad duomenys apie triukšmo poveikį yra nepatenkinami, o esamos politikos priemonių analizė išryškino priemonių trūkumus, Komisija mano, jog, siekiant sėkmingai įgyvendinti triukšmo mažinimo politiką, reikia pokyčių visoje sistemoje. Siekiant šio tikslo ir geresnio atskirų veiksmų suderinimo, reikalinga atsakomybės pasidalijimu pagrįsta programa, taip pat reikia iškelti programos tikslus, stebėti pažangą ir nustatyti priemones, kurios leistų patikslinti ir standartizuoti duomenis“ [10].

Bendradarbiaujant Bendrijos lygiu yra daug galimybių pagerinti duomenų būklę ir palyginti informaciją.

1998m. rugsėjo 7 ir 8 d. Kopenhagoje vykusioje konferencijoje dėl ES triukšmo politikos ateityje komisarė Ritt Bjerregaard pristatė būsimąją Komisijos triukšmo politiką. Ji teigė, kad ateityje turėtų būti glaudesnis ryšys tarp teisės aktų dėl triukšmo emisijos ir triukšmo poveikio. Ritt Bjeregaard paskelbė keletą direktyvų dėl gaminių keliamo triukšmo ir bendrąją direktyvą dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir kontrolės.

Nacionalinių teisės aktų suderinimas su Europos Sąjungos taisyklėmis ir direktyvomis yra svarbus žingsnis transporto infrastruktūros palankių aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugai ekonominių sąlygų sukūrimui transporto sektoriuje.

Transporto priemonių keliamos taršos ir su tuo susijusio neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas yra vienas aktualiausių Lietuvos aplinkos apsaugos politikos klausimų. 1997 m. Vienoje, Jungtinių Tautų regioninėje konferencijoje „Transportas ir aplinka“ Lietuva pasirašė deklaraciją, kurioje pripažįstama, kad transportas yra labai svarbus šalių visuomeniniam gyvenimui, ekonominei ir socialinei plėtrai, tačiau tuo pačiu metu transportas yra pagrindinis aplinkos oro taršos ir triukšmo šaltinis. Pasirašiusios šią

8

Deklaraciją šalys įsipareigojo bendradarbiauti, siekiant mažinti transporto keliamą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, stengiantis subalansuotai plėtoti transporto sektorių.

PSO parengė Transporto, aplinkos ir sveikatos programą Europos Bendrijai, kurios tikslas – nustatyti būdus ir priemones, padėsiančias Europos valstybėms- narėms parengti ir įdiegti palankias sveikatai strategijas.

Transporto, aplinkos ir sveikatos chartijoje, kurią PSO III aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų konferencijoje (Londonas, 1999) priėmė 51 Europos regiono šalis, daug dėmesio skiriama gyventojų sveikatos gerinimui, kurio bus siekiama integruojant šiuos klausimus į transporto plėtros strategijas.

Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatyta[26]:– tobulinti transporto eismo organizavimą bei reguliavimą, sumažinti transporto indėlį į oro taršą bei apriboti triukšmą ir pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų.

Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai: Sumažinti tranzitinio transporto srautus per miestus ir ypač jų centrines dalis Plėtoti visuomeninį transportą, suteikiant prioritetą mažiau taršioms ir mažesnį

triukšmą keliančioms transporto priemonėms Sugriežtinti autotransporto taršos ir triukšmo kontrolę Plėsti bevariklio transporto (dviračiai, riedučiai) naudojimą Optimizuoti miestų transporto srautus, mažinant miestų centrinių dalių

apkrovimą ir transporto kamščius Yra pripažinta, kad PSO ir ES neskyrė pakankamai dėmesio triukšmo emisijai

reglamentuoti. Prioritetas buvo suteiktas kitoms sritims: vandens ir oro apsaugai, atliekų tvarkymui.

Priėmus Penktąją aplinkos apsaugos veiksmų programą 1993m. ir ypač ją peržiūrėjus 1995m., numatoma suaktyvinti veiklą šioje srityje. PSO veikla triukšmo srityje (PSO ekspertų grupė) :

nurodys technines kryptis toliau vystant mokslinius tyrimus triukšmo srityje, organizuos seminarus tolesnėms direktyvoms svarstyti, direktyvos ir

rekomendacijos bus pastoviai atnaujinamos, koordinuos tarptautines pastangas kuriant palankią garsų atžvilgiu aplinką, vadovaus programoms, vertinančioms garsų ir sveikatos politikos bei

programų efektyvumą, vadovaus techninėms kryptims, vystant garsų tyrimo metodologijas, skatins tolesnius triukšmo lygio tyrimus, naudojant triukšmą, kaip aplinkos

teršimo rodiklį ir nustatant aplinkos teršimą garsu, identifikuojant ypač triukšmingas vietas,

teiks techninę pagalbą ir patarimus besivystančioms šalims, vystant triukšmo valdymo politiką,

PSO rekomenduojamos mokslinių tyrimų kryptys triukšmo srityje: tyrimai susiję su triukšmo įtakos sveikatai matavimais ir stebėsena, kompleksinio triukšmo poveikio sveikatai tyrimai, tyrimai nukreipti į ilgalaikį poveikį sveikatai (rizikos grupės, jautrūs

kontingentai ir kombinuotas poveikis), netiesioginio triukšmo poveikio tyrimai, triukšmo šalinimo ir ribojimo politikos efektyvumo tyrimai, populiacijos ir jautrių kontingentų natūralūs garso poreikiai.

Iki 2002 m Europos Sąjungos Įstatymų leidyba triukšmo poveikio reguliavimo srityje daugiausia buvo nukreipta į atskirų triukšmo šaltinių keliamo triukšmo normavimą. Tačiau sveikatos saugos reikalavimai rengiami ieškant susitarimo su visais suinteresuotais asmenimis. Šiuo pavyzdžiu gali būti ES naujos triukšmo direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo rengimas. Direktyva buvo rengiama daugiau, kaip 5 metai. Tai pirmasis dokumentas Europoje, kuriuo yra siekiama teisiškai reguliuoti aplinkos triukšmą,

9

siekiant jį sumažinti, ar apsaugoti nuo jo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą.

Glaudus Komisijos bendradarbiavimas turi užtikrinti, kad iniciatyvos, susijusios su moksliniais triukšmo lygio sumažinimo tyrimais, vadovautųsi direktyvos reikalavimais. 2002m. liepos mėn. buvo paskelbtas triukšmo mokslinių tyrimų strategijos dokumentas „Moksliniai tyrimai siekiant tylesnės Europos“, 2004 m. lapkričio mėn. šis dokumentas atnaujintas. Mokslinių tyrimų rezultatų dėka, iškelta nauja vizija 2020m. – sumažinti kelių eismo triukšmą iki 10dBA. [33].

4 pav. Sąveika tarp triukšmo politikos ir tyrimų (Bendrijos triukšmo mokslinių tyrimų

strateginis planas CALM) [33]. ES atliekami tyrimai pagal PSO apibrėžtus sveikatos rodiklius (susierzinimas, klausos

susilpnėjimas, miego sutrikimai, psichinė sveikata, hipertenzija, išeminė širdies liga), nustatant jų priklausomybę nuo kelių transporto keliamo triukšmo lygio.

Šių tyrimų pagrindu siekiama: įvertinti poveikį visuomenės sveikatai, pritaikant dozės - atsako kreives,

modeliuojant triukšmo lygius geografinės informacinės sistemos pagalba (GIS) kelių eismo planavimo procese,

pagrįsti sveikatos politikų sprendimus, priimant efektyvias priemones, sumažinti poveikį visuomenės sveikatai.

Daugelio studijų metu yra nustatyta gyventojų susierzinimo(dirginimo) priklausomybė nuo triukšmo lygių (dBA). Nustatyta, kad sveikatos efektai atsiranda, kai triukšmo lygis yra >65 dBA, tačiau atskirų sveikatos efektų priklausomybės nuo triukšmo lygio nėra patikimai nustatytos, todėl reikalauja tolimesnių tyrimų.

2004m. spalio mėn. Lietuvoje priimtas „Triukšmo valdymo įstatymas“ pareikalaus daug pastangų triukšmo mažinimo srityje planuojant ir projektuojant kelius. „Triukšmo valdymo įstatymas“ tiesiogiai susijęs su triukšmo poveikiu žmonėms.

Lietuvoje automagistralių transporto keliamo triukšmo poveikio sveikatai ir gyvenimo kokybei tyrimai pagal apibrėžtus PSO sveikatos rodiklius nebuvo atliekami. Įvertinus automagistralių transporto keliamo triukšmo poveikį gyventojams galima pagrįsti efektyvias poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemones.

Siekiant užtikrinti žmogaus gyvenimo kokybę, triukšmo kontrpriemonių planavimo tikslas - sumažinti viršnorminį triukšmo lygį gyvenamoje aplinkoje ir gyventojų, patiriančių viršnorminį triukšmą, skaičių.

Europos triukšmo politika

Aplinkos triukšmo įvertinimas ir valdymas Triukšmo poveikis Veiksmų planai Visuomenės informavimas

Triukšmo emisijos kontrolė

Emisijos legislatyva Įstatymų peržiūrėjimas ir plėtojimas Naujos direktyvos Triukšmo šaltinių kontrolė

Triukšmo tyrimai susiję su naujais sprendimais

Specialūs indikatoriaiĮvertinimo metodaiKenksmingi efektai

10

Darbo tikslas ir uždaviniai Darbo tikslas: Ištirti transporto keliamo triukšmo poveikio gyventojų sveikatai ir

gyvenimo kokybei valdymo procesą Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Apibendrinti automagistralių keliamo triukšmo identifikavimo, poveikio

sveikatai ir gyvenimo kokybei valdymo tyrimus. 2. Įvertinti automagistralės AI Vilnius- Kaunas trasoje, keliamo triukšmo poveikį

gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybės efektus. 3. Pateikti rekomendacijas automagistralių keliamo triukšmo poveikio valdymui ir

kontrolei. Hipotezė: Gyventojams, gyvenantiems automagistralių transporto viršnorminio

triukšmo Lekv > 55 dBA poveikyje, atsiras gyvenimo kokybės ir sveikatos efektai. Laukiami rezultatai: Transporto keliamo triukšmo poveikio gyventojų sveikatai

valdymo pagrindimas.

11

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. TRANSPORTO POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO MODELIAI

Transporto sistemos plėtra – dabarties ir ateities kartų gerovės užtikrinimas, turintis įtakos ne tik laisvam prekių judėjimui, energijos vartojimui, bet ir aplinkai, žmonių sveikatai, ir gyvenimo kokybei. Todėl plėtojant transportą kartu turi būti sprendžiamos ir neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo problemos.

Transporto srautai yra dinaminis triukšmo šaltinis kuris neigiamą poveikį daro visose miestų teritorijose: gyvenamojoje, ligoninių, sanatorijų, poilsio zonų, miesto centro, komunalinėse ir pramonės teritorijose.

Neracionaliai organizavus transporto tinklą, tranzitinis krovininio transporto srautas kerta gyvenamuosius miesto rajonus, gyventojų poilsio ir rekreacijos vietas, sukeldamas didelius triukšmo lygius ir gretimose teritorijose. Kiekvienais metais transporto eismo intensyvumas keliuose išauga vidutiniškai 4%, tačiau 2004m. kai kuriuose kelių ruožuose jis išaugo 20% (1 priedas „Transporto srautai Lietuvos keliuose 2004m.“).

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl transporto nacionalinės programos ir aplinkos apsaugos, dėl nacionalinės Acquis priėmimo programos, LR susisiekimo ministerija įpareigota plėtoti subalansuotą susisiekimo sistemą, mažinti neigiamą transporto priemonių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Šiuo metu Europos Sąjunga skiria ypatingą dėmesį transporto daromam poveikiui sveikatai. ES penktoji bendroji programa parėmė du inovacinius tyrimų projektus įgalinančius integruotai vertinti miesto transporto poveikį sveikatai. Tai vadinami ISHTAR ir HEARTS projektai vykdomi V-sios programos rėmuose ir jų tarptautinių konsorciumų į kuriuos įeina vedančios tyrimų institucijos ir organizacija WHO-ECEH (Transport Programme WHO, European Centre for Environment and Health Rome Division).

ISHTAR projektas. Tikslas yra sukurti šiuolaikinę programinę įrangą, kuri skirta poveikio aplinkai pagerinimui, piliečių sveikatos pagerinimui ir monumentų išliekamumui, taip pat sukurti priemonę skirtą analizuoti ir testuoti įvairiausias priemonių kombinacijas (priemonių skirtų sveikatos apsaugai), užtikrinant modelio ilgalaikį pritaikomumą, taip kad jis galėtų atsižvelgti į pokyčius (pvz. transporto sumažėjimas) [31].

ISHTAR projektą sudaro 7 darbo paketai, kurių kiekvienas skirtas skirtingų aspektų modeliavimui, susijusių su transporto žalingu poveikiu.

Projekto darbo aspektai – sukurti metodus skirtus modeliuoti su transportu susijusius poveikio aplinkai ir sveikatai efektus, modeliuojant oro taršą, triukšmo lygius, vibraciją ir eismo incidentus. Remiantis tais modeliais sukurti integruotą vertinimo metodologiją, tam kad pažinti miesto mikro aplinką ir populiacijos pogrupius, kuriuos labiausiai veikia rizikos faktoriai. Pagrįsti bendradarbiavimą tarp sveikatos ekspertų, eismo projektuotojų ir politikų priimančių sprendimus. Politiniai sprendimai pagrinde yra susiję su transporto srautų valdymu ir žemės naudojimo politika.

Modeliai ir programos yra sujungti geografinės informacinės sistemos pagalba(GIS), taip pat kuriant duomenų bazes, duomenų mainų protokolus.

12

5 pav. Transporto poveikio vertinimo projektas [31]

Duomenų srautai ISHTAR projekto rėmuose

Urbanistinė politika

OD matrica (žmonių srautai) Populiacija

Eismo modeliai

Oro taršos +

triukšmo emisijos + eismo saugumo

modeliai

Dispersijos modeliai

Poveikio sveikatai modeliai

Miestas

Eismo duomenys (ryšiai, laikas)

Eismo žemėlapiai

Tinklas

Kiekiai (kurioje vietoje, laiko periodai)

Emisijos žemėlapiai

Kiekiai (erdvės sritys, laiko periodai)

taršos žemėlapiai

Dozės (socialinės grupės, laiko periodas, sveikatos rizika

Teršalų emisija, kuro sunaudojimas, triukšmas, saugumas

Koncentracijos, triukšmas

Politikos bendroji analizė

Miesto eismo parametrai

Emisijos faktoriai

Geografiniai duomenys, pastatai

Meteorologiniai duomenys

Kiti taršos šaltiniai

Populiacijos judėjimas, įpročiai, ką kada veikia

Geografi-niai duomenys

Monumentų ir pastatų paviršiai

Poveikis monumentams

Žala monumentams ir meniniam palikimui

Eismo profilis, transporto parko sudėtisir amžius

Ryšių viršūnės, statumas, ilgis kt.

Ryšių geometrija,pastatų , specifinių ypatingų taškų ar plotų vieta

Populiacijos žemėlapiai

Dozių žemėlapiai (sveikatos rizikos, socialinių grupių)

13

Šis projektas yra svarbus dabartiniame sveikatos modeliavime, nes įgalina įvertinti rizikos faktorius sujungtus GIS sistema. Naujos priemonės skirtos integruotam sveikatos miesto transporto sistemoje vertinimui padės parengti transporto, žemės panaudojimo aplinkos ir sveikatos politikų sprendimus, įgalins panaudoti efektyvius metodus informuojant visuomenę ir užtikrinant sąveiką ir bendradarbiavimą tarp visų suinteresuotų pusių.

Šiuolaikinis požiūris šiame projekte yra tai, kad vertinamas piliečių elgesio, kelionės pradžios, tikslo matricos (ką kada žmonės daro –OD), bendra transporto poveikio analizė.

PSO su savo partneriais dirba projekte sveikatos aspektais pagal sekančius žingsnius – 1) peržiūrėjimas egzistuojančių duomenų, modelių ir programų, priemonių skirtų poveikio įvertinimui įskaitant triukšmą, oro taršą ir auto įvykių riziką, 2) įvertinimas populiacijos kuri veikiama oro taršos, triukšmo ir auto įvykių, 3) įvertinimas poveikis sveikatai pritaikant dozės-atsako kreives, analizuojant prieinamą literatūrą.

Projekte nagrinėjami šiuolaikiniai tyrimai skirti triukšmo poveikiui keliuose. Yra visa eilė modelių naudojamų ES ir už jos ribų. Vyksta diskusijos dėl bendrų visai ES metodų sukūrimo tokioje srityje kaip triukšmo matavimas ir vaizdavimas. Tai yra svarbu, tam kad pasirinkti visuotinai sutartas charakteristikas ir naudoti jas modeliuose kurie sukuriami ISHTAR projekto ribose.

Tikslas sukurti tokią modeliavimo metodiką, tokia kryptimi, kuri atitiktų būsimą ES orientaciją.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šiandien yra tam tikras neapibrėžtumas, apibrėžiant dozės-atsako kreives skirtingiems sveikatos aspektams susijusiems su triukšmo poveikiu. ISHTAR projekto kontekste svarbu laikytis informacijos ir sveikatos indikatorių, kuriuos pabrėžė PSO dokumente „Guidelines for Community Noise“ (WHO, 2000a).

ISHTAR modelis yra bandomas 7 atvejų studijose Paryžiuje, Atėnuose, Briuselyje, Romoje, Graze, Grenoblyje ir Bolonijoje. Šiame projekte ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos sričiai.

PSO bendradarbiaudama su eile ekspertų dirba siekdama sukurti aplinkos taršos poveikio sveikatai ir pažeidžiamumo modelius, integruoti tokius modelius su modeliais, kurie leidžia prognozuoti poveikį sveikatai nuo sukeliamo triukšmo ir eismo incidentų kelių sistemoje.

Šio projekto pagrindinis uždavinys - sukurti priemones integruojančias poveikio sveikatai vertinimą (HIA) į sprendimų priėmimo procesą liečiantį transporto sistemą ir žemės panaudojimą.

Šio projekto rezultatai yra svarstomi ir analizuojami EK ekspertų, manoma, kad jis bus pritaikomas ir eksploatuojamas daugelyje valstybių.

Transporto poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimas Lietuvoje (PAV modelis) Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas įstatymiškai Lietuvoje įteisintas 1996

metais, kai rugpjūčio 15 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Nr.I-1495.

PAV modelis planuojant ir projektuojant kelius apima uždavinius apibrėžtus procedūriniais ir teisiniais aspektais.

PAV uždaviniai planuojant ir projektuojant kelius yra: įvertinti poveikius aplinkai dėl infrastruktūros pokyčių. Šie poveikiai gali būti

dėl kelių tiesimo ar tiltų statybos, priežiūros, eismo pokyčių kelių tinkle; suteikti užsakovui, o taip pat visuomenei patikimą informaciją apie veiklos

poveikį aplinkai, prieš priimant pagrindinius sprendimus; optimizuoti planavimo ir projektavimo procesą, išvengiant aplinkos apsaugos

požiūriu nepalankių vietos parinkimo, techninių, kelio tiesimo ir naudojimo sprendimų;

numatyti galimo neigiamo poveikio išvengimo, sumažinimo, atstatymo ar kompensavimo priemones.

14

Poveikio aplinkai vertinimas apima visus kelio vystymo etapus t.y. kelio tiesimo pagrindimą, detalų planavimą, projektavimą, tiesimą ir eksploatavimą. Visi šie etapai vienaip ar kitaip yra susijusios su poveikiu aplinkai. Nei vienas planavimo ar projektavimo dokumentas negali būti patvirtintas be poveikio aplinkai vertinimo. Todėl laiku ir tinkamai paruošta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita padeda įteisinti tiek teritorinio planavimo tiek projektavimo dokumentus.

Kelio tiesimo pagrindimas. Kelio tiesimo pagrindimas - tai procesas, kurio metu turėtų prasidėti PAV. Tai pirminė kelio vystymo stadija, kurioje yra vertinamas poreikis tiesti (rekonstruoti) kelią. Jame turi būti pateikiama ekonominė, techninė, finansinė ir poveikio aplinkai prognozė. Šiame etape nagrinėjami galimi kelio tiesimo variantai.

Kelio projekto rengimas. Aplinkosauginių priemonių projektavimas atliekamas ruošiant techninį projektą. Projektuojant pasiūlytas PAV ataskaitoje aplinkosaugines priemones, gali reikėti atlikti papildomus aplinkos tyrimus, detalesnius triukšmo ir oro taršos skaičiavimus.

Kelio tiesimas. Vykdant kelio tiesimo darbus yra įgyvendinami PAV sprendiniai t.y. atliekama aplinkosauginių priemonių statyba, pradedamas aplinkos kokybės monitoringas.

Kelio eksploatacija. Eksploatuojant kelią tęsiamas aplinkos kokybės monitoringas, tikrinamas aplinkosauginių priemonių efektyvumas ir tinkamumas.

6 pav. Transporto poveikio aplinkai vertinimo modelis 1999 m. kovo 02d. įsakymu Nr.61 buvo patvirtintas statybos techninis reglamentas

STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ kuriame nurodoma: rengiant teritorijų, kuriose yra A ir B kategorijų gatvės (organizatoriaus pageidavimu ir kitais atvejais, įvertinus transporto srautus, užstatymo pobūdį, vietos sąlygas ir kitus faktorius), planavimo dokumentus, būtina -

sudaryti gatvių tinklo triukšmo ir oro taršos žemėlapius, nustatyti labiausiai triukšmo ir oro taršos veikiamas teritorijas bei

atskirus objektus, numatyti priemones, mažinančias triukšmą ir oro taršą, atlikti jų naudojimo techninius ekonominius skaičiavimus.

KELIO STATYBOS PAGRINDIMAS

TECHNINIS PROJEKTAS

KELIO TIESIMAS

KELIO NAUDOJIMAS

PAV procesas, ekonominis ir socialinis vertinimas

Kelio variantų parinkimas

Poveikį mažinančių priemonių projektavimas

Optimalių alternatyvų parinkimas

Poveikį mažinančių priemonių įdiegimas, aplinkos kokybės standartų monitoringas

Mažiausias neigiamas poveikis statybos metu

Poveikį mažinančių priemonių ir poveikio monitoringas

Mažiausias neigiamas poveikis

ŽMOGUS, FIZINĖ IR GYVOJI GAMTA

15

Šiuo metu triukšmo ir teršalų iš autotransporto emisijos, bei koncentracijų atmosferos ore skaičiavimams naudojami kompiuteriniai modeliai (pvz. RTEM, MapNoise, IMMI, winOSPM):

• Triukšmo vertinimo modeliai, naudojantys geografinę informacinę sistemą (GIS);

• Oro kokybės vertinimo modeliai veikiantys Windows ir GIS aplinkoje ir emisijos ir kuro sąnaudų skaičiavimo modeliai kelių tinklui.

Modeliai yra naudojami projektų administravimui, duomenų valdymui rezultatų pateikimui lentelių ar žemėlapių forma. Kompiuterinės programos VĮ Transporto ir kelių tyrimo institute yra sujungtos su Lietuvos kelių informacijos sistema ir naudoja šios sistemos duomenų bazę.

Svarbiausias poveikio aplinkai vertinimo tikslas yra, integruojant aplinkos vertinimą su planavimo ir projektavimo procesais, įgalinti priimti sprendimus, mažiausiai kenksmingus aplinkai, tuo pačiu ir gyventojų sveikatai.

Tačiau iki 2004m. pabaigos gyventojų sveikatai nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys ūkinės veiklos planavimo projektavimo etapuose..

Sveikata - vienas iš PAV subjektų. Visuomenės sveikatos įstaigos dalyvauja atrankos, apimties nustatymo ir peržiūros etapuose.

2004m. liepos 1d. patvirtinus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus, į ūkinės veiklos planavimo projektavimo procesus integruojasi poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dalis. Ji vykdoma aprašomuoju būdu, pritaikius dozės – atsako kreives vertinant poveikį sveikatai, arba vykdant kokybinį tyrimą gyventojų apklausų būdu, pritaikant sergamumo duomenis toje vietoje.

Teisės aktai, reglamentuojantys PSV Lietuvoje: Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin.,2002, Nr.56-2225) Lietuvos respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (žin., 2000, Nr. 39-1092)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įstatymu Nr. V-50 patvirtintos „Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo taisyklės“ (Žin., 2003, Nr. 18-794; 2004, Nr.109-4091)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004m.liepos 1d. įsakymu Nr. V-491 patvirtinti „poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai“(Žin., 2004, Nr.106-3947).

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas - planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas. Fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas).

16

7 pav. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sudėtinės dalys Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas turi būti atliekamas pagal patvirtintus

poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus (SAM 2004m. liepos1d. įsakymas Nr. V-491).

8 pav. Triukšmo valdymo strategijos etapai [4] PSO atsižvelgdama į triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, triukšmo valdymo

strategijoje numato integruotą poveikio sveikatai vertinimą ir numato triukšmo valdymo etapus.

Politiniai triukšmo valdymo etapai: 1. Triukšmo problemos identifikavimas. 2. Triukšmo poveikio vertinimas. 3. Triukšmo reguliavimo būdai. 4. Triukšmo reguliavimo sprendimai. 5. Triukšmo reguliavimo veiksmai. 6. Triukšmo reguliavimo normatyvinių dokumentų vertinimas [4]

Triukšmo šaltiniai

Triukšmo emisija

Triukšmo ekspozicija

Esama infrastruktūra ir jos pokyčiai

Triukšmo mažinimas

Sveikatos efektai

Išlaidos ir nauda

Triukšmo valdymo strategija

Išlaidos

P

Poveikis dirvožemiui Poveikis

orui Poveikis žemės

gelmėms

Poveikis vandeniui

Poveikis kraštovaizdžiui

Poveikis biologinei įvairovei

Poveikis ekonominėms

sąlygoms Poveikis visuomenės

sveikatai

17

9 pav. Triukšmo poveikio sveikatai mažinimo strategija [35]

Integruotas poveikio sveikatai vertinimas

Identifikuoti tikslus

Integruoti teritorinį ir transporto planavimą

Triukšmo mažinimo programa ir veiksmų

planas

Įtraukti sveikatos specialistus į eismo

planavimą

Stebėti ir įvertinti triukšmo poveikį

Palyginti rezultatus su „gera praktika“

18

2.2. TRANSPORTO TRIUKŠMO POBŪDIS IR JO IDENTIFIKAVIMAS. Transporto triukšmo pobūdis Garso savybėms apibūdinti naudojami du dydžiai- garso dažnis ir intensyvumas.

Dažnis matuojamas hercais (Hz) ir apibūdina garso aukštumą. Garso intensyvumas arba stiprumas matuojamas decibelais (dB). Žmogaus ausis nevienodai jaučia skirtingų dažnių triukšmą. Mažiausiai jaučiami žemi dažniai, o labiausiai– vidurinieji dažniai. Žmogaus ausis sugeba analizuoti garsus 20-20000 Hz diapazone [20]. Garsai, svarbiausi orientuojantis aplinkoje, apima maždaug 100-2000 Hz ribas.

Siekiant įvertinti triukšmo neigiamą poveikį žmogui, triukšmo šaltinio stiprumas vertinamas pagal specialią skalę A ir matuojamas dBA, tai atitinka maždaug 1000 Hz triukšmo šaltinio reliatyvų poveikį žmogaus ausiai. Dėl šios priežasties triukšmo matavimo įrangoje įtaisomas filtras, padedantis imituoti žmogaus ausies jautrumo dažninę priklausomybę. Jis vadinamas A-filtru ir vartojamas visada nepriklausomai nuo to, kuriuo požiūriu bebūtų nagrinėjamas eismo keliamas triukšmas. Kad yra panaudoti A-filtrai, nurodoma dB(A) ženklu. Girdimumo riba, priklausomai nuo sveikatos, amžiaus ir t.t., yra apie 0dB (0,0002 µbar), o skausmo riba –120-140dB [20, 41].

Būdingi triukšmo lygiai: Šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys, 30 dB(A) Įprastinė kalba 50-60 dB(A) Riksmas 90 dB(A) Biblioteka 35 dB(A) Skalbimo mašina 50 – 60 dB(A) 10 metrų nuo greitai važiuojančio automobilio 75 dB(A) 10 metrų nuo greitai važiuojančio sunkvežimio 85 dB(A) Motociklas 95-110 dB(A) Roko koncertas šalia pakylos 120 dB(A) Kylantis reaktyvinis lėktuvas 125-140 dB(A). Laike triukšmo lygis kinta. Per laiką T svyruojančių triukšmo lygių vidurkis yra

nusakomas kaip triukšmo, koreguoto pagal A dažninę charakteristiką, energetinis ekvivalentas, žymimas LAekv,T. Ekvivalentinis triukšmo lygis yra lygus pastoviam triukšmo lygiui, turinčiam tokią pačią triukšmo energiją, kaip ir svyruojantis triukšmas. LAekv apibūdina vidutinį garso slėgio lygį per tam tikrą laiką.

Kelių transporto priemonių sąlygojamas triukšmas apibūdinamas kaip nepastovus suminis triukšmas, skleidžiamas kiekvienos iš pravažiuojančių transporto priemonių, esančių įvairiu atstumu nuo priėmėjo. Kintantis triukšmas, sukeliamas kelio eismo srauto, vertinamas ekvivalentinio triukšmo lygio Lekv ir maksimalaus triukšmo lygio Lmaks rodikliais. Triukšmo vertinimo vienetas yra dB(A). Kelio eismo sukeltas triukšmas yra nusakomas triukšmo, koreguoto pagal A dažninę charakteristiką (vidurkio reikšmė per tam tikrą laiko intervalą), energetiniu ekvivalentu. Vidurkiui apskaičiuoti dažniausiai imamas 24 valandų periodas. Atskiri tyrimai parodė, kad LAekv,24 val. gerai tinka žmonių patirtiems nemaloniems pojūčiams nusakyti. Kelio eismo sukelto triukšmo lygis nurodomas „dB“ (decibelais), kurie nusako 24 valandų periodo ekvivalentinį triukšmo lygį .

19

10 pav. Triukšmo ekvivalentinis lygis LAekv yra vidutinis lygis [41] Važiuojant automobiliui, garso slėgio lygis yra didelis, tarpuose tarp pravažiuojančiu

automobiliu garso slėgio lygis yra mažesnis. Tipiškas triukšmo lygis keliuose yra 40-75 dB. Kaip žmogus reaguoja į triukšmą

bendruoju atveju galima nusakyti šitaip: • mažiausias triukšmo lygio pokytis, kurį skiria žmogaus ausis yra 1dB ir tai tik

tada, kai du lygiai girdimi tuoj pat vienas po kito; • 5 dB pokytis yra aiškiai girdimas; • 8 – 10 dB pokytis yra suvokiamas kaip triukšmo lygio padvigubėjimas arba

sumažėjimas pusiau. Decibelų skalė yra logaritminė, nes žmogaus ausis reaguoja į triukšmą logaritmine

skale. Pavyzdžiui, padidinus transporto srautą nuo 10.000 iki 20.000 automobilių, triukšmo lygis padidės 3 dB. Sudėjus du vienodus triukšmo lygius gaunamas 3dB padidėjęs triukšmo lygis. Pavyzdžiui, I kelio triukšmo lygis 50dB, ir II kelio-50dB, tai suminis triukšmo lygis-53dB. Sudėję du triukšmo lygius, kurių vienas yra 10dB didesnis už kitą, gautume suminio triukšmo lygį maždaug tą patį kaip ir didesnysis lygis (I kelio triukšmo lygis-50dB, kito-60dB, tai suminis-60dB).

Autotransporto eismo triukšmą sąlygoja judančios transporto priemonių dalys ir mechanizmai, varikliai ir padangos besiliečiančios su kelio paviršiumi. Triukšmo lygį sąlygoja transporto priemonių eismo sudėtis, intensyvumas, greitis. Garso sklidimui nuo kelio turi įtakos atstumas, teritorijos paviršius, meteorologinės sąlygos (vėjas ir temperatūra), atspindinčios kliūtys ir ekranavimas.

11 pav. Triukšmo lygį įtakojantys parametrai Atsispindėjusio triukšmo galia priklauso nuo teritorijos ir kelio paviršiaus tipo. Jei

teritorijos paviršius yra absorbuojantis, t.y. minkštas( pvz. pieva, daržas, laukas, sniegas), atsispindėjęs triukšmas bus mažesnės galios, nei tuo atveju, kai paviršius yra atspindintis

20

(pvz. asfaltas, betonas, vanduo). Kai garsas sklinda nuo kelio virš atspindinčio paviršiaus galima tikėtis, kad triukšmo lygis priėmimo taške mažės 3 dB sulig kiekvienu atstumo padvigubėjimu. Atspindinčios kliūtys, pvz., pastatai ar triukšmo užtvaros, esančios šalia kelio, turi įtakos triukšmo lygiui. Dėl atspindžio gali padidėti triukšmo lygis kitoje kelio pusėje.

12 pav. Atspindinčios kliūtys, pastatai ar užtvaros, esančios šalia kelio turi įtakos

triukšmo lygiui [41] Meteorologinių sąlygų įtaka reikšminga tik garsui sklindant dideliu atstumu. Kelio

eismo triukšmas paprastai įvertinamas, tariant, kad triukšmas sklis šiek tiek pavėjui. Triukšmo vertinimas Lietuvos higienos norma HN 33 nustato leistinus garso lygius gyvenamoje ir darbinėje

aplinkoje „LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2003. AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI”. Šis dokumentas yra suderintas su ES 86/188/EEC, 86/662/EEC ir 92/97/EEC.

Triukšmo lygio dydis vertinamas, lyginant su didžiausiais leistinais garso lygiais. 2 lentelė. Didžiausi leidžiami garso lygiai

Objekto pavadinimas Ekvivalentinis triukšmo lygis, dBA

Maksimalus triukšmo lygis, dBA

Paros laikas, val.

Gyvenamieji kambariai butuose, Bendrabučiuose, pensionuose, globos namuose, poilsio namuose, viešbučiuose

40 35 30

55 50 45

6-18 18-22 22-6

Gyvenamųjų namų, bendrabučių, pensionų, senelių ir invalidų namų, poilsio namų, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų, viešbučių teritorijos ir poilsio aikštelės

55 50 45

70 65 60

6-18 18-22 22-6

Triukšmo vertinimo bendrieji reikalavimai: LST ISO 1996-1. Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas. Pagrindiniai

dydžiai ir metodikos. LST ISO 1996-2 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas. Duomenų

tinkamų žemės naudojimo klausimams spręsti, gavimas.

21

LST ISO 1996-3 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas. Taikymas leidžiamiems triukšmo lygiams.

Triukšmo rodikliai 2004 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus „Triukšmo valdymo įstatymui“ turi būti nustatomi

Ldvn ir Lnakties rodikliai [13]. Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (Ldvn) – triukšmo sukelto dirginimo

rodiklis, t. y. triukšmo lygis Ldvn decibelais (dB), apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

⎟⎟⎟

⎠

⎞

⎜⎜⎜

⎝

⎛

×+×+×=++

10L

10810L

10410L

1012241g101dvnL

10nakties5vakarodienos

[13].

Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui.

Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 6val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties laikotarpiui.

Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų vakaro laikotarpiui.

Triukšmo nustatymo ir apskaičiavimo modeliai Triukšmo matavimas. Triukšmo matavimai ir apskaičiavimai gali būti atliekami pagal

nacionalinius ir tarptautinius standartus. „Lietuvos kelių aplinkos modeliai“ (LKAM) projekte siūloma ir patariama, kad

Lietuvoje būtų vartojami „Nordtest“ triukšmo matavimo standartai. „Nordtest“ standartai vartojami Šiaurės šalyse tiesiogiai arba jais grindžiami nacionaliniai standartai. Kaip LKAM projekto dalis, šie metodai jau įdiegti Lietuvoje t.y apmokyti specialistai kaip dirbti su triukšmo matavimo įranga pagal „Nordtest“ metodus.

Triukšmo matavimai gali būti atliekami priimant triukšmo sumažinimo priemones, pavyzdžiui, prieš triukšmo mažinimo užtvaros pastatymą ir po pastatymo. Matavimai yra naudingi sudėtingais atvejais, kai triukšmo apskaičiavimo modeliai yra nepatikimi, vykdant kelio aplinkos stebėseną. Kadangi matavimai užima daug laiko ir yra jautrūs foniniam triukšmui bei meteorologinėms sąlygoms, paprastai patariama juos pakeisti triukšmo apskaičiavimais.

Greitas apskaičiavimo metodas. Greitą ir paprastą kelių eismo sąlygojamo triukšmo poveikio vertinimo metodą yra pasiūlę Danijos Kompanijos Acustica Carl Bro specialistai. Tai supaprastintas tyrimo metodas [2].

Taikant modelį, reikalingi šie minimalūs duomenys: - vidutinis paros eismo intensyvumas (VPEI), - vidutinis automobilių greitis. Modelio pagalba galima apskaičiuoti triukšmo poveikį priėmimo taške, esant šioms

standartinėms sąlygoms: A: Kelias yra tiesus ir gerai matomas iš triukšmo gavėjo; kelias yra labai ilgas, todėl jo

matomumo kampas yra nuo -90° iki +90°. B: 15% eismo sudėties sudaro sunkiosios transporto priemonės (kurių masė > 3,5

tonos). C: Sunkiųjų transporto priemonių vidutinis greitis sudaro 90% lengvųjų automobilių

vidutinio važiavimo greičio. D: Eismo pasiskirstymas yra toks, kad 90% transporto priemonių važiuoja dienos

metu ir vakare (07-23h), 10% - nakties metu (23-07h). Papildomi įvesties duomenys yra šie: - Realus matomumo kampas;

22

- Kelio nuolydis; - Reali sunkiųjų transporto priemonių dalis procentais.

13 pav. Bazinė reikšmė L1, kai 15 % eismo sudėties yra sunkiosios transporto

priemonės, kurių greitis sudaro 90% lengvųjų automobilių greičio [2] Pateiktame grafike surandame bazinę reikšmę L1. L1 yra lygi LAeq 24 h laikotarpyje,

10 m atstumu nuo kelio vidurio, esant standartinėms sąlygoms. Dienos ir nakties bazinis ekvivalentinis garso lygis nustatomas taip: LDIENĄ = L1 + 1,3 dB, ekvivalentinis garso lygis, koreguotas pagal A dažninę

charakteristiką dieną ir vakare (06-22h). LNAKTĮ = L1 – 5,2 dB, ekvivalentinis garso lygis, koreguotas pagal A dažninę

charakteristiką nakties metu (22-06h). Surandame vietovės skersinį profilį, kuris atitiktų realią situaciją, ir grafikuose

randame garso lygio sumažėjimo dydį ∆L [2].

14 pav. Vietovės profilis nustatant garso lygio sumažėjimą ∆L [2]

Surandamas vietoves profilis, geriausiai atitinkantis esamą situaciją, ir nustatomas garso lygio sumažėjimas ∆L, esant atstumui a ir aukščiui hm (a ir hm išreiškiami metrais).

23

15 pav. Garso lygio sumažėjimo nustatymas, priklausomai nuo kelio ir garso priėmėjo

atstumo [2] Jei esamos sąlygos neatitinka anksčiau minėtų standartinių sąlygų, taikomi pataisos

dydžiai. Pataisos dydžiai C1 , C2 ir C3 nurodyti lentelėse 1-3 [2]. Apskaičiuojamas triukšmo poveikio lygis priėmimo taške: LDIENĄ = L1 +1,3 + ∆L + C1 + C2 + C3, LNAKTĮ = L1 – 5,2 + ∆L + C1 + C2 + C3 Triukšmo lygio apskaičiavimas yra vienintelis tinkamas metodas, naudojamas

planavimo etape, vertinant poveikį aplinkai, analizuojant įvairių planavimo variantų triukšmo poveikį ir t.t.

Triukšmo lygių apskaičiavimo metodas. „Lietuvos kelių aplinkos modeliai“ projekte siūloma ir patariama, kad triukšmui apskaičiuoti Lietuvoje būtų vartojamas paplitęs „Nordic“ metodas.

16 pav. Triukšmo lygių apskaičiavimo pavyzdys Garliavos gyvenvietėje, naudojant

autotransporto triukšmo vertinimo programą MapNoise v.1.1. [2] MapNoise programa - TetraSoft Ltd. kompanijos produktas. Vykdant projektą “Lietuvos kelių poveikio aplinkai vertinimo modeliai”, kompanija

TetraPlan Ltd. paruošė MapNoise v.1.1 versiją Lietuvai. Tai MapInfo Professional taikomoji programa. MapNoise modelis yra pagrįstas Šiaurės šalių kelių transporto sąlygojamo triukšmo prognozavimo modeliu (angl. Nordic Prediction Model for Road Traffic Noise, NPM), kuris:

24

naudoja skaitmeninius žemėlapius, ir veikia geoinformacinėje sistemoje.

Atlieka dviejų tipų skaičiavimus: Triukšmo sklaidos skaičiavimai nagrinėjamoje teritorijoje. Pasirinktame

nagrinėjamos teritorijos plote pasirinktu skaičiavimo taškų tankumu atliekamas triukšmo sklaidos skaičiavimas pasirinktame aukštyje nuo žemės paviršiaus.

Skaičiavimai prie pastatų fasadų. Programa automatiškai apskaičiuoja triukšmo lygį prie kiekvieno pastato visų fasadų. Rezultatai pateikiami visiems pastatų aukštams.

Skaičiuojami ekvivalentinis Lekv ir maksimalus Lmax triukšmo lygiai, dBA. Atliekant skaičiavimus, kiekviename taške atsižvelgiama į visų kelių ir kliūčių poveikį (ar tai būtų kraštovaizdžio elementas, bet kokio aukštų skaičiaus pastatas, įrengta ar planuojama triukšmo mažinimo užtvara). Įvertinamas ekranavimo ir atspindžio poveikis.

Naudojantis MapInfo programa, remiantis MapNoise modelio apskaičiuotais rezultatais, galima nustatyti į triukšmo poveikio zoną patenkančių pastatų skaičių, juos sugrupuojant pagal triukšmo poveikio lygį. Naudodamasi skaitmeninio topografinio žemėlapio reljefo duomenimis, programa turi galimybę paruošti reljefo modelį, tinkamą skaičiavimams. Reikalingą grafinę informaciją (reljefas, keliai, pastatai ir triukšmo mažinimo užtvaros) MapNoise modelis išsirenka iš tam tikru formatu paruošto skaitmeninio žemėlapio. Tai užtikrina, kad skaičiavimams bus panaudotas tas pats duomenų šaltinis, skaitmeninių žemėlapių duomenys.

Skaitmeninių žemėlapių duomenys (grafiniai duomenys + lentelės su jose esančiais duomenimis) turi būti paruošti tam tikru formatu. Įvertinama:

Pastatai; triukšmo mažinimo užtvaros; kelių ašinės linijos; reljefo modelis; skaičiavimams pasirinktas plotas.

Eismo, kelių, pastatų ir triukšmo mažinimo užtvarų duomenys įvedami tiesiogiai į atitinkamas ir iš anksto specialiai suformuotas GIS žemėlapių lenteles.

17 pav. MapNoise programoje naudojami kelių ašinių linijų sluoksnio duomenys [10]. Skaičiavimo rezultatai pateikiami vizualiai. Įvertinami duomenys apie pastatus (pastatų sluoksnis):

aukštis, aukštų skaičius, žemiausio skaičiavimo taško aukštis nuo žemės paviršiaus; atstumas tarp skaičiavimo taškų vertikaliai, paviršiaus tipas (atspindintis).

25

Įvertinami duomenys apie esamas ir planuojamas triukšmo mažinimo užtvaras:

18 pav. Pastatų ir triukšmo mažinimo užtvarų sluoksniai [37]

Duomenys apie kelių ašines linijas:

19 pav. Pastatų, triukšmo mažinimo užtvarų ir kelių ašinių linijų sluoksniai [37]

20 pav. Reljefo sluoksnis [37]

Reljefo modelis: žemės paviršiaus tipas

(atspindintis ar absorbuojantis).

vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI),

vidutinis greitis (VVID), sunkaus transporto(>3500kg)

santykis su VMPEI, kelio aukštis virš žemės

paviršiaus, kelio nuolydis, 1/2 kelio pločio.

aukštis, paviršiaus tipas

(atspindintis ar absorbuojantis).

26

21 paveikslas. Pastatų, kelių ašinių linijų ir skaičiavimams pasirinkto ploto sluoksniai [37]

MapNoise naudojimo pavyzdžiai

22 pav. Kelių eismo triukšmo lygio (dBA) modeliavimas Vievyje [10]

23 pav. Kelių eismo triukšmo ekspozicija gyvenvietėje, A1 Vilnius – Kaunas kelyje

[37]

Skaičiavimams pasirinktas plotas – vienas ar daugiau poligonų, kuriuose programa sukurs pasirinktos konfigūracijos taškus ir atliks triukšmo sklaidos skaičiavimus.

27

24 pav. Kelių eismo triukšmo lygio (dBA) modeliavimas Vievyje, pastačius triukšmo

mažinimo užtvaras [37] MapNoise yra efektyvi programinė priemonė:

• Vertinant automobilių kelių transporto triukšmo poveikį aplinkai, analizuojant planuojamų variantų triukšmo poveikį

• Bei planuojant ir projektuojant triukšmo mažinimo užtvaras. Patirtis rodo, kad apskaičiuotieji triukšmo lygiai gerai atitinka išmatuotuosius

triukšmo lygius. Tiek apskaičiavimai, tiek matavimai paprastai atliekami nedidesne kaip 2dB neapibrėžtimi. Specialistai atliekantys skaičiavimus ar matavimus turi žinoti apie galimas paklaidas ir nuokrypius.

Kelių projektuose paprastai vertinamas kelių eismo dienos metu keliamas triukšmas. MapNoise galimybės:

• Galima sudaryti žemėlapius, iliustruojančius triukšmo poveikį visiems veikiamame plote esantiems pastatams.

• Triukšmo žemėlapiuose galima suskirstyti gyvenamuosius plotus pagal triukšmo poveikio lygį.

Pagrindinis triukšmo poveikio vertinimo tikslas yra pasiekti 55dB ekvivalentinio triukšmo lygį gyvenamoje aplinkoje.

28

2.3. TRIUKŠMO POVEIKIS SVEIKATAI Įrodyta, kad triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl PSO triukšmą priskyrė prie fizinių veiksnių, skatinančių profesinių ligų atsiradimą ir plitimą.

Net visai silpni garsai gali trukdyti, jei atitraukia ar nukreipia dėmesį, pakeičia dvasinę būklę.

Vienas iš triukšmo poveikio sveikatai modelių pateiktas 25 paveiksle.

25 pav. Konceptualus triukšmo – žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės sąveikos

modelis (HCN,1999) [43, 6] Triukšmas skirtingai nei kiti fizikiniai veiksniai, organizme turi specifinę receptorių

sistemą, juntamas klausos organu. Pvz. žmogus neturi specifinio jutimo organo, kurį veiktų elektromagnetiniai laukai, ir todėl žmogus nejaučia elektromagnetinių laukų poveikio.

Triukšmo poveikis klausos organui. Klausos pažeidimas Klausos organas, kaip biologinė sistema, veikiamas triukšmo, turi atlikti dvi funkcijas-

suteikti organizmui sensorinę informaciją, kas leidžia prisitaikyti prie aplinkos poveikio (orientacija, ryšys, pavojaus išvengimas ir t.t.) ir kita – organo savisauga, t.y. klausos organas turi nesileisti pažeisti save ir kitas organizmo sistemas dėl per didelio garso lygio. Triukšmo poveikyje vyksta šių dviejų funkcijų kolizija. Iš vienos pusės klausos organas turi būti pakankamai jautrus, kad priimtų naudingus signalus, iš kitos pusės - savisaugos sistema jam liepia nepriimti ir nepraleisti per didelio garsumo signalų. Triukšmo poveikyje organizmas priima kompromisinį sprendimą, jis mažina klausos organo jautrumą – kinta klausos slenksčiai, vykdoma organizmo vidaus adaptacija, bet tuo pačiu mažina ir žmogaus bendrą apsauginę adaptaciją[25].

Žmogaus klausos organas ginasi nuo pažeidimo vidinės ausies reflekso arba kilpos reflekso pagalba. Kilpos raumuo susitraukia ir pakeičia kilpos vieno iš klausos kaulelių, judėjimą, dėl to padidėja praleidžiamųjų mechanizmų reaktyvinis pasipriešinimas.

Akustinis refleksas sumažina garso energiją, perduodamą į vidinę ausį, apie 15-20dB žemiems ir vidutiniams garsams. Normaliame klausos organe apsauginis refleksas suveikia, esant 75-90dB garso lygiui[20].

Triukšmo ekspozicija

Fizinė ir socialinė aplinka, gyvenimo būdas

Vegetacinis atsakas

Genetinės arba įgytos charakteristikos (elgsena, jautrumas, atsparumas)

Miego, aktyvumo, susikaupimo trikdymas

Susierzinimas ir stresas

Somatinis ir psichosomatinis atsakas (kraujo pokyčiai, hormonų, lipoproteinų lygis)

Širdies ir kraujagyslių, psichikos sutrikimai

Triukšmo įvertinimas

Demografinis, socialinis, kultūrinis, technologinis ir ekonominis poveikis

29

Klausos sistemos fiziologijoje svarbią vietą užima maskavimo efektas, t.y. kai vienas garsas nustelbiamas ar maskuojamas kito, jei abu garsus klausos organas priima kartu.

Žmonių populiacijoje 17% asmenų yra su padidintu individualiu jautrumu triukšmui. Tokiems žmonėms profesinio kurtumo atsiradimo ar klausos sumažėjimo galimybės yra žymiai didesnės, nei mažai jautriems asmenims.

Klausą gali pažeisti arba trumpas labai stiprus garsas, arba ilgalaikis buvimas triukšme. Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas diagnozuojamas, kai klausa vidutiniškai pablogėja 25 dB. Nustačius vidutinio ar sunkaus laipsnio profesinį klausos pažeidimą Lietuvoje suteikiama trečia invalidumo grupė[20].

Tiriant profesionalius muzikantus, netgi atliekančius klasikinę muziką, nustatyta, kad jų klausa vidutiniškai yra blogesnė, nei kitų profesijų kontrolinės grupės asmenų. Lietuvoje ištyrus didelę grupę populiarios muzikos atlikėjų, daugeliui nustatytas įvairaus laipsnio klausos pažeidimas. Klausos pažeidimams didelės reikšmės turi triukšmo intensyvumas ir jo spektrinė sudėtis [20].

Didelio triukšmo lygio sąlygomis po 20 metų darbo, klausos netekimas konstatuojamas visiems dirbantiesiems, o nervų- kraujagyslių pažeidimas stabilizuojasi po 15 metų darbo[20]. Triukšmingų profesijų dirbančiųjų klausos netekimo ir nespecifinių pažeidimų ryšių analizė rodo, kad nedidelio lygio triukšmo poveikyje klausos netekimas ir nervų kraujagyslių pažeidimai vystosi kartu su darbo stažu, bet pirmenybė tenka nervų- kraujagyslių pažeidimui (E.Mačiūnas. Valstybinis aplinkos sveikatos centras).

Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 140 dB(A), vaikams, - 120 dB(A). Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB(A) triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB(A), po tam tikro laiko (5 ir daugiau metų), gali žymiai susilpnėti klausa. 85 decibelų (greitkelis su keliomis eismo juostomis) ilgalaikis (4 valandų ir ilgiau) triukšmas gali lemti klausos organo patologiją.

Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia triukšmas darbe ir po darbo gatvėje, taip pat ir namuose. Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujyje. Klausa blogėja vyresniame amžiuje ir be triukšmo poveikio. Kiekvieno vyresnio kaip 50 metų žmogaus klausa aukštiems garso dažniams (2000-6000 hercų) sumažėja po 2 decibelus kasmet. Šio sutrikimo žmogus nepastebi, nes kalbinis bendravimas vyksta gerokai žemesniame garsų dažnio diapazone. Kalbinio dažnio garsų suvokimas nusilpsta vėliau, kai klausos receptorių pažeidimas jau toli pažengęs.

Jei po darbo triukšmingoje aplinkoje žmogaus klausai atsigauti reikia ilgesnio laiko, tai rodo prasidedantį klausos nuovargį. Pastarojo priežastis- per stipriai sudirgintos nervų ląstelės. Kasdien pasikartojantis klausos nuovargis tampa progresuojančio klausos silpnėjimo priežastimi.

Centrinės nervų sistemos, ir ypač vegetacinės, pakitimai atsiranda anksčiau, negu sutrinka klausos jautrumas.

Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema-atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą. Tuomet padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą, padidėja kraujospūdis, pablogėja galūnių kraujotaka [24].

Poveikis psichinei sveikatai. Streso susiformavimas Iš esmės intensyvūs akustiniai dirgikliai organizme sukelia stresines reakcijas. Šitoks stresas žmogaus organizmą veikia daugeliu aspektų – nuo sukeliamų funkcinių

reguliacijos pažeidimų iki pastebimų morfologinių organų ir sistemų degeneracinių pokyčių. Pokyčių ir pažeidimų laipsnis priklauso nuo akustinio krūvio, nuo organizmo nervų sistemos funkcinės būklės ir individualaus organizmo jautrumo triukšmui.

30

Vertinant asmenybės psichines savybes, galima padaryti išvadas, kad vidinė pusiausvyra taip pat yra faktorius, turintis ryšį su padidintu jautrumu triukšmui, toks pat ryšys išaiškintas aukšto intelektualinio mąstymo lygio atžvilgiu. Žmonių populiacijoje asmenų su padidintu individualiu jautrumu triukšmui yra 17%. Tokiems žmonėms klausos sumažėjimo galimybės yra žymiai didesnės, nei mažai jautriems asmenims.

Triukšmas skatina streso hormonų (adrenalinas, noradrenalinas, ir kortizolis) išsiskyrimą. Šių hormonų perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti „atminties neuronus“. Stresinės reakcijos atsiranda, kai kelių transporto triukšmo lygis viršija 60 dBA. Triukšmas, veikdamas kaip stresorius, neurohumoraliniu būdu sukelia pakitimų širdies ir kraujagyslių sistemoje, hipertenziją [28], virškinamojo trakto ligas, slopina imuninę sistemą. Vyksta socialiniai ir elgsenos pakitimai, atsiranda dirglumas, agresyvumas.

STRESO SUSIFORMAVIMO IR JO STRESO SUSIFORMAVIMO IR JO ĮĮTAKOS SVEIKATAI KONCEPCINIS MODELISTAKOS SVEIKATAI KONCEPCINIS MODELIS

APLINKOS VEIKSNIAImikroklimatas, vibracija,Jonizuojanti-nejonizuojanti radiacija, dulkės, cheminės medžiagos ir kt.

PROFESINIAI VEIKSNIAIdarbo dienos trukmė, darbas pamainose, intelektualinėemocinė įtampa, nežinomi algoritmai, informacinis krūvis, profesinė kompetencija, atsakomybės lygis, laiko deficitas, konfliktinės situacijos, pasitenkinimas darbu, karjera ir kt.

SOCIALINIAI VEIKSNIAI

butas, šeimyninė padėtis,psichologinis klimatas,materialinis aprūpinimas,mityba, fizinis aktyvumas,žalingi įpročiai, religija ir kt.

ASMENINIAI VEIKSNIAI

amžius, profesija, stažas, pareigos, paveldėti faktoriai,asmens psichologinis tipas ir kt.

S T R E S A S(TRIUKŠMAS)

KLINIKINIAI RODIKLIAI

širdies susitraukimų dažnis, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis, Rouzoanketa, EKG, katecholaminai, lipoproteinai, gliukozės tolerancijos testas ir kt.

PSICHOFIZIOLOGINIAI RODIKLIAI

savijauta, darbingumas, miegas, regos ir klausos sensomotorinės reakcijos, mąstymas, orientacija, informacijos apdorojimo greitis odos galvaninėreakcija ir kt.

PSICHOSOMATINĖS (STRESOGENINĖS) LIGOS

26 pav. Streso susiformavimo modelis ir jo įtaka sveikatai Poveikis centrinei nervų sistemai Dėl triukšmo poveikio organizmui, kai akustiniai dirgikliai yra kritinių lygių,

prasideda centrinės nervų sistemos ir specifinių receptorių patologiniai pokyčiai, t.y. kai lygiai viršija organizmo adaptacines galimybes, įvyksta funkcinis centrinės nervų sistemos mechanizmų, užtikrinančių pusiausvyrą tarp organizmo ir aplinkos pažeidimas, tuomet šie dirgikliai ir tampa stresą sukeliantys veiksniai.

Normaliai funkcionuojanti nervų sistema su geru nervinių procesų judrumu geriau apsaugota nuo triukšmo poveikio, o esant blogesniam nervinių procesų judrumui, jautrumas triukšmo poveikiui yra padidintas[25].

Triukšmo poveikis centrinei nervų sistemai greičiau išryškėja ir pasireiškia neurohumoraliniais pokyčiais, kurie sąlygoja centrinės nervų sistemos vidinio slopinimo, paslankumo ir pusiausvyros sutrikimus, pasireiškiančius priešlaikiniu nuovargiu, nemiga, irzlumu migreniniais galvos skausmais, svaigimas, blogėja dėmesys, atmintis ir darbingumas, įvairiomis psichomotorinėmis ir neurozinėmis reakcijomis.

Poveikis vegetacinei nervų sistemai Veikdamas vegetacinę nervų sistemą, dėl pastovių be pagrindo pavojaus signalų, dėl

besikaupiančios baimės, pakyla arterinis kraujospūdis, paspartėja širdies veikla, paspartėja

31

medžiagų apykaita, sutrinka virškinimo sistemos funkcijos, pakyla likvoro (smegenų skysčio) spaudimas, didėja raumenų įtampa [28]. Nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje, ypač jei yra emocinė įtampa, dažniau sergama hipertonine liga ir ateroskleroze. Triukšmas slopina skrandžio sekreciją, ir mažina sulčių rūgštingumą, veikia regos organus, endokrininę sistemą, trikdo medžiagų apykaitos procesus organizme, todėl gali iššaukti gastritą, opaligę ir kt. susirgimus.

Poveikis susierzinimui ir gyvenimo kokybei Nepasitenkinimas atsiranda tuomet, kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą:

atsipalaiduoti, kalbėtis, klausytis radijo, žiūrėti TV. Dienos metu patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 40 dB(A), nes priešingu atveju bus trikdoma įprastinė veikla [25].

Labai paplitęs subjektyvus triukšmo vertinimas yra susierzinimas, kuris susideda iš baimės ir pykčio, dėl to kad žmogui daroma žala(Cohen & Weinstein,1981)[43].

Susierzinimas(dirginimas) – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimas triukšmu [42].

Visuomenės susierzinimas ir kelių transporto bei oro tarnsporto triukšmo lygio ryšys vaizduojamas dozės – atsako priklausomybe (McKennel, 1963, Griffiths & Langdon.1968; Scultz, 1978), esant aukštam triukšmo lygiui asociuojasi su aukštu susierzinimo lygiu (Fields, 1944; Miedema,1998). Miedema ir Vos (1999) nustatė iš populiacijos susierzinimo ir transporto triukšmo lygio duomenų, kad didelis susierzinimas pradeda atsirasti ir augti nuo 42dBA Ldn. triukšmo lygio gyvenamoje aplinkoje, PSO nurodo 50-55 dBA[38]. Epidemiologinėse studijose įrodyta, kad susierzinimas nepriklauso nuo amžiaus (Henk Miedema,2001) [19]. Taip pat yra pastebėta, kad tiriant populiacijos susierzinimą prie naujo kelio, gaunami geresni rezultatai, negu prie seno kelio, nes žmonės dar nėra pripratę prie triukšmo.

Poveikis miegui nakties metu Vienas iš rimtesnių poveikių - miego sutrikimai. Neišsimiegojęs žmogus būna

nedarbingas, blogos nuotaikos, ilgalaikis miego trūkumas sukelia fiziologinius pakitimus. Miegas gali būti sutrikdomas (pailgėja užmigimo laikas, nepakankama miego

kokybė), kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB(A). PSO nurodo, kad geras miegas yra tada, kai triukšmo lygis neviršija 30 dBA kaip nepertraukiamas foninis triukšmas (WHO, Technical meeting on sleep and health 22-24 January 2004, Bonn, Germany).

Miego trikdymas darosi reikšmingas, kada triukšmo lygis pasiekia 35 dBA patalpoje. Tikimybė prabusti prie 40 dBA yra 10%, o prie 70 dBA jau apie 60%. Miegą labiausiai trikdo netikėti, neįprasti garsai, netolygus triukšmo lygis.

Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Jautriausi triukšmui pagyvenę, turintys fizinę bei psichinę negalią, dirbantys triukšmingoje aplinkoje, žmonės. Vaikų miegui triukšmas taip pat turi neigiamos įtakos, bet jiems mažiau trukdo užmigti, o dažniausiai pažadina iš miego.

Triukšmo poveikis suvokimui ir mokymosi procesui Susikalbėjimo problema iškyla, kai triukšmo lygis viršija 55 dB(A). Triukšmas

labiausiai kenkia didelio dėmesio ir susikaupimo reikalaujančiam darbui, blaško dėmesį dirbant protinį darbą.

Triukšmas kelia rimtą grėsmę vaikų klausai, mokymuisi ir elgsenai. Dabartiniai moksliniai tyrimai teigia, kad tyla prisideda prie aplinkos, kuri skatina mokytis. Triukšmas pamokų metu trukdo įsisavinti dėstomą medžiagą, atsiranda nepasitenkinimas, vystosi nuovargis (Valstybinis aplinkos sveikatos centras, tyrimas Vilniaus penkiolikoje mokyklų). Kai triukšmo lygis aplinkoje yra apie 35 dB(A), pokalbis ramiu tonu suvokiamas visiškai, o kai 45 dB(A) - pakankamai gerai. Kalbos suvokimas yra ypač svarbus situacijose, kai reikia išgirsti sudėtingus, naujus dalykus, pvz.; mokyklose klausantis užsienio kalbos, konferencijų salėse. Tokiais atvejais aplinkos triukšmo lygis turi būti 15 dB(A) mažesnis nei kalbančiojo balso lygis. Paprastai kalbama 50 dB(A) garsu. Todėl, kad vaikai visikai suvoktų kas jiems dėstoma, klasėse turėtų būti 35 dB(A) aplinkos triukšmo lygis. Vilniaus visuomenės sveikatos

32

centras 2002 metais matavo triukšmo lygius 15-os mokyklų klasėse, kurių langai orientuoti į gatvės pusę. Nustatytas triukšmo lygis šiose klasėse siekė 44-61dB(A). Amerikos akustikų draugijos tyrimų duomenimis, net 25% informacijos, perduodamos pamokų metu, yra neįsisavinama („ praleidžiama pro ausis“) dėl aplinkos triukšmo.

Triukšmas turi įtakos protinių užduočių atlikimui. Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo trukmė. Monotoniškam ar fiziniam darbui atlikti triukšmas netrukdo.

Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai Triukšmas yra aplinkos stresorius, kuris veikia vegetacinę nervų ir hormonines

sistemas, sukelia kraujo spaudimo pokyčius[38]. Esant ilgalaikiam triukšmo poveikyje, vystosi tokie sveikatos efektai, kaip hipertenzija ir išeminė širdies liga, kurie asocijuojasi su aukštu kraujo spaudimu (pranešimai Passchier-Vermeer 1993; Berlung & Lindvall 1995)[13].

Ryšys tarp triukšmo darbe ir hipertenzijos yra statistiškai reikšmingas, santykinė rizika- RR=1,14, kai triukšmo lygis 55-116 dBA, kelių transporto triukšmo ir hipertenzijos ryšys nėra patikimas [43].

Apžvalginės studijos rodo išemines širdies ligos padažnėjimą, kai triukšmo lygis lauke (6-22 val.) viršija 65-70dB (kelių transporto triukšmas). Miegamojo kambario orientacija į gatvę ir atidaryti langai dar sustiprina išėminės širdies ligos riziką (Babisch 1998; 1999). PSO „Triukšmo vadovas“ 1999m. pabrėžiama, kad kardiovaskuliniai efektai yra susiję su ilgalaikiu triukšmu, 24 valandų poveikiu 65-70dB diapazone. Tačiau sąryšis yra silpnas ir įtaka yra kažkiek didesnė išeminei širdies ligai nei hipertenzijai. Priedo, tik vidutinė rizika yra laikoma reikšminga ir jautrios populiacijos grupės nėra pakankamai aprašytos.

43 epidemiologinės studijos, publikuotos 1970-1999 metais, ištyrė ryšį tarp triukšmo ekspozicijos (darbo aplinkoje) ir kraujo spaudimo, išeminės širdies ligos (Tarptautinė ligų klasifikacija, kodas 410-414), ištyrė platų efektų ratą, nuo kraujo spaudimo pasikeitimo iki miokardo infarkto. Meta analizė rodo patikimą ryšį tarp triukšmo darbe bei oro transporto triukšmo kartu ir hipertenzijos: didėjant triukšmui 5 dBA atitinkamai didėja santykinė rizika nuo 1,14(1,01-1,29) iki 1,29 (1,14-1,39)[43, 5].

Babisch 22 straipsniuose apžvelgė kelių transporto triukšmo poveikį hipertenzijai ir širdies išeminei ligai. Trys studijos kurios vyko Amsterdame, Bonoje ir Erfurte įrodė (pagrindė) statistiškai reikšmingą santykinę riziką hipertenzijai, gyvenamųjų rajonų teritorijose, kuriose triukšmo lygis 65-70 dBA. Tačiau kitos apžvalginės studijos nerado patikimo ryšio tarp triukšmo ir hipertenzijos [38].

Babisch taip pat teigia, kad rizika išeminei širdies ligai atsiranda kai triukšmo lygis 65-70 dBA. Remiantis Babish’o aprašytų epidemiologinių tyrimų rezultatais [32] manoma, kad lauke transporto triukšmo lygis (dienos metu), viršijantis 65 dB(A), padidina išeminės širdies ligos ar miokardo infarkto (MI, ICD 410) riziką maždaug 20 %. Tai reiškia, kad apie 2-3 % visų IŠM ar MI atvejų galėjo būti sukelti transporto triukšmo poveikio. Išeminės širdies ligos rizika ir santykinė rizika išauga nuo 1,1 iki 1,5 (statistiškai nepatikima), kai vertinama labai susierzinusių respondentų dalis, esant kelių transporto triukšmo lygiui 65-70 dBA, lyginant su triukšmo lygiu 51-55 dBA (6-22h). Priklausomybė tarp susierzinusių nuo triukšmo ir išeminės širdies ligos santykinė rizika ir toliau vertinama, pvz. studija Australijoje, suaugusiųjų populiacija veikiama transporto triukšmo, 2004 [38]. Dažniausiai tiriant apsiribojama suaugusiųjų populiacijos analize, nes rezultatai analizuojant vaikus yra sunkiau interpretuojami dėl galimos sveikatos rizikos vėlesniame gyvenime.

Daugelis darbų nėra publikuojami. Matomai priežastys, dėl kurių tie darbai nepublikuojami yra susiję su jų pasekmėm, todėl meta analizės patikimumas gali sumažėti.

Triukšmo poveikio sveikatai ypatybės Triukšmo poveikis yra kumuliacinis. Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų

pirma pakenkiama nervų, širdies ir kraujotakos, virškinamojo trakto sistemos, labai susilpnėja

33

imuninė sistema. Visa tai vyksta dar prieš klausos sutrikimo atsiradimą, o tai dažnai klaidina gydytojus, nustatant daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis.

Triukšmo poveikį organizmui neretai sustiprina kiti žalingi veiksniai- nepalankus mikroklimatas, toksiškos medžiagos, ultragarsas, virpesiai, priverstinė kūno padėtis, dulkės, kai veikia nervinė ir emocinė įtampa. Kadangi dauguma individų sugeba prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų, tai ir žmogus, būdamas triukšmingoje aplinkoje, apsipranta ir tarytum jo nejaučia. Tačiau dėl to neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja.

Atsižvelgiant į triukšmo intensyvumą jo poveikis organizmui yra sekantis: 40-50 dBA- atsiranda psichinės reakcijos; 60-80dBA-išsivysto vegetacinės nervų sistemos pakitimai; pagal TLK tai apima: nervų sistemos, kraujotakos sistemos, virškinimo

sistemos, kaulų –raumenų sistemos ir jungiamojo audinio ligas; 90-110dBA- išsivysto klausos netektis; virš 120dBA – išsivysto klausos organo pakenkimas.

Triukšmas mažina organizmo bendrą atsparumą. Žmogus, kurį veikia intensyvus triukšmas, sunaudoja vidutiniškai 10-20% daugiau

fizinių ir nervinių - psichinių jėgų, kad galėtų išlaikyti tokį pat veiklos lygį, pasiektą esant triukšmo lygiui mažesniam, nei 70dBA.

Neigiamas triukšmo poveikis pastebimas ne iš karto. Dėl šios priežasties žmonės dažnai neįvertina jo keliamos rizikos. Klausos sutrikimai dažniausiai pasireiškia tik triukšmui veikiant ilgą laiką, jei jis yra intensyvus.

Europos transporto, aplinkos ir sveikatos chartijoje 1999m. pažymima, kad triukšmas dėl transporto priemonių eismo:

trikdo miegą, sukelia bendravimo problemų, mokymosi problemų, stiprėja triukšmo įtaka formuojantis hipertenzijai ir išeminei ligai.

3 lentelė. Laukiami sveikatos efektai esant skirtingam triukšmo lygiui [38] PSO 1999

Passchier- Vermeer 1993 Poveikis

Matavimas Leq

Lygis Patalpoje /Lauke

Matavimas Leq

Lygis Patalpoje /Lauke

dB, 16h 50-55 Lauke Ldn 42 Lauke Susierzinimas dB, 16h 35 Patalpoje

Klausos susilpnėjimas

dB, 16h 70 Patalpoje 24h 70 Patalpoje

dB, 16h 50-55 Lauke Trukdymas mokytis dB, 16h 35 Patalpoje Išeminė širdies liga

06-22h 65-70 Lauke

Hipertenzija 06-22h 70 Lauke Miego trikdymas dB, 16h 30 Patalpoje dB, 16h 45 Lauke Pabudimas dBA 45 55 Patalpoje Miego kokybė (subjektyvi nuomonė)

Leq nakties 40 Lauke

Bloga nuotaika sekančią dieną


Nuovargis sekančią dieną


34

Naujausi mokslo tyrimai rodo, kad triukšmas kelia riziką sveikatai, kai jo lygis yra didesnis 65 dBA dieną ir naktį didesnis 55 dBA gyvenamoje aplinkoje.

32%

13%16%

10%

20%

3%

49%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

>55 dB(A) E >55 dB(A) V >65 dB(A) E >65 dB(A) V

keliastrauk.

Stiprus susierzinimas Sveikatos efektai

Lekv

% p

opul

iaci

jos

dalis

Europoje: Ldn; Vokietijoje: Ldienos

27 pav. Triukšmo ekspozicija Europoje ir Vokietijoje. Susierzinimo ir sveikatos efektų priklausomybė triukšmo lygio [17]

Atliekant triukšmo poveikio tyrimus Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, nustatyta, kad stiprus susierzinimas atsiranda, kai kelių transporto keliamo triukšmo lygis yra >55 dBA, sveikatos efektai atsiranda, kai triukšmo lygis > 65 dBA.

1990 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė leidžiamus triukšmo lygius, atsižvelgiant į visuomenės susierzinimą(dirginimą) triukšmo poveikyje. Pagrindiniai poveikio aspektai sekantys (triukšmo keliamos problemos):

klausos pakenkimas (klausos nusilpimas), kalbos nesuprantamumas ir garso įtaka verbalinėje komunikacijoje, miego sutrikimai, mokslo ir kitų pasiekimų blogėjimas (naudingos informacijos priėmimo

trikdžiai), fiziologinių funkcijų sutrikimai (širdies ir kraujagyslių ligos), psichiniai sutrikimai (pervargimas), socialiniai ir elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir kt.), kombinuotas mišrių šaltinių poveikis, lengvai pažeidžiamos grupės (vaikai, ligoniai, seni, invalidai, pamainomis

dirbantys, ilgai būnantys triukšme ir pan.). Triukšmo labiausiai įtakojamos vietos pagal PSO – gyvenamos patalpos, poilsio

zonos, kurortai, mokyklos ikimokyklinės įstaigos, ligoninės. PSO susitikime dėl triukšmo ir sveikatos rodiklių (07-09 balandis 2003-Briuselis,

Belgija) sutarta dėl tokių išvadų - poveikio gyvenimo kokybei ir sveikatos rodikliams kurie bus matuojami, pagrindiniai indikatoriai yra:

Susierzinimas (triukšmo valdymo direktyva 2002/49/EB) Miego sutrikimai (triukšmo valdymo direktyva 2002/49/EB)

35

Mirštamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (apibrėžia PSO darbo grupė)

Poveikis pažinimo vystymuisi (apibrėžia PSO darbo grupė).

2.4. TRIUKŠMO POVEIKIO SVEIKATAI IR GYVENIMO KOKYBEI VERTINIMAS

Lietuvos valstybinis visuomenės sveikatos centras privalo kaupti analizuoti teikti visuomenei informaciją apie aplinkos ir sveikatos rodiklius (LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl aplinkos ir sveikatos rodiklių sąrašo tvirtinimo“, 2002m. rugpjūčio 30d. Nr.438). Aplinkos ir sveikatos rodiklių sąraše nurodyta rinkti informaciją apie gyventojų patiriančių neigiamą tam tikrų aplinkos triukšmo šaltinių poveikį dalį, gyventojų, patiriančių miego sutrikimus dėl aplinkos triukšmo dalį.

Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB nurodo, kad visose valstybėse narėse laikantis bendrų įvertinimo metodų kartografavimo būdu nustatomas aplinkos triukšmo poveikis; pateikiama informacija visuomenei; pagal rezultatus valstybės narės patvirtina veiksmų planus, kaip užkirsti kelią aplinkos triukšmui, ypač ten, kur poveikio lygiai gali pakenkti žmonių sveikatai.

Ši direktyva nurodo, kad triukšmo poveikio žmonėms pasekmės turi būti įvertinamos dozės –pojūčio (atsako) santykiu. Tokiais dozės – pojūčio santykiais yra apibrėžti:

Triukšmo sukeliamo dirginimo priklausomybė nuo kelių, geležinkelių bei oro transporto triukšmo rodiklio Ldvn

Triukšmo sukeliamo miego trikdymo priklausomybė nuo kelių, geležinkelių bei oro transporto rodiklio Lnakties.

Bendrieji triukšmo rodikliai: Ldvn, skirtas įvertinti dirginimą, Lnakties , skirtas įvertinti miego trikdymą.

Dirginimas – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimo triukšmu laipsnis

Triukšmo dozė - tai integralus dydis, apibrėžiantis akustinę energiją, veikiančią žmogų nustatytą laiko trukmę, dalimis (arba procentais) nuo leistino dydžio pagal Lietuvos higienos normą HN33:2003.

Visuomenės susierzinimas ir kelių eismo bei oro transporto triukšmo lygio ryšys vaizduojamas dozės – atsako priklausomybe (McKennel, 1963, Griffiths & Langdon, 1968; Scultz, 1978). Ši priklausomybė yra pagrindas:

Įvertinant triukšmo poveikį aplinkoje, nustatant triukšmo leistiną lygį.

Valstybės narės nustato triukšmo rodiklių Ldvn ir Lnakties ribines vertes. Jei būtina, gali būti pateiktas dozės –pojūčio(atsako) santykis tokiems atvejams, kaip

pvz. skirtingoms kultūros tradicijoms, skirtingam klimatui, būstams su specialiąja triukšmo izoliacija, gyventojai priklauso jautrioms grupėms.

1998 m. Europos Komisijos buvo suformuota „darbo grupė“ (dozė/poveikis). Jos veiklos tikslas buvo padėti Europos Komisijai, nustatyti dozės-poveikio sąsajas siūlomai struktūrinei aplinkos triukšmo įvertinimo ir reguliavimo direktyvai [29].

Vienas iš šios grupės narių Dr.Henk Miedema (Olandija), Komisijos buvo paskirtas sukurti memorandumo apie sąveikos tarp susisiekimo priemonių keliamo triukšmo ir susierzinimo vertinimo pagrindus. 2000m. rugpjūtį šis darbas buvo užbaigtas ir paskelbtas pranešimas, kuriame išsamiai aprašomas procesas, kurio metu buvo analizuojami didelio tyrimų ir apklausų skaičiaus rezultatai, siekiant nustatyti susierzinusių ar stipriai susierzinusių asmenų skaičių, atsižvelgiant į triukšmo lygį, tenkantį jų gyvenamosioms patalpoms.

Paskelbtame memorandume yra siūlomi naudoti triukšmo pasireiškimo ir susierzinimo parametrus, taip pat pateikiamos dozės-poveikio kreivės, siūlomos naudoti aplinkos triukšmo įvertinimo ir reguliavimo direktyvos kontekste.

36

Šiuo memorandumu siūloma, kad susierzinusių ar stipriai susierzinusių asmenų procentinis skaičius (atitinkamai %A ir %HA), būtų naudojamas kaip apibūdinantis susierzinimo dėl triukšmo parametras. Šie susierzinimo parametrai gaunami transformuojant įvairias susierzinimo skales (intervale nuo 0 iki 100) bei nusakant skalės ribą ties, atitinkamai, 50 (%A atveju) ir ties 72 (%HA atveju). %A yra jautresnis susierzinimo pokyčiams (tarp 50 ir 72) esant mažesniems triukšmo poveikio lygiams. Darbo grupė įgijo papildomai patirties, pritaikant susierzinimo parametrus kiekybiniam susierzinimo išmatavimui, remiantis triukšmo žemėlapiais.

Susierzinimo parametro pasirinkimas priklauso nuo apibrėžtų tikslų, kuriems pasiekti jis bus naudojamas. Numatomi tikslai:

1. Nepriimtinų triukšmo lygių (juodųjų dėmių) panaikinimas iki leistinos normos ribų (U) Ldvn (“vidutinis” triukšmingumo lygis dieną, vakare ir naktį) atžvilgiu, galimai siejant triukšmą su jo šaltinio tipu;

2. Ramių (gyvenamųjų bei natūralių) plotų (baltieji plotai) išlaikymas ir išplėtimas vykdant strateginius planus - plotų, kur Ldvn neviršija tam tikro lygmens (L);

3. Gyvenamųjų plotų, kur L < Ldvn < U (pilkieji plotai), garsinių savybių pagerinimas, vykdant strateginius planus, atsižvelgiant į susierzinimo paplitimą.

Tokiu atveju, santykis tarp Ldvn ir susierzinimo yra reikalingas tam, kad galima būtų įvertinti susierzinimo paplitimą (3 punktas) remiantis triukšmo žemėlapiais. Stipriai susierzinusių asmenų skaičius gali būti apskaičiuojamas %HA (highly annoyed) santykiu; susierzinusių asmenų skaičius gali būti apskaičiuojamas %A (annoyed) santykiu. Dar vienas būdas yra įvertinti ‘bendrą susierzinimo lygmenį’, susiejant jį su vidutiniu susierzinimu (Norvegijos nustatytas susierzinimo dėl triukšmo rodiklis lygus suskaičiuotų susierzinimo pasireiškimų įvertinimui tarp gyventojų sumai).

Plačiausiai naudojamas buvo %HA. Svarbus praktinis pranašumas prieš %A yra tame, kad skaičiuojant susierzinusius asmenis naudojant %A, nereikia įtraukti labai žemus (iki Lden = 37 dB(A)) lygmenis, tuo tarpu kai stipriai susierzinusių asmenų skaičiaus nustatymui naudojant %HA nereikia įtraukti lygmenis, kur Lden < 42dB(A). Tokių procentinių matavimų kaip %A ir %HA pranašumas prieš bendrojo susierzinimo matavimus yra tame, kad atitinkami paplitimo matavimai (stipriai susierzinusių asmenų skaičius, susierzinusių asmenų skaičius) yra žymiai lengviau suprantami visuomenėje, nei vidutiniu susierzinimu grįsti susierzinimo paplitimo matavimai (susierzinimo dėl triukšmo rodiklis). Galiausiai, patirtis parodė, kad didesnis %HA jautrumas pokyčiams aukštesniuose Ldvn lygmenyse, o taip pat mažesnis jautrumas pokyčiams žemesniuose Ldvn lygmenyse iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip privalumas. Realus bet kurio susierzinimo matmens (grindžiamo %HA, %A arba vidutiniu susierzinimu) paplitimo sumažinimas reikalauja teigiamų pokyčių žemutiniame L-U diapazono lygmenyje, kadangi didžiausia gyventojų dalis patenka būtent į šią sritį. Siekiant patraukti pakankamai dėmesio į asmenims, gyvenančius aukštesnėse pilkųjų plotų srityse, esančiose arti leistinos ribos (U), atrodo, jog yra naudinga, kad %HA yra santykinai jautrus, triukšmo šioje srityje sumažinimui. Nėra jokio ramių plotų nepaisymo pavojaus, naudojant %HA kaip susierzinimo deskriptorių, jei atskirai egzistuoja ramių plotų (baltų plotų) išlaikymas ir plėtimas [29].

37

a b

28 pav. Susierzinusios (a) ir stipriai susierzinusios (b) populiacijos dalies priklausomybė nuo triukšmo lygio[25].

Daugiausiai duomenų ir informacijos apie triukšmą įvairiais aspektais yra surinkta Olandijoje.

Šioje šalyje 1987m. 1993m. ir 1998m. buvo apklausta 4000 gyventojų ir nustatyta labai susierzinusių gyventojų dalis veikiant skirtingiems triukšmo šaltiniams[27].

29 pav. Labai susierzinusios Olandijos populiacijos dalis dėl triukšmo (%, nuo 16

metų) [27]

38

Pagal Ldvn ir Lnakties triukšmo lygius, 2000m. buvo įvertintas pastatų skaičius Olandijoje, tačiau šiuo vertinimo metodu negalima buvo nustatyti pastatų skaičiaus esant labai aukštam triukšmo lygiui.

30 pav. Olandijos gyventojų dalis jaučiantys miego trikdymą nuo atskirų triukšmo

šaltinių [27, 30] Nors miego trikdymas naktį sukelia daug sveikatos efektų, tačiau pirmą kartą miego

trikdymo klausimas iškeltas tik 1998m., o pakartotinai 2003 metais, todėl nėra su kuo palyginti.

Komisija suformavo sveikatos, socialinių ir ekonominių reikalų grupę (angl. WG HSEA) kuri išleido memarandumą aplinkos triukšmo ir miego trikdymo nakties metu dozės-atsako santykiui įvertinti [30].

31 pav. Triukšmo dozės – miego trikdymo priklausomybės [27] Iškyla problema, kaip palyginti tarptautinius duomenis dėl skirtingų žmonių apklausos

anketų naudojimo. Tuo tikslu yra išleistas standartas ISO/TS 15666:2003, kuris harmonizuoja susierzinimo įvertinimą [1]. Klausimas verbalinėje skalėje: Kaip Jūs paskutiniu metu

39

galvojate, kai esate namie, kokiu laipsniu triukšmas (nuo šaltinio) Jus trikdo ar erzina? Atsakymų skalė: nei kiek, šiek tiek, vidutiniškai, labai, ypatingai [1].

32 pav. Triukšmo dozės – efekto(susierzinimo) priklausomybė nuo transporto rūšies

(vertinant dienos ir nakties laiką, nakties laiku 10 dB mažiau), Danijos populiacijoje [8] Anglijoje (The National Noise Incidence Study 2000/2001) atlikus triukšmo poveikio

anketinę apklausą, pateikus klausimą (Q6) „kai būnate namie, kokiu laipsniu Jus asmeniškai erzina ar trikdo sekančios kelių eismo transporto priemonės?“, iš daugelio studijų rezultatų, gauta labai susierzinusių gyventojų populiacijos dalies priklausomybė nuo triukšmo lygio [39].

33 pav. Kelių eismo triukšmo lygio Ldvn ir labai susierzinusių gyventojų dalies

priklausomybė Anglijoje (daugelio studijų rezultatai)[39] Danijoje, vertinant kelių eismo triukšmo poveikį, buvo apklausta 4672 gyventojai,

trijose skirtingose gyvenvietėse. Gyventojų susierzinimo laipsnis ir triukšmo lygio priklausomybės pateiktos 34 ir 35 paveiksluose.

40

a)

b) 34 pav. Kelių eismo triukšmo lygio prie pastatų fasadų ir susierzinusių gyventojų

dalies priklausomybės Danijoje: a) esant uždariems langams ir b) esant atidarytiems langams [19]

35 pav. Kelių eismo triukšmo lygio zonų ir susierzinusių gyventojų (kai jie yra namie)

dalies priklausomybės Danijoje, Nordbyen, 2002 [19]

41

2002-2003 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybiniu visuomenės sveikatos centru atlikto būsto ir sveikatos tyrimą Vilniaus mieste [21].

Tyrime naudotas trijų dalių klausimynas: gyventojo klausimynas- 1)subjektyvi gyventojų nuomonė apie būstą, būsto vertinimas bei pasitenkinimas būstu (interviu), 2)būsto ir sveikatos klausimynas - gyventojo sveikatos būklė ir subjektyvus sveikatos bei būsto vertinimas (anketa, pildoma individualiai), 3) būsto apžiūros klausimynas. Taikytas atsitiktinės atrankos metodas: iš gyventojų registro atrinkta 1100 namų ūkių - 2156 gyventojų. Apklausta 685 namų ūkiai (62,3%) ir užpildyti 1793 sveikatos klausimynai (83,2%). Duomenų analizė atlikta Valstybiniame aplinkos sveikatos centre ir PSO Europos aplinkos ir sveikatos centro Bonos biure, naudojant statistinį paketą SPSS.

Tyrimas parodė, kad viena didžiausių būsto problemų yra triukšmas, daugiau nei du trečdaliai tirtų namų ūkių (68,1 %) skundžiasi triukšmu būste (esant uždariems langams). Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra triukšmas iš kaimynų butų (41,6%) transporto keliamas triukšmas (41,6%) ir triukšmas, kylantis iš automobilių stovėjimo aikštelių).

38,8 % namų ūkių mini triukšmą kaip gyventojų miego sutrikimo ar reguliaraus miego trikdymo priežastį. Gyventojų susierzinimą ar pyktį dėl triukšmo sąlygų nurodo 43,3 % namų ūkių.

Miego trikdymas triukšmu ir sveikatos vertinimas (%)Sleep disturbance by noise and health perception(%)

18,4

46,7

34,940,6 45,9

13,5

Labai gera-Gera / Verygood-Good

Patenkinama / Fair Boga-Labai bloga /Bad-Very bad

Sveikatos vertinimas Health perception

Taip / YesNe / No

p<0.05

Miego trikdymas triukšmu

Sleep disturbance by noise

36 pav. Miego trikdymas triukšmu ir sveikatos įvertinimas [21] Beveik ketvirtadalis 18 metų ir vyresnių gyventojų skundėsi, kad triukšmas per

pastarąsias 4 savaites trukdė miegoti (30,8 %). Jie nurodė tuos pačius triukšmo šaltinius, kurie paminėti aukščiau. Be to, kad daugiau laiko reikia užmigti (p<0,001) ir trumpiau miegama (p<0,001), gyventojai, kurių miegą trikdo triukšmas, blogiau vertina savo sveikatą (p<0,05). Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausią poveikį miego trikdymas triukšmu daro gyventojų gyvenimo kokybei ir psichinei sveikatai: dažniau jie jaučiasi nervingi (p<0,001), prastos nuotaikos ir niekas negali jų pralinksminti (p<0,001), nusiminę ir nelaimingi (p<0,001), visiškai išsekę (p<0,001) ir pavargę (p<0,001), rečiau teigia esantys ramūs (p<0,001), laimingi (p<0,001) ir kupini energijos (p<0,001), dažniau būna depresuoti (p<0,001). Be to, gyventojai dažniau nurodo hipertenziją (p<0,001), migreną ir dažnus galvos skausmus (p<0,001), nuovargį (p<0,001) bei skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas (p<0,01).

Nustatyta, kad kuo dažniau gyventojai skundžiasi triukšmu, tuo blogiau jie vertina savo būstą (p<0,05; pav.)

42

6,3

15,1

31,7 30,5

16,3

1 2 3 4 5

Namų ūkių pasitenkinimas būstu pagal 5 balų vertinimo skalę nuo 1 (labai nepatenkinti ) iki 5 (labai patenkinti )(%)

37 pav. Nusiskundimas triukšmu ir būsto vertinimas (p<0,05) [21] Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra triukšmas iš kaimynų

butų (41,6%) transporto keliamas triukšmas (41,6%) ir triukšmas, kylantis iš automobilių stovėjimo aikštelių. Duomenų analizė parodė, kad nusiskundimai vienu iš dažniausių triukšmo šaltinių – transporto keliamu triukšmu – nesusiję nei su pastatų tipu (stambiaplokščiu, daugiabučiu ar kt.; p>0,05), nei su aukštu, kuriame yra butas (p>0,05). Tai yra susiję su gyvenamąja aplinka ar būsto vieta (p<0,001): namų ūkiai, esantys arti intensyvių gatvių, dažniau skundžiasi transporto triukšmu ir ypač tie, kurie gyvena miesto centre.

Triukšmo keliama rizika gyventojų sveikatai - ŠKL (epidemiologinis tyrimas)[16] Transporto triukšmo poveikis žmogaus širdžiai ir kraujagyslėms kelia vis didesnį

visuomenės susidomėjimą. Viena svarbi problema yra tai, kad visa eilė studijų įrodančių triukšmo ir ŠKL

priklausomybę, nėra publikuojamos, nes nėra didelis rezultatų patikimumas (validumas). Remiantis Babish’o aprašytų epidemiologinių tyrimų rezultatais [3] manoma, kad

lauke transporto triukšmo lygis (dienos metu), viršijantis 65 dB(A), padidina išeminės širdies ligos (IHD; ICD 410-414) ar miokardo infarkto (MI, ICD 410) riziką maždaug 20 %. Tai reiškia, kad apie 2-3 % visų IHD ar MI atvejų galėjo būti sukelti transporto triukšmo poveikio, o žmogaus gyvenimo trukmės rizika yra 20:1,000. Palyginus su vėžio rizika, kurią sukelia oro teršalai, toks rizikos laipsnis yra labai didelis. Tyrinėtojai pateikia keletą jautrumo analizių, nagrinėjančių neapibrėžtumą (neaiškumą), susijusį su dozės – reakcijos – ir poveikio vertinimu ir įvertinama gyvenimo trukmės ir garso sklaidos įtaką gyvenimo rizikai. Neapibrėžtumo analizė suteikia galimybę patikrinti modelio skaičiavimų patikimumo lygį (duomenų spragas ir nežinomas įvadinių kintamųjų priklausomybes, nežinomus skaičiavimo mechanizmus, sąlygojančius neaiškias modelio charakteristikas ir neaiškias prognozes). Neapibrėžtumo ir jautrumo analizė negali sumažinti neapibrėžtumo, bet ji padeda nustatyti neapibrėžtumo priežastis (šaltinius), kurios yra labai vertingos atliekant tolimesnius tyrimus.

Rizikos vertinimas. Transporto keliamo triukšmo pavojus visuomenės sveikatai epidemiologiniuose tyrimuose apibūdinamas santykine rizika (angl. RR), tai yra paveiktos žmonių grupės mirštamumo santykis su triukšmo nepaveiktos žmonių grupės mirštamumu. Vertindami riziką tyrėjai naudojo RR reikšmes ir poveikio vyravimo Pr (angl. prevalence) reikšmes (t.y. transporto triukšmo poveikio viršijimo santykinis dažnumas nustatytame lygyje) ir taip apskaičiavo gyventojams priskiriamą riziką (PAR%) pagal atskiras amžiaus grupes i. PAR% tai trupmena konkrečios mirties priežasties (čia ICD grupė 410-414), kurią sąlygojo rizikos faktoriaus pasikartojimas (angl. occurrence, t.y. vyravimas Pr ir dozės – reakcijos santykinės rizikos stiprumas). Naudojo standartinius skaičiavimo metodus, pasiūlytus Pasaulio sveikatos organizacijos [32]. Metodą sudaro trys etapai: konkrečios amžiaus grupės išgyvenusių žmonių procento nustatymas pagal mirštamumo duomenis (visos priežastys), statistinės žmonių grupės visų nugyventų metų ir galimų gyvenimo metų prognozavimas, o iš to - kiekvienos amžiaus grupės žmonių numatoma gyvenimo trukmė. Apskaičiuojant konkretaus rizikos faktoriaus įtaką mirštamumui ir gyvenimo trukmei iš

43

atskirai amžiaus grupei būdingo mirštamumo mi, total atimama tiek, kiek tas rizikos faktorius įtakoja mirštamumą nuo IHD mi, total IHD. Prarasti gyvenimo metai (angl. LYL) apskaičiuojami kaip skirtumas tarp LEwithout risk ir gyvenimo trukmės, apskaičiuotos iš netikslintų, empiriniu būdu nustatytų mirties duomenų. Kol nėra detalesnės informacijos, vertinant gyventojų riziką, daroma prielaida, kad RR yra pastovi visose amžiaus ir lyties grupėse. Be to, priimamas ir pastovus poveikis visoje gyvenimo trukmėje.

Tyrėjai sumodeliavo prielaidą, kad, tam kad sukelti efektą reikalingas ilgai trunkantis poveikis (15 metų). Dažnai naudojamas aplinkos poveikio sveikatai rizikos rodiklis yra (asmens) gyvenimo trukmės rizika. Ši reikšmė nurodo pirmalaikės mirties galimybę, jei visą gyvenimą esi veikiamas rizikos faktoriaus. Pagal šiuolaikinę metodologiją ši galimybė gali būti priartinta prie priskirtinos rizikos (AR), priimant prielaidą, kad 100% gyventojų yra veikiami aplinkos poveikio.

Tyrime naudojami rizikos vertinimo modeliai. Kol kas kiekybiniame rizikos vertinime laikomasi standartinės prielaidos, kad transporto triukšmo poveikis, viršijantis 65 dB(A) atvirame ore dienos metu, padidina išeminės širdies ligos (IHD; ICD 410-414, angl.) ar miokardo infarkto (MI, ICD 410, angl.) riziką maždaug 20 %. Remiantis aplinkos tyrimų duomenimis apie 16% Vokietijos gyventojų yra veikiami tokio lygio poveikio.

Šioje studijoje nagrinėjamos standartinės prielaidos modifikacijos. 4 lentelė. Rizikos sveikatai vertinimo modelių analizė [16]

Analizė Garso lygis/poveikis Prielaida dėl poveikio vyravimo

Santykinė rizika

Standartinis modelis 65 dB(A) 15,8 % 1,2 Analizė Nr. 1 Gyvenimo trukmės vienoje vietoje vertinimas

65 dB(A) mažiausiai 15 metų laikotarpyje

Koregavimas pagal skirtingą amžiaus grupę, veikiamą 65 dB(A) mažiausiai 15 metų laikotarpyje

1.2

Analizė Nr. 2 Prielaidų variantai dėl dozės-reakcijos santykio (1 studijos duomenys)

61-70 dB(A) 71-75 dB(A) > 75 dB(A)

24,7 % 5,2 % 1,5 %

1.0 arba 1.1 1.2 1.7

Analizė Nr. 3 Prielaidų dėl garso sklaidos variantai (3 studijos duomenys)

65 dB(A) O be to: miegamasis ar svetainė orientuota į gatvės pusę. O be to: langai neuždaromi visus metus O be to: gyvena toje vietoje daugiau nei 15 metų

15,8 % Ši poveikio sąlyga tinka maždaug 75 % gyvenamųjų namų: 11,9 % Ši poveikio sąlyga tinka maždaug 50 % gyvenamųjų namų: 7,9 % Koregavimas pagal skirtingą amžiaus grupę, veikiamą 65 dB(A) mažiausiai 15 metų laikotarpyje.

1.1 1.2 1.3 1.5

Analizė 1. Tyrimų duomenys rodo, kad triukšmo įtaka širdies ir kraujagyslių susirgimams yra tuo didesnė, kuo ilgesnis gyvenimo laikas triukšmingoje aplinkoje. Tyrėjai nagrinėjo, kokio masto riziką sukelia triukšmas, kai daroma prielaida, jog triukšmo poveikis vystosi/stiprėja tuomet, kai žmonės triukšmo poveikio zonoje gyvena daugiau nei 15 metų. Vokietijos duomenys rodo, kad vidutinis gyvenimo laikas vienoje vietoje yra 16,5 metų ir kad 47% Vokietijos gyventojų savo dabartiniame būste gyvena daugiau nei 15 metų. Gyvenamoji vieta priklauso nuo amžiaus, lyties, socialinio-ekonominio statuso ir gyvenamojo rajono charakteristikų. Vyresnio amžiaus gyventojai toje pačioje vietoje gyvena daug daugiau metų (pav.). Moterys vienoje vietoje gyvena vidutiniškai vieneriais metais trumpiau nei vyrai,

44

tačiau šis skirtumas didele dalimi priklauso nuo amžiaus grupės, tai ypač būdinga jaunoms moterims. Asmenys su aukštesniu socialiniu-ekonominiu statusu (SES) toje pačioje vietoje gyvena trumpiau, nei tie, kurių statusas žemesnis; Socialinis-ekonominis statusas apibrėžiamas išsilavinimu ir užimamomis pareigomis ir yra skirstomas į tris klases. Be to, yra tendencija, kad žmonės gyvenantys užmiestyje, toje pačioje vietoje gyvena ilgiau nei tie, kurie gyvena mieste ar sostinėje, kur didelis gyventojų tankumas.

Gyventojų dalis, gyvenanti toje pačioje vietoje daugiau kaip 15 metų (Vokietijos populiacija)

0102030405060708090

1-510

-1520

-2530

-3540

-4550

-5560

-6570

-7580

-8590

-95

gyventojų amžius

[%]

%, daugiau kaip 15 metų

38 pav. Vokietijos populiacijos dalis, gyvenanti toje pačioje vietoje daugiau kaip 15

metų [16] Analizė 2. Berlyne atliktų tyrimų rezultatai (tiriant gyventojus, kurie toje pačioje

vietoje pragyveno daugiau nei 15 metų) rodo dozės ir reakcijos santykį tarp triukšmo poveikio (garso lygio) ir santykinės rizikos susirgti IŠL ar MI. Detalūs rezultatai pateikti lentelėje Nr.4. Kadangi garso slėgio intervale nuo 61 iki 70 dB(A) skaitmeniniai rezultatai nėra vienodi, buvo priimto dvi alternatyvios prielaidos.

Analizė 3. Statistinės asmenų grupės tyrimai Caerphilly/Speedwell miestuose rodo, kad atsižvelgiant į kai kuriuos garso sklaidos aspektus (kambario orientavimas, įprotis atidaryti langus), gauti rezultatai atitinka dozės ir reakcijos santykį ir priežastingumo prielaidą. Apskritai, buvo nustatyta, kad santykinė rizika RR didėja, kai analizė apribojama tik tais gyventojais, kurie patenka į didesnio triukšmo poveikio zoną, nei kiti. Tikslūs rezultatai pateikti lentelėje Nr.4. Jei šiuos rezultatus panaudojame norėdami įvertinti riziką gyventojams, gauname du skirtingus rezultatus: žmonių, patenkančių į triukšmo poveikio zoną yra mažiau (yra tendencija sumažinti riziką gyventojams), tačiau jiems rizika yra didesnė (yra tendencija padidinti riziką gyventojams). Šioje analizėje buvo modeliuojama pagal Caerphilly/Speedwell tyrimo rezultatus, todėl modifikuojama standartinio modelio prielaidą priimant, kad didesnis nei 65 dB(A) garso lygis yra susijęs su santykine rizika, kuri lygi 1.1 (vietoje 1.2).

Rezultatai. Nustatyta, kad pagal standartinį modelį mirtingumo rizika (AR) yra maždaug 5:1,000 (moterims 5.2, vyrams 4.7), o prarastas gyvenimo laikas (LYL) apie 15-20 dienų (vyrams 19.7, moterims 14.6 dienos). Dėl didesnės vyrų rizikos susirgti ŠKL ir mirti, vyrų mirštamumas ir prarastas gyvenimo laikas yra didesnis nei moterų. Šie rezultatai pilnai atitiko anksčiau Vokietijoje atliktų tyrimų rezultatus. Szagun ir Seidel apskaičiavo, kad visiems Baden-Wutenburg’o regiono gyventojams prarastas gyvenimo laikas yra apie 18 dienų. Asmeninė gyvenimo trukmės rizika pagal šį modelį yra 28.4:1,00, ir tai atitinka ankstesnius skaičiavimus

Prielaida, kad triukšmo poveikis atsiranda tuomet, kai toje vietoje gyvename mažiausiai 15 metų, tik sumažina gyventojų riziką maždaug 25 procentais. Tai mažiau nei

45

buvo tikėtasi remiantis visų gyventojų vidutinio gyvenimo laiko duomenimis. Tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnių asmenų (kurių rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra didesnė), gyvenančių triukšmo zonoje daugiau nei 15 metų, procentingumas yra didesnis. Jei 15.8 % prielaidą pakeisime pačių gyventojų nurodytais transporto triukšmo sukeltais trukdymais (poveikiu) [34], rizika gyventojams bus 25% didesnė, nei standartiniame Vokietijos mokslininkų modelyje.

Modelio variacijos tariamo poveikio gyventojams pasiskirstymo ir dozės-reakcijos santykio atžvilgiu aiškiai rodo, kad prielaidos dėl poveikio ribų 61-70 dB(A) turi ryškią įtaką nustatytai žmogaus gyvenimo trukmei ir priskirtinai gyventojų rizikai. Babisch’o empirinių garso sklaidos tyrimų rezultatų imitavimas rodo, kad, atlikus sudėtingesnį triukšmo poveikio vertinimą, gaunama didesnė rizika gyventojams (lent. Nr.4). Padidintos santykinės rizikos RR įtaka prarastam gyvenimo laikui yra daug didesnė nei sumažinto poveikio vyravimo įtaka. Taikant pačius sudėtingiausius modelius, gaunami rezultatai rodo, kad rizika gyventojams yra 85 % didesnė nei buvo prognozuojama paprasčiausio modelio pagalba.

5 lentelė. Rizikos gyventojams palyginimas, priėmus įvairias garso sklaidos prielaidas [16]

Gyventojai vyrai Priskirtina rizika AR

Prarastas gyvenimo laikas LYL (dienomis)

Standartinės prielaidos: RR=1.1, triukšmo vyravimas 15.8%

2.65E-03 9.5

Taip pat kaip 1 punkte, o be to: Miegamasis į gatvės pusę RR=1.2, triukšmo vyravimas 11.9%

3.97E-03 15.0

Taip pat kaip 1 punkte, o be to: Langai neuždaromi ištisus metus: RR=1.3, triukšmo vyravimas 7.9%

3.95E-03 14.6

Taip pat kaip 1 punkte, o be to: Gyvenimo toje vietoje laikas > 15 metų, RR=1.5

4.89E-03 17.8

Detaliau išnagrinėjus dozės-reakcijos santykį, gyventojų rizika galėtų sumažėti, tuo tarpu, detaliau išnagrinėjus garso sklaidą, gyventojų rizika padidėtų. Remiantis tyrėjų taikytu rizikos vertinimo modeliu, apskaičiuota, kad gyventojams priskirtina mirtingumo rizika svyruoja nuo 2.65:1,000 iki 6.66:1,000, o prarastas gyvenimo laikas nuo 9.5 iki 25.2 dienų.

46

2.5. TRIUKŠMO POVEIKIO APLINKAI IR ŽMONIŲ SVEIKATAI KONTRPRIEMONIŲ PLANAVIMAS

Siekiant užtikrinti žmogaus gyvenimo kokybę, triukšmo kontrpriemonių planavimo tikslas - sumažinti viršnorminį triukšmo lygį gyvenamoje aplinkoje, sumažinti gyventojų, patiriančių viršnorminį triukšmą, skaičių.

Triukšmo poveikio žala sveikatai gali būti sumažinta taikant priemones [13]: Specialųjį planavimą Eismo triukšmo valdymą Technines priemones

Yra daug triukšmo mažinimo priemonių. Dažniausiai triukšmo poveikio valdymui taikomos priemonės[19] :

1. Inžinerinės priemonės: eismo planavimas (greitis, intensyvumas ir t.t.); žemėnaudos planavimas; techninių priemonių taikymas triukšmo šaltiniuose; tylesnių šaltinių parinkimas; garso perdavimo sumažinimas.

2. Teisinės priemonės – kontrolės ir ekonominės priemonės ar paskatos: triukšmo emisijos standartai, ES direktyvos; triukšmo lygio zonų sudarymas, triukšmo žemėlapių sudarymas; tyliųjų gyvenamųjų zonų planavimas; triukšmo stebėsena.

3. Visuomenės švietimas ir informavimas. Inžinerinės triukšmo mažinimo priemonės.

Pagrindiniai kelio eismo keliamo triukšmo šaltiniai yra transporto priemonių varikliai ir padangos besiliečiančios su kelio paviršiumi.

39 pav. Inžinerinės kelių transporto triukšmo mažinimo galimybės Transporto priemonės. Pirminis teisės aktas, reglamentuojantis variklinių automobilių

(lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų) sukeliamo triukšmo lygį, buvo priimtas 1970m. Nuo tada jis buvo keletą kartų keistas. Į rinką patekę varikliniai automobiliai neturi viršyti direktyvoje nustatytų triukšmo ribų [12]. Dėl ES keliamų reikalavimų transporto

47

priemonių triukšmo emisijai pastaraisiais dešimtmečiais autotransporto variklių triukšmas sumažėjo maždaug 10dB.

Kai lengvųjų automobilių važiavimo greitis mažesnis nei 50 km/val., variklių triukšmas neturi reikšmingo poveikio. Sunkiajam transportui ši riba yra mažesnė.

40 pav. Automobilių ir motociklų keliamo triukšmo ribinė vertė [12] Padangos. Padangos yra pagrindinis triukšmo šaltinis, kai lengvasis automobilis

važiuoja greičiau nei 40km/h ar sunkvežimis ir autobusas 50km/h. Prieš keletą metų paaiškėjo, kad nebetikslinga toliau mažinti triukšmo ribų, jei nebus imtasi veiksmų sumažinti padangų keliamą triukšmą. Todėl 2001m. priimta direktyva dėl padangų keliamo triukšmo. Direktyvoje nustatyta ribinė vertė, atsižvelgiant į nominalų padangos sekcijos plotį, transporto priemonės tipą.

Padangų keliamą triukšmą įtakoja padangų rūšis ir kelio dangos tipas. Pagrindiniai įtakojantys faktoriai yra:

Siauros padangos kelia mažesnį triukšmą, Minkštesnės padangos kelia mažesnį triukšmą.

Tyrimai parodė, kad tos pačios rūšies , bet skirtingų gamintojų padangų keliamas triukšmas gali svyruoti 8 dB.

Kelio paviršius. Triukšmas dėl padangų ir kelio paviršiaus sąveikos yra sukeliamas dviem būdais [41]:

Aukšto dažnio triukšmas generuojamas, kai oras išspaudžiamas pro padangos priekyje esantį griovelį ir įsiurbiamas į griovelį, esantį padangos užpakalinėje dalyje („pumpavimas“);

Žemo dažnio triukšmas skleidžiamas dėl padangos vibravimo. Aukšto dažnio triukšmo dėl „pumpavimo“ lygis priklauso nuo padangos struktūros ir

nuo kelio dangos paviršiaus struktūros: Labai šiurkštus paviršius generuoja daugiau triukšmo (didesnė vibracija); Akyta kelio danga kelia mažesnį triukšmą („pumpavimas“ mažesnis); Nestandi kelio danga kelia mažesnį triukšmą (mažesnė vibracija).

Olandijoje ir Danijoje buvo vykdomi specialiai suprojektuotų kelio dangų eksperimentai ieškant būdų eismo triukšmui sumažinti. Rezultatai yra optimistiški, nes triukšmą galima sumažinti keletu decibelų. Akytom kelio dangom su atviromis poromis reikalinga priežiūra – reguliarus plovimas vandens srove. Nenuplovus didelio slėgio vandens srove, kelio dangos poros užsikemša purvu.

48

Važiavimo greičio reguliavimas. Tai vienas iš būdų triukšmui sumažinti. 6 lentelė. Triukšmo priklausomybė nuo greičio [41]

Sąlygos:10% sunkusis transportas. Maks. sunkvežimių greitis: 90 km/h. Eismo

greičiui sumažėjus daugiau kaip 10 km/h, triukšmo sumažėjimas sumuojasi. Greičio pokyčio intervale nuo 110 km/val. iki 90 km/val. triukšmas sumažėja nežymiai, nes nekinta sunkvežimio eismo greitis.

Eismo reguliavimas. Sumažinus intensyvumą 50%, triukšmas sumažėja 3db. 7 lentelė. Triukšmo priklausomybė nuo eismo intensyvumo [41]

Eismo intensyvumą sumažinus viename kelyje, eismas gali išaugti kitame kelyje. Sunkiosios transporto priemonės. Sunkiosios transporto priemonės skleidžia gerokai

daugiau triukšmo nei lengvosios transporto priemonės (apytikriai 10 dB). Paprastai 3,5 tonos yra riba tarp lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių .

Didėjant sunkiojo transporto daliai bendrame sraute, triukšmo lygis gali padidėti iki 3dB.

8 lentelė. Sunkiųjų transporto priemonių įtaka triukšmo lygiui [41]

Pavyzdžiui, sunkiųjų transporto priemonių skaičiaus pokytis nuo15% iki 10%

sumažina triukšmą 2.0-1.4= 0,6 dB, kai greitis 50km/val. Pastatų fasadų akustinių savybių pagerinimas. Gerinant pastatų fasadų triukšmo izoliaciją galima sumažinti triukšmo lygį pastato

viduje. Kai kuriais atvejais tai gali būti vienintelis būdas triukšmo poveikiui sumažinti.

Triukšmo lygis sumažinamas tik pastato viduje ir tik tada, kai langai ir durys uždaryti. Tačiau gyventojams tai yra gana reikšminis triukšmo poveikio sumažinimas. Paprastai langai yra svarbus triukšmo požiūriu pastato konstrukcinis elementas. Langų pakeitimas gali gerokai sumažinti triukšmo perdavimą į pastato vidų. Bet taip pat reiktų vertinti ir kitas pastato fasado

49

konstrukcines dalis, pvz. vėdinimo angas, stogą ir iš lengvasvorių medžiagų pagamintas fasado dalis. Pastato triukšmo izoliacijos gerinimas yra pigesnis ir kai kuriais atvejais efektyvesnė priemonė palyginti su triukšmo užtvaromis, kai triukšmas turi poveikį tik keliems namams.

Ekranavimas ir triukšmo mažinimo užtvaros. Triukšmui sklindant, pastatai, užtvaros ir pylimai gali sumažinti jo lygį. Triukšmo sumažėjimo dėl ekranavimo dydis priklauso nuo užtvaros efektinio aukščio. Efektinis aukštis – tai trumpiausias atstumas tarp užtvaros viršaus ir tiesės jungiančios tašką esant 0,5 metro aukštyje virš kelio paviršiaus su tašku, kuriame priimamas triukšmas. Vietovės tarp triukšmo šaltinio ir imtuvo profilis turi įtakos efektiniam triukšmo mažinimo užtvaros aukščiui.

41 pav. Užtvaros aukštis he yra pagrindinis parametras, kuris nulemia kiek užtvara

sumažina triukšmą [41] Užtvaros efektyvumas mažėja, didėjant imtuvo aukščiui ir atstumui nuo užtvaros iki

imtuvo. Tikslų triukšmo sumažėjimą reiktų apskaičiuoti. Užtvara gali sumažinti triukšmą 15 dB. Aukšti pastatai arba aukšti pylimai gali triukšmą sumažinti 20 dB ar net daugiau.

Užtvaros funkcija – sugerti triukšmą arba ji turi būti suprojektuota taip, kad atspindėtų triukšmą į viršų.

Yra įvairių galimybių mažinti transporto priemonių keliamą triukšmą ir tokio triukšmo poveikį. Kai kurie triukšmo mažinimo būdai pateikiami 9 lentelėje.

50

9 lentelė. Transporto priemonių keliamo triukšmo sumažinimo galimybės [12] Priemonės Galimas triukšmo

sumažinimas, iki dBA Variklio priemonės 5 Netriukšmingos padangos 3 Triukšmą slopinantis kelio paviršius 9 Eismo intensyvumo mažinimas (greičio mažinimas) 3 Nenutrūkstamas eismas (sinchronizuoti šviesoforai) 3 Sunkvežimių eismo uždraudimas 3 Eismo intensyvumo mažinimas

20%50%90%

1 3 10

Užtvaros 15 Perėjimas prie vietinio viešojo transporto (atsižvelgiant į modernią tarpmiestinio viešojo transporto sistemą)

9

Nauja transporto koncepcija, specialios autobusų juostos

2

Triukšmo poveikio teisinis reguliavimas 2002m. birželio 25d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2002/49/EB dėl

triukšmo įvertinimo ir valdymo. Tai pirmasis dokumentas Europoje, kuriuo buvo siekiama teisiškai reguliuoti aplinkos triukšmą.

Direktyvos tikslas-apibūdinti bendras procedūras, kuriomis siekiama pagal numatytus prioritetus išvengti aplinkos triukšmo, jį sumažinti apsaugant nuo jo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant dirginimą (susierzinimą) [11].

Siekiant šio tikslo nuosekliai turi būti atliekami veiksmai: Visose valstybėse narėse laikantis bendrų įvertinimo metodų kartografuojant

nustatomas aplinkos triukšmo poveikis Informacija apie aplinkos triukšmą ir jo poveikį pateikiama visuomenei Pagal triukšmo kartografavimo rezultatus valstybės narės patvirtina veiksmų

planus ir nustato, kaip užkirsti kelią aplinkos triukšmui ar prireikus bent jį sumažinti tam tikrose vietovėse, ypač ten, kur poveikio lygiai gali pakenkti žmonių sveikatai, ir kaip išlaikyti tinkamą aplinkos triukšmo lygį ten, kur jis toks yra.

Šia direktyva taip pat siekiama sukurti pagrindą plėtoti Bendrijos priemones, skirtas pagrindinių šaltinių, o ypač kelių ir geležinkelių transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti.

Direktyvos taikymo sritis. Ši direktyva tiesiogiai susijusi su aplinkos triukšmo poveikiu žmonėms (ypač užstatytose teritorijose, tyliose aglomeracijų zonose, tyliose atvirų vietovių zonose, prie mokyklų, ligoninių ir kt.) t.y. triukšmo poveikis skirtingose teritorijose, stipriai veikiamose teritorijose, bei tylos išsaugojimas tyliose zonose.

Direktyvoje sąvoka „aplinkos triukšmas“ reiškia nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geležinkelių eismo, oro eismo keliamą triukšmą ir triukšmą iš pramonės zonų, nurodytų Tarybos direktyvos 96/61/EB (1996m. rugsėjo 24d.) dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės.

Valstybių narių įsipareigojimai. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose bus imtasi šių priemonių:

Įvertinamos bei aprašomos direktyvoje nurodytos triukšmo poveikio zonos (triukšmo žemėlapiai)

51

Sudaromi veiksmų planai, jei viršijami tam tikri valstybių narių nustatyti kriterijai;

Su triukšmo žemėlapiais ir veiksmų planais supažindinama visuomenė Teikiamos ataskaitos Komisijai dėl žmonių kuriuos veikia aplinkos triukšmas,

skaičiaus Administracinės priemonės.

Strateginiai triukšmo žemėlapiai. Sudaromi „strateginiai triukšmo žemėlapiai“. Ši sąvoka apima triukšmo aprašymą, konflikto planą, planą dėl nustatyto triukšmo poveikį patiriančių žmonių skaičiaus, būstų, mokyklų, taip pat ligoninių skaičių triukšmo poveikio zonose. Strateginiai triukšmo žemėlapiai gali būti sudaromi kaip lentelės, diagramos ir gali būti bet kokio elektroninio formato. Svarbiausias yra klasikinis triukšmo žemėlapis, parodantis, triukšmo išplitimą erdvėje ir parengtas naudojant triukšmo rodiklius Ldvn ir Lnakties. Tai rodikliai skirti įvertinti dirginimą ir miego trikdymą. Planuodamos akustiką ir nustatydamos triukšmo zonas ar kontroliuodamos ypatingus atvejus, valstybės narės gali naudoti ir kitokius nei Ldvn ir Lnakties rodiklius.

Aglomeracijų strateginiuose triukšmo žemėlapiuose svarbiausia pažymėti triukšmą kurį spinduliuoja kelių transportas, geležinkelio linijos, oro uostai, pramoninė veikla, kad būtų galima įvertinti triukšmo poveikį. Jie turi būti rengiami laikantis tokio reikalavimo: rengiamas vienas keturių triukšmo šaltinių žemėlapis, atskirai turi būti parengiami Ldvn ir Lnakties triukšmo žemėlapiai, 5 dB intervalais. Tai vyksta 2 etapais: pirmame etape parengiami labiausiai veikiamų zonų žemėlapiai, antrame- mažesnį poveikį patiriančių zonų. Nebūtina parodyti visų keturių triukšmo šaltinių bendrąjį poveikį. Žemėlapiai atnaujinami kas 5 metus.

10 lentelė. Strateginių triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų parengimo grafikas [12] Šaltinis Informuoti Komisiją

iki(vėliau kas 5 metus): Strateginiai triukšmo žemėlapiai (parengti iki):

Veiksmų planai (parengti iki):

Aglomeracijos: >250000 gyventojų >100000 gyventojų

2005m. birželio 30d 2008m.gruodžio 31d.

2007 m. birželio 30d. 2012m. birželio 30d.

2008 m. liepos 18 d. 2013 m. liepos 18 d.

Pagrindiniai keliai >6 mln. automobilių per metus >3 mln. automobilių per metus




Pagrindiniai geležinkeliai >60000 traukinių per metus >30000 traukinių per metus




Pagrindiniai oro uostai >50000 skrydžių per metus

2005m. birželio 30d.

2007 m. birželio 30d.

2008 m. liepos 18 d.

Remiantis strateginiais triukšmo žemėlapiais, parengiami veiksmų planai. Darbas suskirstomas į du etapus. 1 etape parengiami labai paveiktų teritorijų veiksmų planai, 2 etape-mažiau paveiktų teritorijų (10 lentelė).

Veiksmų planuose turi būti numatytas triukšmo problemų ir poveikio valdymas. Tikslas - išspręsti ar sumažinti šias problemas. Visuose veiksmų planuose turi būti nurodyta, kiek apytikriai turėtų sumažėti veikiamų (dirginamų, tokių, kuriems trikdomas miegas ar kt.) žmonių skaičius.

Ataskaitos Komisijai. Valstybės narės turi periodiškai pateikti Komisijai triukšmo poveikio savo teritorijoje ataskaitą. Be bendro pobūdžio informacijos turi būti pateikti duomenys apie aglomeracijas – apytikris skaičius (šimtais) žmonių, gyvenančių tokiuose būstuose, kuriuos veikia kurių nors iš Ldvn verčių intervalų triukšmas 4 m aukštyje virš žemės paviršiaus ties „triukšmingiausiu“ fasadu decibelais (dB), atskirai nurodant nuo kelių, geležinkelių, oro transporto ir pramonės šaltinių sklindantį triukšmą.

52

11 lentelė. Triukšmo lygiai, pagal kuriuos ruošiamos triukšmo poveikio ataskaitos Komisijai [12]

Ldvn Lnakties 55-59 dB(A) 50-54 dB(A) 60-64 dB(A) 55-59 dB(A) 65-69 dB(A) 60-64 dB(A) 70-74 dB(A) 65-69 dB(A) >75 dB(A) >70 dB(A)

Tam, kad duomenis apie triukšmo lygius įvairiose valstybėse būtų galima palyginti, direktyva apibrėžia harmonizuotus triukšmo lygio gyvenamojoje aplinkoje rodiklius bei leidžiamus skaičiavimo ir matavimo metodus, kurie turėtų būti taikomi, įvertinant triukšmo poveikio gyventojams mastą. Direktyva taip pat nusako dokumentacijos paruošimo tvarką bei pateikimo formatą.

Direktyvoje numatytos tam tikros Komisijos pareigos. Komisija gali pasiūlyti strategijas problemoms spręsti, siūlyti direktyvos pataisas, atlikti triukšmo rodiklių vertinimą, nustatyti dozės ir pojūčio santykį.

Visuomenės informavimas. Direktyva įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad jų visuomenės informavimo politika būtų skaidri. Visuomenei turi būti sudaryta galimybė susipažinti su strateginiais triukšmo žemėlapiais. Visuomenė turi dalyvauti svarstant pasiūlymus dėl veiksmų planų, juos rengiant ir koreaguojant.

Ši direktyva atitinka Orhuso Konvencijos „dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ nuostatas( 1998m.Orhusas, Danija) [18, 15 ]:

- plėtojant visuomenės galimybes gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos srityje, gerėja priimamų sprendimų kokybė ir jų įgyvendinimas, visuomenei pateikiama daugiau informacijos apie aplinkosaugos problemas, taip pat sudaroma galimybė išreikšti savo susirūpinimą ir valstybės institucijoms atkreipti reikiamą dėmesį į visuomenės interesus

Direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje. Direktyva 2002/49/EB „Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo“ Lietuvoje yra perkelta dviem teisės aktais:

Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (žin., 2003, nr. 87-3957)

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (Žin., 2004, nr. 164 – 5971).

Triukšmo valdymo įstatymo tikslas - reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.

Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; visuomenės informavimas [15]; veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta,

rėmimas; valstybės parama valdant triukšmą.

Triukšmo valdymo priemonės: transporto srautų planavimas; teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; žemėtvarka; techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių

šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje);

garso perdavimo mažinimas;

53

ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; triukšmo kontrolė; planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai

vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;

produktų atitikties vertinimas; strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų

nustatymas. Viena iš pagrindinių priemonių, kurios imtis reikalauja ir ES direktyva, yra strateginių

triukšmo žemėlapių sudarymas. Rengiant ir tikslinant strateginius triukšmo žemėlapius, taikomi Ldvn ir Lnakties. Strateginiai triukšmo žemėlapiai teikiami Sveikatos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai. Pagal suvestinę informaciją Sveikatos ministerija rengia triukšmo prevencijos veiksmų programą.

Didieji Lietuvos miestai privalės turėti triukšmo žemėlapius, kuriais remiantis bus parengti priemonių planai ir numatomi veiksmai. Pagal šį įstatymą turės būti parengti triukšmo žemėlapiai, nustatyti triukšmo lygiai gatvėse, keliuose. Identifikavus problemą bus galima nustatyti, kokius veiksmus būtina atlikti.

Paskirtos regioninės ir vietinės valdžios institucijos privalo: nustatyti tyliųjų zonų ribas aglomeracijose; nustatyti tyliąsias zonas atvirose vietovėse; pateikti geografinę informaciją, triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo vertę; būstų išsidėstymą ir gyventojų skaičių; meteorologinę situaciją; plotų klasifikaciją; nustatyti žmonių patiriančių tam tikros vertės Ldvn triukšmą skaičių; užtikrinti, kad strateginiai triukšmo žemėlapiai būtų prieinami visuomenei.

Įvertinant triukšmo lygius automobilių kelių aplinkoje, tikslinga, remiantis direktyvoje suformuluotais reikalavimais, paruošti duomenų bazę, kuri toliau galės būti panaudojama strateginiam triukšmo mažinimo gyvenamojoje aplinkoje planavimui.

Pagal ES direktyvos 2002/49/EC (Aplinkos triukšmo įvertinimas ir valdymas) reikalavimus įvertinamas magistralinių ir krašto kelių transporto eismo sąlygojamo triukšmo poveikis, išskiriant sekančius etapus:

magistralinių ir krašto kelių aplinkos analizė, išskiriant jautrias triukšmo poveikiui teritorijas;

transporto srautų analizė, triukšmo lygių apskaičiavimas taikant Šiaurės šalių transporto triukšmo skaičiavimo RTEM, MapNoise, vokiečių IMMI kompiuterines programas, pritaikytas Lietuvos transporto parkui;

triukšmo lygių zonų žemėlapių paruošimas; skaičiavimo duomenų patikrinimas, atliekant triukšmo lygio matavimus

pasirinktuose taškuose pagal LST ISO 1996-1 ir LST ISO-1996-2 reikalavimus;

triukšmo lygių magistralinių ir krašto kelių aplinkoje duomenų bazės parengimas;

žmonių gyvenančių ne aglomeracijose, 55-59, 60-64, 65-69, 70-74, >75 dB triukšmo lygio zonose pagal Ldvn triukšmo lygio rodiklį, bendro skaičiaus nustatymas;

žmonių gyvenančių, 50-54, 55-59, 60-64, 65-69, >70 dB triukšmo lygio zonose pagal nakties Lnakties triukšmo lygio rodiklį, bendro skaičiaus nustatymas;

Duomenys galės būti panaudoti strateginio veiklos plano triukšmo mažinimo automobilių kelių aplinkoje formavimui, taip pat perspektyvinei triukšmo lygių kelių aplinkoje prognozei, įvertinant numatomą kelių infrastruktūros plėtrą.

54

Lietuvos Respublikos vyriausybė priimdama nutarimus dėl triukšmo prevencijos programų turi atsižvelgti į:

triukšmo kartografavimo duomenis, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo duomenis.

Aplinkos triukšmo mažinimas - naujas ir daug pastangų reikalaujantis tikslas, iškeltas vietos valdžios institucijoms. Vietos valdžios institucijos turės skirti laiko ir pinigų strateginiams triukšmo žemėlapiams rengti, veiksmų planams rengti ir įgyvendinti. Triukšmo mažinimo priemones negalima iš karto įgyvendinti, tai sudėtinga užduotis, kurios atlikimas reikalauja daug laiko ir išteklių.

Strateginių kelių eismo triukšmo žemėlapių pavyzdžiai [14]

42 pav.Triukšmo identifikavimo ir skaičiavimo modelis sudarant Diuseldorfo triukšmo žemėlapį [14]

Kelių eismo triukšmo žemėlapiai yra sudaromi aglomeracijoms (daugiau 100000 gyventojų) ir automagistralėms (daugiau 3 mln. transporto priemonių per metus).

55

43 pav. Diuseldorfo strateginis triukšmo žemėlapis [14]

44 pav. Diuseldorfo kelių eismo triukšmo žemėlapis dienos metu [14]

56

a)

b) 45 pav. Diuseldorfo kelių eismo triukšmo žemėlapis pateikiamas visuomenei:

a) dienos metu, b) nakties metu [14] Kiekvienas pilietis turi teisę žinoti kelių eismo triukšmo ekspoziciją gyvenamojoje

aplinkoje.

57

a b 46 pav. Londono rajono triukšmo žemėlapis [22]: a) triukšmingo rajono žemėlapis b) ramaus rajono žemėlapis Triukšmo mažinimo planavimas apima etapus [45]: 1. Triukšmo žemėlapių sudarymas. 2. Triukšmo „konfliktinių vietų“ nustatymas. 3. Veiksmų planas :

Teritorijos planavimas: Triukšmo kontrolė; Triukšmo taršos modeliavimas; Specialūs atstumai tarp triukšmo šaltinių ir gyvenamųjų namų; Gyvenamųjų namų draudimas statyti, kai eismo intensyvumas >20000

automobilių per dieną; Asignuoti triukšmą sulaikančius langus (pasyvios priemonės); „Tyliųjų“ teritorijų kūrimas ir apsaugojimas.

Eismo planavimas: Kelių transporto eismo mažinimas, daugiau naudojant visuomeninį

transportą, įrengiant dviračių takus; Sunkaus transporto draudimas gyvenamuosiuose rajonuose; Eismo apribojimas teritorijoje; Planuoti gatves labiau patrauklias pėstiesiems; Planuoti aplinkelius; Greičio apribojimai.

Techninės organizacinės priemonės. Triukšmo šaltinių garso perdavimo mažinimas. Reguliavimo ir ekonominės priemonės bei paskatos.

Triukšmo mažinimo planavimo tikslas – sumažinti viršnorminio triukšmo lygį gyvenamojoje aplinkoje, sumažinti gyventojų, patiriančių viršnorminį triukšmą, skaičių.

58

a b 47 pav. a) Pirminė miesto triukšmo lygio situacija b) priėmus įvairias triukšmo

mažinimo priemones, įskaitant aplinkelį [14]. Strateginiuose triukšmo žemėlapiuose, naudojant triukšmo indikatorius, galima

nustatyti žmonių skaičių veikiamą triukšmo, informuojant žmones apie triukšmo ekspoziciją ir jos poveikį.

Triukšmo sumažinimui sudarant veiksmų planą, reikia atlikti naudos – nuostolių analizę. Yra siūlomas „nuostolių funkcijos metodas“ (Damage Function Approach).

48 pav. Nuostolių funkcijos metodas [9] Tačiau šiuo metu yra nustatyta tik susierzinimo ir stipraus susierzinimo priklausomybė

nuo triukšmo lygio(HA, highly annoyance), todėl metodas negali būti pilnai panaudotas (IV-ji aplinkos ir sveikatos apsaugos konferencija ministrų lygiu, Budapeštas, 2004. „Ateitis mūsų vaikams“).

1. Matavimas → triukšmo emisijos sumažinimas 2. TRIUKŠMO DISPERSIJOS MODELIS 3. Pokyčių pateikimas (Ldvn , Lnakties –triukšmo žemėlapiai) 4. Dozės –atsako funkcijos, (ERFs) Poveikio pasekmės:

Išeminė širdies liga/miokardo infarktas Hipertenzija Subjektyvi miego kokybė(miego trikdymas) Susikalbėjimo trikdymas Susierzinimas/dirginimas (susierzinimo lygis, % HA, ir triukšmo lygio

priklausomybė Ldvn)) 5. Triukšmo poveikis (pvz. „labai susierzinusių gyventojų (HA) skaičiaus

sumažėjimas per metus“) 6. EKONOMINIO VERTINIMO BŪDAI (euro (HA) gyventojui per metus) Naudos įvertinimas Ekonominio vertinimo studija

7. Ekonominė nauda (pvz. euro HA gyventojui per metus x iš HA gyventojųsumažinto skaičiaus per metus

59

3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA Automagistralės triukšmo poveikio gyventojų gyvenimo kokybei ir sveikatai

vertinimui pasirinkome AI (IX B) Vilnius – Kaunas automagistralę, šalia esančius namų ūkius Vievio mieste. Vievio miesto gyvenamieji pastatai išdėstyti nedideliu atstumu nuo automagistralės.

IX B koridoriaus trasa Vilnius – Kaunas pagal naują triukšmo valdymo įstatymo reikalavimus priskiriama „pagrindinio kelio“ kategorijai, kuriame eismo intensyvumas >6000000 automobilių per metus, apie 18000 aut. per parą. Triukšmo valdymo įstatymo 16 straipsnis numato pagrindiniams keliams sudaryti strateginius triukšmo žemėlapius, kuriuose turi būti pateikti duomenys:

esami ir prognozuojami triukšmo lygiai; ribinių verčių viršijimai; triukšmo veikiamoje zonoje esančių žmonių skaičius.

IX B automagistralei turi būti sudaryta valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų programa, kurią rengia Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija.

Triukšmo lygių apskaičiavimas yra atliktas GIS programos MAP INFO pagrindu paruošta MAPNOISE kompiuterinė programa (Vievio mieste autotransporto triukšmo mažinančios sienutės apskaičiavimo ataskaita, VĮ “TKTI“ 2003m.) ir taip pat panaudojus greitą apskaičiavimo metodą pasiūlytą Danijos kompanijos Acustika Carl Bro specialistų [2], kai vidutinis transporto intensyvumas 18000aut. per parą, sunkiojo transporto dalis sudaro 12,21%, greitis -70km/val., teritorijos tipas absorbuojantis [2]. Vidutinis nagrinėjamo ruožo kelio dangos plotis 24,8m (37,8 km nuo Vilniaus). Ekvivalentinio triukšmo dalis prie fasadų (1,0m atstumu nuo fasado) bei triukšmo sklaida apskaičiuota 2 m aukštyje. Didžiausias transporto intensyvumo lygis yra 8 - 19 val. paros (2 priedas) Triukšmas apibūdinamas ekvivalentinio triukšmo lygiais, dB koreguotais pagal „A“ dažninę charakteristiką (dBA).

Triukšmui skaičiuoti buvo naudojama: automobilių eismo intensyvumo augimo duomenys, Lietuvos automobilių kelių informacinės sistemos (LAKIS) duomenų bazės

duomenys apie vidutinį kelio dangos plotį. Triukšmo skaičiavimų rezultatai rodo, kad visuose tyrimui pasirinktuose taškuose

(36,7km, 37,8km, nuo Vilniaus, skirtingais atstumais nuo kelio ašies) triukšmo lygis buvo viršytas.

Apskaičiuotas kelio triukšmo lygis pavaizduotas 22 paveiksle ir 3 priede, pateikiant triukšmo zonas pagal LST ISO 1996-2:1994, kas 5dB. Triukšmo zonos vaizduojamos skirtingomis spalvomis, kaip parodyta 22 paveiksle. Triukšmo žemėlapyje prie kiekvieno namo fasado ir už jo yra nurodytas apskaičiuotas triukšmo lygis.

Tyrime priimame, kad padidinto triukšmingumo zona yra, kai triukšmo lygis Ldienos yra ≥55 dBA.

Kiekvienoje triukšmo lygio zonoje 5 dBA intervalu identifikuojami namų ūkiai : 1) respondentai, gyvenantys viršnorminio triukšmo zonose ≥55dBA(dieną), 55-

60dBA, 60-70dBA. 2) kontrolinė grupė - respondentai gyvenantys leistino triukšmo zonose <55dBA (50-

55 dBA, 45-50 dBA, 40-45 dBA, <40dBA). Tyrimo laikas: 2004m. gegužės mėn.22d. – gruodžio 12d. Tyrimo objektas: gyventojai, gyvenantys automagistralės AI Vilnius – Kaunas

nustatytose triukšmo zonose. Tiriami veiksniai: subjektyvus gyvenimo kokybės ir sveikatos vertinimas, siejant su

triukšmo poveikiu. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė. Apklausta 90 namų ūkių. Bendras tiriamųjų skaičius N=130. Atsitiktinės atrankos

būdu apklausiame respondentus gyvenančius nustatytose triukšmo zonose, individualiai

60

užpildant anketą, apie subjektyvų aplinkos, gyvenimo kokybės ir sveikatos vertinimą triukšmo poveikyje [44].

Sudarant anketą (4 priedas) buvo naudotasi PSO klausimynu subjektyviam gyvenimo kokybės ir sveikatos vertinimui, ISO/TS 15666:2003 standartu, kuris harmonizuoja susierzinimo įvertinimą, kelių eismo triukšmo poveikyje.

Anketa sudaryta iš 30 klausimų. Vieni klausimai buvo skirti išsiaiškinti respondentų socialinius demografinius duomenis (amžius, darbinė padėtis ir pan.), kita klausimų grupė skirta išsiaiškinti namų aplinkos vertinimą, miego kokybės ir nepasitenkinimo, neigiamų pojūčių, nusiskundimų ir sveikatos vertinimą, kelių eismo triukšmo poveikyje.

Pagrindiniai kintamieji (X): • Susirūpinimas dėl automagistralės keliamo triukšmo. Nustatome, kokia dalis

respondentų ir kokiu laipsniu jaučia triukšmo poveikį. Naudojama ranginė matavimų skalė. Grupes negalima išdėstyti bet kaip, o tik tvarka, kuri sutampa su jas žyminčių skaitmenų tvarka.

Šiuo atveju požymis nusakomas: 1) Nei kiek, 2) Šiek tiek, 3) Vidutiniškai, 4) Labai, 5)Ypač. (PSO keliamas klausimas gyvenimo kokybei vertinti). • Asmeninis triukšmo lygio vertinimas gyvenamojoje aplinkoje ir namuose,

viršnorminio triukšmo zonose Ldienos>55 dBA, asmeninis triukšmo lygio vertinimas gyvenamojoje aplinkoje, leidžiamo triukšmo zonose Ldienos<55 dBA. Ranginė matavimų skalė. Požymis nusakomas:

1) Labai žemas, 2) žemas, 3) Vidutinis, 4) Aukštas, 5) Labai aukštas. • Susierzinimas dėl triukšmo dienos metu (rekomenduoja triukšmo direktyva

2002/49/EB). Siekiama nustatyti labai ir ypatingai susierzinusių žmonių skaičių populiacijoje, nes jie patenka į rizikos grupę susirgti kitomis ligomis, kaip atsakas į susierzinimą. Taip pat svarbu nustatyti, nuo kokio triukšmo lygio(dBA) atsiranda susierzinimas. Požymis nusakomas 1) Nei kiek, 2) Šiek tiek, 3)Vidutiniškai, 4) Labai, 5) Ypač stipriai.

• Miego trikdymas nakties metu (rekomenduoja triukšmo direktyva 2002/49/EB). Tai yra vienas iš svarbesnių rodiklių sukeliančių visą eilę nusiskundimų (įsak. Nr.438. Aplinkos ir sveikatos rodiklių sąrašas). Ranginė matavimų skalė. Požymis nusakomas 1) Nei kiek, 2) Šiek tiek, 3)Vidutiniškai, 4) Labai, 5) Ypač stipriai.

• Neigiami pojūčiai turintys įtakos gyvenimo kokybei ir sveikatos efektai nurodomi, kiekvienam respondentui juos pažymėjus anketoje.

Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical Packagefor Social Science) programos paketą.

Tiriamųjų grupių nagrinėjami požymiai aprašyti, naudojant bendrosios statistikos padėties, išsibarstymo ir simetrijos apibūdinimus.

Kokybinių kintamųjų ryšio hipotezėms tikrinti naudojome Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Kiekybinių dydžių lyginimas atliktas naudojant Stjudento t kriterijų ir Fišerio (tikslųjį)

kriterijų. Taikant šiuos kriterijus nagrinėjami požymiai kiekvienoje grupėje turi būti normaliai pasiskirstę ir turėti tą pačią dispersiją.

Kolmogorov-Smimov testu nustatėme normalųjį kiekybinių dydžių skirstinį. Lygindami kiekybinius duomenis, kurie neturi normaliojo skirstinio, taikėme neparametrinių dydžių lyginimo testus. Skirtumui tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti atliktas Mann-Whitney ("U") testu.

Analizuodami koreliacinius imties požymių ryšius, naudojome Pearson koreliacijos koeficientą r kiekybiniams ir Spearman koreliacijos koeficientą kokybiniams dydžiams.

Tikrinant statistines hipotezes, naudoti šie reikšmingumo žymėjimai: *p<0,05(reikšminga); **p<0,01(labai reikšminga); ***p<0,001(ypač reikšminga), čia p žymi ribinį reikšmingumo lygmenį, tikrinant hipotezes.

61

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. RESPONDENTŲ DEMOGRAFINĖ SOCIALINĖ CHARAKTERISTIKA Bendrą tiriamųjų skaičių N (imties dydis) sudaro 130 respondentų, gyvenančių

skirtingose triukšmo zonose. 12 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal viršnorminio triukšmo lygio (≥55dBA)

ir leistino triukšmo lygio (<55dBA) ekspoziciją dienos metu Tiriamųjų skaičius, N Vyrai Moterys Abi lytys

Triukšmo lygis,dBA, dieną (naktį 10 dBA mažiau)

Abs. % Abs. % Abs. %

<55 23 43,4 35 45,5 58 44,6 ≥55 30 56,6 42 54,5 72 55,4 Iš viso 53 100 77 100 130 100

Leistino triukšmo zonoje <55dBA, kontrolinę tiriamųjų grupę, sudaro 45 % respondentų, viršnorminio triukšmo zonoje ≥ 55dBA gyvenantys respondentai sudaro 55 %. Reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų skaičiaus abiejose grupėse nėra, p = 0,219.

13 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal triukšmo ekspoziciją dienos metu Tiriamųjų skaičius, N Vyrai Moterys Abi lytys

Triukšmo lygis,dBA, dieną (naktį 10 dBA mažiau)

Abs. % Abs. % Abs. %

<40 5 9,4 14 18,2 19 14,6 40-45 10 18,9 9 11,7 19 14,6 45-50 4 7,5 5 6,5 9 6,9 50-55 4 7,5 7 9,1 11 8,5 55-60 4 7,5 5 6,5 9 6,9 60-70 26 49,1 37 48 63 48,5 Iš viso 53 100 77 100 130 100

Viršnorminio triukšmo lygio ir leistino triukšmo lygio zonas suskirstėme į 6 triukšmo lygio juostas, kas 5 dBA ir kiekvienoje iš jų identifikavome tiriamųjų skaičių.

Respondentų pasiskirstymas pagal nustatytas triukšmo lygio zonas pateiktas 49 pav.

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40

triukšmo lygis, dBA (dieną)

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

Popu

liaci

jos

dalis

, pro

c.

49 pav. Respondentų pasiskirstymas triukšmo lygio zonose, %

62

Daugiausiai tiriamųjų (48,5%) yra apklausta viršnorminio triukšmo lygio zonoje 60-70dBA, esančioje arčiausiai automagistralės.

14 lentelė. Tiriamųjų amžiaus vidurkis viršnorminio ir leistino triukšmo lygio

zonose Požymis

Triukšmo lygis, dBA, dieną

n

Tiriamųjų amžiaus vidurkis

Standartinis nuokrypis SD

Standartinis nuokrypis nuo vidurkio SE

<55 58 49,95 21,257 2,791Amžius ≥55 72 47,64 22,801 2,687

F = 1,434; p = 0,233. Tiriamųjų amžiaus vidurkis, skirtingose triukšmo lygio grupėse, statistiškai

reikšmingai nesiskiria, p = 0,233.

9 11 13 16 18 20 22 25 27 29 31 34 37 39 41 44 46 48 50 53 55 58 61 64 66 68 70 72 74 76 78 82

amžius (metai)

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Auga

ntis

pro

c.

50 pav. Tiriamos populiacijos respondentų amžiaus pasiskirstymas Respondentų amžiaus vidurkis sudaro 46,44 metai, nuo 9 iki 88 metų. Standartinis

nuokrypis nuo bendro vidurkio sudaro SE = 1,9, SD = 22,1. 15 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Lytis n % procentas Augantis procentas 1 vyrai 53 40,8 40,8 40,8 2 moterys 77 59,2 59,2 100,0 Iš viso 130 100,0 100,0

63

40,77

59,23

lytisvyraimoterys

51 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį tiriamoje populiacijoje Respondentų pasiskirstymas pagal lytį tiriamoje populiacijoje: 41% vyrai ir 59%

moterys, moterų beveik 20% daugiau nei vyrų. 16 lentelė. Respondentų amžiaus vidurkis pagal lytį

Požymis

Lytis

n

Vidurkis


Standartinis nuokrypis nuo vidurkio SE

vyrai 53 42,98 22,805 3,132amžius moterys 77 48,82 21,395 2,438

t= -1,488, l.l. = 128, p= 0,139. F = 0,106, p = 0,745. Vyrų ir moterų amžiaus vidurkis tiriamoje populiacijoje reikšmingai nesiskiria

(p=0,745).

17 lentelė. Respondentų atsakiusių į klausimą „Ar dirbate mokotės šiuo metu?“ skirstinys

Atsakymų variantai n proc. Augantis proc. 1 ne, pensijoje 45 34,6 34,6 2 dirbu 52 40,0 74,6 3 laikinai nedirbu 10 7,7 82,3 4 mokausi 23 17,7 100,0

Požymio kintamieji

Iš viso 130 100,0 Chi kvadrato testas, χ2 = 34,862; l.l. = 3; p<0,001 Besimokantys ir darbingo amžiaus respondentai sudaro 65.4%, nedirbantys

pensininkai - 34.6% (p<0,001).

64

34,6

40

7,7

17,7

Ar dirbate/mokotės šiuo metu?ne, pensijojedirbulaikinai nedirbumokausi

52 pav. 9-88 metų gyventojų užimtumas. 18 lentelė. Gyventojų užimtumo pasiskirstymas kiekvienoje triukšmo zonoje

atskirai Ar dirbate/mokotės šiuo metu? Ne, pensijoje dirbu l.nedirbu. mokausi

Iš viso Triukšmo lygiai, dBA, dieną n % n % n % n % n % 70-60 25 39,7 18 28,6 7 11,1 13 20,6 63 100 55-60 5 55,6 4 44,4 0 0 0 0 9 100 50-55 2 18,2 6 54,5 1 9,1 13 18,2 11 100 45-50 3 33,3 5 55,6 1 11,1 0 0 9 100 40-45 6 31,6 8 42,1 1 5,3 4 21,1 19 100 <40 4 21,1 11 57,9 0 0 4 21,1 19 100 Iš viso 45 34,6 52 40,0 10 7,7 23 17,7 130 100

χ2= 15,459; l.l. = 15; p = 0,419

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40


0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

Proc

.

Ar dirbate/mokotės šiuo metu?ne, pensijojedirbulaikinai nedirbumokausi

53 pav. Gyventojų užimtumo pasiskirstymas tarp triukšmo zonų Gyventojų užimtumo pasiskirstymas pagal triukšmo poveikio zonas nėra statistiškai

reikšmingas. Didžioji dalis respondentų (48,5%) gyvena šalia automagistralės, kur triukšmo lygis dieną siekia 60-70 dBA, kai leistinas triukšmo lygis dieną Ldienos yra 55dBA. Šioje triukšmo zonoje gyvena 56% visų tiriamų pensininkų, 70% laikinai nedirbančių, 56% besimokinančių ir 35% dirbančių gyventojų.

65

4.2. RESPONDENTŲ NAMŲ IR DARBO APLINKA Gyventojų gyvenimo kokybei labai svarbi yra artimiausia aplinka prie namų. Svarbus

ne tik požiūris į aplinką, bet ir aplinkos poveikio laipsnis (stiprumas), kuris parodo poveikį gyvenimo kokybei.

19 lentelė. Dirbančiųjų /besimokančiųjų triukšmo vertinimas darbo aplinkoje Ar dirbate/ mokotės šiuo metu? dirbu mokausi

Viso Ar dirbate/ mokotės triukšmingoje aplinkoje?

n % n % n % Taip 28 56 8 34.8 36 49.3 Ne 22 44 15 65.2 37 50.7 Viso 50 100 23 100 73 100

Pearson χ2 =2,837, l.l.= 1, p = 0,092 20 lentelė. Ryšys tarp dirbančiųjų /besimokančiųjų ir susierzinimo triukšmo

poveikyje darbo aplinkoje Ar dirbate/ mokotės šiuo metu? dirbu mokausi

Viso Ar šis triukšmas darbe/mokykloje Jus erzina?

n % n % n % Taip 17 34,7 3 13 20 27,8 Ne 32 65,3 20 87,0 52 72,2 Viso 49 100 23 100 72 100

Pearson χ2 = 3,657, l.l. = 1, p = 0,056 Iš visų dirbančių ir besimokinančių respondentų, 49,3 % nurodo, kad dirba ir mokosi

triukšmingoje aplinkoje (p = 0,092). Tačiau iš dirbančiųjų ir besimokančiųjų tik 28 % respondentų nurodė, kad triukšmas erzina darbo aplinkoje (p= 0,056). 13 % besimokinančių gyventojų jaučia susierzinimą darbo aplinkoje.

Europoje atliktų tyrimų [16] duomenys rodo, kad triukšmo įtaka širdies ir kraujagyslių susirgimams yra tuo didesnė, kuo ilgesnis gyvenimo laikas triukšmingoje aplinkoje. Tyrėjai Vokietijoje nagrinėjo, kokio masto riziką sukelia triukšmas, kai daroma prielaida, jog triukšmo poveikis vystosi stiprėja tuomet, kai žmonės triukšmo poveikio zonoje gyvena daugiau nei 15 metų, tačiau tyrimo rezultatai nepatvirtino iškeltos hipotezės. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vidutinis gyvenimo laikas vienoje vietoje yra 16,5 metų ir, kad 47% Vokietijos gyventojų savo dabartiniame būste gyvena daugiau nei 15 metų.

Mūsų tyrimų duomenimis, 60% respondentų šioje gyvenvietėje gyvena vienoje vietoje daugiau kaip 15 metų. Vidutinis gyvenimo laikas vienoje vietoje yra 26,1metai. 93% šių gyventojų, t.y.gyvenančių daugiau kaip 15 metų, yra vyresni kaip 35m.

21 lentelė. Respondentų gyvenančių tiriamoje vietovėje, metų vidurkis N Vidur

kis Standartinis nuokrypis nuo vidurkio SE


Pragyvento laiko vienoje vietoje min.

Pragyvento laiko vienoje vietoje max.

Gyvena vienoje vietoje metų

130 26,08 1,3 14,925 2 67

22 lentelė. Statistinis ryšys tarp amžiaus ir kiek metų gyvena toje pačioje vietoje.

N Pearsono koreliacijos koef., r

Reikšmingumo lygmuo, p

Determinacijos koef., r2, %

130 0,64 <0,001 41 Gyventojų gyvenančių toje pačioje vietoje metų vidurkis yra 26 metai. Respondentų, gyvenančių toje pačioje vietoje, metų skaičius tiesiogiai priklauso nuo

gyventojų amžiaus (r2 = 41%, vidutiniškai stiprus ryšys).

66

Gyventojų amžiaus ir gyvenimo vienoje vietoje trukmės priklausomybė nuo amžiaus parodyta 54 paveiksle.

0 10 20 30 40 50 60 70

Kiek metų gyvenate šioje vietoje?

0

20

40

60

80am

žius

(met

ai)

R Sq Linear = 0,41

54 pav. Gyventojų amžiaus ir gyvenimo vienoje vietoje trukmės priklausomybė

(determinacijos koeficientas, 41%)

<1010-1515-2020-2525-3030-3535-4040-4545-5050-5555-6060-6565-7070-7575-8080-8585-90

Amžiaus grupės (metai)

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Auga

ntis p

roc.

55 pav. Respondentų dalis, gyvenančių toje pačioje vietoje daugiau kaip 15 metų,

pagal amžiaus grupes 60% respondentų gyvena tiriamoje vietovėje, dabartiniame būste daugiau kaip 15

metų, iš jų 93% respondentų yra vyresni kaip 35 metų amžiaus. Vidutinis gyvenimo laikas vienoje vietoje yra 26,1 metai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko būsto ir sveikatos tyrimą Vilniaus mieste. Remiantis tyrimo duomenimis, nustatyta, kad kuo dažniau gyventojai skundžiasi triukšmu, tuo blogiau vertina savo būstą ir aplinką.

67

Tyrimu nustatėme gyvenamosios vietos sąlygų, gyvenamosios vietos patrauklumo vertinimą, priklausomai nuo triukšmo poveikio lygių.

23 lentelė. Ryšys tarp gyvenamosios vietos sąlygų vertinimo ir triukšmo lygių Ar Jūs patenkinti gyvenamosios vietos sąlygomis l. nepatenkinti nepatenkinti Visiškai

patenkinti. Patenkinti

Iš viso Triukšmo lygiai, dBA, dieną

n % n % n % n % n % 70-60 8 80 21 91,3 22 44 12 25,5 63 48,5 55-60 1 10 1 4,3 5 10 2 4,3 9 6,9 50-55 0 0 0 0 5 10 6 12,8 11 8,5 45-50 0 0 0 0 5 10 4 8,5 9 6,9 40-45 1 10 1 4,3 11 22 6 12,8 19 14,6 <40 0 0 0 0 2 4 17 36,2 19 14,6 Iš viso 10 100 23 100 50 100 47 100 130 100

Pearson χ2 = 35,776, l.l. = 9, p< 0,001

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40


0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Proc

.

Ar Jūs patenkinti savo gyvenamosios vietos sąlygomis?

l.nepatenkintinepatenkintivisiškai patenkintipatenkinti

56 pav. Gyvenamosios vietos sąlygų vertinimas Dauguma respondentų, gyvenančių visai šalia kelio, kur triukšmo lygis 60-70dBA

dieną, 80 % yra labai nepatenkinti (p<0,001) ir 91 % nepatenkinti (p<0,001) gyvenamosios vietos sąlygomis. 70% gyventojų, kurie patenkinti savo gyvenamosios vietos sąlygomis, gyvena toliau nuo automagistralės ir yra veikiami leistino triukšmo lygio mažiau 55 dBA dieną (p<0,001).

24 lentelė. Ryšys tarp gyvenamosios vietos patrauklumo ir triukšmo lygių Ar Jums patinka gyventi toje vietoje? Nei kiek Šiek tiek Vidutiniškai L.patinka

Iš viso Triukšmo lygiai, dBA, dieną n % n % n % n % n % 70-60 8 88,9 8 80,0 27 69,2 20 27,8 63 48,5 55-60 0 0 0 0 5 12,8 4 5,6 9 6,9 50-55 0 0 0 0 0 0 11 15,3 11 8,5 45-50 0 0 0 0 0 0 9 12,5 9 6,9 40-45 1 11,1 2 20 4 10,3 12 16,7 19 14,6 <40 0 0 0 0 3 7,7 16 22,2 19 14,6 Iš viso 9 100 10 100 39 100 72 100 130 100

Pearson χ2 = 42,39, l.l. = 15, p< 0,001

68

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40


0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Proc

.

Ar Jums patinka gyventi toje vietoje?

nei kiekšiek tiekvidutinikškail.patinka

57 pav. Gyvenamosios vietos patrauklumo vertinimas priklausomai nuo triukšmo

lygių. Pearson χ2 = 42,39, l.l. = 15, p< 0,001 Į klausimą „Ar Jums patinka gyventi šioje vietoje?“ gyventojai, gyvenantys šalia

automagistralės (60-70dBA triukšmo zona), 90 % atsako „nei kiek nepatinka“, kurie vietovę vertina vidutiniškai (70%) ir kuriems patinka čia gyventi (28%), aiškina, kad yra labai patogus susisiekimas (p<0,001).

Moterims labiau nei vyrams patinka gyventi tiriamoje vietovėje (atsakymų skirtumo reikšmingumo lygmuo, p = 0,028).

Respondentų apklausos būdu vertiname triukšmo dozę, kurią gauna respondentas paros metu, darbo aplinkoje ir gyvenamoje aplinkoje.

25 lentelė. Respondentų atsakiusių į klausimą „Kiek laiko praleidžiate namuose

per parą?“ skirstinys Praleistas laikas namuose, val./parą n proc. Augantis proc.

10 6 4,6 4,6 12 10 7,7 12,3 13 2 1,5 13,8 14 12 9,2 23,1 15 2 1,5 24,6 16 43 33,1 57,7 17 3 2,3 60 18 2 1,5 61,5 20 1 0,8 62,3 24 49 37,7 100

Iš viso 130 100 76% tiriamos populiacijos gyventojų praleidžia namuose 16 ir daugiau valandų, 37%

gyventojų praleidžia visą parą namie. Visi pensininkai ir pusė dirbančiųjų ir besimokančiųjų gyvenančių prie

automagistralės, triukšmo lygio zonoje 60-70dBA (64.3% gyventojų šioje zonoje, 18 lentelė), yra veikiami triukšmo beveik visą parą darbo ir namų aplinkoje.

69

0 20 40 60 80

amžius(metai)

10

12

14

16

18

20

22

24

Kiek

laiko

pra

leidž

iate n

amuo

se p

er p

arą (

val.)

R Sq Linear = 0,517

58 pav. Gyventojų amžiaus ir laiko praleisto namuose priklausomybė. Determinacijos koef. r2 = 52%, koreliacijos koef. r = 0,719, p<0,001 Gyventojų praleistas laikas namuose paros metu, priklauso nuo gyventojų amžiaus

(stipri priklausomybė, r = 0,7, p<0,001). Vyresnio amžiaus gyventojai, nuo 60 metų (34,6%), praleidžia visą parą namie.

26 lentelė. Gyventojų atsakiusių į klausimą “Ar gyvenate triukšmingoje aplinkoje?“ skirstinys

Ar gyvenate triukšmingoje aplinkoje? Taip Ne

Iš viso Triukšmo lygiai, dBA, dieną n % n % n % 60-70 63 66,3 0 0 63 48,5 55-60 7 7,4 2 5,7 9 6,9 50-55 8 8,4 3 8,6 11 8,5 45-50 7 7,4 2 5,7 9 6,9 40-45 10 10,5 9 25,7 19 14,6 <40 0 0 19 54,3 19 14,6 Iš viso 95 100 35 100 130 100

Pearson χ2 = 79,0, l.l = 5, p< 0,001 73% tiriamos populiacijos gyventojų, vertina savo gyvenamą aplinką kaip

triukšmingą, iš jų 66,3% yra veikiami triukšmo lygio 60-70dBA dieną. 50% respondentų, kurie dirba ar mokosi triukšmingoje aplinkoje, nurodo, kad ir gyvena triukšmingoje aplinkoje (Pearson χ2 = 0,173, l.l. = 1, p = 0,677).

27 lentelė. Gyventojų atsakiusių į klausimą “Ar skundžiatės automagistralės keliamu triukšmu?“ skirstinys

Ar skundžiatės automagistralės keliamu triukšmu? Taip Ne


n % n % n % 60-70 54 69,2 9 17,3 63 48,5 55-60 5 6,4 4 7,7 9 6,9 50-55 4 5,1 7 13,5 11 8,5 45-50 6 7,7 3 5,8 9 6,9 40-45 9 11,5 10 19,2 19 14,6 <40 0 0 19 36,5 19 14,6 Iš viso 78 100 52 100 130 100

Pearson χ2 = 49,922, l.l = 5, p< 0,001

70

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40


0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

Proc

.

69,2%

6,4% 5,1%7,7%

11,5%

Ar skundžiatės automagistralės keliamu trikšmu?

taipne

50-60 45-50 40-45 <40

triukšmo lygis, dBA (naktį)

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

Pro

c.

69,2%

6,4% 5,1%

19,2%

Ar skundžiatės automagistralės keliamu trikšmu?

taipne

59 pav. Gyventojų besiskundžiančių automagistralės keliamu triukšmu pasiskirstymas

priklausomai nuo triukšmo lygio (p<0,001) 70% respondentų besiskundžiančių automagistralės keliamu triukšmu yra veikiami 60-

70dBA triukšmo lygio. 28 lentelė. Ryšys tarp triukšmingoje aplinkoje gyvenančių ir besiskundžiančių

automagistralės transporto keliamu triukšmu. Ar gyvenate triukšmingoje aplinkoje? Taip Ne

Iš viso Ar skundžiatės automagistralės keliamu triukšmu? n % n % n % Taip 76 97,4 2 2,6 78 100 Ne 19 36,5 33 63,5 52 100 Iš viso 95 73,1 35 26,9 130 100

Pearson χ2 =58,8, l.l. = 1, p< 0,001

taip ne

Ar gyvenate triukšmingoje aplinkoje?

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Proc

.

97,4%

2,6%

Ar skundžiatės automagistralės

keliamu triukšmu?taipne

60 pav. Ryšys tarp triukšmingoje aplinkoje gyvenančių ir besiskundžiančių

automagistralės transporto keliamu triukšmu (p<0,001)

71

97% gyventojų, gyvenančių triukšmingoje aplinkoje, skundžiasi automagistralės transporto keliamu triukšmu (28 lentelė), nurodo automagistralę, kaip pagrindinę triukšmingos aplinkos priežastį (p<0,001).

66% visų respondentų, nurodančių gyvenamą aplinką kaip triukšmingą (26 lentelė), ir 69% besiskundžiančių automagistralės keliamu triukšmu, gyvena viršnorminio triukšmo zonoje 60-70dBA (p<0,001).

29 lentelė. Ryšys tarp besiskundžiančių automagistralės keliamu triukšmu ir

susirūpinimo dėl aplinkos triukšmo Ar skundžiatės automagistralės keliamu triukšmu? Taip Ne

Iš viso Ar susirūpinę dėl automagistralės keliamo triukšmo?

n % n % n % Nei kiek 6 7,7 44 84,6 50 38,5 Šiek tiek 10 12,8 5 9,6 15 11,5 Vidutiniškai 21 26,9 3 5,8 24 18,5 Labai 35 44,9 0 0 35 26,9 Ypač 6 7,7 0 0 6 4,6 Iš viso 78 100 52 100 130 100

Pearson χ2 = 83,174, l.l. = 4, p= < 0,001

nei kiek šiek tiek vidutinikškai labai ypač

Ar esate susirūpinę dėl automagistralės keliamo triukšmo?

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Proc

.

7,7%12,8%

26,9%

44,9%

7,7%

Ar skundžiatės automagistralės

keliamu triukšmu?taipne

61 pav. Ryšys tarp besiskundžiančių ir susirūpinusių gyventojų dėl automagistralės

keliamo triukšmo 53% besiskundžiančių automagistralės keliamu triukšmu yra labai ir ypatingai

susirūpinę dėl aplinkos triukšmo (Spearmano r = -0,77, p< 0,001). Ši priklausomybė parodo aplinkos triukšmo poveikio laipsnį gyvenimo kokybei. Tiek vyrai, tiek moterys yra palyginus vienodai susirūpinę dėl automagistralės keliamo triukšmo, statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, χ2 = 1,695, l.l. = 4, p = 0,792.

72

30 lentelė. Automagistralės keliamo triukšmo lygio vertinimas namuose Kaip vertinate automagistralės keliamo triukšmo lygį namuose? l. žemas ir žemas

vidutinis aukštas ir labai aukštas


n % n % n % n % 70-60 2 4,4 23 51,1 38 95 63 48,5 55-60 1 2,2 8 17,8 0 0 9 6,9 50-55 7 15,6 3 6,7 1 2,5 11 8,5 45-50 5 11,1 4 8,9 0 0 9 6,9 40-45 12 26,7 6 13,3 1 2,5 19 14,6 <40 18 40 1 2,2 0 0 19 14,6 Iš viso 45 100 45 100 40 100 130 100

χ2 =95,44, l.l. = 10, p< 0,001

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40


0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Pro

c.

Kaip vertinate aplinkos/automagistralės triukšmo lygį

namuose?labai žemas ir žemasvidutinisaukštas ir labai aukštas

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40


0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

Pro

c.

Kaip vertinate aplinkos/automagist

ralės triukšmą lauke (gyvenamoje

aplinkoje)?labai žemas ir žemasvidutinisaukštas ir labai aukštas

a b

62 pav. a) Automagistralės triukšmo lygio namuose vertinimo pasiskirstymas, b) automagistralės triukšmo lygio lauke vertinimo pasiskirstymas. χ2 = 77,142, l.l = 6, p <0,001. 95% respondentų, kurie vertina automagistralės transporto keliamo triukšmo lygį

namuose kaip aukštą ir labai aukštą, gyvena šalia automagistralės, triukšmo lygio zonoje 60-70 dBA.

73

labai žemas ir žemas vidutinis aukštas ir labai aukštas

Kaip vertinate aplinkos/automagistralės triukšmo lygį namuose?

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

Proc

.

21,2%

78,8%

24,0%

52,0%

24,0%

70,2%

25,5%

4,3%

Ar Jūs patenkinti savo gyvenamosios vietos sąlygomis?

labai nepatenkinti ir nepatenkintividutiniškai patenkintipatenkinti ir labai patenkinti

63 pav. Triukšmo lygio namuose vertinimo ir gyvenamosios vietos sąlygų vertinimo

ryšys. r = -0,689 (vidutiniškai stiprus ryšys), p <0,001 78,8 % gyventojų, vertinančių automagistralės keliamą triukšmą namuose kaip aukštą

ir labai aukštą, yra nepatenkinti gyvenamosios vietos sąlygomis (p<0,001).

4.3. RESPONDENTŲ NEPASITENKINIMO, MIEGO TRIKDYMO IR SVEIKATOS EFEKTAI

1990 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė leidžiamus triukšmo lygius, atsižvelgiant į visuomenės susierzinimą(dirginimą) triukšmo poveikyje. Pagrindiniai triukšmo poveikyje atsirandantys efektai: klausos pakenkimas (klausos nusilpimas), kalbos nesuprantamumas, miego sutrikimai, mokslo ir kitų pasiekimų blogėjimas, fiziologinių funkcijų sutrikimai, psichiniai sutrikimai (pervargimas), socialiniai ir elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir kt.). PSO susitikime dėl triukšmo ir sveikatos rodiklių (07-09 balandis 2003, Briuselis), nutarta, kad pagrindiniai rodikliai, kurie turi būti matuojami, tai

• Susierzinimas (triukšmo valdymo direktyva 2002/49/EB) • Miego sutrikimai (triukšmo valdymo direktyva 2002/49/EB) • Mirštamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (apibrėžia PSO

darbo grupė) • Poveikis pažinimo vystymuisi (apibrėžia PSO darbo grupė).

Atliekant triukšmo poveikio tyrimus Europoje, nustatyta, kad stiprus susierzinimas atsiranda, kai kelių transporto keliamo triukšmo lygis yra >55 dBA, sveikatos efektai atsiranda, kai triukšmo lygis > 65 dBA.

Apžvalginės studijos rodo išemines širdies ligos padažnėjimą, kai triukšmo lygis lauke(6-22 val.) viršija 65-70dB (kelių transporto triukšmas). Išeminės širdies ligos rizika padidėja, kai vertinama labai susierzinusių respondentų dalis.

74

31 lentelė. Ryšys tarp susierzinusių gyventojų dalies ir kelių eismo triukšmo lygio zonų, dienos metu.

Ar jaučiate susierzinimą/dirginimą dėl automagistralės transporto keliamo triukšmo dienos metu? Nei kiek Šiek tiek vidutiniškai labai ir

ypatingai


n % n % n % n % n % 60-70 10 15,9 10 15,9 19 30,2 24 38,1 63 100 55-60 4 44,4 2 22,2 2 22,2 1 11,1 9 100 50-55 6 54,5 1 9,1 3 27,3 1 9,1 11 100 45-50 2 22,2 3 33,3 2 22,2 2 22,2 9 100 40-45 2 47,4 2 10,5 6 31,6 2 10,5 19 100 <40 16 84,2 3 15,8 0 0 0 0 19 100 Iš viso 47 36,2 21 16,2 32 24,6 30 23,1 130 100

χ2 = 43,5, l.l. = 15, p<0,001

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

<40 40-45 45-50 50-55 55-60 60-65-70

triukšmo lygis, dBA

skirt

inga

i ver

tinan

čių

dirg

inim

ą di

enos

met

u,

resp

onde

ntų

dalis

, %

nei kiek

šiek tiek

vidutiniškai

labai ir ypat.

64 pav. Skirtingose triukšmo zonose gyvenančių respondentų susierzinimo laipsnis,

dienos metu Labai paplitęs subjektyvus triukšmo vertinimas yra susierzinimas, kuris susideda iš

baimės ir pykčio, dėl to kad žmogui daroma žala(Cohen & Weinstein,1981)[43]. Susierzinimas(dirginimas) – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas

bendruomenės nepasitenkinimas triukšmu [42]. Įvairiose kultūrose susierzinimo laipsnis triukšmo poveikyje skiriasi. Literatūroje

nurodoma, kad stiprus susierzinimas atsiranda, kai triukšmo lygis >55dBA. Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad esant viršnorminiam triukšmo lygiui 55-60 dBA, stiprus susierzinimas yra nežymus (11% respondentų) ir žymiai padidėja tik nuo 60dBA triukšmo lygio. 63% respondentų gyvenančių padidinto triukšmingumo zonoje 60-70dBA, jaučia vidutinį ir stiprų susierzinimą. Danijoje (Nordbyen) atlikto tokio pat tyrimo metu, vidutinis ir stiprus susierzinimas siekia 70% (35 pav.). 38% respondentų šioje triukšmo zonoje, mūsų tiriamoje vietovėje, jaučia stiprų susierzinimą ir tai atitinka Anglijoje daugelio studijų metu nustatytą labai susierzinusių gyventojų dalį, šioje triukšmo zonoje (33 pav.).

75

y = 0,4256x2 + 2,4225xR2 = 0,5392

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

<40 40-45 45-50 50-55 55-60 60-65-70


laba

i ir y

pat.

susi

erzi

nusių

resp

onde

ntų

dalis

,%

65 pav. Labai susierzinusių gyventojų dalies priklausomybė nuo kelių eismo triukšmo

lygio zonų 54% stipraus susierzinimo atvejų, galima paaiškinti automagistralės keliamo triukšmo

poveikiu. Vyrai ir moterys panašiai jaučia susierzinimą, statistiškai reikšmingo skirtumo nėra,

p= 0,885. Tai pat nėra statistiškai patikimo ryšio tarp gyventojų amžiaus vidurkio ir susierzinimo (F = 0,747, p = 0,526), tarp laiko praleisto namuose ir susierzinimo (F = 1,852, p= 0,141).

Atsiradęs nepasitenkinimas daro poveikį gyventojų gyvenimo kokybei, stiprus susierzinimas gali iššaukti sveikatos efektus. Literatūroje nurodoma, kad nuo 65 dBA triukšmo poveikyje atsiranda sveikatos efektai. Transporto triukšmo lygis (dienos metu), viršijantis 65 dB(A), padidina išeminės širdies ligos ar miokardo infarkto riziką maždaug 20%. Išeminės širdies ligos santykinė rizika išauga nuo 1,2 iki 1,5 (statistiškai nepatikima), kai vertinama labai susierzinusių respondentų dalis, esant kelių transporto triukšmo lygiui 65-70 dBA.

Vievio seniūnijoje gyvena 5600 gyventojų. Apskaičiavus namų ūkius patenkančius į >65dBA triukšmo zoną, ir apskaičiavus gyventojus, 5,36% (300 gyv.) Vievio populiacijos yra veikiama šio triukšmo lygio ir turi padidintą riziką susirgti ŠKL, santykinė rizika iki 1,2. Vertinant stipriai susierzinusią populiacijos dalį, esant triukšmo lygiui > 65dBA, 2% (114 gyv.) gyventojų santykinė rizika susirgti IŠL ar MI, remiantis literatūros analize, yra 1,5.

Lietuvoje dar nėra paruošta gyventojų duomenų bazė, kad galima būtų kiekviename pastate identifikuoti gyventojų skaičių, todėl įvertinti riziką remiantis triukšmo žemėlapiais galima tik ten, kur yra nedaug būstų.

Šioje gyvenvietėje, priėmus triukšmą mažinančias priemones, pvz. pastačius triukšmo užtvaras, sumažinus triukšmą 10 dBA gyvenamoje aplinkoje, sumažėja rizika susirgti IŠL ir MI dėl triukšmo poveikio.

Miegas nakties metu gali būti trikdomas, kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dBA. Lietuvoje higienos norma HN 33:2003 nurodo, kad leistinas triukšmo lygis lauke naktį (22-06 val.) yra 45 dBA, gyvenamoje patalpoje - 30dBA.

76

32 lentelė. Ryšys tarp jaučiančių miego trikdymą gyventojų dalies ir kelių eismo triukšmo lygio zonų, nakties metu.

Ar jaučiate miego trikdymą dėl automagistralės transporto keliamo triukšmo nakties metu? Nei kiek, šiek tiek

vidutiniškai labai ir ypatingai

Iš viso Triukšmo lygiai, dBA, naktį

n % n % n % n % 50-60 17 27 18 28,6 28 44,4 63 100 45-50 7 77,8 2 22,2 0 0 9 100 40-45 9 81,8 1 9,1 1 9,1 11 100 <40 38 80,9 6 12,8 3 6,4 47 100 Iš viso 71 54,6 27 20,8 32 24,6 130 100

χ2 = 40,835, l.l = 16, p<0,001

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

<40 40-45 45-50 50-60


skirt

inga

i ver

tinančių

mieg

o tri

kdym

ą res

onde

ntų

dalis

,%

nei kiek, šiek tiekvidutiniškailabai ir ypat.

66 pav. Miego trikdymo vertinimas esant skirtingam triukšmo lygiui, %

y = 3,829x2 + 1,0432xR2 = 0,7648

0

10

20

30

40

50

60

70

80

<40 40-45 45-50 50-60


vidu

tiniš

kai i

r stip

riai j

auči

ančių

mie

go tr

ikdy

mą

resp

onde

ntų

dalis

,%

67 pav. Vidutiniškai bei labai jaučiančių miego trikdymą gyventojų dalies

priklausomybė nuo kelių eismo triukšmo lygio zonų. 76% vidutiniško ir stipraus miego trikdymo atvejų, galima paaiškinti automagistralės

keliamo triukšmo poveikiu. Miego trikdymas naktį, triukšmo poveikyje, nėra plačiai ištirtas, todėl nėra su kuo palyginti.

77

Esant viršnorminiam triukšmo lygiui lauke, nakties metu 45-50dBA, ne vienas respondentas nenurodė stipraus miego trikdymo, tačiau triukšmo lygio zonoje 50-60dBA (nakties metu), net 44,4% respondentų nurodė stiprų miego trikdymą.

Miegas ir poilsis veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Tokioms miego problemoms galima prilyginti atvejus, kai sunkiau užmiegama, pabundama naktį, jaučiasi nepailsėję. Respondentai jaučiantys vidutinį ir stiprų miego trikdymą, iš ryto gali jaustis neišsimiegoję ir pavargę. Tai turi reikšmės jų darbingumui ir mokymuisi. Kai miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, galvos skausmas.

33 lentelė. Respondentų nusiskundimai, atsiradę triukšmo poveikyje, nakties metu, viršnorminio triukšmo zonoje ≥45dBA ir leistino triukšmo zonoje <45 dBA

Triukšmo lygis, dBA, nakties metu <45 ≥45

Nusiskundimai

n % n %

χ2 l.l. p

Nieko nejaučiu 47 81 20 27,8 36,479 1 <0,001Daugiau laiko reikia užmigt 5 8,6 32 44,4 20,247 1 <0,001Trumpiau miegu 0 0 24 33,3 23,711 1 <0,001Neramus miegas 4 6,9 27 37,5 16,567 1 <0,001Nemiga 0 0 7 9,7 5,96 1 0,014 Ryte jaučiamas nuovargis ir neišsimiegojimas

2 3,4 29 40,3 23,994 1 <0,001

Kita 0 0 14 19,4 12,639 1 <0,001Iš viso 58 44,6 72 55,4

44,4

33,3

37,5

9,7

40,3

19,4

27,8

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

*nieko nejaučiu

*daugiau laiko reikia užmigti

*trumpiau miegu

*neramus miegas

nemiga

*ryte jaučiamas nuovargis irneišsimegojimas

kita

respondentų dalis, turintys nusiskundimų, padidinto triukšmingumo zonoje >45 dBA ir leistino triukšmingumo zonoje, nakties metu, %

≥45dBA<45dBA

68 pav. Nusiskundimai, kuriuos sukelia automagistralės keliamas triukšmas nakties

metu (*p<0.001) 70% respondentų, gyvenančių viršnorminio triukšmo zonoje ≥45 dBA naktį, pareiškė

įvairius nusiskundimus atsiradusius triukšmo poveikyje: 44,4% respondentų, nurodė, kad jiems daugiau laiko reikia užmigti, ir 40 % respondentų gyvenančių šioje zonoje ryte jaučiasi

78

neišsimiegoję ir pavargę. Kontrolinėje triukšmo zonoje, <45 dBA, 80% respondentų neturėjo jokių nusiskundimų.

Tarp susierzinimo dienos metu ir miego trikdymo nakties metu yra statistiškai patikimas ryšys (p< 0,001).

34 lentelė. Ryšys tarp susierzinimo dienos metu miego trikdymo nakties metu

Ar jaučiate miego trikdymą dėl automagistralės transporto keliamo triukšmo naktį? Nei kiek ir šiek tiek Vidutiniškai Labai ir ypač

stipriai

Iš viso Ar jaučiate susierzinimą dėl automagistralės keliamo triukšmo dienos metu?

n % n % n %

Nei kiek 42 62 2 7,4 1 3,1 47 36,2 Šiek tiek 15 21,1 4 14,8 2 6,3 21 16,2 Vidutiniškai 10 14,1 14 51,90 8 25 32 24,6 Labai 2 2,8 7 25,90 21 65,6 30 23,1 Iš viso 71 100 27 100 32 100 130 100

χ2 = 81,142, l.l. = 6, p<0,001, r = 0,747, p <0,001, r2= 55%

1 2 3 4 5

Ar jaučiate miego trikdymą dėl automagistralės keliamo triukšmo nakties metu?

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

Ar ja

učia

te s

usie

rzin

imą

(dirg

inimą)

dėl

aut

omag

istra

lės

kelia

mo

triuk

šmo

dien

os m

etu?

R Sq Linear = 0,551

69 pav. Ryšys tarp susierzinimo dienos metu ir miego trikdymo nakties metu. r = 0,75, p<0,01 Triukšmo poveikyje atsiradusio susierzinimo ir miego trikdymo rodikliai yra

priklausomi, ryšys yra stiprus ir statistiškai patikimas (r = 0,7-1,0 stiprus, p<0,001). Gyventojai jaučiantys miego trikdymą nakties metu, 55% atvejų jaus susierzinimą dienos metu.

79

35 lentelė. „Ar turite sunkumų dėl miego?“ atsakymų ir amžiaus priklausomybė Amžius

AtsakymaiN Vidurkis SD SE

Nei kiek ir šiek tiek 78 40,97 21,25 2,406 Vidutiniškai 36 54,58 22,333 3,722 Labai ir ypač daug 16 54,75 17,98 4,495 Iš viso 130 46,44 22,082 1,937

F= 6,477, l.l. = 2, p<0,01

nei kiek ir šiek tiek vidutiniškai labai daug ir ypač daug

Ar turite sunkumų dėl miego?

35

40

45

50

55

60

65

95%

PI a

mžiu

s(m

etai

)

70 pav. Gyventojų atsakiusių į klausimą „Ar turite sunkumų dėl miego?“

pasiskirstymas pagal amžių 81% respondentų, jaučiančių miego trikdymą nakties metu, dėl automagistralės

keliamo triukšmo nurodo, kad turi sunkumų dėl miego (χ2 =48,999, l.l. = 4, p<0,001). Daugiau sunkumų dėl miego nurodė vyresnio amžiaus gyventojai, vidurkis 55 metai

(p=0,058), „nei kiek“ ir „šiek tiek“ sunkumų nurodė 41 metų (vidurkis) gyventojai (p= 0,005), „vidutiniškai“ nurodė 55 metų (vidurkis) gyventojai (p= 0,005).

36 lentelė. Miego kokybės vertinimas priklausomai nuo triukšmo lygio

Ar esate patenkinti savo miego kokybe nakties metu? Labai nepatenkinti ir nepatenkinti

vidutiniškai Patenkinti ir labai patenkinti

Iš viso Triukšmo lygis, dBA, naktį

n % n % n % n % 50-60 28 71,8 25 45,5 10 27,8 63 48,5 45-50 3 7,7 5 9,1 1 2,8 9 6,9 40-45 1 2,6 7 12,7 3 8,3 11 8,5 <40 7 17,9 18 32,7 22 61,1 47 36,2 Iš viso 39 100 55 100 36 100 130 100

χ2 =21,705, l.l. = 6, p=0,001.

80

50-60 45-50 40-45 <40


0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

Proc

.

71,8%

7,7%2,6%

17,9%

45,5%

12,7%

32,7%27,8%

2,8%

61,1%

Ar esate patenkinti savo miego

kokybe?labai nepatenkinti ir nepatenkintividutiniškaipatenkinti ir labai patenkinti

71 pav. Miego kokybės vertinimas priklausomai nuo triukšmo lygio Daugiausiai respondentų, 71,8% nepatenkintų miego kokybe, yra veikiami triukšmo

lygio 50-60dBA naktį. Tai arčiausiai automagistralės esančių gyvenamųjų namų gyventojai. 61% patenkintų ir labai patenkintų miego kokybe gyventojų gyvena toliau nuo automagistralės, kur triukšmo lygis naktį <40dBA.

37 lentelė. „Ar Jus neramina rūpesčiai dėl miego?“ atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo triukšmo lygio, naktį

Ar Jus neramina rūpesčiai dėl miego? Nei kiek ir šiek tiek

vidutiniškai Labai ir ypač stipriai

Iš viso Triukšmo lygis, dBA, naktį

n % n % n % n % 50-60 26 29,9 16 72,7 21 100 63 48,5 45-50 7 8 2 9,1 0 0 9 6,9 40-45 11 12,6 0 0 0 0 11 8,5 <40 43 49,4 4 18,2 0 0 47 36,2 Iš viso 87 100 22 100 21 100 130 100

χ2 = 21,705, l.l. = 6, p = 0,001

50-60 45-50 40-45 <40


0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Proc

.

29,9%

8,0%12,6%

49,4%

72,7%

18,2%

100,0%

Ar jus neramina rūpesčiai dėl

miego?nei kiek ir šiek tiekvidutiniškailabai ir ypač stipriai

72 pav. Dėl miego sunerimusių gyventojų dalies pasiskirstymas priklausomai nuo

triukšmo lygio, naktį

81

Arčiausiai automagistralės gyvenantys respondentai, veikiami triukšmo lygio 50-60dBA, nurodė, kad juos labai stipriai neramina rūpesčiai dėl miego.

Gyventojai, kurie labai nepatenkinti savo miego kokybe, 90,5% jų neramina rūpesčiai dėl miego (χ2 =57,949, l.l = 4, p<0,001). Labai sunerimę dėl miego gyventojai yra veikiami triukšmo lygio 50-60dBA naktį.

38 lentelė. „Ar Jums lengvai pavyksta sutelkti dėmesį?“ atsakymų pasiskirstymas

Ar Jums lengvai pavyksta sutelkti dėmesį? Nei kiek ir šiek tiek

vidutiniškai Labai ir ypač stipriai

Iš viso Triukšmo lygis, dBA, dieną

n % n % n % n % 60-70 15 68,2 33 52,4 15 33,3 63 48,5 55-60 3 13,6 4 6,3 2 4,4 9 6,9 50-55 1 4,5 4 6,3 6 13,3 11 8,5 45-50 0 0 6 9,2 3 6,9 9 6,9 40-45 3 13,6 11 17,5 5 11,4 19 14,6 <40 0 0 5 7,9 14 31,1 19 14,6 Iš viso 22 100 63 100 45 100 130 100

χ2 =24,345, l.l.=10 p=0,007

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40


0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

Proc

.

Ar Jums lengvai pavyksta sutelkti

dėmesį?nei kiek ir šiek tiekvidutiniškailabai ir ypač lengvai

73 pav. Gyventojų atsakiusių į klausimą „Ar Jums lengvai pavyksta sutelkti dėmesį?“

pasiskirstymas priklausomai nuo triukšmo lygio zonų. 68% gyventojų, kurie atsakė, kad „nei kiek“ negali sutelkti dėmesį, gyvena padidinto

triukšmingumo zonoje 60-70dBA. 39 lentelė. Ryšys tarp aplinkos triukšmo vertinimo ir gebėjimo sutelkti dėmesį

Ar Jums pavyksta sutelkti dėmesį? Nei kiek ir šiek tiek Vidutiniškai Labai ir ypač

lengvai

Iš viso Ar gyvenate triukšmingoje aplinkoje?

n % n % n % Taip 20 90,9 52 82,5 23 51,1 95 73,1 Ne 2 9,1 11 17,5 22 48,9 35 26,9 Iš viso 22 100 63 100 45 100 130 100

χ2 =17,459, l.l. = 2, p<0,001

82

taip ne

Ar gyvenate triukšmingoje aplinkoje?

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Proc

.

90,9%

9,1%

82,5%

17,5%

51,1% 48,9%

Ar Jums lengvai pavyksta sutelkti

dėmesį?nei kiek ir šiek tiekvidutiniškailabai ir ypač lengvai

74 pav. Gyventojų gebėjimas sutelkti dėmesį priklausomai nuo aplinkos triukšmo 91% gyventojų, negalinčių sutelkti dėmesio, gyvena triukšmingoje aplinkoje, nurodant

automagistralės transporto keliamą triukšmą kaip pagrindinį triukšmo šaltinį. Tarp gyventojų atsakiusių į klausimą „Kaip dažnai jaučiate neigiamas emocijas?“ ir

triukšmo poveikio neradome patikimo ryšio (χ2 =12,636, l.l.=10, p= 0,245). 40 lentelė. Ryšys tarp neigiamų emocijų ir gebėjimo sutelkti dėmesį

Kaip dažnai jaučiate neigiamas emocijas? Nei kiek ir šiek tiek

Gan dažnai Labai dažnai ir nuolat

Iš viso Ar Jums pavyksta sutelkti dėmesį?

n % n % n % n % Nei kiek ir šiek tiek 9 11,4 10 22,2 3 50,0 22 16,9 Vidutiniškai 33 41,8 28 62,2 2 33,3 63 48,5 Labai ir ypač lengvai 37 46,8 7 15,6 1 16,7 45 34,6 Iš viso 79 100 45 100 6 100 130 100

χ2 =17,514, l.l. = 4, p<0,01.

nei kiek ir šiek tiek vidutiniškai labai ir ypač lengvai

Ar Jums lengvai pavyksta sutelkti dėmesį?

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

Proc

.

11,4%

41,8%46,8%

22,2%

62,2%

15,6%

50,0%

33,3%

Kaip dažnai jaučiate neigiamas

emocijas?niekada ir retaidan dažnailabai dažnai ir nuolat

75 pav. Ryšys tarp neigiamų emocijų ir gebėjimo sutelkti dėmesį 50% respondentų, labai dažnai ir nuolat jaučiančių neigiamas emocijas, sunkiai gali

sutelkti dėmesį, o 62% gan dažnai jaučiančių neigiamas emocijas, vidutiniškai sutelkia

83

dėmesį. Tap vyrų ir moterų jaučiančių neigiamas emocijas reikšmingo skirtumo nėra (χ2 = 0,473, l.l. = 2, p = 0,791).

41 lentelė. Emocijų vertinimo ir amžiaus ryšys

Amžius Atsakymai

N Vidurkis SD SE

Niekada ir retai 79 42,59 22,368 2,517 Gan dažnai 45 51,87 20,807 3,102 Labai dažnai ir nuolat 6 56,33 18,683 7,627 Iš viso 130 46,44 22,082 1,937

F = 3,27, p = 0,041

niekada ir retai dan dažnai labai dažnai ir nuolat

Kaip dažnai jaučiate neigiamas emocijas?

0

20

40

60

80

amži

us (m

etai

)

76 pav. Ryšys tarp amžiaus ir neigiamų emocijų pojūčio Gan dažnai ir labai dažnai neigiamas emocijas jaučia vyresnio amžiaus gyventojai,

amžiaus vidurkis 52 metai. 46,4% gyventojų, gyvenančių triukšmingoje aplinkoje, gan dažnai ir nuolat jaučia

neigiamas emocijas, o gyventojai, kurie nurodo savo aplinką kaip netriukšmingą, 20% gan dažnai ir nuolat jaučia neigiamas emocijas, 80% gyvenantys netriukšmingoje aplinkoje niekada arba retai jaučia neigiamas emocijas (χ2 = 7,46, l.l. = 2, p = 0,024).

nei kiek šiek tiek vidutinikškai labai

Ar jaučiate nerimą?

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

Proc

.

22,8%

46,8%

24,1%

6,3%4,4%

13,3%

51,1%

31,1%

50,0%

Kaip dažnai jaučiate neigiamas

emocijas?niekada ir retaidan dažnailabai dažnai ir nuolat

77 pav. Ryšys tarp nerimo ir neigiamų emocijų.

84

Gyventojai, kurie dažnai ir nuolat jaučia neigiamas emocijas, 50% jaučia nerimą „vidutiniškai“ ir 50% nerimą jaučia „labai“ (χ2 =40,011, l.l. = 6, p<0,001).

Tarp triukšmo poveikio lygių ir sveikatos vertinimo statistiškai patikimo ryšio nėra (p=0,152).

Gyventojai, kurie atsakė, kad yra labai nepatenkinti ir nepatenkinti savo sveikata, 50% neturi rūpesčių dėl miego(χ2 =13,172, l.l. = 4, p = 0,01).

.

niekada ir retai dan dažnai labai dažnai ir nuolat

Kaip dažnai jaučiate neigiamas emocijas?

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Proc

.

41,7%

50,0%

8,3%

63,3%

34,7%

84,8%

12,1%

3,0%

Ar Jūs patenkintas savo sveikata?labai nepatenkinti ir nepatenkintividutiniškaipatenkinti ir labai patenkinti

78 pav. Sveikatos vertinimo ir emocijų pojūčio ryšys Tyrimo rezultatai rodo, kad 84,8% gyventojų, kurie patenkinti ir labai patenkinti savo

sveikata, nejaučia neigiamų emocijų. Respondentai, kurie labai nepatenkinti savo sveikata, 50% atsakė, kad gan dažnai jaučia neigiamas emocijas(χ2 =16,508, l.l. = 4, p = 0,002).

Iš visų labai nepatenkintų savo sveikata, 33% gyventojų yra nepatenkinti gyvenamosios vietos sąlygomis, iš visų patenkintų savo sveikata, 54,5% nurodė, kad yra patenkinti gyvenamosios vietos sąlygomis(χ2 = 11,413, l.l. = 4, p = 0,022).

Tyrimo metu įvertinome, kokius nusiskundimus jaučia respondentai dieną, gyvenantys višnorminio triukšmo zonoje ≥55 dBA ir leistino triukšmo lygio zonoje <55dBA.

42 lentelė. Respondentų nusiskundimai, atsiradę triukšmo poveikyje, dienos metu Triukšmo lygis, dBA, dienos metu <55 ≥55

Nusikundimai

n %

χ2 l.l. p

Nieko nejaučiu 46 79,3 20 27,8 34,131 1 <0,001Sukelia bendravimo problemų 2 3,4 16 22,2 9,491 1 0,001 Trukdo mokytis 3 5,2 13 18,1 4,94 1 0,023 Negali susikaupti 3 5,2 20 27,8 11,272 1 0,001 Aktyvumo sutrikimai 1 1,7 1 1,4 0,024 1 0,695 Jaučiate nuovargį 3 5,2 25 34,7 16,598 1 <0,001Trukdo atlikti kasdienius darbus 1 1,7 12 16,7 7,969 1 0,004 Sukelia nervinę įtampą, stresą 4 6,9 22 30,6 11,238 1 0,001 Esate prastos nuotaikos 1 1,7 10 13,9 6,137 1 0,012 Esate nusiminę ir nelaimingi 0 0 0 0 - - - Esate nervingi 1 1,7 12 16,7 7,969 1 0,004 Esate neramūs 1 1,7 6 8,3 2,754 1 0,1 Esate visiškai išsekę 0 0 1 1,4 0,812 1 0,554 Kita 0 0 7 9,7 5,96 1 0,014 Iš viso 58 44,6 72 55,4

85

27,8

22,2

18,1

27,8

1,4

34,7

16,7

30,6

13,9

16,7

8,3

1,4

9,7

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

*nieko nejaučiu

*sukelia bendravimo problemų

*trukdo mokytis

*trukdo susikaupti

aktyvumo sutrikimai

*atsiranda nuovargis

*trukdo atlikti kasdieninius darbus

*sukelia nervinę įtampą, stresą

*esate prastos nuotaikos

*esate nervingi

esate neramūs

esate visiškai išsekę

*kita

respondentų dalis, turintys nusiskundimų padidinto triukšmingumo zonoje ir leistino triukšmo lygio zonoje, dienos metu, %

≥55dBA

<55dBA

79 pav. Nusiskundimai, kuriuos sukelia automagistralės keliamas triukšmas dienos

metu (*p<0,05) 70% respondentų, gyvenančių viršnorminio triukšmo zonoje ≥55dBA dieną, pareiškė

įvairius nusiskundimus atsiradusius triukšmo poveikyje: 31% -sukelia nervinę įtampą (p<0,001), 28% -negali susikaupti (p=0,001), 35% -jaučia nuovargį (p<0,001). Kontrolinėje triukšmo zonoje, <55 dBA dieną, 80% respondentų neturėjo jokių nusiskundimų.

Tai yra subjektyvi nuomonė, bet ji yra svarbi triukšmo mažinimo priemonių planavimui.

Respondentai nurodė sveikatos sutrikimus, kuriuos sieja su automagistralės keliamo triukšmo poveikiu.

43 lentelė. Respondentų subjektyvi nuomonė vertinant sveikatos sutrikimus

atsiradusius, triukšmo poveikyje, dienos metu Triukšmo lygis, dBA, dienos metu <55 ≥55

Nusiskundimai

n % %

χ2 l.l. p

Nieko nejaučiu 53 91.4 28 38.9 37,686 1 <0,001Ūžimas galvoje 2 3,4 19 26,4 12,482 1 <0,001Galvos skausmas 4 6,9 25 34,7 14,351 1 <0,001Migrena 0 0 3 4,2 2,474 1 0,167 Padidėja kraujospūdis 0 0 9 12,5 7,789 1 0,004 Jaučiamas skausmas širdies plote

0 0 5 6,9 4,189 1 0,049

Širdies permušimas 1 1,7 6 8,3 2,754 1 0,1 Susilpnėjusi klausa 0 0 19 26,4 17,925 1 0,001 Kita 0 0 8 11,1 6,867 1 0,007 Iš viso 58 44,6 72 55,4

86

38,9

26,4

34,7

4,2

12,5

6,9

8,3

26,4

11,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

*nieko nejaučiu

*ūžimas galvoje

*galvos skausmas

migrena

*padidėjęskraujospūdis

*jaučiamas skausmasširdies plote

širdies permušimas

*susilpnėjusi klausa

*kita

Respondentų dalis, nurodanti sveikatos sutrikimus triukšmo poveikyje,%

≥55dBA<55dBA

80 pav. Respondentų subjektyvi nuomonė vertinant sveikatos sutrikimus, atsiradusius

triukšmo poveikyje dienos metu (*p<0,05) Respondentai, gyvenantys viršnorminio triukšmo zonoje >55 dBA dieną, nurodė, kad

jiems automagistralės keliamas triukšmas sukelia galvos skausmą - 35% (p<0,001), atsiranda ūžimas galvoje - 26,4 % (p<0,01), skundžiasi susilpnėjusia klausa triukšmo poveikyje – 26,4% (p<0,001).

44 lentelė. „Ar skundžiatės susilpnėjusia klausa?“ atsakymų ir amžiaus

priklausomybė Amžius

AtsakymaiN Vidurkis SD SE

Taip 43 57,67 20,015 3,052 Ne 87 40,89 21,010 2,253

t = 4,353, l.l. = 128, p<0,001

taip ne

Ar skundžiatės susilpnėjusia klausa?

35

40

45

50

55

60

65

95%

PI a

mži

us (m

etai

)

82 pav. Nusiskundimų dėl susilpnėjusios klausos ryšys su gyventojų amžiumi

87

Tyrimu nustatėme, kad susilpnėjusia klausa daugiau skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, vidurkis 57 metai.

Viršnorminio triukšmo zonoje ir kontrolinėje leistino triukšmo zonoje, nustatėme respondentų, iki 55 metų, kurie skundžiasi susilpnėjusia klausa, dalį, įvertindami tai, kad vyresnio amžiaus gyventojų klausa yra silpnesnė.

45 lentelė. Gyventojų atsakiusių į klausimą “Ar skundžiatės susilpnėjusia

klausa?“ skirstinys Ar skundžiatės susilpnėjusia klausa? Taip Ne

Iš viso Triukšmo lygiai, dBA, dieną n % n % n % <55 4 10,5 34 89,5 38 100 ≥55 13 31 29 69 42 100 Iš viso 17 21,25 63 78,75 80 100

Pearson χ2 = 4,974 l.l. = 1, p= 0,024

89,5

69

10,5

31

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Triukšmo lygis, dBA, dienos metu

Res

pond

entų

dal

is, b

esis

kund

žian

čių

sus

ilpnėj

usia

kla

usa

,%

Ne

Taip

Ne 89,5 69

Taip 10,5 31

<55 ≥55

81 pav. Respondentų dalis, iki 55 metų amžiaus, besiskundžiančių susilpnėjusia

klausa, viršnorminio triukšmo lygio zonoje ir leistino triukšmo lygio zonoje (p=0,024) Viršnorminio triukšmo zonoje ≥55 dBA(dieną) yra 41% respondentų,

besiskundžiančių susilpnėjusia klausa, 27% teigia, kad klausa susilpnėjo dėl automagistralės transporto keliamo triukšmo.

Besiskundžiančių susilpnėjusia klausa, iki 55 metų amžiaus, padidinto triukšmingumo zonoje >55 dBA yra 31%, 2,9 karto daugiau, nei leistino triukšmo lygio (kontrolinėje) zonoje (įvertinus visus tiriamuosius, padidinto triukšmingumo zonoje besiskundžiančių susilpnėjusia klausa yra 41,6% ir 1.9 karto daugiau, nei leistino triukšmo zonoje).

88

46 lentelė. Gyventojų atsakiusių į klausimą “Ar skundžiatės susilpnėjusia klausa?“ ryšys su sveikatos vertinimu

Ar skundžiatės susilpnėjusia klausa? Taip Ne

Iš viso Ar Jūs patenkintas savo sveikata?

n % n % n % Labai nepatenkinti ir nepatenkinti 22 45,8

51,2 26 54,2

29,9 48

100 36,9

Vidutiniškai 18 36,7 41,9

31 63,3 35,6

49 100 37,7

Patenkinti ir labai patenkinti 3 9,1 7,0

30 90,9 34,5

33 100 25,4

Iš viso 43 33,1 100

87 66,9 100

130 100 100

Pearson χ2 = 12,402, l.l. = 2, p= 0,002

taip ne

Ar skundžiatės susilpnėjusia klausa?

0,0%

20,0%

40,0%

60,0%

80,0%

100,0%

Proc

.

45,8%

54,2%

36,7%

63,3%

9,1%

90,9%

Ar Jūs patenkintas savo sveikata?labai nepatenkinti ir nepatenkintividutiniškaipatenkinti ir labai patenkinti

83 pav. Ryšys tarp respondentų besiskundžiančių susilpnėjusia klausa ir subjektyviai

vertinančių savo sveikatą 46% respondentų, kurie yra nepatenkinti ir labai nepatenkinti savo sveikata,

skundžiasi susilpnėjusia klausa. Respondentai, kurie yra patenkinti ir labai patenkinti savo sveikata, tik 9%, skundėsi susilpnėjusia klausa.

89

47 lentelė. Respondentų, atsakiusių į klausimą „Ar norėtumėte, kad aplinkos triukšmas būtų mažesnis?“ skirstinys

Ar norėtumėte, kad aplinkos triukšmas būtų mažesnis? Taip Ne


n % n % n % 60-70 61 96.8

56,5 2 3.2

9,1 63 100

48,5 55-60 8 88.9

7,4 1 11.1

4,5 9 100

6,9 50-55 10 90.9

9,3 1 9.1

4,5 11 100

8,5 45-50 9 100

8,3 0 0

0 9 100

6,9 40-45 16 84.2

14,8 3 15.8

13,6 19 100

14,6 <40 4 21.1

3,7 15 78.9

68,2 19 100

14,6 Iš viso 108 83.1

100 22 16.9

100 130 100

100 Pearson χ2 = 63, l.l. = 5, p< 0,001

70-60 55-60 50-55 45-50 40-45 <40


0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

Proc

.

56,5%

7,4% 9,3% 8,3%

14,8%

3,7%

Ar norėtumėte, kad aplinkos triukšmas

būtų mažesnis?taip

84 pav. Respondentų, norinčių, kad aplinkos triukšmas būtų mažesnis, pasiskirstymas 83,1% visos tiriamos populiacijos respondentų norėtų, kad aplinkos triukšmas būtų

mažesnis, iš jų 95% respondentų gyvenančių ≥55dBA dienos metu triukšmo zonoje, ir 67% respondentų gyvenančių < 55dBA kontrolinėje triukšmo zonoje.

90

5. IŠVADOS

1. Modeliuojant triukšmo lygius AI automagistralės Vilnius –Kaunas trasoje, tyrimu

nustatytas dozės - atsako santykis: 38% gyventojų gyvenančių viršnorminio triukšmo zonoje 60-70dBA dieną (50-60 dBA naktį), arčiausiai kelio, jaučia stiprų susierzinimą (p<0,001), 44% jaučia stiprų miego trikdymą (p<0,001) nuo automagistralės transporto keliamo triukšmo lygių.

2. 70% respondentų, gyvenančių viršnorminio triukšmo zonoje ≥55dBA dieną (≥45

dBA naktį), pareiškė įvairius nusiskundimus, atsiradusius triukšmo poveikyje: 31% -sukelia nervinę įtampą, 28% -negali susikaupti, 35% -jaučia nuovargį, 44,4% -naktį daugiau laiko reikia užmigti, 40% -ryte jaučiasi neišsimiegoję ir pavargę(p<0,001). Kontrolinėje zonoje (<55dBA) 80% respondentų nusiskundimų neturėjo.

3. 62% respondentų, gyvenančių viršnorminio triukšmo zonoje ≥55dBA dieną, jaučia

sveikatos efektus susijusius su triukšmo poveikiu: 35% -atsiranda galvos skausmas, 26,4% -atsiranda ūžimas ausyse, 26,4% -skundžiasi susilpnėjusia klausa (p<0,001). Kontrolinėje zonoje (<55dBA) 90% respondentų nusiskundimų neturėjo.

4. Gyventojai, gyvenantys triukšmingoje aplinkoje, prasčiau vertina aplinką, 53% yra

labai ir ypatingai susirūpinę dėl aplinkos triukšmo, stipriai jaučia triukšmo poveikį (p<0,001), 78,8% kurių triukšmo lygis namuose yra aukštas ir labai aukštas nepatenkinti gyvenamosios vietos sąlygomis (p<0,001).

5. 95% respondentų, gyvenančių viršnorminio triukšmo zonoje ≥55dBA dieną, ir 67%

kontrolinėje zonoje (<55 dBA), norėtų, kad aplinkos triukšmas būtų mažesnis (p<0,001). 6. Automagistralės AI Vilnius-Kaunas trasoje keliamo triukšmo poveikio gyventojų

sveikatai ir gyvenimo kokybei tyrimas pagrindžia triukšmo valdymo priemonių planavimą. Gyventojams, gyvenantiems ≥65dBA triukšmo zonoje, turi būti taikomos triukšmą mažinančios priemonės.

91

6. REKOMENDACIJOS

1. Planuojant ir projektuojant kelius turi būti atliekamas triukšmo poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas (PSV), įtraukiant sveikatos specialistus į transporto eismo planavimą ir žemės panaudojimą. PSV yra pagrindas priimant triukšmo valdymo priemones.

2. PSV turi būti atliekamas modeliuojant kelių eismo triukšmo lygius, naudojant

geografinę informacinę sistemą (GIS) ir gyventojų duomenų bazę, pritaikant dozės - atsako priklausomybes, analizuojant prieinamą literatūrą įvertinama rizika gyventojų sveikatai.

3. Triukšmo poveikio žmonėms pasekmės turi būti įvertintos dozės- atsako santykiu:

triukšmo sukeliamo dirginimo priklausomybe nuo triukšmo rodiklio Ldvn, triukšmo sukeliamo miego trikdymo priklausomybe nuo kelių triukšmo rodiklio Lnakties.

4. Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai turi būti sudaromi triukšmo

sklidimo žemėlapiai, nurodomi triukšmo lygiai pagal triukšmo rodiklius Ldvn ir Lnakties, poveikio trukmė, gyventojų, kurie gali būti paveikti skaičius. Triukšmo ekspozicija turi būti įvertinama matavimo ir skaičiavimo metodais pagal harmonizuotus triukšmo rodiklius Ldvn ir Lnakties gyvenamoje aplinkoje.

Automagistralių keliamo triukšmo žemėlapių sudarymui būtina sudaryti triukšmo lygių duomenų bazę.

5. Remiantis kelių eismo triukšmo žemėlapiais ir žinant Ldvn ir susierzinimo santykį,

galima atlikti kiekybinį susierzinimo išmatavimą, tačiau reikia žinoti gyventojų, kurie gali būti paveikti, skaičių.

Gyventojų, veikiamų viršnorminio triukšmo lygio, skaičiaus nustatymui būtina paruošti gyventojų duomenų bazę. Tokia duomenų bazė jau yra paruošta Vilniaus mieste.

6. Automagistralių keliamo triukšmo poveikio sveikatai valdymas Lietuvoje turi būti

atliekamas šiais etapais: Atliekamas triukšmo kartografavimas ir triukšmo žemėlapių sudarymas

pagrindiniams keliams (≥ 3mln. aut.) Triukšmo „konfliktinių vietų nustatymas“ (labiausiai veikiamos teritorijos) Pagal kartografavimo rezultatus ir triukšmo poveikio sveikatai vertinimo

duomenis valstybė patvirtina veiksmų planus ir nustato, kaip užkirsti kelią aplinkos triukšmui, ypač ten, kur triukšmo poveikio lygiai gali pakenkti žmonių sveikatai, t.y. ≥65dBA(dieną). Veiksmų planuose turi būti nurodyta, kiek apytikriai turėtų sumažėti veikiamų (dirginamų ir kuriems trikdomas miegas) žmonių skaičius

Atliekamas akustinis planavimas, pasirenkant triukšmo valdymo priemones (transporto srautų planavimas, teritorijų planavimas, techninės priemonės)

Informacija apie aplinkos triukšmą, triukšmo žemėlapiai ir veiksmų planai pateikiami visuomenei

7. Triukšmo kontrpriemonių planavimu siekti sumažinti viršnorminį triukšmo lygį gyvenamoje aplinkoje ir gyventojų, patiriančių viršnorminį triukšmą, skaičių.

8. Įdiegus triukšmo poveikio kontrpriemones, turi būti atliekami triukšmo lygio

matavimai, triukšmo poveikio stebėjimas ir įvertinimas.

92

7. LITERATŪRA 1. Acoustics - Assessment of noise annoyance by means of social and socio-acoustic

surveys. ISO/TS 15666. 2003-02-01. 2. Automobilių eismo sąlygojamo triukšmo vertinimas; Supaprastintas tyrimo metodas

Lietuvos automomobilių kelių direkcija; 2002. Prieiga per internetą: http://www.tkti.lt/aplinka_modeliai.htm.

3. Babisch W. Epidemiological studies on cardiovascular effects of traffic noise. In: Prasher D , Luxon L, editors. Advances in noise research. Vol.1: Biological effects of noise. Whurr Publishers; 1998. p.312- 325.

4. Berglund B, Lindvall T, Schwela DH, editors. Guidelines for Community Noise. Geneva: World Health Organization; 1999.

5. Bluhm G, Nordling E, Berglind N. Road traffic noise and annoyance--an increasing environmental health problem. Noise Health 2004;6(24): 43-9.

6. de Hollander AE, van Kempen EE, Staatsen BA. Community noise burden of disease: an impossible choise of endpoints? Prieiga per internetą: <http://www.library.uu.nl/digiarchief/dip/diss/2004-0511-152200/c6.pdf>.

7. Environmental health indicators for Europe. A pilot indicator- based Report; June 2004. Copenhagen: WHO; 2004. p. 2-6.

8. Environmental noise. ISO 1996-Rating level. Prieiga per internetą: <http://www.bksv.com/tbdoc/3239/Environmental_Noise.pdf>.

9. Estreen M, Frberg G. Transport-related Health Effects with a Particular Focus on Children. Final Report: 09 June 2004. Prieiga per internetą : < http://www.sika-institute.se/databas/data/pm_economic.pdf>

10. Europos Komisijos Žalioji knyga “ Triukšmo politika ateityje“ ; 1996 11, COM(96) 540 galutinė versija.

11. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB. Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo; 2002 m. birželio 25d.

12. Europos Sąjungos triukšmo mažinimo politika- regioninių ir vietos institucijų vaidmuo. 2002-2004.

13. Guidelines for Community Noise. World Health Organization; 1999. 14. Implementation of Directive 2002/49/EC on Environmental Noise Presentations; 9-10

March. Informacijos išteklius: [CD-ROM] DG Enlargement D5 – TAIEX European Commission.

15. Informavimo apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo skatinimo programa. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m.birželio 8d. įsakymas Nr.D1-317.

16. Inter noise 2001. The 2001 international Congree and Exhibition on Noise Control Engineering. 2001 August 27-30; The Hague, The Netherlands.

17. Jaecker-Cueppers M. Quieter Roads and Rails in Europe: a Vision for 2030. Iš:CALM Workshop; 2002 March 18-19; Brussels. Prieiga per internetą: < http://www.calm-network.com/works01_pres6.pdf>.

18. Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Prieiga per internetą < http://www.am.lt/LSP/list_other_publications.php3> .

19. Larsen LE, Bendtsen H, Mikkelsen B. Traffic noise annoyance. A survey in Aarhus. Odense, Randers: Danmarks TransportForskning; 2002. Report 5. Priega per internetą: <http://www.trm.dk/graphics/Synkron-Library/DTF/PDF/Rapporter/rap0502.pdf>.

20. Lesinskas E. Triukšmo sukeltas ausies pažeidimas. Sveikata 2004; (4): 21-3. 21. Lietuvos sveikatos statistika. 2002. Vilnius; 2003. 22. Londono triukšmo žemėlapis. Prieiga per internetą: <

http://www.londonnoisemap.com/>.

http://www.library.uu.nl/digiarchief/dip/diss/2004-0511-152200/c6.pdf

http://www.bksv.com/tbdoc/3239/Environmental_Noise.pdf

http://www.sika-institute.se/databas/data/pm_economic.pdf

http://www.sika-institute.se/databas/data/pm_economic.pdf

http://www.calm-network.com/works01_pres6.pdf

http://www.calm-network.com/works01_pres6.pdf

http://www.am.lt/LSP/list_other_publications.php3

http://www.trm.dk/graphics/Synkron-Library/DTF/PDF/Rapporter/rap0502.pdf

http://www.londonnoisemap.com/

93

23. Manual of mortality analysis. A manual on methods of analysis of national mortality statistics for public health purposes. Geneva: WHO; 1980.

24. Materialy ze spotkania szkoleniowo- informacyjnego. Generalna Dyrekcja Drog Krajowych i Autostrad. Pokrzywna; 5-7 listopada 2003.

25. Mačiūnas E, Juozulynas A, Genytė L. Triukšmo įtaka žmonių sergamumui. Sveikatos aplinka 1999 (3): 46-8.

26. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Prieiga per internetą: <http://www.am.lt/VI/files/0.658894001076396631.pdf>.

27. Noise data for the Netherlands. Prieiga per internetą: <http://www.xs4all.nl/~rigolett/ENGELS/statistics/noise-data-netherlands.htm#buit>.

28. Passchier-Vermeer W, Passchier WF. Noise exposure and public health. Environ Health Perspect 2000;108 Suppl 1:123-31.

29 . Position paper on dose response relationships between transportation noise and annoyance. European Communities, 2002.p. 6-10. Prieiga per internetą:http://europa.eu.int/comm/environment/pubs/urban.htm>.

30. Position paper on dose-effect relationships for night time noise. Working Group on Health and Socio-Economic Aspects;11 November 2004. Prieiga per internetą:< http://forum.europa.eu.int>.

31. Racioppi F, Mudu P, Dora C. New tools for intergrated health impact assessment of urban transport systems: Transport Programme WHO, European Centre for Environment and Health Rome Division .WHO (ECEH).

32. Rooverrs C, van Blokland G, Psychas K. Road traffic noise mapping on European scale. In: Inter- Noise: 29 th International Congress and Exhibition on Noise Control Engineering; 2000 August 27-30; Nice, France.

33. Rust A. CALM Noise Research Strategy plan. Iš : CALM conference “ Noice research strategies for a Quieter Europe; 2004 Oct 19 ; Brussels. Prieiga per internetą: < http://www.calm-network.com/calm1/index_cc04.htm>.

34. Sisma P. Health significantce of data on annoyance by ambiet noise. In: Inter. Noise 2000. The 29 th International Congress and Exhibition on Noise Control Engineering; 27-30 August 2000; Nice, France.

35. Staatsen B, Fruianu M, Nijland H, Franssen E. How to reduce health impacts of transport noise? Prieiga per internetą : < http://herry.at/the-pep/down/malta/Staatsen_Malta.pdf>.

36. Staatsen B, Nijland H, de Hollander G, Franssen E, van Kampp I, van Kempen E. HIA transport noise. Prieiga per internetą : <http://www.herry.at/the-pep/down/staatsen.pdf>.

37. Šaliūnas D. Autotransporto triukšmo vertinimo GIS modelis: programos pristatymas ir naudojimo pavyzdžiai. Elektroninis išteklius: Implementation of Directive 2002/49/EC on Environmental Noise Presentations. [CD-ROM]; 9-10 March DG Enlargement D5 – TAIEX European Commission.

38. The health effects of environmental noise- other than hearing loss: May 2004. Publication approval number 3311(JN 7845).

39. The national Noise Incidence Study 2000/2001 (United Kingdom): Volume 2- Self Completion Questionnnaires. BRE Client report number 206345f.

40. Traffic noise: exposure and annoyance. European Environment Agency. Prieiga per internetą: <http://themes.eea.eu.int/Sectors_and_activities/transport/indicators/consequences/noise_exposure/Noise_TERM_2001.doc.pdf>.

41. Triukšmo mažinimo užtvarų vadovas: Lietuvos automomobilių kelių direkcija; 2002. Prieiga per internetą : <http://www.tkti.lt/aplinka_modeliai.htm>.

42. Triukšmo valdymo įstatymas. 2004 m. spalio 26d. Nr. IX-2499. Vilnius.

http://www.xs4all.nl/~rigolett/ENGELS/statistics/noise-data-netherlands.htm#buit

http://europa.eu.int/comm/environment/pubs/urban.htm>.

http://forum.europa.eu.int/

http://www.calm-network.com/calm1/index_cc04.htm

http://www.herry.at/the-pep/down/staatsen.pdf

http://www.herry.at/the-pep/down/staatsen.pdf

http://themes.eea.eu.int/Sectors_and_activities/transport/indicators/consequences/noise_exposure/Noise_TERM_2001.doc.pdf

http://themes.eea.eu.int/Sectors_and_activities/transport/indicators/consequences/noise_exposure/Noise_TERM_2001.doc.pdf

http://www.tkti.lt/aplinka_modeliai.htm

94

43. van Kempen EE, Kruize H, Boshuizen HC, Ameling CB, Staatsen BA, de Hollander AE. The Association between Noise Exposure and Blood Pressure and Ischemic Heart Disease: A Meta-analysis. Environ Health Perspect 2002; 110(3): 307-17.

44. Vanclay F, Bronstein DA, editors. Environmental and Social Impact Assesment. Jonhn Wiley & Sons Ltd; 1995.

45. Wiecers G. Action Plans- reflections and first experiences; March 10, 2005; Vilnius, Lithuania. Informacijos išteklius: Implementation of Directive 2002/49/EC on Environmental Noise Presentations 9-10 March [CD-ROM] DG Enlargement D5 – TAIEX European Commission.

95

8. PRIEDAI

96

1 PRIEDAS. EISMO INTENSYVUMAS LIETUVOS MAGISTRALINIUOSE IR KRAŠTO KELIUOSE

97

2 PRIEDAS. TRANSPORTO INTENSYVUMO PASISKIRSTYMAS PAROS METU AUTOMAGISTRALĖJE VILNIUS - KAUNAS

98

PRIEDAS. TRIUKŠMO SKLIDIMO ŽEMĖLAPIS VIETOVĖJE

99

TRIUKŠMO SKLIDIMO ŽEMĖLAPIS VIETOVĖJE, ĮDIEGUS TRIUKŠMĄ MAŽINANČIAS PRIEMONES

3

4 PRIEDAS. ANKETA KMU Visuomenės sveikatos fakultetas

ANKETA APLINKOS TRIUKŠMO POVEIKIO GYVENIMO KOKYBEI IR SVEIKATAI TYRIMAS

Užpildę šią anketą, padėsite įvertinti gyvenimo kokybės /sveikatos ryšį su automagistralės keliamu triukšmu. Labai prašome atsakyti į visus anketos klausimus. Išrinkę atsakymą, ratuku apibraukite ties juo pažymėtą skaičių. 1. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) .......................................................................................................

2. Lytis: 1) Vyras. 2) Moteris.

3. Apklausos data (metai, mėnuo, diena) ...................................................................................................

4. Ar dirbate/mokotės šiuo metu? 1) Ne, pensijoje. 2) Taip, dirbu. 3) Laikinai nedirbu.

4) Taip, mokausi.

5. Ar dirbate/mokotės triukšmingoje aplinkoje? 1) Taip. 2) Ne.

6. Ar šis triukšmas darbe/mokykloje Jus erzina? 1) Taip. 2) Ne.

7. Kiek metų gyvenate šioje vietoje?..........................................................................................................

8. Ar Jūs patenkinti savo gyvenamosios vietos sąlygomis?

1) Labai nepat. 2) Nepatenkintas. 3) Vidutiniškai patenkintas. 4) Patenkintas. 5) Labai patenkintas.

9. Ar Jums patinka gyventi toje vietoje?

1) Nei kiek. 2) Šiek tiek. 3) Vidutiniškai. 4) Labai. 5) Ypatingai.

10. Kiek laiko praleidžiate namuose per dieną (val.), ar per parą (val.)?...................................................

11. Ar gyvenate triukšmingoje aplinkoje? 1) Taip. 2) Ne.

12. Ar skundžiatės automagistralės keliamu triukšmu? 1) Taip. 2) Ne.

13. Ar esate susirūpinę dėl automagistralės keliamo triukšmo?

1) Nei kiek. 2) Šiek tiek. 3) Vidutiniškai. 4) Labai. 5) Ypač.

14. Kaip vertinate aplinkos/automagistralės triukšmo lygį namuose?

4

1) Labai žemas. 2) Žemas. 3) Vidutinis. 4) Aukštas. 5) Labai aukštas.

15. Kaip vertinate aplinkos/automagistralės triukšmą lauke (gyvenamojoje aplinkoje)?

1) Labai žemas. 2) Žemas. 3) Vidutinis. 4) Aukštas. 5) Labai aukštas.

16. Ar jaučiate susierzinimą(dirginimą) dėl automagistralės keliamo triukšmo dienos metu?

1) Nei kiek. 2) Šiek tiek. 3) Vidutiniškai. 4) Labai. 5) Ypač stipriai.

17. Ar jaučiate miego trikdymą(dirginimą) dėl automagistralės keliamo triukšmo nakties metu?


18. Ar turite sunkumų dėl miego?

1) Nei kiek. 2) Šiek tiek. 3) Vidutiniškai. 4) Labai daug. 5) Ypač daug.

19. Ar esate patenkinti savo miego kokybe?

1) Labai nepatenkintas. 2) nepatenkintas. 3) Vidutiniškai. 4) Patenkintas. 5) Labai patenkintas.

20. Ar jus neramina rūpesčiai dėl miego?


21. Pažymėkite, kokius nusiskundimus dėl miego Jums sukelia aplinkos/automagistralės triukšmas?

1) Nieko nejaučiu. 4) Neramus miegas.

2) Daugiau laiko reikia užmigti. 5) Nemiga.

3) Trumpiau miegama. 6) Ryte jaučiamas nuovargis ir neišsimiegojimas.

7) Kita..........

22. Ar Jums lengvai pavyksta sutelkti dėmesį?

1) Nei kiek. 2) Šiek tiek. 3) Vidutiniškai. 4) Labai. 5) Ypač lengvai.

23. Kaip dažnai jaučiate neigiamas emocijas, pvz. nerimą, blogą nuotaiką, depresiją, t.t?

1) Niekada 2) Retai. 3) Gan dažnai. 4) Labai dažnai. 5) Nuolat.

24. Ar jaučiate nerimą?

5

1) Nei kiek. 2) Šiek tiek. 3) Vidutiniškai. 4) Labai. 5) Ypatingai.

25. Pažymėkite, kokius nusiskundimus Jums sukelia aplinkos/automagistralės triukšmas?

1) Nejaučiu nieko. 8) Sukelia nervinę įtampą, stresą.

2) Sukelia bendravimo problemų. 9) Esate prastos nuotaikos.

3) Trukdo mokytis. 10) Esate nusiminę ir nelaimingi.

4) Negalite susikaupti. 11) Esate nervingi.

5) Aktyvumo sutrikimai. 12) Esate neramūs.

6) Jaučiate nuovargį. 13) Esate visiškai išsekę.

7) trukdo atlikti kasdieninius darbus 14) Kita,.......................

26. Ar Jūs patenkintas savo sveikata?

1) Labai nepatenkintas. 2) Nepatenkintas. 3) Vidutiniškai. 4) Patenkintas. 5) Labai patenkintas.

27. Ar skundžiatės susilpnėjusia klausa? 1) Taip. 2) Ne.

28. Pažymėkite, kokius sveikatos sutrikimus jaučiate dėl aplinkos/automagistralės triukšmo?

1) Nejaučiu nieko. 5) Padidėja kraujospūdis.

2) Ūžimas galvoje, ausyse. 6) Jaučiamas skausmas širdies plote.

3) Galvos skausmas. 7) Širdies permušimas.

4) Migrena. 8) Susilpnėjusi klausa.

9) Kita,…………………………………………………

29. Ar norėtumėte, kad aplinkos triukšmas būtų mažesnis? 1) Taip. 2) Ne.

Prašome patikrinti, ar atsakėte į visus klausimus! NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS IR LINKIME SĖKMĖS!

Documents

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS ... · assessment of the quality of life, ISO/TS 15666:2003 standard, which harmonizes assessment of annoyance. The main variables