PO RŪDNINKŲ GIRIĄ

25

3 maršrutasRūdninkai–Kernavo ež.–Kidarai (20 km)Kernavo telmologinis draustinis lankomas nuo rugsėjo 1 d.

Kelionę pradedame Rūdninkų kaime [0,0], kurį galime patogiai pasiekti iš Vilniaus prie-miestiniais autobusais. Išlipę stotelėje prie parduotuvės einame į pietus centrine kaimo gatve iki Švč. Trejybės bažnyčios. Joje verta apžiūrėti medinį altorių bei 8 paveikslus – dai-lės paminklus, šventoriuje – varpinę su dailiu geležiniu kryžiumi.

Nuo XV a. Rūdninkai jau buvo LDK di-džiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras. Žygi-mantas Senasis 1511 m. pastatydino pirmąją Rūdninkų bažnyčią. Jis pastatydino ir 3 naujus

medžioklės namus, įrengė tvenkinius. XVII a. per karą su Švedija bažnyčia ir medžioklės na-mai sudegė.

Nuo bažnyčios sukame keliu į kairę ir pri-einame tiltą per Merkį. Už jo kairėje pusėje prie kapinių matyti 5 m aukščio paminklas 1863 m. sukilėliams, mat netoli Rūdninkų 1863 kovo 9 d. Liudviko Narbuto sukilėlių būrys atrėmė rusų pėstininkų ir kazokų puoli-

3Vilniaus autobusų stotisSodų g. 22, LT-03211 VilniusTel.: 1661; (8~9000) 1661www.autobusustotis.lt

Vilniaus geležinkelio stotisGeležinkelio g. 16, VilniusTel. (8~5) 2330088www.litrail.lt

Girios girininkijaRūdninkų k., Baltosios Vokės pšt., LT-17235Šalčininkų r.Tel. (8~380) 47945

Dainavos girininkijaSližiūnų k., Jašiūnų pšt., LT-17038 Šalčininkų r.Tel. (8~380) 35025

Ginto Galkausko kaimo turizmo sodybaPaupio k., Šalčininkų r.Tel. (8~686) 45874 www.paupis.lt

Rūdninkų bažnyčios šventoriuje esanti varpinė – architektūros paminklas

24

3

3 PO RŪDNINKŲ GIRIĄ

26

PO RŪDNINKŲ GIRIĄ 3

27

mą, o spalio 19 d. įvyko Gustavo Čechovičiaus sukilėlių būrio kautynės su caro kariuomene. Nuo tilto kelias pasisuka į pietus ir netrukus prasideda garsioji Rūdninkų giria [2,0]. Tai vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Jo plotas 37 400 ha. Dešinėje matome užrašą, jog prasideda Rūdninkų girios biosferos po-ligonas. Jis įkurtas 2004 m. siekiant išsaugo-ti Rūdninkų girios ekosistemą, pirmučiausia retų paukščių (tetervinų, kurtinių ir kt.) po-puliacijas.

Einame žvyrkeliu. Čia kadaise buvo sovie-tinis artilerijos poligonas – kur ne kur dar ma-tyti sviedinių išraustos duobės. Dabar čia yra šaudykla, todėl geriau neiti pagrindiniu keliu, o už gero puskilometrio nuo miško pradžios, pasibaigus pelkėtam lapuočių miškui, sukti keliu į kairę, po to proskyna į pietus. Einame per pušynus, neaukštas smėlio kopas iki be-toninio stulpelio [5,0], žyminčio kvartalinių linijų susikirtimo tašką (ant stulpelio surašyti miško kvartalų Nr. 82, 83, 103 ir 104). Čia Ker-

navo telmologinio draustinio riba. Pati Ker-navo pelkė prasideda už puskilometrio. Eiti per pelkę leidžiama tik nuo rugsėjo 1 d. Eida-mi nuo betoninio stulpelio proskyna į pietus per gailinį pušyną, aukštapelkę ir už jos per berželiais ir krūmais apžėlusią gerokai klam-pesnę žemapelkę už 3 km pasiektume Kerna-vo ežerą (būtinai reikėtų guminės avalynės). Bet verčiau eiti sausesniu keliu. Nuo betoni-nio stulpelio sukame į rytus, apeiname pelky-nus keliu iš kairės ir išėję į naująjį žvyrkelį juo prieiname dešinėje, miško 157 kvartale (už

Merkys ties Rūdninkais

Kernavo ežeras visas apaugęs miškais

Proskyna veda į Kernavo pelkę

Paminklas Rūdninkuose1863 m. sukilėliams

3 PO RŪDNINKŲ GIRIĄ

28

PO RŪDNINKŲ GIRIĄ 3

29

0,2 km nuo kelio) esančią aikštelę – buvusią Kernavos kaimavietę [8,5]. Čia išlikę pama-tų, senų želdinių. Iki Antrojo pasaulinio karo netoliese buvo ir daugiau vienkiemių: Ker-mušinė, Klevasalis, tačiau per karą jie, kaip ir Kernava, sunyko. Nuo aikštelės, kiek paėjus į vakarus žemyn, veda medinių klojinių kelias, kuris baigiasi ties Kernavo ežeru [9,0]. Tai vienintelė vieta, kur galima patekti prie ežero be guminių batų. Ežero krante yra laužavietė. Kernavas – nuošalus miško ežeras. Jis apvalus, ilgis 1,1 km, plotis 1 km, plotas apie 80 ha. So-

vietmečiu čia buvo karinio poligono teritorija, todėl patekti prie ežero nedaug kas galėjo. Tai iš dalies ir išsaugojo šį gamtos kampelį beveik nepaliestą civilizacijos.

Tuo pačiu mediniu klojiniu grįžtame į žvyrkelį ir pasukę į dešinę (į pietus) prieina-me kryžkelę [10,0]. Čia iš vakarų pusės ateina kelias nuo tilto per Kernavės upelį, jungiantį Kernavo ežerą ir Visinčios upę. Nuo kryžke-lės sukame į kairę (į pietryčius, paskui į ry-tus) tarp pelkių einančiu žvyrkeliu. Prasideda iš abiejų pusių tamsūs eglynai, kuriuos vėliau keičia pušynai. Išlendame iš miško į laukymę.

Tai buvusio Gaidžių kaimo vieta [14,0]. Iš-likę tik 3 namų pamatai, senų želdinių. Deši-nėje pusėje matyti paminklas – rusvo granito riedulys. Jis skirtas atminti čia per Antrąjį pa-saulinį karą vokiečių nužudytiems 25 kaimo gyventojams. Tai savotiški antrieji Pirčiupiai. O Rūdninkų girios pietinėje pusėje buvusį Ka-niūkų kaimą sunaikino G. Zimano vadovau-jami sovietiniai partizanai. Už puskilometrio, kelio kairėje, matyti mažos kapinaitės. Čia pa-laidoti lenkų partizanai. Dešinėje – tiltas per Visinčią ir kelias į Gumbo kaimą. Į jį nesuka-me, einame tiesiai. Paėjus apie 100 m jau suk-sime iš pagrindinio kelio į kairę (šiaurę). Tuoj už pušyno atsiveria Skerdimų kaimo [16,0] erdvės. Kaimo pavadinimas kilęs nuo dzū-kiško žodžio „skerdzimas“, reiškiančio miške iškirstą vietą. Kaimas išsimėtęs per kilometrą abiejose kelio pusėse. Kairėje pusėje – senolis ąžuolas. Kaimo gale, ties dideliu sodu pasu-kę keliu link Rūdninkų (į šiaurės vakarus) už gero kilometro pasiektume Bažnyčios kalną, ant kurio per 1863 m. sukilimą būdavę pri-

saikdinami sukilėliai, vykdavusios pamaldos. Skerdimų kaimo gale sukame nežymiu kele-liu į šiaurės rytus. Perėję griovį ir apsukę iš kairės eglyną pakylame į gatvinį Kidarų kai-mą [18,0]. Kaimo gale sukame iš pagrindinio kelio į dešinę per sodą ir už mažo pušynėlio kelias įsiremia į Jašiūnų–Eišiškių plentą ties kryžiumi. Perėję į kitą plento pusę keliu per mišką pasiekiame Kidarų geležinkelio stote-lę [20,0]. Nuo čia į Vilnių 4 kartus per dieną kursuoja traukiniai.

Rūdninkų girios kirtimas

Įveikiame bebrų „takus“ prie Kernavo ežero

Čia buvo Gaidžių kaimas