PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybs2002 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1950(Lietuvos Respublikos Vyriausybs2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086redakcija)

KELI EISMO TAISYKLS

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Keli eismo taisykls (toliau Taisykls) nustato eismo keliais tvark visojeLietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Instrukcijos, Taisykls ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilikeliais statymo ar kit statym gyvendinamieji teiss aktai, nustatantys eism keliuose,negali prietarauti Taisyklms.

II SKYRIUSIOSE TAISYKLSE VARTOJAMOS SVOKOS

3. Taisyklse vartojamos svokos: 3.1. Aptarnaujantysis transportas transporto priemons, priklausanios

draudiamaisiais kelio enklais paymtoje zonoje esanioms monms, staigoms irorganizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atveanios t zonkrovinius arba atvykstanios j paimti, skaitant lengvuosius automobilius taksi, atveanius t zon keleivius arba atvykstanius j paimti.

3.2. Duoti keli reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradti vaiuoti, nedarytijokio manevro, kuris priverst kitus eismo dalyvius keisti judjimo krypt arba greit.

3.3. Eismo vykio deklaracija eismo vykyje dalyvavusi transporto priemonivaldytoj eismo vykio vietoje upildyta ir pasirayta forma, kurioje fiksuojamas eismo vykiofaktas, apraomos aplinkybs ir braioma schema.

3.4. Elektromobilis transporto priemon, kurioje energija mechaniniam judesiuiatlikti tiekiama tik i elektros energijos kaupiklio.

3.5. Geleinkelio pervaa kelio susikirtimas su geleinkeliu viename lygyje.3.6. Gyvenamoji zona teritorija ar kelias, kuri pradia paymta kelio enklu

Gyvenamoji zona, o pabaiga Gyvenamosios zonos pabaiga.3.7. Kelias eismui skirta ir naudojama ems arba statinio paviriaus juosta per vis

jos plot, skaitant vaiuojamj kelio dal (toliau vaiuojamoji dalis), sankryas, aligatvius,kelkraius, psij ir dvirai takus, skiriamsias kelio juostas.

3.8. Kelkratis alia vaiuojamosios dalies (nuo jos krato iki kelio sankasosbriaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip vaiuojamoji dalis ar kitokia dangaarba (ir) atskirtas nuo vaiuojamosios dalies jos krat yminia horizontaliojo enklinimolinija, taiau nelaikomas nei aligatviu, nei psij taku, nei dvirai taku ar dvirai juosta,nei psij ir dvirai taku.

3.9. Lenkimas vienos arba keli vaiuojani transporto priemoni apvaiavimasvaiuojant prieprieinio eismo juost.

3.10. Mokyklinis autobusas geltonas vaik veimo skiriamaisiais enklaispaenklintas autobusas, kuriuo veami vaikai (vietimo staig mokiniai). Prie mokykliniautobus priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais veami vaikai vietimo staig ar ijos pagal sudarytas su vejais sutartis ir kurie paenklinti vaik veimo skiriamaisiaisenklais.

3.11. Negaliojo veimlis priemon su ratais negaliajam, varoma rankomis arbavairiomis automatizuotomis sistemomis.

3.12. Organizuota dviratinink grup dviratinink grup, dalyvaujanti i ankstosuplanuotame renginyje (maratone, varybose, ivykoje, treniruotje ir panaiai) ir vykstantisuplanuotu marrutu, lydima motorins transporto priemons (-i) su jungtu (-ais) oraniniu (-iais) vyturliu (-iais) ar policijos transporto priemoni su jungtais mlynais ir raudonais arbatik mlynais vyturliais.

3.13. Organizuota psij grup suplanuotu marrutu keliu einani monigrup, lydima atsaking asmen.

3.14. Pagrindinis kelias kelias, paymtas kelio enklais Pagrindinis kelias,Sankrya su alutiniu keliu, alutinis kelias i deins, alutinis kelias i kairs,Automagistral, Automobili kelias, kertamojo ar prisijungianiojo kelio atvilgiu; keliaskito kelio, paymto kelio enklais Duoti keli, Stop, Gyvenamosios zonos pabaiga,atvilgiu; kelias su kietja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su birija danga(skaldos, vyro danga) ar kelio be dangos (miko, lauko ir panaaus kelio) atvilgiu, o keliassu birija danga kelio be dangos atvilgiu. alutiniame kelyje prie pat sankry esantisruoas su kietja ar birija danga nedaro jo lygiareikmio su kertamuoju. Pagrindinio kelionra reguliuojamose sankryose.

3.15. Persirikiavimas eismo juostos keitimas nevaiuojant prieprieinio eismojuost.

3.16. Transporto priemoni stovjimo aiktel (toliau stovjimo aiktel) teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonms stovti.

3.17. Vaiuojamj kelio dali sankirta (toliau vaiuojamj dali sankirta) plotas, kur riboja linijos, sivaizduojamos pratsus iorinius susikertani vaiuojamj dalikratus.

Kitos Taisyklse vartojamos svokos apibrtos Lietuvos Respublikos saugaus eismoautomobili keliais statyme.

2

III SKYRIUS BENDROSIOS EISMO DALYVI PAREIGOS

4. Eismo dalyvi elgesys grindiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.5. Eismo dalyviai privalo imanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili

keliais statym, mokti Taisykles ir j laikytis.6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teis naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos

Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo ir kit statym, Taisykli ir kitteiss akt nustatyt reikalavim, tvarkos ir apribojim.

7. Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teiss aktuose nustatytiemsteistiems transporto priemones tikrinani pareign (toliau tikrinantis pareignas) ir ukeli prieir atsaking institucij galiot pareign, keli eismo reguliuotoj (toliau reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti j nurodymus, laikytis Taisyklse nustatytos elgesiotvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareignai.

8. Eism keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio enklai, nurodytiTaisykli 1 priede, prie kelio enkl priskirtini kintamos informacijos kelio enklai, kuripavyzdiai nurodyti Taisykli 2 priede, keli enklinimas, nurodytas Taisykli 3 priede,viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklse ir kituose Lietuvos Respublikojegaliojaniuose teiss aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio enklo ir kelienklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio enklu. Kai kelyje rengti kintamosinformacijos kelio enklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio enklais. Reguliuotojonurodymai turi pirmenyb viesoforo signal, kelio enkl ir kelio enklinimo, taip patTaisykli reikalavim atvilgiu.

9. Eismo dalyviai privalo laikytis vis btin atsargumo priemoni, nekelti pavojauskit eismo dalyvi, kit asmen ar j turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti klii j eismui,taip pat siekdami ivengti nuostoling padarini arba juos sumainti privalo imtis vis btinpriemoni, iskyrus tuos atvejus, kai dl to kilt pavojus j pai, kit moni gyvybei arsveikatai arba tokios priemons padaryt dar daugiau alos palyginti su ta, kurios bt galimaivengti.

10. Eismo dalyviai negali savavalikai perkelti, udengti, paalinti arba rengti eismotvark nustatani technini priemoni, utverti kelio, palikti kelyje koki nors daikt arkitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemoni, avarinio ryio linij ireldini, utverti ar kitaip trukdyti privaiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos rengtosgelbjimo rangos, mtyti i transporto priemons koki nors daikt, iukli, pilti tepal nespecialiai tam skirtose vietose ar kitaip terti aplinkos.

11. Eismo dalyviai, sudar ar pastebj klit kelyje, sukl ar pastebj jame pavoj,privalo i klit ar pavoj paalinti, o negaldami to padaryti praneti policijai, keliosavininkui ar keli priiriniai monei, paymti klit ar pavojing viet ir visais manomaisbdais spti apie klit ar pavoj kitus eismo dalyvius.

12. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti keli artjanioms specialiosiomstransporto priemonms su jungtais mlynais ir raudonais (arba tik mlynais vyturliais) ir

3

specialiaisiais garso signalais ir j lydimoms transporto priemonms. Transporto priemonivairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalosustoti deiniajame kelkratyje, kai jo nra, prie deiniojo vaiuojamosios dalies krato(keliuose su skiriamja juosta sustoti privalo tik ta paia kryptimi judanios transportopriemons).

13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareig transporto priemoni su jungtaisoraniniais vyturliais vairuotojams.

IV SKYRIUSTRANSPORTO PRIEMONS VAIRUOTOJ PAREIGOS IR REIKALAVIMAI

14. Draudiama vairuoti transporto priemon asmenims, neturintiems ios teiss, taippat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichik veikiani mediag ar nepasinaudojusiemsteiss akt nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidiama vairuoti susirgus arpavargus, jeigu dl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemon vairuotiasmenims, kurie yra paveikti bent vieno i pirmiau nurodyt veiksni arba neturi teissvairuoti ios transporto priemons. Vairuodamas transporto priemon, vairuotojas privalolaikytis vairuotojo paymjime nurodyt slyg.

15. Draudiama vairuoti technikai netvarking, transporto priemonms keliamtechnini reikalavim (toliau techniniai reikalavimai) neatitinkani transporto priemon.Prie praddamas vaiuoti, motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainosvairuotojas privalo sitikinti, ar transporto priemon tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos,gaisrins saugos, avarinio sustojimo vietos enklinimo ir kitos atitinkamai transportopriemons riai privalomos priemons, taip pat kelions metu stebti transporto priemonstechnin bkl. Jeigu vaiuojanti transporto priemon sugenda ir dl to neatitinka techninireikalavim, o gedimo paalinti nemanoma, vairuotojas, laikydamasis btin atsargumopriemoni, gali vaiuoti iki stovjimo ar remonto vietos, iskyrus Taisykli 234 punktenustatytus atvejus.

16. Tikrinanio pareigno stabdomas transporto priemons vairuotojas privalo jsustabdyti. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalosu savimi turti ir tikrinanio pareigno reikalavimu pateikti galiojant vairuotojopaymjim, transporto priemons registravimo, privalomosios transporto priemonitechnins apiros (toliau privalomoji technin apira) dokumentus, transporto priemonivaldytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo (toliau privalomasis draudimas)liudijim (polis) ir kitus Lietuvos Respublikos statym ir Taisykli nustatytus dokumentus,taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti teisint prietaisrodmenis. Tikrinaniam pareignui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neilipdamas itransporto priemons. Vairuotojui leidiama ilipti i transporto priemons tik tikrinaniampareignui leidus. Vairuotojui papraius, tikrinantis pareignas privalo parodyti jo galiojimuspatvirtinant tarnybin paymjim.

17. Policijos pareigno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos

4

Vyriausybs nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nra neblaivus, apsvaigs nuo psichikveikiani mediag.

18. Vairuotojas privalo imtis vis btin priemoni savo, keleivi ir kroviniosaugumui kelions metu utikrinti. Vairuotojui draudiama vaiuoti (tsti judjim), jeigu yra(atsirado vaiuojant) keleivi (krovini) veimo tvarkos reikalavim paeidim, kelianipavoj monms ir aplinkai, kol jie bus paalinti.

19. Moped, motocikl, trirat, taip pat lengvj keturrat, keturrat, galingj keturratir sunkj keturrat (toliau vis ri keturraiai) privalu vairuoti abiem rankomis (iskyrustuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).

20. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojamsdraudiama naudotis mobiliojo ryio priemonmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis,iskyrus tuos atvejus, kai stovinios transporto priemons variklis ijungtas. Transportopriemoni vairuotojai turi vengti bet koki su transporto priemons vairavimu nesusijusiveiksm.

21. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalomokti suteikti pirmj pagalb per eismo vyk nukentjusiems asmenims.

22. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas,sustojs tamsiuoju paros metu neapviestame kelyje, iskyrus stovti skirtas vietas, ilips itransporto priemons, privalo vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais.

23. Vairuotojams draudiama vairuoti transporto priemones neteistai organizuotosetransporto priemoni lenktynse.

24. Transporto priemoni vairuotojai privalo imtis papildom atsargumo priemoni,jeigu kelyje yra vaik arba negalij.

25. Transporto priemoni vairuotojai, dalyvaudami vieajame eisme, privalopasirpinti, kad ant transporto priemons rengta darbo ar kita ranga neudengt ioriniviesos prietais, viesos atvait, valstybinio numerio, skiriamj enkl ir duodam signal,o papildomos viesos, skirtos darbo vietai alia transporto priemons apviesti, bt ijungtos.

26. Transporto priemoni vairuotojams draudiama siterpti tarp mokinio,besimokanio vairuoti moped, motocikl, trirat, bet kurios ries keturrat (iskyrussunkj), ir j lydinio vairavimo instruktoriaus vairuojam transporto priemoni. Mokymometu mokinys privalo vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais irskiriamuoju enklu M liemens priekyje ir ant nugaros. Toki pat liemen, tik su urauVAIRAVIMO INSTRUKTORIUS, privalo vilkti ir vairavimo instruktorius, lydintismokin motociklu. Jeigu vairavimo instruktorius mokin lydi automobiliu, automobilis turibti paenklintas pagal Taisykli 4 priedo reikalavimus.

V SKYRIUSVAIRUOTOJ PAREIGOS PSTIESIEMS

27. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, ivaiuodamas i kelio,vairuotojas privalo sustoti ir praleisti psij, kurio judjimo krypt jis kerta, o sukdamas

5

dein ar kair sankryose jo vaiavimo krypties bet kuri eismo juost jus psij.Kai sukama keli su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti irpraleisti bet kuri eismo juost jus psij. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelipsiajam vaiuodamas atbulas.

28. Reguliuojamoje sankryoje ar psij perjoje, kai viesoforo ar reguliuotojosignalai leidia vaiuoti, vairuotojas privalo duoti keli nespjusiam pereiti vaiuojamosiosdalies psiajam, kuris eng j esant leidianiam eiti signalui. Vaiuodamas kryptimi,kuri rodo rodykl, jungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu,vairuotojas privalo duoti keli psiajam.

29. Jeigu viesoforo arba reguliuotojo signalai draudia vaiuoti per psij perj,vairuotojas privalo sustoti prie kelio enkl Stop linija ir (ar) Stop linij, viesofor, ojeigu j nra, prie psij perj. Vairuotojams, kurie usidegus geltonam viesoforosignalui arba reguliuotojui paklus rank auktyn galt sustoti nurodytose vietose tik staigiaistabdydami, leidiama vaiuoti toliau.

30. Artdamas prie nereguliuojamos psij perjos, vairuotojas privalo sultintigreit arba sustoti prie kelio enkl Psij perja, kad praleist bet kuri jo vaiavimokrypties eismo juost, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi bet kuri eismojuost perjoje jus psij. Transporto priemoni vairuotojai privalo imtis papildomatsargumo priemoni tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kaipsij perja i vairuotojo vietos nra gerai apvelgiama, ir sitikinti, kad psij perjojenra psij, kuriuos turt praleisti.

31. Jeigu prie psij perj sustojo transporto priemon, ta paia kryptimivaiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vl pradti vaiuoti tik sitikins, kad perjoje nrapsiojo, kuriam jis galt sutrukdyti arba sukelti pavoj. Jeigu prie psij perjtransporto priemon sultino greit, ta paia kryptimi vaiuojantis vairuotojas privalo sultintigreit arba sustoti ir vl pradti vaiuoti tik sitikins, kad perjoje nra psiojo, kuriam jisgalt sutrukdyti arba sukelti pavoj.

32. Vairuotojui draudiama vaiuoti psij perj, jeigu u jos yra grstis, dlkurios reikt sustoti, o sustojusi transporto priemon trukdyt pstiesiems.

33. Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti vaiuojamj dal kertani organizuotvaik grup, jeigu j lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonuatvaitu ar rykiaspalve vliavle.

34. Artdamas prie sustojusios transporto priemons su vaik veimo skiriamaisiaisenklais ir jungta avarine viesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso sujungtomis spjamosiomis mirksiniomis oraninmis viesomis, vairuotojas privalo sultintigreit, prireikus ir sustoti, kad praleist vaikus ir juos lydint asmen.

35. Visur (net ir ne psij perjoje) vairuotojas privalo praleisti nereg psij,signalizuojant balta lazdele, arba negalj, vaiuojant per keli negalij veimliu.

6

VI SKYRIUSPSIJ PAREIGOS

36. Pstieji privalo eiti aligatviais arba psij takais deine puse, o ten, kur jnra, kelkraiu. Jeigu aligatvio, psij tako, kelkraio nra arba jais eiti negalima,leidiama eiti viena eile vaiuojamosios dalies pakraiu.

37. Kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu einantys arba kelkraiurieduiais, riedlentmis, paspirtukais vaiuojantys pstieji turi judti prie transportopriemoni vaiavimo krypt.

38. Asmenys, kurie kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu vaiuojanegalij veimliais, vedasi motocikl, moped, dvirat, traukia (stumia) rogutes arveiml, privalo judti tik viena eile ir tik transporto priemoni judjimo kryptimi.

39. Organizuotai psij grupei eiti vaiuojamja dalimi leidiama kolona ne daugiaukaip 4 eilmis kuo ariau deiniojo vaiuojamosios dalies krato ir tik transporto priemonijudjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale i kairs puss turi eiti lydintys asmenys,vilkintys rykiaspalves liemenes su vies atspindiniais elementais. Tamsiuoju paros metuarba esant blogam matomumui organizuotai psij grupei eiti vaiuojamja dalimidraudiama.

40. Organizuot vaik iki 16 met grup vesti leidiama tik aligatviais arba psijtakais, o ten, kur j nra, ir kelkraiu, bet tik viesiuoju paros metu, kai matomumas geras,ne daugiau kaip 2 eilmis prie transporto priemoni judjimo krypt (kai tai saugu) ir lydimne maiau kaip 2 suaugusij (ne jaunesni kaip 21 met). Lydintys asmenys turi eiti kolonospriekyje ir gale ir vilkti rykiaspalves liemenes su vies atspindiniais elementais.Rekomenduojama rykiaspalves liemenes su vies atspindiniais elementais vilkti visiemskelkraiu einantiems organizuotos grups vaikams.

41. Pstieji, eidami neapviestu kelkraiu arba vaiuojamosios dalies kratutamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo netis vieiant ibint arbavilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais arba bti prie drabuiprisiseg kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atvait. Traukiamas (stumiamas)platesnis kaip 1 m veimlis turi bti su atvaitais: kairje veimlio pusje i priekio baltu,o i galo raudonu.

42. kit vaiuojamosios dalies pus pstieji privalo eiti tik psij (taip patpoeminmis ir esaniomis vir kelio) perjomis, o kur j nra, sankryose pagal aligatviarba kelkrai linij. Pstieji neturi perengti perjos rib. Kai matomumo zonoje perjos arsankryos nra, leidiama eiti per keli staiu kampu abi puses gerai apvelgiamose vietose,taiau tik sitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonms.Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pstieji, eidami kit vaiuojamosios dalies pus, netsi vieiant ibint arba vilkt rykiaspalv liemen suvies atspindiniais elementais arba bt prie drabui prisiseg kitiems eismo dalyviamsmatomoje vietoje atvait.

43. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pstieji privalo vadovautis viesoforais su

7

psij simboliu, o kai j nra, transporto viesofor signalais. 44. engti vaiuojamj dal pstiesiems leidiama tik po to, kai jie vertina atstum

iki artjani transporto priemoni ir j greit ir sitikina, kad tai saugu ir nebus trukdomatransporto priemonms.

45. Vaiuojamojoje dalyje pstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespjusieji pereitivaiuojamosios dalies turi stovti saugumo salelje arba ant paenklintos ar sivaizduojamoslinijos, skirianios prieing krypi transporto srautus. Baigti eiti per keli galima tiksitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonms.

46. Usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui paklus rank auktyn,pstieji, atsivelgdami tai, kurioje vaiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti j arbasustoti saugumo salelje.

47. Artjant specialiajai transporto priemonei su jungtais mlynais ir raudonais (arbatik mlynais) vyturliais ir specialiaisiais garso signalais, pstieji neturi pradti eiti pervaiuojamj dal, o esantys vaiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami i jos pasitraukti.

48. Pstiesiems draudiama:48.1. eiti per vaiuojamj dal tose vietose, kur yra transporto ar psij atitvarai, o

gyvenvietse ir ten, kur yra skiriamoji juosta (iskyrus psij perjas ir sankryas);48.2. eiti automagistrale ar greitkeliu; 48.3. eiti skiriamja juosta arba greta jos vaiuojamosios dalies pakraiu;48.4. ieiti i u stovinios transporto priemons ar kitos klities, trukdanios

apvelgti viet, nesitikinus, kad nra artjani transporto priemoni;48.5. eiti dvirai takais;48.6. pasialinti i eismo vykio vietos, jeigu pstieji yra susij su juo;48.7. vaiuoti rieduiais, riedlentmis, paspirtukais vaiuojamja dalimi.

VII SKYRIUSKELEIVI PAREIGOS

49. Marrutini transporto priemoni (toliau marrutinis transportas) leidiamalaukti tik stoteli laipinimo aiktelse, o kur j nra, prie kelio enklo Stotel antaligatvio ar kelkraio.

50. Keleiviams leidiama lipti (ilipti) tik tada, kai transporto priemon visikaisustoja.

51. Jeigu tikrinantis pareignas sustabdo transporto priemon, keleiviams leidiamailipti tik jam leidus.

52. I vaiuojamosios dalies puss keleiviams leidiama lipti transporto priemon(ilipti i jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti nemanoma i aligatvio ar kelkraio puss irjeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

53. Keleiviams draudiama blakyti vairuotojo dmes ir trukdyti jam vairuotitransporto priemon.

54. Krovininio automobilio kbule vaiuojantiems asmenims draudiama stovti,

8

sdti ant bort, bti ant krovinio aukiau u bortus.

VIII SKYRIUSREIKALAVIMAI DVIRAI VAIRUOTOJAMS

55. Vaiuoti vaiuojamja dalimi dviraiu leidiama ne jaunesniems kaip 14 metasmenims, o iklausiusiems atitinkam mokymo kurs ir turintiems mokymo staigos iduotpaymjim, ne jaunesniems kaip 12 met asmenims. Priirint suaugusiajam, vaiuotivaiuojamja dalimi dviraiu leidiama ne jaunesniems kaip 8 met asmenims. Gyvenamojojezonoje dvirai vairuotoj amius neribojamas.

56. Dviraio vairuotojui leidiama vaiuoti keliu tik tvarking stabd ir garso signalturiniu dviraiu. Dviraio gale turi bti raudonas viesos atvaitas arba raudonos viesosibintas, i abiej on oraniniai viesos atvaitai, pritvirtinti prie rat stipin.Vaiuodamas vaiuojamja dalimi, dviraio vairuotojas privalo dvti rykiaspalv liemen suvies atspindiniais elementais arba dviraio priekyje turi degti baltos viesos ibintas, o gale raudonos viesos ibintas. Vaiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogammatomumui, dviraio priekyje turi degti baltos viesos ibintas, o dviraio gale raudonosviesos ibintas, dviraio vairuotojas privalo dvti rykiaspalv liemen su viesatspindiniais elementais. Dviraio vairuotojas (keleivis) iki 18 met, vaiuodamas (veamas)keliu, privalo bti usidjs ir usisegs dviratininko alm. Vyresniam kaip 18 metasmeniui, dviraiu vaiuojaniam keliu, rekomenduojama bti usidjus ir usisegusdviratininko alm.

57. Vaiuoti dviraiu leidiama tik dvirai takais arba dvirai juostomis, o kur jnra, tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraiu pagal eismo krypt. Kaidvirai tako, dvirai juostos, kelkraio nra arba jais vaiuoti negalima (duobti irpanaiai), leidiama vaiuoti aligatviu arba viena eile vaiuojamosios dalies kratine deineeismo juosta, kuo ariau jos deiniojo krato, iskyrus Taisykli 106 punkte nurodytus atvejus,taip pat kai reikia apvaiuoti klit, vaiuoti tiesiai, kai i pirmosios eismo juostos leidiamasukti tik dein. Vaiuodamas kelkraiu, psij ir dvirai taku, aligatviu, dviraiovairuotojas privalo duoti keli pstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro patpsij leidiama vaiuoti greiiu, kuris yra artimas psiojo judjimo greiiui (37 km/h),paliekant tok tarp i ono, kad eismas bt saugus.

58. Dviraio vairuotojui, vaiuojaniam vaiuojamja dalimi, prireikus pasukti kair,apsisukti ar pervaiuoti kit kelio pus, rekomenduojama nulipti nuo dviraio ir kirstivaiuojamj dal vedantis dvirat, jeigu eismo slygos to reikalauja.

59. Dviraio vairuotojas, artdamas prie vietos, kur reikia kirsti vaiuojamj dal,visais atvejais privalo sumainti vaiavimo greit ir gali tsti judjim tik sitikins, kadvaiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

60. Dviraio vairuotojas, nordamas kirsti vaiuojamj dal ten, kur eismasnereguliuojamas, privalo praleisti vaiuojamja dalimi vaiuojanias transporto priemones,iskyrus tuos atvejus, kai kerta ivaiavimus i alia kelio esani teritorij, gyvenamosios

9

zonos, kiemo, stovjimo aiktels, kai kerta vaiuojamj dal, kuri kiti vairuotojai suka. 61. Dviraio vairuotojui dviraio juosta leidiama vaiuoti tik ta paia kryptimi, kuria

vyksta kit transporto priemoni eismas gretima eismo juosta.62. Dvirai taku ar dvirai juosta dviraio vairuotojas privalo vaiuoti kuo ariau

tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos deiniojo krato. Jeigu psij ir dvirai take araligatvyje horizontaliuoju enklinimu (dviraio simboliu) yra paenklinta dvirai eismuiskirta tako (aligatvio) dalis, dviraio vairuotojas privalo vaiuoti tik ja ir kuo ariau josdeiniojo krato.

63. Vietose, kur eism reguliuoja viesoforai, dvirai vairuotojai privalo paisytiviesofor su dviraio simboliu, o kai j nra, transporto viesofor signal.

64. Dvirai vairuotojams draudiama:64.1. vaiuoti vaiuojamja dalimi, jeigu rengti dvirai takai, iskyrus Taisyklse

nustatytus atvejus; 64.2. vaiuoti automagistralmis ir greitkeliais;64.3. vaiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;64.4. veti keleivius, jeigu nra rengt speciali sdjimo viet;64.5. veti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavoj kitiems

eismo dalyviams;64.6. bti velkamiems kit transporto priemoni;64.7. vilkti kitas transporto priemones, iskyrus tam skirtas priekabas;64.8. vaiuoti sikibus kitas transporto priemones;64.9. vaiuoti psij perjomis.65. Organizuota dviratinink grup gali vaiuoti vaiuojamja dalimi. 66. Taisyklse nustatyti reikalavimai dvirai vairuotojams taip pat privalomi

motorini dvirai vairuotojams.

IX SKYRIUSREIKALAVIMAI VADELIOTOJAMS, GYVULI AR PAUKI VAROVAMS,

RAITELIAMS

67. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti leidiama ne jaunesniems kaip14 met asmenims.

68. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti leidiama tik deiniuoju kelkraiu, ojeigu jo nra, deiniuoju vaiuojamosios dalies pakraiu, kuo ariau prie vaiuojamosiosdalies krato, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

69. Vadeliojam veimo ar rogi priekyje turi bti balti, i on oraniniai, gale raudoni viesos atvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir paymintys kratinius veimoar rogi gabaritus.

70. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukius keliais tamsiuoju paros metu arba esantblogam matomumui, kairje veimo, rogi, gyvuli ar pauki voros pusje turi degtiibintai: priekyje baltos, o gale raudonos viesos. Jeigu nurodyt ibint pritvirtinti negalima,

10

juos kairje gyvuli ar pauki pusje turi neti varovai. Tamsiuoju paros metu ar esantblogam matomumui, vadeliotojas, gyvuli ar pauki varovas, raitelis privalo dvtirykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais.

71. Varom gyvuli band ar pauki pulk reikia suskirstyti grupmis, tarp kurituri bti tokie atstumai, kad nekliudyt eismui. Varov turi bti tiek, kad jie galt valdytigyvulius ar paukius ir utikrint eismo saugum.

72. Vadeliotojams, gyvuli ar pauki varovams, raiteliams, kitiems asmenimsdraudiama:

72.1. palikti gyvulius ar paukius ant kelio arba greta jo be prieiros;72.2. pririti gyvulius taip, kad jie galt ieiti keli;72.3. varyti gyvulius ar paukius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be

kelio savininko sutikimo;72.4. varyti gyvulius ar paukius per geleinkel ir keli, kur nra specialiai tam

skirt viet;72.5. joti vaiuojamja dalimi tamsiuoju paros metu;72.6. automagistralse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti;72.7. keliuose vadelioti, joti, varyti gyvulius ar paukius neblaiviems, apsvaigusiems

nuo psichik veikiani mediag.

X SKYRIUSEISMO REGULIAVIMO SIGNALAI

73. viesofor signalai turi ias reikmes:73.1. alias skritulio formos signalas leidia eism;73.2. alias rodykli formos signalas tamsiame fone leidia eism tik rodykli

nurodytomis kryptimis; t pai reikm turi ir alia rodykl papildomoje viesoforo sekcijoje(kai leidiama sukti kair, leidiama ir apsisukti);

73.3. alias mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad jo laikas baigiasi ir netrukusbus jungtas draudiamasis signalas;

73.4. alias signalas su psiojo simboliu leidia eiti pstiesiems; 73.5. alias signalas su dviraio simboliu leidia vaiuoti dviraiais;73.6. alias signalas su juodo kontro rodykle (rodyklmis) leidia vaiuoti jame

paymtos rodykls (rodykli) kryptimi (kryptimis);73.7. geltonas signalas draudia eism (iskyrus Taisykli 29 ir 166 punktuose

nurodytus atvejus) ir spja, kad viesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontrorodykls, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidiama vaiuoti sijungus aliam signalui;jeigu signale yra dviraio simbolis, signalas galioja tik dviraiams;

73.8. kartu jungti geltonas ir raudonas signalai draudia eism ir spja, kad busjungtas alias signalas;

73.9. geltonas mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad sankrya arba psijperja nereguliuojama;

11

73.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geleinkelio pervaose, leidia eismsitikinus, kad prie geleinkelio pervaos neartja bgin transporto priemon;

73.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudiaeism; jeigu signale yra juodo kontro rodykls, jos informuoja, kuriomis kryptimis busleidiama vaiuoti sijungus aliam signalui;

73.12. raudonas signalas su psiojo simboliu draudia psij eism;73.13. raudonas signalas su dviraio simboliu draudia dvirai eism;73.14. raudonas X formos signalas ir alias emyn nukreiptos rodykls signalas

(reversinis viesoforas) atitinkamai draudia arba leidia vaiuoti ta eismo juosta, vir kuriosjie rengti; jeigu reversiniame viesofore yra geltonas striai dein (kair) nukreiptosrodykls formos signalas, jis spja, kad vaiuoti ta eismo juosta bus draudiama, ir pareigojanedelsiant persirikiuoti gretim eismo juost rodykls nurodyta kryptimi; kai viesoforai yraijungti arba jungtas geltonas signalas, vaiuoti eismo juost, paymt dviguba brkninehorizontaliojo enklinimo linija, draudiama.

74. viesofor signalai idstomi vertikaliai nuo viraus apai ia tvarka: raudonas,geltonas, alias. Prireikus signalai gali bti idstyti ir horizontaliai: raudonas kairje,geltonas viduryje, alias deinje (reversinis viesoforas). Eismo dalyviai privalovadovautis j judjimo kryptimi rengt ir jiems skirt, taip pat dubliuojanij viesoforsignalais.

75. Jeigu ties aliu viesoforo signalu rengta papildoma sekcija su alia rodykle,vaiuoti rodykls nurodyta kryptimi leidiama tik sijungus ios sekcijos signalui.

76. Jeigu sankryoje ties raudonu viesoforo signalu pritvirtinta lentel su aliarodykle, nukreipta dein, vairuotojams leidiama sukti dein ir degant draudiamamviesoforo signalui, taiau prie vaiuodami sankry jie privalo sustoti prie kelio enklStop linija ir (ar) Stop linij, jeigu j nra, prie psij perj, viesofor ir vlpradti vaiuoti tik sitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transportopriemonms ir pstiesiems, kuri judjimo krypt jie kerta.

77. Reguliuotojo signalai turi ias reikmes: 77.1. rankos itiestos alis arba nuleistos:77.1.1. i deiniojo ir kairiojo ono leidiama vaiuoti tiesiai ir dein, o pstiesiems

leidiama eiti per vaiuojamj dal;77.1.2. i krtins ir nugaros puss vis transporto priemoni ir psij eismas

draudiamas;77.2. dein ranka itiesta priek:77.2.1. i kairiojo ono transporto priemonms leidiama vaiuoti visomis kryptimis;77.2.2. i krtins puss transporto priemonms leidiama vaiuoti tik dein;77.2.3. i nugaros puss ir deiniojo ono vis transporto priemoni eismas

draudiamas;77.2.4. pstiesiems leidiama eiti per vaiuojamj dal u reguliuotojo nugaros;77.3. ranka pakelta auktyn:

12

77.3.1. visiems eismo dalyviams draudiama judti bet kuria kryptimi;77.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.78. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemon, psiasis sustoti, kai

tikrinantis pareignas ar reguliuotojas duoda signal mojuoja reguliuotojo lazdele arskrituliu su raudonu atvaitu, nukreiptu eismo dalyv, arba per garsiakalb liepia sustoti.Signalas STOP taip pat gali bti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybosenklu paymtame automobilyje rengtoje vieslentje. Nordamas atkreipti eismo dalyvidmes, tikrinantis pareignas ar reguliuotojas gali duoti signal vilpuku. Gavs signal,vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemon nurodytoje vietoje; jeigu vietanenurodoma, deiniajame kelkratyje, o kai kelkraio nra, vaiuojamosios daliesdeiniajame pakratyje.

79. viesoforo signalai gali bti papildomai dubliuojami garso signalais,informuojaniais neregius psiuosius, kad galima pereiti vaiuojamj dal.

80. Geleinkelio pervaose raudon viesoforo signal gali dubliuoti garso signalas.

XI SKYRIUSSPJAMIEJI SIGNALAI

81. spjamieji signalai yra ie: rodomi poski, stabdi viesos signalais arba ranka;garso signalas; ibint viesos perjunginjimas; avarins viesos signalizacijos; spjamjmirksini oranini vies jungimas; avarinio sustojimo enklo pastatymas.

82. Vairuotojas privalo spti atitinkamos krypties poski viesos signalais, o jeiguviesos signalizacijos nra arba ji sugedusi, ranka:

82.1. prie praddamas vaiuoti ir prie sustodamas;82.2. prie persirikiuodamas, prie lenkdamas ir baigdamas lenkti, prie

apvaiuodamas klit ir baigdamas j apvaiuoti, prie sukdamas dein ar kair, prieapsisukdamas, ivaiuodamas i sankryos, kurioje eismas vyksta ratu.

83. Poskio kair signal atitinka on itiesta kair arba on itiesta ir per alknstatmenai vir sulenkta dein ranka.

84. Poskio dein signal atitinka on itiesta dein arba on itiesta ir peralkn statmenai vir sulenkta kair ranka.

85. Stabdymo signalas rodomas auktyn ikelta kaire arba deine ranka.86. spjamieji signalai turi bti pradti rodyti i anksto prie manevr (stabdym,

susijus su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prie patmanevr). Signal reikia rodyti taip, kad jis neklaidint kit eismo dalyvi. Poski viesossignalai nerodomi vaiuojant sankry, kurioje eismas vyksta ratu.

87. Signal rodantis vairuotojas negyja vaiavimo pirmumo teiss.88. Gyvenvietse neleidiama naudoti garso signal, iskyrus tuos atvejus, kai jie

btini, kad bt ivengta eismo vykio.89. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dmes, galima perjunginti viesas, o ne

gyvenvietse naudoti garso signal.

13

90. Draudiama kaip spjamj signal naudoti tolimsias viesas, jeigu jos gali akintikitus vairuotojus (net ir per upakalinio vaizdo veidrod).

91. Avarin viesos signalizacija transporto priemonje, jeigu tokia rengta, privalobti jungta:

91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovti) draudiama;91.2. vykus eismo vykiui;91.3. tikrinaniam pareignui sustabdius; 91.4. sustojus neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba esant blogam

matomumui, o vaiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedegabent viena galin gabaritin viesa;

91.5. kai ji velkama;91.6. kai vairuotojas akinamas;91.7. kai norima perspti kitus vairuotojus apie klit ar pavoj;91.8. vaik laipinimo (ilaipinimo) (i) transporto priemon (-s) su vaik veimo

skiriamaisiais enklais metu.92. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra arba ji sugedusi, taip pat jeigu

priverstinai sustojama ten, kur sustojusi transporto priemon kiti eismo dalyviai pamatytlikus iki jos maiau kaip 100 m, motorins transporto priemons (iskyrus moped, motociklbe priekabos), traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalo nedelsdamas prie transportopriemoni vaiavimo krypt toje vaiuojamosios dalies pusje pastatyti avarinio sustojimoenkl: gyvenvietse ne ariau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietse ne ariau kaip 50 matstumu nuo sustojusios transporto priemons.

93. Vairuotojas mokini laipinimo (ilaipinimo) (i) mokyklin (-io) autobus (-o)metu privalo jungti spjamsias mirksinias oranines viesas.

XII SKYRIUSVIESOS PRIETAIS NAUDOJIMAS

94. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorini transportopriemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai privalo vaiuoti keliais su jungtomisartimosiomis arba tolimosiomis ibint viesomis.

95. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios ibint viesosturi bti perjungtos artimsias:

95.1. tinkamai apviestuose keliuose;95.2. likus iki prieprieiais atvaiuojanios transporto priemons ne maiau kaip

150 m;95.3. kitais atvejais, kai tolimosios ibint viesos gali akinti vairuotojus (net ir

vaiuojanius ta paia kryptimi).96. Akinamas vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij ir

nevaiuodamas kit eismo juost sultinti greit, prireikus ir sustoti.97. viesiuoju paros metu motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main

14

vairuotojai privalo vaiuoti keliais su jungtomis artimosiomis arba specialiai iam metuiskirtomis ibint viesomis.

98. Rko ibintus leidiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius irsugedus priekiniam kairiajam artimj vies ibintui.

XIII SKYRIUSVAIAVIMO PRADIA IR MANEVRAVIMAS

99. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deine kelio puse. 100. Prieing krypi eism vaiuojamojoje dalyje, jeigu nra kitaip nustatani

kelio enkl ar enklinimo, skiria menamoji iilgin vaiuojamosios dalies ais.101. Prie praddamas vaiuoti, prie persirikiuodamas ir kitaip keisdamas vaiavimo

krypt, vairuotojas privalo sitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keli (nekliudyti) kitiemseismo dalyviams.

102. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, vairuotojas privalo duoti kelijuo vaiuojanioms transporto priemonms (dviraiams ir kitoms).

103. Ivaiuodamas i kelio, vairuotojas privalo duoti keli juo vaiuojaniomstransporto priemonms (dviraiams ir kitoms).

104. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keli transporto priemonms,vaiuojanioms gretima eismo juosta ta paia kryptimi. Jeigu ta paia kryptimi vaiuojaniostransporto priemons persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keli deinje esaniaitransporto priemonei.

105. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos paios krypties eismo juostos,vienoje i j eismas negalimas ir susidar transporto priemoni eil, kiekvienas gretima eismojuosta vaiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai isusidariusios eils) persirikiuoti jo uimam eismo juost. Persirikiuojantysis privalositikinti, kad jam duoda keli.

106. Prie sukdamas dein, kair arba apsisukdamas (iskyrus posk sankry,kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo i anksto pasitraukti prie pat vaiuojamosiosdalies, skirtos vaiuoti ta kryptimi, atitinkamo krato. Kelio enklai ir (arba) horizontalusisenklinimas gali reikalavim pakeisti.

107. Kai dl savo gabarit ar kit prieasi transporto priemon negali pasukti(apsisukti) i kratins padties, sukti leidiama ir ne nuo vaiuojamosios dalies, skirtosvaiuoti ta kryptimi, atitinkamo krato, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonms irnesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

108. Reikia sukti taip, kad vaiuodama vaiuojamj dali sankirt ir ivaiuodamai jos transporto priemon neatsidurt prieprieinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidiamakeliomis eilmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudyt sukaniajam gretima eile.

109. Sukdamas kair (apsisukdamas) ne sankryoje, vairuotojas privalo duoti keliprieinga kryptimi vaiuojanioms transporto priemonms.

110. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos uimtos, keisti eismo juost

15

leidiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.111. Jeigu yra ltjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo i anksto

persirikiuoti i juost ir ltinti greit tik joje.112. Jeigu yra greitjimo juosta, skirta vaiuoti keli, vairuotojas privalo vaiuoti ja

ir silieti transporto sraut, duodamas keli juo vaiuojanioms transporto priemonms.113. Kur kas liau u leidiam didiausi greit vaiuojantis vairuotojas (iskyrus

tuos atvejus, kai jis suka kair arba apsisuka) privalo praleisti paskui j greiiauvaiuojanias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau dein. Ltaeigs ar dideligabarit transporto priemons vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti u jossusikaupusias transporto priemones.

114. Vaiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keli kitiems eismo dalyviams. 115. Kai transporto priemoni vaiavimo trajektorijos kertasi, o vaiavimo tvarka

Taisyklse neaptarta, keli privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemon artja ideins.

116. Apsisukti draudiama:116.1. psij perjose;116.2. geleinkeli pervaose;116.3. tuneliuose;116.4. ant tilt, estakad, viaduk ir po jais;116.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi maesnis kaip 100 metr;116.6. keliuose su skiriamja juosta, iskyrus tam rengtas ir kelio enklais arba kelio

enklais bei horizontaliuoju enklinimu paymtas apsisukimo vietas.

XIV SKYRIUSTRANSPORTO PRIEMONI ISIDSTYMAS KELYJE

117. Jeigu vaiuojamoji dalis horizontaliojo enklinimo linijomis ir (arba) kelioenklais suskirstyta eismo juostas, transporto priemons turi vaiuoti iomis juostomis.Uvaiuoti ant brknini horizontaliojo enklinimo linij leidiama tik persirikiuojant kiteismo juost, kirsti itisines horizontaliojo enklinimo linijas leidiama tik Taisykli 3 priedenurodytais atvejais. Jeigu yra itisin horizontaliojo enklinimo linija (vienguba ar dviguba),skirianti prieing krypi eismo juostas, vairuotojas privalo vaiuoti deiniau nuo jos.

118. Dvipusio eismo kelyje i keturi ir daugiau eismo juost arba kelyje su skiriamjajuosta draudiama vaiuoti prieingos krypties eismui skirt kelio pus, vaiuoti skiriamjajuosta arba j pervaiuoti.

119. Vairuotojas privalo vaiuoti kuo ariau deiniojo vaiuojamosios dalies krato.120. Krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji transporto priemons

mas (toliau didiausioji leidiamoji mas) didesn kaip 3,5 t, draudiama vaiuoti toliaunuo vaiuojamosios dalies deiniojo krato negu antrja eismo juosta, iskyrus tuos atvejus,kai jiems reikia sukti kair, apsisukti, apvaiuoti klit, sustoti (stovti) vienpusio eismokelyje.

16

121. Ne gyvenvietse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kuri greitisneturi viryti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kuri bendras ilgis daugiau kaip 7 m,turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje vaiuojanios transporto priemons, kad juoslenkianios transporto priemons netrukdomos galt persirikiuoti dein kelio pus.Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.

122. Transporto priemons, kuri konstrukcinis greitis negali bti didesnis kaip40 km/h arba kurios dl technini prieasi negali pasiekti tokio greiio, turi vaiuoti tikkratine deine eismo juosta, iskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvaiuoja, persirikiuojaarba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.

123. Moped, lengvj keturrai vairuotojai privalo vaiuoti tik pirmja nuovaiuojamosios dalies deiniojo krato eismo juosta, kuo ariau jos deiniojo krato, iskyrustuos atvejus, kai jiems reikia sukti kair, apsisukti, aplenkti ar apvaiuoti klit, vaiuotitiesiai, kai i pirmosios eismo juostos leidiama sukti tik dein, sustoti (stovti) vienpusioeismo kelyje.

124. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojams,vadeliotojams draudiama vaiuoti veja, aligatviu, psij, dvirai taku, dvirai juostaarba uvaiuoti ant j, iskyrus tuos atvejus, kai uvaiuoti ant aligatvio krato leidiastovjimo bd nurodantys kelio enklai, o dvirai takas ar dvirai juosta paymti 1.14horizontaliojo enklinimo linija. Draudiama vaiuoti transporto priemonmis skiriamjajuosta, pylim ar ikas laitais, grioviais, vaiuoti keli ar nuvaiuoti nuo jo ne specialiaitam rengtose vietose.

125. Draudiama transporto priemonms (iskyrus dviraius) apvaiuoti ta paiakryptimi vaiuojanias transporto priemones i deins (iskyrus leistin sukani kair,apsisukani transporto priemoni apvaiavim i deins) vaiuojant kelkraiu, ltjimo argreitjimo juosta. Ta paia kryptimi liau vaiuojanias transporto priemonesrekomenduojama apvaiuoti i kairs.

126. Vairuotojas, atsivelgdamas greit, privalo laikytis tokio atstumo, kadneatsitrenkt priekyje vaiuojani transporto priemon, jeigu ji bt stabdoma, taip patpalikti tok tarp i ono, kad eismas bt saugus. Rekomenduojama, kad atstumas ikipriekyje vaiuojanios transporto priemons bt ne maesnis kaip per dvi sekundesnuvaiuojamas atstumas arba ne maesnis kaip pus spidometro rodmens, paversto metrais,pavyzdiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bti ne maesnis kaip 35 m, jeigu eismo slygosnereikalauja kitaip.

XV SKYRIUSVAIAVIMO GREITIS

127. Vairuotojas privalo vaiuoti nevirydamas leistino greiio. Pasirinkdamasvaiavimo greit, vairuotojas turi atsivelgti vaiavimo slygas, ypa vietovs reljef, kelio irtransporto priemons bkl ir krovin, meteorologines slygas, taip pat eismo intensyvum,kad galt sustabdyti transporto priemon iki bet kurios i anksto numatomos klities. Jis turi

17

sultinti greit ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dl susidariusi aplinkybi, ypa kai blogasmatomumas.

128. Jeigu atsirado klitis ar ikilo grsm eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis galitai pastebti) privalo sultinti greit, net visikai sustabdyti transporto priemon arbaapvaiuoti klit nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

129. Gyvenvietse visoms transporto priemonms leidiama vaiuoti ne didesniu kaip50 km/h greiiu.

130. Stovjimo aiktelse visoms transporto priemonms leidiama vaiuoti nedidesniu kaip 20 km/h greiiu.

131. Ne gyvenvietse leidiama vaiuoti:131.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triraiais automagistralse nuo

balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip 130 km/h greiiu, nuo lapkriio 1 d. iki kovo31 d. ne didesniu kaip 110 km/h greiiu, greitkeliuose nuo balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip 120 km/h greiiu, nuo lapkriio 1 d. iki kovo 31 d. ne didesniu kaip110 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu,kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;

131.2. krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji mas ne didesn kaip3,5 t, automagistralse ne didesniu kaip 110 km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip100 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu,kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;

131.3. autobusais automagistralse ne didesniu kaip 100 km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip80 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;

131.4. krovininiais automobiliais (taip pat transporto priemoni junginiais), kurididiausioji leidiamoji mas didesn kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralse ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, keliuosesu asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, kituose keliuose ne didesniukaip 70 km/h greiiu;

131.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kuri didiausiojileidiamoji mas ne didesn kaip 3,5 t su priekabomis, automagistralse, greitkeliuose irkeliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose nedidesniu kaip 70 km/h greiiu;

131.6. krovininiais automobiliais veant keleivius, velkant motorines transportopriemones ne didesniu kaip 70 km/h greiiu (velkant lanksia vilktimi ne didesniu kaip50 km/h greiiu);

131.7. mokykliniais autobusais automagistralse ne didesniu kaip 90 km/h greiiu,greitkeliuose ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga irkituose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;

131.8. keturraiais, galingaisiais keturraiais keliuose su asfalto ar betono danga ar bejos ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;

18

131.9. traktoriais ir savaeigmis mainomis keliuose su asfalto ar betono danga ar bejos ne didesniu kaip 50 km/h greiiu.

132. Transporto priemoni (j jungini), kuri matmenys (su kroviniu ar be jo) virijaLietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didiausiuosius leidiamus dydius,leidiamas vaiavimo greitis nurodomas iduotame leidime. ioms transporto priemonmsleidiama vaiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greiiu.

133. Keli ruouose, kur eismo slygos leidia saugiai vaiuoti greiiau, policijos irkelio savininko sprendimu didiausias leidiamas greitis gali bti padidintas pastaiusatitinkamus kelio enklus.

134. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti,leidiama vaiuoti automagistralse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituosekeliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu.

135. Vairuotojui draudiama:135.1. viryti transporto priemons gamintojo nurodyt maksimal greit;135.2. viryti greit, kuris nurodytas transporto priemons greiio ribojimo

skiriamajame enkle;135.3. vaiuoti be reikalo pernelyg ltai, trukdant normal kit transporto priemoni

eism;135.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebtina eismo saugumui.

XVI SKYRIUSLENKIMAS IR EISMAS JUOSTOSE

136. Prie praddamas lenkti, vairuotojas privalo sitikinti, kad:136.1. n vienas i vaiuojani paskui j vairuotoj nepradjo jo lenkti;136.2. transporto priemons, vaiuojanios priekyje ta paia eismo juosta, vairuotojas

nerodo kairiojo poskio signalo;136.3. lenkimui btina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieprieiais

atvaiuojanioms transporto priemonms;136.4. baigdamas lenkti, jis gals grti savo eismo juost, nesukliudydamas

lenkiamai transporto priemonei;136.5. lenkiant bus utikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemons.137. Jeigu priekyje vaiuojantis vairuotojas rodo kairj poskio signal ir yra

persirikiavs poskiui kair (apsisukimui), vaiuojantysis paskui j privalo apvaiuotisukani transporto priemon i deins arba palaukti, kol priekyje vaiuojantis vairuotojasatlaisvins eismo juost.

138. Lenkiamos transporto priemons vairuotojui draudiama trukdyti aplenktididinant vaiavimo greit arba kitais veiksmais.

139. Jeigu su prieais vaiuojania transporto priemone prasilenkti sunku, keliprivalo duoti vairuotojas, kurio pusje yra klitis. Nuokalnse, paymtose atitinkamais kelioenklais, esant kliiai, keli privalo duoti emyn vaiuojanios transporto priemons

19

vairuotojas.140. Lenkti draudiama:140.1. sankryose alutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, paymtame kelio

enklais Sankrya su alutiniu keliu, alutinis kelias i deins, alutinis kelias ikairs arba Pagrindinis kelias, reguliuojamose ir lygiareikmi keli sankryose;

140.2. geleinkelio pervaose ir likus 100 m atstumui iki j;140.3. keli ruouose, kur blogai matomas kelias;140.4. psij perjose;140.5. vietose, kur vaiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

XVII SKYRIUSSUSTOJIMAS IR STOVJIMAS

141. Sustoti ir stovti transporto priemonms leidiama deinje kelio pusje, kuodeiniau kelkratyje, o jeigu jo nra, vaiuojamosios dalies pakratyje. Transportopriemons vairuotojas, vaiuodamas (ivaiuodamas) (i) kelkrat (-io), neturi sukeltipavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu vaiuojamosios dalies deinje yra rengta dviraijuosta, sustoti ir stovti leidiama greta dvirai juostos.

142. Gyvenvietse sustoti ir stovti leidiama ir kairje pusje vienos krypties eismokeliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vien kiekvienos krypties eismo juost.

143. Neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba esant blogammatomumui leidiama stovti tik stovjimo aiktelse arba u kelio rib.

144. Transporto priemonms sustoti ir stovti vaiuojamojoje dalyje leidiama vienaeile.

145. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviraius leidiama statyti dviem eilmis,jeigu tai nekliudo eismui.

146. Statyti transporto priemon kampu vaiuojamosios dalies krat, o nelygiagreiai su vaiuojamosios dalies kratu galima tik ten, kur tai leidia stovjimo bdnurodantys kelio enklai ir (arba) horizontalusis enklinimas.

147. Vairuotojas gali pasitraukti i savo vietos arba palikti transporto priemon tikpasirpins, kad ji savaime nepradt riedti ir ja nepasinaudot kiti asmenys.

148. Draudiama atidaryti sustojusios transporto priemons dureles, jeigu tai keliapavoj arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

149. Palikdamas stovti motorin transporto priemon stovjimo trukm ribojanioenklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informacij apie motorins transportopriemons atvykimo laik u priekinio motorins transporto priemons stiklo taip, kad ji btmatoma kitiems asmenims.

150. Sustoti ir stovti draudiama:150.1. geleinkeli pervaose ir ariau kaip 50 m atstumu nuo j;150.2. skiriamojoje, greitjimo ir ltjimo juostose;150.3. ant tilt, viaduk, estakad ir po jais, iskyrus tuos atvejus, kai ten stovti

20

leidia stovjimo viet nurodantys kelio enklai, taip pat tuneliuose;150.4. psij perjose ir ariau kaip 5 m atstumu prie jas, o keliuose, kuriuose yra

po vien kiekvienos krypties eismo juost, ir ariau kaip 5 m atstumu u psij perj; 150.5. ant vejos, aligatvio (iskyrus tuos atvejus, kai ten stovti leidia stovjimo

bd nurodantys kelio enklai arba transporto priemon nurodyta leidime, iduotame prekiautivieoje vietoje rengini metu), taip pat sporto, vaik aidimo aiktelse ir kitose transportopriemoni eismui (stovjimui) neskirtose teritorijose;

150.6. ant psij ar (ir) dvirai tako, dvirai juostos, taip pat ariau kaip 5 matstumu prie vaiuojamosios dalies susikirtim su psij ar (ir) dvirai taku, o keliuose,kuriuose yra po vien kiekvienos krypties eismo juost, ir ariau kaip 5 m atstumu u psijar (ir) dvirai tako;

150.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemons ir itisins horizontaliojoenklinimo linijos (bortelio) maesnis kaip 3 m atstumas;

150.8. sankryoje ir ariau kaip 5 m atstumu nuo jos, iskyrus tuos atvejus, kai tenstovti leidia stovjimo viet nurodantys kelio enklai;

150.9. marrutinio transporto sustojimo aiktelse ir ariau kaip 15 m atstumu nuo j(kai aiktels nra, ariau kaip 15 m atstumu nuo kelio enklo Stotel), jeigu tai kliudytmarrutinio transporto eismui; draudiama stovti kelio enklo Taksi stotel galiojimozonoje;

150.10. ten, kur sustojusi transporto priemon ustot kitiems vairuotojams viesoforosignalus ar kelio enklus, trukdyt vaiuoti (ivaiuoti) (i) stovjimo aiktel (-s),stovjimo viet (-os), gara (-o), kiem (-o), teritorij (-os), trukdyt lipti kit transportopriemon arba kitaip kliudyt transporto priemoni ar psij eismui;

150.11. ne gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas maiau kaip 100 matstumu; kalnje, nuokalnje arba vingyje, paymtuose atitinkamais kelio enklais Nr. 113118;

150.12. gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas maiau kaip 50 matstumu; kalnje, nuokalnje arba vingyje, paymtuose atitinkamais kelio enklais Nr. 113118;

150.13. ant ubrkniuot plot, ymini nukreipimo saleles;150.14. kitoms transporto priemonms marrutiniam transportui skirtoje eismo

juostoje.151. Priverstinai sustojs ten, kur sustoti (stovti) draudiama, transporto priemons

vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij, jeigu tokia rengta, ir (ar) pastatytiavarinio sustojimo enkl, kaip nurodyta Taisykli 92 punkte, ir kuo skubiau paalintitransporto priemon nuo kelio. Jeigu norima sustoti neapviestame kelio ruoe tamsiuojuparos metu arba esant blogam matomumui ir avarins viesos signalizacijos nra arba jisugedusi, transporto priemon turi bti pastatyta u kelio rib. Jeigu to negalima padaryti,viet btina paymti taip, kaip nurodyta Taisykli 92 punkte.

152. Greta skiriamuoju enklu Negalusis paymt transporto priemoni savj

21

transporto priemon vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdyt lipti (ilipti)negaliesiems.

153. Jeigu tai manoma dl transporto priemons gabarit, transporto priemon turibti statoma stovjimo vietos, paenklintos siaura itisine horizontaliojo enklinimo linija,ribose.

XVIII SKYRIUSVAIAVIMAS PER SANKRYAS

154. Nelygiareikmi keli sankryoje alutiniu keliu vaiuojantis vairuotojas privaloduoti keli transporto priemonms, artjanioms prie sankryos pagrindiniu keliu.

155. Lygiareikmi keli sankryoje vairuotojas privalo duoti keli i deinsartjanioms transporto priemonms.

156. Jeigu sankryoje keiiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu vaiuojantysvairuotojai vieni kit atvilgiu turi laikytis vaiavimo per lygiareikmi keli sankryastaisykli. i taisykli vieni kit atvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, vaiuojantys alutiniaiskeliais.

157. Sukdamas kair (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keli transportopriemonms, vaiuojanioms lygiareikmiu keliu prieinga kryptimi tiesiai arba dein, osankryoje, kurioje leidiama lenkti, ir lenkianioms transporto priemonms.

158. Sukdamas sankryoje kair arba dein, vairuotojas privalo duoti keli eismodalyviams (dvirai vairuotojams ir kitiems), kertantiems vaiuojamosios dalies, kuri jissuka, eismo juostas. Sukdamas keli su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojasprivalo duoti keli eismo dalyviams (dvirai vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurivaiuojamosios dalies, kuri jis suka, eismo juost.

159. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo enkl nra, jisturi elgtis taip, lyg vaiuot alutiniu keliu.

160. Draudiama vaiuoti vaiuojamj dali sankirt, jeigu joje ar u jos yraklitis, kuri priverst vairuotoj sustoti sankryoje ir trukdyti kit transporto priemonieismui.

161. sijungus leidiamajam viesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelitransporto priemonms, ivaiuojanioms i sankryos vaiuojamj dali sankirtos numatytakryptimi (jeigu manevras pradtas, kai j krypties signalas buvo leidiamasis), ir praleistibaigianius pereiti vaiuojamj dal psiuosius.

162. Vairuotojui, vaiavusiam vaiuojamj dali sankirt pagal leidiamjviesoforo signal, leidiama vaiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks bt viesoforo signalasivaiuojant i sankryos. Taiau jeigu sankryoje prie pakeliui esanius viesoforus yrakelio enklas Stop linija ir (ar) Stop linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno viesoforosignalo.

163. Vaiuodamas kryptimi, kuri rodo rodykl, jungta papildomoje viesoforosekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti keli i kit krypi

22

pagal leidiamj viesoforo signal vaiuojanioms transporto priemonms.164. Sankryoje, kurioje eismas reguliuojamas viesoforu su papildoma sekcija,

vairuotojas, vaiuojantis eismo juosta, i kurios sukama, turi vaiuoti toliau jungtos rodyklsnurodyta kryptimi, jeigu sustojs jis sutrukdyt kit ta paia eismo juosta vaiuojani paskuij transporto priemoni eismui.

165. Esant draudiamajam viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalosustoti prie kelio enkl Stop linija ir (ar) Stop linij, o jeigu j nra, prie viesofor,kertam vaiuojamj dal, psij perj taip, kad nekliudyt transporto ir psij eismui.

166. Vairuotojui, kuris usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojuipaklus rank auktyn galt sustoti Taisykli 165 punkte nurodytose vietose tik staigiaistabdydamas, leidiama vaiuoti toliau.

167. Kai eismas reguliuojamas viesoforu, vairuotojas privalo vadovautis viesoforosignalais, kad ir kokie bt vaiavimo pirmenyb nurodantys kelio enklai. Jeigu viesoforasijungtas arba jungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelioenklais.

XIX SKYRIUSEISMAS PER GELEINKELI PERVAAS

168. Prie praddamas judti per geleinkelio perva ir juddamas per j, eismodalyvis privalo vadovautis kelio enklais, enklinimu, utvaro padtimi, viesofor, garso irgeleinkelio pervaos budtoj (reguliuotoj) signalais. Prie praddamas judti pergeleinkelio perva, eismo dalyvis visais atvejais privalo sitikinti, kad prie geleinkeliopervaos neartja bgin transporto priemon. Rekomenduojama, kad per geleinkelioperva judanius vaikus iki 12 met lydt suaugs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 met).

169. Geleinkelio pervaoje eismo dalyvis privalo duoti keli artjaniai bgineitransporto priemonei.

170. Duodamas keli artjaniai bginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kaivaiuoti per geleinkelio perva draudiama, vairuotojas privalo sustoti prie Stop linij,kelio enkl Stop, viesofor, pakeliamj utvar, o jeigu j nra, ne ariau kaip 10 matstumu nuo pirmojo bgio. Vairuotojas privalo sustoti prie Stop linij, kai ji naudojama sukelio enklu Stop, o jeigu jos nra, prie mint kelio enkl, net ir mirksint baltamviesoforo signalui. Prie praddamas vaiuoti vairuotojas privalo sitikinti, kad priegeleinkelio pervaos neartja bgin transporto priemon.

171. Transporto priemonei priverstinai sustojus geleinkelio pervaoje, vairuotojasprivalo nedelsdamas ilaipinti keleivius, imtis vis veiksm transporto priemonei igeleinkelio pervaos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta, duoti signalus artjaniosbgins transporto priemons mainistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratuviesiuoju paros metu su rykiaspalviu gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu sufakelu arba ibintu.

172. Transporto priemonms, kuri plotis didesnis kaip 5 m arba auktis nuo kelio

23

paviriaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat ltaeigms mainoms irmechanizmams, kuri greitis maesnis kaip 8 km/h, vaiuoti per geleinkelio pervaleidiama tik gavus geleinkeli infrastruktros valdytojo leidim.

173. Eismo dalyviui draudiama:173.1. judti per geleinkel tam neskirtose vietose;173.2. apvaiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prie geleinkelio perva

praleisti bgins transporto priemons; 173.3. vaiuoti ar eiti geleinkelio perva, kai utvaras nuleistas arba pradeda

leistis, savavalikai pakelti utvar arba j apvaiuoti (apeiti);173.4. vaiuoti geleinkelio perva, jeigu u jos yra klitis, kuri verst vairuotoj

sustoti geleinkelio pervaoje;173.5. gabenti per geleinkelio perva specialiai transportuoti neparengtas ems

kio, keli, statybos ir kitas mainas, jeigu tai galt pakenkti geleinkelio pervaos rangai;173.6. vaiuoti per geleinkelio perva negalij veimliu be lydinio asmens.

XX SKYRIUSEISMAS AUTOMAGISTRALSE IR GREITKELIUOSE

174. Keliuose, paymtuose kelio enklais Automagistral ar Automobili kelias,draudiama:

174.1. judti pstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti, vaiuotidviraiais, mopedais, vis ri keturraiais ir visomis kitomis transporto priemonmis,iskyrus automobilius, motociklus, triraius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigui motorini transporto priemoni maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dl jtechnins bkls ne maesnis kaip 60 km/h;

174.2. sustoti (stovti), iskyrus specialiai tam skirtas aikteles;174.3. apsisukti (iskyrus kelio enklais ir enklinimu paymtas apsisukimo vietas)

arba vaiuoti atbulam;174.4. vaiuoti automagistral ar greitkel arba ivaiuoti i j tam neskirtose

vietose;174.5. vilkti lanksia vilktimi;174.6. rengti sporto varybas, eitynes, kitokius renginius.

XXI SKYRIUSEISMAS GYVENAMOJOJE ZONOJE

175. Pstiesiems leidiama vaikioti vaiuojamja dalimi visoje gyvenamojojezonoje, taiau jie neturi trukdyti transporto priemoni eismui. Gyvenamojoje zonoje pstiejituri pirmumo teis prie transporto priemones.

176. Gyvenamojoje zonoje draudiama:176.1. vaiuoti didesniu kaip 20 km/h greiiu; 176.2. stovti jungus transporto priemons varikl ilgiau, nei btina paruoti

24

transporto priemon vaiuoti (nuvalyti snieg ir panaiai);176.3. palikti stovti didesns kaip 3,5 t didiausiosios leidiamosios mass

krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sdim viet autobusus, taip pat traktorius,savaeiges mainas ir j priekabas;

176.4. mokyti vairuoti.177. Transporto priemons vairuotojas, vaiuodamas keli i gyvenamosios zonos,

privalo duoti keli juo artjanioms transporto priemonms.178. io skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabui gyvenamj nam

kiemuose.

XXII SKYRIUSMARRUTINIO TRANSPORTO PIRMENYB

179. Gyvenvietje vairuotojai privalo duoti keli marrutiniam transportui,pradedaniam vaiuoti i paymtos stotels.

180. Prie praddamas vaiuoti i stotels, marrutinio transporto vairuotojas turisitikinti, kad jam duodamas kelias.

181. Kelyje, paymtame kelio enklu Eismo juosta marrutiniam transportui ir(arba) raide A, kitoms transporto priemonms vaiuoti ia eismo juosta draudiama,iskyrus:

181.1. dviraius ir mopedus;181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta paymta raide A ir

urau TAKSI;181.3. automobilius, kuriuose vaiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvi, jeigu eismo juosta

paymta raide A ir simboliu 4+;181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta paymta raide A ir elektromobili

simboliu.182. Jeigu eismo juosta, skirta marrutiniam transportui vaiuoti ta paia kryptimi, yra

deiniajame vaiuojamosios dalies krate ir nra atskirta itisine horizontaliojo enklinimolinija, dein sukantys privalo, o apvaiuojantys sustojusi kair sukti transporto priemonvairuotojai gali persirikiuoti i eismo juost.

XXIII SKYRIUSNEGALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMAS

183. Vairuotojui, vairuojaniam transporto priemon, kuri paymta skiriamuojuenklu Negalusis, leidiama vaiuoti zon, paymt kelio enklais Eismasdraudiamas ir Motorini transporto priemoni eismas draudiamas.

184. Vairuotojui, kurio transporto priemon paymta skiriamuoju enkluNegalusis arba negali asmen automobili statymo kortele, leidiama:

184.1. nepaisyti kelio enkl Stovjimo ribot laik vieta ir Stovjimo nurodytulaiku vieta reikalavim;

25

184.2. sustoti ir stovti kelio enkl Sustoti draudiama, Stovti draudiamagaliojimo zonoje ir (arba) ties nubrtomis prie vaiuojamosios dalies krato 1.4 ar1.9 horizontaliojo enklinimo linijomis.

185. Negalij veimliais negaliesiems leidiama vaiuoti deiniuojuvaiuojamosios dalies pakraiu (nesvarbu, ar yra kelkratis, aligatvis, psij takas).Negaliesiems vaiuojant deiniuoju vaiuojamosios dalies pakraiu tamsiuoju paros metuarba esant blogam matomumui, negalij veimlis turi bti su atvaitais: kairje negalijveimlio pusje i priekio baltu, o i galo raudonu.

XXIV SKYRIUSSPECIALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMO YPATUMAI

186. Specialij transporto priemoni vairuotojai, turintys leidimus naudoti mlynus irraudonus vyturlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis jungtais mlynais irraudonais (arba tik mlynais) vyturliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kaitai btina gelbjant mogaus gyvyb, sveikat ar turt, utikrinant viej tvark ir eismosaugum, sulaikant tariamus padariusius teiss paeidim asmenis, eskortuojant ir lydintLietuvos Respublikos vadovybs apsaugos statymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomusasmenis. Specialij transporto priemoni vairuotojai, vaiuodami kelyje su jungtaismlynais ir raudonais (arba tik mlynais) vyturliais (kurie turi bti matomi 360 kampu) irspecialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisykli V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII,XVIII, XIX, XXI, XXII skyri ir 13 pried reikalavim ir pasinaudoti pirmenybe tik tuoatveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai sitikina, kad jiems duodamas kelias.ia teise taip pat naudojasi transporto priemoni, kurias lydi specialiosios transportopriemons, vairuotojai.

187. Siekiant perspti eismo dalyvius apie pavoj eismo saugumui, gali bti jungiamistovini specialij transporto priemoni mlyni ir raudoni (arba tik mlyni) vyturliai bespecialij garso signal. Pro stovini specialij transporto priemon su jungtu mlynu irraudonu arba tik mlynu vyturliu vairuotojas privalo vaiuoti tokiu greiiu, kad prireikusgalt tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

188. Transporto priemons oranin vyturl btina jungti tada, kai trukdoma eismui(dl transporto priemons didesni, negu leidiama, matmen su kroviniu ar be jo, dirbantkelyje, sustojus ir stovint, vaiuojant ltai, lydint organizuot dviratinink grup, veantpavojinguosius krovinius). jungtas oraninis vyturlis nesuteikia pirmenybs, tik atkreipiadmes ir spja kitus eismo dalyvius apie galim pavoj. Transporto priemoni su jungtaisoraniniais vyturliais vairuotojai, vaiuodami keliu, stovdami ir (ar) atlikdami darbus,utikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

XXV SKYRIUSKELEIVI VEIMAS

189. Keleivius veti leidiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis)

26

transporto priemonmis ir tik pagal konstrukcij keleiviams skirtose vietose. Krovininioautomobilio kbule keleivius veti leidiama tik pritaikius kbul keleiviams veti.

190. Krovininio automobilio kbule leidiama veti tik ant sdyni sdiniusvyresnius nei 16 met keleivius.

191. Veti keleivius krovininio automobilio kbule, kuriame yra rengini (krovini),leidiama tik tada, kai renginiai (kroviniai) yra atskirti nuo keleivi sienele arba patikimaipritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kbule keleivius veti leidiama tik tada, kaikeleiviai turi ry su vairuotoju ir prireikus gali duoti signal sustoti.

192. Veti keleivi grupes krovininio automobilio kbule leidiama vairuotojams,turintiems ne maesn kaip 3 met tos kategorijos vairuotojo sta, o kariniams vairuotojams turintiems ne maesn kaip 6 mnesi vairavimo sta ir Lietuvos Respublikos kratoapsaugos ministerijos nustatyta tvarka iduot paymjim.

193. Ant vaik (iki 16 met) grupes veanio autobuso priekio ir galo turi btipritvirtinti skiriamieji enklai, nurodyti Taisykli 4 priede. Vaikus veanio mokyklinioautobuso ir transporto priemons su vaik veimo skiriamaisiais enklais salone turi btivienas suaugs lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 met. Mokinius veant mokykliniuautobusu, lydinio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas.

194. Mokyklinio autobuso ar transporto priemons su vaik veimo skiriamaisiaisenklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:

194.1. utikrinti saug vaik lipim (ilipim) (i) transporto priemon (-s);194.2. pagal galimybes vaikus laipinti ir ilaipinti stotelse;194.3. palydti kit kelio pus jaunesnius kaip 10 met vaikus;194.4. bdamas kelyje vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais

elementais.195. Draudiama:195.1. veti keleivi daugiau, negu numatyta transporto priemons techninje

charakteristikoje;195.2. veti keleivius taip, kad jie trukdyt vairuoti ir ribot vairuotojui matomum; 195.3. veti mopedais, motociklais (iskyrus motociklus su priekabomis), triraiais,

vis ri keturraiais vaikus iki 12 met;195.4. veti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio

automobilio kbule; jeigu velkamo automobilio priekis (galas) ukeliamas ant vilkikoplatformos ar specialaus atraminio taiso, draudiama keleiviams bti velkamos transportopriemons kabinoje (salone) ir kbule, o jeigu velkama transporto priemon ukelta antvilkiko platformos, ir velkanios transporto priemons kbule;

195.5. veti keleivius priekabose;195.6. mokant vairuoti, veti vaikus iki 14 met; 195.7. mokykliniame autobuse ir transporto priemonje su vaik veimo skiriamaisiais

enklais veti daugiau mokini, negu rengta sdimj viet;195.8. mokykliniame autobuse ir transporto priemonje su vaik veimo skiriamaisiais

27

enklais veti stovinius mokinius;195.9. laipinti autobuso keleivius (i) vaiuojamosios dalies pus (-s).

XXVI SKYRIUSSAUGOS DIR IR KIT SAUGOS PRIEMONI NAUDOJIMAS

196. Vaiuodami transporto priemone su rengtais saugos dirais, vairuotojas irkeleiviai privalo juos usisegti. Jeigu autobuse rengti saugos dirai, prieais kiekviensdyn, ant sdyns arba alia jos matomoje vietoje gali bti pavaizduotas informacinisenklas Usisek saugos dir. Jeigu io informacinio enklo nra, prie pradedant vaiuotikeleiviai apie reikalavim naudotis saugos dirais turi bti informuojami odiu arba garso irvaizdo priemonmis.

197. Saugos diras privalo bti usegtas juosiant j per pet ir per juosmen arba kaipnumat transporto priemons gamintojas.

198. Gyvenvietse vairuotojui leidiama neusisegti saugos diro vaiuojant atbulomisarba stovjimo aiktelse.

199. emesni kaip 135 cm gio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu veamiprisegti j giui ir masei pritaikytomis vaik prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytdydio interval ir didiausi vaiko mas arba ias grupes:

199.1. 0 grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 10 kg;199.2. 0+ grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 13 kg;199.3. I grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;199.4. II grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;199.5. III grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.200. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkanias vaik prisegimo

sistemas, kurias vaik prisegimo sistem gamintojai sertifikavo ir kurios turi bti patvirtintospagal Jungtini Taut Europos ekonomikos komisijos patvirtint taisykli Nr. 44/03 ar Nr.129 ar 1977 m. birelio 28 d. Tarybos direktyvos 77/541/EEB dl valstybi nari teiss akt,reglamentuojani motorini transporto priemoni saugos dirus ir tvirtinimo sistemas,suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) arba vlesni jversij reikalavimus.

201. Draudiama ant priekins motorins transporto priemons sdyns veti vaikspecialioje jo giui ir masei pritaikytoje sdynje, kuri atsukta kryptimi, prieinga prastaimotorins transporto priemons vaiavimo krypiai, jeigu priekin sdyn apsaugota saugospagalve. i nuostata netaikoma, jeigu priekins saugos pagalvs veikimo mechanizmasijungtas.

202. Vyresni kaip 3 met autobus keleiviai privalo naudotis rengtomis prisegimosistemomis.

203. Vairuotojas privalo utikrinti, kad motorine transporto priemone veami vaikainaudot rengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.

204. Vaiuodami mopedu, motociklu, triraiu, vis ri keturraiais, vairuotojas ir

28

keleiviai privalo naudoti motociklinink apsaugas (motociklinink almus, aki apsaugos nuosueidimo priemones). Leidiama vaiuoti be motociklinink apsaug, jeigu mopedas,motociklas, triratis, bet kurios ries keturratis turi kbul (kabin) ar montuotus stogosaugos lankus, kuri paskirtis apsaugoti vairuotoj, keleiv nuo smgi, ir yra rengti saugosdirai.

205. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dl rimt medicinini prieasiidav special paymjim, leidiama neusisegti saugos diro. iame paymjime turi btinurodytas jo galiojimo laikas.

206. Vairuotojas privalo pasirpinti stovinioje transporto priemonje esani gyvnaugintini saugumu ir utikrinti, kad gyvnai augintiniai bt veami tokiu bdu, kadnetrukdyt vairuoti, nesusialot ir nesueist transporto priemonje esani eismo dalyvi,jeigu transporto priemon bt staigiai stabdoma.

XXVII SKYRIUSKROVINI VEIMAS

207. Veamo krovinio (keleivi) mas ir aies (-i) apkrova (-os) neturi bti didesn (-s) u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transportopriemonei. Traukiamos priekabos mas (su kroviniu ar be jo) neturi bti didesn u LietuvosRespublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatyt didiausij leidiamj mas.Draudiama motorine transporto priemone tempti ne motorini transporto priemonipriekabas.

208. Krovinys transporto priemonje turi bti padtas, o prireikus pritvirtintas irudengtas taip, kad:

208.1. neblogint vairuotojui matomumo;208.2. nepaeist transporto priemons stabilumo ir netrukdyt jos vairuoti;208.3. neudengt iorini viesos prietais, viesos atvait, valstybinio numerio

enkl, skiriamj enkl ir duodam signal;208.4. nekrist, nesivilkt, nekelt triukmo, netert kelio ir aplinkos;208.5. nekelt pavojaus monms ar materialinms vertybms, negadint kelio

rengini ir technini eismo reguliavimo priemoni.209. Jeigu krovinio padtis ir bkl transporto priemonje neatitinka Taisykli

208 punkto reikalavim, vairuotojas nedelsdamas privalo paalinti trkumus, o jeigu topadaryti negalima, toliau nebevaiuoti.

210. Jeigu krovinys priekyje arba gale isikia u transporto priemons gabaritdaugiau kaip 1 m arba jo oninis kratas bent kiek isikia u transporto priemons oniniogabarito, jis turi bti paymtas, kaip nurodyta Taisykli 4 priede.

211. Transporto priemoni ar transporto jungini, kuri matmenys, mas su kroviniuar be jo virija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didiausiuosiusleidiamus dydius, vairuotojai privalo su savimi turti Lietuvos Respublikos susisiekimoministerijos ar savivaldybi nustatyta tvarka iduot leidim ir laikytis leidime nustatyt

29

slyg. Tokio leidimo nereikia ems kio mainai, kurios matmenys su kroviniu ar be jovirija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didiausiuosius leidiamusdydius, viesiuoju paros metu vaiuojant i vieno lauko kit, vaiuojant lauk ar grtant ijo, taip pat tamsiuoju paros metu vaiuojant ems kio maina, kai jos kratiniai takaipaenklinti jungtais oraniniais vyturliais ir j i priekio lydi policijos transporto priemonsu jungtais mlynais ir raudonais arba tik mlynais vyturliais arba automobilis su jungtaisoraniniais vyturliais.

212. Veant pavojinguosius krovinius, turi bti laikomasi Lietuvos Respublikospavojingj krovini veimo automobili, geleinkeli ir vidaus vanden keliais statymo, iostatymo gyvendinamj teiss akt, Europos sutarties dl pavojing krovini tarptautinioveimo keliais (ADR) ir jos A, B technini pried reikalavim.

213. Draudiama transporto priemone vaiuoti toliau, kol nebus paalinti sunkiasvoriir (ar) didiagabarii krovini, pavojingj krovini veimo reikalavim paeidimai,keliantys pavoj monms ir aplinkai.

XXVIII SKYRIUSTRANSPORTO PRIEMONI VILKIMAS

214. Velkam standia arba lanksia vilktimi transporto priemon vairuoti gali tikasmuo, turintis teis j vairuoti. Transporto priemon, kurios vairo mechanizmas sugeds,velkama ukelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio taiso.

215. Lanksios vilkties ilgis turi bti nuo 4 m iki 6 m, ji turi bti paymtarykiaspalvmis vliavlmis (skydeliais) arba turi bti rykios spalvos ir ne siauresn kaip50 mm. Standi vilktis neturi bti ilgesn kaip 4 m.

216. Velkamoji transporto priemon bet kuriuo paros metu turi vaiuoti su jungtaavarine viesos signalizacija. Jeigu avarins viesos signalizacijos nra arba ji neveikia,velkamosios transporto priemons gale turi bti kitiems eismo dalyviams matomoje vietojepritvirtintas avarinio sustojimo enklas.

217. Vilkti draudiama:217.1. tiek standia, tiek lanksia vilktimi transporto priemon, kurios vairo

mechanizmas sugeds;217.2. lanksia vilktimi transporto priemon per plikled, taip pat transporto priemon,

kurios pagrindiniai stabdiai suged;217.3. tiek standia, tiek lanksia vilktimi transporto priemon be velkamosios

transporto priemons vairuotojo;217.4. uklus velkamosios transporto priemons dal ant specialaus atraminio taiso

ar vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemons mas su kroviniu yra didesn upus velkaniosios transporto priemons mass su kroviniu;

217.5. standia vilktimi transporto priemon, kurios pagrindiniai stabdiai suged irtransporto priemons mas su kroviniu yra didesn u pus velkaniosios transportopriemons mass su kroviniu;

30

217.6. daugiau kaip vien motorin transporto priemon, traktori, savaeig main;217.7. motociklais be priekabos ir tokius motociklus;217.8. mopedais ir mopedus; 217.9. lanksia vilktimi keliuose, paymtuose kelio enklais Automagistral ar

Automobili kelias; 217.10. uklus velkamosios transporto priemons dal ant veimlio.218. Velkaniosios transporto priemons vairuotojas atsako u tai, kad bt laikomasi

io skyriaus reikalavim.

XXIX SKYRIUSEISMO DALYVI PAREIGOS VYKUS EISMO VYKIUI

219. vykus eismo vykiui, kiekvienas su juo susijs vairuotojas ar kitas eismo dalyvisprivalo:

219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir paymtieismo vykio viet Taisykli 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka;

219.2. pagal galimybes imtis vis reikiam priemoni saugiam eismui utikrinti eismovykio vietoje, o tais atvejais, kai eismo vykio viet kvieiama policija, neleisti (kiek tainekelia pavojaus eismui), kad pasikeist eismo vykio aplinkybs, taip pat saugoti eismovykio pdsakus;

219.3. pateikti galiojant vairuotojo paymjim, transporto priemons registravimo irprivalomosios technins apiros dokumentus, privalomojo draudimo liudijim (polis) arkitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo vykiu susij eismodalyviai;

219.4. jeigu eismo vykio metu uvo ar buvo sueistas mogus, praneti apie eismovyk policijai ir pasilikti eismo vykio vietoje arba, pranes policijai, sugrti eismo vykioviet ir laukti, kol atvaiuos policija, iskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismovykio viet arba turi bti suteikta pirmoji pagalba nukentjusiam asmeniui ar jam paiam;

219.5. imtis vis reikiam priemoni, kad bt suteikta pirmoji medicinos pagalbanukentjusiesiems, ikviesti greitj medicinos pagalb, o jeigu ikviesti greitosios medicinospagalbos arba nukentjusij nuveti asmens sveikatos prieiros staig kitu transportunemanoma, nuveti juos artimiausi asmens sveikatos prieiros staig savo transportopriemone, iskyrus tuos atvejus, kai tai sukelt pavoj nukentjusij gyvybei ar sveikatai.

220. Jeigu eismo vykio metu neuvo ir nebuvo sueistas mogus, o su eismo vykiususij eismo dalyviai sutaria dl eismo vykio aplinkybi ir nekvieia policijos eismo vykioviet, su eismo vykiu susij eismo dalyviai privalo eismo vykio deklaracijoje nubraiytieismo vykio schem, aprayti eismo vykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo vykiususijusiems eismo dalyviams pasirayti. Jeigu n vienas su eismo vykiu susijs eismo dalyvisneturi eismo vykio deklaracijos, eismo vykio aplinkybs gali bti apraomos ir eismo vykioschema nubraioma variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo vykiu susijeismo dalyviai, transporto priemons, eismo vykio liudininkai, pateikiama informacija ir

31

eismo vykio aplinkybs patvirtinamos su eismo vykiu susijusi eismo dalyvi paraais.Jeigu dl eismo vykio aplinkybi nesutariama, su eismo vykiu susij eismo dalyviai kvieiapolicij eismo vykio viet.

221. Su eismo vykiu susij eismo dalyviai ikart po eismo vykio privalo nevartotipsichik veikiani mediag (alkoholio, narkotini priemoni, psichotropini ir kitsvaigij mediag), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

222. Jeigu dl eismo vykio padaryta tik turtin ala ir nukentjusio asmens eismovykio vietoje nra, su eismo vykiu susijs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneti apieeismo vyk nukentjusiajam, o jeigu tai nemanoma, policijai.

XXX SKYRIUSTRANSPORTO PRIEMONI REIKALAVIMAI

223. Eisme dalyvaujanti transporto priemon turi atitikti nustatytus techniniusreikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomj technin apir.

224. Lietuvos Respublikoje vieajame eisme leidiama dalyvauti tik technikaitvarkingoms motorinms transporto priemonms, priekaboms, iskyrus Taisyklse nurodytusatvejus. Vien par dalyvauti vieajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikosteritorijoje leidiama laikinaisiais valstybinio numerio enklais paenklintoms motorinmstransporto priemonms, priekaboms, kuri savininkai (valdytojai) yra apsidraudprivalomuoju draudimu ir sumokj valstybs nustatytus su transporto priemone ar josdalyvavimu vieajame eisme susijusius mokesius.

225. Kiekviena motorin transporto priemon, traktorius, savaeig maina, priekabaturi bti su tam skirtoje vietoje vertikalioje ploktumoje pritvirtintais registruojant jaipriskirtais valstybinio numerio enklais.

226. Dalyvauti vieajame eisme Lietuvos Respublikoje leidiama nustatyta tvarkaregistruotoms motorinms transporto priemonms, priekaboms, kuri privalomoji techninapira atlikta ir galioja (skaitant transporto priemones, turinias leidim nuvykti transportotechnins apiros mon atlikti privalomj technin apir) ir kuri valdytojai yraapsidraud privalomuoju draudimu ir sumokj valstybs nustatytus su transporto priemone arjos dalyvavimu vieajame eisme susijusius mokesius.

227. Vieajame eisme dalyvaujani motorini transporto priemoni, priekabreikiam technin bkl, registravim ir privalomj draudim utikrina transporto priemonsvaldytojas.

228. Draudiama vaiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transportopriemonmis su vikrine vaiuokle, iskyrus transporto priemones, ant kuri vikr udtosapsaugos pagalvs arba kuri vikrai yra guminiai ir nepaeidia asfalto arba betono dangos.

229. Nuo balandio 10 d. iki spalio 31 d. draudiama eksploatuoti transportopriemones su dygliuotomis padangomis. iltuoju met laiku rekomenduojama eksploatuotitransporto priemones su vasarinmis padangomis. iemos slygoms usitsus, dygliuotpadang naudojimas gali bti pratstas susisiekimo ministro sakymu.

32

230. Nuo lapkriio 10 d. iki kovo 31 d. draudiama eksploatuoti motorines transportopriemones ir priekabas su vasarinmis padangomis.

231. Eisme dalyvaujanioje motorinje transporto priemonje (iskyrus moped,motocikl be priekabos), traktoriuje, savaeigje mainoje turi bti avarinio sustojimo enklas,gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisme dalyvaujanioje motorinjetransporto priemonje, traktoriuje, savaeigje mainoje turi bti rykiaspalv liemen suvies atspindiniais elementais arba atvaitas.

232. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemon, kurios konstrukcijojenumatyti saugos dirai (yra j tvirtinimo vietos), turi bti su saugos dirais.

233. Transporto priemonje draudiama rengti greit matuoti trukdanias priemones irdaiktus.

234. Motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige maina vaiuoti draudiama,jeigu:

234.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transportopriemons);

234.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transportopriemons);

234.3. netvarkingas transporto priemons ir priekabos sukabinimo taisas;234.4. lyjant, sningant arba esant rkui vairuotojo pusje neveikia stiklo valytuvas;234.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimj,

rko vies) priekinis kairysis ibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei viesaineveikia (nejungta) avarin viesos signalizacija arba transporto priemons gale nrapritvirtinto avarinio sustojimo enklo.

235. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai privaloutikrinti, kad j transporto priemons neviryt teiss aktuose nustatyto triukmo lygio.

XXXI SKYRIUSBAIGIAMOSIOS