Ū K I N I N K O K N Y G Y N Ė L I S N R . 6 1

J U O Z A S J U Š K A

MEDINIAI STOGAI

Ž E M Ė S U K I O R Ū M Ų L E I D I N Y S

K A U N A S „Spindulio" spaustuvė 1934

Stogų dengimas gontais, lentelėmis ir skiedromis

Stogas t u r i apsaugo t i n a m u s i r j a m e esančius da ik tus nuo l ie taus i r sniego. Kur i ą medžiagą b e v a r t o t u m e s togams dengt i , j i t u r i bū t i t iksl iai i r s a n d a r i a i paklo ta ant stogo. P r o mažus , dažna i ne t nepas t eb imus , plyšius a u d r i n g e s n i o l ie taus ar pūgos m e t u d rėgmė p a t e n k a į pastogę, pūdo gegnes, grebės tus , bal-kius i r s ienmedžius , gad ina paša rą i r p a d a r o ki tokių nuostol ių. Vėliau p a s i r o d a n č i u s dengimo ne t i k s lumus i r k la idas reikia ne-a t idė l io jan t paša l in t i .

T a i p pat pasenus ius i r p r a k i u r u s i u s s togus reikia laiku pa ta i sy t i . De ls imas dažnai būva labai nuos to l i ngas ; vis t iek, kad ir vėliau, stogą t e n k a ta isyt i ir, be to , ki tos n a m o dalys g a u n a d rėgmės , kur i g re i ta i na ik ina visą namą .

Mūsų k ra š t e dažn iau pučia p ie tvakar ių , vaka rų i r š iaurės vaka rų l ietingi vėjai, kur ie ir stogus iš tos pusės gre ič iau supū-do. Todėl ta i stogo daliai, kur i yra a t k r e i p t a į dažnesnio lie-t a u s pusę, re ikia p a r i n k t i geresnę deng imo medžiagą, o pa t į deng imo darbą reikia s tengt i s a t l ik t i kuo t iksl iausiai .

S togams dengt i v a r t o j a m e š iaudus , gontus , lenteles, skied-ras , skardą, čerpes ir kt. medžiagas . P a s i r e n k a n t vieną ar ki tą s togams dengt i medžiagą, reikia iš anks to apsiskaič iuot i , kad sto-gas neiše i tų b r a n g e s n i s už visą t robes į iki stogo, kas n e r e t a i pas i ta iko . A n t r a ver tus , stogo medžiaga i r jo deng imas n e t u r ė t ų p a k e n k t i gero t robes io p a t v a r u m u i .

Anksčiau , kai buvo sė jama daugiau rugių ir buvo la ikoma maž iau gyvulių, s togams dengt i visiems pakakdavo šiaudų, bet d a b a r jų ne visiems ir k ra iku i pakanka . Be to , daug n a u j ų so-dybų k u r i a m a a t v i r a m e lauke, kur nė ra jokios apsaugos nuo smark ių vėjų, kur ie ypa t inga i n u d r a s k o š iaud in ius stogus. Tokius vėjų d r a s k o m u s sodybų š iaud in ius stogus nuola t reikia ta isyt i , lopyti. Todėl s togus dažna i t e n k a dengt i ki tokia me-džiaga.

čia t e n k a pas tebė t i , kad žemės ūkio s ta tyba i v a r t o j a m a c inkuotos geležies ska rda t v a r t ų s togams dengt i n e t i n k a . Ma t , g a r u o j a n t i s iš gyvulių mėšlo a m o n i a k a s gre i ta i nuėda cinką, o skarda , n e a p s a u g o t a cinku, g re i ta i p r a r ū d y j a ir p ra -k iūra .

4

Ta rpe kitų s togams dengt i medžiagų daba r p radė jo va r to t i daugiau medž io : v i enu r dažniau gontus , k i t u r skiedras ar len-teles, — ž iū r in t , kas pr ie ko daugiau p r i p r a t o . Medis m u m s yra lengviau p r i e i n a m a s ir daugiau p r i p r a s t a s , negu kurios ki-tos s togams dengt i v a r t o j a m o s medžiagos, todėl i r medin ia i stogai yra palygint i n e b r a n g ū s ir, jei t ik t i n k a m a i uždengt i , gražūs , ilgai laiko.

Kur ią s togams dengti medžiagą — gontus , lenteles ar skiedras — pas i r i nk t i ? Tas p a r e i n a daugiausia nuo vietos sąly-gų, — • ž iū r in t , ką gal ima vietoje pigiau ir p r i e i n a m i a u pasiga-m i n t i ar įsigyti.

G E G N Ė S I R G R E B Ė S T A I

Stogo statumas ir jo forma. Medinia i stogai t u r ė t ų būt i t a r p 1 /2 i r1/3 s t a t u m o , ta i yra stogo a u k š t u m a s , ska i t an t nuo pagegnin io s tačiai iki še lmens ( k r a i k o ) , t u r i siekti nuo t r e č -dalio iki pusės n a m o p l a t u m o . N u o s ta tesnio stogo greičiau nu t eka vanduo , i r an t tokio stogo nesilaiko sniegas, todėl rei-kėtų vengt i lėkštesnių stogų. Be to, s ta tesn iu stogų gegnės ( spa ra i ) ger iau at la iko stogo svorį, neiš l inksta ir gali būt i re-čiau sudėtos, negu lėkštesnių stogų. Dėl s t a t a u s stogo gauna -m a s erdvesnes pastoges visada gal ima i šnaudot i įvairiems pa-d ė j i m a m s ar į r e n g i m a m s : pa ša ru i sukrau t i , sv i rnui ar vištidei į rengt i i r kt. Tuo t a r p u stogo p lo tas nuo to nežymiai t epad idė ja , bet ilgiau išsilaiko ne ta i somas .

Bendra i visokie medin ia i stogai t u r ė t ų būt i 3/2 s t a t u m o , ta i yra jų a u k š t u m a s t u r i siekti iki pusės n a m o p l a tumo .

Kai kur medin ia i stogai da romi tokio s t a t u m o , kad gegnės i lgumas nuo šelmens iki a t r a m o s ant sienos siekia dviejų t r eč -dalių n a m o p l a tumo . Toks stogo s t a t u m a s p a k a n k a m a s t ik šiau-resn iems t r obes i ams (iki 7 m e t r ų p l a t u m o ) .

Pagal savo fo rmą stogai būva dengiami iš dviejų n a m o pu-sių (dvišlaičiai) ir iš visų ke tu r ių pusių (ke tu rš la ič ia i ) . Dvi-šlaitį ar ke tu rš la i t į stogą dengti — p a r e i n a nuo to , kokios for-mos stogai dengiami apylinkės sodybose. Vienodesni tos pačios apylinkės stogai visada graž iau a t rodo .

Gegnių ir grebėstų tankumas. P a k a n k a m o s t a t u m o medi -n i am stogui gegnės s t a tomos kas 1 m e t r . 30 cmt. — 2 m e t r a i , v idu t in ia i kas p u s a n t r o m e t r o (nuo vienos iki kitos gegnės v idu r io ) . T a n k i a u g r ebės tuo j an t i r v a r t o j a n t s t ip resnes geg-nes, jos gali būt i dedamos rečiau, bet ne rečiau kaip kas 2 m e t r a i .

Grebės tų t a n k u m a s p a r e i n a nuo dengiamos medžiagos (gontų, lentelių ir skiedrų) i lgumo ir dengimo b ū d o ; apie tai kalbėsime vėliau.

5

Gegnių ir grebėstu storumas. Vidut in io p l a t u m o (apie 8 m e t r . ) n a m u i v a r t o j a m o s : p l a u t i n ė s — 10 cmt . p l a tumo ir 14 cmt. a u k š t u m o , ir apvalios — v idu t in ia i 14 cmt. s to rumo geg-nės. Ilgesnės gegnės (p la tesn iam negu 9 m e t r ų n a m u i ) pas to -gėje p a r e m i a m o s pagegn inėmis sijomis.

P l a u t i n i a i grebėsta i p i a u n a m i 4X5 cmt. s to rumo, o apva-lūs — v idu t in ia i 6 cmt. s t o r u m o (p r i ska i t an t ir n u t a š y m ą ) .

Grebės tų i r gegnių išplovimas b r a n g i a i kaš tuoja , todėl dažnai t e n k a t e n k i n t i s apvaliais, pagal reikalą ap tašy ta i s , gre-bestais ir gegnėmis. Tokie t iesūs, drūtgaly je ir kre ivumose t i n k a m a i ap tašy t i , grebėsta i p a d a r o visai t i n k a m ą m e d i n i a m stogui p a g r i n d ą ir yra žymiai pigesni už p l au t in ius .

Stogo lygumas. Kad stogo pavirš ius gautųs i visiškai lygus, nebanguo ta s , tuo būdu ir s anda re sn i s , be t a r p ų , pro kur iuos į pastogę galėtų pa tek t i l ietus ar sniegas, grebės tų ir gegnių vir-šus t u r i būt i lygus. D e n g i a n t pr ieš ta i reikia p a t i k r i n t i , ar ne-s imato kur io j no r s vietoj iškilusio a rba (linkusio grebėsto. Juos reikia kiek gal ima daugiau išlyginti, p a t a š a n t iškilusias grebės-tų vietas arba pak i l iuo jan t įlinkusias, įdubusias vietas, ž ino-ma, nei labai kreivų gegnių, nei tokių grebėstų va r to t i visai negal ima.

S ienoms ir sk l i au tams nuo l ie taus p r ideng t i , gegnes reikia nuleis t i žemiau v i r šu t in io vainiko per 40 — 70 cmt. , o grebės tus v i r šum skl iautų — per 30 — 50 cmt.

Tiek gegnių, t iek ir grebės tų galai visur t u r i būt i lygiai i r v ienodai n u p i a u t i . Labai nema lonų įspūdį da ro dažnai pa-l iekami nevienodai išsikišę grebės tų galai v i ename n a m o gale, pr ie kur io a te i ty j n u m a t o p r i e s t a t ą ( t r i s ienį ) p r i s t a ty t i . Daug gražiau ir t va rk ing i au būtų juos , nupiovus , suk rau t i į paš iūrę ir sveikus pagal reikalą sunaudo t i kitai s ta tybai ar tvora i .

G O N T Ų ( S K I N D E L I Ų ) STOGAI

Gontai. Gon ta i p i a u n a m i m a š i n o m i s lentpiuvėse ar g o n t a r -kose a rba skeliami ir š p u n t u o j a m i r a n k o m i s iš pušinės , eglinės i r drebul inės medžio medžiagos. R a n k i n i u būdu gamin t i gonta i yra geresni i r t iksl iau p a g a m i n t i , negu m a š i n o m i s p iau t i .

G o n t a m s gamin t i medžiaga t u r i būt i p a r i n k t a i š nešakoto , neįvijo ir sveiko medžio kamieno .

Mūsų kraš te gonta i g a m i n a m i nuo 48 cmt . iki 71 cmt . (daž-niausia i 50 cm.) i lgumo, nuo 8 iki 12 cmt. p l a t u m o ir v iename šone 4 mi l ime t rų , o a n t r a m e nuo 14 m i l i m e t r ų iki 2 cmt. sto-r u m o (žiūrėk 1 b rėž in į ) . S t o r a j a m e šone išdrožiama nuo 4 iki 6 mi l ime t rų p l a t u m o ir nuo V/2 iki 2 cm. gilumo išpiova (špun-t a s ) , į kurią, deng ian t , į leidžiamas g re t imo gonto aš t rus is šo-

-6-

nas. Išpiovos ( š p u n t o ) s ienutės t u r i bū t i ne p lonesnės kaip 5 mi l ime t rų .

Iš 1 kub. m e t r o t i n k a m o s g o n t a m s g a m i n t i medžio medžia-gos išeina nuo 12 iki 16 kapų gontų .

D u o d a n t savo medžio medžiagą, už gon tų p a g a m i n i m ą i m a m a nuo 40 iki 60 centų už kapą. Rinkoje gon ta i p a r d u o d a -mi n u o 1 lt. iki 1 lt. 50 ct. už kapą .

Dengimas. Stogai deng iami dviem ar t r i m i s gon tų sluoks-niais. Geresn i t robes ia i deng iami t r i m i s gon tų sluoksniais , o kiti — dviem. T r u m p e s n i ų gerų gon tų t i n k a m a i uždeng tas sto-gas, kad ir dviem sluoksniais , nepra le idž ia į pas togę l ie taus vandens . V a r t o j a n t t r u m p e s n i u s i r s i au resn ius gon tus , kur ie nuo oro a t m a i n ų ne t a ip greit genda, p a k a n k a dengt i t ik dviem gon tų sluoksniais .

Pr ie grebės tų gon ta i p r i ka l ami t a i p v a d i n a m o m i s gontvi-n imis . Jų yra 2 col, 214 col. ir 2 / 2 col. i lgumo. D e n g i a n t dviem gon tų sluoksniais , reikia v a r t o t i t r u m p e s n e s gontvin is , o t r i -mis — ilgesnes.

Kiekvienas gon ta s ka l amas viena v in imi į an t r ą j į , ska i t an t nuo apačios, g rebės tą (žiūr. 3, 4 ir 5 b rėž . ) . Kiekvienos ki tos

7

gon tų eilės ž e m u t i n i a i galai p r ideng ia p i r m e s n ė s eilės vinių gal-vutes i r tok iu būdu apsaugoja j as nuo dažnesnio suš lap imo, dėl to jos ne t a i p grei t su rūd i ja .

D e n g i a n t dviem sluoksniais , kiekvienais gon ta s gula an t t r i j ų grebėstų , o t r i m i s — an t ke tu r ių grebėstų .

Kiek ir kokių gontų , gontv in ių ir g rebės tų reikia v i enam k e t v i r t a i n i a m m e t r u i dviem i r t r i m i s gon tų s luoksniais apdeng t i i r ka ip t a n k i a i ka lami grebės ta i , p a r o d y t a žemiau dedamoj lentelėj .

8

Grebės tų t au 'kumu yra la ikomas a t s t u m a s nuo vieno gre-bėsto v idur io iki g r e t imo jo grebės to v idur io .

Deng iami gon ta i n e t u r i bū t i perdžiūvę. Pe rdž iūvus ius g o n t u s pr ieš deng imą reikia skalsiai apla is ty t i a r b a i šmirkyt i vandenyje . N a u d i n g a yra į tą m i r k y m o v a n d e n į j t i r p d y t i a lūno ir geležies vi t r iol io , t a d a s togas ilgiau n e p a s e n s t a ir ne t a i p grei t užsidega. 1 k ib i ru i (10 l i t e r ių ) v a n d e n s ima 375 g r a m u s a lūno ir 125 g r a m u s geležies vi t r iol io.

9

D e n g i a n t stogą, reikia t a iky t i , kad g o n t ų šonai su išpiovo-mis ( špun ta i s ) bū tų a t k r e i p t i į tą n a m o galą, iš kur reč iau pas i ta iko l ietūs su vėjais (j p ie tus , p ie tų ry tus , ry tus ir šiau-rės r y t u s ) , nes t a d a vėjas p ro g o n t ų s u d u r t i n u s negali įpūsti

10

v a n d e n s lašų į š p u n t ą ir į pas togę. Dėl to gon tų stogą ne-plačiais ruožais p r a d e d a m e dengt i i š v a k a r ų galo nuo apačios . P i r m u t i n i s g rebės tas k a l a m a s t ies gegnės galu an t k a n t o , p r i -š l ie jant pr ie gegnės s iauresn į g rebės to šoną (žiūr. 6, 7, 8 ir 9 brėž.) a rba , je i grebės ta i apvalūs , p a r e n k a m a s s toresnis . Ma t , an t p i r m o j o g rebės to gon tų v ienu s luoksniu yra maž iau , todėl toks grebės tas išlygina stogo paviršių. Kiekviena stogo plokš-mė p r a d e d a m a i r užba ig iama dengt i t r u m p e s n i a i s g o n t a i s : p i r m a i r pa sku t inė eilė t u r i išsitekti an t dviejų grebėstų, a n t r a ir p r i e š p a s k u t i n ė — an t t r i j ų tir tjt .

Baig ian t dengt i stogą, p a s k u t i n ę eilę iš v ienos stogo pusės reikia iškišti v i rš šelmens per 5—7 cmt. (žiūr . 12 b rėž . ) . Toks ištisos gon tų eilės iškiš imas t u r i bū t i p a d a r y t a s iš t o s pusės, iš kur ios dažn iau pučia l iet ingi vėjai .

Vietoj tokios še lmens apsaugos , ger iau yra bent geresn ių t robes ių visą šelmenį išilgai apka l t i dviem n e s t o r o m , 7,5—10 cmt. p l a t u m o , l en tom (žiūr. 10 ir 11 b rėž . ) . Be to , gonta i s , len-te lėmis ar sk i ed romis deng tų geresnių jų t robes ių stogų galus (šer ius) i r apač i a s (pas terb les) reikia apkal t i l en tomis , ka ip

p a r o d y t a 6, 7, 8, 10 ir 12 brėž in iuose .

11

šiuo budai stogas ir pa t s t robesys ne t ik p a g r a ž i n a m a s , bet t a ip pat a p s a u g o j a m a s nuo vėjo d r a skymo ir įlijimo.

12

Geras gon tų stogas išsilaiko be žymesnių p a t a i s y m ų apie 30 — 35 me tus . G o n t i n i u s stogus p e r d e n g i a n t , didelę senųjų gon tų dalį, apsukus jų galus, dažna i dar ga l ima s u n a u d o t i n a u j a i d e n g i a m a m stogui.

L E N T E L I Ų S T O G A I

Lentelės. Lente lės i šp iauna l ientpiuvės a r b a i r paski r i ūki-n inka i a r šiaip a m a t i n i n k a i , t u r i n t i e j i l en te lėms p iau t i maši -nas ( ze imer ius ) .

Len te lės p l a u n a m o s iš pušinės , eglinės, j uoda lksn inės , j o -var inės , drebul inės , l iepinės ir ki tokios medžio medžiagos, — ž iū r in t , kur ią medžio rūšį p a r a n k i a u gaut i . Ne t šakotos m e -džio dalys s u p l a u n a m o s į lenteles, jei t ik šakos nė ra išdžiūvu-sios ir per s tambios (ne s t ambesnės kaip 2,5 c m t . ) . š iuo a tveju lentelės t u r i p i r m e n y b ę pr ieš g o n t u s i r skiedras , k u r i e m s ga-m i n t i t i n k a t ik nešako ta medžiaga .

Lente lės p l a u n a m o s 48 — 71 cmt . i lgumo, 8—12 cmt . p la tu -mo ir 6 m i l ime t r . — 1 cmt. s t o r u m o (žiūr. 2 b rėž . ) .

Minkš tesn io i r blogesnės ver tės medžio lentelės, p a p r a s -ta i , p l a u n a m o s s t ambiau , negu geresn io medžio. Gražesn i s i r s anda resn i s , bet b rangesn i s , stogas g a u n a m a s i š t r u m p e s n i ų , s iauresn ių ir p lonesnių lentelių.

13

Kai kur gal ima dar užt ik t i v a r t o j a n t kylio (pleišto) for-mos lenteles, v a d i n a m a s amer ikon i škomis . Jos g a m i n a m o s 50 cmt. i lgumo, 10 cmt. p l a t u m o ir 12 m i l i m e t r ų s t o r u m o stor-galyje bei 4 mi l ime t r . plongalyje. J o m s reikia geresnės m e -džiagos, pa t i jų gamyba b r a n g i a u a t s ie ina , o j o m i s uždeng ta s stogas laiko ne ilgiau, kaip p a p r a s t o m i s len te lėmis dengtas , todėl jos mūsų k ra š t e neįsigali .

Iš 1 kub. m e t r o medž io medžiagos išeina nuo 11 iki 15 kapų lentelių, nes daugiau kaip t r ečda l i s medž io sus ip iauna į p iuvenas .

D u o d a n t savo medžio medžiagą, už 1 kapos lentel ių iš-plovimą ima nuo 25 iki 35 centų. R inko j lentelės p a r d u o d a r mos nuo 90 cen tų iki 1 lito už kapą.

Dengimas. Len te lėmis stogai deng iami dve jopa i : lenteles eilėse vieną pr ie ki tos p r i g l a u d ž i a n t arba 3 iki 4 cmt. k r a š t a i s uždedan t (žiūr . 14, 15, 16 ir 17 b rėž . ) . P i r m u o j u būdu den-giant , kiekvienos kitos eilės lente lės k lo jamos gre ta viena ki-tos an t a p a t i n ė s eilės lentel ių s u d ū r i m ų (žiūr. 14 b rėž . ) . Šiuo a tve ju išeina m a ž i a u lentelių, negu uždedan t lenteles k r a š t a i s vieną a n t kitos, bet, j o m s išdžiūvus,, daros i plyšiai, p ro ku r iuos į pastogę p a t e n k a l ie taus ir sniego. Todėl pas t a -

14

ruo ju laiku bent ge resn iems t r o b e s i a m s v a r t o j a m a s p rak t i š -kesnis a n t r a s i s deng imo b ū d a s — u ž d e d a n t lenteles k r a š t a i s v ieną a n t kitos.

Len te l ėmis stogai deng iami dviem, pus t r eč io i r t r i m i s s luoksniais (žiūr. 5, 15, 16 ir 17 b rėž . ) . D e n g i a n t dviem sluoks-niais, lentelės išs i tenka ant t r i j ų grebėstų , o t r i m i s — ant ke-t u r i ų grebėstų . P u s t r e č i o sluoksnio lentelių s togas t u r i bū t i g r e b ė s t u o j a m a s kas du p e n k t a d a l i a i lentelės i l gumo (žiūr . lente lę) .

Dviem sluoksniais deng t a s stogas, len te lėms išdžiūvus, vi-sada pra le idžia šiek t iek v a n d e n s ar sniego. Dėl to ge resn ius ūkio t robes ius (gyv. n a m u s , sv i rnus , t v a r t u s ) re ikė tų b ū t i n a i dengt i t r i m i s lentel ių s luoksniais , o k i tus — pus t reč io sluoksnio.

Lente lės p r i k a l a m o s pr ie grebės tų i lgesnėmis gonitvinimis. Kiekviena lentelė p r i k a l a m a viena v in imi . P l a t e snes lenteles kalt i dviem g r e t i m o m v in im nele is t ina , nes vėliau, lentelei dž iūvant , a t s i r a n d a plyšių, lentelės suskyla. Vinis ka lama t ies lentelės v idur iu , šiek t iek a r č i a u to k r a š t o , kur i s u ž d e d a m a s a n t g r e t i m o s lentelės . Kad v inu tė s galvutė bū tų p r i d e n g t a , ki-tos eilės lentelės k lo jamos t a ip , kad jos per 2 A -3 cmt . p r i d e n g t ų

15

a p a t i n ė s eilės vinių galveles. K a l a m a j a n t r ą j į grebėstą, skai-t a n t nuo apačios .

Kiek kokių lentelių, gontv in ių ir g rebės tų reikia v i enam k e t v i r t a i n i a m stogo m e t r u i a p d e n g t i įvairiais b ū d a i s i r ka ip t ank i a i ka lami grebėsta i , p a r o d o žemiau įdėtos lentelės.

1) D e n g a n t dviem sluoksniais , r e ik i a :

16

2) Deng i an t pus t reč io sluoksnio, re ik ia :

3) D e n g i a n t t r i m i s s luoksniais , r e ik i a :

Pagal čia p a t i e k t u s duomen i s , ž i n a n t deng i amo jo stogo plotą, j au lengva apskaičiuoti , , kiek kokių lentel ių reikia išsi-p lau t i , kiek gon tv in ių n u s i p i r k t i i r g rebės tų pas i ruoš t i .

17

Apdeng to jo lente lėmis stogo šelmuo, galai i r apač ia a p t a i -soma i r užba ig iama panaš i a i , ka ip buvo n u r o d y t a , ka lban t apie g o n t i n i u s s togus (žiūs. 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 13 b rėž . ) .

Gera i a p d e n g t ų lentel ių stogai išsilaiko ne t r u m p i a u , kaip ir gon tų stogai.

S K I E D R Ų STOGAI

Skiedros. Iš visų m e d i n i ų stogų rūšių daugiaus ia mūsų k raš t e yra išs iplat inę v a d i n a m i e j i skiedrų stogai. Bene todėl , kad j o m s p a g a m i n t i maž i au medžio medž iagos s u n a u d o -j a m a , jų gamyba p a p r a s t e s n ė i r pigesnė ir, pagal iau, t i n k a -ma i uždeng ta s sk iedromis s togas išsilaiko ne t r u m p i a u , kaip gon t in i a i a rba lentel ių stogai .

S k i e d r o m s drož t i med is t u r i bū t i nesausas , kad d rož ian t n e t r u p ė t ų ( todėl i r sausuoliai t a m reikalui n e t i n k a ) . Ta ip pat įvijas medis arba užaugęs pavieniu i laukuose ar šiaip a tvirose vietose t a i p pat n e t i n k a , nes peilis, n e g a l ė d a m a s sl inkti medžio aug imo sluoksniais , t r u p i n a medį, n e i š p i a u d a m a s gerų skiedrų, žemose i r šlapiose vietose užaugę medžia i (dažn iau -siai j uoda lksn i a i i r žilvyčiai) d rož iami lengvai t r ū k s t a i r t r u -pa, todėl didesnė d rož i amos medžiagos pusė sus igadina ir skied-roms g a m i n t i n e t i n k a . Kie to medž io rūšis — ąžuolus, uosius, skroblus ir kt . — sunku išdrožt i , jos pe r b r ang ios ir, b e n d r a i , v a r t o j a m o s k i t iems s ta tybos re ika lams , šako tos medžio dalys sk iedroms g a m i n t i n e t i n k a : grei t a t š ip ina i r išdaužo peilio aš-menis , t r a n k o i r gad ina sk iedroms drožt i maš iną i r išdrožia nelygias, s u t r ū k u s i a s ir skylėtas skiedras . Tik smulkios, ne sto-resnės ka ip 1 cmt. , neišdžiūvusios šakelės n e t r u k d o skiedras drožt i .

T i n k a m i a u s i o s sk i ed roms g a m i n t i medžio rūšys yra eglė, pušis ar d rebu lė ; t a ip pat da l ina i ir liepa bei sausesnėse vie-tose užaugęs juoda lksn i s . Maž iau t i n k a — bal ta lksnis , gluos-nis, topolis , klevas. Ypač gražios skiedros išsidrožia iš eglinės ir d rebu l inės medž iagos ; jos ir ilgiau laiko, negu iš ki tokio m e -džio išdrožtos .

Skiedros d rož iamos t a m t i k r o m i s m a š i n o m i s a rba a t a t i n -k a m a i s obliais r a n k o m i s . Šios maš inos d a u g u m o j yra visai pa-pras tos , pačių ūk in inkų s u m a n y t o s a r page r in tos . J a s varo a rk-liais, m o t o r a i s , v a n d e n s t u r b i n o m i s , vėjo m a l ū n a i s i r kt .

Kad gal ima bū tų išvengti ne l a imingų a t s i t ik imų, reikia vengti kiekvieną kaladėlę drožt i iki pat ga lo ; 3 ar 4 cmt. s to ru -mo l iekaną visada t enka pal ik t i n e s u d r o ž t ą — malkoms . D r o -žėjas d i r b d a m a s t u r i bū t i labai a tydus , — dažnai t ik per ne -aps iž iū rė j imą r ankos p i r š t a i p a t e n k a prie s lank io janč io peilio.

18

žal ia sk i ed roms drožt i medž iaga s u p l a u n a m a a t a t i n k a m o i lgumo kaladėlėmis , ku r ių s t ambesnės suskaldomos t a ip , kad jas lengvai galėtų a p i m t i oblius — p a p r a s t a i iki 15 cmt. s to ru -mo. Į smulkesn ius gabalus skaldyti never t a , nes t a d a gau-tųsi didelė dalis s i au rų skiedrų, k u r i o m s p r ika l t i išeina dau-giau vinių, ir s togas būva s toresnis , sunkesnis ir ne toks san-darus .

Kad išeitų m a ž i a u s iaurų skiedrų, d rož i an t ne re ik ia kala-dėlių nuo la t sukinė t i vis n a u j ų šonu. Jei d rož ian t peilis p r a d e d a laužt i skiedrą, kas dažnai a t s i t i nka , jei n e a š t r u s peilis i r nevie-noda i spaudž iami a b u d u kaladėlės galai pr ie obliaus, t a i kaladėlę reikia t u č t u o j a u apsuk t i k i tu galu i r drož t i tą pa t į šoną. Tik t ada gražios sk iedros išsidrožia i r maš ina gera i veikia, kai skiedros d rož i amos pagal medžio sluoksnius, jų n e k e r t a n t , i r kai peilis a š t rus .

Skiedros d rož iamos 48 — 71 cmt. i lgumo 8—20 cmt. p l a t u m o ir 4—8 m i l i m e t r ų s t o r u m o , (žiūr. 2 b rėž . ) . Kie tesnio medžio (eglės ir pušies) skiedros, dž iūdamos , maž i au riečiasi , bet dau-giau skyla, todėl jos t u r ė t ų būt i d rož iamos ilgesnės, bet s iaures-nės ir plonesnės, b ū t e n t , 60 — 71 cmt . i lgumo, 9—11 cmt . p la tu -mo i r 4—5 m i l i m e t r ų s t o r u m o . Tuo t a r p u ki tokio ( lapoto) m e -džio — 45 — 55 cmt . i lgumo ir 6 m i l i m e t r ų s t o r u m o , o šakotesnio medžio ne t iki 7 ir 8 m i l i m e t r ų s t o r u m o . N o r s plačias sk iedras drož t i išeina pigiau (maž iau jų reikia i r vinių maž i au i š e ina ) , bet vis dėlto never t a drož t i per plačiai . Ma t , n o r i n t , kad plat i sk iedra neišsigauibtų, t e n k a ją skersai dviem vinimi pr ika l t i , bet t ada ji , dž iūdama , skyla išilgai. P lonesnės skiedros t u r ė t ų būt i v idu t in i a i 12 cmt. , o s t o r e s n ė s — 14 cmt . p l a tumo .

I šdrožus skiedras , n e l a u k i a n t , kol jos ga lu t ina i išdžius, reikia t u o j a u dengt i stogą a rba , jei stogas da r n e p a r u o š t a s dengt i , sk iedras reikia surūš iuo t i pagal p l a tumą , t va rk inga i s u k r a u t i į pas togę ir iš v i r šaus pris lėgt i (žiūr. 18 b rėž . ) , kad dž iūdamos kuo maž iaus ia i pe r s imes tų ( i š s i r ies tų) . Apdžiūvu-sios skiedros, p r a d e d a n t j o m i s dengt i , t u r i būt i i šmirkytos ar skalsiai ap la i s ty tos v a n d e n i u , kad, ka lan t pr ie grebėstų, jos nepla iš io tų .

Iš 1 kub. m e t r o ( e r d m e t e r i o ) sup l au to s t i n k a m o s me-džio medžiagos i šd rož iama n u o 5 iki 6 m i l i m e t r ų s t o r u m o ir nuo 7 iki 15 cmt . p l a t u m o (s iauresnės kaip 7 cmt. čia nep r i ska i -tomos) sk iedrų :

1) 50 cmt. i lgumo — v idu t in i a i 30 kapų , 2) 60 cmt. i lgumo — v idu t in i a i 24 kapos ir 3) 71 cmt. i lgumo — v idu t in i a i 20 kapų.

D u o d a n t savo miško medžiagą, už 1 kapos skiedrų išdroži-mą i m a m a nuo 5 iki 15 centų. Rinkoje r i n k t i n ė s skiedros p a r -

19

duodamos po 50 — 60 cen tų už kapą, o kai kur r a n k ų darbo skiedros p a r d u o d a m o s net po 1 litą.

Dengimas. Stogai sk iedromis deng iami dvejopu b ū d u : su pamuša lu ( p a k u t r a ) i r be pamuša lo . P i r m u o j u a tveju vienas skiedrų sluoksnis k lo jamas a t sk i ra i , u ž d e d a n t t ies grebės tu vienos eilės skiedrų galus an t žemesnės eilės t ik per keletą cen-

t i m e t r ų , šis s luoksnis v a d i n a m a s pamuša lu ( p a k u t r a ) . Ant pa-muša lo deng iama t a ip , kaip buvo n u r o d y t a , ka lban t apie lentelių stogus, b ū t e n t , dar du ar t rys skiedrų s luoksniai (žiūr. 19 ir 20 b rėž . ) . A n t r a s i s dengimo b ū d a s skir iasi n u o p i r m o j o t ik tuo , kad dengiama be pamuša lo t r i m i s ar ke tu r i a i s skiedrų sluoks-n ia is (žiūr. 17 b rėž . ) .

Tiek pamuša lo , t iek i r k i tų an t jo k lo jamų sluoksnių skied-ros k lo jamos eilėse ne g re ta viena kitos, bet u ž d e d a n t šonais vieną an t k i tos v idu t in ia i pe r 4 cmt. Kad vanduo , t e k ė d a m a s sk iedromis nuo stogo, nep ra s i skve rb tų pro s u d ū r i m u s į pas to -gę, skiedrų eilės k lo jamos paka i t omis , v a r a n t eilę į vieną stogo

20

galą, o ki tą — į pr ieš ingą (žiūr . 19 ir 20 brėž.) Tokiu būdu kiekvienos dvi g r e t i m o s sk iedrų eilės yra pasvirusios j p r i e -šingas puses. L ie t aus me tu v a n d u o , pras iveržęs pro p i r m o j o skiedrų sluoksnio t a r p u s , nebegal i pa t ek t i į a n t r o j o sluoksnio t a r p u s .

Kai kur v a r t o j a m a s dengimo būdas , pamuša lo skiedrų šo-nus t ik sug laudž ian t , yra negeras . Ma t , skiedrų šonai nė ra tokie lygūs, ka ip lentelių, todėl sudū r imuose visada yra n e m a ž ų ply-šių, p ro kur iuos žiemos m e t u į pas togę įpusto šiek t iek sniego.

P a s i r o d o , kad geresnis skiedrų stogas yra deng ta s su pa-m u š a l u : sk i ed roms išdžiūvus a n t stogo, j is apsaugo ja pas togę nuo įpus tymo, gaunas i žymiai re tesn is g rebės tav imas , i r an t p a m u š a l o gal ima paklot i ne p i lnus t r i s sluoksnius, bet tik pus-t reč io . Tokiu būdu gal ima s u t a u p y t i g rebės tų i r skiedrų. Deng-dami skiedrų stogą be pamuša lo , kiekvienos eilės skiedrų ga-lus t u r i m e kloti bū t i na i an t grebėstų, nes k i t a ip skiedros, džiū-damos, pastogėje t a r p grebės tų išs igaubtų pa la ida is galais že-myn, i r s togas p a s i d a r y t ų n e p a k a n k a m a i s a n d a r u s . Tektų t a n -kiau grebės tuo t i . D e n g i a n t t r i m i s sluoksniais , g rebės tų t a n k u -mas yra toks, ka ip deng ian t su p a m u š a l u k e tu r i a i s sluoks-niais, o deng ian t be pamuša lo ke tu r i a i s sluoksniais , grebės-tuo t i t enka tiek t ank i a i , kad pigiau a ts ie ina net l en tomis ištisai paklot i . ,

21

D e d a n t pamuša lą , g rebės tuo t i reikia žymiai r e č i a u : den-g ian t t r i m i s s luoksniais — g e r b ė s t u o j a m a t a ip , kaip deng ian t g o n t a i s ar len te lėmis dviem sluoksniais , deng ian t puske tv i r to , — ta ip , ka ip lentelių stogą pus t reč io sluoksnio ir 1.1, (žiūr. lentelę ir 5 b r ė ž . ) .

Skiedromis , ka ip ir lente lėmis , stogas deng i amas iš de-šiniojo stogo galo neplačiais , r a n k a pas iek iamais , ruoža is nuo apačios aukš tyn . M a t , t ada pa togiau , s tovint a n t gre-bėstų, dešiniąja r a n k a vinis kal t i , ne re ik ia an t stogo kojoms a t r a m o s p r i s i t v i r t i n t i ir lengva pa ta iky t i v in imi į grebėsto vi-durį . Nele i s t ina vinis kalt i vien t ik į pamušalą , n e t a i k a n t į gre-bėstus, nes, stogui dž iūvant , jos lengvai iš pamuša lo i šs i t rauko, skiedros pasiš iaušia (užs i r ieč ia ) , s togas pas ida ro negražus , pra le idž ia v a n d e n į bei sniegą ir grei t supūva.

Skiedros p r i k a l a m o s i lgesnėmis gontv in imis . Kiekviena sk iedra p r i k a l a m a viena v in imi . Kal t i reikia į a n t r ą j į grebėstą, ska i t an t nuo apačios . Kiekviena kita skiedrų eilė keliais cent i -m e t r a i s t u r i p r ideng t i a p a t i n ė s eilės vinių galvutes.

K a l a n t skiedrą, p i r m i a u reikia p a t i k r i n t i , ka ip j i t u r i bū t i paklo ta an t stogo. Bū ten t , nuo d rož imo išsigaubusios k u p r o s t u r i būt i apvers tos į viršų, ir sk iedrą lenkian t iškylant iej i m e -džio plaušai t u r i bū t i a t suk t i nuo stogo žemyn (žiūr. 21 b rėž . ) . T u o m e t , stogui dž iūvan t , neiškils ž e m u t i n i a i sk iedrų galai, i r medžio plaušai nekl iudys n u t e k ė t i nuo stogo v a n d e n i u i .

Kad skiedrų s togas gau tųs i v ienodesnis i r gražesnis , skied-ras reikia šiek t iek s u r ū š i u o t i : t r u m p e s n e s s u n a u d o t i stogo apa -čioj p i r m o s i o m s eilėms ir an t še lmens p a s k u t i n ė m s eilėms, la-bai s i au ra s ir plačias pask i r t i pamuša lu i , o v idu t ines — visur k i tu r .

Kiek kokio i lgumo skiedrų, gon tv in ių ir grebės tų reikia 1 k e t v i r t a i n i a m stogo m e t r u i a p d e n g t i t r imi s , puske tv i r to i r ke-t u r i a i s sluoksniais, d e n g i a n t su pamuša lu , i r ka ip t a n k i a i ka-

22

2 3

24

lami grebės ta i , p a r o d y t a 22 psl. įdėtoj lentelė j , čia į skiedrų skaičių įeina visos i šdrož iamos skiedros, ne s iauresnės kaip 7 cmt. ir ne p la tesnės kaip 15 cmt. , v idu t in ia i 11 cmt. p l a t u m o .

D e n g i a n t be pamuša lo , skiedrų ir v inių reikia t iek, kiek jų reikia deng ian t su pamuša lu .

Geresn ius t robes ius re ikė tų dengt i puske tv i r to ar ketu-r ia is sluoksniais, o k i tus — t r i m i s ar puske tv i r to .

Apdeng to sk iedromis stogo šelmenį, galus ir apačią reikia ap ta i sy t i len tomis , ka ip p a r o d y t a 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 brėžiniuose. Skiedrų stogo apačią reikia dengt i t a i p , ka ip pa-rodyta 9 b rėž iny je : an t lentos ir ne iškišant skiedrų galų dau-giau kaip per 2 cmt. Tada skiedros tv i r č i au laikosi p r ika l tos pr ie lentos, ir nuo kopėčių nenus i laužo laisvi skiedrų galai.

Gera i a p d e n g t a s ke tu r ių sluoksnių skiedrų stogas laiko iki 30 me tų .

Kad med in i a i stogai dar ilgiau laikytų, ne t a i p grei t užsi-degtų nuo ki tų užsidegusių t robes ių ir puoš tų sodybą, re ikė tų juos r a u d o n a i dažyti pigiais, t a i p v a d i n a m a i s suomiško ar švediško recep to dažais. Apie šiuos r ecep tu s ir dažymo būdą gal ima sužinot i smulkiau pas savo apskr i t i e s ag ronomą , Dažyt i re ikė tų j a u p i rma i s i a i s deng imo meta i s , kai s togas išdžiūva, p a r e n k a n t sausesnį i r saulėtesnį laiką, nes an t pasenus ių stogų dažai blogiau laikosi. R u d e n i o p deng tų stogų dažymą reikia a t idė t i k i ta i vasa ra i .