Kompleksinės pagalbos teikimo mokymų programa …domesticviolence.zispb.lt/wp-content/...Nordplus_v3...Mokymų programa buvo parengta NORDPLUS ADULT projekto „Skandinavijos ir

Projektas „Skandinavijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas siekiant sukurti kompleksinės pagalbos teikimo mokymų programą suaugusiųjų švietėjams, kurie dirba / ketina dirbti su smurtautojais ir jų aukomis“

(NPAD-2016/10025)

Kompleksinės pagalbos teikimo mokymų programa suaugusiųjų švietėjams, kurie

dirba / ketina dirbti su smurtautojais ir jų aukomis


(NPAD-2016/10025)

1. Inovatyvi mokymų programa

Mokymų programa buvo parengta NORDPLUS ADULT projekto „Skandinavijos ir Baltijos šalių

bendradarbiavimas siekiant sukurti kompleksinės pagalbos teikimo mokymų programą suaugusiųjų

švietėjams, kurie dirba / nori dirbti su smurtautojais ir jų aukomis“ rėmuose.

Ši programa skirta mokymų organizatoriams, kurie ruošia programas, skirtas rengti specialistus dirbti su

smurtautojais ir jų aukomis. Mokymo programą taip pat gali naudotis suaugusiųjų švietėjai (psichologai,

socialiniai darbuotojai, konsultantai ir kt.), kurie turi patirties dirbti su asmenimis, panaudojusiais smurtą

artimoje aplinkoje arba nukentėjusiais nuo jo.

Šioje mokymo programoje projekto partneriai pasirinko pristatyti mokymo planus, medžiagą, kurie gali būti

naudingi rengti suaugusiųjų švietėjus dirbti su:

● asmenimis, kurie smurtavo šeimoje, artimuose santykiuose.

● moterimis, vyrais, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje.

● vaikais, kurie patyrė ar matė smurtą šeimoje.

Vadove „Darbas su smurtavusiais asmenimis ir jų aukomis. Įrankių rinkinys”

(http://domesticviolence.zispb.lt/wp-content/uploads/2016/09/Layout_GP-

v5_VIOLENCE_Lithuanian_2017-12-12.pdf) aprašoma daug metodų, skirtų specialistams dirbti su

smurtautojais ir jų aukomis. Kai kurie metodai yra atvirai prieinami, o kitiems tinkamai naudoti reikalingas

specialus pasirengimas ar išsilavinimas. Vadove aprašyti metodai yra šios mokymų programos pagrindas.

Partneriai šioje mokymų programoje taip pat pateikia ir naujos medžiagos, padėsiančios suaugusiųjų

edukatoriams dirbti su visomis smurto šeimoje šalimis.

Mokymų programa yra sistema, kurioje daugiausia dėmesio skiriama svarbiems momentams, kuriuos reikia

apsvarstyti planuojant ir vykdant mokymus. Programoje laikomasi nuostatos, kad mokymų dalyviai bent

kažkiek turi ankstesnės patirties bei žinių šia tema.

VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėjimo ir plėtros biuras sieks šią mokymų programą akredituoti Lietuvoje.

Programa bus pritaikyta pagal vietos kontekstą ir akredituota patobulinti socialinių darbuotojų žinias, įrankius

dirbti su visa šeima, kurioje smurtaujama.

Prieš pradedant dirbti su specialistais, kurie vėliau tiesiogiai dirbs su smurtautojais, moterimis ir vaikais, kurie

patyrė bei išgyveno smurtą šeimoje, būtina susipažinti su pagrindiniais darbo su suaugusiaisiais principais.

http://domesticviolence.zispb.lt/wp-content/uploads/2016/09/Layout_GP-v5_VIOLENCE_Lithuanian_2017-12-12.pdf



(NPAD-2016/10025)

4 suaugusiųjų mokymosi principai Jūsų tikslinė grupė – suaugusieji (socialiniai darbuotojai, konsultantai, kiti specialistai, kurie domisi smurto artimoje aplinkoje tema), tad mokymų programoje turi būti atsižvelgiama į šį faktą. 4 pagrindiniai principai, taikomi suaugusiųjų mokymuisi:

❑ Suaugusiems besimokantiesiems reikia dalyvauti planuojant ir vertinant jų mokymą; ❑ Patirtis (įskaitant klaidas) yra mokymosi veiklos pagrindas; ❑ Suaugusiuosius labiausiai domina dalykai, kurie yra aktualūs ir turi tiesioginės įtakos jų darbui ar

asmeniniam gyvenimui; ❑ Suaugusiųjų mokymasis yra orientuotas į problemą, o ne į turinį.

(Malcolm Shepherd Knowles)

Pagrindiniai veiksniai Rengdami mokymus suaugusiesiems, jūs turėtumėte sutelkti dėmesį į penkis pagrindinius veiksnius: 1. Pateikta medžiaga turėtų būti naudinga besimokantiesiems DABAR. 2. Pateikta medžiaga turėtų būti susijusi su suaugusiųjų besimokančiųjų gyvenimu. Dėl šios priežasties mes daugiau orientuojamės į praktinės veiklos užsiėmimus. 3. Mokymų aplinka turėtų būti draugiška, kad visi besimokantieji jaustųsi saugiai ir patogiai, norėtų dalyvauti. 4. Mokymų pristatymas turėtų būti patrauklus. 5. Mokymai turėtų vykti taip, kad dalyviai turėtų galimybę pasidalinti savo patirtimi.


(NPAD-2016/10025)

Vadovaudamiesi šiais pagrindiniais principais, galite nustatyti, ką įtraukti į savo mokymus ir kaip juos pristatyti. Padarykite savo mokymus svarbius besimokančiajam, pažindami unikalią žmonių, dirbančių su smurtautojais ir jų aukomis artimoje aplinkoje, patirtį. Norėdami įtraukti auditoriją, naudokite pavyzdžius ar anekdotus, rodančius, kuo medžiaga yra naudinga.

Pasiruošimas Gera mokymų programa priklauso nuo kelių svarbių pasiruošimo etapų. Turėtumėte pagalvoti apie šiuos pagrindinius klausimus:

❑ Kas yra mano tikslinė auditorija ir kokie jos mokymosi poreikiai?

❑ Kokie yra šių mokymų mokymosi uždaviniai?

❑ Kokie turėtų būti mano mokymai?

❑ Kiek žmonių turi būti mano mokymuose?

❑ Kokie mokymų metodai duoda geriausią rezultatą, įskaitant specialistų poreikį taikyti įvairesnius

mokymų metodus.

Tikslinė auditorija

❑ Kas yra mano tikslinė auditorija ir kokie jos mokymosi poreikiai?

❑ Kas bus jūsų mokymų dalyviai ir kokiuose mokymuose jie jau yra dalyvavę.


(NPAD-2016/10025)

❑ Parašykite trumpą jūsų tikslinės grupės aprašymą. Jis bus naudingas platinant informaciją apie savo

mokymus.

Naudingi klausimai:

❑ Ką ketinate mokyti? Gaukite savo dalyvių vardus ir pavardes arba bent jų darbovietės pavadinimą.

❑ Koks jų išsilavinimas? Jeigu žinosite dalyvių išsilavinimą, tai padės nustatyti, kokią informaciją reiktų

pateikti mokymuose.

❑ Ar kai kuriems žmonėms reikės daugiau mokymų nei kitiems? Tais atvejais, kai egzistuoja labai

skirtingi įgūdžių lygiai, galite apsvarstyti galimybę organizuoti keletą skirtingo lygio sesijų - patyrusiems

dalyviams ir dalyviams, neturintiems patirties.

Tikslinė grupė

Tikslinės grupės apibūdinimas neturi būti platus, tačiau jis turėtų būti labai tikslus. Pavyzdžiui, „Pagrindinė tikslinė grupė yra sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie vėliau dirbs su vaikais, patyrusiais smurtą šeimoje. Jie neturi jokio išsilavinimo šia tema. "


(NPAD-2016/10025)

Mokymosi uždaviniai Jūsų tikslas turėtų apjungti tokias sudedamąsias dalis kaip: tikslinė grupė ir jos mokymo poreikiai, įgūdžių ir žinių trūkumą ir tai, ką savo mokymais norite pasiekti. Pagalvokite apie tai, ko norėtumėte, kad dalyviai jūsų mokymuose išmoktų, sužinotų. Po mokymų dalyviai turėtų išeiti su nauja informacija ir (arba) įgūdžiais, kurių jie prieš tai neturėjo. Mokymosi uždaviniai pasitarnauja kaip susitarimas su auditorija ir padeda sukonkretinti mokymų tikslą. Jei dalyviai nuo pat pradžių žino uždavinius, jie žino, ko gali tikėtis mokymuose. Uždaviniai taip pat padeda sutelkti dėmesį į norimus rezultatus. Prieš pradėdami formuluoti savo mokymų uždavinius, turėtumėte nustatyti, kokio tipo mokymuose specialistai turės galimybę dalyvauti. Ko jūsų mokymai suteiks daugiausia – žinių, įgūdžių ar keis nuostatas? Tai padės suformuoti konkrečius mokymosi uždavinius. Pavyzdžiui, jei mokymuose orientuositės į žinių perdavimą, perėmimą, tai – žiniomis grįstas mokymasis. Jei mokymasis susijęs su paktiniais gebėjimais, jis laikomas įgūdžiais pagrįstu mokymu. Jei mokymai yra susiję su motyvacija ir vertybėmis, tai laikoma nuostatomis pagrįstu mokymu.

Mokymosi ir mokymų uždavinių formulavimas Paprasčiausias būdas pradėti formuluoti mokymosi ar mokymų tikslus yra atsakyti į

tris klausimus:

1. Ką dalyviai sugebės po mokymų?

2. Kokios yra sąlygos ar aplinkybės, kai dalyviai atliks šią veiklą, ir kokių žinių, medžiagos jiems reikia norint

tai efektyviai padaryti?

3. Kokio lygio kvalifikacija reikalinga norint sėkmingai atlikti užduotis ar įgūdžiai sėkmingai taikyti šią

informaciją?

Siekiant padėti suformuluoti mokymosi uždavinius, yra sukurti keli skirtingų modeliai (pavyzdžiui, SMART ir ABCD modeliai). Šioje mokymų programoje mes plačiau pristatysime Bloom‘o taksonomiją.

Mokymų tikslas Jūsų mokymų tikslas turėtų atsispindėti identifikuojant: 1. mokymosi poreikius; 2. įgūdžių, žinių trūkumą; 3. ką dalyviai turėtų žinoti.

Mokymosi tipai skirstomi į tris kategorijas: Žinios: konkretūs faktai, modeliai, koncepcijos Įgūdžiai: praktiniai gebėjimai Nuostatos: jausmai, vertybės, motyvacija


(NPAD-2016/10025)

Bloom‘o taksonomija

Bloom'o taksonomija yra įvairių uždavinių ir įgūdžių, kuriuos mokymų vadovas nustato savo mokymuose, klasifikacija. Taksonomija gali padėti jums rengti mokymus, nes ji paaiškina mokymosi procesą:

✓ Prieš suprasdami koncepciją, jūs turite ją atsiminti.

✓ Norėdami taikyti koncepciją, pirmiausia turite ją suprasti.

✓ Norėdami įvertinti procesą, turite jį išanalizuoti.

✓ Norėdami sukurti tikslią išvadą, turite atlikti išsamų įvertinimą. Tačiau mes ne visada pradedame nuo žemesnio laipsnio įgūdžių ir žengiame visą kelią per visą taksonomiją. Tai labai vargina - tiek jus, tiek jūsų mokymų dalyvius! Tad pirmiausia reiktų nustatyti besimokančiųjų žinių lygį.


(NPAD-2016/10025)

Taip pat galite rasti Bloom‘o veiksmažodžių diagramas, kuriose bus nurodyti veiksmažodžiai, kurie skiriasi nuo to, ką mes išvardinome žemiau.

Bloom’o Lygmuo

Raktiniai veiksmažodžiai (žodžiai) Mokymosi uždavinio pavyzdys

Kūrimas

suprojektuoti, formuoti, statyti, išrasti, sukurti, komponuoti, generuoti, išvesti, modifikuoti, plėtoti.

Po mokymų specialistas gebės nustatyti, ar energijos taupymas ar impulsų taupymas būtų tinkamesnis dinaminės problemos sprendimui.

Įvertinimas

pasirinkti, palaikyti, susieti, nustatyti, ginti, teisti, vertinti, palyginti, ginčyti, pateisinti, remti, įtikinti, pasirinkti, įvertinti.

Po mokymų specialistas gebės parengti originalią namų užduotį, susijusią su energijos taupymų.

Analizavimas

klasifikuoti, suskaidyti, suskirstyti į kategorijas, analizuoti, pavaizduoti diagrama, iliustruoti, kritikuoti, supaprastinti, susieti.

Po mokymų specialistas gebės atskirti potencinę ir kinetinę energiją.

Taikymas

apskaičiuoti, prognozuoti, taikyti, išspręsti, iliustruoti, naudoti, demonstruoti, nustatyti, modeliuoti, atlikti, pateikti.

Po mokymų specialistas gebės apskaičiuoti kulkos kinetinę energiją.

Supratimas

aprašyti, paaiškinti, perfrazuoti, pakartoti, pateikti originalius pavyzdžius, apibendrinti, interpretuoti, aptarti.

Po mokymų specialistas gebės aprašyti tris Niutono dėsnius savo paties žodžiais

Atsiminimas išvardinti, pasakyti atmintinai, apibrėžti, nustatyti, įvardyti, cituoti, prisiminti, identifikuoti, atpažinti.

Po mokymų specialistas gebės mintinai išvardinti tris Niutono dėsnius.


(NPAD-2016/10025)

Mokymų tipas Ar tai bus vienos ar kelių dienų mokymai? Ar tai bus mokymai akis į akį, internetu ar mišrūs? Mokymų intensyvumas, sudėtingumas priklausys nuo kelių dalykų:

❑ Kokie turimi ištekliai?

❑ Kokie yra galimi iššūkiai (pavyzdžiui, formatas, klasės dydis, minimalūs ištekliai)?

❑ Koks turinys turi būti sukurtas?

❑ Kokias vertinimo priemones reikia sukurti?

Jūsų mokymams tinkamas turinys ir veiklos turi būti tiesiogiai susiję su jūsų apibrėžtais mokymosi poreikiais ir uždaviniais. Kad mokymai būtų efektyviausi, jie turėtų būti pritaikyti jūsų auditorijai.

Kokio dydžio turi būti mokymų dalyvių grupė? Remiantis dabartine literatūra, geriausias grupės dydis yra apie 10-15 specialistų vienoje grupėje, jei mokote gyvai, t.y. akis į akį. Tačiau vis dar kyla diskusijų dėl konkretaus grupės dydžio. Mažesnį dalyvių skaičių lengviau suskirstyti į grupes, daryti įvairias veiklas ir naudoti kitus metodus (ne tik paskaitą). Turėkite omenyje, kad kuo sudėtingesnė jūsų medžiaga, tuo daugiau laiko ir veiklos gali prireikti specialistams, kad jie perprastų sudėtingumą. Tačiau netgi jei susidursite su didesne grupe, vis tiek mokymąsi galite padaryti interaktyvesnį. Pabandykite išskaidyti savo mokymus, kad specialistai galėtų aptarti pagrindines sąvokas su sėdinčiais aplink juos arba suskirstykite juos į mažesnes grupes, kad jie galėtų užsiimti skirtingomis veiklomis. Tai yra dažniausiai naudojami metodai, padedantys pagerinti mokymąsi didelėse grupėse.


(NPAD-2016/10025)

Mokymo metodai Kuriant mokymų programą yra daugybė metodų, iš kurių galite rinktis. Prisiminkite: nebus taip, kad vienas metodas tiks visiems specialistams, mokymų vadovams ir visoms sritims. Pagalvokite, kas labiausiai tinka jums ir jūsų dalyviams. Žemiau pateikti keli pagrindiniai metodai ir kada juos taikyti: Atvejų analizė, žaidimas vaidmenimis ir diskusijos mažose grupėse padeda dalyviams patiems suprasti tam tikrus mokymosi aspektus ir praktikuoti bendravimo įgūdžius. Geriausiai tinka naujai įgytų įgūdžių lavinimui, suvokimui kaip elgtis tam tikrose konkrečiose situacijose, norint pateikti dalyviams grįžtamąjį ryšį arba taikyti naujas žinias konkrečioje situacijoje. Mokymai auditorijoje, paskaitos perduoda informaciją, kai bendravimas ar diskusija nėra pageidaujami ar įmanomi. Šie metodai tinka greitai perduoti informaciją, perteikti ją didelei grupei žmonių arba suteikti grupei pagrindinę informaciją. Patirtinis mokymasis leidžia dalyviams išbandyti naujas sąvokas, procesus ar sistemas kontroliuojamoje aplinkoje, per prižiūrimą koučingą, praktiką ar stažuotę, kurią sudaro apibendrinimas ir refleksija. Geriausiai panaudojamas struktūrizuotose aplinkose, kur taip pat taikomi mentorystės principai. Žaidimai, stalo žaidimai ir simuliacijos suteikia galimybę nepavojingais būdais pristatyti arba peržiūrėti mokymų medžiagą, taip pat galima atkurti procesą, įvykį ar aplinkybes, paprastai sudėtingas, kad dalyviai galėtų patirti ir manipuliuoti situacija be rizikos ir po to analizuoti, kas nutiko. Tai geri būdai integruoti ir pritaikyti sudėtingus įgūdžius, išgauti dalyvių natūralias reakcijas ir atsiliepimus, perteikti realią su darbu susijusią patirtį, kad būtų lengviau suvokti visos programos turinį, įdomiai pristatyti sausą medžiagą arba į mokymus pridėti konkurencinį elementą. Projektai ir rašymo užduotys padeda dalyviams suprasti sąvokas, informaciją ir idėjas bei leidžia jiems dirbti atskirai arba mažose grupėse. Geriausiai panaudojami patikrinti dalyvių supratimą arba, kad jie pateiktų savo mintis. Savarankiškas darbas leidžia asmeniui įgyti įgūdžių ir žinių savarankiško mokymosi būdu, pagal struktūruotą medžiagą. Geriausiai naudojami kaip kompiuteriniai moduliai, CD-ROM / DVD mokymasis ir virtualios internetinės laboratorijos.

Iš viso to sudarykite mokymų programą

Sužinojote apie savo auditoriją, įvertinote jos poreikius, sukūrėte mokymosi uždavinius, nustatėte mokymosi būdą ir metodus. Dabar atėjo laikas visa tai sudėti į mokymus. Galite atlikti šiuos paprastus veiksmus: 1. Parenkite mokymų aprašymą apie tai, ko bus mokoma, kiek laiko tam bus skirta. Aiškiai įvardykite turinį (žinias, įgūdžius ar nuostatas) ir mokymosi uždavinius. Įsitikinkite, kad jūsų mokymas yra nuoseklus, nuo lengviausio mokymosi pradžioje iki sudėtingesnio.


(NPAD-2016/10025)

2. Jei taikytina, nustatykite, kokias profesines kompetencijas, gebėjimus tobulins jūsų mokymai. 3. Sugalvokite, kaip bus vertinami mokymai. Ar įtrauksite kokio nors tipo vertinimą? Pavyzdžiui, viktorina, testas ar galutinis projektas. 4. Sukurkite mokymų vadovo instrukcijų lapą, kuriame būtų nurodyta, kas bus dėstoma jūsų mokymuose. Jei įmanoma, iš anksto pateikite šį lapą dalyviams. 5. Įtraukite pratimą, skirtą apšilimui, kuris būtų tinkamas grupei ir aplinkai. 6. Planuokite atvirus klausimus ir būdus, kaip paskatinti diskusiją visų mokymų metu. 7. Padarykite savo mokymus lanksčius, turėkite užduočių variantų, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingus mokymosi stilius. 8. Suplanuokite veiklų, užtikrinančių visų dalyvių įtraukimą. 9. Nurodykite, kur galima daugiau pasidomėti mokymų tema – pateikite išteklių, knygų, kontaktinius asmenis ir numerius, tinklalapius – tam, kad pagerintumėte mokymąsi.

Toliau žemiau pateikiame jums šabloną, kurį suaugusiųjų švietėjai gali naudoti rengdami savo mokymus. Be

to, projekto partneriai parengė tris skirtingus mokymų vadovų instrukcijų lapus, susijusius su darbu su

1) smurtautojais;

2) asmenims, kurie patyrė smurtą šeimoje: moterimis

3) asmenims, kurie patyrė smurtą šeimoje: vaikais


(NPAD-2016/10025)

Pavyzdys: Instrukcijų lapas mokymų vadovams

Pavadinimas

Trumpas turinio aprašymas

Tikslinė grupė Suaugę pedagogai, dirbantys ar norintys dirbti su smurtautojais artimoje aplinkoje ir jų aukomis.

Mokymų tikslas

Mokymų uždaviniai

Programos arba mokymų trukmė (val.)

Medžiaga, naudojama rengiant programą (nuorodos, knygos ir kt.) Mokomieji metodai

Vertinimas (ką asmuo sužinos po mokymų ir kaip tai įvertinti)

Mokymų aprašas

Laikas Metodas / konkreti veikla Metodo / veiklos aprašymas

5 min. # 1: Pristatymas Įžanga ir mokymosi uždaviniai

15 min.

# 2: Diskusija didelėje grupėje Dalyviai prisistato ir nurodo savo mokymosi poreikius bei lūkesčius

35 min.

# 3: Diskusija mažose grupėse Prielaidos (kartais klaidingos) specialistai gali pasidaryti apie kitų vaidmenį, ir problemas, kurios gali kilti bendraujant, komandiniame darbe

25 min. #4: Užsiėmimas didelėje grupėje Sustiprinti bendravimo įgūdžiai

Toliau pateikiame medžiagą, kuri, tikimės, bus naudinga rengiant mokymus specialistams apie darbą su

smurtautojais ir jų aukomis. Taip pat rasite priedų, kuriuos galima tiesiogiai naudoti darbe su smurtautojais,

vaikais ir moterimis, nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje.


(NPAD-2016/10025)

Mokymai specialistams apie darbą su smurtautojais

Pavadinimas „Smurtinio elgesio mažinimo programa“

Trumpas turinio aprašymas Šios programos tikslas yra supažindinti su „Smurtinio elgesio mažinimo programa (SEMP)“ specialistus, siekiančius dirbti su smurtaujančiais asmenimis. Šią programą naudoja VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras. Programa buvo parengta pasisėmus patirties kituose projektuose. Vienas iš pagrindinių šios programos tikslų yra padėti smurtavusiems asmenims nustoti naudoti smurtą. Programa smurtaujantiems asmenims yra sudaryta iš 6 individualių ir 10 grupinių susitikimų. Tai yra 16 val. programa. Šių mokymų tikslas yra supažindinti jau dirbančius ar norinčius dirbti specialistus su pagrindinėmis temomis ir priemonėmis kiekvienai konsultacijai, pristatyti darbo metodus iš Skandinavijos šalių (surinktų į įrankių rinkinį „Darbas su smurtavusiais asmenimis ir jų aukomis” ir suteikti galimybę specialistams pasidalinti savo patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų.

Tikslinė grupė Suaugusiųjų švietėjai, dirbantys / ketinantys

dirbti su smurtaujančiais asmenimis ir

nukentėjusiaisiais nuo smurto artimoje aplinkoje.

Mokymų tikslas Programos, skirtos specialistams, dirbantiems su

smurtaujančiais asmenimis, tikslas yra

supažindinti juos su „Smurtinio elgesio mažinimo

programa“, kuri buvo sukurta asmenims, kurie

naudojo smurtą artimoje aplinkoje.

Mokymų uždaviniai - Pristatyti 16 val. trukmės smurtinio

elgesio mažinimo programos temas;

- Pristatyti ir išbandyti pagrindines

priemones, kurios naudojamos

konsultacijose;

- Skatinti diskusiją ir dalinimąsi patirtimi,

susijusia su darbu su smurtaujančiais

asmenimis;


(NPAD-2016/10025)

- Pristatyti gerosios patirties pavyzdžius

dirbti su pagrindinėmis šalimis,

susijusiomis su smurtu artimoje

aplinkoje.

Programos arba mokymų trukmė (val.) 8 val.

Medžiaga, naudojama rengiant programą (nuorodos, knygos ir kt.)

„Guidelines for Working with Perpetrators of

Domestic Violence” (based on Duluth model);

„Good Practice Examples for Working with

Perpetrators and Survivors of Domestic Violence“

(http://domesticviolence.zispb.lt/wp-

content/uploads/2016/09/Good-Practise-

Book.pdf)

Mokomieji metodai Atvejų analizė

Žaidimas vaidmenimis

Pristatymas / paskaita

Užduotys raštu

Diskusija


1. Po mokymų, dalyviai (suaugusiųjų švietėjai) bus

supažindinti su „Smurtinio elgesio mažinimo

programa“ kaip viena iš sudėtinių NORDPLUS

ADULT inovatyvios mokymų programos dalių;

2. Dalyviai galės panaudoti išmoktus metodus

darbe su smurtaujančiais asmenimis;

3. Po mokymų bus praplėstos dalyvių žinios apie

įvairius metodus dirbti su smurtautojais ir

nukentėjusiais asmenimis.

Dalinamoji medžiaga ir kiti ištekliai (jei nepaminėta kitur)

1. „Good Practice Examples for Working with Perpetrators and Survivors of Domestic Violence“;

2. Individualių ir grupinių konsultacijų medžiaga (žr. priedus apačioje);

3. „Metodinės rekomendacijos specializuotos pagalbos centrų darbuotojams, savanoriams bei apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą įgyvendinančių institucijų darbuotojams ir specialistams”; 4. „Metodinės rekomendacijos skirtos prieglobstį smurto šeimoje aukoms teikiančių organizacijų darbuotojams ir savanoriams“;

http://domesticviolence.zispb.lt/wp-content/uploads/2016/09/Good-Practise-Book.pdf




(NPAD-2016/10025)

5. „Darbo su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiais asmenimis ypatumai“.

Mokymų aprašas


15 min.

30 min.

#1: Pristatymas / paskaita

#2: Pristatymas / paskaita

Smurto artimoje aplinkoje pristatymas, formos bei mitai. Smurtinio elgesio mažinimo programos pristatymas (temos, individualios ir grupinės konsultacijos, pagrindiniai darbo principai).

160 min.

#3: Diskusija, rašymo užduotys, dalinamoji medžiaga

Detalus 6 -ių individualių konsultacijų pristatymas, analizė ir dalomosios medžiagos pildymas;

15 min. PERTRAUKA

180 min. #4: Diskusija, rašymo užduotys, dalinamoji medžiaga

Detalus 10-ties grupinių konsultacijų pristatymas, analizė ir dalomosios medžiagos pildymas;

90 min.

#5: Diskusija grupėse, atvejų analizė, žaidimas vaidmenimis

Dalyvių grupinės diskusijos metu pristatytų atvejų analizė Žaidimas vaidmenimis (situacijos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, jų analizė) siekiant išbandyti skirtingas situacijas ir dalyvių reakcijas, požiūrį ir nuostatas.


(NPAD-2016/10025)

PRIEDAI

PRIEDAS NR. 1 SMURTINIO ELGESIO MAŽINIMO PROGRAMA SMURTAUJANTIEMS ASMENIMS KONSULTACIJŲ TEMOS

1-oji individuali konsultacija Nustatyti ar asmuo tinkamas programai:

Naudojo jėgą;

Pripažįsta smurto faktą;

Supranta, kad jam/jai reikia pagalbos;

Sutarties sudarymas. 2-oji individuali konsultacija

Supažindinimas su programa ir jos tikslais;

Pykčio kilmė;

Vyro dominavimas santykiuose;

Susipažinimas su smurto ciklu;

Emocijų pokyčiai ir jų kontrolės metodai.

3-oji individuali konsultacija

Nesmurto ir smurto analizė;

Smurto sąvoka;

Mitai apie smurtą;

Smurtinio elgesio atpažinimas, veiksmų ir metodų jam keisti numatymas. 4-oji individuali konsultacija

Veiksmingas bendravimas ir tarpusavio santykiai;

Kriterijai, kaip atskirti nuolankų asmenį nuo agresyvaus ir nuo asmens, Kuris veiksmingai bendrauja;

Savikontrolės poveikis įvairiose situacijose. 5-oji individuali konsultacija

Negąsdinantis elgesys;

Bauginimo ir grėsmių analizė;

Savo tikrojo „aš“ supratimas. 6-oji individuali konsultacija

Konfliktų tipai ir įvairūs jų sprendimo būdai;

Asmeninis konfliktų valdymo stilius, poreikis ir galimybės jį keisti. 1-oji grupinė konsultacija

Smurto naudojimas remiantis galios ir kontrolės koncepcija, vyro dominavimas santykiuose;

Santykių modelis, pagrįstas lygybe ir partneryste. 2-oji grupinė konsultacija

Pasitikėjimo ir palaikymo sąvoka;


(NPAD-2016/10025)

Situacijos pristatymas ir analizė;

Kontrolinė anketa (namų darbai).

3-oji grupinė konsultacija

Vaidmenų žaidimas, analizė (naudojant kontrolinę anketą, užpildytą namuose);

Asmeninė atsakomybė, kaip tvarkytis su nemaloniomis emocijomis taikant A-B-C schemą;

A – įvykis, B – nuomonė apie įvykį, C – emocinė reakcija.


A-B-C schema + D (kodėl) diskusija;

Būdai skatinti atvirą ir atsakingą elgesį;

Dvylika anoniminių alkoholikų žingsnių (4,5,8,9 žingsnis);

Namų darbai (pripažįstant smurto panaudojimo faktą). 5-oji grupinė konsultacija

Mažinimas, neigimas ir kaltinimas kaip kontrolės metodas;

Namų darbų diskusija ir analizė;

Situacijos pristatymas ir analizė;

Tarpasmeninių santykių skirstymas pagal Galios ir kontrolės sąvoką.


Santykių su giminėmis, artimaisiais, partneriu ir kitais žmonėmis pagerinimas;

Smurto ciklas;

Atvirumas, sąžiningumas / nuoširdumas reiškiant jausmus;

Stebėjimas, kaip kaltė primetama kitiems. 7-oji grupinė konsultacija

Bendravimo įgūdžių vystymas;

Laiko leidimas su artimais žmonėmis/ giminėmis / partneriu;

Gestai, mimikos ir balso tonas;

Mokytis sakyti „Atsiprašau“;

Nustoti lyginti savo gimines / artimus žmones / partnerį su kitais žmonėmis;

Mokytis iš karto išspręsti net mažiausią konfliktą. 8-oji grupinė konsultacija

Pagarbus bendravimas;

Situacijos pristatymas ir jos analizė;

Lytinės pagarbos apibrėžimas ir seksualinio smurto analizė;

Kontrolinė anketa (namų darbai). 9-oji grupinė konsultacija

Galimybės elgesio pasikeitimui;

Vaidmenų žaidimas, analizė (naudojant anketą, užpildytą namuose);

Vaidmenų reikšmė šeimoje;

Vyras – žmona;

Vyras – žmona – vaikas. 10-oji grupinė konsultacija


(NPAD-2016/10025)

Programos apibendrinimas;

Smurto apibrėžimo/piktnaudžiavimo ir jo suvokimo kartojimas;

Apsiprašymo laiško nukentėjusiam rašymas.

PRIEDAS NR. 2

Patarimai dirbantiems su asmenimis, kurie naudoja smurtą santykiuose

Smurtas artimoje aplinkoje yra bet koks užgaulus elgesys šeimoje arba artimuose santykiuose, kur vienas iš asmenų bando valdyti kitą asmenį.

Smurtas artimoje aplinkoje gali apimti daugybę formų įskaitant ir patį smurtą, seksualinį smurtą, emocinį smurtą, socialinę arba finansinę kontrolę. Svarbu prisiminti, jog smurtas nebūtinai turi būti fizinis arba seksualinis, kad jis būtų pripažintas smurtu artimoje aplinkoje.

Smurtas yra kriminalinis nusikaltimas ir visos kitos smurto formos taip pat gali būti traktuojamos kaip nusikalstama veikla. Dirbant su smurtaujančiais asmenimis labai svarbu, kad nepriimtumėte jokių priežasčių, pateisinančių smurtą artimoje aplinkoje.

Kaip pastebėti, jog artimoje aplinkoje smurtaujama? Asmuo pats gali jums pasakyti iš karto; Jie gali kreiptis į jus formaliai (per teismo procesą), kad įvertintumėte smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje; Jūs galite suprasti tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus šeimos narius, siekiančius jūsų pagalbos; Smurtą arba prievartą galite pamatyti susitikę su jais.

Smurtą ir prievartą liudijantys ženklai: Reguliari kova tarp partnerių arba šeimos narių kaip būdas spręsti problemas; Nepagrįstas pavydas arba savininkiškumas; Atviri grasinimai nuskriausti savo partnerį arba šeimos narį; Visų gyvenimo aspektų kontroliavimas, pvz.: finansų, socialinio kontakto, darbo organizavimo; Stebėjimas ir pernelyg kontroliuojantis elgesys; Partnerio menkinimas.

Jei pastebimi aukščiau išvardinti ženklai, reikia daugiau paklausinėti, kad būtų išsiaiškinta apie problemą ir jos dydį.

Reakcijos

Smurtaujantys asmenys dažnai neprisiima atsakomybės už savo veiksmus.

Neigimas – „Aš nesmurtavau“ Menkinimas – „Aš tik pastūmiau, juk nesusižeidė“ Teisinimasis – „Jeigu jie būtų manęs erzinę, nebūčiau to daręs“ Kaltinimas – „Tai ne mano kaltė. Aš patiriu daug streso darbe.“ Atsitraukimas – „Aš nežinojau, ką darau, buvau girtas.“ Vengimas – „Aš nežinau, kodėl trenkiau jiems.“


(NPAD-2016/10025)

Saugumas

Nedelsiant įvertinkite, ar visi yra saugūs, ar vienam iš partnerių nėra rizikos būti sužeistam – įskaitant ir kitus šeimos narius. Tai yra ypač svarbu, kai pasireiškia fizinio smurto, prievartos ar nepriežiūros elementai.

Visose valstybėse pranešimų skaičius apie smurtą artimoje aplinkoje skiriasi. Jūs galite būti nedelsiant įpareigotas imtis veiksmų ir formaliai pranešti apie jūsų susirūpinimą tam tikrai institucijai.

Kai saugumo klausimas nėra aiškus arba neišaiškintas, jūs turite stengtis užtikrinti, jog abi šalys būtų saugios.

Kai jums patiems nepavyksta užtikrinti saugumo, jūs turite vadovautis nustatyta tolimesnių veiksmų eiga. Taip pat gali būti naudinga susisiekti su kolega arba vadovu ir paaiškinti situaciją, įsidėmėti jų rekomendacijas, kaip būtų geriau užtikrinti saugumą ir toliau profesionaliai bendrauti su susijusiais asmenimis.

Svarbūs veiksmai, kurių galite imtis nuo pat pradžių

Bendraujant ir stengiantis suprasti situaciją, labai svarbus jūsų požiūris.

Įdėkite visas pastangas, kad visi būtų saugūs.

Vienas pirmųjų žingsnių – pranešti apie smurtą atsakingoms institucijoms. Negalvokite, kad tai ne jūsų rūpestis.

Skatinkite sąmoningumą ir supratimą Svarbios sritys, kurias reikia ištirti:

Ar smurtavęs asmuo pripažįsta, kad toks jo elgesys yra problema? Kodėl jie atvyko pas jus būtent dabar? Ko jiems reikia iš jūsų? Ko reikia, kad reikalai pakryptų kita linkme? Ką jie rizikuoja prarasti arba gauti savo santykiuose, kai atkreips dėmesį į tokį elgesį? Kokios įtakos toks elgesys turi santykiuose su kitais? Ką jie dėl tokio elgesio darė praeityje? Kas pagerino arba pablogino situaciją?

Apsvarstykite kitus būdus spręsti situaciją Ar jūs turite pakankamai gebėjimų ir patirties, kurių reikės? Kartais gali būti tinkamesnis sprendimas tiesiog tą žmogų nukreipti pas specialistą arba tarnybą ir užtikrinti, jog jie dalyvautų.

Jūs taip pat galite sukurti koordinuotą veiklos planą su kitais specialistais ir sukurti tinklą, kuris padės tam asmeniui ir paskatins kitus šeimos narius padėti spręsti šias problemas. Sprendžiant smurtą artimoje aplinkoje pasitelkus specialistų grupę, sumažėja atsakomybė vienam specialistui.

Švieskite ir įgalinkite Kalbėkite apie atsakomybę ir įsipareigojimus tiek su smurtautoju, tiek su nuo jo nukentėjusiu asmeniu, pabrėžkite kokias teises kiekvienas iš jų turi, kurios užtikrinamos visuomenėje įstatymo. Paaiškinkite, kad nesvarbu, kas tarp jų nutiko praeityje, jie visada turi pasirinkimą, kaip elgtis ir vykdyti savo pareigas santykiuose.


(NPAD-2016/10025)

Padėkite kurti naujas strategijas Užtikrinant saugumą gali būti, jog sprendimų nebus iškart įgyvendinti ir jiems prireiks labiau apgalvoto bei palaipsniui įgyvendinamo plano.

Būkite realistiškas Supraskite, jog žmogus gali neturėti motyvacijos ar reikalingų gebėjimų, kad galėtų susitvarkyti su esama situacija pats. Jūsų pirminis veiksmas turėtų būti šių faktorių įvertinimas ir apgalvojimas, ar jūs galėsite spręsti situaciją konstruktyviai ir tuo pat metu užtikrinti visų saugumą.

(paimta iš https://mensline.org.au/wp-content/uploads/2018/01/MLA_TipSheet_HP_menusingviolence_web.pdf)

https://mensline.org.au/wp-content/uploads/2018/01/MLA_TipSheet_HP_menusingviolence_web.pdf

https://mensline.org.au/wp-content/uploads/2018/01/MLA_TipSheet_HP_menusingviolence_web.pdf

tel:1300789978

tel:1300789978


(NPAD-2016/10025)

Pirma individuali konsultacija

1. Saugumo plano pavyzdys (asmenims, patyrusiems smurtą)

http://www.ncdsv.org/images/DV_Safety_Plan.pdf

2. Saugumo plano pavyzdys (smurtautojams)

Saugumo planas

Žemiau yra parodytas pavyzdys kuris padės jums patiems susikurti savo saugumo planą:

1 ŽINGSNIS:

Konflikto ir agresyvaus elgesio prognozavimas

1) Koks yra jūsų raudonas signalas?

Koks yra tavo smurto naudojimo ciklas?

Žemiau pavaizduotoje lentelėje kryželiu pažymėkite kada per pastaruosius 3 metus fiziškai kažką užpuolėte:

MĖNESIS METAI

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

and

is

Geg

užė

Bir

želis

Liep

a

Ru

gpjū

tis

Ru

gsėj

is

Spal

is

Lap

krit

is

Gru

od

is

Žemiau pavaizduotame sąraše pažymėkite kaip dažnai puldavote, įžeidinėdavote kitus tačiau nenaudojote

fizinio smurto:

________ kasdien ________ kartą savaitėje ________ kas kelios dienos ________ kas kelias savaites ________ kita …………………………………

Pažymėkite savaites dienas kuriomis būdavote agresyviausias:

…….. Pirmadienis …….. Antradienis …….. Trečiadienis …….. Ketvirtadienis …….. Penktadienis …….. Šeštadienis …….. Sekmadienis

Pažymėkite kuriuo paros metu būdavote labiausiai agresyvus:

…….. anksti ryte

…….. prieš pietus

…….. per pietus

…….. po pietų

…….. vakare

…….. vėlai vakare

TAIP….. NE…..

http://www.ncdsv.org/images/DV_Safety_Plan.pdf

Projektas „Skandinavijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas siekiant sukurti kompleksinės pagalbos teikimo mokymų programą suaugusiųjų švietėjams, kurie dirba / ketina dirbti su smurtautojais ir jų

aukomis“ (NPAD-2016/10025)

Ar jums dažnai pasitaiko taip vadinamos „blogos dienos“?

Jei taip, ar būnate labiau agresyvus per šias dienas?

Tų dienų bėgyje, kokiu metu suprantate, kad tai yra jūsų „bloga diena“?

….. ryte ….. per pietus ….. po pietų ….. vakare

Kada tikėtina, kad bus kita diena, kuomet jūs būsite agresyvus?

………………………………………………………………………………………………………………..

2) Kokie yra jūsų situaciniai signalai?

Kokioms sąlygoms esant tampate agresyvus?

Kas jums sukelia pyktį? Žemiau pažymėkite tuos punktus, kurie jums tinka:

….. pinigų trūkumas ….. blogas vaikų elgesys ….. darbas ….. sekso trūkumas ….. uošvienė ….. namų ruošos darbai ….. bažnyčios lankymas ….. Partnerės elgesio būdas ….. kritikos išklausymas

….. kita…………………………………………………………………………………………

Kuriuose santykiuose esate agresyvus?

….. su žmona ….. su buvusia žmona ….. su partnere ….. su buvusia partnere ….. su vaikais ….. su tėvu ….. su motina ….. su uošviene ….. su kitais šeimos nariais ….. su draugais

….. su kitais žmonėmis, įvardinkite su kuriais:…………………………………………………….

Kartais būname nemalonūs dėl to, kad turime kaip tik tokį norą, arba dėl to, kad jaučiamės visiškai

pateisinti tą daryti. Tuo metu galvojame, kad mūsų auka to nusipelnė.

Ar prisimenate kada paskutinį kartą taip jautėtės?

…..TAIP ….. NE

Mūsų aprašytame „Saugumo Plano“ metode, būtina, kad visiškai atsisakytumėte naudoti smurtą bet

kokiu pavidalu.

Žemiau pateiktame sąraše pažymėkite, kokius naudojate pasiteisinimus panaudoti smurtą prieš savo

partnerę per paskutines šešias savaites:

….. ji man trenkė pirma ….. Ji man trenkė atgal ….. ji nesiklausė manęs ….. Buvau girtas ir nesupratau ką darau ….. ji mane pravardžiavo ….. ji blogai elgėsi su vaikais

….. ji tapo labai nepriklausoma

TAIP….. NE…..



kita………………………………………………………….

3) Kokie yra tavo fiziniai kūno signalai?

Kaip jūsų kūnas perspėja jus apie galimą fizinės agresijos protrūkį?

Pabandykite trumpam atsipalaiduoti ir prisiminti savo paskutinį žodinį arba fizinį agresyvų poelgį.

Prisiminkite, ką jautė tavo kūnas prieš pat išpuolį.

….. paniką ….. sugniaužti kumščiai ….. įtemptas žandikaulis ….. oro trūkumas ….. dėmes ant veido ….. kaistančios ausys ….. nenustygimas vietoje ….. išsprogusios akys ….. spaudimas krūtinėje

..... kita……………………………………

4) Kokie yra kiti svarbūs veiksniai?

Pažymėkite kaip jautėtės keliolika valandų prieš savo agresyvų elgesį:

….. užsisvajojęs ….. nervingas ….. piktas ….. sujaudintas (negalėjote sėdėti vietoje)

….. be apetito ….. negalėjote miegoti

….. nemalonu ….. liūdnas ….. jautėte tuštumą ….. kita………………………………………………………

Ar vartojote alkoholi arba narkotines medžiagas paskutinio konflikto metu?

….. TAIP ….. NE

Jeigu taip, tai kokios rūšies?

………………………………………………………………………

Žemiau pateiktame sąraše pažymėkite, kokias medžiagas mėgstate vartoti norėdamas pagerinti

savijautą:

….. nikotiną (cigaretes, cigarus) ….. kofeiną (kavą, arbatą, lieknėjimo tabletes, Coca-Cola, kt.)

….. raminamuosius ….. alkoholį (alų, vyną, degtinę) ….. marihuana ….. kitas nuotaiką pakeliančias medžiagas ….. kitas nuotaiką pabloginančias medžiagas

….. kokainą

….. cukrų (saldainius, šokoladą, gazuotus gėrimus)

….. „greitą maistą“

….. kita

Kaip galvojate ar nors vienas iš aukščiau išvardintų įpročių yra jums žalingas?

….. TAIP ….. NE

Jeigu taip, tai kurie?

…………………………………………………………..



2 ŽINGSNIS

Saugumo planavimas Alternatyvaus elgesio ir reagavimo sukūrimas

Dabar, kai jau identifikavote kai kuriuos įspėjamuosius ženklus, sudėliokite tikslų smurto naudojimo

išvengimo planą.

JŪSŲ SAUGUMO PLANAS

Žemiau parašykite išsamų veiksmų planą, kuris padės Jums užkirsti kelią jėgos arba smurto

panaudojimo po šių signalų atsiradimo:

Laiko signalas: ……………………………..

Planas: ………………………………………..

Situacinis signalas: ……………………………………..

Planas: …………………………………………

Fizinis signalas: ………………………………………..

Planas: …………………………………………

3 ŽINGSNIS

Jūsų paties saugumo plano sėkmės įvertinimas.



ANTROJI INDIVIDUALI KONSULTACIJA

SMURTINIO ELGESIO RATAS



PENKTOJI INDIVIDUALI KONSULTACIJA



PIRMOJI KONSULTACIJA GRUPĖSE



ANTROJI KONSULTACIJA GRUPĖSE

Situacija: „Tu nesirūpini mano poreikiais“

ONA darbuojasi ties sąskaitomis atsisėdusi prie stalo. Prie jos prieina JONAS ir be žodžių paima iš jos

rankinę. Jis ją praveria kažko ieškodamas. Ištraukia piniginę ir piktai pasako:

JONAS: Kur mano pinigai? Aš noriu važiuoti žvejoti. Ką tu veikei su mano pinigais? Juk prieš dvi savaites

aš tau visą savo algą atidaviau.

ONA nustebusi atsako: Viskas kainuoja. Neseniai Petriukas buvo susirgęs, reikėjo vaistų, o taip pat

apmokėti visas sąskaitas.

JONAS beveik jos nesiklausė, pradėjo vaikščioti po kambarį, staiga sparčiu žingsniu priėjo prie stalo ir

baksnojant pirštu į prieš ją išdėliotus dokumentus suburbėjo:

- Man reikia tų pinigų žvejybai. Visiems yra, tik kai man reikia, visada nėra!

ONA išsigandusi dar kartą bando jam paaiškinti: - Suprask, daug pinigų išleidau vaistams. Neužteko net

visiems mokesčiams sumokėti. Suprask, kad vaikai irgi turi savo poreikių, ir būtų gerai, kad apie tai

prisimintum (pridūrė su pykčiu).

JONAS raiškiai gestikuliuodamas sušuko: Tai tu taip vadovauji! Mums visada trūksta pinigų! Visos jūs

esate vienodos! Niekada nesirūpini mano poreikiais.

ONA - Grasino atjungti telefoną, todėl taip pat turėjau sumokėti šią sąskaitą.

JONAS rėkia: - Na taip. - Būtų buvusi tragedija, jei negalėtum paplepėti su savo drauge telefonu. Tuoj

pat atjungsiu telefoną.

Prieina prie telefono ir ištraukia laidą iš sienos.

Klausimai:

Jūsų manymu, kas santykiuose sukuria pasitikėjimą? (Atsakymai surašomi lentoje)

Galimi atsakymo variantai

o Meilė

o Pritarimas

o Kt.

Kas tave priverčia pasitikėti žmogumi?

Ką reiškia palaikymo suteikimas savo partneriui?

Kokiu būdu norėtumėte jog jūsų partneris suteiktų jums palaikymą?


o Saugumu

o Buvimu

o Pakantumu

o Tolerancija

Kaip jūs manote, ko santykiuose moteris nori iš vyro (be finansinės paramos)?


o Suteikti saugumo jausmą

o Meilės

o Rūpestingumo



o Pagarbos partnerio jausmams (teisė į savo jausmus)

o Pagarbos žmogaus asmeninei nuomonei

Mokymai specialistams apie darbą su vaikais, kurie patyrė ir / arba matė

smurtą artimoje aplinkoje

Pavadinimas „Playwork“ ir kiti darbo su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais, mačiusiais vaikais.

Trumpas turinio aprašymas Šiuose mokymuose jūs įgausite svarbiausias žinias apie Švedijoje naudojamą metodą.

Tikslinė grupė Savanoriai, specialistai, kurie dirba su vaikais arba susiduria su vaikais moterų prieglaudose, sveikatos centruose, darželiuose ir pan. Taip pat savanoriai, specialistai, kurie yra susipažinę su „Playwork“ metodu, kuris yra skirtas padėti vaikams susitvarkyti su įvairiomis neigiamomis patirtimis arba traumomis.

Mokymų tikslas Supažindinti dalyvius su „Playwork“ metodu ir kada jį galima naudoti.

Mokymų uždaviniai Dalyviai: 1. Žinos, kas yra „Playwork“ metodas 2. Supras, kokiose situacijose šis metodas turėtų ir galėtų būti pritaikomas 3. Išmoks planuoti ir vesti užsiėmimą pritaikant „Playwork“ metodą darbe su vaikais.

Programos arba mokymų trukmė (val.) 150 minučių


Pieštukai, kreidelės ir popierius

Mokomieji metodai Pristatymas, diskusija, savarankiškas mokymasis


Dalyviai turėtų gebėti savais žodžiais paaiškinti, apie ką yra šis metodas, kada jis turėtų būti taikomas ir į kokius svarbius dalykus turėtų būti atkreiptas dėmesys prieš pradedant taikyti šį metodą. Klausimai / apklausa dalyviams


5 min. #1: Pristatymas Supažindinimas su mokymų uždaviniais

15 min.

#2: Pristatymas

Metodo pristatymas

25 min.

#3: Grupinė diskusija Pasidalinimas patirtimi, kokiose situacijose ir kada šis metodas yra naudingas.



90 min. #4: Praktiniai mokymai Dalyviai praktiškai išbando metodą (pagal tam tikrus klausimus). Praktinių pratimų atlikimas (žr. priedus).

10 min. #5: Grupinė diskusija Grupinė diskusija. Kada metodas veikia, ir kokie sunkumai gali kilti

5 min. #6: Pabaiga. Vertinimo klausimai Apibendrinimas ir įvertinimo klausimai

#1: Pristatymas 5 minutės Supažindinimas su mokymų uždaviniais Mokymų vadovas trumpai paaiškina mokymų tikslą, uždavinius ir kaip bus dirbama su medžiaga.

#2: Pristatymas 15 minučių Metodo pristatymas Metodas „Playwork/Lekarbete“ pristatomas iš metodų rinkinio „Darbas su smurtavusiais asmenimis ir jų aukomis“ (psl. 16). Įrankių rinkinį galima rasti čia: http://domesticviolence.zispb.lt/wp-content/uploads/2016/09/Layout_GP-v5_VIOLENCE_Lithuanian_2017-12-12.pdf Taip pat pristatant temą apie darbą su vaikais, nukentėjusiais, mačiusiais smurtą artimoje aplinkoje, galima pasitelkti priedą Nr. 1.

#3: Grupinė diskusija 25 minutės Pasidalinimas patirtimi, kokiose situacijose ir kada šis metodas yra naudingas. Mokymų vadovas po metodo pristatymo (taip pat akcentuojant, kada metodo nereiktų naudoti) įtraukia dalyvius į diskusiją. Mokymų vadovas klausia klausimų, jei nėra savanorių, galinčių atsakyti į klausimą – nurodo kas turėtų atsakyti. Prisiminkite, jog grupėje gali vyrauti tyla. Galima skirti šiek tiek laiko dalyviams apmąstyti informaciją. Tada vėl klausiama.

#4: Praktiniai mokymai 90 minučių Dalyviai praktiškai (porose) išbando metodą (pagal tam tikrus klausimus ir paskirtas užduotis).

Kitos užduotys bus skirtos pagilinti žinias apie darbą su vaikais: priedas Nr. 2, užduotis 1 (praktinis

užduoties atlikimas), priedas Nr. 3, užduotis 1 (vaidmenų žaidimas).

#5: Grupinė diskusija 10 minučių Grupinė diskusija. Kas buvo lengva, o kas sunku.

#6: Pabaiga. Vertinimo klausimai 5 minutės

Klausimų ir vertinimo apibendrinimas.

Priedų, susijusių su tema, išdalinimas.





PRIEDAS NR. 1

PAGALBA VAIKAMS, KURIE PATIRIA SMURTĄ IR PRIEVARTĄ ŠEIMOJE

KAIP SMURTAS IR PRIEVARTA ŠEIMOJE PAVEIKIA VAIKUS IR JAUNUOLIUS

šiuo metu jau pripažįstama, kad vaikai, kurie mato smurtą artimoje aplinkoje, taip pat patiria žalą. Jungtinėje Karalystėje buvo papildytas 1989 m. Vaikų įstatymas. Jame dabar galima rasti sąvoką „sužalojimas, patirtas pamačius ar išgirdus, kaip yra blogai elgiamasi su kitu asmeniu. Vaikų patirtys yra ne tik jų apsaugos klausimas. Atlikti tyrimai nurodo, kad tokios neigiamos patirtys turi įtakos mokymuisi, sveikatai, gerovei apskritai.

VAIKAI, KURIE GYVENA SMURTĄ IR PRIEVARTĄ NAUDOJANČIOSE ŠEIMOSE, JAUČIASI:

Bejėgiai: nes jie negali užkirsti kelio smurtui

Suglumę: nes tai nelogiška

Supykę: nes taip neturėtų vykti

Kalti: nes galvoja, jog tai jie padarė kažką netinkamo

Nuliūdę: nes kažką praranda

Bijantys: nes jie jaučiasi įskaudinti, gali prarasti mylimą žmogų arba jog sužinos kiti

Vieniši: Nes jie mano, jog tai vyksta tik jiems

Vaikai yra labai skirtingi ir gali įvairiai reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje. Visgi smurto ir prievartos šeimoje poveikis vaikams gali apimti:

Fizinę žalą, kai patiriamas smurtas. Tyrimai parodė, jog nuo 30 iki 60 procentų vaikų patiria tiesioginį smurtą, jei gyvena smurtą ir prievartą naudojančioje šeimoje. Vaikai, o ypač paaugliai, yra lengvai sužeidžiami, kai bando stabdyti smurtą.

Jie gali pradėti elgtis taip pat, kaip buvo elgiamasi su jais.

Smurtas ir prievarta šeimoje turi neigiamos įtakos vaikų požiūriui į santykius ir elgesiui su kitais žmonėmis.

GYVENANT ŠEIMOJE, KURIOJE NAUDOJAMAS SMURTAS IR PRIEVARTA VAIKAI GALI

IŠMOKTI:

Jog smurtas yra vienintelis konfliktų sprendimo būdas.

Saugoti paslaptis.

Nepasitikėti artimais žmonėmis.

Jog vaikai yra atsakingi ir kalti dėl smurto, ypač jeigu konfliktas kyla dėl vaikų.

TRUMPALAIKIAI SMURTO IR PRIEVARTOS ŠEIMOJE POVEIKIAI VAIKAMS:

Suprastėja mokymosi rezultatai.

Suprastėja pamokų lankomumas.

Jie gali elgtis agresyviai arba nerūpestingai. Gali turėti elgesio sutrikimų.



Jie gali būti užgauliojami arba patys užgaulioti kitus vaikus.

Jie gali turėti problemų susikaupti ir rodyti emocinio sukrėtimo ženklus. Dažnai tai yra siejama su vaiko jaudinimusi dėl to, kas gali nutikti jo mamai.

Vaikai gali patys pradėti smurtauti.

Kūdikiai iki vienerių metų dėl to gali prastai miegoti ir pernelyg dažnai verkti.

Vaikai gali kentėti nuo potrauminių simptomų, tokių kaip: baimė, bejėgiškumas ar siaubas. Tai taip pat gali pasireikšti ir netikėtai grįžusiais senais prisiminimais, nesibaigiančia nerimo būsena, nežinios, kada smurtas vėl gali pasikartoti prieš juos ar mamą.

Tai lemia sveikatos pablogėjimą ir rimtas problemas kitose gyvenimo srityse.

Vaikai gali manyti, jog negali pasikviesti draugų į savo namus, nes bijo ir jaučia gėdą dėl to, ką šie gali pamatyti.

Juodaodžių ir azijiečių vaikams gali būti ypač sunku palikti bendruomenę, kuri teikia paramą jų religiniam ir kultūriniam gyvenimui.

Moterims, kurios augina negalią turinčius vaikus, gali būti dar sunkiau palikti santykius, kuriuose smurtaujama, nes ten gauna mokymosi ir kitą pagalbą, kurią buvo taip sunku užsitikrinti.

Vyresni vaikai pradeda vartoti alkoholį arba narkotikus, kaip būdą įveikti sunkumus arba pradeda žaloti save.

Kai kuriems vaikams gali išsivystyti valgymo sutrikimų.

ILGALAIKIAI SMURTO IR PRIEVARTOS ŠEIMOJE POVEIKIAI VAIKAMS:

Kuo ilgiau vaikai patiria smurtą arba prievartą šeimoje, tuo pasekmės yra rimtesnės. Tai gali būti:

Pagarbos trūkumas šeimos nariui, kuris nesmurtavo.

Pasitikėjimo ir savigarbos praradimas, kuris gali įtakoti jų gebėjimus kurti sveikus ir laimingus santykius ateityje.

Kai kurie iš šių vaikų ateityje gali patys tapti aukomis arba smurtautojais.

KAIP KALBĖTI APIE SMURTĄ IR PRIEVARTĄ ŠEIMOJE SU VAIKAIS:

Kai bendraujate su vaikais apie smurtą ir prievartą šeimoje, pasakykite jiems, jog:

Tai, kas vyksta, NĖRA GERAI

Tai ne jų kaltė

Kad suprantate jog jiems baisu

Išklausysite juos

Jūs apgailestaujate, jog jie matė arba girdėjo tai

Jie yra nenusipelnę to, kas vyksta jų šeimoje

Nėra nieko, ką jie galėjote padaryti, jog užkirstų tam kelią

KAIP GALITE PADĖTI VAIKAMS, KURIE MATĖ ARBA PATYRĖ SMURTĄ IR PRIEVARTĄ ŠEIMOJE:

Kalbėkite su jais apie tai, kai jie yra pasiruošę

Išklausykite juos

Pakalbėkite apie jų jausmus

Rodykite supratingumą

Leiskite jiems žinoti, jog tai ne jų kaltė



Leiskite jiems kalbėti, jeigu jie nori

Leiskite jiems žinoti, jog jūs bandysite užtikrinti jų saugumą

Leiskite jiems žinoti, jog smurtas nėra gerai

Pripažinkite, jog jiems yra sunku / baisu

Supraskite, jog iš pat pradžių jie gali nenorėti apie tai kalbėti

KAIP NEIGIMAS VEIKIA VAIKUS:

Jie supras, kad smurtas yra gerai

Jie gali bijoti kalbėti apie smurtą

Jie yra suglumę ir negali suprasti

Jie kaltina save

Jie gali pradėti neigti ir nekalbėti apie savo jausmus

Jie gali jaustis išprotėję

Jie gali jaustis izoliuoti ir vieniši

Jie gali manyti, jog kalbėti ir klausti apie smurtą nėra gerai

Tai gali sukelti vaikams nerealių įsitikinimų apie smurto priežastis

BENDRAVIMO APIE SMURTĄ IR PRIEVARTĄ ŠEIMOJE SU VAIKAIS NAUDA:

Vaikai jaučiasi saugesni

Jie pradeda suprasti, jog smurtas nėra gerai

Jie pradeda suprasti, jog smurtas nėra įrankis spręsti problemas

Tai padeda jiems jausti, jog jais rūpinamasi ir jie yra suprasti

Vaikai supranta, jog kalbėti apie savo jausmus yra normalu

ATSPARUMAS

Tyrimai atlikti su vaikais, kurie patyrė smurtą ir prievartą šeimoje parodė, jog vaikai turi labai individualią reakciją į smurtą. Jie turi savo požiūrį į smurtą, kurį patiria.

Yra keli veiksniai, kurie sumažina žalos grėsmę ir neigiamus vaikų potyrius:

Motinos sugebėjimas išlaikyti savo motinystės gebėjimus tokiomis nepalankiomis sąlygomis ir ar vaikai ją laiko teigiamai padedančia, yra svarbūs veiksniai, kurie sumažina prievartos padarinius.

Vaikai, kurių motinų psichinė sveikata nėra pernelyg paveikta depresijos ar nerimo taip pat rodo didesnį atsparumą.

Jie taip pat gali pasimokyti išgyvenimo patirties iš savo motinų, kurios ėmėsi tvirtų ir nesmurtinių atsakų smurtui.

Visiems vaikams, o ypač etninėms mažumoms yra svarbi socialinė parama tiek iš šeimos, tiek iš bendruomenės.

Paimta iš: http://www.safetotalk.org.uk/professionals/supporting-children-living-with-domestic-

violence-and-abuse/

http://www.safetotalk.org.uk/professionals/supporting-children-living-with-domestic-violence-and-abuse/

http://www.safetotalk.org.uk/professionals/supporting-children-living-with-domestic-violence-and-abuse/



PRIEDAS NR. 2

Užduotis 1

Pasakojimo pratimas

Pasakykite grupei: šiandien mes kalbėsime apie tai, kaip smurtas ir prievarta šeimoje veikia vaikus.

Mes pradėsime nuo užduoties, kad geriau tai suprastumėme. Visi gaus po kortelę, kurioje bus užrašytas

amžius (pvz.: aštuoneri).

Šio pratimo tikslas yra suprasti, kaip smurtas ir prievarta šeimoje veikia vaikus, ir kaip mes galėtumėme

geriau padėti savo vaikams. Gali pasirodyti sunku, tačiau stenkitės motinos arba tėvo neteisti už tai, ką

jie padarė arba ko nepadarė. Klausykite tik vaiko nuomonės.

Duokite po kortelę su užrašytu amžiumi kiekvienam iš dalyvių. Pasakykite jiems, kad įsivaizduotų, jog

jie yra tokio amžiaus, koks yra užrašytas ant kortelės, kol jūs skaitysite pasakojimą. Prieš pradedant,

nupieškite du stulpelius ir užrašykite antraštes ant lentos: Užgaulus elgesys ir Vaiko jausmai

Po kiekvieno epizodo sustabdykite pasakojimą ir užrašykite užgaulų elgesį ir vaiko jausmus.

Pasakykite grupei:

Iki šiol jūs augote su abiem tėvais. Jūs mylite abu tėvus. Kartais jie sutaria labai gerai. Kartais jūsų tėvas

labai geras jums. Jis simpatiškas ir linksmas. Jis jus prajuokina. Jūs norite, kad jie būtų kartu. Smurtas

jūsų šeimoje buvo naudojamas nuo jūsų gimimo. Kuomet skaitysiu skirtingas situacijas, pamąstykite,

kaip jūs galite jaustis ir ko galite išmokti iš kiekvienos situacijos.

1. Kai jūs pietaujate namuose, jūsų tėvas dažnai sako mamai, kad jis negali pakęsti, kaip ji kramto

maistą. Kad ji yra tinginė. Kad ji labai baisi, šlykšti. Jis negali žiūrėti į ją. Jis sako jai nusivalyti riebalus

nuo skruosto. Ji paima servetėlę ir nusivalo veidą. Ji pažiūri žemyn ir nieko nesako.

Paklauskite grupės ir užrašykite ant lentos: Ar atpažįstate užgaulų elgesį? Kaip jaučiasi vaikas?

2. Jūsų motina skalbia krūvą rūbų ir ruošia vakarienę. Jūs žaidžiate ant grindų svetainėje. Jūsų sesė

snaudžia. Ateina jūsų tėvas ir užkliūna už vieno žaislo. Tėvas pradeda rėkti ant motinos, kad ji tinginė

ir kodėl ji niekada nesutvarko namų. Jūsų motina paprašo jo liautis. Jis pasako, kad ji nustotų inkštusi.

Jūsų sesė pabunda ir pradeda verkti. Jūsų motina pasako, jog jis neturėtų taip kalbėti prie jūsų. Tėvas

priremia ją prie sienos ir trenkia jai. Išeidamas pasako, jog nori, kad jam sugrįžus namai būtų švarūs.

Jūs verkiate. Jūsų motina verkia. Ji jus apkabina ir prašo jūsų nesirūpinti. Viskas bus gerai.


3. Jūsų tėvas grįžta kitą naktį. Jis parneša gražų aitvarą. Jis sako, jog gailisi, kad jus nuliūdino, bet jeigu

jūsų motina būtų geresnė namų šeimininkė to net nebūtų nutikę. Jis jus apkabina ir kartu išeinate žaisti

su aitvaru.




4. Jums nelabai sekasi mokykloje matematika. Jūs tiesiog negalite susikaupti. Jūs gaunate prastą pažymį ir parsinešate pažymių knygutę namo. Mama pataria nerodyti jos tėvui. Vėliau jūsų tėvas apie tai sužino. Tuo metu mama kalba su drauge telefonu. Tėvas pasikviečia jus į svetainę ir paklausia, kodėl jums taip nesiseka. Jūs atsakote, kad nežinote. Jis vis tiek jūsų klausia. Kai neatsakote, jis labai supyksta. Jis išsitraukia diržą ir trenkia jums per kojas. Motina atbėga į kambarį ir bando fiziškai jį sustabdyti. Jis numeta ją ant žemės. Jis sako jai: „Jeigu nebūtum tokia užsiėmus pliurpdama telefonu, mano vaikui sektųsi daug geriau.“ Jis pasako jums, kad geriau atsakytumėte jam, kai kitą kartą jūsų ko nors paklaus. Kitą vakarą mama pasisiūlo jums padėti išspręsti matematikos namų darbus. Paklauskite grupės ir užrašykite ant lentos: Ar atpažįstate užgaulų elgesį? Kaip jaučiasi vaikas? 5. Jūs važiuojate namo iš šeimos pikniko. Važiuojate siauru keliu. Gerai praleidote laiką žaisdami su

savo pusbroliais. Jūsų tėvai šypsojosi vienas kitam ir jūs visą laiką jautėtės gerai.

Viskas susitvarkys. Jūsų tėvas visą dieną gėrė alų. Jis ir jūsų mama kartu dainuoja. Kelias išsišakoja ir

tėvas paklausia mamos, kokiu keliu važiuoti. Ji atsako: „Nežinau“. Ji paima žemėlapį ir bando surasti

kelią. Tėvas pradeda rėkti ant jos ir vadinti kvaila kale. Jis nuspaudžia greičio pedalą ir pradeda važiuoti

120 km/h. Jūs pastebite, ką rodo spidometras. Jūsų mama prašo prilėtinti. Jūsų sesutė pradeda verkti.

Išlenda kita mašina ir jūsų tėvas staigiai spaudžia stabdžius. Jūs laikotės į savo sesutę. Tėvas atsisuka į

jus ir nusišypso: „Beveik, tiesa?“ Jūs nusišypsote jam atgal.


6. Pasirodo, jog jūsų tėvas paliko jus visam laikui. Jūs jo labai ilgai nematėte. Mama dabar visą laiką

jaudinasi dėl pinigų. Jūs turėjote išsikraustyti iš savo namų į bjaurų butą. Gatvėje, kur gyvenate, pilna

keistų žmonių. Jūs privalėjote pereiti į kitą mokyklą. Nėra kiemo, kur galėtumėte pažaisti. Su draugais

susitikti taip pat nebegalite. Kiti vaikai mokykloje tyčiojasi dėl to, kaip jūs apsirengęs. Jūs čia naujokas.

Jūs nesuprantate, kas dedasi pamokose. Jūs tikitės, kad tėvas sugrįš. Tada galėsite grįžti į savo seną

namą ir susitikti su draugais. Galbūt jūsų tėvas ir mama susitaikys. Kai paklausiate mamos, kada jis

sugrįš, ji tiesiog atsako, kad nežino. Nekantraujate su juo susitikti. Jūs bijote paklausti, nes panašu, jog

mama tiesiog nenori apie tai kalbėti. Vieną dieną jums einant iš mokyklos tėvas jus pasitinka. Jūs

sušaukiate: „Tėti!“ Jis jus pakelia, stipriai apkabina ir pasako, jog jūs važiuosite pasivažinėti. Jūs

nuvažiuojate į mėgstamiausią kavinę ir jis įteikia jums gražią dovaną. Jis paklausia, kur dabar gyvenate.

Jūs norite susitikti su juo dar kartą, todėl pasakote. Jis paklausia, ar mama susitikinėja su kuo nors. Tada

jis pasako, kad mama nebeleidžia jam matytis su jumis. Jis paklausia: „Ar pasiilgai manęs?“ Jūs

pradedate verkti. Jis pasako, jog galite pasilikti su juo per naktį, jei norite. Ar norite?


7. Jis nusiveda jus į savo naujus namus. Tai labai gražus butas su vaizdu į kalnus. Jis nuveda į kambarį,

įrengė jums, kai atvažiuosite jo aplankyti. Jis nupirko jums visus žaislus, kurių jūs norėjote, tačiau

negalėjote turėti. Jis turi didelį televizorių su žaidimais, kuriuos pažaisti jūs visada norėjote. Jūs kurį

laiką žaidžiate. Vėliau pasakote, kad turite paskambinti mamai. Jis atsako, jog paskambinsite vėliau. Jis



nusiveda jus į smagų filmą. Paklausia, ar patinka nauja mokykla. Primenate jam apie skambutį mamai.

Jis paprašo jos numerio. Jis paskambina jai ir pasako, jog jūs dabar esate su juo. Jis pasako, kad tiesiog

nori praleisti šiek tiek laiko su savo sūnumi. Iš jo kalbos suprantate, kad mama pikta. Jis atrodo

nusiraminęs. Jis pasako, kad myli jus. Jis padeda ragelį ir pasako, kad jūsų mama tiesiog išprotėjusi. Ji

sugadino jūsų šeimą ir dabar net nebenori leisti laiko su juo. Jis jūsų paklausia, su kuriuo iš tėvų

norėtumėte gyventi?


Pasakykite grupei: Jūs turite dar porą minučių pagalvoti, kaip atsakytumėte į šiuos klausimus:

Kiek jums buvo metų?

Kaip jūs jautėtės dėl savo tėvo?

Kaip jūs jautėtės dėl savo motinos?

Ką jūs kaltinate?

Ką jūs norėjote daryti?

Kaip, jūsų manymu, vyras ir moteris turėtų elgtis santykiuose?

Kaip jautėtės būdami vaiko vaidmenyje?

Paimta iš: http://www.thegreenbook.info/documents/instructor.pdf („Helping Children Who

Witness Domestic Violence: A Guide for Parents (Instructor's Manual“)

http://www.thegreenbook.info/documents/instructor.pdf



PRIEDAS NR. 3

Individualūs užsiėmimai su darželinukais

Patys pirmi individualūs užsiėmimai su ikimokyklinio amžiaus vaikais buvo paremti konkrečiu terapinio

pokalbio protokolu, kurį sukūrė Pynoos ir Eth (1986, in Arroyo & Eth, 1994). Šis būdas buvo sukurtas

naudoti su mažais vaikais, kurių vienas iš tėvų buvo nužudytas kito, tačiau netrukus šis protokolas buvo

pritaikytas ir daugelyje klinikinių situacijų su vaikais, kurie patyrė traumuojančių patirčių. Jo tikslas -

padėti vaikams spontaniškai ir visiškai ištyrinėti savo subjektyvią traumos patirtį su nešališku

suaugusiuoju. Pynoos (Gaensbauer, 1996) teigia, jog šių užsiėmimų tikslas yra padėti vaikams perprasti

ir pritaikyti savo potrauminius jausmus į savo dabartinį emocinį gyvenimą. Psichologai, dirbantys su

ikimokyklinio amžiaus vaikais, išskyrė klausimus (žiūrėkite kitame puslapyje), kuriuos galima naudoti

su vaikais, kurie patyrė smurtą šeimoje. Šie klausimai paskatina vaiką suprasti įvykius ir sukurti rišlų

situacijos papasakojimą.

Naudojami klausimai

apie praeitį, pvz.: kas nutiko, kas ten buvo, kaip kiekvienas iš tų asmenų jautėsi; kas tada

nutiko; ko tu norėjai, kad nutiktų

apie dabartį, pvz.: kur dabar gyveni, kodėl čia atėjai, kas tokie čia yra

apie ateitį, pvz.: apie naujus namus, kas ten gyvens

Specialistas taip pat stengiasi, kad vaikas juo pasitikėtų, pasako, jog jau yra kalbėjęs su vaikais, kurie

patyrė panašias situacijas ir su jo motina apie tai, kas įvyko namuose. Viso to tikslas yra saugiai ir

atsargiai išgauti informaciją naudojant tokį tempą, jog vaikas jaustųsi kontroliuojąs situaciją. Tikimasi,

jog atsakymai į klausimus išryškins smurto naudojimą, jo interpretaciją apie tai kas nutiko ir jo (ir galbūt

kitų) juntamąjį ir emocinį atsaką į tai. Vaikai taip pat yra skatinami papasakoti, kaip jie norėtų atkeršyti

(Arroyo & Eth, 1994) ir jų fantazijas apie tai, kaip viskas turėjo būti. Vaikai yra pagiriami už jų drąsą

smurto metu ir, kad pasidalino tokiomis skaudžiomis mintimis ir jausmais apie tai, kas nutiko.

Užsiėmimų metu su ikimokyklinio amžiaus vaikais žaidimai gali pasitarnauti kaip būdas parodyti, kas

nutiko (o ne bandyti pasakyti). Pokalbis visuomet vyksta žaidimo pavidalu. Dėmesys yra labiausiai

nukreiptas į lėlių namą ir pačias lėles, kurios atvaizduoja svarbius asmenis vaiko gyvenime. Kiti žaislai,

tokie kaip greitosios pagalbos ir policijos automobiliai, vaikiškas telefonas taip pat yra galimi.

Naudojami ir paveikslėliai, kurie vaizduoja skirtingas emocijas, tokias kaip liūdesys, baimė, džiaugsmas

ar pyktis. Taip pat galima naudoti piešimo reikmenis. Žaislai, kurie bus naudojami, taip pat priklauso

nuo kiekvieno iš vaikų vystymosi lygio, pomėgių ir poreikių. Prieš įsitraukiant vaiką į tokio pobūdžio

žaidimą svarbu atsižvelgti į jo vystymosi lygį, ypač į kalbą ir reprezentacinį mąstymą (t.y. gebėjimą

naudoti lėles, kad atvaizduotų save ir kitus).



Užsiėmimas Nr. 1

Pusiau struktūruotas pokalbis su vaiku – galimi klausimai

Mamytė man sakė, kad atvykai čia gyventi todėl, jog kažkas blogo nutiko namie. Čia yra ypatinga vieta,

kur gyvena tik mamos ir jų vaikai. Aš labai džiaugiuosi, jog dabar tu esi saugus. Kartais mamytės ir vaikai

yra nuliūdę ir išsigandę dėl to kas nutiko. Kartais jie jaučiasi geriau, kai gali papasakoti arba parodyti

kas nutiko.

Ar galime kartu pažaisti ir tu man parodysi man, kas nutiko namuose?

Parodykite vaikams žaislus, pvz.: lėlių namą, mažas lėles, rašiklius, popierių, lėles, telefoną, policijos

automobilį, greitosios pagalbos automobilį ir t.t.

Ar gali man parodyti arba papasakoti kas gyveno kartu su tavim ir mama jūsų namuose?

Ar gali man parodyti arba papasakoti, kur tu miegodavai? O tėtis? O kur mama?

Čia yra tėtis, jis ką tik grįžo iš darbo. Ką jis sako mamytei? Ką jis veikia? Ką jis sako tau? Kas tada įvyksta?

Čia yra mamytė ir tėvelis virtuvėje. Ką jie sako, veikia? Ką tu sakai, veiki? Kas tada įvyksta?

Pažiūrėk į šiuos veidukus. Koks buvo mamytės veidas, kai tėvelis pasakė/ padarė...? Parodyk savo veidą,

kai tėvelis/mamytė pasakė/padarė...?

Ar policija/greitoji pagalba atvažiavo į jūsų namus? Ką jie darė?

Įsivaizduok, jog esi užaugęs... Ką tu sakytum/darytum savo tėveliui?

Paimta iš:

https://nzfvc.org.nz/sites/nzfvc.org.nz/files/Assessment%20and%20Intervention%20for%20Young%2

0Children%20Exposed%20to%20Domestic%20Violence%20.pdf

https://nzfvc.org.nz/sites/nzfvc.org.nz/files/Assessment%20and%20Intervention%20for%20Young%20Children%20Exposed%20to%20Domestic%20Violence%20.pdf

https://nzfvc.org.nz/sites/nzfvc.org.nz/files/Assessment%20and%20Intervention%20for%20Young%20Children%20Exposed%20to%20Domestic%20Violence%20.pdf



Mokymai specialistams apie darbą su moterimis, kurios patyrė smurtą

artimoje aplinkoje

Pavadinimas Kognityvinė elgesio terapija (KET)

Trumpas turinio aprašymas Pagrindinis kognityvinės terapijos dėmesys yra skiriamas dabartiniam mąstymui, elgesiui ir bendravimui, o ne praeities nagrinėjimui. Terapija yra orientuota į problemų sprendimą.

Tikslinė grupė Suaugusiųjų švietėjai, dirbantys ir /ar ketinantys dirbti su moterimis, kurios patyrė smurtą.

Mokymų tikslas Mokymų tikslas yra padėti moterims, patyrusioms smurtą, atstatyti jėgas ir pakeisti skausmingas mintis.

Mokymų uždaviniai 1) Gebėti apibūdinti, kaip galima skirstyti klientus pagal kognityvinius

modelius;

2) Atpažinti kognityvinės terapijos intervencijos būdus, metodus;

Programos arba mokymų trukmė (val.)

Trumpi mokymai specialistams – 6 val. Visa programa su moterimis, kurios patyrė smurtą šeimoje – priklauso nuo grupės ir atskirų asmenų. Dažniausiai 12 savaičių – po 2 valandas per savaitę.


„An introduction to cognitive behavior therapy skills and applications-SAGE (2012)“ ( http://www.apadivisions.org/division-49/publications/newsletter/group-psychologist/2012/11/partner-violence.aspx)

Mokomieji metodai Pristatymai, paskaitos, diskusijos grupėse, simuliacija


Žinos esamą situaciją; Gebės pagerinti moterų, kurios patyrė ir išgyveno smurtą, situaciją; Gebės mokytis ir panaudoti kitų žinias praktikoje.


10 min. #1: Pristatymas Įžanga ir mokymų tikslas, uždaviniai

20 min.

#2: Grupinė diskusija

Dalyviai prisistato, išreiškia savo poreikius ir lūkesčius

90 min.

#3: Pristatymas, paskaita, diskusija KET pristatymas (pagrindiniai principai); specialistai pasidalina savo patirtimi; - kodėl KET? Tikslai; - terapija grupėje; - struktūra; - galimos problemos ir jų sprendimo būdai;

60 min. #4: Simuliacija Tipinės grupinės sesijos imitacija

http://www.apadivisions.org/division-49/publications/newsletter/group-psychologist/2012/11/partner-violence.aspx





60 min. #5: Paskaita ir diskusija Kognityvinio modelio pristatymas ir bendra diskusija

90 min. #5: Praktinės užduotys Kelių praktinių metodų išbandymas: STOP, NOW, pozityvus bendravimas su savimi, „Vaizdas iš malūnsparnio“ ir kt.

30 min. #6: Refleksija Mokymų įvertinimas



PRIEDAS NR. 1

1-oji sesija

Daugiausia dėmesio bus skiriama santykių tarp grupės narių ir jos vadovų sudarymui. Siekiant skatinti

įgalinimą ir parodyti, kad moteris pati kontroliuoja savo gijimo procesą, visos turėtų pasisakyti, kodėl

atėjo į grupę ir kokie yra jų pačių individualūs gijimo tikslai.

2-oji sesijoje tęsiamas pirmoje sesijoje pradėtas darbas. Grupė suskirstoma į mažesnes grupes po 3 ir

dalinamasi patirtimi apie traumą. Be to, 2-ojoje sesijoje dėmesys skiriamas sudaryti detalų saugumo

planą kiekvienai grupės narei. Grupės vadovas iš pradžių aptaria svarbius efektyvaus saugumo plano

aspektus. Remiantis „National Center of Domestic and Sexual Violence“ (NCDSV), saugumo planai

turėtų būti suasmeninti ir juose būtų aprašyti įvairūs scenarijai, kurie gali nutikti. Daugiau informacijos

apie saugumo planavimą rasite NCDSV tinklapyje. Kiekviena mažesnės grupės narė turi galimybę

pasiūlyti ir gauti pagalbą sudaryti saugumo planą.

3-ojoje ir 4-ojoje sesijose dėmesys sutelkiamas į grupės narių mokymą apie PTSS. Žinios yra galia; kuo

geriau moterys supranta esamą situaciją, tuo labiau jos gali ją kontroliuoti. Dalyvėms išdalinama

medžiaga, skirta darbui ir supažindinimui su smurto artimoje aplinkoje simptomais, bei jo poveikiu.

Manoma, jog tokia dalomoji medžiaga taip pat turi poveikį grupės darnai, nes moterys nesijaučia

vienintelės, kenčiančios nuo patirtų traumų.

5 – 8 sesijų metu grupės vadovai taiko įvairias KET technikas ir moko grupės nares apie schemas,

įsitikinimus ir kaip šie konceptai gali paveikti žmogaus emocijas ir elgesį. Vadovai moko, kaip

automatinių minčių fiksavimas gali būti efektyviai naudojamas kovojant su negatyviais įsitikinimais apie

jas pačias arba jų traumas. Tikėtina, jog daugelis moterų grupėje išreikš tokius įsitikinimus, jog yra

nemylimos, kad nenusipelnė būti laimingos arba jaučiasi per silpnos, kad galėtų nutraukti santykius.

Grupės vadovai išvardina šiuos įsitikinimus grupei. Vadovai išskiria įvairias temas, tokias kaip aukos

mąstymas.

Sesijų metu dirbama tiek mažose, tiek didesnėse grupėse, kad moterys jaustųsi kuo laisviau.

9-oji ir 10-oji sesijos. Dėmesys sutelkiamas į tai, kas sukelia prisiminimus, nerimą ar vengimą.

Užsiėmimų metu vadovai išskiria netinkamas elgesio strategijas, kuriomis moterys naudojosi praeityje,

kad susitvarkytų su šiais dirgikliais. Sesijų metu mokoma veiksmingų strategijų ir bendravimo technikų.

Grupės narės aptaria šių strategijų naudojimo sėkmingumą ne tik sesijų metu.

11-oji ir 13-oji sesijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas pasitikėjimui ir saugumo jausmui. Šiose sesijose

naudojamos vaidmenų žaidimo technikos, kurios parodo sveikus pykčio išreiškimo būdus ir aptaria

kitas svarbias emocijas, pavyzdžiui, skausmas arba apmaudas. Kiekviena grupės narė turi progą

sudalyvauti vaidmenų žaidime su kita grupės nare. Kadangi per praeitas 10 sesijų grupė jau bus

susiformavusi, vadovai nuspręs, kokiu klausimu tam tikram grupės nariui derėtų padirbėti vaidmenų

žaidimo metu; tačiau tam, jog užtikrintų situacijos kontrolę ir įgalinimą, galutinis vaidmens pasirinkimo

sprendimas bus paliktas pačiam dalyviui. Dalyvės gali pačios nuspręsti, kokią emociją ar situaciją norėtų

http://www.ncdsv.org/



išbandyti ir su kuria grupės dalyve. Psichodramatinės technikos taip pat naudojamos vaidmenų žaidimo

metu (žr. Karp, Holmes & Tauvon, 1998). Dalyvės gali suvaidinti kelis vaidmenis, tokius kaip: alter ego,

dalyvių gyvenimo vaidmenys ir pan. Kiekviena dalyvė turės progą panaudoti efektyvias strategijas ir

bendravimo technikas išreikšti savo emocijas ir spręsti problemas.

14-oji ir 15-oji sesijos. Tai yra baigiamosios sesijos. Dalyvės turi progą papasakoti, ko jos išmoko, ką

sužinojo grupinių užsiėmimų metu. Vadovai pagiria dalyvius už jų tobulėjimą, išskiria jų naujai atrastas

stiprybes tam, kad jos jaustųsi kontroliuojančios situaciją ir pasitikinčios savimi. Dalyvės peržiūri savo

saugumo planą ir padaro reikalingus pakeitimus. Vadovai taip pat nurodo, jei kažkuriai iš programos

dalyvių reikėtų papildomos pagalbos arba gydimo. Vadovai aptaria grupės narių pasiekimus, pateikia

užduočių paketą ir reikalingą medžiagą moterims, kad jos galėtų tęsti pokyčius po programos

užbaigimo. Pabaigoje dalyvės aptaria savo ilgalaikius tikslus ir kaip žada juos pasiekti. Vadovai taip pat

pabrėžia, kad tikslai turi būti realūs, kad išliktų motyvacija ir stiprėtų pasitikėjimas. Prieš dalyvei

paliekant grupę ji turėtų nurodyti bent vieną grupės narę, kuria gali pasitikėti. Kiekviena narė taip pat

turės nurodyti bent vieną būdą, kaip ji planuoja padidinti savo socialinį ratą, kur galėtų kreiptis

pagalbos.



PRIEDAS NR. 2

KET atvira grupinė terapija

ĮVADAS

Žinome, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kognityvinės elgesio terapijos (KET) veiksmingumą

(e.g. Butler et al 2006). Nors yra daug literatūros, kuri nurodo, kaip reikia vesti psicho-edukacinę ar

tam tikrai temai skirtą KET grupinę terapiją, tačiau pasiūlymų ir literatūros, kaip reikėtų vesti atvirą

grupinę terapiją be psicho-edukacinės struktūros, yra labai mažai arba beveik nėra.

Prieš tapdama KET terapeute aš 7 m. vadovavau ūmių psichikos sveikatos sutrikimų centrui. Galėjau

be jokių didelių rūpesčių vykdyti psichoedukacinių grupių darbą tokiomis temomis kaip „pasitikėjimas“

arba „nerimo valdymas“, taip pat vadovauti terapinėms grupėms, kurios buvo paremtos Irvino Yalomo

tarpasmeninės grupinės terapijos modeliu (Yalom 1975).

Kai 2008 m. baigiau praktinius KET mokymus, pradėjau vykdyti atviras KET terapijos sesijas. KET pagal

Yalomą. 4 m. dirbau su grupe. Po to padariau 1 m. pertrauką.

Daug ko išmokau per tuos keturis metus. Šiame dokumente sudėjau visa, kas man padeda atlikti mano

darbą. Neturiu jokių statistinių duomenų, tik subjektyvius savo ir grupės narių atsiliepimus.

Šiai grupei tai buvo antrinė pagalba. Grupės nariai turėjo rimtas ir sudėtingas psichikos problemas. Tam

tikra grupės dalis lankydavosi nuolat, tačiau per ilgesnį laiką atvykdavo naujų, išvykdavo seni. Kai kurie

dalyviai užsiėmimuose dalyvavo dvi savaites, tačiau dauguma lakėsi kelis mėnesius. Šie užsiėmimai

NIEKUOMET nebuvo pagrindinis jų gydimo šaltinis. Dalyvius dar gydė bent vienas psichinės sveikatos

specialistas, kartais keli, tačiau dauguma grupės narių nedalyvavo jokiose individualiose terapijose.

Šis metodas man padėjo ir tiko mano darbui su grupėmis stiliui.

KODĖL UŽSIIMTI KET GRUPĖSE?

• KET veiksmingumo įrodymas

• Darbo su grupėmis ekonominis efektyvumas

• Skirtingos perspektyvos, įgytos iš skirtingų grupės narių

• Tarpusavio parama – buvimas su tais, kurie mums turi teigiamą poveikį (Leahy 2003)

• Identifikavimasis su kitais

• Vilties jausmas iš kitų

• Mokymasis iš kitų ir kaip jie susitvarkė su panašiomis situacijomis

• Socialinis modeliavimas

• Galimybė panaudoti savo gebėjimus saugioje aplinkoje –grupėje

• Klientai išmoksta padėti kitiems įgauti savivertės jausmą

• Klientai gali tapti savo pačių terapeutais ir užduoti gerų „terapinių klausimų“. Kai kuriais

atvejais patyrę grupės nariai gali patys vesti sesiją (man dalyvaujant ir šiek tiek padedant,

kai reikia).



Terapiniai veiksniai (paremta Yalom & Leszcz 2005)

12 veiksnių, kurie yra svarbūs KET atvirai grupinei terapijai:

• Universalumas:

O Grupės narius sieja panašūs potyriai ir jausmai, kurie padeda jaustis mažiau

izoliuotiems ir labiau užtikrintiems.

• Altruizmas:

O Grupės nariai daug išmoksta padėdami vieni kitiems, įskaitant ir savigarbos augimą

bei tarpasmeninių gebėjimų ugdymą.

• Vilties suteikimas:

o Grupės nariai yra ypač padrąsinami, kai išgirsta istorijas tų, kurie įveikė panašias

problemas.

• Informacijos perteikimas

o Psichoedukacija KET grupėje neišvengiama, todėl grupės nariai sužinos faktus apie

problemas, jų sprendimo būdus, gydimo metodus, paslaugas iš kitų.

• Korekcinis pirminės šeimos patirties apibendrinimas

o Grupės nariai išmoko elgtis ir reaguoti iš savo patirčių artimuose tarpasmeniniuose

santykiuose. Dažniausiai grupės nariai panašiai reaguos į kitus grupės narius. Grupinė

terapija remiasi principu „čia ir dabar“, tad skatina kitus stebėti ta atsaką, kuris gali būti

atitinkamai formuojamas. Taip grupės nariai išmoks kitų, sveikesnių būdų pagerinti

santykius su kitais.

• Bendravimosi technikų ugdymas

o Grupė yra saugi aplinka, kur dalyviai gali praktikoje pritaikyti išmoktus dalykus -

naujo mąstymo ir elgsenos modelius tam, kad pakeistų savo požiūrį, elgseną ir jausmus

socialinėje aplinkoje, taip pat, jog patobulintų savo tarpasmeninius įgūdžius.

• Imitacinis elgesys

o Grupės nariai mokosi, ugdo savo socialinius ir tarpasmeninius gebėjimus naudodami

modeliavimo procesą, kurio metu jie stebi ir patys išbando tam tikras interakcijas, elgesį,

išsireiškimus su kitais grupės nariais arba su grupės vadovu.

• Darnumas

o Žmonės turi instinktyvų poreikį priklausyti tam tikrai grupei. Grupė suteikia jam

pripažinimo, priklausymo ir priėmimo jausmą. Netgi ir atviroje grupėje, kur grupės nariai

gali palikti grupę arba bet kada prie jos prisijungti, dažniausiai atsiranda senbuvių, kurie

jaučia atsakomybę už visą grupę.

• Egzistenciniai veiksniai

o Grupės nariai išmoksta savo netinkamo mąstymo ir elgesio padarinių ir supranta, jog

net ir atsidūrus nepalankiose situacijose gyvenime, jie vis tiek gali pasirinkti, kaip nori į tai

reaguoti. Kai jie supranta, kokį poveikį turi jų praeitis, jie pradeda atsakingiau žiūrėti į savo

dabartį ir ateitį.



• Katarsis

o Grupės nariai dažniausiai nesikalba su kitais apie svarbius įvykius arba emocinį

nepasitenkinimą. Saugioje ir paramą suteikiančioje grupės aplinkoje, jos nariai gali pailsėti

nuo neigiamų jausmų.

• Tarpasmeninis mokymasis

o Grupės nariai daug ko išmoksta bendraudami su kitais grupės nariais, matydami

bendravimo poveikį ir išklausydami kitų nuomonę apie bendravimą su jais pačiais. Apie tai

plačiau paaiškinta KET pykčio rato formulavime.

• Savęs supratimas

o Būdami grupėje nariai pradeda suprasti savo praeities įtaką ir poveikį jų elgesiui ir

mąstymui dabartyje. KET pykčio ratas naudojamas tik su dabartimi, tačiau dažnai mes

įtraukiame ir „praeities dėžutę“, kuri patvirtina tas nemalonias mintis ir elgesį. Tik pilnai

suprasdami savo praeitį ir kas mes esame dabar, galime priimti teisingus sprendimus

šviesesnės ateities vardan. „Pykčio ciklas ir alternatyvos“ metodas, kuris yra dažniausiai

naudojamas grupėje, tik išryškina ir įtvirtina šį supratimą.

Platieji KET tikslai

• Padidinti supratimą

• Identifikuoti ir sumažinti nemalonias mintis, elgesį

• Sumažinti skausmą, nerimą

• Įgauti įgūdžių

• Padėti susitvarkyti su problemomis

GRUPĖS APIBENDRINIMAS

Atviras formatas – visi psichikos sveikatos paslaugų naudotojai gali bet kada prisijungti prie

grupės.

• 1 valanda

• Kas savaitę

• Užsiėmimus vykdo KET terapeutas, kuriam dažniausiai padeda kiti (pvz. dienos centro)

darbuotojai

STRUKTŪRA

Visada pradedama nuo prisistatymo – vardas ir pareigos. Naujiems nariams trumpai pristatomi

užsiėmimai.

Paprašoma pasidalinti atsiliepimais apie paskutinį susitikimą ir ar kas nors įvyko susijusio su sesija.

Darbotvarkės nustatymas



Tema;

Kiekvienas grupės narys prisistato ir pasako, ar jie norėtų, kad jiems būtų skirta laiko

pasisakyti:

o Jei niekas nenori pasisakyti, susitarkite dėl bendros temos (pavyzdžiui,

„nerimas“) arba tam tikrų įgūdžių tobulinimu (pavyzdžiui, „STOPP“ arba

sąmoningumo pratybos);

o Jei keli grupės nariai nori, kad jiems būtų skirta laiko pasisakyti, sutarkite dėl

laiko kiekvienam ir susidėliokite prioritetus. Grupės nariai sugeba susitarti dėl

svarbių dalykų ir prioritetų!

Paskutinės 5-10 minučių:

o Apibendrinimas

o Atsiliepimai

o Komentarai

REIKALINGI RESURSAI

• Tinkamo dydžio kambarys su ratu išdėliotomis kėdėmis;

• Lenta ir rašikliai;

• Pasirinktinai – dalomoji medžiaga, rašikliai ir popieriaus lapai, jei grupės nariai norėtų kažką

užsirašyti.

GALIMI SUNKUMAI - ir jų sprendimo būdai

• Grupės nariai palieka sesiją

Grupės nariai aptaria geriausią sprendimo būdą. Dažniausiai vadovas arba kitas darbuotojas nueina

pasikalbėti su išėjusiu asmeniu ir bando įtikinti jį sugrįžti.

• Pyktis nukreiptas prieš kitus grupės narius

Svarbu į šią situaciją pažvelgti iš toliau, o geriausias būdas tai padaryti – užrašyti viską ant lentos.

Užrašykite, kas vyksta su vienu ir kitu asmeniu, kaip jie reaguoja vienas į kitą. Kiti grupės nariai taip pat

dažnai pasiūlo padėti ir išreiškia supratimą. Dažniausiai viskas baigiasi abipusiu supratimu ir

susitaikymu. Retais atvejais gali reikėti pasikalbėti su tam tikru nariu asmeniškai, tačiau, jeigu tai liečia

pačią grupę, sprendimą turi priimti visi grupės nariai.

• Asmenys, kurie kalba per daug

Suformuluokite problemą! Kiti grupės nariai jums kūno kalba, veido išraiška gali parodyti, kad jiems tai

trukdo. Arba gali tiesiog imti ir pasakyti. Kreipkitės į tą asmenį švelniai ir galbūt su trupučiu humoro.

Paklauskite, kaip jie mato save grupėje. Dažniausiai jie patys prisipažįsta, jog yra per daug plepūs. Kiti

grupės nariai tada staiga tampa supratingi, o ne suirzę ar nepagarbūs. Aptarkite galimą sprendimą.

Grupės nariai dažniausiai patys pasiūlo tam tikrą sprendimo būdą arba kaip grupė turėtų reaguoti į šią

problemą.

• Asmenys, kurie visiškai nešneka



Visi grupės nariai supranta, jog jie neprivalo šnekėti. Jie daug ko išmoksta klausydamiesi ir tai yra gerai.

Tačiau būna atvejų, kai jūs pats bendraudamas kažką užčiuopiate ir matote, jog kitas asmuo nori su

jumis pakalbėti, tačiau galbūt per daug jaudinasi. Jūs (arba grupės narys) galite pasakyti jiems savo

pastebėjimą. Pastebėjimas gali skambėti taip: „Džekai, tu atrodai šiek tiek neramus. Gal kažkas

nutiko?“, „Elis, galbūt kažką norėtum pasakyti?“

• Nariai, kurie atvyksta per vėlai arba per anksti

Grupės nariai yra skatinami atvykti laiku, nes tai gali trukdyti kitiems arba pačiai grupei. Kartais

dalyviams gali prireikti išeiti anksčiau, nes turi kitą susitikimą, todėl jie yra skatinami apie tai pranešti

visai grupei užsiėmimo pradžioje.

• Terapeutui gali prireikti išvykti arba jis suserga

Reikia turėti planą nenumatytiems atvejams. Paklauskite grupės, ką jie norėtų veikti tuo metu.

Sprendimo būdai yra keli: paprašyti kito KET terapeuto ar psichikos sveikatos specialisto užsiimti su

grupe; grupė pati susirenka be vadovo (priklauso nuo patirties ir grupės narių gebėjimų); grupės narys

veda užsiėmimus dalyvaujant psichikos sveikatos specialistui; susitikimas atšaukiamas; grupės

mokymai vyksta kitu formatu (pvz., atviro tipo tarpasmeninė grupinė terapija pagal Yalomo modelį,

tačiau grupės nariai vis tiek naudojasi patirtimi ir žiniomis, įgautomis KET sesijų metu).

TIPINĖ GRUPINĖ SESIJA

• KET terapeutas veda užsiėmimus padedamas dar vieno darbuotojo.

• Dalyvauja 6 iki 14 asmenų (su rimtais ir sudėtingais psichinės sveikatos poreikiais).

• Užsiėmimai vyksta tinkamo dydžio kambaryje, su ratu išdėliotomis kėdėmis.

• Lenta ir rašikliai.

• Pasirūpinkite, jog terapeutas sėdėtų šalia lentos, o kitas darbuotojas turėtų sėdėti šalia

arba netoli durų (tam, jog grupės nariai galėtų pasišnekėti su juo, jei nori išeiti arba, kad

išspręstų kitas situacijas).

Pradžia – pirmos 5 minutės

Prisistatykite – ypač naujiems grupės nariams.

Jei yra naujų žmonių grupėje, vadovas arba grupės nariai trumpai paaiškina, kas yra KET („KET

nagrinėja, kaip mūsų mintys, jausmai ir elgesys yra susiję, ir kaip mes galime daryti teigiamus

pokyčius“).

3 pagrindinės taisyklės, kurių klientai dažniausiai tikisi:

• Griežtas konfidencialumas – „Viskas, ką pasakysime šiame kambaryje, liks šiame

kambaryje. Sakysime tik mūsų vardus. Nesakysime pavardžių.”

• Trikdžių pašalinimas. „Išjunkite savo telefonus arba nustatykite tylųjį režimą.”

• „Kviečiu jus pasilikti šiame kambaryje valandai, tačiau, jei turite išeiti, prašau praneškite

man. Jei ne, tada kažkas ateis jūsų pasiimti".



Trumpas praeitos sesijos apžvelgimas. „Gal po praeitos sesijos kilo kažkokių minčių arba norite

pakomentuoti? Gal po praeitos sesijos įvyko kažkokių pokyčių?“

Pagal darbotvarkę: „Gal galime visi iš eilės pasakyti savo vardus ir ar norėtumėte laiko šiandien

pasisakyti?“.

„Taigi, Elis, Džekai ir Džoana norėtų pasisakyti. Kerolain taip pat norėtų pasisakyti, jei daugiau niekas

nenorės“. Tuomet kai kurie dalyviai gali pasakyti: „Svarbiau, jog Džoana šiandien pasisakytų, aš galiu

ir palaukti“. Tuomet nutarkite, kiek laiko bus skirta vienam pasisakymui ir kas pradės pirmas. Pabaigoje

skirkite 5-10 minučių sesijos aptarimui.

Pagrindinė grupinių užsiėmimų dalis

Sekite laiką pats arba šią užduotį paskirkite vienam iš dalyvių. Nebūkite per daug griežti – suprasite, kai

dalyviui dar reikia kelių papildomų minučių. Jei matysite, jog asmeniui reikia dar šiek laiko, praneškite

tai grupei ir susitarkite dėl naujo laiko limito. Tada visi grupės nariai supratingai sutiks.

Prieš dalyviams pradedant kalbėti, galite pasakyti: „Džoana, ką šiandien norėtum papasakoti grupei?“.

Tuomet dalyviai papasakoja apie savo problemas. Dalyviai turėtų papasakoti įprastą probleminę

situaciją. Užduokite klausimų, kurie padėtų jums ant lentos nupiešti užburtą minčių, jausmų (emocijų

ir fizinių pojūčių) ir elgesio ratą. Jei reikia, paklauskite grupės, kaip jie reaguotų tokioje situacijoje. Tai

padės jums užbaigti ratą. Aptarkite kiekvieną aspektą, kad dalyviai suprastų ryšį tarp minčių, jausmų ir

elgesio.

Tada paprašykite grupės pasiūlyti variantų, kaip toje situacijoje buvo galima reaguoti kitaip. Pasiūlymus

užrašykite kita spalva už rato ribų. Paklauskite, kaip kitoks mąstymas, kitokie veiksmai galėjo pakeisti

jų jausmus.

Viską darykite paprastai. Galima remtis praeities patirtimi, kad galėtumėte tinkamai paaiškinti, kodėl

dalyvis visuomet taip reaguoja. Nereiktų prašyti pasidalinti jautria informacija, jei dalyvis nenori. Galite

tiesiog paprastai paklausti: „Ar jums yra kas nors atsitikę praeityje, kas galėtų paaiškinti, kodėl jūs taip

mąstote ir elgiatės tokių situacijų metu?“ .

Rekomenduojama pasitelkti užburto rato ir alternatyvų formulavimo metodą (angl. vicious cycle and

alternatives formulation). Svarbiausia yra kartojimas! Grupės nariams bus daug lengviau prisiminti,

jeigu kiekvieną kartą viskas bus užrašoma tuo pačiu formatu. Jie išmoks naudoti užburto rato metodą

ir ne užsiėmimų metu. Taip pat galima naudoti ir kitus metodus, kurie tuo metu gali pasirodyti

tinkamai, pavyzdžiui, „Virtuous Flower“.

Parodykite ir kitas alternatyvas. Išbandykite kitus metodus po kelis kartus, kad ir po užsiėmimų jie patys

galėtų juos savarankiškai naudoti:

SĮSPD (angl. STOPP)

• Sustok

https://www.getselfhelp.co.uk/cbt.htm

https://www.getselfhelp.co.uk/cbt.htm

https://www.get.gg/docs/VirtuousFlower.pdf

https://www.get.gg/stopp.htm



• Įkvėpk

• Stebėk (savo jausmus, mintis ir t.t.)

• Pasitrauk (perspektyva, žvelk plačiau, kaip kitaip galėjai pasielgti, ką sakytų kiti ir t.t.)

Daryk tai, kas veikia (kas geriausia – man, kitiems, situacijai išspręsti?)

Faktai arba nuomonė (angl. Fact or Opinion)

PSO (angl. NOW)

• Pastebėk, į ką sutelktas tavo dėmesys

• Stebėk, ką dabar darai: stoviu, einu, sėdžiu, kvėpuoju

• O kas toliau? Ką darysiu toliau? Darau ar tiesiog būnu?

Sąmoningas kvėpavimas (angl. Mindful Breathing)

Pozityvus bendravimas su pačiu savimi (angl. Positive Self Talk)

Vaizdas iš malūnsparnio (angl. Helicopter View)

Daug įvairiausių metodų, užduočių galima rasti puslapyje https://www.get.gg/solutions.htm

Pabaiga – paskutinės 5-10 minučių su grupe (matysite pagal situaciją, kiek iš tikro reikia laiko)

Apibendrinimas

Paprašykite grįžtamojo ryšio – kas buvo naudinga, kas nebuvo naudinga, ar yra kažkas, ką buvo galima

padaryti kitaip, ką dalyviai išmoko užsiėmimų metu, ką galime padaryti dabar (pasibaigus grupiniams

užsiėmimams), ką naudingo galima padaryti kitą savaitę?

Galite dalyviams ant kortelės atspausdinti įkvepiančią citatą. Kitos naudingos dalom

osios medžiagos galite atsispausdinti iš čia: https://www.getselfhelp.co.uk//freedownloads.htm

Sesiją užbaikite sąmoningo kvėpavimo pratimu ar pan.

Padėkokite visiems už jų indėlį į grupę ir pagalbą vienas kitam.

Jeigu jus asmeniškai sujaudino šį grupė, pasakykite. Jie tikrai įvertins jūsų nuoširdumą.

https://www.get.gg/factopinion.htm

https://www.get.gg/now.htm

https://www.get.gg/breathe.htm

https://au.reachout.com/articles/how-to-practise-positive-self-talk

https://www.get.gg/helicopter.htm

https://www.get.gg/solutions.htm

https://www.getselfhelp.co.uk/freedownloads.htm



SANTRAUKA

• Kas savaitę vykstančios atviro tipo grupinės sesijos, 1 val.

• KET terapeutas ir dar vienas darbuotojas

• Lenta ir rašikliai

TIPINĖ SESIJA

Pradžia – pirmos 5 minutės

Prisistatymas

Taisyklės

Darbotvarkė

Pagrindinė dalis – 45-50 minutės

Visiems dalyviams (kurie pageidauja) skiriama laiko pasisakyti.

Problemų formulavimas – paskutiniųjų įvykių analizė – mintys, jausmai, elgesys

Alternatyvų kūrimas

Laiko stebėjimas

Pabaiga – paskutinės 5-10 minučių

Apibendrinimas

Grįžtamasis ryšys

Ką veikti nuo dabar iki kito karto?

Kortelė arba citata

Carol Vivyan 2013 m. parengta medžiaga



ŠALTINIAI

1. Butler et al (2006) Butler, A.C., Chapman, J.E., Forman, E.M., Beck, A.T. (2006) The empirical status of cognitivebehavioral therapy: a review of meta-analyses. Clinical Psychology

Review 26, 17-31. http://johnjayresearch.org/cje/files/2012/08/Empirical-Status-of-CBT.pdf

2. Leahy, R. L. (2003). What is cognitive therapy? The American Institute for Cognitive Therapy.

3. Yalom, I. D. (1975). The theory and practice of group psychotherapy. New York: Basic Books

4. Yalom, I. D., & Leszcz, M. (2005). The theory and practice of group psychotherapy. New York:

Basic Books

Documents

Kompleksinės pagalbos teikimo mokymų programa …domesticviolence.zispb.lt/wp-content/...Nordplus_v3...Mokymų programa buvo parengta NORDPLUS ADULT projekto „Skandinavijos ir