Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Lietuvos olimpin akademija

Lietuvos sporto universitetas

Nacionalin mokslin konferencija

LIETUVOS OLIMPINIO SJDIO 90-metis

Programa ir praneim tezs

2014 m. gegus 27 d.

Kaunas

2

RENGJAI

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Lietuvos olimpin akademija

Lietuvos sporto universitetas

MOKSLINIS KOMITETAS

Pirmininkas doc. dr. Artras POVILINAS

Nariai prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS

prof. habil. dr. Albertas SKURVYDAS

doc. dr. eslovas GARBALIAUSKAS

prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS

prof. dr. Arvydas STASIULIS

ORGANIZACINIS KOMITETAS

Pirmininkas prof. dr. Aleksas STANISLOVAITIS

Nariai Algimantas GUDIKIS

Goda MANKUT

Audra EKANAUSKIEN

Daiva MAJAUSKIEN

Lietuvos sporto universitetas, 2014

ISBN 978-609-8040-87-6

3

4

5

alies sporto visuomen ir visi olimpiniam sjdiui neabejingi mons

i met gegu mini Lietuvos olimpinio sjdio itak 90-ties met jubilie-j. 1924-aisiais Paryiuje Lietuva debiutavo vasaros olimpinse aidynse. Gegus 25 d. Pranczijos sostins Peringo stadione pirmkart olimpinio turnyro rungtynes aid Lietuvos ir veicarijos futbolo rinktins. Msikiai pralaimjo, bet btent tdien lietuviai debiutavo aidynse, nuo kuri ir skai-iuojama ms alies olimpin istorija.

iai progai paminti LTOK ileido plakat, enkliuk. Kaune, Lietuvos sporto universitete, vyksta didiausias iai sukakiai skirtas renginys moks-lin konferencija. Tai puiki proga prisiminti nacionalinio olimpinio komiteto itakas, io sjdio pradininkus pirmj faktin Lietuvos olimpinio komiteto (Lietuvos sporto lygos) vadov Jon Jurg Bulot, Antan Jurgelion, Jon Vilei, Vytaut Augustausk-Augustait, pirmuosius olimpieius ir vis lo-ving Lietuvos olimpin istorij.

Su vente! Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezident Daina Gudzineviit

6

Gerbiamieji konferencijos dalyviai ir sveiai, ios konferencijos tema Lietuvos olimpinio sjdio 90-metis gal

kiek ir netiksli... Pirmieji olimpizmo daigai ms krate skleidsi, augo ir stiprjo dar gerokai iki 1924 met gegus oficialios Lietuvos olimpinio sjdio pradios. Tiksliau sakant, i data ymi ne olimpinio sjdio pradi ms krate, o nepriklausomos Lietuvos sportinink siliejim pasaulio olimpin sjd. Tai vykis, kur pripaino Tarptautinis olimpinis komitetas. Tai pirmoji i reikmingiausi Lietuvos olimpizmo istorijos dat.

Olimpinio sjdio laikotarpis nuo pirmj Lietuvos sportinink start VIII olimpinse aidynse Paryiuje iki i dien yra kupinas vairi li ir etap, istorijos dat, apie kurias kalbsime ioje konferencijoje. Viliuosi, kad pranejai ne tik konstatuos tai, kas vyko, bet analizuodami pads rasti nauj keli, vedani sporto paang Lietuvoje.

Bus domu igirsti ne tik apie Lietuvos olimpinio sjdio raid, bet ir apskritai apie alies sporto raid. Ypa daug tikiuosi i aktyvi buvusi ir esam sporto vadov praneim.

Lietuvos olimpins akademijos prezidentas doc. dr. Artras Povilinas

7

Mieli konferencijos dalyviai,

Lietuvos sporto universiteto bendruomens vardu sveikinu Jus su olim-pinio sjdio brandos amiumi 90-meiu. Manau, kad kiekvieni io pras-mingo socialinio judjimo metai paliko ms jausmuose, prote ir kultroje gil savigarbos, savs valdymo, tikslo siekimo ir tolerancijos moni gabum vairovei pdsak. O tai yra tvirtas pagrindas, dl kurio mes dar esame ir ilgai bsime kartu vienoje sporto eimoje.

Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas

8

Nacionalin mokslin konferencija

Lietuvos olimpinio sjdio 90-metis

2014 m. gegus 27 d.

Lietuvos sporto universiteto Akt sal

Posdio pirmininkas prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS

PROGRAMA

10.0010.15 Ansamblio Rasa pasirodymas 10.1510.30 Konferencijos dalyvius sveikina

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezident, olimpin empion Daina GUDZINEVIIT

Lietuvos olimpins akademijos prezidentas doc. dr. Artras POVILINAS

Azerbaidano olimpins akademijos prezidentas prof. dr. Agadjan ABIYEV

Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. habil. dr. Albertas SKURVYDAS

Kauno miesto meras Andrius KUPINSKAS

9

10.3010.45 Akademikas, prof. habil. dr. Eugenijus Jovaia Lietuvos edukologijos universitetas Lietuvos sportas valstybs raidos kontekste

10.4511.00 Dr. Daiva Majauskien, Lietuvos sporto universitetas Lietuvos sporto raida 19181945 m.

11.0011.15 Zigmantas Motiekaitis, Lietuvos sporto informacijos centro direktorius Kno kultros ir sporto raida 19451990 m.

11.1511.30 Doc. dr. Artras Povilinas, Lietuvos edukologijos universitetas Lietuvos olimpinio sjdio raida 19882014 m.

11.3011.45 Prof. habil. dr. Algirdas Raslanas Lietuvos olimpin akademija, Lietuvos edukologijos universitetas Lietuvos olimpins rinktins 19922014 m. pasiekim analiz

11.4512.00 Prof. habil. dr. Albertas Skurvydas, Lietuvos sporto universitetas Olimpiniai medaliai, o kas u j?

12.0012.15 Doc. dr. eslovas Garbaliauskas, Lietuvos sporto universitetas Lietuvos studentai olimpinse aidynse

12.1512.30 Prof. habil. dr. Povilas Karoblis Lietuvos olimpins akademijos Garbs prezidentas Lietuvos olimpins akademijos veiklos bruoai

12.3013.00 Diskusijos

13.0013.15 Konferencijos apibendrinimas

13.15 val. PIETS

10

Turinys . Garbaliauskas LIETUVOS STUDENTAI OLIMPINSE AIDYNSE ........................... 11

P. Karoblis LIETUVOS OLIMPINS AKADEMIJOS VEIKLOS BRUOAI ............ 12

D. Majauskien LIETUVOS SPORTO RAIDA 19181945 M. ............................................ 17

Z. Motiekaitis KNO KULTROS IR SPORTO RAIDA 19451990 M. ........................ 19

A. Povilinas LIETUVOS OLIMPINIO SJDIO RAIDA 19882014 M. .................. 24

A. Raslanas LIETUVOS OLIMPINS RINKTINS 19922014 M. PASIEKIM ANALIZ ............................................................................. 27

A. Skurvydas OLIMPINIAI MEDALIAI, O KAS U J? ............................................... 30

11

LIETUVOS STUDENTAI OLIMPINSE AIDYNSE

Doc. dr. eslovas Garbaliauskas Lietuvos sporto universitetas

Ateitis priklauso ne didiausioms tautoms, bet turinioms geriausias aukljimo sistemas.

Pjeras de Kubertenas Svarbiausia yra ne tai, kad mogus dalyvaut daugelyje varyb kur

kas svarbiau, kad jis kuo ilgiau jaust pasitenkinim tobulindamas savo kn ir dvasi, taip stengdamasis aplenkti kitus, viryti jau pasiektas mogaus gali ribas. Olimpins dvasios mogus be paliovos ugdo savo charakter, puikiai supranta, kad pranaum prie varov turi rodyti korektikai.

Olimpinse varybose ypa svarbu atleto gebjim atskleidimas, pra-naumo rodymas, pergals sportins kovos arenoje. Dar svarbesnis yra atleto socialinis statusas, kuris parodo tikrj pergals vert, aukljim, gero pavyz-dio poveik.

Atleto asmenyb, isimokslinimas, intelektas, dora tai btiniausi m-s dien olimpioniko bruoai. Be j olimpins pergals nustoja verts.

I ties Lietuvos olimpieiai puikus pavyzdys jaunimui. Beveik visi ms alies olimpieiai yra baig universitetus arba studijuoja. Net 23 Lietu-vos studentai yra tap olimpini aidyni empionais, per 60 student yra tap olimpini aidyni prizininkais. Paplitusi nuomon, kad didelio meistrikumo sportinink auktojoje mokykloje parengti nemanoma. Taiau gyvenimo praktika tai paneigia. Dukart olimpin empion A. esaityt-Nnnien ran-kininks karjer pradjo stojusi tuomet Lietuvos kno kultros institut kaip lengvaatlet. J pastebjo rankinio treneris G. Stasiuleviius, kuris ir pakviet treniruotis rankin. Biatloninink olimpin empion A. aln treniravo LKKI dstytojas A. Jakubauskas. spdingas krepinink karjeras LKKI Atleto komandoje pradjo, o vliau olimpini aidyni prizininkais tapo S. tom-bergas ir R. Vaivila. Pirmj Lietuvos plaukik, dalyvavusi olimpinse ai-dynse, B. Statkeviien pareng LKKI docent M. Korien.

Visi studentai olimpieiai savo pavyzdiu rod, kad manoma suderin-ti studijas ir aukt sportini rezultat siekim. Tai puiki motyvacija Lietuvos jaunimui. Lietuvos olimpins vaigds, baigusios sportin karjer, pasiek puiki rezultat ir profesinje karjeroje: olimpinis viceempionas S. Stonkus buvo ilgametis LKKI rektorius, nusipelns treneris S. Butautas LKKI kated-ros vedjas, olimpinis empionas . Mariulionis yra gerai inomas verslinin-kas, olimpin empion D. Gudzineviit LTOK prezident.

12

LIETUVOS OLIMPINS AKADEMIJOS VEIKLOS BRUOAI

Prof. habil. dr. Povilas Karoblis Lietuvos olimpins akademijos Garbs prezidentas

1. Optimistikai velkime ateit Olimpinis sportas, kultra, kilnumas, mogikumas, imintis, Tvyn ir

atsakomyb artimai susij nuo seniausi laik ir yra vienos tviriausi monijos kultros vertybi. 25-eri met Lietuvos olimpins akademijos laikotarpis tai krykel, tai ms dvasios atsinaujinimas, ms valingumo, tautikumo ugdymas. iandien pasaulyje olimpinis sportas, olimpinis vietimas, kultra simbolizuoja vienio paukio fenikso, pakylanio i pelen ir laisvai plasnojanio, kov su liepsna, kuri staiga j praryja. Fenikso drama sukelia nauj mini, nauj idj, netiktum, naujovi trokul, atkakl nor mokytis. Mus sporto Olimp atves moksliniai tyrimai, sporto faktai ir argumentai, mokslinis j apibendrinimas, mokytoj, dstytoj, sportinink humanistin pedagogika, realybs suvokimas, erudicija, kultra. Praeities veiklos epizodai, idjos, entuziazmas, krybingos asmenybs tvirtins naujas ms olimpines idjas ir viltis, sukurs naujus olimpinio vietimo pamatus. Isilavinimas, ini kiekis, mokslin kompetencija yra tas kelias, kuriuo eidama sporto visuomen ras savyje jg, iugdys asmenybi, gebani rytingai kurti ms ateit.

2. tiksl jau pramintas takas Olimpinio sporto istorija, nukaldinta ami kalvje, knija mogi-

kojo idealo supratim, kuriame neatskiriamai susij fizinis grois ir moralinis taurumas. Negalima nepastebti tos takos pasaulio istorijai, kuri per tks-tantmeius padar idj ir pasauljautos srautas i antikins Graikijos. Jis tapo ta varomja mogikojo racionalizmo jga, kuri ir dabar leidia monms veikti problemas ir grsmes, kurias gimdo neprotinga technin paanga. vilgsnis praeit tai visada smgis ird, ra vokiei filosofas Liud-vigas Andrjas Fojerbachas. Mokjimas isaugoti visa tai, k sukr talentin-g moni rankos ir protas, rodo tautos kultr, imint, gebjim suvokti sa-vo istorin atsakomyb prie bsimsias kartas. Deja, tai ne kievienam duota suprasti.

Kiekvienas, dalyvaujantis ioje konferencijoje, mrijote savo plyt tautos olimpin rm. Lietuvos olimpin akademija tapo tautos kultros ir

13

olimpinio sporto mokslo idiniu, prie kurio susibr mokslininkai, mokytojai, dstytojai, treneriai, sporto organizatoriai, olimpieiai, sporto urnalistai ir pasijuto viena didinga eima. ms pasirinkt tiksl jau pramintas takas. Olimpinis sportas, olimpinis vietimas gyvena ms irdyse, ms protuose, darbuose ir siekiuose. Vilties teikia jaunimas, kurio laukia didiulis darbas. Taiau jaun moni veikla neturi priminti keleivio, bganio paskui seniai nuvaiavus traukin. Atjo metas naujoms idjoms ir iniciatyvoms. Rem-kims vienybs principu Ubi concordia ibi Victoria (Kur santaika ten pergal).

3. Vilt teikia jaunimas ir krybingi mokytojai Nordami pamatyti Lietuv, velkime mokykl. Olimpinis vietimas

mokykloje, olimpiniai festivaliai ir varybos, mokytoj olimpin pedagogi-ka tai maasis kosmosas, kuriame vyksta mokslinis tobuljimo vyksmas, studija, dvasinis ir fizinis ugdymas. Ateityje reikia visk investuoti vaikus, j sveikat, sport, kad jie tikt savo ir Lietuvos ateitimi. Tik pltojant ir gilinant olimpizmo idjas mokykloje galima suvokti tautos reikmes ir galimybes.

Mokslininks A. Budreikait, A. arkauskien, D. Majauskien, E. Ada-keviien, N. Strazdien, Z. Birontien, I. Smalinskait-Gerulskien, E. Pui-ien atliko olimpinio vietimo pedagogikos tyrimus tyr moksleivi doro-vini vertybi raikos ypatumus, nustat dorovini vertybi galimybes, gau-tus duomenis lygino su Europos ali mokslinink atliktais tyrimais. Moks-linje metodinje veikloje, atliekant olimpinio vietimo tyrimus aktyviai rei-ksi daug mokytoj ir jaunj mokslinink. Per 30 Lietuvos auktj mokykl magistrant, doktorant staavosi Tarptautins olimpins akademi-jos sesijose, 12 apgyn mokslines disertacijas, kai kurie net tapo profesoriais. vairiose konferencijose dalyvav mokytojai patvirtino, kad olimpinis vietimas tai ne tik praeitis ir jau sukurtos tradicijos, bet ir dinamikas i dien gyvenimas.

Olimpinio vietimo ir mokslo istorijos kelias yra brangus Lietuvai, juo galime didiuotis, nes atskleidme Lietuvos mokytojus evoliucionistus, praktikus tai R. uipis, H. Vaicekauskien, N. Sliauskien, V. Janinas, O. Babonien, D. Rakauskien, O. Batutis, J. ervytien, J. iaulyt, N. Kivy-tien, I. Augutien, F. Belekeviien. Jie stengiasi iebti olimpin ugn vi-soje Lietuvoje, isaugoti jos vies, kurios neupst jokie reform vjai. Mes jais didiuojams. Senovs filosof mintis Mens sana in corpore sano

14

(Sveikame kne sveika siela) turi bti sugrinta intelektin asmenybs ugdym dabar ir ilikti ateityje.

4. Humanistins sporto vertybs universitetuose Vilniaus universiteto rektorius akademikas B. Juodka, Lietuvos eduko-

logijos universiteto rektorius, Lietuvos olimpins akademijos akademikas A. Gaiutis, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas, Vilniaus universi-teto, Lietuvos sporto universiteto garbs daktaras . Rogas pabr, kad olim-pinis sportas, olimpinis vietimas turi apimti visus student gyvenimo tarps-nius, suburti vienam tikslui gyvendinti olimpines idjas remiantis tarpusa-vio pagalba, teisingumu, solidarumu, student asmenybs tobuljimu ir tole-rancija. Humanistins sporto vertybs, j vieta ms dien kultroje yra vienas svarbiausi diskusijos objekt kiekvienoje valstybje, kiekviename universitete. Jie teig, kad kno, dvasios ir mokslo darnos btinyb ms laikais tapo mogikosios krybos ir saviraikos versme, vienu svarbiausi mogaus orumo, sveikatos ir gyvenimo bd. Lietuvos universitetuose vyku-siose mokslinse konferencijose mokslinink elitas patvirtino, kad universite-t student asmenybs pasiymi nesulaikomu verimusi lenktyniauti, var-ytis, tobulti visose gyvenimo srityse mokslo, darbo, studij, meno, sporto, kultros. Lietuvos rektori konferencija suformulavo universitet studij kredo: tvirtinti student smonje kno kultr ir sport kaip vertyb, kaip sportavimo vis gyvenim sanglaudos model. Svarbiausias Lietuvos olimpi-ns akademijos tikslas visomis priemonmis ir igalmis diegti jaunimui humanistinius olimpinio sjdio idealus, dvasines vertybes, j pamatus formuoti universitetuose, kurti tvirt savit sistem.

5. Sporto istorijos paveldas tautos atmintis Historia est magistra vitae (Istorija yra gyvenimo mokytoja),

teig romn politikos veikjas, raytojas, filosofas Liucijus Anjus Seneka. Ms sporto istorijos paveldas tai tautos atmintis. I savo praeities tauta semiasi jg, dvasins stiprybs, ia jos gyvybingumo aknys. Olimpinio sporto istorijos itak reikmingumas atskleisti olimpinio sporto mokslo krj, treneri, organizatori, sportinink keli, asmenybes, kurios t keli ties, juo jo, adino, jung, ved kitus. Olimpinio sporto istorija, praeities interpretacijos, naujos valgos, sporto atmintis, knygos, monografijos, konfe-rencijos atlieka svarb vaidmen puoseljant tautos kultr, dvasingum, siekiant isaugoti tautos tapatyb. Per Lietuvos nepriklausomybs laikotarp

15

susikr naujas tautos paveldas ir jis turi bti reikiamai vertintas, kad tapt svarbiu tautos fizins ir dvasins stiprybs altiniu, vienyt taut, adint tautin pasididiavim. Humanistins sporto vertybs, olimpiniai idealai, sporto istorijos isaugojimas, mokslinis olimpini aidyni vertinimas ms gyvenime, kultroje yra svarbiausia ir turi daryti didel tak visos monijos tobuljimui.

6. Naujos inios ir technologijos olimpiniame sporte Mokslas turi bti pats ikiliausias tvyns siknijimas, nes i vis

taut visada pirma bus ta, kuri aplenkia kitus minties ir proto veiklos srityje, teig prancz chemikas, mikrobiologas L. Pasteras. Kiekvienoje valstybje turi bti nauja sporto problemos valga, kokybs siekio iniciatyva, reikalaujanti konstruktyvios sistemos. Lietuvos sporto mokslinink tikslas apibendrinti ir interpretuoti olimpiad rezultatus, pervelgti ir suprasti didelio sportinio meistrikumo sportinink ugdymo vyksm, suformuluoti ateities valgas, turti tvirt pozicij, siekti konstruktyvaus sportinink rengimo kokybs. Per Londone vykusias olimpines aidynes Lietuva buvo rykiai matoma sporto emlapyje. Hinc itur ad astra (I ia kylame vaigdes). Svarbiausia visiems alyje sukurti krybins minties idin, aplink kur galt susiburti mokslins jgos, gebanios savo iniomis ir pozityvumu praturtinti ms olimpin sporto eim.

Prisiminkime monsinjoro K. Vasiliausko odius: Yra viesos ir tam-soje. Taiau i viesa reikalauja visiko atsidavimo olimpiniam sportui, ab-soliutaus susikaupimo sporto mokslui. Stiprus sporto mokslas auktos kul-tros valstybs poymis. iuolaikinis sporto mokslas, naujos technologijos tai tarsi nauja mokslo kultra, kurios pagrindinis bruoas mokslin tiesos paieka.

Prestiinis urnalas Sporto mokslas gijo didel reikm tautos moksliniame gyvenime, jau dvideimt met, kai is mokslo urnalas yra trauktas Index Copernicus duomen baz, Vokietijos federalinio sporto mokslo instituto literatros duomen baz SPOLIT, Lietuvos moksl ur-nal katalog, kuris urnal pristato visose mokslinse konferencijose, knyg mugse, internete. ie per sunk darb gyti mokslo kokybs vertinimo rodik-liai skatina ilikti konkurencingiems mokslo pasaulyje. Dauguma urnale pa-teikiam straipsni atspindi Europos, pasaulio olimpinio mokslo idjas ir praktik.

16

7. Tinkamas bendravimas grai santyki pamatas Lietuvos olimpin akademija artimai bendradarbiauja su Latvijos, Esti-

jos, ekijos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, Pranczijos, Ukrainos, Baltarusijos olimpinmis akademijomis. Aktyvus bendradarbiavimas su vairi ali olim-pinmis akademijomis, dalijimasis darbo patirtimi, bendri straipsniai urnale Sporto mokslas, keitimasis informacija, olimpinio mokslo integracija duoda impuls tobulinti olimpins akademijos veikl. Tarptautins olimpins aka-demijos (TOA) sesijose, konferencijose kasmet dalyvauja ir Lietuvos atsto-vai: skaito praneimus, pristato savo ir nagrinja nacionalini olimpini aka-demij veiklos programas, mokslinius olimpizmo tyrimus vairiose srityse, aikina olimpizmo indl monijai. TOA sesij mediaga spausdinama spe-cialiuose leidiniuose, siekiant skleisti olimpini studij tyrimus visose pasau-lio alyse.

Apibendrinimas Vokiei filosofas, pedagogas, mokslininkas I. Kantas teigia: Pareiga!

Taurus didelis odis... kaip tik toji doryb ikelia mog aukiau jo paties. Olimpinio vietimo mokslas tarsi olimpinis fakelas, teikiantis mums vies, kvieia mus, kad eitume tolyn pasirinktu keliu. Su nauja viltimi velkime ateit...

Bkite autentiki, bkite tikri, bkite savimi, bkite Lietuvos tikroji siela, humanizmo ir mogikosios doros sargybiniai. Tikkite savo Tvyns idja, kreipdami j imintingesne kryptimi.

17

LIETUVOS SPORTO RAIDA 19181945 M.

Dr. Daiva Majauskien Lietuvos sporto universitetas

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo sudtinga tiek politin, tiek ekonomin situacija. alyje nebuvo nei sporto statini, nei sporto priemoni, nei l sportui. Lietuvos gyventoj poiris sport taip pat buvo negatyvus. E. Kubilinait-Garbaiauskien, vertindama susiklosiusi padt, ra: Tai buvo Lietuvos atstatymo laikais. Karo nualintoje, svetim armij kari batais numindiotoje tvynje tik skurdas ir vargas tebuvo. Kas tada galvojo apie sport, fizin aukljim mokyklose, o dar labiau kam galjo ateiti galv sportuojanti moteris? (Narbutas, 1978, p. 91). Taiau emigrant, grusi i Rusijos, JAV ir kit ali, dka sporto idjos plito Lietuvoje.

Tikslas apvelgti sporto raid Lietuvoje 19181945 m. Metodai: mokslins literatros, dokument, altini studija ir analiz,

apraomasis ir kritinis analitinis metodai. Rezultat aptarimas Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuv i usienio sugro S. Garba-

iauskas, K. ir V. Dineikos, J. Bulota su eima, S. Darius ir kt. Jie pradjo populiarinti sport alyje. Sporto iniciatori pastangomis sportas pamau po-puliarjo, krsi pirmieji sporto klubai ir organizacijos. Jau 1919 m. buvo kurta Lietuvos sporto sjunga (LSS), sipareigojusi ne tik propaguoti sport, bet ir koordinuoti nauj sporto organizacij veikl. Krsi ir kitos organizaci-jos: Lietuvos fizinio lavinimosi sjunga (LFLS), Kauno sporto klubas (KSK), Kauno jachtklubas (KJK), Makabi klubas. 1922 m. kovo 22 d. vyko stei-giamasis Lietuvos sporto lygos (LSL) suvaiavimas. Suvaiavimo metu pat-virtintame Statute buvo skelbiama, kad aukiausioji kno kultros ir sporto institucija, kuri atstovauja Lietuvos sportui visose tarptautinse lygose, Lietu-vos visuomenje, valstybinse ir privaiose staigose, yra LSL.

XX a. treiasis deimtmetis buvo gausus svarbi sporto vyki: 1919 m. vyko pirmasis vieas Lietuvos sportinink pasirodymas, 1921 m. surengtos Lietuvos lengvosios atletikos suaugusij ir jauni pirmenybs, pirmasis Lietuvos lauko teniso empionatas, 1922 m. surengtos Cross Country varybos, Lietuvos futbolo, beisbolo, moter krepinio pirmenybs, pradta kultivuoti dvirai sport, aisti ledo rutul ir kt.

1932 m. priimtas Kno kultros statymas, kurio pagrindu vliau buvo priimti kiti sport reguliuojantys dokumentai. Pirmajame Kno kultros sta-

18

tyme buvo apibrta valstybin sporto organizavimo sistema kurti Kno kultros rmai (KKR), buv vietimo ministro inioje. Aktyvios KKR veiklos nuoalyje neliko Auktieji kno kultros kursai (jie veik 19341938 m.). XX a. ketvirtasis deimtmetis taip pat nestokojo svarbi sporto vyki: 1937 ir 1939 m. Lietuvos krepininkai tapo Europos empionais, 1938 m. vyko pirmoji Lietuvos tautin olimpiada, kurioje dalyvavo lietuviai i viso pasau-lio, moterys krepininks tapo Europos viceempionmis.

Kno kultros ir sporto populiarinimas tarpukario Lietuvoje sietinas su tokiomis asmenybmis kaip J. Bulota, K. Dineika, E. Kubilinait-Garba-iauskien, A. Jurgelionis, V. Augustauskas-Augustaitis, S. Darius, S. Garba-iauskas ir kt.

Ivados Tarpukario sporto raidoje galima iskirti du etapus: pirmasis, 1918

1932 m. laikotarpis, buvo sporto vystymosi pradia, kai krsi sporto organi-zacijos, buvo surengti pirmieji empionatai ir pirmenybs; antrasis, 19321940 m. laikotarpis, kai buvo priimtas kno kultros statymas, sudaryta veiklos programa ir numatytos kryptys.

Ketvirtj deimtmet vyk pokyiai kno kultros ir sporto srityje ro-do ir pasikeitus visuomens poir sport bei kno kultr.

19

KNO KULTROS IR SPORTO RAIDA 19451990 M.

Zigmantas Motiekaitis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbs narys, Lietuvos sporto informacijos centro direktorius

Po karo Lietuv vl ugriuvo stalininis totalitarinis reimas su galingu represiniu aparatu. Stalinizmo metais buvo masikai tremiami ir suiminjami gyventojai, paeidiamas teistumas, gyvendinta prievartin kolektyvizacija ir kt. Pirmasis pokario laikotarpis vienas sudtingiausi ir dramatikiausi Lietuvos istorijoje.

Nuo pirmj antrosios sovietins aneksijos dien Lietuvoje buvo atku-riama ir toliau stiprinama 19401941 m. pradta formuoti sovietin kno kul-tros ir sporto sistema. Svarbiausios nuostatos, pagrindiniai nutarimai kno kultros ir sporto raidos klausimais tuo metu SSRS buvo priimami aukiau-sij sjungini partijos ir valstybs organ, o srityse, respublikose, miestuo-se, rajonuose, kolektyvuose, draugijose tik pakartojami.

Pokario met audros sulau daugelio nespjusi Vakarus pasitraukti ymiausi kno kultros ir sporto veikj bei sportinink likimus ar nusine juos neini. Buvo represuoti futbolininkas R. Riauba, lengvaatleiai J. Vabalas, L. Puskunigis, krepininkai S. akus, V. Leinskas, A. Lukoai-tis, J. Povilaitis, V. Serceviius, S. Astrauskait, imtynininkas A. Kaminskas ir kt. Kai kurie (lengvaatletis V. Gontis) uvo rezistencinje kovoje. Dl re-presij ir priverstins emigracijos Vakarus Lietuvoje visai maai beliko sporto organizavimo darb imanani specialist.

1945 m. Lietuvoje buvo tik 28 auktj isilavinim turintys specialistai (27 baig Auktuosius kno kultros kursus, vienas Berlyno auktja kno kultros mokykl), varius trumpalaikius kursus buvo baig 46 mons. 1946 m. kno kultros ir sporto srityje jau dirbo 425 darbuotojai.

Dar vykstant karui, ufrontje, daugiausia Maskvoje, parengta nemaai vairi srii specialist. Tarp j buvo per 40 lietuvi tautybs kno kultros ir sporto darbuotoj, kuri dalis dar karo metais buvo nusisti mokytis Maskvos kno kultros institut. Vis dlto kvalifikuot kno kultros ir spor-to darbuotoj ir toliau labai trko. Tuo metu prasidjo ir aktyvi vairi srii specialist ekspansija Lietuv i kit respublik. Daug j atvyko ir kno kultros, sporto organizacijas, mokyklas.

A. imano iniciatyva 1945 m. Kaune steigtas Kno kultros institutas (KKI).

20

To meto represiniai organai kaup inias apie nepatikimus santvarkai specialistus. Tarp j pateko K. Dineika (KKI direktoriaus pavaduotojas moks-lo reikalams), V. Augustauskas (KKI Pedagogikos ir psichologijos katedros vedjas, buvs Kno kultros rm direktorius, tautininkas), V. Petronis (KKI Gimnastikos katedros vedjas, liaudininkas), S. Vietrinien (KKI Slidi-njimo katedros vyresnioji dstytoja) ir kt.

1944 m. kovo 3 d. Maskvoje buvo steigta algirio sporto draugija. 1944 m. rugpjio 23 d. savo veikl atnaujino Dinamo sporto draugija, o 1945 m. pradjo veikti Darbo rezerv ir Lokomotyvo sporto draugijos. 1950 m. kurta LSD Kolkietis, vliau pervadinta Nemunu. 1946 m. dar-b pradjo 5 miest ir 29 apskrii kno kultros ir sporto komitetai. 1946 m. gruod Kno kultros ir sporto komiteto prie Lietuvos TSR Liaudies komisa-r tarybos pirminink, inom lengvaatlet A. iman, pakeit ne maiau i-nomas futbolininkas J. Uloza. 1947 m. Kno kultros ir sporto komitetas i Kauno perkeltas Vilni.

1946 m. steigta pirmoji Lietuvoje sporto mokykla, o 1965 m. Pane-vio sporto mokykla-internatas.

1952 m. pradtas leisti urnalas Sportas. 1958 m. kurta Lietuvos sporto urnalist federacija.

19471948 m. Lietuvoje pradta masin paprasiausi kno kultros ir sporto rengini statyba organizuojant talkas. Talkininkai padjo rengti Di-namo, Spartako (vliau algirio), jaunimo stadionus bei sporto aik-tes. 1949 m. Vilniuje pastatytas Dinamo stadionas. Tuo pat metu, organi-zuojant visuomenines talkas, ivalyti griuvsiai ir pastatytas Jaunimo stadio-nas. 1950 m. Vilniuje rekonstruotas didiausias (14 tkst. viet) Lietuvoje ir Pabaltijyje dabartinis algirio stadionas.

Prajusiojo amiaus 79 deimtmeiais Soviet Sjungoje sporto ideo-logizavimas gijo globalin pobd ir tapo viena sudtini tuo metu egzistavu-si dviej politini sistem lenktyniavimo bei ideologins kovos dali. Todl natralu, kad kno kultrai ir sportui buvo skiriama nemaai l.

Sporto sjdiui Lietuvoje pltoti nema reikm turjo vairs direk-tyviniai dokumentai. Aktualius kno kultros ir sporto pltots klausimus ap-tar 1977, 1982 ir 1984 m. Vilniuje vykusi respublikini rengini dalyviai.

1986 m. Lietuvoje jau dirbo 4759 darbuotojai, i j 77 proc. turjo auktj isilavinim. Daugjo tarptautin pripainim gijusi treneri: aka-deminio irklavimo E. ir R. Vaitkeviiai, A. K. Arelis, A. Baublys, dvirai sporto N. Dumbauskas, menins gimnastikos E. Kubilien, lengvosios

21

atletikos L. Puskunigis, V. Barkalaja, J. Gadoviius, A. Krasaitis. F. Karob-lien, A. Vilkas, A. Kukta, ypa gausus krepinio treneri brys G. Svi-derskait, K. Petkeviius, V. Knaius, V. Bimba, V. Garastas, plaukimo A. taras, rankinio M. Zelba, J. Grinbergas V. Kontvainis E. Bimbien, L. Dargis, A. Ratkeviius, stalo teniso B. Balaiien ir L. Sereika, futbolo B. Zelkeviius ir dar daugelis kit, kurie utikrino spari didelio meistri-kumo sportinink rengimo paang.

Sportas Soviet Sjungoje buvo sudtin komandins sistemos dalis su visiems privalomu perspektyviniu planavimu, atsiskaitomybe ir centralizuotu valdymu. Lietuvoje viskas buvo pritaikoma krybikai, siekiant utikrinti kvalifikuot vykdymo drausm. Tai leido pasiekti kur kas didesni laimjim nei daugelyje kit respublik. Nemaai padaryta ir pltojant masin kno kul-tr, nors neivengta gdingo prirainjimo. Nepaisant nuolatini draudim, pamau buvo pleiama materialin sporto baz. Prie to prisidjo ir nemaai dideli gamykl vadov. Pastaius nauj, iuolaikini sporto bazi, toki kaip Vilniaus sporto rmai ir kt., Lietuvoje vyko gana daug tarptautini ir sjungini varyb.

19531990 m. nuoseklaus Lietuvos sporto klestjimo laikotarpis. Ne tik kno kultros ir sporto entuziastai, bet ir didel visuomens dalis neliko abejingi Lietuvos sportinink kovoms olimpinse aidynse, kitose tarptauti-nse varybose. A. ociko, K. Paraiio, D. Kutkaits, R. Ubarto, G. Umaro, Kauno algirio krepinio, Vilniaus Egls ir Kauno Granito rankinio komand bei daugelio kit pergals Lietuvos monms reik daugiau negu sport.

19521988 m. olimpinse aidynse Lietuvos sportininkai dalyvavo tik SSRS rinktini sudtyje.

22

Lentel. Lietuvos sportinink ir laimt medali skaiius olimpinse aidynse 19521988 m.

aidyns, metai, miestas Sportinink

skaiius Sporto ak

skaiius Laimta medali

Aukso Sidabro Bronzos XV O, 1952 m., Helsinkis 5 3 3 XVI O, 1956 m., Melburnas 7 4 4 1 XVII O, 1960 m., Roma 4 3 2 1 XVIII O, 1964 m., Tokijas 16 3 1 XIX O, 1968 m., Meksikas 10 5 2 2 5 XX O, 1972 m., Miunchenas 8 4 2 1 XXI O, 1976 m., Monrealis 8 4 2 2 3 XXII O, 1980 m., Maskva 16 7 7 1 3 XXIV O, 1988 m., Seulas 25 7 10 3 2 I viso 99 23 19 15

Po du aukso medalius peln krepinink A. Janknait-Rupien (1976

ir 1980 m.), rankinink A. esaityt-Nnnien (1976 ir 1980 m.) ir dvirati-ninkas G. Umaras (1988 m.).

Lietuvos sportininkai iemos olimpinse aidynse SSRS rinktini sudtyje peln: XIV iemos olimpinse aidynse (1984 m. Sarajeve) biatlo-nininkas A. alna aukso, XV iemos olimpinse aidynse (1988 m. Kalga-ryje) slidinink V. Vencien aukso ir bronzos medalius.

Lietuvi kilms sportininkai ieiviai olimpinius aukso medalius lai-mjo jau 20 a. pradioje.

1988 m. prasidjs tautinis atgimimas paliet ir sport. Pirmiausia bu-vo prabilta apie LTOK atkrim ir sporto federacij bei kit visuomenini organizacij savarankikum. 1988 m. spalio 30 d. Lietuvos TSR valstybinio kno kultros ir sporto komiteto kolegija prim nutarim, kuriuo oficialiai pritar Lietuvos olimpinio komiteto atkrimui. Kad neapsiribot vien tik pri-tarimu, kolegija pasil savo nariui, pirmajam pirmininko pavaduotojui A. Povilinui burti jau veikianias neformalias iniciatyvines grupes. Manau, kad btent dl A. Povilino asmenini savybi taip greitai buvo suburta ir skmingai dirbo dabar jau visiems inoma LTOK atkrimo darbo grup.

Taigi sudtingomis okupacijos ir centralizuoto valdymo slygomis, jauiant visuomens palaikym, buvo sukurta produktyvi sportinink rengimo sistema. Jos tikslas buvo tas, kad kiekvienas treneris ir sportininkas inot ir praktikai jaust, kokios sistemos ir konkreios programos dalis jie yra, k privalo daryti ir ko gali tiktis vykd ios sistemos reikalavimus. Svarbiau-

23

sios sistemos nuostatos: 1. Nepirkti sportinink, o sukurti savit sportinink pamainos rengimo sistem. 2. Saviems perspektyviems sportininkams sudary-ti tokias slygas, kad jiems nebt didelio noro palikti Lietuv. Sistemos vei-kimo rezultatai ypa irykjo prajusio amiaus devintj deimtmet. Tai liudija ie pavyzdiai:

1. 1983 m. didiausi kas ketverius metus Soviet Sjungoje rengia-m kompleksin rengin VIII SSRS taut spartakiad buvo deleguota 520 sportinink, 120 i j gro ikovoj medalius. Buvo laimtos akademinio irklavimo ir futbolo varybos, prizininkmis tapo abi rankinio komandos.

2. 1988 m. olimpinse aidynse Seule ikovota 10 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos medaliai, o Kalgario iemos olimpins aidynse vienas aukso ir vienas sidabro.

Pati sistema nebt veikusi, jeigu ne tikri patriotai, siningi, ypa darbts Lietuvos sportininkai, treneriai ir visi kiti specialistai.

Todl i eilui autorius drsta teigti, kad vis okupacijos laikotarp, nepaisant vairiausi negand, Lietuvoje gyvavo olimpizmo dvasia gyveni-mo filosofija, auktinanti ir darni visum jungianti kno, valios ir proto savybes. Jungdamas sport su kultra ir vietimu, olimpizmas siekia kurti gyvensen, pagrst diaugsmu dl dt pastang, tiki gero pavyzdio aukl-jamja galia ir visuotini etikos princip gerbimu.

24

LIETUVOS OLIMPINIO SJDIO RAIDA 19882014 M.

Doc. dr. Artras Povilinas Lietuvos edukologijos universitetas

Vienas i pai rykiausi Lietuvos olimpinio sjdio istorijos etap 1988 metai, ymintys Lietuvos Persitvarkymo Sjdio pradi.

Nusivylimo jausmas negali trukti aminai jis arba nuslgsta, arba pradeda taip slgti, kad kantrybs taur isilieja per kratus. Apie tai labai vaizdiai yra pasaks Lietuvos Persitvarkymo Sjdio Seimo tarybos narys olimpini aidyni prizininkas Arvydas Juozaitis: Joks didis ingsnis ne-manomas be garbs pajautos. Nei mogus, nei tauta nepalikt ioje emje grio pdsak, jeigu nebt garbs, vardan kurios vertt aukotis... Mes ne-begalime tikti, kad tik raudona spalva ulietas sportas yra vienintelis kelias pasaul. Kas juo eng, turjo pripainti veidmainiavimo ir vergikumo dva-si. Garbs iame kelyje nra. Ir dar baisiau: iuo keliu eidami, mes niekada neivysime savo Trispalvs olimpiniuose pasaulio stadionuose. Ms kelias tai garbs ir laisvs kelias. j duris atvers Lietuvos tautinis olimpinis komite-tas. Tai atsitiko 1988 m. gruodio 11 d. Lietuvos sporto federacij, organi-zacij ir visuomens atstov suvaiavime buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Vliau prasidjo sunkus ir ilgas LTOK pripai-nimo etapas, paenklintas iskirtinmis datomis.

1990 m. kovo 11-j Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tarybai (Atkuriamajam Seimui) atkrus Lietuvos nepriklausomyb, po keli dien (kovo 14 d.) Lietuvos sporto komiteto kolegija ir LTOK vykdomasis komite-tas prim kreipimsi sporto organizacijas, sportininkus, trenerius nedaly-vauti SSRS rinktinse bei SSRS empionatuose kaip kitos alies varybose, jei jie nra atviri. Ir tai buvo padaryta. Nors tarptautin Lietuvos sporto izolia-cija truko ilgiau nei metus, Lietuvos sportininkai ilaik Garbs egzamin! Kolaborant tarp j nebuvo!

Per t laikotarp LTOK vadovai kelis kartus buvo susitik su Tarptau-tinio olimpinio komiteto (TOK) vadovybe, aikino ms siekius dalyvauti olimpinse aidynse kaip Lietuvos komanda. Ms (kartu ir Latvijos bei Estijos olimpini komitet) rytas neliko nepastebtas. 1991 m. rugpjio 29 d. Tokijuje TOK Prezidentas Ch. A. Samaranas paskelb, kad Baltijos alys dalyvaus kitose olimpinse aidynse.

1991 m. rugsjo 18 d. Tarptautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto posdyje Berlyne buvo paskelbta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos

25

olimpini komitet teiss TOK yra atkurtos! Isipild pati drsiausia ir gra-iausia svajon. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pripainimas de facto vyko anksiau nei Jungtins Tautos Niujorke pripaino Lietuvos nepriklau-somyb (tai lm laiko skirtumas tarp Europos ir Amerikos kontinent).

LTOK de jure buvo pripaintas 1991 m. lapkriio 11 d. ir jau 1992 m. vasar, po 64 met priverstins pertraukos, Lietuvos sportininkai startavo XVI iemos olimpinse aidynse Albervilyje ir XXV olimpinse aidynse Bar-selonoje.

Lietuvos sportininkai, gr olimpin eim, nuo 1992-j, kai Barse-lonos olimpinse aidynse Romas Ubartas laimjo aukso medal, o krepi-ninkai bronz, iki 2012 m. Londono olimpini aidyni, ikovojo 6 aukso, 5 sidabro ir 10 bronzos medali.

2012 m. Londono olimpinse aidynse ikovota 5 medaliai (2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos), neoficialioje skaitoje uimta 34 vieta. Dar 12 sporti-nink um prizines (48) vietas, Lietuvos vyr krepinio rinktin (12 spor-tinink) 8 viet. Taigi 34 Lietuvos atletai (i 62 dalyvavusij) parsive arba medalius, arba olimpini aidyni diplomus.

Puikiai pasirodo ir ms jaunieji sportininkai tiek i Europos olimpini festivali, tiek i Pasaulio jaunimo olimpini aidyni jie grta su medaliais.

iandien LTOK turi didel autoritet alyje ir pasaulyje, yra rykus ly-deris tarp Baltijos ali pagal vasaros olimpini aidyni rezultatus.

Lietuva yra viena geriausiai organizuojani FAIR PLAY veikl Euro-poje ali.

LTOK organizuojami mokini olimpiniai festivaliai sulauk tarptauti-nio dmesio.

Vienas Tarptautins olimpins chartijos iskirtini teigini skelbia: Nacionaliniai olimpiniai komitetai turi saugoti savo autonomij ir prieintis bet kokiam spaudimui, skaitant politin, religin bei ekonomin.

Paliesiu tik ekonominio savarankikumo klausim. Chartijoje graiai ir teisingai pasakyta, taiau tam, kad btum bent kiek ekonomikai savaranki-kas, reikia isprsti vien sudtingiausi Olimpinio komiteto udavini ras-ti pinig olimpinms programoms finansuoti. is udavinys daug sunkesnis LTOK nei Vakar alims, kur yra daug rmj arba skiriamos valstybs dota-cijos. Gyvename nelabai turtingoje visuomenje, todl i rmj pinig gali-me finansuoti tik dal olimpini program. Olimpiniam komitetui teko steigti verslo padalinius, kurie udirbt kitas reikalingas las.

Vienas pagrindini l altini olimpins loterijos. Dar 1990 m.

26

LTOK buvo pirmas atkurtoje Lietuvoje, pradjs organizuoti momentines loterijas. Pleiantis loterij organizavimo veiklai, 1992 m. LTOK kr ne-pelno mon Olifja.

Loterij mon Olifja, panaudojusi garbing olimpin vard, rado laisv ni verslo pasaulyje. Mums pasisek, kad turime puikius vadovus, ra-dome patikim partneri i JAV. gyvendinome milinik ir technikai sud-ting projekt, sukrme kiekvien Lietuvos miestel ir didesn kaim api-mant kompiuteri tinkl, mme kurti sudtingus televizijos produktus, pl-tme prekybos tinkl ir 8 proc. pajam nuo biliet apyvartos galjome skirti aktualiems olimpiniams udaviniams sprsti (statymo nustatyta tvarka).

Dar vienas LTOK l altinis rmjai. Dar pridjus TOK subsidi-jas tai visas LTOK biudetas, skiriamas alies sportinink pasirengimui ir dalyvavimui olimpinse aidynse, olimpinio sporto veteran globai, olimpi-nio vietimo ir kit program vykdymui.

Ir tai tik nedidel dalis to, k iandien pasiek Lietuvos olimpinio sj-dio organizatoriai.

27

LIETUVOS OLIMPINS RINKTINS 19922014 M. PASIEKIM ANALIZ

Prof. habil. dr. Algirdas Raslanas Lietuvos olimpin akademija, Lietuvos edukologijos universitetas

Didelio meistrikumo sportinink rengimas yra ilgametis ir sistemin-gas, specializuotas ir kryptingas, vientisas edukacinis vyksmas, kuriam b-dingas laipsnikas krvio intensyvinimas, treniruotumo didinimas, specialiojo rengimo tobulinimas, sportini rezultat gerinimas (Hoffman, 2002; Skarba-lius, 2003; Petkus, Raslanas, 2007; Bompa, 2009). Didelio meistrikumo sportinink rengimo vyksme olimpinio ciklo struktra rengiantis startams kitose olimpinse aidynse kartojasi, taiau kiekvieno olimpinio ciklo treni-ruots priemons ir metodai turi skirtis, atitikti sportininko adaptacines gali-mybes bei kitus veiksnius, lemianius sportininko rengim (Issurin, 2008; Milaius, 2008).

iame sudtingo sportinink rengimo kontekste ikyla mokslin prob-lema ilgameio sportinio rengimo ssaja su sportini rezultat dinamika limituotos konkurencins aplinkos slygomis.

Ms darbo tikslas inagrinti Lietuvos sportinink dalyvavimo olimpinse aidynse rezultatus per nepriklausomybs laikotarp, nustatyti j sportins veiklos ilgaamikumo veiksnius rengiantis maos konkurencijos slygomis ir nustatyti didelio meistrikumo sportinink lyi balanso kait 19922012 m. laikotarpiu.

Sportininko rengimas ir dalyvavimas varybose gali trukti labai ilg laik. Tai laikotarpis nuo pirmj sporto pratyb iki paskutini sportins veiklos start. Rengimasis iems startams gali trukti 812 met, o visa aktyvi sportin veikla gali tstis iki 30 met (Platonov, 2004). Daugiameio rengimo trukm ir struktra priklauso nuo tam tikr veiksni: varybins veiklos ir pasirengimo struktros, utikrinanios auktus rezultatus; meistrikumo did-jimo, adaptacini proces, bding tai sporto akai, formavimo; individuali sportininko savybi, lyties, augimo, lytinio brendimo spartos; varyb veiklos pobdio; fizini krvi pobdio ir kit papildom veiksni.

Lietuvos olimpini sporto ak sportinink rezultatai Barselonos, Si-dnjaus, Pekino, Londono olimpinse aidynse buvo labai geri ir nuosekliai gerjantys. Ms sportininkai geba konkuruoti tarptautinse varybose, veik-ti olimpins atrankos kriterijus, dalyvauti olimpinse aidynse, pasiekti pa-

28

i aukiausi rezultat ir tok sportini pasiekim lyg ilaikyti 2, 3 ar 4 olimpinius ciklus. Tai pasakytina ir apie vyrus, ir apie moteris, apie skirtingas sporto akas. Akivaizdu, kad Lietuvos sportinink rengimas turi mokslikai pagrstas adaptuotas treniravimo sistemas, maksimaliai inaudojami net gene-tiniai veiksniai, turintys takos organizmo galimybms. Todl treniruots kr-vio paskirstymas ir dozavimas olimpinio ciklo laikotarpiu yra sudtingas pe-dagoginis vyksmas, nuo kurio priklauso sportininko parengtumo kaita ir var-ybins veiklos rezultatai.

Tarptautinio olimpinio komiteto 126-ojoje sesijoje, vykusioje 2014 m. vasario 56 d., buvo paymta, kad tolesnei olimpizmo raidai nustatomi penki pagrindiniai klasteriai olimpini aidyni unikalumas, sportininkai olim-pini aidyni irdis, olimpizmas kaip nuolatinis ir kintantis procesas visas 365 dienas per metus bei nuolatin Tarptautinio olimpinio komiteto ir olim-pizmo kaita.

Iskirtinis tarptautins organizacijos dmesys sportininkui rodo naujas sporto pltros kryptis sportininko patirties ir ilgaamikumo sporte vertini-mas, sportinink apsauga ir varus sportas, sportinink ugdymas, specialy-bs suteikimas ir karjeros galimybs, sportinink pristatymas visuomenei, j sporto rezultat vertinimas. iame kontekste nemaiau svarbi olimpini spor-to ak veiklos analiz ir j raidos perspektyv vertinimas tiek tarptautiniame kontekste, tiek nacionaliniu lygmeniu. Tai sporto akos istorin raida, koky-biniai rezultatai olimpinse aidynse, sporto akos universalumas, sporto akos varybin programa ir jos kaita, sporto akos patrauklumas irovams, rmimo galimybs ir perspektyvos, sporto akos populiarinimas per internet ir kitas masines komunikacijos priemones, lytikumo balansas.

Didiul konkurencija tarp sporto ak kelia ilikimo olimpinse pro-gramose klausimus tarptautinje arenoje, o sporto akos populiarumo ir finan-sins paramos aktualumas lieka nacionalinio lygmens problema. Tai lieia kiekvienos sporto akos vyr ir moter lygiateisikum bei negalij sporto integracij varyb sistem: treneri pasirengimo lyg, isilavinim, akty-vum seminaruose ir konferencijose, vyr ir moter santyk, taip pat teisj rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistem, galimybes teisjauti, vyr ir mo-ter santyk.

Federacij sporto pltros programa nukreipta traukti kuo daugiau vai-k ir jaunimo tos sporto akos veikl, organizuoti mokomsias vasaros sto-vyklas ir treniruotes, rengti nacionalinius ir tarptautinius sporto projektus, vykdyti integracin veikl. i sporto pltros programa, jos patrauklumas, vai-

29

ri specialist atstovavimo normos pagal sportinink skaii (treneriai, teis-jai, medikai ir kitas aptarnaujantis personalas), sporto akos irimumas, jos populiarinimas iniasklaidos priemonmis, informacijos prieinamumas ir nuolatin rezultat stebsena, sporto akos patrauklumas verslui ir rmjams, sporto akos inventoriaus tobuljimo perspektyvos ir kokyb atitinkanti kaina lemia esminius pokyius sporte.

Visa tai rodo, kad olimpinis judjimas, olimpinis sportas yra labai mo-bilus ir kintantis, taiau ilieka tvarus, jeigu pagrindinis dmesys koncentruo-jamas esminius pokyius sporte: daug didesn dmes sportininkams, vyr ir moter lygyb, socialin integracij nepaeidiant negalij, tautini mau-m ar seksualins orientacijos moni teisi. Tai nauji ikiai olimpiniam, tarptautiniam ir Lietuvos sportui.

30

OLIMPINIAI MEDALIAI, O KAS U J?

Prof. habil. dr. Albertas Skurvydas Lietuvos sporto universitetas

Deimt valg biopsichosocialins paradigmos akimis: 1. Pergals paadina jausmus / emocin intelekt... pasitikjim, taiau

per daug ireiktas emocinis intelektas paralyiuoja login prot. 2. Vaik atspindio / pamgdiojimo neuronai stebi ir mgioja nuga-

ltj bruous ir atmeta silpnuosius. 3. Pergals paadina socialin Intelekt, socialin pasididiavimo jaus-

m, mobilizuoja tautas. 4. Pergals treniruoja pagrindin proto savyb vykdani funkcij ir

pagrindin jos dal atsparum vairioms pagundoms. 5. Socialinis ir emocinis intelektas ublokuoja kritik Prot. Sportas

gali tapti visuomens bukinimo priemone. 6. Persitreniravimas isekina ne tik kn, prot, bet ir moral. 7. Persitreniravimas ugdo agresij ir neapykant monms. 8. Dopingas keiia / isekina smegenis, kn, sveikat ir net lyt. Ga-

lingas, valingas aiktje, silpnas ir sutriks tarp moni. 9. Sportas ugdo vali. Kuo didesn valia, tuo greiiau ir stabiliau ke-

liausi tiesiu keliu, bet tuo maiau gebsi keliauti duobtu, vingiuotu mogaus keliu. Per didel valia vargas iminiai.

10. Pergali painimas tai mogaus elgsenos painimas. Sporto mokslo tyrimai prisideda prie mogaus gerovs mechanizm paini-mo / prognozavimo ir tobulinimo.

Ivada. Kas slypi u pergali / medali? Diaugsmas, Pasididiavi-mas, Pasitikjimas, Savs painimas, Savs valdymas ir protas, Painimo pa-anga ir kultra, Sveikatos stiprinimas ir alojimas, Aaros ir agresija, Savs valdymo isekinimas, Tautos proto bukinimas, mogaus iauktinimas ir pa-eminimas, mogaus gyvulikumo ir mogikumo atsiskleidimas, kova ir darna, mogaus triumfas ir tragedija, MOGUS...

31

URAAMS

32

Nacionalin mokslin konferencija Lietuvos olimpinio sjdio 90-metis

Programa ir praneim tezs 2014 m. gegus 27 d.

Kaunas

Sudar D. Majauskien Redagavo ir maketavo J. Keleien, R. Ramanauskien

2014-05-23. 2,0 sp. l. Tiraas 200 egz. Usakymas Ileido Lietuvos sporto universitetas, Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas

www.lsu.lt; el. p.: lsu @lsu.lt

Spausdino UAB Arx Reklama, Savanori pr. 363a, LT-49425 Kaunas El. p.: info@arxreklama.lt