Aukštojo mokslo kokybė svarbi visiems

Lapkričio viduryje Belgi-joje, Antverpene, buvo sureng-tas šeštasis Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo forumas.

3 psl.

Akademinės bibliotekos šiandiena

Pasak direktorės Genės Duobinienės, pagal dydį KTU biblioteka yra antra tarp Lietu-vos akademinių bibliotekų, o visateksčių duomenų bazių yra tiek, kiek ir pas kolegas Vakarų Europoje.

4 psl.

Studentai – už akademinį sąžiningumą

KTU Studentų atstovybė kasmet rengia akcijas, atkrei-piančias dėmesį į nusirašinėji-mą ir nesąžiningus veiksmus.

6 psl.

Nukelta į 3 p.

Rektorius prisiekė Universitetui

Jono KLėmANo nuotr.

Džiugiai pradėtos statybos. Kapsulę įbetonavo visi prisidėjusieji prie pro-jekto

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

Vaikams visada be galo smagu susitikti su žinomais žmonėmis. L. Kleiza kartu su jais gamino kalėdinius žaisliukus

Nukelta į 3 p.

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

www.ktu.lt Leidžiamas nuo 1950 m. kovo 31 d. ISSN 2029-7173

20 (219

5)

2011 m. gruodžio 8 d.

Inauguruotas KTU rektorius prof. Petras BaršauskasInga DUboVIjIenė

Lapkričio 25 d. buvo oficialiai inauguruotas KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. Inauguracinė-je kalboje KTU rektorius pabrėžė, kad jam didelė garbė būti Univer-siteto, kuriam vadovavo ir jo tėvas prof. Kazimieras Baršauskas, va-dovu. Be to, inauguruotasis rekto-rius minėjo pokyčius, kurie laukia Universiteto. Vienas svarbiausių tikslų – verslo ir mokslo simbio-zė, šalies gerovės augimas ir Uni-versiteto siekis tapti lyderiaujan-čiu Europos universitetu. „Jaunos kartos indėlis labai svarbus, tikiu bendruomene, vertinu jos inicia-tyvumą ir kūrybingumą“, – teigė prof. P.Baršauskas.

Rektoriaus regalijas prof. Pe-trui Baršauskui įteikė KTU tary-bos pirmininkas prof. Arvydas Ja-nulaitis ir KTU senato pirmininkas prof. Ramutis Bansevičius. Prieš inauguracijos ceremoniją kalbėjęs KTU tarybos pirmininkas sakė, kad Universitetas yra svarbi šalies dalis, jos ekonominis, politinis ir socialinis variklis.

Kauno arkivyskupas metro-

politas Sigitas Tamkevičius savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad tarp KTU ir arkivyskupijos yra užsimezgęs gražus bendradar-biavimas. „Linkiu, kad kurdami

žemiškąją plotmę liktumėte dva-siškai turtingi,“ – sakė S. Tamke-vičius. Prezidento Valdo Adam-kaus ir Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimo laiškuose

buvo teigiama, kad be KTU ne-įsivaizduojama aukštojo mokslo pilnatvė, kad mūsų Universitetas suteikia gyvybinės energijos vi-sam Kaunui.

Inauguruotą rektorių taip pat sveikino ir linkėjo, kad išsipildy-tų planai, kad Kaunas pateisin-tų akademinio miesto vardą LR švietimo ir mokslo ministras Gin-taras Steponavičius, Kauno me-ras Andrius Kupčinskas.

Lietuvos rektorių konferenci-jos prezidentas Sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Re-migijus Žaliūnas padėkojo buvu-siems rektoriams prof. Ramučiui Bansevičiui ir prof. Raimundui Šiaučiūnui. ministro Pirmininko linkėjimus perskaitė socialinės apsaugos ir darbo ministras Do-natas Jankauskas. „Investicijos į mokslą ir žinias – pačios verčiau-sios, o lyderystė neš naudą vals-tybei ir jos interesams,“ – rašoma sveikinimo laiške.

Visi svečiai išreiškė tikėjimą, kad KTU verčia naują puslapį ir yra ryžtingai nusiteikęs per poky-čius kurti savo ir visuomenės sė-kmę.

Statybų vietoje įkasta simbolinė kapsulė Giedrius ŽIDonIS

„Šiuo laišku liudijame, kad 2011 m. spalio pradžioje Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje, švenčiančia-me garbingą 50-ties metų jubilie-jų, pradėtas statyti tarptautinius standartus atitinkantis Naciona-linis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plė-

tros (mTEP) centras, kuris yra „Santakos“ slėnio dalis“, – šiais žodžiais prasideda laiškas, skir-tas po mūsų gyvensiančioms kar-toms. Raštas, per šventinį renginį lapkričio 25 d. pasirašytas valsty-bės ir Universiteto vadovų, prie statybų organizavimo prisidėju-sių ir prisidedančių asmenų, kartu su Universiteto šiandieninį gyve-nimą liudijančiais daiktais buvo

įdėtas į kapsulę, kuri įbetonuota statybų vietoje.

„Prieš 50 metų tuometinis Kauno politechnikos instituto rektorius prof. Kazimieras Bar-šauskas, šio miestelio iniciato-rius ir puoselėtojas, svajojo čia sukoncentruoti visą instituto veiklą. Po kelių dešimtmečių ši svajonė bent iš dalies pildosi“, – prieš įkasant kapsulę kalbėjo

prof. K. Baršaus-ko sūnus KTU rek-torius prof. Petras Baršauskas. Anot rektoriaus, vienas iš šiandieninės Eu-ropos prioritetų yra mokslo ir verslo bendradarbiavimas, pradedamas statyti pastatas tam ir yra skiriamas. „Turint pakankamai finan-sų nėra sudėtinga pastatyti pastatus, nupirkti naujausią aparatūrą. Už tai nuoširdžiai dėko-jame vyriausybei. Tačiau mūsų laukia kitas svarbus etapas – tai mokslinės min-ties komercializa-cijos procesas. Tam pradedame ruoštis jau dabar“, – apie

L.Kleizos ir KTU iniciatyva bus ugdomi vaikų gebėjimaiInga DUboVIjIenė

Gruodžio 1 d. Kauno techno-logijos universitetas, atstovauja-mas rektoriaus prof. Petro Bar-šausko, ir Lino Kleizos paramos ir labdaros fondas, atstovaujamas krepšininko Lino Kleizos, pasira-šė bendradarbiavimo sutartį vyk-dyti projektą „Lino Kleizos jauni-mo ugdymo centras“.

Remiantis šia bendradarbiavi-mo sutartimi vaikų globos namų

auklėtiniai klausysis įvairių pas-kaitų, padėsiančių jiems atsakin-gai elgtis su asmeniniais finansais, taip pat sprendžiant jiems ateities profesinės karjeros klausimus. Be to, bus sudarytos dar geresnės ga-limybės vaikams kultūringai ir sportiškai leisti laisvalaikį, ugdyti įvairius gebėjimus, socialinius įgū-džius. Vaikai turės galimybę apsi-lankyti įvairiose įmonėse (banke,

SVEIKINAMEJUBILIATUS

Ireną Zitą Nargėlienę(Statybos ir architektūros fakultetas), gimusią gruodžio 12 d.

Vidmantą Labašauską(Leidykla „Technologija“), gimusį gruodžio 14 d.

Vaclovą Dzimidavičių (Metrologinės priežiūros ir kalibravimo laboratorija), gimusį gruodžio 14 d.

Kristiną Šumauskaitę (Biblioteka), gimusią gruodžio 15 d.

Genę Duobinienę (Biblioteka), gimusią gruodžio 16 d.

Astą Masionytę (Materialinių vertybių apskaitos grupė), gimusią gruodžio 20 d.

Šilumos mainų konferencijoje Leeds universitete (iš kairės): mokslininkas jun Sun, dr. Irena Gabrielaitienė ir prof. john W. Rose

Asmeninio archyvo nuotr.

Seminaro akimirka

PVAI archyvo nuotr.

Prof. V.Kumpikaitė (viduryje) su studentais po paskaitos

Asmeninio albumo nuotr.

2 LAIKAS IR MES 2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)

Programa remia mokslines išvykas

KTU Energetikos technologi-jų instituto mokslininkė stažuoto-ja dr. Irena Gabrielaitienė, studi-juojanti Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje podoktorantū-roje, prieš keletą mėnesių lankė-si dviejuose Didžiosios Britanijos universitetuose: Londono univer-sitete (angl. Queen Mary, Univer-sity of London) ir Brunel univer-sitete (angl. Brunel University). Tiek mokslininkė, tiek jos vado-vas prof. Jonas Gylys džiaugiasi atsivėrusiomis tobulinimosi gali-mybėmis.

Dr. I. Gabrielaitienės podak-tarinės studijos susijusios su dvi-fazio srauto eksperimentiniais ir

skaitiniais tyrimais, įvertinant ši-lumos perdavimą šilumokaičiuo-se su naujomis vamzdžių pluoš-tų konfigūracijomis. Šia tema mokslininkė rugpjūčio 25 d. skai-tė pranešimą Londono universi-teto Inžinerinių mokslų fakultete (angl. Faculty of Science and En-gineering, School of Engineering and Materials Science) sureng-tame seminare. Jame dalyvavo fakulteto mokslininkai, taip pat mokslinės išvykos vadovas prof. John W. Rose. Profesorius turi il-gametės patirties eksperimentinių šilumos mainų tyrimų srityje, jo patarimai ir užsimezgusi disku-sija buvo naudinga sprendžiant

dvifazių srautų taikymą bei anali-zę. Ši diskusija paskatino iškeltus klausimus panagrinėti išsamiau ir pristatyti tyrimą naujame straips-nyje, kuris bus paskelbtas gruodį konferencijoje Ispanijoje.

mokslinės išvykos metu dr. I. Gabrielaitienė dalyvavo ir Di-džiosios Britanijos šilumos mai-nų konferencijoje („The 12th UK National Heat Transfer Conferen-ce“), kuri vyko rugpjūčio 30–31 ir rugsėjo 1 dienomis Leeds uni-versitete (angl. University of Le-eds). Konferencijoje buvo prista-tyta per 30 pranešimų, susijusių su eksperimentiniais ir skaitiniais šilumos mainų tyrimais. Šiame renginyje I. Gabrielaitienė buvo pakviesta aplankyti Brunel uni-versitetą. Šio universiteto mecha-nikos katedros (angl. Mechanical Engineering, School of Enginee-ring and Design, Brunel Univer-sity) profesorius Tassos Karayian-nis supažindino I. Gabrielaitienę su ten dirbančiais mokslininkais ir jų vykdomais projektais.

„mokslinėse išvykose už-megzti kontaktai bus naudingi tolesniame darbe, inicijuojant ir organizuojant tarptautinius pro-jektus ar tarpuniversitetinius stu-dentų bei mokslininkų mainus,“ – įsitikinusi dr. I. Gabrielaitienė.

Daugiau apie podoktorantū-ros studijas ir kitų metų konkur-so sąlygas, kurios bus netrukus paskelbtos, informacija teikiama adresu www.postdoc.lt.

KTU energetikos technologijų instituto inf.

Žvilgsnis į LiDA ateitįLigita ŠARKUTė,Politikos ir viešojo administravimo institutas

Lapkričio 25 d. LiDA (Lie-tuvos HSm duomenų archyvas), veikiantis KTU Politikos ir vie-šojo administravimo institute (PVAI), surengė seminarą „LiDA ateities scenarijai ir modeliai“. Šis seminaras baigė dvejų metų LiDA veiklos ciklą.

Seminarą pradėjo LiDA pro-jekto vadovas prof. Algis Krupa-vičius, apžvelgęs LiDA ateities perspektyvas, taip pat pristatęs bendrus Europos tyrimų infras-truktūrų standartus, Europos duo-menų archyvų finansavimo prak-tiką, LiDA ateities veiklas. Daug dėmesio seminare skirta apklausų

ir istorinių, politinių ir kokybinių duomenų įgijimui ir archyvavi-mui, mokymams, archyvo viešie-siems ryšiams, tarptautinių soci-alinių tyrimų įgyvendinimui bei galimiems šių veiklų finansavimo modeliams. Daug diskusijų sukė-lė dr. Vaido morkevičiaus prane-šimas apie aukščiausius metodo-loginius standartus atitinkančių tarptautinių apklausų – Europos socialinio tyrimo (ESS) ir Tarp-tautinės socialinio tyrimo progra-mos (ISSP) – įgyvendinimą Lie-tuvoje ir šių tyrimų finansavimą. ESS 4-ąją ir 5-ąją bangas bei ISSP modulius „Socialinė nelygybė“, „Aplinka“ ir „Sveikata“ Lietuvo-je įgyvendino KTU PVAI. Ateity-je ISSP ir ESS finansavimą siūlo-ma vykdyti per Lietuvos mokslo

tarybos projektus. Be to, ESS jau netolimoje ateityje taps europine tyrimų infrastruktūra ESS-ERIC, tad Lietuvos dalyvavimas joje būtų itin svarbus.

Seminare dalyvavę LR švie-timo ir mokslo ministerijos, Lie-tuvos mokslo tarybos, Kauno technologijos ir Klaipėdos uni-versitetų, Vytauto Didžiojo ir mykolo Romerio universitetų atstovai baigiamojoje diskusijo-je svarstė, ko reikėtų, kad Lietu-voje būtų galima užtikrinti tokių tyrimų infrastruktūrų kaip LiDA tvarų vystymąsi bei nuolatinį fi-nansavimą. LiDA seminaro da-lyvių buvo įvardyta kaip labai svarbi nacionalinė tyrimų infras-truktūra, kuri ir toliau privalo bū-ti plėtojama, nes Lietuvoje nėra analogiškos infrastruktūros. Taip pat buvo aktyviai domėtasi LiDA portale prieinama mokymo me-džiaga, skirta socialinių ir huma-nitarinių mokslų studentams bei tyrėjams: tarptautinių ir naciona-linių seminarų medžiaga, statisti-nės, turinio ir kokybinės lygina-mosios analizės metodų paketais, taip pat distanciniais mokymų kursais, mokomosiomis knygo-mis. KTU Socialinių mokslų fa-kulteto dekanė prof. monika Pe-traitė išreiškė viltį, kad ateityje LiDA, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos universitetais, galėtų sėkmingai organizuoti doktoran-tų ir podoktorantūros stažuotojų mokyklą, skirtą tobulinti sociali-nių mokslų metodologijos žinias ir įgūdžius.

Daugiau informacijos apie LiDA galima rasti http://www.li-data.eu

Apsikeista patirtimi Portugalijoje

Lapkričio 17–19 d. Bragan-cos politechnikos institute (Por-tugalija) vyko XIII nacionalinis ekonomikos ir vadybos studentų kongresas. Trijų dienų programo-je dalyvavo 9 pranešėjai. Kongre-se pranešimus skaitė mokymosi visą gyvenimą konsultantas Ri-cardo Peixe; doc. maria do Car-mo Neves da Silva, garsi Portu-galijos žmonių išteklių konsul-tantė, konsultuojanti lyderystės, konfliktų valdymo, veiklos ver-tinimo klausimais tokias kompa-nijas, kaip „Bosch“; buvęs vienas geriausių visų laikų Portugalijos futbolo žaidėjų, dabar nekilnoja-mojo turto specialistas Paulo Fu-tre, taip pat žinomi Portugalijos universitetų mokslininkai.

Tarp šių garbių svečių da-lyvavo vienintelė kviestinė už-sienio pranešėja. Tai – Kauno technologijos universiteto Vady-bos katedros prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė, kuri skaitė praneši-

mą „Pasaulio gyventojų skaičiaus pokyčiai: įtaka ir pasekmės darbo rinkai“. Pranešimas sulaukė dide-lio susidomėjimo ir diskusijų. Per šį vizitą mūsų Universiteto dėsty-toja V. Kumpikaitė taip pat skai-tė paskaitas Portgalijos, Čekijos, Rumunijos, Turkijos ir Lietuvos studentams apie tarptautinio ben-dravimo ypatumus žmonių ište-klių vadyboje.

Kongreso diskusijos ir rezul-tatai parodė, kad žmonių išteklių vadyba Europos ir pasaulio kon-tekste yra neabejotinai aktua-li. Todėl džiaugiamės, kad mūsų Universitetas neatsilieka nuo pa-saulio tendencijų, o KTU Eko-nomikos ir vadybos fakultete yra Žmonių išteklių vadybos baka-lauro ir magistro studijų progra-mos, kur rengiami kompetentingi žmonių išteklių vadybos specia-listai.

„S. a.“ inf.

Dėmesio!Lietuvos mokslo taryba kvie-

čia doktorantus iki gruodžio 15 d. teikti prašymus: stipendijai gauti 2012 metais vykdomiems

moksliniams tyrimams; paramai gauti doktoranto akademinei iš-vykai 2012 metais. Išsamesnė in-formacija LmT tinklalapyje.

Sutarties pasirašyme dalyvavo (iš kairės): Kauno savivaldybės vaikų globos namų „Atžalynas“ direktorė Dalia Pajedienė, KTU rektorius prof. Petras baršauskas, krepšininkas Linas Kleiza

Jono KLėmANo nuotr.

europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo forume (iš kairės): Vaida ja-sevičiūtė, Asta Daunorienė, eglė Katiliūtė, Mantas Vilkas

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ 32011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)

ŽVILGSNIS

ateities perspektyvas kalbėjo prof. P. Baršauskas.

Kapsulės įkasime dalyvavęs LR švietimo ir mokslo minis-tras Gintaras Steponavičius pasi-džiaugė, kad drąsios idėjos, de-dant pakankamai pastangų, tam-pa darbais, o vėliau – ambicingais rezultatais. „Linkiu, kad projekte numatytas stiklinis koridorius,

jungiantis du mokslui ir verslui atstovausiančius pastatus, taptų tuo simboliniu tiltu, sujungiančiu šias sritis,“ – sakė ministras.

Šventiniame renginyje KTU mokslo prorektorė prof. Asta Punzienė pristatė šiame centre planuojamus plėtoti mokslinius projektus, taip pat pasisakė Kau-no miesto meras Andrius Kup-činskas, projekto autorė Gražina Janulytė-Bernotienė, AB „Ache-

mos grupė“ viceprezidentas Arū-nas Laurinaitis.

Centro statybos finansuoja-mos dviejų Europos Sąjungos projektų, kurie įgyvendinami pa-gal Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų kuruojamas priemo-nes, lėšomis. Komplekso statybų vertė yra 54 mln. litų, naujausiai mokslo ir verslo įrangai aprūpinti skirta apie 90 mln. litų. Statybas tikimasi baigti 2013 m. birželį.

Statybų vietoje įkasta simbolinė kapsulė

Atkelta iš 1 p.

pieno produktų gamybos įmonėje, dailės dirbtuvėse ir kitur).

Jau pačią pirmą bendradar-biavimo sutarties pasirašymo die-ną Kauno savivaldybės vaikų glo-bos namų ir Kauno savivaldybės vaikų globos namų „Atžalynas“ auklėtiniai (14-16 metų amžiaus paaugliai) išklausė paskaitas „Ar mokame tinkamai naudoti pini-gus?“ ir „Kodėl žmonėms reikia dirbti?“, kurias vedė KTU Eko-nomikos ir vadybos fakulteto doc. Rytis Krušinskas ir doc. An-

drius Guzavičius.Kaip teigė doc. R.Krušinskas,

vaikai nustebino ir maloniai nu-džiugino, nes buvo labai aktyvūs, daug diskutavo, o jų akys žibėjo iš smalsumo.

Po paskaitų vaikai bendravo su Ekonomikos ir vadybos fakul-teto dėstytojais ir studentais, po to kartu su krepšininku Linu Klei-za gamino kalėdinius žaisliukus eglutei, kuri bus papuošta Laisvės alėjos fontane.

Kaip teigė sutarties pasirašy-mo dieną Linas Kleiza, projektu siekiama padėti vaikų globos na-

mų auklėtiniams. „Džiaugiuosi, kad pasirinkome KTU, nes ma-nome, kad nėra geresnio univer-siteto Lietuvoje, kuris supranta apie ekonomiką, – teigė krepši-ninkas. – Tikimės, kad projek-tas įsibėgės ir į jį įtrauksime apie 400 14–16 metų amžiaus vaikų.“ . Kalbėdamas apie įvairius jaunų žmonių įgūdžius, tarp jų ir gebė-jimą tvarkytis su asmeniniais pi-nigais, L.Kleiza pabrėžė, kad to reikia nuolat mokytis. „Kol esi jaunas, tave išlaiko – nevertini pinigų: juos gauni ir greit išlei-di. Tik kai pats pradedi užsidirb-ti, supranti pinigų vertę“, – savo asmenine patirtimi dalijosi krep-šininkas.

Už projektą, kurį ir KTU rek-torius prof. Petras Baršauskas, ir vaikų globos namų direktorės Da-lia Pajedienė bei Elena Trimonie-nė pavadino kilniu poelgiu, buvo dėkota ir pačiam krepšininkui Li-nui Kleizai, ir Kauno technologi-jos universitetui.

„Lenkiu galvą prieš žmones, kurie rengia tokius projektus. Nors Lietuvoje tikrai yra ne vie-nas, galintis remti ir padėti, bet ne kiekvienas tai daro, – teigė rekto-rius prof. P. Baršauskas. – Dėkoju Linui už parodytą iniciatyvą ir už pilietiškumą. Vaikams reikia šilu-mos ir bendravimo, taip pat žinių ir paramos.“

L.Kleizos ir KTU iniciatyva bus ugdomi vaikų gebėjimai

Atkelta iš 1 p.

Universitetų jungimo mozaika

Aukštųjų mokyklų optimizavimo klau-simas – tai, dėl ko kasdien verda diskusijos, garsiai reiškiami politiniai interesai ir siekiai. Tiek aukštojo mokslo valdovų, tiek atskirų universitetų pozicijos jau aiškios. Tačiau ko-kia studentų pozicija? Žymūs dėdės jau ben-drai sutarė, kad metas veikti, o paprasti stu-dentai vis dar sutrikę ir apimti nerimo. Turbūt ne be reikalo.

Diskusijos verda ne tik „ten“, bet ir „čia“ – tarp paprastų studentų. „ Na, ir kaip ten bus? Susijungsime? Ar prie mūsų ką nors prijungs?“, galima išgirsti klausi-mų per pietų pertraukas. Pradėta diskusija greitai baigiasi, nes nepriei-nama prie jokių išvadų. „Turbūt kaip „jie“ nuspręs“, – kažkas sumur-ma. Pokyčiai visuomet šiek tiek baugina. Vis dėlto klausantis valdžios atstovų trūksta vieno – paaiškinimų paprastiems studentams, kodėl daroma būtent taip, o ne kitaip, kaip tai paveiks mūsų ateitį. Juk jung-ti norima ne universitetų pastatus, nutiesiant požeminius tunelius tarp jų, o atskiras akademines kultūras, bendruomenes, studentų lūkesčius ir vertybes. Abejonės kyla dėl to, ar pavyks efektyviai integruoti stu-dijų metodus ir programas, jas suderinti, ar nenukentės studijų ko-kybė. Teigiama, jog šiam rodikliui kilti aukštųjų mokyklų jungimas tik į naudą, tačiau kažin, ar kas nors gali užtikrinti piešiamos vizijos įgyvendinimą. Tikiu, jog universitetų pavadinimus pakeisti nesunku – reikia tik vieno kito milijono naujiems logotipams ir dokumentams, tačiau visi supranta, kad ne čia slypi planuojamo aukštųjų mokyklų jungimo esmė. Kuriami pretenzingi strateginiai tikslai, tačiau reikėtų suprasti, kad šiandien į paskaitas vaikštančiam studentui jie rūpi kur kas mažiau negu tai, kas bus su juo pačiu po metų ar dvejų.

Džiugu, jog studentai šiuo klausimu taip pat reiškia savo nuo-monę. Net centrinėmis miesto gatvėmis vieną dieną pražygiavo, mat paviešinus galimybę vieno universiteto fakultetą prijungti prie kito to miesto universiteto, įsižiebė pyktis ir interesų kova. Gaila tik tiek, jog eisena neatspindėjo studentų vienybės (turbūt todėl, kad jos ir nebuvo), nes tą dieną kaip niekada dažnai buvo linksniuojamas žo-dis „prestižinis“. Supratau, jog ir vėl linkstame prie aukštųjų mo-kyklų rūšiavimo į garbingas ir nelabai. Nejaugi tik vardo garsumu „sveriame“ aukštąjį mokslą? o gal tai baimė prarasti identitetą? Ar pilietiškumo trūkumas, paaiškinantis nesuvokimą, jog kartu galime daug daugiau? Akivaizdu, jog kiekvienas žiūrime iš savo kiemo. Ta-čiau gal tai ir natūralu, juk baimių ir abejonių šia tema netrūksta, o kiekvienas rūpinamės savo, puoselėjame savo ateities viziją. Nuolat kartojama, kad niekas Tavęs neapsaugos, tik Tu pats, tad ir atskirų universitetų bendruomenės stengiasi ginti būtent savo, o ne visos Lietuvos aukštojo mokslo interesus.

Vis dėlto norėtųsi, kad visi bendrai išsiaiškintume, kokia kryp-timi keliaujame ir kokios apčiuopiamos naudos siekiame. Jeigu tai iš tikrųjų duos apčiuopiamos naudos studentams, kad ir po kelių de-šimtmečių – puiku. Būkime pilietiški ir stenkimės dėl būsimų kartų ateities. Jeigu tai iš tikrųjų padės sustiprinti mokslo pajėgas šalies mastu, jeigu iš tikrųjų tapsime svaria aukštojo mokslo sistema pa-saulio lygmeniu – pirmyn. Darykime tai iš visų jėgų, nesidairykime į praeitį ir siekime geriausių rezultatų. Tačiau kas išsklaidys studentus kankinančias abejones?

Socialinių mokslų fakulteto studentė evelina Kuodytė

Aukštojo mokslo kokybė svarbi visiemsLapkričio viduryje Belgijo-

je, Antverpeno mieste, bendra-darbiaujant su Antverpeno uni-versitetu ir Artesisi universiteto koledžu, buvo surengtas šeštasis Europos aukštojo mokslo koky-bės užtikrinimo forumas. Tai tra-dicinis, kasmet organizuojamas vis kitoje šalyje Europos aukš-tojo mokslo organizacijų: Eu-ropos universitetų asociacijos (EUA), Europos aukštojo moks-lo kokybės užtikrinimo asocia-cijos (ENQA), Europos aukšto-jo mokslo institucijų asociacijos (EURASHE) ir Europos studen-tų sąjungos (ESU), renginys. Tris dienas vyko diskusija, suvienijusi aukštojo mokslo institucijų, aukš-tojo mokslo kokybės užtikrini-mo ir studentų atstovus, kuriems šiandien labai svarbūs aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir tobulinimo klausimai.

Šių metų tema buvo „Koky-bė ir patikimumas: ką mes daro-me iš širdies“. Siekdami sukaupti kuo daugiau naudingos informa-cijos į forumą vykę KTU atsto-vai: Studijų kokybės ir stebėsenos skyriaus vedėja dr. Eglė Katiliū-tė, KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Kokybės vadybos kate-

dros docentas (projekto eksper-tas) dr. mantas Vilkas, KTU Eko-nomikos ir vadybos fakulteto Ko-kybės vadybos katedros lektorė (projekto ekspertė) Asta Dauno-rienė, Studijų kokybės ir stebėse-nos skyriaus koordinatorė Vaida

Jasevičiūtė dalyvavo skirtingose forumo sekcijose.

Seminare „Vadovavimas švietimui studijų programos ly-gmeniu – ką tai reiškia ir ar tai gerai apibrėžta?“ buvo anali-zuojami akademinio vadovavi-

mo klausimai kuriant mokymo, kokybės užtikrinimo reformas, kvalifikacijų sąrangas, kur stu-dijų programos rengiamos pagal mokymosi pasiekimus, kreditus ir skirtingus mokymosi tipus. Ki-tame seminare „Kokybės tobuli-

nimas įtraukiant į šį procesą studentus“ buvo pristatytos Ško-tijos aukštojo moks-lo sistemoje naudo-jamos koncepcijos ir įrankiai, kuriais siekiama į kokybės tobulinimo procesą įtraukti studentus. Be to, kituose posė-džiuose buvo pateik-ta pranešimų, kuriuo-se atskleista Berlyno universiteto patir-tis, kuriant struktū-rizuotas doktoran-tūros programas ir kelių etapų kokybės užtikrinimo modelį, Norvegijos švietimo kokybės vertinimo barometras ir jo tai-kymo patirtis, Jung-tinėje Karalystėje vis labiau populiarėjanti

alternatyva mokymosi rezultatų vertinimui – kvalifikacijų sąran-ga ir kita.

Per paskutinę apibendrinamą-ją sesiją forumo dalyviai pabrė-žė studentų įsitraukimo į aukš-tojo mokslo kokybės gerinimo procesą būtinumą. Studentai turi suprasti aukštojo mokslo institu-cijose vykdomas veiklas ir turi nuolat jausti aukštojo mokslo ko-kybės tobulinimo pulsą. Studen-tai – aukštojo mokslo institucijų pagrindinių paslaugų vartotojai, lūkesčių ir norų skleidėjai, taip pat tikrieji studijų kokybės ver-tintojai.

Universitetai taip pat kom-pleksinė sistema su kompleksiš-ku mokymo procesu, todėl aukš-tojo mokslo kokybės užtikrinimo procesas negali būti įgyvendintas neįtraukus į šį procesą ir kitų su-interesuotųjų šalių. Akademinei bendruomenei, studentams, vals-tybinėms institucijoms, aukšto-jo mokslo kokybės užtikrinimo agentūroms, visuomenei svarbu pasitikėti aukštojo mokslo insti-tucijomis.

Studijų kokybės ir stebėsenos skyriaus inf. ir nuotr.

Prioritetinė G.Duobinienės sritis – bibliote-kų vadyba ir bibliotekų kompiuterizavimas

Jono KLėmANo nuotr.

2008 m. Kultūros ministerijos premijos laureatė bibliotekos direktorė Genė Duobinienė (sėdi pir-ma iš kairės) su visų bibliotekos skyrių vedėjomis

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

Europos struktūrinių fondų projektas „eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duome-nų bazių atvėrimas Lietuvai“ leidžia prisi-jungti prie 52 bazių.

4 UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ 2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)

Akademinės bibliotekos šiandiena

Kaip manote, ar bibliote-kos šiuo metu bando keisti savo veidą, prisitaiko prie lankytojų poreikių ir įpročių? o gal kei-čiasi patys lankytojai?

„Keistis reikia nuolat. Poky-čius lemia informacinės ir komu-nikacinės technologijos, realizuo-ta e. leidyba, kurios rezultatas – žaibiškai plintantys e. ištekliai. Pastarieji daro įtaką studijų ir mokslo informacinės erdvės po-kyčiams. Knygas užsisakinėjančių ir skaitančių skaitytojų nedaugė-ja, tačiau sparčiai auga elektroni-nių išteklių vartotojų skaičius, vis daugiau skaitytojų į biblioteką at-eina kaip į fizinę vietą. Jie ateina dirbti interneto svetainėse, nau-dojasi bevieliu internetu su savo kompiuteriais, renkasi studentai atlikti grupinių užduočių. Žinoma, apsilanko žmonės ir turėdami lais-vą minutę – pavartyti spaudos, pa-skaityti žurnalų. Tradicinių skai-tytojų su knyga rankoje gal kiek ir sumažėję, tačiau jie tikrai nėra, pasakysime, nykstanti rūšis. Pe-simistinės prognozės, kad, atėjus internetui, periodinė spauda ne-teks aktualumo, niekas neskaitys popierinių laikraščių, kad biblio-tekos bus tuščios – nepasitvirtino, ir, tikėkimės, nepasitvirtins.“

neabejotinai lankotės kitose Lietuvos ir užsienio biblioteko-se. Kokios gerosios patirties ga-lėtume pasisemti iš jų?

„Užsienio techniškųjų aukštų-jų mokyklų bibliotekos yra gausiai finansuojamos, todėl yra turtingos, turi studijoms ir mokslui reikalin-gas naujausių leidinių kolekcijas, turi prieigą prie visų visateksčių elektroninių išteklių, prie biblio-grafinių duomenų bazių, didžioji jų dalis įsikūrusios naujuose mo-derniuose pastatuose. Kai kuriose bibliotekose įspūdį palieka jų su-skirstymas į zonas. Studentai ypač mėgsta tokių bibliotekų poilsio zonas, kuriose galima pajuokauti, patriukšmauti, sužaisti atpalaiduo-jantį stalo žaidimą, atskiroje vieto-je galima išgerti arbatos ar kavos,

net suvalgyti atsineštą ar nusipirk-tą sumuštinį, tylos zonoje visi dir-ba, ruošia namų darbus ar rengia-si paskaitoms ir vieni kitiems ne-trukdo.“

Gal vertėtų kažką panašaus paprojektuoti mūsų Universite-to bibliotekoje?

„Tai jau ne kartą svarstėme, tačiau pagrindinė problema – mū-sų patalpos yra senuose pastatuo-se, nepritaikytuose bibliotekų vei-klai. Pavyzdžiui, ar būtų galima padalyti zonomis KTU centrinę biblioteką arba fakultetų bibliote-kas? Deja ne, visur per mažai er-dvės, tačiau tai yra siekiamybė.“

Kokios Lietuvos aukštosios mokyklos savoms bibliotekoms skiria daugiausiai dėmesio?

„Jeigu naujus arba renovuotus bibliotekų pastatus su erdviomis mokymosi aplinkomis laikysime vertinimo matu, tai paminėčiau Lietuvos sveikatos mokslų uni-versitetą, Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetą, Šiaulių univer-sitetą. Tačiau bibliotekos paslaugų kokybės vertinimo rodiklių yra ir daugiau... Šiandien pagal teikiamų informacinių paslaugų kokybę ir turinį lygiuojamės į Vakarų pasau-lio universitetų bibliotekas. Tiktai jų bibliotekos daug turtingesnės.“

KTU bibliotekoje yra daug senų vertingų spaudinių? Kas tai lėmė?

„Turime nemažą, gerai išsi-laikiusių senųjų leidinių kolekci-ją, paminėtini inkunabulai – se-niausios spausdintos knygos, mū-sų fondus pasiekusios iš XV–XVI amžiaus. Bibliotekos ištakos sie-kia XX a. pradžią – ji Lietuvos universitete įkurta 1923 m. sau-sio 1 d. Tuomet spaudinių fondo branduolį sudarė buvusių Aukš-tųjų kursų biblioteka ir asmeninė Karaliaučiaus universiteto profe-soriaus Adalberto Becenbergerio kolekcija. Tarpukaryje senuosius leidinius dovanodavo vienuoly-nai, kolekcininkai ir šiaip kny-

gų mylėtojai. Universitetas leido knygas, be to, buvo stengiamasi įsigyti naujų Lietuvoje ir užsieny-je leistų knygų, todėl Biblioteka knygas pirko lietuvių ir užsienio kalbomis. Dabar tie leidiniai ak-tualūs mokslo, kultūros istorijai.“

Vadinasi, šias senąsias kny-gas pavyko išsaugoti ir pokario laikotarpiu?

„Pavyko, bet ne viską. Pasi-žvalgę po Vilniaus universiteto fondus rasite ne vieną vertingą seną knygą su tarpukario Vytauto

Didžiojo universiteto antspaudais. Daug knygų buvo sunaikinta.“

Kaip pereita nuo kortelių prie kompiuterinio katalogo?

„Procesas buvo ganėtinai greitas, gal net greitesnis negu kai kuriuose Vakarų šalių univer-sitetuose. Jie turėjo laiko apie tai diskutuoti, keisti sistemas, o mes įsigijome jau gerokai patobulin-tus, universitetų bibliotekų vei-klai pritaikytus produktus.“

Pagal dydį KTU biblioteka yra...

„...antra tarp Lietuvos aka-deminių bibliotekų. Po Vilniaus universiteto. Tarp visų bibliotekų penkta – po Nacionalinės marty-no mažvydo bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos,

VU bibliotekos, Kauno apskrities viešosios biblio-tekos.“

Kaip sužino-te lankytojų lū-kesčius, pageida-vimus?

Esame atli-kę du tyrimus: „Aukštųjų mo-kyklų bibliotekų kokybės ir mo-kymo/mokymosi poreikių tenkini-mo tyrimas“ 2008 m. ir „mokslinin-kų ir kitų tyrėjų naudojimosi elek-troniniais moks-lo informacijos šaltiniais ugdy-

mo poreikio apimties ir sudėties mokslinis tyrimas“ 2010 m. Abu tyrimai buvo reprezentatyvūs. Pirmajame tyrime buvo apklaus-ta 1510 studentų: 909 universitetų studentai ir 601 kolegijų studen-tai; 453 dėstytojai: 255 universi-tetų dėstytojai, 198 kolegijų dės-tytojai. Antrame tyrime apklausa vykdyta Lietuvos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose. Atlikus apklausą, gautos 647 ty-rėjų užpildytos anketos. Jas pil-dė įvairią mokslinių tyrimų pa-tirtį turintys tyrėjai: profesoriai –

11,7 %, docentai – 27 %, mokslo darbuotojai – 20,4 %, doktorantai – 25,8 %.

Absoliuti dauguma aukštų-jų mokyklų dėstytojų ir studentų gerai vertina bibliotekininkų pro-fesinį pasirengimą ir kompetenci-ją, bibliotekoje teikiamų paslaugų kokybę, aptarnavimą ir norą padė-ti. Kaip populiariausią būdą gauti visateksčius dokumentus tyrėjai įvardijo universalias paieškos sis-temas (81,5 %) ir prenumeruoja-mas duomenų bazes (75,3 %).

Be to, Bibliotekos tinklapyje siūloma paslauga „Klausk bibli-otekininko“, skaitytojai atsiunčia nemažai klausimų. Dažniausi – kaip prisijungti iš namų prie duo-menų bazės, kaip pratęsti knygos užsakymo laiką ir pan. Džiugu, kad negauname priekaištų dėl darbo laiko, paslaugų kokybės, nekultūringumo.“

Kokiais leidiniais dabar pil-dote bibliotekos fondus?

„Perkame studijų programoms ir mokslo darbams reikalingus lei-dinius ir e. išteklius, juos užsako pedagogai ir mokslininkai. Be tra-dicinių leidinių, reikia paminė-ti elektroninius išteklius, turime beveik visas visatekstes duomenų bazes, kurias turi kolegos Vakarų Europoje. Doktorantams, moksli-ninkams tai yra pagrindinis infor-macijos šaltinis. Labai džiaugia-mės Europos struktūrinių fondų projektu „emoDB.LT: Elektroni-nių mokslo duomenų bazių atvėri-mas Lietuvai“, kuris leidžia prisi-jungti prie 52 bazių. Šių duomenų bazių prieigos metinė prenumerata kainuoja apie 2 mln. litų. Su neri-mu laukiame kitų metų liepos, kai baigsis minėtas projektas.“

Dabar nemažai kalbama, kad reikia jungti aukštąsias

mokyklas. Gal tas pats pasaky-tina ir apie KTU padalinių bi-bliotekas?

„Patogiau dirbti ir efekty-viau išnaudojamas potencialas, kai biblioteka yra vienoje vietoje – patogiau tiek skaitytojams, tiek darbuotojams. Šiuo metu skaity-tojus aptarnauja per 50 proc. vi-sų bibliotekos darbuotojų. Esant kitokiai bibliotekos struktūrai, šie darbuotojai galėtų sėkmingai įsi-lieti į projektinę ir kitą veiklą. Jau laikas pradėti planuoti naujos mo-dernios bibliotekos statybą“.

o kas šiuo metu spendžia, kurios knygos vertingos, o ku-rių likimas – keliauti į makula-tūrą?

„Tai turėtų pasakyti mokslo žmonės. Tačiau mūsų knygoty-rininkai sako, kad tarybinio lai-kotarpio leidinių liekamoji vertė dar nėra aptarta, ką jau kalbėti apie vertinimą. Tad mes laikomės nuostatos, kad tokių knygų liktų bent po vieną egzempliorių.“

Ar negaila, kad knygininko ir bibliotekininko vaidmuo vi-suomenėje yra sumenkęs?

„Bibliotekininko vaidmuo šiandien pasikeitė. Didelę savo darbo laiko dalį bibliotekininkas šiandien skiria spausdintai infor-macijai perkelti į elektroninę er-dvę. Tarkim, dabar visi naudoja-si „Google“ paslaugomis. Tačiau „Google“ randa tik tuos tekstus ir dokumentus, kuriuos leidėjai, bi-bliotekininkai ir kitų sričių speci-alistai yra įkėlę į atitinkamas sis-temas ir serverius. Taigi šiandien bibliotekininkas tapo anonimiš-kesnis, tačiau nemažiau svarbus.“

Kokias sritis laikote savo arkliuku?

„mano prioritetinė sritis – bi-bliotekų vadyba ir bibliotekų kompiuterizavimas. Buvau vie-na iš penkių autorių, kurie paren-gė LIBIS („Lietuvos integrali bi-bliotekų informacijos sistema“) projektą, vėliau parengtas ir rea-lizuotas Lietuvos akademinių bi-bliotekų tinklo projektas (LABT), užtikrinta prieiga prie elektroni-nių išteklių.“

Kiek knygų jūsų namų len-tynose?

„Nedaug, nes nuolat darau re-viziją. (juokiasi – aut.) Kažkada buvau surinkusi „Siluetų“ seriją, tačiau vėliau iš naujo paskaitinė-jusi supratau, kad jose jau nebe-randu nieko naujo, trūksta naujos informacijos apie tuos pačius įvy-kius, reiškinius, žmones. Taigi, skaitydamas šias knygas jau susi-darai nepilną asmenybės ar reiš-kinio vaizdą.“

Kokia paskutinė perskaity-ta knyga?

„Šią vasarą su malonumu per-skaičiau Stiego Larssono mile-nium trilogiją „mergina su dra-kono tatuiruote“, “ mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“ ir „mergina, kuri žaidė su ugnimi“. Puiki kny-ga! Dabar kažkaip pagalvojau, kad atėjo laikas Parulskiui...“

Ką palinkėtumėte ištikimie-siems ir ne visai ištikimiems bi-bliotekų lankytojams?

„Linkiu aktyvumo įvairiose gyvenimo srityse, o ypač – knygų pasaulyje.“

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Giedrius Židonis

bibliotekoms buvo pranašaujama niūri ateitis, tačiau pra-našystės neišsipildė. bet ar ilgam? Apie bibliotekininkystę, aka-demines bibliotekas, jų darbuotojus ir Kauno technologijos uni-versiteto biblioteką kalbamės su Lietuvos bibliotekų tarybos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos tarybos nare, Lietuvos akademinės e. bibliotekos (eLAba) plėtojimo darbo grupės na-re, 2008 m. Kultūros ministerijos premijos už bibliotekininkys-tės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei prak-tinę veiklą bibliotekose laimėtoja, KTU bibliotekos direktore Gene Duobiniene, šiais metais švenčiančia gražų jubiliejų.

Į konferenciją susirinko didelis būrys tekstilės specialistų

KTU Tekstilės technologijos katedros prof. Salvinija Petrulytė konferencijos dalyviams rodė kilpinį audinį iš dilgėlių

Gitanos LAURECKIENėS nuotr.

Gitanos LAURECKIENėS nuotr.

Asociacijos „Santakos“ slėnis mokslininkų grupė (iš kairės): doc. L. Šiupšinskas, V. Repšaitė, dr. e. Venskaitytė, prof. j. Poderys, dr. A. Domeika, prof. A. bubulis, dokt. n. Dubauskienė, G. Gelžinis

Doc. juozas Gudzinskas su švedų studentais praėjusių metų gruodį Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje

Asmeninio albumo nuotr.

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ 52011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)

Mokslo ir meno vienovė šiuolaikinėje tekstilėjeProf. Salvinija PeTRULyTėTekstilės technologijos katedra

Šiandieninė tekstilė jungia mokslą, menus ir technologijas. Tekstilės funkcijos neįtikimos: tekstilės gaminiai gali padėti sveikatai, taip pat komunikuo-ti, apsaugoti, perspėti ar tiesiog palinksminti. Paprastai tekstilės dizaineris iš anksto žino, kokios formos, pavidalo, savybių teksti-lės medžiaga bus pagaminta, kiek laiko dėvint ji nepraras savybių. Bet mūsų amžiaus tekstilės me-džiagos geba daugiau – jos gali keistis. Tai iššūkis tokių medžia-gų kūrėjams. Reaguojanti į aplin-ką ir besikeičianti, t. y. labai di-namiška tekstilė iškelia naujų

klausimų mokslininkams ir me-nininkams, skatina naujai suvokti medžiagos galimybes, žmogaus ir aplinkos santykį.

Lapkričio 25 d. KTU Dizaino ir technologijų fakulteto Teksti-lės technologijos katedroje vyko tarpuniversitetinė konferencija „mokslo ir meno vienovė šiuo-laikiniuose tekstilės tyrimuose“. Idėja rengti tokią konferenciją brendo jau keletą metų.

Konferencijoje dalyvavo Vil-niaus dailės akademijos Tekstilės katedra, taip pat Kostiumo dizai-no katedra ir mūsų universiteto Tekstilės technologijos katedra. Pranešimus skaitė ir magistrantai, ir dėstytojai.

KTU Tekstilės katedros vedė-

jas prof. R. milašius pasveikino konferencijos dalyvius ir išreiš-kė viltį, kad ši konferencija bus tęstinė. Vilniaus dailės akademi-jos prorektorė Eglė Ganda Bog-danienė pasidžiaugė tokiu gausiu pranešėjų, klausytojų būriu ir ne vienus metus brandintos idėjos įsikūnijimu.

Pranešimą „meninė tekstilė VDA Vilniaus fakulteto Tekstilės katedros studentų darbuose“ per-skaitė VDA Tekstilės katedros ve-dėja lektorė meno licenciatė Laura Pavilonytė. Klausytojai susipaži-no su magistrantų baigiamaisiais darbais, jų sukūrimo idėjomis, re-alizavimo sprendimais, meninės išraiškos priemonių paieška.

Pranešimą apie XXI a. me-džiagas ir išmaniąją tekstilę skai-tė šių eilučių autorė. Išmanioji tekstilė – tai iš esmės naujos me-džiagos ir produktai, kurie tiesiog stulbinamai gali pakeisti žmo-gaus gyvenimą. Tokie produktai domina ir patraukia, nes peržen-gia tradicines tekstilės supratimo ir panaudojimo galimybes.

Apie dizaino ir technikos simbiozę mezgime kalbėjo KTU Tekstilės technologijos katedros doc. Daiva mikučionienė. Kon-ferencijos dalyviai turėjo progą ne tik susipažinti su naujausiomis megztų medžiagų gamybos tech-nologijomis, bet ir pamatyti mo-derniomis mezgimo mašinomis numegztus gaminius.

Įspūdžiais iš rugsėjo 22–29 d. vykusios 16-osios tarptautinės tekstilės įrenginių parodos ITmA

Barselonoje (Ispanijoje) pasida-lijo taip pat mūsų katedros doc. Audronė Ragaišienė, apie lietu-viškų juostų ornamentiką papasa-kojo doc. Eglė Kumpikaitė.

Įdomius ir meniškus baigia-muosius magistro darbus pristatė Vilniaus dailės akademijos ma-gistrantai: K. Bakas – „Dialogas. Žmogus ir gamta“, m. Televičius – „Tekstilė kaip meno terapija“, R. Kilaitytė – „Aktyvizmas šiuo-laikiniame mene. Pasipriešinimas vartotojiškai kultūrai“, J. Gražytė – „Biomenas: žmogaus galimybių ribos“. meno aspirantė Austė Jur-gelionytė (vad. prof. Eglė Ganda Bogdanienė) pristatė pranešimą „Eksperimentinė tekstilinė ani-macija: judesio tekstilė“.

KTU Tekstilės technologi-jos katedros magistrantės Lina Kiviliūtė, Vaida Laukytė, Greta Ravinienė, Jolita Rusinavičiūtė ir martyna Skripkiūnaitė padarė įdomius pranešimus iš savo bai-giamųjų darbų, papasakojo apie kilpinių audinių gamybą moder-niausiais audimo įrenginiais ir tokių audinių asortimentą, naujų rūšių siūlų gamybos būdus ir šių siūlų panaudojimo galimybes, mišriapluoščių – šunų ir avių – vilnos verpalų gamybą.

Konferencija baigėsi toles-nio bendradarbiavimo tarp KTU Tekstilės technologijos katedros ir VDA Tekstilės katedros bei Kostiumo dizaino katedros apta-rimu.

Medicinos technologijų parodoje

Lapkričio 16–18 d. Diusel-dorfe (Vokietija) vyko kasmeti-nė medicinos technologijų paroda „Compamed 2011“. Parodoje da-lyvavo ir pristatė savo idėjas bei produktus medicinos technologi-jų gamintojams apie 500 dalyvių iš 30 pasaulio šalių, tarp jų ir aso-ciacijos „Santakos“ slėnis 8 Lie-tuvos sveikatos mokslų (LSmU) ir Kauno technologijos universi-tetų (KTU) mokslininkų grupė.

LSmU mokslininkai doc. Lai-monas Šiupšinskas ir doktorantė Viktorija Repšaitė iš Kineziolo-gijos ir sporto medicinos katedros pristatė Kompleksinę fizinės svei-katos vertinimo sistemą, skirtą as-mens fizinės būklės, fizinio pajė-gumo ir fizinio aktyvumo duome-nims rinkti, saugoti ir analizuoti.

Tos pačios katedros mokslininkai prof. Jonas Poderys ir dr. Eurelija Venskaitytė pateikė fiziniologines, medicinines, psichologines nuo-vargio vertinimo metodikas, tai-komas sportininkams. KTU moks-lininkai pristatė daug įdomių me-dicinai skirtų technologijų. Prof. Algimantas Bubulis (mechatro-nikos mokslo, studijų ir informa-cijos centras) pristatė ultragarsinį prietaisą kraujagyslių blokadoms ir trombams šalinti. Dr. Aurelijus Domeika (mechatronikos moks-lo, studijų ir informacijos cen-tras) į parodą atvežė nepusiaus-virą irklavimo simuliatorių, kurį noriai bandė ir juo domėjosi par-odos lankytojai. Doktorantė Ne-ringa Dubauskienė ir studentas Giedrius Gelžinis (KTU) parodos

lankytojams demonstravo „išma-niąją“ infuzinių pompų sistemą, kuri sujungta į bendrą kompiuteri-nę sistemą leidžia vienu metu nuo-toliniu būdu stebėti ir monitoruoti keleto pacientų infuzines sistemas bei kaupti reikalingą informaciją.

Tuo pačiu metu kaip ir paro-da „Compamed 2011“ vyko ir di-džiausia pasaulyje medicinos par-oda „medica 2011“, kurią aplan-kė apie 140 000 žmonių, o savo produkciją eksponavo ir supažin-dino su idėjomis apie 4500 paro-dos dalyvių iš 110 pasaulio šalių. Šiek tiek daugiau kaip pusė paro-dos dalyvių buvo iš Europos (55 proc.), kiti dalyviai – iš kitų regi-onų (45 proc.).

„S. a.“ inf.

Asmeninė iniciatyva skatina bendradarbiavimą

Gruodžio 5 d. Rektorate įteik-ta padėka KTU mechanikos ir mechatronikos fakulteto Šilu-mos ir atomo energetikos kate-dros doc. Juozui Gudzinskui už bendradarbiavimą su Švedijos Skövdės universitetu.

Prieš trejus metus į KTU at-vykę 6 švedų studentai su tuome-tiniu Skövdės universiteto pro-rektoriumi užmezgė draugiškus ryšius su Šilumos ir atomo ener-getikos katedra. Nuo to laiko kas-met dviejų trijų savaičių praktikai atvyksta keletas Skövdės univer-siteto studentų. Kaip teigė pagrin-dinis šių studentų kuratorius mūsų Universitete doc. J.Gudzinskas, tokių praktikų tikslas yra susipa-žinti su kitos šalies energetine ba-ze, jos valdymo kultūra.

Praėjusiais metais praktikos tema buvo energijos gamyba. Do-cento iniciatyva švedų studen-

tai lankėsi Ignalinos atominėje elektrinėje, susipažino su Kau-no „Akropolio“ energetiniu ūkiu, kuris, pasak doc. J. Gudzinsko, yra iš tiesų nemenkas.

Šiemet KTU viešėjo 4 Skövdės universiteto studentai, kurie domėjosi energijos taupy-mo galimybėmis pramonės įmo-nėse. Lankytasi įmonėse „Kraft Foods Lietuva“ ir „Volfas Engel-man“. Studentai susidomėję ir su-sižavėję įvertino šių įmonių ener-getinius ūkius.

Laisvu laiku po praktikos stu-dentams buvo organizuotos pa-žintinės kultūrinės ekskursijos po žymias Lietuvos ir Kauno vietas. Prieš praktikas studentai išklau-sydavo trumpas doc. J. Gudzins-ko paskaitas, ką pamatys, ką ana-lizuos įmonėse, numatydavo už-duotis.

„S. a.“ inf.

Kalėdų pasaka visus užburia (pernai metais Kalėdoms taip pasipuošė ekono-mikos ir vadybos fakultetas)

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

Plakatas, apeliuojantis į studentų sąžinę

Nukelta į 8 p.

Aistė Seredžiūtė ir Monika Liepinytė pagal eRASMUS mainų programą studijuoja Turku universitete Suomijoje

6 STUDENTŲ ERDVĖ 2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)

Jau artinasi gražiausia metų šventė

Monika Simaškaitė, Tarp-tautinių studijų centras:

„Šis klausimas kirba kiekvie-nais metais šventiniu laikotarpiu. Svarbiausia nustebinti taip, kad patenkintum bent minimalius po-reikius ar pomėgius. Visada sten-giuosi dovanoti kažką šilto ir mielo, savo rankų darbo gaminių. Taip pat svarbu yra ne tik mate-rialūs daiktai, bet ir kažkas dva-singo. Pernai dovanojau bilietus į teatrą, šiemet planuoju bilietus į šeimos mėgstamo dainininko autorinį koncertą. Aš manau, kad šeimoje vis dėlto svarbiausia yra būti kartu, o jeigu dar gera muzi-ka – tai iš viso ToBULA! Svar-biausia yra maži stebuklai, ku-riuos galime suteikti savo šeimy-nai šventiniu laikotarpiu.“

Ignas Gaižauskas, Dizaino ir technologijų fakultetas:

„Artimuosius šiais metais nu-stebinsiu savo dėmesiu ir jiems skirsiu stebuklingai daug laiko. Šiais metais ypač daug laiko sky-riau mokslams ir darbams, tad pa-tys artimiausi žmonės labai retai mane matė ir sulaukė mano dė-mesio. Beje, jau trečius metus iš eilės bus kuriamas kalėdinis vaiz-do sveikinimas artimiems žmo-nėms, draugams ir pažįstamiems. o išrinktųjų laukia mažos, bet

mielos staigmenėlės.“

edita Unskinaitė, ekonomi-kos ir vadybos fakultetas:

„Šiais metais visus nustebin-siu, nes grįšiu namo į Klaipėdą

ir dar su dovanomis. Šeima jau senai laukia savo studentės. Dar bandysiu visiems parodyti savo naujus kulinarinius sugebėjimus, nes patobulėjau šioje srityje per ketverius metus ir moku paga-minti ne tik sumuštinį.“

Greta Kasperavičiūtė, eko-nomikos ir vadybos fakultetas:

„Kalėdos man asoci-juojasi su gerumu, šilu-ma ir dėmesingumu. To-dėl kaip ir per kiekvienas šventes svarbiausia yra šeima ir buvimas kartu, juk šis laikas pats sma-giausias! Kartais sudė-tinga dėl įvairių amžiaus žmogeliukų šeimoje vi-siems kartu kažką nuveik-ti, todėl per šias Kalėdas bandysiu atnešti kažką ypatingo, kas patiktų vi-siems, ir būtų smagios bei šiltos šventės kartu, tačiau ne prie pilno maistu nu-krauto stalo.

Na, ir šiemet, kaip ir kasmet, pabandysiu būti gera ir padėsiu mamai pa-rengti šventinį stalą, kol lauksime likusios šeimos, besirenkančios į šiltus na-mus.“

justinas Staugaitis, elektros ir valdymo in-žinerijos fakultetas:

„Prieš Kalėdas pla-nuoju artimiausiems savo gimi-naičiams, kurie gyvena užsieny-je, parašyti laiškus ir įdėti į laišką simbolinę dovanėlę. o namiš-kiams, manau, didžiausia stai-gmena bus, kai juos aplankysiu.“

Pamažu nyksta senosios Kalėdų tradicijos, jas keičia nau-jos. Štai, vis mažiau siunčiame ranka rašytų asmeninių atvirukų draugams, brangiems ir artimiems žmonėms. Dažniau renka-mės trumpąsias žinutes arba elektroninius, virtualius laiškus. Vis dėlto Kalėdos ir mažiems, ir dideliems yra gerumo, dovano-jimo, stebinimo šventė.

„Studijų aidai“ klausė studentų, kaip jie rengiasi pradžiu-ginti savo artimuosius per Kalėdas.

Studentai – už akademinį sąžiningumą

KTU Studentų atstovybė (SA) šie-met užsibrėžė tiks-lą skatinti sąžinin-gumą. Tai, anot jų, bus tikrai ne kova, greičiau – dialo-gas, kodėl, kam ir kaip tai reikalinga.

„Gal geriau te-gul studentas gauna žemesnį įvertinimą ir gyvenime susi-vokia, kuri sritis jam sekasi geriau, kuri – prasčiau. Taip jis greičiau ras savo gyvenimo džiaugsmą, – tei-gė Studentų atsto-vybės akademinių reikalų koordina-torė Greta Kaspe-ravičiūtė. – Juk kai tai randi, lengviau suformuluoti viso gyvenimo tikslą, tuomet gali nesi-kankinti eidamas kitų nubrėžtais puikaus gyveni-mo stereotipais“.

Praėjusiais metais Studentų atstovybės nariai ėjo prižiūrėti kitų studentų per atsiskaitymus. Šiemet to atsisakyta. „Nedarome tokios akcijos, nes mes neturime teisės ir garantijų, jog patys Stu-dentų atstovybės nariai yra sąži-ningi ir kompetentingi būti šio-je barikados pusėje,“ – pabrėžė Greta.

Jos nuomone, geriau, kai per atsiskaitymus užtikrinama, jog bus pakviesti dėstytojai, dokto-

rantai, kurie pagelbės prižiūrint tvarką.

Skatinant sąžiningumą šie-met planuojama pagaminti žen-kliukus, kuriuos SA nariai dalys studentams ir nešios patys rody-dami, jog yra sąžiningi.

Be to, jau pagaminti ir inter-neto svetainėse įdėti arba fakul-tetuose iškabinti plakatai, kurie kviečia atkreipti dėmesį į nusi-rašinėjimą ir kitus nesąžiningus veiksmus.

SA inf. ir nuotr.

Rašinių konkursas

Spalį ir lapkritį Tarptautinių ry-šių skyrius rengė rašinių konkursą „ERASmUS studijos – mano gy-venimo įvykis!“ Konkurse galėjo dalyvauti visi buvę ir dabartiniai pagal ERASmUS mainų progra-mą studijavę KTU studentai.

Konkursui buvo atsiųsta 10 ra-šinių, iš kurių, talkinant KTU Vie-šųjų ryšių skyriaus darbuotojams, buvo atrinkti 4 geriausieji. Jų au-toriai bus apdovanoti prizais.

Prizai skirti KTU absolventui Regimantui Puidai (Humanitari-nių mokslų fakultetas), Tautvydui Jančiui (Elektros ir valdymo inži-nerijos fakultetas), Simonai Pus-kunigytei (Humanitarinių mokslų

fakultetas) ir Jurgitai Paulauskai-tei (Ekonomikos ir vadybos fa-kultetas).

Visi rašiniai buvo įdomūs ir labai nuoširdūs, o juose perteikta patirtis – nepakartojama. Pagrin-diniai rašinių atrankos kriterijai – gebėjimas įdomiai perteikti patir-tį ir rašinio kalbos sklandumas.

Panašius konkursus planuoja-me rengti ir ateityje, nes ERAS-mUS studijos – tai tikras gy-venimo įvykis! „Studijų aidų“ skaitytojams pristatysime visus geriausiai įvertintus rašinius. Šį-kart – įspūdžiai iš Portugalijos.

Užsienyje įvertinta KTU mokslininkų tyrimo idėja

Tarptautinis apžvalginis žur-nalas Physics – Spotlighting Ex-ceptional Research (http://phy-sics.aps.org) kas mėnesį pristato kelių įdomiausių ir reikšmingiau-sių Amerikos fizikų draugijos žurnaluose (Physical Review Let-ters, Reviews of Modern Physics, Physical Review A - E) publikuo-tų straipsnių aprašymus. Išvardyti žurnalai – tiek pagal savo Impact faktorius, tiek pagal svarbą ir įta-ką mokslo bendruomenei, yra centriniai fizikos srityje bendrą-ja prasme. Žurnalo Physics lap-kričio mėnesio FOCUS skiltyje (4, 96) buvo publikuota apžvalga „Hiding Secrets in Spontaneous Patterns“. Apžvalgoje populia-riai supažindinama su pagrindine L. Saunorienės ir m. Ragulskio mokslinio tyrimo idėja, pateikia-mos tos srities specialistų nuomo-nės bei vertinimai, pačių autorių komentarai.

Naujas algoritmas

L. Saunorienės ir m. Raguls-kio straipsnyje pasiūlytas nau-

jas steganografinis algoritmas, skirtas saugiam slaptų praneši-mų perdavimui bei priėmimui elektroninėje erdvėje, informa-ciją užkoduojant savaime besi-formuojančiuose raštuose (angl. self-organizing patterns). Ste-ganografijos mokslo esmė yra įslaptinti duomenų perdavimą taip, kad apie patį perdavimo procesą žinotų tik siuntėjas ir ga-vėjas. Taigi, kriptografija saugo pranešimo turinį, steganografija saugo ir bendraujančiąsias pu-ses. Paslėpti tam tikrą informaci-ją skaitmeniniame vaizde nesun-ku – reikia tik nežymiai pakeisti keleto perduodamo vaizdo rei-kiamų pikselių reikšmes. Tokio nedidelio pokyčio žmogaus akis tiesiog neužfiksuoja, tačiau, pa-sitelkus tam tikrus steganalizės metodus, patį slėpimo faktą daž-niausiai galima aptikti. Šio trū-kumo neturi L. Saunorienės ir m. Ragulskio pateiktas naujas algo-ritmas, pagrįstas kompiuteriniu savaime besiformuojančių raštų generavimu.

L.Saunorienės ir m. Raguls-

kio pateiktame algoritme savai-me besiformuojantys raštai ge-neruojami pagal žinomą „aukos-grobuonies“ matematinį modelį su kryžmine difuzija. Slaptos in-formacijos siuntėjas perduoda-mų duomenų taškinį vaizdą pa-talpina atsitiktiniame vaizde, ati-tinkančiame pradines sąlygas, ir po tam tikro iteracijų skaičiaus gauna savaime besiformuojantį raštą, kurio vaizdas yra siunčia-mas gavėjui. Tokiame vaizde, neturint raktinių algoritmo para-metrų, slaptus duomenis aptik-ti neįmanoma (pakeitimai netgi pradiniame atsitiktiniame vaiz-de atliekami žemiau triukšmo lygio). Siekdamas atkoduoti pa-slėptą informaciją, gavėjas turi susigeneruoti tas pačias atsitik-tines pradines sąlygas be slaptos informacijos ir, pasinaudodamas tuo pačiu algoritmu, turi sugene-ruoti savaime besiformuojančių raštų vaizdą. Stebint plika akimi gautasis ir savarankiškai sugene-ruotas vaizdai niekuo nesiskirs – paslėpta informacija išryškės tik apskaičiavus bei išryškinus gau-to ir sugeneruoto vaizdų skirtu-mą. Tačiau skirtumai yra „išplau-nami“ taškinio skeletinio slapto vaizdo aplinkoje, o slaptojo raš-to formavimąsi lemia Turingo nestabilumu pagrįsti netiesiniai fizikinai procesai. Tai padaro šį steganografijos algoritmą atspa-rų steganalizės detekcijai.

„S. a.“ inf.

2011 m. lapkričio mėnesio Physical Review E numeryje (tai yra prestižinis Amerikos fizikų draugijos tarpdisciplininis mokslinis žurnalas) buvo išspausdintas Kauno technologijos universiteto Matematinės sistemotyros katedros mokslininkų Loretos Saunorienės ir Minvydo Ragulskio straipsnis „Secure steganographic communication algorithm based on self-organi-zing patterns”, kuris sulaukė tarptautinės mokslo bendruome-nės dėmesio.

NAUJOS KNYGOS

KTU leidykla „Technologija“ lapkričio 21-gruodžio 2 d. išleido:

Šiuos ir kitus leidinius galite rasti leidyklos tinklalapyje leidykla.ktu.lt

KVIEČIA

Daugiau apie KTU renginius – www.ktu.lt → Renginiai ir įvykiai → Kas? Kur? Kada?

Pas mus ir kitur

Šauniai pasirodžiusi KTU komanda su trenere

Kūno kultūros ir sporto centro archyvo nuotr.

„Aerobikos manija“ susidomėjo nemažai KTU studenčių

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

SPORTAS IR KULTŪRA 7

Daugiau informacijos apie renginius Kaune ieškokite šiais adresais: kaunas.lt (Švietimas ir kultūra → Kultūros renginiai), kamane.lt, kaunozinios.lt, kaunoaleja.lt, Facebook tinkle „Kas vyksta Kaune?“ ir kitur.

Kauno šlaistūnas rekomenduoja

2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)

LAISVALAIKIS

„Biurokratija demokratinėje visuomenėje“. Vadovėlis. Ats. redak-torius Alvydas Raipa.Alvydas Dosinas, mindaugas Vaitkūnas „Analoginiai signalai ir įtaisai. Laboratoriniai darbai. mokomoji knyga.Regina misevičienė, Germanas Budnikas, Kristina Šutienė, Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė „Inovatyviosios informacinės techno-logijos“. mokomoji knyga.„Statyba ir architektūra“. Studentų konferencijos medžiaga. Pir-mininkas Vitoldas Vaitkevičius

1.

2.

3.

4.

Gruodžio 8 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvins-kio g. 56) vyks akustinis dainuojamąją poeziją mėgstančių Andriaus Zalieskos ir ovidijaus Jucio autorinių dainų koncertas.

Gruodžio 8 d. 18 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ (Verslo lyderių centras (BLC), K. Donelaičio g. 62/ V. Putvinskio g. 53) vyks kau-niečių dailininkų mikalojaus Šalkausko ir Alfonso Vilpišausko tapy-bos parodos iš ciklo „Duetai“ atidarymas.

Gruodžio 8 d. 19 val. koncertų ciklas „Palėpės muzika“ kviečia į Alinos orlovos koncertą muzikos lofte „Gargaras“ (Raudondvario pl. 101).

Gruodžio 9 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sa-piegos g. 5) vyks koncertas Kauno styginių kvarteto 30-mečiui pa-minėti.

Gruodžio 14 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centro etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) vyks advento vakaras ,,Tu kiš-keli, leliumoj“. Įėjimas nemokamas.

Gruodžio 14 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvins-kio g. 56) vyks senovinių gitarų muzikos vakaras. Dalyvaus Val-demaras mikuckis, Julius Brazaitis, Agnius Rušys, Linas Pečiūra, Evaldas Dabašinskas.

Gruodžio 15 d. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. mickevičiaus g. 19) vyks advento vakaras „Sakalėli sierasai“. Įėji-mas nemokamas.

Gruodžio 15 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakš-to g. 18) vyks vakaras ,,Dainuokim!“: advento Kalėdų dainos ir gies-mės. Ves Vita Braziulienė. Įėjimas nemokamas.

Gruodžio 16 d. 17 val. Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a.1/Vilniaus g.2) vyks koncertas „Tavo vardas pražūties nebijo...“, skirtas prieš 5 metus Anapilin išėjusiam muzikantui, operatoriui ir fotografui Alfonsui Paurazui. Įėjimas nemokamas.

Gruodžio 18 d. 9.30 val. prie Kauno pilies Lietuvos pėsčiųjų žy-gių asociacija ir Kauno regiono turizmo informacijos centras miesto gyventojus ir svečius kviečia į kalėdinį „Kauno pėsčiųjų žygį“.

Gruodžio 20 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) vyks Kauno fortepijoninio trio koncertas „metas dovanoti...“.

Gruodžio 20 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakš-to g. 18) vyks advento giesmių, dainų, poezijos vakaras „Rasokite dangūs“. Dalyvaus vokalinė grupė „Židinys“. Įėjimas nemokamas.

Gruodžio 21 d. 18 val. galerijoje „meno parkas“ (Rotušės a. 27) bus atidaryta tekstilės menininkės Zinaidos Dargienės jubilieji-nė kūrybos paroda „Sapnų pagimdyti – aborigenai“.

Gruodžio 9 d. 10 val. KTU Panevėžio instituto Technologijų fakultete (S. Daukanto g. 12, 203 aud.) vyks studentų mokslo konfe-rencija „Technologijos mokslai šiandien ir rytoj – 2011“.

Gruodžio 13 d. 18 val. KTU Informatikos fakultete (Studentų g. 50, 207 aud.) vyks vieša paskaita visuomenei „miglotoji inžine-rija“.

Gruodžio 15 d. 15 val. KTU Europos institute (Kęstučio g. 8, 208 aud.) vyks tęstinis mokslinis seminaras „Lietuvio keliai Europos Sąjungos raidoje“.

Gruodžio 16 d. 19 val. laisvalaikio ir pramogų centre „oazė“ (Baltų pr. 16) vyks „Vadybos Kalėdos“.

Gruodžio 16 d. 16 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13) rengia-ma veteranų klubo „Emeritus“ kalėdinė vakaronė.

Gruodžio 16 d. 9 val. KTU Statybos rūmuose (Studentų g. 48, 334 aud.) vyks „Schneider Electric“ forumas 2011.

Aukšti KTU gimnasčių rezultatai

Lapkričio 26 d. Aleksandro Stulginskio universitete vykusio-se Lietuvos Respublikos aerobi-nės gimnastikos taurės varžybose mūsų Universiteto sportininkės iškovojo 2 Lietuvos Respublikos aerobinės gimnastikos taures ir bronzos medalius.

moterų trejeto rungtyje KTU

komandai atstovavo du mergi-nų trejetai, tačiau didžiausia sė-kmė nusišypsojo Ernestai Rilaitei (Fundamentaliųjų mokslų fakul-tetas), Gretai Stelmokaitei ir Ne-ringai Sadauskaitei (Ekonomikos ir vadybos fakultetas). merginos po sunkios kovos iškovojo Lietu-vos Respublikos aerobinės gim-

nastikos taurę. Antras KTU merginų trejetas:

Karolina Trakšelytė (Cheminės technologijos fakultetas), Rasa Radzevičiūtė (Socialinių mokslų fakultetas) ir Neringa Bernotaitė (Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas) iškovojo bronzos me-dalius.

Grupinio pratimo rungtyje Aušra Bacvinkaitė (Statybos ir architektūros fakultetas), monika Kauneckaitė, Greta Stelmokai-tė, Neringa Sadauskaitė, monika Duobinytė (Ekonomikos ir vady-bos fakultetas) ir Ernesta Rilaitė (Fundamentaliųjų mokslų fakul-tetas) taip pat iškovojo Lietuvos Respublikos aerobinės gimnasti-kos taurę.

Varžybose dalyvavo per 200 aerobinės gimnastikos atstovų, mūsų Universitetui atstovavo 10 sportininkių, kurios dalyvavo merginų vienetų, trejetų ir grupi-nių pratimų rungtyse. Universite-to komandą treniruoja doc. Irina Klizienė.

Parengė Kūno kultūros ir sporto centro vyresn.

administratorė Aušra baužytė

Aerobika įtraukė studentesLapkričio 30 d. KTU Kūno

kultūros ir sporto centro Kūno kultūros katedros iniciatyva pir-mą kartą suorganizuotos moterų ypač mėgstamų sporto šakų (ae-robikos, laipybos, latino dance, pilateso ir kitų) masinės treniruo-tės studentėms.

Pasak katedros vedėjos, KTU aerobikos rinktinės trenerės doc. Irinos Klizienės, šiuo renginiu siekta populiarinti bendrąją ae-robiką, suteikti galimybę mūsų Universiteto studentėms nemoka-mai rinktis populiarias ir mėgsta-mas fizinio aktyvumo formas, pa-sinaudoti kvalifikuotų specialis-čių pagalba. Be to, buvo galima išbandyti įvairaus sunkumo, akty-vumo, tempo užsiėmimus ir rasti tinkamiausią bei maloniausią.

„Kadangi viešos treniruotės vyko dieną, susirinko nemažas būrys studenčių, norinčių paju-dėti su treneriais grojant links-mai, gerai muzikai, – teigė doc. I.Klizienė. – Tikrai nesitikėjome

tokio susidomėjimo. Visuose už-siėmimuose netrūko norinčiųjų.“

Paklausta, kas motyvuoja treneres rengti masines treniruo-tes, mūsų Universiteto aerobikos rinktinės trenerė atsakė, kad la-biausiai – noras užkrėsti fiziniu

aktyvumu jaunus žmones, kurie šiuo metu nemažai laiko pralei-džia prie kompiuterių, taip pat noras skiepyti jiems sveikos gy-vensenos pagrindus.

„S. a.“ inf.

Čempionate iškovoti 4 medaliai

Gruodžio pirmą savaitgalį Vil-niuje vyko Lietuvos universitetų studentų sambo imtynių čempio-natas. mūsų Universitetui atsto-vavo 8 sportininkai. Sidabro me-dalius iškovojo: mechanikos ir mechatronikos fakulteto ketvirta-kursis Egidijus Černiauskas (svo-

rio kategorija 62 kg), Ekonomikos ir vadybos fakulteto antrakursis Benas Lukas (svorio kategorija 68 kg) ir Cheminės technologi-jos fakulteto studentas martynas Straukas (svorio kategorija 100 kg). Vienintelį bronzos medalį iš-kovojo Cheminės technologijos

fakulteto magistrantas Germanas Konkovas (svorio kategorija 74 kg). Sportininkus treniruoja Kūno kultūros katedros doc. Linas ob-carskas.

Parengė Kūno kultūros ir sporto centro vyresn.

administratorė Aušra baužytė

KTU eglučių įžiebimasGruodžio 10 d. 16 val. bus

įžiebtos Vienybės aikštėje ir Laisvės al. / S.Daukanto g. san-kirtoje pastatytos eglutės.

Šiais metais šias eglutes puo-šia Kauno technologijos univer-siteto (KTU) studentai. „Fontano vietoje stovinčią eglutę papuo-šime iš senų segtuvų, kurių daug liko nuo studentų kursinių darbų,

pagamintais žaisliukais, – pasa-kojo KTU Ekonomikos ir vady-bos fakulteto studentas Kornelijus Juodis. – Jų surinkome net 4 tūkst. Žaisliukus mums padėjo paruošti Vilkijos globos vaikų namų auklė-tiniai, be to, prie žaisliukų gamy-bos prisidėjo ir krepšininkas Linas Kleiza su Kauno apskrities vaikų globos namų auklėtiniais.“

Vienybės aikštės eglės papuo-šimas irgi bus intriguojantis. Stu-dentai nusprendė eglutę pavadinti „Atvirkščiai“. Tradiciškai kalėdi-nės dovanos sudedamos po egle, tačiau šį kartą dovanos virs eglės dekoracijomis. Žaisliukai užims dovanų vietą – po egle.

„S. a.“ inf.

jurgita su draugėmis

Paplūdimių grožis

Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

KTU atstovai su LR ambasadoriumi (iš kairės): Rūta Povilai-tytė, Tomas Proscevičius, LR ambasadorius j. e. dr. oskaras ju-sys, benas Linkevičius, doc. Arūnas Lipnickas

Treneris juozas tapo geriausiu į parodą atvykusių vaikų draugu

Tomo PRoSCEVIČIAUS nuotr.

Tomo PRoSCEVIČIAUS nuotr.

„Candybot“ dalijo parodos lankstinukus

Tomo PRoSCEVIČIAUS nuotr.

8 FOTOAIDAI

ReDAKCIjoS ADReSAS: 109 kab., K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas; tel./faks. 30 00 77.Atsisk. sąskaita Nr. 142101 SEB Bankas Kauno filialas. Banko kodas 260101766.Steigimo liudijimo Nr. 343. Laikraštis platinamas nemokamai. Tiražas 1500 egz.Paskutinis numeris ir archyvas internete http://www.ktu.lt/lt/periodikaSpausdino UAB „Didmena“. Adresas: Pramonės pr. 14A, 51188 Kaunas.

Vyr. redaktorė Inga DUBoVIJIENė, el. p. inga.dubovijiene@ktu.ltRedaktorius Giedrius ŽIDoNIS, el. p. giedrius.zidonis@ktu.ltRedaktorė miglė PLYTNINKAITė, el. p. miglė.plytninkaitė@ktu.ltmaketavo Aurelija DRUŽINIENė, el. p. aurelija.druziniene@ktu.lt

Užs. nr. 2124

2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)

Kerinčio grožio šalyje

jurgita PAULAUSKAITėekonomikos ir vadybos fakultetas

Viskas prasidėjo, kai „Rya-nair“ kompanijos lėktuvas palietė Portugalijos žemę. Pirmieji tiks-lai – kažkaip nuo Porto oro uos-to nusigauti iki kelionės tikslo – Coimbros miesto, kur turėjau stu-dijuoti ISCAC.

Kadangi buvome dvi gerai aplinkoje besiorientuojančios merginos, viską išsiaiškinome la-bai greitai ir važiuodamos trau-kiniu stebėjome dar nematytas

vietas. Aš negalėjau patikėti, kad TAI vyksta.

Pradžia

Pirmieji nuotykiai prasidėjo tik išlipus iš traukinio. Kaip vė-liau paaiškėjo – ne toje stotyje, kur reikėjo.

Pasisekė, kad Couchsurfing dėka prieš išvykdama buvau radu-si puikų žmogeliuką, kuris ne tik apgyvendino keletą dienų pas sa-ve, parodė visą Coimbrą, padėjo rasti gyvenamąją vietą, bet ir liko šaunus bičiulis iki šios dienos.

Naktinis gyvenimas mus nu-stebino, nes atvykome iš Kauno,

kur viskas apmiršta po vidurnak-čio, į vietą, kur visas gyvenimas prasideda būtent po vidurnakčio. Todėl nenuostabu, jog pirmi žo-džiai, kuriuos išmokau portuga-lų kalba, buvo „dois finos por fa-vor“, suprask – „man du alaus“.

mokslai per daug nekankino, todėl buvo daug laiko ir galimy-bių pakeliauti po šią nuostabią ša-lį ir kiekvieną dieną ją įsimylėti vis labiau ir labiau. Nuostabusis Portas su daugybe tiltų, Algarvės regionas su nuostabaus grožio pa-plūdimiais, vingiuoti keliai ir vi-sur dunksantys kalnai – tai kerin-tis grožis.

Teko susipažinti su daugybe skirtingų žmonių, kuriems mano pa-prastas vardas Jur-gita buvo ganėti-nai sunkus iššūkis, o ambicingesnieji, išgirdę pavardę, dažniausiai net nebandydavo su ja susidoroti.

Ypatumai

Per metus, praleistus Por-tugalijoje, teko priprasti prie vė-lyvų vakarienių, studentų, kurie po gatves vaikšto atrodydami kaip „Hario Poterio“ personažai. Taip yra dėl nuo se-nų laikų esančių uniformų tradi-

cijų, kurios turi daugybę taisy-klių, pavyzdžiui: negalima vilkė-ti apsiausto, jeigu neturi švarko, merginos, vilkėdamos uniformą, negali naudoti kosmetikos ir ak-sesuarų. Nešioti tik apsiaustą galima tik baigus universitetą ir dar viena – apsiausto negalima skalbti visus metus, kol studijuo-ji universitete.

Pasitaikė atvejų, kai dėsty-tojas pamiršo pranešti apie pasi-keitusią egzamino datą ar tiesiog pamiršo ateiti sutartu laiku. Vėla-vimas – visiškai įprastas dalykas visur ir visiems (kai žmogus sa-kydavo, jog bus už 30 min., mes su kitais ERASmUS studentais juokdavomės ir klausdavome: „Už normalių, ar už portugališ-kų?“ ). Bet tai maža kaina, kurią tenka mokėti už galimybę matyti

daug laimingų veidų.man šie metai davė tiek daug

gyvenimiškos patirties, tiek nau-jų įspūdžių ir naujų pažinčių, kiek net sapnuose nesapnavau. Drąsiai galiu teigti, jog kiekvienas, turin-tis galimybę išvykti nors trum-pam kaip ERASmUS studentas, turėtų nedvejodamas taip ir pada-ryti, nes tai yra neįkainojama.

Nors prabėgo tik 3 mėnesiai nuo nuostabiausių mano gyveni-me metų pabaigos, jau spėjau ap-silankyti Portugalijoje dar kartą ir jau kuriu planus vėl nuvykti ten kuo greičiau, o įspūdžiai ir pri-siminimai mane persekioja kie-kvieną žingsnį ir niekada nepa-leidžia.

o viskas prasidėjo, kai „Ry-anair“ lėktuvas palietė Portugali-jos žemę.

Atkelta iš 6 p.

KTU robotai sužavėjo parodos lankytojusRūta PoVILAITyTė

Lapkričio 30 – gruodžio 2 d. Londono mokslo muziejuje vy-kusioje parodoje „Robotville“,

kuri organizuota bendradarbiau-jant su ES Kognityvinių sistemų ir robotų programa, Europos Ko-misijos atstovybe Jungtinėje Ka-ralystėje, EUNIC, tarp geriausių Europos robotų buvo pristatyti ir Kauno technologijos univer-siteto sukurti robotai. Šioje tarp-tautinėje robotų parodoje KTU mokslininkų sukurtus ir progra-muotus robotus – trenerį Juozą

(programuotas KTU) ir „Candy-bot“ (programuotas ir sukurtas KTU) – pristatė Elektros ir val-dymo inžinerijos fakulteto dok-torantas Tomas Proscevičius, stu-dentas Benas Linkevičius, Fun-damentaliųjų mokslų fakulteto studentė Rūta Povilaitytė ir doc. Arūnas Lipnickas.

Daugybės lankytojų sulauku-sioje parodoje, kurioje daugiau negu 20 savo robotų pristatė 12 Europos šalių mokslininkai, dė-mesio netrūko ir KTU robotams.

Treneris Juozas mažuosius lanky-tojus ypač žavėjo savo interak-tyvumu: vaikai mėtė robotui ka-muolį, sportavo kartodami roboto demonstruojamus judesius. Dar-bavosi ir „Candybot“. Renginio lankytojams jis dalijo lankstinu-kus. Vaikai stebėjosi, kaip robo-tas gali staiga sustoti, atverti prie jo pritvirtintą dėžutę. Drąsiausieji pasiimdavo renginio lankstinukus iš pačio roboto.

Parodoje buvo galima išvysti naminius robotus, ekspresyvius

robotus, robotų spiečius, plau-kiančius robotus, tiriančius ro-botus, robotus humanoidus, be-simokančius robotus. mūsų Uni-versiteto robotai buvo rodomi sekcijoje „mind & Body“.

Pirmą renginio dieną parodos robotai savo galimybes demons-travo dalyvių atstovaujamų šalių ambasadų atstovams ir kitiems svarbiems svečiams. Džiugu, kad lietuvišku robotu džiaugėsi Lie-tuvos ambasadorius Didžiojoje

Britanijoje ir ambasados darbuo-tojai. Ateityje buvo sutarta tęs-ti bendradarbiavimą tarp KTU ir Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje.

KTU atstovai džiaugėsi gali-mybę pamatyti kolegų sukurtus robotus, pasidalyti patirtimi su ki-tų šalių mokslininkais. Sulaukta kvietimo į Lenkijoje vyksiančias robotų varžybas, taip pat bendra-darbiavimo siūlymų iš kitų moks-lo institucijų užsienyje.