Labanoro RP tvarkymo planas planavimas/TV...Tvarkymo planas sudarys s ąlygas darniam vystymuisi Nacionaliniame parke, suderinant gamtosauginius, ekonominius ir socialinius interesus

LABANORO REGIONINIO PARKO

TVARKYMO PLANAS

Vilnius, 2012

Labanoro regioninio parko tvarkymo planas. Aiškinamasis raštas

VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2012 2

OBJEKTAS: Labanoro regioninis parkas PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS:

Rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentas

PLANAVIMO DOKUMENTAS:

Labanoro regioninio parko tvarkymo planas

LABANORO REGIONINIO PARKO

TVARKYMO PLANAS

UŽSAKOVAS VYKDYTOJAS

VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

VšĮ GAMTOS PAVELDO FONDAS A. Juozapavičiaus g. 6, LT-09310 Vilnius Tel. (8 5) 263 6269, faksas (8 5) 272 3721

2010-09-24 sutartis Nr. 2010-128

Pareigos Pavardė Parašas Data

Direktorius G. Raščius 2012-12-28 Projekto vadovas Z. Gulbinas

Vykdytojas M. Pileckas



LABANORO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANĄ RENGĖ: DARBO VADOVAS:

Dr. Zenonas Gulbinas

EKSPERTAI:

Dr. Valerijus Rašomavičius – augalija, buveinės

Dr. Vykintas Vaitkevičius – kultūros paveldas

Dr. Julius Taminskas – vandenys

Gediminas Raščius – kraštovaizdis

Viliūnė Naureckaitė – miškai

Saulis Skuja – gyvūnija

Marijus Pileckas – rekreacija



TURINYS

Įvadas ......................................................................................................................................... 5

I. Bendrosios nuostatos .............................................................................................................. 6

II. Teritorijos tvarkomasis zonavimas ....................................................................................... 6

III. Gamtos apsaugos kryptys ir priemonės ............................................................................... 8

IV. Kultūros paveldo apsaugos kryptys ir priemonės .............................................................. 10

V. Rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės ......................................................... 12

VI. Gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros kryptys .................................................................. 16

Priedai ...................................................................................................................................... 17



ĮVADAS

Labanoro regioninis parkas (toliau – Regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913) Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybių teritorijų dalyse, siekiant išsaugoti vertingus gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniu požiūriais Rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio kompleksus, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 39–1227).

Regioninis parkas yra „Natura 2000“ teritorijų tinklo dalis. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos „Labanoro regioninis parkas“ (LTMOL0010) ribos sutampa su Labanoro regioninio parko ribomis, išskyrus rekreacinio funkcinio prioriteto zonas. Teritorijoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių sąrašas pateikiamas 1 priede. Paukščių apsaugai svarbi teritorija „Labanoro giria“ (LTSVEB002) yra skirta juodakaklių narų (Gavia arctica), vapsvaėdžių (Pernis apivorus), juodųjų peslių (Milvus migrans), žuvininkų (Pandion haliaetus), kurtinių (Tetrao urogallus), jerubių (Bonasa bonasia), gervių (Grus grus), tikučių (Tringa glareola), lutučių (Aegolius funereus), žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum), lėlių (Caprimulgus europaeus), žalvarnių (Coracias garrulus), juodųjų meletų (Dryocopus martius), tripirščių genių (Picoides tridactylus) ir ligučių (Lullula

arborea) apsaugai. PAST ribos sutampa su patvirtintomis Regioninio parko ribomis, išskyrus Labanoro urbanistinį draustinį ir rekreacinio funkcinio prioriteto zonas.

Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530 „Dėl Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 96-4193). Regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419 (Žin., 2002, Nr. 86-3718; 2010, Nr. 93-4920).

Rengiant Regioninio parko tvarkymo planą, buvo įvertinta sukaupta patirtis, problemos, teritorijos apsaugos ir naudojimo poreikiai bei tendencijos.

Tvarkymo planas sudarys sąlygas darniam vystymuisi Nacionaliniame parke, suderinant gamtosauginius, ekonominius ir socialinius interesus. Tvarkymo planas buvo rengiamas vadovaujantis esamomis Regioninio parko ir jo zonų ribomis. Planavimo metu įvertinti „Natura 2000“ teritorijoms nustatyti reikalavimai, patvirtintų ir rengiamų teritorijų ir strateginio planavimo dokumentų (savivaldybių ir apskričių bendrųjų planų, kitų specialiųjų planų, detaliųjų planų, gamtotvarkos planų) sprendiniai. Jie buvo derinami ir pagal poreikį integruojami į rengiamą dokumentą.

Regioninio parko tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo įstatymais, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklėmis, Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais ir kitais teisės aktais. Planavimo darbai buvo vykdomi pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-225 patvirtintą Labanoro regioninio tvarkymo plano rengimo darbų programą (planavimo užduotį), vykdomi etapais (2 priedas).

Planavimo darbus vykdė Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas, buvo pasitelkti reikalingų sričių (kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo, vandenų, miškų, rekreacijos) ekspertai. Planavimo procese dalyvavo Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcijos specialistai.



I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) bei grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).

2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:

2.1. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;

2.2. nustatyti gamtos apsaugos kryptis ir priemones;

2.3. nustatyti kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones;

2.4. nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones;

2.5. nustatyti gyvenviečių ir infrastruktūros vystymo kryptis.

II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1.1. rezervatinių miškų (pelkių) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –reguliuojamos apsaugos (KM(P)r) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KVr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.1.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos (KOn) ir reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (M(P)Ek, MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų, (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų, (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.4. ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ūkinių miškų (MŪ) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:



3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GRe) ir intensyvaus tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) bei urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos su pozonėmis:

3.4.4.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išskiriamos trumpalaikio poilsio teritorijų (NRn1) ir ekstensyvaus pritaikymo stovyklaviečių (NRn2) pozonės;

3.4.4.2. urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išskiriamos intensyvaus pritaikymo stovyklaviečių (NRu1), kempingų (NRu2) ir rekreacinių pastatų bei kompleksų (NRu3) pozonės;

3.4.5. pramoninės – komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių – komunalinių sklypų (NFu)

kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.6. edukacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuotos) aplinkos (NDn) ir urbanizuotos aplinkos (NDu)

kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5.3. bendrojo naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona.



III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

4. Pagrindinės Regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra šios:

4.1. vertingų gamtinių kompleksų ir objektų išsaugojimas;

4.2. gamtinės ekosistemos stabilumo užtikrinimas, stiprinant gamtinio karkaso ekologinį potencialą, mažinant antropogeninį poveikį ir didinant ekosistemų natūralumą;

4.3. biologinės įvairovės išsaugojimas;

4.4. pažeistų gamtos objektų ir kompleksų atkūrimas.

5. Siekiant išsaugoti vertingiausius gamtinius kompleksus ir objektus, Regioniniame parke yra suformuota gamtinių rezervatų, gamtinių ir kompleksinių draustinių sistema. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas kraštovaizdžio, gamtos paveldo vertybių išsaugojimui. Gamtinių kompleksų ir objektų apsaugoje didžiausią reikšmę turi kraštovaizdžio (Aiseto, Kulionių, Lakajų, Lakajos, Obelynės, Pažemio, Peršokšnos) bei hidrografinių (Alnio, Kertuojų, Luknelės, Peršokšnų, Siesarties, Stirnių) draustinių tinklas, sudarantis didžiąją Regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zonos dalį. Saugant Regioninio parko biologinę įvairovę, įskaitant natūralias ekosistemas, svarbiausias vaidmuo tenka gamtiniams rezervatams (Kiauneliškio ir Girutiškio), botaniniams – zoologiniams (Antaliedės, Kanio raisto, Kuliakampio, Padumblės), botaniniams (Mekšrinio) ir telmologiniams (Alsuodžio, Dumblio, Ešerinio I, Ešerinio II, Juodežerio, Krakinio, Laukagalio, Serlediškio, Snieginio, Tramių, Urkio, Vadokšno) draustiniams. Svarbią vietą vertingų gamtinių kompleksų ir objektų apsaugoje užima specializuoti geomorfologiniai (Maldžiūnų, Panatryčio, Plėšiškių, Salduškio, Žiežulinio) draustiniai, skirti moreninio bei keiminio reljefo ir dubaklonių apsaugai.

6. Siekiant išsaugoti natūralias Regioninio parko ežerų salas ir pusiasalius, numatoma:

6.1. siūlyti Regioninio parko ežerų salas skelbti valstybės saugomais gamtos paveldo objektais;

6.2. riboti salų lankymą ir naudojimą, draudžiant poilsiavimą ir stovyklavimą, rekreacinės infrastruktūros įrengimą, pastatų ir statinių statybą;

6.3. siūlyti skelbti valstybės saugomais gamtos paveldo objektais Ščiūrio pusiasalį (tarp Baltųjų ir Juodųjų Lakajų) ir Didžiojo Siaurio ežero pusiasalį (rytinėje ežero dalyje).

7. Gamtinės ekosistemos stabilumas priklauso nuo gamtinio karkaso teritorijų natūralumo ir naudojimo. Beveik visas Regioninis parkas yra Lietuvos gamtinio karkaso dalis. Sovietmečiu gamtinio karkaso potencialas buvo sumažintas Toliejų, Mindūnų bei Inturkės apylinkėse, vykdant laukų stambinimą ir nepamatuotą sausinamąją melioraciją. Gamtinį karkaso potencialą taip pat sumažino monokultūrinis miškų ūkis. Siekiant užtikrinti Regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumą bei stiprinti gamtinio karkaso ekologinį potencialą, būtina:

7.1. mažinti vietinę taršą, skatinant rūšiuoti atliekas, kompostuoti ar perdirbti susiskaidančias atliekas, įrengti susiskaidančių atliekų surinkimo aikšteles;

7.2. skatinti ekologišką ūkininkavimą;

7.4. stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas Regioninio parko miškuose;



7.5. formuoti želdinius nuskurdintose agrarinėse teritorijose (Kačergų kaimo, Stirnių, Ilmėdo ir Jaurio ežerų apylinkėse, Baltųjų Lakajų apyežeryje į rytus nuo Mindūnų);

7.6. atkurti nusausintų teritorijų hidrologinį režimą, renatūralizuoti sureguliuotus vandens telkinius, vandentėkmes.

8. Ūkininkaujant Regioninio parko miškuose rekomenduojama:

8.1. nenaudoti trąšų ir pesticidų;

8.2. palaikyti natūraliam miškui būdingą medynų rūšinę sudėtį ir medynų vertikaliąją struktūrą;

8.3. atkuriant mišką, formuoti natūraliam miškui artimos rūšinės sudėties mišrius medynus, pirmenybę teikiant savaiminiam atžėlimui; želdymui naudoti tik vietinės kilmės medžių rūšių sodinukus;

8.4. pušies ir eglės monokultūrinius medynus ugdomaisiais ir specialiaisiais kirtimais transformuoti į mišrius medynus, artimus natūraliai rūšinei sudėčiai.

9. Siekiant išsaugoti ir didinti Regioninio parko biologinę įvairovę, būtina:

9.1. išsaugoti atviras kraštovaizdžio erdves;

9.2. išsaugoti bei atkurti tradicinę mozaikišką kraštovaizdžio struktūrą Regioninio parko agrarinėse bei miškingose – agrarinėse teritorijose;

9.3. palaikyti atviras pelkes, natūralias pievas, miškapieves, miško aikšteles ir laukymes, šalinant savaime plintančią sumedėjusią augaliją ir nendres, menkaverčius medžius ir krūmus bei ekstensyviai naudojant (ganant ir šienaujant);

9.4. atvirose vandens telkinių pakrantėse mažinti užžėlimą medžiais ir krūmais, vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus;

9.4. formuoti ornitochorinius, entomofilinius bei kanopinių žvėrių mitybos bazę gerinančius želdinius;

9.5. įrengti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams bei juodiesiems gandrams, kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams;

9.6. naikinti savaime plintančias svetimžemes, invazines rūšis, nurodytas Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąraše (Žin., 2004, Nr. 130-4677; 2009, Nr. 135-5904);

9.7. reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kanadinių audinių, miškinių kiaunių, šeškų gausą.

10. Siekiant atkurti pažeistus gamtos objektus bei kompleksus, numatoma:

10.1. renatūralizuoti Kertuojų ežero hidrologinį režimą ir sudaryti sąlygas žuvų migracijai Kertuojos upeliu, rekonstruojant Kertuojos ištakose esantį hidroįrenginį;

10.2. renatūralizuoti ūkinės veiklos pažeistą Laukagalio pelkinio komplekso šiaurinę dalį, parengus renatūralizavimo galimybių studiją ir atkūrimo projektą;

10.3. atkurti Serlediškio pelkinio komplekso hidrologinį režimą, paliekant pelkėje iškastus sausinamuosius griovius savaiminei renatūralizacijai.



IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

11. Regioninio parko kultūros paveldo apsauga vykdoma remiantis šiomis nuostatomis:

11.1. išsaugoti vertingąsias savybes autentiškoje aplinkoje ir užtikrinti kultūrinių raiškų bei tradicijų perdavimą ateinančioms kartoms;

11.2. siekti atkurti sunykusius vertybių elementus ar savybes, atgaivinti istorines tradicijas;

11.3. vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir tvarkybos programas, sukurti optimalias sąlygas vertybių pažinimui moksliniais, visuomenės ir kultūrinio turizmo tikslais.

12. Regioninio parko kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios:

12.1. kultūros vertybių išsaugojimas vietoje;

12.2. sunykusių kultūros vertybių vertingųjų savybių atkūrimas;

12.3. kultūros vertybių perkėlimas į muziejus ir ekspozicijas;

12.4. kultūros vertybių tvarkyba.

13. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, ypatingą dėmesį kreipiant į apsaugą nuo vizualinės taršos, ryšio su aplinka išsaugojimą ir stiprinimą bei pritaikymą lankymui. Siūloma:

13.1. suteikti teisinę apsaugą šiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams: Alnės alkakalniui, vad. Raganos kalnu, Ažubalio vėjo malūnui su technologine įranga, Bučeliškės alkakalniui, vad. Šaukiamuoju ragu, Budriškių šventvietei (Šventosios upelis, šaltinis ir kalva), Budrių alkakalniui, vad. Kūmakalniu, Gatakiemio (Kulionių) akmeniui su smailiadugniu dubeniu, Graužės vandens malūnui, Labanoro miestelio istorinei daliai, Lakajos alkakalniui, vad. Mergakalniu, Paąžuolių alkakalniui, vad. Mergų kalneliu, senovės tilto vietai (Aiseto ež.), Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčiai, I. Šilkinio sodybai (Santakos k.), Taitiškių šventvietei, vad. Alku, Lietuvos partizanų žūties vietai (Pagaigalės II k.), 1941 m. sukilimo dalyvio kapui (A. Gasiulio), Lietuvos partizanų kapams Labanoro Dvaro ir Kunigiškių kapinėse (K. Deveikio, V. ir P. Dičių, V. Godos, K. Jurgelevičiaus, K. Juzelsko, B., J. ir J. Kaminskų, Pakalnio-Tigro, S. Pilipavičiaus, L. Rastenio, J. Šustiko, B. Žalos);

13.2. nustatyti kultūrinę vertę šiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams: Antaviešės ir Kertuojų senkelių atkarpoms, Antaviešės senovės tilto vietai, etnoarchitektūriniams (senojo išplanavimo bruožus, senuosius statinius (sodybų elementus) išsaugojusiems) Santakos, Maldžiūnų, Padumblės, Pagaigalės II, Pašekščių, kaimams, Pašekščio senkelio atkarpai, Januliškio maumedžiams ir kanalui, Jusėniškių akmeniui, vad. Ožkos akmeniu, Kertuojos šventvietei, vad. Šlavingaliu, Labanoro miško Bažnyčkalniui, Labanoro – Inturkės senkelio atkarpai, Pagudūniškių daubai, vad. Velnių duobe, Rašios dvarvietei, senovės keltų vietoms Aiseto ežere, 1941 m. sukilėlių žūties vietoms (Antaliedės, Aukštasalės k.), Lietuvos partizanų žūties vietoms (Ažubalio, prie Balčio ež., Girutiškės miške, Kraujelių, Paprūdės, Rūdupio, Šipiniškio k.). Nustačius, kad išvardyti objektai yra vertingi archeologiniu, mitologiniu, architektūriniu, urbanistiniu, inžinieriniu, istoriniu, dailės arba kitu požiūriu, suteikti jiems teisinę apsaugą;



13.3. parengti Labanoro miestelio senosios dalies specialųjį planą, nustatant urbanistinės vertybės ribas ir suformuojant kultūrinę vietovę.

14. Eksponuojant Regioninio parko kultūros paveldą, prioritetas teikiamas šioms kultūros vertybėms tvarkyti, pritaikant pažintiniam lankymui: Kašeikių, Kumelynės, Labanoro, Paaldikio, Pabalčio, Pašekščių, Rudesos ir Stirnių (Vilkarių) pilkapynams, Kulionių, Čiulėnų ir Kertuojų piliakalniams, Labanoro miesteliui, Stirnių bažnyčiai, Čiulėnų ir Graužės vandens malūnams, Ažubalio vėjo malūnui, Lietuvos partizanų Šiaurės rytų srities štabo ir vadovybės žūties vietai (žeminės miške prie Šnieriškių k.), Labanoro mūšio vietai (žeminių kompleksas Kiauneliškio miške). Golbos kaime numatoma įrengti mitologinį skulptūrų parką, Labanoro miestelyje ir Joniškės kaime – tradicinių amatų edukacinius centrus.

15. Regioninio parko kultūros paveldas nėra pakankamai ištirtas, būtina tęsti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, inžinerinio, želdynų, istorinio ir dailės paveldo vertybių inventorizaciją bei tyrimus (rekomendacijos pateikiamos 3 priede). Vykdant kultūros paveldo vertybių stebėseną, ypatingą dėmesį reikia skirti pilkapynams.

16. Sunykusių kultūros paveldo vertybių vertingųjų savybių atkūrimas yra sudėtinga ir didelių sąnaudų reikalaujanti apsaugos kryptis. Atkūrimo darbai privalo būti pagrįsti išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis. Siūloma atkurti Čiulėnų vandens malūną (su malūnininko sodyba), Graužės vandens malūną, Kulinių sentikių bažnyčią (su klebonija). Gali būti inicijuojami senųjų tiltų per Lakają, Peršokšną ir kitus upelius, senųjų keltų per Aiseto ežerą (Paeisetės I ir Paeisetės II k.) atkūrimo projektai (pirmiausia siūloma atkurti keltą per Aisetą Paeisetės II kaime). Siekiant atkurti sunykusias tradicinio kraštovaizdžio vertybes, numatoma atkurti trijų sodybų Žemaitiškių kaimą (Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje).

17. Nesant galimybių išsaugoti vietoje (autentiškoje aplinkoje), taip pat siekiant plėtoti kultūros paveldo eksponavimą visuomenei, galimas kultūros vertybių perkėlimas į muziejus ir ekspozicijas. Būtina aktyviai ieškoti ir rinkti eksponatus, gerinti Regioninio parko ekspozicijas. Svarbu išsaugoti originalų ir vertingą Ažubalio vėjo malūną. Nesant galimybių malūną išsaugoti vietoje, rekomenduojama jį perkelti ir užtikrinti technologinės įrangos išsaugojimą.

18. Kultūros paveldo vertybės Regioniniame parke tvarkomos atsižvelgiant į taikomą apsaugos režimą, naudojimo bei pritaikymo lankymui galimybes:

18.1. saugomos archeologinio, mitologinio ir povandeninio paveldo vertybės – piliakalniai, senovės gyvenvietės, alkakalniai, kapinynai ir kt. – tvarkomos taikant griežtos apsaugos režimą (KOn), užtikrinant apsaugą mokslinio pažinimo tikslais. Šių vertybių naudojimas apribojamas pažintiniu lankymu. Pritaikant archeologines ir mitologines vertybes lankymui, tvarkomi želdiniai, gali būti atliekami kraštovaizdžio kirtimai, įrengiamos saugų ir vertybei nežalingą lankymą užtikrinančios priemonės: laiptai, takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio vietos ir kt. Tenkinant visuomenės poreikius, piliakalnių ir alkakalnių aikštelėse, neutralizavus neigiamą poveikį kultūriniam sluoksniui bei aplinkai, valstybinių ir religinių švenčių metu gali būti kūrenama ugnis;

18.2. saugomos etnokultūrinio, architektūrinio, inžinerinio ir želdynų paveldo vertybės – dvarų ir palivarkų sodybos, etnoarchitektūrinės sodybos ir jų elementai, etnokultūrinių sodybų želdiniai, architektūriniu požiūriu vertingi statiniai ir statinių kompleksai, vėjo ir vandens malūnai, kt. – tvarkomos taikant reguliuojamos apsaugos (KOr) režimą, užtikrinant apsaugą viešojo pažinimo ir naudojimo tikslais. Šiose vertybėse atliekami



būtini, įstatymų numatyta tvarka suplanuoti ir suderinti restauravimo, atkūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, vertybės pritaikomos visuomenės poreikiams, pirmiausia pažintiniam lankymui;

18.3. saugomos istorinio ir memorialinio paveldo vertybės – kapai, paminklai, senosios kaimų kapinės, mūšių ir žūties vietos – tvarkomos taikant griežtos apsaugos režimą (KOn), užtikrinant apsaugą viešosios pagarbos tikslais. Šiose vertybėse tvarkomi želdynai, kuriama ir (arba) plėtojama pažintiniam lankymui būtina infrastruktūra;

18.4. urbanistinio paveldo vertybės požymius turinti Labanoro miestelio senoji dalis (preliminarios ribos pasiūlytos kultūros paveldo specialistų) tvarkoma taikant kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk) režimą.

V. REKREACINIO NAUDOJIMO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

19. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:

19.1. pažintinio turizmo vystymas, projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas, takus ir specializuotus mokomuosius takus, integruojant į pažintinio turizmo maršrutus už Regioninio parko ribų esančias vertybes, pritaikant lankymui gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

19.2. poilsiavimo vystymas, plėtojant esamas bei įrengiant naujas poilsio vietas, rekreacinės infrastruktūros objektus Tvarkymo plane numatytose vietose ir teritorijose;

19.3. rekreacinio sezono ilginimas, skatinant žiemos rekreacijos plėtrą (žiemą dviratininkų bei pėsčiųjų trasos ir jų įranga gali būti naudojamos slidinėjimui, taip pat siūloma rekonstruoti slidžių nusileidimo trasą Kulionių kaime);

19.4. rekreacijos galimybių įvairovės didinimas, skatinant įvairių su Regioninio parko tikslais suderinamų turizmo rūšių (žirginio, sportinio turizmo ir kt.) plėtrą;

19.5 Regioninio parko lauko informacinės sistemos vystymas;

19.6. socialinės ir ekonominės rekreacinės aplinkos gerinimas, šviečiant Regioninio parko gyventojus aplinkosaugos, krašto istorijos klausimais, skatinant etnokultūrinių tradicijų, verslų ir amatų išsaugojimą, gaivinimą ir eksponavimą, apgyvendinimo, maitinimo, mažmeninės prekybos bei rekreacinių paslaugų plėtrą.

20. Rekreacinis naudojimas Regioniniame parke vystomas laikantis šių nuostatų:

20.1. poilsiavimas ir rekreacinė infrastruktūra koncentruojama rekreacinio funkcinio prioriteto zonose. Likusioje Regioninio parko teritorijoje vystoma pažintiniam lankymui reikalinga infrastruktūra;

20.2. pagrindinis vystytinas rekreacinio aptarnavimo centras Regioniniame parke yra Labanoro miestelis, kuriame skatinama aptarnavimo paslaugų plėtra, numatoma įrengti turgaus, poilsio ir renginių aikštę;

20.3. Regioninio parko draustiniuose vystomas pažintinis turizmas ir mokomasis lankymas – įrengiamos automobilių ir dviračių turizmo trasos, pėsčiųjų pažintiniai ir mokomieji takai, sustojimo ir atokvėpio vietos, privažiavimai ir priėjimai prie lankomų objektų, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai ir rodyklės;

20.4. poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, poilsio pastatai ir kompleksai gali būti įrengiami tik Tvarkymo plane numatytose vietose ir teritorijose;



20.5. automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės ir informaciniai stendai esant poreikiui gali būti įrengiami prie turizmo trasų ir lankomų objektų Tvarkymo plane nenumatytose vietose;

20.6. ypatingas dėmesys skiriamas rekreacinių išteklių išsaugojimui ir gausinimui – rekreaciniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad nenukentėtų, neblogėtų jų kokybė.

21. Siekiant reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą ir rekreacinės infrastruktūros išdėstymą, subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose išskiriamos šios pozonės:

21.1. trumpalaikio poilsio teritorijų pozonė (NRn1) – tai poilsiui be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros įrenginiai ir statiniai, rekreaciniai statiniai ir įrenginiai, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės;

21.2. ekstensyvaus pritaikymo (neurbanizuojamų) stovyklaviečių pozonė (NRn2) – tai poilsiui su nakvyne palapinėse skirta teritorija, kurioje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros įrenginiai ir statiniai, rekreaciniai statiniai ir įrenginiai, vietos palapinėms statyti, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės;

21.3. intensyvaus pritaikymo (urbanizuojamų) stovyklaviečių pozonė (NRu1) – tai poilsiui su nakvyne palapinėse skirta teritorija, kurioje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros įrenginiai ir statiniai, rekreaciniai statiniai ir įrenginiai, vietos palapinėms statyti, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės, sudaromos sąlygos maistui ruošti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti, poilsiui organizuoti. Turistų aptarnavimo ir stovyklavietės priežiūros reikmėms gali būti statomas I grupės nesudėtingas pastatas su maisto ruošimui, higienos poreikių tenkinimui, turistinio inventoriaus laikymui ir stovyklavietės priežiūrai skirtomis patalpomis;

21.4. kempingų pozonė (NRu2) – tai specialiai įrengta teritorija, kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, kemperiuose, kilnojamuose ar stacionariuose nameliuose, sudaromos sąlygos transporto priemonėms statyti, naudotis elektros energija ir geriamu vandeniu, maistui ruošti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti, poilsiui organizuoti;

21.5. rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) gali būti statomi viešbučių ir poilsio paskirties pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai).

22. Ekstensyvaus pritaikymo rekreacinių agrarinių teritorijų (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje esančiose kaimo turizmo sodybose gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga.

23. Siekiant vystyti Regioninio parko pažintinį lankymą, plėtojama Regioninio parko pažintinio turizmo sistema, kurią sudaro įvairaus dydžio ir pobūdžio pažintinio turizmo maršrutai, lankomi paveldo objektai, lankymui ir turistų poilsiui skirta rekreacinė infrastruktūra (sustojimo ir atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės ir bokštai, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, kaimo turizmo sodybos, viešbučiai). Regioniniame parke prioritetas teikiamas šioms pažintinio turizmo rūšims: autoturizmui, dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmui. Papildomai vystytinas žirginis turizmas.

24. Daugelis turistų Regioninį parką lanko automobiliu. Regioninio parko autoturizmo trasų sistemą sudaro tarpusavyje susijungiantys tranzitiniai ir žiediniai autoturizmo maršrutai bei juos trumpinančiosios žiedinių maršrutų atkarpos:



24.1. tranzitinė autoturizmo trasa („Aukštaitijos parkų žiedo“ atkarpa): Molėtai – Rudesa – Mindūnai – Taitiškės – Toliejai – Kulionys –– Budriškės – Šnieriškės – Labanoras – Lakaja – Pasiaurė – Januliškis – Lukna – Antaliedė – Kūriniai – Kaltanėnai. Maršruto ilgis apie 75 km;

24.2. „Mėlynasis (ežerų) žiedas“: Labanoras – Paalsuodė – Saldutiškis – Panatrytis – Pašekščiai – Budriškės – Kulionys – Toliejai – Taitiškės – Mindūnai – Rudesa – Inturkė – Kertuoja – Lakaja – Pasiaurė – Januliškis – Prūdiškė – Labanoras. Maršruto ilgis apie 90 km;

24.3. „Žaliasis (girių) žiedas“: Labanoras – Lakaja – Pakapė – Paaldikis – Januliškis – Lukna – Antaliedė – Mekšrinis – Paalsuodė – Labanoras. Maršruto ilgis apie 55 km;

24.4. trumpinančiosios žiedinių autoturizmo maršrutų atkarpos: Mindūnai –Labanoras (apie 14 km) ir Labanoras – Mekšrinis (apie 8 km);

24.5. galimas bendras apvažiuojamasis „Didžiojo žiedo“ autoturizmo maršrutas, apjungiantis Mėlynąjį ir Žaliąjį žiedinius maršrutus.

25. Dviračių turizmas sparčiai populiarėja Lietuvoje. Tai yra sveikas ir draugiškas aplinkai keliavimo būdas, itin tinkamas ir skatintinas saugomose teritorijose. Regioniniame parke labai trūksta įrengtų dviračių turizmo trasų, todėl dviračių turizmo plėtrai reikia skirti ypatingą dėmesį. Numatomas dviračių ir pėsčiųjų trasų tinklas sudaro galimybes Regioninio parko lankytojams rinktis įvairaus ilgio ir turinio trasas, savo nuožiūra sutrumpinti arba pailginti keliones. Planuojamos Regioninio parko dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos:

25.1. tranzitinė dviračių turizmo trasa (Eurovelo 11 koridoriaus ir Rytų Aukštaitijos žiedo atkarpa): Molėtai – Kulionys – Budriškės – Šnieriškės – Labanoras – Kaltanėnai. Eurovelo 11 trasą Regioniniame parke būtina detalizuoti, priderinant prie numatomų Regioninio parko dviračių turizmo maršrutų atkarpų;

25.2. dviračių takas Labanoras – Kulionys: Labanoras – Pagaigalė I – Paeisetė II – Pašekščiai – Pliešiškių miškas – Pavadokšnė – Martyniškis – Kulionys. Maršruto ilgis apie 18 km;

25.3. „Šiaurinis mėlynasis žiedas“: Labanoras – Gatakiemis – Saldutiškis – Pavajuonis – Pagaluonė – Doteniai – Pašekščiai – Padumblė – Šnieriškės – Alnis – Kraujeliai – Stirniai – Parašė – Budriai – Pašekštis – Labanoras. Maršruto ilgis apie 68 km;

25.4. „Rytinis žaliasis žiedas“: Labanoras – Paalsuodė – Kiauneliškis – Mekšrinis – Terpežys – Antaliedė – Paluknys – Prūdiškė – Pasiaurė – Parašė – Padumblė – Labanoras. Maršruto ilgis apie 45 km;

25.5. „Vakarinis mėlynasis žiedas“: Rudesa – Mindūnai - Taitiškės – Purvėnai – Aidiečiai – Kulionys – Budriškės – Alnė – Paelnė – Kraujeliai – Stirniai – Parašė – Lakaja – Kertuoja – Kačergai – Rudesa. Maršruto ilgis apie 64 km;

25.6. „Pietinis žaliasis žiedas“: Januliškis – Snieginis – Šeškuškė – Liūlinė – Kuliakampis – Maldžiūnai – Paaldikis – Pasiaurė – Baroniškė – Januliškis. Maršruto ilgis apie 40 km;

25.7. trumpinamosios žiedinių maršrutų atkarpos: Šnieriškės – Ešerinis (apie 2 km), Padumblė – Juodapurvis (apie 4 km), Mindūnai – Stirniai (apie 8 km), Januliškis – Vilkasląstis – Maldžiūnai (apie 10 km), Pašekščiai – Paeisete II (atkūrus keltą per Aisetą, būtų galimybė keltis į kitą ežero pusę ir sutrumpinti maršrutą);

25.8. galimos bendros apvažiuojamosios „Didžiojo mėlynojo žiedo“ ir „Didžiojo žaliojo žiedo“ dviračių turizmo trasos.



26. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasos įrengiamos pritaikant ir pagerinant esamus kelius. Naujos kelių atkarpos ir takai įrengiami tik išimtiniais atvejais.

27. Būtina plėsti pažintinių takų tinklą. Siūlomi pėsčiųjų pažintiniai takai:

27.1. Labanoro pažintinis takas, skirtas eksponuoti Labanoro miestelio ir jo apylinkių vertybes;

27.2. Peršokšnos pažintinis takas Peršokšnos upės slėnyje ties Januliškiu;

27.3. Rudesos pažintinis takas Rudesos miške (aplankomi pilkapiai);

27.4. Kulionių pažintinis takas Kulionių kaimo apylinkėse (apjungia observatoriją, etnokosmologijos muziejų ir Kulionių piliakalnį);

27.6. Čiulėnų pažintinis takas, skirtas eksponuoti Čiulėnų ir Graužės vandens malūnus bei Čiulėnų piliakalnį;

27.5. Alnio pažintinis takas (šiaurietiško ėjimo trasa aplink Alnio ežerą);

27.6. Kertuojų pažintinis takas (rytinėje Kertuojų paežerėje, nuo Kertuojų piliakalnio iki Jaunakampio kaimo);

27.7. Urkio pažintinis takas, skirtas eksponuoti Urkio pelkinio komplekso vertybes.

28. Regioniniame parke yra ypač geros sąlygos vystyti vandens turizmą. Siūlomos vandens turizmo trasos Regioninio parko upėmis ir ežerais:

28.1. Lakajos vandens turizmo trasa (nacionalinės reikšmės Žeimenos vandens turizmo trasos dalis): Siesartis – Baltieji Lakajai – Rašia – Juodieji Lakajai – Lakaja – Žeimena. Plaukimą Lakajos upe, kuri pasižymi ekologiniu jautrumu, būtina reglamentuoti, reguliuojant plaukiančiųjų srautus;

28.2. vandens turizmo trasa Aiseto ir Galuonio ežerais;

28.3. vandens turizmo trasa Kiaunos upe (pradžia Aiseto ežere);

28.4. Peršokšnos vandens turizmo trasa: Šiekščio ežeras – Peršokšnų ežeras – Peršokšna – Lakaja;

28.5. Virintos vandens turizmo trasos atkarpa: Želvų ežeras – Graužės upelis – Virintų ežeras;

28.6. vandens turizmo trasa Stirnių ežere.

29. Siūlomos žirginio turizmo trasos:

29.1. aplink Peršokšnų ežerą;

29.2. aplink Šiekščio, Ilgio ir Indrajų ežerus.

30. Siekiant padidinti Regioninio parko kraštovaizdžio apžvalgos galimybes, siūloma įrengti apžvalgos bokštus prie Mindūnų kempingo bei Kertuojų ir Juodųjų Lakajų tarpežeryje.



VI. GYVENVIEČIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS

31. Pagrindinis gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros Regioniniame parke principas – kompaktiškų kaimų, gyvenviečių vystymas, renovacija ir infrastruktūros gerinimas, siekiant patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.

32. Kompaktiškose Regioninio parko gyvenvietėse gali būti įrengiami šiuolaikinį technologijos lygį atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių ir kiemų danga. Likusioje teritorijoje pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo bei nuotekų utilizavimo sistemoms. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį gyvenvietės vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį.

33. Gyvenviečių plėtra ir užstatymo sutankinimas galimas intensyvaus rekreacinio tvarkymo (GRi), ekstensyvaus rekreacinio tvarkymo (GRe), sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) gyvenviečių kraštovaizdžio tvarkymo zonose, laikantis saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų bei Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų. Užstatymo linijos šiose kraštovaizdžio tvarkymo zonose formuojamos pagal gatves ir viešo naudojimo kelius.

34. Šnieriškių kaime išskirtose sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonose naujos sodybos gali būti kuriamos žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 10 arų, o plotis užstatymo linijoje ne mažesnis kaip 20 metrų. Šnieriškių kaimo centrinėje dalyje atskiruose sklypuose naujas sodybas galima planuoti (rengti techninius projektus) pagal centrinės kaimo dalies detalųjį planą. Šio detaliojo plano rengimo teritorija pažymėta Tvarkymo plano brėžinyje.

35. Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatoma galimybė atkurti buvusias ar kurti naujas sodybas, tvarkyti ir rekonstruoti miškuose esančias sodybas, laikantis Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų, Miškų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų.

36. Regioniniame parke siekiama gerinti esamus bendrojo naudojimo kelius, pagal poreikį pritaikant pažintiniam (automobilių, dviračių) turizmui. Tvarkant Regioninio parko kelius pirmenybė teikiama Tvarkymo plane numatomų pažintinio turizmo trasų bei privažiavimų prie rekreacinių teritorijų ir lankomų objektų įrengimui.

37. Rekonstruojant esamus bei statant naujus statinius (taip pat ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius), įrengiant bei rekonstruojant inžinerinės ir rekreacinės infrastruktūros objektus, elektros perdavimo linijas, reklaminius bei informacinius skydus ir stendus, privaloma laikytis Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų.



PRIEDAI

1 priedas. Europos Bendrijos svarbos buveinės bei rūšys Labanoro regioninio parko BAST pagal LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210

Buveinė, rūšis Preliminarus

plotas (ha) 3130, Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis 106,0 3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis 159,0 3150, Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis 26,0 3160, Natūralūs distrofiniai ežerai 159,0 3260, Upių sraunumos su kurklių bendrijomis 106,0 6230, *Rūšių turtingi briedgaurynai 2,0 6410, Melvenynai 5,0 6450, Aliuvinės pievos 5,0 6510, Šienaujamos mezofitų pievos 2,0 7110, * Aktyvios aukštapelkės 530,0 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai 212,0 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės 11,0 7210, *Žemapelkės su šakotąja ratainyte 2,0 7230, Šarmingos žemapelkės 159,0 9010, *Vakarų taiga 530,0 9050, Žolių turtingi eglynai 201,0 9080, *Pelkėti lapuočių miškai 48,0 91D0, *Pelkiniai miškai 530,0 Auksuotoji šaškytė Didysis auksinukas Dvijuostė nendriadusė Dvilapis purvuolis Mažoji nėgė Ovalioji geldutė Paprastasis kirtiklis Pelkinė uolaskėlė Plačioji dusia Pleištinė skėtė Plikažiedis linlapis Raudonpilvė kūmutė Skiauterėtasis tritonas Šarvuotoji skėtė Šneiderio kirmvabalis Ūdra Vėjalandė šilagėlė Vijūnas Žvilgančioji riestūnė

* – Prioritetinės Europos Bendrijos svarbos buveinės



2 priedas. Planavimo darbų eiga

Eil. Nr.

Tvarkymo plano rengimo proceso etapai ir darbai Įvykdymo terminas

PARENGIAMASIS ETAPAS 1. Planavimo tikslų ir uždavinių nustatymas, planavimo darbų

programos parengimas ir patvirtinimas, reikalingų tyrimų atlikimas, paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse apie priimtą sprendimą dėl ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų

2010 m. IV ketv.

RENGIMO ETAPAS 2. Esamos būklės analizės stadija – atliekamas kraštovaizdžio,

saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių vertinimas, kraštovaizdžio rekreacinio potencialo analizė, teritorijos vystymo tendencijų ir probleminių situacijų bei arealų nustatymas

2011 m. I ketv.

3. Koncepcijos rengimo stadija – nustatomi planuojamos teritorijos prioritetai bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistema ir ją atitinkantys tvarkymo principai

2011 m. I ketv.

4. Sprendinių konkretizavimo stadija – parengiami sprendiniai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugai plėtoti, konservacinio prioriteto naudmenų tvarkymui, pažintinio turizmo ir rekreacinės infrastruktūros vystymui

2011 m. II ketv.

SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS 5. LR Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas sprendinių poveikio

vertinimas; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

2011 m. III ketv.

BAIGIAMASIS ETAPAS 6. Sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar

viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas, tikrinimas

2012 m. I ketv.



3 priedas. Rekomendacijos kultūros paveldo vertybių inventorizavimui ir tyrimams

Regioniniame parke būtina tęsti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, inžinerinio, želdynų, istorinio ir dailės paveldo vertybių inventorizaciją bei tyrimus:

1. archeologijos paveldo srityje prioritetas teikiamas atviro tipo ir įtvirtintų senovės gyvenviečių (ypač akmens amžiaus ir ankstyvųjų metalų laikotarpio) ir laidojimo vietų (pilkapių) paieškai. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ežerų saloms ir pusiasaliams, kadangi pastaraisiais metais Rytų ir Pietryčių Lietuvos ežerų salose (vidutiniškai 0,5–1 ha dydžio) surasta visa eilė I tūkst. pr. Kr. pabaigos – I tūkst. pirmos pusės senovės gyvenviečių;

2. povandeninio paveldo tyrimai yra dar sąlyginai nauja sritis, kuriai reikia skirti papildomą dėmesį. Daugelyje didžiųjų Regioninio parko ežerų yra tikimybė rasti iki šiol nežinomų įvairių laikotarpių bei pobūdžio povandeninio paveldo objektų (pvz., nuskendusių transporto ir žvejybos priemonių), konstrukcijų, akmens ar medžio struktūrų liekanų;

3. itin gausiai reprezentuojamo mitologinio paveldo srityje turi būti tęsiama archyvinėje medžiagoje ir publikacijose paminėtų, iki šiol nelokalizuotų šventviečių (alkakalnių, mitologinių akmenų, šaltinių, daubų ir kt.) paieška;

4. etnokultūrinio paveldo tyrimai laikomi prioritetiniais. Regioninio parko teritorijai itin būdingi padriki kaimai, atspindintys istorinę girios apgyvendinimo raidą. Kol kas jie mažai tyrinėti. Būtina inventorizuoti senąsias tradicines sodybas, jų statinius ir želdinius, o atrinktoms autentiškiausioms sodyboms, išsaugojusioms daugiausiai etnoarchitektūros bruožų ir skirtingos funkcijos statinių, siūlyti suteikti teisinę apsaugą;

5. architektūros paveldo inventorizavimo srityje prioritetas teikiamas Labanoro miestelio seniesiems pastatams. Būtina fiksuoti autentiškus statinius ir jų detales, vertingiausius pastatus ir statinių kompleksus siūlyti įrašyti į Kultūros vertybių registrą;

6. inžinerinio paveldo srityje prioritetas skiriamas seniesiems keliams ir senovės tiltų bei perkėlų liekanoms. Senųjų kelių tinklo pažinimas tebėra pradinėje stadijoje. Tikėtina, kad Labanoro – Pabradės girioje buvusių sodybų ir kaimų vietų žvalgymai pateiks naujų duomenų tiek apie senuosius kelius, tiek apie istorinės žemėvaldos ženklus (kapčius, ežias ir kt.);

7. želdynų paveldo srityje prioritetas teikiamas senųjų sodybų želdiniams;

8. istorinio paveldo tyrimų srityje didžiausias dėmesys turi būti skirtas senosioms kaimų kapinėms, kurių ištakos daugeliu atvejų siekia XVI–XVIII a. ir yra vertingas Labanoro girios istorijos paminklas. Būtina tęsti XIX–XX a. istorijos įvykius ir procesus (1863 m. sukilimą, lietuviškos spaudos draudimą, XX a. vidurio laisvės kovas) menančių vietų paieškas, taip pat ištirti Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto demarkacinės linijos ruožą, identifikuoti jį menančius objektus;

9. dailės paveldo vertybių srityje didžiausią dėmesį reikia skirti senosiose kaimų kapinėse esantiems dailės požiūriu vertingiems paminklams;

10. nematerialaus paveldo srityje prioritetas teikiamas senųjų amatų bei verslų, vietos tradicijų, kulinarinio paveldo, smulkiųjų vietovardžių ir vandenvardžių išsaugojimui ir gaivinimui. Pirmaeilis uždavinys šioje kryptyje – vandenvardžių tyrimas, norminimas ir grąžinimas į vartoseną. Ežerų dalių: įlankų, sąsmaukų, gelmių, seklumų, salų, valksmų ir kranto pavadinimų žemėlapio sudarymas rašytinių šaltinių pagrindu, istorinių pavadinimų formų atkūrimas yra aktuali užduotis.



3 lentelė. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų suvestinė

Kraštovaizdžio tvarkymo zona (KTZ) Indeksas Kiekis Plotas (ha) %

Konservacinės paskirties žemės KTZ 68 1790 3,23

Reguliuojamos apsaugos rezervatinių miškų ir pelkių KTZ KM(P)r 2 1536 2,78

Reguliuojamos apsaugos rezervatinių vandenų KTZ KVr 14 132 0,24

Griežtos apsaugos gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų KTZ

KOn 44 52 0,09

Reguliuojamos apsaugos gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų KTZ

KOr 8 69 0,12

Miškų ūkio paskirties žemės KTZ 333 41204 74,46

Ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo miškų ir pelkių KTZ MEk, M(P)Ek

116 11242 20,31

Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo miškų (miško parkų) KTZ

MRe 39 812 1,47

Intensyvaus rekreacinio pritaikymo miškų (poilsio parkų) KTZ MRi 1 7 0,01

Bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų KTZ MAb 14 1370 2,47

Specializuoto apsauginio ūkininkavimo miškų KTZ MAs 133 9964 18,01

Ūkinių miškų KTZ MŪ 30 17809 32,18

Žemės ūkio paskirties žemės KTZ 341 3744 6,76

Ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo agrarinių teritorijų KTZ

ŽEk 5 11 0,02

Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo agrarinių teritorijų KTZ ŽRe 19 154 0,28

Specializuoto apsauginio ūkininkavimo agrarinių teritorijų KTZ

ŽAs 317 3579 6,47

Vandens ūkio paskirties žemės KTZ 213 6982 12,62

Ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo vandenų KTZ VEk 85 1584 2,86

Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo vandenų KTZ VRe 13 107 0,19

Ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo vandenų KTZ VAe 115 5290 9,56

Gyvenamosios paskirties žemės KTZ 91 685 1,24

Kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo gyvenviečių KTZ GEk 1 36 0,06

Ekstensyvaus rekreacinio tvarkymo gyvenviečių KTZ GRe 12 55 0,10

Intensyvaus rekreacinio tvarkymo gyvenviečių KTZ GRi 2 35 0,06

Sugriežtinto geoekologinio reguliavimo gyvenviečių KTZ GAe 37 262 0,47

Sugriežtinto vizualinio reguliavimo gyvenviečių KTZ GAi 39 297 0,54

Rekreacinės paskirties žemės KTZ 134 906 1,64

Neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos KTZ trumpalaikio poilsio teritorijų pozonė

NRn1 19 74 0,13

Neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos KTZ ekstensyvaus pritaikymo stovyklaviečių pozonė

NRn2 40 340 0,61

Urbanizuotos rekreacinės aplinkos KTZ ekstensyvaus pritaikymo stovyklaviečių pozonė

NRu1 30 240 0,43

Urbanizuotos rekreacinės aplinkos KTZ kempingų pozonė NRu2 14 159 0,29

Urbanizuotos rekreacinės aplinkos KTZ poilsio pastatų pozonė NRu3 31 94 0,17

Pramoninės – komunalinės paskirties žemės KTZ 3 5 0,01

Intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių- NFu 3 5 0,01



komunalinių sklypų KTZ

Edukacinės paskirties žemės KTZ 3 24 0,04

Neurbanizuotos aplinkos edukacinių sklypų KTZ NDn 1 4 0,01

Urbanizuotos aplinkos edukacinių sklypų KTZ NDu 2 19 0,04

Iš viso: 1186 55340 100,00

Documents

Labanoro RP tvarkymo planas planavimas/TV...Tvarkymo planas sudarys s ąlygas darniam vystymuisi Nacionaliniame parke, suderinant gamtosauginius, ekonominius ir socialinius interesus