Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje124
Teis ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 2019, vol. 112, pp. 8–20 DOI:
https://doi.org/10.15388/Teise.2019.112.7
Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje Justinas Bagdius Vilniaus
universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios justicijos katedros
doktorantas Saultekio al. 9, I rmai, 10222 Vilnius, Lietuva Tel.
(+370 5) 236 6167 El. paštas:
<
[email protected]>
Straipsnyje pateikiama Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse
tvirtinto atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim
istorin analiz, mginant suvokti šio instituto susiformavimo
Lietuvos baudiamojoje teisje prieastis. Laidavimo u nusikaltimus
padariusius asmenis apraišk mginama ieškoti dar ankstyvaisiais
Lietuvos valstybs laikais. Pagrindiniai odiai: atleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, Lietuvos Respublikos
baudiamasis kodeksas, laiduotojas, ritualin priesaika.
Bail in Lithuania’s Criminal Law The article presents a historical
analysis of the release from criminal liability on bail set forth
in the Criminal Code of Republic of Lithuania, trying to understand
the reasons of its establishment and formation in Lithuania’s
Criminal Law. The origins of the surety for perpetrators are sought
even in the early ages law of the state of Lithuania. Keywords:
release from criminal liability on bail, the Criminal Code of
Republic of Lithuania, bailsman, compurgation.
vadas
2000 m. rugsjo 26 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudiamuoju
kodeksu2 (toliau – BK) nubrta nauja Lietuvos baudiamosios politikos
kryptis, sutvirtinusi ir humaniškuosius baudiamosios teiss pradus –
baudiamojo statymo buvo nustatytos ne tik nusikalstamos veikos ir
bausms u j padarym, bet ir išplstos kaltininko padt lengvinanios
priemons: galimyb švelninti baudiamj atsakomyb ar bausm bei
atleidimas nuo j3.
2015 metais, vykdant regionin projekt „Nusikalstam veik vykdiusi
asmen resocializacija Europos Sjungoje: pilietins visuomens
vaidmens stiprinimas“ buvo atliktas tyrimas „Alternatyvios
1 Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir
papildymais). Valstybs inios, 1992, nr. 33-1041. 2 Lietuvos
Respublikos baudiamasis kodeksas. Valstybs inios. 2000, nr.
89-2741. 3 PRAPIESTIS, J.; ŠVEDAS, G. Lietuvos Respublikos
baudiamojo kodekso raidos dešimtmetis: raidos pamokos
ir perspektyvos. Iš Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui – 10
met. Vilnius: V Registr centras, 2011, p. 14–15.
Received: 04/04/2019. Accepted: 19/06/2019 Copyright © 2019
Justinas Bagdius. Published by Vilnius University Press This is an
Open Access article distributed under the terms of the Creative
Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use,
distribution, and reproduction in any medium, provided the original
author and source are credited.
125
BK 40 straipsnyje tvirtinta, kad nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim gali bti atleidiamas pirm kart baudiamj nusiengim,
neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim padars asmuo, jeigu
jis pripaino savo kalt dl padarytos nusikalstamos veikos,
nuoširdiai gailisi, bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryt al,
taip pat yra pagrindo tikti, kad ši al jis visiškai atlygins ir
ateityje nebedarys nauj nusikalstam veik. Šias slygas atitinkantis
kaltininkas nuo baudiamosios atsakomybs gali bti atleidiamas
perduodant j teismo pasitikjimo verto asmens, pareiškusio tok
prašym – laiduotojo – inion.
Baudiamosios teiss mokslinink darbuose atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs pagal laidavim iš esms nra analizuotas. Šios atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs ršies bendroji analiz pateikiama tik BK
komentare5 ir Vytauto Piesliako knygoje6. Dl tyrj nesidomjimo
atleidimu nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim mokslo
darbuose iki šiol neturime giluminio šio instituto suvokimo, vis
pirma pagrsto jo susiformavimo ištakomis ir prieastimis. Doktrinoje
netgi randama nuomoni, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim – naujojo, nepriklausomos Lietuvos BK naujov7.
Menkas ir nepakankamas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim ištyrimas ne tik trukdo kompleksiškai vertinti šio
instituto prasm, bet ir sprsti dl platesnio jo pritaikymo galimybi
ateityje.
Todl šiuo straipsniu pirm kart Lietuvos baudiamosios teiss mokslo
darbuose siekiama nustatyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim genez, pavelgti istorines šio instituto sitvirtinimo
prielaidas BK, padedant teiss taikytojams BK 40 straipsn pairti
plaiau. Siekiant usibrto tikslo, keliami tyrimo udaviniai: 1)
atlikti Lietuvos baudiamajai teisei svarbiausi, skirtingais
laikotarpiais galiojusi teiss akt nuostat, susijusi su nagrinjama
tema, analiz; 2) nustatyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim ištakas ir susiformavimo prieastis. Tyrimo objektas
– asmens laidavimo8 u nusikalstam veik padarius asmen ir jo teisini
padarini nustatymas bei reglamentavimas skirtingais laikotarpiais
Lietuvoje galiojusiuose teiss aktuose. Tyrimui atlikti naudoti
istorinis, sisteminis, teleologinis, lingvistinis, logins analizs
tyrimo metodai. Tyrimo metu buvo atlikta empirin ekspertinio
vertinimo apklausa, kurios metu ymiausi Lietuvos baudiamosios teiss
mokslininkai pateik savo nuomon, inter alia, apie atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tvirtinim BK lmusias
prieastis. Dl ribotos straipsnio apimties šiame darbe nra
analizuojamos atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim sampratos, netiriamos
nagrinjamo instituto taikymo slygos ir pagrindai.
4 GRAEBSEH, C. M.; BURKHARDT, S. U. Alternatyvios baudiamosios
sankcijos Europos Sjungoje. Vilnius: Lietuvos teiss institutas,
2015, p. 1–90.
5 BARANSKAIT, A., et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso
komentaras. Bendroji dalis (1–98 straips- niai). Vilnius: Teisins
informacijos centras, 2004, p. 253–261.
6 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius:
Justitia, 2008, p. 374–376. 7 PRAPIESTIS, J.; ŠVEDAS, G. Lietuvos
<...>, p. 15. 8 Asmens laidavimas šiame straipsnyje
suvokiamas tik kaip atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs forma,
bet
ne civilinje teisje taikomas prievols vykdymo utikrinimo
bdas.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
126
Straipsnyje, analizuojant tam tikrus tyrimui reikšmingus klausimus,
daugiausia remiamasi J. Machovenko, A. Baranskaits, V. Andriulio,
E. Bielino, V. Piesliako, V. V. Gumeniuk (rus. . . ) ir kit teiss
mokslinink darbais, Lietuvos Aukšiausiojo Teismo praktika ir
skirtingais laikotarpiais Lietuvoje galiojusiais teiss
aktais.
1. Laidavimo ištakos LDK teisiniuose šaltiniuose
Istorinis atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim
suvokimas nebt kokybiškas ir visavertis, jei š institut
analizuotume daugma pagal jo tekstin išraišk baudiamajame statyme.
velgiant plaiau, šios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ršies
reikšmingiausias išskirtinumas9 pasireiškia ne todl, kad vykds
visas statymo keliamas slygas nusikalstam veik padars asmuo gali
išvengti vis baudiamosios atsakomybs turin sudarani element, bet
todl, kad laidavimo atveju baudiamj teisin santyk10 tarp valstybs
ir nusikalstam veik padariusio asmens savanoriškai sitraukia
treiasis asmuo, kuris šiuose santykiuose pakeiia valstyb, privalani
teisinmis priemonmis paveikti kaltinink, kad jo nusikalstamas
elgesys nepasikartot. Asmuo, baudiamojoje byloje pateiks prašym
atleisti nusikalstam veik padarius asmen nuo baudiamosios
atsakomybs pagal laidavim, garantuoja, kad kaltininkas, bdamas
laiduotojo takoje, ateityje nebedarys nauj nusikalstam veik ir
tokiu bdu bus gyvendinta specialioji prevencija. Tam, kad valstyb
atsisakyt teisti ir bausti nusikaltl, t. y. palengvinti baudiamojon
atsakomybn patraukto asmens teisin padt, tiek laiduotojas, tiek
pats kaltininkas turi bti verti valstybs (teismo) pasitikjimo (BK
40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 3 dalis).
Btent asmens savanoriškas stojimas baudiamj teisin santyk, kuriame
jis iki to nedalyvavo ir neturjo jokio tiesioginio suinteresuotumo,
taip palengvinant teisiamojo padt, išreiškia atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs pagal laidavim kaip bausms alternatyvos esm
ir leidia ieškoti šio instituto uuomazg ankstyvuosiuose Lietuvos
baudiamosios teiss šaltiniuose.
Senovs teismo procese greta racionalij rodym (daiktini, rašytini,
teisiamojo prisipainimo) egzistavo idealieji rodymai11: teismo
dvikova, ordalijos, ritualin bylininko priesaika12. Ritualin
bylininko priesaika, arba kompurgacija, teiss literatroje apibriama
kaip „teismo paskirta priesaika, duodama bylininko vienasmeniškai
arba drauge su nustatytu skaiiumi priesaikos pagalbinink
(kompurgatori) <...> pagal nustatyt formul <...>.“13
Kaip nurodo H. J. Bermanas, „paskirt dien abi šalys atvykdavo
teism, ir šalis, kuriai buvo leista duoti priesaik, prisiekdavo
pagal nustatyt
9 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji <...>, p.
375. 10 Dl nusikalstamos veikos darymo atsirandantis baudiamasis
teisinis santykis yra dvejopas: pirminis teisinis san-
tykis susiklosto tarp nusikalstam veik padariusio asmens ir asmens,
prieš kur ši veika padaryta [PIESLIAKAS, V. Lie- tuvos baudiamoji
teis. Pirmoji knyga. Antroji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius:
Justitia, 2009, p. 316], antrinis – tarp nusikalstam veik
padariusio asmens ir valstybs, privalanios teisinmis priemonmis
reaguoti neteistus asmens veiksmus [PIESLIAKAS, V. Lietuvos
baudiamoji teis. Antroji <...>, p. 177]. Todl tam tikra
prasme baudiamojo teisinio santykio dalyvi (subjekt) ratas yra
apibrtas, o ši teisini santyki ašis – pavojinga ir baudiamojo
statymo udrausta veika.
11 Idealieji rodymai – rodymai, pagrsti sitikinimu, kad „Dievas
tiesos pusje“; Dievo valios atspindiai aplinkoje suvokiami kaip
asmens nekaltumo yms [MACHOVENKO, J. Teisingumo vykdymas Lietuvos
Didiojoje Kunigaištys- tje. Vilnius: Justitia, 2007, p. 24]
12 MACHOVENKO, J. Teiss istorija. Vilniaus universiteto vadovlis.
Vilnius: Registr centras, 2013, p. 104. 13 MACHOVENKO, J. Teiss
<...>, p. 106.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
127
formul. Taiau, kad priesaika bt ubaigta, buvo reikalingi
kompurgatoriai, priesaikos padjjai, priesaika patvirtindav
prisaikdintojo teigini teisingum“14. Šalies priesaika galdavo bti
parengiamoji (duodama pateikiant kaltinimus) ir rodomoji
(nulemianti bylos baigt), išteisinamoji (duodama atsakovo) ir
kaltinamoji (duodama ieškovo), paprastoji ir prie
šventenybi15.
Pameds (Prs) teisyne16 randame ne vien nuostat, leidiani
kaltinamajam su priesaikos pagalbininkais išsiteisinti nuo jam
pareikšto kaltinimo: „Jei viena moteris kit kaltina nam ramybs
ardymu <...>, tai kita išsiteisins prisiekdama drauge su
vienuolika moter“ (3 straipsnis); „<...> tas, kuris
kaltinamas umušimu, išsiteisins drauge su vienuolika moni,
prisiekdamas prie šventenybs, jei drsta“ (5 straipsnis); „Jei
vienas vyras kaltina kit prisidjus prie plšimo, tai kaltinamasis
išsiteisina, jei drsta prisiekti su dar 11 vyr šventenybms“ (21
straipsnis); „Jei vienas kit sukruvina ar sueidia ir skundjas
kaltina k tyia tai padarius <...>, jis gali išsiteisinti pats
prisiekdamas drauge su vienuolika asmen šventybei“ (53 straipsnis);
ir kt.
Pagal V. Andriul17, Pameds teisyne liudytojai skirstomi tiesiogiai
inanius vykio aplinkybes ir priesaikos pagalbininkus. Jo teigimu,
pirmosios kategorijos liudytojai buvo vertinami labiau, nes, norint
rodyti kalt, j reikdavo maiau nei priesaikos pagalbinink18.
Analizuodamas priesaikos pagalbinink institut baudiamajame procese
P. Pakarklis nurod, kad tai buvo „tokie bylos dalyviai, kurie savo
priesaikomis pareiškia, kad tas asmuo, apskritai imant, yra
teisingas ir dl to negali meluoti ir šiuo konkreiu
atsitikimu“19.
Galima susidaryti spd, kad priesaikos pagalbininkai laikytini vieno
iš rodym – liudytoj parodym – poršiu, kai bylos aplinkybs bdavo
nustatomos ne iš tiesiogiai vyk maiusi asmen paaiškinim, bet iš
treij asmen atliekamo kaltinamojo parodym (priesaikos)
patvirtinimo. Taiau J. Machovenko pozicija kategoriška: liudytoj ir
priesaikos pagalbinink tapatinti negalima, bet reikia juos skirti
ir laikyti savarankiškais teiss institutais.20 Tokia išvada
išplaukia iš kaimyninse LDK slav emse galiojusio reguliavimo.
Trumposios21 ir Plaiosios22 redakcij Rus Tiesoje priesaikos
pagalbininkai ir liudytojai vadinami skirtingais terminais: vidokai
(paodiui – maiusieji) liudijo jiems inom konkret, tiesiogiai su
bylos esme susijus fakt, o posluchai (paodiui – girdjusieji) tik
patvirtindavo ger ieškovo ar atsakovo reputacij23. Patvirtinta gera
šalies reputacija leisdavo teismui konstatuoti, kad bylininkas iš
esms yra teisingas mogus, kad jis ir šiuo konkreiu atveju elgiasi
siningai ir nemeluoja24.
Vadinasi, vidokai atitinka šiuolaikin liudytojo samprat (turi
informacijos apie bylai reikšmingas aplinkybes, pareigno kvieiami
dalyvauti procese), o posluchai (priesaikos pagalbininkai) yra
ieškovo
14 BERMAN, H. J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos
formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 87. 15 MACHOVENKO, J. Teiss
<...>, p. 108. 16 Pameds teisynas. Iš Lietuvos teiss
istorijos chrestomatijos. Sudarytojai R. Gelumbauskien ir G.
Šapoka. Vil-
nius: Justitia, 2012, p. 77–86. 17 ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos
teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 53. 18 Pavyzdiui,
Pameds teisyno 99 straipsnyje nurodyta: „jei kas kaltina kit
vagyste, nuudymu ar sumušimu, tai
tas kaltintojas greiiau rodys, pats prisiekdamas su šešiais
asmenimis, kurie tai mat, negu anas gals išsiteisinti, pats
prisiekdamas su vienuolika asmen“.
19 ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos <...>, p. 53–54. 20
MACHOVENKO, J. Liudytojai ir priesaikos pagalbininkai Lietuvos
Didiojoje Kunigaikštystje. Teis, nr.
51,2004, p. 51 21 , . . . . 1. -
. : - , 1984, c. 47.
22 Ten pat, p. 65, 94–95. 23 MACHOVENKO, J. Teiss <...>, p.
106. 24 MACHOVENKO, J. Teisingumo <...>, p. 26.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
128
ar atsakovo kvietimu byloje dalyvaujantys ir prisiekiantys asmenys,
patvirtina ger jo reputacij25, kitaip tariant, laiduoja u
kaltinantj arba kaltinamj. Palyginti atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs pagal laidavim atveju asmuo, laiduojantis u kaltinink,
vykstant baudiamj proces sitraukia ne teissaugos institucij
iniciatyva, bet savarankiškai, t. y. pateikdamas prašym atleisti
tariamj ar kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs (BK 40 straipsnio
1 dalis). Galima teigti, kad laiduotojas, kaip ir priesaikos
pagalbininkai, procese pradeda dalyvauti proceso dalyvio –
tariamojo ar kaltinamojo – kvietimu, atsivelgiant tai, kad
laiduotoju gali bti artimas kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 3
dalis).
Lyginant priesaikos pagalbinink ir laidavimo institutus,
išskirtinas svarbus tapatumo poymis – parodym dalykas ir teismo
procese atliekamos funkcijos. Kompurgatoriai teisme privaljo
deramai prisiekti pagal standartin formul26 ir taip garantuodavo
bylininko, kurio naudai prisiekia, priesaikos ir reputacijos
patikimum. Skirtingai nei priesaikos pagalbininkai, u kaltinink
siekiantys laiduoti asmenys formalaus laidavimo teksto neskaito,
taiau taip pat yra apklausiami teismo posdyje27, tiesiogiai ir
nustatant jo tinkamum bti kaltininko laiduotoju28. Nors laiduotojo
parodym dalykas yra labiau orientuotas ne kaltininko, bet paties
galimo laiduotojo reputacij, jo patikimum, galimybes kaltininkui
daryti teigiam tak29, taiau laiduotojo parodymai taip pat gali bti
vienas iš reikšmingus bylos duomenis patvirtinani šaltini, iš kuri
teismas sprendia apie BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyt laidavimo
slyg vykdym30, pavyzdiui, ar kaltininkas tikrai gailisi padars
nusikalstam veik (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas),
svarbiausia, ar kaltininkas yra patikimas ir ar teismas gali juo
pasitikti, kad jis laikysis statym ir nebedarys nauj nusikalstam
veik (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Todl priesaikos pagalbinink ir laiduotojo baudiamojoje byloje
atliekamos procesins funkcijos yra santykinai glaudios, nes, viena
vertus, j parodymais patvirtinamos bylos dalyvio teismui nurodomos
aplinkybs, kita vertus, j parodymai padeda atskleisti teigiamus
kaltininko asmenybs bruous, leidianius sprsti dl tam tikr juridini
fakt, kuriais remiantis teisiamojo teisin padtis gali bti
palengvinama, egzistavimo.
Vis dlto esminis priesaikos pagalbinink ir laidavimo institut
panašumas yra subjektyvieji reikalavimai kompurgatoriams ir
laiduotojams. Pameds teisyno 63 straipsnyje buvo numatyta, kad jei
vargšas mogus, traukiamas teisman ir yra kaltinamas byloje, kur
turt pasiteisinti padedant „doriems monms“, o t moni negali gauti,
tai jis prisiekia savo ranka taip danai, kaip jam skiriama,
šventenybei. Vadinasi, asmenys, patvirtindav kito asmens ger vard,
patys turjo bti geros reputacijos. Iš ia kyla draudimas vergui bti
priesaikos pagalbininku, kiti reikalavimai (dorybs, dievobaimingumo
ir pan.)31.
Šiuolaikin laiduotoj apibdinani poymi visum standartizuoja BK 40
straipsnio 3 dalyje vartojama svoka „teismo pasitikjimo vertas
asmuo“. Vienas š pasitikjim galini sukurti
25 Ten pat. 26 Net menkiausias nukrypimas nuo priesaikos teksto ar
bent vieno prisiekianiojo apsirikimas reiškia visos priesai-
kos negaliojim ir tos šalies pralaimjim [MACHOVENKO, J. Teiss
<...>, p. 106]. 27 GODA, G., et al. Lietuvos Respublikos
baudiamojo proceso kodekso komentaras (1–220 straipsniai).
Vilnius:
Teisins informacijos centras, 2003, p. 575–576. 28 Lietuvos
Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2011 m. birelio 14 d.
nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K312/2011. 29 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyrius. 2008 m. birelio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K239/2008. 30 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyrius. 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2KP82/2010. 31 MACHOVENKO, J. Teiss <...>, p.
107.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
129
LDK paprotins teiss vienodinimo, sisteminimo, kodifikavimo
poreikis34 lm ir priesaikos pagalbinink instituto tvirtinim
svarbiausiuose LDK teiss šaltiniuose – Statutuose. Luominis
visuomens nari suskirstymas nulm priesaikos pagalbinink
sureikšminim35, todl, „kol Lietuvos teritorijoje klostsi
feodaliniai teisiniai santykiai, liudytoj institutas negaljo
pralenkti priesaikos pagalbinink instituto reikšmingumu“36.
Analizuojamai temai svarbu ne tik tai, kad Lietuvos Statutai
stiprino priesaikos pagalbinink vaidmen teisingumo vykdymo procese,
bet ir tai, jog juose buvo konkretinami patikimo priesaikos
pagalbininko standartai, nustatomas reikalingas j skaiius,
iškeliamas ir ši asmen autoritetinis, visuomenins padties
vaidmuo.
Pirmojo Lietuvos Statuto (toliau – PLS)37 nuostatos rodo, kad tam
tikrose bylose paremti priesaik galjo šeimos nariai38 (mona, suaug
vaikai) arba aplinkiniai kaimynai (PLS VII 4, 5 straipsniai).
Svarbus kriterijus ir luomin priesaikos pagalbininko priklausomyb:
„jeigu umuštojo gimins nenort prisiekti, pareišk, kad jie ten
nedalyvav, tai umušjas gali išsiteisinti, prisiekdamas treiasis su
dviem bajorais, netgi jei tie bajorai bt buv jo tarnai,
<...>“39 (PLS VII 16 straipsnis). PLS XIII skyriaus 8 ir 9
straipsniuose numatyta, kad bajoras, antr ar trei kart apkaltintas
vagyste, galjo išsiteisinti savo asmenine priesaika kartu su
atitinkamai dviem ar trimis sau lygiais gero vardo bajorais.
Palyginus su 1529 m. Lietuvos Statutu, vlesniuose 1566 m. ir 1588
m. LDK Statutuose priesaikos pagalbinink reikšm dar labiau padidjo,
nes atskiras bylas nagrinjant priesaika nulemdavo bylos baigt net
esant deramiems rodymams (Treiojo Lietuvos Statuto XI skyriaus 30,
31 straipsniai)40. Be to, buvo detaliau apibrtas tinkam liudytoj
srašas: patikimi krikšionys ir karo tarnyb atliekantys totoriai, o
liudyti negaljo asmenys, bausti teismo u piktadarybes, tarnai ir
feodal valdiniai, beproiai, tremtiniai, bendrininkai41.
32 Šiauli apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2012 m. spalio 18
d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A7581162012.
33 Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2011 m. gruodio
8 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A7631722011; Panevio
apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. rugsjo 30 d.
nuosprendis bau- diamojoje byloje Nr. 1A5201852008.
34 ANDRIULIS, V., et al. <...>, p. 113. 35 MACHOVENKO, J.
Liudytojai <...>, p. 51. 36 Ten pat. 37 VALIKONYTE, I.,
LAZUTKA, S., GUDAVIIUS, E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.).
Vilnius: Vaga, 2001. 38 Pagal BK 40 straipsnio 3 dal prioritetiniai
laiduotojai yra kaltininko tvai ar artimi giminaiiai. 39 Pirmasis
Lietuvos Statutas (1529 m.). Iš Lietuvos teiss istorijos
chrestomatijos. Sudarytojai R. Gelumbauskien
ir G. Šapoka. Vilnius: Justitia, 2012, p. 122. 40 MACHOVENKO, J.
Liudytojai <...>, p. 54. 41 MACHOVENKO, J. Teisingumo
<...>, p. 32.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
130
Apibendrinant reikia pasakyti, kad išskirtini esminiai priesaikos
pagalbinink ir dabartini kaltininko laiduotoj tapatumo
poymiai:
1. Procesin padtis. Kompurgatoriai ir laiduotojas byloje dalyvauja
proceso dalyvio iniciatyva (kvietimu) ir liudija apie šalutines,
tiesiogiai su padaryta nusikalstama veika nesusijusias aplinkybes:
teisiamojo ger vard, patikimum, galimyb pasitaisyti be realios
bausms skyrimo ir kt.
2. Atliekamos funkcijos. Abiem atvejais proces sitrauk pagalbiniai
asmenys padeda siekti naudos kaltinamajam43. Priesaikos pagalbinink
atveju bylininkas galdavo išsiteisinti nuo jam reiškiam kaltinim,
laidavimo atveju – išvengti baudiamosios atsakomybs turin sudarani
element (viešo pasmerkimo, bausms skyrimo, bausms atlikimo,
teistumo)44. Abiem atvejais ši asmen funkcija teismo procese yra
analogiška – laidavimas (garantavimas) u kaltinink.
3. Santykis su kaltinamuoju. Tiek asmenys, patvirtindav asmens
duodam priesaik, tiek asmuo, norintis laiduoti u kaltinink, turjo
bti artimas, gerai j pastantis, kaltininko aplinkos mogus.
4. Asmenins savybs. Priesaikos pagalbininku ir laiduotoju gali bti
tik doras, geros reputacijos asmuo, kurio asmenyb teismui leidia j
manyti esant patikim ir sining.
5. Iš to darytina svarbi išvada, kad priesaikos pagalbinink ir
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim institutai yra
giminingi. Todl iš paprotins teiss kilusi kompurgacij galime
laikyti BK 40 straipsnyje tvirtinto laidavimo ištakomis
šiuolaikinje Lietuvos baudiamojoje teisje, o priesaikos
pagalbininkus – tolimais laiduotoj protviais.
2. Kaltininko globa tarpukario Lietuvoje
Po treiojo Abiej Taut Respublikos padalijimo 1795 m. Rusijos
imperijai atitekusioje Lietuvos teritorijos dalyje kur laik dar
galiojo Treiasis Lietuvos Statutas, kol 1840 m. visa apimtimi
vestas pagrindinis to meto Rusijos imperijos sisteminis teiss
šaltinis – 1832 m. priimtas statym svadas45 (toliau – Svadas),
turjs XV tom, kuri XV tomas buvo skirtas baudiamiesiems statymams
(nuo 1885 m. atsirado papildomas XVI tomas, apms procesinius
statymus)46. Vis dlto vos sigaliojs Svado XV tomas dl sudi
grupavimo pagal atsitiktinius poymius, pasenusios sankcij sistemos,
straipsni nesuderinamumo, ilgumo ir kazuistiškumo laikytas
pasenusiu, todl netrukus po Svado sigaliojimo pradti naujojo
baudiamojo statymo krimo darbai, kuri rezultatas – 1845 m.
Kriminalini ir taisomj bausmi statutas47 (toliau – Statutas), vliau
keistas du kartus: iš jo 1864 m. nauj statym – Bausmi status buvo
išskirti lengvesni nusikaltimai, priskirti taikos
42 MACHOVENKO, J. Liudytojai <...>, p. 55–56. 43 Kalbant apie
išteisinamj priesaik su priesaikos pagalbininkais. 44 PIESLIAKAS,
V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji <…>, p. 181. 45
[interaktyvus. irta 2019-01-25] Prieiga per internet:
<http://nlr.ru/e-res/law_r/descript.html>. 46 Svadas buvo
nebaigta, tstin, sistemingai papildoma inkorporacija: po pirmojo
leidimo 1832 m., 1842, 1857
ir 1893 m. išjo nauji pilni Svado leidimai, vairiais metais
išleisti atnaujinti pavieniai jo tomai [MAKSIMAITIS, M. Rusijos
teiss šaltiniai Lietuvoje 1918–1940 m. Jurisprudencija. 2012,
19(2), p. 407–408].
47 [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per interne- t:
<https://dlib.rsl.ru/viewer/01002889696#?page=1>.
131
teisj kompetencijai, o likusioji dalis – suredaguota, sutrumpinta
ir 1866 m. pavadinta Bausmi statutu48. Taiau šie teisynai taip pat
neišsprend baudiamojo teisinio reguliavimo trkum, todl baudiamieji
statymai ir toliau buvo tobulinami. 1903 m. priimtas Rusijos
imperijos baudiamasis statutas49 (toliau – Baudiamasis statutas) –
vienas iš reikšmingiausi baudiamosios teiss šaltini, pasiymjs
racionalia sistema, bauginimo ir individualios prevencijos derinimu
ir laikytas vienu iš geriausi t laik klasikins krypties baudiamj
statym svadu50.
Taigi iki karo Lietuvoje, kaip visoje Rusijos imperijoje, galiojo
trys tarpusavyje nesuderinti baudiamieji statymai: 1864 m. Bausmi
statai ir 1866 m. Bausmi statutas bei 1903 m. Baudiamasis statutas,
iš kuri du pirmieji buvo tokie archajiški, kad Lietuv okupav
vokieiai 1915 m. ruden paskelb, jog okupuotame krašte galioja 1903
m. Baudiamasis statutas51. Taiau n viename po Treiojo Lietuvos
Statuto galiojimo panaikinimo rus okupacins valdios vestame
baudiamajame statyme šiam tyrimui aktuali nuostat, susijusi su
pilnameio kaltinamojo baudiamosios padties palengvinimu dalyvaujant
tretiesiems asmenims, nebuvo.
1919 m. sausio 16 d. priimtu statymu (LV, 19190116, Nr. 2/326)
buvo paskelbta, kad nepriklausomoje Lietuvoje (išskyrus Klaipdos
krašt) toliau bus vadovaujamasi Baudiamuoju statutu, galiojusiu ir
vokiei okupacijos metais, su tam tikrais pakeitimais ir
papildymais52. Analizuojamai temai reikšming baudiamojo reguliavimo
pokyi vyko beveik po dešimtmeio, kai 1928 m. rugsjo 24 d. buvo
priimtas Lygtinio nuteisimo statymas53 (toliau – LN).
LN 1 straipsnyje buvo teigiama, kad pinigin bauda, areštas,
atidavimas drausms aukljamj staig ir paprastasis kaljimas gali bti
teismo sprendimu lygtinai atleisti tiems iš nuteistj, kurie dl savo
asmens ir bdo savybi arba dl paties nusikalstamo darbo ršies ir jo
motyv bei aplinkybi duoda vilties, kad ateityje dorai gyvens ir
nebenusikals. Ieškant paraleli su dabartiniu BK, pagal reguliavimo
dalyk ir tikslus, LN, manytina, teisiškai yra artimesnis ne
atleidimo nuo baudiamosios pagal laidavim institutui, bet BK 75
straipsnyje tvirtintam bausms vykdymo atidjimui54.
Nepaisant to, LN randama toki reguliavimo norm, kurios kone odis
odin atitinka dabartinio BK 40 straipsn. Viena iš toki – aplinkybs,
leidianios manyti, kad asmuo ateityje dorai gyvens ir nebenusikals
(LN 1 straipsnis). BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte rašyta
tikimyb, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padaryt al,
laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik – tvirtina šio
instituto taikymo pagrind55, atskleidiant vertybinius kaltininko
asmenybs ir elgesio momentus, leidianius teismui tikti, kad
kaltininkas be represins jo elgesio keitimo priemons – bausms yra
pajgus keistis bei paklusti visuomens nustatytoms elgesio
normoms.
48 MAKSIMAITIS, M. Rusijos teiss šaltiniai Lietuvoje 1918–1940 m.
Jurisprudencija. 2012, 19(2), p. 409. 49 Baudiamasis statutas su
papildomaisiais baudiamaisiais statymais ir komentarais, sudarytais
iš Rusijos se-
nato ir Lietuvos vyriausiojo tribunolo sprendim bei kit aiškinim.
Sudarytojai M. Kavolis ir S. Bieliackinas. Kaunas: D. Gutmano
knygynas, 1934.
50 Lietuvos teis 1918–2018: šimtmeio patirtis ir perspektyvos.
Mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio univer- sitetas, 2018, p.
534.
51 ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius:
Justitia, 2002, p. 298. 52 MAKSIMAITIS, M.; VANSEVIIUS, S. Lietuvos
valstybs ir teiss istorija. Vilnius: Justitia, 1997, p. 191. 53
Lygtinio nuteisimo statymas. Vyriausybs inios, 1928, nr. 284-1821.
54 Esminis tapatumo poymis – lygtinio nuteisimo ir vykdymo atidjimo
taikymas bausmei ir jos atlikimui po baus-
ms paskyrimo (LN 1 straipsnio 4 dalis ir BK 75 straipsnio 1 dalis),
taip pat tai, jog, prajus nustatytam terminui, laiko- ma, kad bausm
yra atlikta arba jos nebra (LN 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos
probacijos statymo 30 straipsnio 1 dalis). O nuo baudiamosios
atsakomybs pagal laidavim atleidiama iki bausms paskyrimo, bausm
yra tik vienas iš baudiamosios atsakomybs element, nuo kuri
atleidiama.
55 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji <...>, p.
374–375.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
132
Kaip ir laidavimo atveju, lygtinis nuteisimas buvo slygins
prigimties, t. y. institutas taikomas konkreiam bandomajam
laikotarpiui56, per kur kaltininkas turi laikytis jam nustatyt
apribojim (suvarym). Pagal LN 4 straipsn, u nustatyt suvarym
nesilaikym ir nauj nusikaltim, u kuriuos skirta bauda arba laisvs
atmimo bausm iki 3 mnesi, padarym teismas gali, o nauj nusikaltim
padarymo atvejais, kai u juos skiriama bausm viršija 3 mnesius
laisvs atmimo, – privalo panaikinti sprendim dl nuteistojo lygtinio
nuteisimo. Iš esms analogiški pareikšto valstybs pasitikjimo
sulauymo teisiniai padariniai nustatyti ir BK 40 straipsnio 7 ir 8
dalyse57.
Šio tyrimo poiriu aktualiausia LN reguliavimo nuostata buvo
tvirtinta 3 straipsnyje: „nuteistam asmeniui per vis bandomj
laikotarp galjo bti „udta“ globa“. Šio statymo 7 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad lygtinai nuteistj globos prieir vykdo vietos
taikos teisjas per tam tikrus skirtus globjus – atskirus asmenis ar
staigas. O to paties straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad globjai
vadovaujasi taikos teisjo nurodymais ir išleista j darbo
instrukcija. 1928 m. spalio 7 d. teisingumo ministro patvirtinta
Lygtinio nuteisimo statymui vykdyti instrukcija58 (toliau –
Instrukcija) nustatoma, kad globjais parenkami asmenys, kurie turi
ger vard ir visuomens pasitikjim (13 punktas). Pagal dabar
galiojant reguliavim, teismas nusikalstam veik padarius asmen
atleidia nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim ir perduoda j
laiduotojo „iniai ir atsakomybei“59.
Taigi pagal savo pobd lygtinis paleidimas su globa ir atleidimas
nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim turi nemaai panašum:
nusikalstam veik padars asmuo perduodamas kito asmens prieirai,
globjas gali bti fizinis asmuo, turi turti reikaling reputacij ir
pasitikjim, gali duoti elgesio nurodymus nuteistajam, taiau tvirtos
išvados, kad lygtinis nuteisimas su globa tarpukariu yra artimas
institutui atleisti nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim
dabar galiojaniame BK, daryti negalime. Pagrindinis ir esminis
skirtumas – nra savanoriškumo elemento. Lygtinio nuteisimo atveju
nuteistasis išvengdavo realaus bausms vykdymo ne todl, kad globjas
pats prašyt teismo perimti kaltinink savo globon, bet todl, kad
pats teismas nusprsdavo nuteisti lygtinai su globa. Globa pagal š
statym buvo paskiriama kaip viena iš lygtinio nuteisimo form, u
kurios vykdym vis pirma buvo atsakingas globos prieir vykdantis
taikos teisjas ar teismas (Instrukcij 7, 12 punktai), o patys
globjai yra tiesiogiai atskaitingi j prieir vykdantiems subjektams
(Instrukcij 13, 14 punktai). Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim atveju laiduotojai patys prašo valstybs neteisti ir
nebausti nusikalstam veik padariusio asmens bei perduoti j
laiduotojo iniai ir atsakomybei, kad šis, pasinaudodamas savo
pozityvia taka ir autoritetu, savarankiškai, be valstybs kišimosi,
daryt kaltininkui teigiamo, aukljamojo pobdio tak ir utikrint, kad
jis nebenusikalst. Todl globjai pagal LN koncepciškai yra artimesni
šiandieniniams probacijos pareignams nei laiduotojams, nes jie
veikdavo ne savarankiškai, bet galiojus valstybei.
Vis dlto tarpukario baudiamasis teisinis reguliavimas rodo
pozityvesn ir valstybs poir nusikaltimus padariusius asmenis. Šiuo
laikotarpiu atsiranda humaniškos ir šanso princip60 gyvendinanios
nuostatos, kurios suteikia galimyb išvengti represinio priemoni
taikymo tiems, kuri
56 Pagal LN 3 straipsn nuo 1 iki 5 met, pagal BK 40 straipsnio 4
dal nuo 1 iki 3 met. 57 U baudiamojo nusiengimo ar neatsargaus
nusikaltimo padarym teismas gali, o tyinio nusikaltimo
padarymo
atveju – privalo panaikinti ankstesn sprendim atleisti asmen nuo
baudiamosios atsakomybs pagal laidavim ir sprs- ti atsakomybs u
visas padarytas nusikalstamas veikas klausim. Tiesa, BK nenumato
galimybs kelti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs panaikinimo
klausimo tais atvejais, kai nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim atleistas asmuo nesilaiko jam nustatyt pareigojim ar
draudim.
58 Teisingumo ministerio Lygtinio nuteisimo statymui vykdyti
instrukcija. Vyriausybs inios, 1928, nr. 288-1890. 59 Lietuvos
Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2015 m. vasario 10 d.
nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K86895/2015. 60 PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis.
Pirmoji <...>, p. 108.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
133
3. Laidavimas sovietmeiu
1960 m. spalio 27 d. primus Rusijos Taryb Federacins Socialistins
Respublikos baudiamj kodeks61 (toliau – RTFSR BK), „išreiškiant
tarybinio baudiamojo humaniškum“62, tvirtinus atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs koncepcij63, šalia kit atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs bd 52 straipsnyje tvirtinta galimyb
atleisti nusikalstam veik padarius asmen nuo baudiamosios
atsakomybs ir bausms pagal laidavim64.
Pagal 1958 m. TSRS ir sjungini respublik baudiamj statym leidimo
akt65 parengus TSRS sudtyje buvusi respublik baudiamuosius
statymus, inter alia, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim tapo vis sovietini valstybi baudiamosios teiss dalimi66.
Lietuvoje taikytoje baudiamojoje teisje ši atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ršis atsirado 1961 m. rugsjo 1 d.
sigaliojus 1961 m. birelio 26 m. priimtam Lietuvos Taryb
Socialistins Respublikos baudiamajam kodeksui67 (toliau – 1961 m.
BK) ir buvo reglamentuota šio kodekso 53 straipsnyje. Dl šios
prieasties negalima sutikti su mokslinink teiginiu, kad atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim norma yra naujojo BK
naujov68.
Socialistin visuomenin politin doktrina, išklusi visuomenin „darbo
liaudies“ ir kolektyvo kult, reikšmingai veik ir baudiamj teisin
reguliavim. Bausme buvo siekiama ne tik nubausti ir izoliuoti
nusikaltl, bet ir specialiosios prevencijos, resocializavimo tiksl
– „pataisyti bei perauklti nuteistuosius, kad jie siningai dirbt,
tiksliai vykdyt statymus, gerbt socialistinio bendro gyvenimo
taisykles“ (1961 m. BK 21 straipsnis). O šio tikslo siekiama
pasitelkiant visuomen, taigi baudiamj
61 1960 m. RTFSR baudiamasis kodeksas, sigaliojs 1961-01-01,
galiojs iki 1997-01-01 [interaktyvus. irta 2018-09-10]. Prieiga per
internet:
<http://www.consultant.ru/document/cons_doc_LAW_2950/>.
62 KLIMKA, A., et al. Tarybin baudiamoji teis. Bendroji dalis.
Vilnius: Mintis, 1975, p. 363. 63 , .; , .; , . . . .
, 2014, c. 459–470. 64 Iki tol galiojusiame ir Lietuvoje 1940–1961
metais (išskyrus Vokiei okupacin laikotarp 1941–1945 metais)
taikytame 1926 m. Rusijos Taryb Federacins Socialistins Respublikos
baudiamajame kodekse tokios priemons nebuvo [1926 m. RTFSR
kodeksas, sigaliojs 1927-01-01, galiojs iki 1961-01-01
[interaktyvus. irta 2019-01-11] Prieiga per internet:
<http://docs.cntd.ru/document/901757374>].
65 „ “. - . 1959, No. 1, . 6.
66 , . . . . . : , 2012, t. 17, c. 161–170. [interaktyvus. irta
2016-01-12]. Prieiga per internet:
<http://dspace.onu.edu.ua:8080/bits-
tream/123456789/4851/1/161-170.pdf>.
67 Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos statymas dl Lietuvos
Taryb Socialistins Respublikos baudiamojo kodekso patvirtinimo.
Vyriausybs inios, 1961, nr. 18-147.
68 PRAPIESTIS, J., ŠVEDAS, G. Lietuvos <...>, p. 15.
134
teis integruojant platesn piliei kontrols tinkl69, kad visuomenines
organizacijas ar darbo moni kolektyvus susibr asmenys galt stebti
nusikaltusius savo bendruomens narius, juos taisyti bei auklti70.
Tai atspindi tokios anuomet naudotos priemons kaip lygtinis
nuteisimas (1961 m. BK 251 straipsnis) ar paleidimas (1961 m. BK
542 straipsnis), atidavimas darbo ar organizacijos kolektyvui
perauklti ir pataisyti lygtinai nuteist asmen ar lygtinai prieš
termin atleist asmen (1961 m. BK 46 straipsnis), asmens perdavimas
draugiškajam teismui (1961 m. BK 52 straipsnis) ir asmens
perdavimas pagal laidavim (1961 m. BK 53 straipsnis). Toks
visuomenini organizacij vaidmens išklimas netgi laikytas visuomens
teisi išpltimu, leidusiu ne tik tiesiogiai kovoti su
nusikalstamumu, bet ir dalyvauti nusikaltusiojo pataisymo ir
peraukljimo procese71.
1961 m. BK 53 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad jei pagal bylos
aplinkybes asmens padarytas nusikaltimas ir pats šis asmuo nra
labai pavojingi visuomenei ir jeigu tas nusikaltimas nesukl sunki
padarini, o pats kaltininkas nuoširdiai gailisi, tai visuomenini
organizacij ar darbo moni kolektyvo prašymu šis asmuo gali bti
atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms ir atiduodamas
pagal laidavim prašaniosioms visuomeninms organizacijoms ar darbo
moni kolektyvui, kad šie j perauklt ir pataisyt.
Vien tekstinis atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim
tvirtinani norm palyginimas atskleidia daug socialistinio ir
dabartinio laidavimo reguliavimo panašum: 1) veikos pobdis –
laidavimas galimas maiau pavojing nusikalstam veik atvejais. Tiesa,
dabartinio BK 40 straipsnio 1 dalyje aiškiai vardijamos nusikalstam
taikytin veik grups (baudiamasis nusiengimas, neatsargus, nesunkus
ir apysunkis tyinis nusikaltimas), o 1961 m. BK vartojama
abstraktesn, vertinamojo pobdio formuluot „nra labai pavojingas“ ir
„nesukl sunki pasekmi“72; 2) nuoširdaus gailjimosi reikalavimas; 3)
kalts pripainimas – 1961 m. BK 53 straipsnio 2 dalyje nustatoma,
kad nutraukti baudiamosios bylos ir kaltininko atleisti pagal
laidavim negalima, jei jis nelaiko savs kalto; 4) laiduotojo
rašytinis prašymas perduoti kaltinink jo inion pagal laidavim, t.
y. savanoriško sitraukimo baudiamuosius teisinius santykius
išraiškos forma; 5) apribojimas taikyti laidavim – 1961 m. BK 53
straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas taikyti laidavim, jei
asmuo turi teistum arba jau buvs atleistas pagal laidavim. Pagal BK
40 straipsnio 1 dal, laidavimas galimas tik pirm kart padarius
nusikalstam veik73, taiau baudiamasis statymas nedraudia taikyti
laidavimo asmeniui, kuris jau buvo atleistas nuo baudiamosios
atsakomybs pagal laidavim74; 6) laidavimas taikomas „patikimam
asmeniui“, t. y. tokiam, kuris teikia vilties, kad pasitaisys,
elgsis pavyzdingai ir nebedarys nauj nusikalstam veik; 7) laidavimo
„galiojimo“ laikotarpis – dabartinio BK 40 straipsnio 4 dalyje
nustatas diskrecinis skiriamasis laidavimo laikotarpis nuo vieneri
iki trej met. 1961 m. BK konkrei rib nenustatyta. Apie laidavimo
taikymo galiojim socialistinio instituto reguliavimo
69 Lietuvos teis 1918–2018 <...>, 2018, p. 534. 70 KLIMKA,
A., et al. Tarybin <...>, p. 359. 71 Ten pat. 72 Doktrinoje
teigiama, kad nelabai pavojingi nusikaltimai uima tarpin viet tarp
1961 m. BK 52 straipsnyje
vardyt maareikšmi nusikaltim ir 25 straipsnyje nurodyt sunki
nusikaltim. [KLIMKA, A., et al. Tarybin <...>, p. 379].
73 Pirm kart nusikalstama veika gali bti padaroma faktiškai ir
teisiškai [PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji
<...>, p. 257]. Kaip nurodo G. Švedas, „teisiškai pirm kart
teisiamu asmeniu pripastamas ir toks asmuo, kuris faktiškai gali
bti teisiamas ir nebe pirm kart, taiau jau išnykus prieš tai buvusi
teistum teisiniams padari- niams“ [ŠVEDAS, G. Bausms skyrimo
asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk arba apysunk tyin
nusikaltim, nuostatos Lietuvos Aukšiausiojo Teismo
jurisprudencijoje. Teis, 2014, t. 90, p. 13].
74 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. gegus
20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2KP85/2008.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
135
srityje galime sprsti iš keleto 1961 m. BK norm: pagal BK 53
straipsnio 4 dal buvo leidiama atsisakyti laidavimo per vienerius
metus, o remiantis BK 41 straipsnio 12 punktu atsakomyb sunkinanti
aplinkyb, jeigu nusikalstam veik padar asmuo, atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs pagal laidavim ir nuo tokio sprendimo nra
praj dveji metai; 8) laiduotojo teis atsisakyti laidavimo – BK 40
straipsnio 6 dalyje nebuvo numatyta, dl koki prieasi laiduotojas
galt atsisakyti savo kaip laiduotojo pareig nusikalstam veik
padariusiam asmeniui, o 1961 m. BK 53 straipsnio 4 dalyje ši
laiduotojo teis sukonkretinta: „jeigu asmuo <...> nepateisina
kolektyvo pasitikjimo, paeidia savo pasiadjim rodyti pavyzdingu
elgesiu ir siningu darbu savo pasitaisym, nesilaiko socialistinio
bendro gyvenimo norm arba pasitraukia iš darbo moni kolektyvo,
turdamas tiksl vengti visuomeninio poveikio <...>“; 9)
laidavimo atsisakymo teisiniai padariniai – abiem atvejais
atsisakius laidavimo gali bti sprendiama dl asmens patraukimo
baudiamojon atsakomybn u padaryt nusikalstam veik (BK 40 straipsnio
6 dalis ir 1961 m. BK 53 straipsnio 4 dalis); 10) teisiniai
padariniai padarius nauj nusikalstam veik – atleistam nuo
baudiamosios atsakomybs asmeniui padarius nauj nusikalstam veik
atleidimas gali bti panaikintas, jei padaromas naujas baudiamasis
nusiengimas ar neatsargus nusikaltimas (BK 40 straipsnio 7 dalis)
ir privalo bti panaikintas, jei padaromas naujas tyinis
nusikaltimas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Pagal 1961 m. BK
reguliavim, laidavimo laikotarpiu padarius nauj nusikaltim, asmuo
visais atvejais traukiamas baudiamojon atsakomybn u abu
nusikalstamus poelgius75.
Sovietmeiu Lietuvoje taikytoje baudiamojoje teisje tvirtintas
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutas, kaip ir dabar,
rmsi principine nuostata, kad asmens atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs klausimas byloje gali bti sprendiamas tik tada, kai jo
padarytoje veikoje yra konstatuota baudiamojo statymo udraustos
nusikalstamos veikos sudtis76 – neegzistuojant bent vienam
nusikalstamos veikos sudties poymiui, asmeniui apskritai nekyla
baudiamoji atsakomyb, todl negali bti kalbama ir apie atleidim nuo
jos. Asmuo nuo baudiamosios atsakomybs yra atleidiamas
nereabilituojaniais pagrindais77, t. y. jis nra pripastamas
nepadars nusikalstamos veikos ir nra laikomas nekaltas.
Nors sovietinio ir dabartinio atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim reguliavimo palyginimas leidia neabejotinai
konstatuoti, kad btent sovietinis reguliavimas sudjo pamatus
šiandieniam šio instituto modeliui BK, taiau apie koncepcin
reguliavimo tapatum kalbti negalime. Esminis skirtumas –
laiduotojas. Pagal 1961 met BK 53 straipsn, nusikalstam veik padars
asmuo pagal laidavim buvo perduodamas ne teismo pasitikjimo vertam
fiziniam asmeniui, bet tam tikriems juridiniams asmenims –
visuomeninms organizacijoms ar darbo moni kolektyvui. Dabartiniame
Lietuvos BK „juridinio asmens galimyb bti laiduotoju nra
numatyta“78. Tos visuomenins organizacijos ar darbuotoj kolektyvai
turjo kaltinink stebti, priirti ir auklti, kad jis laikytsi
nustatytos poveikio tvarkos ir nebedaryt nauj nusiengim. O
kaltininkas savo ruotu pasiaddavo pavyzdingai elgtis ir siningai
dirbti, laikytis socialistinio bendro gyvenimo norm, nepasitraukti
iš darbo kolektyvo, turdamas tiksl vengti visuomeninio poveikio,
tuo pateisindamas jam pareikšt pasitikjim79. Priešingu atveju –
laidavimo atsisakoma ir asmuo traukiamas baudiamojon
atsakomybn.
75 BIELINAS, E., et al. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras.
Vilnius: Mintis, 1989, p. 118. 76 , . ., et al. . . .
. . , , 2013, c. 434. 77 BARANSKAIT, A. Taikos sutartis
baudiamojoje teisje. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2007,
p. 80–81. 78 BARANSKAIT, A. et al. Lietuvos <...>, p. 258. 79
BIELINAS, E., et al. Lietuvos <...>, 1989, p. 117.
ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050 Teis. 2019, t. 112
136
Laidavimo reguliavimas socialistinje baudiamojoje teisje parod, kad
nusikaltlio pataisymo galima siekti ir alternatyviomis bausmei
priemonmis, pasitelkiant treiuosius asmenis, tikslingai prašanius
perimti valstybs institucijoms tenkanias pareigas. Kita vertus,
tokia „peraukljimo“ programa paremta funkcionalizmu – pasitaisymas
galimas laikantis iš dalies primesto gyvenimo bdo, „teisingo
mstymo“, kas suvienodintoje planinje visuomenje turjo vesti prie
specifinio individo (bet nebtina individualybs) formavimo82.
Galima daryti prielaid, jog btent tokia laiduotojo koncepcija lm,
kad buvusiose TSRS respublikose, kuriant jau nepriklausom valstybi
baudiamuosius statymus, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim nepritapo ir buvo panaikintas, nes po TSRS grities
pasikeitusi politin ir ypa socialin-ekonomin situacija iš esms nulm
darbuotoj kolektyv aukljamosios takos nusikalstam veik padariusiam
asmeniui praradim83. Toki pozicij palaiko ir apklausti baudiamosios
teiss mokslininkai, kuri nuomone, sovietinis laidavimo reguliavimas
ir pats laiduotojas buvo akivaizdiai ideologinis, galintis veikti
tik totalitarinse sistemose. Demokratinje, privaios nuosavybs teise
ir teise laisvai vienytis bendrijas ar asociacijas pagrstoje
santvarkoje jokia visuomenin organizacija ar juo labiau privataus
juridinio asmens darbuotoj kolektyvas negali nei prisiimti, nei bti
pareigotas prisiimti atsakomyb u konkretaus mogaus elges ir turti
dalin prievartins prieiros funkcij. Tokia asmens pataisymo programa
manoma tik kolektyvizmo slygomis, kai tam tikros gyventoj struktros
yra priverstinai buriamos, palaikomos ir tarnauja totalitarins
valdios išlaikymo tikslui.
4. Laidavimas nepriklausomos Lietuvos baudiamojoje teisje
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkrus Nepriklausomyb, sovietinis
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim baudiamajame
statyme dar galiojo beveik penkerius metus: 1961 m. BK 53
straipsnis pripaintas netekusiu galios 1995 m. sausio 1 d.
sigaliojusiais 1961 m. BK pakeitimais84. Laidavimas, kaip asmens
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs forma, Lietuvos baudiamj teis
gro 2000 m. rugsjo 26 d. primus naujj BK, kuriuo baudiamoji teis
represinio poveikio priemones siekia derinti su humanišku,
ekonomišku ir teisingu poveikiu nusikalstamas veikas padariusiems
asmenimis85.
Palyginti su pirminiu – sovietiniu atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs pagal laidavim reguliavimu, dabartiniame BK 40
straipsnyje nustatytos konkreios nusikalstam veik kategorijos,
leidianios byloje kelti klausim dl jas padariusio asmens atleidimo
nuo atsakomybs (40 straipsnio 1 dalis), tvirtinamos aiškiai
apibrtos laidavimo taikymo slygos ir pagrindai (BK 40 straipsnio 1
dalis, 2 dalies 1–4 punktai), numatoma galimyb laidavim taikyti su
ustatu (BK 40 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
80 KLIMKA, A., et al. Tarybin <...>, p. 380. 81 BIELINAS, E.,
et al. Lietuvos <...>, 1989, p. 118. 82 Lietuvos teis
1918–2018 <...>, p. 534. 83 , . . <...>, c. 161–170. 84
Lietuvos Respublikos statymas „Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo,
Pataisos darb ir Baudiamojo proceso
kodeks pakeitimo ir papildymo“ Nr. I-551. Valstybs inios, 1994, nr.
60-1182. 85 BARANSKAIT, A. Humanizmo principas atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs instituto istorins raidos
kontekste. Jurisprudencija, 2009, nr. 4(4), p. 179–194.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
137
Be to, dabartiniu reguliavimu siekiama utikrinti ir nukentjusiojo
teist interes apsaug – pagal baudiamj statym reikalaujama, kad
asmuo, siekiantis bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim, bt bent iš dalies atlygins ar pašalins padaryt al arba
sipareigojs j atlyginti ateityje, jeigu tokia ala buvo padaryta (BK
40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Diferencijuojama ir laidavimo
panaikinimo galimyb padarius nauj nusikalstam veik, atsivelgiant
naujos padarytos nusikalstamos veikos pavojingum bei kalts form (BK
40 straipsnio 7 ir 8 dalys).
Be to, BK 40 straipsnyje, kitaip nei 1961 m. BK 53 straipsnyje,
nekeliama papildom reikalavim nuo baudiamosios atsakomybs atleistam
asmeniui aktyviais veiksmais „rodyti“ savo pasitaisym ir kad
sprendimas netaikyti jam baudiamj represini poveikio priemoni, bet
atleisti nuo atsakomybs, buvo pagrstas ir teisingas.
Didiausias instituto pokytis nuo 1961 m. BK 53 straipsnio –
visiškai priešinga laiduotojo koncepcija. Laiduoti u kaltinink gali
kaltininko tvai, artimieji giminaiiai ar kiti teismo pasitikjimo
verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Lietuvos statym leidjo
sitikinimu, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim
institutu siekiam tiksl efektyviau galima pasiekti kaltininkui
bnant asmeniniame santykyje su jam socialiai artimu ir autoritet
turiniu mogumi, bet ne su iš esms nepastam moni kolektyvu. T
patvirtina ir lingvistin BK 40 straipsnio 3 dalies konstrukcija,
kuri parodo, kad nors kaltininko laiduotoju gali bti iš esms bet
kuris teismo pasitikjimo vertas asmuo, taiau pirmenyb laiduoti yra
teikiama nusikalstam veik padariusio asmens tvams ar artimiems
giminaiiams86. Taiau baudiamasis statymas expressis verbis
pareigoja teism, sprendiant kaltininko atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs pagal laidavim klausim, vertinti laiduotojo ir
kaltininko giminysts ryšius, asmenines savybes, veik ir galimyb
daryti teigiam tak kaltininkui. Šios trys kategorijos iš dalies
abstrahuoja baudiamajame statyme vartojam asmens laiduotojo
parinkimo kriterij – „vertas teismo pasitikjimo“, kuris, kit BK 40
straipsnio keliam slyg kontekste, turi savarankišk reikšm87.
Baudiamosios teiss doktrinoje nra atsakymo, kokios prieastys lm
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tvirtinim BK
ir btent tokios laiduotojo formos parinkim. Analizuojant Lietuvos
Respublikos Seime (toliau – Seimas) svarstyto BK projekto travaux
préparatoires, pastebima, kad laidavimas, kaip atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs ršis, nebuvo numatyta pirminiame, Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos parengtame BK projekte88. Ši
priemon baudiamj statym rašyti pasil iš Lietuvos Aukšiausiojo
Teismo, Vidaus reikal ministerijos, Generalins prokuratros,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Vilniaus universiteto atstov
sudaryta darbo grup, parengusi ir Seimui pateikusi alternatyv BK
variant89.
86 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130
straipsnio 3 dal, tvams (kraujo) yra prilyginami ir tviai. CK 3.135
straipsnyje nurodoma, kad artimieji giminaiiai yra tiesiosios
linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio im- tinai (tvai ir vaikai,
seneliai ir vaikaiiai) ir šonins linijos antrojo laipsnio
giminaiiai (broliai ir seserys). BK Bendrojoje dalyje tv ar artim
giminaii samprata nra pateikiama. Taiau analogiška CK
reglamentavimui artimj giminaii svoka randama BK 248 straipsnio 1
dalyje. Negana to, to paties straipsnio 2 dalyje pateikiamas ir
platesnis nusikalstam veik padariusio asmens šeimos nari apibrimas:
nusikaltim padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo
gyvenan- tys tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j
sutuoktiniai, taip pat nusikaltim padariusio asmens sutuoktinis
arba asmuo, su kuriuo nusikaltim padars asmuo bendrai gyvena
neregistravs santuokos (partneryst), sutuoktinio tvai.
87 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2015 m.
sausio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K138/2015.
88 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projektas Nr. P-2143
[interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.89838?positionInSearchResults=12&searchModelUUID
=3b97b98f-2181-4074-9ede-9d9db18eb734>.
89 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projektas Nr. P-2143A
[interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.90162>.
138
Verta paminti, kad, svarstant BK projekt Seimo Teiss ir teistvarkos
komitete ir diskutuojant dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim reglamentavimo, buvo keliamas klausimas, ar u
kaltinink negalt laiduoti jo darboviet (usienio autoriai juridin
asmen kaip kaltininko laiduotoj pateisina dl geresni galimybi
stebti atleisto nuo baudiamosios atsakomybs asmens elges ir daryti
teigiam aukljamj tak, nes t daro ne vienas, bet grup moni90). Vis
dlto nusprsta, kad juridinis asmuo šiuo atveju negalt prisiimti
toki pareig, nes tai galimai prieštaraut j veikl reguliuojantiems
teiss aktams ir juridini asmen veiklos tikslams, taip pat problem
kilt tais atvejais, kai laidavimas buvo taikytas su ustatu, o
kaltininkui per laidavimo laikotarp padarius nauj nusikalstam veik,
ustatas nebt grinamas laiduotojui. Teiss ir teistvarkos komiteto
klausymuose alternatyvaus BK projekto autoriai paaiškino, kad
atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim pirmiausia bt
galima taikyti nepilnameiams91. Atkreiptinas dmesys, kad šeimos
(tv, globj) traukimas nepilnamei teismo proces ir sankcij arba
poveikio priemoni vykdym yra akcentuojamas tiek tarptautiniais,
tiek regioniniais standartais92, todl neinstitucin tv (globj)
prieira kaip poveikio priemon nusikalstamas veikas padariusiems
nepilnameiams asmenims yra iš esms visose Europos Sjungos
valstybse93. Nors Seimo Teiss ir teistvarkos komitete galiausiai
buvo nusprsta atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs nesieti su
kaltininko amiumi, taiau BK projekto rengj sumanymas š institut
orientuoti jaunus teiss paeidjus, tiktina, nulm, kad BK 40
straipsnio 3 dalyje pateiktas laiduotojo apibrimas iš bendro
„teismo pasitikjimo verto asmens“ rato išskiria kaltininko tvus.
Panašios nuomons buvo ir keli ekspertinio vertinimo apklausoje
dalyvav respondentai, nurod, kad toki laiduotojo form galjo nulemti
siekis baudiamajame statyme numatyti jaun asmen atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs galimyb bei tarpukariu Lietuvoje galiojusio
LN reguliavimo adaptavimas šiuolaikinje baudiamojoje teisje.
Norint atsakyti, ar Lietuvos statym leidjo pasirinkta laiduotojo
forma yra tinkama šiuo institutu siekiamiems tikslams gyvendinti,
reikia atskiro empirinio ir sociologinio tyrimo. Vis dlto,
autoriaus vertinimu, dabartin laiduotojo koncepcija yra paremta
glaudiu kaltininko ir laiduotojo asmeniniu santykiu ir emociniu
ryšiu – BK 40 straipsnio konstrukcija, apibdinania laiduotoj,
patvirtinama, kad laiduotojas – kaltininko artimasis, su kaltininku
susijs giminysts ar kitais ryšiais. Kitaip tariant, laiduotojas yra
kaltininko aplinkos mogus, gerai j pastantis94. Manytina, kad tokiu
reguliavimu sudaromos slygos neformalizuoti laidavimo teisini
santyki, kaltininkui labiau pasitikti laiduotoju, bti su juo
nuoširdesniam, atviresniam, imlesniam jo takai. Be to, sudaromos
slygos teismui,
90 , . . <...> c. 167. 91 Tiesa, ia kalbama ne tik apie
pilnametysts (18 met) nesulaukusius asmenis, bet ir apie „jaunus
suaugusiuosius“
arba „jaunus pilnameius“ (angl. – young adult), nes diskutuota dl
galimos amiaus ribos atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim taikyti – 21, 23 metai. Plaiau apie jaun suaugusij
baudiamosios atsakomybs ypatumus r.: SEL, L. Jaun pilnamei (18–20
met) socialin branda – nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum
jiems taikymo veiksnys. Teiss problemos, 2010, Nr. 2 (68), p.
58–91; SEL, L.; DOBRYNINA, M. Nepilnamei bau- diamosios atsakomybs
ypatum taikymo 18–20 met jaunuoliams Lietuvoje tyrimas. Vilnius:
Teiss institutas, 2012.
92 Pavyzdiui, Jungtini Taut standartins minimalios nepilnamei
teisenos gyvendinimo taisykls (Pekino taisykls), priimtos 1985 m.
lapkriio 29 d. [interaktyvus. irta 2019-02-13]. Prieiga per
internet: <https://www.
ohchr.org/Documents/ProfessionalInterest/beijingrules.pdf>;
Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija CM/ Rec(2008)11 dl
Europos nepilnamei teiss paeidj, kuriems paskirtos sankcijos arba
poveikio priemons, taisykli [interaktyvus. irta 2019-02-13].
Prieiga per internet: <https://rm.coe.int/16806f4088>.
93 PROANU, A., et al. Alternatives to custody for young offenders
and the influence of foster care in European juvenile justice
[interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet:
<https://www.oijj.org/sites/default/files/com-
parative_report_alternatives_to_custody_for_young_offenders.pdf>.
94 Pavyzdiui, kasacinis teismas abejoja asmens galimybe laiduoti u
kaltinink, kai j su laiduotoju sieja tik darbo teisiniai santykiai
[Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2013 m. birelio
25 d. nutartis baudia- mojoje byloje Nr. 2K329/2013].
139
priimaniam sprendim nutraukti byl ir kaltinink perduoti pagal
laidavim, tiesiogiai vertinti ir individualizuoti asmen, prašant
perduodi kaltinink jo iniai ir parinkti tok laiduotoj, „kurio
galimyb daryti teigiam tak kaltininkui yra akivaizdi“95. Tokiai
pozicijai pritaria ir dauguma ekspertinio vertinimo apklausoje
dalyvavusi baudiamosios teiss mokslinink.
Be platesns asmen atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs sudarymo
galimybs, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim
tvirtinimu Lietuvos baudiamojoje teisje siekta ir pragmatini tiksl.
Alternatyvaus BK projekto aiškinamajame rašte96 nurodoma, kad,
inter alia, tv ar kit pasitikjim usitarnaujani asmen laidavimu
siekiama plsti poir nusikaltimo padarymo padarinius, numatyti
daugiau galimybi nutraukti baudiamj persekiojim, tuo atlaisvinant
kriminalins justicijos pareignus nuo smulki ir neperspektyvi byl
tyrimo bei atpiginant proces.
Ekspertinio vertinimo apklausoje dalyvav baudiamosios teiss
mokslininkai, atsakydami klausim, kokios prieastys galjo nulemti
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tvirtinim
naujajame BK, iš esms vieningai nurod, kad tokiu institutu statym
leidjas siek keli pagrindini tiksl: pirma, išplsti atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs institut BK ir tvirtinti didesn nerepresini
teisini priemoni sraš; antra, sukurti tok teisin reguliavim,
kuriuo, derinant asmens, visuomens, valstybs interesus, bt
gyvendinti baudiamosios represijos ekonomiškumo, proporcingumo,
humanizmo, teisingumo ir kiti principai bei sudarytos slygos
vairesnms valstybs reakcijos asmens padaryt nusikalstam veik
formoms.
Baudiamasis procesas iš esms yra sudtingiausias, sunkiausias ir
ekonomiškai brangiausias teisinis procesas97, kuriame didiausia
darbo, administracin ir ekonomin našta tenka btent valstybei ir jos
institucijoms (ikiteisminio tyrimo staigoms, prokuratrai,
teismams). BK projekto rengj siekis atpiginti baudiamj proces,
inter alia, tvirtinant atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim galimyb, sudar pagrind baudiamojo proceso form
diferenciacijai98 – pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso
kodekso 212 straipsnio 6 punkt ikiteisminis tyrimas byloje gali bti
nutrauktas, kai tariamasis perduodamas asmeniui, vertam teismo
pasitikjimo, pagal laidavim. Šiuo atveju baudiamoji byla gali bti
nutraukiama pradinje jos stadijoje, išvengiant bylos nagrinjimo
teisme. Todl atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim
galime vardyti ir kaip baudiamojo proceso tikslingumo principo99
apraišk. O diskrecinio baudiamojo persekiojimo principo vedim ar jo
taikymo išpltim, kaip vien iš priemoni supaprastinti baudiamj
proces, nurod Europos Tarybos ministr komitetas savo
rekomendacijose „Dl baudiamosios justicijos sistemos
supaprastinimo“100. Reikšminga tai, kad šiose rekomendacijose
paymima, jog valstybs
95 Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2010 m. kovo
16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K160/2010.
96 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekto Nr. P-2143A
aiškinamasis raštas [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per
internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.90163?jfwid=-12itnfwbtl>.
97 Kaip teigia O. Fedosiuk, „ jo kain eina ne tik ekonomins
išlaidos kriminalins justicijos tarnyboms, peniten- cinms staigoms,
atlikusi bausm asmen reabilitacijai ir kt., bet ir visuomens
moralinis nuostolis <...>.“ [FEDO- SIUK, O. Baudiamoji
atsakomyb, kaip kraštutin priemon (ultima ratio): teorija ir
realyb. Jurisprudencija, 2012, nr. 19(2), p. 716].
98 AUBALYT, R. Diskrecinio baudiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs santykis. Jurisprudencija 2006, 1 (79), p.
16–24; AUBALYT, R. Baudiamojo proceso raidos tendencijos: form
diferencia- cija. Iš Globalizacijos išškiai baudiamajai justicijai.
Recenzuot mokslini straipsni baudiamosios teiss, bausmi vykdymo ir
baudiamojo proceso klausimais rinkinys. Vilnius: Registr centras,
2014, p. 231.
99 Plaiau apie tikslingumo princip r.: GODA, G. Baudiamojo proceso
raidos tendencijos Europoje. Teiss pro- blemos, 1999, nr. 3, p. 27;
AUBALYT, R. Legalumo ir tikslingumo principai vykdant baudiamj
persekiojim: ištaka, raida, tendencijos. Jurisprudencija, 2001, t.
21 (13), p. 88–100.
100 Europos Tarybos ministr komiteto rekomendacija Nr. R (87) 18
„Dl baudiamosios justicijos sistemos supa- prastinimo“. Iš: JURKA,
R.; MELNIENKO, S.; RANDAKAVIIEN, I. Pagrindins Europos Tarybos
rekomendaci- jos baudiamojo proceso srityje. Vilnius: Eugrimas,
2006, p. 59.
140
Taigi, kurdamas naujj nepriklausomos Lietuvos BK, statym leidjas,
vadovaudamasis humanizmo ir teisingumo principais, proceso
ekonomijos principu, sudar platesnes galimybes gyvendinti
individuali prevencij pirm kart nusikalstam veik padariusiems
asmenims – atleisti juos nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim. Pagrind tvirtinti tok institut BK galjo duoti sovietinio
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim modelio iš
1961 m. BK adaptavimas. Vis dlto laidavimo teisiniai santykiai
pagal nauj reguliavim siejami ne su atleisto nuo baudiamosios
atsakomybs asmens elgesio kontrols mechanizmu ir „peraukljimu“, bet
buvimu patikimo, kaltininkui artimo ir autoritetingo asmens inioje
(globoje). Tokiu reguliavimu Lietuvos statym leidjas tsia šimtmeius
šalyje egzistavusi kaltininko teisins padties palengvinimo teisin
tradicij.
Išvados 1. Laidavimo uuomazgos Lietuvoje susiformavo dar paprotins
teiss laikais ir buvo taikomos iki
pat Treiojo Lietuvos Statuto galiojimo pabaigos. Nors priesaikos
pagalbininkai laiduodavo u kaltinamojo asmenyb, bet ne jo elges
ateityje, vis dlto pagal funkcin paskirt, procesin padt ir pobd
priesaikos pagalbininkus (kompurgatorius) galime teigti esant
laidavimo u nusikalstam veik padarius asmen pradininkais.
2. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim suteikia
galimyb susiklosiusius baudiamuosius santykius sitraukti su
padaryta nusikalstama veika nesusijusiam treiajam asmeniui, kuriam
valstyb gali patikti gyvendinti specialij funkcij – paveikti
kaltinink, kad jis pasitaisyt ir nebedaryt nauj nusikalstam veik.
Visais laikais laiduoti u kaltinink ir tapti valstybs „patiktiniu“
gali tik autoritetingas visuomens narys, kurio asmenyb nekelia joki
abejoni šio asmens patikimumu. Autoritetingo asmens kaltininko
ustojimas gali ne tik nulemti bylos baigt, bet ir turti teigiam
padarini kaltininkui – padti sušvelninti jo teisin padt.
3. tvirtinti atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim BK
statym leidj paskatino platesni poveikio priemoni pirm kart
nusikalstam veik padariusiems asmenims taikymo poreikis ir
baudiamojo proceso optimizavimo siekis. Naujajame BK tvirtinus
atleidim nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, buvo pateikta
ir nauja, palyginti su 1961 m. BK reguliavimu, šio instituto
koncepcija, paremta ne formalia kaltininko pataisymo programa, bet
artimo asmens globa ir moraline taka kaltininkui. Artimo (tvai,
artimi giminaiiai) ir autoritetingo fizinio asmens laiduotojo
koncepcija grindiama šio instituto orientavimu jaunus teiss
paeidjus, taiau rodo ir Lietuvos statym leidjo nuoseklum – tiek LDK
laikais, tiek tarpukariu teisiamasis galjo palengvinti savo padt su
artim, sining, dor ir patikim moni pagalba.
Literatra Lietuvos Respublikos teiss aktai
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir
papildymais). Valstybs inios, 1992, nr. 33-1041. 2. Lietuvos
Respublikos baudiamasis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais).
Valstybs inios, 2000, nr. 89-2741. 3. Lietuvos Respublikos
baudiamojo proceso kodeksas (su pakeitimais ir papildymais).
Valstybs inios, 2002, nr. 37-
1341. 4. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir
papildymais). Valstybs inios, 2000, nr. 74-2262. 5. Lietuvos
Respublikos statymas „Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo, Pataisos
darb ir Baudiamojo proceso
kodeks pakeitimo ir papildymo“. Valstybs inios, 1994, nr.
60-1182.
Justinas Bagdius. Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
141
6. Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas. Valstybs inios,
2000, nr. 90-2777. 7. Lietuvos Respublikos probacijos statymas.
Valstybs inios, 2012, nr. 4-108. 8. Lietuvos Taryb Socialistins
Respublikos statymas „Dl Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos
baudiamojo
kodekso patvirtinimo“. Vyriausybs inios, 1961, nr. 18-147. 9.
Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos baudiamasis kodeksas.
Vyriausybs inios, 1961, nr. 18-148. 10. Baudiamasis statutas su
papildomaisiais baudiamaisiais statymais ir komentarais, sudarytais
iš Rusijos senato
ir Lietuvos vyriausiojo tribunolo sprendim bei kit aiškinim.
Sudarytojai M. Kavolis ir S. Bieliackinas. Kaunas: D. Gutmano
knygynas, 1934.
11. Pameds teisynas. Iš Lietuvos teiss istorijos chrestomatijos.
Sudarytojai R. Gelumbauskien ir G. Šapoka. Vilnius: Justitia, 2012,
p. 77–86.
12. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Iš Antrojo Lietuvos
Statuto (1566 m.). Treiasis Lietuvos Statutas, kur patvirtino
Zigmantas Vaza (1588 m.). Iš Lietuvos teiss istorijos
chrestomatijos. Sudarytojai R. Gelumbauskien ir G. Šapoka. Vilnius:
Justitia, 2012, p. 90–163.
13. Lygtinio nuteisimo statymas. Vyriausybs inios, 1928, nr.
284-1821. 14. Teisingumo ministerio Lygtinio nuteisimo statymui
vykdyti instrukcija. Vyriausybs inios, 1928, Nr. 288-1890.
Usienio valstybi ir tarptautiniai teiss aktai
15. Jungtini Taut standartins minimalios nepilnamei teisenos
gyvendinimo taisykls (Pekino taisykls), priimtos 1985 m. lapkriio
29 d. [interaktyvus. irta 2019-02-13]. Prieiga per internet:
<https://www.ohchr.org/Documents/
ProfessionalInterest/beijingrules.pdf>.
16. Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija CM/Rec(2008)11
dl Europos nepilnamei teiss paeidj, kuriems paskirtos sankcijos
arba poveikio priemons, taisykli [interaktyvus. irta 2019-02-13].
Prieiga per in- ternet:
<https://rm.coe.int/16806f4088>.
17. 1926 m. RTFSR kodeksas, sigaliojs 1927-01-01, galiojs iki
1961-01-01 [interaktyvus. irta 2019-01-11]. Prieiga per internet:
<http://docs.cntd.ru/document/901757374>.
18. 1960 m. RTFSR baudiamasis kodeksas, sigaliojs 1961-01-01,
galiojs iki 1997-01-01 [interaktyvus. irta 2018- 09-10]. Prieiga
per internet:
<http://www.consultant.ru/document/cons_doc_LAW_2950/>.
19. Criminal Code of the Republic of Ukraine. [interaktyvus. irta
2018 m. rugsjo 13]. Prieiga per internet: <http://
www.legislationline.org/documents/action/popup/id/16257/preview>.
20. Polnoe sobranie zakonov Rossijskoj imperii [interaktyvus. irta
2019-01-25] Prieiga per internet: <http://nlr.
ru/e-res/law_r/descript.html>.
21. Ulozhenie o nakazanijah ugolovnyh i ispravitel'nyh
[interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per internet: <https://
dlib.rsl.ru/viewer/01002889696#?page=1>.
Specialioji ir kita literatra
22. ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius:
Justitia, 2002. 23. AUBALYT, R. Baudiamojo proceso raidos
tendencijos: form diferenciacija. Iš Globalizacijos išškiai
baudia-
majai justicijai. Recenzuot mokslini straipsni baudiamosios teiss,
bausmi vykdymo ir baudiamojo proceso klausimais rinkinys. Vilnius:
Registr centras, 2014, p. 231.
24. AUBALYT, R. Diskrecinio baudiamojo persekiojimo ir atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs santykis. Jurisprudencija, 2006, t. 1
(79), p. 16–24.
25. AUBALYT, R. Legalumo ir tikslingumo principai vykdant baudiamj
persekiojim: ištaka, raida, tendencijos. Jurisprudencija, 2001, t.
21 (13), p. 88–100.
26. BARANSKAIT, A. Humanizmo principas atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs instituto istorins raidos kontekste. Jurisprudencija,
2009, nr. 4(4).
27. BARANSKAIT, A., et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso
komentaras. Bendroji dalis (1–98 straipsniai). Vilnius: Teisins
informacijos centras, 2004.
28. BARANSKAIT, A. Taikos sutartis baudiamojoje teisje. Vilnius:
Teisins informacijos centras, 2007. 29. BERMAN, H. J. Teis ir
revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai,
1999. 30. BIELINAS, E., et al. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso
komentaras. Vilnius: Mintis, 1989.
142
31. DAMBRAUSKIEN, G., et al. Lietuvos teiss pagrindai. Vilnius:
Justitia, 2004. 32. FEDOSIUK, O. Baudiamoji atsakomyb, kaip
kraštutin priemon (ultima ratio): teorija ir realyb.
Jurisprudencija,
2012, nr. 19(2), p. 715–738. 33. GODA, G. Baudiamojo proceso raidos
tendencijos Europoje. Teiss problemos, 1999, nr. 3. 34. GODA, G.,
et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras
(1–220 straipsniai). Vilnius:
Teisins informacijos centras, 2003. 35. GRAEBSEH, Christine M.;
BURKHARDT Sven-U. Alternatyvios baudiamosios sankcijos Europos
Sjungoje.
Vilnius: Lietuvos teiss institutas, 2015, p. 1–90. 36. JURKA, R.;
MELNIENKO, S.; RANDAKAVIIEN, I. Pagrindins Europos Tarybos
rekomendacijos baudiamojo
proceso srityje. Vilnius: Eugrimas, 2006. 37 KLIMKA, A., et al.
Tarybin baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius: Mintis, 1975. 38.
Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projektas Nr. P-2143
[interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per
internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.89838?positionInSearchResults=12&searchModelUU
ID=3b97b98f-2181-4074-9ede-9d9db18eb734>.
40. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso projekto Nr. P-2143A
aiškinamasis raštas [interaktyvus. irta 2019- 01-25]. Prieiga per
internet:
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.90163?jfwid=-12itnfwbtl>.
41. Lietuvos teis 1918–2018: šimtmeio patirtis ir perspektyvos.
Mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2018.
42. MACHOVENKO, J. Liudytojai ir priesaikos pagalbininkai Lietuvos
Didiojoje Kunigaištystje. Teis, 2004, nr. 51, p. 48–57.
43. MACHOVENKO, J. Teiss istorija. Vilniaus universiteto vadovlis.
Vilnius: Registr centras, 2013. 44. MACHOVENKO, J. Teisingumo
vykdymas Lietuvos Didiojoje Kunigaištystje. Vilnius: Justitia,
2007. 45. PROANU, A., et al. Alternatives to custody for young
offenders and the influence of foster care in European
juvenile justice [interaktyvus. irta 2019-01-25]. Prieiga per
internet: <https://www.oijj.org/sites/default/files/
comparative_report_alternatives_to_custody_for_young_offenders.pdf
>.
46. PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga.
Vilnius: Justitia, 2008. 47. PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji
teis. Pirmoji knyga. Antroji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius:
Justitia,
2009. 48. PRAPIESTIS, J.; ŠVEDAS, G. Lietuvos Respublikos
baudiamojo kodekso raidos dešimtmetis: raidos pamokos ir
perspektyvos. Iš Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui – 10
met. Vilnius: V Registr centras, 2011. 49. ŠVEDAS, G. Bausms
skyrimo asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk arba apysunk tyin
nusikaltim,
nuostatos Lietuvos Aukšiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Vilnius:
Teis, 2014, nr. 90, <https://doi.org/10.15388/
teise.2014.0.2882>.
50. SEL, L. Jaun pilnamei (18–20 met) socialin branda – nepilnamei
baudiamosios atsakomybs ypatum jiems taikymo veiksnys. Teiss
problemos, 2010, nr. 2 (68), p. 58–91,
<https://doi.org/10.15388/teise.2011.0.181>.
51. SEL, L.; DOBRYNINA, M. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs
ypatum taikymo 18–20 met jaunuoliams Lietuvoje tyrimas. Vilnius:
Teiss institutas, 2012.
52. VALIKONYTE, I.; LAZUTKA, S.; GUDAVIIUS, E. Pirmasis Lietuvos
Statutas (1529 m.). Vilnius: Vaga, 2001. 53. GUMENJUK, V. V.
Harakteristika obshhih vidov osvobozhdenija ot ugolovnoj
otvetstvennosti po Ugolovno-
mu kodeksu Ukrainy. Visnik Odes'kogo nacional'nogo universitetu.
Ser.: Pravoznavstvo, 2012, t. 17, Vip. 1–2, s. 161–170
[interaktyvus. irta 2017 m. kovo 29 d.]. Prieiga per internet:
<http://dspace.onu.edu.ua:8080/
bitstream/123456789/4851/1/161-170.pdf.>.
54. , . ., et al. . . . . . , , 2013, <https://doi.
org/10.12737/1651>.
55. KRUGLIKOV, L.; KOZAChENKO, I; GALIAKBAROV, R. Ugolovnoe pravo
Rossii. Chast' obshhaja. Uchebnik. Prospekt, 2014.
143
57. ChISTJaKOV, O. I. Rossijskoe zakonodatel'stvo - vekov.
Zakonodatel'stvo Drevnej Rusi. Tom 1. Zakonodatel'stvo perioda
obrazovanija i ukreplenija Russkogo centralizovannogo gosudarstva.
Moskva: Juridicheskaja literatura, 1984.
Lietuvos teism praktika
58. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m.
birelio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008.
59. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m.
gegus 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008.
60. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2010 m. kovo
18 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K- P-82/2010.
61. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2010 m. kovo
16 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K- 160/2010.
62. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2011 m.
birelio 14 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-312/2011.
63. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2013 m.
birelio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013.
64. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2015 m.
sausio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K- 138/2015.
65. Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Baudiamj byl skyrius. 2015 m.
vasario 10 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr.
2K–86-895/2015.
66. Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2008 m. rugsjo
30 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-520-185-2008.
67. Šiauli apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2012 m. spalio 18
d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A- 758-116-2012.
68. Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyrius. 2011 m. gruodio
8 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1A-763-172-2011.
Bail in Lithuania’s Criminal Law Justinas Bagdius (Vilnius
University) S u m m a r y
This article analyzes the establishment reasons of release from
criminal liability on bail in Lithuania’s Criminal Law. The origins
of this form of release from criminal liability, set forth in
Article 40 of the Criminal Code of Republic of Lithuania, are
sought even in the early legal sources of the Grand Duchy of
Lithuania. The first chapter of the article analyzes the popular
type of evidence used in the Middle Ages: an oath (compurgation)
based on trustful compurgators trying to find accordance signs
between those persons and the bailsman. The second and third part
discusses the circumstances during the interwar period and the
occupation of the Soviet Union. The last part of the article
focuses on release from criminal liability on bail in Lithuania
nowadays. It is concluded that the greatest influence on the
formation of the release from criminal liability in Lithuania’s
criminal law was essentially made by the reception of an analogous
institute from the Soviet Union’s criminal law. Nevertheless, the
legislators of independent Lithuania have changed the regulation of
this institute significantly by changing the ground concept of a
person who can be the perpetrator’s bailsman.
144
Straipsnyje analizuojamos atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
pagal laidavim susiformavimo prieastys Lietuvos baudiamojoje
teisje. BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs formos uuomazg ieškoma ankstyvuosiuose Lietuvos
Didiosios Kunigaikštysts teiss šaltiniuose. Pirmoje straipsnio
dalyje analizuojama vidurami teisje populiari idealij rodym ršis –
priesaika, paremta priesaikos pagalbininkais, siekiant rasti ir
atskleisti priesaikos pagalbinink ir laidavimo (laiduotojo)
tapatumo poymius. Antroje ir treioje straipsnio dalyje aiškinama
laidavimo u kaltinink situacija tarpukario Lietuvoje ir Lietuvoje
Soviet sjungos okupacijos metu, nes manoma, kad didiausi tak
atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim susiformuoti
Lietuvos baudiamojoje teisje padar analogiško instituto recepcija
iš Soviet sjungos baudiamosios teiss. Ketvirtoje dalyje pateikiama
lietuviško atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim
koncepcija, viena vertus, sukurta pagal svetim reguliavim, kita
vertus, pagrsta nacionaline teisinio reguliavimo tradicija –
Lietuvos statym leidjas reikšmingai patobulino šio instituto
reguliavim, tvirtindamas kardinaliai priešing laiduotojo
koncepcij.
Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje
vadas
2. Kaltininko globa tarpukario Lietuvoje
3. Laidavimas sovietmeiu
Išvados
Literatra
Specialioji ir kita literatra
Laidavimas Lietuvos baudiamojoje teisje. Santrauka