LAT 2005m

L i e t u v o s

Turinys

Lietuvos Aukiausiojo Teismo veiklos teisinis reguliavimas, sudtis, struktra............ 4Kompetencija, funkcijos.................................................................................................... 5

Baudiamj byl nagrinjimo ataskaita........................................................................... 10

Civilini byl nagrinjimo ataskaita................................................................................... 17

Byl nagrinjimo Aukiausiajame Teisme terminai......................................................... 22

2005 met ataskaita apie Lietuvos Respublikos asmen, represuot u pasiprieinim

okupaciniams reimams, teisi atkrimo statymo vykdym............................................. 23

Lyginamoji informacija apie Lietuvos gyventoj, nuteist u pasiprieinim okupaciniams

reimams, teisi atkrim ir inagrintas bylas................................................................... 26

Specialiosios teisj kolegijos ginams dl teismingumo sprsti nagrint gin

statistika (19992005m.)..................................................................................................... 29

Teism praktikos analiz ir metodins mediagos rengimas............................................... 31

2005 metais Aukiausiojo Teismo pateiktos pastabos dl statym ir kit

normini akt projekt bei kitokie silymai dl statym tobulinimo................................. 36

Statistikos duomenys apie teisjus........................................................................................ 38

Duomenys apie teisj skaii Lietuvos Aukiausiajame Teisme 19982005m................. 38

Civilini byl skyriaus kasacins praktikos apvalga .......................................... 39

Baudiamj byl skyriaus kasacins praktikos apvalga .............................................. 242

ANGA

Lietuvos Aukiausiasis Teismas pristato 2005 met veiklos ataskait. Joje visapusikai atspindimos Teismo funkcijos, pateikiama plati kasacins praktikos analiz. Gauss statistikos duomenys leis kiekvienam,besidominiam Aukiausiojo Teismo veikla, ne tik suvokti Teismo atliekamo darbo apimtis, bet ir paiam i pirmj altini pasidaryti atitinkamas ivadas ir apibendrinimus. Ataskaitoje apvelgiami 2005 met rezultatai. Kad bt galima geriau suvokti nuveikt darb svarb bei sudtingum, pateikiama ir nemaai duomen apie Teismo ankstesnij met veikl.

Pernai, palyginus su 2004 metais, padaugjo Aukiausiajame Teisme gaut kasacini skund. Taiau Teismas ne tik kasacine tvarka periri siteisjusius bendrosios kompetencijos teism sprendimus, nuosprendius ar nutartis. Pagal savo kompetencij 2005 metais Teismas toliau analizavo teism praktik taikant statymus ir kitus teiss aktus, pateik nemaai rekomendacini iaikinim, konsultacij teisjams statym ir kit teiss akt aikinimo bei taikymo klausimais. Taip pat buvo pareikta nemaai pastab bei pasilym dl statym, kit normini akt projekt, toliau tstas okupacini reim teismini institucij represuot asmen pilietini teisi atkrimo darbas. Visas ias funkcijas atspindini statistik irgi rasite pateikiamoje ataskaitoje.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas

Vytautas Greiius

LIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO VEIKLOS

TEISINIS REGULIAVIMAS, SUDTIS, STRUKTRA

Lietuvos Aukiausiasis Teismas steigtas 1994 met birelio 15 dienos statymu ,Dl Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard teism steigimo, apygard ir apylinki teism veiklos teritorij nustatymo (in., 1994, Nr. 50932) ir savo veikl pradjo 1995 met sausio 1 dien.

Aukiausij Teism sudaro 37 teisjai. iuo metu uimti visi teisj etatai: Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir po 18 Baudiamj ir Civilini byl skyri teisj. Vidutinis Aukiausiojo Teismo teisjo amius 51,7 metai.

Bylas Aukiausiajame Teisme paprastai nagrinja trij teisj kolegija. Jeigu kasacinje byloje yra ikils sudtingas teiss aikinimo ar taikymo klausimas, Aukiausiojo Teismo pirmininkas, atitinkamo skyriaus pirmininkas ar teisj kolegija byl gali perduoti nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai arba atitinkamo skyriaus plenarinei sesijai (BPK 366, 378 str., CPK 357 str. 1 d.). 2005 metais 16 baudiamj byl ir 25 civilins bylos (23 raytinio ir 2 odinio proceso tvarka) nagrintos septyni teisj kolegijose, 3 bylos Baudiamj ir 1 byla Civilini byl skyri plenarinse sesijose.

Lietuvos Aukiausiajame Teisme yra 17 nari Senatas. Jis tvirtina teism praktikos taikant statymus ir kitus teiss aktus atskir kategorij bylose apibendrinimo apvalgas bei teikia rekomendacinius iaikinimus. Senat sudaro Teismo pirmininkas, kuris yra ir Senato pirmininkas, skyri pirmininkai ir po septynis kiekvieno skyriaus didiausi Aukiausiojo Teismo teisjo darbo sta turinius teisjus. Senato sekretorius renkamas i Senato nari ketveriems metams. 2005 metais vyko du Senato posdiai.

Aukiausiojo Teismo teisjams j funkcijas gyvendinti padeda Aukiausiojo Teismo aparatas (87 valstybs tarnautojai ir 43 darbo sutarties pagrindu samdomi darbuotojai: skyri ratins, Teismo kanclerio tarnyba, 5 Teismo pirmininko ir skyri pirminink patarjai, 36 teisj padjjai, Reabilitavimo, Informatikos skyriai, kiti padaliniai).

2004 met pabaigoje kurtas Tarptautins teiss ir Europos Sjungos teiss departamentas. Jis analizuoja Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktik taikant Europos Sjungos ir tarptautins teiss normas, padeda rengti teism praktikos apvalgas dl i norm aikinimo bei taikymo, analizuoja Europos Teisingumo Teismo, Europos mogaus Teisi Teismo ir kit tarptautini teism praktik, taip pat Europos Sjungos ir tarptautini organizacij teiss aktus, j taikymo praktik.

KOMPETENCIJA, FUNKCIJOS

Lietuvos Aukiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinja baudiamsias bylas dl siteisjusi pirmosios ir apeliacins instancijos teism nuosprendi ir nutari (BPK 366 str.), taip pat civilines bylas dl apeliacins instancijos teism sprendim ir nutari (CPK 340 str. 1 d.). Kasacija yra ypatinga teismo sprendim teistumo kontrols forma, galima tik iimtiniais atvejais, kuriuos apibria Baudiamojo ir Civilinio proceso kodeksai, tvirtindami kasacijos pagrindus (BPK 369 str., CPK 346 str.). Aukiausiasis Teismas bylas nagrinja tik teiss taikymo aspektu. Aukiausiojo Teismo, kaip kasacinio, pagrindin paskirtis per kasacinse nutartyse suformuotus precedentus, taip pat kitomis statym nustatytomis formomis utikrinti vienod bendrosios kompetencijos teism praktik valstybje.

Be jurisdikcins funkcijos, Aukiausiasis Teismas atlieka ir bendrosios kompetencijos teism vienodos praktikos aikinant ir taikant teis formavimo funkcij. i Teismo veikla vykdoma keliomis formomis:

* Aukiausiojo Teismo biuletenyje (Teism statymo 27 str.) skelbiant kolegij nutartis, dl kuri paskelbimo pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj. Biuletenyje paskelbtose nutartyse esaniuose statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus;

*analizuojant teism praktik taikant statymus ir kitus teiss aktus ir teikiant rekomendacinius iaikinimus;

*konsultuojant teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo ir taikymo klausimais. ***

Svarbi vieta utikrinant vienodos praktikos formavim tenka Aukiausiojo Teismo senatui. Tai nejurisdikcin Teismo institucija, sprendianti svarbiausius teism praktikos vienodinimo (iskyrus per kasacines nutartis) klausimus, taip pat bet kuriuos kitus Aukiausiojo Teismo veiklos klausimus, Aukiausiojo Teismo pirmininkui pavedus. Senatas vienod teism praktik formuoja:

*tvirtindamas teism praktikos taikant statymus ir kitus teiss aktus atskir kategorij bylose apibendrinimo apvalgas ir teikdamas rekomendacinius iaikinimus;

*svarstydamas mediagos, iskyrus kasacini nutari ir teism praktikos apibendrinim bei rekomendacini iaikinim, paskelbimo Aukiausiojo Teismo biuletenyje btinum.

2005 metais Aukiausiojo Teismo senatas prim penkis nutarimus ir aprobavo penkias teism praktikos apvalgas:

*Priimti nutarimai dl baudiamj byl:

Nr. 52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose;

Nr. 53 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas,

reglamentuojanias byl proces apeliacins instancijos teisme;

Nr. 55 Dl teism praktikos nusikalstam veik finans sistemai baudiamosiose

bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)(Lietuvos

Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodio 22 d. nutarimo Nr. 13 naujoji

redakcija).Aprobuotos apvalgos:

Teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose apibendrinimo apvalga;

Teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias

byl proces apeliacins instancijos teisme, apibendrinimo apvalga;

Teism praktikos nusikalstam veik finans sistemai baudiamosios bylose

apibendrinimo apvalga;*Priimti nutarimai dl civilini byl:

Nr. 54 Dl statym, reglamentuojani tv pareig materialiai ilaikyti savo

nepilnameius vaikus, taikymo praktikoje ;

Nr. 56 Dl teiss norm, reglamentuojani juridin reikm turini fakt

nustatym, taikymo teism praktikoje ;

Aprobuotos apvalgos:

Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant statymus, reglamentuojanius tv

pareig materialiai ilaikyti savo vaikus, apibendrinimo apvalga;

Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas,

reglamentuojanias juridin reikm turini fakt nustatym, apibendrinimo apvalga.

***

Pagal Lietuvos Respublikos teism statymo 23 straipsn Aukiausiasis Teismas turi teis savo nuoira teikti pastabas ir pasilymus dl statym projekt. 2005 metais pateikta pastab dl 37 statym bei kit normini akt projekt (2004 metais dl 82, 2003 metais dl 70 statym projekt). ***

Aukiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai priskirtas funkcijas. Viena j asmen, kurie buvo represuoti okupacini reim teismini institucij, pilietini teisi atkrimo paymjim idavimas, skund (teikim) dl atsisakymo iduoti paymjimus ar dl iduot paymjim anuliavimo nagrinjimas; dalyvavimas sprendiant teismingumo ginus.

Aukiausiajame Teisme tsiamas asmen pilietini teisi atkrimo (reabilitavimo) darbas. Teisi atkrimo paymjimus iduoda Reabilitacijos skyrius, skundus (teikimus) pagal specialaus statymo nustatyt procedr nagrinja Baudiamj byl skyriaus trij ar septyni teisj kolegijos.

2005 metais trij teisj kolegijos inagrinjo 16, septyni teisj kolegijos 3 skundus ir teikimus.

Aukiausiojo Teismo pirmininkas turi teis pateikti teikim dl Aukiausiojo Teismo priimt sprendim, jeigu po to, kai Lietuvos Aukiausiasis Teismas prim sprendim iduoti paymjim arba atsisak j iduoti, paaikja aplinkybi, leidiani abejoti io sprendimo pagrstumu (analogikus teikimus dl j vadovaujam institucij sprendim turi teis Aukiausiajam Teismui pateikti generalinis prokuroras ir vidaus reikal ministras). Aukiausiojo Teismo pirmininkas 2005 metais pateik 9, 2004 metais 12, 2003 metais 25, 2002 metais 21, 2001 metais 54, 2000 metais 21tok teikim.

***

Nuo 1999 met veikia ginus dl byl teismingumo, kurie kyla tarp administracini ir bendrosios kompetencijos civilines bylas nagrinjani teism, nagrinjanti keturi asmen Teismingumo kolegija. j pagal statym (Teism statymo 37 str.) eina du Aukiausiojo Teismo atstovai Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, kuris pirmininkauja kolegijai, ir vienas Teismo pirmininko paskirtas teisjas.

2005 metais Specialioji teisj kolegija prim 114 nutari. Bendrosios kompetencijos teismai Specialij teisj kolegij kreipsi 55 bylose, o administraciniai teismai 59 bylose, t. y. 48,2 proc. ir 51,8 proc. Palyginti su 2004 metais, bendrosios kompetencijos teism praym iek tiek sumajo, o administracini padaugjo, nors bendras praym skaiius iliko panaus kaip ir 2003 metais (108 praymai). 2005 metais praym, paduot bendrosios kompetencijos ir administracini teism, skaiius, palyginti su ankstesniais metais, tapo tolygesnis, pvz., 2003 metais administracini teism paduot praym skaiius sudar 71,3 proc. vis paduot praym. I viso Specialioji teismingumo kolegija 19992005 metais prim 650 nutari.

***

2005 metais sumajo kitoki, nei kasaciniai, skund, praym, pareikim skaiius. Ataskaitiniais metais Aukiausiajame Teisme inagrinti 943 tokie ratai (2003 metais 1271, 2004 1135). I j: 784 piliei ir vairi institucij skundai, praymai, pareikimai teism administracins veiklos prieiros bei kitose teism veiklos srityse (2003 metais 1150, 2004 metais 980), 51 teisjo praym, paklausim suteikta konsultacij, 34 statym projektams pareikta pastab bei pasilym. 74 ratai adresuoti Teism tarybai, jie persisti atitinkamoms institucijoms. ***

Nuo 1995 met Lietuvos Aukiausiasis Teismas leidia biuleten Teism praktika. Jau

ileisti 24 numeriai (kiekvienais metais ileidiama paprastai po du numerius). Biuletenyje spausdinamos, Aukiausiojo Teismo skyri nuomone, reikmingiausios kasacins nutartys, metodin mediaga teism praktikos apibendrinimai, konsultacijos teisjams, Europos mogaus Teisi Teismo sprendim santraukos, kt. Leidinyje taip pat atspindimi svarbiausieji teism gyvenimo vykiai. 2001 metais 14, 15 ir 16 Biuletenio numeriuose paskelbta 117 nutari, 52 konsultacijos, 4 Senato nutarimai; 2002 metais 17 ir 18 numeriuose 79 nutartys, 36 konsultacijos, 5 Senato nutarimai; 2003 metais 19 ir 20 numeriuose 52 nutartys, 170 konsultacij, 5 Senato nutarimai; 2004 metais 21 ir 22 numeriuose 56 nutartys, 128 konsultacijos, 6 Senato nutarimai. 2005 metais 23 ir 24 numeriuose 68 nutartys, 34 konsultacijos, 5 Senato nutarimai su apibendrinimais, 11 ETT sprendim santrauk.

***

Toliau tstas teisj mokymas ir savivieta. Teisjai, j padjjai, kiti Teismo tarnautojai dalyvavo renginiuose, susijusiuose su Europos Sjungos teise, jos taikymu, perspektyvomis, kuriuos organizavo Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas, Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos teisj asociacija ir Nyderland Karalysts Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo centras. Taip pat dalyvauta Teisj mokymo centro, Teisingumo ministerijos kuruotose mokymo programose.

Kvalifikacija buvo keliama ir kitomis formomis, pirmiausia aktyviai dalyvaujant tarptautinse ir nacionalinse konferencijose. Du Aukiausiojo Teismo teisjai yra auktj mokykl teiss profesoriai, penki teisjai ir du tarnautojai docentai, du teisjai lektoriai, dar keturiolika tarnautoj skaito paskaitas ir vadovauja pratyboms auktosiose mokyklose. Aukiausiojo Teismo teisjai, kaip ankstesniaisiais, taip ir 2005 metais dalyvavo bendrosios kompetencijos teism teisj, kit specialybi teisinink mokymo programose, visuomens teisinio vietimo veikloje, skait paskaitas ir vadovavo seminarams aktualiausiais teiss taikymo klausimais Teisj mokymo centre ir pagal Teisingumo ministerijos vykdytas teisj mokymo programas.

***

2005 metais tstas bendradarbiavimas su kit valstybi Aukiausiaisiais Teismais, Europos mogaus Teisi Teismu, Europos Bendrij Teisingumo Teismu. Dalyvauta bendruose renginiuose, darbo ir atsakomuosiuose vizituose.

Lietuvos Aukiausiajame Teisme su darbo vizitais lanksi Europos Bendrij Teisingumo teismo pirmininkas Vassilios Skouris, Pranczijos kasacinio teismo pirmininkas Europos Sjungos ali Aukiausij Teism asociacijos prezidentas Guy Canivet, Vokietijos Federalinio Aukiausiojo teismo, Vengrijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos Aukiausij Teism delegacijos.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo delegacijos su oficialiais vizitais lanksi Pranczijos kasaciniame teisme, Lenkijos Aukiausiajame Teisme, dalyvavo Europos Bendrij Teisingumo Teismo organizuotame nacionalini teisj susirinkime, Latvijos Aukiausiojo Teismo penkiolikos met jubiliejui surengtoje konferencijoje.

Priimtos Pranczijos valstybs Tarybos delegacija, ekijos Konstitucinio Teismo, Ukrainos Konstitucinio Teismo, Kroatijos Respublikos Konstitucinio Teismo, Izraelio Aukiausiojo Teismo delegacijos, Suomijos teisingumo ministras Johannes Koskinen, Lenkijos Respublikos teisingumo ministras Andrzej Kalwas, Kinijos Liaudies Respublikos Aukiausiosios Liaudies prokuratros delegacija, Tarptautins prokuror asociacijos prezidentas Nicholas Cowdery, Vokietijos advokat tarybos delegacija.

Nusistovjo nuolatiniai darbo ryiai su Europos Sjungos Aukiausij Teism Pirminink Tinklu. Bendradarbiaujant parengtos nuomons lyginamosioms studijoms dl teisj atsakomybs, Aukiausiojo Teismo vidins organizacijos ir sutvarkymo, pagalbos aukiausij teism teisjams sprendim primimo procese, mediacijos procedr taikymo teismuose, kasacinio teismo praktikos skelbimo, grups iekinio, taip pat dl Europos Parlamento Direktyvos dl finans sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinig plovimui ir terorist finansavimui (PECONS 3631/05), Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dl paslaug teikimo vidaus rinkoje projekto/Directive of the European Parliament and the Counsil on Services in the Internal Market (2004/0001 COD). Dalyvauta diskusijoje dl valstybi ES nari teism sistemos kokybs vertinimo programos sukrimo, taip pat dl Europos Komisijos veiksm plano, susijusio su Europos sutari teise, bendra nuorod sistema ir informacijos apie nacionalini teism praktik pasikeitimu. Diskutuota dl daugiakalbs paiek sistemos Europos Sjungos Aukiausij Teism praktikos duomen bazms, kuri leist vienu metu vykdyti paiek Europos teism praktikos duomen bazse, pateiktose internete 25 ES alyse, sigijimo. Dalyvaujama Europos Sjungos Aukiausij Teism teisj pasikeitimo programoje. Toliau tsiamas bendradarbiavimas su Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondu.

Aukiausiojo Teismo teisjai dalyvauja tarptautiniuose ir Europos Bendrijos projektuose, rengiant Europos Tarybos, kit tarptautini organizacij, taip pat Europos Sjungos teiss aktus.

Tarptautini ryi pltra ir bendradarbiavimo giljimas skatina pasikeitim nuomonmis ir patirtimi dl teism praktikos, Europos Sjungos Aukiausij Teism organizavimo ir funkcionavimo vykdant teismines ir patariamsias funkcijas, ypa susijusias su Bendrijos teise. Labai svarbs ryiai tarp pai Aukiausij Teism, tarp j ir tarptautini organizacij bei Europos Sjungos institucij, sprendiant teiss harmonizavimo klausimus. Iekoma nauj bendradarbiavimo form umezgant atitinkamus ryius tarp teism specializuot struktrini padalini, naudojant turimas duomen bazes.

BAUDIAMJ BYL NAGRINJIMO ATASKAITA

Kasacini skund nagrinjimas

Apsksti nuosprendiai ir nutartys priimti

Eil.

Nr.Kasacini skund judjimasapylinks

teismapygardos

teism

pirmja

instancijaapygardos

teism

apeliacine

instancijaLietuvos

apeliacinio

teismo

123456

1Skund likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje16 11 32

2Gauta skund 70729118586

3Grinta skund kasatoriams 210 89 2213

4Ataukta skund

5Perduota skund nagrinti Baudiamj byl skyriuje 49420415374

6Nepatikrint skund likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje19 9 13 1

Baudiamj byl nagrinjimas kasacine tvarka

Apsksti nuosprendiai ir nutartys priimti

Eil.

Nr.Byl nagrinjimo kasacine tvarka rezultatai

apylinks

teismapygardos

teism

pirmja

instancijaapygardos

teism

apeliacine

instancijaLietuvos

apeliacinio

teismo

123456

1Neinagrint byl likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje1819146

2Inagrinta byl484451191

3Palikta nenagrint skund, nutraukiant teismo proces 2 21 3

4Atmesta skund112298145

5Panaikinta nuosprendi bei paskesni nutari ir bylos nutrauktos 3

6Panaikinta nuosprendi ir bylos perduotos i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismuose 61

7Panaikinta apeliacins instancijos teismo nuosprendi ar nutari ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendiai ar nutartys su pakeitimais ar be pakeitim 8 2

8Panaikinta apeliacins instancijos teismo nuosprendi ar nutari ir bylos perduotos i naujo nagrinti apeliacine tvarka5714

9Pakeista teismo nuosprendi ar nutari291 6427

10Neinagrint byl likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje11215757

Kasacini skund apyvarta baudiamosiose bylose

2005 m. Lietuvos Aukiausiajame Teisme gauti 1296 kasaciniai skundai dl priimt emesnij teism sprendim baudiamosiose bylose. Be to, perkeltas 32 kasacini skund likutis i 2004 met. 2006 metus perkeltas 42 kasacini skund likutis.

Aukiausiajame Teisme gauta kasacini skund baudiamosiose bylose:

2002 metais 1475 kasaciniai skundai,



2005 metais 1296 kasaciniai skundai.

Daugiausia kasacini skund, kaip ir kelerius prajusius metus, gauta dl miest, rajon apylinki teism nuosprendi ir nutari:

2002 metais 930

(63,22 proc. vis gaut skund),

2003 metais 717


2004 metais 582


2005 metais 707

(54,55 proc. vis gaut skund).

Dl apygard teism pirmosios instancijos nuosprendi ir nutari gauta kasacini skund:

2002 metais 348


2003 metais 261


2004 metais 379


2005 metais 291


Dl apygard teism apeliacins instancijos nuosprendi ir nutari gauta kasacini skund:

2002 metais 151


2003 metais 197


2004 metais 144


2005 metais 185


Dl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendi ir nutari gauta kasacini skund:

2002 metais 46


2003 metais 43


2004 metais 55


2005 metais 86


I 2005 metais gaut 1296 kasacini skund 334 skundai grinti pareikjams, kaip neatitinkantys BPK 368 straipsnyje numatyt kasaciniam skundui keliam reikalavim arba nesant juose nurodyt kasacinio apskundimo pagrind (BPK 369 straipsnis).

Dl apylinki teism nuosprendi, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka, grinta 210 kasacini skund;

Dl apygard teism, inagrinjusi byl pirmja instancija, nuosprendi, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka, grinti 89 kasaciniai skundai;

Dl apygard teism, inagrinjusi byl apeliacine tvarka, nuosprendi ar nutari grinti 22 kasaciniai skundai;

Dl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendi ar nutari grinta 13 kasacini skund.

Baudiamj byl skyriui perduoti nagrinti 925 kasaciniai skundai. I j perduoti: 494 kasaciniai skundai, kuriais apsksti apylinki teism nuosprendiai, 204 kasaciniai skundai, kuriais apsksti apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija, nuosprendiai, 153 kasaciniai skundai, kuriais apsksti apygard teism, nagrinjusi byl apeliacine tvarka, nuosprendiai ar nutartys, 74 kasaciniai skundai, kuriais apsksti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendiai ar nutartys.

Kasacini byl apyvarta Baudiamj byl skyriuje

Pagal kasacinius skundus inagrinta byl:

2002 metais inagrinta 900 kasacini byl (tai 5,4 proc. pirmojoje instancijoje priimt nuosprendi ir nutari);

2003 metais 750 kasacini byl (tai 4,7 proc. pirmojoje instancijoje priimt nuosprendi ir nutari,);

2004 metais 717 kasacini byl (tai 4,1 proc. pirmojoje instancijoje priimt nuosprendi ir nutari);

2005 metais 694 kasacins bylos (tai 4 proc. pirmojoje instancijoje priimt nuosprendi ir nutari).

Palikti nepakeisti emesnij instancij teism sprendimai:

2002 m. 604 nuosprendiai ar/ir nutartys i 900 palikti nepakeisti, t.y. 67,1 proc.; i j nepakeisti 28, t. y. 34,1 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 7, t. y. 70 proc. nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 435, t. y. 68,4 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendiai ar nutartys; 134, t. y. 78,4 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendiai ar nutartys.

2003 m. 515 nuosprendi ar/ir nutari i 750 palikti nepakeisti, t.y. 68,7 proc.; i j nepakeisti 11, t. y. 19,3 proc. apylinki teism nuosprendi, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 5, t. y. 71,4 proc. nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 383, t. y. 70 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka (kartu ir pirmosios instancijos teism) apygard teism nuosprendiai ar nutartys; 116, t. y. 83,5 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendiai ar nutartys.

2004 m. 478 nuosprendiai ar/ir nutartys i 717 palikti nepakeisti, t.y. 66,7 proc.; i j nepakeista 13, t. y. 28,9 proc. apylinki teism nuosprendi kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 4, t. y. 57,1 proc. nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 310, t. y. 66,4 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka (kartu ir pirmosios instancijos teism) apygard teism, nuosprendiai ar nutartys; 151, t. y. 76,3 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendiai ar nutartys.

2005 m. 456 nuosprendiai ar/ir nutartys i 694 palikti nepakeisti, t.y. 65,7 proc.; i j nepakeista 11, t. y. 22, 9 proc. apylinki teism nuosprendi kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 2, t. y. 50 proc. nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 298, t. y. 66,1 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka (kartu ir pirmosios instancijos teism) apygard teism, nuosprendiai ar nutartys; 145, t. y. 75,9 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendiai ar nutartys.

Pakeisti emesnij instancij teism sprendimai:

2002 m. pakeisti 157, t.y. 17,4 proc. nuosprendiai ar/ir nutartys, i j pakeisti: 45, t.y. 54,9 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 2, t.y. 20 proc. nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 90, t.y. 1,4 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendiai ar nutartys; 20, t.y. 11,7 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendiai ar nutartys.

2003 m. pakeista 140, t.y. 18,7 proc. nuosprendi ar/ir nutari, i j pakeisti: 42, t.y. 73,7 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 2, t.y. 28,6 proc. nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 83, t.y. 15,2 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendiai ar nutartys; 13, t.y. 9,4 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendiai ar nutartys.

2004 m. pakeisti 123, t.y. 17,2 proc. nuosprendiai ar/ir nutartys, i j pakeisti: 26, t.y. 57,8 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 1, t.y. 14,3 proc. nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 75, t.y. 16,1 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendiai ar nutartys; 21, t.y. 10,6 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendiai ar nutartys.

2005 m. pakeisti 121, t.y. 17,4 proc. nuosprendiai ar/ir nutartys, i j pakeisti: 29, t.y. 60,4 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 1, t.y. 25 proc. nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 64, t.y. 14,2 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendiai ar nutartys; 27, t.y. 14,1 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendiai ar nutartys.

Panaikinti emesnij instancij teism sprendimai:

2002 m. panaikinti 138, t.y. 15,3 proc. nuosprendiai ar/ir nutartys, i j panaikinti: 9, t.y. 11 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 1, t.y. 10 proc. nagrinjusio byl pirmja instancija apygardos teismo nuosprendis, kuris nebuvo skstas apeliacine tvarka; 112, t.y. 17,6 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendi ar nutari; 16, t.y. 9,4 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendi ar nutari.

2003 m. panaikinti 78, t.y. 10,4 proc. nuosprendiai ar/ir nutartys, i j panaikinti: 4, t.y. 7 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; nra panaikint nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendi, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 64, t.y. 11,7 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendiai ar nutartys; 10, t.y. 7,2 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendi ar nutari.

2004 m. panaikinti 68, t.y. 9,5 proc. nuosprendiai ar/ir nutartys, i j panaikinti: 6, t.y. 13,3 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; nra panaikint nagrinjusi byl pirmja instancija apygard teism nuosprendi, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 49, t.y. 10,5 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendiai ar nutartys; 13, t.y. 6,6 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendi ar nutari.

2005 m. panaikinti 91, t.y. 13,1 proc. nuosprendis ar/ir nutartis, i j panaikinti: 6, t.y. 12,5 proc. apylinki teism nuosprendiai, kurie nebuvo sksti apeliacine tvarka; 1, t.y. 25 proc. nagrinjusio byl pirmja instancija apygardos teismo nuosprendis, kuris nebuvo skstas apeliacine tvarka; 68, t.y. 15,1 proc. nagrinjusi byl apeliacine tvarka apygard teism (kartu ir pirmosios instancijos teism) nuosprendiai ar nutartys; 16, t.y. 8,4 proc. Lietuvos apeliacinio teismo (kartu ir apygard teism, nagrinjusi byl pirmja instancija) nuosprendi ar nutari.

Pastaba: abiej instancij teism panaikint ar pakeist sprendim skaii patenka ir atvejai, kada panaikintas tik apeliacins instancijos teismo nuosprendis ar nutartis, o nepanaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ir atvejai, kada panaikintas ir

apeliacins instancijos teismo nuosprendis ar nutartis ir kartu panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

2005 m. baudiamj byl nagrinjimo BPK XI dalies (proceso

atnaujinimo) tvarka statistikos duomenys

Lietuvos Aukiausiajame Teisme proceso atnaujinimo tvarka baudiamosios bylos yra nagrinjamos vadovaujantis BPK XI dalies XXXIII skyriaus, reglamentuojanio baudiamosios bylos atnaujinim dl naujai paaikjusi aplinkybi, BPK XXXIV skyriaus, reglamentuojanio baudiamosios bylos atnaujinim dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo, taip pat BPK XXXV skyriaus, reglamentuojanio baudiamosios bylos atnaujinim dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus Teisi Teismo sprendim, nuostatomis.

2005 metais Lietuvos Aukiausiajame Teisme proceso atnaujinimo tvarka i viso buvo nagrinta 112 baudiamj byl. Daugiausia proceso atnaujinimo tvarka nagrinta baudiamj byl dl BPK XXXIV skyriaus Dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo. I viso toki byl pagal mint BPK skyri isprsta 104. 88 baudiamsias bylas dl BPK XXXIV skyriaus Dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo inagrinjo Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegijos, 1 byl Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegija. Proceso atnaujinimo dl naujai paaikjusi aplinkybi tvarka buvo nagrinta 15 baudiamj byl (1 perkelta 2006 metus). 8 neinagrint byl dl proceso atnaujinimo likutis perkeltas 2006 metus.

Inagrinta proceso atnaujinimo byl:

2002 metais 84 bylos,



2005 metais 112 byl.

CIVILINI BYL NAGRINJIMO ATASKAITA

2005 m. Lietuvos Aukiausiajame Teisme gauta 1912 kasacini skund dl priimt emesnij instancij teism procesini sprendim civilinse bylose. Be to, perkeltas 9 kasacini skund likutis i 2004 met. 2006 metus perkeltas 6 kasacini skund likutis.

Aukiausiajame Teisme gauta kasacini skund civilinse bylose:


2003 metais 2323 kasaciniai skundai,2004 metais 1856 kasaciniai skundai,

2005 metais 1912 kasacini skund.

Daugiausia kasacini skund, kaip ir kelerius prajusius metus, gauta dl apygard teismuose apeliacine tvarka priimt sprendim ir nutari:

2002 metais 2113 kasaciniai skundai



(89,89 proc. vis gaut skund),2004 metais 1559 kasaciniai skundai

(84 proc. vis gaut skund),



Dl Lietuvos apeliacinio teismo sprendim ir nutari (apeliacine tvarka priimt sprendim ir nutari, bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje):

2002 metais 219 kasacini skund



(11,10 proc. vis gaut skund),2004 metais 297 kasaciniai skundai




I 2005 metais gaut 1912 kasacini skund, Teisj atrankos kolegij nutartimis buvo atsisakyta priimti 1117 kasacini skund (CPK 350 straipsnio 2 dalis).

Dl apygard teism apeliacine tvarka priimt sprendim ir nutari, atsisakyta priimti 991 kasacinis skundas;

Dl Lietuvos apeliacinio teismo nutari (apeliacine tvarka priimt sprendim ir nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje) 126 kasaciniai skundai.

Kasacini byl apyvarta Civilini byl skyriuje

Pagal kasacinius skundus inagrinta byl:

2002 metais inagrintos 1577 kasacins bylos (tai 1,26 proc. pirmojoje instancijoje priimt sprendim ir nutari);

2003 metais 1183 kasacins bylos (tai 0,96 proc. pirmojoje instancijoje priimt sprendim ir nutari);

2004 metais 675 kasacins bylos (tai 0,45 proc. pirmojoje instancijoje priimt sprendim ir nutari);

2005 metais 666 kasacins bylos ( tai 0,45 proc. pirmojoje instancijoje priimt sprendim ir nutari).

Palikti nepakeisti emesnij instancij teism procesiniai sprendimai:

2002 metais 1069 sprendimai ar nutartys i 1577 palikti nepakeisti, t. y. 60,75 proc.; i j nepakeista 89,62 proc. apygard teism ir 10,38 proc. Apeliacinio teismo sprendim ar nutari;

2003 metais 729 sprendimai ar nutartys i 1883 palikti nepakeisti, t. y. 38,71 proc.; i j nepakeista 85,87 proc. apygard teism ir 14,13 proc. Apeliacinio teismo sprendim ar nutari;

2004 metais 411 sprendim ar nutari i 675 palikti nepakeisti, t. y. nepakeista 60,1 proc. kasacine tvarka tikrint sprendim ar nutari. I j nepakeista 81,5 proc. apygard teism ir 18,5 proc. Apeliacinio teismo sprendim ir nutari;

2005 metais 376 sprendimai ar nutartys i 666 palikti nepakeisti, t. y. nepakeista 56,5 proc. kasacine tvarka tikrint sprendim ar nutari. I j nepakeista 82,2 proc. apygard teism ir 17,8 proc. Apeliacinio teismo sprendim ir nutari.

Pakeisti emesnij instancij teism sprendimai:

2002 metais pakeisti 76, t.y. 4,82 proc. sprendimai ar nutartys, i j pakeisti: 67, t.y. 88,16 proc. apygard teism apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari; 9, t.y. 11,84 proc. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje. 2003 metais pakeisti 73, t.y. 6,17 proc. sprendimai ar nutartys, i j pakeisti: 65, t.y. 89,04 proc. apygard teism apeliacine tvarka priimt sprendim ir nutari; 8, t.y. 10,96 proc. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

2004 metais pakeisti 58, t.y. 8,59 proc. sprendimai ar nutartys, i j pakeisti: 52, t.y. 89,66 proc. apygard teism apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari; 6, t.y. 10,34 proc. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

2005 metais pakeisti 51, t.y. 7,66 proc. sprendimas ar nutartis, i j pakeisti: 37, t.y. 72,5 proc. apygard teism apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari; 14, t.y. 27,5 proc. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje. Panaikinti emesnij instancij teism procesiniai sprendimai:

2002 m. panaikinti 432, t.y. 27,39 proc. sprendimai ar nutartys, i j panaikinti: 389, t.y. 90,05 proc. apygard teism apeliacine tvarka priimt sprendim ir nutari; 43, t.y. 9,95 proc. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje. 2003 m. panaikinti 381, t.y. 32,21 proc. sprendimas ar nutartis, i j panaikinti: 330, t.y. 86,61 proc. apygard teism sprendim ar nutari; 51, t.y. 13,39 proc. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje. 2004 m. panaikinti 236, t.y. 34,96 proc. sprendim ar nutari, i j panaikinti: 189, t.y. 80,08 proc. apygard teism apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari; 47, t.y. 19,92 proc. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

2005 m. panaikinti 239, t.y. 35,89 proc. sprendim ar nutari, i j panaikinti: 206, t.y. 86,19 proc. apygard teism apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari; 33, t.y. 13,81 proc. Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka priimt sprendim ar nutari bei nutari dl usienio teism (arbitra) sprendim pripainimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.

Civilini byl nagrinjimas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka

(proceso atnaujinimas)

Civilins bylos, ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali bti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai nustatyti CPK 366 straipsnyje.

Paymtina, kad paprastai praymas dl proceso atnaujinimo paduodamas byl nagrinjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis).

Kai praymas atnaujinti proces grindiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu (jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas), jis pateikiamas tam teismui, kurio neteistos sudties teismas inagrinjo byl (CPK 367 straipsnio 2 dalis).

Kai praymas atnaujinti proces grindiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kai Europos mogaus Teisi Teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinse bylose prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika), jis pateikiamas Lietuvos Aukiausiajam Teismui (CPK 367 straipsnio 1 dalis).

Dl to tiesiogiai Lietuvos Aukiausiajam Teismui praymai dl proceso atnaujinimo civilinse bylose yra pateikiami tik iimtiniais atvejais.

2005 metais Lietuvos Aukiausiajame Teisme inagrintas vienas tiesiogiai Aukiausiajam Teismui pateiktas praymas dl proceso atnaujinimo kasacine tvarka inagrintoje byloje. Juridinis pateiktojo praymo pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Proces atnaujinti atsisakyta.

BYL NAGRINJIMO AUKIAUSIAJAME TEISME

TERMINAI

2005 metais Aukiausiajame Teisme:

* baudiamosios bylos vidutin nagrinjimo trukm 95 dienos (2004 metais 111 dien, t. y. 3,7 mnesio, 2003 metais 88 dienos, t. y. apie 3 mnesius). is terminas skaiiuojamas nuo kasacinio skundo gavimo iki bylos inagrinjimo kasacine tvarka;

* civilins bylos vidutin nagrinjimo trukm 109 dienos, t. y. 3,6 mnesio (2004 metais 65 dienos, t.y. 2,2 mnesio, 2003 metais 102 dienos, t. y. 3,4 mnesio). is terminas skaiiuojamas nuo kasacinio skundo gavimo iki bylos inagrinjimo kasacine tvarka;

* kasacinio skundo, paduoto civilinje byloje, vidutin nagrinjimo trukm atrankos kolegijoje (nuo skundo gavimo iki nutarties primimo) 3 dienos (2003 metais is rodiklis buvo analogikas);

* skundo/teikimo dl teisi atkrimo paymjimo vidutin nagrinjimo trukm: be

papildomo tyrimo 1,05 mnesio, su papildomu tyrimu 2,62 mnesio (2004 metais atitinkamai 3,5 ir 4 mnesiai, 2003 metais 3,1 ir 3,5 mnesio).

\

2005 MET ATASKAITA APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMEN,

REPRESUOT U PASIPRIEINIM OKUPACINIAMS REIMAMS,

TEISI ATKRIMO STATYMO VYKDYM

Aukiausiajame Teisme tsiamas asmen pilietini teisi atkrimo (reabilitavimo) darbas. Teisi atkrimo paymjimus iduoda Reabilitacijos skyrius, skundus (teikimus) pagal specialiojo statymo nustatyt procedr nagrinja Baudiamj byl skyriaus trij ar septyni teisj kolegijos.

2005 metais trij teisj kolegijos inagrinjo 16, septyni teisj kolegijos 3 skundus ir teikimus.

Aukiausiojo Teismo pirmininkas turi teis pateikti teikim dl Aukiausiojo Teismo priimt sprendim, jeigu po to, kai Lietuvos Aukiausiasis Teismas prim sprendim iduoti paymjim arba atsisak j iduoti, paaikja aplinkybi, leidiani abejoti io sprendimo pagrstumu (analogikus teikimus dl j vadovaujam institucij sprendim turi teis Aukiausiajam Teismui pateikti generalinis prokuroras ir vidaus reikal ministras). Aukiausiojo Teismo pirmininkas 2005 metais pateik 9 teikimus.

Palyginimui: 2004 metais buvo pateikta 12, 2003 metais 25, 2002 metais 21, 2001 metais 54, 2000 metais 21 toki teikim.

A SKAIDMA. Pareikim iduoti paymjimus ir dl j priimt sprendim, skund bei teikim apyvarta 2005 metais

Pareikimai, skundai, teikimaiEil.

Nr.Pareikim, skund, teikim judjimasPareikim, skund,

teikim skaiius

1234

1Likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje46

Pareikimai2Gauta318

(statymo 3 str., 4 str. 1 d.)3Inagrinta276

4Palikta be eigos 9

5Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

42

Suinteresuot asmen skundai6Likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 7Gauta

Pirmininkui8Inagrinta

(statymo 4 str. 2 d.)9Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Suinteresuot asmen skundai10Likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje2

Lietuvos Aukiausiajam Teismui11Gauta3

(statymo 4 str. 3 d.)12Inagrinta3

13Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje1

Valstybs pareign teikimai Lietuvos14Likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje2

Aukiausiajam Teismui pripainti15Gauta11

ankstesn sprendim netekusiu galios16Inagrinta13

(statymo 5 str.)17Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 2

Valstybs pareign teikimai, 18Likutis ataskaitinio laikotarpio pradioje 2

suinteresuot asmen skundai dl19Gauta 2

Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij

teisj kolegijos nutarties

(statymo 6 str. 8 d.).20Inagrinta ir Lietuvos Aukiausiojo

Teismo pirmininko pateikti teikimai 3

21Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 1

B SKAIDMA. Pareikim, skund ir teikim nagrinjimo rezultatai 2005 metais

Sprendimai dl pareikim, skund ir teikimEil.

Nr.Sprendim esmSprendim

skaiius

1234

Sprendimai dl pareikim iduoti paymjimus1Iduoti paymjim

45

2Atsisakyti iduoti paymjim

20

Lietuvos Aukiausiojo Teismo3Atmesti skund

Pirmininko sprendimai dl suinteresuot asmen skund

(statymo 4 str. 2 d.)4Panaikinti anksiau priimt sprendim ir iduoti paymjim

5Panaikinti anksiau priimt sprendim ir atsisakyti iduoti paymjim

Lietuvos Aukiausiojo Teismo sprendimai dl suinteresuot asmen6Atmesti skund

3

skund

(statymo 4 str. 3 d.)7Sprendim pripainti neteisingu ir pareigoti atitinkam institucij iduoti paymjim

Lietuvos Aukiausiojo Teismo8Atmesti teikim

1

sprendimai dl valstybs pareign teikim pripainti netekusiais galios ankstesni sprendim9Pripainti netekusiu galios ankstesn sprendim iduoti paymjim

8

(statymo 5 str., 6 str. 7 d.)10Pripainti netekusiu galios ankstesn sprendim atsisakyti iduoti paymjim ir pareigoti atitinkam institucij iduoti paymjim1

Lietuvos Aukiausiojo Teismo11Atmesti teikim

2

septyni teisj kolegijos nutartys dl trij teisj kolegijos nutari

(statymo 6 str. 8 d.)12Panaikinti nutart

1

13Pakeisti nutart

LYGINAMOJI INFORMACIJA APIE LIETUVOS GYVENTOJ,

NUTEIST U PASIPRIEINIM OKUPACINIAMS REIMAMS,

TEISI ATKRIM IR INAGRINTAS BYLAS 20012005 METAIS

Nuo 1996 met teisj kolegij inagrinti 342 skundai ir teikimai dl atsisakymo iduoti teisi atkrimo paymjimus ir dl paymjim pripainimo netekusiais galios (136 piliei skundai ir 206 pareign teikimai). I j:

2000 metais 38

(piliei skund 21, pareign teikim 17),2001 metais 67

(piliei skund 13, pareign teikim 54),2002 metais 57

(piliei skund 15, pareign teikim 42),

2003 metais 39


2004 metais 39


2005 metais 16

(piliei skund 3, pareign teikim 13.

Nuo 1996 met netekusiais galios pripainti i viso 178 paymjimai. I j:

2000 metais 18 paymjim,

2001 metais 46 paymjimai,



2004 metais 15 paymjim,

2005 metais 10 paymjim.

Nuo 1989 met gauta 36 114 praym iduoti teisi atkrimo paymjimus. I j:

2000 metais 1200 praym,

2001 metais 945 praymai,




2005 metais 318 praym.

Nuo 1989 met iduota 26 893 teisi atkrimo paymjimai asmenims, nuteistiems u pasiprieinim okupaciniams reimams. I j:

2000 metais 264 asmenims,




2004 metais 60 asmen,

2005 metais 45 asmenims.

Teisi atkrimo kartotini paymjim i viso iduota 4721. I j:





2004 metais 171 paymjimas,

2005 metais 170 paymjim.

Nuo 1989 met atsisakyta iduoti teisi atkrimo paymjimus 2861 asmeniui. I j:


2001 metais 116 asmen,




2005 metais 20 asmen.

Gauta piliei skund dl atsisakymo iduoti teisi atkrimo paymjimus:

2002 metais 13,2003 metais 16,

2004 metais 13,

2005 metais 3.

Gauta teikim dl paymjim pripainimo netekusiais galios:

2002 metais 27,2003 metais 29,

2004 metais 18,

2005 metais 11.

SPECIALIOSIOS TEISJ KOLEGIJOS GINAMS DL TEISMINGUMO

SPRSTI NAGRINT GIN STATISTIKA (19992005 METAI)

Specialioji teisj kolegija 19992005 met laikotarpiu prim 650 nutari:

1999 m. 21 nutart (inicijuodami rinio teismingumo gin nagrinjim,

bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai pateik po 10 praym (nutari)

(po 47,6 proc.), 1 skund pareikjas administracinje byloje);

2000 m. 31 nutart (inicijuodami rinio teismingumo gin nagrinjim,

bendrosios kompetencijos teismai pateik 2, administraciniai 29 praymus

(93,5 proc.);

2001 m. 166 nutartis (inicijuodami rinio teismingumo gin nagrinjim,

bendrosios kompetencijos teismai pateik 39, administraciniai 126 praymus (75,9 proc.),

pareikjas administracinje byloje 1praym);

2002 m. 106 nutartis (inicijuodami rinio teismingumo gin, nagrinjim,

bendrosios kompetencijos teismai pateik 41praym, administraciniai 65 praymus

(61,3 proc.);


bendrosios kompetencijos teismai pateik 31 praym, administraciniai 77 praymus

(71,3 proc.);


bendrosios kompetencijos teismai pateik 56 praymus, administraciniai 48 praymus

(46,2 proc.);

2005 m. 114 nutari (inicijuodami rinio teismingumo gin nagrinjim,

bendrosios kompetencijos teismai pateik 55 praymus, administraciniai 59 praymus

(51,8 proc.).

19992003 met laikotarpiu inicijuojant teismingumo ginus pirmauja administraciniai

teismai. 2004 metais, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, administracini teism praym

sumajo, bendrosios kompetencijos teism padaugjo. 2005 metais administracini teism

praym skaiius iek tiek padaugjo, bendrosios kompetencijos teism iliko panaus.

Bendras praym skaiius iliko panaus, kaip ir trejus paskutiniuosius metus.

Lyginamuoju laikotarpiu bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams

atitinkamai perduota nagrinti byl:

1999 metai 6 (28,6 proc.) ir 15 (71,4 proc.);






2005 metai 57 (50 proc.) ir 57 (50 proc.).

TEISM PRAKTIKOS ANALIZ IR METODINS

MEDIAGOS RENGIMAS

Teism praktikos taikant statymus ir kitus teiss aktus analizs pagrindu Aukiausiojo Teismo senatas 2005 metais prim penkis rekomendacinio pobdio nutarimus su teism praktikos apvalgomis (2004 metais eis):

Nutarimas Nr. 52

Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose;

Nutarimas Nr. 53Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias byl proces apeliacins instancijos teisme (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 dienos nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija);

Nutarimas Nr. 54

Dl statym, reglamentuojani tv pareig materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus, taikymo teism praktikoje;

Nutarimas Nr. 55Dl teism praktikos nusikalstam veik finans sistemai baudiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodio 22 d. nutarimo Nr. 13 naujoji redakcija);

Nutarimas Nr. 56

Dl teiss norm, reglamentuojani juridin reikm turini fakt nustatym, taikymo teism praktikoje.

2005 metais Aukiausiojo Teismo Baudiamj ir Civilini byl skyriai biuletenio Teism praktika 23 ir 24 numeriuose paskelb i viso 68 nutartis.

2005 metais Aukiausiojo Teismo Baudiamj ir Civilini byl skyriai pareng 58 konsultacijas, teismams statym ir kit teiss akt aikinimo ir taikymo klausimais (19 Baudiamj byl skyriaus ir 15 Civilini byl skyriaus konsultacij paskelbtos Aukiausiojo Teismo biuletenio Teism praktika 23 ir 24 numeriuose. 8 Civilini byl skyriaus konsultacijos paskelbtos Teism praktikos 22 numeryje). Be to, Civilini byl skyrius suteik 10 konsultacij teisjams ratu pagal j paklausimus ir 15konsultacij odiu. Baudiamj byl skyrius odiu suteik 17 konsultacij. Biuletenis Teism praktika Nr. 23

Baudiamj byl skyrius

Paskelbti du Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai:

Nr. 52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose;

Nr. 53 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas,

reglamentuojanias byl proces apeliacins instancijos teisme.

Aprobuotos dvi apvalgos:

Teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose apibendrinimo apvalga;

Teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias byl proces apeliacins instancijos teisme, apibendrinimo apvalga.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo baudiamosiose bylose priimtas atsivelgus tai, kad didij dal Lietuvos Respublikos teismuose inagrinjam baudiamj byl sudaro bylos dl nusikalstam veik, numatyt BK 178 ir 180 straipsniuose. 2003 met gegus 1 dien sigaliojs Baudiamasis kodeksas reglamentavo naujus plim ir vagyst kvalifikuojanius poymius, kuri svokos Baudiamajame kodekse nebepateikiamos. Iki tol susiformavusi teism praktika nagrinjant vagysts ir plimo baudiamsias bylas bei Lietuvos Aukiausiojo Teismo metodin mediaga i veik kvalifikavimo klausimais tapo nepakankama vieningam statymo taikymo praktikos formavimui. 2005 metais Lietuvos Aukiausiajame Teisme ianalizavus baudiamsias bylas dl vagysi ir plim, buvo nustatyta, kad nagrinjant ios kategorijos baudiamsias bylas pasitaik klaid nustatant grobimo dalyk, pagrobto turto vert, sibrovimo patalp ar saugykl poym, kienvagysts poymius. Neretai daroma klaid kvalifikuojant veikas, kai, pagrobiant svetim turt, padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, kai turto pagrobimas vagysts bdu kvalifikuojamas kaip sukiavimas ar turto pasisavinimas, kai svetimo mokjimo instrumento pagrobimas ar panaudojimas kvalifikuojamas pagal BK 178 ir 180 straipsnius. T akcentavo Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas priimdamas nutarim Nr. 52 ir atkreipdamas teism dmes mintas klaidas.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias byl proces apeliacins instancijos teisme primim (senojo nutarimo atnaujinim) taip pat inspiravo naujj baudiamj statym primimas ir sigaliojimas. Ianalizavs 2004 met apeliacinio byl nagrinjimo praktik, Aukiausiojo Teismo senatas konstatavo, kad i esms aptariamas normas teismai taiko tinkamai. Taiau neivengta 2000 met birelio 16 dienos nutarime Nr. 26 ir juo aprobuotoje teism praktikos apibendrinimo apvalgoje jau akcentuot, padaryta ir kit klaid. Kaip nurodyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarime, I Aukiausiojo Teismo senato anksiau priimtame nutarime Nr. 26 nurodyt klaid daniausiai pasitaik Baudiamojo proceso kodekso reikalavimo isamiai inagrinti byloje paduotus apeliacinius skundus paeidim. 2004 metais kasacine tvarka inagrintose bylose daugiausia apeliacins instancijos teism priimt sprendim buvo panaikinta ir bylos buvo perduotos i naujo nagrinti apeliacine tvarka dl to, kad dalis byloje paduot apeliacini skund esmini argument liko neinagrinta. Be to, kartota ir BPK reikalavim, keliam apeliacins instancijos teismo nuosprendio ar nutarties turiniui, paeidim. Tai netikslus ar netinkamas apsksto nuosprendio (nutarties) pakeitimo pagrind suformulavimas, netikslus tuos pagrindus nustatani norm nurodymas apeliacins instancijos teismo nuosprendio ar nutarties apraomojoje dalyje, netikslios ar perteklins i procesini dokument rezoliucini dali formuluots ir pan. Kitos klaidos daugiausia susijusios su norm, kurios kitaip nei iki 2003 met gegus 1 dienos galiojs BPK reglamentuoja apeliacin proces, jo metu priimamus sprendimus, taikymu. Pavyzdiui, pasitaik atvej, kai teismai netinkamai taik BPK 329 straipsnio 4 punkt, reglamentuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendio panaikinim ir naujo nuosprendio primim tada, kai apeliacins instancijos teismas nustato, kad pirmosios instancijos teismas padar BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyt esmin io Kodekso paeidim, kur galima itaisyti apeliacins instancijos teismo posdyje (esant pagrindui, ios normos netaik, ir atvirkiai). Nevisada buvo tinkamai taikomos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4, 5 punkt bei kai kurios kitos apeliacin proces reglamentuojani norm nuostatos.

Baudiamj byl skyriaus teisjai biuletenio Teism praktika 23 numeryje paskelb 10 kasacini nutari, priimt baudiamosiose bylose.

Civilini byl skyrius

Paskelbtas Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas

Nr. 54 Dl statym, reglamentuojani tv pareig materialiai ilaikyti savo

nepilnameius vaikus, taikymo praktikoje.

Aprobuota apvalga:

Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant statymus, reglamentuojanius tv pareig materialiai ilaikyti savo vaikus, apibendrinimo apvalga.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 54 Dl statym, reglamentuojani tv pareig materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus, taikymo praktikoje priimtas siekiant apibendrinti statym, reglamentuojani tv pareig materialiai ilaikyti savo vaikus, taikym teism praktikoje; iaikinti, koki paeidim ir klaid daroma, nagrinjant ios kategorijos bylas, atskleisti j prieastis; pateikti teismams rekomendacijas dl statym taikymo ir aikinimo. Teism praktika iose bylose yra nevienoda ir kyla neaikum nustatant vaiko poreiki turin, tv turtin padt, ilaikymo form, dyd, ilaikymo dydio ir formos pakeitim. Be to, susiduriama su sunkumais nustatant teisikai reikmingus faktus, renkant rodymus, teikiant praneimus, aukimus ir kitus dokumentus, nustatant taikytin teis, teismingum, kai vienas i tv gyvena usienyje. Priimtame Senato nutarime akcentuojama tai, kad teismai, aikindami statymus ir juos taikydami, privalo vadovautis prioritetiniu vaik teisi ir interes apsaugos ir gynimo, teisingumo, protingumo, siningumo ir kitais principais.

Civilini byl skyriaus teisjai biuletenio Teism praktika 23 numeryje paskelb 28 civilinse bylose priimtas nutartis.

Biuletenio Teism praktika 23 numeryje paskelbta 12 Civilini byl skyriuje priimt konsultacij.

Biuletenis Teism praktika Nr. 24 Baudiamj byl skyrius

Paskelbtas Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas:

Nr. 55 Dl teism praktikos nusikalstam veik finans sistemai baudiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodio 22 d. nutarimo Nr. 13 naujoji redakcija). Aprobuota apvalga:

Teism praktikos nusikalstam veik finans sistemai baudiamosios bylose apibendrinimo apvalga. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 1997 m. gruodio 22 d. prim nutarim Nr. 13 ,,Dl teism praktikos nagrinjant mokesi vengimo ir kit nusikaltim finansams baudiamsias bylas (BK 322, 323, 324, 325 straipsniai). sigaliojus naujajam Baudiamajam kodeksui atsirado naujos nusikalstam veik sudtys, pasikeit kai kuri sudi poymiai, todl tapo tikslinga ianalizuoti teism praktik dl naujojo BK XXXII skyriaus nuostat, reglamentuojani nusikalstamas veikas finans sistemai, taikymo. Mintas Senato nutarimas priimtas 2005 m. gruodio 29 d.

Baudiamj byl skyriaus teisjai biuletenio Teism praktika 24 numeryje paskelb 15 kasacini nutari, priimt baudiamosiose bylose.

Biuletenio Teism praktika 24 numeryje taip pat paskelbtos 9 Baudiamj byl skyriuje priimtos konsultacijos.

Civilini byl skyrius

Paskelbtas Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas

Nr. 56 Dl teiss norm, reglamentuojani juridin reikm turini fakt

nustatym, taikymo teism praktikoje .

Aprobuota apvalga:

Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojanias juridin reikm turini fakt nustatym, apibendrinimo apvalga.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 56 Dl teiss norm, reglamentuojani juridin reikm turini fakt nustatym, taikymo teism praktikoje priimtas atsivelgus tai, kad 2003 m. sigaliojusiame Civilinio proceso kodekse yra nustatytos naujos byl nagrinjimo taisykls. Nagrinjant bylas dl juridin reikm turini fakt nustatymo, taikytini CPK suformuluoti nauji koncentracijos ir ekonomikumo, kooperacijos, taip pat pakit dispozityvumo, odikumo ir kiti principai. Taikant iuos principus i esms pasikeit visas juridin reikm turini fakt nustatymo procesas. Ypating reikm turi tai, kad, pasikeitus visuomeniniams santykiams, kartu su j materialiuoju teisiniu reglamentavimu atsirado ir atsiranda nauj fakt, turini juridin reikm. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas, apsvarsts 2004met teism praktik taikant teiss normas, reglamentuojanias juridin reikm turini fakt nustatym, priimtame nutarime pateik teismams rekomendacijas dl i teiss norm aikinimo ir taikymo.

Civilini byl skyriaus teisjai biuletenio Teism praktika 24 numeryje paskelb 15 civilinse bylose priimt nutari. Biuletenio Teism praktika 24 numeryje taip pat paskelbtos 3Civilini byl skyriuje priimtos konsultacijos.

2005 METAIS AUKIAUSIOJO TEISMO PATEIKTOS PASTABOS

DL STATYM IR KIT NORMINI AKT PROJEKT

BEI KITOKIE SILYMAI DL STATYM TOBULINIMO

Baudiamj byl skyrius:

1. Dl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimo Dl situacijos Vilniaus rom tabore ir gyvendinam priemoni, stiprinant viej saugum.

2. Dl problem, kylani gyvendinant ikiteismin tyrim.

3. Dl Bausmi vykdymo kodekso 55, 62, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 88, 95, 96, 102, 140, 141, 142, 143, 146, 158, 173 straipsni ir I priedo pakeitimo ir papildymo statymo projekto.

4. Dl Bausmi vykdymo kodekso 55, 62, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 88, 95, 96, 102, 140, 141, 142, 143, 146, 158, 173 straipsni ir I priedo pakeitimo ir papildymo statymo gyvendinimo statymo projekto.

5. Dl BK 95 straipsnio pakeitimo statymo projekto.

6. Dl Baudiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsni ir priedo pakeitimo ir papildymo ir papildymo bei Kodekso papildymo 147(1), 199(1), 199(2), 267(1), 270(1) ir 380(1) straipsniais statymo projekto.

7. Dl Smurtiniais nusikaltimais padarytos alos kompensavimo statymo projekto.

8. Dl Teism statymo pakeitimo statymo sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 5 straipsnio pakeitimo statymo projekto.

9. Dl Teism statymo 51, 66, 67, 68 straipsni pakeitimo statymo projekto.

10. Dl Bausmi vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo statymo projekto.

11. Dl Bausmi vykdymo kodekso 173 straipsnio papildymo statymo projekto.

12. Dl Baudiamojo kodekso 300 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 300(1),

302(1) straipsniais statymo projekto.

13. Dl Baudiamojo kodekso 95, 228 ir 230 straipsni papildymo statymo projekto.

14. Dl Baudiamojo kodekso 273 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 273(1) straipsniu statymo projekto.

2005 metais Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriuje buvo atsakyta 179 piliei skundus, praymus, pareikimus.

Civilini byl skyrius:

1. Dl CK 3.14 straipsnio pakeitimo statymo projekto.



4. Dl CPK 663 straipsnio pakeitimo statymo projekto.

5. Dl CPK 145 ir 148 straipsni pakeitimo statymo projekto.

6. Dl Teism tarybos nutarimo Dl teism sprendim, nuosprendi, nutarim ir nutari skelbimo internete tvarkos patvirtinimo projekto.

7. Dl Smurtiniais nusikaltimais padarytos alos kompensavimo statymo projekto.

8. Dl Viej pirkim statymo 102 straipsnio pakeitimo statymo projekto.

9. Dl Asmens duomen teikimo sutarties projekto.

10. Dl Delegavimo tarptautines institucijas ir usieni valstybi institucijas statymo

projekto.

11. Dl Vartotoj teisi gynimo statymo pakeitimo statymo projekto.

12. Dl Antstoli statymo 11, 13, 14, 15, 21, 23, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 49 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projekto.

13. Dl statymo dl 2004 m. balandio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukurianio neginytin reikalavim Europos vykdomj rat, gyvendinimo projekto.

14. Nuomon dl Europos Bendrij komisijos aliosios knygos Paveldjimai ir testamentai projekto.

15. Nuomon dl Lietuvos Respublikos Seimo mogaus teisi komiteto 2005 m. kovo 30 d. rate Nr. 112S218 Dl nuosavybs atk8rimo problem idstyt teigini bei silomo Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo papildymo.

16. Nuomon dl gin, susijusi su vieaisiais pirkimais, nagrinjimo teisinio reglamentavimo keitimo.

17. Nuomon dl Europos Bendrij komisijos pasilymo dl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatanio Europos reikalavim dl nedideli sum nagrinjimo procedr, projekto.

18. Nuomon dl Specialios paskirties akcins bendrovs Lietuvos energija reorganizavimo statymo 2 straipsnio pakeitimo statymo projekto.

19. Nuomon dl Trials tarybos sekretoriato prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos rato apie specializuot darbo teism steigimo arba teisj specializacijos darbo bylose galimybi.

20. Ivadas dl statymo dl 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv

pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinanio Reglament (EB) Nr.

1347/2000, gyvendinimo projekto.

21. Pastabas dl Tarptautinio intelektins nuosavybs aljanso 2005 m. specialiosios 301 ataskaitos.

22. Pastabas dl teism praktikos administracini teiss paeidim bylose dl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teiss taikymo rekomendacij projekto.

23. Pastabas dl teism praktikos administracinse bylose dl nuosavybs teiss atkrimo apibendrinimo ir teiss taikymo rekomendacij projekto.

2005 metais Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriuje atsakyta 122 piliei skundus, praymus, pareikimus.

STATISTIKOS DUOMENYS APIE TEISJUS

Teisj skaiius Lietuvos Aukiausiajame Teisme 37.

I j: moter 7 (19 proc.), vyr 30 (81 proc.).Teisjo amiaus vidurkis 53 metai.

I j pagal amiaus grupes:

3140 met: 1 (2,7 proc.),

4150 met:12 (32,4 proc.),5160 met:18 (48,6 proc.),per 60 met: 6 (16,2 proc.).

DUOMENYS APIE TEISJ SKAII LIETUVOS AUKIAUSIAJAME TEISME

19982005 METAIS (2005 M. GRUODIO 31 D. DUOMENYS)

MetaiTeisj etat skaiiusFaktinis

skaiiusLaisv etat skaiius Paskirta

teisjAtleista teisj

Savo noruPasibaigus galiojim laikuiPaeminus teisjo vard I

viso

1998 m. 23 20 2 3 1 1

1999 m. 37 37 17

2000 m. 37 37

2001 m. 37 35 2 2 2

2002 m. 37 36 1 2 1 1

2003 m. 37 35 2 1 1

2004 m. 37 35 2

2005 m. 37 37 3* 1** 1

*Trys nauji Aukiausiojo Teismo teisjai paskirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 20050705 nutarimu Nr. X314 Dl G. Godos, A. Klimaviiaus, J. Prapiesio skyrimo Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjais.** 2005 m. kovo mnes R. K. Urbaitis paskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisju. 20050317 Teismo pirmininko sakymu R. K. Urbaitis atleistas i Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjo pareig vadovaujantis Teism statymo 90 straipsnio 3 dalimi ir Seimo 20050317 nutarimu Nr. X138 Dl R. K. Urbaiio atleidimo i Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjo pareig.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2005 m. kasacins praktikos apvalga

TURINYS

I. Darbo teis....................................................................................................... 42

II. Sandoriai.......................................................................................................... 51

II.1. Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka,

teisin sandorio registracija........................................................................ 51

II.2. Negaliojantys sandoriai.............................................................................. 52

II.3. Niekiniai sandoriai..................................................................................... 53

II.4. Nuginijami sandoriai................................................................................ 59

II.5. Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai................................ 62

III. Iekinio senatis................................................................................................. 68

III.1. Iekinio senaties terminai......................................................................... 68

III.2. Iekinio senaties termino pradia ir iekinio senaties

termino pabaigos teisiniai padariniai......................................................... 69

III.3. Iekinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas,

atnaujinimas................................................................................................ 71

IV. Asmenys............................................................................................................ 74

IV.1. Fiziniai asmenys....................................................................................... 74

IV.2. Juridiniai asmenys.................................................................................... 78

IV.3. Atstovavimas............................................................................................ 86

V. Daiktin teis................................................................................................... 89

V.1. Nuosavybs teis....................................................................................... 89

V.1.1. Dl bendrosios dalins nuosavybs teiss gyvendinimo.. 89

V.1.2. Dl Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi

ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo

aikinimo ir taikymo.................................................... 99

V.1.3. Dl But privatizavimo statymo aikinimo ir taikymo.... 109

V.1.4. Dl nuosavybs teiss gijimo pagrind........................... 112

V.1.5. Savininko teisi gynimas................................................. . 114

V.2. Hipoteka......................................................................................... 115

V.3. keitimas................................................................................. 117

VI. Paveldjimas............................................................................................ 119

VII. Prievoli teis......................................................................................... 122

VII.1. Bendrosios nuostatos............................................................................ 122

VII.2. Sutari teis........................................................................................ 127

VII.3. Nepagrstas praturtjimas.......................................................................132

VII.4. Atskiros sutari rys...........................................................................134

VII.4.1. Pirkimas-pardavimas.........................................................134

VII.4.2. Mainai............................................................................140

VII.4.3. Nuoma.......................................................................141

VII.4.4. Ranga.........................................................................146

VII.4.5. Atlygintin paslaug teikimas...........................150

VII.4.6. Pavedimas..............................................................152

VII.4.7. Veimas.................................................................152

VII.4.8. Pasauga................................................................................. 156

VII.4.9. Vieas konkursas...................................................................156

VII.4.10. Draudimas.......................................................................... .158

VII.5. Civilin atsakomyb................................................................................ 161

VII.5.1. Bendrosios nuostatos........................................................... .161

VII.5.2. Sutartin atsakomyb........................................................... .163

VII.5.3. Deliktin atsakomyb............................................................164

VIII. eimos teis....................................................................................................... 173

IX. Intelektins nuosavybs teis.......................................................................... 182

X. Konkurencijos teis......................................................................................... 190

XI. Civilinis procesas............................................................................................. 191

X.1. Bendrosios nuostatos................................................................................. 191

XI.2. Procesas pirmosios instancijos teisme..................................................... 196

XI.3. Apeliacinis procesas. ............................................................................. 201

XI.4. Proceso atnaujinimas............................................................................... 205

XI.5. Ypatingoji teisena.................................................................................... 211

XI.6. moni bankrotas..................................................................................... 215

XI.7. moni restruktrizavimas....................................................................... 218

XI.8. Usienio arbitra sprendim pripainimas............................................. 219

XI.9. Vykdymo procesas................................................................................... 220

XII. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos

konvencijos taikymas...................................................................................... 237

XIII. Europos Sjungos teiss taikymas.................................................................... 241

I. Darbo teis Dl rodinjimo specifikos darbo bylose

Kasacinis teismas, pasisakydamas dl rodinjimo specifikos darbo bylose, paymjo, kad rodym vertinimo specifik darbo bylose lemia tai, kad u vairi dokument, kurie gali bti panaudoti kaip raytiniai rodymai, tvarkym yra atsakingas darbdavys. Darbdavys, tvarkydamas mons dokumentacij savo nuoira, gali nurodyti duomenis, kurie yra naudingi tik jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesn alis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir inodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darb, gali nereikti darbdaviui joki pretenzij. i darbo byl specifik turi bti atsivelgiama tiek vertinant rodymus, tiek ir sprendiant apie j pakankamum bei paskirstant rodinjimo pareig alims (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005m. vasario 28d. nutartis, priimta civilinje byloje D.D. v. UABVersupis; bylos Nr.3K-3-113/2005).

Dl kolektyvini darbo gin

Nagrindamas klausimus, susijusius su kolektyviniais darbo ginais, kasacinis teismas nurod, kad nesutarimai, atsirad dl darbo, socialini ir ekonomini slyg nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvin sutart, yra kolektyvinis darbo ginas, sprstinas DK antrosios dalies deimtojo skyriaus norm nustatyta tvarka taikinimo komisijoje. Gino nagrinjimas taikinimo komisijoje yra btina kolektyvinio gino nagrinjimo stadija (DK 70 straipsnis, 73 straipsnio 1 dalis, 74 straipsnis). Tik isprendus kolektyvin gin, galima bus sprsti apie generalinio direktoriaus sakymo teistum. Kasacinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai darbdavio sakymas pakartoja kolektyvins sutarties nuostatas, jo teistumas bendrosios kompetencijos teisme sprstinas tik inagrinjus profesins sjungos ir darbdavio nesutarimus kolektyvini darbo gin nagrinjimo tvarka, bet ne prieinga eile (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005m. gegus 30d. nutartis, priimta civilinje byloje Kauno apskrities darbuotoj profesin sjunga Sandrauga v. ABKaiiadori pauktynas; bylos Nr.3K-3-317/2005).

Dl darbo santyki su akcins bendrovs vadovu nutraukimo

Kasacinis teismas, nagrindamas bendrovs vadovo teisinio statuso klausimus, nurod, kad bendrovs ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, todl darbo sutartims, sudaromoms su bendrovs vadovu, Darbo kodekse nustatytos bendr taisykli iimtys. Viena i toki iimi yra DK 124 straipsnio 1punktas, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis baigiasi io kodekso ir kit statym nustatytais pagrindais. AB 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovs vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama, vadov irinkusiam organui j ataukus i vadovo pareig. ioje normoje ne tik atskleidiama bendrovs valdybos kompetencija, parenkant vadov (ji atskleista AB 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje), bet ir tvirtinamas vienas i darbo sutarties su vadovu nutraukimo pagrind. Tok normos aikinim patvirtina AB 37 straipsnio 3dalis, kurioje bendrovs vadovo ataukimas minimas kaip vienas i darbo sutarties su juo pasibaigimo pagrind. Kasacinis teismas paymjo, kad vadov irinkusio organo teis j ataukti nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybmis, t.y. ji absoliuti. Ataukimo teiss absoliutum lemia bendrovs ir jos vadovo santyki, pagrst pasitikjimu, pobdis, vadovo pareigybs ir vadovo atliekamo vadovavimo darbo reikm bendrovei. Vadovo darbo sutarties nutraukim susaisius grietai apibrtais pagrindais, j nerodius, vadovas toliau dirbt, taiau bendrovs valdymo organai, kai nra tarpusavio pasitikjimo, negalt reikiamai bendradarbiauti, todl bendrovei tokiomis veiklos slygomis gali bti padaryta didel ala. Kadangi valdybai suteikta absoliuti teis ataukti vadov, tai ji, priimdama tok sprendim, neprivalo jo ataukiamam vadovui motyvuoti ir rodyti ataukimo motyv pagrstumo. Teis tikrinti valdybos sprendimo teistum ir pagrstum, reikalauti ataukti valdybos sprendim turi valdyb kontroliuojantis atsakovo valdymo organas stebtoj taryba (AB 32 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kasacinis teismas taip pat paymjo, kad darbo sutarties su akcins bendrovs vadovu sudarymas negali bti vertinamas kaip aplinkyb, ribojanti j paskyrusio bendrovs organo absoliui teis ataukti bendrovs vadov. Bendrovs valdybos teiss ataukti vadov absoliutaus pobdio nekeiia AB37 straipsnio 4dalies nuostatos, kad su bendrovs vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad ginai tarp bendrovs ir jos vadovo priskiriami darbo gin kategorijai. Kasacinis teismas konstatavo, kad DK 124 straipsnyje numatyta galimyb statymuose nustatyti kitokius nei Darbo kodekse nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, todl nepagrstas iekovo argumentas, kad, nutraukiant darbo sutart su bendrovs vadovu, turi bti rodinjami btent Darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005m. spalio 5d. nutartis, priimta civilinje byloje N.P. v. ABKlaipdos laiv remontas ir kt.; bylos Nr.3K-3-457/2005).

Dl ali valios iraikos nutraukiant darbo sutart ali susitarimu

Pasisakydamas dl DK 125 straipsnio, kasacinis teismas nurod, kad i teiss norma nustato darbo sutarties nutraukimo pagrind ali susitarimu (DK 124 straipsnio 1 punktas), taip pat reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo iuo pagrindu tvark. Darbo sutarties nutraukimas DK 125 straipsnio pagrindu galimas, kai ali susitarime dl darbo sutarties nutraukimo yra ireikta tikroji suderinta ali valia. ali susitarimas nutraukti darbo sutart tai darbo sutarties alims priimtinas sprendimas, priimamas vertinus situacij, galimus variantus bei pasekmes. Esant ginui teisme tai, ar susitarime dl darbo sutarties nutraukimo yra ireikta tikroji suderinta ali valia, nustatoma atsivelgiant bylos duomenis apie atitinkamos alies valios susiformavim ir tam turjusias takos aplinkybes, valios iraik raytiniame pasilyme nutraukti darbo sutart, sutikimo su pasilymu nutraukti darbo sutart ireikim, valios iraik raytiniame susitarime dl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje nustatyt procedr laikymsi bei kitas reikmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas paymjo, kad byloje nustatytos aplinkybs rodo, jog silymo nutraukti darbo sutart ali susitarimu iniciatorius buvo atsakovas, o iekovas iki tol neturjo ketinimo nutraukti darbo sutart. ali derybos dl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsn prasidjo ir vyko nesant atsakovo raytinio pasilymo, taip paeidiant iekovo teis gauti tok pasilym, j svarstyti laisvai pasirinktomis slygomis bei priimti arba atmesti. Derybos iimtinai vyko dl pinigins kompensacijos dydio, o ne dl esmins slygos darbo sutarties nutraukimo ali susitarimu. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovas savo teis silyti iekovui nutraukti darbo sutart ali susitarimu gyvendino paeisdamas DK 35 straipsnio 1 dalies, 125 straipsnio reikalavimus, ir pasilyme bei susitarime dl darbo sutarties nutraukimo nebuvo ireikta tikroji iekovo valia (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005m. birelio 1d. nutartis, priimta civilinje byloje E.V.. v. ABVakar skirstomieji tinklai; bylos Nr.3K-7-290/2005).

Dl susitarimo forminimo nutraukiant darbo sutart ali susitarimu

Aikindamas DK 125 straipsn, kasacinis teismas konstatavo, kad statyme nra sakmiai nurodyta, jog darbo sutarties ali susitarimas dl sutarties nutraukimo turi bti suraytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas bt ireiktas ratu ir jame bt ireikta darbo sutarties ali valia dl esmini sutarties nutraukimo slyg. Be to, kasacinis teismas paymjo, kad DK 125 straipsnis bei DK 127 straipsnis nustato skirtingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir natralu, kad skirtingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus DK reglamentuoja skirtingai. Pagal DK 9 straipsnio 1 dal statymo analogija taikoma tada, kai darbo teiss normose nra tiesiogins normos, reglamentuojanios tam tikr santyk. Esant DK 125 straipsniui, negalima pripainti, kad DK nra tiesiogins teiss normos, reglamentuojanios darbo sutarties nutraukimo ali susitarimu teisin santyk. Tai, kad DK 125 straipsnis nenumato darbo sutarties ali, sudariusi ratik susitarim dl sutarties nutraukimo, teiss ataukti savo vali, ireikt susitarime, negali bti vertinama kaip statymo spraga. Kasacinis teismas konstatavo, kad, nutraukiant darbo sutart pagal DK 125 straipsn ali susitarimu, DK 127 straipsnio 4 dalis pagal analogij netaikytina (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005m. spalio 19d. nutartis, priimta civilinje byloje E.K. v. Panevio mik urdija; bylos Nr.3K-3-489/2005).

Dl spjimo termin, nutraukiant darbo sutart darbuotojo pareikimu

Pasisakydamas dl DK 127 straipsnyje nustatyt spjimo termin, kasacinis teismas nurod, kad DK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyti minimals terminai, per kuriuos darbuotojas privalo spti darbdav apie numatom darbo sutarties nutraukim. i termin paskirtis leisti darbdaviui surasti kit darbuotoj. Taiau DK 127 straipsnis nedraudia darbuotojui praneti darbdaviui apie ketinim nutraukti darbo sutart anksiau negu prie keturiolika dien ar anksiau negu prie mnes. Dl to ta aplinkyb, kad darbdavys iekovs praym atleisti j i darbo nuo 2004m. balandio 30d. gavo 2004m. kovo 25d., negali bti laikoma DK 127 straipsnio paeidimu (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005m. spalio 17d. nutartis, priimta civilinje byloje E.A.. v. Vou lyga; bylos Nr.3K-3-493/2005).

Dl DK 129 straipsnio 1 ir 2 dali aikinimo ir taikymo

Pasisakydamas dl DK 129 straipsnio, kasacinis teismas nurod, kad struktrini pertvarkym faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki j buvo atsakovo (darbdavio) struktra (sandara) ir kaip ji pakito. Konkrei struktrini pertvarkym, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios prieasties, realumas nustatomas pagal tai, kad dl t struktrini pertvarkym atitinkam darb dirbs darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimis prisiimt funkcij, nes tokios funkcijos ar j dalis darbovietje i viso nebeatliekamos arba joms atlikti utenka maiau darbuotoj, o ne pagal tai, ar pas darbdav yra kit (su kitokiomis funkcijomis) darbo viet, kurias darbuotoj galima bt perkelti. Be to, kasacinis teismas paymjo, kad teismas turi patikrinti ir vertinti, ar darbdavys nepaeid DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog atleisti darbuotoj i darbo leidiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb. Pripainim, kad darbdavys paeid DK 129 straipsnio 1 dalies nuostat, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasil atleidiamam i darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkl io darbuotojo kit atitinkam darb, nors buvo tokia galimyb (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005m. balandio 11d. nutartis, priimta civilinje byloje E.J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindin mokykla ir kt.; bylos Nr.3K-3-238/2005).

Dl DK 129 straipsnio 4 dalies aikinimo

Nagrindamas klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu pagal DK 129 straipsn, kasacinis teismas paymjo, kad mons, staigos, organizacijos struktriniai pertvarkymai turt bti forminami atitinkamo valdymo organo sprendimu. Be to, DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kurie pripainti invalidais, gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus. i statymo norma turi bti aikinama ir taikoma kartu su nurodyto straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytomis teiss normomis. Kasacinis teismas nurod, kad, vertinant, ar buvo ypatingas atvejis ir ar darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus, atsivelgtina konkretaus darbdavio veiklos specifik, veiklos aplinkybes, konkreias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir j pagrindianias prieastis, pavyzdiui, kai darbdaviui dl pas j vykusi pasikeitim yra visikai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcij vykdymas ir nra galimybs j perkelti kit darb. Kasacinis teismas konstatavo, kad DK 129 straipsnio 4 dalies normos prasm yra ta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutart su invalidu, privalo turti ir nurodyti prieast, kuri bt svaresn nei atleidiant darbuotojus, nepatenkanius DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodyt asmen kategorijas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005m. sausio 26d. nutartis, priimta civilinje byloje K.K. v. Klaipdos miesto valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba; bylos Nr.3K-3-71/2005).

Dl darbdavio teiss konkretizuoti darbuotojo padaryt darbo drausms paeidim

Sprsdamas darbuotojui skirtos drausmins nuobaudos teistumo klausim, kasacinis teismas nurod, kad vien tai, jog darbdavio sakyme nenurodytas darbo drausms

Documents

LAT 2005m