cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr.24 (965) 2013 m. birželio 15 d.

dar suskambės

PasirinkimasLietuvišką meną ginti būtina

Buvęs politikas, o dabar sostinės „Pylimo“ meno galerijos savinin-kas Rimantas Smetona įsitikinęs, kad šiandien tradicinę lietuvišką dailę reikia ginti nuo protu nesuvokiamų „šedevrų“, kuriems išmetami didžiuliai pinigai.

4

POiLsistik nesėdėkit per atostogas namie!

Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pataria, kaip geriau praleisti atostogas.

5

meiLės istOrijadeividas bouvis ir iman

Už abiejų pečių buvo iširusios santuokos ir sudaužytos širdys, bet tai jiems nesutrukdė ant griuvėsių įžiebti jaukų šeimos židinį, apie kurį D.Bouvis kadaise negalėjo nė svajoti...

6

Laura Zigmantaitė Dainininkė

Operos atlikėja Laura Zigmantaitė ką tik baigė studijas ir atkakliai skinasi kelią pripažinimo link. „Sunku, nes ir valstybės, ir žmonių požiūris į meną iš tikrųjų yra toks: „O kam tau tie pinigai? Taigi dainuok dėl meno“, - apgailestauja solistė. Tačiau jauna dainininkė nenuleidžia rankų, tuo labiau kad čia mato nemažai perspektyvų ir jau pastebi neblogų pokyčių.

3

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

Kas Kuo džiaugiasi

Ieva NORVILIENĖ

Jau nemažai tarptautinių festivalių prizų ir kelis „Sidabrinės gervės“ ap-dovanojimus pelniusio lietuviško fan-tastinio filmo „Aurora“ prodiuserė Ieva Norvilienė džiaugiasi, kad filmas ir toliau sėkmingai keliauja per pasaulį. Šią savaitę jis pradėtas rodyti net aš-tuoniuose Prancūzijos kino teatruose. Tiesa, užsienio ekranuose filmas pa-vadintas „Vanishing Waves“, nes tokiu pavadinimu jau yra sukūrę filmą rumu-nai. Ieva prognozuoja, kad ir toliau trijų kino kompanijų pastangomis sukurtą filmą lydės sėkmė.

MūSų PASAUlIS

Kiekvienas žinome - pasaulis yra didžiulis, neaprėpiamas, knibždėte knibždantis žmonių, reginių, patir-čių įvairovės, tarpusavy besivaržan-čių, besipjaunančių, kits kitą paneig-ti mėginančių kontekstų... Todėl tik metaforiškai, su didelėmis išlygomis tesakome, kad šis pasaulis - mūsų. Išties - mūsų tik tas, kuriame gyvename, kurio kontekstai mums natūraliai įprasti, įkrauti kasdienių asmeninių patirčių, turintys svarbą ir vertę mūsų mintyse, jausmyno gamoje, svajonėse bei sapnuose...

O kitą kartą taip nesinori sau pripažinti, taip liūdna suvokti, kad iš visos išminties gelmėmis kerinčių, šventumu spindinčių, pilnatve al-suojančių kontekstų gausybės mū-siškiai tik patys sekliausi: profesija su visais ją lydinčiais rūpesčiais bei retomis pergalėmis, buitis, įprastai kupina nepriteklių, ir vadinamasis asmeninis gyvenimas, kuris - pripa-žinkime - dažniausiai apibrėžiamas vakariniais pabendravimais su šei-ma, lova bei televizoriumi. Dar - keli kaimynai, keli laikraščiai, kelios par-duotuvės, kelios mintys, keli vaikys-tės - tarsi kur kas tikresnio, bet jau negrįžtamai prarasto pasaulio - pri-siminimai...

Skurdoka, palyginti su tuo, kas šniokščia virš mūsų, po mumis, šalia mūsų... Tad ką daryti? Kaip pasidi-dinti tą nuosavą pasaulį?

Kelionės - ne išeitis. Jos palieka tik įspūdžius, pagyvina tik vaizdais, kuriuose neįleisi šaknų, kurie vargu ar kada prasibraus į mūsų sapnus, su kuriais nepabendrausi juodžiau-siomis ar vienišiausiomis akimirko-mis, nepasijusi beplakantis tuo pa-čiu ritmu...

Ne išeitis ir kasdien didžiosios žmonijos dalies it mantra karto-jama saviapgaulė, skelbianti, kad žmonių lenktynės tarpusavyje pi-nigų, įtakos bei šlovės frontuose ir yra žmonijos sąmonės ašis, aplink kurią sukasi pasaulis. Juk taip pat ir prigimtiniams milijardieriams, ir slaptiesiems bei oficialiems pasau-lio valdytojams, ir bohemos bei le-pumo liūne iki ausų pasinėrusiems malonumų smaližiams retkarčiais pasitaiko aiškaus proto akimirkų, pagelbstinčių save pamatyti iš ša-lies, - kepėstuojančius popierių ir beprasmio svorio prikimštomis kiše-nėmis per pasaulį, kurio nė per na-go juodymą nėra supratę, pažinę, pamilę...

Todėl eiti, važiuoti, skristi niekur nereikia. Nes visi keliai, išskyrus vie-nintelį, veda tiktai tolyn. O tuo vie-ninteliu, aukštyn vedančiu, ne ko-jomis žingsniuoti reikia. Tam žings-niavimui it slapta kūlgrinda yra pa-liktos knygos, pradedant pačiomis Evangelijomis, muzika, su išsaugo-tais visais, net pačiais subtiliausiais, genijų sielų virpesiais, maldos ir meilė, kurias išmokti virtuoziškai pi-lotuoti - ko gero, svarbiausias moks-las bet kuriuo laiku gyvenusio bet kurio žmogaus gyvenime. Juk tik „pamilti“ reiškia išties „įgyti“.

Kitaip tariant, pasaulis yra di-džiulis, neaprėpiamas. Tačiau jis - ne mūsų. Mūsų jame - tik tiek, kiek įstengėme pamilti, kiek įstengėme nuprausti rūpesčiu, prakaitu ir mal-domis.

Rimvydas StankevičiuS

Daugybę aukščiausių įvertinimų pelnęs šokėjas Arūnas Bižokas (35 m.) prisipažįsta, kad kiekvieną kartą labai laukia, kai jo perkrautoje dienotvarkėje atsiras įrašas: kelionė į Lietuvą.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Tokia galimybė buvo atsira-dusi visai neseniai, kai birželio pradžioje vyko jau šeštus metus organizuojamas Vilniaus šokių festivalis, kurio vienas iš organi-zatorių yra A.Bižokas, šiuo metu gyvenantis už Atlanto. „Tuo tiks-lu ir lankiausi Lietuvoje. Taip pat mudu su partnere Katiuša šiame renginyje pasirodėme - šokome“, - pasakoja A.Bižokas.

Šokėjas džiaugėsi, kad, priešin-gai negu pernai, šį kartą jis turėjo galimybę daugiau laiko praleisti su artimais žmonėmis. Iš viso - dau-giau nei savaitę. „Mes buvome labai užsiėmę festivalio reikalais, todėl nebuvo galimybės kaip rei-kiant pabendrauti su giminaičiais, bet labai daug mano draugų ir arti-mųjų atėjo į šokių festivalį, kur su jais ir pasimačiau. Man labai malo-nu, kad jie atranda laiko ir ateina. Tai turbūt yra pats laukiamiausias laikas - su artimiausiais žmonėmis praleistas laikas yra pats vertin-giausias. Tai man labai daug reiš-kia. Aš labai laukiu ir džiaugiuosi, kai atsiranda galimybė pabūti tarp savų“, - sako šokėjas, kuris niekur kitur taip neįsikrauna teigiamos energijos, kaip savame krašte.

Tik sutvarkęs visus festivalio darbus prieš pat kelionę jis turėjo porą dienų nuvažiuoti ramiai pa-

būti į kaimą, kur daug bendravo su savo tėčiu. „Mano kaimas yra netoli Varėnos. Mano šaknys yra dzūkiškos, nes abu mano tėvai yra dzūkai“, - savo kilme didžiuojasi pripažintas šokėjas.

Ar nuvažiavęs į kaimą paima į rankas dalgį? „Dalgio seniai nelai-kiau rankose - kažkada esu laikęs. Dabar apsiriboju tokiu poilsiu kaip pasivaikščiojimas miške, pasivaži-nėjimas dviračiais. Jeigu ką nors reikėtų padaryti ūkiško - tai gal nu-veikčiau ir tokių darbų. Bet šį kartą tėtis buvo viską nusišienavęs. Jeigu reikėtų, tikriausiai sugebėčiau tai da-ryti, - svarsto pasaulio čempionas. - Tėtis prieš kelionę man visą laiką nori įdėti obuolių. Aš sakau, kad ge-riau nereikia, bet kartais paimu“.

Prieš išvažiuodamas A.Bižokas nesisieloja, nes pastaruoju metu jam gana dažnai pavyksta grįž-ti. „Vien šiais metais Lietuvoje aš buvau sausio, vasario mėnesį, paskui, regis, balandį ir va dabar birželį - tai jau ketvirtas ar penk-tas sugrįžimas per šiuos metus“, - džiaugiasi su Lietuva nuolat ryšius palaikantis šokėjas.

Kai būna Amerikoje, dažniau mąsto lietuviškai ar jau amerikie-tiškai? „Man atrodo, kad aš visą laiką mąstau lietuviškai. Dažnai pasiskaitau internetu lietuvišką spaudą. Kartais ir tėtis atsiunčia kokių nuorodų į straipsnius. Spau-dą labai patogu skaityti internete.

Televiziją irgi galima žiūrėti, jeigu nori, per internetą, tik aš neturiu laiko, todėl ir nežiūriu. Labai daž-nai kalbuosi lietuviškai su draugais ir su tėčiu per skaipą. Ir tuo labiau kad sutinku labai daug tautiečių - tame pačiame Niujorke gyve-nančių draugų šokėjų ir buvusių bendrakursių. Todėl nesijaučia, kad esu labai toli. Jaučiuosi lyg ir neišvažiavęs iš Lietuvos. Kai pasivaikščiojau po Vilnių, man pasirodė, kad šitas miestas labai išgražėjęs“.

Kitos svarbios varžybos, ku-riose dalyvaus A.Bižokas su savo šokių partnere Katiuša Demidova, vyks dar birželį Vokietijoje.

Kokius ūkio

Irman

to S

idar

evič

iaus

ir M

inda

ugo

Bogu

ševi

čiau

s nuo

tr.

Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Kas Kur Kviečia

Evelina SAŠENKO

Dainininkė Evelina Sašenko, pritrau-kianti daug publikos ne tik koncertų salėse, bet ir Kauno muzikiniame te-atre, kuriame dainuoja miuzikle „Aida“, šį sekmadienį kviečia savo talento gerbėjus į gamtos prieglobstį. Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode ji surengs romantiškos muzikos kon-certą „Monmartro gatvelėmis“. Jame skambės ir dainos iš jos mėgstamos dainininkės Editos Piaf repertuaro. Eve-linai akompanuos šiam koncertui labai tinkamas akordeonininkų trio „Made In“, kuriame groja Martynas Norvilas, Romas Morkūnas ir Nerijus Bakula.

Kas Kam patinKa

Dalius MERTINAS

Aktorius Dalius Mertinas, neseniai pradėjęs vesti televizijos laidą „Tikras gyvenimas“, prisipažino, kad jam visai nesunku ir net malonu dirbti vasarą, nes tai jam patinka. „Visada galima rasti būdų, kad ir dirbant, pasimė-gauti trumpu poilsiu, kelionėmis ir naujais įspūdžiais“, - dalijasi patyrimu žinomas vyras. Jam pakanka net ir kelių dienų, kad tarp darbo rengiant laidą galėtų pailsėti. Štai visai nese-niai jis su draugais buvo nuskridęs į Vokietiją ir keliavo po Mozelio slėnį, kuris, anot jo, dvelkia viduramžiais, pasižymi vynuogynais.

Kas su Kuo atsisveiKino

Sandra JANUŠAITĖ

Vakar lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro jaunoji primadona Sandra Janušaitė, pernai sukūrusi Tatjanos vaidmenį operoje „Euge-nijus Oneginas“, šiuo spektakliu va-kar atsisveikino su publika. Solistė kitam muzikiniam sezonui išvyksta į Eseno (Vokietija) operos ir baleto teatrą. Įspūdingo soprano savininkė tikina, kad jai pasižmonėjimas tame teatre, kuriame yra dainavę nema-žai žymių lietuvos operos solistų, bus naudingas, nes praplėsti akiratį pačiai rūpi, o kartu ji garsins ir lie-tuvos vardą.

darbus moka Arūnas Bižokas

n nusipelnęs šokėjas arūnas Bižokas labai vertina Lietuvoje praleistą laiką

cmyk

3

cmyk / 3

pažintisj/b žmonės

„Manau, kad klasikinė muzika yra ilgaamžiškesnė“, - sako 23-ejų operos dainininkė Laura Zigmantaitė, kuri muzikos pasaulyje po žingsnelį iriasi į priekį, laukdama lemtingos pripažinimo valandos. Sparčiai populiarėjanti dainininkė save atrado ir dar vienoje srityje - pastaruoju metu ji atkakliai šlifuoja šokių žingsnelius, su partneriu jau dalyvauja mėgėjų varžybose ir skinasi kelią pripažinimo link.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

„Dainų dainelės“ laureatė

Rimtosios muzikos žanrą pasi-rinkusi dainininkė nenuvertina ir populiariosios muzikos. „Tiesiog mano suvokimas apie muziką buvo truputį kitoks. Nuo vaikystės augau muzikantų šeimoje, kur man buvo įdiegtas suvokimas apie muzikos kokybę, nors didžiausia operos gerbėja nebuvau ir gana vėlai apsi-sprendžiau, ką norėčiau studijuoti. Turėjau visai kitokių minčių, ma-niau, kad muzikanto profesija - tai vargo duona, iš kurios nebus nei pajamų, nei nieko. Bet dalyvavau poroje konkursų, ten mane pa-stebėjo ir paklausė, ar nenorėčiau savęs realizuoti muzikoje“, - prisi-mena L.Zigmantaitė.

Po ilgų dvejonių galiausiai mer-gina apsisprendė siekti dainininkės karjeros, juolab kad porą kartų yra tapusi „Dainų dainelės“ laureate, tai buvo nemaža paspirtis. „Mano mama yra muzikos mokytoja. Su tėčiu jiedu labai seniai išsiskyrę. Kadangi dešimt metų skambinau fortepijonu muzikos mokykloje, mama labai norėjo, kad pasirinkčiau fortepijono specialybę. Rinkausi tarp begalės skirtingų profesijų. Ir po dvyliktos klasės stojau į Lie-tuvos muzikos ir teatro akademi-ją, prieš tai visko išsiklausinėjusi, nes kam stoti ten, kur realiai nė-ra perspektyvų ką doro gyveni-me nuveikti? Kadangi man buvo nurodytos neblogos perspekty-vos, nusprendžiau pabandyti. Štai šiais metais baigiu studijas ir ne-trukus eisiu pasiimti diplomo“, - džiaugiasi dainininkė.

Raktas į sėkmę

Artimiausi mecosoprano L.Zig-mantaitės pasirodymai numatyti per Kristupo vasaros festivalio atidarymo koncertą, paskui liepos 13-ąją Šv.Kotrynos bažnyčioje su italų kompozitoriumi ir pianistu Vinčencu Čipraniu (Vincenzo Ci-priani) - tai irgi minėto festivalio dalis. Rugpjūčio pradžioje dar lau-kia ir Piano.lt vasaros festivalio atidarymo koncertas.

Ar dainininkė jaučia, kad ar-tėja aukščiausias pripažinimo taš-

kas, kai tiesiog atsivers, sužėrės ir suskambės visomis spalvomis? „Apie atsivėrimą dar nieko negaliu pasakyti, nes dar nesuskambėjau... (Šypsosi.) Dar jaučiuosi tokia neto-bula. Esu studentė, todėl gyveni-me dar turiu išmokti begalės da-lykų. Nėra taip, kad dainininko ke-lias prasiskinamas alkūnėmis, bet kartais turi lipti per kitų galvas - žinoma, protingai, niekas nesako, kad turi būti tarsi žvėris, nežmo-niškas ir nemandagus. Tiesiog, kaip ir kiekvienoje profesijoje, ma-nau, tam tikru atveju tai atsiranda. Kiekvienoje srityje yra tūkstan-čiai, milijonai gerų specialistų, ir kai būna tik viena vieta, tam tikra prasme tai jau yra lipimas per gal-vą. Tu skiniesi kelią savo talentu, sugebėjimais, savo darbu, kitą sykį tiesiog laimi tas, kuris pirmesnis ar kuris gudresnis. Daug įtakos turi ir atsiradimas tam tikroje vietoje tam tikru laiku“, - savo požiūrį į sėkmę dėsto dainininkė.

Gavusi diplomą mergina pla-nuoja tęsti magistrantūros studijas užsienyje: „Lietuvoje sunku, nes ir valstybės, ir žmonių požiūris į meną iš tikrųjų yra toks: „O kam tau tie pinigai? Taigi dainuok dėl meno“. O tai ką veikti? Padavėja dirbti laisvalaikiu? Bet jei esi ga-na geras savo žanro ar balso tipo

atstovas, gali susirasti darbo ir tikrai įmanoma išgyventi. Lietu-voje pokyčiai vyksta tikrai į gera. Kita vertus, palyginti su užsienio perspektyvomis, vaizdelis iš karto krenta žemyn, nes dainuojančių, ir gana neblogai dainuojančių, pas mus tikrai yra nemažai. O vietos, kur dainuoti, yra mažai. Sunku ką ir nuspėti, nes tai gana nenuspėjama profesija. Galų gale ir balsas - toks nenuspėjamas dalykas: čia jis yra, čia jo nėra“.

Tuo puikiausiai įsitikino, kai visai neseniai dalyvaudama muziki-niame televizijos projekte „Auksi-nis balsas“ peršalo ir turėjo trauktis iš projekto. „Tai būtų tas pats, kas šokti su palaužyta koja: vieną kartą sušoki, bet kuo toliau tai darysi, tuo sveikata tik blogės. Gali būti, kad paskui išvis ilgam atkrisi ir negalėsi dainuoti ar šokti. Negražu ir prieš klausytoją išeiti be balso, kažką švokšti, tai paskui sakys: „Dieve, visai bebalsė“. Ir niekam nepasaky-si: „Žinote, atsiprašau, bet šiandien aš sergu“. Niekam tai iš tikrųjų neįdomu, todėl man teko nuleisti rankas ir pasitraukti iš projekto“, - paaiškina atlikėja.

Yra dar viena pavojinga liga, kuri gresia dainininkams, - vadi-namoji žvaigždžių liga. Tik Laura sako, kad beveik neturi galimybių ja susirgti, nes turi labai daug sa-vikritikos. „Be abejo, būna labai malonus jausmas, kai po koncerto tau visi ploja, bet paskui vis tiek prisėdu ir galvoju, ką galėjau pada-ryti geriau, gal kur ne iki galo pa-sistengiau, gal kur persistengiau, - prisipažįsta L.Zigmantaitė. - Vienas iš didesnių mano vaidmenų - tai Kerubinas „Figaro vedybose“. Jis, būdamas toks strakalas makalas, atitiko mano charakterį. Man buvo ganėtinai lengva pajusti ir perteikti tokį vaikišką straksėjimą. Aišku, buvo akimirkų, kai labai jaudinausi ir be proto bijojau ką nors pamiršti, bet kai kuriais momentais jaučiau-si labai laisvai ir tiesiog mėgavausi tuo, ką dariau. Vėliau, aišku, vėlgi klausiausi įrašo ir žiūrėjau, ką ga-lėjau padaryti geriau. Tai užburtas ratas. Manau, jeigu dainininkas ateina ir pasako, kad sudainavo to-bulai, štai čia jau prasideda žvaigž-džių liga, nes nėra nė vieno, kuris visiškai tobulai sudainuotų viską. Kaip sakoma, tobulumui ribų iš tikrųjų nėra“.

Nežino, kiek sveria

Be dainavimo, kita L.Zig man-taitės aistra - šokiai. „Užaugau Klaipėdoje, kur yra „Žuvėdra“, kur beprotiškai norėjau visą vai-kystę šokti, tik man niekas ne-leido. Bet neseniai su partneriu pradėjome šokti standartinius šokius ir dalyvauti mėgėjų var-žybose - vienose buvome antri, o

paskutinėse netgi tarptautinėse varžybose mums teko ketvirtoji vieta. Sakyčiau, visai neblogai“, - džiaugiasi vaikystės svajonę įgy-vendinusi dainininkė.

Nors esame pratę matyti di-desnių formų operos dainininkus, L.Zigmantaitė prisipažįsta neži-nanti, kiek sveria, ir net namuose neturi svarstyklių. „Penkiasdešimt kilogramų tikrai turėčiau sverti. (Juokiasi.) Iš tikrųjų svoris šiek tiek turi įtakos operos atlikėjo bal-sui. Kiek teko girdėti, tokie nedi-deli svorio pokyčiai į pilnesnę pusę turėtų šiek tiek sušvelninti balso skambesį. Kadaise net buvau pa-galvojusi, kad būtų visai neblogai, bet man taip ir nepasisekė priaugti svorio, - šypsosi dainininkė. - Aiš-ku, turi būti aukso viduriukas, nes pagal dabartinį solistų suvokimą reikalaujama ir geros figūros. Netgi būna atvejų, kad režisierius mintyse jau turi susikūręs personažo vai-dmenį, jis eina per duomenų bazę ir gali visiškai nesiklausyti balso, o tik pasižiūrėjęs į tave pasakyti, arba tu tinki, arba ne. Paskui jau iš dešimties atrinktųjų pagal išvaizdą renkasi pagal balsą. Tai iš esmės tu privalai turėti visą komplektą. Šiais laikais apskritai pranašumas yra ta-vo lankstumas, sugebėjimas judėti scenoje, balso, technikos kokybė, - visko turi būti“.

Puikius duomenis turinti atli-kėja prasitaria, kad kadaise mėgino save išbandyti ir grožio srityje, kur galbūt dar žiauresnis pasaulis negu dainininkų. „Kitados pažįstamas fotografas yra pasakęs: tavo veidas per daug gražus ir niekam neįdo-mus - šiais laikais žmones turi kas nors šokiruoti...“ - tai prisiminusi šypsosi L.Zigmantaitė.

Ar Vilnių įsimylėjusi klaipėdie-tė niekada nejautė skriaudos, kad augo išsiskyrusioje šeimoje? „Aš viską puikiai suprantu ir nelaikau pykčio. Aš lygiai taip pat pasvars-tau iš savo pusės: jeigu man nepa-tiktų gyventi su žmogumi, tikrai nesiaukočiau dėl bendros šeimos sampratos. Kam to reikia? Gyve-name vieną kartą ir gyventi reikia su žmonėmis, kuriuos mylime ir su kuriais norisi būti“, - prisipaži-no ji. Šiuo metu dainininkės širdis nėra laisva - ji turi draugą, kuris, nors ne iš dainininkų gretų, yra iš meno pasaulio.

Laura Zigmantaitė: aš dar nesuskambėjauIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

• Gimė 1989 m. spalio 22 d.

• Mecosopranas Laura Zig mantaitė nuo 2008 m. studijavo Lie­tuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Re­ginos Maciūtės dainavi­mo kl.).

• 2006 ir 2008 m. tapo „Dainų dainelės“ konkurso laureate.

• 2010 m. dalyvavo „Opera in der Scheune“ festiva­lyje Vokietijoje ir televizijos projekte „Triumfo ar­ka“ (2010 ir 2011 m.).

• 2011 m. tapo pirmosios premijos laimėtoja tre­

čiajame tarptautiniame „Esecuzione Musicale“ konkurse „Giovani Musicisti“ Italijoje ir III premijos laureate V tarptautiniame kamerinio dainavimo konkurse „Beatričė“.

• Per keletą metų sukūrė Grizetės (F.Leharo operetė „Linksmoji našlė“, LNOBT), Valeto (K.Monteverdžio opera „Popėjos karūnavimas“, Klaipėdos vals­tybinis muzikinis teatras), Trečiosios Damos (V.A.Mocarto opera „Užburtoji fleita“, „Bohemie­čiai“), Glašos (L.Janačeko opera „Katia Kabano­va“, „Bohemiečiai“), Rosvaisos (R.Vagnerio opera „Valkirija“, LNOBT), Dainininkės (Dž.Pučinio opera „Manon Lesko“, Vilniaus miesto opera), Kerubi­no (V.A.Mocarto opera „Figaro vedybos“), Idos (J.Štrauso operetė „Šikšnosparnis“, LNOBT) vaid­menis.

• Šiuo metu rengia Džovanos vaidmenį Dž.Verdžio

truMpai

4

cmykcmyk4

pasirinkimasj/b žmonės

Sostinės „Pylimo“ galerijos savininkas Rimantas Smetona savo įkurtai meno galerijai tokį vardą pasirinko neatsitiktinai. Ir ne tik todėl, kad ji yra Pylimo gatvėje. „Pylimas kadaise juosė miesto gynybinę sieną, todėl ir kilo mintis, kad tikrą tradicinę lietuvišką dailę šiandien jau reikia ginti nuo visokių naujų vėjų ir protu nesuvokiamų „šedevrų“, kuriems išmetami didžiuliai pinigai“, - įsitikinęs vyras.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Sunkiai pagydoma „liga“

Užsukę į tą nedidelę galeriją, pa-sijuntame tarsi mažame lietuviškos dailės muziejuje. Šią meno erdvę įkūręs neseniai iš politikos vande-nų pasitraukęs R.Smetona tvirtina, kad dabar jis jaučiasi savame kai-lyje. „Džiaugiuosi, kad mano, kaip tradicinės lietuvių dailės mėgėjo ir propaguotojo, patirtis reikalinga žmonėms. Jeigu palyginčiau tai, ką darau dabar, su savo 20 metų vei-kla politikoje (nuo 1989 metų - aut. past.), 12 metų praleistų Seime, kuriame kartais pasijusdavau tarsi vienas lauke karys, tai turiu prisi-pažinti, kad čia jaučiuosi jaukiau ir geriau, - tikina Rimantas. - Nepri-klausau dabar jokiai partijai, bet, žinoma, mūsų tautos ir valstybės reikalai man labai rūpi. Na, o kul-tūra visada domėjausi“.

Į politiką R.Smetona atėjo iš ki-no ir televizijos pasaulio. Gal vyres-nės kartos žmonės dar pamena jo sukurtus dokumentinius ir muziki-nius filmus. Kultūrinio peno vilnie-tis sėmėsi tuomečiame Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institute, kuriame, anot jo, dėstė tikri kultūros šviesuliai. Ką jau kal-bėti apie galimybę lankyti teatrus, koncertus, garsųjį „Ermitažą“, į kurį atkeliaudavo dailės parodos iš garsiausių pasaulio muziejų.

„Tas pasaulio menas man darė didžiulį įspūdį, bet kartu ir paakino pasidomėti mūsų lietuviškos dailės palikimu, kuris pasirodė esąs labai ir labai turtingas, - prisiminė pa-šnekovas. - Pabandžiau susirasti ir įsigyti vieną kitą žymaus prieškario dailininko paveikslą, paskui ir mano amžininkų, kurie pasijutę laisvesni nebesilaikė socialistinio realizmo principų mene. Pasikabinau namie tuos paveikslus ir nepajutau, kaip namų sienos aplipo įvairiaspalviais tapybos darbais. Paveikslų kolekcio-navimas tapo užkrečiama ir sunkiai pagydoma liga. Atsirado poreikis ne tik juos parodyti kitiems, bet ir padėti dailininkams, kitiems ko-lekcininkams parduoti jų darbus, tad tapau šiokiu tokiu verslininku“. Prieš trejus metus R.Smetona pa-dėjo savo dukrai, turėjusiai nedidelį verslą, surasti ir šias patalpas, nu-matydamas ir galimybę jas pritaikyti galerijai. „Stimulas buvo dar ir tas,

kad šiais laikais atsirado būtinybė ginti lietuvių tradicinės koloristi-nės tapybos tradicijas nuo įvairių skersvėjų, visokio „postmoderno“, surūdijusių vamzdžių ir kalnelių prie Neries estetikos“, - aiškina lietuviško meno propaguotojas.

Sėkla, beriama į gerą dirvą

Čia neretai užsuka ir mokslei-vių ekskursijos. O štai neseniai galerijos savininką nudžiugino ir nustebino netikėti lankytojai: keli mokinukai tyrinėjo paveikslus ir kažką užsirašinėjo. Paaiškėjo, kad vaikai gavo mokykloje užduotį pa-sidomėti, kaip tapė mūsų klasikai, Antrojo pasaulinio karo vėjų nu-blokšti į Vakarus: Adomas Galdi-kas, Vytautas Kasiulis, Kazimieras Žoromskis, Antanas Gudaitis, Vik-toras Vizgirda ir kt. „Džiaugiuosi, kad sėkla beriama į gerą dirvą“, - sakė meno žinovas.

R.Smetonos nuomone, nederė-tų brėžti griežtos linijos tarp išeivi-jos dailininkų ir tų, kurie kūrė so-vietinėje Lietuvoje: „Tai, kas buvo mūsų tapyboje pasiekta iki karo, buvo labai stipru ir vertinga euro-piniu mastu. Karas privertė daug mūsų žymių tapytojų pasitraukti į Vakarus, ir ta tradicinės lietuvių tapybos gija lyg ir nutrūko. Tačiau ji

nutrūko neilgam, nes septintajame dešimtmetyje dailė vėl atgijo, atsi-rado įdomių talentingų dailininkų ir jų svarių darbų“. Galerijos kolekcija sukonstruota būtent tokiu principu: yra nemažai išeivijos menininkų darbų, o kitose salėse darbai tų, ku-rie kūrė tuo vadinamuoju atšilimo laiku. Matome Silvestro Džiaukšto, Jono Čeponio, Augustino Savicko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Leonardo Tuleikio, Jono Daniliausko, Jūra-tės Mykolaitytės ir daugybės kitų jau pripažintų ir klasikais laikomų dailininkų darbų.

Tie, kurie lieka nuošalyje

Žmonės, kurie neabejingi me-nui, ieško bendravimo, mūzų drau-gystės. Todėl galerija yra tapusi ir savotišku menininkų klubu. Čia ne tik rengiamos parodos, aukcio-nai, bet ir koncertai, skamba poetų posmai.

Tuomet, kai galerijoje susiren-ka menininkai, užsimezga ir labai karštos diskusijos apie meną ir kultūrą apskritai. Apie ką daugiau-sia kalba menininkai? „Na, kad ir apie tai, kad jie niekaip negali su-prasti, kaip atsitinka tokie dalykai, kad štai tokio žymaus nūdienos tapytojo Rimo Bičiūno paveikslus galima pamatyti Budapešto, Vokie-tijos meno muziejuose, o štai mūsų Lietuvos nacionalinėje galerijoje nėra nė vieno jo paveikslo. Daili-ninkai, žinoma, apgailestauja, kad šiandien sunku parduoti darbus, o gyventi iš kažko reikia, kad net profesionalai kartais priversti tapyti ne tai, ką jie norėtų, o tai, kas tinka interjerui. Sunku suvokti dėl kokių priežasčių nenorima ar negalima įvertinti talentų, kuriuos turime? Mados skersvėjai papučia ir atsi-tinka taip, kad kai kurie menininkai

nepelnytai lieka nuošalyje. Kartais tie kuklūs žmonės lieka užmiršti ir menotyrininkų, dailės kritikų, o tai, sakyčiau, labai labai neteisinga, - apgailestavo R.Smetona ir pasi-džiaugė, kad netrukus „Litexpo“ rūmuose atsidarys didelė meno mugė „ArtVilnius“, kurioje pirmą kartą dalyvaus ir jų galerija.

Kodėl dailės muziejai ir Nacio-nalinė meno galerija nebeperka da-bartinių žinomų dailininkų paveiks-lų, kartu palaikydami ir jų gyvastį? Aišku, kad jų piniginiai ištekliai labai kuklūs. „Nors ir nesmagu prisiminti sovietmečio, kad ir kaip ten būtų, menininkai buvo gerbia-mi ir geriausi jų darbai atsirasdavo muziejuose... Tą tradiciją reikėtų tęsti, nes ta versmė gali ir išsekti, o meno vertybės gali iškeliauti ir svetur, kaip ir patys menininkai“, - baiminosi pašnekovas.

Labiausiai meno galerijos šei-mininkui skauda širdį dėl bepras-mio pinigų švaistymo visokiems fejerverkų šou, surūdijusiems vamzdžiams, kurie „tebepuošia“ ir nežinia kiek dar „puoš“ dešinį Neries krantą. „Manau, kad net ne mokesčių mokėtojų ar Europos Sąjungos skirtų pinigų švaistymas yra pagrindinė blogybė, bet tai, kad žmogus pratinamas prie minties, jog tai yra gerai, jog tai yra vertybė, o žmogus ima tuo tikėti, galvoja, kad tai yra gerai, kad gal jis toks neiš-manėlis ir nesuvokia šiuolaikinio meno, - piktinasi Rimantas. - Štai atveža „Fluxus“ kolekciją į Vilnių už milijonus litų ir vėl atsiranda ži-niasklaidos priemonių, kurios pro-paguoja tai kaip didžiausią vertybę. Tad žmogus, neturintis tvirto este-tinio vertybių pagrindo, patiki, kad ta degtukų dėžutė, su kuria galima sudeginti meną, yra dėmesio ver-tas kūrinys“. Tad R.Smetona, kal-

bėdamas apie tokius akibrokštus, mato lietuvių koloristinės dailės sklaidos misijos prasmę. Be to, jam rūpi, kaip susigrąžinti tarpukario ir dar ankstesnes meno vertybes iš užsienio.

Nedidelėms galerijoms šian-dien išsilaikyti nelengva, nes didelė problema - labai skurdi meno rin-ka. Viena bėda yra ta, kad neperka paveikslų valstybinės įstaigos, o dailės kūrėjų gyvybę pastaruoju metu vos vos palaiko kolekcininkai. Kaip tokį „štilių“ paaiškinti? Riman-tas įsitikinęs, kad tai laikina, nes meno ir kitoks kolekcionavimas - aistra visam gyvenimui: „Tai, kad gerų dailininkų paveikslai turi iš-liekamąją vertę, turėtų suvokti ne tik prisiekę kolekcininkai, turtingi meno žinovai, bet ir žmonės, kurie kuria ir puošia savo namus“.

Giminystės šaknys

Rimantas yra tarpukario Lie-tuvos prezidento Antano Smeto-nos giminaitis - prezidentas buvo jo senelio Igno brolis. Tad įdomu, ar jų giminėje, be politikų, yra bu-vę menininkų? Vienas preziden-to anūkas, taip pat Antanas, buvo pianistas, o jo senelio kito brolio Motiejaus sūnus Adomas Smeto-na buvo gerai žinomas tapytojas. Jis studijavo Paryžiuje, vienu metu buvo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. 1940 metais jis buvo išvežtas į Sibirą ir mirė iš bado Sverdlovsko lageryje.

O kaip atsirado R.Smetonos gy-venime dailė? Namuose, kai gyveno su mama, ant sienų nekabėjo žymių dailininkų paveikslų. Tačiau tas gro-žio troškimas, vaizduotė buvo užko-duoti kažkur giliai Smetonų giminės genuose. Potraukį dailei jis pajuto dar besimokydamas Ukmergės že-mės ūkio mechanizacijos techniku-me, kai jam į rankas pakliuvo žur-nalas „Kultūros barai“, kur būdavo spausdinamos žymių Lietuvos ir užsienio dailininkų reprodukcijos. Jas vaikinas suklijuodavo ant kie-tesnio popieriaus ir pasikabindavo ant sienos.

truMpai• Gimė 1945 m. kovo 28 d.

Užulėnių kaime (Taujėnų valsčius).

• 1977 m. baigė Leningrado teatro, muzikos ir kinemato­grafijos institutą.

• 1967­1972 m. dirbo Lietu­vos kino studijoje, vėliau iki 1990 m. ­ Lietuvos radijo ir televizijos komitete. Sukūrė dokumentinių ir muzikinių televizijos filmų.

• Politikoje dalyvavo nuo 1989 m. 1990­1997 m. buvo Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, tris kadencijas buvo renkamas Lietuvos Sei­mo nariu.

Rimantas Smetona: Sauliaus Venckaus nuotr.

n Rimantas Smetona norėtų, kad į Lietuvą grįžtų kuo daugiau lietuvių išeivių paveikslų

Tai, kad gerų dailininkų paveikslai turi išliekamąją vertę, turėtų suvokti ne tik prisiekę kolekcininkai, bet ir žmonės, kurie puošia savo namus

„Lietuvišką meną ginti būtina“

cmyk

5

cmyk / 5

Prasidėjo pats karščiausias atostogų metas. Vieni jas suplanavo iš anksto, o tie, kurie neturėjo laiko ar galimybių ką nors sugalvoti, pasidavė momento impulsui. Niekas nesiginčija, kad atostogos žmogui būtinos, tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, ar grįšime po jų į darbus pailsėję, pravėdinę smegenis, o gal dar labiau suirzę ar išsekę. Apie tai kalbamės su vilniete psichoterapeute, kelionių mėgėja Genovaite Petroniene.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

- Ką manote apie atostogas, ar jas būtina planuoti iš anksto, ar palikti tai likimo arba Dievo valiai?

- Jokiu būdu nereikia laukti tol, kol atostogos prasidės, ir tik tada pradėti galvoti, o ką gi čia man įdomaus nuveikus, kur nuke-liauti. Galbūt savaiminis impulsas ir svarbus, bet pavėlavęs jau nei pigaus skrydžio nenusipirksi, nei į stovyklą neužsirašysi. Ir galiau-siai nutinka, kad tokios atostogos praeina namie prie televizoriaus, sodyboje ar pas giminaičius. O juk geriausios atostogos yra tokios, ku-rios labiausiai skiriasi nuo ankstes-nių atostogų ir nuo kasdienybės, - jos labiausiai gali padėti žmogui atsinaujinti ir atsigauti. Neplanuo-tos atostogos gali būti naudingos nebent tuo atveju, kai žmogus jau visiškai išsekęs ir jam reikia keletą savaičių nieko neveikti, pavyzdžiui, gulėti paplūdimyje ar ežero pakran-tėje, kad atgautų jėgas.

- Įvairių profesijų žmonės savo atostogas leidžia labai įvai-riai, nes visi esame skirtingi. Tačiau įdomu, ar yra koks nors bendras vardiklis: štai tos profe-sijos žmonės mėgsta lepintis ku-

rortuose, paplūdimiuose, anos - keliones po užsienį, trečios - užkietėję turistai, kurie nežino vaistų nuo padų niežtėjimo?

- Jeigu kalbėtume apie profe-sijas, tai išradingiausiai atostogas leidžia kūrybiškiausi žmonės - mokslininkai ir menininkai. Tačiau mokslininkai yra disciplinuoti ir la-biau renkasi įdomias sportines ar pažintines keliones, o menininkai džiaugiasi laisvu laiku ne taip pla-ningai, bet yra išradingesni ben-draudami, jautriau išgyvena tai, ką patiria. Turtingi žmonės paprastai važiuoja į tolimas ir egzotiškas šalis. Pasyvūs, pervargę žmonės, taip pat turintieji mažų vaikų traukia į Lie-tuvos ir užsienio kurortus. Linkę į darboholizmą ir mėgstantys gamtą vyresni žmonės dirba sodybose, o štai jaunimas drąsiau keliauja po toli-mas šalis vieni, lanko po pasaulį išsi-barsčiusius draugus. Visuomeniški, mėgstantys bendrauti žmonės, kurie gali būti tiek mokslininkai, tiek vady-bininkai, bet gana retai - verslininkai, linkę atostogauti įvairiose stovy-klose - šokių, meditacijos, folkloro ir kt. Tai irgi naudinga ir malonu. Ekstremalius potyrius labiau mėgsta vyrai arba vyriškų bruožų turinčios moterys, jaunesni žmonės.

- Ką patartumėte jūs, kaip psichoterapeutė ir pati mėgs-

tanti aktyvų poilsį: ar ekstre-malūs potyriai per atostogas labiau tinka tiems, kurie ke-liauja su draugais, jungiasi prie bendraminčių, ar šeimoms?

- Žinoma, ekstremalūs potyriai šeimai tinka menkai. Vaikai nėra tam pasiruošę, o sutuoktiniai rizikuoja su-sipykti. Tiek darbe, tiek laisvalaikiu daug lengviau įveikti sunkumus tuo-met, kai žmonės negali sau per daug leisti ir stabdo savo reikalavimus bei gerbia kito laisvę. Ekstremalios atos-togos labai naudingos kaip priešves-tuvinė, o ne povestuvinė kelionė - po jų gali nereikėti ir vestuvių.

- Atostogos su vaikais - tai būtina sutuoktiniams? O gal jiems derėtų rasti laiko kiek pailsėti nuo vaikų, gal ir vienam nuo kito?

- Šeimoje reikia visų trijų tipų atostogų - vaikams labai svarbu keliauti ir patirti naujų potyrių su tėvais, bet svarbu pabūti ir be tėvų. Sutuoktiniams reikia naujų ben-drų įspūdžių, bet svarbu kartais ir atsitraukti, susigaudyti savyje, turėti galimybę pasiilgti šeimos ir suvokti, ką turi.

- Nuo kelerių metų galima paleisti vaikus vienus keliauti?

- Manau, tai priklauso nuo ke-lionės pobūdžio - kokiu transportu

jie vyksta, ar yra atsakingi gidai, kur apsistoja. Visiškai vieni kelionę gali planuoti tik brandesni vyresnių klasių moksleiviai.

- Ką manote apie daugybę dabar atsiradusių vaikų poilsio ir estetinio lavinimo stovyklų, kurios dar ir gana daug kainuo-ja? Regis, tai geras poilsis vai-kui, bet rūpestis tėvams?

- Taip, dažniausiai šios stovy-klos vaikui yra geras poilsis ir gera prisitaikymo patirtis, bet brangiai kainuoja tėvams. Tačiau stovyklos neturėtų pakeisti poilsio su tėvais.

- Šeimų neturintys žmonės į turistinius žygius ar keliones išsiruošia neretai nepažindami tos kompanijos, su kuria ketina keliauti. Kokie rizikos veiksniai jų laukia?

- Žinoma, nauji žmonės gali pasirodyti nepriimtini. Visų pirma reikėtų kuo daugiau sužinoti apie vadovą - nuo jo atsakomybės, pa-tirties ir bendravimo gebėjimų la-biausiai priklauso kelionės sėkmė ir grupės nuotaika. Taip pat svarbu susivokti, ar keliautojai yra pana-šūs pagal savo interesus, socialinį sluoksnį, intelektą. Palengvintas variantas - į grupę ateiti ne vie-nam, o su draugu ar drauge, tai labai sušvelnina galimus nemalo-

numus. Dar, manau, svarbu turėti galimybę dalį laiko leisti ne su gru-pe. Be to, reikėtų kritiškai įvertinti ir savo paties bendravimo grupėje sunkumus. Pavyzdžiui, kelionėje būna, kad vieni greitai susiginčija su vadu, kiti nenori taikytis prie ap-linkinių, yra linkę kitus pamokyti, gali nesusivaldyti arba taikosi prie kitų savo sąskaita, visą laiką tyli ir pan. Taip pat verta apgalvoti, kokio elgesio labiausiai nepakeliate ir kaip elgsitės, jei taip nutiks.

- Ar jums pačiai teko turis-tinėse kelionėse raminti ar ki-taip padėti žmogui, kuris, kaip sakoma, per atostogas „sėdo ne į savo roges“?

- Taip, man ne kartą yra tekę taip daryti važiuojant į kalnus, į dviračių žygius ir į stovyklas. Pa-prastai stengiuosi padėti tokiems žmonėms sumažinti baimes ir su-sierzinimą - susidūrę su netikėtais išbandymais, jie išsigąsta, kad ne-susitvarkys, kai iš tiesų visiškai galėtų susitvarkyti. Tačiau tai ne visada veikia, tuomet bandau padėti tiems žmonėms rasti ir tokioje ke-lionėje ką nors gero, o ne įsijausti į kankinio vaidmenį.

- O po atostogų ar į jus daž-nai kreipiasi pacientai, kuriems tenka gerti antidepresantus?

- Dažniau antidepresantai geria-mi prieš atostogas, o po jų daugelis žmonių vis dėlto būna pailsėję ir laimingesni. Tačiau kai kurie ke-lionių tipai ne tokie palankūs. Ke-lionė su sutuoktiniu, su kuriuo ir taip jau yra įtampa, gali baigtis net skyrybomis, taip pat daug kam yra sunkios ir varginančios kelionės su vaikais arba tėvais. Žinoma, ri-zikingos ir ekstremalios kelionės kai kam gali būti per sunkios ir sužeisti emociškai.

- Kokio charakterio tipo žmonėms rekomenduotumėte atostogas praleisti savo sode ar sodyboje, kam reikėtų ra-maus poilsio kurorte, kuriems pasirinkti keliones po užsienio šalis, kam kopti į kalnus ar ieš-koti įdomesnių maršrutų čia, Lietuvoje?

- Manau, ar kelionė bus rames-nė, ar energingesnė, labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, ambicijų, interesų, pinigų ir, žinoma, nuo psi-chinės bei fizinės energijos lygio. Kartais ir ambicingiausiam jaunam žmogui reikia tiesiog pailsėti.

- Ir dar įdomu, ar psicholo-giškai mūsų krašto žmogus ge-riau pailsi, kai iš karto pasiima visas atostogas, ar jas skirsty-damas į dvi dalis?

- Labiau rekomenduojama skel-ti keturias savaites į dvi dalis arba į vieną savaitę ir tris (mat per tris savaites pailsima daug labiau ir efektas išlieka ilgiau). Optimalu bū-tų ilsėtis du kartus po tris savaites, jei tai būtų įmanoma. Išgyventi nuo atostogų iki atostogų, kai jos yra vieną kartą per metus, anksčiau bu-vo normalu, bet esant dabartiniam gyvenimo tempui - jau sunku.

poilsisj/b žmonės

Tik nesėdėkite per atostogas namie!

Gen

ovai

tės P

etro

nien

ės a

smen

inio

alb

umo

nuot

r.

n Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pernai atostogavo islandijoje

n Galima vykti į kalnus, turkijas ar egiptus, bet malonu bent savaitėlę pakeliauti ir po gimtinę

Rizikingos ir ekstremalios kelionės kai kam gali būti per sunkios ir sužeisti emociškai

Redakcijos archyvo nuotr.

6

cmykcmyk

meilės istorijaj/b likimai

Už abiejų pečių buvo iširusios santuokos ir sudaužytos širdys, bet tai jiems nesutrukdė ant griuvėsių įžiebti jaukų šeimos židinį, apie kurį „pernelyg šaltas vaikinas“, kaip save vadino D.Bouvis, kadaise negalėjo nė svajoti...

Išmėginti viską

„Pernelyg šaltas“ - ši D.Bouvio nuomonė apie save skyrėsi nuo aplinkinių nuomonės. Kiti, prie-šingai, jį laikė pernelyg ūmiu, per-nelyg „karštu“. Ko vertos vien nevienodos D.Bouvio akys! Tai senų muštynių pėdsakas. Moky-kloje Deividas nuviliojo draugo merginą ir už tai gavo kumščiu į akį. Smūgis buvo ne tiek stiprus, kiek nevykęs, ir ligoninėje gydy-tojai diagnozavo rimtą sužalojimą. Akį pavyko išgelbėti, bet nuo tada vyzdys nustojo reaguoti į šviesą ir liko išsiplėtęs, todėl ir atrodė, kad D.Bouvio akys skirtingų spalvų. Deividas iš pradžių gėdijosi tokio skiriamojo ypatumo, o paskui pra-dėjo visus įtikinėti, kad dabar gali pažvelgti į pasaulį „kitomis aki-mis“. Jo garsusis humoro jausmas pradėjo formuotis jau tada.

Beje, dėl to humoro jausmo sunku skaityti ankstyvuosius D.Bouvio interviu, juose jis tie-siog tyčiojasi iš visų, o pirmiausia iš savęs. Kita vertus, sunku rimtai kalbėti tokiomis temomis kaip gir-tavimas, narkotikai ir netradicinė seksualinė orientacija - visa tai buvo pripaišoma D.Bouviui, o jis nesigynė. Jis niekada nebuvo ge-

ras berniukas. Jo karta teigė, kad reikia išmėginti viską, o Deividas, galima sakyti, buvo šio visiškos laisvės judėjimo pagrindinė figūra. Tiesa, dabar jis šiuos laikus prisi-mena nenoriai: „Jaunystėje buvau siaubingas“.

Laisvi santykiai

Davy Jones, Major Tom, Alladin Sane, Ziggy Stardust, Thin White Duke - tai vis skirtingos to paties D.Bouvio kaukės. Kiekvienam iš šių personažų reikėjo tinkamos moters. Nepaisant to, kad pats D.Bouvis save visada laikė „la-bai droviu“ ir narkotikų vartojimą teisino mėginimu įveikti drovu-mą, gerbėjų jam netrūko. 1970 m. D.Bouvis pirmą kartą vedė - mode-lį Andželą Barnet (Angela Barnett), ta pačią, kuriai D.Bouvio draugas Mikas Džageris (Mick Jagger), kaip buvo kalbama, skyrė savo garsiau-sią kompoziciją „Angie“. Tuo metu D.Bouviui atrodė, kad jis rado savo antrąją puselę, juk jiedu su Andžela turėjo tiek daug bendro. „Aš norė-jau laisvės. D.Bouvis man padėjo ją gauti, o aš padėjau jam, ir mes drau-ge padėjome visam pasauliui“, - rašė Andžela prisiminimuose. Bet ta pati laisvė galiausiai atvedė juos prie kracho. Visiška laisvė poros santykiuose dažnai atsisuka prieš juos, todėl Deividas su Andžela labai greitai ėmė beprotiškai vie-nas kitam pavyduliauti. Nuolatiniai barniai ir nakvynės ne namuose baigėsi skyrybomis. Net sūnus nesutvirtino jų santuokos.

Tikėjimas ateitimi

Įdomu, kad antroji D.Bouvio žmona Iman tvirtina, jog Deividas yra šaltakraujiškas ir labai ramus žmogus, tipiškas „talentingas an-glas“. Išties kiekviena moteris gauna tokį vyrą, apie kokį slapčia svajoja. Iki 35 metų Iman tiksliai suvokė, ką nori matyti šalia savęs. Ji nuo vaikystės įprato kelti sau aiškius tikslus ir jų siekti.

Diplomato, buvusio Somalio ambasadoriaus Saudo Arabijoje dukra Iman Mohamed Abdulma-džid (Iman Muhamed Abdulmajid) gimė ir užaugo Mogadiše. Tėvai norėjo, kad mergaitė taptų poli-tologe, bet Iman jau tada suprato, kad tai visiškai ne jos pašaukimas. „Žaisti pagal svetimas taisykles yra bjauru!“ - sakydavo ji. Ir vis dėlto tėvams reikalaujant įstojo į Nairobio universiteto Politologijos fakultetą. Atsikratyti nekenčiamos profesijos pavyko netikėtai. Gar-sus amerikietis fotografas Piteris Berdas (Peter Beard) pakvietė ją nusifotografuoti ir išbandyti save kaip modelį. Iman beveik iškart persikėlė į JAV ir netrukus pasi-

rašė pirmąją sutartį su žurnalu „Vogue“. Vėliau jos laukė pasaulinė šlovė ir daugelio garsių dizainerių mūzos vaidmuo.

O asmeninis gyvenimas klos-tėsi ne taip sėkmingai. Pirmosios skubotos aštuoniolikametės Iman vedybos su draugu iš Somalio bai-gėsi skyrybomis, kai Iman nutarė išvažiuoti į JAV. Antroji Iman san-tuoka su amerikiečiu krepšinin-ku Spenseriu Heivudu (Spencer Haywood) truko gerokai ilgiau, sutuoktiniai susilaukė dukters. Bet po 9 metų jie vis dėlto išsi-skyrė. Pernelyg skirtingi interesai atšaldė jausmus. Vis dėlto Iman toliau tikėjo, kad sau skirtąjį vyrą dar susitiks. Ji visada jautė dė-kingumą tėvui už tą tikėjimą, juk būtent tėvas įdiegė jai pasitikėji-mą vyrais, „nes jis pats - tikras džentelmenas“.

Meilė kaip šventė

D.Bouvis, aišku, nelabai pri-minė džentelmeną. Iman atvirai prisipažįsta, kad muzikantą lydin-ti „bloga šlovė“ ją gąsdino ir kar-tu traukė: „Aišku, buvau jo didelė gerbėja, bet aš ne iš tų merginų, kurios vos pamojus bėga pas savo dievaitį į grimo kambarį“. Tiesa, abipusis susidomėjimas kilo tiesiog iš pirmo žvilgsnio, susitikus bendro abiejų kirpėjo gimtadienio vakarėlyje. Iman ir Deividas negalėjo atsitraukti vienas nuo kito, praplepėjo visą naktį. Vėliau Iman prisimindavo tą pirmą susitikimą: „Iš pradžių siaubingai nervinausi, pirmąsias penkias minutes, bet paskui ra-dome tiek daug bendro, kad nuo tada esame kartu“.

Deividas sakė, kad susitikus Iman pagaliau atsitraukė jį nuola-tos persekiojęs vienišumo jausmas. „Aš tiesiog negalėjau patikėti, kad santykiai gali susiklostyti štai taip

lengvai ir iškart. Nebuvo apskritai jokių sunkumų“. Su tokiu „lengvu-mo pojūčiu“ jie pragyveno dvejus metus, o paskui panoro santykius įteisinti. Deividas buvo kupinas ryžto surengti tikrą meilės šventę savo gyvenimo moteriai. Vestuvės, atšvęstos 1992 m., buvo tikrai kara-liškos. Ceremonija vyko senovinėje Florencijos bažnyčioje. Specialiai jai D.Bouvis parašė muziką, kuri vėliau buvo įtraukta į vieną iš jo albumų.

Stabili laimė

Atšiaurios audros, kurias vi-si jaunavedžiams pranašauja po vestuvių, Bouvių šeimoje dingo kažkur pakeliui. Sutuoktiniai iki šiol myli vienas kitą taip pat ais-tringai, kaip vestuvių dieną. „Aš vis dar sugebu jį nustebinti - po tiek metų!“ - atsako Iman, klau-siama apie jų laimingos santuo-kos paslaptį. Taip pat ji fanatiškai prižiūri savo figūrą ir yra vis dar labai graži. Iman sukūrė savo kos-metikos liniją ir net parašė knygą apie savo požiūrį į grožį, kurioje moteris ragina būti ypatingas ir remtis savo unikalumu. „Aš ne-pradėsiu mokyti, kaip siauras akis padidinti, o tamsiaodžių moterų lūpas - sumažinti. Svarbiausia - išmokti save vertinti!“

Bet labiausiai santuoką su-tvirtino dukters gimimas. Vėly-va tėvystė nieko neglumino. Jie abu laukė šio įvykio keletą metų. Po kelių nepavykusių bandymų Iman, kaip sako pati, pasinaudojo liaudiška priemone. „Kai afrikietė moteris nori, bet negali susilaukti vaikų, jai reikia palaikyti ant rankų kitos moters vaiką“. Tiesa tai ar ne, bet stebuklas įvyko: 45 metų Iman pagimdė dukrą Aleksandriją arba tiesiog Leksi, kaip ji vadina-ma šeimoje. D.Bouvis pirmą kartą pasijuto tikras tėvas, juk jaunys-tėje jis buvo pernelyg užsiėmęs kitais reikalais, kad skirtų dėme-sio sūnui. Dukra tiesiog pavergė naujai iškeptą tėvelį, o D.Bouvis tam nesipriešina: „Leksi visiškai pakeitė mano gyvenimą! Mes žai-džiame, aš jai skaitau prieš miegą - tai taip puiku! Aš mėgaujuosi kie-kviena mūsų bendravimo sekun-de...“ Gimus dukrai D.Bouvis at-šaukė kelerių artimiausių metų gastroles. Šeima yra svarbesnė už darbą - ką ir sakysi, D.Bouvis paga-liau įsisąmonino, kas yra tikrosios vertybės. Jis sugebėjo išsivaduoti iš praeities vaiduoklių, nustoti gai-lėtis dėl buvusių klaidų ir išmoko žvelgti į ateitį su optimizmu. „Vie-nintelis dalykas, ką vargu ar pakei-siu iki gyvenimo galo - žmona ir biblioteka“, - juokauja D.Bouvis. Ar galėjo jis anksčiau įsivaizduoti, kad stabilumas - išskirtinai svar-bus komponentas, be kurio laimė yra neįmanoma!

Parengė Milda kunSkaitĖ

Deividas Bouvis ir Iman

Aš tiesiog negalėjau patikėti, kad santykiai gali susiklostyti štai taip lengvai ir iškart. Nebuvo apskritai jokių sunkumų

EPA-Eltos nuotr.

„Tikriausiai įsivaizduojate, kad būti roko žvaigžde, vedusiu supermodelį - tai geriausia, kas gali atsitikti gyvenime? Iš esmės taip ir yra“, - išdidžiai pareiškė Deividas Bouvis (David Bowie). Roko muzikantas, kuris ilgai atsisakydavo pripažinti, kad jo žodyne yra žodis „meilė“, pamiršo visas savo taisykles sutikęs svajonių moterį - tamsiaodę modelį Iman.

SUTA

UPY

KITE NAUJAS PARTNERIS –

MAISTO PRODUKTų KRAUTUVėlė „NATURAlIA“ Su „SEB laisvalaikio“ kortele – 5% nuolaida šviežiai mėsai, 20% graikiškai produkcijai, 20% itališkiems makaronams. PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilnius. Tel. (8 682) 22 333, www.eriukas.lt

20% NUOlAIDA

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. birželio 15 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 46

FUTBOLAS �

Lietuviškos svajonės ir graikiška realybėPrieš eilines atrankos į 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą rungtynes Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės stovykloje tvyrojo kovingos nuotaikos. Rinktinės treneriai ir žaidėjai kalbėjo apie pergalę ir pretenzijas į antrąją vietą savo grupėje. Tačiau šios vietos savininkai graikai į lietuvių kalbas neįsiklausė.

Evaldas GELUMBAUSKAS „Respublikos“ žurnalistas

Graikų scenarijus

„Atvažiavau, pamačiau, nugalė-jau“ - taip būtų galima apibendrinti Graikijos rinktinės vizitą į Lietuvą. Iškovoję eilinę neišraiškingą mini-malią pergalę pragmatiškieji graikai iš Vilniaus išsivežė tris taškus ir tę-sia kovą dėl kelialapio į Braziliją. O ant žemės nuleisti lietuviai ieško naujo įkvėpimo.

Prieš rungtynes apie pergalę kalbėjo ne tik Lietuvos, bet ir Grai-kijos rinktinės treneriai. Po rungty-nių galima konstatuoti, kad graikus treniruojantis portugalas Fernandas Santosas geriau žinojo, kaip reikėtų tą pergalę iškovoti. „Iš pradžių pa-žiūrėsime, ką lietuviai mums siūlo, o tada atliksime reikiamus pataisy-mus ir imsimės darbo. Svarbiausia įmušti pirmiems ir nepraleisti“, - atsakydamas į žurnalistų klausimą prieš rungtynes apie taktinį žaidimo planą pareiškė F.Santosas. Kaip sa-kė, taip ir padarė. Graikai perleido iniciatyvą lietuviams ir laukė savo šanso kontratakuoti. 20-ąją min. po aukšto perdavimo iš kairio krašto Lazaras Kristodulopulas (Lazaros Christodoulopoulos) pelnė įvartį į Emilijaus Zubo ginamus vartus.

Per likusias 70 min. graikai de-monstravo gynybinio futbolo įgū-džius, papuoštus spalvingomis ak-torinio meno mizanscenomis ir re-tomis, bet pavojingomis kontratako-mis. Lietuvos futbolininkai kovojo, bet jų atakos nuslopdavo graikų bau-dos aikštelės prieigose. O kai atėjo metas žaidėjų keitimams, paaiškėjo, kad trenerių štabas naujų kozirių sa-vo rankovėse neturi. Nei Artūras Žulpa, nei Tadas Eliošius ar Deivi-das Česnauskis graikams staigmenų nepateikė.

Kovingi, bet nesėkmingi

„Eilinės rungtynės ir eilinis pra-laimėjimas“, - po rungtynių konsta-tavo Marius Stankevičius. Be Žy-drūno Karčemarsko, Mariaus Žaliū-ko, Deivido Šembero ir Darvydo Šerno likusioje rinktinėje kapitono raištį ryšėjęs 31-erių Romos „La-zio“ futbolininkas stengėsi aikštėje įnešti ramybės ir užtikrintumo. Bet jo pastangų neužteko. „Nėra jokių pasiteisinimų. Žaidė tie, kurie buvo aikštėje. Epizodais žaidėme visai neblogai, tuo labiau kad graikai leido

žaisti. Bet tų kelių epizodų neužten-ka, reikia gerinti visą žaidimą“, - samprotavo M.Stankevičius.

Vis dėlto Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Čaba Laslas (Csaba Laszlo) bent jau bendrau-damas su žurnalistais tikino, kad žaidimu liko patenkintas. „Norė-čiau pagirti komandą. Nenusipel-nėme pralaimėti šių rungtynių. Nesakysiu, kad buvome tokio pat lygio kaip varžovai. Tačiau įvarčio tikrai galėjome išvengti. Tenka pa-girti Graikijos komandą, nes ji žai-dė labai protingai. Nors mes tikrai galėjome iškovoti lygiąsias. Kar-tais kai pralaimi, galima išeiti ir iškelta galva, nes atidavei ką galė-jai“, - kalbėjo Č.Laslas.

A.Liubinskas: „Rinktinė siekė lygiųjų“

„Sporto gyvenimo“ pakalbintas buvęs Lietuvos rinktinės vyriausia-sis treneris Algimantas Liubinskas konstatavo, kad prieš rungtynes kal-bėjęs apie pergalę, Č.Laslas šio tiks-lo net ir nesiekė. „Mūsų pasirinkta taktika ir žaidimas buvo nukreiptas į lygiąsias. Lietuvių žaidimas buvo labai atsargus, trūko aštrių reidų kraštais. Gal dar M.Stankevičius ir mėgino kelis kartus aktyviau sužais-ti, bet kairiame krašte žaidęs Edga-ras Česnauskis buvo visiškai nepas-tebimas. Keista, nes būtent kairia-me krašte gynyboje žaidė Saulius Mikoliūnas, kuris lyg ir turėjo jung-tis į puolimą. Jis gali individualiai prasiveržti, imtis iniciatyvos, bet vi-siškai nebuvo išnaudojamas, - kons-tatavo 61-erių futbolo specialistas. - Į gynybą buvo orientuoti ir vidurio saugai. Pasigedau aštrių perdavimų į priekį, kombinacijų bei aktyvesnio žaidimo kraštuose. Tik tokiu būdu mes galėjome išjudinti graikų gyny-bą. Vis dėlto, reikia pripažint, kad pagal žaidėjų pasirinkimą graikai yra aukštesnio lygio komanda. Tačiau lietuviai jiems beveik niekuo nenu-sileido. Tiesa - ir niekuo nepranoko.

Graikams užteko vienos mūsų rink-tinės gynėjų klaidelės ir jie pelnė įvartį“.

Po rungtynių Lietuvos rinktinės futbolininkai buvo giriami už kovin-gumą. Pasak A.Liubinsko, kitaip bū-ti ir negalėjo. „Jei atvažiavai į rink-tinę ir apsivilkai jos aprangą, privalai kovoti. Bet su graikais vien kova nieko nelaimėsi. Dar reikia ir žaisti, kurti, kombinuoti. O to pas mus ne-

buvo. Įvartinių momentų neturėjo-me. Sakote, rinktinei trūko kelių atakuojančio plano futbolininkų? Ka-dangi puolimo linijoje liko tik vienas Deivydas Matulevičius, tai gal tikrai vertėjo kreiptis į Tomą Danilevičių? Jei su graikais žūtbūt reikėjo rezul-tato, gal būtent dabar reikėjo pasi-telkti visus geriausius, galinčius pa-dėti futbolininkus. Arba apskritai nebereikia aušinti burnos, kalbėti,

kad gal dar kada pakvies Tomą į rinktinę? Kai jau viskas aišku, antra vieta nuplaukė, gal kaip sykis atėjo metas rinktinėje išmėginti jauni-mą?“ - samprotavo A.Liubinskas.

Baltų kova

Lietuvos rinktinei šiame atran-kos varžybų cikle dar liko 4 rungty-nės. Lietuviai du kartus susitiks su latviais, po kartą - su Lichtenšteino bei Bosnijos ir Hercegovinos rink-tinėmis. Praėjusiame ture bosniai net 5:0 išvykoje sutriuškino Latvijos rinktinę, o Lichtenšteino ekipa 1:1 sužaidė su Slovakija. Šis netikėtas rezultatas lietuviams suteikė pagrin-dą kurti naujus planus. „Dabar mū-sų tikslas kovoti dėl trečiosios pozi-cijos. Tai yra įmanoma. Tarptautiniu lygmeniu nebėra lengvai įveikiamų komandų, tai parodė ir Lichtenštei-no lygiosios su Slovakija“, - teigė Č.Laslas.

Šis tikslas atrodo realus, nes šiuo metu trečioje vietoje žengian-čių slovakų laukia du mačai su bos-niais ir susitikimas su Graikija bei Latvija. Tačiau pasak A.Liubinsko, į trečią vietą gali būti ir daugiau pre-

tendentų. „Kas jums pasakė, kad bosniai paskutinėse rungtynė-

se mums atiduos tris taškus? - retoriškai klausė buvęs rinktinės strategas. - Grai-kai nori užimti pirmą vietą grupėje, tad Bosnijos ir

Hercegovinos rinktinė dar nėra rami. Arba tie patys latviai? Mano žiniomis, Latvijos rinktinei iškeltas vienas tikslas - aplenkti lie-tuvius. Ir jie turi beveik tokias pa-čias galimybes kovoti dėl trečios vietos, kaip ir lietuviai. Taip kad kal-bėti apie trečią vietą dar anksti. Ma-nau, kad realiai lietuviai su latviais grumsis dėl ketvirtosios vietos. Ir dar nėra aišku, kas laimės“.

Galbūt daugiau aiškumo bus po pirmojo „baltiškojo derbio“ raundo, kai rugsėjo 6 d. lietuviai svečiuose žais su Latvijos futbolininkais.

UŽTVARA. Graikijos rinktinė ne tik sustabdė Lietuvos futbolininkų atakas, bet ir palaidojo lietuvių viltis pakovoti dėl antrosios vietos grupėje

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

A grupėKroatija - Škotija 0:1 (0:1)Belgija - Serbija 2:1 (1:0)1. Belgija 7 6 1 0 13-2 192. Kroatija 7 5 1 1 10-4 163. Serbija 7 2 1 4 9-9 74. Velsas 6 2 0 4 6-14 65. Škotija 7 1 2 4 4-9 56. Makedonija 6 1 1 4 3-7 4

B grupėArmėnija - Malta 0:1 (0:1)Čekija - Italija 0:0Danija - Armėnija 0:4 (0:3)1. Italija 6 4 2 0 12-4 142. Bulgarija 6 2 4 0 11-4 103. Čekija 6 2 3 1 6-4 94. Danija 6 1 3 2 6-9 65. Armėnija 6 2 0 4 6-8 66. Malta 6 1 0 5 2-14 3

C grupėAustrija - Švedija 2:1 (2:0)Airija - Farerų salos 3:0 (1:0)

Švedija - Farerų salos 2:0 (1:0)1. Vokietija 6 5 1 0 22-7 162. Austrija 6 3 2 1 15-5 113. Švedija 6 3 2 1 11-7 114. Airija 6 3 2 1 12-10 115. Kazachstanas 6 0 1 5 2-15 16. Farerų salos 6 0 0 6 2-20 0

D grupė1. Olandija 6 6 0 0 20-2 182. Vengrija 6 3 2 1 13-8 113. Rumunija 6 3 1 2 10-10 104. Turkija 6 2 1 3 7-7 75. Estija 6 2 0 4 3-9 66. Andora 6 0 0 6 0-17 0

E grupėAlbanija - Norvegija 1:1 (1:0)Islandija - Slovėnija 2:4 (2:2)1. Šveicarija 5 3 2 0 7-1 112. Albanija 6 3 1 2 7-6 103. Islandija 6 3 0 3 8-9 9

4. Norvegija 6 2 2 2 7-7 85. Slovėnija 6 2 0 4 8-10 66. Kipras 5 1 1 3 4-8 4

F grupėAzerbaidžanas - Liuksemburgas 1:1 (0:0)Portugalija - Rusija 1:0 (1:0)1. Portugalija 7 4 2 1 12-6 142. Rusija 5 4 0 1 8-1 123. Izraelis 6 3 2 1 15-8 114. Azerbaidžanas 7 0 4 3 3-9 45. Šiaurės Airija 5 0 3 2 3-7 36. Liuksemburgas 6 0 3 3 3-13 3

G grupėLatvija - Bosnija ir Hercegovina 0:5 (0:0)Lichtenšteinas - Slovakija 1:1 (1:0)Lietuva - Graikija 1:0 (1:0)1. Bosnija ir Hercegovina 6 5 1 0 23-3 162. Graikija 6 4 1 1 7-4 133. Slovakija 6 2 3 1 6-4 94. Lietuva 6 1 2 3 4-8 55. Latvija 6 1 1 4 6-14 46. Lichtenšteinas 6 0 2 4 3-16 2

H grupėMoldova - Lenkija 1:1 (1:1)Juodkalnija - Ukraina 0:4 (0:0)1. Juodkalnija 7 4 2 1 14-7 142. Anglija 6 3 3 0 21-3 123. Ukraina 6 3 2 1 10-4 114. Lenkija 6 2 3 1 12-7 95. Moldova 7 1 2 4 4-11 56. San Marinas 6 0 0 6 0-29 0

I grupėSuomija - Baltarusija 1:0 (0:0)Baltarusija - Suomija 1:1 (0:1)1. Ispanija 5 3 2 0 8-2 112. Prancūzija 5 3 1 1 8-4 103. Suomija 5 1 3 1 4-4 64. Gruzija 5 1 1 3 3-7 45. Baltarusija 6 1 1 4 4-10 4

TURNYRO LENTELĖS

(Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai,

įmušti/praleisti įvarčiai, taškai)

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. birželio 15 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. birželio 15 d., šeštadienis 3

Krepšinis � savaitės gimtadieniai �

Antanas Bagdonavičius (1938 m. birželio 15 d.)

irkluotojas. olimpinių žaidy-nių sidabro (1�60 m.) ir bronzos (1�6� m.) medalių laimėtojas. Triskart Europos čempionas.

Kazys MaksvyTis (1977 m. birželio 15 d.)

krepšinio treneris. Jo vado-vaujama Lietuvos rinktinė tapo Europos jaunučių, jaunių ir jau-nimo čempione bei pasaulio jaunimo čempione.

Gintaras LEonavičius (1957 m. birželio 19 d.)

Buvęs krepšininkas, treneris. 1��5 ir 1��� m. Lietuvos čempi-onas. Praėjusį sezoną treniravo kėdainių „nevėžį“.

Nijolė MEdvEdEva (1960 m. birželio 20 d.)

Lengvaatletė, daugiakovinin-kė, daugkartinė Lietuvos čempio-nė. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė.

Narsutis duMBauskas (1938 m. birželio 21 d.)

dviračių sporto specialis-tas, buvęs Lietuvos rinktinės treneris. Treniravo olimpinius čempionus gintautą umarą ir artūrą kasputį.

Vilhelmina BardauskiEnė (1953 m. birželio 15 d.)

Lengvaatletė, pirmoji mo-teris pasaulyje, šuoliuose į tolį įveikusi 7 metrų ribą. 1�7� m. Europos čempionė.

Valerijus konovaLovas (1954 m. birželio 19 d.)

dviračių sporto Lietuvos moterų plento rinktinės vyr. treneris. Treniravo olimpines prizininkes Laimą Zilporytę ir dianą Žiliūtę.

Lilija vanagiEnė (1949 m. birželio 20 d.)

dailiojo čiuožimo trenerė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė, LTok vykdomojo komiteto narė.

Steponas BaBrauskas (1984 m. birželio 20 d.)

krepšininkas, 2005 m. pasau-lio jaunimo čempionas, 2007 m. universiados čempionas, 200� m. uLEB taurės laimėtojas.

Ričardas BErankis (1990 m. birželio 21 d.)

Pirmasis Lietuvos tenisinin-kas, patekęs į geriausių pasaulio žaidėjų šimtuką. 2007 m. jaunių pasaulio čempionas ir atviro Jav čempionato laimėtojas.

Šiandien Prancūzijoje prasidėsiančiame Europos moterų krepšinio čempionate dalyvaus kaip niekada jauna Lietuvos rinktinė. Šešios jos narės 2008 metais tapo Senojo žemyno jaunių (iki 18 metų) čempionėmis. Prancūzijoje joms teks įrodinėti, kad jau subrendo aukščiausio lygio krepšiniui. Treneris Algirdas Paulauskas pasirinkimo neturi, tačiau pripažįsta, kad kelios patyrusios žaidėjos padarytų šią komandą daug pajėgesnę.

Arūnas aBroMaiTis„Respublikos“ žurnalistas

Džiugių naujienų nebuvo

Kai A.Paulauskas paskelbė kan-didačių sąrašą, jis žinojo, kad ko-mandai nepadės ne vienus metus lyderėmis buvusios Sandra Linke-vičienė ir Eglė Šulčiūtė. Jau tada buvo aišku, kad teks remtis jauni-mu. Tačiau pasirengimo metu tre-neris turėjo susitaikyti su dar ke-liomis nemaloniomis naujienomis. A.Paulauskas ilgai laukė Aušros Bimbaitės sprendimo ir išgirdo neigiamą atsakymą.

Vėliau paaiškėjo, kad Marina Solopova negali normaliai žaisti dėl nugaros skausmų. Ši gynėja taip pat yra iš 2008 metų čempionių kartos, tačiau turi daugiau patirties nei bendraamžės. Paskutinis nuos-tolis buvo atsinaujinusi Gretos Šniokaitės peties trauma. Teko at-likti dar vieną pakeitimą 12-uke. G.Šniokaitės vietą užėmė anksčiau iš treniruočių stovyklos išsiųsta Lina Pikčiūtė.

Paskutinis pasikeitimas vargu ar turės didelę įtaką. Kas bežaistų, ar G.Šniokaitė, ar L.Pikčiūtė, ko-manda yra labai jauna. Kaip teigė A.Paulauskas, turbūt jauniausia per visą rinktinės istoriją. Prasidėjus naujam olimpiniam ciklui, dauge-lyje komandų vyksta kartų kaita, tačiau Lietuvos moterų krepšinyje ji atrodo drastiška. Nepaisant to, A.Paulauskas neatsisako Lietuvos

krepšinio federacijos iškelto užda-vinio užimti 3-5 vietas. Penktoji pozicija garantuotų kelialapį į pa-saulio čempionatą.

Patirties paradoksai

Jei komanda pasieks federaci-jos iškeltą tikslą, tai bus galima vertinti kaip sensaciją. Pirmiausiai reikės užimti bent trečiąją vietą D grupėje ir patekti į antrąjį etapą. Pasižiūrėjus į krepšininkių amžių ir patirtį, tai atrodo gana sunkus uždavinys.

Į akis krinta faktas, kad trys rinktinės žaidėjos yra gerokai vy-resnės už kitas. Amžiumi išsiskiria Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitie-nė, Kristina Vengrytė ir Iveta Šal-kauskė. Tai nereiškia, kad būtent jos turi daugiausiai patirties aukš-čiausio lygio turnyruose. Iš tiesų patirties turi tik I.Šalkauskė, da-lyvavusi 2002 metų pasaulio čem-pionate bei 2005 ir 2007 metų Eu-ropos pirmenybėse. R.Žeman-tauskaitė-Matlašaitienė nuvyko į 2002 metų pasaulio čempionatą, tačiau ten žaidė nedaug. Paskui įvairios priežastys vis užkirsdavo gynėjai kelią į rinktinę. K.Vengry-tė dalyvavo tik 2007 metų Europos čempionate ir ten atliko epizodinį vaidmenį.

Keista, tačiau labiausiai paty-rusia rinktinės žaidėja galima va-dinti 24-erių Gintarę Petronytę. Vidurio puolėja nacionalinėje ko-mandoje jau sužaidė daugiau nei

100 rungtynių. G.Petronytė žaidė 2006 metų pasaulio pirmenybėse bei 2007, 2009 ir 2011 metų Eu-ropos čempionatuose. Įdomu pa-lyginti moterų ir vyrų rinktinių padėtį. Vyrų komandoje 1989 me-tais gimę Mindaugas Kuzminskas ir Adas Juškevičius yra vadinami jaunais krepšininkais. Moterų rinktinėje tokio amžiaus ir jaunes-nės žaidėjos sudaro pagrindą.

Penkios debiutantės

Inesa Visgaudaitė, Gabrielė Gutkauskaitė, Mantė Kvederavi-čiūtė, Giedrė Paugaitė, Eglė Šikš-niūtė ir L.Pikčiūtė 2008 metais tapo jaunių čempionėmis. G.Pe-tronytė ir Kamilė Nacickaitė yra tik šiek tiek vyresnės, Monika Grigalauskytė - netgi jaunesnė. Merginoms užtenka talento, bet moterų krepšinyje jos dar nedaug ką matė. Išskirti galima G.Petro-nytę ir G.Paugaitę, kurios dalyva-vo 2009 ir 2011 metų Europos čempionatuose.

Kitų žaidėjų patirtis yra mini-mali arba jos visai nėra. Dvi krep-šininkės buvo rinktinėje užpernai. Tačiau tame Europos čempionate G.Gutkauskaitė pasirodė tik dve-jose, o M.Kvederavičiūtė - vienose rungtynėse. Apsiprasti rinktinėje šiek tiek padėjo pernai vykusios atrankos varžybos. Didžiuosiuose turnyruose - Europos ir pasaulio čempionatuose - penkios šiemeti-nės komandos narės niekada ne-žaidė. I.Visgaudaitė, K.Nacickaitė, L.Pikčiūtė, M.Grigalauskytė ir E.Šikšniūtė yra debiutantės.

Čempionatas Prancūzijoje taps lakmuso popierėliu, parodysiančiu Lietuvos moterų krepšinio lygos pajėgumą. Anksčiau rinktinės pa-grindą sudarydavo vieno klubo (Vilniaus TEO, Kauno „Viči-Ais-čių“) žaidėjos. Jos žaisdavo Euro-lygoje ir ten semdavosi patirties. Rinktinėje prie šių krepšininkių prisidėdavo kelios merginos iš už-sienio klubų. Nacionalinėje koman-doje ir dabar yra keturios legionie-rės - I.Visgaudaitė, K.Nacickaitė,

G.Petronytė ir G.Paugaitė. Tačiau vieno dominuojančio klubo Lietu-voje nėra. Po tris krepšininkes žai-džia Vilniaus „Kibirkštyje“ ir Klai-pėdos „Fortūnoje“, dvi - Kauno

rajono „Hoptrans-Sirenose“. Nė viena Lietuvos komanda nežaidė Eurolygoje. „Kibirkštis“ dalyvavo Europos taurės turnyre, bet iškri-to po pirmojo etapo.

Jaunių čempionėms atėjo laikas subręsti

JaUnYstė. Gintarei Petronytei dar tik 24-eri, bet ji yra daugiausiai patirties didžiuosiuose turnyruose turinti rinktinės žaidėja

�

Visi Lietuvos moterų rinktinės pasirodymai Europos čempionatuose

1938 m., ITALIjAUžimta ViEta - 2Lyderės: Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Juzė Jazbutienė

Lietuvos rinktinė buvo suburta tik likus me-tams iki pirmojo Europos moterų čempio-nato. Nepaisant to, mūsų šalies krepšininkės pasekė 1937 metais čempionais tapusių Lietuvos vyrų pavyzdžiu ir iškovojo meda-lius. Trys stipriausios komandos pasiekė po 3 pergales ir patyrė po 1 pralaimėjimą. Teko skaičiuoti tarpusavio mačų taškų santykį. Auksas atiteko italėms, sidabras - lietuvėms, bronza - lenkėms.

1995 m., ČEkIjAUžimta ViEta - 5Lyderės: Loreta Berūkštienė, Jurgita Štreimi-kytė, Vitalija Tuomaitė

Sugrįžimas į tarptautinę areną buvo garbingas. Lietuvos krepšininkės užėmė ketvirtąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje 72:76 pralaimėjo Ukrainai, tačiau gerai pasirodė paguodos varžybose. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuvės 91:64 sutriuškino Kroatiją ir 68:62 įveikė Moldovą. Visgi penktoji vieta neleido patekti į 1996 metų olimpines žaidynes, kuriose dalyvavo tik trys Europos rinktinės.

1997 m., VEnGrIjAUžimta ViEta - 1Lyderės: J.Štreimikytė, Lina Dambrauskaitė, Jolanta Vilutytė, Dalia Kurtinaitienė

Triumfo valanda išaušo, prie rinktinės vairo stojus tuo metu jaunam treneriui Vydui Gedvilui. Savo jėgą lietuvės parodė jau pirmajame etape, kai laimėjo 4 iš 5 rungtynių ir tapo grupės nugalėtojomis. Ketvirtfinalyje mūsų rinktinė 68:53 nugalėjo Moldovą, o pusfinalyje po pratęsimo 78:77 palaužė Vokietiją. Lemiamą metimą pataikė L.Dambrauskaitė. Kovoje dėl aukso lietuvės 72:62 įveikė Slovakijos krepšininkes.

1999 m., LEnkIjAUžimta ViEta - 6Lyderės: J.Štreimikytė, J.Vilutytė, Ingrida Jonkutė

Bandymas apginti titulą baigėsi nusivylimu. Lietuvės ne tik neiškovojo medalių, bet ir nepelnė kelialapio į 2000 metų olimpines žaidynes. V.Gedvilo auklėtinės laimėjo gru-pės varžybas, tačiau ketvirtfinalyje slovakės joms atsirevanšavo už prieš dvejus metus

patirtą pralaimėjimą. Lietuvės nusileido varžovėms 63:69. Paskui kovoje dėl 5-8 vietų mūsų krepšininkės 71:57 nugalėjo Jugosla-viją ir 43:53 pralaimėjo Čekijai.

2001 m., PrAncūzIjAUžimta ViEta - 4Lyderės: J.Vilutytė, Lina Brazdeikytė, Irena Vizbarienė

Prancūzijoje, kur čempionatas vyks ir šiemet, lietuvėms sekėsi neblogai, tačiau pritrūko vienos pergalės. Antrąją vietą grupėje užėmusi Lietuvos rinktinė tąkart peržengė ketvirtfinalio barjerą. Šiame etape pavyko 83:81 palaužti Lenkiją. Medaliai išsprūdo iš rankų, nes lietuvės pralaimėjo du pasku-tinius mačus. Pusfinalyje mūsiškės 44:75 pripažino prancūzių pranašumą, o kovoje dėl bronzos 74:89 nusileido Ispanijai.

2005 m., TurkIjAUžimta ViEta - 4Lyderės: Sandra Linkevičienė, Iveta Šalkaus-kė, Rima Valentienė, Eglė Šulčiūtė

Į 2003 metų čempionatą lietuvės apskritai nepateko ir tai nulėmė V.Gedvilo pasitrauki-mą. Rinktinės vairą perėmė dabartinis treneris Algirdas Paulauskas. Jo debiutas daug kuo priminė komandos pasirodymą 2001 metais. Lietuvės užėmė pirmąją vietą grupėje ir ke-tvirtfinalyje vėl įveikė Lenkiją (67:58). Kova dėl medalių vėl buvo nesėkminga. Mūsų rinktinė pusfinalyje 50:65 pralaimėjo Rusijai, o mače dėl bronzos 65:83 - Ispanijai.

2007 m., ITALIjAUžimta ViEta - 6Lyderės: I.Šalkauskė, S.Linkevičienė, Agnė Abromaitė

Pirmajame etape savo grupėje lietuvės liko antros, antrajame - ketvirtos. Užėmus tokią vietą, ketvirtfinalyje teko žaisti su favoritėmis rusėmis, joms pralaimėta 58:75. Kovoje dėl 5-8 vietų Lietuvos rinktinė 67:65 įveikė Pran-cūziją ir 54:93 pralaimėjo Čekijai. Tragiškos paskutinės rungtynės panaikino viltis patekti į olimpines žaidynes. Kelialapius į jas gavo penkios Europos komandos.

2009 m., LATVIjAUžimta ViEta - 11-12Lyderės: E.Šulčiūtė, A.Abromaitė, Gintarė PetronytėPrie rinktinės vairo tais metais stovėjo Rūtenis Paulauskas. Tai buvo pirmas ir paskutinis jo Europos čempionatas. Lietuvės pirmą kartą nepateko į atkrintamąsias varžybas. Jos šiaip taip įveikė pirmojo etapo barjerą, bet antrajame neiškovojo nė vienos pergalės. Tuo pasirodymas baigėsi. Per visą čempionatą lietuvės pasiekė tik vieną pergalę iš šešių galimų.

2011 m., LEnkIjAUžimta ViEta - 7Lyderės: S.Linkevičienė, Aušra Bimbaitė, E.Šulčiūtė, G.Petronytė

Vyriausiuoju treneriu vėl tapo A.Paulauskas, o čempionato pradžia buvo optimistinė. Lietuvės užėmė pirmąją vietą grupėje, pavyko įveikti net ruses. Antrajame etape grupėje buvo užimta antroji vieta, tačiau žygį link medalių nutraukė pralaimėjimas ketvirtfinalyje prancūzėms 58:66. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuvės 59:68 nusileido juodkalnietėms. Nuotaiką praskaidrino paskutinis mačas, jame pavyko 75:56 nugalėti kaimynes latves.

istoriJa

LaUrai. Europos čempione 1997 metais tapusią Lietuvos rinktinę treniravo Vydas Gedvilas, o kapitonė buvo Dalia kurtinaitienė

�

InESA VISGAuDAITėGimimo metai - 1991Ūgis - 169 cmKlubas - Tulūzos „Metropo-le“ (Prancūzija)

GAbrIELė GuTkAuSkAITėGimimo metai - 1990Ūgis - 176 cmKlubas - Klaipėdos „For-tūna“

rASA ŽEmAnTAuSkAITė-mATLAŠAITIEnėGimimo metai - 1981Ūgis - 176 cmKlubas - Kauno r. „Hoptrans-Sirenos“

mAnTė kVEDErAVIČIūTėGimimo metai - 1990Ūgis - 180 cmKlubas - Vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“

krISTInA VEnGryTėGimimo metai - 1981Ūgis - 186 cmKlubas - „Kibirkštis-Viči-Iki“

kAmILė nAcIckAITėGimimo metai - 1989Ūgis - 181 cmKlubas - Kječio CUS (Italija)

monIkA GrIGALAuSkyTėGimimo metai - 1992Ūgis - 191 cmKlubas - „Fortūna“

EGLė ŠIkŠnIūTėGimimo metai - 1991Ūgis - 198 cmKlubas - „Fortūna“

LInA PIkČIūTėGimimo metai - 1990Ūgis - 192 cmKlubas - „Kibirkštis-Tichė-Iki“

GIEDrė PAuGAITėGimimo metai - 1990Ūgis - 192 cmKlubas - „USO Mondeville“ (Prancūzija)

GInTArė PETronyTėGimimo metai - 1989Ūgis - 195 cmKlubas - Taranto „Cras Basket“ (Italija)

IVETA ŠALkAuSkėGimimo metai - 1982Ūgis - 193 cmKlubas - „Hoptrans-Sirenos“

Vyriausiasis treneris - ALGIrDAS PAuLAuSkAS

Trenerio asistentas - LInAS ŠALkuS

Trenerio asistentė - DALIA kurTInAITIEnė

LietUvos rinKtinė

ČEmPIonATo komAnDoS

A grupė: Juodkalnija, Turkija, Slovakija, Ukraina

b grupė: Rusija, Ispanija, Italija, Švedija

c grupė: Prancūzija, Latvija, Serbija, Didžioji Britanija

D grupė: Lietuva, Čekija, Baltarusija, Kroatija

LIETuVoS rInkTInėS TVArkArAŠTIS

Birželio 15 d. 16 val. Lietuva - KroatijaBirželio 16 d. 19.30 val. Lietuva - ČekijaBirželio 17 d. 13.30 val. Lietuva - Baltarusija

faKtai

reikia pavyzdžio

Beveik vienodas daugelio krep-šininkių amžius gali atrodyti prana-šumas. Prieš skrydį į Prancūziją K.Nacickaitė teigė, kad žaidėjos puikiai sutaria ir aikštelėje, ir už jos ribų. Tačiau A.Paulauskas mano, kad jaunimas komandoje turėtų tu-rėti pavyzdžius. „Būtų geriausia, jei žaistų 2-3 patyrusios krepšininkės. Yra I.Šalkauskė, jei pridėtume S.Linkevičienę ir A.Bimbaitę ar E.Šulčiūtę, rinktinė būtų labai įdo-mi. Būtų geras jaunimo ir patirties lydinys. Jaunos žaidėjos aikštelėje greičiau sutrinka, o patyrusios vis-ką sustato į vietą. Ir jaunimui tada lengviau žaisti, jis gauna daugiau naudos, tvirčiau jaučiasi. Kai yra tik jaunos žaidėjos, joms sunkiau tobu-lėti“, - pažymėjo treneris.

Pasak jo, į lyderių vaidmenis pretenduoja G.Paugaitė, G.Petro-nytė ir I.Šalkauskė. „Labai daug tikėjausi iš M.Kvederavičiūtės, bet kol kas ji gerai sužaidė tik 1-2 rungtynes iš 11. Stabilumo nėra, tačiau kažkuriose rungtynėse ji ga-li imtis atsakomybės, nes turi duo-menis. Jei žaistų M.Solopova, ir ji galėtų būti lyderė“, - svarstė A.Paulauskas.

Trenerio užduotį dar labiau ap-sunkina tai, kad D grupėje susi-rinks stipri kompanija. Joje nėra aiškių lyderių, bet nėra ir koman-dos, kurią galima vadinti autsaide-re. Čekės yra 2010 metų pasaulio vicečempionės. Užpernai Europos pirmenybėse jos liko ketvirtos, o pernai olimpinėse žaidynėse - sep-tintos.

Prieš kelerius metus prie favo-ričių būdavo priskiriamos baltaru-sės. 2007 metais jos pelnė bronzą Europos čempionate, 2010 metais tapo ketvirtąja pasaulio komanda. Tiesa, pastarajame Europos čem-pionate baltarusės liko tik devintos. Kroatijos rinktinė juda visai kitokiu grafiku. Ji ilgai negalėjo pasigirti geromis pozicijomis, tačiau užper-nai Europos čempionate užėmė penktąją vietą. Tai leido dalyvauti olimpinėse žaidynėse Londone. Ten kroatės liko dešimtos. Pasak A.Paulausko, varžovės, kitaip nei lietuvės, surinko stipriausias krep-šininkes.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Yra I.Šalkauskė, jei pridėtume S.Linkevičienę ir A.Bimbaitę ar E.Šulčiūtę, rinktinė būtų labai įdomi

Algirdas PauLauskasTreneris

�

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. birželio 15 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. birželio 15 d., šeštadienis 3

Krepšinis � savaitės gimtadieniai �

Antanas Bagdonavičius (1938 m. birželio 15 d.)

irkluotojas. olimpinių žaidy-nių sidabro (1�60 m.) ir bronzos (1�6� m.) medalių laimėtojas. Triskart Europos čempionas.

Kazys MaksvyTis (1977 m. birželio 15 d.)

krepšinio treneris. Jo vado-vaujama Lietuvos rinktinė tapo Europos jaunučių, jaunių ir jau-nimo čempione bei pasaulio jaunimo čempione.

Gintaras LEonavičius (1957 m. birželio 19 d.)

Buvęs krepšininkas, treneris. 1��5 ir 1��� m. Lietuvos čempi-onas. Praėjusį sezoną treniravo kėdainių „nevėžį“.

Nijolė MEdvEdEva (1960 m. birželio 20 d.)

Lengvaatletė, daugiakovinin-kė, daugkartinė Lietuvos čempio-nė. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė.

Narsutis duMBauskas (1938 m. birželio 21 d.)

dviračių sporto specialis-tas, buvęs Lietuvos rinktinės treneris. Treniravo olimpinius čempionus gintautą umarą ir artūrą kasputį.

Vilhelmina BardauskiEnė (1953 m. birželio 15 d.)

Lengvaatletė, pirmoji mo-teris pasaulyje, šuoliuose į tolį įveikusi 7 metrų ribą. 1�7� m. Europos čempionė.

Valerijus konovaLovas (1954 m. birželio 19 d.)

dviračių sporto Lietuvos moterų plento rinktinės vyr. treneris. Treniravo olimpines prizininkes Laimą Zilporytę ir dianą Žiliūtę.

Lilija vanagiEnė (1949 m. birželio 20 d.)

dailiojo čiuožimo trenerė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė, LTok vykdomojo komiteto narė.

Steponas BaBrauskas (1984 m. birželio 20 d.)

krepšininkas, 2005 m. pasau-lio jaunimo čempionas, 2007 m. universiados čempionas, 200� m. uLEB taurės laimėtojas.

Ričardas BErankis (1990 m. birželio 21 d.)

Pirmasis Lietuvos tenisinin-kas, patekęs į geriausių pasaulio žaidėjų šimtuką. 2007 m. jaunių pasaulio čempionas ir atviro Jav čempionato laimėtojas.

Šiandien Prancūzijoje prasidėsiančiame Europos moterų krepšinio čempionate dalyvaus kaip niekada jauna Lietuvos rinktinė. Šešios jos narės 2008 metais tapo Senojo žemyno jaunių (iki 18 metų) čempionėmis. Prancūzijoje joms teks įrodinėti, kad jau subrendo aukščiausio lygio krepšiniui. Treneris Algirdas Paulauskas pasirinkimo neturi, tačiau pripažįsta, kad kelios patyrusios žaidėjos padarytų šią komandą daug pajėgesnę.

Arūnas aBroMaiTis„Respublikos“ žurnalistas

Džiugių naujienų nebuvo

Kai A.Paulauskas paskelbė kan-didačių sąrašą, jis žinojo, kad ko-mandai nepadės ne vienus metus lyderėmis buvusios Sandra Linke-vičienė ir Eglė Šulčiūtė. Jau tada buvo aišku, kad teks remtis jauni-mu. Tačiau pasirengimo metu tre-neris turėjo susitaikyti su dar ke-liomis nemaloniomis naujienomis. A.Paulauskas ilgai laukė Aušros Bimbaitės sprendimo ir išgirdo neigiamą atsakymą.

Vėliau paaiškėjo, kad Marina Solopova negali normaliai žaisti dėl nugaros skausmų. Ši gynėja taip pat yra iš 2008 metų čempionių kartos, tačiau turi daugiau patirties nei bendraamžės. Paskutinis nuos-tolis buvo atsinaujinusi Gretos Šniokaitės peties trauma. Teko at-likti dar vieną pakeitimą 12-uke. G.Šniokaitės vietą užėmė anksčiau iš treniruočių stovyklos išsiųsta Lina Pikčiūtė.

Paskutinis pasikeitimas vargu ar turės didelę įtaką. Kas bežaistų, ar G.Šniokaitė, ar L.Pikčiūtė, ko-manda yra labai jauna. Kaip teigė A.Paulauskas, turbūt jauniausia per visą rinktinės istoriją. Prasidėjus naujam olimpiniam ciklui, dauge-lyje komandų vyksta kartų kaita, tačiau Lietuvos moterų krepšinyje ji atrodo drastiška. Nepaisant to, A.Paulauskas neatsisako Lietuvos

krepšinio federacijos iškelto užda-vinio užimti 3-5 vietas. Penktoji pozicija garantuotų kelialapį į pa-saulio čempionatą.

Patirties paradoksai

Jei komanda pasieks federaci-jos iškeltą tikslą, tai bus galima vertinti kaip sensaciją. Pirmiausiai reikės užimti bent trečiąją vietą D grupėje ir patekti į antrąjį etapą. Pasižiūrėjus į krepšininkių amžių ir patirtį, tai atrodo gana sunkus uždavinys.

Į akis krinta faktas, kad trys rinktinės žaidėjos yra gerokai vy-resnės už kitas. Amžiumi išsiskiria Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitie-nė, Kristina Vengrytė ir Iveta Šal-kauskė. Tai nereiškia, kad būtent jos turi daugiausiai patirties aukš-čiausio lygio turnyruose. Iš tiesų patirties turi tik I.Šalkauskė, da-lyvavusi 2002 metų pasaulio čem-pionate bei 2005 ir 2007 metų Eu-ropos pirmenybėse. R.Žeman-tauskaitė-Matlašaitienė nuvyko į 2002 metų pasaulio čempionatą, tačiau ten žaidė nedaug. Paskui įvairios priežastys vis užkirsdavo gynėjai kelią į rinktinę. K.Vengry-tė dalyvavo tik 2007 metų Europos čempionate ir ten atliko epizodinį vaidmenį.

Keista, tačiau labiausiai paty-rusia rinktinės žaidėja galima va-dinti 24-erių Gintarę Petronytę. Vidurio puolėja nacionalinėje ko-mandoje jau sužaidė daugiau nei

100 rungtynių. G.Petronytė žaidė 2006 metų pasaulio pirmenybėse bei 2007, 2009 ir 2011 metų Eu-ropos čempionatuose. Įdomu pa-lyginti moterų ir vyrų rinktinių padėtį. Vyrų komandoje 1989 me-tais gimę Mindaugas Kuzminskas ir Adas Juškevičius yra vadinami jaunais krepšininkais. Moterų rinktinėje tokio amžiaus ir jaunes-nės žaidėjos sudaro pagrindą.

Penkios debiutantės

Inesa Visgaudaitė, Gabrielė Gutkauskaitė, Mantė Kvederavi-čiūtė, Giedrė Paugaitė, Eglė Šikš-niūtė ir L.Pikčiūtė 2008 metais tapo jaunių čempionėmis. G.Pe-tronytė ir Kamilė Nacickaitė yra tik šiek tiek vyresnės, Monika Grigalauskytė - netgi jaunesnė. Merginoms užtenka talento, bet moterų krepšinyje jos dar nedaug ką matė. Išskirti galima G.Petro-nytę ir G.Paugaitę, kurios dalyva-vo 2009 ir 2011 metų Europos čempionatuose.

Kitų žaidėjų patirtis yra mini-mali arba jos visai nėra. Dvi krep-šininkės buvo rinktinėje užpernai. Tačiau tame Europos čempionate G.Gutkauskaitė pasirodė tik dve-jose, o M.Kvederavičiūtė - vienose rungtynėse. Apsiprasti rinktinėje šiek tiek padėjo pernai vykusios atrankos varžybos. Didžiuosiuose turnyruose - Europos ir pasaulio čempionatuose - penkios šiemeti-nės komandos narės niekada ne-žaidė. I.Visgaudaitė, K.Nacickaitė, L.Pikčiūtė, M.Grigalauskytė ir E.Šikšniūtė yra debiutantės.

Čempionatas Prancūzijoje taps lakmuso popierėliu, parodysiančiu Lietuvos moterų krepšinio lygos pajėgumą. Anksčiau rinktinės pa-grindą sudarydavo vieno klubo (Vilniaus TEO, Kauno „Viči-Ais-čių“) žaidėjos. Jos žaisdavo Euro-lygoje ir ten semdavosi patirties. Rinktinėje prie šių krepšininkių prisidėdavo kelios merginos iš už-sienio klubų. Nacionalinėje koman-doje ir dabar yra keturios legionie-rės - I.Visgaudaitė, K.Nacickaitė,

G.Petronytė ir G.Paugaitė. Tačiau vieno dominuojančio klubo Lietu-voje nėra. Po tris krepšininkes žai-džia Vilniaus „Kibirkštyje“ ir Klai-pėdos „Fortūnoje“, dvi - Kauno

rajono „Hoptrans-Sirenose“. Nė viena Lietuvos komanda nežaidė Eurolygoje. „Kibirkštis“ dalyvavo Europos taurės turnyre, bet iškri-to po pirmojo etapo.

Jaunių čempionėms atėjo laikas subręsti

JaUnYstė. Gintarei Petronytei dar tik 24-eri, bet ji yra daugiausiai patirties didžiuosiuose turnyruose turinti rinktinės žaidėja

�

Visi Lietuvos moterų rinktinės pasirodymai Europos čempionatuose

1938 m., ITALIjAUžimta ViEta - 2Lyderės: Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Juzė Jazbutienė

Lietuvos rinktinė buvo suburta tik likus me-tams iki pirmojo Europos moterų čempio-nato. Nepaisant to, mūsų šalies krepšininkės pasekė 1937 metais čempionais tapusių Lietuvos vyrų pavyzdžiu ir iškovojo meda-lius. Trys stipriausios komandos pasiekė po 3 pergales ir patyrė po 1 pralaimėjimą. Teko skaičiuoti tarpusavio mačų taškų santykį. Auksas atiteko italėms, sidabras - lietuvėms, bronza - lenkėms.

1995 m., ČEkIjAUžimta ViEta - 5Lyderės: Loreta Berūkštienė, Jurgita Štreimi-kytė, Vitalija Tuomaitė

Sugrįžimas į tarptautinę areną buvo garbingas. Lietuvos krepšininkės užėmė ketvirtąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje 72:76 pralaimėjo Ukrainai, tačiau gerai pasirodė paguodos varžybose. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuvės 91:64 sutriuškino Kroatiją ir 68:62 įveikė Moldovą. Visgi penktoji vieta neleido patekti į 1996 metų olimpines žaidynes, kuriose dalyvavo tik trys Europos rinktinės.

1997 m., VEnGrIjAUžimta ViEta - 1Lyderės: J.Štreimikytė, Lina Dambrauskaitė, Jolanta Vilutytė, Dalia Kurtinaitienė

Triumfo valanda išaušo, prie rinktinės vairo stojus tuo metu jaunam treneriui Vydui Gedvilui. Savo jėgą lietuvės parodė jau pirmajame etape, kai laimėjo 4 iš 5 rungtynių ir tapo grupės nugalėtojomis. Ketvirtfinalyje mūsų rinktinė 68:53 nugalėjo Moldovą, o pusfinalyje po pratęsimo 78:77 palaužė Vokietiją. Lemiamą metimą pataikė L.Dambrauskaitė. Kovoje dėl aukso lietuvės 72:62 įveikė Slovakijos krepšininkes.

1999 m., LEnkIjAUžimta ViEta - 6Lyderės: J.Štreimikytė, J.Vilutytė, Ingrida Jonkutė

Bandymas apginti titulą baigėsi nusivylimu. Lietuvės ne tik neiškovojo medalių, bet ir nepelnė kelialapio į 2000 metų olimpines žaidynes. V.Gedvilo auklėtinės laimėjo gru-pės varžybas, tačiau ketvirtfinalyje slovakės joms atsirevanšavo už prieš dvejus metus

patirtą pralaimėjimą. Lietuvės nusileido varžovėms 63:69. Paskui kovoje dėl 5-8 vietų mūsų krepšininkės 71:57 nugalėjo Jugosla-viją ir 43:53 pralaimėjo Čekijai.

2001 m., PrAncūzIjAUžimta ViEta - 4Lyderės: J.Vilutytė, Lina Brazdeikytė, Irena Vizbarienė

Prancūzijoje, kur čempionatas vyks ir šiemet, lietuvėms sekėsi neblogai, tačiau pritrūko vienos pergalės. Antrąją vietą grupėje užėmusi Lietuvos rinktinė tąkart peržengė ketvirtfinalio barjerą. Šiame etape pavyko 83:81 palaužti Lenkiją. Medaliai išsprūdo iš rankų, nes lietuvės pralaimėjo du pasku-tinius mačus. Pusfinalyje mūsiškės 44:75 pripažino prancūzių pranašumą, o kovoje dėl bronzos 74:89 nusileido Ispanijai.

2005 m., TurkIjAUžimta ViEta - 4Lyderės: Sandra Linkevičienė, Iveta Šalkaus-kė, Rima Valentienė, Eglė Šulčiūtė

Į 2003 metų čempionatą lietuvės apskritai nepateko ir tai nulėmė V.Gedvilo pasitrauki-mą. Rinktinės vairą perėmė dabartinis treneris Algirdas Paulauskas. Jo debiutas daug kuo priminė komandos pasirodymą 2001 metais. Lietuvės užėmė pirmąją vietą grupėje ir ke-tvirtfinalyje vėl įveikė Lenkiją (67:58). Kova dėl medalių vėl buvo nesėkminga. Mūsų rinktinė pusfinalyje 50:65 pralaimėjo Rusijai, o mače dėl bronzos 65:83 - Ispanijai.

2007 m., ITALIjAUžimta ViEta - 6Lyderės: I.Šalkauskė, S.Linkevičienė, Agnė Abromaitė

Pirmajame etape savo grupėje lietuvės liko antros, antrajame - ketvirtos. Užėmus tokią vietą, ketvirtfinalyje teko žaisti su favoritėmis rusėmis, joms pralaimėta 58:75. Kovoje dėl 5-8 vietų Lietuvos rinktinė 67:65 įveikė Pran-cūziją ir 54:93 pralaimėjo Čekijai. Tragiškos paskutinės rungtynės panaikino viltis patekti į olimpines žaidynes. Kelialapius į jas gavo penkios Europos komandos.

2009 m., LATVIjAUžimta ViEta - 11-12Lyderės: E.Šulčiūtė, A.Abromaitė, Gintarė PetronytėPrie rinktinės vairo tais metais stovėjo Rūtenis Paulauskas. Tai buvo pirmas ir paskutinis jo Europos čempionatas. Lietuvės pirmą kartą nepateko į atkrintamąsias varžybas. Jos šiaip taip įveikė pirmojo etapo barjerą, bet antrajame neiškovojo nė vienos pergalės. Tuo pasirodymas baigėsi. Per visą čempionatą lietuvės pasiekė tik vieną pergalę iš šešių galimų.

2011 m., LEnkIjAUžimta ViEta - 7Lyderės: S.Linkevičienė, Aušra Bimbaitė, E.Šulčiūtė, G.Petronytė

Vyriausiuoju treneriu vėl tapo A.Paulauskas, o čempionato pradžia buvo optimistinė. Lietuvės užėmė pirmąją vietą grupėje, pavyko įveikti net ruses. Antrajame etape grupėje buvo užimta antroji vieta, tačiau žygį link medalių nutraukė pralaimėjimas ketvirtfinalyje prancūzėms 58:66. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuvės 59:68 nusileido juodkalnietėms. Nuotaiką praskaidrino paskutinis mačas, jame pavyko 75:56 nugalėti kaimynes latves.

istoriJa

LaUrai. Europos čempione 1997 metais tapusią Lietuvos rinktinę treniravo Vydas Gedvilas, o kapitonė buvo Dalia kurtinaitienė

�

InESA VISGAuDAITėGimimo metai - 1991Ūgis - 169 cmKlubas - Tulūzos „Metropo-le“ (Prancūzija)

GAbrIELė GuTkAuSkAITėGimimo metai - 1990Ūgis - 176 cmKlubas - Klaipėdos „For-tūna“

rASA ŽEmAnTAuSkAITė-mATLAŠAITIEnėGimimo metai - 1981Ūgis - 176 cmKlubas - Kauno r. „Hoptrans-Sirenos“

mAnTė kVEDErAVIČIūTėGimimo metai - 1990Ūgis - 180 cmKlubas - Vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“

krISTInA VEnGryTėGimimo metai - 1981Ūgis - 186 cmKlubas - „Kibirkštis-Viči-Iki“

kAmILė nAcIckAITėGimimo metai - 1989Ūgis - 181 cmKlubas - Kječio CUS (Italija)

monIkA GrIGALAuSkyTėGimimo metai - 1992Ūgis - 191 cmKlubas - „Fortūna“

EGLė ŠIkŠnIūTėGimimo metai - 1991Ūgis - 198 cmKlubas - „Fortūna“

LInA PIkČIūTėGimimo metai - 1990Ūgis - 192 cmKlubas - „Kibirkštis-Tichė-Iki“

GIEDrė PAuGAITėGimimo metai - 1990Ūgis - 192 cmKlubas - „USO Mondeville“ (Prancūzija)

GInTArė PETronyTėGimimo metai - 1989Ūgis - 195 cmKlubas - Taranto „Cras Basket“ (Italija)

IVETA ŠALkAuSkėGimimo metai - 1982Ūgis - 193 cmKlubas - „Hoptrans-Sirenos“

Vyriausiasis treneris - ALGIrDAS PAuLAuSkAS

Trenerio asistentas - LInAS ŠALkuS

Trenerio asistentė - DALIA kurTInAITIEnė

LietUvos rinKtinė

ČEmPIonATo komAnDoS

A grupė: Juodkalnija, Turkija, Slovakija, Ukraina

b grupė: Rusija, Ispanija, Italija, Švedija

c grupė: Prancūzija, Latvija, Serbija, Didžioji Britanija

D grupė: Lietuva, Čekija, Baltarusija, Kroatija

LIETuVoS rInkTInėS TVArkArAŠTIS

Birželio 15 d. 16 val. Lietuva - KroatijaBirželio 16 d. 19.30 val. Lietuva - ČekijaBirželio 17 d. 13.30 val. Lietuva - Baltarusija

faKtai

reikia pavyzdžio

Beveik vienodas daugelio krep-šininkių amžius gali atrodyti prana-šumas. Prieš skrydį į Prancūziją K.Nacickaitė teigė, kad žaidėjos puikiai sutaria ir aikštelėje, ir už jos ribų. Tačiau A.Paulauskas mano, kad jaunimas komandoje turėtų tu-rėti pavyzdžius. „Būtų geriausia, jei žaistų 2-3 patyrusios krepšininkės. Yra I.Šalkauskė, jei pridėtume S.Linkevičienę ir A.Bimbaitę ar E.Šulčiūtę, rinktinė būtų labai įdo-mi. Būtų geras jaunimo ir patirties lydinys. Jaunos žaidėjos aikštelėje greičiau sutrinka, o patyrusios vis-ką sustato į vietą. Ir jaunimui tada lengviau žaisti, jis gauna daugiau naudos, tvirčiau jaučiasi. Kai yra tik jaunos žaidėjos, joms sunkiau tobu-lėti“, - pažymėjo treneris.

Pasak jo, į lyderių vaidmenis pretenduoja G.Paugaitė, G.Petro-nytė ir I.Šalkauskė. „Labai daug tikėjausi iš M.Kvederavičiūtės, bet kol kas ji gerai sužaidė tik 1-2 rungtynes iš 11. Stabilumo nėra, tačiau kažkuriose rungtynėse ji ga-li imtis atsakomybės, nes turi duo-menis. Jei žaistų M.Solopova, ir ji galėtų būti lyderė“, - svarstė A.Paulauskas.

Trenerio užduotį dar labiau ap-sunkina tai, kad D grupėje susi-rinks stipri kompanija. Joje nėra aiškių lyderių, bet nėra ir koman-dos, kurią galima vadinti autsaide-re. Čekės yra 2010 metų pasaulio vicečempionės. Užpernai Europos pirmenybėse jos liko ketvirtos, o pernai olimpinėse žaidynėse - sep-tintos.

Prieš kelerius metus prie favo-ričių būdavo priskiriamos baltaru-sės. 2007 metais jos pelnė bronzą Europos čempionate, 2010 metais tapo ketvirtąja pasaulio komanda. Tiesa, pastarajame Europos čem-pionate baltarusės liko tik devintos. Kroatijos rinktinė juda visai kitokiu grafiku. Ji ilgai negalėjo pasigirti geromis pozicijomis, tačiau užper-nai Europos čempionate užėmė penktąją vietą. Tai leido dalyvauti olimpinėse žaidynėse Londone. Ten kroatės liko dešimtos. Pasak A.Paulausko, varžovės, kitaip nei lietuvės, surinko stipriausias krep-šininkes.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Yra I.Šalkauskė, jei pridėtume S.Linkevičienę ir A.Bimbaitę ar E.Šulčiūtę, rinktinė būtų labai įdomi

Algirdas PauLauskasTreneris

�

10

cmykcmykcmyk

11

cmyk

Kas iš tikrųjų daro mus laimingus? Sutuoktinis? Turtai? Svajonių darbas? Amerikiečių psichologė kvestionuoja 7 dalykus, kuriuos esame įpratę laikyti laimės arba sielvarto garantais, - laimės mitus.

Į laimės mitų pinkles papulti lengva - kone kiekvienas esame įsitikinę, kad tam tikri laimėjimai (santuoka, vaikai, darbas, turtas) padarys mus laimingus visam gy-venimui, o dėl tam tikrų nesėkmių ir bėdų (sveikatos problemų, sky-rybų, nepriteklių) jausimės amžinai nelaimingi.

Vis dėlto tyrimai rodo, kad ste-buklingos laimės formulės nėra - kaip ir tiesaus kelio į neviltį. Svar-būs gyvenimo įvykiai ir kriziniai momentai patys savaime laimės ar sielvarto neatneša, geriau juos vertinti kaip progas atsinaujinti, augti ar keistis. Tereikia juos tin-kamai pasitikti.

1 mitas: būsiu laimingas (-a), kai susituoksiu su tinkamu žmogumi

Tai vienas iš labiausiai paplitu-sių laimės mitų. Tai, kad šį teiginį tenka pavadinti mitu, nereiškia, kad santuoka nepadarys mūsų lai-mingų. Daugumą žmonių padarys. Problema slypi kitur: santuoka, net ir labai sėkminga, nepadarys mūsų laimingų taip smarkiai (arba tokiam ilgam laikui), kaip tikimės. Tyrimai parodė, kad laimės antplūdį žmonės jaučia maždaug pirmus dvejus san-tuokos metus.

2 mitas: žlugus ilgalaikiams santykiams nebegalėsiu būti laimingas (-a)

Dažnai mūsų reakcija į ilgą laiką puoselėtų santykių žlugimą būna neadekvati. Skyrybų baimė ypač sti-pri: bijome, kad niekada daugiau ne-būsime laimingi. Vis dėlto žmonės nepaprastai lankstūs ir prisitaikan-tys. Tyrimai rodo, kad „laimės du-gne“ esame likus maždaug dvejiems metams iki skyrybų, o prabėgus ketveriems po skyrybų jaučiamės kur kas laimingesni nei gyvendami nevykusioje santuokoje.

3 mitas: kad būčiau laimingas (-a), man reikia partnerio

Dauguma manome, kad neturė-dami partnerio būsime nelaimingi. Vis dėlto ne vienas tyrimas parodė, kad partnerio neturintys žmonės nėra mažiau laimingi nei vedę. Jie labiau linkę mėgautis kitokių for-mų draugystėmis ir užsiėmimais. Beje, tikėjimas šiuo mitu gali būti ypač kenksmingas. Nesugebėjimas įžvelgti gyvenimo be poros perio-do naudos (pavyzdžiui, galimybė daugiau laiko praleisti su draugais, savarankiški nuotykiai ir projektai) kelia riziką įklimpti į santykius su žmogumi, visiškai netinkamu būti jūsų antrąja puse.

4 mitas: laimingą mane padarys svajonių darbas

Šio mito šaknys yra klaidingas įsitikinimas, kad nors šiuo metu nesame itin laimingi, būtinai tokie pasijusime, kai turėsime svajonių darbą. Problema tampa akivaizdi, kai gavę svajonių darbą nepasijun-tame tokie laimingi, kaip tikėjo-mės, - laimės pojūtis pasirodo esąs trumpalaikis. Tai gali paaiškinti hedonistinio prisitaikymo proceso reiškinys - t.y. faktas, kad žmonės turi nuostabą keliantį gebėjimą priprasti prie įvairiausių gyvenimo pokyčių. Jei esame įsitikinę, kad tam tikras darbas mus padarys laimingus (nors gana greitai jis ima nebedžiuginti), rizikuojame atsisakyti puikios perspektyvios karjeros. Svarbiausia suvokti, kad prie kiekvienos kartu su pakeistu darbu atkeliaujančios naujovės, jaudinančio dalyko ar čia kylančio iššūkio priprantama. Šis suvoki-mas padės paaiškinti kamuojantį darbinį nerimą. Tikėtina, kad nieko blogo nei su jūsų veikla, nei su mo-tyvacija, nei su darbine etika nėra, - tiesiog išgyvenote kiekvienam būdingą prisitaikymo procesą.

5 mitas: būsiu laimingas, kai tapsiu turtingas

Dauguma tiki, kad jei nėra lai-mingi šiandien, būtinai tokie taps tuomet, kai pagaliau pasieks tam tikrą klestėjimo lygį. Kai ši laimė pasirodo apgaulinga ar trumpalai-kė, jaučiamės prastai, depresyviai. Kai pasiekiame (bent jau „ant po-pieriaus“) didžiąją dalį to, apie ką

iki tol svajojome, gyvenimas gali pasirodyti nuobodus ir tuščias. At-rodo, kad nebėra ko laukti. Daugu-ma suklestėjusių žmonių nesuvokia natūralaus prisitaikymo, pripratimo jausmo ir klaidingai nusprendžia, kad tikrajai jų laimei reikalingi di-desni turtai. Būtina suvokti, kad raktas į laimę yra ne sėkmė, tur-tai, o tai, kas su ta sėkme ir turtais veikiama. Kitaip tariant, laimė - tai ne pinigų kiekis, bet jų išleidimo būdas.

6 mitas: niekad neatsigausiu po skaudžios medicininės diagnozės

Kai baisiausios baimės, susi-jusios su mūsų sveikata, tampa realybe, savęs niekaip kitaip ne-įsivaizduojame, kaip tik be per-stojo liejančio ašaras ir apimto nevilties. Negalime patikėti, kad galėtume vėl pasijusti laimingi. Vis dėlto mūsų reakcija į skaudžią diagnozę lemiama dar vieno lai-mės mito. Iš tiesų diagnozė - dar ne viskas: galima nuveikti be galo daug dalykų, kad vėl pasijustume džiugiai ir iš širdies išvytume neviltį. Moksliškai įrodyta, kad mes patys esame atsakingi už sa-vo patirtis. Pavyzdžiui, kiekvieną savo dienos akimirką tam tikrus dalykus nuspręskime ignoruoti, o į kitus kreipti didesnį dėmesį. Tai, ties kuo nuspręsime fokusuotis, ir taps mūsų gyvenimo dalimi, o visa kita bus atmesta. Galima tu-rėti chronišką ligą ir visas dienas praleisti skundžiantis ir dejuojant, kaip ji sužlugdė gyvenimą, arba galima dienas leisti koncentruo-jant savo dėmesį ties mankšta, bendraujant su giminaičiais ar praturtinant savo dvasinį pasau-lį. Gyvenimą keičiame keisdami požiūrį į jį.

7 mitas: geriausi gyvenimo metai - jau praeityje

Nesvarbu, ar esame jauni, vi-dutinio ar garbaus amžiaus žmo-nės, didžioji mūsų dauguma esame įsitikinę, kad bėgant laikui laimės gyvenime mažėja. Mums atrodo, kad po kiekvieno dešimtmečio jos lieka vis mažiau, kol galiausiai be-lieka žila galva, liūdesys ir prara-dimai. Nuostabu, bet tyrimai rodo, kad dauguma mūsų, teigdami, jog geriausi metai mums jau prabėgo, esame visiškai neteisūs. Vyresni

žmonės dažnai yra labiau patenkinti gyvenimu nei jauni. Jie patiria dau-giau teigiamų emocijų nei neigia-mų, jų emocinė patirtis stabilesnė, jie ne tokie jautrūs dienos stresui ir negatyvumui.

Tikslus amžius, kada jaučiamasi geriausiai, nėra aiškus. Trys nau-jausi šios srities tyrimai rodo, kad žmogaus gyvenimo gerovė aukš-čiausią tašką pasiekia 64, 65 ir 79 gyvenimo metais. Kodėl taip yra? Kai imame suvokti, kad gyvenimas ne amžinas, iš esmės keičiame po-

žiūrį į jį. Arčiau esantis gyvenimo horizontas mus verčia labiau kon-centruotis į dabartį, gyventi šia die-na, skirti savo sąlygiškai negausiai likusį laiką dalykams, kurie iš tikrų-jų svarbūs. Pavyzdžiui, bėgant me-tams svarbiausi tampa jau užmegzti ryšiai, o ne naujų pažinčių paieška. Daugiau investuojame į šiuos san-tykius ir atsisakome balasto. Kitaip tariant, emocine prasme tampame išmintingesni.

„Respublikos“, lrt inf.

įsiklausykimej/b prieTarai

mitai

apielaimę

12

cmykcmyk12

tyrimaij/b mokslas

JAV Vyriausybė yra pasirengusi tyrimams skirti 100 mln. dolerių. Tiesa, tai tik tūkstantoji dalis to, kiek kainuoja pilotuojamas „Apol-lo-11“ skrydis. Bet, atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį ir JAV užsienio skolą, suma yra nemenka. Balandį apie pradedamą projektą BRAIN pranešė pats pre-zidentas Barakas Obama (Barack Obama). „Šiandien mes, žmonės, randame galaktikas, esančias už milijonų šviesmečių, bet iki šiol neįminėme trijų svarų medžiagos, kuri yra tarp mūsų ausų, mįslės, - apgailestavo prezidentas. - Moksli-ninkai gali tirti atskirus neuronus, bet smegenyse yra šimtai milijardų neuronų, kurie sudaro trilijonus jungčių. Todėl iki šiol nesugeba-me gydyti Alcheimerio ligos arba autizmo. Tai didžiulė mįslė, kurią reikia įminti“.

O uždavinį spręsti bus neįti-kėtinai sunku, juk mokslininkai ketina stebėti smegenų aktyvu-mą pavienių neuronų lygmeniu. Įsivaizduokite: nervinė ląstelė geba skleisti impulsus šimtus kartų per sekundę, o, tarkime, mažytėse pelės smegenyse to-kių ląstelių yra 75 milijonai. Neurofiziologai nori sužinoti, ką kiekviena iš jų veikia bet kurią akimirką. O svarbiausia - bus stebimos gyvo, galinčio laisvai judėti gyvūno smegenys. T.y. iš esmės mokslininkai planuo-ja „įsilaužti“ į gyvas smegenis. Kokios smegenų paslaptys jau yra atskleistos?

Internetas keičia smegenų vingius

Per pastaruosius 12 metų, kai pusė pasaulio „pakibo“ internete, pasikeitė ne tik aktyvių interneto vartotojų elgsena, bet ir mąsty-mas, o svarbiausia - smegenys, mano autoritetingas neurologas Geris Smolas (Gary Small). O sustabdyti pokyčius smegenyse, taip pat zonose, kurios valdo to-kias svarbias funkcijas kaip at-mintis arba vizualinių ir garsinių dirgiklių priėmimas, nepavyks. Juk žiniatinklis tapo mūsų gyve-nimo dalimi. Per jį mes per dieną sužinome tiek, kiek mūsų seneliai nesužinodavo ir per dešimt metų. Duomenų srautai, palyginti su priešskaitmenine era, nepaprastai išaugo. 13-mečio interneto varto-tojo smegenų reakcijos, esant to-kioms pačioms kitoms sąlygoms, jau skiriasi nuo jo tėvų reakcijos, kai jie buvo tokio paties amžiaus, bet nesinaudojo internetu, nes jo tiesiog nebuvo. Ir kas sekun-dę didėjanti informacijos apimtis

privers smegenis vis greičiau pri-sitaikyti prie naujų egzistencijos sąlygų. Prieš dešimtis tūkstančių metų, padidėjus galvos smegenų kaktos skiltims, pradėjo vystytis mąstymas ir kalba. Ir šiandien smegenys turi transformuotis, nes technologinė pažanga keičia joms įprastą informacinę aplinką.

Intelektas nepriklauso nuo smegenų svorio

Tarkime, kašaloto smegenys yra 5 kartus sunkesnės už žmo-gaus, tačiau Nobelio laureatų tarp jų nėra. Pasak mokslininkų, svarbi ne smegenų masė, o jos santykis su kūno mase. Žmogus arba gyvūnas tuo protingesnis, kuo šis santykis mažesnis. Žmogui šis santykis ly-gus 1:50, o gyvūnų gali svyruoti nuo 1:80 iki 1:200. Apskritai žmonės, kurių didelės smegenys, nebūtinai pasižymi aukštesniu intelektu, ga-lima sakyti, jie tiesiog turi daugiau šansų tapti genijais. Žmogaus sme-genys vidutiniškai sveria 1400 g, o talentingų asmenybių smegenys 72 proc. atvejų yra sunkesnės už vidu-tines. Apskaičiuota, kad žmogus, kurio smegenų masė yra didesnė už vidutinę, šansų pasižymėti ypa-tingais gabumais turi vidutiniškai 6 kartus daugiau už nedidelių sme-genų savininką. Šis dėsningumas nereiškia, kad visi žmonės, kurių smegenys nedidelės, neabejotinai yra negabūs. Tiesiog gerokai su-mažėja didesnių negu vidutiniški gabumų tikimybė.

Metams bėgant smegenys džiūva

Paaiškėjo, kad smegenų masė kinta priklausomai nuo amžiaus. Smegenų apimtis keičiasi didėjant pačių ląstelių apimčiai ir dėl hidra-tacijos. Žmogaus smegenys didėja maždaug iki 26-27 metų, paskui būna stabilumo laikotarpis, iki 50 metų jokie pokyčiai nevyksta. Bet tai nereiškia, kad nervų ląstelės nežūva. Neuronai visą mūsų gy-venimą žūva iš bado, kai sutrinka smegenų kraujotaka. Po 50-ies neuronai žūva intensyviau, o per kiekvienus vėlesnius 10 metų su-mažėja po 30 g. Jei žmogus gyvens iki 90-ies, jo smegenys sumažės 120 g. Tai yra daug. Tačiau šis

smegenų masės trūkumas kom-

pensuojamas turtinga gyvenimo patirtimi, įgūdžiais.

Smegenys mus apgaudinėja

Mokslininkai nustatė: laikui bėgant prisiminimus apie praei-ties įvykius smegenys suklastoja iki visiško neatitikimo. Ilgalaikė atmintis neretai taip transformuoja tikrovę, kad pradiniai objektai tam-pa tiesiog neatpažįstami. Baidy-klės ir stuobriai iš praeities laikui bėgant tampa atlantais ir minties gigantais, supuvusios lūšnos - rūmais, o miesto sąvartynas - vaikystės rojaus kvapu. Atmintis išsaugo prisiminimus, bet keičia juos taip, kaip nori jos savininkas. Kad atsiminimai niekada nebūna tiksli praeities kopija, įrodė gar-saus Kembridžo psichologo Fre-deriko Bartleto (Frederic Bartlett) eksperimentas. Bandymo daly-viams jis parodė neįprastą pieši-nį ir prašė iš atminties jį atkurti. Paskui siūlė pakartoti piešinį po

kelių dienų, paskui - po savaitės, ir taip kelis kartus. Pabaigoje vi-sus piešinius surikiavo į eilę ir pamatė: kiekvienas piešinys ski-riasi nuo ankstesnio, o paskutinis visiškai nepanašus į originalą. Pa-sak F.Bartleto, prisiminimai - tai kūrybinė rekonstrukcija, kuriai vykstant sena informacija sme-genyse „perrašoma“, ant jos „už-rašoma“ nauja. Vadinasi, ką nors prisimindami, iš pradžių ištrina-me ankstesnę informaciją apie tą įvykį ir ant viršaus užklojame pa-kartotinį prisiminimą. Tai vyksta kol kas dar neištirtų biocheminių procesų metu, kurie provokuoja įsivaizduojamų ir realių vaizdinių susiliejimą, sukurdami klaidingas žinias. Jos patenka į ilgalaikę at-

mintį, o iš ten mes jas pasiimame jau kaip „tikras“.

Gera atmintis - skylėta

Žmonės kartais mano, kad ge-ra atmintis - ta, kuri fiksuoja kuo daugiau informacijos. Bet mes retai susimąstome, kad „prisiminti vis-ką“ - tai ne palaima, o bausmė. At-siminti viską - klaidžioti nesutvar-kytos informacijos chaose, o turėti gerą atmintį - vadinasi, ją valdyti, atsiminti, ką reikia, ir užmiršti, kas nesvarbu. Maža to, paaiškėjo, kad užmaršumas yra ilgaamžiškumo lai-das. Biologai iš Friburgo (Šveicari-ja) vaisines museles mokė suprasti kvapo ir mechaninio smūgio ryšį. Kai kurios muselės tai suvokė jau per vieną seansą, bet greitai už-miršdavo, o kitos - tik per kelis se-ansus, užtat informacija nusėdo jų ilgalaikėje atmintyje. Paskui iš mu-selių buvo atimtas vanduo ir mais-tas. Tos muselės, kurių atmintis veikė neilgai, tokiomis sąlygomis išsilaikė 21 valandą. O pačios pro-tingiausios žuvo po 17 valandų. 4 val. skirtumas yra svarbus, nes vai-sinių muselių gyvenimo trukmė - dvi savaitės. Mokslininkai daro išvadą, kad informacijai įsiminti ilgam vabzdžiams prireikia tiek energijos, kad jie tampa mažiau gyvybingi. Vadinasi, ir žmonės, kurie stengiasi įsiminti viską iki menkiausių smulkmenų, stresinėje situacijoje gali sumokėti sveikata.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Amerikos mokslininkai nori sudaryti tikslų smegenų atlasą - iš pradžių gyvūnų, o paskui žmogaus - ir suprasti, kaip veikia visi tie vingiai. Dėl to ir pradedamas vykdyti plataus masto projektas BRAIN („Brain Research Through Advancing Innovative Neurotechnologies“ - smegenų tyrimai tobulinant naujausias neurotechnologijas). Žadama, kad per 15 metų moksle įvyks tikras perversmas.

Žiniatinklis tapo mūsų gyvenimo dalimi. Per jį mes per dieną sužinome tiek, kiek mūsų seneliai nesužinodavo ir per dešimt metų

neatskleista paslaptis

biologai. Jie ilgai bandė supras­ti, kaip sensta įvairūs organizmo audiniai ­ savarankiškai ar pagal komandas iš kažkokio centro. Eksperimentai parodė, kad toks centras egzistuoja ­ jis yra sme­genyse.

Amerikiečių specialistų nuo­mone, senėjimą reguliuoja pa­gumburys ­ giliai smegenyse esanti sritis. Tai savotiškas endo­krininis centras, reguliuojantis audinių augimo procesą, repro­dukcines funkcijas, metabolizmą. Mokslininkai eksperimentavo su pelėmis, atkreipdami dėmesį į vieną iš neabejotinų senėjimo požymių ­ padidėjusį jautrumą uždegimams. Stebėjo baltymų komplekso aktyvumą, rodan­tį uždegimą. Nustatė, kad dau­

giausia jis koncentruojasi kaip tik pagumburyje ir čia blokuoja hormono gonadoliberino (GnRH) sintezę. Mokslininkai spėja, kad GnRH sumažėjimas ir sukelia viso organizmo senėjimą. Norėdami tuo įsitikinti, jie neutralizavo dalį signalinio komplekso molekulių, patenkančių į senyvų pelių sme­genis. Dėl to „veteranės“ gyveno 20 proc. ilgiau už savo gentai­nes. Analogišką efektą pavyko pasiekti ir įvedus GnRH. Specia­listai mano, kad galima paveikti ir žmonių pagumburį, pratęsiant jų jaunystę.

Tačiau skeptikai nusiteikę ne taip optimistiškai. Jie teigia, kad ne taip jau sunku paversti ilga­amžėmis peles. Arba kirmėles. Kai kurioms „rekordininkėms“ mokslininkai gyvenimą pratęsė pusantro ir du kartus. Bet šiuos metodus pritaikyti žmonėms kol kas nepavyksta. Nors mokslinin­kai žada. Į klausimą „kada?“ kas­kart atsako: „Po 10­15 metų“. Taip atsakinėja jau 30 metų.

Žmogaus smegenys - dar

Mokslininkai smegenyse rado vietą, kurią reguliuojant galima pratęsti gyvenimą.

Ko gero, senėjimas visai nėra užkoduotas genuose. Bent jau ne vien juose. Gali būti, kad pro­grama, dėl kurios organizmas pamažu vysta ir galų gale miršta, yra įrašyta chromosomose, bet jos valdymo centras yra kitoje vietoje. Konkrečiai ­ smegenyse. Tokią išvadą daro amerikiečiai A.Einšteino medicinos koledžo

Centras, valdantis senėjimo procesą, egzistuoja

cmyk

13

cmyk / 13

Klaipėdoje kaip niekur kitur mūsų krašte juntama meškeriojimo sezono dinamika - čia lyg pirmosiose fronto linijose vos ne kasdien keičiasi situacija, o meškeriotojai godžiai gaudo visą informaciją apie padėtį, kas kimba jūroje ir Kuršių mariose, kol pasigirsta žinia, kad pradėjo kibti plekšnės. Tada visi, kas gali atsitraukti nuo darbų, skuba prie jūros, kad nepražiopsotų plekšnių kibimo.

viktoras aRMaLiS

Patogiausios žūklavietės

Nors birželį plekšnės buriasi netoli krantų, kur plyti smėlėtos seklumos, tačiau ne visur jų tun-tai priartėja tiek, kad galima būtų užmesti masalą joms į panosę. Ki-ta vertus, sekliose zonose telkiasi smulkios plekšnės, kurias gaudyti draudžia žūklės taisyklės.Todėl po-puliariausios žūklavietės - šiaurinis ir pietinis Klaipėdos uosto molai, išsišovę po kelis šimtus metrų į jūrą, nes nuo jų net ir lengva dugni-ne galima pasiekti reikiamą gelmę. Stambios plekšnės renkasi dugno plotus, plytinčius ne mažesnėje kaip keturių metrų gelmėje, o ji driekiasi palei išorinę molų pusę jau už šimto metrų nuo kranto. Be to, meške-riojant liaunesnėmis „feeder“ tipo dugninėmis meškerėmis, skirtomis užmesti 40-60 g gramzdus, lengviau pastebimas plekšnių kibimas. Tai vėlgi svarbu todėl, kad būtina kim-bančią plekšnę pakirsti laiku, kol ji dar giliai neįrijo masalo, kad galima būtų nusegti nuo kabliuko be dide-lės žalos žuviai smulkias plekšnes ir jas paleisti.

Dugninių pora

Dabar jau retai pamatysi anks-tesnių laikų vaizdą, kai meškerio-tojas laukdavo kibimo, užmetęs pustuzinį senojo stiliaus dugninių,

susidedančių iš metalinio meškery-kočio ir inercinės ritės su 0,50-0,70 mm skersmens valu. Vienintelis to-kių dugninių kibimo signalizatorius - ant valo pakabinamas masyvus var-pelis, tačiau toks būdas - neefekty-vus. Dažniausiai meškeriojant tokia dugnine kartkartėmis valas būdavo suvyniojamas ir tada paaiškėdavo, užkibo plekšnė ar ne. Dabar net ir konservatyviausi meškeriotojai gaudo plekšnes šiuolaikinėmis du-gninėmis ir neinercinėmis ritėmis ir apsiriboja pora įrankių. Tokių du-gninių, pagamintų iš stiklo ar anglies pluošto, viršūnėlės - liaunos, stebint jų virptelėjimą nesunku užfiksuoti net ir labai atsargų plekšnės kibi-mą. Na, o jei naudojama jau minėto „feeder“ tipo dugninė su specialia lanksčia viršūnėle, atstojančia kibi-mo signalizatorių, plekšnės kibimas - kaip ant delno. Be to, naudojami gerokai plonesni valai, o tai taip pat padidina įrankio jautrumą. Kai plekšnės kimba aktyviai, dviejų du-gninių - per akis, tik spėk suktis. Todėl net ir konservatyvioji meške-riotojų dalis jau seniai suprato, kad svarbiausia - tiksliai ir toli užmesti masalą bei laiku pastebėti kibimą. Šiais pranašumais pasižymi šiuo-laikiniai įrankiai.

Du ar daugiau?

Kiekvienas meškeriotojas, gau-dydamas žuvis, siekia kibimo ti-kimybę padidinti iki maksimumo. Vieni tai daro, siūlydami žuvims gardesnius masalus, naudodami

nepastebimus valus ir montažų jungtis, kiti - didindami kabliukų skaičių. Žūklės taisyklės leidžia vienam meškeriotojui vienu metu naudoti meškeres, kurių kabliukų skaičius neviršija šešių. Daugelis įvairių gamintojų siūlomų specia-lių dugninių montažų būna su tri-mis kabliukais. Iš pirmo žvilgsnio trys kabliukai su masalais - labiau pastebimi žuvims nei vienas ar

du, tačiau nepamirškime tam tikrų meškeriojimo didesniu kabliukų skaičiumi subtilybių. Kad sutvar-kytum ir užmestum montažą su didesniu kabliukų skaičiumi, reikia daugiau laiko verti masalus, nurink-ti dumblius, kuriais neišvengiamai apsivelia montažas, kai jis velka-mas per vandens augalija apžėlu-sius pakrantės akmenis. Antra, kuo daugiau pavadėlių, tuo dažniau jie užmetami susipainioja. Atmazgyti taip pat reikalingas laikas. Todėl racionaliau naudoti montažus su dviem kabliukais. Laiko ekonomi-ja bus akivaizdi, o meškeriojimo efektyvumas padvigubės, nes, laiku nepakirtus kimbančios žuvies, bus aišku, kad masalai jau nuverti nuo kabliukų, todėl nereikės viltis, kad trečias kabliukas - dar su masalu. Montažus su dviem kabliukais, ypač jei į jų struktūrą įdiegti specialūs auskarai kabliukams prisegti, gali-ma toliau užmesti, nesibaiminant, kad nusmuks masalai. Beje, taip pat mažesnė tikimybė, kad montažas su dviem kabliukais įsisegs į kliu-vinius, kurių palei molus nestinga.

Masalų spektras

Nuo seno žinoma, kad vienas geriausių plekšnių meškeriojimo masalų - krevetė. Šie vėžiagyviai gy-vena smėlėtose Baltijos seklumose ir plekšnės juos aktyviai medžioja, tačiau prisigaudyti krevečių ne vi-si turi laiko, todėl pastaruoju metu daroma paprastai - nusiperkama iš-lukštentų ar neišlukštentų krevečių parduotuvėje. Bet Baltijos krevetę plekšnės mielai ragauja net ir pras-to kibimo dienomis, o pirktinę - ne visada. Šį sezoną klaipėdiečiai plekšnių meškeriotojai pastebi, kad pirktinės vandenynų krevetės ypač prastai vilioja plekšnes, todėl kaip paprastai tokiais atvejais kiekvienas ieško kitokių masalų. Dažniausiai naudojami žuvies gabaliukai arba juostelės. Plekšnių masalui tinka daugelis žuvų: jam naudojamos stri-

mėlių, silkių, plakių, karšių, ster-kų, ešerių žuviena, tačiau labiausiai meškeriotojai vertina kuojas, su-meškeriotas Danės upėje. Teigia-ma, kad jų žuviena skleidžia ypa-tingą aromatą, viliojantį plekšnes. Todėl dažnai plekšnių meškeriojimo išvakarėse ne vienas uostamiečio meškeriotojas pavakarę praleidžia ant Danės krantinės gaudydamas kuojas ir keiksnodamas ešerius, kurie dažnai pirmieji suskumba prie masalo. Iš kuojų nugarų ir papilvių išpjaunamos 3-4 cm ilgio juoste-lės, kurias labai patogu užverti ant kabliukų. Plekšnių meškeriojimui naudojami ilgakočiai kabliukai, nes tokius patogiau suimti ir išsegti, o ilgakočių kabliukų plekšnės neįry-ja vienu mostu kaip trumpakočių. Nors uostamiesčio meškeriotojai pirmenybę teikia kuojų žuvienai, tačiau pirmarūšiu masalu galima paversti bet kokios žuvies kąsnelį, jei jį apšlakstysite specialiu eteri-niu purškalu, skleidžiančiu stiprų, toli juntamą skumbrės, stintos ar silkės aromatą.

Kibimo ypatumai

Plekšnė - lėto būdo žuvis. Ji nekursuoja taip aktyviai kaip lašiša, ieškodama maisto, ir renkasi sėlini-mo taktiką. Plekšnės pamažu slenka smėlėtu dugnu, ieškodamos grobio, kuris nesugebėtų nuo jų pasprukti. Kai toks grobis atsiduria plekšnės akiratyje, jos juda dar atsargiau ir lėčiau, kad galėtų vienu šuoliuku pastverti gardų kąsnį, o paskui go-džiai jį ryja, kad neatimtų gentainės. Meškerės galiukas virpteli būtent tuo metu, kai plekšnė pastveria masalą, todėl to momento svarbu nepražiopsoti, nes paskui plekšnė gali nesijudinti iš vietos ilgą laiką, tad meškeriotojas nė neįtars, kad ji jau užkibo.

laimikiaij/b žūklė

Plekšnių sezonas

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

birŽelio 16 d.3.00­7.30, 16.00­19.00 val.

birŽelio 22 d.4.00­8.30, 17.00­20.30 val.

n užkibusi plekšnė atkakliai spaudžiasi prie dugno, todėl ją ištraukti nėra lengva

n Plekšnėms gardžiausias masalas - kuojų gabaliukai

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 B.Faingoldas - A.Šabalovas, 2013 m. Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.2 V.Kičiginas, 1992 m. Baltieji skelbia matą 4 ėjimu.

Nr.3 V.Paulis, 1905 m. Baltieji skelbia matą 3 ėjimu.

PRAėJUSIOS SAVAITėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Bc3 bc3 2.Vh6 1:0 (2...Kh8 3.Žf6).2 padėtis 1.Vc5 Kb3 2.Vc2 Ka3 3.Vc3 Bb3 4.Vc5 Bb4 5.Vd6 Kb3 6.Vd3x.3 padėtis 1.Ba5 (1.Bh5 Rg1 2.Ba5 Ra7) 1...Ba1 2.Bh5 Rg1 3.Bh1 Rh2 4.Ba1 ir 5.Ba8x.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRAėJUSIOS SAVAITėSatsakyMaiVertikaliai: Parandža. Policininkų. Onega. karvė. Stula. Sūris. amija. Vytė. Pakas. Jaunėlis. Danė. kovas. Virtinis. Jų. Šonas. Vingis. Milas. Vergas. anot. Namelis. Bartas. kare. Vėlokas. kertė. eSM. aB. alas. kalnatundrė. Su. Bis. Saigos. Pras. Urmas. anodas. tt. krokodilas. Mia. Sapalas. kiek. Melas. Skalsi. Sakalas. tamsa. Skardinė.

HOrizONtaliai: Paktas. Svajonė. lotynų. alabamos. Minutė. Molis. kama. Celė. Mekas. Opel. liga. Šilas. Padala. Na. kolis. Nilas. Ponas. Suolas. Nesavas. kardas. Ūkas. kaimas. Sa. ras. Belgas. km. kis. Varnos. kas. Yvas. Vertas. Mila. Virtėt. ties. Pavojinga. Upėtakis. argas. Utis. eD. armanis. Sr. Mėn. akmė. Dobiliena. Jis. Oras. alkas. Stebukladarė.

PažYMėtUOSe laNgeliUOSe: Meteoritas.

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų filmų DVD:

„kosmoso padaužos: roko muzikantai“ arba

„pagrobimas 2“Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki birželio 20 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVYzDYS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

spręskite kryžiažodį ir Laimėkite:

Filmų „asteriksas ir obeliksas Jos di-denybės tarnybo-je“ ir „dredas“ dvd laimėjo:• Jovita Martišienė

(Pakruojo r.)• Vidmantas Puodžius

(Merkmenys, Ignalinos r.)

Dėl prizo skambinti tel.: 238-70-31, 238-70-32

Vilniuje iki birželio 19 d. 17 val.

PRAėJUSIOS SAVAITėS prizo laiMėtoJai

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠbrauk sudoku

(BIRžElIO 17-23 D.)Horoskopas

aVinai turėtų ryž­tingai nusiteikti: kitą savaitę viskas klos­

tysis truputį ne taip, kaip tikė­jotės. Bet dėl to neverta nusi­minti. Sutelkite dėmesį į tai, kas svarbiausia. Finansinė pa­dėtis pareikalaus taupymo priemonių.

jauČiai turėtų sutelkti dėmesį į nau­jas idėjas, o jūsų bi­

čiuliai ir partneriai padės jas realizuoti. Ateinanti savaitė ­ tin­kamas metas atnaujinti planus. Bet susikaupusių reikalų never­tėtų atidėlioti. Galite gauti pre­miją.

dvyniai turėtų nekonfliktuoti su ko­legomis, ir tada visi

reikalai puikiai klosis. Prieš per­eidami į naujas veiklos sritis, su­sumuokite rezultatus. Galite gauti viliojantį pasiūlymą. Viską gerai apgalvokite ir nepasiduo­kite emocijoms.

vėžiai kitą savaitę sulauks dalykinių pa­siūlymų. Viską gerai

pasvėrę, priimsite vienintelį tei­singą sprendimą, o nestandarti­nė situacija tik sustiprins jūsų pozicijas. Atsargumas bendrau­jant su kolegomis niekada ne­pakenks, o štai su artimaisiais būkite atviri ir nuoširdūs.

liūtai sukaups jė­gas ir sutvarkys savo reikalus. Rezultatai

pranoks lūkesčius. Jus apims įkvėpimas, atsiras galimybė daug nuveikti. Būkite atidesni aplinki­niams, tai jums padės įgyti naujų šalininkų ir pakelti savo autorite­tą artimo žmogaus akyse.

mergelės gali atsipalaiduoti ir mė­gautis darbo rezulta­

tais. Dabar esate savo galimybių viršūnėje, pasistenkite joje kuo ilgiau išsilaikyti. Netrukus galite užimti dar aukštesnį postą arba sudaryti naudingą sutartį. Nesi­imkite tūkstančio darbų iškart.

svarstyklės išmėgins jėgas nau­jose veiklos srityse.

Vyresnybė deramai įvertins jūsų pastangas. Įgyvendinsite svarbų projektą ir pelnysite aplinkinių simpatijas. Išaugs jūsų kūrybinis potencialas, gausite daug ža­dantį pasiūlymą. Svarbiausia ­ neabejokite savo jėgomis.

skorpionams ilgai lauktų rezultatų duos ankstesnių pla­

nų realizavimas. Imdamiesi nau­jo projekto, suteikite verslo part­neriams tik tą informacijos mini­mumą, kuris juos sudomins, o jums vėliau leis veikti tik savo nuožiūra.

Šauliai nuste­bins kolegas pavydė­tinu entuziazmu ir

nestandartiniais sudėtingų už­davinių sprendimais. Tai leis įgy­vendinti net beviltiškus projek­tus. Santykiuose su mylimu žmogumi vyraus visiškas savi­tarpio supratimas.

ožiaragiai kitą savaitę galės užbaigti visa tai, kas dar nese­

niai atrodė sunkiai įgyvendina­ma. Tereikia sukaupti jėgas, ir re­zultatai pranoks lūkesčius. Pa­lankiai susiklosčius aplinkybėms, sudarysite prielaidas karjerai ar­timiausioje ateityje.

vandeniai turės progą pademons­truoti savo neeilines

dalykines savybes. Tai leis žengti dar vieną tvirtą žingsnį karjeros laiptais. Telieka imtis darbo ir pateisinti į jus dedamas viltis. Būkite atlaidūs aplinkiniams, tai jums leis patraukti į savo pusę daugiau šalininkų.

žuvys darbe ne­turėtų konfliktuoti. Pasistenkite diplo­

matiškai bendrauti su kolego­mis. Elkitės lanksčiau, tada pa­sieksite rezultatų. Neskubėkite imtis ryžtingų veiksmų, galbūt reikia palaukti, ir viskas susitvar­kys savaime.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

dvyniai

n AktoriusLiubomiras LAUCEVIČIUS(1949 m. birželio 15 d.)

n Teatro režisieriusJonas JURAŠAS(1936 m. birželio 19 d.)

n Aktorė ir režisierėGabrielė TUMINAITĖ(1983 m. birželio 19 d.)

pagalbinės SKAIčIų SUMų REIKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJUSIOS SAVAITėS atsakyMai

2 48 4

6 17 8 2 4 6

4 59 6 32 3 8 1 4 6

71 2 8

5 2 6 9 79 1 44 5 9 2 6

8 6 3 21 3 4 9 8 7

2 8 16 5

8 1 3 4 2 92 7 6 8 4 5

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJUSIOS SAVAITėS atsakyMai

1 8 5 7 6 4 3 9 22 7 6 3 1 9 5 8 49 4 3 8 5 2 6 1 74 9 1 5 7 6 8 2 38 5 7 4 2 3 9 6 16 3 2 9 8 1 7 4 53 2 8 1 9 5 4 7 65 6 9 2 4 7 1 3 87 1 4 6 3 8 2 5 9

4 9 3 7 6 1 8 5 22 7 5 9 8 3 4 1 66 8 1 4 5 2 3 9 73 5 4 8 2 6 1 7 98 2 6 1 7 9 5 4 39 1 7 5 3 4 6 2 87 6 9 3 1 5 2 8 45 3 8 2 4 7 9 6 11 4 2 6 9 8 7 3 5

PRAėJUSIOS SAVAITėS atsakyMai

15 T R A U K L Ė

16

cmykcmyk16

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Giminės paukščiai

45-erių A.Gudunskas yra tre-čios kartos balandininkas, beveik du dešimtmečius auginantis bijų veislės balandžius ir laikantis šiuo metu apie dvidešimt veislinių porų. „Lietuvoje prieš dvidešimt metų su jais užsiėmiau vienas pirmųjų, nes jų pas mus beveik niekas gerai

nežinojo ir nelaikė, - apie nuo seno Azijos šalyse žinomą veislę pasakoja balandininkas, kuris su paukščiais užsiima nuo pat vaikystės. - Mano prosenelis, tėvas, dėdė laikė balan-džius. Dėdė ir dabar juos tebelaiko. Matyt, tai perduodama per kraują, nes jeigu kas suserga šita liga, tai ji-nai nepraeina ir po dvidešimt metų - visi grįžta prie balandžių, jeigu tik turi galimybę“. Ir pats A.Gudunskas, kai buvo persikėlęs į daugiabutį, ku-rį laiką neaugino balandžių, tačiau

galiausiai vistiek grįžo prie savo didžiojo pomėgio.

A.Gudunskas - Lietuvos bijų au-gintojų klubo pirmininkas. Bijai - tai viena bendra veislė, turinti daugiau nei 800 porūšių, pradedant Irano, Teherano, Pakistano, Vidurinės Azi-jos, Tadžikistano, Šiaurės Kaukazo bijais ir taip toliau. „Šie paukščiai buvo išvesti turtingiems žmonėms linksminti persų imperijos laikais ar dar anksčiau. Paskui vieni ėjo į de-koratyvinę pusę, kiti domėjosi aukš-taskraidžiais. Tai ypatingas paukštis. Egzistuoja ištisa šių paukščių laiky-mo filosofija. Tuo tiesiog turi gyven-ti. Pavyzdžiui, arabų šalyse paukš-čiai perduodami iš kartos į kartą. Tai yra giminės paukščiai. Didžiulė gėda juos kam nors parduoti, nes visai giminei užtrauksi nemalonę -

gėdą. Uzbekistane tai yra naciona-linis paukštis, uždraustas išvežti iš šalies, nes šie paukščiai yra jų pasidi-džiavimas. Pas mus Lietuvoje to nė-ra. Mes turime daug balandžių veis-lių, bet niekas kažkodėl jų neįtraukia į paveldą, tik draudžia laikyti balan-dines, nes balandžiai apdergia bran-gius kaimynų stogus. Mes nemo-kame didžiuotis šiais paukščiais“, - apgailestauja balandininkas.

Aukštaskraidžių varžybos

Tačiau susidomėjimas balandžiais nemąžta. Kaip tik nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. Lietuvoje vyks aukš-taskraidžių bijų varžybos, susidomė-jimas jomis nemažas. „Visi norintys dalyvauti registruojasi, su teisėjais nuvažiuojame pas žmogų į vietą, sutarę dieną ir laiką. Surašius žiedų numerius paukščiai išleidžiami ir fik-suojamas jų skraidymo laikas“, - apie varžybas pasakoja klubo pirmininkas. Pernai geriausiųjų titulas nuskriejo į Elektrėnus. „Aukštaskraidžius ba-landžius treniruoti labai paprasta: išleidžiu iš balandinės, veju juos nuo žemės arba balandinės ir kiekvieną kartą treniruodamas vis žiūriu į lai-ką. Paskui darau atranką, kas parodo tarpinį laiką - tarkime, daugiau kaip tris valandas, žymiuosi ir pasilie-ku kitiems metams. Balandinėje turiu paties augintą paukštį, kuris trylika valandų yra išskraidęs ore - ryte pakilo ir temstant nusileido, - apie pasiruošimą varžyboms pasako-ja balandininkas. - Balandžių išleidi-mas į lauką priklauso nuo oro sąlygų - žiūrime, kad nebūtų debesuota, nes mums reikia gražaus puikaus oro, kuris Lietuvoje pasitaiko labai retai...“

Žinoma, išleidęs į lauką paukš-čius kiekvienas balandininkas ne-paliaujamai jaudinasi, kad šie ne-pakliūtų į priešo - sakalo, vanago ar vištvanagio - akiratį. Kitaip ir būti negali, juk balandis ne šiaip sau paukštis, o tikrų tikriausias auginti-nis. „Pamatę šeimininką, balandžiai visada elgiasi drąsiau balandinėje, - atkreipė dėmesį kaunietis. - Pavyz-

džiui, kada aš treniruoju jauniklius, galiu per kiemą ar du būti pas kai-mynus ir jie, būdami lauke, girdi mano balsą, ir atskrenda beveik iki manęs. Jie skiria balsus, bet nebus kaip katinas, kuris ateis ir pasitrins prie šeimininko“. Vyras šiuos paukš-čius laiko pakankamai protingais. Prisiminė aprašytą eksperimentą, kai gaminant sagas su keturiomis skylutėmis prie konvejerio buvo pasodintas treniruotas balandis. Ir jeigu jis pamatydavo, kad sagoje tik trys skylutės, akimirksiu priskrisda-vo ir sagą išmesdavo iš konvejerio.

Palydi sielą į dangų

Ar balandis, kuris laikomas mei-lės ir taikos simboliu, savo gyvenimo būdu sektinas pavyzdys kiek vienam žmogui? „Kad, žinokite, jų yra viso-kių, kaip ir žmonių, - sako balandi-ninkas, kuris vieną savo augintinį dėl donžuaniško būdo praminė paleis-tuviu. - Bet jeigu balandžiai susipo-ruoja, kaip mes vadiname, iš meilės vienas kitą suranda, tai būna labai sunku juos atskirti. Šiaip balandžiai poruojasi vienąkart ir visam laikui, jeigu vienas kuris nežus ar nepra-puls. Šiaip jie yra labai rūpestingi...“ Ne veltui įvairiose religijose apie ba-landžius atsiliepiama tik gerai - jie laikomi šventais, sielą į dangų paly-dinčiais paukščiais, su jais siejamas angelo apsireiškimas. „Dabar ne tik per vestuves, bet ir per laidotuves į dangų leidžiami balandžiai. Bent jau taip seniai daro balandininkai - balandį ar kelis paleidžia, kada yra laidojamas balandininkas, kad siela greičiau nukeliautų į dangų“, - pasa-koja pašnekovas.

Paklaustas, ar šeimoje bus ket-virta balandininkų karta, susimąsto: „Kol kas abu jau užaugę sūnūs ne-labai prie to linksta, bet, aš manau, kad balandininkais bus anūkai. Nes mano uošvis irgi - nuo šešerių metų laiko balandžius. Vadinasi, taip Dievo duota, - įsitikinęs vyras. - Iš pradžių niekas nesupranta balandininkų po-mėgio, bet paskui, po daugelio metų, įsitikina, kad geriau balandininkas negu žvejas, nes balandininkas pir-miausia visada - namo. O žvejas, meškerę įsidėjęs, iš darbo gali namo ir negrįžti, važiuoti tiesiai prie upės. Balandininkas yra namisėda. Niekas jo nepakeis. Nors mano žmona ir pašeria, ir pagirdo balandžius, kai aš būnu išvykęs, bet visada atrodo, kad pats viską padarai geriau negu kas kitas“. Jeigu balandžiais rūpinamasi tinkamai, jie išgyvena apie 20 metų. Šie grūdlesiai nebijo šalčio, bet jiems labai pavojingas skersvėjis.

„Balandis yra toks paukštis, kuris jaučia didžiulę trauką namo“, - sako patyręs balandininkas Arūnas Gudunskas. Dėl tokio prieraišaus gyvenimo būdo balandžiai gali būti geriausias pavyzdys žmonėms, nes šie simpatiški sparnuočiai, laikomi meilės ir taikos simboliu, paprastai susiporuoja visam gyvenimui ir drauge augina jauniklius.

Kad ir kur būtų,

n trečios kartos balandininkas arūnas Gudunskas

n vienas įspūdingiausių reginių - kai balandis apsiverčia ore

pomėgiaij/b laisValaikis

balandžiai skrenda tik namo

Sūnūs nelabai prie to linksta, bet, aš manau, kad balandininkais bus anūkai

Vikt

oro

Purio

nuo

tr.

n Balandžius augina ir jaunimas: Linas Jankauskas šiuo pomėgiu „užsikrėtė“ nuo savo tėvo - irgi balandininko