L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2005 m. balandþio 7�20 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 7 (319)

5 p. 6-7 p. 13 p.

Lietuvius

telkiantis

simpoziumas

Á

septynmylius

inovacijø

batus

KTU

Distancinio

mokymo

centre

2 p. 3 p.

Iðëjo á

Amþinybæ

Taurus

lietuvis,

kilnus

þmogus

Algirdas Julius Greimas:neiðblësusios atminties pëdsakais

Ðiais seno vilnieèio ir tikro Vilniausþinovo Juozo Maceikos daþnai karto-tais þodþiais norisi pradëti paðnekesá suraðytoja ir publiciste Birute Mackony-te. Per savo ilgà þurnalistinio darbo kar-jerà jai paèiai yra tekæ daryti daugybæinterviu, tikriausiai daug daugiau, ne-gu vëlesniais laikais kitø plunksnos bro-liø bei seserø paèiai teko bûti kalbintai.Daugiausia skaitytojø populiarumoB. Mackonytë pelnë, ko gero, savo pa-raðytais detektyvais.

Seni vilnieèiai �kaip giminieèiai

Ðá kartà mûsø pokalbio tema ki-ta � tarpukario Vilniaus lietuviai.Vadinamojoje Vilniaus kraðto pro-blemoje Vilniaus lietuviams tekoypatinga vieta. Prieð porà metøákurtas Vilnieèiø ainiø klubas jungiadaugiausia tuos sostinës gyventojus,kuriø tëvai prieð Antràjá pasaulinákarà gyveno Vilniuje, reiðkësi lietu-vybës veikloje ir tuo pelnë mûsø pa-garbà.

Nukelta á 10 p.

Vilniaus universiteto biblioteko-je kovo 16 d. atidaryta gana neápras-ta paroda Algirdo Greimo vaikystë.Tektø gerokai pasukti galvà, norintprisiminti kità parodà, kurioje bûtøanalizuojamas mokslo, meno ar lite-ratûros áþymybës ne nueitas gyveni-mo kelias ar iðskirtinis kûrybos laiko-tarpis, bet pirmasis jo gyvenimo de-ðimtmetis. Taip yra ðioje Algirdui Ju-liui Greimui skirtoje parodoje: pri-statytas ir analizuojamas ðios iðkiliosasmenybës su Kupiðkiu susijæs pir-masis gyvenimo deðimtmetis, aprë-piantis 1917�1927 metus.

Kad atsitiko bûtent taip, esamatam tikro atsitiktinumo, bet pakan-ka ir dësningumø. Atsitiktiniu galiatrodyti tas faktas, kad Imatroje,Suomijoje, prieð keletà metø vyku-siame Muzikos prasmës kongreseA. J. Greimo mokiniai prof. ErasTarastis (Eero Tarasti, Helsinkio uni-versitetas) ir prof. Kostinas Miera-nas (Costin Miereanu, Sorbonosuniversitetas), suþinojæ, kad prof.Karolis Rimtautas Kaðponis yra bai-

gæs Kupiðkio gimnazijà, labai susido-mëjo ir pasiûlë jam parengti studijà,analizuoti A. J. Greimo Kupiðkyjegyventàjá periodà.

Kiek pasvarstæs K. R. Kaðponis ry-þosi, tuo labiau, kad já nuo A. J. Grei-mo Kupiðkio gimnazijoje skyrë 15 me-tø, be to, Kupiðkyje daug metø mo-kytojavo K. R. Kaðponio tëvai, vadi-nasi, aplinka gerai þinoma. Neatro-dë, kad gali kilti bent kiek didesniøsunkumø.

Visoje ðioje istorijoje buvo ir sa-vø dësningumø, kuriuos atsekti visainesunku. Dësninga jau tai, kad prof.K. R. Kaðponio moksliniai interesaipersipynë su Paryþiaus semiotikø mo-kyklos atstovø, buvusiø A. J. Greimomokiniø, keliais. Taikydamas lyginà-màjá ir tikimybinius-statistinius me-todus bei matematinius modeliusmuzikos melodikos ir harmonijos sa-vybëms tirti, analizuodamas muzi-kos, poezijos ir dailës ryðius bei ana-logijas, skirtingø meno ðakø ryðiusbei prasmes K. R. Kaðponis neiðven-giamai turëjo áþengti á semiotikos

mokslo valdas. Prasmiø paieðkos at-vedë prie A. J. Greimo, kuris teigë,kad visoms þmogiðkø mokslø discip-linoms reikia sukurti naujà kalbà, ko-kià gamtos mokslai turi matematikoskalbos forma. Ko gero, èia reikalingaspaaiðkinimas, kà A. J. Greimas vadi-no þmogaus mokslais. Trumpai ta-riant, þmogaus mokslus nuo gamtosmokslø, pasak A. J. Greimo, skiria ðispoþymis: gamtos mokslai tiria tai, kasyra, o þmogaus mokslai � kà daiktaireiðkia. Semiotikos mokslas ir yraþmogiðkiems, þmogaus mokslams pri-taikyta matematinë kalba.

Susitikimai su A. J. Greimo mo-kiniais ir ðalininkais K. R. Kaðponáskatino pajusti ir asmeninæ atsako-mybæ uþ savo tautieèio Lietuvoje pa-liktø gyvenimo þymiø iðaiðkinimà,garsinimà, puoselëjimà, gal net to-lesná jø likimà.

Apie visa tai ðiame straipsnyje irkalbësimës su Lietuvos muzikos irteatro akademijos prof. KaroliuRimtautu KAÐPONIU.

Nukelta á 8 p.

Konstancija Greimienë, Algirdas Julius Greimas, Graþina Greimaitë irJulius Greimas. Tula, 1918 m. (Felicijos Jakutytës asmeninis archyvas, Kupiðkis).

Tai pirmoji þinoma A. J. Greimo nuotrauka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Karolis Rimvydas Kaðponis prie Algirdui Juliui Greimui skirto parodos stendo

2 2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319)

Technikos mokslø daktaras do-centas Jonas Rytis Puodþius gimë1935 m. kovo 23 dienà. Kaip ir visi do-ri tos kartos lietuviai, nukentëjo nuoraudonøjø okupantø, labiau negudaugelis kitø. Já, ðeðeriø metukø vai-

PAGARBA KILNIAMÞMOGUI, TVIRTAM LIETUVIUI

Jono Ryèio Puodþiaus 70-ajam gimtadieniui

kà, kartu su tëvais � Alantos mokyk-los mokytojais � bolðevikai 1941 m.birþelio 14 d. iðtrëmë á Sibirà, ið pra-dþiø á Barnaulà, paskui � á Jakutijà,prie Laptevø jûros. Uþpoliarëje iðtvë-rë Trafimovsko salos pragarà. Tëvas

Jonas Puodþius buvo atskirtas nuoðeimos ir iðveþtas á �garsiuosius� Re-ðiotø lagerius. Mirë 1941 m. lapkrièio14 d. neiðaiðkintomis aplinkybëmis.Kapas neþinomas. Motina paraðëjaudinanèià atsiminimø knygà Viltiesgalia, 2004 m. iðleistà Kaune.

Jonas Rytis, iðtrûkæs ið bolðevikøsukurto pragaro ir gráþæs á Lietuvà,atkakliai siekë mokslo. 1951�1955 m.mokësi Kauno politechnikume (ry-ðiø specialybës). 1955�1960 m. stu-dijavo Kauno politechnikos institu-te (skaièiavimo maðinø specialybæ).Baigæs studijas 1960�1979 m. dirboVilniaus skaièiavimo maðinø gamyk-loje. Buvo Specialaus konstravimobiuro inþinierius, sektoriaus vedë-jas, skyriaus vedëjas. Dirbdamas pa-raðë disertacijà apie automatizuotàskaièiavimo maðinø projektavimà.Jà apgynæs (1979 m.) pradëjo dësty-tojo darbà Kauno politechnikos ins-titute (dabar � Technologijos univer-sitetas), buvo Skaièiavimo centro di-rektorius. Lietuvai atgavus laisvænuo 1991 m. pradëjo organizuoja-màjà mokslo ir studijø veiklà. 1991�1994 m. buvo Mokslo ir studijø de-partamento skyriaus vedëjas, Valsty-biniø mokslo studijø ir technologijøtarnybos direktoriaus pavaduotojas,direktorius, o nuo 1994 m. � Ðvieti-mo ir mokslo ministerijos sekreto-rius, viceministras. Nuo 1998 m. ikiðiol dirba Lietuvos mokslo taryboje.

Ðiø eiluèiø autorius Jubiliatà pa-

þásta nuo 1995�1996 m., kai teko va-dovauti Lietuviø kalbos institutui.Jau tada turëta ne viena proga ásiti-kinti J. R. Puodþiaus sugebëjimu irkompetencija dirbti nurodytos sritiesvadovaujamà darbà. Vëliau, kai bu-vo formuojama Ðvietimo ir moksloministerijos vadovybë, dël J. R. Puo-dþiaus tinkamumo eiti viceministropareigas nekilo në menkiausios abe-jonës, be to, já palaikë daugeliomokslo ástaigø vadovai. Ir nenusivil-ta, nes Jubiliatas, kaip niekas kitas,gerai orientavosi mokslo ir studijøsrityje, labai sëkmingai tvarkë ku-ruojamos srities reikalus. Sudarë sà-lygas ministrui gilintis á kitas Minis-terijos veiklos sritis. J. R. Puodþiuitada dirbti nebuvo lengva. Kà reiðkiavien biudþeto lëðø skirstymas aukð-tosioms mokykloms, kuomet kiek-vienas rektorius finansø �paklodæ�tempdavo á savo pusæ (liaudis pasa-kytø, it ðuo jauèio odà, stengdama-sis atkàsti kuo didesná kàsná), nepai-sydamas bendrøjø valstybës reikalø!Reikëjo didelio viceministro takto,áþvalgumo. Beje, tuomet Jubiliatasdirbo ne tik dienomis, bet ir naktimispasiaukojamai, savæs netausodamas.

Didelë Jubiliato kompetencijaðiø eiluèiø autoriui iðryðkëjo ir ren-giant bendrus praneðimus moksli-nëms konferencijoms: Pasaulio lie-tuviø mokslo ir kûrybos simpoziu-mui 1997 m. Èikagoje ir prestiþineikonferencijai 1998 m. Kauno tech-

nologijos universitete, taip pat raðantbendrà straipsná Ðvietimo ir mokslo re-formos pagrindinës kryptys, paskelbtàÐvietimo ir mokslo ministerijos lei-dybos centro Informaciniame leidiny-je 1998 m. Nr. 8.

Jubiliatas yra 2 iðradimø ir apie40 moksliniø straipsniø autorius,tarp jø reikðmingø metodiniø darbøstudentams skaièiavimo maðinø pro-jektavimo temomis, taip pat straips-niø ávairiais mokslo ir studijø regu-liavimo klausimais.

Aktyviai veikia Laptevieèiø bro-lijos veikloje. Ilgà laikà buvo jos val-dybos narys. Stengiasi Laptevo jûrostragedijà áamþinti paminkluose, kny-gose, vaizdajuostëse, muziejiniuoseeksponatuose ir t. t.

Nuo 1998 m. su Jubiliatu tenkaypaè artimai bendrauti. Susidrauga-vo ir mûsø ðeimos. Tapome lyg gimi-nës. Stiprybës semiamës stebëdami,kaip didvyriðkai Jonas su nuostabiàjaþmona Marija atlaiko sunkiausiusgyvenimo smûgius, pastaruoju me-tu � labai skaudþià vienintelio sû-naus netektá.

Visø, kurie paþásta ðiuos þmones,negali neþavëti jø poelgiø kilnumas,geranoriðkumas, pastangos kitiemspadëti.

Linkiu jiems sveikatos ir kûrybi-nës energijos toliau dirbant mûsømylimos Tëvynës gerovei.

Akad. Zigmas Zinkevièius

Tarpukario Lietuvoje Petras Ðal-èius buvo þinomas kaip vienas áþy-miausiø kooperacijos praktikø ir te-oretikø. Greta aktyvaus darbo ðiojesrityje, P. Ðalèius skaitë paskaitas nuopat universiteto ásteigimo Kaune.

Monografija apie profesoriø Petrà ÐalèiøTada buvo þinomas nepaprastasP. Ðalèiaus darbðtumas � gausybëstraipsniø, Talkos þurnalo redagavi-mas. Sovietinës okupacijos metu iðpradþiø dirbo Kauno ir Vilniaus uni-versitetuose, Lietuvos mokslø aka-demijoje. Energingai tæsë anksèiaupradëtus Lietuvos ûkio istorijos ty-rimus. 1950 m. P. Ðalèius buvo sovie-tinio kadrø valymo auka � paðalintasið Vilniaus universiteto ir Lietuvosmokslø akademijos. Tik mirus Josi-fui Stalinui, P. Ðalèius vël buvo pri-imtas á darbà. Prieð daugelá metøpradëtø Lietuvos ûkio istorijos tyri-mø P. Ðalèius, net ir atleistas ið dar-bo, nenutraukë. Ðiuo intensyviu dar-bu sukaupta didþiulë medþiaga apieLietuvos pramonës, prekybos, þe-mës ûkio istorijà, baudþiavos manu-faktûras, Lietuvos valstieèius.

Dël ankstyvos mirties P. Ðalèius(1893�1958 m.) neiðvydo iðleistø savodarbø. Prasidëjus �atðilimui�, pradëtileisti P. Ðalèiaus raðtai. Pirmieji raðtaibuvo skirti kooperacijai, teorinës eko-nomikos ir ekonominës minties istori-jai, vëliau � Lietuvos þemës ûkio, Lie-tuvos prekybos istorijai (ið viso � 4 rað-tø tomai). Iðleista monografija Koope-ratinë ekonomika. Bibliografija. Maðin-raðèiuose liko Lietuvos pramonës istori-ja, Lietuvos valstieèiai ir kitokia medþia-ga, sukaupta Vilniaus universiteto Ran-kraðèiø skyriuje P. Ðalèius F181.

Porà savaièiø prieð minint Vil-niaus universiteto 425 metø sukatá,pasirodë doc. dr. Vincento Lukoðe-vièiaus monografija Profesorius Pet-ras Ðalèius, jo kooperacinë, pedagogi-në ir mokslinë veikla (Vilnius, Margiraðtai, 2004, 375 p.).

Rengdamas ðià monografijà,V. Lukoðevièius panaudojo P. Ðal-èiaus F 181 sukauptà medþiagà: die-noraðèius, laiðkus, autobiografijas,straipsnius ir ávairius kitus ðaltinius.

Skirtingai nuo daugelio iðleistøknygø apie þymius þmones, kur yraávairiø asmenø atsiminimø, V. Luko-ðevièius pateikia medþiagà apieP. Ðalèiø gimnazijoje, studijø metusMaskvoje, nepriklausomoje Lietu-voje, okupacijø metu. Autorius apta-ria P. Ðalèiaus, kaip kooperacijos te-oretiko, mintis, jo pedagoginæ veik-là. Daug vietos skiria ûkio istorijostyrinëjimams ir P. Ðalèiaus sukauptosmedþiagos aptarimui. Apraðomas irasmeninis P. Ðalèiaus gyvenimas, pa-teikiamos nuotraukos, dokumentø

kopijos. Visa tai pagyvina monogra-fijà. V. Lukoðevièius yra net trijøP. Ðalèiaus raðtø sudarytojas, o dabarparengë ir monografijà. Ðià knygàplatina Vilniaus universiteto knygy-nas Littera, ásikûræs VU Filologijos

fakulteto kiemelyje, Universiteto g. 5,Vilnius, tel.: (8 ~ 5) 268 7258.

Prof. Mindaugas Strukèinskas,Profesoriaus Petro Ðalèiaus

archyvo globëjas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOSINSTITUTAS

skelbia konkursà instituto jaunesniojo mokslo darbuotojo 0,5 etatovietai uþimti Jûros tyrimø skyriuje, koef. 1,5�1 vieta, geologijos kryptis,sedimentologija.

Reikalavimai kvalifikacijai � specializacija jûros kvartero pjûvio tyri-mø srityje, jûriniø tyrimø metodø iðmanymas ir darbo su GIS technologi-jomis (ArcView 3.2-8.0 programø paketai) ágûdþiai.

Dokumentai (praðymas direktoriaus vardu, gyvenimo ir mokslinësveiklos apraðymas, iðsilavinimà liudijantis dokumentas, moksliniø publi-kacijø per pastaruosius 5 metus sàraðas) priimami Geologijos ir geogra-fijos institute, Ðevèenkos g. 13, Vilnius, vienà mënesá nuo konkurso pa-skelbimo spaudoje dienos.

Telefonas pasiteirauti: (8 ~ 5) 210 4692, el. paðtas: veteikis@geo.lt

Direktorius

Min

daug

o S

truk

èins

ko n

uotr

auka

Petras Ðalèius su seserënu Mindaugu Strukèinsku, bûsimu Petro Ðalèiausarchyvo globëju

Jubiliatas Jonas Puodþius su þmona Marija

2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319) 3

Á tolimiausià savo kelionæ � áAmþinybæ � iðkeliavo Jonas Paulius II,kurá teisëtai galëtume vadinti kiek-vieno ir visø mûsø Popieþiumi.XX a. jis atliko tai, kà I a. darë Kris-taus mokinys apaðtalas Paulius � më-gino apkeliauti visà krikðèioniðkà-já pasaulá.

Jonas Paulius II nukeliavo daugdaugiau, nes ðiais laikais krikðèionið-kasis pasaulis nepalyginami didesnis.Vatikane prieð 100-àjà kelionæ pa-skelbtoje popieþiaus Jono Pauliaus IIapaðtaliniø vizitø statistikoje pabrë-þiama, kad jis buvo nukeliavæs 1 mln.160 tûkst. 113 kilometrø. Ðis atstu-mas yra daugiau kaip tris kartus il-gesnis uþ nuotolá tarp Þemës ir Më-nulio. Ið visø 194 pasaulio valstybiøÐventasis Tëvas yra aplankæs 129.Per apsilankymus 614-oje visø þemy-nø miestø ir miesteliø buvo aukoja-

mos Ðv. Miðios, Popieþius pasakëapie pustreèio tûkstanèio pamoksløir prakalbø, kurios susilaukë didþiu-lio dëmesio. Daugumà jø Jonas Pau-lius II sakë nacionaline vietos kalbaarba dialektu.

Keistas dalykas: su visais pasau-lio þmonëmis, ávairiø tikëjimø ir po-litiniø ásitikinimø, Ðventasis Tëvasrasdavo bendrà kalbà, nes kalbëjoþmogaus dvasios kalba. Kaip jokia ki-ta XX a. asmenybë, Jonas Paulius IIvienijo þmonijà. Jam nebuvo iðrink-tøjø tautø, iðskirtiniø asmenø � taipmylintis Tëvas bendrauja su savo vai-kais. Visiems Jis buvo didþiulis mora-linis autoritetas, Ganytojas, kurio þo-dþiai nesiskyrë nuo kasdienybës dar-bø ir á ateitá nukreiptø siekiø.

Bûdamas visiems toks artimas irsavas, Ðventasis Tëvas kartu buvo irliko iki ðiol neatskleistos paslapties

asmenybë: vieniems jis atrodë per-nelyg liberalus, kitiems � pernelygkonservatyvus, neleidæs Katalikøbaþnyèiai sparèiau modernizuotis,þengti kartu su naujojo amþiaus reik-mëmis. Ko gero, taip ir liko iki galonesuprastas. Gal dar nebuvo laikogiliau analizuoti jo raðtø � filosofi-niø, skirtø religinëms, dvasinio gyve-nimo áþvalgoms. Pagaliau juk jaunys-tëje Karolis Voityla (Karol JózefWojtyùa), bûsimasis popieþius, raðëeilëraðèius, ir visai neprastus. Suta-riama dël vieno: tie Jono Pauliaus IIraðtai bus studijuojami, analizuoja-mi ir po daugelio metø, ne tik krikð-èioniðkajam pasauliui jie svarbûs.

Pasaulis be Jono Pauliaus II � suta mintimi teks susitaikyti, bet taiávyks labai negreit, iki galo ásisàmo-ninti gali ir nepavykti. Mûsø kartaigal net neámanomas dalykas, nes

tektø iðplëðti ir dalá savæs, ið atmin-ties iðbraukti mûsø iðgyventus istori-nius XX a. ávykius. Ðventasis Tëvasbuvo daugelio svarbiausiø Europo-je vykusiø istoriniø procesø greitin-tojas ir skatintojas. Kitaip nei dauge-lis XX a. Europos �pertvarkytojø� irsvetimø kraðtø dalytojø, Europos þe-mëlapio karpytojø, Ðventasis Tëvaspasaulá pertvarkyti kvietë ne su ka-laviju rankose, bet su Meilës ir Tie-sos þodþiu lûpose ir ðirdyje. Kalbëjoapie visiems tikintiesiems, abejojan-tiesiems ir netikintiesiems labai su-prantamus dalykus � þmogaus pri-gimtines teises, demokratijà ir þmo-giðkàsias vertybes.

Lietuviams Jonas Paulius II visa-dos iðliks ir kaip mûsø tautos fiziniokûno dalelë: gimë Vadovicuose ið Lie-tuvos kilusios motinos Emilijos Ka-èiorovskos-Voitylos (Emilia Kaczo-rowska-Wojtyùa) ir lenko tëvo Karo-lio Voitylos (Karol Wojtyùa) ðeimoje.

1992 m. liepos mën. savo kaipLietuvos ambasadoriaus prie Ðvento-jo sosto skiriamuosius raðtus Popie-þiui áteikë Kazys Lozoraitis. Kaip ne-prisiminti ta proga Jono Pauliaus IImûsø ambasadoriui tuomet iðtartøþodþiø: Jûsø atvykimas á Romà, á Ro-mos vyskupø bûstà, yra kur kas dau-giau, negu skiriamøjø raðtø teikimo ce-

Á Amþinybæ iðkeliavomeile pagrástos

civilizacijos kûrëjas

remonija. Ðio susitikimo Apaðtalø sos-tas ir Lietuva laukë ir tikëjosi ilgus me-tus. Dabar mes ne uþmezgame naujøApaðtaliðkojo sosto ir Lietuvos santy-kiø, bet gràþiname jiems visà spindesápo ðio ilgo pusës amþiaus, per kuráApaðtaliniai rûmai visados buvo atviriLietuvos pasiuntinybei, iðtikimai atsto-vavusiai Romoje iðmëginimus patirian-èiai Jûsø tautai.

Þodþiai, kuriais daug pasakyta. Opo metø su trupuèiu, 1993 m. rugsë-já, Jonas Paulius II lankësi Lietuvoje:Vilniaus arkikatedroje, Ðv. Jonø baþ-nyèioje, Kryþiø kalne, Ðiluvoje, Kau-no Santakoje, sostinës Vingio parkesusitiko su Lietuvos þmonëmis.

Nebeiðgirsime ið Amþinojo mies-to pasaulio krikðèioniðkàsias tautassveikinimo þodþiø kiekvienos ið tøtautø kalba, kai Ðvento Tëvo lûposetaip ðirdingai ir jaudinanèiai skam-bëdavo lietuviðkai tariamas kreipi-nys ir sveikinimas: Broliai lietu-viai... Su Jonu Pauliumi II baigiasiiðtisa epocha, kurios liudininkais irdalyviais likimo mums buvo lemtatapti.

Ðá Ðventàjá Tëvà pasaulio spaudakartais pavadindavo interneto laikø,informacinës visuomenës popieþiu-mi. Ko gero, yra tiesos, nes kaip jokskitas Ganytojas, Jonas Paulius II sie-kë atvirumo, kuo platesnio þmoniøbendravimo. Daug dëmesio skyrë þi-niasklaidai, buvo jos mëgiamas. Ási-minë 2000-aisias, Jubiliejiniais Kris-taus metais vykæs Ðventojo Tëvo su-sitikimas su pasaulio þurnalistais. Nevien su jais, nes prieð tai vyko Popie-þiaus susitikimai su pasaulio moks-lininkais, lygiai kaip ir su daugelio ki-tø profesijø bei veiklos srièiø atsto-vais. Visiems savas, artimas ir ðiltasÞmogus.

Þvelgdamas á sunkios ligos paly-tëtà ir palinkusià senelio figûrà, tik-riausiai ne vienas pagalvojo: dvasiastipresnë uþ fiziná kûnà ir Popieþiustai árodë kiekviena savo gyvenimodiena. Savo gyvenimo ir veiklos nuo-statoms liko iðtikimas iki paskutinësgyvenimo akimirkos. Dar niekadaper Ðvento Sosto istorijà tokio atsivë-rimo þmonëms ir pasauliui nëra bu-væ: net ir iðkeliaudamas á paskutinæsavo þemiðkàjà kelionæ, ÐventasisTëvas buvo su þmonëmis, kartu suvisais. Mirtis jam tapo dar vieno at-radimo � susiliejimo su amþinybe �dþiaugsmas.

Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ðvento Tëvo sostas liko tuðèias...

Dangø ir Amþinybæ simbolizuoja Ðv. Petro bazilikos Romoje kupolas

Ðventasis Tëvas Jonas Paulius II 2000-aisias Jubiliejiniais Ðventaisiais metais,skirtais Kristaus gimimui, susitikime su pasaulio þurnalistais

NETEKTIS

4 2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319)

Kad Lietuvos vardas skambëtøPradþia Nr. 6

Toliau pristatome 2004 m.Lietuvos mokslo premijomis ap-dovanotuosius darbus, trumpaiapibûdiname laureatø mokslinæveiklà.

Stiprina Lietuvos statybosmokslo darbø tarptautiná

autoritetàTechnologijos mokslø srityje

2004 m. Lietuvos mokslo premijàpelnë Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto prof. Edmundo Kazi-miero Zavadsko ir jo buvusio aspi-ranto, o dabar prof. Artûro Kaklaus-ko darbø ciklas Statybos ðakos mode-liavimas (metodai, modeliavimas,sprendimø paramos ir informacinëssistemos, internetinës technologijos,praktiniai taikymai).

Darbe apibendrintas daugybë te-oriniø, eksperimentiniø ir praktiniøstatybos ðakos tyrimø, kuriuos atlie-kant buvo iðspræstos labai sudëtingosstatybos mokslo problemos. Darbøcikle atlikti teoriniai apibendrinimaiir sukurti nauji statybos kryptiesmokslo ðakos teoriniai skyriai bei að-tuoni nauji daugiakriteriniø sprendi-mø priëmimø metodai. Sukurta pa-stato gyvavimo proceso ir jo sudëti-niø daliø daugiakriterinës analizësteorija. Sukurtos aðtuonios origina-lios daugiakriterinës sprendimø pa-ramos sistemos, padedanèios kom-pleksiðkai analizuoti pastatø gyvavi-mo procesà bei jø dedamàsias dalis.

Autoriai sukûrë ðeðias interneti-nës sprendimø paramos sistemas �statybos, nekilnojamojo turto, pasta-tø ûkio valdymo, renovacijos, inova-cijø statyboje, etikos, priimantsprendimus, subalansuotas plëtros,statybos produktø verslo, produkci-jos eksporto. Pavyko sukurti Lietu-vos statybos ðakos ir nekilnojamojoturto sektoriaus analizës, modelia-vimo ir prognozës modelá. Teoriniairezultatai pritaikyti, atliekant Lietu-vos Respublikos aplinkos ministeri-jos uþsakymus, taip pat vykdant tyri-mus pagal PHARE programà.

Ciklo autoriai sukûrë Lietuvosstatybos ðakos plëtros iki 2015 m.strategijà, kuria siekiama statyboseveiksmingiau naudoti turimus iðtek-lius, plëtoti sukauptà potencialà. Au-toriø áþvalgos panaudotos LietuvosVyriausybës 2002 m. birþelio 12 d.nutarimu 853 patvirtintoje Lietuvosûkio (ekonomikos) plëtros iki 2015 m.ilgalaikëje strategijoje.

Autoriø pastangomis VilniausGedimino technikos Statybos fakul-tete nuo 1999 m. pradëtas dvejø me-tø Nekilnojamojo turto vertinimo irvaldymo nuotolinio (internetinio)mokymo magistrantûros studijos. Jødarbais remiamasi studijose Statybosekonomika ir verslas, Internetinëstechnologijos ir nekilnojamojo turtoverslas, taip pat ávairiose specializa-cijose. Apie 180 magistrantø ðiuometu studijuoja pagal prof. E. K. Za-vadsko ir prof. A. Kaklausko sufor-muotus statybos mokslo modeliavi-mo principus bei jø pasiûlytas kom-piuterines mokymo sistemas.

E. K. Zavadsko ir A. Kaklauskodarbai taikomi dalyvaujant 11 ESprojektø (PHARE, Framework-5, Le-onardo da Vinci, Tempus ir kt.). Gau-tas teigiamas atsakymas dalyvautidviejuose Framework-6 projektuose,kuriems skirta per 1 mln. litø. Moks-lininkai 1996�2002 m. skaitë prane-ðimus aptariamø darbø ciklo temadaugelyje tarptautiniø konferencijø:Didþiojoje Britanijoje, Austrijoje,

Baltarusijoje, Belgijoje, Grai-kijoje, Danijoje, JAV, Ispani-

ðviesos impulsø lokalizacija (savis-pûda ir laikiniai solitonai). Antroji �erdvinë ðviesos pluoðtø lokalizacija(parametrinë difrakcija, erdviniaisolitonai ir ðviesos gijos). Treèioji �stipriai laike ir erdvëje lokalizuotøbangø paketø þadinamos X-bangos.

Pirmà kartà pasaulyje stebëti iriðtirti ðie fizikiniai vyksmai: paramet-rinë ðviesos difrakcija; nekolinearusplataus spektro signalø parametrinisstiprinimas; pakreipto fronto ðviesosimpulsø savispûda; laikiniø solitonøgeneracija teigiamos grupiniø grei-èiø dispersijos terpëje; sûkuriniø so-litonø formavimas; atrastos optinësnetiesinës X-bangos.

Ðie gautieji rezultatai gilina fun-damentiná ðviesos ir medþiagos sà-veikos reiðkiniø suvokimà, iðvadostaikomos moderniojoje optikoje beiplëtojant ðiuolaikines ðviesos tech-nologijas. Darbas apie sûkuriniø so-litonø formavimà 2000 m. skelbtasþurnale Physical Review Letters buvopaþymëtas kaip vienas reikðmingiau-siø XX a. paskutinio deðimtmeèionetiesinës optikos darbø. Ko gero,iðties iðskirtinis ávertinimas.

Kaip itin reikðmingas iðskirtasdarbas, kuriame pademonstruotanetiesinës X-bangos kvadratinio ne-tiesiðkumo terpë (paskelbta 2003 m.þurnalo Physical Review Letters). Ke-turi autoriø pastarøjø metø straips-niai atrinkti á treèius metus leidþiamàinternetiná ultrasparèiøjø vyksmømokslo svarbiausiø pasiekimø rinki-ná Virtual Journal of Ultrafast Science.

Netenka stebëtis, kad ciklo dar-bai autoriams padëjo laimëti finan-suojamas programas Pavyzdinismokslo centras làsteliø biologijos ir la-zeriø tyrimams (CEBIOLA) ir Euro-pos jungtinë lazeriø laboratorija (LA-SERLAB-Europe).

Fizikø apdovanotasis darbø cik-las atveria naujas galimybes netiesi-nës optikos monocikliniø (atosekun-dþiø) elektromagnetiniø impulsø ge-neracijos, nanometriniø matmenøoptiniø bangolaidþiø áraðymui skaid-riose medþiagose, fotoniniø kristaløir fotoniniø ðviesolaidþiø kûrimui.Erdvëje ir laike lokalizuotø bangøpaketø taikymas suteiktø galimybæperduoti plataus spektro signalus bedispersiniø ir difrakciniø trikdþiø netik vakuume, bet ir medþiagoje. Bû-tø galima padidinti matymo gylá mik-roskopø bei tomografø vaizdinimosistemose. Erdviðkai lokalizuoti da-riniai su topologiniu krûviu (sûku-riai) gali bûti taikomi sudarant su-

perstiprius magnetinius laukus plaz-moje, sukuriant ypaè didelio stipriokryptingus krûvininkø srautus. Pa-saulyje jau kuriamos nuotolinio ter-ðalø aptikimo atmosferoje sistemos,skelbiama apie elektros iðlydþio (þai-bo) valdymà. Ðie laimëjimai prisidësprie naujos kartos koherentiniø laze-riniø ðaltiniø sukûrimo.

Vilniaus universiteto fizikø tiria-mi ðviesos lokalizacijos reiðkiniaiglaudþiai sisijæ su ávairiomis fizikossritimis � netiesine akustika, atomoir daleliø fizika, astrofizika. Netiesi-nës optikos reiðkiniai stebimi sàvei-kaujant su materijos (medþiaginë-ms) bangoms, kai netiesiðkumàlemia paèiø elektringøjø daleliø sà-veikos.

Fundamentinë jaunø fizikø (duið apdovanotøjø dar tik perkopë sa-vo keturiasdeðimtmetá) darbø reikð-më veikiausiai dar labai praversmokslui skverbiantis vis giliau á Vi-satos sandarà, ir atliekant labai prak-tiðkus darbus, kuriant naujos kartosmokslinius prietaisus. Galima tik pa-sidþiaugti, kad mokslo daktarøA. Dubieèio, G. Valiulio ir A. Vara-navièiaus mokslo premija apdovano-tasis darbø ciklas yra graþi dovana irVilniaus universiteto Kvantinëselektronikos katedros 35-eriø sukak-èiai, kuri 2004 m. pabaigoje buvograþiai paminëta.

Tolimos priklausomybësmodeliai

Skiriant mokslo premijas nebu-vo pamirðti matematikai � Vilniausuniversiteto Matematikos ir infor-matikos fakulteto darbuotojai Liu-das Giraitis, Remigijus Leipus irDonatas Surgailis, apdovanoti uþdarbø ciklà Tolima priklausomybë:modeliai, ribiniai dësniai, statistinësiðvados.

Per pastaruosius 20 metø susikû-rë nauja tikimybiø teorijos sritis, su-sijusi su tolima priklausomybës sàvo-ka, reiðkianèia ávairiø priklausomy-bës dydþiø lëtà gesimà, didëjant �at-stumui� tarp stebëjimø. Ðis reiðkinysstebimas hidrologijoje, statistinës fi-zikos, telekomunikacijos, ekonomi-kos, finansø srityse ir t. t. Tolimospriklausomybës modeliø, jø teoriniøpagrindø ir statistiniø iðvadø tyrimastampa svarbus ðiuolaikinës tikimy-biø teorijos uþdavinys, ði problemaplëtojama ir aptariama mûsø mate-matikø darbø cikle.

Já sudaro 1985�2003 m. moksli-

2004 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai fizikai Andrius Dubietis, Arûnas Varanavièius ir Gintaras Valiulis suVilniaus universiteto Kvantinës elektronikos katedros vedëju akad. Algiu Petru Piskarsku (treèias ið kairës)

Virg

inijo

s Va

luck

ienë

s nu

otra

uka

joje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje,PAR, Portugalijoje, Prancûzijoje,Rumunijoje, Suomijoje, Ðvedijoje,Vokietijoje, Taivane, Singapûre,Liuksemburge. Visa tai liudija ir Lie-tuvos statybos mokslo darbø tarp-tautiná autoritetà. Autoriø darbai ci-tuojami apie 400 ðaltiniø, kuriuoseminimi nuo vieno iki keliolikos jødarbø. E. K. Zavadsko ir A. Kak-lausko svarbiausi apibendrinantysdarbai atsispindi trijose knygose beiðeðiose monografijose (kai kuriosparaðytos su bendraautoriais).

Esminis ðviesoslokalizacijos reiðkinio

sampratos pokytisFiziniø mokslø srityje labai sva-

rø darbà pateikë Vilniaus universite-to fizikai. Ðis faktas neturëtø stebinti,nes fizikai kone kasmet yra tarp ap-dovanotøjø. Vis dëlto Andriaus Du-bieèio, Gintaro Valiulio ir Arûno Va-ranavièiaus darbø ciklas Netiesinëðviesos lokalizacija (1993�2003 m.)nusipelno ypatingo dëmesio.

Tai laike ir erdvëje lokalizuotøðviesos struktûrø formavimui bei tai-kymui skirti darbai, kuriuos sudaro57 moksliniai straipsniai, paskelbtiLietuvos ir uþsienio mokslinëjespaudoje. Ið jø 38 straipsniai pas-kelbti leidiniuose, kurie átraukti áMokslinës informacijos instituto(ISI) sàraðà, 8 paskelbti Physical Re-view Letters, 11 � Optics Letters þur-naluose. Fizikams nëra reikalo aið-kinti, kokia mokslinë vertë ðiuoseprestiþiniuose ir labai cituojamuoseþurnaluose paskelbtø straipsniø.Bendras pateiktø darbø citavimo in-deksas yra didesnis negu 500.

Mokslo premija ávertintame dar-be pateikti originalûs tyrimø rezul-tatai. Jie rodo perëjimà nuo klasiki-nio laikinës ir erdvinës ðviesos im-pulsø bei pluoðtø lokalizacijos supra-timo prie modernaus laikinio-erdvi-nio (erdvëlaikio) stipriai lokalizuo-tø bangø paketo apraðymo. Tai esmi-nis ðviesos lokalizacijos reiðkiniosampratos pokytis. Iðdëstytos prie-laidos, metodai ir eksperimentø bû-dai, kuriais galima sukurti stipriai lo-kalizuotos ðviesos bûsenas, vykstantnetiesinëms parametrinëms sàvei-koms.

Autoriø darbø ciklas aprëpia trissvarbiausias savaiminës ðviesosenergijos koncentracijos, vykstantnetiesinei ðviesos ir medþiagos sàvei-kai, tyrimø kryptis. Pirmoji � laikinë

nëje spaudoje paskelbti 86 straips-niai, ið kuriø 52 leidiniuose, átrauk-tuose á ISI sàraðà. Ciklas apima toli-mos priklausomybës matematiniusmodelius bei jø savybes; tolimos pri-klausomybës procesø ribines teore-mas; statistines iðvadas (parametrøáverèius, hipoteziø tikrinimà, trendoiðskyrimà; Burgerso lygties statisti-niø sprendimø asimptotikà).

Darbø ciklo rezultatai buvo pri-statyti 30 kviestiniø praneðimø tarp-tautinëse konferencijose Vilniuje,Paryþiuje, Lilyje, Marselyje, Londo-ne, Ciuriche, Florencijoje, Èikagojeir kt. Vieno ið recenzavusio darbøciklà matematiko nuomone, tai svar-biausi per paskutinius 20 metø Lie-tuvos matematikø darbai.

Darbai, praversiantyskuriant naujas medþiagas

Chemikai profesoriai VitalijusJanickis ir Aivaras Kareiva tapo2004 m. Lietuvos mokslo premijoslaureatais uþ darbø ciklà Nauji neor-ganiniai junginiai ir kompozicinës me-dþiagos: susidarymo, sandaros, che-miniø, fizikiniø ir taikomøjø savybiøtyrimai (1973�2003 m.).

Ciklà sudaro 173 straipsniai, iðkuriø 89 publikuoti uþsienio ir tarp-tautiniuose leidiniuose. Gauta10 patentø, 188 konferencijosespausdinta medþiaga ar tezës (ið jø37 skaityti praneðimai tarptautinësekonferencijose). Ádomu, kad auto-riai dirba skirtingose mokslo institu-cijose: V. Janickis yra Kauno techno-logijos universiteto Neorganinëschemijos katedros vedëjas, o A. Ka-reiva vadovauja Vilniaus universite-to Bendrosios ir neorganinës chemi-jos katedrai.

Ðie autoriai tyrë chalkogenus,t. y. nemetalinius cheminius elemen-tus. Tirdami seleno modifikacijaskartu su prof. Olavu Fossu (Norve-gija) lietuviai chemikai atrado γ-mo-noklininio ciklooktaseleno raudonàmodifikacijà, kuri buvo iðskirta ti-riant grandininiø seleno junginiø re-akcijas.

Ðiuolaikinëms technologijomssvarbûs lengviausio ið chalkogenø �deguonies junginiai su metalais, t. y.metalø oksidai. Vilniaus universite-te iðvystytas zoliø-geliø metodasdaugiakomponenèiams oksidamsgauti. Rezultatai padëjo ásiterpti áNATO, 6-osios bendrosios progra-mos projektus.

Viena svarbiausiø neorganinëschemijos uþduoèiø � parengti efek-tyvius sintezës procesus naujoms na-nomedþiagoms gauti. Daugiakom-ponenèiams metalø oksidams sinte-tinti plaèiai taikomas zoliø-geliø me-todas, kuris padeda sintetinti ir nau-jas keramines medþiagas.

Svarbûs mokslui ir naujø me-dþiagø technologijoms darbai atlie-kami Kauno technologijos universi-tete. Iðaiðkinti kai kuriø chalkoge-nø junginiø reakcijø vandens tirpa-le mechanizmai. Iðaiðkintas naujaiizoliuotø junginiø taikomosios savy-bës: katalizinës (svarbios perdir-bant hidrosulfitø tirpalus, gauna-mus valdant pramonës iðmetamasdujas nuo sieros junginiø), biologi-ná ir antibakteriná poveiká, taikantpolichalkogenø junginius dielektri-kø pavirðiaus modifikavimui, suda-rant plonus puslaidininkius ir elek-trai laidþius sluoksnius.

Bus daugiau

Graþvydas Kantvydas

PRIPAÞINIMAS

2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319) 5

Ið senø kalioðø � á septynmylius inovacijø batusTarp geriausiø ðalies ámoniø,

kurioms áteiktas Inovacijø prizas2005, uþ inovatyvø produktàI vieta atiteko UAB Norta. Josveiklos sritis � pavirðiaus apdo-rojimo technologijos. Bendro-vëje vykdomi moksliniai tyrimaiterminiø dangø srityje. Pavykosukurti unikalø katalitiniø dangøant metalinio substrato dengi-mo metodà, kuris uþpatentuotasLietuvoje ir JAV.

Kalbiname UAB Norta inova-ciniø projektø vadovà PauliøLUÈINSKÀ.

Kuo ypatingos bendrovëje �Nor-ta� kuriamos dangos? Kur jos taiko-mos?

Iki ðiol pasaulyje niekam nepa-vyko pagaminti lankstaus kataliza-toriaus. Jei pavyktø toká sukurti, taibûtø esminë techninë naujovë. Pri-minsiu, kad katalizatorius � tai tamtikrø cheminiø reakcijø greitintojas,lëtintojas arba, galima ir taip saky-ti � sukëlëjas. Daugelis vaþinëjamelengvaisiais automobiliais, kuriuo-se veikia vienokie ar kitokie katali-zatoriai.

Norta kuria katalizatorius ne tikautomobiliø, bet ir chemijos pramo-nei. Kai kurios cheminës reakcijosið viso nevyktø, jei nebûtø tø kata-lizatoriø. Mûsø katalizatoriai ir ka-talitinës dangos unikalios tuo, kadjuose panaudotas precedento netu-rintis sukibimas su metaliniu pa-grindu, todël tuos katalizatorius pa-vyksta lankstyti, atlikti ávairias me-chanines operacijas.

Kodël reikia to lankstumo?Tam, kad bûtø galima pagaminti

ávairiø formø katalizatorius. Ið tie-sø ðiandien pirmiausia pagaminamaforma, paskui ji nardinama á sus-pensijà � tam tikrà daleliø þelæ ar-ba miðiná, mikstûrà. Iðtraukus dþio-vinama, vël nardinama, ir taip daugkartø, kol forma pasidengia dauge-liu sluoksniø. Toks bûdas nepato-gus, nes tada dangos neatspariosmechaniniams smûgiams, á mikstû-rà reikia nardinti jau pagamintàproduktà, ið jo jau negalima for-muoti to, ko norëtume.

Mûsø gamybos technologijanuo tradicinës skiriasi tuo, kad pir-miausia ant metalinio pagrindo uþ-purðkiame dangà, paskui ið jos ga-lime formuoti norimos formos ga-miná. Mûsø partneriams tai labaipatogu, nes ásigijæ mûsø dangø, ku-rios yra lanksèios folijos pavidalo, iðjø gali formuoti pageidaujamos for-mos gaminius. Iki ðiol tai buvo ne-ásivaizduojama. Tai labai didelis pri-valumas, nes gamintojams leidþianeatskleisti savo konstrukcijos ypa-tumø, kurie gali bûti technologinë-mis paslaptimis.

Beje, mûsø lanksèios folijos pa-vidalo dangos atlaiko staigius tem-peratûros pokyèius. Automobiliøpramonëje tai labai svarbu. Ásivaiz-duokime, kad automobilis ávaþiuo-ja á balà, katalizatorius staigiai atðal-domas, paskui vël staigiai ákaistanuo iðmetamøjø dujø. Kitaip ta-riant, mûsø gaminamø katalizatoriøsavybës padeda iðspræsti daug pro-blemø.

Kur glûdi �Nortos� dangø priva-lumø esmë? Kaip pavyko sukurti to-kias dangas?

Esmë � paèioje dangø gamybos

technologijoje, padengimo pavir-ðiuje. Taikome terminá uþpurðkimàspecialiai tam sukurtais ir paruoð-tais milteliais ir ant metalinio pa-grindo gauname reikalingas katali-tines dangas. Jau sakiau, kad mûsødangomis padengti katalizatoriailankstûs, bet dangos nenubyralankstant, taigi mums pavyko sude-rinti du prieðingus dalykus: dangosporëtumà ir gerà sukibimà. Jei ámûsø dangas paþvelgtume pro mik-roskopà, pagalvotume, kad jos pa-naðios á populiarø Lietuvoje kondi-terijos gaminá � ðakotá. Porëtumassuteikia labai didelá laisvo pavir-ðiaus plotà. 1 g tokio katalizatoriausgali turëti deðimtis ar ðimtus kvad-ratiniø metrø ploto, priklausomainuo sprendþiamø uþdaviniø bei tai-kymo srièiø.

Kaip galëtumëte apibûdinti �Nor-tos� bendrovës darbuotojus, savo ko-legas?

Mûsø bendrovë ákurta 1991 m.Kaune, dirba jungtinë tarptautinë

komanda. Mums pavyko sutelktidaugiametæ patirtá turinèius dar-buotojus. Bendrovæ sudaro du vie-nas nuo kito nepriklausomi skyriai:vienas � prekybos, kitas � moksliniotyrimo.

Bendrovëje labai inovatyvi ap-linka, profesionalus personalas �dirba nemaþai mokslo daktarø. Tu-rime nemaþai Europos ðaliø ir JAVpatentø. Patentø srityje pagal dau-gelá techniniø sprendimø tikrai ne-atsiliekame nuo kitø ðios srities spe-cialistø pasaulyje. Kai kur gal netpirmaujame.

Kuo dar uþsiima �Norta�?Dirbame srityje, kurioje dauge-

lis bendroviø siekia panaðiø rezul-tatø, taèiau pavyko gauti kol kas tikmums. Kad ir toks faktas: ðiuo me-tu dalyvaujame trijose 6-osios ben-drosios programos projektuose.Vienas ið projektø � tai EXOCAT.Jis skirtas nekelio transporto dyze-liniø varikliø katalizatoriø sukûri-mui. Projekte daug partneriø, o vie-

nas þymesniø � italø koncernas Fiat.Kitas projektas � BURNER-

CAT, skirtas buitiniø katilø kataliti-niams degikliams tyrinëti. Ðiameprojekte svarbiausias mûsø partne-ris yra Gaz de France. Tai pasaulyjegerai þinoma bendrovë.

Treèias projektas BiGPOWER �tai biodujø jëgainiø gazifikacijos pro-cesuose naudojamø katalizatoriø,skirtø degutø skaidymui, sukûrimas.Vykdydami ðá projektà, bendradar-biaujame su partneriais: VTT(Suomija), Vienos technikos uni-versitetu, Jenbacher (Austrija),MEL Chemicals (Anglija) ir kitais.Tarp þinomø partneriø yra ir danøbendrovë Haldor Topsoe, kuri val-do didelæ pasaulinës ðios sritiesrinkos dalá, bei anglø bendrovëJohnson Matthey, kuri aptarnaujatokius koncernus kaip Audi irBMW. Ðiuo metu danai ir anglai su-sidomëjæ mûsø siûlomais kataliza-toriais, taip pat atlieka pateiktø pa-vyzdþiø tyrimus, siekdami nustatytipritaikymo galimybes.

Kà galite pasakyti apie bendrovës�Norta� ateities galimybes?

Pasitikime savimi. Pasaulio ino-vacijø rinkoje yra tokia sàvoka � ra-dikalioji technologija (disruptivetechnology). Visos didelës bendro-vës naudojasi ekspertø paslaugo-mis, kurie brangina savo gerà var-dà, ir ið didþiulio jø srauto atrandageriausius pasiûlymus. Jei ekspertaipraþiopsotø staiga iðkylanèià radi-kaliàjà technologijà, tai ji rinkoje ga-lëtø verþliai konkuruoti su tradici-nëmis technologijomis. NedrásèiauNortos kuriamø technologijø ávar-dyti kaip radikaliøjø � bûtø perne-lyg pretenzinga, bet uþsimezgæsbendradarbiavimas su þymiomis pa-saulio bendrovëmis ir dalyvavimastarptautiniuose projektuose uþtikri-na mûsø sukurtø technologijø pa-naudojimà.

Kà Jums ir Jûsø atstovaujamaibendrovei reiðkia apdovanojimas�Inovacijø prizas 2005�?

Pirmiausia manau, kad tai vie-nas ið daugybës þingsneliø, kuriuosreikës nueiti visai Lietuvos pramo-nei, norint ásitraukti á tarptautiná

bendradarbiavimà. Dar daug turësnuveikti ne tik inovatyviausios mû-sø ámonës, bet ir Vyriausybë, nesbûtinai privalome padidinti tà pri-dëtinæ vertæ, kurià ðiandien Lietu-va eksportuoja.

Prisiminkime bendrovës Nokiapavyzdá: ji pradëjo nuo tualetiniopopieriaus ir kalioðø gamybos.Ðiandien tai yra viena solidþiausiøpasaulyje telekomunikacijø pramo-nës ámoniø, bet visa tai galëjo ávyk-ti ne tik sëkmingos verslo strategi-jos dëka, bet ir dël to, kad Suomi-jos valstybë vykdë labai toliaregiðkàinovacinæ politikà. Noriu tikëti, kadne uþ kalnø ta diena, kai ir Lietuvosámonës iðlips �ið kalioðø� ir apsiausseptynmylius inovacijø batus.

Naudodamasis Mokslo Lietuvossuteikta tribûna, norëèiau padëko-ti Lietuvos inovacijø centrui, Lietu-vos ekonominës plëtros agentûrai,Lietuvos pramonininkø konfedera-cijai ir Ûkio ministerijai uþ bendro-mis pastangomis inicijuotà tæstinákonkursà Inovacijø prizas. Neabejo-ju, kad ði iniciatyva reikalinga ir pa-skatins Lietuvos ámoniø inovatyvu-mà. Daug turi nuveikti ir Lietuvosvalstybinës institucijos, nes uþsieny-je inovatyvios ámonës gauna nema-þai lengvatø, jos ávairiai skatinamos.Lietuvoje to dar nëra.

Tiesa, tarptautinio patentavi-mo iðlaidø padengimas � vienas iðtø sveikintinø þingsniø, kuriuosmûsø valstybë jau padarë. Ðis kon-kursas taip pat yra tam tikras ska-tinimo pavyzdys. Problema tik ta,kad, tiek kompensacijos uþ paten-tavimus, tiek ir, pavyzdþiui, Ûkioministerijos ásteigtos UAB Invegateikiamos paramos ámonëms pa-slaugos yra nereikðmingos valsty-bës pagalbos verslui formos, teikia-mos pagal de minimis taisyklæ, t. y.per trejus metus suteikta pagalbanegali virðyti 345 280 Lt; kuriantpasaulinio masto inovacijas, taijuokingai maþai.

Kokioje aplinkoje ðiandien pato-giau veikti mûsø ámonëms: informa-cijos atvirumo aplinkoje, o gal prie-ðingai � kartais per daug nesigarsi-nant?

Padëtis gana prieðtaringa. Vie-na vertus, reikëtø aktyvesnës vieðø-jø ryðiø politikos ir reklamos, ta-èiau, antra vertus, bent jau mûsøbendrovæ potencialûs partneriai irtaip gerai þino. Esame kvieèiami ábendrus projektus � tai árodymas,kad esame þinomi ir vertinami. Sri-tis, kurioje veikiame, ðiandien la-biau iðplëtota uþsienio ðalyse. Taisuprantama, nes kalbame apieaukðtàsias chemijos pramonës tech-nologijas. Visa tai reikalauja didþiu-liø investicijø. Matematikai proble-mas gali spræsti turëdami lapà po-pieriaus ir pieðtukà, na, dar kom-piuterá, o chemijos pramonëje armetalurgijoje to nepakanka.

Ar pakankama ðiandieninio Lietu-vos mokslo átaka gamybai, pramonei?

Að manau, kad ðis procesasvyksta, ateityje jis ir toliau turëtø di-dëti. Inovacijoms svarbu idëjø ko-mercinimo procesas. Taip pat svar-bu, kad mokslininkø idëjos rastø ke-lià á mûsø pramonæ, bûtø diegiamityrimø rezultatai. Manau, kad Lie-tuvos inovacijø centro bei Lietuvosekonominës plëtros agentûros vaid-muo èia labai svarbus, o ateityje busdar svarbesnis.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos ekonominës plëtros agentûros direktorius Remigijus Kabeèius, Lietuvos pramoninkø konfederacijosviceprezidentas Mykolas Aleliûnas ir Lietuvos inovacijø centro direktorius Kastytis Geèas áteikia UAB �Norta� inovaciniø

projektø vadovui Pauliui Luèinskui pakvietimà á pramonës technologijø ir inovacijø parodà, vyksianèià Hanoveryje

UAB �Norta� inovaciniø projektø vadovas Paulius Luèinskas

MOKSLAS IR GAMYBA

6 2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319)

Tarp veiksmingai dirbanèiøKauno technologijos universite-to padaliniø minimas Distanciniomokymo centras (toliau � DMC).Nuo ákûrimo 1996 m. jam vado-vauja socialiniø mokslø daktarëDanguolë Rutkauskienë. Kûry-bingi, darbðtûs ir iniciatyvûscentro darbuotojai pasiekë, kadDMC bûtø gerai vertinamas ne tikLietuvoje, bet ir Europos Sàjun-goje. Ðiame straipsnyje skaityki-te apie KTU specialistø darbuságyvendinant sieká mokytis visàgyvenimà bei kuriant þiniø visuo-menæ.

KTU patirtis �Lietuvai ir Europai

DMC misija � kurti ir plëtoti in-formacijos ir komunikacijos techno-logijomis pagrástà aukðtojo mokslostudijø ir tæstinio mokymosi sistemà.Pasak dr. D. Rutkauskienës, svar-biausi tikslai � moderniomis teleko-munikacijø, informacijos ir vaizdokonferencijø technologijomis pa-grástos studijos, aukðtøjø mokykløpartnerystë plëtojant nuotoliná mo-kymà(si) Lietuvoje, suaugusiøjø(profesinio ar tæstinio) mokymosigalimybiø plëtojimas, narystë pasau-lio tæstinio mokymosi organizacijøtinkluose ir kita.

Ðiame centre veikia Ðvietimotechnologijø tyrimø laboratorija (va-dovë Airina Volungevièienë). Labo-ratorijoje atliekami nuotolinio mo-kymosi metodikos ir technologijø ti-riamieji darbai, dalyvaujama moky-muose, projektuose, rengiant ir tei-kiant tarptautines studijø progra-mas. Nuotolinio mokymo kursø di-zaino ir metodikos skyrius besido-mintiems e-studijomis teikia konsul-tacijas KTU ir kitø aukðtøjø mokyk-lø dëstytojams rengiant nuotoliniomokymo(si) kursus. Pasak skyriausvedëjos Vilmos Rûtos Kovertaitës,Universiteto pedagogai jau parengë123 kursø medþiagà (nuo idëjos ikiágyvendinimo þiniatinklio aplinkoje,vaizdo ir garso juostose, kompakti-nëse plokðtelëse, spaudiniuose). Beto, skyrius organizuoja praktinius se-minarus dëstytojams.

Kompetencijos ugdymo skyrius(sujungæs kompiuterinio raðtingumoir kursø teikimo grupes) rengia aki-vaizdinius ir nuotolinius kompiute-rinio raðtingumo kursus KTU dar-buotojams bei ðalies visuomenei. Jauiðdavëme 1654 sertifikatus suaugu-siems, o respublikinæ jaunøjø kompiu-terininkø mokyklà baigë 2274 ðaliesmoksleiviai. Dabar èia studijuoja534 asmenys, � pasakojo skyriaus ve-dëja Rûta Miliðauskienë. Taip patskyriaus darbuotojai populiarina in-formacines technologijas, moder-nias mokymo ir mokymosi priemo-nes, prisideda prie informacijos irkomunikacijos technologijomis grin-dþiamos aukðtojo mokslo studijø irtæstinio mokymosi sistemos plëtotës.

Tobulinant nuotoliniø studijø ko-kybæ bei uþtikrinant studijø procesotechnologiná aprûpinimà, daug su-manumo rodo DMC Technologijøskyriaus darbuotojai. Kaunieèiø dar-bo brandumo iðmëginimu tapo ðiømetø vasario pradþioje Briuselyje,Europos Komisijos bûstinëje, su-rengta konferencija. KTU darbuoto-jai organizavo jos transliacijà inter-netu, panaudodami DMC sukurtàprograminæ árangà ViPS (video pa-skaitø sistema). Technologijø sky-

riaus vedëjas Gytis Cibulskis,vaizdo konferencijø studijos

KTU DISTANCINIO MOKYMO CENTRE

vadovas Donatas Raiðutis ir inþinie-rius Deividas Meðkauskas á Belgijossostinæ buvo nusiveþæ KTU árangà irjà panaudojo konferencijai tran-sliuoti ir áraðyti (áraðà galima matytiprisijungus prie interneto adresu:http: / /dis tance.ktu. l t /v ips/ join.php?sr=145). Pastaruoju metu pa-naudojant ViPS sistemà transliuoja-mos beveik visos vaizdo konferenci-jos ir kiti renginiai, vykstantys DMCvaizdo konferencijø studijoje. Vienpernai èia vykusiø renginiø metu bu-vo padaryti 665 áraðai. Jie yra laisvaipasiekiami, prisijungus prie ViPSsistemos adresu: http://distance.ktu.lt/vips. Ðiandien tai jau gerai þino-mas nuotolinio mokymo ir mokymo-si bûdas, leidþiantis tikru laiku per-duoti ir garsà, ir vaizdà. Metodineprasme ðis nuotolinio mokymosi bû-das yra vienas veiksmingiausiø, nesteikia daugiau tiesioginio bendravimoir interaktyvumo galimybiø� � sakëD. Rutkauskienë.

LieDM � ES struktûriniøfondø parama

Dalyvaujant PHARE programo-je prieð devynerius metus KTUásteigtas DMC daug prisidëjo ku-riant ir tobulinant Lietuvos distanci-nio mokymosi tinklà (LieDM).

DMC specialistai neseniai baigërengti studijà Nuotolinis ðvietimasLietuvoje. Pasak darbo vadovo G. Ci-bulskio, èia ypaè detaliai pristatomasnuotolinio mokymosi tinklas LieDM,kurio svarbiausias tikslas � plëtoti in-formacijos ir komunikacijos technolo-gijomis grástà, veiksmingà ir darniàformaliøjø studijø ir tæstinio mokymo-si sistemà, pasiekiamà visiems Lietu-vos pilieèiams, nepriklausomai nuo jøsocialinës padëties, tautybës, lyties, fi-zinës bûklës, amþiaus ar gyvenamo-sios arba darbo vietos, ar kitø skirtu-mø. LieDM (www.liedm.lt) skirtaskiekvienam Lietuvos pilieèiui, norin-èiam dalyvauti nuotolinio mokymo-si procese, t. y. dirbantiems specia-listams (valstybës institucijø tarnau-tojams, dëstytojams, mokytojams,bibliotekininkams, gydytojams, slau-gos darbuotojams ir kt.), siekian-tiems tobulinti savo kvalifikacijà;verslo ir pramonës atstovams, ke-liantiems savo bei savo darbuotojøkvalifikacijà; kvalifikaciniø laipsniøstudijø programø studentams; be-darbiams ir potencialiems bedar-biams, kuriems reikia persikvalifika-vimo ir kvalifikacijos tobulinimo pa-slaugø; ávairiø socialiai atskirtø gru-piø þmonëms (neágaliesiems, prasi-kaltusiems, gráþusiems ið ákalinimoástaigø ir pan.), dalyvaujantiems mo-

kymosi ir kvalifikacijos tobulinimoprogramose. Todël labai svarbu nu-matyti tolygià nuotolinio mokymosiinfrastruktûros plëtrà. Bûtina uþtik-rinti, kad visos minëtos ðvietimo pa-slaugos taptø pasiekiamos visuoseðalies regionuose.

Geografiniu poþiûriu LieDMtinklas aprëpia beveik visà Lietuvà.Taèiau jis labiau iðplëtotas didþiuo-siuose miestuose, nes èia daugiauuniversitetø, institutø, kolegijø, taippat studentø ir dëstytojø. Vilniujeásteigti du nuotolinio mokymo cen-trai (VU ir VGTU), dvi nedidelësstudijos (MII ir Vilniaus kolegija) irdvi nuotolinio mokymo klasës (VUir VGTU). KTU veikia nuotoliniomokymo centras su vaizdo konfe-rencijø kompleksu. Kaune yra trysnedidelës studijos (KMU, LÞÛU,VDU), dvi nuotolinio mokymo kla-sës (KTU ir VDU). Likusiose Lietu-vos apskrityse veikia bent po vienà ardvi LieDM klases; ið viso � 18 klasiø.Ðiuo metu asinchroniniu bûdu nau-dojantis internetu galima studijuotidaugiau nei 400 skirtingø kursø, á ku-riuos 2004 m. buvo uþsiregistravædaugiau kaip 20 tûkst. studentø. Taiskatina kompiuteriø plitimas ámonë-se ir bûstuose, taip pat interneto irmobiliojo ryðio technologijø pasiûlabei skverbtis. Tyrimai rodo, kad nuo

2002 m. iki 2004 m. ðios árangos skai-èius Lietuvoje padidëjo daugiau kaiptris kartus (dabar interneto prieigasiekia nuo 79 proc. profesinio rengi-mo mokyklose iki 96 proc. universi-tetuose).

Minëtoje studijoje pateikiamaLietuvos nuotolinio ðvietimo sistemosplëtra Europos kontekste. 2000 m. ESðaliø vyriausybës Lisabonoje priëmëiððûká iki 2010 m. paversti Europàkompetentingiausia ir dinamiðkiau-sia þiniomis grásta visuomene pasau-lyje. Vëliau priimti Kopenhagos(2002 m.) ir Mastrichto (2004 m.)nutarimai ápareigoja garantuoti vi-siems pilieèiams mokymàsi visà gy-venimà. Ðioje studijoje analizuojamaOlandijos, Jungtinës Karalystës irJAV nuotolinio ðvietimo bei e-moky-mosi plëtra, apraðomos pastarosiosvirtualiø universitetø iniciatyvos(Jungtinës Karalystës ir JAV institu-cijø). Aptariamos nesëkmingos in-ternetinio mokymosi iniciatyvos, su-teikianèios galimybæ pasimokyti iðkitø ðaliø patirties. Studijos ataskai-toje nagrinëjamos temos toliau busplëtojamos rengiant LieDM strategijà,kurià pateiksime balandþio mënesá, �pabrëþë D. Rutkauskienë. Parenguskompetentingus pasiûlymus, pavykogauti ES struktûriniø fondø paramà.Ðiuo metu DMC vykdo du valstybi-nës reikðmës projektus: Informacinë-mis ir komunikacinëmis technologijo-mis grásto nuotolinio ðvietimo sistemosplëtra Lietuvoje ir Lietuvos nuotoliniomokymosi sistemos veiklumo inte-gralus ugdymas. Jø tikslai � kuriantdinaminæ þiniø visuomenæ, sudarytisàlygas Lietuvos mokslo ir studijøinstitucijoms teikti nuotolines studi-jas visuose Lietuvos regionuose, ma-þinant kaimo ir miesto atskirtá, integ-ruojant visø socialiniø sluoksniø pi-lieèius bei uþtikrinant jiems moky-mosi visà gyvenimà galimybes. Norë-tume sukurti informacinëmis ir komu-nikacinëmis technologijomis grástonuotolinio mokymo tinklà visuose Lie-tuvos regionuose. Modernia áranga ke-tinama praturtinti jau esamas nuotoli-nio mokymo klases ir ákurti dar 40 nau-jø, � sakë D. Rutkauskienë.

Mastrichte ávertintiKTU specialistai

Praeitø metø gruodþio mënesáMastrichte (Olandija) 32 Europosðaliø ministrai, atsakingi uþ profesi-ná ðvietimà ir mokymà, socialiniaipartneriai ir Europos Komisija susi-tarë stiprinti bendradarbiavimà mo-dernizuojant profesinio ðvietimo irmokymo sistemas. Siekiama, kadEuropos ekonomika taptø konku-rentiðkiausia pasaulyje ir pasiûlytibendrijos nariams (jaunimui, vyres-nio amþiaus darbuotojams, bedar-biams ir socialiai paþeidþiamiemsþmonëms) tobulintis bei ágyti reikia-mø kompetencijø.

Ðiame renginyje taip pat buvosuorganizuota Leonardo da Vinèioprogramos projektø paroda. Vienasjø � Informaciniø technologijø akade-mija: e-mokymasis smulkiam ir vidu-tiniam verslui (SVV), kuriame prista-tyta Lietuvai atstovavusi KTU dele-gacija, vadovaujama dr. D. Rutkaus-kienës. Kaip KTU DMC projektopartneriai dalyvavo KTU verslokompetencijos centras, Alytaus ko-legija, kolegos ið Estijos, Latvijos,Ðvedijos, Ðveicarijos ir Jungtinës Ka-ralystës. Projekto rezultatus sudaro ðe-ði informacinëmis technologijomisgrásti internetiniai kursai smulkaus ir

KTU prorektorius prof. Raimundas Ðiauèiûnas (kairëje) pasiraðo bendradarbiavimo sutartá su Ljeþo universiteto rektoriumi prof. Viliu Legrosu

Grupë Leonardo da Vinèi projekto DMC dalyviø pristatant tyrimø rezultatus konferencijoje Mastrichte

Jono

Klë

man

o nu

otra

ukos

MÛSØ UNIVERSITETAI

2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319) 7

vidutinio verslo ámonëms. Partneriaistudijø medþiagà kûrë savo naciona-linëmis kalbomis ir iðvertë jà á angløkalbà. Kursai teikiami WebCT vir-tualioje mokymosi aplinkoje, o jømedþiaga taip pat pateikiama kom-paktinëse plokðtelëse (CD). Vienasið projekto produktø yra mokomasisvaizdo filmas Biuro ergonomika, pa-teikiamas kartu su metodiniu vado-vu. Minëti produktai átraukti á ESnuotoliniø studijø kursø katalogà.D. Rutkauskienë pabrëþë, kadMastrichte supaþindinti su ypaè ver-tingomis naujovëmis buvo patikëtatik 32 konferencijos dalyviams, kurieatrinkti ið ðeðiø tûkstanèiø preten-dentø. KTU pasiuntiniai puikiai at-stovavo Lietuvai.

Sutartis su Ljeþo irBolonijos universitetaisDar vienas DMC veiklos pripa-

þinimo ES ðalyse senbuvëse þenklasyra tai, kad neseniai KTU prorek-torius prof. Raimundas Ðiauèiûnaspasiraðë bendradarbiavimo sutartissu Ljeþo ir Bolonijos universitetais.KTU Distancinio mokymo centroryðiai su Belgø Psichologijos ir edu-kologijos katedra bei Distanciniomokymosi paramos laboratorija or-ganizuoja aukðtojo mokslo univer-sitetinës edukologijos magistro stu-dijas FORM@SUP. Pirmieji e-stu-dijas baigë bei nuotoliniu bûdu edu-kologijos magistro diplomus ágijoKTU DMC darbuotojai A. Volun-gevièienë (baigusi studijas, A. Vo-lungevièienë tapo Ljeþo universite-to kuratore KTU), V. R. Kovertai-të ir informatikas Ramûnas Kubi-liûnas. Ðiais mokslo metais gretaKTU atstovø VDU, KMU ir Kau-no paslaugø verslo darbuotojø pro-fesinio rengimo centro dëstytojai irviena lietuvë dëstytoja ið ÈikagosRuzvelto universiteto pradëjo nuo-toliniu bûdu studijuoti Ljeþo uni-versitete. DMC tapo ðiø studijø ko-ordinatoriumi Lietuvoje. KTU tei-kia reikiamus technologinius iðtek-lius besimokantiesiems bendrauti

su Ljeþo universitetu, metodines irvadybos konsultacijas, kuruoja Lie-tuvos dëstytojus.

Bolonijos universitetas ið KTUpanoro perimti DMC sukurtà pro-graminæ árangà ViPS. Bolonijojevieðëjæ prorektorius prof. R. Ðiau-èiûnas ir DMC Technologijø sky-riaus vedëjas G. Cibulskis sutarëkartu su vieno seniausiø Europosuniversitetø specialistais tobulintiminëtà sistemà.

Plëtros strategijaiki 2012 metø

Nuotolinës studijos tampa vispopuliaresnës ir Lietuvoje. Tikima-si, kad aktyviai padedant KTU spe-cialistams, rengiama Lietuvos nuo-tolinio mokymosi tinklo plëtros stra-tegija iki 2012 m. ðià studijø sistemàdar labiau sustiprins. Turime LieDMtinklà. O kur þuvys? � kartà paklausëakademikas Laimutis Telksnys. Ðiodarbo entuziastë dr. D. Rutkauskie-në ásitikinusi, kad ðalyje yra nemaþaikompetentingø dëstytojø ir jø pa-rengtø kursø. Tai sudaro prielaidasákurti Lietuvos virtualø universitetà.Ágyvendinus ES struktûriniø fondøvalstybinës reikðmës finansuojamusprojektus Informacijos komunikaci-jos technologijomis grásto nuotoliniomokymosi tinklo plëtra Lietuvoje irLietuvos nuotolinio mokymosi siste-mos veiklumo integralus ugdymas, pa-gerës sàlygos mokytis visà gyvenimà.Bus iðplësta mokymo paslaugø ávai-rovë, sukurtos lygios mokymosi ga-limybës visiems pilieèiams, neatsi-þvelgiant á gyvenamàjà vietà, lytá,tautybæ, socialinæ padëtá, fizinæbûklæ, sudarytos sàlygos per nacio-naliná nuotolinio mokymosi tinklànaudotis kitø tarptautiniø mokymo-si tinklø galimybëmis. Tik tokia in-tegruota veikla gali uþtikrinti veiks-mingà, europiná lygmená atitinkanèiànuotolinio mokymosi sistemos plëtràLietuvoje, � ásitikinusi dr. D. Rut-kauskienë.

Dr. Vilius Misevièius

Nuo KTU Distancinio mokymo centro ákûrimo jam vadovauja dr. Danguolë Rutkauskienë

Pavasaris á Lietuvos muzikos irteatro akademijà kasmet ateina kartusu jau tradiciniu tapusiu dainininkësVincës Jonuðkaitës-Zaunienës (1901�1997 m.) jaunøjø vokalisèiø konkursu.Ðiemet jis surengtas ðeðtà kartà. Kon-kurso steigëjai � Akademinio skautøsàjûdþio Vydûno fondas, ásikûræs1952 m. Èikagoje ir iki ðiol remiantisjaunimo organizacijas, studentus. Taippat rëmë ir teberemia Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijoje prieð ðeðetàmetø pradëtus rengti V. Jonuðkaitës-Zaunienës konkursus. Jie skirti nevien patikrinti ir ávertinti á profesiona-lià scenà besirengianèiø jaunøjø atlikë-jø pasirengimà ir galimybes, bet taippat primena mums ir garsina puikiàjàPirmosios nepriklausomybës laikotar-pio dainininkæ.

Ðiemet varþësi 11 atlikëjø, privalë-jusiø atlikti po dvi arijas, originalø lie-tuviø kompozitoriaus kûriná ir lietuviøliaudies dainà (be akompanimento).Kaip koncerte teigë laureaèiø konkur-so vertinimo komisijos pirmininkë Bi-rutë Vizgirdienë, buvo vertinamas dai-nininkës balsas, kûrinio interpretavi-mas, muzikalumas, taip pat ir kitossvarbios savybës � vaidybos sugebëji-mai, artistiðkumas, muzikinio kûriniopasirinkimas ir t. t.

Kadangi ðiais metais ið kitø itin ið-siskirianèios dainininkës nebuvo, ver-tinimai skyrësi labai nedaug, tai pir-mosios vietos vertinimo komisija nu-tarë neskirti. Uþtat buvo dvi treèiosiospremijos laimëtojos. Klausytojams tik-riausiai ásiminë Katerinos Tretjakovos

Jaunosios dainininkësvarþësi Vincës Jonuðkaitës-

Zaunienës konkurse

(doc. Giedrës Kaukaitës klasë) dai-nuotoji C. Gastoldoni Uþdrausta me-lodija. Geru vokalu pasireiðkë ir ant-roji treèiosios vietos laimëtoja aspiran-të Raminta Vaicekauskaitë (prof. Regi-nos Maciûtës klasë).

Antroji vieta teko magistranteisopranui Asmik Grigorian (prof.Irenos Milkevièiûtës klasë). Jos pa-sirinktas repertuaras jaunajai daini-ninkei leido parodyti gana didelessavo balso ir interpretacijos galimy-bes. Piotro Èaikovskio romanseTriukðmingame baliuje A. Grigorianatsiskleidë kaip subtili ir net svajin-ga meninë asmenybë. Juozo Tallat-Kelpðos Mano sieloj ðiandien ðventësudainavo tiesiog (teneásiþeis tikri

þinovai) bethoveniðkai � azartiðkai,o vietomis net su netramdomo ási-ûèio gaidomis. Labai emocinga irádomi interpretacija.

Dar pridursime, kad A. Grigo-rian yra garsaus tenoro GehamoGrigoriano ir mûsø puikiosios daini-ninkës soprano Irenos Milkevièiûtësduktë. Visus tris ðiuos dainininkuskartu bus galima iðgirsti geguþës14 d. Lietuvos nacionalinëje filhar-monijoje. Simfoninës muzikos kon-certø sezono pabaigai rengiamamekoncerte gros Lietuvos nacionalinissimfoninis orkestras, dalyvaus Kau-no valstybinis choras.

Diplomas ir pagyrimo raðtas uþlietuviø kompozitoriaus kûrinio at-likimà áteiktas Viktorijai Janko(prof. I. Milkevièiûtës klasë), pagy-rimo raðtas uþ lietuviø liaudies dai-nos Ar að nesakiau atlikimà � Aka-demijos Kauno fakulteto magistran-tei Vidai Miknevièiûtei (doc. JûratësBukauskaitës klasë).

Dainininkëms ir jø pedagogëmsáteikta gëliø, dovanos ir padëkos rað-tai. Laureatës gavo ir solidþias pini-gines premijas. Ðiemet uþ antràjàvietà skirta 1500 JAV doleriø, dvitreèiosios premijos laimëtojos apdo-vanotos 1000 JAV doleriø premijo-mis. Ðias premijas laureatëms áteikëAkademinio skautø sàjûdþio Vydû-no fondo atstovas Lietuvoje Edmun-das Kulikauskas, kuris kasmet atlie-ka ðià malonià pareigà.

Margiris Daumantas

BIOCHEMIJOSINSTITUTAS

skelbia konkursà jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigoms uþimti

Bioorganiniø junginiø chemijos skyriuje � 1 vieta.

Pretendentai pateikia: praðymà leisti dalyvauti konkurse, iðsilavinimàliudijanèio dokumento kopijà, gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà,moksliniø darbø sàraðà. Su reikalavimais pretendentams galima susipa-þinti instituto interneto svetainëje adresu: http://www.bchi.lt/doc_lit/wlie20.htm

Dokumentai priimami iki 2005 m. geguþës 7 d. adresu: Mokslininkø g.12, 203 kab., LT-08662 Vilnius. Telefonas pasiteirauti: (8 ~ 5) 272 9144.

Direktorius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Treèiosios vietos laimëtojaKaterina Tretjakova Dainuoja antrosios vietos laimëtoja Asmik Grigorian

Konkurso vertinimo komisijospirmininkë Birutë Vizgirdienë

2005 m. Vincës Jonuðkaitës-Zaunienës jaunøjø dainininkiø konkurso nugalëtojos ir apdovanotosios garbës raðtais

MENAI

8 2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319)

Algirdas Julius Greimas:neiðblësusios atminties pëdsakais

Trys namai, kuriuosegyveno Algirdas Julius

GreimasKaip matyti ið parodos �Algirdo

Greimo vaikystë�, Kupiðkyje iðliko trysgyvenamieji namai, taip pat ir Kunigið-kiuose, Anykðèiø rajone, buvæs pradþiosmokyklos pastatas, kuriuose kûdikystëjeir vaikystëje yra gyvenæs A. J. Greimas.Nors ant ðiø pastatø sienø nëra jokiosA. J. Greimo atminimo lentos ar þenklo,bet tai juk reikðmingi kultûros paveldoobjektai, verti ir gilesnio áprasminimo.

Be jokios abejonës. Kuo giliau ty-rinëjame, paþástame, tuo svarbiau manatrodo tuos su A. J. Greimo vardu su-sijusius pastatus paþymëti, kaip norsáprasminti, bent viename ið jø árengtigal net ðiam mokslininkui skirtà eks-pozicijà.

Pirmiausia bent trumpai apibû-dinkime tuos iðlikusius gyvenamuosiusnamus, kuriuose vaikystëje yra gyvenæsA. J. Greimas. Kitaip tariant, pamë-ginkime iðskirti pagal ðiuo atvejumums svarbiausià poþymá: tuose na-muose gyveno mokslo áþymybë � kalbi-ninkas, mitologas, màstytojas, vienasið semiotikos mokslo kûrëjø prof. Algir-das Julius Greimas.

Pirmoji A. J. Greimo gyvenamo-ji vieta Kupiðkyje � tai tarpukariuverslininkui Trapidui priklausæs na-mas (dabar � Vytauto g. 12). Pirmai-siais pokario metais ten veikë Kupið-kio miesto pradþios mokykla Nr. 1.1944�1945 m. jos vedëjas buvo mo-kytojas Balys Kaðponis, mano tëvas,vëliau mokytojavo ir Marija Kaðpo-nienë, mano mama.

1923�1925 m. Greimø ðeima, kar-tu ir maþametis Algirdas Julius, gyve-no buvusiame Jono Jakuèio nameSkapiðkio g. 23 (dabar � Vytauto g.28). Pasak mokytojos Felicijos Jakuty-tës, dabar pensininkës, kurios 90-metápaminëjome 2004 m., Greimø ðeimaásikûrë kairiojoje namo dalyje, kuriojebuvo trys erdvûs kambariai ir virtuvë.Pro jø langus buvo matyti greta esan-tys Kupiðkio progimnazijos rûmai, opro kitus du langus � Skapiðkio gatvë.Prieðais ðá namà dabar yra KupiðkioLauryno Stuokos-Gucevièiaus gimna-zija. Kadangi namo savininkas J. Jaku-tis buvo dailidë ir devyniø amatø beiuþsiëmimø meistras � elektrikas, foto-grafas, zakristijonas, liaudies meninin-kas ir t. t. � tai daug staliaus apdailosdarbø jis pats ir atliko. Namas Kupið-kyje iðsiskyrë savo vidaus ir iðorës gro-þiu, buvo graþi verandëlë ir balkonas.Deja, verandëlë su balkonu neiðliko.

Dabar ðiame name gyvena F. Ja-kutytë bei jos giminaièiai. Ðis namasA. J. Greimo paveldui Kupiðkyje la-bai svarbus, jame turëtø bûti áreng-ta ðiam didþiam mokslininkui skirtaekspozicija.

Kupiðkyje yra ir treèias gyvenama-sis namas Maironio g. 9, á kurá Grei-mø ðeima persikëlë 1925 m. ir gyvenoiki 1927 m., kol iðsikëlë ið Kupiðkio.

Kaip tapo �greimiados�Kupiðkyje þinovu

Jau vien ið to, kà pasakëte, akivaiz-du, kad esate bene geriausias suA. J. Greimu susijusio paveldo Kupiðkyjeþinovas. Kaip juo tapote?

Ið pradþiø nieko neþinojau, norspats esu kupiðkietis, èia mokytojaisdirbo mano tëvai. Taèiau su A. J. Grei-mu niekas manæs nesiejo. Susidomë-jau ðio mokslininko paveldu pirmiau-sia Kupiðkyje ðtai kaip.

Þymûs A. J. Greimo mokiniai �suomis prof. Eras Tarastis ið Helsinkiouniversiteto ir rumunas prof. KostinasMieranas ið Sorbonos universiteto, su-

þinojæ, kad esu baigæs Kupiðkiogimnazijà, kurioje mokësi jø

Atkelta ið 1 p.

patronas, labai susidomëjo. Jie papra-ðë, kad paanalizuoèiau A. J. Greimogyvenimo laikotarpá Kupiðkyje. Tuo la-biau, kad ir A. J. Greimo tëvai, ir ma-no tëvai dirbo Kupiðkyje mokytojais,tiesa, skirtingu metu. Jei tiksliau, taiA. J. Greimo tëvas Julius Greimas,kaip ir mano tëvas, buvo ávairiø pra-dþios mokyklø, taip pat ir Kupiðkioprogimnazijos mokytojas, o mamaKonstancija dirbo toje paèioje progim-nazijoje raðtinës vedëja.

Visi ðie faktai A. J. Greimo moki-niams atrodë ne ðiaip atsitiktiniai su-tapimai. Jø manymu, Kupiðkyje turë-jo bûti ir daugiau apie A. J. Greimà beijo tëvus iðlikusiø þiniø � þmoniø prisi-minimø, nuotraukø, dokumentø irpanaðiai. Girdi, jiems, A. J. Greimomokiniams, svarbûs visi jø mokytojogyvenimo laikotarpiai, taip pat anks-tyvos vaikystës Kupiðkyje periodas.

Kodël ðiems solidiems mokslinin-kams atrodë, kad visi þmogaus gyvenimolaikotarpiai, ðiuo atveju A. J. Greimovaikystë, vienodai svarbûs ir reikðmingi?Gal kaip tik gyvenimo smulkmenosmums daþnai paslepia esmæ? Ar ne taip

miesto triukðmas uþgoþia lakðtingalosjautrià trelæ? Jei iðvis triukðme lakðtin-galai dar kils noras èiulbëti.

Prieð ketverius metus á ðá klausimànebûèiau atsakæs, o dabar galiu atsa-kyti. Norëdamas bûti nuoseklus, pra-dësiu ið toliau, kartu mëgindamas at-sakyti ir á klausimà, kaip pradëjau gi-liau domëtis su A. J. Greimu susiju-siais dalykais.

2001 m. vyko mûsø klasës, kuriàKupiðkio vidurinëje mokykloje baigë-me 1951 m., taigi prieð 50 metø, susi-tikimas. Tada savo buvusiø klasësdraugø ir paklausiau, kà jie þino apieA. J. Greimà, kuris toje paèioje mo-kykloje mokësi iki 1927 metø. Ir ðtaiVidmantas Eidukas, mano klasësdraugas, priminë, kad jo tëvas, t. y.Vincas Eidukas, man rûpimu metu bu-vo ðios progimnazijos direktorius. Va-dinasi, tuo paèiu metu, kai ten mokë-si A. J. Greimas. Kartu su V. Eidu-ku progimnazijoje mokytojavo irA. J. Greimo tëvas � Julius Greimas.V. Eidukas ir J. Greimas buvo baigætà paèià Veiveriø mokytojø seminari-jà, buvo bendraminèiai, palaikë vienas

kità. Supratau, kad bûtinai turiu tyri-nëti ir A. J. Greimo artimiausià bei to-limesnæ aplinkà � tëvø, mokytojø, kla-sës draugø ir kitø já supusiø þmoniø gy-venimà, veiklà bei jø átakà bûsimammokslininkui.

Parodoje eksponuojamos trys nuo-traukos, kuriose J. Greimas ir V. Eidu-kas vienas nuo kito visai netoli. Beje, joþmona Elzë Eidukienë kurá laikà buvomano paties lietuviø kalbos mokytoja.Ðias nuotraukas gavau ið Gintauto Vi-socko. Jo tëvas � buvæs mokytojas Fe-liksas Visockas tarpukariu progimnazi-joje vedë kûno kultûros pamokas, bu-vo labai autoritetingas mokytojas.

Pravertë paþintis sumokytoja Felicija Jakutyte

Tai ðtai progimnazijos direktoriausV. Eiduko sûnus Vidmantas, manoklasës draugas, pasiûlë susirasti buvu-sià lietuviø kalbos ir literatûros moky-tojà F. Jakutytæ, kuri vaikystëje, girdi,buvo A. J. Greimo vaikystës draugë.Nesunku buvo surasti mokytojà, nes jigyvena greta buvusios gimnazijos pa-

stato. Mano tëvas B. Kaðponis ir F. Ja-kutytë daug metø mokytojavo toje pa-èioje Kupiðkio gimnazijoje, abu buvoLietuvai nusipelnæ mokytojai ir geri bi-èiuliai.

Kuo Jus praturtino mokytoja F. Ja-kutytë, rengiant parodos �Algirdo Grei-mo vaikystë� ekspozicijà?

Ið Visockø pavyko gauti nuotrau-kø, o ið F. Jakutytës � kai ko daugiau.Pirmiausia � prisiminimø apieA. J. Greimà, kuris su ja mokësi Ku-piðkio progimnazijoje, taip pat retønuotraukø.

Tai ji 1927 m. rugsëjo 29 d. Algir-dà Juliø iðlydëjo ið Kupiðkio progim-nazijos.

Tëvø átakaA. J. Greimo gyvenimo aplinkoje Ku-

piðkyje ypatinga vieta tenka tëvams. Kasapie juos þinoma?

Tëvas � Julius Greimas, gimæs1882 m., buvo ið Ðilavoto, maþdaug15 km nuo Veiveriø, o motina � Kon-stancija Mickevièiûtë-Greimienë gimë1886 m. Kalvarijos valsèiaus sekreto-riaus ðeimoje.

J. Greimas baigë Veiveriø moky-tojø seminarijà, o ji XX a. pradþiojebuvo vienas ið lietuviðkumo centrø.Kad tai buvo iðties solidi mokymoástaiga, mums primena ir tas faktas,jog 1892 m. Veiveriø seminarijoje bu-vo orkestras, kurá sudarë 120 muzikan-tø. Koncertuodavo net Kaune. Tai nu-statë mano kolega katedroje prof. Al-binas Petrauskas. Stojantysis á Veive-riø seminarijà privalëjo turëti smuikà,o ketvirtakursiai seminaristai mokyda-vo muzikos pirmakursius. Taip vienasar keli muzikos mokytojai galëjo vado-vauti tokiam dideliam seminaristø or-kestrui.

K. Mickevièiûtë-Greimienë turë-jo 5 brolius ir 3 seseris, ið kuriø ji buvovyriausia. Baigë Kalvarijos miesto mo-kyklà, laisvai kalbëjo lietuviðkai, rusið-kai, lenkiðkai ir vokiðkai. Tai suþinojauið A. J. Greimo dukterëèios � sesersGraþinos dukters. Þiniø tikslumas tik-rintinas, taèiau, kai yra nuoroda, ja jaugalima remtis.

Taigi Greimai � tëvas ir motina �buvo uþnemunieèiai, kilæ ið kairiojoNemuno kranto. Tai labai savitaskraðtas. Ðiame kraðte Prancûzijos ci-vilinë teisë � Napoleono civilinis ko-deksas � buvo ávestas nuo 1807 me-tø. Tada panaikinta ir baudþiava. Uþ-nemunë buvo priskirta Rusijos im-perijos Lenkijos karalystei, o Napo-leono kodeksas galiojo iki 1940 me-tø. Uþnemunëje sparèiau negu kito-se Lietuvos vietose plëtojosi þemësûkis, ten atsirado daugiau pasiturin-èiø ûkininkø, leidusiø vaikus á moks-lus, taip pat á gimnazijas ir specialià-sias vidurines mokyklas. Pavyzdþiui,á Veiveriø mokytojø seminarijà. Dëlgeresniø ekonominiø ir kultûriniøsàlygø Uþnemunëje anksèiau for-mavosi ið valstieèiø kilusi inteligentija.Visa tai tiesiogiai siejosi su A. J. Grei-mo tëvais. Apskritai Uþnemunëjepradëjo tarpti pirmoji lietuviðkoji in-teligentija.

Viso to negalima pamirðti, kaikalbame apie aplinkos sàlygas, ku-rios turëjo átakos A. J. Greimui. Jisbuvo ið valstieèiø kilusiø inteligentøpalikuonis.

Galima priminti, kad Uþnemunës,apskritai Suvalkijos ar vakarø aukðtai-èiø tarmës pagrindu susiformavo ir lie-tuviø bendrinë kalba.

Naudodamasis proga, pasakysiu,kad mano paties mamos (zanavykës)tëviðkë yra Griðkabûdþio valsèiuje,Antabûdþio kaime, kur þmonës kal-bëjo artimiausia bendrinei lietuviøkalbai ðnekta. Ji gal nëra tokia kir-èiuota kaip kapsø, kiek �minkðtes-në�. Vëliau mûsø ðeima gyveno Ry-tø Aukðtaitijoje, bet man motinos

1923�1925 m. ðiame Jono Jakuèio name, Skapiðkio g. 23 (dabar � Vytauto g. 28) gyveno Greimø ðeima (Felicijos Jakutytësduomenys). Ji uþëmë kairiàjà namo dalá, kurioje buvo trys erdvûs kambariai ir virtuvë. Dabar prieðais ðá namà yra Kupiðkio

Lauryno Stuokos-Gucevièiaus gimnazija. J. Jakuèio namas pradëtas statyti apie 1913 metus. Daugelá darbø atliko patsdailidë J. Jakutis. Namas Kupiðkyje iðsiskyrë savo vidaus groþiu. Fotografuota apie 1925 m.

(Felicijos Jakutytës asmeninis archyvas, Kupiðkis).

Su �Mokslo Lietuva� bendrauja prof. Karolis Rimtautas KAÐPONIS.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Vilniaus universiteto bibliotekoje atidarant Algirdui Juliui Greimui skirtà parodà

IÐTAKOS

2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319) 9tarmë turëjo átakos. Vienuoliktojeklasëje mano lietuviø kalba buvo la-bai gera... Kol paraðiau dvi diserta-cijas ir knygà rusø kalba � dabar ne-galiu girtis gera tartimi.

Greimø genealogija darbeveik netyrinëta

Istoriniø kataklizmø metu dingodaug Uþnemunës kraðto archyvø irdokumentø. Su tuo susidûrëme, kai te-ko mëginti bent ðiek tiek atsekti Grei-mø giminës genealogijà. Deja, gene-aloginëje lentelëje tenka raðyti klaus-tukus ties daugelio ðios giminës þmo-niø gimimo ir mirties datomis. Ðià ge-nealoginæ lentelæ mëginusi sudarytiLietuvos valstybës istorijos archyvoskyriaus vedëja Neringa Èeðkevièiûtëádëjo daug pastangø ir teigë, kad tikper gretutinius dokumentus kartaispavykdavo nustatyti vieno ar kito as-mens svarbiausias gyvenimo datas.Neþinomi A. J. Greimo senelio � Vin-cento Greimo � gimimo ir mirties me-tai. Kol kas nepavyko nustatyti netVincento Greimo broliø, t. y. kitøA. J. Greimo proseniø. Senelës � Ag-nës Kliuèinskaitës � taip pat neþinominei gimimo, nei mirties metai.

Greimø genealoginë lentelë tërapradþia, kurià turint, galima ir toliaugilinti þinias. Niekas iki ðiol netyrinë-jo antkapiø uþraðø kapinëse ir pana-ðiø dalykø. Daugelio dalykø tiesiog fizið-kai kol kas negalëjau aprëpti. Ið pradþiøatrodë: atsisësiu ir paprasèiausiai para-ðysiu. Pasirodo, prisilietus prie bet kurioelemento, tenka analizuoti ir atlikti tik-rà tyrimo darbà. Vis dëlto jauèiuosi lai-mingas, nes tai, kas paraðyta ðiuose eks-pozicijos stenduose, pagrásta tikrais do-kumentais arba autentiðkomis þiniomis.

Gráþkime prie A. J. Greimo tëvø.Kai jo tëvas J. Greimas baigë Veive-riø mokytojø seminarijà, tai atidirbtiuþ stipendijà pirmiausia buvo paskir-tas á Lenkijà, Sobkovo pradþios mo-kyklà, ten mokytojavo 1902�1906 me-tais. Paskui atvyko á Ðimonis. Greimøðeima 1911 m. susilaukë pirmagimësdukters Graþinos. Pirmoji Graþinosnuotrauka padaryta 1913 metais. Eks-pozicijoje þvelgdami á vëlesniø metø �1915, 1917, 1920, 1924 m. � nuotrau-kas, matome, kaip mûsø akyse ði gabimergaitë virsta mergina, Panevëþiomokytojø seminarijos seminariste.

Þinant, kad ir paèiam A. J. GreimuiAleksandrijoje, Egipte, teks bûti prancû-zø mergaièiø gimnazijos mokytoju, o irPrancûzijoje dëstyti universitete, vado-vauti disertantams, galëtume daryti iðva-dà, kad Greimai � mokytojø ðeima. Ta-èiau mes per toli uþbëgome á prieká, to-dël gráþkime á Ðimonis.

Ádomu priminti, kad 1910 m. Ði-monyse lietuviø tautosakà rinko ir lie-tuviø kalbos mokësi suomiø kalbinin-kas Augustas Robertas Niemis. Sun-ku pasakyti, ar buvo susikirtæ J. Grei-mo ir A. R. Niemio gyvenimo keliai.Apskritai Ðimonys yra ypatinga vieta.Ten didþiulis miðko masyvas � Ðimo-niø giria. Tai turëjo átakos ir miesteliui.9 km nuo Ðimoniø � Migoniø kaimas,kuriame gimë þymusis architektasLaurynas Gucevièius.

Ið Ðimoniø, kur J. Greimas mokyto-javo 5 metus, 1911 m. jis buvo iðkeltas áJuodpënø pradþios mokyklà. Tai 15 kmnuo Kupiðkio. Tas vietas gerai paþástu,nes mano tëvas po karo buvo pradþiosmokyklos vedëjas, vëliau paskirtas Ku-piðkio valsèiaus ðvietimo skyriaus vedë-ju. Mûsø namuose lankydavosi daugmokytojø, juos paþinojau. Man tekda-vo padëti jam perraðinëti ávairius sàra-ðus, lenteles. Tëvas buvo tipiðkas prieð-kario mokytojas; já buvæ mokiniai ir pa-praðë imtis administracinio darbo. Tre-jus metus vadovavæs, susirgo � taip bo-dëjosi administracine veikla, nors sten-gësi dirbti labai nuoðirdþiai.

Karas

1913 m. ið Juodpënø Greimai iðke-liami á Kunigiðkiø pradþios mokyklà.Prasidëjus Pirmajam pasauliniam ka-rui, 1915 m. mokyklos ið Lietuvos eva-kuojamos á Rusijos gilumà. J. Greimaskurá laikà mokytojavo Perekopivkoje, oþmonà Konstancijà su dukra Graþinalikimas nubloðkë á Romnus. Ten pada-ryta K. Greimienës su dukra Graþinanuotrauka. Labai áspûdinga, graþi po-nia. Traukdamasi ið Lietuvos fronto ne-

pritekliø sàlygomis, atkirsta nuo vyro,K. Greimienë randa reikalo nusifotog-rafuoti su dukra. Estetinis pradas, gro-þio siekis ðiai moteriai atrodo ið tiesøágimtas, nes juk ne ið kokiø dvarininkøðeimos kilusi. Su vyru susitiko Tuloje;ten J. Greimas mokytojavo iki 1918 m.birþelio. Ðtai kodël ekspozicijoje trum-pai primenu, kad Tula yra senas tradi-ciniø rusiðkø �samovarø�, armonikø irginklø gamybos centras, ten yra LevoTolstojaus muziejus Jasnaja Poliana.

Nuotraukoje matome mokytojàJ. Greimà su moksleiviais ir uþraðà virðlentos: Lietuva � Tëvyne mûsø. Uþra-ðas skelbia: Tula, 1915�1918 metai.

Galima spëti, kad tai fotografuota1918 m. jau po Vasario 16-osios. DaktaroVinco Kudirkos �Tautiðka giesmë� jau ta-po Nepriklausomos Lietuvos valstybës him-nu. Akivaizdu, kad ir nublokðti á Rusijosgilumà, Greimai gyveno Lietuvos reikalais.

Tuloje Greimai susilaukë pirmojosûnaus � 1917 m. kovo 9 d. gimë Al-girdas Julius. Matyt, Tuloje buvo pada-ryta ir jo pirmoji þinoma nuotrauka �sëdinèio ant motinos keliø. Dël ðiosnuotraukos man teko tartis su dauge-liu motinø, kurios tvirtino, kad jojeA. J. Greimas ne maþiau kaip vienømetø amþiaus, vadinasi, fotografuota1918 metais.

Ádomu, kad Greimams 1918 m.gráþus jau á Nepriklausomà Lietuvà, jievël apsigyvena Kunigiðkiuose, ten pat,

ið kur buvo evakuoti. Gyvena tame pa-èiame mediniame mokyklos pastate,kur dabar yra Kunigiðkiø kanauninkoJuozo Tumo-Vaiþganto pradþios mo-kykla-muziejus.

Taèiau A. J. Greimui ekspozicijojevietos neskirta?

Muziejaus rengëjams iki ðiol ne-buvo þinoma Greimø ðeimos, taip patir A. J. Greimo gyvenimo ðioje mo-kykloje svarba, faktai. Manau, apietai dar bus proga kalbëti. Dabar pa-sakysiu, kad ið Kunigiðkiø nuo1920 m. rugpjûèio 16 d. mokytojasJ. Greimas buvo perkeltas mokytojau-ti á Kupiðká. Kelis kartus keitësi mo-kyklos pavadinimas: nuo 1917 m. �Kupiðkio aukðtesnioji mokykla, 1919�1925 m. � Kupiðkio progimnazija,1925�1936 m. � Kupiðkio vidurinëmokykla, 1936�1938 m. � Kupiðkiogimnazija. Tai ðtai J. Greimas á ðià tuo

metu progimnazijà ir buvo paskirtas.1920 m., kai J. Greimas pradëjo

mokytojauti, progimnazijoje mokësi239 mokiniai. J. Greimas dëstë lietu-viø kalbà, aritmetikà, dailyraðtá, buvopedagogø tarybos sekretorius. Ekspo-nuojamas jo ranka kaligrafiðkai raðy-tas posëdþio protokolas.

Atkreipsime dëmesá á aukðtàmokyklos mokytojø kvalifikacijà:Ipolitas Franckevièius buvo baigæsMaskvos universitetà, J. Jankevi-èius � Sankt Peterburgo, pastarojo

brolis � D. Jankevièius � Tartu uni-versitetà, P. Rauduvë � Lietuvos uni-versitetà Kaune, J. Venskavièius �Kazanës universitetà. J. Ðpokevi-èius � Rygos politechnikos institutà,kunigas A. Bajorinas � Peterburgodvasinëje akademijoje buvo ágijæs te-ologijos daktaro laipsná, Mozës tiky-bos dëstytojas M. Ofmanas buvo bai-gæs Javne rabinø mokyklà. V. Eidu-kas, J. Greimas � Veiveriø mokyto-jø seminarijà. Þodþiu, labai gero ly-gio mokytojø branduolys.

Ið algalapio matyti, kad Kupiðkiovidurinës mokyklos direktorius V. Ei-dukas 1925 m. gaudavo 688 litus më-nesinio atlyginimo, o J. Greimas �669, nedaug maþesná uþ mokyklos di-rektoriaus. Raðtvedë K. Greimienëgaudavo 200 litø. Palyginimui pasaky-sime, kad mokytojas Feliksas Visoc-kas gaudavo 544 litus atlyginimo.

Pridursime, kad Kupiðkyje K. Grei-mienë dirbo miesto savivaldybëje sek-retore ir mokykloje. Augino tris vai-kus: Graþinà, Algirdà Juliø ir Romu-aldà, gimusá 1923 metais. RomualdasGreimas gyvena Australijoje.

Deja, ne visø seserø Mickevièiûèiø,esanèiø nuotraukoje, vardus galimanustatyti. Þodþiu, yra kai kas tikrintina.K. Mickevièiûtës-Greimienës broliustaip pat sunkiai sekësi nustatyti, paga-liau stigo ir laiko tokiam tyrimui .

Bûtø turtingesnis �imtøsi filosofijos

Taigi materialiai Greimø ðeimaneblogai gyveno. Tiesa, kartàA. J. Greimas vëliau pasakys: jei bû-tø buvusi geresnë materialinë padëtis,jis bûtø studijavæs matematikà arba fi-losofijà. Studijavo teisæ ir dirbo, nes të-vai, girdi, nedaug galëjo paremti. Manatrodo, kad ðiuo poþiûriu A. J. Grei-mas ne visai objektyvus.

Parodoje taip pat eksponuoja-mas sûnaus Algirdo Juliaus draugeiF. Jakutytei mokytojo J. Greimo pa-raðytas akrostichas. Pagal pirmàsiaseiluèiø raides galima perskaityti:Mokytojas Julius Greimas, Kupiðkis.Jø santykiai buvo labai geri ir tæsësidaug metø.

J. Greimas buvo labai autoritetin-gas, Kupiðkyje labai gerbiamas moky-tojas. Tiesa, raðytojas Juozas Baltuðis(tikroji pavardë � Albertas Juozënas),atvaþiavæs á Kupiðká, ir yra minëjæs,kad Greimas buvo þiauraus bûdo.

Tai netiesa?Apie mokytojus gali iðgirsti, kà tik

nori. Gal taip J. Baltuðiui tada atrodë,man sunku komentuoti. Taèiau F. Ja-kutytë, kurios mokytojas buvo J. Grei-mas, pabrëþtinai neigia J. Baltuðionuomonæ. Raðytojo apraðyto Juzos(Sakmë apie Juzà) prototipas gyvenoBukoniø vienkiemyje ir buvo mûsø pa-livarko kaimynas, o su raðytojo sûnë-nu mes mainydavomës karveliais, betjie daþniausiai gráþdavo á savo namus.Beje, mano mama dirbo Puponiø pra-dþios mokykloje. Toji mokykla 1920 m.buvo Bukoniø palivarko rûme, kurisvëliau priklausë mano tëvui. Moky-tojavo Elvyra Glemþaitë, kurios na-me Kupiðkyje, Maironio g. 9, 1925�1927 m. gyveno Greimø ðeima, þi-noma, ir A. J. Greimas. Tuo noriupasakyti, kad ne visai atsitiktinai kaikà þinau ið Kupiðkio apylinkiø þmo-niø ir jø gyvenimo.

Kokius eksponatus dar paminëtu-mëte?

Eksponuojamas 1926�1927 m.pirmos progimnazijos klasës, kuriojemokësi A. J. Greimas, þurnalas. Arit-metikos mokytojo lankomumo ir ver-tinimo puslapis. A. J. Greimas verti-namas ketvertais, o penketø visoje kla-sëje niekam nebuvo raðoma. Pakakoir dvejetø.

F. Jakutytë prisimena, kad moky-tojas J. Greimas, mokæs lietuviø kal-bos ir literatûros, reikalaudavo iðmoktipirmosios lietuviðkos knygos, MartynoMaþvydo Katekizmo, prakalbà. Moka irdabar, nors jai sukako 90 metø. Savo ju-biliejaus metu tà dar mokykloje iðmok-tà prakalbà atmintinai padeklamavo.

Kupiðkio progimnazijoje G. Grei-maitës klasëje visus 4 metus mokësiBronius Dundulis, bûsimasis profeso-rius istorikas, kuris Sorbonos universi-tete paraðë bei 1940 m. apgynë diser-tacijà Napoleonas ir Lietuva 1812 m.

Greimams gyvenant Kupiðkyje,buvo draugaujama ðeimomis, ir taimatome 1920 m. nuotraukoje, kur nu-sifotografavusios Greimø, Jakuèiø,Stukø ir Plukø ðeimos.

Bus daugiau

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Keturios draugø ðeimos: I eilë (ið kairës): Algirdas Julius Greimas, Graþina Greimaitë, Aldona Stukaitë, Anelë Stukienë,Algirdas Stukas, dailidë, liaudies meistras Jonas Jakutis; 2 eilë: Konstancija Greimienë, Marytë Stukaitë, Anelë Jakutienë,

Bronë Plûkaitë, Julë Plûkienë; 3 eilë: mokytojas Julius Greimas, Felicija Jakutytë, giedojimo mokytojas, vargonininkasIgnas Plûkas, vaistininkas Juozas Stukas. Kupiðkis, apie 1920 m. (Felicijos Jakutytës asmeninis archyvas, Kupiðkis)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Kupiðkio progimnazijos II a klasës mokiniai su auklëtoju Juliumi Greimu (1927 09 29); I eilëje ketvirtas ið kairës �Algirdas Julius Greimas, kurá padidintà matome kairëje

IÐTAKOS

10 2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319)

Seni vilnieèiai � kaip giminieèiaiPriminsime, kad B. Mackonytës të-vas � Rapolas Mackonis (iki 1940 m. �Mackevièius, 1900�1982 m.), þinomasraðytojas ir publicistas, Vilniaus lie-tuviø laikraðèiø redaktorius, Lietu-viø mokslo draugijos, Lietuvos ra-ðytojø draugijos narys. 1924 m. bai-gæs Vytauto Didþiojo gimnazijà Vil-niuje, humanitarinius mokslus studi-javo Vilniaus universitete. 1939�1940 m. redagavo dienraðtá Vilniausbalsas, 1941�1942 m. � Naujàjà Lie-tuvà. Uþ prolietuviðkà veiklà 1943 m.Vokietijos nacistai já suëmë ir kartusu ákaitø grupe kalino Ðtuthofo kon-centracijos stovykloje. 1945 m. buvoiðvaduotas ir iki 1952 m. gyveno Len-kijoje. Sovietø saugumas R. Macko-ná areðtavo, nuteisë ir iðtrëmë á Ke-merovo srities lagerius. Á Lietuvà grá-þo 1956 m., reabilituotas. Pokariometais paraðë daug kûriniø, tarp ku-riø buvo apysaka apie kalëjimà Ðtut-hofo koncentracijos stovykloje, pri-siminimai apie Vilniaus tarpukará Beryto naktis, taip pat apybraiþø ciklasapie senuosius vilnieèius. Dvi R. Mac-konio atsiminimø knygas Senojivilnieèiø karta (1999 m.) ir Amþiausliudininko uþraðai (2001 m.) su Kul-tûros ministerijos parama iðleidoRaðytojø sàjungos leidykla.

B. Mackonytë kartu su sûnumiDovydu, kuris yra verslininkas,1994 m. iðleido R. Mackonio esë Iðkavinës á kavinæ ir apybraiþas Dvy-lika Vilniaus kunigø.

R. Mackonio brolis, vadinasi,B. Mackonytës dëdë Jonas Macko-nis (1922�2002 m.) � þinomas tapy-tojas, menotyrininkas ir literatas.Daug metø (1951�1989 m.) dëstëVilniaus dailës institute (dabar �akademija), dalyvavo parodose.Paraðë libretus Vytauto Klovosoperoms Pilënai, Du kalavijai,Amerikoniðkoji tragedija, BalioDvariono Daliai, Antano RaèiûnoSaulës miestui, scenarijø kino fil-mui Julius Janonis. 2003 m. iðleistajo prisiminimø knyga Boruþës odi-sëjos.

Taigi bendraujant su B. Mackony-te, reikia turëti galvoje ir visà litera-tûrinæ Mackoniø giminës �odisëjà�,nes nieko atsitiktinio ðiame pasauly-je nëra. Kas þino, gal visø mûsø liki-mai susijæ daug daugiau, negu kasdie-nybëje apie tai susimàstome.

Jø vis daugëja,tø senøjø vilnieèiø

Gerbiama ponia Birute, ar galëtu-me pasakyti, kad ið tarpukario iðlikævilnieèiai lietuviai ir jø palikuonys su-daro tam tikrà savità terpæ, ypatingàsostinës gyventojø sluoksnelá?

Atkelta ið 1 p.

Gal sluoksná, gal Vilniaus ir Lie-tuvos sluoksnelá, nes juk tie tarpuka-rio vilnieèiai, ypaè kurie mokësi Vy-tauto Didþiojo gimnazijoje, jø vaikaiir giminës iðsibarstæ po visà Lietuvà.Jie kupini prisiminimø, kuriais no-riai dalijasi. Asociacija Vilnieèiø ai-niø klubas kaip tik ir susikûrë tam,kad bûtø palaikomas senøjø vilnie-èiø tarpusavio bendravimas.

Jø susitikimø istorija labai sena.Prasidëjo pirmaisiais pokario metais,kai senieji vilnieèiai susirinkdavo, kadpasveikintø buvusá Vytauto Didþiojogimnazijos direktoriø MarcelinàÐikðná. Rinkdavosi kasmet jo vardodienà � birþelio 2-àjà. Susieidavo netoks jau didelis bûrelis senøjø vilnie-èiø, atnaujindavo ryðius, pasisëdëdavo,ir taip iki kito karto.

Vëliau buvo renkamasi stomato-logës Stefanijos Poðkienës vasarna-myje Valakampiuose. Po Atgimimotuos susitikimus ëmë rengti DagnësJakðevièiûtës vadovaujami Vilniauslietuviø namai. Jie glaudësi buvu-siuose raðytojo Antano Venclovosnamuose.

Keli susitikimai vyko taip patM. Ðikðnio namuose Kæstuèio gatvë-je, kur gyvena jo anûkë Laima, iðte-këjusi uþ skulptoriaus prof. JuozoBurneikos. Vëliau Jurgio ir MarijosÐlapeliø name � muziejuje.

Ásteigus Vilnieèiø ainiø klubà iriðrinkus jo pirmininkæ muzikologæJûratæ Burokaitæ, þymaus vilnieèioVinco Budrevièiaus anûkæ, ta veiklatapo labiau organizuota. Pirmas kiekdidesnis senøjø vilnieèiø susitikimasávyko buvusio Vilniaus lietuviø laikino-jo komiteto pirmininko KonstantinoStaðio vasarnamyje, Valakampiuose.

Mums bûtø ádomi paties K. Staðioasmenybë, apie kurià galima taip patperskaityti Jûsø tëvelio R. Mackonio irdëdës J. Mackonio knygose.

K. Staðio asmenybë nusipelno at-skiro paðnekesio ir, be abejo, rimtosmonografijos. Tai didelë ir stipri tar-pukario Vilniaus lietuviø figûra.

Nejau iðties Vilniauslietuviø istorija nieko

nedomina?

Gráþkime prie �Vilnieèiø ainiøklubo�. Ar jis jungia tik Vilniuje gimu-sius þmones? Pagal kokius principussuburtas ir veikia?

Vienas svarbiausiø klubo uþdavi-niø � padëti susitikti bendruomenësnariams, senøjø vilnieèiø palikuo-nims ir kaupti jø prisiminimus, nes

tai reikðminga Vilniaus miesto isto-rijos ir kultûros dalis.

Svarbiausia � prikelti seniai uþ-mirðtus dalykus, kuriø yra labaidaug. Mane stebina, kad Vilniauslietuviø istorija beveik nieko nedo-mina. 1920�1939 m. lenkø valdytasVilnius jau �iðkrinta� ið Lietuvos is-torijos, tarsi bûtø buvæs prarastas irmums nepriklausantis miestas.

Taèiau jei apie tai kalbamës, taijuk ðitaip nëra.

Teko dalyvauti susitikime su Vy-tauto Didþiojo universiteto lituanis-tais. Ir kà iðgirdau? Girdi, ko èiadaug norëti: lenkams uþëmus Vilniø,visas kultûrinis Lietuvos ir lietuviøcentras persikëlë á Kaunà, ten ir plë-tojosi. Tarsi be Kauno Lietuvoje nie-kur kitur kultûrinio lietuviø gyveni-mo ir nebuvo.

Kaip tokià nuostatà galëtumëte pa-neigti?

Tokios nuostatos visiðkai paneigtigal ir nesugebëèiau, taèiau nereikëtøpamirðti, kad lietuviø kultûrinio gyve-nimo labai svarbi vaga reiðkësi ir Vil-niuje. Nepamirðkime, kad net ir dak-taras Jonas Basanavièius, lenkams uþ-ëmus Vilniø, niekur ið ðio miesto nepa-sitraukë, liko èia gyventi. O juk jis �mûsø tautos atgimimo þadintojas, tau-tos patriarchas. Apie J. BasanavièiøVilniuje bûrësi ir kiti lietuviai.

Ið tiesø ne itin daþnai svarstome,kodël J. Basanavièius ið Vilniaus nepa-sitraukë. Gal todël ir liko, kad taptøtam tikra lietuvybës ir lietuviðkumo at-spara Vilniuje?

Nesu istorikë, ir man tai pernelyg

sudëtingas klausimas. Vilniuje pasili-ko ne vien J. Basanavièius, bet ir daugkitø lietuviø. Deja, nemaþiau jø pasi-traukë á Kaunà, �laikinojoje sostinë-je� siekë karjeros, kiti, kaip broliaiMykolas ir Viktoras Birþiðkos 1922m., buvo lenkø valdþios iðtremti.

Ið Vilniausnepasitraukë

Jûsø tëvelis � R. Mackevièius iðVilniaus nepabëgo. Liko kartu suJ. Basanavièiumi ir kitais lietuviais tadvasine ir kultûrine lietuvybës atramasenojoje Lietuvos sostinëje. Nemaþàkainà uþ tà savo þingsná sumokëjo, nesokupacinë lenkø valdþia já persekiojouþ lietuviðkàjà veiklà.

Vilniuje likusieji lietuviai atkak-liai dirbo savo darbà, uþ tai buvo stu-miami á gyvenimo paðalá, net ir kali-nami. Lenkø poþiûrá á Vilniaus lietu-vius galiu pailiustruoti garsaus archi-tektûros paminklø konservatoriaus irrestauratoriaus Stanislovo Lorenco(Stanisùaw Lorentz) liudijimu. Kai1929 m. S. Lorencas ið Varðuvos at-vyko á Vilniø, tvirtino neradæs në vie-nos lietuviø organizacijos ar bûrelio(ýadnego osrodka), su kuriuo bûtøgalëjæs uþmegzti ryðá. Taip S. Loren-cas tvirtina 1986 m. iðleistoje savoknygoje Vilniaus albumas (Album Wi-leñskie). O juk, pavyzdþiui, 1926 m.Vilniuje veikë deðimt ávairiø lietuviøorganizacijø, þinomiausia � Lietuviømokslo draugija, pagaliau ëjo ir lietu-viø laikraðèiai. Taip pat veikë labaiaukðto lygio Vytauto Didþiojo lietu-

viø gimnazija, Ryto draugija, kuri rû-pinosi mokyklomis, nereikëtø pa-mirðti ir Ðv. Kazimiero draugijos.S. Lorencas nieko apie tai neþinojo?

Beje, knygos pabaigoje jis miniðiltus susitikimus su Vilniaus meni-ninkais aðtuntajame deðimtmetyje.Bet tai jau buvo kiti laikai.

Man regis, paaiðkinti galima pa-prastai: tuo metu Vilniaus lietuviai,gudai ir þydai gyveno labai uþdarà gy-venimà. Tautinës to meto bendruome-nës gyvavo tarsi paèios savyje. Ar daugmes þinome kad ir apie XX a. treèiojodeðimtmeèio kultûrinæ gudø raiðkà, þy-dø gyvenimà? Kiekvienas atskiros tau-tos gyvenimas � tarsi kantiðkasis�daiktas savyje�, visiðkai autonomið-ka uþdara vertybë. Kiekviena tautinë�planeta� judëjo savo orbita, kuriostrajektorija nesusikirsdavo su kitø tau-tiniø bendruomeniø keliais.

Tos atskirø tautø kultûros ir ne-galëjo �persikirsti�, viena kitai da-ryti didesnës átakos, nes tuometinëlenkø valdþia Vilniuje darë viskà,kad kitatauèius kuo maþiau prileis-tø prie ðvietimo bent kiek platesnëssklaidos. Lenkø valdþia uþdarinëjolietuviø mokyklas. Lietuviðkø mo-kyklø abiturientai egzaminus laiky-davo dalyvaujant ðvietimo ministe-rijos atstovams, kurie neretai atvi-rai stengdavosi �sukirsti� gabesniusmoksleivius. Tokiø liudijimø yra la-bai daug.

Nereikia stebëtis, kad tokiomissàlygomis siekdami iðgyventi, tie Vil-niaus ir Vilniaus kraðto lietuviai jau-tësi tarsi savo paèiø tëvynëje bûtø bu-væ �antrarûðiai� þmonës. Nepaisanttautinës priespaudos, ta karta iðsiug-dë ir daug kûrybiniø asmenybiø � ra-ðytojø, dailininkø bei kitø srièiø inteli-gentijos atsovø. Tai poetai Ona Miciû-të ir Albinas Þukauskas, dailininkaiVladas Drëma, Balys Macutkevièius,Vaclovas Kosciuðka ir daug kitø.

Daþnai pagalvoju, kad per ma-þai uþraðyta prisiminimø apie tuosþmones.

Vilniaus vardas tarsi iðkritoið mûsø istorijos

Gal tiesiog daug paraðytø prisimi-nimø iki ðiol neiðleista? Juk ir Jûsø të-velio, R. Mackonio, toli graþu ne visiraðtai þinomi skaitytojams.

Iðties labai maþai turime iðleistøtarpukario vilnieèiø prisiminimø.Dabar kone kiekviena parapija sten-giasi iðleisti savo miesteliø ar net at-skirø gyvenvieèiø istorijas. Tai rodo,kad þmonës, kurie buvo visiðkai lais-vi, ir jø palikuonys jauèiasi reikðmin-gi, suvokia savo prisiminimø ir savomiesteliø istorijos svarbà.

Visai kitaip yra su senuoju tarpu-kario lietuviø vilnieèiø kultûros pavel-du. Galimas dalykas, jie buvo maþiaupasiturintys, gal ir jø palikuonys ma-terialiai sunkiau verèiasi net ir ðiuometu. Kai kas ið prisiminimø iðleistauþsienyje. Man pavyko parengtispaudai dvi tëvo knygas. Jo rankrað-èiø, tarpukario Vilniaus lietuviø gyve-nimo liudijimø, yra labai daug, bet aðið jø iðrinkau svarbiausius dalykus.

Esate literatë, tad kiek didelë Jûsøpaèios invazija á tëvo tekstus, jo knygasrengiant spaudai?

Didelës invazijos nereikëjo, nes të-vas buvo gabus literatas, reiðkësi kaippublicistas ir groþinës literatûros kûrë-jas. Man labai gaila, kad nepavyko ið-leisti tëvo apie knygneðius paraðytos is-torinës apysakos Pilkieji didvyriai (1�2,1929�1930 m.). Labai nebloga knyga.Deja, per vëlai susigriebiau rûpintis, ir

Antras �vasarinis� vilnieèiø ainiø susitikimas 2004 m. birþelio mën. ávyko Valakampiuose, Konstantino Staðio anûkësarchitektës Dainoros Juchnevièiûtës namuose

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Raðytoja Birutë Mackonytë pasakoja apie senuosius vilnieèius

ÐAKNYS

2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319) 112004-aisiais Lietuviðkos spaudos atga-vimo 100-meèiui taip ir nepavyko ðiosknygos �pramuðti�. Man buvo pasaky-ta, kad knygneðystës tema naujà roma-nà yra paraðæs raðytojas Vytautas Bub-nys, ir to pakanka. Pagaliau juk á Lie-tuviðkos spaudos atgavimo 100-meèiovalstybës remtinø renginiø skaièiø ne-pateko net pirmojo lietuviø dienraðèioVilniaus þinios 100-øjø metiniø minëji-mas. Vilniaus vardas vël tarsi iðkrito iðmûsø istorijos.

Ko gero, tarp tos jubiliejinës komisi-jos nariø nëra senøjø vilnieèiø ar jø pa-likuoniø. Toks spëjimas perðasi savaime.Juk visada labai svarbus emocinis mûsøryðys su gimtine, o kai Vilniuje në vienasið valdþios þmoniø neturi tëvø ar seneliøkapø, ko ið jø norëti?

Visiðkai pritariu. Ta proga norë-èiau geru þodþiu paminëti prof. Jo-no Anièo paraðytas ir iðleistas plaèia-jai Vileiðiø giminei skirtas knygas. Joknygas, skirtas Petrui, Jonui, Anta-nui Vileiðiams ir Emilijai Vileiðieneiað skaitau neatsitraukdama.

Vladas Þukas yra paraðæs puikiàmonografijà apie Jurgá ir Marijà Ðla-pelius, jø Vilniuje ákurtàjá lietuviøknygynà, kuris Vilniaus lietuviø gyve-nime atliko labai svarbø vaidmená.

Á pagalbà telkiamistudentai

Ar galëtume kalbëti apie tam tik-rà seniesiems vilnieèiams lietuviamsbûdingà bruoþà? Kas Jums krenta á akábendraujant su tø senøjø vilnieèiø pa-likuonimis?

Drásèiau pasakyti, kad senieji vil-nieèiai visada pasiþymëjo savo tam tik-ru ypatingu taurumu, taip pat ir kuk-lumu. Gal dël to ir ainiai iki ðiol nepa-kankamai eksponuoja jø palikimà.

Vilnieèiø lietuviø dinastijos yra ne-paprastai ádomios, taèiau norint jas ty-rinëti ir apie jas paraðyti � tai daugy-bës laiko ir jëgø reikalaujantis darbas.

Bet �Vilnieèiø ainiø klubas� arginëra tam pasiryþæs?

Mûsø klubas sumanë pasitelktiVilniaus pedagoginio universiteto stu-dentus istorikus po truputá gaivinti sa-vo tëvø ir protëviø istorijà. Sudarëmesutartá su ðio Universiteto Lietuvos is-torijos katedra, norime pasiûlyti jiemstyrimø temø, o ið klubo sukauptø lëðøskirti ir tam tikras premijas studen-tams. Pavyzdþiui, labai svarbi tema �Vilniaus lietuviø laikinojo komitetoveikla. Ðis komitetas faktiðkai tvarkë vi-sus Vilniaus lietuviø reikalus.

Ir kas ðios temos ëmësi?Deja, kol kas norinèiø neatsira-

do, bent jau tarp pirmøjø kursø stu-dentø, bûsimøjø istorikø. Todël ke-tiname ðia tema dar ðiemet surengtiistorinæ konferencijà. Panaðiø temøyra ir daugiau, pavyzdþiui, Vilniauslietuviø kunigø veikla. Kaip minëjau,1994 m. buvo iðleistos R. Mackonio

apybraiþos Dvylika Vilniaus kunigø.Puikus skaièius, tarytum dvylika

apaðtalø.Taip jau iðëjo. Tarp jø yra du vys-

kupai � Jurgis Matulaitis ir Meèislo-vas Reinys. Ið kitø garsesniø kunigønorëèiau priminti Vilniaus Ðv. Mika-lojaus baþnyèios klebonà kunigàKristupà Èibirà, þuvusá 1942 m. so-vietø aviacijos antskrydþio metu, taippat kun. Pranà Bieliauskà.

Rankraðèiai ið tiesønedega

Savo apybraiþoje, skirtoje kun.P. Bieliauskui, mano tëvas mini, kadjis visà gyvenimà raðë dienoraðèius.Kaþin kur jie dabar yra? � klausë të-vas, tas eilutes raðydamas 1958 me-tais. P. Bieliauskas jau prieð metusbuvo miræs, tad paties kunigo tëvasnebegalëjo paklausti.

Apie tuos dienoraðèius nieko ne-þinojau, bet labai teisingai pastebë-ta: knygos turi savo likimà, o pasakrusø raðytojo Michailo Bulgakovo,rankraðèiai nedega. 1982 m. laidoda-ma tëvà, panaðiai pasakiau prie jokapo: jis paraðë daug prisiminimø,nors kol kas beveik nieko neiðleista,bet að tikiu, kad jo raðtai dar iðvysdienos ðviesà. Taip ir ávyko.

Keisti dalykai vyksta ir su kun.P. Bieliausko dienoraðèiais. Man në á

galvà negalëjo ðauti, kad jie yra visainetoli � juos saugojo mano klasësdraugë, artima P. Bieliausko giminai-të � jo sesers duktë. Apie tai suþino-jau apie 1993�1994 metus. Tada darketinome tuos dienoraðèius bent dali-mis iðleisti, kaip kad iðleidome DvylikaVilniaus kunigø ir dar tris Vilniauspraeièiai skirtas knygas. Deja, mûsø lei-dybos reikalai nutrûko, ir tik 2003 m.rudená vël pradëjau rûpintis kun.P. Bieliausko dienoraðèiais.

Kas tuose dienoraðèiuose raðoma,kuo jie mums ádomûs ir svarbûs?

Kun. P. Bieliauskas dienoraðèiusraðë nuo 1915�1916 m. beveik iki sa-vo mirties. Juose kone visa Vilniauslietuviø istorija, kurià sudaro 14 ar15 sàsiuviniø. Atsispindi ir LietuvosTarybos, kuri 1918 m. vasario 16 d.paskelbë Nepriklausomybës Aktà,kasdienybë. Tai didþiulis turtas. Poraimënesiø praëjus po to, kai jie atsidû-rë saugioje vietoje, juos iðsaugojusiO. Dzeveèkienë iðëjo á amþinybæ.

O dar po keliø mënesiø Vorutosleidykla iðleido kun. P. Bieliauskoknygà Valkininkø baþnyèia ir vienuo-lynas. Kun. P. Bieliauskas paraðë ðiosparapijos istorijà, klebonaudamasjoje paskutiná savo gyvenimo deðimt-metá (1947�1957 m.).

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Jonas Mackonis su broliu Rapolu ir jo antràja þmona Helena. Apie 1960 m.(Ið Jono Mackonio knygos �Boruþës odisëjos�)

KlaipëdosUNIVERSITETAS

skelbia konkursà pedagogø, mokslo darbuotojø ir padaliniø vadovøpareigoms uþimti nuo 2005 m. rugsëjo 1 d.

Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo institute � 1 vyresniojomokslo darbuotojo.

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute � 2 vyriausiøjømokslo darbuotojø, 2 mokslo darbuotojø.

Botanikos sode � 1 mokslo darbuotojo.

Gamtos ir matematikos mokslø fakultete:Ekologijos katedroje � 0,5 etato profesoriaus;Geofiziniø mokslø katedroje � 1 profesoriaus, 0,5 etato docento;Informatikos katedroje � 2 docentø, 2 lektoriø, 1 asistento;Matematikos katedroje � 2 asistentø;Rekreacinës architektûros ir kraðtotvarkos katedroje � 1 profeso-

riaus,1 docento.

Humanitariniø mokslø fakultete:Anglø filologijos katedroje � 1 asistento;Anglø kalbos centre � 3 lektoriø, 1 asistento;Baltø kalbotyros ir etnologijos katedroje � 1 docento;Lietuviø kalbos katedroje � 1 docento;Romanø filologijos katedroje � katedros vedëjo, 1 docento;Skandinavø kultûros ir kalbø centre � centro direktoriaus, 1 asistento;Baltistikos centre � 1 vyresniojo mokslo darbuotojo;Teatro pedagogikos katedroje � katedros vedëjo, 1 docento;Teologijos katedroje � 1 lektoriaus;Vokieèiø filologijos katedroje � katedros vedëjo.

Jûrø technikos fakultete:Informatikos inþinerijos katedroje � 3 asistentø;Laivo inþinerijos katedroje � 2 lektoriø;Mechanikos inþinerijos katedroje � 1 asistento;Statybos katedroje � katedros vedëjo, 1 docento;Technologiniø procesø katedroje � 0,5 etato profesoriaus, 1 asistento.

Jûreivystës institute:Laivavedybos katedroje � 1 docento, 1 lektoriaus, 1 asistento.

Menø fakultete:Dþiazo katedroje � katedros vedëjo, 1 profesoriaus, 1 docento, 2 lek-

toriø;Fortepijono katedroje � 2 docentø;Choreografijos katedroje � 2 docentø, 1 lektoriaus;Chorvedybos katedroje � katedros vedëjo;Dailës katedroje � katedros vedëjo;Dainavimo katedroje � 1 docento;Liaudies muzikos katedroje � 1 docento;Muzikos istorijos ir teorijos katedroje � 1 profesoriaus, 1 docento;Muzikos pedagogikos katedroje � 1 asistento;Reþisûros katedroje � 3 docentø;Sportiniø ðokiø katedroje � 0,5 etato asistento.

Pedagogikos fakultete:Katechetikos katedroje � 1 lektoriaus;Psichologijos katedroje � 2 docentø, 3 lektoriø;Socialinës pedagogikos katedroje � 1 docento;Ugdymo metodikø katedroje � 2 lektoriø;Vaikystës pedagogikos katedroje � katedros vedëjo.

Regioninës politikos ir planavimo institute � direktoriaus, 1 jaunes-niojo mokslo darbuotojo.

Socialiniø mokslø fakultete:Bibliotekininkystës katedroje � 1 docento, 1 asistento;Ekonomikos katedroje � 1 asistento;Socialinës geografijos katedroje � 1 asistento;Sociologijos katedroje � 1 docento;Vadybos katedroje � 2 docentø, 2 lektoriø, 1 asistento;Vieðojo administravimo ir teisës katedroje � katedros vedëjo.

Sveikatos mokslø fakultete:Reabilitacijos ir slaugos katedroje � 0,5 profesoriaus, 3 docentø,

1 asistento;Rekreacijos ir turizmo katedroje � 1 asistento;Socialinio darbo katedroje � 1 asistento, 1 lektoriaus;Visuomenës sveikatos katedroje � 1 profesoriaus, 1 docento.

Tæstiniø studijø institute:Andragogikos katedroje � 2 po 0,5 etato lektoriaus, 0,5 etato mokslo

darbuotojo.

Dokumentai priimami 10 darbo dienø po skelbimo publikavimo ad-resu: Universiteto Personalo skyrius, 110 kab., H. Manto g. 84,Klaipëda, tel.: (8 ~ 46) 398 916, 398 917, 398 918.Kun. Pranas Bieliauskas, bûdamas Labdarybës draugijos pirmininku, rûpinosi vadinamøjø �prieglaudø� auklëtiniais, Vilniaus

miesto ir Vilnijos lietuviukais. Treèiojo deðimtmeèio nuotrauka.

12 2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319)

Prisimenamas Jonas Kabelka,kuris niekada ir nebuvo pamirðtas (2)

Pradþia Nr. 6

Vilniaus universiteto kalbinin-ko doc. Jono Kabelkos (1914�1986 m.) 90-osioms gimimo meti-nëms skirtas prisiminimø vakarasbuvo surengtas Vilniaus universi-teto Filologijos fakultete, Kristijo-no Donelaièio skaitykloje.

Siejo ir latviø kalba

Daug metø su doc. Jonu Kabel-ka bendravo ir bendradarbiavo kal-bininkas, dëstytojas, pedagogas, lat-vistas ir baltistas Bronys Savukynas.To bendradarbiavimo rezultatas �garsi leidiniø serija: Þodþiai ir þmo-nës, Þmonës ir kalba, Kalba ir mintis,Mintis ir þenklas, Þenklas ir prasmë,Prasmë ir tekstas. Jø sudarytojas bu-vo B. Savukynas, o nemaþa straips-niø paraðë J. Kabelka. Dalydamasisprisiminimais, B. Savukynas buhal-teriðkai tiksliai suskaièiavo net ðeðissavo bendravimo su J. Kabelka eta-pus. Pirmiausia tai studento ir dësty-tojo bendravimas, kurio pirminis juossiejæs etapas buvo latviø kalba. Ant-rasis etapas � lyginamoji baltø kal-botyra, kurià J. Kabelka dëstë penkta-kursiams, bûsimiesiems kalbininkams.Gal tik vieninteliam kursui ir buvo, nesvëliau B. Savukynas neatsimena, kadkam bûtø dëstoma.

Treèiasis etapas � kai kalbininkaiBronys Savukynas, Algirdas Saba-liauskas ir Jonas Kazlauskas, kuris1970 m. po spalio 8-osios tragiðkaiþuvo labai neaiðkiomis ir átartinomisaplinkybëmis, á lietuviø kalbà vertëir leido Janio Endzelyno knygà Bal-tø kalbø garsai ir formos.

Buvo mëgëjasuþtraukti dûmà

Ketvirtasis etapas � tai metas,kai B. Savukynas krimto aspirantoduonà Vilniaus universitete ir kated-roje daþnai susidurdavo su J. Kabel-ka. Jis prasidëjo 1966 m., kai Kultû-ros barø þurnalo redakcija, kuriojedirbo B. Savukynas, atsikëlë á Menodarbuotojø rûmus M. Kutûzovoaikðtëje (dabar � PrezidentûraS. Daukanto aikðtëje). Nuo redakci-jos iki Vilniaus universiteto Centri-niø rûmø, kuriuose telkësi filologaiir istorikai, buvo keli þingsniai, tadJ. Kabelka savo buvusá studentà lan-kydavo kone kas savaitæ � ateidavouþtraukti dûmo. Tai ir buvo bene in-tensyviausias jødviejø bendravimolaikotarpis.

Syká uþëjo gráþæs ið Abromiðkiø,kur daktarai jam uþdraudë rûkytidaugiau kaip dvi cigaretes per dienà.Apie tai ir Kabelkienæ informavo.Todël á Kultûros barø redakcijà at-ëjæs, J. Kabelka saugiai surûkydavodar dvi papildomas cigaretes. Niekasjuk nesuþinos.

Tuo metu kaip sykis re-dakcijoje pasirodë Irena Kost-

AMÞININKØ AKIMIS

kevièiûtë, gana egzaltuota dama, at-ëjusi perskaityti straipsnio korektû-ros. O, profesoriau, tai kaip sveikata? �kreipësi á J. Kabelkà, nors ðis buvo tikdocentas. J. Kabelka ramiai iðpûtëdûmà ir tarë: Po skrodimo paaiðkës.

Pratæsdamas B. Savukyno pra-dëtàjà ir J. Kabelkai, matyt, skaudþiàtemà, Filologijos fakulteto dekanasprof. Bonifacas Stundþia pabrëþë jopastovumà, sugebëjimà nesiblaðkytiá kraðtutinumus. Tai labai ryðkiai pa-sireikðdavo kad ir dël rûkymo. Jaubuvo metæ rûkyti Jonas Palionis irVincas Urbutis, taip pat ir J. Kabel-ka gydytojø buvo ápareigotas mesti.Syká B. Stundþia mato, kaip á fakul-tetà atëjæs J. Kabelka lauþia cigare-tæ á dvi dalis, kiða á kandiklá ir skaniaitraukia dûmà. Docente, taigi Jumsdaktarai rûkyti uþdraudë, � gëdija ne-pataisomà rûkoriø B. Stundþia. Taimatai, að gi maþiau rûkau, lauþiu perpusæ, � atsakë J. Kabelka.

Labai bûdingas jam humoras.Suvalkietiðkas, patrauklus, nestigojam ir saviironijos uþtaiso. Vienàkartà B. Savukynui guodësi: Tai þi-nai, koks mano gyvenimas. Dabar tu-riu maðinà, bet vaþiuoti nemoku � vi-siðka priklausomybë nuo Kabelkienës.

1968 m. J. Kazlauskas apsigynë fi-lologijos daktaro disertacijà ir ta pro-ga pakvietë á vakarienæ Dainavos res-torane. Ásidrasinæs B. Savukynas pa-deklamavo staiga susidësèiusá dvieilá:

Kabelkienës jungà velkaKalbininkas J. Kabelka.Tuo metu J. Kabelka pyktelëjo

ant dvieilio autoriaus, bet po keliødienø susitikæs pasisveikino lyg nie-kur nieko. Graþiai pabendravo. Tai-gi uþantyje pykèio neneðiojo.

Pasakydavo tiek, kiek tuometu reikëdavo pasakyti

Latviø kalbà jis dëstë, atrodytø,atsainiai, bet kartu ir reikliai. Dës-

të Pedagoginiame institute (da-bar � Vilniaus pedagoginis univer-sitetas), be to, dirbo ir Minties lei-dykloje, tad á paskaitas kartais at-eidavo pavëlavæs. Dalis studentøiðsilakstydavo, 4�5 rimtesni lauk-davo. Kartà atëjo tik trys studentai.Bet J. Kabelkos dëstymo maniera,savotiðkas humoras studentamsbuvo labai patrauklûs.

1954-aisiais, o gal 1955-aisiaismetais fakultete vyko visø kalbø ka-tedrø darbuotojø pasitarimas dëlmokslo tiriamojo darbo. B. Savuky-nui teko tame pasitarime sekreto-riauti. Elzbieta Mikalauskaitë, kuribuvo uþ J. Kabelkà 15 metø vyresnë,gimusi 1899 m., já smarkiai uþsipuo-lë: Kabelka Berlyne pas Gerulá ir Fas-merá tobulinosi, Rygoje pas Endzely-nà buvo, o kur jo moksliniai darbai?

Dabar keturias tarnybas turi � Peda-goginiame institute, Vilniaus universi-tete, �Minties� leidykloje ir dar á Rygàvaþinëja skaityti lietuviø kalbos pa-skaitø... J. Kabelka patylëjo ir ramiaisako: Bepigu èia tau, Elziute, pliurpt �nei tu moki alimentø, nei tu kada norsjuos mokësi.

Pasakë tiek, kiek tuo metu reikë-jo pasakyti.

Parodë kalbotyrospatrauklumà

Kad B. Savukynas tapo kalbinin-ku, tai buvo prof. Zigmo Zinkevi-èiaus, tada jauno dëstytojo, nuopel-nas. O kad kalbotyra jam tapo vis pa-trauklesnë, daug prisidëjo bûtentJ. Kabelka. Penktame kurse baltø ly-ginamàjà kalbotyrà jis dëstë pagalJ. Endzelyno mokyklà, o gal ir pagalJurgio Gerulio, nes J. Kabelka 1937�1939 m. kalbotyros studijas tobulinoBerlyne, o 1939�1941 m. ir Rygoje.Ketvirtame kurse B. Savukynas tapoZ. Zinkevièiaus globojamo Istorinësgramatikos bûrelio pirmininku. Ðiaspareigas perëmë ið J. Kazlausko.Kaip tik kilo mintis iðleisti J. Endze-lyno veikalo Baltø kalbø garsai ir for-mos vertimà. Devyni asmenys pasi-skirstë versti. Daugiausia iðvertëA. Sabaliauskas, J. Kazlauskas, oB. Savukynas vertë ir kaip pirminin-kas buvo atsakingas uþ visà vertimodarbà. J. Kabelka vertimà pabaigë irbuvo atsakingas uþ darbà kaip lei-dyklos redaktorius.

B. Savukynas kas dveji metai su-darydavo kalbotyros leidiná Þodþiaiir þmonës (kasmet nebuvo leidþia-ma), o redkolegijos narys buvo J. Ka-belka. Já B. Savukynas iðjudino raðytikai kuriuos baltistikos dalykus, pa-vyzdþiui, apie baltø gentis. Tarp kitøstraipsniø J. Kabelka paraðë ir apieneurus, atneðë B. Savukynui. Ðisskaito autoriaus gana skeptiðkai su-raðytà tekstà. J. Kabelka ir sako: Namatai, taigi su tais èia neurais� Juosdabar kas nori, tas gali ir savintis. Irað èia nieko rimtesnio negaliu pasa-kyti.

Taip �kabelkiðkai� reziumavo,tai labai bûdinga J. Kabelkos màsty-mui ir bendravimo manierai. Á re-dakcijà ateidavo paprastai gerosnuotaikos, bet vienà kartà atëjo ge-

rokai supykæs. Pasirodo, savo dësty-tojà rektoratui apskundë bûsimiejiþurnalistai. J. Kabelka jiems dëstëlietuviø kalbos kursà. Anot þurnalis-tø, J. Kabelka juos skriaudþiàs. Ðisdvejetø jiems ið tiesø priraitydavo.Taèiau tikino dabar dvejetø nebera-ðàs, o þinias daþniausiai vertinàs trimsu dviem minusais. Kartu visada pa-raðydavo pastabà: Ðiaip jau darbasvertas vieneto, bet kaip þurnalistui, taitoks paþymys � 3=.

Kaip J. Kabelka sykápasigedo rimtumo

Toks buvo J. Kabelka � princi-pingas ir su jam bûdingu humoru.Panaðia maniera jam daþniausiaimëgindavo atsakyti ir B. Savukynas.Kai J. Kabelka raðë Baltø filologijosávadà, tai su humoru pasakydavo ko-ká teiginá ir stebëdavo, kaip reaguosB. Savukynas. Ðis taip pat stengdavo-si iðlaikyti tà patá tonà. J. Kabelka irsako: Na, bent vienà kartà tu pasakykrimtai�

Taigi didis humoristas J. Kabel-ka vienà kartà buvo pasigedæs rim-tumo. Regis, tada buvo diskutuoja-ma dël ikiistorinio baltø hidronimøploto. B. Savukynas þurnalui Perga-lë tada buvo paraðæs populiarøstraipsná Þemæ galima prakalbinti,kuriame këlë kognityvinæ vanden-vardþiø reikðmæ istorijai ir prieðisto-rei. Prie straipsnio buvo nupieðæshidronimø ploto þemëlapá su baltið-kais vandenvardþiais nuo Okos ry-tuose iki Vyslos vakaruose, nuo Ki-jevo pietuose iki Latvijos teritorijosðiaurëje.

J. Kabelka ir sako: Tavo tas þemë-lapis gal ir paskutinis, kurá að maèiau.Ar galëèiau ádëti á savo knygà? B. Sa-vukynui tas þemëlapis atrodë labaijau saviveikliðkai ir greitomis nupieð-tas. Vis dëlto J. Kabelka papraðë jápaskolinti ir ádëjo á savo knygà.

Kai B. Savukynas buvo pradëjæsabejoti, ar jam ne geriau bûtø buvætapti matematiku, o ne kalbininku,su savo nepakartojamu humoru irdideliu optimizmu J. Kabelka visdëlto jam sugebëjo gràþinti pasitikë-jimà lingvistika.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Docentas Jonas Kabelka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Kalbininkas Bronys Savukynas iðskyrë net ðeðis savo bendravimosu Jonu Kabelka etapus

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. Bonifacas Stundþia kvieèia susirinkusiuosius pasidalyti prisiminimaisapie kalbininkà doc. Jonà Kabelkà

2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319) 13

Telkia viso pasaulio lietuvius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Mokslo ir kûrybos simpoziumai,pradëjæ savàjá kelià Jungtinëse Ame-rikos Valstijose 1969 m., ilgai buvovien iðeivijoje gyvenanèiø kûrybingømokslo þmoniø suvaþiavimai, kuriuo-se jie galëjo susitikti, susipaþinti, pa-sikeisti patirtimi, paskleisti informa-cijà. Taèiau bene vienas ið svarbiausiøðiø simpoziumø tikslø buvo neleistinutolti nuo savø lietuviðkø ðaknø(bendruomeniø ar organizacijø)sparèiai á mokslo aukðtumas kylan-èiam iðeivijos jaunimui. Tai buvo pro-ga akademiná jaunimà susigràþintilietuvybën. Ne tik susigràþinti, bet iriðkelti, pagarsinti jø darbus, indëlá áJAV mokslà.

Pirmojo Pasaulio lietuviø moks-lo ir kûrybos simpoziumo organizavi-mui vadovavo JAV Lietuviø bendruo-menës Kraðto valdyba, o á programossudarymà ásitraukë daug mokslo dak-tarø, aukðtøjø mokyklø dëstytojø,profesoriø.

Praëjo ketvirtis amþiaus. Per tàlaikà ne tik nutekëjo daug vandens,bet ir daug kas pasikeitë. OkupuotaLietuva tapo laisva, nepriklausomavalstybe, Europos Sàjungos, svar-biausia, NATO nare. Lietuviai, iðsi-barstæ po visà pasaulá, vis daþniau irdaugiau bendradarbiauja su Lietuvo-je gyvenanèiais mokslo, kûrybos ir ki-tø srièiø specialistais. Jau surengtadvylika Mokslo ir kûrybos simpoziu-mø. Artëja XIII-asis, kuris vyks Lie-tuvoje. Já globos Lietuvos Respubli-kos Prezidentas Valdas Adamkus.Simpoziumas rengiamas 2005 m. bir-þelio 30�liepos 3 d. Vilniuje, o liepos4�5 d. � Kaune, Klaipëdoje ir Ðiau-liuose.

Vienà ðio Simpoziumo organi-zatoriø Stasá BAÈKAITÁ kalbina JAVlietuviø laikraðèio Draugas ðeðtadie-ninio priedo Bièiulystë vyriausioji re-daktorë Ligija Tautkuvienë

Simpoziumo organizaciniame ko-mitete atstovaujate iðeivijai. Kokie dar-bai teko Jums?

1999 m. JAV Lietuviø bendruo-menës (toliau � LB) Kraðto valdybospirmininkas Algimantas Geèys pa-kvietë mane ásitraukti á jo formuojamàKraðto valdybà, tapti vicepirmininkumokslo reikalams. Pasibaigus ðios val-dybos kadencijai, 2003 m. buvau pa-praðytas naujai iðrinktos kraðto valdy-bos pirmininkës Vaivos Vebraitës(Vebra)-Gust likti tose pareigose ir to-liau tæsti darbà. Kaip vicepirmininkuimokslo reikalams, man tenka pareigarinkti, formuoti ir teikti informacijàmoksliniais klausimais JAV LB na-riams, rengti mokslinio pobûdþio su-sibûrimus, padëti palaikyti ryðius suLietuvos mokslinëmis institucijomis,atstovauti iðeivijos mokslininkamsLietuvos mokslo gyvenime ir pagal ið-gales sudaryti Lietuvos mokslo ástai-goms galimybes bendradarbiauti suJAV mokslinëmis institucijomis. EsuPasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziumo (toliau � MKS) tarybosnarys. Ðie simpoziumai iðeivijos moks-liniam sluoksniui yra tiek pat svarbûs,kaip Dainø bei ðokiø ir sporto ðventësLB gyvenime.

Ar galëtumëte trumpai stabtelëti irprisiminti pirmàjá simpoziumà, kuria-me teko dalyvauti? Kada skaitëte pir-màjá praneðimà, kokia buvo jo tema?

Pirmasis simpoziumas buvo su-

rengtas 1968 m. Èikagoje. Tai buvopirmas platesnio masto mëginimassuburti JAV gyvenanèius dar Lietuvo-je ir Europoje aukðtuosius mokslusbaigusius iðeivius su jau JAV aukðtuo-sius mokslus baigusia jaunø þmoniøbanga, kuri ir buvo entuziastinga ðiosimpoziumo iniciatorë. Tarp ðio sim-poziumo rengëjø buvo nemaþas bû-rys lietuviø, iðeivijos gyvenime pasiþy-mëjusiø mokslininkø, technologø,medicinos darbuotojø, literatø ir kul-tûrininkø. Ðio renginio kibirkðtis bu-vo Kalifornijos universiteto prof. Al-girdas Aviþienis ir jo bendramintisdr. Arvydas Kliorë ið Kalifornijostechnologijos instituto.

Leidomës á ilgà kelionæ su þmo-nomis, vaikais, ið dalies neramia ðir-dimi. Klausëme savæs, ar ið tikrøjøatsiras pakankamai entuziastø, kurienorës aukoti savo brangø laikà, daþ-nai net ir atostogas, patirtá, nemaþasiðlaidas. Ar pasiseks toks renginys,þinant didþiulius Amerikos þemynoatstumus? Tais laikais kelionës lëk-tuvais daugeliui buvo dar sunkiaiákandamas rieðutas. Tad dauguma áSimpoziumà tûkstanèius kilometrøkeliavo automobiliais...

Atvykæ pamatëme, kad JAV LBÈikagos skyrius Simpoziumui geraipasirengë � patalpos buvo tinkamos,svarbiausia, parûpinta pagalbinëtechninë áranga. Koridoriuose klegë-jo lietuviø kalba. Seni paþástami irnaujai atvykusieji spaudë vieni ki-tiems rankas, dþiaugësi proga susitik-ti tokioje kolegiðkoje aplinkoje. Èika-gos lietuviai daug padëjo organizuo-jant Simpoziumà. Jø bendruomenëgausiai dalyvavo visose Simpoziumosesijose. Jame buvo 14 sekcijø, 64 ið-eiviai mokslininkai ir kultûros dar-buotojai ið JAV bei Kanados skaitëpraneðimus. Sekcijose buvo aptartosávairios temos: tikslieji mokslai, ma-tematika, erdvës tyrimai, technologi-ja, medicina, filosofija, psichologija,literatûra, lituanistika, lietuviø spau-da uþsienyje ir panaðiai. Að pats skai-èiau praneðimà, kaip automobilis vei-kia eismo saugumà. Tai buvo dar tikpradedanèios plëtotis technologijospristatymas lietuviø visuomenei.

Simpoziumas buvo skirtas pirmo-sios aukðtojo mokslo ástaigos ákûrimoLietuvoje 400 metø jubiliejui paminë-ti. Buvo surengtos kelios plenarinëssesijos su atitinkamais praneðimais netik apie pirmosios kolegijos ákûrimàir jos evoliucijà amþiams bëgant. Ap-þvelgta Lietuvos aukðtojo mokslo rai-da ir tautinis gyvastingumas sovieti-nës okupacijos metu.

Kokia pagrindinë XIII simpoziu-

mo tema? Ar jau sudaryta detali jo pro-grama?

Pirmajame pasitarime Simpo-ziumui buvo pasiûlytas moto: Lietu-va globalizacijos sàlygomis ar pana-ðiai. Galutinis iððûkis dar neparinktas,bet manau, kad Lietuvai, tapus Euro-pos Sàjungos ir NATO nare, ði tematapo labai aktuali. Atsivërë daug nau-jø galimybiø, bet tuo paèiu tautinis sa-vitumas, protø �nutekëjimas�, kalba,kultûrinio palikimo iðsaugojimas ta-po ypaè svarbios ir neiðspræstos pro-blemos. Informacinës technologijosatvërë plaèius vartus á pasaulá, taèiaunepaðalino senø problemø, iðkëlëdaugybæ naujø. Dël pasikeitusiø sàly-gø globalizacijos laikotarpiu bûtinaaptarti, kaip neprarasti savo dvasiniøturtø, tautinio savitumo.

Programos apmatai pagal sekci-jas jau sudaryti. Pagal dabartiná pla-nà numatomos devynios sekcijos. De-tali programa dar tik pradedama for-muoti, jos sudarymui reikalingi pra-neðëjai su pasiûlytomis temomis. Jauiki sausio pabaigos 140 asmenø yrapareiðkæ norà dalyvauti ðiame Simpo-ziume.

Kà norëtumëte paminëti ið JAVmokslo þmoniø, kurie dalyvaus ir skai-tys praneðimus? Ar Simpoziume daly-vaus mokslininkai ið vadinamosios,,treèios bangos�? Kokie praneðimai ga-lëtø sukelti susidomëjimà Lietuvoje?

Kalbëti apie tai dar per anksti.Manyèiau, kad ið JAV dalyvaus apie40 praneðëjø, jie sudarys kelias sek-cijas. Iki ðiol apie MKS dar plaèiai ne-skelbta þiniasklaidoje, tad nedaug kasapie já þino. Kità mënesá ir spaudoje,ir internete turëtø pasirodyti daugdaugiau iðsamesniø straipsniø.

Labai laukiame aktyvios pagalbosið �treèiosios bangos� mokslininkø,menininkø, kultûros darbuotojø. Tarpjø yra deðimtys tikrai gerø mokslo irkûrybos srityje pasiþymëjusiø þmoniø,kurie Lietuvoje per ðá Simpoziumà su-silauktø tinkamo dëmesio. Ypaè norë-èiau paminëti gausø bûrá mokslininkø,dirbanèiø biotechnologijos, biochemi-jos srityse. Pavardþiø neminësiu, nesjie dar nëra pasisiûlæ dalyvauti. Tikiuo-si, kad straipsniai, kaip ðis Bièiulystëje,padës atkreipti jø dëmesá.

Ar bus aptartos temos, aktualiostautai, gyvenanèiai ðiapus ir anapus At-lanto?

Simpoziume bus siekiama at-skleisti lietuviø mokslininkø specifi-nius pasiekimus, ieðkoma naujø pra-smiø, platesniø apibendrinimø, kuriepadëtø skirtingos istorinës ir sociali-nës patirties mûsø tautos kartomsrasti naujø jungèiø. Sieksime susitelk-

ti ties mokslo aktualijomis ir jø priori-tetinëmis kryptimis, taip pat tai busproga nagrinëti mokslo átakà kultû-rai, ekonomikai, þmoniø gyvenimui.Kaip jau minëjau, Lietuvai tapus Eu-ropos Sàjungos ir NATO nare, atsi-vërë daug naujø galimybiø, bet iðkilolabai rimtø problemø � iðsaugoti tau-tos savitumà, kalbà ir kultûriná pali-kimà. Iðeivija ðiais klausimais turi di-delæ patirtá, tad bus galimybë apie taidiskutuoti.

Kokiose sesijose dirbs dalyviai?Kas atrenka tematikà, praneðëjus?

Numatoma daug sesijø bendro-mis temomis, kurios bus ádomios irplatesniems visuomenës sluoks-niams. Bûtø galima jau dabar pami-nëti, pavyzdþiui, sesijà Lietuviø tautosir Lietuvos valstybës, visuomenës ir kul-tûros dabartis, raida ir paveldas. Èianumatoma plati Lituanistikos moks-lø samprata, kuri apimtø visus moks-linius tyrimus, susijusius su lietuviøtautos bei valstybës raida ir paveldukultûros, socialiniø bei humanitariniømokslø srityse. Jie atliekami ne tikLietuvoje, bet ir uþ Lietuvos ribø. Ki-tos sesijos tema � Lietuva ir lietuviaipasaulyje. Èia bus pristatyti daugiaupraktinæ ir net organizacinæ reikðmæturintys praneðimai. Bus nagrinëja-mos temos, susijusios su ðiandienineemigracija, lietuviø gráþimu, uþsienyjegyvenanèiøjø ryðius su Lietuva, lietu-viø organizacijø veiklos pasaulyjeproblematikà, tautinio savitumo sam-pratà ir kitus klausimus. Manau, kadtarp kitø gana ádomiø temø nemaþàsusidomëjimà sukels sesijos, susiju-sios su Lietuvos mokslo ir ðvietimosistema, kurià veikia Europos Sàjun-gos struktûros, Lietuvos gamtos,gamtosaugos, gyventojø sveikatos irenergetikos klausimai.

Pageidaujantieji Simpoziumeskaityti praneðimus turëtø registruo-tis www.lms.lt svetainëje ir pasiûlytitemà. Pagal tematikà jie bus priskirtiatitinkamai sesijai. Praneðëjus atrinksXIII MKS taryba. Ar plenarinëse se-sijose bus kvieèiami neuþsiregistravæ,bet labai kompetentingi praneðëjainemokslininkai, priklausys nuo to,kiek bus uþsiregistravusiø dalyviø, ko-kia jø kvalifikacija.

Kas dalyvaus, ið kuriø ðaliø?Simpoziumai yra rengiami kas

treti, bet retkarèiais ir kas antri me-tai. Jø tikslas yra sutelkti visame pa-saulyje gyvenanèius lietuvius moksli-ninkus á vienà bendrà suëjimà, kuria-me pristatomi ne tik moksliniai ir in-telektiniai rezultatai, bet taip pat gvil-denamos politinës, ekonominës, tei-sinës ir kitos svarbios temos. I ir II

simpoziumuose turëjome tenkintisJAV ir Kanados lietuviø mokslininkøindëliais. Pleèiantis simpoziumø ap-imèiai, ásitraukë lietuviai mokslinin-kai ir ið Vakarø Europos, Australijos.IV simpoziume apsilankë viena kitaneoficiali mokslinë kregþdë ið oku-puotos Lietuvos. Daugiausia moksli-ninkø (daugiau nei 120) ið Lietuvosatvyko á VI simpoziumà 1989 metais.Dabar lietuviai paplitæ po visas pa-saulio ðalis. Pasaulio lietuviø ben-druomenë yra geriau organizuota,aprûpinta elektroniniu bendravimotinklu. Apsiëmiau visame pasaulyjeesanèias Lietuviø bendruomenes in-formuoti apie MKS. Jau gavome uþ-klausimø ið Tasmanijos universiteto,Norvegijos, Vokietijos ir taip toliau.Manau, kad XIII simpoziumas su-lauks gausaus mokslininkø bûrio ið vi-sø pasaulio kraðtø. Nenustebèiau, jeijø bus daugiau nei dalyviø ið JAV.

Kuo naudingas Simpoziumas? Pa-þintiniu ar praktiniu poþiûriu?

Simpoziumai labai padeda sava-noriðkai suburti plaèiai pasaulyje pa-sklidusius lietuvius mokslininkus,technologijos ir kultûros darbuotojus.Tai gera proga pasimokyti vieniems iðkitø, dirbantiesiems uþsienyje prisi-minti savo lietuviðkas ðaknis, atnau-jinti senas paþintis ir uþmegzti naujas,pasvarstyti galimybæ sugráþti á Tëvynæproduktyviam darbui. Lietuvoje gyve-nantiesiems � gera proga suþinotiapie jø specialybiø paþangà, pasieki-mus ir kryptis, darbo organizavimà,bendradarbiavimo galimybes, darbosàlygas, ir panaðiai. Norëèiau pami-nëti ðio Simpoziumo tarybos pirmi-ninko akad. Zenono Rokaus Rudzi-ko þodþius, kad labai skiriasi JAV irLietuvoje rengiami simpoziumai.Lietuvoje renginiai vyksta keliose vie-tose, daþnai netoli darbo ástaigø ir na-mø. Simpoziumo dalyviu jautiesi tol,kol dalyvauji renginiuose, o iðëjæs iðSimpoziumo iðkart vël pasineri á kas-dienius darbus. Kitaip yra JAV, kai vi-so simpoziumo metu jautiesi ypatingojeaplinkoje (Mokslo Lietuva, 2004 m.,Nr. 19 (309). Ta aplinka yra ypatin-ga tuo, kad JAV viskas vyksta po vie-nu stogu � toli nuo namø, ástaigø. Èiaesi tikras Simpoziumo narys. Visasketurias dienas vyrauja kolegiðka dva-sia, èia yra gera proga per kelias mi-nutes dalyvauti bet kurioje sesijoje,susitikti su visais Simpoziumo daly-viais, iðgirsti labai plataus masto pri-statymus ir diskusijas posëdþiø salë-se, prie vyno taurës ar pietø stalo.

Kas finansuoja JAV mokslininkøkelionæ?

Visi uþsienio lietuviai finansuo-ja keliones ir simpoziumø iðlaidas iðsavo kiðenës. JAV renginiai (patal-pos, áranga) ið dalies finansuojamilietuviø bendruomenës aukomis, ap-mokëta reklama programos leidiny-je parëmus JAV LB ir ið renginiogautomis lëðomis. Ypaè minëtinipusðimèiai savanoriø, kurie be jokioatlyginimo dirbo ilgas valandas,rengdami patalpas, árangà, ruoðdamimaistà ir rûpindamiesi transportusimpoziumø dalyviams. Visa tai ro-do, kad uþsienio lietuviai siekia iðlai-kyti lietuvybæ ir tautiná savitumà. Vi-liuosi, kad Lietuva tai supranta irvertina.

Visø skaitytojø vardu leiskite Jumspadëkoti uþ pokalbá ir palinkëti kûrybi-nës sëkmës.

KalbëjosiLigija Tautkuvienë,

�Bièiulystë�,2005 m. kovo 16 d.

Dr. Stasys Baèkaitis (viduryje), dr. Marius Naris ir dr. Vygintas Gontis XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumeLemonte, Èikagoje (2002 m.)

SIMPOZIUMAS

14 2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319)

Vilniaus Universiteto Chemijosfakultete 2005 m. vasario 25 d. vykomokslinë konferencija Chemija2005, skirta pagerbti prof. KazioDaukðo atminimà. Paþymëta jo gi-mimo 100-øjø metiniø sukaktis. Ámokslinæ konferencijà susirinko vi-sø Lietuvos aukðtøjø mokyklø ir ins-titutø chemikai, daug prof. K. Dauk-ðà paþinojusiø arba kartu su juo dir-busiø þmoniø, atvyko jo ðeima. Perkonferencijos pertraukà prie namo,kuriame gyveno prof. K. Daukðas,atidengta atminimo lenta.

Profesoriaus mokslinæ veiklà ap-þvelgë Chemijos fakulteto dekanasprof. Rolandas Kazlauskas. Prisimi-nimais apie profesoriø K. Daukðàdalijosi buvæs Lietuvos ðvietimo mi-nistras Henrikas Zabulis, akademi-kas Leonas Simanavièius, Kultûrosbarø redaktorius Bronius Savukynas,poetas Algimantas Baltakis, VUmokslo reikalø prorektorius JuozasVidmantas Vaitkus, dr. Juozas But-kevièius ir dr. Algirdas Konèius.

K. Daukðas gimë Pakruojo rajo-no Sakalø kaime pasiturinèio ûkinin-ko ðeimoje. Nuo 1919 m. mokësiÐiauliø valstybinëje gimnazijoje.1925 m. baigæs gimnazijà, K. Dauk-ðas ástojo á Lietuvos (nuo 1930 m. �Vytauto Didþiojo) universiteto Ma-tematikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos skyriø (atskiro Chemijosfakulteto tada nebuvo). 1931 m. bai-gæs studijas, dvejus metus dirbo Vals-tybinëje technikos-chemijos labora-torijoje, o nuo 1933 m. vël gráþo áUniversitetà, bet jau kaip Neorgani-nës ir analizinës chemijos ka-tedros asistentas. 1936 m. K.Daukðas apgynë daktaro di-sertacijà, 1937�1938 m. staþa-vosi Graco (Austrija) aukðto-joje technikos mokykloje, o1939 m. apgynë habilitacinádarbà ir buvo paskirtas VDUNeorganinës ir analizinës che-mijos katedros privatdocentu.1940 m. su visu Matematikos-gamtos fakultetu persikëlë áVilniø. Ten buvo iðrinktas tospaèios katedros vedëju ir jaivadovavo iki 1981 metø. Pro-fesorius buvo pirmasis1945 m. spalio 10 d. darbà pra-dëjusio savarankiðko Vilniausuniversiteto Chemijos fakulte-to dekanas (iki 1946 m.) ir1945�1946 m. � Vilniaus peda-goginio instituto (dabar � Vil-niaus pedagoginio universite-to) Chemijos katedros pirma-sis vedëjas. Kurá laikà dëstëchemijà Vilniaus dailës insti-tute (1946�1948 m.). 1945�1956 m. � MA Chemijos ircheminës technologijos instituto di-rektorius. K. Daukðas buvo Lietuvosaukðtøjø mokyklø ir mokslo ástaigødarbuotojø profsàjungos organizaci-nio komiteto pirmininkas, beveik 25metus (1958�1982 m.) � DmitrijausMendelejevo chemikø draugijosLietuvos respublikinës valdybos pir-mininkas, aktyvus Þinijos draugijosvaldybos narys, daugelio moksliniøtarybø pirmininkas ir narys.

Prof. K. Daukðas � pripaþintasuniversiteto analitikø mokyklos pra-dininkas.

Vienas ar kartu su kolegomis jisvadovavo 11 disertantø, kuriø moki-niai, mokiniø mokiniai ir jø mokiniømokiniai dabar sudaro didelá moks-

Pagerbtas profesoriausKazio Daukðo atminimas

lininkø bûrá � jame 59 dakta-rai ir 8 habilituoti daktarai.

Svarbiausia prof. K Dauk-ðo pedagoginio darbo kryp-tis � vadovëliø raðymas. Pir-mà savo vadovëlá jis iðleidoVytauto Didþiojo universite-te. Padedamas studentø che-mikø draugijos, dar pokariu,1936 m., prof. K. Daukðasgreitai tapo produktyviausiulietuviðkø chemijos vadovëliøautoriumi. Vienas ar kartu sukolegomis jis paraðë 7 vado-vëlius ir mokymo priemones,kurios iðleistos 13 leidimømaþdaug po 40 tûkst. egzem-plioriø. Ðios knygos atliko irdidelá lietuviðkosios chemijosterminijos norminimo darbà;já uþbaigë Profesoriaus para-ðytas pirmasis lietuviðkas aið-kinamasis Chemijos þodynas(1960 m.). Ðis þodynas beveik30 metø buvo kiekvieno chemikoparankinë knyga, taip pat padëjusisusipaþinti su chemijos terminais irsàvokomis kitø specialybiø moksli-ninkams, pedagogams...

Prof. K. Daukðas iðspausdino140 mokslo populiarinimo ir publi-cistiniø knygø, broðiûrø bei straips-niø laikraðèiuose ir þurnaluose. Dujo straipsniai Lietuvoje sukëlë tokiàdiskusijø audrà, kokios tarybiniaismetais Lietuvos spaudoje ir visuo-menëje dar nebuvo. Viename ið tøstraipsniø jis pasisakë prieð meza-liansinæ santuokà, kai jaunuoliai ku-ria ðeimà visiðkai nekreipdami dë-

mesio á interesus, sveikatà ir sociali-næ padëtá, vien tik ið meilës. Straips-nis labai papiktino raðytojus Myko-là Slucká, Juozà Baltuðá ir daugybægrynosios meilës ðalininkø. Taèiau jieniekaip negalëjo sugriauti Profeso-riaus argumentø.

Antrajame straipsnyje prof.K. Daukðas kritikavo tuo metu ypaèiðpopuliarëjusià kolektyviniø sodømanijà. Jis teigë, kad kapstymasis so-de � tai visiðkai nenaðus darbas, ati-traukiantis þmogø nuo kultûringes-niø laiko leidimo bûdø: knygø skai-tymo, visuomeninës veiklos, diskusi-jø, teatrø ir koncertø lankymo. Ðisstraipsnis uþrûstino ðimtus tûkstan-èiø sodininkø.

Profesorius buvo nepralenkia-mas diskusijø virtuozas. Jis sugebë-davo pastebëti, iðryðkinti ir nelauk-tai apibendrinti silpnuosius prieði-ninkø teiginius, nukreipti visà disku-sijà sau naudinga linkme. Jis paþer-davo tokiø netikëtø, su oficialiàja tometo ideologija ir standartine màs-tysena nesiderinanèiø minèiø, kaddël jø ásiplieksdavo karðtos, ilgai ne-rimstanèios diskusijos paskaitø salë-se ir spaudoje. Diskusijø ir vieðojoþodþio pomëgis nuvedë prof. K.Daukðà ir á þinomiausiø Lietuvoslektoriø gretas.

Profesorius buvo vienas akty-viausiø Neringos kavinëje susibûru-

sio neformalaus Vilniaus inte-ligentø klubo nariø. Prie �pro-fesoriø� stalo nebûdavo jokiødiskusijos temø tabu, o apiepatá vadinamàjá �profesoriø�stalà, prie kurio mëgdavo së-dëti K. Daukðas, AleksysChurginas, Benjaminas Gor-bulskis� dar ir dabar pasako-jamos legendos.

Profesoriaus pomëgis bu-vo gaminti tuo metu maþaikam þinotus vermutus ir jø su-venyriniais buteliukais apdo-vanoti draugus, kolegas, pati-kusius þmones.

Tiksliøjø mokslø atstovai,skirtingai nuo politikø, raðyto-jø, aktoriø, nedaþnai iðgarsë-ja tarp ne savo specialybësþmoniø. Retos iðimtys, tik pa-tvirtinanèios ðià taisyklæ, � ar-ba dideliø atradimø autoriai,savo darbais ið esmës pakeitæþmoniø kasdienio gyvenimobûdà ir dël to minimi viso pa-saulio vadovëliuose, arbaþmonës, ávairiopa veikla iðsi-

verþæ ið savo mokslo rëmø, turëjæ di-delæ átakà visuomenës màstysenai,vadinamajai vieðajai nuomonei. Bû-tent antrajai mokslininkø grupei irpriskirtinas profesorius K. Daukðas.

Buvæs ilgametis Lietuvosmokslø akademijos prezidentasJuozas Matulis yra pasakæs: Profe-sorius K. Daukðas � tai toks fenome-nas, kokiø mûsø visuomenëje dau-giau nëra.

Profesorius K. Daukðas mirë1985 m. gruodþio 18 dienà. Palaido-tas Antakalnio kapinëse.

Pagal Zenono Maèionio knygà�Profesorius Kazys Daukðas�parengë Jolanta Raudonienë

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo valdybos2005 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 2

1 priedas

2005 M. FONDO LËÐØ, SKIRTØ MOKSLUI IR STUDIJOMS REMTI,PASKIRSTYMAS PAGAL VEIKLOS KRYPTIS

Eil.Nr.

Fondo inicijuoti moksliniai tyrimai(programos):1.1. Aukðtøjø technologijø plëtrosprograma1.2. Moksliniø tyrimø ir eksperi-mentinës plëtros prioritetiniø kryp-èiø programa1.3. Skirtingø mokslo krypèiø tyri-mus jungianèios inicijuotos moks-lo programos (ið jø sutartiniai ási-pareigojimai ir pagal Europosmokslo fondo tyrimø tematikas)Mokslininkø grupiø ar atskirømokslininkø pateiktiems moksliniøtyrimø projektamsÛkio subjektø uþsakymu mokslo irstudijø institucijø vykdomiems ty-rimamsMokslo ir studijø institucijø moks-liniams tyrimams, ágyvendina-miems pagal tarptautines sutartis:4.1. EUREKA4.2. COST4.3. NATO ir kiti4.4. Europos mokslo fondo kvietimuMokslo konferencijos, simpoziu-mai ir kiti renginiaiMokslinës monografijos ir kitimoksliniai veikalaiDoktorantø vykdomi tyrimaiFondo valdybos nariø ir Fondo eks-pertø ekspertiniam vertinimui ap-mokëti

Ið viso

Paramos kryptys PaskirstytosFondo lëðø dalys

1

Fondonuostatøpunktas

5.1

5.2

5.3

5.4

5.5

5.6

5.7

24,7 proc.

29,7 proc.

6,0 proc.

9,6 proc.

6,5 proc.

13,6 proc.

1,2 proc.

1,5 proc.

5,2 proc.

2,0 proc.

100,0 proc.

2

3

4

5

6

78

MOKSLO IR STUDIJØ INSTITUCIJØ DËMESIUI,

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo valdybos 2005 m. kovo22 d. nutarimu Nr. 3 skelbiamas konkursas naujiems projektams teikti ðio-se mokslo programose:

� Aukðtøjø technologijø plëtros programa;� Prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros

krypèiø programa.Projektai konkursui rengiami vadovaujantis LR Ðvietimo ir mokslo mi-

nistro 2003 m. balandþio 3 ásakymais Nr. 430 Dël Aukðtøjø technologijø plët-ros programos, Nr. 431 Dël moksliniø tyrimø projektø prioritetinëse moksli-niø tyrimø ir eksperimentinës plëtros kryptyse finansavimo tvarkos ir LR Vy-riausybës 2003 m. gruodþio 22 d. nutarimu Nr. 1645 Dël Aukðtøjø techno-logijø plëtros programos patvirtinimo.

Projektai Fondui teikiami nuo 2005 m. kovo 29 d. iki balandþio 29 d.,projektø trukmë 2005�2006 m.

Metinë paramos vienam projektui suma neturëtø bûti didesnë kaipkrypèiai skirta lëðø suma (293.000 Lt ir 227.000 Lt).

Mokslo ir studijø institucijos kartu su ûkio subjektais teikia praðymuspagal ðias Aukðtøjø technologijø programos plëtros kryptis:

� Biotechnologijos;� Mechatronikos;� Lazeriø technologijos;� Informacinës technologijos;� Nanotechnologijos ir elektronikos.Mokslo ir studijø institucijos teikia praðymus pagal ðias Vyriausybës

patvirtintas Prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros kryptis:

� Genomika ir biotechnologijos sveikatai ir þemës ûkiui;� Geros kokybës, saugaus ir ekologiðkai ðvaraus maisto technologijos;� Ekosistemø ir klimato pokyèiai;� Informacinës visuomenës technologijos;� Pilieèiai ir valdymas þiniø visuomenëje;� Tautinio identiteto iðsaugojimas globalizacijos sàlygomis;� Moksliniai tyrimai, skirti nanotechnologijoms kurti;� Moksliniai tyrimai ir eksperimentinë plëtra, skirtabranduolinës sau-

gos bei radioaktyviøjø atliekø tvarkymo klausimams spræsti.Dël projektø rengimo konsultuoja:� Aukðtøjø technologijø plëtros programos projektai � dr. Vaiva Priu-

dokienë, Mokslo skyriaus vyriausioji specialistë, tel.: (8 ~ 5) 264 72 60,el. p. vaiva@ktl.mii.lt;

� Prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtroskrypèiø programos projektai � dr. Jolita Klimavièiûtë, Mokslo skyriaus vy-riausioji specialistë, tel. (8 ~ 5) 264 72 60, el. p. lita@ktl.mii.lt

Projektai priimami LVMS Fonde adresu: A. Goðtauto g. 12, 417 kab.Darbo laikas: I�IV � 8:30�17:30; V � 8:30�16:15.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Profesorius Kazys Daukðas

Atminimo lenta chemikui prof. Kaziui Daukðui

ATMINTIS

2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319) 15

DBU (Deutschen BundesstiftungUmwelt � vok. k. Vokietijos aplinkosapsaugos ugdymo) fondo Baltijos ðaliøprograma: jaunieji mokslininkai iðBaltijos regiono valstybiø tyrinëja Vo-kietijos mokslo ástaigose. 25 DBU fon-do stipendiatø ið Baltijos valstybiø irKaliningrado srities staþuotë prasidëjoávadiniu seminaru Osnabriuke 2005 m.sausio 31 d. Jaunieji mokslininkai ap-silankë fondo bûstinëje ir Aplinkos ko-munikacijos centre; ten apþiûrëjo gau-sias aplinkos inovacijø ekspozicijas.

Aplinkos apsauga negali apsiribotivalstybiø sienomis, � sveikindamas nau-juosius stipendiatus seminaro metu pa-brëþë DBU fondo generalinis sekretoriusdr. Fricas Brikvedë (Fritz Brickwede). �Todël mûsø stipendijos programos, skirtosne tik vokieèiams, bet ir Rytø Europos jau-niesiems mokslininkams, yra investicija átarpregioninës aplinkos apsaugos ateitá.

DBU fondo Baltijos valstybiø pro-grama siûlo stipendijas trumpalaikei

Staþuotis aplinkos apsaugossrityje � á Vokietija

staþuotei, praktikai ámonëje, tyrimoástaigoje ar doktorantûros studijomsVokietijos Federacinëje Respublikoje.Pretenduoti gali aplinkos apsaugos (irsu ja susijusias) problemas tiriantys ávai-riø krypèiø magistrantai, absolventai,doktorantai iki 32 metø amþiaus. Ypaèsveikintini tarpdiscipliniai ir inovatyvustyrimai, apimantys kelias mokslo ðakas.

Stipendijos trumpalaikëms sta-þuotëms skiriamos 3�12 mënesiams.Pretendentai turi pateikti CurriculumVitae (vokieèiø arba anglø k.), diplo-mo ir iðraðo kopijà, trumpà projektoapraðymà, detalià darbo programà. Jeiámanoma, atitinkamos mokslinio tyri-mo institucijos ámonës ar ástaigos Vo-kietijoje sutikimà. Stipendijos dokto-rantûrai bus skiriamos iki 36 mën. lai-kotarpiui. DBU fondas jau yra parë-mæs 191 stipendijà jauniesiems moks-lininkams ið Rytø Europos valstybiø.

Gvidas Mazgelis

Ðiauliø universitetodailës galerija buvoásteigta 1999 m. vidury-je skulptoriaus prof.Aloyzo Toleikio inicia-tyva. Tokios ástaigosporeikis buvo jauèia-mas seniai, nes miestodailës galerija ir ma-þesnë Laiptø galerijanebegalëjo patenkintididelio dailæ studijuo-janèio jaunimo bûrionoro vieðai rodyti savokûrybà. Tokiu bûdumieste veikia trys dai-lës galerijos, formuo-janèios ir jau turinèiossavàsias kryptis.

Universitetinës ga-lerijos pagrindinë uþ-duotis � parodyti, at-skleisti, ugdyti savosios mokyklos dëstytojø ir auklë-tiniø kûrybà. Ji tampa ir savotiðka mokomàja baze, èiauþsimezga dëstytojo ir studento kûrybinis dialogas,neretai peraugantis á diskusijà. Antra vertus,galerijoje neapsiribojama vien savaisiais � kvieèiamiir kiti miesto dailininkai, taip pat uþmezgami ryðiai sukitø Lietuvos miestø dailininkais. Stengiamasi pasi-kviesti labai ávairiø kûrëjø, ne tik pripaþintø, bet ir de-biutuojanèiø. Rengiamos ir uþsienio ðaliø � Lenkijos,Latvijos, Rusijos Federacijos atstovø ekspozicijos.

Dailës galerija turi dvi ekspozicijø sales, kartaisviena paroda uþima dvi patalpas. Taèiau daþniausiaiveikia dvi ekspozicijos � maþoji salë paprastai atiduo-dama studentams. Per metus vidutiniðkai surengiamaiki 35�40 parodø. Jø sàraðas gana ávairus ir áspûdin-gas. Ðtai 2004 m. buvo surengtos ðiaulieèiø dailinin-kø Sigito Prancuièio ir Voldemaro Barakausko, doc.Bonaventûro Ðalèio tapybos, Arûno Vasiliausko ak-varelës parodos, vilnieèiø Mikalojaus Povilo Viluèioir Nijolës Vilutienës garfikos, J. Jankutës scenogra-fijos ekspozicijos. Buvo parodyti bronzos liedinimosimpoziumø Vilniuje 2001�2004 m. darbai. Dviejoseparodose parodyti paryþieèio Þibunto Mikðio ekslib-risai ir dovanotos universitetui knygos. Tapybos ir fo-tografijø parodà surengë Gerhardas Ðpilgius (Ger-hard Spilgies) ið Vokietijos. Buvo rodomi naujausitekstilës kûriniai, tarp jø ir Kauno dailininkiø, nema-þai � fotografijø parodø. Bûta ir eksperimentinio po-bûdþio ekspozicijø: Salomëjos Jastrumskytës koncep-tualios fotografijos paroda Metafizinio namo sekimas,Fluxus ir Telðiuose Fluxus, doc. Irenos Burneckienësfloristikos darbø paroda.

Sudarytas planas 2005 metams. Jau veikë telðie-

Ðiauliø universitetas:dailës galerija

èio Romualdo Inèirausko skulptûrø paroda, atidary-ta doc. Nijolës Sitonytës tapybos ant ðilko paroda. Nu-matytos vilnieèio Aleksandro Vozbino tapybos, Liub-lino universiteto dëstytojo grafiko Gþegoþo Mazure-ko (Grzegorz Mazurek) kûrybos konceptuali parodaKièas. Ðalia tradiciniø tapybos, grafikos, skulptûros,fotografijos, pieðiniø bus tekstilës, odos dirbiniø, di-zaino ir kitø ekspozicijø.

Netenka èia minëti studentø, moksleiviø pasirody-mø � visos ekspozicijos ásilieja á savità mokymo pro-cesà, tradiciniø, moderniø ir eksperimentiniø parodøbuvimas leidþia lyginti, diskutuoti, ginèytis apie ðiuo-laikinæ meno pasaulio padëtá.

Dailës galerija yra labai patogioje miesto vietoje,paèiame centre, ji gausiai lankoma. Galerijoje vykstadiplominiø darbø gynimai, naujø knygø aptarimai, mi-nëjimai, kiti kultûros renginiai. Taèiau pagrindineveiklos sritimi buvo ir lieka parodø rengimas, jø ap-tarimai.

Universitetinë dailës galerija � naujas reiðkinysLietuvoje, ir jos ðeðeriø metø patirtis gali bûti naudin-ga kitoms mokykloms. Mes èia nekalbame apieVilniaus Dailës akademijos galerijà, kuri � savaime su-prantamas tokio pobûdþio mokyklos padalinys. Tuotarpu universiteto sistemoje galerija susiduria su dau-gybe problemø. Pirmiausia kyla klausimas, ar tai visouniversiteto padalinys, ar tik Menø fakulteto ir dailëskatedrø reikalas. Nors ir keista, bet dailininkamsnuolat tenka árodinëti tokio padalinio reikalingumà.Iðkyla ir materialiniø klausimø, prestiþiðkumo, kultû-rinio statuso problemø. Visi ðie klausimai, þinoma, eg-zistuoja, pasitaiko abejotinø sprendimø, ne visos pa-rodos bûna aukðto estetinio ir etinio lygio. Nelengvaisprendþiami finansiniai reikalai.

Savo egzistavimu universiteto galerija jau ásiterpëá miesto svarbiø kultûriniø ástaigø gretas, daugelionaujø parodø atidarymai tampa ðvente, kurioje daly-vauja miesto vadovai ir sveèiai. Tuo paèiu galerija tam-pa ne tik universiteto, bet ir miesto reprezantantu.

Ðiauliø universiteto dailës galerija � pavyzdys ki-toms aukðtosioms mokykloms. Neseniai dailës gale-rija ásteigta Vilniaus pedagoginiame universitete, ti-këtina, kad jø atsiras ir kituose. Bræsta laikas, kai aukð-toji mokykla be savosios dailës galerijos, muziejaus arkitaip pavadinto, bet panaðaus pobûdþio kultûros pa-dalinio, nebus visavertë.

Prof. habil. dr. Vytenis Rimkus

Ðiauliø universiteto dailës galerija

Ðiauliø universiteto dailës galerijos eksponatas �Romualdo Inèirausko �Septynðakë þvakë�

LIETUVOS ENERGETIKOSINSTITUTAS

skelbia vieðà konkursà ðioms pareigoms uþimti:

Medþiagø tyrimø ir bandymø laboratorijos Plazminiø technologijøsektoriaus vadovo;

vyresniojo mokslo darbuotojo Branduoliniø árenginiø saugos labora-torijoje (2 et.);

vyresniojo mokslo darbuotojo Degimo procesø laboratorijoje (1 et.);mokslo darbuotojo Energetikos kompleksiniø tyrimø laboratorijoje (1 et.);jaunesniojo mokslo darbuotojo Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø la-

boratorijoje (1 et.);jaunesniojo mokslo darbuotojo Hidrologijos laboratorijoje (1 et.);jaunesniojo mokslo darbuotojo teisës srityje Informacijos skyriuje (1 et.)

Dokumentus � praðymà direktoriaus vardu, mokslo laipsná liudijan-èio dokumento kopijà, gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà, mokslodarbø sàraðà per pastaruosius 5 metus � iki ðiø metø balandþio 21 d. pa-teikti studijø administratorei adresu: Breslaujos 3, LT-44403 Kaunas; 233kab., tel. (8 ~ 37) 401 809.

Direktorius

ÐIAULIØUNIVERSITETAS

skelbia vieðà konkursà eiti pareigas ðiose katedrose ir mokslo centruose:

Edukologijos fakultete:Psichologijos katedroje � profesoriaus (0,5 etato), docento

(0,25 etato);

Fizikos ir matematikos fakultete:Aplinkotyros katedroje � docento (1 etatas);Matematikos katedroje � docento (1 etatas);

Menø fakultete:Taikomosios dailës ir technologijø katedroje � lektoriaus (1 etatas);Tapybos katedroje � asistento (1 etatas);

Socialiniø mokslø fakultete:Ekonomikos katedroje � lektoriaus (2 etatai), lektoriaus (2 po

0,5 etato);Vieðojo administravimo katedroje � asistento (1 etatas);

Technologijos fakultete:Informaciniø technologijø katedroje � lektoriaus (1 etatas), asisten-

to (1 etatas);Biologiniø tyrimø moksliniame centre � vyresniojo mokslo darbuotojo

(0,5 etato);Ðiaurës Lietuvos istorijos centre � vyresniojo mokslo darbuotojo

(0,5 etato).

Dokumentai priimami tris savaites po konkurso paskelbimo spaudo-je dienos adresu: Ðiauliø universiteto Personalo skyrius, Vilniaus g. 88, LT�76285 Ðiauliai; telefonai pasiteirauti: (8 ~ 41) 595 750, 595 751.

Ðiauliø universiteto dëstytojø ir mokslo darbuotojø atestavimo ir kon-kursø pareigoms eiti nuostatai pateikti Universiteto interneto tinklalapy-je: http://www.su.lt Struktûra/ Administracija/ Tarnybos ir skyriai/ Persona-lo skyrius/ Atestacija ir konkursai.

Rektorius

Kvieèiame

Lietuvos Ignoto Domeikos draugija ir Lietuvosmokslø akademijos biologijos, medicinos ir geomoksløskyrius maloniai kvieèia dalyvauti Lietuvos Ignoto Do-meikos draugijos metiniame susirinkime. Tema: Senie-ji Domeikø giminës dvarai. Trys Danguel herbo ðakos:bandymas jas paþinti.

Praneðëjas � Algimantas Grigelis.Renginys vyks 2005 m. balandþio 13 d. (treèiadie-

ná) 15 val. Lietuvos mokslø akademijos Maþojoje sa-lëje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Telefonas pasiteirauti:(8 ~ 5) 2614 011, 2623 704. El. paðtas: grigelis@geo.lt

16 2005 m. balandþio 7 d. Nr. 7 (319)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel/faks. (8 ~ 5) 212 12 35

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Jûratë Veniûtë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

Kovo 15 d. prie Lietuvos banko pastato Vil-niuje, Totoriø gatvëje, jau ið ankstyvo ryto eilutë-je nekantriai trypèiojo gerokas bûrys þmoniø. Ne-sunku buvo spëti, kad tai numizmatai, savo rinki-nius ir kolekcijas norintys papildyti dar viena me-niðkai nukaldinta 50 litø progine moneta, skirtaKernavei. Tai serijos Lietuvos istorijos ir architek-tûros paminklai tàsa.

Naujosios monetos pristatymas buvo sureng-tas ðiuo atveju paèioje tinkamiausioje vietoje �Kernavës archeologijos ir istorijos muziejuje. Árenginá atvyko Lietuvos banko valdybos pirminin-kas Reinoldijus Ðarkinas, Ðirvintø rajono merasVytas Ðimonëlis, dalyvavo Valstybinio Kernavëskultûrinio rezervato direkcijos direktorius SauliusVadiðis, jau daug metø Kernavës archeologiniamstyrimams vadovaujantis Vilniaus universiteto Is-torijos fakulteto Archeologijos katedros vedëjasprof. Aleksiejus Luchtanas, kiti archeologai, isto-rikai, Lietuvos banko atstovai ir þurnalistai.

Kaip savo kalboje pasakë Lietuvos banko val-dybos pirmininkas R. Ðarkinas, 41-oji Lietuvosbanko iðleista proginë moneta prisideda prie ðiounikalaus UNESCO pasaulio paveldo objektoáamþinimo lietuviðkø pinigø istorijoje. Pristatyda-mas naujàjà Kernavei skirtà monetà, R. Ðarkinaspapasakojo apie Lietuvos banko leidybos tradici-jas ir tolesnius planus.

Valstybinio Kernavës kultûrinio rezervato di-rekcijos vadovas S. Vadiðis teigë, kad Kernavë �tai ne vien keturi piliakalniai ir graþus kraðtovaiz-dis. Didþiausia Kernavës vertë glûdi po þeme, irbûtent dël ðios iðskirtinës vertës 2004 m. Kernavëbuvo pripaþinta treèiuoju pasaulio kultûros pavel-do objektu Lietuvoje � po Vilniaus senamiesèioir Kurðiø nerijos.

Kernavës kultûriná rezervatà sudaro 18 nekilno-jamøjø kultûros vertybiø. Saugomi 5 Kernavës pilia-kalniai, senojo miesto ir baþnyèios vieta, Kriveikið-kio piliakalnis ir kapinynas. Archeologiðkai kol kasiðtirta maþdaug 1,5 proc. saugomos teritorijos.

Senovës ir dabarties sàsajaProginës monetos autorius dailininkas Gied-

rius Paulauskis susieja gilià senovæ su dabartimi.Averse pavaizduota XIV a. pabaigos senovinëlietuviðka moneta, kurioje nukaldintas Vytis � di-dþiojo kunigaikðèio ir valstybës simbolis. Ðiosaukðtos prabos sidabrinës monetos prieð 5 me-tus buvo rastos tyrinëjant Kriveikiðkio kapinynà.Manoma, kad tokios monetos 1387�1390 m. bu-vo kaldinamos Vilniuje, Þemutinës pilies teritori-joje veikusioje pinigø kalykloje. Virðutinëje pro-ginës monetos dalyje uþraðas LIETUVA, o apati-nëje � 50 LITØ. Kairiojoje dalyje yra VÁ Lietuvosmonetø kalykla þenklas, o deðiniojoje � data 2005.

Monetos reverse � Kernavës piliakalniai irPajautos slënis. Ðie objektai suvokiami kaipXIII�XIV a. Lietuvos politinis, administraci-

Kernavei skirta proginë moneta

nis ir gynybinis centras. Virðuje uþraðas � KER-NAVË, apaèioje � UNESCO PASAULIO PA-VELDAS. Monetos briaunoje serijos pavadi-nimas � ISTORIJOS IR ARCHEOLOGIJOSPAMINKLAI.

Numizmatai þino, o kitiems skaitytojams pri-minsime, kad naujoji proginë moneta nukaldin-ta ið 925 prabos sidabro, kokybë proof, skersmuo38,61 mm. Masë 28,28 g. Monetos pavirðius veid-rodinis, o reljefas matinis. Tiraþas � 2 tûkst. vie-netø. Nukaldino VÁ Lietuvos monetø kalykla.Monetos kaina � 75 litai, o su reprezentacine dë-þute � 90 litø.

Kartu su naujàjà progine moneta Lietuvosbankas iðleido ir lankstinukà, kuriam tekstà paraðëprof. A. Luchtanas.

Kaip buvo sukurta pirmojilietuviðka proginë moneta

Daug vandens nutekëjo, kol Lietuvoje buvonukaldinta pirmoji proginë moneta.

Priminsime, kad 1922 m. rugsëjo 9 d. Lietu-vos Steigiamasis Seimas priëmë Lito ástatymà, ku-ris numatë, kad Lietuvos tautinë valiuta bus litas.Ið lotyniðko Lietuvos vardo Lituania buvo pada-rytas naujadaras � litas, be kurio dabar lyg ir ne-ásivaizduojame Lietuvos valstybingumo. Bent taipbuvo iki ðiol. Ávedus eurà, matyt, bus kitaip.

Pirmieji Lietuvos Respublikos popieriniai li-tai ir popieriniai centai buvo spausdinami Berly-ne. Prasto popieriaus ir prastokos poligrafijos pi-nigai buvo visiðkai nesaugûs, tad nieko nuosta-

baus, kad labai greitai buvo susirûpinta kaldinti irpirmàsias lietuviðkas metalines monetas. Nuo su-manymo iki pirmøjø monetø pasirodymo spëjoprabëgti beveik treji metai, nes buvo laukiama, kollitas ásitvirtins pasaulyje, vadinasi, tie keleri metaibuvo ir lietuviðko pinigo brandinimo metai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkasprof. Vladas Jurgutis, kuris ir laikomas Lietuvoslito �tëvu�, 1925 m. uþsakë kurti pirmàsias lietuvið-kas monetas. Matyt, vyko uþdaras konkursas, nesdalyvavo tik keli dailininkai. Antanas Aleksandra-vièius sukûrë daug klasikine ornamentika puoðtømonetø, ko gero, pats sugalvojæs ir nominalus. Pa-siûlë ir 3 litø monetà, o tai nëra áprastas dalykas.

Vertinimo komisija skyrë pirmenybæ JuozoZikaro sukurtoms monetoms, taèiau tuo metuLietuvoje ágyvendinti jo pasiûlymà buvo neáma-noma. Sidabrinës monetos � 1, 2 ir 5 litø nomina-lo � buvo uþsakytos kaldinti Londono karaliðkojemonetø kalykloje. Smulkesnieji centai (ið vario-aliuminio lydinio) buvo kaldinami Birmingemokalykloje. Taigi pirmosios Lietuvos Respublikosmonetos apyvartoje pasirodë 1925 metais.

Kadangi ilgainiui kai kuriø monetø pradëjostigti, pirmiausia 1 cento ir sidabrinës 1 lito mo-netø, susirûpinta steigti nuosavà monetø kalyklà.Lietuvos �laikinojoje� sostinëje Kaune, Spinduliospaustuvës patalpose, 1936 m. pradëjo veikti mo-netø kalykla, kurioje pradëtos spausdinti naujo pa-vyzdþio monetos. Tiesa, 1 lito monetos buvospausdinamos ið Londono atsiveþtais spaudais. Ið-leistos naujo nominalo � 2 centø � monetos, taippat 5 litø moneta su daktaro Jono Basanavièiausportretu ir 10 litø moneta su Lietuvos didþiojo ku-nigaikðèio Vytauto portretu.

Pagaliau pribrendo laikas kaldinti ir pirmàjàlietuviðkà proginæ monetà. 1938 m. Lietuvoje bu-vo minima Nepriklausomybës 20 metø sukaktis.Ta proga ir buvo nukaldinta labai meniðka 10 litøsidabrinë moneta. Averse buvo Lietuvos prezi-dento Antano Smetonos atvaizdas, o reverse �Gedimino stulpai. Proginë moneta turëjo didelæpaklausà, tad nors jos buvo nukaldinta 100 tûks-tanèiø vienetø, labai greitai dingo ið apyvartos.

Ðiemet sulauksime dar keturiøproginiø monetø

Ðiais metais pasirodys dar keturios proginësLietuvos banko monetos. Tai bus sidabrinës mone-tos, skirtos kardinolui Vincentui Sladkevièiui, Lie-tuvos nacionaliniam muziejui, Didþiojo VilniausSeimo 100-meèiui ir Valdovø rûmams skirtoji500 litø auksinë ir 1 lito apyvartinë monetos.

Graþvydas Kantvydas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Dailininko Giedriaus Paulauskio sukurti gipsiniai proginës monetos modeliai

Kernaveiskirta

proginëmoneta

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Ðarkinas ir Valstybinio Kernavës kultûrinio rezervatodirekcijos direktorius Saulius Vadiðis pristato proginæ monetà

Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedëjas Aleksiejus Luchtanas pasakoja apie ilgameèiusKernavës archeologinius tyrimus

PAVELDUI