Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Siekiant remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje Sąjungoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu
Lietuva ES bendroje žemės ūkio politikoje po 2020 m.
Tikslinės ekspertų grupės susitikimas 2019 05 23
Parengė ESRKG pagal oficialius Europos Komisijos pasiūlymus ir kt. informaciją
„Naujasis“ BŽŪP įgyvendinimo modelis
3 bendri BŽŪP tikslai → 9 įgyvendinimo tikslai,suteikiant valstybėms lankstumo užsibrėžti jųįgyvendinimą
Nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai- Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginis planas
Atskaitomybė Europos Komisijai
Įgyvendinimo tikslai
remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą (05.23)
labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą (05.28)
gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje (06.04)
padėti švelninti klimato kaitą ir plėtoti darniąją energetiką (06.06)
skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių valdymą (06.06)
padėti apsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemas, buveines bei kraštovaizdžius
pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimovietovėse
skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitantbioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius
siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius: saugusmaistas ir tvari jo gamyba; sveikata; maisto atliekos; gyvūnų gerovė
RODIKLIAI
6 str. 1 (a):
Ūkių pajamos,
atsparumas,
aprūpinimas
maistu
Intervencinių priemonių rūšys
Tiesioginės išmokos
Tiesioginės išmokos
☞ Bazinė pajamų palaikymo išmoka
☞ Perskirstymo išmoka
☞ „Eco-schema“ ☞ ūkininkams
☞ Jaunųjų ūkininkų išmoka
☞ Susietoji parama
☞ Smulkių ūkių schema
*Visas išmokas gali gauti – tik „Tikrieji ūkininkai“
☞ Privaloma taikyti
☞ Neprivaloma taikyti
Nauja BŽŪP „žalioji architektūra“
Ūkininkai savanoriškai
pasirenka
Ekologinės sistemos pagal I
ramstį
Kovos su klimato kaita iraplinkosaugos
priemonės pagal II ramstį
(agrarinės aplinkosaugos, miškininkystės, investicinės priemonės...)
Kompleksinis paramos susiejimas(klimato kaitai / aplinkosaugai, 7 GAAB standartai – vandeniui, dirvožemiui, anglies sankaupoms bei kraštovaizdžiui ir Nitratų bei „Natura 2000“ direktyvų reikalavimai)
Žalinimas(3 išsamūs įsipareigojimai dėl pasėlių įvairinimo,
daugiamečių žolynų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių)
Reikalavimolygis
Kovos su klimato kaita iraplinkosaugos
priemonės pagal II ramstį (agrarinės aplinkosaugos, miškininkystės,
investicinės priemonės...)
Naujos, sustiprintos sąlygos („conditionality“)
(klimato kaitai / aplinkosaugai; 14 aplinkosaugos praktikos rūšių, pagrįstų ES būtiniausiais reikalavimais (klimato kaitai, vandeniui,
dirvožemiui, biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui), ir reikalavimai pagal Nitratų direktyvą, Vandens pagrindų direktyvą ir „Natura 2000“
direktyvą)
Dabartinė struktūra Nauja struktūra
Ūki
nin
kam
sp
riva
lom
a
Ūki
nin
kai
Sava
no
rišk
ai
pas
ire
nka
Ūkininkamsprivaloma
Ūkių konsultavimo
paslaugos
Žinių perdavimas Inovacijos Bendradarbia-
vimas
Su klimatu susijusi
biudžeto dalis – 40%
Tiesioginių išmokų ribojimas –„capping“
☞ Išmokų ribojimas („capping“):
nuo 60.000 EUR iki 75.000 EUR mažinimas bus 25 proc.,
nuo 75.000 EUR iki 90.000 EUR – 50 proc.,
nuo 90.000 EUR iki 100.000 EUR – 75 proc.,
nuo 100.000 EUR – 100 proc.
Taikant išmokų ribojimą:
Atskaitomos su darbo užmokesčiu susijusios pajamos
Sukauptos (sutaupytos) lėšos, panaudojamos kitoms TI schemoms arba KPpriemonėms.
☞ Perskirstymo išmoka
☞ Būtina užtikrinti, kad parama būtų perskirstyta nuo
didesnių ūkių iki mažesnių ar vidutinių ūkių
Būtina nustatyti sumą už hektarą arba skirtingassumas už skirtingą hektarų skaičių, taip patdidžiausią vienam ūkininkui priklausančių hektarų, užkuriuos mokama pajamų perskirstymo parama, skaičių
Suma už hektarą, turi neviršyti vidutinės išmokos užhektarą sumos
☞ Smulkiesiems ūkininkams mokama vienkartinė išmoka
Valstybės narės gali valstybių narių apibrėžtiemssmulkiesiems ūkininkams skirti vienkartinę išmokąvietoj tiesioginių išmokų.
Schema ūkininkams turi būti laisvai pasirenkama.
☞ Susietoji parama
Susietoji parama turi padėti sunkumųpatiriantiems sektoriams ir atitinkamą gamybą arbakonkrečią ūkininkavimo veiklą vykdantiemssubjektams didinti savo konkurencingumą,tvarumą arba gerinti kokybę.
Susietajai paramai galima skirti ne daugiau kaip10% savo tiesioginių išmokų. Galima papildomaiskirti dar 2% baltymingų augalų auginimui remti.
parama skiriama kaip metinė išmoka už hektarą arbagyvūną.
papildomą pajamų paramą galima skirti pirmąkartą įsisteigusiems naujiems jauniesiemsūkininkams, turintiems teisę į bazinės pajamųparamos išmoką (t.y. atitinkantį bendrąsias taisykles:reikalavimus atitinkantys ha; „tikrasis ūkininkas“).
Parama jauniesiems ūkininkams (ne vyresniems nei40 m.) skiriama kaip metinė atsietoji išmoka užreikalavimus atitinkantį hektarą.
skiriama ne mažesnė kaip 2 % tiesioginėmsišmokoms skirtų asignavimų dydžio suma.
☞ Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams
☞ Jaunasis ūkininkas:
Ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus;
Valdos valdytojas;
☞//☞ Turi atitinkamą išsilavinimą ir (arba įgūdžius).
Jaunojo ūkininko apibrėžimas
☞ „Eko-schema“
Schema privaloma valstybėms narėms, betlaisvanoriška ūkininkams
Remiami ūkininkai, įsipareigoję taikyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką (pvz. ŠESD emisijos, nitratai, bioįvairovė ir kt.)
Metiniai įsipareigojimai turi viršyti bazinius reikalavimus (valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, augalų apsaugos priemonių naudojimo, gyvūnų gerovės ir kt.)
Parama skiriama kaip metinė išmoka už hektarą
☞ „Eko-schema“
Intervencinių priemonių rūšys
Kaimo plėtros priemonės
KP priemonių rūšys
aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai
gamtinės ar kitokios vietovei būdingos kliūtys
dėl tam tikrų privalomų reikalavimų
susidariusios nepalankios konkrečios vietovės
sąlygos
investicijos
jaunųjų ūkininkų įsisteigimas ir
kaimo verslo kūrimas
rizikos valdymo priemonės
bendradarbiavimas
keitimasis žiniomis ir informavimas
Gamtinės ar kitokios vietovei būdingos kliūtys (66 str.)
Priemonė laisvanoriška valstybėms narėms
Išmokos skiriamos tik „tikriesiems ūkininkams“ už vietoves, nustatytas pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį
išmokas galima skirti tik tam, kad kompensuoti dėl atitinkamoje vietovėje esančių gamtinių ar kitokių vietovei būdingų kliūčių paramos gavėjų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų
Papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamosatsižvelgiant į gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis,lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitokių vietoveibūdingų kliūčių
Parama skiriama kaip metinė išmoka už ploto hektarą
Dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios
vietovės sąlygos (67 str.)
• Priemonė laisvanoriška valstybėms narėms
• Išmokos skiriamos ūkininkams, miškų valdytojams bei kitiems žemės valdytojams už konkrečios vietovės nepalankias sąlygas (t. y. už taikomus ūkinės veiklos apribojimus ir (ar) papildomų reikalavimų laikymąsi).
• Skirta kompensuoti dėl nepalankių atitinkamoje vietovėjesusidariusių sąlygų, susijusių su Paukščių, Buveinių ir Vandenspagrindų direktyvų reikalavimų įgyvendinimu, paramos gavėjųpatirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų.
• Nustatydamos nepalankių sąlygų vietoves, valstybės narės galiįtraukti tik tokias vietoves (plotus), kurie prisideda prie šiųdirektyvų: 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2000/60/EB).
• Parama skiriama kaip metinė išmoka už ploto hektarą.
Rizikos valdymas
Skiriama parama turi būti ne didesnė kaip 70 % tinkamųfinansuoti išlaidų
Parama visų pirma gali būti skiriama:
finansiniai įnašais į draudimo įmokas;
finansiniais įnašais į savitarpio pagalbos fondus,įskaitant administracines jų steigimo išlaidas.
*parama skiriama tik tuo atveju, jei nuostoliai sudaro nemažiau kaip 20 % ūkininko vidutinės metinėsprodukcijos ar pajamų.
Intervencinių priemonių rūšys
Sektorinės priemonės
Sektorinės intervencijos (39-63 str.)
Visos valstybės narės sektorines intervencines priemonesprivalo taikyti vaisių ir daržovių sektoriuje irbitininkystės sektoriuje.
Vaisių ir daržovių sektoriuje intervencinės priemonėsįgyvendinamos per patvirtintas gamintojų organizacijųir gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas
Bitininkystės sektoriuje VN pasirenka intervencinespriemones (tech. parama bitininkams, kova su kenkėjais irligomis, rinkos stebėsena, produktų kokybės gerinimas, kt.)
Valstybės narės gali atidėti iki 3% savo pirmojo ramsčiobiudžeto kitų sektorių intervencinėms priemonėms(laisvanoriška schema).
Sektorinės intervencijos vaisių ir daržovių sektoriuje ir kituose sektoriuose
Siektini tikslai:
planuoti gamybą, ją pritaikyti prie paklausos (tik GO)
koncentruoti pasiūlą ir produktų tiekimą rinkai (tikGO)
didinti vidutinio ir ilgo laikotarpio konkurencingumąypač per modernizaciją
vykdyti tvarios gamybos metodų, mokslinius tyrimus
kurti, taikyti ir skatinti taikyti aplinką tausojančiusgamybos metodus
padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos
didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų kokybę
skatinti pardavimus ir vykdyti rinkodarą
didinti vaisių ir daržovių sektoriaus produktų(įskaitant perdirbtus) vartojimą
taikyti krizių prevencijos ir rizikos valdymopriemones (tik GO)
Intervencinių priemonių rūšys:
investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą,moksliniai tyrimai ir kiti veiksmai
konsultavimo paslaugos ir techninė pagalba
mokymai, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir keitimąsigeriausia patirtimi
ekologinė ar integruota gamyba
produktų transportavimo ir saugojimo darnumo didinimas
pardavimo skatinimas, informavimas ir rinkodara
ES ir nacionalinių kokybės sistemų įgyvendinimas
atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas
veiksmai mažinti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos
GO savitarpio pagalbos fondų įsteigimas, investicijos įmaterialųjį ir nematerialųjį turtą, bendras produktųsandėliavimas, sodų atsodinimas, pašalinimas iš rinkos,neprinokusio derliaus nuėmimas, derliaus nenuėmimas,derliaus ir produkcijos draudimas, mokymai kitoms GO,trečiųjų šalių higienos ir fitosanitarinių reikalavimųįgyvendinimas, konsultavimas, tech. pagalba ir mokymai
Sektorinės intervencijosvaisių ir daržovių sektoriuje (42-47 str.)
GO pripažinimas: juridinis asmuo turi būti vaisių ir daržoviųaugintojas, turėti minimalų narių skaičių ir apyvartą (nusistatomepatys), siekti nurodytų tikslų, užtikrinti demokratinį valdymą.
Parama: teikiama Veiksmų programose numatytų intervenciniųpriemonių finansavimui. Ne mažiau kaip 20 proc. lėšų turi būtipanaudojama su aplinkosauga ir klimato kaita susijusioms priemonėsfinansuoti, 5 proc. lėšų – su inovacijų ir tvarios gamybos metodųdiegimu.
Finansavimas: sukuriamas veiklos fondas, finansuojamas iš pačiosGO ar jos narių įnašų ir ES paramos.
Paramos intensyvumas: ES parama siekia 50% faktiškai patirtųišlaidų vykdant veiksmų programas, tačiau negali viršyti 4,1% GOparduodamos produkcijos vertės.
Sektorinės intervencijos kituose sektoriuose (1/2)
Remiami sektoriai: grūdų, cukraus, sausųjų pašarų,sėklų, apynių, linų ir kanapių, augančių medžių ir kitųaugalų, svogūnėlių, šaknų ir kt. augalų dalių, skintųgėlių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos,avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos, džiovintųankštinių daržovių, sojų, griežčių, pašarinių runkelių,pašarinių šakniavaisių, šieno, liucernos, dobilų,bandvikių, pašarinių kopūstų, lubinų, vikių ir panašiųpašarinių kultūrų (granuliuotų ar ne), 0701 bulvių,ryžių, bananų, alyvuogių.
Laisvanoriška schema – valstybės narės galipasirinkti taikyti intervencijas šiuose sektoriuose.
Sektorinės intervencijos kituose sektoriuose (2/2)
Planavimas: Valstybės narės BŽŪP strateginiuose planuose nurodo pasirinktussektorius, kuriuose jos ketina taikyti šiame straipsnyje nustatytų rūšių intervencinespriemones; pagrindžia sektorių, tikslų ir intervencinių priemonių bei jų rūšiųpasirinkimą.
Finansavimas: Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nuspręstiiki 3% savo asignavimų tiesioginėms išmokoms panaudoti kitų sektoriųintervencinėms priemonėms.
Privalomumas: Šios valstybės narės BŽŪP strateginiame plane nurodytos sumos turibūti privalomos.
Sprendimo peržiūra: 2023 m., kartu su valstybės narės prašymu iš dalies pakeistisavo BŽŪP strateginį planą.
Tikslinės grupės darbo schema
AČIŪ UŽ DĖMESĮ