Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
IRENA VALUTIENĖ
ĮŽVALGOS APIE LIETUVIŲ IR
RUSŲ MUZIKOS INTEGRACIJĄ
10 KLASĖS MUZIKOS
PAMOKOSE
Metodinė priemonė tautinių mažumų gimnazijos muzikos
mokytojams
Klaipėda, 2016
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
2
Turinys
1. Įžanga: Lietuvių ir rusų muzikos integracijos tautinių
mažumų gimnazijose bei aktualios temos
identifikavimo ir įgyvendinimo svarba ......................... 3
2. 10 klasės ilgalaikio muzikos dalyko ugdymo turinio
plano pristatymas ir įžvalgos ........................................ 3
3. Dainavimo muzikos pamokose ypatumai ir svarba..... 16
4. Muzikos kūrinio suvokimas klausant, analizuojant ir
vertinant ...................................................................... 18
5. Integruotos pamokos ................................................... 23
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
3
1. Įžanga: Lietuvių ir rusų muzikos integracijos
tautinių mažumų gimnazijose bei aktualios temos
identifikavimo ir įgyvendinimo svarba
Tautinių mažumų mokykloje sutinkame įvairių tautybių
mokinius. Savaime suprantama mokyklos bendruomenei
vienas prioritetinių uždavinių yra puoselėti bei išsaugoti
gimtąją kalbą, papročius ir savo kultūrą.
Lietuvos švietimo reformos koncepcijoje pažymėta, kad
vaikai ir jaunimas gali įgyti „savąja tautine kultūra paremtą
bendrąjį išsilavinimą“ (2), integruotis į Lietuvos kultūrą,
valstybės ir visuomenės gyvenimą.
Bendrojoje ugdymo programoje muzikos dalykas užima
svarbią vietą. Muzikos pajauta, suvokimas ir apibūdinimas,
gebėjimas atpažinti muzikos kūrinį pagal stilistines epochas
ir aktyvus dalyvavimas muzikinio kūrinio pažinime stiprina
mokinio savivertę ir skatina tobulėti. Pažintis su abiejų tautų
žymiausiais kompozitoriais, jų kūryba bei indėliu į pasaulinę
muzikinę kultūrą, plečia ugdytinių akiratį, skatina
pasidžiavimą savo gimtąja kultūra ir ugdo toleranciją kitos
tautos kultūrai.
2. 10 klasės ilgalaikio muzikos dalyko ugdymo turinio
plano pristatymas ir įžvalgos
Planuodama darbą ir perteikdama ugdymo turinį, dirbu
abiejų kultūrų (lietuvių ir rusų) gretinimo principu. Pateiksiu
pagrindines ugdymo turinio temas ir potemes.
Tema: Rusijos liaudies muzikinė kultūra (folkloras) ir
lietuvių tautos liaudies kūryba
Potemės:
Išskirtiniai abiejų tautų liaudies kūrybos bruožai;
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
4
Senosioms rusų liaudies dainoms ir lietuvių liaudies
dainoms būdinga žanrų įvairovė – darbo, kalendorinių
apeigų, herojinės dainos;
Skomorochai – senovės Rusijoje klajojantys
muzikantai, dainininkai, aktoriai. Skomorochų lėlių
teatre gimė populiarusis personažas – Petruška.
Naktigonės dainos – labai senos, savitos ypač
paplitusios Žemaitijoje, kadangi nuo senų laikų šiame
regione auginami žirgai. Dainoms būdinga jojimo,
meilės, laužų kūrenimo tematika, jaunatviškas
humoras.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
5
Tema: Bylinos – epinės dainos, pasakojančios apie
senovės Rusijos karžygių žygdarbius ir iš seniausių laikų
mus pasiekusios unikalios, polifoninės dainos –
sutartinės (Aukštaitija)
Potemės:
Bylinų siužetai: realybė, pasaka ir mitas.
Pagrindiniai herojai karžygiai: Ilja Muromec
(valstietis), Dobrynia Nikitičius ( kilmingas) ir Alioša
Popovičius (šventikas);
Bylinas dainuodavo pasakotojai ir perduodavo jas iš
kartos į kartą pagal palikimą;
Bylinas atlikdavo, pritariant senoviniu liaudies
instrumentu – guslėmis;
Sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir
skirtingų tekstų skambėjimas;
Harmoniją sukuria disonansinių intervalų – sekundų
sąskambiai;
Sutartinių tekstuose daug tiesioginės prasmės
nebeturinčių žodžių: dauno, dobilio, čiūto, lylio,
sodauto, tūto.
Sutartines dagiausia gieda moterys, instrumentinius
kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis atlieka
vyrai.
2010 m. lietuvių sutartinės įtrauktos į UNESCO
paveldą.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
6
Tema: Tradiciniai rusų ir lietuvių liaudies instrumentai
Potemės:
Autentiškieji rusų instrumentai:
Guslės – styginis instrumentas panašus į lietuviškas
kankles;
Domra – populiari rusų liaudies instrumentų
orkestruose;
Rusų liaudies reprezentaciniai muzikos instrumentai -
balalaika ir bajanas;
Šaukštai, tarškynės – rusų liaudies mušamieji
instrumentai;
Autentiškieji lietuvių instrumentai:
Kanklės – vienas seniausių lietuvių liaudies
instrumentų;
Ožragis – etnografinis lietuvių liaudies muzikos
instrumentas;
Skudučiai – vienas populiariausių ir liaudies
mylimiausių instrumentų;
Skrabalai – lietuvių tautinis mušamasis instrumentas,
nuo seno ypač mėgiamas piemenų, ganant gyvulius.
Tema: Kalendorinės apeiginės šventės
Potemės:
Advento ir Kalėdų dainos (šio laikotarpio lietuvių ir
rusų dainų ypatumai);
Lietuvių dainos santūrios, jausmingos;
Būdingi pasikartojantys žodžiai: leliumai, aleliumai,
kalėda;
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
7
Slavų tautos su džiaugsminga viltimi
laukia artėjančių Kalėdų ir tai patvirtina smagios,
jumoristinės dainos – Kaliados;
Lietuvoje Užgavėnės ir Velykos, o slavai katalikai
švenčia Maslenicą ir „Didžiąją naktį“;
Per užgavėnes persirengėliai vaikšto po kiemus,
važinėja rogėmis ir šauksmais bei dainomis varo žiemą.
Vyksta Kanapinio (liesas, simbolizuoja pavasarį) ir
Lašininio (storas, simbolizuoja žiemą) dvikova, kurią
laimi Kanapinis. Morė deginama ant laužo, palydint
šauksmais: „Žiema, žiema, lauk iš kiemo“.
Pagal slavų senovinį paprotį Maslenica tęsiasi visą
savaitę. Kiekviena šios savaitės diena turi savo
pavadinimą: pirmadienis – „susitikimai“, antradienis –
„žaidimai“, trečiadienis – „smaližių diena“,
ketvirtadienis – „didysis susitikimas“, penktadienis –
„uošvienių vakaras“, šeštadienis – „marčių vakaras“,
sekmadienis – „palydos“, „atleidimo diena“.
Šventei baigiantis, dainuojamos pašaipios dainos ir
sudeginama šiaudinė kaliausė.
Per Velykas Lietuvoje dainuojamos sūpuoklinės
dainos, turinčios apeiginę prasmę. Šios dainos skiriasi
nuo kitų žanrų dainų, kadangi pasižymi tam tikru
judėjimo ritmu.
Jauni vyrai eidavo per kiemus: sveikindavo ir
dainuodavo lalavimo dainas („vynelis vyno žaliasai“),
kuriomis linkėdavo gero derliaus ir šeimyninės laimės.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
8
Tema: Žymiausi 18 a. pab. rusų tautinės kompozicinės
mokyklos atstovai ir Lietuvos vardą garsinę didikai
Potemės:
M. Berezovskis, D. Bortnianskis, J. Fominas – pirmieji
18 a. pabaigos rusų kompozitoriai įgiję akademinį
išsilavinimą;
M. Berezovskis ir D. Bortnianskis – naujo tipo chorinio
koncerto kūrėjai;
J. Fominas – komiškų operų kūrėjas, kurių muzika
grindžiama liaudies dainomis. Savo kūryba įtakojęs
tolimesnį rusų operos vystymąsi.
18 – 19 amžių sandūroje Lietuvos vardą garsino didikai
Sapiegos, Radvilos, Tiškevičiai, Oginskiai.
Didikai Sapiegos įsteigė teatrą, baleto trupę, muzikos,
operos ir baleto mokyklas, turėjo gerą chorą ir
instrumentinę kapelą;
Radvilų giminė garsėjo kompozitoriais. Motiejus
Radvila turėjo teatrą, operos trupę, spaustuvę, kūrė
instrumentinę muziką ir polonezus;
Sūnus Antanas Radvila buvo kompozitorius,
violončelininkas, dainininkas, bendravo su L. van
Bethovenu ir V. Gėte;
Grafai Tiškevičiai garsėjo muzikos kapelomis;
19 a. viduryje ypač išgarsėjo Benedikto Tiškevičiaus
orkestras Raudondvaryje (turėjo dainininkų solistų,
repertuaras buvo sudėtingas, įvairiomis progomis
koncertuodavo Vilniuje ir Kaune);
Didikų Oginskių giminė garsi muzikavimo tradicijomis
ir kompozitoriais.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
9
Mykolas Kazimieras Oginskis turėjo puošnią
rezidenciją su operos teatru, kūrė ir statė operas,
baletus, globojo muzikus, artistus.
Mykolas Kleopas Oginskis – Lietuvos politinis
veikėjas, diplomatas, garsėjo kaip kompozitorius. M. K.
Oginskis - romantinio polonezo kūrėjas (paruoštos
kompiuterinės pateiktys: Mykolas Kleopas Oginskis
„Laiškai apie muziką“)
Tema: Michailas Glinka – rusų klasikinės muzikos
pradininkas.
Tautinės kultūros atgimimas – J. Naujalis, Č.
Sasnauskas, S. Šimkus.
Potemės:
M. Glinka (1804-1857) – rusų nacionalinės operos
kūrėjas (herojinės „Ivanas Susaninas“ ir pasakinės
„Ruslanas ir Liudmila“);
Simfoninės kūrybos svarba kompozitoriaus
kūrybiniame palikime;
M. Glinkos ir A. Puškino kūrybinė draugystė
vainikuota garsiausiais kūriniais (romansai „Menu
akimirką žavingą“, „Nakties zefyras“, „Kraujyje dega
troškimų ugnis“, opera „Ruslanas ir Liudmila“);
Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.)
– tautinės muzikinės kultūros atgimimas;
J. Naujalis (1869-1934) pagal Maironio eiles sukūrė
populiarias ir šiandien skambančias dainas („Lietuva
brangi“, „Jaunimo giesmė“, „Pavasaris“, „Vasaros
naktys“, „Už Raseinių ant Dubysos“);
Č. Sasnauskas (1867-1916) – talentingas chorų
organizatorius ir vadovas, lietuviškų dainų sąsiuvinių
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
10
leidėjas. Kompozitoriaus dainos „Kur bėga Šešupė“,
„Užmigo žemė“, „Karvelėli mėlynasis“ – džiugina ir
šiandienos klausytojų širdis;
S. Šimkus (1887-1943) – kompozitorius, choro
dirigentas, Klaipėdos konservatorijos įkūrėjas (1923
m.), dainų švenčių organizatorius. Rinko ir užrašė
liaudies dainas, harmonizavo ir leido dainų sąsiuvinius
„Lietuvių liaudies dainos“. Ir dabar populiarios jo
sukurtos chorinės dainos „Lietuviais esame mes gimę“,
„Ūžia girelė“, „Atsisveikinimas su giria“.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
11
Tema: „Galingojo sambūrio“ kompozitoriai. Pirmoji
lietuviška opera - „Birutė“.
Potemės:
Muzikos kūrimas – „Galingojo sambūrio“
kompozitorių pomėgis ir laisvalaikio užsiėmimas.
Savita Modesto Musorgskio (1839-1881) kūryba.
Opera „Borisas Godunovas“ – istorinė muzikinė drama,
kurioje caro Boriso muzikinis portretas kuriamas trimis
monologais, o liaudies vaidmuo ir branda perteikiama
choro scenomis.
Aleksandro Borodino (1833-1887) herojinė opera
„Kunigaikštis Igoris“. Labai spalvinga, gausi rytietiško
kolorito intonacijų ir iki šių dienų yra viena
populiariausių rusiškų operų.
Nikolajus Rimskis – Korsakovas (1844-1908) – Sankt
Peterburgo konservatorijos kompozicijos klasės
profesorius. Simfoninė poema „Šecherazada“ vienas
ryškiausių rytietiškos tematikos kūrinių rusų muzikoje.
Tai programinės muzikos pavyzdys, parašytas pagal
arabų pasakas „Tūkstantis ir viena naktis“.
Mikas Petrauskas (1873-1937) – pirmosios lietuviškos
operos „Birutė“ (1906) kūrėjas.
Operos siužetas: kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės
Birutės meilės tema.
Muzika romantinio stiliaus.
Operoje dainavo mėgėjai. Tarpe jų kompozitoriaus
brolis Mikas Petrauskas, vėliau tapęs profesionaliu
dainininku.
Kūrinio instrumentuotė spalvinga, nežiūrint į to meto
kuklias orkestro galimybes.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
12
Pastatymas sulaukė sėkmės. Visus žavėjo lietuviškas
žodis, sklindantis iš scenos.
„Dviejų veiksmų nacionalinė opera, tik ką iškovojus
spaudą, buvo kažkas nuostabaus, kažkas švento...“(M.
Piaseckaitė – Šlapelienė)
Tema: Piotras Čaikovskis – romantikas savo kūryboje
suderinęs europietiškus elementus ir tautinį charakterį.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – lietuvių tautos
legenda.
Potemės:
„Aš artistas, kuris gali ir privalo atnešti šlovę savo
Tėvynei“.
P. Čaikovskis (1840-1893) naujų žanrų – simfonijos –
dramos, simfonijos – tragedijos ir baleto pradininkas.
Svarbiausia kūrybos išraiškos priemonė – melodija.
Kūryboje dažnai naudojo šokių ritmus. Ypač
kompozitoriaus buvo mėgiamas valsas.
„Patetinė“ simfonija (Nr.6 h- moll) – „į šią simfoniją
sudėjau visą savo sielą“.
Fortepijoninis ciklas “Metų laikai“ – dvasinių
išgyvenimų, emocinių nuotaikų pjesės. Tai muzikinė
sielos išpažintis (iš laiško Nadeždai fon Mek).
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911)-
dailininkas, kompozitorius, poetas.
Čiurlionio darbų originalumas ir minties gilumas
stebina ir šiandien, o susidomėjimas jo kūryba auga ir
plečiasi.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
13
Čiurlioniui buvo būdinga sinestezija: vienu metu jis
suvokė ir muziką, ir spalvas. Daug jo paveikslų
pavadinti muzikos kūrinių – sonatų, fugų, preliudų –
vardais (paruoštos kompiuterinės pateiktys M. K.
Čiurlionio kūryba: muzikos ir tapybos sintezė).
Kūriniai fortepijonui ir harmonizuotos lietuvių liaudies
dainos.
Čiurlionio literatūrinis palikimas – rašiniai lyriški,
simboliški, muzikalūs.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
14
Tema: Savičiausi 20 a. rusų akademinės muzikos
atstovai: Sergejus Rachmaninovas, Igoris Stravinskis,
Aleksandras Skriabinas.
Lietuvių kompozitoriai palikę ryškų pėdsaką muzikinėje
kultūroje – Balys Dvarionas, Vytautas Klova, Julius
Juzeliūnas.
Potemės:
S. Rachmaninovas (1873-1943) – kompozitorius,
pianistas, dirigentas.
Po 1917 m. revoliucijos Rachmaninovas emigravo iš
Rusijos.
Koncertine veikla išgarsėjo kaip pianistas ir dirigentas.
Emigracijoje kompozitorius sukūrė tik šešis kūrinius,
bet jie yra pasaulinės muzikos šedevrai (vienas iš
šedevrų - Rarpsodija Paganini tema fortepijonui su
orkestru).
S. Rachmaninovo kūryba – savito originalumo,
emocionali, išraiškinga, gebanti paliesti jautriausias
sielos gelmes.
Igoris Stravinskis (1882-1971) – vienas savičiausių
muzikinės stilistinės įvairovės kompozitorių.
Lietuviški pėdsakai I. Stravinskio kilmėje ir kūryboje
(protėviai kilę iš Lietuvos; balete „Šventasis pavasaris“
panaudojo keletą lietuvių liaudies dainų temų, užrašytų
tautosakininko, kunigo Antano Juškos).
Ryškus biografinis akcentas – Coco Chanel ir Igorio
Stravinskio meilės istorija (2009 m. sukurtas meninis
filmas ir parodytas Kanų festivalyje).
Baletas „Petruška“ – spalvingos orkestruotės,
praturtintas rusų liaudies muzikos motyvais. Tai
„rusiškojo“ kūrybos laikotarpio kūrinys.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
15
Aleksandras Skriabinas (1871-1915) – pirmasis
kompozitorius, sukūręs šviesos spalvų efektus
muzikoje.
Kompozitoriaus kūryboje dominuojanti tema – ugnies
paveikslas, liepsna.
Simfoninės poemos „Prometėjas. Ugnies poema“
partitūroje kompozitorius įrašė šviesos spalvų efektų
klaviatūrą.
Balys Dvarionas (1904-1972) – paliko žymų pėdsaką
lietuvių kultūroje kaip pianistas ir pedagogas, muzikos
kūrėjas ir dirigentas.
Kūryba pripildyta įvairių spalvų ir nuotaikų, muzika
romantinė, gausi folklorinių motyvų.
Opera „Dalia“ – vienintelis šio žanro B. Dvariono
kūrinys.
Tai romantinė opera, kurioje gausu ryškių, įsimenančių
melodijų, vyrauja homofonija.
Operos muzikos kalboje jaučiama rusų kompozitorių
įtaka. Galima įžvelgti paralelių su M. Musorgskio opera
„Borisas Godunovas“ (prologe parodomi feodalų
skriaudžiami, bet nepakankamai politiškai susipratę
Lietuvos valstiečiai; atitinkamų asociacijų sukelia
uvertiūroje skambantys varpai ir choro rečitatyvas I ir
II operos veiksmuose).
Skudučio baladė (operoje atradimas Skudutis –
Virgilijus Noreika, ryškiai blykstelėjęs ir iki šiol
nepakartojamai dainuojantis), Dalios arija tapo vienais
populiariausių lietuviškos operos numerių.
Vytautas Klova (1926-2009) – operų kūrėjas, iš kurių
opera „Pilėnai“ iki šiol populiariausia lietuviška opera.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
16
„Pilėnai“ – tautinė herojinė opera, pagrįsta istoriniu
siužetu apie lietuvių kovas su kryžiuočiais.
Kiekvienas veikėjas turi aiškią muzikinę
charakteristiką, operoje gausu gražių chorų, ansamblių,
arijų, orkestrinių intarpų.
Julius Juzeliūnas (1916-2001) – kompozitorius,
pedagogas, mokslininkas ir valstybingumo
puoselėtojas.
Pirmasis iš Lietuvos kompozitorių, kuriam 1991 m.
buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno
premija.
Kūryboje gausu folkloro elementų (monodinės dainos ir
sutartinės) ir ryškūs modernios kūrybos principai.
Kompozitorius kūrė įvairių žanrų muziką. Vienas
mėgstamiausių jo kūrinių – baletas „Ant marių kranto“,
kuriame panaudoti lietuvių liaudies šokiai: „Sadutė“,
„Kubilas“, „Gaidys“.
Svarbiausia J. Juzeliūno kūrybos sritis – simfoninė
muzika. Simfonijos, koncertai, poemos ir siuitos –
muzika orkestrui ypač traukė kūrėją.
Simfoninė siuita „Afrikietiški eskizai“ – vienas
žymiausių kompozitoriaus kūrinių.
2016 m. vasario mėn. minimos Juliaus Juzeliūno 100-
osios gimimo metinės. Siekiant įvertinti ypatingą
kompozitoriaus indėlį į Lietuvos kultūros ir
valstybingumo puoselėjimą, Seimas 2016 metus
paskelbė Juliaus Juzeliūno metais.
3. Dainavimo muzikos pamokose ypatumai ir svarba
Dainavimas – aktyvi muzikinė veikla. Tačiau dėl drąsos
stokos, nepakankamų vokalinių gebėjimų ar kitų įvairių
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
17
priežasčių mokiniai muzikos pamokose dainuoja nenoriai.
Pavyzdžiui, tiek dainuojant lietuvių liaudies dainas, tiek
klausant ypač populiarios liaudies dainų atlikėjos Rasos
Serros, pritarimo dažnai sulaukiama tik iš mažumos muzikos
pamokoje dalyvaujančių mokinių. Galimas praktinis
sprendimo būdas – suteikti mokiniams galimybę patiems
sudaryti ir pasiūlyti jiems patinkančių dainų sąrašą. Neretai į
pasiūlytų dainų sąrašą yra įtraukiami ir tokie kūriniai, kurie
neatitinka visuotinai priimtinų normų (pvz, yra žemo
meninio lygio, dainos tekstai susideda iš netinkamų,
necenzūrinių žodžių ir kt.). Dažnai pasiūlytos populiarių
rusų scenos atlikėjų dainos taip pat aktyvaus susidomėjimo
nesulaukia. Todėl dainavimas, dėl išskirtų priežasčių, negali
tapti aktyviąja muzikine veikla muzikos pamokose.
Pastebima, jog tik neformaliojo vaikų švietimo ugdymo
srityje dainavimas tampa aktyvia muzikine veikla. Todėl
reikia skatinti tų mokinių, kurie nori patenkinti muzikos
saviraiškos poreikį, įsitraukimą į dainavimo užsiėmimus
popamokinėje veikloje. Šie užsiėmimai tampa mokiniams
kūrybinio laisvalaikio valandėle, kur vystomas estetinis ir
meninis skonis, muzikiniai gebėjimai, prisidedama prie
mokinio saviraiškos ir realizacijos tiek gimnazijos aplinkoje,
tiek miesto kultūriniame gyvenime.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
18
4. Muzikos kūrinio suvokimas klausant, analizuojant ir
vertinant
Muzikos kūrinio suvokime labai svarbu mokėti klausytis ir
gebėti išgirsti muzikos kūrinį. Aktyviųjų muzikos metodų
taikymas pamokoje padeda išmokti tinkamai analizuoti ir
išsakyti savo požiūrį į klausomą kūrinį.
Pokalbis apie muziką
Mokiniai klausomą kūrinį apbūdina pagal mokytojo pateiktų
klausimų planą:
1. Kokio žanro kūrinys pagal atlikimą (instrumentinis,
vokalinis ir pan.)?
2. Koks muzikos charakteris?
3. Koks kūrinio tempas?
4. Kokia kūrinio dinamika?
5. Kūrinio harmonija.
6. Ką vaizduoja, kokias emocijas kompozitorius išreiškia
šiuo kūriniu?
Muzikinės vaizduotės žadinimas
Piešimas, klausant kūrinio.
Mokiniai noriai alieka šią užduotį, tik savaime suprantama
visų labai skirtingi piešimo gebėjimai. Vaizduotės
sužadinimui ypač tinka programinės muzikos kūriniai.
Kadangi, klausant tą patį muzikos kūrinį, kiekvienam kyla
skirtingi vaizdiniai, matome skirtingos tematikos piešinius.
Pirmieji du piešiniai, klausant N. Rimskio – Korsakovo
simfoninės siuitos „Šecherazada“ I d. Jūra ir Sinbado laivas.
Trečiame ir ketvirtame piešiniuose perteikiamas gamtos
paveikslas, klausant K. Debiusi preliudo „Mėnulio šviesa“.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
19
Jekaterina Popova IIb, 2013
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
20
Jevgenija Pušak IIb, 2013
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
21
Kristina Olchova IIb, 2013
Aleksej Klimovič IIa, 2015
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
22
Literatūrinis aprašymas, klausant kūrinio.
Su mokiniais aptariame, kad vaizdinius, emocijas,
prisiminimus, kuriuos sužadins klausomas kūrinys, mokiniai
aprašys literatūriniu vaizdeliu. Turintys literatūrinių
gebėjimų, mokiniai giliau pažvelgia į klausomą kūrinį ir
jautriai išreiškia savo mintis. Stokojantys literatūrinių
gebėjimų, klausomą kūrinį aprašo paviršutiniškai.
Vienoje iš pirmųjų muzikos pamokų mokinius supažindinu
su nepaprasto talento Argentinos kompozitoriumi Astoru
Piacola. Klausydami instrumentinės kompozicijos
„Oblivion“ (atlieka Richard Galliano – kompozitoriaus
draugas ir mokinys – sekstetas) mokiniai aprašo nuotaikas,
emocijas, vaizdinius, sąlygojamus gilios muzikos.
Mokiniai mielai klauso S. Rachmaninovo „Rapsodijos
Paganini tema fortepijonui ir orkestrui“ 18 variacijos,
fortepijono partiją atliekant žymiam pianistui Lang Lang ir
aprašo savo išgyvenimus bei nuotaikas.
Literatūrinis aprašymas, lyginant du skirtingų kompozitorių
kūrinius.
Vokiečių kompozitorius klasikas L. van Bethovenas ir
prancūzas impresionistas K. Debiusi sukūrė genialius
kūrinius: „Mėnesienos“ sonata ir preliudas „Mėnulio
šviesa“. Mokiniai lygindami, analizuodami kūrinius daro
išvadas, ką išreiškė ir vaizdavo kompozitoriai šiais
kūriniais. Apibendrinant, parašo išvadas: kas bendra ir
kokie skirtumai tarp šių kūrinių.
Lyginamoji analizė rašoma, klausant rusų romantiko P.
Čaikovskio fortepijoninio ciklo „Metų laikai“ antros pjesės
„Vasaris. Užgavėnės“ ir lietuvių legendos kompozitoriaus
M. K. Čiurlionio Preliudo b – moll. Mokiniai anlizuoja ir
išreiškia savo požiūrį į klausomus kūrinius.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
23
5. Integruotos pamokos
Muzika, dailė ir technologijos „Šv. Kalėdos. Sukurkime
dovaną iš širdies į širdį“.
Klausant ir suvokiant muzikos kūrinius (A. Vivaldi koncertų
ciklo „Metų laikai“ – IV koncerto „Žiema“, P. Čaikovskio
fortepijoninio ciklo „Metų laikai“ 12 pjesės „Gruodis“),
dainuojant išmoktas dainas (solistė, duetas ir ansamblis) ir
mokiniams gaminant suvenyrus, visi kartu kūrėme dovaną
„iš širdies į širdį“.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
24
Istorija ir muzika: „Jei ne tragiškas mano Tėvynės ir tautos
likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi“.
Integruotoje pamokoje buvo atskleista M. K. Oginskio
istorinė asmenybė. Politinis veikėjas, diplomatas, vienas iš
Tado Kosčiuskos sukilimo vadų, savo gyvenimą ir darbus
paskyrė Tėvynės labui. Aristokratiška kilmė ir intensyvi
politinė veikla, varžė M. K. Oginskio muzikinės kūrybos
nuostatas ir galimybes. Muzika Oginskiui – įkvėpimas,
neatsiejamas nuo talento. Todėl muzikinis palikimas:
polonezai, romansai, mazurkos, M. K. Oginskiui pelnė
ilgaamžį pripažinimą ir šlovę.
Lietuvių ir rusų muzikos integracija muzikos pamokose Irena Valutienė
25
Literatūros šaltiniai
1. Eduardas Balčytis, Muzika 10 kasės vadovėlis.
2. Zita Bružaitė, Muzikos istorija: XX amžius
(elektroninis muzikos istorijos vadovėlis vaikų
muzikos mokyklų 5 – 7 kl. moksleiviams)
3. Šviesė Čepliauskaitė, Mykolas Kleopas Oginskis ir jo
polonezai: tarp klasicizmo ir romantizmo, Muzikos
barai, 2015 vasaris, p. 36 - 39
4. Giedrė Deltuvaitė, Ugdymo metodai ir kiti veiksniai 5
– 8 kl. etnomuzikos pamokose, Vilnius, 2012
5. Mira Jakubovskaja, Vaikų muzikos pasaulis, 2009
6. Žydrė Jautakytė, Auksė Laureckienė, Rasa
Malikėnienė, Muzikos dalyko pagrindiniam ugdymui
metodinės rekomendacijos, 2009
7. Vytautas Landsbergis, Čiurlionio muzika, 1986
8. Lietuvos švietimo koncepcija, Vilnius 1992
9. Lietuvos ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo
programa, 2006
10. Elena Navickaitė – Martinonienė, Elementarioji
muzikos teorija, 1979
11. Jonas Rimka, Lietuviški pėdsakai Igorio Stravinskio
kūryboje ir kilmėje (Lietuvos nacionalinė Martyno
Mažvydo biblioteka), 2003
12. Mykolas Kleopas Oginskis, Laiškai apie muziką, 2014
(išvertė Virgilijus Baranauskas)
13. Judita Žukienė, Laiko ir stiliaus ženklai Balio
Dvariono operoje „Dalia“, Menotyra 2008 T. 15. Nr.
1, p. 33 – 42
14. Judita Žukienė, Lietuvių muzikos istorija (elektroninis
muzikos istorijos vadovėlis vaikų muzikos mokyklų 6
– 7 kl. moksleiviams)