9

Bibliotekos ir kiti elektroninių paslaugų teikėjai, skaitmenindami literatūros kūrinius ir skelbdami juos internete, sprendžia ne vien technines problemas. Jie turi paisyti griežtų autorių teisių apsaugos įstatymų, reglamentuojančių atsiskaitymą su autoriais, dailinin­kais ir (arba) vertėjais, nuostatų. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos yra suderintos su Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartimi bei Europos Są­jungos teisės aktais.  Taip garantuojamas legalus kūrinių skelbimas elektroninėje erdvėje. Kuo daugiau bus teisė­tai ir patogiai prieinamų kūrinių, juo daugiau žmonių jais naudosis ir neieškos neteisėtų prieigos būdų.

Lietuvoje įgyvendinamos įvairios autorių ir gretutinių teisių apsaugos programos. Viena iš jų sėkmingai pasi­naudojo Nacionalinė biblioteka, kuri jau nuo 2012 m. portalo www.epaveldas.lt platformoje formuoja Lietuvių literatūros klasikos kolekciją.

Nacionalinė biblioteka 2012 m. sausio–2014 m. balandžio mėnesiais įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą ,,Lietuvių literatūros klasikos kū­

rinių perkėlimas į elektroninę erdvę“. Per tuos 28 mėnesius su­skaitmeninta, net 5 leidybiniais formatais (EPUB, MobiPocket, PDF, HTML ir TXT) paruošta ir svetainėje www.epaveldas.lt paskelbta 600 lietuvių literatūros klasikos objektų.

Įgyvendinus projektą, 60 Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) bibliotekų, projekte daly­vaujančių naudos gavėjų teisėmis, gavo skaitykles, kurios naudojamos teikti šias projekto metu sukurtas paslaugas: „Skaityti / parsisiųsti elektroninę knygą internetu“ ir „Už­sisakyti / rezervuoti ir gauti elektroninių knygų skaityklę bibliotekoje“. Buvo užtikrintas ilgalaikis suskaitmenintų lietuvių literatūros klasikos kūrinių išsaugojimas, jie tapo patrauklūs ir prieinami elektronines paslaugas mėgstan­tiems vartotojams. Vykdant tęstinę projekto veiklą, iki 2016 m. rugpjūčio svetainės www.epaveldas.lt Lietuvių literatūros klasikos kolekciją papildė dar 463 lietuvių autorių kūriniai.

Dar šimtas naujų kūriniųParengus projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių

perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra“ ir 2016 m. gavus dalinį Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos

Interaktyvios lentos, išmanieji įrenginiai, naudojami mokymosi ar ugdymo procese, jau seniai nieko nestebina ir tapo kasdienybe. Technologijos užima svarbią vietą mūsų gyvenime, keičia mūsų įpročius ir mus pačius. Šiame straipsnyje norime pristatyti naujus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau – Nacionalinės bibliotekos) darbus skaitmeninant ir viešinant lietuvių autorių kūrinius.

Projektai

Lietuvių Literatūros kLasikai – ir mobiLiajame teLefone?Aušra TRABŠIENĖLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Skaitmeninimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė

10

finansavimą Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšomis (22 130 eurų), atsirado galimybė e-klasikos kolek­ciją papildyti šiuolaikinių autorių kūriniais ir seno­sios lietuvių literatūros vertimais, kuriems galioja autorių teisių apsauga ir kuriems būtina sudaryti autorines licencines sutartis su autoriais / vertėjais dėl teisės skaitmeninti ir skelbti tokius kūrinius www.epaveldas.lt svetainėje.

Pasirašytos licencinės sutartys užtikrins korek­tišką ir teisėtą kūrinių naudojimą skaitmeninėje erdvėje.

Vykdant projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra“, Lietuvių literatūros klasikos kolekcija bus papildyta 120 naujų objektų. Suskaitmenintos knygos / kūriniai taip pat bus skelbiami portale www.epaveldas.lt.

Šio projekto tikslinė grupė: moksleiviai, mo­kytojai, tyrėjai, bibliotekų darbuotojai. Atrenkant skaitmenintinus kūrinius vadovaujamasi Ugdymo plėtotės centro patvirtintomis 2016 m. literatūrinio ugdymo programomis.

Mašiotas, P. Pasaulio pasakos, 1930 Kepenienė, N. Tititatos užburti, 2002 Kasparavičius, K. Kvailos istorijos, 2005 Mačiukevičius, J. Ančiukas Krypčiukas, 2000

Morkūnas, G. Vasara su Katšuniu, 2005Nėris, S. Eglė žalčių karalienė, 1940 Misevičius, V. Karaliūnas Gargaliūnas, 1987

Pravers ugdymo ProcesePateikiame e-klasikos kolekcijoje skelbiamus

autorius ir jų kūrinius, sugrupuotus pagal skirtingo amžiaus moksleivių ugdymo programas. Atrin­kome aktualius dirbant pagal atitinkamą ugdymo programą tiek anksčiau suskaitmenintus, tiek įgyvendinant Kultūros ministerijos finansuojamą projektą naujai paruoštus kūrinius (jie pažymėti žvaigždute (*)).

Suskaitmeninti pradinio ugdymo programos lietuvių literatūros autorių kūriniai: P. Mašioto: Ir aš mažas buvau, Pasaulio pasakos, Augalų pasakos, Kiškio pasakos, Pasakos – nepasakos (11 knygų); K. Kasparavičiaus: Kvailos istorijos*, Sodininkas Florencijus*, Trumpos istorijos*; S. Paltanavičiaus: Kur išskrido pasakėlė*, Velniukas ir vieversiukas*, Mudu su tėtuku*; J. Mačiukevičiaus: Ančiukas Krypčiukas*, Legenda apie legendą*, Birutė*; R. Sa­dausko: Nuo pilies ant pilies*, Kaip tapti karalium*, Šarangė varangė*; N. Kepenienės: Po riestainio saule*, Tititatos užburti*; Gulbė karaliaus pati: pa­saka*; Sužeistas vėjas: lietuvių liaudies mitologinės sakmės*; K. Sajos Ei, slėpkitės! ir t. t.

11

Binkis, K. Atžalynas, 1938Šalčius, M. Svečiuose pas 40 tautų, 1935Adomaitytė, G. Vėjų miesto pasakos, 2003

Morkūnas, G. Traškančios žvaigždės, 2015Vaičiūnaitė, J. Pilkas šiaurės namas, 1994

Per 5–6 klasių pamokas nagrinėjami ir reko­menduojami kūriniai: Šatrijos Raganos: Lietuvos senovės istorijos pasakos, Irkos tragedija; V. Krėvės Rinktiniai raštai. T. 3 – „Antanuko rytas“; B. Vili­maitės Papartynų saulė – apsakymas „Kada piešime perlinę vištelę?“; G. Morkūno Vasara su Katšuniu*; R. Černiausko Slieko pasaka*; S. Nėries Eglė žalčių karalienė; M. Valančiaus: Pałąngos Juze; Wajku knin-giele – „Mikie mełagielis“; K. Borutos Jurgio Paketurio klajonės; S. Čiurlionienės (Kymantaitės) Komedijos; V. Dautarto: Žydrieji jungos* ir kitos (25) šio auto­riaus knygos, kurias pasiūlė suskait meninti rašytojo vaikai; A. Vienuolio Raštai; A. Ramono Vasario upės; B. Sruogos Giesmė apie Gediminą; K. Donelaičio Me-tai; V. Mačernio Eilėraščiai – „Maža tauta su dideliu žodynu“; A. Baranausko Anykščių šilelis; Maironio Pavasario balsai; Szeszes pasakas Symona Stanewiczes żemaycze yr antras szeszes Kryżźa Donałayczia lituwy-nynka prusa – S. Stanevičiaus ,,Żmogus yr Làwas“; V. Misevičiaus: Danuko Dunduliuko nuotykiai*, Karaliūnas Gargaliūnas* ir daugelis kitų.

7–8 klasių koncentre suskaitmeninta: V. Ma­černio Poezija; K. Binkio: Šimtas pavasarių, Atžalynas, Generalinė repeticija; G. Adomaitytės: Laumžirgių namai*, Debesėlis ieško vardo*, Spar-

nuotos iškabos*, Vėjų miesto pasakos*; M. Šalčiaus Svečiuose pas 40 tautų; J. Meko: Laiškai iš niekur, Poezija; V. Krėvės Milžinkapis; D. Grinkevičiūtės Lietuviai prie Laptevų jūros*; J. I. Kraševskio Ku-nigas; P. Tarasenkos Pabėgimas; S. Šaltenio Kalės vaikai: rinktinė; N. Kepenienės Vienatvė dviese*; V. Vėl: Kaip gyveni, Silva?*, Kur vasara amžina*, Parašyk man iš Afrikos*; G. Isoko: Šimtas girios mįslių*, Kai miškas šaukia*, Miško varpeliai*, Pavasario žibintai*; J. Mačiukevičiaus Laikrodžiai nesustoja*; J. Baltušio: Parduotos vasaros*, Sakmė apie Juzą*.

Per 9–10 (gimnazijų I–II) klasių pamokas nag­rinėjami ir rekomenduojami kūriniai: A. Mackaus Ir mirtis nebus nugalėta; J. Grušo Meilė, džiazas ir velnias; K. Binkio 100 pavasarių; J. Marcinkevičiaus: Trilogija ir epilogas („Mindaugas“; „Mažvydas“; „Katedra“; „Daukantas“), Poemos; R. Granausko: Vakaras, paskui rytas – apsakymai ir apysakos, tarp jų „Duonos valgytojai“, „Jaučio aukojimas“, „Baltas vainikas juodam garvežiui“, „Gyvenimas po klevu“; P. Vaičaičio Rinktinė, joje – eilėraštis ,,Yra šalis, kur upės teka...“; J. Aisčio: Eilėraščiai ir kitos knygos; G. Beresnevičiaus Ant laiko ašmenų; J. Basanavičiaus, S. Daukanto, V. Pietario pasakos; A. Vienažindžio Dainos – Daina XII „Linksminkimies!“, Daina XV „Ilgu, ilgu! man ant svieto“; A. Miškinio Žaliaduo-nių gegužė; B. Vilimaitės Apsakymai apie Žemai-tę; G.  Petkevičaitės­Bitės Karo meto dienoraštis; K. Bradūno Sutelktinė – ,,Odisėjas buvo nekantrus“, ,,Krikšto vanduo Joninių naktį“; J. Vaičiūnaitės Pilkas šiaurės namas – „Lyg pėsčias karžygys“; G. Grajausko Kaulinė dūdelė; V. Misevičiaus Jaunasis pagonis*; G. Morkūno: Puodukas kefyro ant palangės*, Traš-kančios žvaigždės*; E. Liegutės: Apžavėtoji*, Dešimto-kai*, M. Katiliškio: Miškais ateina ruduo*, Užuovėja, Išėjusiems negrįžti*; L. Sutemos Sugrįžau*.

12

Daukantas, S. Darbay senuju Lituwiu yr Żemaycziu 1822, 1929Basanavičius, J. Seniausias lietuvių kalbos paminklas, 1923Vileišis, P. Apie Joną Gutenbergą ir apie tai..., 1900 Mašiotas, P. Mokslo pasakos ir pasakojimai, 1931

Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas, 1995Lasickis, J. Apie žemaičių dievus, 1969 Pretorijus, M. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, 2006

ne vien grožinė literatūraĮ Lietuvių literatūros klasikos kolekciją įtraukti ne

vien grožinės, bet ir pažintinės literatūros kūriniai. Pa­vyzdžiui, leidinyje Apie Joną Gutenbergą ir apie tai, kaip žmonės rašyti ir spausti išmoka Petras Vileišis pateikia išsamią rašto atsiradimo istoriją. Prano Mašioto Mokslo pasakose ir pasakojimuose pristatomi žymieji pasau­lio mokslininkai ir jų išradimai. Pateikiama įdomių faktų apie Archimedą, Jamesą Wattą, Luigi Galvani, Alessandro Voltą, Thomą Edisoną ir jų pasitarnavimą žmonijos labui. Kitoje autoriaus knygoje – Būta ir pramanyta – trumpai aprašoma Lietuvos istorija nuo Jogailos laikų, pateikiamos Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos biografijos.

Čia galima rasti ir šiuos kūrinius: J. Basanavičiaus Seniausias lietuvių kalbos paminklas; S. Daukanto: Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, Darbay senuju Lituwiu yr Żemaycziu 1822.

Atkreipiame dėmesį į keletą sus kait menintų va­dovėlių. Skaitymų knyga lietuvių kalbos pamokoms / suruošė P. Klimas: tai – Lietuvių mokslo draugijos 1916 m. (knyga vis dar aktuali) išleista lietuvių litera­tūros chrestomatija, skirta vidurinėms mokykloms. Ją sudaro daugiau kaip 40 lietuvių autorių prozos kūriniai ir eilės. Parinktieji raštai mokyklai / Antanas Strazdas: knygoje atskirais skyriais pateikta A. Strazdo biografija, A. Strazdo charakteristika, A. Strazdo kūryba. Taip pat suskaitmeninti J. Biliūno Parinkti raštai mokykloms.

Iš senosios lietuvių literatūros laikotarpio suskait­meninti ir e-klasikos kolekcijoje skelbiami 73 kūriniai. Čia pateikiame ir seniau suskaitmenintų kūrinių, kurie įtraukti į privalomos literatūros sąrašus, ir rečiau ran­damų mokyklų bibliotekų fonduose: Lietuvos metraščių trumpasis sąvadas; M. Husoviano Raštai – „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“; T. Bilevičiaus: Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis, Gedimino laiškai; M. Daukšos 1595 metų katekizmas; K. Sirvydo Trijų kalbų žodynas; K. Pentkovskio Dialogas karaliui Steponui apie taiką; G. Knapijaus: Felicija: tragedija, Filopatris, arba dorybė: komiškai tragiška drama; I. Jo­nyno Bychovco kronika; M. P. Karpavičiaus Rinktiniai pamokslai; J. Lasickio Apie žemaičių dievus; Ž. Liauks­mino Rinktiniai raštai; K. G. Milkaus Pilkainis; M. Pre­torijaus Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, T. 3*.; P. Roizijaus Rinktiniai eilėraščiai; A. Rotundo Lenko pasikalbėjimas su Lietuviu...; M. K. Sarbievijaus: Akmens pašventinimas; Lemties žaidimai; Vytauto laiškai ir t. t.

Šiuo metu, įpusėjus projektui „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra“, kurio pabaiga – 2017 m. liepos mėnesį, pasirašy­tos 35 autorinės licencinės sutartys su autoriais / autorių teisių turėtojais dėl 89 lietuvių literatūros kūrinių skait­meninimo ir paskelbimo www.epaveldas.lt svetainėje. Iki 2017 m. kovo iš viso suskaitmeninta ir Lietuvių literatūros klasikos kolekcijoje paskelbta 1230 kūrinių.