Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS
BIODUJŲ GAMYBOS IR PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ, POREIKIŲ
ĮVERTINIMO IR PLĖTROS GALIMYBĖS
(27 priemonė)
2018
VILNIUS
TURINYS
LENTELIŲ SĄRAŠAS ...................................................................................................................................... 3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS .................................................................................................................................... 4
PRIEDŲ LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ........................................................................................... 5
SANTRAUKA .................................................................................................................................................... 7
SANTRUMPOS .................................................................................................................................................. 8
ĮVADAS .............................................................................................................................................................. 9
1. BIODUJOS – GALIMYBĖS IR PERSPEKTYVOS .................................................................................... 11
1.1. Biodujų gamybos plėtros galimybės ir ją ribojantys veiksniai ................................................................... 11
1.2. Politikos įgyvendinimo priemonių bei atsakomybių pasiskirstymas tarp institucijų ................................. 13
1.3. Biodujų gamybos plėtros perspektyvos ...................................................................................................... 14
2. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS BIODUJŲ IR BIOMETANO GAMYBOS, PANAUDOJIMO, KAINODAROS,
AKCIZO, SKATINIMO PRIEMONIŲ BEI TEISINIO REGLAMENTAVIMO SRITYSE ........................... 17
2.1. Biodujų ir biometano gamybos plėtra Europoje ......................................................................................... 17
2.2 Paramos schemos biodujoms ir biometanui ES šalyse ................................................................................ 21
2.3. Kitų šalių patirties pritaikymas Lietuvoje .................................................................................................. 25
3. BIODUJŲ GAMYBOS PLĖTROS ĮTAKA APLINKOS TARŠOS MAŽINIMUI, REGIONŲ PLĖTRAI
IR ŠALIES ĮSIPAREIGOJIMŲ ES VYKDYMUI ........................................................................................... 26
3.1. Biodujų gamybos plėtros įtaka aplinkos taršos mažinimui ir šalies įsipareigojimų ES vykdymui ............ 26
3.2. Biodujų gamybos plėtros įtaka regionų plėtrai ir šalies įsipareigojimų ES vykdymui .............................. 38
4. BIODUJŲ VALYMO, SUSLĖGIMO IR JŲ TIEKIMO Į GAMTINIŲ DUJŲ SKIRSTOMUOSIUS
TINKLUS TECHNINĖS GALIMYBĖS, TEISINĖ APLINKA, PERPUMPAVIMO STOČIŲ STATYBOS,
PANAUDOJIMO MIESTŲ VISUOMENINIAME, GELEŽINKELIO IR LAIVŲ TRANSPORTE
EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS IR TEISINGUMO ĮVERTINIMAS ........................................................... 45
4.1. Biodujų valymo ir gerinimo technologijų apžvalga ................................................................................... 46
4.2. Biometano suslėgimo ir jo tiekimo į gamtinių dujų tinklus techninės galimybės ...................................... 47
5. MAŽŲ IKI 300 kWel INSTALIUOTOS ELEKTRINĖS GALIOS IR IKI 100 N m3/VAL BIOMETANO
GAMYBOS BIODUJŲ STATYBOS GALIMYBĖS IR EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS........................... 53
6. MAŽŲ IKI 300 KW INSTALIUOTOS ELEKTRINĖS GALIOS GAMYBOS BIODUJŲ STATYBOS
GALIMYBĖS IR EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS ....................................................................................... 66
7. BIODUJŲ GAMYBOS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ATLIEKŲ IR ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ BŪKLĖS IR
PLĖTROS GALIMYBIŲ VERTINIMAS: ŪKININKŲ IR ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ APKLAUSOS
REZULTATAI .................................................................................................................................................. 69
8. KAIMO BENDRUOMENIŲ DALYVAVIMO BIODUJŲ GAMYBOS RINKOJE GALIMYBĖS ........... 75
9. SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ APKLAUSOS APIE BIODUJŲ GAMYBOS POTENCIALĄ IŠ
MĖŠLO REZULTATAI ................................................................................................................................... 79
IŠVADOS ......................................................................................................................................................... 81
PASIŪLYMAI .................................................................................................................................................. 85
LITERATŪRA .................................................................................................................................................. 87
PRIEDAI ........................................................................................................................................................... 93
3
3
LENTELIŲ SĄRAŠAS 2.1 lentelė. Biodujų įmonių skaičius ir pirminės energijos gamyba iš biodujų ES šalyse 2015 metais ............ 21
2.2 lentelė. Paramos schemos biodujoms ir biometanui ES šalių elektros energijos sektoriuje ....................... 22
2.3 lentelė. Paramos schemos biodujoms ir biometanui ES šalių šildymo sektoriuje ....................................... 24
2.4 lentelė. Paramos schemos biodujoms ir biometanui ES šalių transporto sektoriuje ................................... 24
3.1 lentelė. Mėšlo įtaka aplinkai ........................................................................................................................ 27
3.2 lentelė. ŠESD šaltiniai žemės ūkyje, skaičiuojant CO2 ekvivalentu, kt ...................................................... 33
3.3 lentelė. Metano (CH4) išmetimas iš mėšlo tvarkymo pagal gyvūnų kategorijas, skaičiuojant CO2
ekvivalentu, kt ................................................................................................................................................... 37
3.4 lentelė. Kiekybiniai metiniai išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai žemės ūkyje 2013–2020 metais,
mln. t CO2 ekvivalentu ...................................................................................................................................... 37
3.5 lentelė. BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal apskritis 2010–2015 metais, tūkst. EUR ...................... 39
3.6 lentelė. Nedarbo lygis Lietuvoje pagal apskritis 2010–2016 metais, proc. ................................................. 40
3.7 lentelė. Stambios galvijų ir kiaulių fermos savivaldybėse .......................................................................... 41
3.8 lentelė. Stambios galvijų ir kiaulių fermos apskrityse ................................................................................ 42
3.9 lentelė. Tirštas mėšlas 2017 metais, tūkst. m3 ............................................................................................. 43
3.10 lentelė. Tiršto mėšlo kiekis, tenkantis atskirų regionų 1 km2 .................................................................... 44
4.1 lentelė. Gerinimo technologijų palyginimas ............................................................................................... 47
5.1 lentelė. Žaliavos kiekis per metus pagal ūkio tipą ....................................................................................... 53
5.2 lentelė. Biodujų ir biometano jėgainių investicijų, pastoviųjų ir kintamųjų kaštų vidutinės reikšmės ....... 56
5.3 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios elektros energiją pardavimui, ekonominiuose skaičiavimuose
priimtos reikšmės .............................................................................................................................................. 57
5.4 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios elektros energiją pardavimui pagal VIAP, ekonominis
vertinimas .......................................................................................................................................................... 57
5.5 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui, ekonominiuose skaičiavimuose priimtos
reikšmės............................................................................................................................................................. 60
5.6 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui į gamtinių dujų tinklus, ekonominis
vertinimas .......................................................................................................................................................... 62
5.7 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui suslėgtų dujų kolonėlei, ekonominis
vertinimas .......................................................................................................................................................... 64
5.8 lentelė. Subsidijų poreikis 300 kWel galios kogeneracinėms jėgainėms ar biometano iki 100
Nm3/hgamybos ir tiekimo grandinei iki vartojimo pusės .................................................................................. 66
6.1 lentelė. Biodujų jėgainių (0,3 MW) ekonominis pagrindimas, EUR .......................................................... 67
6.2 lentelė. Biodujų jėgainių (0,15 MW) ekonominis pagrindimas, EUR ........................................................ 68
6.3 lentelė. Biodujų jėgainių (0,1 MW) ekonominis pagrindimas, EUR .......................................................... 69
7.1 lentelė. Ūkių patirtis, išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei paverčiant jas energija .. 71
7.2 lentelė. Ūkių informuotumas, išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei paverčiant jas
energija .............................................................................................................................................................. 71
7.3 lentelė. Ūkių siekis statytis biodujų jėgainę per ateinančius 10 metų ......................................................... 72
7.4 lentelė. Ūkių informuotumas apie kaimo bendruomenės suinteresuotumą ūkių subjektams statytis biodujų
jėgaines .............................................................................................................................................................. 73
7.5 lentelė. Ūkių energijos, išgautos iš biodujų, panaudojimas......................................................................... 74
7.6 lentelė. Mėšlo susidarančio ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse panaudojimas ............................ 74
7.7. lentelė. Kitų organinių atliekų, tinkančių rūgimo procesui, ūkiuose buvimas ........................................... 74
7.8 lentelė. Ūkiuose planuojamas gyvulių pokytis ............................................................................................ 75
4
4
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1.1 pav. Mėšlo gamybos kiekiai Lietuvos žemės ūkyje 2000–2017 metais, mln. m3 ....................................... 11
1.2 pav. Pagrindinių AEI išteklių gamyba Lietuvoje 2012–2016 metais .......................................................... 15
2.1 pav. Biodujų įmonių skaičius Europoje 2009–2015 metais ........................................................................ 17
2.2 pav. Biodujų įmonių skaičius Europos šalyse 2015 metais ......................................................................... 18
2.3 pav. Biodujų įmonių skaičius pagal žaliavas, iš kurių išgauna biodujas, Europoje 2015 metais ................ 18
2.4 pav. Instaliuota elektrinė galia biodujų įmonėse Europoje 2015 metais, MW ............................................ 19
2.5 pav. Biometano gamybos įmonių skaičius Europoje 2011–2015 metais .................................................... 19
2.6 pav. Biometano gamybos įmonių skaičius Europoje 2015 metais .............................................................. 20
2.7 pav. Pirminės energijos gamyba iš biodujų ES-28 2010–2016 metais, TJ ................................................. 20
3.1 pav. Mėšlo įtakos aplinkai schema .............................................................................................................. 28
3.2 pav. ŠESD kiekis pagal sektorius Lietuvoje 2015 metais ........................................................................... 31
3.3 pav. Pagrindiniai centralizuotos biodujų gamyklos schemos elementai ..................................................... 36
3.4 pav. Tiršto mėšlo koncentracija šalies apskrityse 2017 metais, tūkst. t ...................................................... 43
5.1 pav. Biodujų gamybos ir panaudojimo principinė schema ......................................................................... 53
5.2 pav. Mažos galios kogeneracinių jėgainių iki 300 kWel piniginiai srautai priklausomai nuo finansinės
paramos intensyvumo dydžio investicijoms...................................................................................................... 58
5.3 pav. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklai, suslėgtų gamtinių dujų kolonėlės ir galimos
biometano jėgainės schema ............................................................................................................................... 61
5.4 pav. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui į gamtinių dujų tinklus, piniginiai srautai
priklausomai nuo finansinės paramos intensyvumo dydžio investicijoms ........................................................ 63
5.5 pav. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui suslėgtų dujų kolonėlei, piniginiai srautai
priklausomai nuo finansinės paramos intensyvumo dydžio investicijoms ........................................................ 65
7.1 pav. Apklausoje dalyvavusių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasiskirstymas pagal specializaciją ....... 70
7.2 pav. Biodujų gamybos iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų plėtrą ribojantys veiksniai ............................... 72
7.3 pav. Biodujų gamybos iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų plėtrą skatinantys veiksniai ............................. 73
8.1 pav. Veiksmų seka, siekiant pradėti ir įgyvendinti sėkmingą biodujų energijos projektą .......................... 77
5
5
PRIEDŲ LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 priedas. 1 lentelė. Biodujų įmonės Lenkijoje 2016 metais ............................................................................. 93
1 priedas. 2 lentelė. Įvairių žaliavų panaudojimas biodujų gamybai Lenkijoje 2015 metais ............................ 94
1 priedas. 3 lentelė. Biodujų iš žemės ūkyje susidarančių šalutinių produktų ir atliekų gamyba ir pagaminta
energija Lenkijoje 2011–2016 metais ............................................................................................................... 94
1 priedas. 4 lentelė. Biodujų įmonių skaičius ir instaliuota galia Latvijoje 2007–2016 metais ........................ 95
1 priedas. 5 lentelė. Biodujų įmonės Danijoje 2014–2015 metais .................................................................... 97
1 priedas. 6 lentelė. Biodujų įmonių tipai Danijoje 2015 metų pradžioje ......................................................... 98
1 priedas. 7 lentelė. Biodujų panaudojimas Danijoje 2015 metais.................................................................... 98
1 priedas. 8 lentelė. Biodujų išgryninimas Danijoje 2013 ir 2017 metais ......................................................... 98
1 priedas. 9 lentelė. Biodujų ir biometano gamybos įmonės JK 2017 metais ................................................. 101
1 priedas. 10 lentelė. Supirkimo tarifai nuo 2017 metų balandžio 1 dienos iki 2019 metų kovo 31 dienos
(Didžiosios Britanijos pensai už vieną kWh) .................................................................................................. 102
1 priedas. 11 lentelė. Tarifai pagal RHI nuo 2017 metų rugsėjo 20 dienos .................................................... 103
1 priedas. 1 pav. Biodujų gamyba Austrijoje 2006–2015 metais, TJ .............................................................. 104
1 priedas. 12 lentelė. Biodujų įmonių skaičius, instaliuota galia, elektros energijos ir šilumos gamyba
Vokietijoje 2007–2016 metais ........................................................................................................................ 106
1 priedas. 2 pav. Biodujų gamybai naudojamų augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavų struktūra Vokietijoje
2014 metais, proc. ........................................................................................................................................... 107
1 priedas. 3 pav. Biodujų gamyba Čekijoje 2006–2015 metais, TJ ................................................................ 112
1 priedas. 4 pav. Biodujų gamyba Italijoje 2006–2015 metais, TJ ................................................................. 116
1 priedas. 13 lentelė. Kai kurių ES šalių biodujų gamybos įmonių skaičius, pajėgumai ir kiti rodikliai ........ 119
2 priedas. 1 lentelė. Biodujų fizikinės savybės ............................................................................................... 120
2 priedas. 2 lentelė. Biodujų gryninimo proceso suvestinė įvairiose veikiančiose gamyklose ....................... 120
2 priedas. 1 pav. Lyginamosios biodujų gerinimo iki biometano kokybės kaštai, priklausomai nuo įrangos
našumo ............................................................................................................................................................ 120
2 priedas. 2 pav. Elektros ir šilumos energijos sąnauda biodujų gerinimui, naudojant skirtingas technologijas,
našumas 250 Nm3/h ......................................................................................................................................... 121
2 priedas. 3 lentelė. Tipinės ribinės pašalinių komponenčių vertės gamtinėse dujose .................................... 121
2 priedas. 4 lentelė. Gamtinių dujų kokybės reikalavimai Lietuvoje .............................................................. 121
2 priedas. 3 pav. Prijungimo prie gamtinių dujų tinklo sąnaudų priklausomybė nuo įpurškiamų degių dujų
debito ............................................................................................................................................................... 122
2 priedas. 5 lentelė. Degalinių ir transporto priemonių, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis, kiekis
Europoje 2016 metais ...................................................................................................................................... 122
3 priedas. 1 lentelė. 300 kWel galios kogeneracinių biodujų jėgainių ir iki 100 Nm3/h biometano jėgainių
(vertinant įprastą technologiją [ĮT] ir pažangesnę technologiją [PT]) galimas įrengimo mastas apskrityse
pagal Lietuvos ūkius turinčius virš 500 galvijų arba virš 1000 kiaulių ........................................................... 124
4 priedas. 1 pav. Elektros energijos gamybos iš biodujų įrenginių schema .................................................... 126
4 priedas. 1 lentelė. Biodujų jėgainės duomenys pagal našumą...................................................................... 127
4 priedas. 2 lentelė. Biodujų jėgainių duomenys pagal galią gaminant elektros energiją ............................... 128
4 priedas. 2 pav. Biometano gamybos iš biodujų įrenginių schema ............................................................... 129
4 priedas. 3 lentelė. Biometano jėgainės žaliavų sąnaudos pagal našumą ...................................................... 130
4 priedas. 4 lentelė. Biometano jėgainės duomenys pagal našumą, suslegiant dujas iki 16 bar ..................... 131
4 priedas. 5 lentelė. Biometano jėgainės duomenys pagal našumą, suslegiant dujas ~ 250 bar ..................... 131
6
6
4 priedas. 6 lentelė. Biodujų jėgainių gaminančių biometaną galimai didžiausi atstumai iki tiekimo ar
vartotojo pusės ................................................................................................................................................ 132
4 priedas. 3 pav. Požeminių 200 m³ talpyklų komercinis pasiūlymas ............................................................ 134
4 priedas. 4 pav. Mobili talpyklos komercinis pasiūlymas ............................................................................. 135
5 priedas. Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ekspertinio vertinimo anketos pavyzdys ................................. 136
7
7
SANTRAUKA
Biodujos yra vienas iš svarbių atsinaujinančių energijos išteklių, kurių gamyba ir
panaudojimas prisideda prie Europos Sąjungos ir nacionalinės politikos atsinaujinančios energijos
tikslų. Didžiausias biodujų sektoriaus plėtros potencialas yra siejamas su biodujų gamyba iš žemės
ūkio atliekų, ir ypač iš gyvulių mėšlo.
Biodujų gamybos ir panaudojimo galimybių, poreikių įvertinimo ir plėtros galimybių tyrime
išanalizuoti mokslinėje literatūroje paskelbti straipsniai ir tyrimai, kuriuose nagrinėjami
technologiniai procesai ir vystymosi tendencijos biodujų gamybos srityje, atsižvelgiant į jų naudą
aplinkai ir visuomenei. Tyrime išanalizuota ir įvertinta kitų šalių biodujų ir biometano gamybos ir
panaudojimo patirtis, išryškinant kainodaros, akcizo, skatinimo ir mokestinių priemonių taikymo bei
teisinio reglamentavimo ypatumus. Taip pat tyrime išnagrinėti pagrindiniai atsinaujinančių žemės
ūkio atliekų kaupimosi šaltiniai, reikalingi biodujų jėgainių darbui užtikrinti. Įvertinus
atsinaujinančių žemės ūkio atliekų kiekius, parinktas biodujų jėgainių galingumas, pateiktos galimos
biodujų jėgainių statybos vietos šalies regionuose. Tyrime ištirtos ir pateiktos biodujų panaudojimo
rekomendacijos, o taip pat nustatytas biodujų gamybos ir panaudojimo ekonominis pagrįstumas ir
tikslingumas. Įvertinta biodujų jėgainių plėtros nauda, siekiant išspręsti aplinkosaugos klausimus ir
įgyvendinti regionų ekonominės ir socialinės aplinkos gerinimo uždavinius. Remiantis tyrimo
rezultatais, parengtos išvados ir pasiūlymai biodujų gamybos ir panaudojimo plėtrai Lietuvoje.
Raktiniai žodžiai: biodujos, biometanas, biodujų jėgainės, žemės ūkio atliekos ir šalutiniai
produktai.
8
8
SANTRUMPOS
AEI – Atsinaujinantys energijos ištekliai
BVP – Bendrasis vidaus produktas
BŽŪP – Bendroji žemės ūkio politika
EAA – Europos aplinkos agentūra
ES – Europos Sąjunga
EUROSTAT – Europos Sąjungos statistikos tarnyba
IPCC – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija
JTBKKK – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencija
LAEI – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
LNIR – Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita
ŠESD – Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
VIAP – Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje
ŽNPKM – žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės sektorius
9
9
ĮVADAS
Didėjant industrializacijai pasaulyje, didėja ir energetinių išteklių sunaudojimas. Apie 80
proc. pasaulio energetinių poreikių tenkinama, naudojant naftą, gamtines dujas, akmens anglį. Dėl
įvairių priežasčių šie ištekliai brangsta. Be to, iškastinio kuro ištekliai yra riboti ir labai netolygiai
pasiskirstę. Vienos šalys turi didelius jų kiekius, o kitos priverstos importuoti kurą ir tapti
priklausomomis nuo kurą eksportuojančių valstybių. Deginant iškastinį kurą, išsiskiria didelis
šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, tiek visame
pasaulyje, tiek Europoje vis didesnis dėmesys yra skiriamas atsinaujinančių energijos išteklių
(AEI) naudojimui. AEI yra vietiniai energijos ištekliai, kurių platesnis naudojimas mažina kuro
importo poreikį ir didina energetinį saugumą, mažina ŠESD kiekį, skatina užimtumą.
Temos aktualumas. Dėl senkančių ir brangstančių iškastinio kuro išteklių negautą
trūkstamą energiją vis plačiau bandoma kompensuoti energija iš atsinaujinančių išteklių. Vienas iš
svarbių AEI yra biodujos. Biodujų sektorius yra tampriai susijęs su žemės ūkiu, kadangi didesnė
žaliavų dalis biodujų gamybai yra žemės ūkyje, o kita dalis – pramonėje ir komunaliniame ūkyje.
Šiuo metu didžiausias biodujų gamybos potencialas yra siejamas su biodujų gamyba iš žemės ūkio
atliekų, o ypač mėšlo. Moksliniai tyrimai, kuriuose nagrinėjamas biodujų gamybos potencialas ir
plėtros galimybės kaimo vietovėse, tampa ypač aktualūs.
Tyrimo objektas – kitų ES šalių ir Lietuvos patirtis, gaminant ir panaudojant biodujas iš
žemės ūkio ir perdirbamosios pramonės atliekų, anaerobinių biodujų gamybos jėgainių įrengimo
galimybės ir žaliavų, reikalingų stabiliam šių jėgainių darbui užtikrinti, pagrindiniai šaltiniai, t. y.
galvijų, kiaulių ir paukščių stambūs gamybos objektai.
Tyrimo tikslas – įvertinti biodujų gamybos iš žemės ūkio atliekų bei šalutinių produktų ir
panaudojimo energijai gaminti būklę bei plėtros galimybes.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti biodujų gamybos plėtros galimybes ir ją ribojančius veiksnius.
2. Pateikti rekomendacijas dėl politikos įgyvendinimo priemonių bei atsakomybių
pasiskirstymo tarp institucijų.
3. Išanalizuoti ir įvertinti kitų šalių patirtį biodujų ir biometano gamybos, panaudojimo,
kainodaros, akcizo, skatinimo priemonių ir kitų mokestinių priemonių taikymo bei
teisinio reglamentavimo srityse.
10
10
4. Įvertinti biodujų gamybos plėtros įtaką (naudą) aplinkos taršos mažinimui, regionų
plėtrai ir šalies įsipareigojimų ES vykdymui.
5. Įvertinti biodujų valymo, suslėgimo ir jų tiekimo į gamtinių dujų skirstomuosius tinklus
technines galimybes, teisinę aplinką, perpumpavimo stočių statybos, panaudojimo miestų
visuomeniniame, geležinkelio ir laivų transporte ekonominį pagrįstumą ir tikslingumą.
6. Įvertinti mažų iki 300 kW instaliuotos elektrinės galios ir iki 100 Nm3/val. biometano
gamybos biodujų įrenginių statybos galimybes ir ekonominį pagrįstumą.
7. Atlikti kokybinę ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, savivaldybių apklausą ekspertiniu
būdu.
8. Įvertinti kaimo bendruomenių dalyvavimo biodujų gamybos rinkoje galimybes.
Tyrimo metodika. Naudojant mokslinės literatūros analizę ir apibendrinimą, išnagrinėti
moksliniai darbai, susiję su biodujų gamyba ir panaudojimu, teikiama nauda. Išanalizuota kitų
šalių patirtis, gaminant biodujas, ir gauti rezultatai, naudojant palyginamosios analizės metodą,
palyginti su atitinkamais Lietuvos rezultatais. Taikant dokumentų analizę ir apibendrinimą,
išnagrinėti ES ir Lietuvos teisiniai dokumentai, kuriems galiojant, formuojama ekonominė ir
socialinė aplinka biodujų gamybos veiklai vystyti. Siekiant įvertinti biodujų gamybos iš žemės
ūkio atliekų bei šalutinių produktų ir panaudojimo energijai gaminti būklę bei plėtros galimybes
Lietuvoje, atliktas empirinis tyrimas. Šiam tyrimui atlikti naudotas Lietuvos statistikos
departamento, ES informacinių leidinių, Europos Komisijos ir ES statistikos tarnybos
(EUROSTAT) duomenų sisteminimas, palyginimas ir apibendrinimas. Siekiant įvertinti biodujų
gamybos iš žemės ūkio atliekų bei šalutinių produktų būklę ir plėtros galimybes kaimo vietovėse,
nustatyti veiksnius, ribojančius ir skatinančius biodujų gamybą iš mėšlo, atlikta ūkininkų ir žemės
ūkio bendrovių apklausa. Tiesioginio interviu būdu taip pat apklausti kaimo bendruomenių ir
savivaldybių atstovai, kurių išsakytos pastabos ir nuomonės dėl biodujų gamybos būklės ir plėtros
galimybių tyrime apibendrintos. Tyrimas apima 2010–2017 metų ekonominio vystymosi
laikotarpį ir 2014–2020 metų ES programavimo laikotarpį. Gautiems rezultatams iliustruoti
taikytas grafinis metodas. Formuluojant išvadas ir pasiūlymus, naudotas apibendrinimo metodas.
11
11
1. BIODUJOS – GALIMYBĖS IR PERSPEKTYVOS
1.1. Biodujų gamybos plėtros galimybės ir ją ribojantys veiksniai
Biodujų gamybos iš žemės ūkyje esančių atliekų plėtra Lietuvoje reikšmingą pagreitį įgijo
tik nuo 2014 metų, kai 8 kiaulių kompleksuose UAB „Modus energy“ pastatė 0,5–1 MW pajėgumo
biodujų jėgaines. Dabartiniu metu biodujas iš žemės ūkio atliekų išgauna 14 jėgainių, iš kurių 10
perdirba gyvulių mėšlą. Šios jėgainės panaudoja tik apie 2 proc. gyvulių mėšlo arba apie 20 proc.
kiaulių mėšlo. Didelė mėšlo dalis – net 85 proc. – susidaro galvijininkystės ūkiuose, tačiau šiuose
ūkiuose nėra pastatytos nė vienos jėgainės. Yra kelios priežastys, kodėl ūkininkai ir bendrovės nėra
suinteresuoti jų statybomis.
Pirmoji priežastis yra ta, kad tarp galvijininkystės arba pienininkystės ūkių vyrauja smulkūs
ūkiai. Vidutinis ūkio dydis neviršija 12 įvairaus amžiaus galvijų ir karvių. Didelėje dalyje ūkių – net
82 proc. – laikomų galvijų skaičius neviršija 10. Tokio dydžio ūkiuose biodujų jėgainės nebūtų
gyvybingos, nes neužtektų žaliavos net mažiausio pajėgumo jėgainėms. Biodujų jėgaines būtų
galima statyti ūkiuose, kuriuose laikomų galvijų skaičius didesnis nei 500 vnt. (tokių ūkių yra apie
100), ir kiaulininkystės ūkiuose, kuriuose laikomų kiaulių skaičius didesnis nei 1 tūkst. (tokių ūkių
yra apie 50). Realus mėšlo panaudojimas biodujų gamybai sudarytų tik apie 20 proc., nes mėšlo
transportavimas iš artimiausių ūkių yra ekonomiškai nenaudingas.
Antroji priežastis – tai gyvulininkystės ūkių ateities neapibrėžtumas. Gyvulininkystė žemės
ūkyje tampa nepopuliari. Dėl darbo užimtumo ir darbuotojų trūkumo kaime, gyvulininkystės
pozicijas užima javų auginimas. Mažėjant gyvulių skaičiui, 2017 metais, palyginti su 2007 metais,
mėšlo kiekis sumažėjo beveik vienu ketvirtadaliu (1.1 pav.).
1.1 pav. Mėšlo gamybos kiekiai Lietuvos žemės ūkyje 2000–2017 metais, mln. m3
Šaltinis: LAEI skaičiavimai.
18,9
14,6
13
14
15
16
17
18
19
20
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
12
12
Per paskutinę pieno krizę pieno ūkių skaičius sumažėjo daugiau kaip 7 tūkst. Dėl dažnų
pieno supirkimo kainų pokyčių ūkiai tampa mažai gyvybingais, nes gauto pelno nepakanka
būtinoms investicijoms net ir stambiuose ūkiuose. Per 2015–2016 metų laikotarpį stambių ūkių
pelningumas, tenkantis vienam hektarui (ha) neviršijo 150 EUR. Tokie ūkiai kiekvienais metais
investuoja ne daugiau kaip 300 tūkst. EUR.
Trečia priežastis yra susijusi su tuo, kad biodujų jėgainių statyba yra nepakankamai
skatinama. 2016 metais Europos Komisija pateikė ataskaitą „Optimalus biodujų iš atliekų
panaudojimas“, kurioje įvertino biodujų potencialą ES šalyse po 2020 metų. Šioje ataskaitoje
pažymėta, kad pagrindinis veiksnys, turintis įtakos biodujų sektoriaus plėtrai visose ES šalyse,
nepriklausomai nuo veikiančių biodujų įmonių skaičiaus – didelio ar mažo, yra politikos priemonių
ir paramos schemų egzistavimas, stabilumas ir patikimumas. Ir priešingai, pagrindine kliūtimi
biodujų sektoriaus plėtrai yra įvardijamas politikos priemonių ir paramos schemų nebuvimas, o taip
pat šių priemonių ir schemų stabilumo ir patikimumo trūkumas.
Lietuvoje biodujų jėgainių statybą skatino supirkimo tarifų priemoka (anksčiau supirkimo
tarifai), tačiau dabartiniu metu ši paramos schema nėra taikoma naujiems pareiškėjams. Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje skelbiama, kad „Atsižvelgiant į tai, kad
Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytos
skatinimo kvotos yra išnaudotos, šiuo metu fiksuoti tarifai naujoms elektrinėms nebėra taikomi“.
Fiksuoti elektros energijos supirkimo tarifai yra suteikiami biodujų jėgainėms, laimėjusioms
aukcione.
Biodujoms remti yra taikomos akcizo lengvatos – akcizas netaikomas elektros energijai, kuri
pagaminama, naudojant AEI, o taip pat biodujoms, kurios naudojamos transporto priemonėse kaip
variklių degalai. Kitų lengvatų, pvz., nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, biodujų įmonės
neturi.
Biodujų jėgainių statyti neskatina ir kai kurie reikalavimai, nustatyti taisyklėse, siekiant gauti
ES paramą. Paramos gavimo atveju egzistuoja apribojimai pagal jėgainės pajėgumą. Norint gauti
didžiausią paramos sumą (1,6 mln. EUR) pagal paramos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklai
„Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“, reikia statyti daugiau kaip 0,5 MW
pajėgumo jėgainę elektros energijai gaminti, kuri didžiajai daliai ūkių yra per galinga. Įmonės arba
ūkininkai, siekiantys gauti paramą, privalo atitikti labai mažos arba mažos įmonės apibrėžtis. Mėšlo
kiekis, reikalinga biodujų jėgainių darbui užtikrinti, gali būti sukuriamas tik dideliuose
gyvulininkystės ūkiuose, o parama teikiama tik mažiems ūkiams. Atsižvelgiant į Nitratų direktyvos
13
13
priemonę, taikytą 2004–2013 metais, pagal kurią ūkiai už mėšlo tvarkymą gaudavo iki 100 proc.
paramos, šiuo metu esantį paramos biodujų gamybai iš mėšlo intensyvumą (iki 60 proc.) reikėtų
padidinti.
Per 2014–2017 metų laikotarpį pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklai „Parama
biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ parama buvo suteikta 9 nedidelėms įmonėms, dar 6
įmonės laukia galutinio sprendimo, o paraiškų veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio
valdas“ nebuvo gauta.
1.2. Politikos įgyvendinimo priemonių bei atsakomybių pasiskirstymas tarp institucijų
Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas reglamentuoja
Vyriausybės, 6 ministerijų (Energetikos, Aplinkos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Žemės
ūkio), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir savivaldybių funkcijas. Šios
institucijos įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos Atsinaujinančių
išteklių energetikos įstatymo nuostatos. Vyriausybė užtikrina įstatyme numatytų tikslų ir uždavinių
įgyvendinimą ir tvirtina AEI naudojimo skatinimo programas, vadovaudamasi objektyviais ir
nediskriminaciniais principais. Energetikos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja visų
energijos rūšių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, stebėseną
ir kontrolę. Aplinkos ministerija rengia ir nustato taršos normatyvus, biodegalų ir skystųjų
bioproduktų naudojimo aplinkosaugos sąlygas, vertina visų rūšių biokuro panaudojimo potencialą ir
kartu su Energetikos ministerija koordinuoja hidroenergijos naudojimo energijai gaminti skatinimo
priemonių įgyvendinimą, stebėseną ir kontrolę. Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją
koordinuoja biodegalų naudojimo transporto sektoriuje plėtros ir skatinimo priemonių valstybinę
priežiūrą ir kontrolę. Ūkio ministerija įvertina visų atliekų (išskyrus žemės ūkyje susidarančių), iš
kurių gaminamas biokuras, potencialą. Žemės ūkio ministerija pagal kompetenciją koordinuoja
degiųjų skystųjų ir dujinių produktų, gautų iš biomasės, plėtros ir skatinimo priemonių
įgyvendinimo ir augalų, iš kurių gaminamas biokuras, stebėseną, priežiūrą ir kontrolę, o taip pat
rengia programas žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija rengia fiksuotus tarifus elektrinėms ir jėgainėms
ir kontroliuoja jų taikymą, o taip pat nustato visų energijos rūšių (tame tarpe ir biodujų iš AEI)
supirkimo kainą. Savivaldybės įgyvendina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo
14
14
priemones, teikia konsultacijas ir rengia mokymo programas apie AEI plėtojimo ir naudojimo
praktines galimybes ir naudą.
Klausimai, susiję su biodujų gamyba, yra sprendžiami įvairiose institucijose: Energetikos
ministerijoje – klausimai, susiję su elektros energijos supirkimu, Aplinkos ministerijoje – klausimai,
susiję su klimato kaita, Žemės ūkio, Aplinkos ir Ūkio ministerijose – klausimai, susiję su
žaliavomis, reikalingomis biodujų jėgainių darbui užtikrinti. Šios ministerijos yra atsakingos už
priemonių AEI gamybai ir naudojimui skatinti, kurioms skiriama ES parama, įgyvendinimą:
Energetikos ministerija yra atsakinga už priemonių, skirtų iškastinį kurą naudojančių katilinių
modernizavimui, įrengiant atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių šilumos gamybos įrenginių
finansavimui, bei nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimui, įgyvendinimą; Ūkio ministerija
– už priemonių, skirtų atsinaujinančių energijos išteklius naudojančių energijos pajėgumų įrengimui
pramonės įmonėse bei energijos vartojimo audito atlikimas pramonės įmonėse, įgyvendinimą;
Žemės ūkio ministerija – už priemonių, skirtų veiklos, susijusios su biodujų gamyba iš biologinių
atliekų (mėšlo ir kitų), rėmimui įgyvendinimą (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos
priemonė „Ūkio ir verslo plėtra“), Aplinkos ministerija – už projektų, susijusių su ūkinės veiklos
poveikio aplinkai mažinimu pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos
specialiąją programą, įgyvendinimą. Šių ministerijų ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos pajėgas būtų tikslinga koordinuoti ir apjungti į vieną Tarybą, kuri galėtų spręsti biodujų
gamybos skatinimo ir finansavimo klausimus.
Alternatyvios energijos gamyba iš mėšlo ir kitų atliekų turėtų turėti prioritetą prieš kitas
alternatyvios energijos gamybos rūšis, tačiau būtent biodujų gamyba iš mėšlo yra labiausiai
atsilikusi sritis pagal gaminamos energijos kiekius. Tik 2 biodujų jėgainės priklauso patiems mėšlo
gamintojams, o likusios su žemės ūkiu yra susijusios tik tuo, kad pagal susitarimus naudoja mėšlą
arba kitas žemės ūkio atliekas.
1.3. Biodujų gamybos plėtros perspektyvos
Lietuva yra energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. 2016 metais šalies
energetinės priklausomybės rodiklis sudarė 75,3 proc., kuris žymiai viršijo ES vidurkį (2015 metais
– 54 proc.). AEI naudojimo skatinimas – vienas geriausių sprendimų patenkinti energijos poreikį,
saugant gamtą ir jos išteklius. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl
skatinimo naudoti AEI energiją, Lietuva AEI dalį bendrame galutiniame šalies energijos suvartojime
15
15
iki 2020 metų yra įsipareigojusi padidinti iki 23 proc. Užsibrėžtą 23 proc. tikslą Lietuva pasiekė
2014 metais, kai AEI dalis bendrame šalies energijos balanse viršijo vieną penktadalį ir sudarė 23,66
proc. 2016 metais AEI dalis bendrame šalies energijos balanse sudarė 25,77 proc. AEI bendrame
vidaus sunaudojime kietasis biokuras sudarė didžiausią dalį – 82,5 proc., vėjo energija – 6,7 proc.,
biodegalai – 3,9 proc., hidroenergija – 2,7 proc., biodujos – 2,2 proc., kitos rūšys (komunalinės
atliekos, saulės ir geoterminė energija) – 2,0 proc. 1.2 paveiksle pateikiama pagrindinių AEI išteklių
gamyba 2012–2016 metais.
1.2 pav. Pagrindinių AEI išteklių gamyba Lietuvoje 2012–2016 metais
Pastaba: 2011 metai = 100 proc.
Šaltinis: Lietuvos oficialiosios statistikos portalo kuro rūšių balanso duomenys.
Per 2012–2016 metų laikotarpį labiausiai suintensyvėjo biodujų gamyba. Lietuvos
Energetikos ministerijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje veikė 40 biodujų gamybos įmonių,
kurių šilumos pajėgumai sudarė 9,481 MW, o elektros – 32,96 MW. Biometanas Lietuvoje nėra
gaminamas.
Biodujos – tai dujos, kurios susidaro, mikroorganizmams skaidant organines medžiagas
anaerobinėmis sąlygomis. Anaerobinio organinių medžiagų skaidymo proceso metu susidariusių
biodujų pagrindiniai komponentai yra metanas (CH4) (55–70 proc.), anglies dvideginis (CO2)
(27–44 proc.), sieros vandenilis (H2S) (iki 3 proc.) ir vandenilis (H2) (iki 1 proc.), o kitų dujų,
tokių kaip anglies monoksido, azoto, etano, propano ir butano, stebimi tik pėdsakai.
Vertingiausias biodujų komponentas yra metanas, nuo kurio kiekio priklauso svarbiausios biodujų
savybės – šiluminė vertė, užsiliepsnojimo temperatūra ir užsiliepsnojimo ore ribinė koncentracija.
21,2
-32,6
29,0
3,9
40,1
89,2
111,2
188,8
-50
0
50
100
150
200
2012 2013 2014 2015 2016
Malkos ir kurui skirta mediena Bioetanolis Biodyzelinas Biodujos
16
16
Vidutiniškai biodujų degimo šiluma yra apie 24 MJ/Nm3. Energetiniu požiūriu biodujos yra
patogus naudoti, tik vienu trečdaliu pagal šiluminę vertę gamtinės dujoms nusileidžiantis, kuras.
Biodujos gali būti naudojamos trejopai:
• be papildomo valymo deginamos katilų pakurose;
• su minimaliu valymu, pašalinant drėgmę ir sieros vandenilį, deginamos kogeneraciniuose
įrenginiuose (dažniausiai stūmokliniuose vidaus degimo varikliuose);
• išvalomos iki gryno metano ir tiekiamos į gamtinių dujų tinklą (Dzenajavičienė, Pedišius
ir Škėma, 2011).
Biodujų sektorius yra tampriai susijęs su žemės ūkiu, kadangi didesnė žaliavų dalis
biodujų gamybai yra žemės ūkyje, o kita dalis – pramonėje ir komunaliniame ūkyje. Šiuo metu
didžiausias biodujų gamybos potencialas yra siejamas su biodujų gamyba iš žemės ūkio atliekų, o
ypač mėšlo.
Biodujų gamyba teikia didžiulę naudą, kuri yra susijusi su aplinkosauginiais, energetiniais,
socialiniais ir ekonominiais aspektais. Gaminant biodujas iš mėšlo, sumažinamas metano ir azoto
oksido išmetimas dėl mėšlo sutvarkymo, todėl mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)
išsiskyrimas į atmosferą, taip pat mažėja oro tarša (skleidžiami kvapai). Biodujos yra vietinis
atsinaujinantis energijos išteklius, todėl jų panaudojimas didina energetinį saugumą, mažina
iškastinio kuro importą. Gaminant biodujas iš mėšlo, gerėja žemės ūkio įvaizdis, kadangi
mažinama aplinkos tarša. Ūkininkai mažiau perka mineralinių trąšų, o trąšų, gautų, perdirbus
mėšlą biodujų jėgainėse, vertė yra didesnė. Statant ir eksploatuojant biodujų jėgaines kaimo
vietovėse, yra sukuriamos naujos darbo vietos. Biodujų gamyba teikia papildomas pajamas, t. y.
ūkininkai, gamindami biodujas, įvairina, padidina ir stabilizuoja savo pajamų šaltinius (Lybæk,
Andersen, Christensen, 2014).
17
17
2. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS BIODUJŲ IR BIOMETANO GAMYBOS, PANAUDOJIMO,
KAINODAROS, AKCIZO, SKATINIMO PRIEMONIŲ BEI TEISINIO
REGLAMENTAVIMO SRITYSE
2.1. Biodujų ir biometano gamybos plėtra Europoje
Per 2010–2015 metų laikotarpį biodujų įmonių skaičius Europoje kiekvienais metais didėjo.
2015 metais, palyginti su 2009 metais, biodujų įmonių skaičius išaugo 2,8 karto: jei 2009 metais
veikė 6227 biodujų įmonės, tai 2015 metais – 17376 (2.1 pav.).
2.1 pav. Biodujų įmonių skaičius Europoje 2009–2015 metais
Šaltinis: Europos biodujų asociacija.
2015 metais daugiausia biodujų įmonių veikė Vokietijoje (10846) ir Italijoje (1555), o
mažiausia – Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje ir Islandijoje (2.2 pav.).
6227 6227
1050812397
13812 1466116834
+69%
4281
+18%
1889
+11%
1415
+6%
849
+15%
2173
+3%
542
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
20000
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Veikiančios įmonės Naujos įmonės
18
18
2.2 pav. Biodujų įmonių skaičius Europos šalyse 2015 metais
*Praėjusių metų duomenys.
Šaltinis: Europos biodujų asociacija.
Daugiausia Europoje veikė biodujų įmonių, išgaunančių biodujas iš žemės ūkio atliekų
(12008) (2.3 pav.). Šio tipo biodujų įmonės bendrojoje biodujų įmonių struktūroje sudarė daugiau
kaip du trečdalius (69 proc.).
2.3 pav. Biodujų įmonių skaičius pagal žaliavas, iš kurių išgauna biodujas, Europoje 2015
metais Šaltinis: Europos biodujų asociacija.
Per 2010–2015 metų laikotarpį instaliuota elektrinė galia biodujų įmonėse Europoje
kiekvienais metais didėjo. 2015 metais, palyginti su 2010 metais, instaliuota elektrinė galia biodujų
įmonėse išaugo 2,1 karto: jei 2010 metais instaliuota elektrinė galia biodujų įmonėse sudarė 4158
MW, tai 2015 metais – 8728 MW (2.4 pav.).
10846
1555717 638 554 523 444 282 277 268 204 152 140 139 123 84 71 64 59 36 30 29 28 26 23 18 13 11 11 7 4
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
Vo
kie
tija
Ital
ija
Pra
ncū
zija
Šv
eica
rija
Ček
ija
Jun
gti
nė
Kar
aly
stė
Au
stri
ja
Šv
edij
a
Len
kij
a
Ny
der
lan
dai
Bel
gij
a
Dan
ija
Slo
vak
ija
Isp
anij
a
No
rveg
ija
Su
om
ija
Ven
gri
ja
Po
rtu
gal
ija
Lat
vij
a
Lie
tuv
a
Liu
kse
mbu
rgas
*
Air
ija
Gra
ikij
a
Slo
vėn
ija
Kro
atij
a
Est
ija
Kip
ras
Rum
unij
a
Bulg
arij
a*
Ser
bij
a
Isla
nd
ija
12008
2704
1630
991Biodujų įmonės,
išgaunančios biodujas iš
žemės ūkio atliekų
Biodujų įmonės,
išgaunančios biodujas iš
nuotekų
Biodujų įmonės,
išgaunančios biodujas iš
sąvartynų atliekų
Kitos biodujų įmonės
19
19
2.4 pav. Instaliuota elektrinė galia biodujų įmonėse Europoje 2015 metais, MW
Šaltinis: Europos biodujų asociacija.
Per 2011–2015 metų laikotarpį biometano gamybos įmonių skaičius Europoje kiekvienais
metais didėjo. 2015 metais, palyginti su 2011 metais, biometano gamybos įmonių skaičius išaugo
2,5 karto: jei 2011 metais veikė 187 biometano gamybos įmonės, tai 2015 metais – 459 (2.5 pav.).
2.5 pav. Biometano gamybos įmonių skaičius Europoje 2011–2015 metais
Šaltinis: Europos biodujų asociacija.
Daugiausia biometano gamybos įmonių veikė Vokietijoje (185), Jungtinėje Karalystėje (JK)
(80) ir Švedijoje (61) (2.6 pav.).
4158 41584823
7310 7799 8288
+16%
665
+52%
2487
+7%
489
+6%
489
+5%
440
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
10000
2010 2011 2012 2013 2014 2015
Esami pajėgumai Nauji pajėgumai
187 187232
282
367
+24%
45
+22%
50
+30%
85
+25%
92
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
2011 2012 2013 2014 2015
Veikiančios įmonės Naujos įmonės
20
20
2.6 pav. Biometano gamybos įmonių skaičius Europoje 2015 metais
Šaltinis: Europos biodujų asociacija.
Per 2010–2016 metų laikotarpį pirminės energijos gamyba iš biodujų ES-28 kiekvienais
metais didėjo (2.7 pav.). 2016 metais, palyginti su 2010 metais, pirminės energijos gamyba iš
biodujų išaugo 1,9 karto: jei 2010 metais pirminės energijos gamyba iš biodujų sudarė 364492 TJ,
tai 2016 metais – 695011 TJ.
2.7 pav. Pirminės energijos gamyba iš biodujų ES-28 2010–2016 metais, TJ
Šaltinis: EUROSTAT.
Duomenys apie biodujų įmonių skaičių ir pirminės energijos gamybą iš biodujų atskirose ES
šalyse 2015 metais pateikiami 2.1 lentelėje.
185
80
61
3521 20
13 12 10 8 6 3 2 2 1
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
Vo
kie
tija
Jun
gti
nė
Kar
aly
stė
Šv
edij
a
Šv
eica
rija
Ny
der
lan
dai
Pra
ncū
zija
Au
stri
ja
Dan
ija
Su
om
ija
No
rveg
ija
Ital
ija
Liu
kse
mbu
rgas
Ven
gri
ja
Isla
nd
ija
Isp
anij
a
364492
444289
517227
590437633002
665147695011
0
100000
200000
300000
400000
500000
600000
700000
800000
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
21
21
2.1 lentelė. Biodujų įmonių skaičius ir pirminės energijos gamyba iš biodujų ES šalyse 2015
metais
ES šalis Biodujų įmonių skaičius 2015
metais
Pirminės energijos gamyba iš
biodujų 2015 metais, TJ
Vokietija 10846 328840
Jungtinė Karalystė 523 97835
Italija 1555 78355
Čekija 554 25681
Prancūzija 717 30370
Nyderlandai 268 13693
Austrija 444 12561
Ispanija 139 10954
Lenkija 277 9581
Belgija 204 9584
Švedija 282 7009
Danija 152 6415
Slovakija 140 6223
Suomija 84 4321
Graikija 28 3826
Latvija 59 3674
Portugalija 64 3457
Vengrija 71 3335
Airija 29 2287
Kroatija 23 1507
Slovėnija 26 1242
Lietuva 36 981
Bulgarija 11 820
Rumunija 11 767
Liuksemburgas 30 739
Estija 18 550
Kipras 13 471
Šaltinis: Europos biodujų asociacija; EUROSTAT.
2.2 Paramos schemos biodujoms ir biometanui ES šalyse
ES šalys taiko įvairias paramos schemas biodujoms ir biometanui elektros energijos, šildymo
ir transporto sektoriuose. ES šalių elektros energijos sektoriuje, palyginti su šildymo ir transporto
sektoriais, biodujos yra remiamos labiausiai. Biodujoms ES šalių elektros energijos sektoriuje remti
daugiausia yra taikomi supirkimo tarifai, supirkimo tarifų priemoka, parama investicijoms ir
paskolos (2.2 lentelė). Supirkimo tarifai yra pagrindinė paramos schema Bulgarijoje, Graikijoje,
Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Slovakijoje. Bulgarijoje,
Portugalijoje Airijoje ir Latvijoje supirkimo tarifai netaikomi naujoms biodujų jėgainėms. Nuo 2011
22
22
metų Latvijoje supirkimo tarifų schema yra laikinai sustabdyta, susirūpinus dėl korupcijos ir
skaidrumo trūkumo. Supirkimo tarifų priemoka yra pagrindinė paramos schema Danijoje, Estijoje,
Suomijoje, Kroatijoje, Nyderlanduose ir Lietuvoje. Pagal šią schemą, prie elektros energijos rinkos
kainos yra mokamas priedas, kuris kompensuoja skirtumą tarp elektros energijos, pagamintos,
naudojant AEI, kainos ir elektros energijos didmeninės kainos. Lietuvoje supirkimo tarifų priemoka
nėra taikoma naujiems pareiškėjams. Prancūzija, Austrija, Vokietija, Italija ir Slovėnija taiko tiek
supirkimo tarifų schemą, tiek supirkimo tarifų priemokos schemą. Kvotų sistema yra pagrindinė
paramos schema Belgijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Švedijoje. Daugelyje ES šalių biodujų
projektams yra skiriama investicinė parama ir paskolos. Kai kurios ES šalys remia elektros energijos
gamybą iš biodujų, reguliuodamos mokesčius, pvz. Švedijoje biodujoms netaikomas energijos ir
anglies dioksido (CO2) mokestis. Priešingai nei biodujos, biometanas ES šalių elektros energijos
sektoriuje yra mažai remiamas: Vokietija taiko tiek supirkimo tarifų schemą, tiek supirkimo tarifų
priemokos schemą, Austrija – supirkimo tarifų schemą ir paramą investicijoms, Nyderlandai –
supirkimo tarifų priemokos schemą. Šiuo metu jokia paramos schema biodujoms ir biometanui
elektros energijos sektoriuje nėra taikoma Kipre ir Maltoje (EC, 2016; RES LEGAL).
2.2 lentelė. Paramos schemos biodujoms ir biometanui ES šalių elektros energijos sektoriuje
ES šalis
Paramos schemos biodujoms elektros energijos sektoriuje
Paramos schemos
biometanui elektros
energijos sektoriuje
Su
pir
kim
o
tari
fai
Su
pir
kim
o
tari
fų
pri
emo
ka
Kv
otų
sis
tem
a
Ko
nk
urs
ų
sch
ema
Par
ama
inv
esti
cijo
ms
Pas
ko
los
Mo
kes
čių
reg
uli
avim
as
Su
pir
kim
o
tari
fai
Su
pir
kim
o
tari
fų
pri
emo
ka
Par
ama
inv
esti
cijo
ms
Austrija X X - - X - - X - X
Belgija - - X - X - - - - -
Bulgarija X - - - - - - - - -
Kroatija - X - - X X - - - -
Čekija - - - - X - - - - -
Danija - X - - - - - - - -
Estija - X - - X - - - - -
Suomija - X - - X - - - - -
Prancūzija X X - X - - - - - -
Vokietija X X - - - X X X X -
Graikija X - - - - - - - - -
Vengrija X - - - X X - - - -
Airija X - - - - - - - - -
Italija X X - - - X - - - -
Latvija X - - - - - - - - -
Lietuva - X - X X X - - - -
Liuksemburgas X - - - X - - - - -
Nyderlandai - X - - X - X - X -
23
23
ES šalis
Paramos schemos biodujoms elektros energijos sektoriuje
Paramos schemos
biometanui elektros
energijos sektoriuje
Su
pir
kim
o
tari
fai
Su
pir
kim
o
tari
fų
pri
emo
ka
Kv
otų
sis
tem
a
Ko
nk
urs
ų
sch
ema
Par
ama
inv
esti
cijo
ms
Pas
ko
los
Mo
kes
čių
reg
uli
avim
as
Su
pir
kim
o
tari
fai
Su
pir
kim
o
tari
fų
pri
emo
ka
Par
ama
inv
esti
cijo
ms
Lenkija - - X - X X - - - -
Portugalija X - - - - - - - - -
Rumunija - - X - - - - - - -
Slovakija X - - - - - X - - -
Slovėnija X X - X X X - - - -
Ispanija - - - - X - - - - -
Švedija - - X - X - X - - -
JK X - X - - - X - - -
ES šalių, kurios taiko
paramos schemą,
skaičius
14 11 5 3 14 7 5 2 2 1
Šaltinis: EC, 2016; RES LEGAL.
ES šalių šildymo sektoriuje, palyginti su elektros energijos sektoriumi, biodujos yra
remiamos mažiau, t. y. ES šalių, taikančių įvairias paramos schemas biodujoms šildymo sektoriuje,
skaičius yra mažesnis, palyginti su ES šalių, taikančių įvairias paramos schemas biodujoms elektros
energijos sektoriuje, skaičiumi. Biodujoms ES šalių šildymo sektoriuje remti daugiausia yra taikoma
parama investicijoms, paskolos ir mokesčių reguliavimas (2.3 lentelė). Supirkimo tarifų priemoka
yra taikoma Austrijoje, Estijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose. Vienintelė ES šalis, kuri taiko
supirkimo tarifus, taip vadinamą Šilumos, gaunamos, naudojant AEI, paskatą (angl. Non-Domestic
Renewable Heat Incentive – RHI), yra JK (RHI taikoma tik Didžiojoje Britanijoje, nuo 2016 metų
kovo mėnesio ši paskata nebetaikoma naujiems pareiškėjams Šiaurės Airijoje). Jei jokia paramos
schema biodujoms elektros energijos sektoriuje nėra taikoma Kipre ir Maltoje, tai jokia paramos
schema biodujoms šildymo sektoriuje be Kipro ir Maltos nėra taikoma Ispanijoje, Airijoje, Italijoje,
Liuksemburge, Latvijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje. ES šalyse biometanas šildymo
sektoriuje yra remiamas labiau nei elektros energijos sektoriuje: Prancūzija taiko tiek supirkimo
tarifų schemą, tiek supirkimo tarifų priemokos schemą, Austrija ir JK – supirkimo tarifų schemą,
Italija, Nyderlandai – supirkimo tarifų priemokos schemą, Vokietija – kvotų sistemą ir paskolas,
Austrija ir Danija – paramą investicijoms. Jokios paramos schemos biometanui šildymo sektoriuje
netaiko tos pačios ES šalys, kurios netaiko ir jokios paramos biodujoms šildymo sektoriuje, išskyrus
Italiją, kuri nuo 2015 metų biometanui remti pradėjo taikyti supirkimo tarifų priemoką (EC, 2016;
RES LEGAL).
24
24
2.3 lentelė. Paramos schemos biodujoms ir biometanui ES šalių šildymo sektoriuje
ES šalis
Paramos schemos biodujoms šildymo
sektoriuje
Paramos schemos biometanui
šildymo sektoriuje
Su
pir
kim
o
tari
fai
Su
pir
kim
o
tari
fų
pri
emo
ka
Kv
otų
sis
tem
a
Par
ama
inv
esti
cijo
ms
Pas
ko
los
Mo
kes
čių
reg
uli
avim
as
Su
pir
kim
o
tari
fai
Su
pir
kim
o
tari
fų
pri
emo
ka
Kv
otų
sis
tem
a
Par
ama
inv
esti
cijo
ms
Pas
ko
los
Austrija - - - X - - X - - X -
Belgija - - - X X - - - - - -
Bulgarija - - - - X X - - - - -
Kroatija - - - X X - - - - - -
Čekija - - - X - - - - - - -
Danija - - - - - X - - - X -
Estija - X - X - - - - - - -
Suomija - X - X - - - - - - -
Prancūzija - - - X - - X X - - -
Vokietija - - X - X - - - X - X
Graikija - - - X - X - - - - -
Vengrija - - - X X - - - - - -
Italija - - - - - - - X - - -
Lietuva - - - X - X - - - - -
Nyderlandai - X - X X - - X - - -
Lenkija - - - X X - - - - - -
Slovakija - - - X - - - - - - -
Švedija - - - - - X - - - - -
JK X - - - - - X - - - -
ES šalių, kurios taiko
paramos schemą, skaičius 1 3 1 13 7 5 3 3 1 2 1
Šaltinis: EC, 2016; RES LEGAL.
ES šalių transporto sektoriuje biodujoms ir biometanui remti daugiausia yra taikoma kvotų
sistema (2.4 lentelė). Jokia paramos schema biodujoms ir biometanui transporto sektoriuje nėra
taikoma Kipre, Maltoje, Čekijoje, Graikijoje, Airijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Lenkijoje,
Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje.
2.4 lentelė. Paramos schemos biodujoms ir biometanui ES šalių transporto sektoriuje
ES šalis
Su
pir
kim
o
tari
fų
pri
emo
ka
Kv
otų
sis
tem
a
Par
ama
inv
esti
cijo
ms
Pas
ko
los
Mo
kes
čių
reg
uli
avim
as
Austrija - - X - -
Belgija - - X - -
Bulgarija - X - - -
Kroatija - X - - X
Danija X - - - -
Estija - - X - -
Suomija - - - - X
Prancūzija - - X - -
25
25
ES šalis
Su
pir
kim
o
tari
fų
pri
emo
ka
Kv
otų
sis
tem
a
Par
ama
inv
esti
cijo
ms
Pas
ko
los
Mo
kes
čių
reg
uli
avim
as
Vokietija - X - X -
Vengrija - X - - -
Italija - X - - -
Lietuva - - - - X
Nyderlandai X X - - X
Slovėnija - X - - -
Švedija - - X - X
JK - X - - -
ES šalių, kurios taiko paramos
schemą, skaičius 2 8 5 1 5
Šaltinis: EC, 2016; RES LEGAL.
Apibendrinant informaciją apie paramos schemas biodujoms ir biometanui ES šalyse, galima
padaryti išvadą, kad biodujos labiausiai yra remiamos elektros energijos sektoriuje, o biometanas –
transporto sektoriuje.
2.3. Kitų šalių patirties pritaikymas Lietuvoje
Siekiant paskatinti biodujų gamybą Lietuvoje, gali būti taikomos įvairios priemonės ir
paramos schemos. Pagrindiniai veiksniai ir priemonės, galintys turėti įtakos biodujų sektoriaus
plėtrai:
1. Pradinė, stabili ir ilgalaikė paramos sistema. Investuotojams yra labai svarbus paskatų ir
tarifų stabilumas. Energijos supirkimo tarifo dydis daugelyje šalių garantuojamas 15–20 metų. Pvz.,
elektros energijos supirkimo tarifai yra nustatyti 15 metų Austrijoje, Airijoje, Liuksemburge,
Portugalijoje, Slovakijoje, 20 metų – Čekijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Graikijoje, Didžiojoje
Britanijoje; supirkimo tarifų priemoka yra nustatyta 12 metų Estijoje, Suomijoje, 15 metų –
Nyderlanduose, 20 metų – Čekijoje, Danijoje, Graikijoje).
2. Papildomos paramos programos taikymas biodujų gamybai iš mėšlo. Pvz., Švedijoje yra
siūloma metano mažinimo programa – 0,20 Švedijos kronų (apie 0,02 EUR) už 1 kWh biodujų,
pagamintų iš mėšlo.
3. Lengvatinės paskolos iki 100 proc. tinkamų finansuoti investicijų, bet ne didesnės nei tam
tikra suma (pvz., Vokietijoje – 50 mln. EUR 5–10 metų su mažomis fiksuotomis palūkanomis), tuo
atveju, jei negaunama parama investicijoms.
26
26
4. Turto mokesčio netaikymas arba mažinimas biodujų ir energijos iš jų gamybai naudojamam
turtui (pvz., Čekijoje atleidimas nuo mokesčio taikomas tik šilumos gamybai naudojamam turtui,
Italijoje turto mokestį gali sumažinti savivaldybės).
5. Lankstumo priedas (Vokietijos patirtis). Jis taikomas naujai įrengtoms biodujų įmonėms.
Lankstumo priedo dydis – 40 EUR per metus už kiekvieną instaliuoto galingumo kW. Jį gali gauti
galingesnės nei 100 kW jėgainės elektros energijos gamybai iš biodujų. Lankstumo priedas gali būti
mokamas visą tą laiką, kai už elektros energiją mokamas supirkimo tarifas arba rinkos premija.
6. Skirtingų atsinaujinančios ir neatsinaujinančios energijos išteklių apmokestinimo sistemų
taikymas tam, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas būtų naudingesnis už neatsinaujinančių
išteklių panaudojimą.
Kai kurių ES šalių, būtent Lenkijos, Latvijos, Estijos, Danijos, Jungtinės Karalystės,
Vokietijos, Austrijos, Italijos ir Čekijos, biodujų ir biometano gamybos plėtra ir paramos schemos
yra aprašomos išsamiau 1 priede.
3. BIODUJŲ GAMYBOS PLĖTROS ĮTAKA APLINKOS TARŠOS MAŽINIMUI,
REGIONŲ PLĖTRAI IR ŠALIES ĮSIPAREIGOJIMŲ ES VYKDYMUI
3.1. Biodujų gamybos plėtros įtaka aplinkos taršos mažinimui ir šalies įsipareigojimų ES
vykdymui
ES šalyse susidaro 1,4 mlrd. t mėšlo. Mėšlo susidarymas priklauso nuo tokių veiksnių, kaip:
gyvulių skaičius ir tipas; dieta (pašaro sudėtis, kokybė); valandų skaičius per dieną ir dienų skaičius
per metus, kurį gyvūnai praleidžia patalpose; patalpų tipas (srutų, šlapimo ir kt. mėšlo surinkimo
sistemos); papildomas vanduo; papildomas kraikas; oro sąlygos laikymo metu; ekskretai, tenkantys
vienam gyvūnui, priklausomai nuo dietos, pašaro, vandens (AMEC ..., 2014).
Galvijininkystė, kaip ūkininkavimo kryptis, daro didelę įtaką aplinkai, ypač tai siejama su
mėšlu. Mėšlas daro tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką. Įtaka priklauso nuo ūkininkavimo taikomos
praktikos, vietos sąlygų, tokių kaip tipologija, dirvožemio būklė, atstumas iki vandens šaltinio ir kt.
3.1 lentelėje ir 3.1 paveiksle pateikiami įtakos elementai, šių elementų daroma teigiama arba
neigiama įtaka aplinkai ir šios įtakos apibūdinimas. Pagrindiniai įtakos elementai yra klimato kaita,
oro kokybė, kvapas, triukšmas, vanduo, vandens maistinių medžiagų išplovimas, dirvožemis,
dirvožemio struktūra ir sudėtis, vandens sulaikymas dirvožemyje, sunkieji metalai, dirvožemio
suspaudimas, biologinė įvairovė, ekosistemų paslaugos.
27
27
3.1 lentelė. Mėšlo įtaka aplinkai
Įtakos elementas
Laistomo
(purškiamo)
mėšlo įtaka
(+/–)
Apibūdinimas
Oras
Klimato kaita
(–) CO2, N2O ir CH4 išmetimas, prisidedantis prie klimato kaitos.
(+)
Išvengiama neigiama įtaka, pakartotinai panaudojus atliekas,
atsižvelgiant į tai, kad mineralinių trąšų gamybai reikalinga
energija ir ištekliai.
Oro kokybė (–)
Išlaistomas (purškiamas) ir laikomas mėšlas daro įtaką orui per
NH3 išmetimą ir kietąsias daleles. Tai lemia eutrofikaciją,
rūgštėjimą ir formuoja antrines kietąsias daleles, kurios kenkia
sveikatai.
Kvapas (–)
Išlaistomas (purškiamas) mėšlas skleidžia nemalonų kvapą,
siejamą su vandenilio sulfido (H2S), metano (CH4) ir azoto
suboksido (N2O) išmetimu.
Triukšmas (–) Triukšmą sukelia įrengimai, naudojami mėšlui tvarkyti (taip pat
galvijai).
Vanduo
Vandens eutrofikacija( maistinių
medžiagų išsiplovimas), rūgštėjimas
ir užterštumas (–)
Eutrofikacija siejama su N, P ir NH3 nuosėdomis.
Rūgštėjimas susidaro dėl NH3 išmetimo.
Geriamojo vandens standartuose yra nustatytos N ir P
koncentracijos leidžiami kiekiai
Medikamentų likučiai gali būti išplaunami į vandenį, kas kenkia
gyvūnijai.
Dirvožemis
Dirvožemio struktūra ir sudėtis (+)
Mėšlas suteikia dirvožemiui organinių medžiagų. To pasėkoje
mikroorganizmai sumažina dirvožemio suspaudimą ir pagerina
vandens cirkuliaciją, sulaikymą.
Vandens sulaikymas dirvožemyje (+)
Pagerėjus dirvožemio būklei, pagerėja vandens filtracija iš
dirvožemio. Sausose dirvožemiuose, padidėjus organinių
medžiagų kiekiui, pagerėja sąlygos vandens sulaikymui.
Sunkieji metalai (–)
Mėšle gali būti sunkiųjų metalų, tokių kaip Cu, Zn, Mn ir Fe,
kurių padidėjusi koncentracija dirvožemyje gali pakenkti
augalams.
Dirvožemio suspaudimas (–) Sunkių įrengimų naudojimas sąlygoja dirvožemio suspaudimą,
ypač jei mėšlas laistomas/purškiamas netinkamomis sąlygomis.
Biologinė įvairovė
(+)
Mėšlas padidina organinių medžiagų kiekį, o tuo pačiu padidėja
mikrobinė įvairovė. Mėšlas yra maistinė medžiaga įvairiems
mikroorganizmams ir didina jų įvairovę ir biomasę.
(–)
Mėšlas paskatina žolės augimą ir gali neigiamai įtakoti
paukščių buveines, kuriems tinka sukti lizdus neaukštose
žolėse.
Ekosistemų paslaugos
(+) Padidina dirvožemio produktyvumą, medžiagų cikliškumą.
(–) Eutrofikacija lemia geriamojo vandens sumažėjimą ir užteršia
maudymosi vietas.
Šaltinis: AMEC Environmental and Infrastructure UK Limited, 2014.
28
28
LAIKYMAS PURŠKIMAS
ORAS
DIRVOŽEMIS
VANDUO
(-) Klimato kaita
(-) Nemalonus kvapas
(-) Poveikis
sveikataiKD
CH4
NH3
N2O
Mėšlas
(-) Nemalonus kvapas
(-) Triukšmas
KD
NH3 Rūgštus lietus
(-) Klimato kaita(-) Poveikis
sveikatai
NOx,N2O,N2
Medikamentų
likučiaiSunkieji metalai Fosforas N organinis
(-)
Mikrobiologinis
atsparumas
(-)
Toksiškumas
Medikamentų
likučiai
(-)
Mikrobiologinis
atsparumas
Sunkieji
metalai
(-)
Toksiškumas
PO43
(+-) Biologinė
įvairovė
NH4+
organinis
NO3-
NO3-
(-) Rūgštėjimas
(-) Rūgštėjimas
(+) Pagerėja
dirvožemio kokybė
(+-) Biologinė
įvairovė
(-)
Eutrofikacija
3.1 pav. Mėšlo įtakos aplinkai schema Šaltinis: AMEC Environmental and Infrastructure UK Limited (2014).
Panaudojus mėšlą biodujų gamybai, mažinama klimato kaita (ŠESD išmetimas,
netiesioginis ŠESD išmetimas (išgaunamos organinės trąšos mažina mineralinių trąšų gamybai
reikalingą energiją)); neigiama mėšlo įtaka orui (mėšlas daro įtaką orui per NH3 išmetimą ir
kietąsias daleles); mėšlo kvapas; triukšmas (gaunamas mėšlo substratas koncentruotas, todėl jam
tvarkyti reikia mažiau technikos, kuri sukelia triukšmą); vandens eutrofikacija (maistinių
medžiagų išsiplovimas), rūgštėjimas ir užterštumas; mėšlo substrate esančių patogeninių
mikroorganizmų skaičius.
Biodujų gamybos procesas yra vertingas ne tik energetiniu, bet taip pat ir žemdirbystės bei
aplinkosaugos požiūriais. Anaerobinio proceso privalumai žemdirbystės požiūriu:
a) bioreaktoriuje, apdorojant gyvulių ir paukščių mėšlą, dalis organiniuose junginiuose
esančio azoto pervedama į amoniakinę formą, kurią lengvai įsisavina augalai. Danų tyrėjų
duomenimis, degazuotame mėšle amoniakinio azoto kiekis padidėja 10–15 proc.;
29
29
b) anaerobinio proceso metu dalinai suardomos piktžolių sėklos ir sumažinamas jų
daigumas. Todėl, augalų tręšimui naudojant degazuotą mėšlą, žymiai sumažėja piktžolių kiekis
pasėlių plotuose.
c) iš degazuoto mėšlo augalai greičiau įsisavina maisto medžiagas;
d) naudojant tręšimui degazuotą mėšlą, nenudeginami augalų lapai, todėl augalus galima
tręšti ir vegetacijos periodu;
Anaerobinio proceso privalumai aplinkosauginiu požiūriu:
a) apdorojant organines atliekas bioreaktoriuje, jų biologinis deguonies sunaudojimas
sumažėja iki 80 proc., o cheminis deguonies sunaudojimas – iki 50 proc. Tai reiškia, kad
degazuoto substrato žalingas poveikis aplinkai yra žymiai sumažinamas;
b) mažinamas šiltnamio efektas. Sandėliuojant mėšlą, anaerobinis procesas vyksta
natūraliomis sąlygomis, o išsiskyręs metanas patenka į atmosferą, tokiu būdu didindamas
šiltnamio efektą. Pažymėtina, kad metanas šiltnamio efektą didina 21 kartą intensyviau nei anglies
dvideginis. Tuo tarpu, apdorojant mėšlą bioreaktoriuje, susidaręs metanas nepatenka į atmosferą,
o yra panaudojamas energetinių poreikių tenkinimui;
c) proceso metu žūsta daug patogeninių mikrobų. Todėl, tręšimui naudojant degazuotą
mėšlą, tuo pačiu pagerinama aplinkos sanitarinė būklė;
d) sumažėja pavojus užteršti gruntinius vandenis nitratais, kadangi augalai iš degazuoto
mėšlo greičiau įsisavina ir didesnį kiekį azotinių maisto medžiagų;
e) sumažėja degazuoto mėšlo nemalonus kvapas, nes anaerobinio proceso metu suskyla
nestabilūs organiniai junginiai;
f) bioreaktoriuje be mėšlo galima anaerobiniu būdu apdoroti ir kitas organines atliekas,
tokiu būdu mažinant aplinkos užterštumą (Dzenajavičienė, Pedišius ir Škėma, 2011).
G. Staugaitis et al. (2016) tyrė kompostų įtaką žieminių kviečių bei vasarinių miežių derliui
ir cheminių elementų kiekiui. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip iš nuotekų dumblo žaliųjų ir biodujų
gamybos atliekų pagaminti kompostai turi įtakos pirmaisiais metais po jų įterpimo auginamų
žieminių kviečių ir antraisiais – vasarinių miežių grūdų ir šiaudų derliui, jame esančių azoto,
fosforo, kalio bei sunkiųjų metalų koncentracijoms. Tyrimai parodė, kad be mineralinių trąšų įterpti
kompostai pirmaisiais metais augintų žieminių kviečių grūdų ir šiaudų derliaus nedidino. Antraisiais
tyrimų metais vasarinių miežių grūdų derlių biodujų gamybos atliekų kompostas didino 72,9 proc.,
žaliųjų atliekų – 68,6 proc., galvijų mėšlo – 58,9 proc., nuotekų dumblo – 45,2 proc.
30
30
Atsižvelgiant į teigiamas gaunamo komposto savybes ir gamybos procesą, jo, kaip pirminės
žaliavos, kaina turėtų būti aukštesnė nei mėšlo, ir tai galėtų būti kaip papildomas pajamų šaltinis
žemės ūkio subjektams, ypač kiaulininkystės kompleksams, kurie neturi daug žemės ūkio
naudmenų, kad galėtų naudoti patys kompostą kaip trąšą.
Žemės ūkis yra vienas iš ŠESD išmetimo šaltinių ir daro įtaką klimato kaitai. Per 1961–2012
metų laikotarpį pasaulyje ŠESD išmetimas, skaičiuojant CO2 ekvivalentu, žemės ūkyje išaugo 2
kartus: metano (CH4) – 2,9 karto, azoto suboksido (N2O) – 1,5 karto. 2015 metų gruodžio 12 dieną
Paryžiuje 195 pasaulio šalys patvirtino susitarimą, pagal kurį sieks, kad vidutinis pasaulinės
temperatūros pakilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C ir stengsis, kad vidutinė temperatūra nekiltų
daugiau nei 1,5°C nuo pramoninės revoliucijos pradžios lygio. Šalys parengė numatomus
nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus (angl. Intended Nationally Determined Contributions).
Siekiant išlaikyti vidutinės pasaulio temperatūros augimo apribojimą iki 2°C, išsivysčiusios šalys,
kaip grupė, turėtų įsipareigoti sumažinti ŠESD kiekį 25–40 proc. iki 2020 metų ir 80–95 proc. iki
2050 metų, palyginti su 1990 metais. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos IPCC (angl.
Intergovernmental Panel on Climate Change) duomenimis, pasaulyje žemės ūkio, žemės
naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės sektorius (ŽNPKM) yra atsakingas už vieną
ketvirtadalį ŠESD išmetimo. 2015 metų Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis,
pagrindiniai ŠESD šaltiniai ES žemės ūkyje yra metanas (CH4), išsiskiriantis gyvulininkystėje
žarnyne turinio fermentacijos metu (44 proc. viso ŠESD kiekio žemės ūkyje), ir azoto suboksidas
(N2O), išsiskiriantis dirvožemyje vykstančių procesų metu (37 proc. viso ŠESD kiekio žemės
ūkyje). Per 2005–2015 metų laikotarpį metano, išsiskiriančio gyvulininkystėje žarnyne turinio
fermentacijos metu, kiekis sumažėjo 1,3 proc., o azoto suboksido, išsiskiriančio dirvožemyje
vykstančių procesų metu, kiekis padidėjo 1,5 proc. Vykdant ES Bendrąją žemės ūkio politiką
(BŽŪP), siekiama iki 2050 metų ŠESD kiekį sumažinti 42,0–49,0 proc., palyginti su 1990 metais
(IEEP, 2011).
ŠESD išmetimas žemės ūkyje tarp ES šalių skiriasi (Lynch ir kt., 2016). 2015 metais
pagrindiniai ŠESD šaltiniai Lietuvos žemės ūkyje – metanas (CH4), išsiskiriantis gyvulininkystėje
žarnyne turinio fermentacijos metu (35,6 proc. viso ŠESD išmetimo žemės ūkyje), ir azoto
suboksidas (N2O), išsiskiriantis dirvožemyje vykstančių procesų metu (52,9 proc. viso ŠESD
išmetimo žemės ūkyje). Per 2005–2015 metų laikotarpį metano (CH4), išsiskiriančio
gyvulininkystėje žarnyne turinio fermentacijos metu, kiekis sumažėjo 3,7 proc., o azoto suboksido
(N2O), išsiskiriančio dirvožemyje vykstančių procesų metu, kiekis padidėjo 11,6 proc. (3.2 lentelė).
31
31
Tam tiesiogiai įtakos turėjo didėjantys pasėlių plotai ir mažėjantis gyvulių skaičius, o netiesiogiai –
mažėjantis organinių trąšų ir didėjantis cheminių trąšų naudojimas. ŠESD išmetimo intensyvumas
žemės ūkyje yra kelis kartus didesnis už bendrąjį šalies ekonomikoje. Taip pat ŠESD išmetimo
intensyvumas Lietuvos žemės ūkyje yra gerokai didesnis už vidutinį ES šalyse, t. y. Lietuvos žemės
ūkyje pridėtinės vertės vienetui sukurti išmetamas gerokai didesnis teršalų kiekis (nuo 28 proc. –
1995 metais iki 72 proc. – 2010 metais) (Vitunskienė ir Vinciūnienė, 2014). 2015 metais Lietuvos
žemės ūkyje susidarė 23 proc. viso šalyje išmetamo ŠESD kiekio, t. y. 2 kartus daugiau nei ES šalių
vidurkis.
2017 metų Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos (angl. Lithuania’s National Inventory
Report – LNIR) duomenis, 2015 metais Lietuvoje, neįskaitant ŽNPKM sektoriaus, buvo išmesta
20097,7 kt, skaičiuojant CO2 ekvivalentu, o įskaitant šį sektorių – 13392,7 kt, skaičiuojant CO2
ekvivalentu. Daugiausiai ŠESD išmetama energetikos sektoriuje, kuriame susidarė 55 proc. viso
ŠESD kiekio. Energetikos subsektoriuose susidaro daugiausiai ŠESD iš transporto (46,2 proc.), iš
energetikos pramonės 28,5 proc., iš gamybos pramonės 10,7 ir iš kitų energetikos sektorių 14,5
proc.). Antrasis sektorius pagal ŠESD išmetimo kiekį yra žemės ūkis (3.2 pav.).
3.2 pav. ŠESD kiekis pagal sektorius Lietuvoje 2015 metais
Šaltinis: LNIR (20171).
Žemės ūkis yra pagrindinis metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) išmetimo šaltinis. 2015
metais metano (CH4) išmetimas žemės ūkyje sudarė 57,2 proc. viso metano (CH4) išmetimo, o azoto
suboksido (N2O) išmetimas žemės ūkyje – 85,1 proc. viso azoto suboksido (N2O) išmetimo. Metano
(CH4), išsiskiriančio gyvulininkystėje žarnyne turinio fermentacijos metu, išmetimas sudarė 86 proc.
viso metano (CH4) išmetimo žemės ūkyje. Azoto suboksido (N2O), išsiskiriančio dirvožemyje
1 http://klimatas.gamta.lt/files/LT_NIR_20170315_FINAL.pdf, 36-37 psl.
http://klimatas.gamta.lt/files/Tendencijos_2017.pdf
55%
17%
23%
5%
Energetika Pramonės procesai Žemės ūkis Atliekos
32
32
vykstančių procesų metu, išmetimas sudarė 92 proc. viso azoto suboksido (N2O) išmetimo žemės
ūkyje. 2015 metais, palyginti su 1990 metais, ŠESD išmetimas žemės ūkyje, skaičiuojant CO2
ekvivalentu, sumažėjo 48 proc., tačiau, palyginti su 2014 metais, padidėjo 1,6 proc. 2015 metais,
palyginti su 2014 metais, didėjo tiek azoto suboksido (N2O), išsiskiriančio dirvožemyje vykstančių
procesų metu, išmetimas (N2O: tiesioginis – 2,3 proc., netiesioginis – 3,4 proc.), tiek metano (CH4)
ir azoto suboksido (N2O) išmetimas iš mėšlo tvarkymo (CH4 – 0,7 proc., N2O: tiesioginis – 3,3
proc., netiesioginis – 0,8 proc.) (3.2 lentelė).
33
33
3.2 lentelė. ŠESD šaltiniai žemės ūkyje, skaičiuojant CO2 ekvivalentu, kt
Metai
Gyvulių
žarnyne
turinio
fermentacija
Mėšlas tvarkymas Žemės ūkio dirvožemiai
Kalkinimas Karbamido
naudojimas Viso,
skaičiuojant
CO2
ekvivalentu
Dalis
CO2 iš
mėšlo
tvarkymo
nuo viso
CO2 ž. ū.,
proc.
CH4
Tiesioginis Netiesioginis Tiesioginis Netiesioginis
CH4 N2O N2O N2O N2O CO2 CO2
1990 4282,3 622 329,6 264,7 2693 629,4 35,7 20,6 8877,3 13,7
1995 2184 343,4 150,1 125 1415,3 213,8 6,7 4 4442,3 13,9
2000 1715,2 266,6 105,1 93,6 1685,3 267,1 16,5 7,6 4157 11,2
2005 1701,1 290,8 107,1 102,2 1875,8 305,1 31,5 6,9 4420,5 11,3
2010 1651 269,7 94,2 99,9 1863,7 329 15,8 6,3 4329,6 10,7
2011 1632 266,7 92,6 98,4 1894,4 339 14,2 8,7 4346 10,5
2014 1617,2 264,5 92,6 97,3 1929,7 352,3 15,8 10,9 4380,3 10,4
2013 1585,9 265,7 94,1 96,4 1927,6 356,3 15,8 16,7 4358,5 10,5
2014 1628,9 264,6 99,6 97,5 1991,4 383,3 41 24,7 4531 10,2
2015 1637,4 266,5 102,9 98,3 2037 396,2 42,5 20,9 4601,7 10,2
2015/2014
proc. 0,5 0,7 3,3 0,8 2,3 3,4 3,7 -15,4 1,6 81,2
Šaltinis: LNIR (2017).
34
34
Klimato kaita veikia žemės ūkį, kaip ir atvirkščiai, žemės ūkis veikia klimato kaitą.
2015–2016 metais pasėlių struktūroje grūdinių augalų pasėlių dalis viršijo 70 proc. Šių pasėlių
intensyvus tręšimas mineralinėmis trąšomis didina azoto suboksido (N2O) išmetimą.
Augalininkystės gamybos augimas (2004–2014 metais – vidutiniškai 4,1 proc. per metus) yra
žymiai spartesnis nei gyvulininkystės (1,1 proc.). Apsirūpinimas grūdiniais produktais Lietuvoje
yra labai aukštas, 2016 metais siekė 287 proc. 2016 metais vidaus reikmėms sunaudota 36 proc.,
o eksportuota 78 proc. viso derliaus. Galima teigti, kad, intensyviai auginant grūdines kultūras,
naudojant mineralines trąšas, alinami dirvožemiai, o produktai eksportuojami, nesukuriant
pridėtinės vertės. Įvertinus daromą žalą aplinkai ilgo laikotarpio perspektyvoje, pažymėtina, kad
grūdų sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nėra pakankama.
LRS nutarime „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos
patvirtinimo“ atsispindi pagrindiniai Lietuvos prioritetai, siejami su žemės ūkiu ir klimato kaita:
1. Miškų ir agrarinių teritorijų dirvožemis yra natūralus CO2 absorbentas. 2003 metais
persvarstyta 1972 metų Europos dirvožemio chartija, patvirtinta Europos Tarybos Ministrų
Kabineto rezoliucija Nr. (72) 19, liudija, kad tarptautiniu mastu labiau pripažįstama dirvožemio
apsaugos svarba. Kioto protokole pabrėžiama, kad dirvožemyje yra pagrindinės CO2 atsargos,
kurias reikia apsaugoti ir kiek įmanoma didinti. Biologinės įvairovės konvencijoje, kurią Lietuva
ratifikavo 1995 metais, dirvožemio biologinė įvairovė įvardijama kaip ypatingo dėmesio
reikalaujanti sritis.
2. Dėl kylančios temperatūros ir ekstremalių oro reiškinių iš dirvožemio išsiskiria
daugiau ŠESD, kyla organinių medžiagų sumažėjimo grėsmė. Visa tai verčia manyti, kad
dirvožemių degradacija vyks ir toliau, ir galbūt greičiau.
3. Pagrindinės priemonės išmetamųjų ŠESD kiekiui mažinti yra darnios ir tausios žemės
ūkio veiklos plėtojimas bei vienos veiklos keitimas kita veikla, pvz., pievininkystė tose vietose,
kuriose nėra vykdoma žemdirbystė, vienos rūšies gyvulių keitimas kita rūšimi, ekologinė ir
aplinką tausojanti žemdirbystė, ganiavos laiko keitimas, mėšlo tvarkymo sistemų pakeitimas
kita, biodujų įrenginių įdiegimas. Pagrindinės kliūtys biodujų įrenginių plėtrai Lietuvoje yra lėšų
trūkumas, ribotas gautos šilumos energijos panaudojimas, ūkių dydis, prisijungimo prie gamtinių
dujų, elektros ir šilumos tiekimo infrastruktūros apribojimai.
4. Lietuvai nustatytiems privalomiems metiniams išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo
tikslams iki 2020 metų pasiekti ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose
35
35
leistinas ne didesnis kaip 2 proc. išmetamųjų ŠESD kiekio didėjimas per metus žemės ūkio
sektoriuje, palyginti su 2010 metų išmestu kiekiu šiame sektoriuje (Dėl nacionalinės …, 2012).
Vertinant mėšlo potencialą biodegalų gamybai, reikėtų atsižvelgti į Tyrimų ir
konsultavimo aljanso (2016) išvadas apie biodegalų gamybą Lietuvoje. Biodegalų gamyba galėtų
prisidėti prie transporto sektoriuje AEI panaudojimo iškelto tikslo, t. y. pasiekti, kad AEI dalis
sudarytų 10 proc. Trūkstama AEI energijos dalis transporto sektoriuje iki 10 proc. rodiklio
pasiekimo (t. y. 3,7 proc.) tikėtina, vartojant šias biodegalų rūšis: II kartos biodyzeliną (iš šiaudų,
medienos atliekų, lignoceliuliozės turinčių atliekų) ir/arba biometaną iš skaidžių atliekų (gyvulių
mėšlo, nuotekų, komunalinių ir biologinių atliekų). Šiuo metu biodujos nėra valomos (gaunant
biometaną) ir nėra naudojamos transporto sektoriuje. Didžiausias antros kartos biodegalų
potencialas Lietuvoje – šiaudai (apie 810 tūkst. tne bioetanolio ir biodyzelino gamybai), kitas
yra mėšlas (apie 250 tūkst. tne biometanos gamybai), kiek mažiau – užliejamų pievų ir
peraugusi žolė (nenaudojama žolė) (apie 75 tūkst. tne bioetanolio ir biodyzelino gamybai),
medienos atliekos (žievės, šakos, pjuvenos) (apie 62 tūkst. tne bioetanolio ir biodyzelino
gamybai), komunalinės ir pramoninės atliekos (apie 70 tūkst. tne biometano gamybai) ir
nuotekų dumblas (apie 54 tūkst. tne biodyzelinas ir biodujų gamybai). Potencialas gamybai nėra
tinkamai išnaudotas. Didžiausias neišnaudotas žaliavų potencialas slypi šiauduose (apie 630
tūkst. tne), mėšle (apie 220 tūkst. tne), pievose (apie 75 tūkst. tne). Tačiau, Lazauskas,
Povilaitis ir Tilvikienė (2013) teigia, kad iš mėšlo pagaminta atsinaujinanti energija gali padidinti
pagamintos energijos kiekį neženkliai, t. y. 1,4 proc.
Tyrimų ir konsultavimo aljansas (2016) pažymi, kad yra tam tikros kliūtys, su kuriomis
susiduria jau veikiančios biodegalų įmonės Lietuvoje. Pastebima, kad šių įmonių gamybos
pajėgumai nėra visiškai išnaudoti, įmonės, naudojančios žemės ūkio augalus (rapsų grūdus,
kvietrugius, rugius ir žlaugtus), yra jautrios pokyčiams žaliavų rinkoje. Kaip minėta anksčiau,
gyvulių skaičius Lietuvoje mažėja, nes ūkininkai renkasi labiau patrauklesnę ūkininkavimo
kryptį – javų auginimą. Taip pat biodujų jėgainių veiklą gali sutrikdyti Afrikinio kiaulių maro
protrūkiai. Todėl mėšlo, kaip žaliavos, pastovus užtikrinimas, jėgainės pajėgumų išnaudojimas ir
kita rizika turi būti įvertinti iš anksto.
Vienas iš būdų užtikrinti žaliavos stabilumą yra naudoti gamybos procese skirtingas
organines atliekas. Tokį pavyzdį pateikia Holm-Nielsen, Al Seadi ir Oleskowicz-Popiel (2009),
kurios idėja siejama su Danijos patirtimi. Šiuo atveju naudojamas ne tik mėšlas, bet ir kitos
36
36
organinės atliekos (biomasė) (miestų žaliosios atliekos, pramonės organinės atliekos ir
komunalinis dumblas) (3.3 pav.).
Galvijų mėšlas
Kiaulių mėšlas
Paukščių mėšlas
Gyvulininkystės ūkiai Kiti biomasės tiekėjai
Pramoninės organinės atliekos
Miesto žaliosios atliekos
Nuotekų dumblas
Transporto sistema
Centralizuota
biodujų gamykla
Biodujos ir energijos
generavimas:
• atsinaujinančios
energijos šaltinis;
• CO2 neutralus;
• sumažinta oro
tarša;
• efektyvus energijos
panaudojimas.
Atskirta biomasė
Trąša:
• pagerintas
panaudojimas
augalų maistinių
medžiagų;
• sumažintas
cheminių trąšų
naudojimas;
• sumažintas
vandens teršimas.
Transporto sistema
Laikymo įrengimai
lauke
3.3 pav. Pagrindiniai centralizuotos biodujų gamyklos schemos elementai
Šaltinis: Holm-Nielsen, Al Seadi ir Oleskowicz-Popiel (2009)
ŠESD 1990–2015 metais didžiausias išmetimas, susidarantis iš mėšlo tvarkymo, siejamas
su galvijų auginimu (3.3 lentelė.) Metanas (CH4) susidaro, skylant organinėms medžiagoms,
esančioms mėšle. Pagal 2017 m. auginamų Lietuvoje gyvulių skaičių, apskaičiuota, kad susidaro
apie 9 mln. t tiršto mėšlo ir 2 mln. t skysto (detalūs skaičiavimai pateikti kitame skyriuje). Viso
Lietuvoje susidaro per metus susidaro apie 11 mln. t. mėšlo. Vertinant ŠESD išmetimus pagal
2015 metus, mėšlą panaudojus biodujų gamybai (apie 30 proc., 3,3 mln. t.), ŠESD išmetimas iš
mėšlo sumažėtų 140,31 kt, skaičiuojant CO2 ekvivalentu, ir, nesikeičiant išmetimui iš kitų
šaltinių, išmetimas žemės ūkyje sumažėtų apie 3 proc.
37
37
3.3 lentelė. Metano (CH4) išmetimas iš mėšlo tvarkymo pagal gyvūnų kategorijas,
skaičiuojant CO2 ekvivalentu, kt Mėšlo tvarkymas (CH4) 1990 2000 2005 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Galvijai 250,2 112,5 118,5 125,7 126,2 127,0 127,7 135,1 139,1
Avys 0,7 0,2 0,3 0,7 0,7 0,9 1,1 1,3 1,6
Kiaulės 287,1 104,2 123,3 104,5 100,8 96,1 94,0 83,3 78,9
Kiti gyvūnai 84,0 49,7 48,7 38,8 38,9 40,6 42,9 44,9 46,9
Viso 622,0 266,6 290,8 269,7 266,7 264,5 265,7 264,6 266,5
Šaltinis: LNIR (2017).
ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujantys sektoriai apima transporto, žemės ūkio, atliekų
tvarkymo, pramonės įmonių, kurios vykdo kitas veiklos rūšis, arba kurą deginantys įrenginiai, kurių
katilinių įrengtoji galia mažiau kaip 20 MW (mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės), viešojo
sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žemės ūkis, transportas, žvejyba, statyba, paslaugos ir kiti sektoriai.
Sprendime Nr. 406/2009/EB Lietuvai nustatytas tikslas – užtikrinti, kad išmetamųjų ŠESD kiekis
2020 metais, palyginti su 2005 metų išmetamųjų ŠESD kiekiu, ES prekybos ATL sistemoje
nedalyvaujančiuose sektoriuose būtų ne didesnis kaip 15 proc.
Lietuvoje vykstantys klimato svyravimai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato
sistemoje vykstančių procesų dalis. Lietuva yra neapsaugota tiek nuo pasaulinių klimato pokyčių,
tiek nuo jų padarinių, todėl Lietuvai aktualūs Jungtinių Tautų Bendrojoje klimato kaitos konvencijoje
(JTBKKK), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotoje 1995 metais, ir JTBKKK Kioto protokole,
priimtame 1997 metais Kiote, Japonijoje, ir Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotame 2002
metais, įsigaliojusiame 2005 metų vasario 16 dieną, ES teisės aktuose ir kituose dokumentuose
nustatyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių tikslai (Dėl
nacionalinės ..., 2012). Specialieji trumpalaikiai klimato kaitos švelninimo tikslai žemės ūkio
sektoriuje yra pateikti 3.4 lentelėje.
3.4 lentelė. Kiekybiniai metiniai išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai žemės ūkyje
2013–2020 metais, mln. t CO2 ekvivalentu
2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Kiekybiniai metiniai išmetamųjų ŠESD
kiekio mažinimo tikslai 20 proc. tikslo
atveju
5,494 5,545 5,595 5,646 5,697 5,748 5,798 5,849
Kiekybiniai metiniai išmetamųjų ŠESD
kiekio mažinimo tikslai 30 proc. tikslo
atveju
5,29 5,29 5,29 5,29 5,29 5,29 5,29 5,289
Šaltinis: (Dėl nacionalinės …, 2012).
2015 metais, palyginti su 2005 metais, ŠESD kiekis žemės ūkyje padidėjo 4,1 proc., t. y. 0,4
proc. vidutiniškai per metus.
38
38
3.2. Biodujų gamybos plėtros įtaka regionų plėtrai ir šalies įsipareigojimų ES vykdymui
Regioninė politika Lietuvoje, kaip svarbi viešosios politikos dalis, perėjo keletą
formavimosi etapų. Regioninės politikos poreikis susiformavo, atsiradus tam tikroms
aplinkybėms, t. y. susidarius dideliems socialiniams ir ekonominiams skirtumams tarp atskirų
valstybės teritorinių darinių, pvz., tarp apskričių.
Regionų skirtumų susidarymą ir pokyčius lemia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai
veiksniai, pvz., geografinė padėtis, gamtiniai ištekliai, transporto tinklas, prieinamumas prie
pagrindinių transporto koridorių, urbanizacijos, infrastruktūros išvystymo lygis, energetikos
išteklių kaina ir prieinamumas, bendrieji šalies ir užsienio makroekonominiai veiksniai. Daugelio
išorinių veiksnių, turinčių atitinkamą tiesioginę įtaką regionų vystymuisi, pašalinti neįmanoma,
galima tik sumažinti neigiamą išorinių veiksnių poveikį, orientuotą į skirtumų tarp regionų ir jų
viduje mažinimą.
Nacionalinė regioninė politika apima valstybės institucijų ir kitų ūkinių subjektų tikslinę
veiklą, kuria daromas diferencijuotas poveikis regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant
mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose
regionuose, o taip pat skatinti tolygų ir tvarų vystymąsi visoje šalies teritorijoje.
Praėjusio 2007–2014 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos naudą pajuto
daugelis Lietuvos žmonių. Įvairiuose miestuose ir miesteliuose sutvarkyta infrastruktūra,
rekonstruotos arba įrengtos aikštės, parkai, poilsio zonos, gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takai,
renovuoti daugiabučiai namai. Dideli pokyčiai vyko ir kaimo vietovėse – už daugiau nei 121
mln. EUR sutvarkyta 243 kaimo gyvenviečių viešoji aplinka. Regioniniai ekonomikos augimo
centrai atsinaujino, išgražėjo ir tapo patrauklesni verslui.
Bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkančio vienam gyventojui, pokyčiai atskiruose
regionuose, pateikiami 3.5 lentelėje. Per 2010–2015 metų laikotarpį vidutinis šalies BVP,
tenkantis vienam gyventojui, padidėjo 43,3 proc. arba nuo 9,0 iki 12,9 tūkst. eurų. Nors BVP,
tenkantis vienam gyventojui, ir augo visuose šalies regionuose, tačiau vidutinis metinis augimo
tempas atskiruose regionuose buvo skirtingas.
39
39
3.5 lentelė. BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal apskritis 2010–2015 metais, tūkst.
EUR
Apskritys 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2015/
2010, proc.
Alytaus 6,0 6,9 7,2 7,6 8,1 8,3 38,3
Kauno 8,7 10,1 11,0 11,6 12,3 12,7 46,0
Klaipėdos 10,0 11,3 12,1 12,6 13,1 13,2 32,0
Marijampolės 5,8 6,5 7,3 7,6 7,9 7,9 36,2
Panevėžio 6,6 7,7 8,4 8,8 9,3 9,7 47,0
Šiaulių 6,7 7,8 8,5 8,9 9,3 9,6 43,3
Tauragės 5,0 6,0 6,4 6,6 7,0 7,2 44,0
Telšių 7,6 8,8 9,0 9,2 9,1 9,3 22,4
Utenos 6,3 7,2 7,5 7,8 8,3 8,3 31,7
Vilniaus 13,2 14,7 15,9 17,1 18,1 18,7 41,7
Šalies vidurkis 9,0 10,3 11,2 11,8 12,5 12,9 43,3
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.
Daugiausia BVP, tenkančio vienam gyventojui, išaugo Panevėžio, Kauno, Tauragės
apskrityse, t. y. augimo tempas buvo atitinkamai 3,7, 2,7 ir 0,7 proc. punkto didesnis už šalies
vidurkį, o Šiaulių apskrityje jis padidėjo tiek pat, kiek vidutiniškai šalyje. Likusiose apskrityse
BVP, tenkančio vienam gyventojui, augimo tempas buvo nuo 5,5 iki 20,9 proc. punkto mažesnis
nei šalies vidurkis. Toks netolygus BVP, tenkančio vienam gyventojui, kūrimas atskiruose
regionuose yra sietinas su atsiradusiomis tiems regionams būdingomis nepalankiomis
socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Tauragės apskrityje sukurtas BVP, tenkantis vienam
gyventojui, sudarė 55,8 proc., Marijampolės – 61,2 proc., Utenos ir Alytaus – po 64,3 proc.,
Telšių – 72,1 proc. šalies BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio.
3.6 lentelėje pateikiama informacija, atspindinti šalies ir atskirų regionų pokyčius darbo
rinkoje per 2010–2016 metų laikotarpį. 2016 metais, palyginti su 2010 metais, šalies vidutinis
nedarbo lygis sumažėjo 9,9 proc. punktais. Nedarbo lygis mažėjo visuose šalies regionuose.
Sparčiau nei vidutiniškai šalyje nedarbo lygis sumažėjo Klaipėdos apskrityje – 13,0 proc.
punkto, Panevėžio apskrityje – 12,3 proc. punkto, Telšių apskrityje – 11,0 proc. punkto, Vilniaus
apskrityje – 10,6 proc. punkto ir Kauno apskrityje – 10,4 proc. punkto, o likusiose apskrityse
nedarbo lygis sumažėjo mažiau nei vidutiniškai šalyje. Utenos apskrityje nedarbo lygis buvo
73,4 proc., Alytaus ir Telšių – po 45,6 proc., Panevėžio ir Šiaulių – po 38,0 proc. didesnis nei
šalies vidurkis.
40
40
3.6 lentelė. Nedarbo lygis Lietuvoje pagal apskritis 2010–2016 metais, proc.
Apskritys 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
2016/
2010, proc.
punktais
Alytaus 17,6 16,9 15,0 16,8 18,5 15,4 11,5 –6,1
Kauno 16,9 13,3 10,7 10,0 8,9 7,2 6,5 –10,4
Klaipėdos 18,1 13,0 9,1 7,4 7,7 6,0 5,1 –13,0
Marijampolės 15,5 13,9 14,7 15,4 13,0 10,4 10,4 –5,1
Panevėžio 23,2 20,6 16,3 15,9 13,7 12,0 10,9 –12,3
Šiaulių 19,1 17,3 16,5 14,8 12,9 13,0 10,9 –8,2
Tauragės 11,9 11,3 12,8 10,0 11,6 9,1 7,9 –4,0
Telšių 22,5 19,3 14,8 13,9 12,4 10,3 11,5 –11,0
Utenos 21,3 23,8 23,0 19,8 17,4 14,0 13,7 –7,6
Vilniaus 16,2 14,3 12,8 9,7 8,5 7,6 5,6 –10,6
Šalies vidutinis
nedarbo lygis 17,8 15,4 13,4 11,8 10,7 9,1 7,9 –9,9
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys
Viena iš ypač svarbių veiklos krypčių, siekiant tvaraus visų šalies teritorijų vystymo,
galėtų būti biodujų gamybos plėtra atskiruose regionuose. Pvz., iš galvijų, kiaulių ir paukščių
mėšlo bei žemės ūkio produkcijos perdirbimo atliekų pagamintos biodujos galėtų būti
naudojamos elektros ir šilumos energijos gamyboje bei transporto srityje. Biodujų jėgainės teiktų
didelę naudą energetinio saugumo, ekonominio augimo, darbo vietų kūrimo, ypač kaimo
vietovėse, technologijų naujovių ir aplinkosaugos srityse.
Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama aplinkai, kaip viešajai gėrybei, todėl
aplinkosaugos klausimai tampa svarbiu visuomenės diskusijų objektu. Šalies patirtis rodo, kad
vietos bendruomenės aktyviai priešinasi didelių gyvulininkystės kompleksų plėtrai, kadangi šie
kompleksai, jų nuomone, kelia grėsmę aplinkai ir žmonėms. Atsižvelgiant į pažangias biodujų
gamybos technologijas bei pagamintų ir naudojamų biodujų naudą, susijusią su
aplinkosauginiais, energetiniais, ekonominiais ir socialiniais aspektais, turėtų būti siekiama, kad
regionų bendruomenės švelnintų požiūrį į žemės ūkio produktų gamybos, ypač gyvulininkystės,
intensyvinimą atskiruose regionuose.
Prie dabartinių susiklosčiusių socialinių ir ekonominių sąlygų ekonomiškai naudingas
gyvulių bei paukščių mėšlo perdirbimas į biodujas galimas tik dideliuose gamybos objektuose.
2017 metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 93 stambios galvijų fermos, kiekvienoje iš kurių
buvo laikoma 500 ir daugiau galvijų, ir 53 stambūs kiaulių ūkiai, kiekviename iš kurių buvo
auginama 1000 ir daugiau kiaulių. Šie gyvulių augintojai turi tam tikrų problemų, tvarkydami
savo fermų atliekas (3.7 lentelė).
41
41
3.7 lentelė. Stambios galvijų ir kiaulių fermos savivaldybėse
Savivaldybės
Galvijų
ūkiai, kuriuose
yra daugiau kaip
500 galvijų
Galvijų
skaičius
vnt.
Kiaulių
ūkiai, kuriuose
yra daugiau kaip
1000 kiaulių
Kiaulių
skaičius
vnt.
Pastatytos
biodujų
jėgainės,
vnt.
Alytaus rajono – – 1 1014 –
Lazdijų 1 585 – – –
Kauno rajono 3 5569 2 6351 –
Jonavos 2 2621 6 52832 –
Kėdainių 7 9218 1 12243 –
Prienų 1 548 – – –
Raseinių 2 1666 1 9919 –
Kaišiadorių – – 1 3240 –
Klaipėdos rajono 1 670 2 21242 –
Skuodo 2 1587 – – –
Šilutės 1 519 2 16834 –
Kalvarijos 1 1558 1 1595 –
Kazlų Rūdos 1 1052 – – –
Marijampolės rajono 6 7387 1 2704 –
Šakių 9 12014 2 31187 1
Biržų 1 736 2 19392 1
Panevėžio rajono 12 12098 1 46700 1
Pasvalio 6 10355 1 19143 2
Rokiškio 1 578 1 6225 2
Kupiškio – – 1 9352 –
Akmenės 2 1904 1 18122 1
Joniškio 7 5431 1 24672 1
Kelmės 1 653 2 22643 1
Pakruojo 8 11195 1 27066 1
Radviliškio 5 5696 7 39146 –
Šiaulių rajono 3 5784 – – –
Jurbarko 1 589 2 31365 –
Pagėgių 3 2094 – – –
Šilalės 1 774 1 6162 –
Rietavo 1 901 – – –
Plungės – – 1 2711 –
Telšių – – 2 18421 –
Anykščių 1 1141 4 21167 –
Molėtų 1 531 1 6015 1
Ignalinos – – 1 17155 1
Šalčininkų 1 1287 1 3983 –
Trakų 1 582 – – –
Švenčionių – – 1 13617 –
Vilniaus rajono – – 1 16632 1
Viso 93 107323 53 528850 14
Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) tyrėjų suskaičiuoti duomenys.
Lietuvos teritorijoje stambūs gyvulininkystės produkcijos gamybos objektai išsidėstę
netolygiai. 2017 metais stambių galvijų ūkių neturėjo 8 savivaldybės, o stambių kiaulininkystės
fermų – taip pat 8 savivaldybės. 2017 metais šalies gyvulininkystės produkcijos gamybos
42
42
stambiuose subjektuose veikė tik 14 biodujų jėgainių, o likę 132 – yra potencialūs subjektai tokių
biodujų jėgainių plėtrai.
Stambių galvijų ir kiaulių fermų skaičius bei jose laikomų galvijų ir kiaulių skaičius
atskirose apskrityse pateikiami 3.8 lentelėje.
3.8 lentelė. Stambios galvijų ir kiaulių fermos apskrityse
Apskritys
Galvijų
ūkiai,
kuriuose
laikoma
daugiau kaip
500 galvijų
Galvijų
skaičius
vnt.
Vidutinis
galvijų
skaičius
ūkyje
Kiaulių
ūkiai,
kuriuose
laikoma
daugiau kaip
1000 kiaulių
Kiaulių
skaičius
vnt.
Vidutinis
kiaulių
skaičius
ūkyje
Alytaus 1 585 585 1 1014 1014,0
Kauno 15 19622 1308 11 84585 7689,5
Klaipėdos 4 2776 694 4 38076 9519,0
Marijampolės 17 22011 1295 4 35486 8871,5
Panevėžio 20 23767 1188 6 100812 16802,0
Šiaulių 26 30663 1179 12 131649 10970,8
Tauragės 5 3457 691 3 37527 12509,0
Telšių 1 901 901 3 21132 7044,0
Utenos 2 1672 836 6 44337 7389,5
Vilniaus 2 1869 935 3 34232 11410,7
Viso 93 107323 1154 53 528850 9978,3
Šaltinis: LAEI tyrėjų suskaičiuoti duomenys.
Vienoje stambioje galvijų fermoje vidutiniškai laikoma 1154 galvijų, vienoje kiaulių
fermoje – 9978 kiaulės. Lyginant atskirų regionų gyvulininkystės fermose laikomų gyvulių
vidutinį skaičių su šalies vidurkiu, pastebima, kad daug stambesnės nei vidutinės galvijų fermos
veikia Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, t. y. šiose apskrityse vidutinis
laikomų galvijų skaičius vienoje fermoje yra atitinkamai 13,3, 12,2, 3,3 ir 2,2 proc. didesnis nei
vidutiniškai šalyje. Didžiausios kiaulių fermos yra įrengtos Panevėžio, Tauragės, Vilniaus ir
Šiaulių apskrityse, kuriose vidutinis laikomų kiaulių skaičius yra atitinkamai 68,4, 25,4, 14,4 ir
10,0 proc. didesnis nei vidutiniškai šalyje. Šie duomenys leidžia daryti objektyvią prielaidą, kad
minėtuose regionuose taip pat kaupiasi didžiausios žaliavų, reikalingų biodujų jėgainių darbui
užtikrinti, atsargos, t. y. gyvulių ir paukščių mėšlas.
Bendras šalyje bei pagal atskirus regionus gautas gyvulių ir paukščių mėšlo kiekis 2017
metais pateikiamas 3.9 lentelėje.
43
43
3.9 lentelė. Tirštas mėšlas 2017 metais, tūkst. m3
Apskritys Galvijų Kiaulių Paukščių Avių, ožkų ir
arklių Viso
Alytaus 496,5 14,0 43,8 75,7 630,0
Kauno 1211,6 132,6 267,1 85,0 1696,3
Klaipėdos 1134,5 74,8 96,1 40,6 1346,0
Marijampolės 1039,7 79,2 46,9 37,8 1203,6
Panevėžio 1131,7 167,1 175,4 45,6 1519,8
Šiaulių 1294,9 204,2 117,3 67,0 1683,4
Tauragės 1409,5 87,2 29,1 33,1 1558,9
Telšių 955,1 38,0 299,5 42,9 1335,5
Utenos 593,6 65,8 88,7 122,4 870,5
Vilniaus 440,9 65,0 812,9 113,3 1432,1
Viso 9708,0 927,9 1976,8 663,4 13276,1
Pastaba: 1 m3 = 0,7 t.
Šaltinis: LAEI tyrėjų suskaičiuoti duomenys.
2017 metais Lietuvoje sukaupta 13276,1 tūkst. m3 arba 9293,5 tūkst. tonų tiršto mėšlo.
Didžiausia dalis mėšlo (73,1 proc.) sukaupta galvijų fermose, 14,9 proc. – paukštynuose, o
kiaulių bei avių, ožkų ir arklių fermose jo sukaupta žymiai mažiau – atitinkamai 7,0 bei 5,0 proc.
Per 2017 metus atskiruose regionuose sukaupti skirtingi gyvulių ir paukščių mėšlo kiekiai. (3.4
pav.).
3.4 pav. Tiršto mėšlo koncentracija šalies apskrityse 2017 metais, tūkst. t
Šaltinis: LAEI tyrėjų suskaičiuoti duomenys.
44
44
Didžiausi mėšlo kiekiai sukaupti tose apskrityse, kuriose veikia stambūs gyvulių ir
paukščių kompleksai. Pvz., 1696,3 tūkst. m3 (1187,4 tūkst. t) arba 12,8 proc. viso šalies mėšlo
kiekio sukaupta Kauno apskrityje, 1683,4 tūkst. m3 (1178,3 tūkst. t) arba 12,7 proc. – Šiaulių
apskrityje, 1558,9 tūkst. m3 (1091,3 tūkst. t) arba 11,7 proc. – Tauragės apskrityje, o kitose
apskrityse sukaupti jo mažesni kiekiai. Tuose regionuose, kuriuose kaupiasi didžiausi
atsinaujinančių žemės ūkio atliekų kiekiai, turėtų būti dedamos visos pastangos, siekiant
pritraukti investicijas biodujų jėgainių statybai.
Potencialūs biodujų jėgainių atsiradimo regionai galėtų būti išskirti pagal sukaupto mėšlo
koncentraciją viename atitinkamo regiono kvadratiniame kilometre. Tokia informacija
suskaičiuota ir pateikiama 3.10 lentelėje.
3.10 lentelė. Tiršto mėšlo kiekis, tenkantis atskirų regionų 1 km2
Apskritys Teritorija,
km2
Tirštas mėšlas,
tūkst. m3
Tirštas mėšlas,
m3/km2
Tirštas mėšlas,
tūkst. t
Tirštas mėšlas,
t/km2
Alytaus 5418 630,0 116,3 441,1 81,4
Kauno 8086 1696,3 209,8 1187,4 146,9
Klaipėdos 5222 1346,0 257,8 942,3 180,5
Marijampolės 4466 1203,6 269,5 842,5 188,7
Panevėžio 7878 1519,8 192,9 1063,9 135,1
Šiaulių 8537 1683,4 197,2 1178,3 138,0
Tauragės 4409 1558,9 353,6 1091,3 247,5
Telšių 4349 1335,5 307,1 934,9 215,0
Utenos 7191 870,5 121,1 609,4 84,7
Vilniaus 9730 1432,1 147,2 1002,4 103,0
Viso 65286 13276,1 203,4 9293,5 142,4
Šaltinis: LAEI tyrėjų suskaičiuoti duomenys.
Vidutiniškai vienam šalies teritorijos kvadratiniam kilometrui tenka 142,4 tonos gyvulių
ir paukščių tiršto mėšlo. Kai kuriuose regionuose gyvulių ir paukščių tiršto mėšlo koncentracija
viename teritorijos kvadratiniame kilometre yra žymiai didesnė. Daugiausia atsinaujinančių
žemės ūkio gamybos sukauptų atliekų vienam teritorijos kvadratiniam kilometrui tenka Tauragės
apskrityje (247,5 t), Telšių apskrityje (215,0 t), Marijampolės apskrityje (188,7 t), Klaipėdos
apskrityje (180,5 t). Šių regionų gyvulių ir paukščių augintojai turi neišspręstų klausimų,
tvarkant ir saugojant žemės ūkio gamybos atliekas. Atsižvelgiant į tai, reikalingos kompleksinės
pastangos tam, kad būtų sukurta palanki ekonominė ir socialinė aplinka biodujų jėgainių statybos
plėtrai.
Regionuose, turinčiuose labiau išvystytą gamybinę bazę, t. y. įkurtas ir veikiančias
stambias gyvulininkystės fermas, pastatytas ir sėkmingai eksploatuojamas biodujų jėgaines,
45
45
sparčiau nei šalies vidurkis yra didinamas vidutinis BVP, tenkantis vienam gyventojui, ir
mažinamas nedarbo lygis. Pastebima ir atvirkštinė tendencija – regionuose, kuriuose lėtai
plėtojama gamybinė veikla, nepakankamai sparčiai diegiamos naujos gamybos technologijos,
pagrindinių Lietuvos regioninės politikos tikslų siekimas žymiai atsilieka nuo šalies pasiektų
vidutinių rezultatų.
4. BIODUJŲ VALYMO, SUSLĖGIMO IR JŲ TIEKIMO Į GAMTINIŲ DUJŲ
SKIRSTOMUOSIUS TINKLUS TECHNINĖS GALIMYBĖS, TEISINĖ APLINKA,
PERPUMPAVIMO STOČIŲ STATYBOS, PANAUDOJIMO MIESTŲ
VISUOMENINIAME, GELEŽINKELIO IR LAIVŲ TRANSPORTE EKONOMINIS
PAGRĮSTUMAS IR TEISINGUMO ĮVERTINIMAS
Biodujų gamybai naudojamos lengvai suyrančios organinės kilmės žaliavos (biomasė) ir
atliekos (gyvulių mėšlas, skerdyklų, pieno, alaus, spirito gamybos atliekos, vandenvalų
dumblas), todėl atsiranda galimybė iškastinį kurą pakeisti AEI.
Ūkiuose susidarančios atliekos (galvijų, kiaulių, paukščių mėšlas) perdirbamos į
biodujas, taip sumažinant lagūnose susiformavusio metano (CH4) išmetimus į atmosferą, kartu
išvengiant blogo kvapo sklidimo. Perdirbant gyvulių mėšlą į biodujas, atsiranda galimybė
gaminti elektros energiją ir šilumą. Taikant biodujų valymą ir gerinimą, biodujos (toliau
biometanas) atitinka gamtinių dujų kokybės reikalavimus, gali būti naudojamos transporto
sektoriuje ar tiekiamas į gamtinių dujų tinklus. Toks biometano naudojimas energetikos,
transporto sektoriuose turi ekonominę ir aplinkosauginę naudą, padidina AEI dalį transporto
sektoriuje pagal ES direktyvą 2015/15132 (tikslas – 10 proc., iš kurių 3-jų proc. turėtų būti
siekiama, naudojant pažangiuosius (pagamintus iš ne maistinių žaliavų) biodegalus ar kitą
alternatyvų kurą).
2 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/1513 2015 m. rugsėjo 9 d. kuria iš dalies
keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.
46
46
4.1. Biodujų valymo ir gerinimo technologijų apžvalga
Anaerobiniuose bioreaktoriuose pagamintų biodujų pagrindiniai komponentai yra
metanas (CH4) ir anglies dioksidas (CO2), mažesnę dalį sudaro sieros vandenilis (H2S),
amoniakas (NH3), vandenilis (H2), azotas (N2), anglies monoksidas (CO) ir deguonis (O2). Be to,
iš bioreaktoriaus žaliavos į biodujas patenka drėgmė ir smulkios dulkių dalelės. Biodujų, gautų,
naudojant žemės ūkyje susidarančias organines atliekas, sudėtis ir savybės pateikiamos 2 priedo
1 lentelėje.
Biodujose esantis sieros vandenilis ir siloksanai valomi skirtingomis technologijomis.
Sieros vandenilio valymui naudojamos sauso oksidavimo ir skystos fazės absorbcijos
technologijos. Siloksanų šalinimui iš biodujų naudojamos šios technologijos: adsorbcija
aktyvuota anglimi ir sintetinėmis dervomis; skystos fazės absorbcija; kondensacija; membraninio
atskyrimo technologijos. Duomenys apie įvairiose šalyse paplitusias biodujų gerinimo
technologijas pateikiami 2 priedo 2 lentelėje (Wellinger, Lindeberg, 1999).
Biodujų gerinimo aspektai. Dviejų pakopų technologinė schema leidžia gauti 98 proc.
metano koncentraciją. Pasiekiama biometano koncentracija nuo 96,1% iki 98,1%. Aukštesnei
biometano koncentracijai pasieti skirtingi įrangos gamintojai naudoja skirtingas technologijas:
Carbotech (PSA – kintančio slėgio adsorbcinę technologiją), Malmberg ir Flotech (vandens
skruberių technologijas), MT Energie (cheminės absorbcijos technologiją) (Prabhu, Oyama,
2000). Biodujų gryninimo proceso suvestinė įvairiose veikiančiose gamyklose pateikiama 2
priedo 1 paveiksle. Skirtingų gerinimo technologijų charakteristikų palyginimas pateikiamas 4.1
lentelėje (Bauer, Hultenberg, 2013; Sun, 2015; Ryckebosch, Drouillon ir Vervaeren, 2011). Šioje
lentelėje palygintos vandens skruberio (PWS), katalitinės absorbcijos (CA), kintančio slėgio
absorbcijos (PSA), membraninės (MS) ir kriogeninio kondensavimo (CL) technologijos.
Membraninė technologija yra tinkamiausia pagal išgryninimo kokybę ir lyginamąsias investicijas
mato vienetui.
47
47
4.1 lentelė. Gerinimo technologijų palyginimas Rodikliai PWS CA PSA MS CL
Biometano kokybė, % 98 99 97 99 99,5
Metano efektyvumo naudojimas, % 96/993 93–96 93 98 93
Elektros sąnaudos, kWh/m3 0,23 0,15/0,354 0,25 0,21 0,35
Patikimumas, % 96 94 94 98 94
Srauto reguliavimo ribos, % 50–100 50–100 85–100 0–100 75–100
Lyginamosios investicijos, EUR/m3 2000 2150 2250 1800 2300
4.2. Biometano suslėgimo ir jo tiekimo į gamtinių dujų tinklus techninės galimybės
Biometano kokybės reikalavimai. Biometano sudėtis turi atitikti nustatytus gamtinių
dujų kokybės reikalavimus, kurie iš dalies nustatomi tarptautiniais standartais, kiekvienoje šalyje
yra skirtingi ir priklauso nuo dujas deginančių įrenginių technologinių ypatybių. Atskirais
atvejais gamtinių dujų kokybė reguliuojama pardavėjo ir vartotojo susitarimu.
Svarbiausi parametrai, apibūdinantys kaip kurą naudojamų degių dujų kokybę, yra:
• žemutinis šilumingumas Hi, MJ/m3;
• viršutinis šilumingumas Hs, MJ/m3;
• Wobbe indeksas W, MJ/m3.
Įvairių šalių standartai paprastai reglamentuoja šilumingumo, Wobbe indekso ir atskirų
dujų komponenčių ribines vertes (ISO 13686:2005). Paprastai yra apribojamos šios
komponentės: deguonis, azotas, anglies dioksidas, vandenilio sulfidas, amoniakas, bendroji siera,
vanduo, alkanų ir anglies monoksidas. Tipinės ribinės pašalinių komponenčių (priemaišų) vertės
gamtinėse dujose pateikiamos 2 priedo 3 lentelėje (ÖVGW G31/G33 Austrian Standard). Gryno
biometano viršutinė šilumingumo vertė yra 10,28 kWh/m3, esant 25/20° C temperatūrai ir
101325 Pa slėgiui (ISO 6976:2016). Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu5 yra
reglamentuoti gamtinių dujų kokybės reikalavimai (pateikiami 2 priedo 4 lentelėje), kuriuos turi
tenkinti degios dujos, tiekiamos į gamtinių dujų sistemą (LR energetikos ministro įsakymas, Nr.
1-194, 2013).
Biometano įpurškimas į gamtinių dujų tinklą technologinės galimybės. Biometano
įpurškimo į tinklą įranga ir eksploatacija priklauso nuo eksploatavimo sąlygų gamtinių dujų
3 99% šilumos grąžinama šilumos siurbliais. 4 Papildomas 0,5–1 kWh šilumos poreikis. 5 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas „Dėl gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ 2013
m. spalio 4 d., Nr. 1-194, Vilnius.
48
48
tinkle (slėgio, dujų sudėties ir gamtinių dujų degimo charakteristikų paskirstymo vietoje,
vamzdyno ilgio) ir biodujų gerinimo įrangos. Biometano įpurškimo sąlygos pirmiausia priklauso
nuo gamtinių dujų tinklo: mažo slėgio skirstomųjų tinklų (30–100 mbar), vidutinio slėgio
skirstomųjų tinklų (3–12 bar), aukšto slėgio skirstomųjų tinklų (12–16 bar) arba magistralinio
dujų perdavimo tinklo (20–54 bar). Tinklo operatorius priima biometaną ir yra atsakingas už tai,
kad į tinklą įpurkštas biometanas atitiktų gamtinių dujų kokybės reikalavimus, įpurškiamo
biometano slėgį ir numatytą kiekį. Biometano įpurškimo į gamtinių dujų tinklą įranga susideda iš
tokių komponentų ir posistemių:
• įrenginiai biometanui suslėgti (redukuoti) iki slėgio, esančio gamtinių dujų tinkle;
• procesų valdymo įranga – parametrų matavimo ir sudėtinių dalių stebėjimo bei
reguliavimo įrenginiai;
• įrenginiai, užtikrinantys saugų dujų įpurškimo stoties darbą, t. y. mechaninės apsaugos
prietaisai (filtrai, atkirtos vožtuvai, dujų atbulinio padavimo apsauga, dujų slėgio reguliatoriai,
automatiniai išjungimo vožtuvai su dujų atbulinio tekėjimo į biodujų valymo įrenginius apsauga,
dujų maišytuvai, srauto reguliatoriai), įskaitant prieš ir už stoties esančios įrangos apsaugą,
kalbant apie slėgį, temperatūrą ir dujų sudėtį;
• dujų sudėties, fizikinių ir šiluminių charakteristikų matavimo įranga;
• kalibruota dujų tūrio ir tūrio perskaičiavimo prie standartinių sąlygų įranga;
• dujų gerinimo įrenginiai, siekiant gauti reikiamas degimo charakteristikas, įpurškiant
suskystintų naftos dujų (SND) ir/arba azoto, jei dujų kokybė negali būti gerinama kitu būdu;
• įranga, teikianti informaciją apie su operatoriumi susijusius duomenis (nuotolinis
stebėjimas, duomenų perdavimas);
• vamzdynai, skirti įpurkšti pagerintą biometaną į gamtinių dujų tinklą.
Biometano įpurškimo ekonominiai aspektai. Pajungimo į tinklą (investicijų ir veiklos
sąnaudos) kaštai yra labai skirtingi ir priklauso nuo įrengimų įpurškimo našumo. Svarbiausi
veiksniai yra į tinklą tiekiamų degių dujų debitas, slėgis tinkle ir atstumas iki dujų tinklo.
Investicijų išlaidos priklauso nuo įrengimų kokybės ir veiklos sąnaudų, atsirandančių dėl degių
dujų šiluminės vertės koregavimo (SND arba azoto įmaišymo). Didžiausia investicinių sąnaudų
dalis yra skiriama kompresoriaus įrengimui (maždaug 60 proc. investicijų sumos), likusi sąnaudų
dalis yra skiriama matavimo įrangai (dujų tūrio ir kokybės matavimams) ir dujotiekio statybai
(jungiamajam vamzdynui). Eksploatavimo sąnaudose vyrauja degių drėgmės šalinimo ir
49
49
suslėgimo elektros energijos sąnaudos. Absoliučios investicinės sąnaudos labai priklauso nuo
įrangos dydžio, todėl mažų įrenginių eksploatavimas ir įrengimas yra susijęs su palyginti
didelėmis santykinėmis išlaidomis. Prijungimo prie gamtinių dujų tinklų sąnaudų priklausomybė
nuo įpurškiamų degių dujų debito kiekio pateikiama 2 priedo 3 paveiksle (Beil, Hoffstede, Klaas,
2009; Hussey, 2013).
Lietuvos teisinė aplinka, reglamentuojanti veiklas, susijusias su elektros energijos
gamyba iš AEI ir degių dujų įpurškimu į gamtinių dujų tinklą.
Pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys veiklas, susijusias su energijos gamyba iš
AEI, yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (AIE)6 ir Gamtinių dujų įstatymas7.
Elektros energijos gamybą reglamentuoja šie pagrindiniai teisiniai dokumentai:
• 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos
įstatymas Nr. XI-1375;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašas, 2012 m. liepos 18 d. Nr. 916.“
• Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl elektros energijos,
pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos
patvirtinimo“ 2011 m. liepos 29 d. Nr. O3-23323.
Gamtinių dujų skirstymo (dujų slėgis iki 16 bar) ir perdavimo (dujų slėgis virš 16 bar)
sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas tiekti biometaną į Lietuvos gamtinių dujų sistemą,
jeigu biometano gamybos įrenginiai atitinka techninius reikalavimus8, o pats biometanas atitinka
gamtinėms dujoms taikomus kokybės reikalavimus9.
Šiuo metu Lietuvoje biodujų gamybą, supirkimą, priėmimą į skirstomuosius ir perdavimo
tinklus reglamentuoja šie įstatymai, teisės aktai ir kiti norminiai dokumentai:
• 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas Nr. XIII-555;
• 2017 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas Nr. XIII-603;
6Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas [interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-15] prieiga per
internetą <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FC7AB69BE291/pPkMVHzker> 7Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas [interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-15] prieiga per internetą
<https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0C5C33AA865C/IKpsGWtlSQ> 8 Biodujų gamybos įrenginių konstrukcijų įrengimo ir eksploatavimo techninės taisyklės [interaktyvus] [žiūrėta
2017-12-15] prieiga per internetą https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6B27985E0776/DBnWwiIHVx 9 Gamtinių dujų kokybės reikalavimai [interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-15] prieiga per internetą https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F8B9223FC2D8/cErgVwwFKT
50
50
• 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
Nr. XIII-613;
• Biodujų gamybos įrenginių konstrukcijų įrengimo ir eksploatavimo techninės taisyklės,
patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1-
139;
• Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodika, patvirtinta
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. O3E-
489;
• Gamtinių dujų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2015 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1-290;
• Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių
prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų
aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.
1-76;
• Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų
vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų
gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-120;
• Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-118;
• Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos
energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-169;
• Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių
prijungimo įkainių nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos 2015 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-368;
• Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-245;
• AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo sistemos taisyklių
derinimo 2017 m. gruodžio 27 d. Nr. O3E-632 Vilnius.
Šiuo metu Lietuvoje nėra biometaną gaminančių jėgainių ir tiekiančių produkciją į
gamtinių dujų tinklus. Pagal AIE įstatymą ir jo pakeitimus nėra numatytas biometano gamybos iš
51
51
AIE skatinimas, planavimas, plėtra. Kadangi įstatymuose nėra numatyta skatinimo, tai nėra ir
kitų poįstatyminių teisės aktų (aprašų), pagal kuriuos reglamentuojama, kokiu atveju biometano
gamyba ir kurie gamintojai atitinka viešųjų interesų paslaugas.
Biometano apskaita ir kokybės nustatymas. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuvoje
gamtinių dujų apskaita skirstymo sistemose vykdoma energijos vienetais (kWh), naudojant dujų
viršutinį šilumingumą10. Šilumingumas įpurškimo taške turi būti matuojamas dujiniu
analizatoriumi. Dujų analizatorius turi būti parinktas, atsižvelgiant į santykinę matavimo
priemonės paklaidą. Santykinė dujų analizatoriaus paklaida neturi viršyti Lietuvos standarte11
nustatytų reikalavimų pagal B klasę, esant norminėms veikimo sąlygoms (tdegimo/tamatavimo = 25/20
ºC).
Biometano srautas matuojamas turbininiais arba rotaciniais skaitikliais. Lietuvoje
reikalavimai matavimo priemonėms, skirtoms biometano apskaitai, yra tokie patys, kaip ir
matavimo priemonėms, skirtoms gamtinėms dujoms, ir pateikti matavimo priemonių
techniniame reglamente12.
Biometano panaudojimo galimybės transporte. Biometanas, atitinkantis gamtinių dujų
kokybės reikalavimus, turi privalumų miestuose – jo tarša, palyginti su dyzelinio ir dujinio kuro
tarša (g/km), yra mažesnė. Nustatyta, kad biometanas 90 proc. mažiau nei dyzelinas teršia
aplinką dūmais, kietosiomis dalelėmis ir sieros dvideginiu, 50 proc. mažiau anglies monoksidu ir
20 proc. mažiau azoto oksidais bei reaguojančiais angliavandeniliais. Palyginti su benzinu,
biometanas 80 proc. mažiau teršia aplinką azoto oksidais, 25 proc. mažiau anglies monoksidais ir
20 proc. mažiau reaguojančiais angliavandeniliais bei 75 proc. mažiau anglies dvideginiu.
Skirtingai nuo gamtinių dujų (suskystintų gamtinių dujų), išvalytos biodujos (kokybė
atitinka gamtinių dujų kokybę) turi didelį metano skaičių (>95). Dėl to, išvengiama problemų,
kurias sukelia aukštesnių angliavandenilių turinčios dujos (metano skaičius <70): variklio
veikimo efektyvumo sumažėjimo, detonacijos (Mark J. Torresani, P.E. and Joseph J. Falle IV,
P.E., 2012).
10 Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašas [interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-15] prieiga per internetą https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/9e2cf100723711e3b29084acd991add8/iYpTOpbkGP 11 LST EN 12405-2:2012 „Dujų skaitikliai. Keitimo įtaisai. 2 dalis. Keitimas į energiją“ 12 Matavimo priemonių techninis reglamentas [interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-15] prieiga per internetą
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/064ad4107ef611e5b7eba10a9b5a9c5f/QFMpdDEgRz
52
52
Europos šalyse jau naudojamos mokesčių lengvatos, dėl kurių mažėja ne tik suslėgtų
gamtinių dujų, kaip alternatyvių degalų, kaina, bet ir automobilių su pritaikytais varikliais kaina.
Taip vartotojai yra skatinami rinktis automobilius, naudojančius švaresnius ir mažiau aplinkai
kenksmingus degalus.
Šiuolaikinės technologijos leidžia daug paprasčiau, greičiau ir saugiau įrengti dujų
degalines, todėl suslėgtos gamtinės dujos tampa vis lengviau prieinamos daugeliui automobilių
naudotojų. Iki šiol Lietuvoje yra įrengtos 7 tokios užpylimo degalinės. Palaipsniui tinklas plėsis
tiek didžiuosiuose, tiek ir mažesniuose miestuose. Pvz., transporto priemonių, varomų
suslėgtomis gamtinėmis dujomis, skaičius ES 2016 metais viršijo 1,3 mln. vienetų, o degalinių
yra 3390 (2 priedas, 5 lentelė). Statistikos departamento duomenis, 2016 metais Lietuvoje visos
dyzelinio kuro sąnaudos siekė apie 16697 GWh13, o pagal EVRK klasifikatoriaus kodą 493000
„kitas keleivinis sausumos transportas“ dyzelinio kuro sąnaudos – apie 1541 GWh14. Kito
keleivinio sausumos transporto dyzelinio kuro sąnaudos apima keleivius vežančių miesto,
užmiesčio maršrutais, privačių ir savivaldai priklausančių vežėjų visų eksploatuojamų transporto
priemonių dyzelinio kuro sąnaudas.
Lietuvoje 5 biodujų jėgainės, naudojančios įprastinę technologiją (ĮT), per metus
teoriškai galėtų pagaminti iki 36 GWh biometano, šis kiekis sudarytų tik apie 0,2 proc. viso
sunaudoto dyzelinio kuro ir apie 2,3 proc. viso keleivių vežimo kuro. 40 biodujų jėgainių,
naudojančių pažangią technologiją (PT) per metus teoriškai galėtų pagaminti iki 289 GWh
biometano, šis kiekis sudarytų apie 1,7 proc. viso sunaudoto dyzelinio kuro ir apie 18,7 proc.
viso keleivių vežimo kuro.
13Statistikos departamentas. [interaktyvus] [žiūrėta 2017-12-15] prieiga per internetą
<https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/> 14 Duomenis pateikė Rima Šidlauskienė. Statistikos departamentas, energetikos statistikos skyriaus vyriausioji
specialistė.
53
53
5. MAŽŲ IKI 300 kWel INSTALIUOTOS ELEKTRINĖS GALIOS IR IKI 100
N m3/VAL BIOMETANO GAMYBOS BIODUJŲ STATYBOS GALIMYBĖS IR
EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
Pagrindiniu biodujų gamybos žaliavų šaltiniu Lietuvoje yra laikomas gyvulių mėšlas.
Vertinant 2013–2017 metų statistinius duomenis, pastebima tendencija, kad galvijų skaičius
ūkiuose kinta, tačiau susidarančio mėšlo kiekiai per metus išlieka pastovūs. Lietuvoje per metus
sukaupiama apie 10 mln. tonų mėšlo, kurį galima panaudoti biodujų gamybai (5.1 lentelė).
5.1 lentelė. Žaliavos kiekis per metus pagal ūkio tipą Ūkio tipas Žaliava Kiekis, mln. t
Metai 2013 2014 2015 2016 2017
Galvijų Tirštas mėšlas 7,14 7 7,21 7,07 6,79
Skystas mėšlas 1,96 1,89 1,96 1,89 1,89
Kiaulių Tirštas mėšlas 0,77 0,77 0,7 0,7 0,63
Skystas mėšlas 0,28 0,21 0,21 0,21 0,21
Paukščių Tirštas mėšlas 0,21 0,21 0,21 0,21 0,21
Avių, ožkų Tirštas mėšlas 0,49 0,42 0,42 0,42 0,49
Viso 10,85 10,43 10,71 10,5 10,22
Šaltinis: LAEI tyrėjų suskaičiuoti duomenys.
Biodujų jėgainės struktūra ir technologinė seka priklauso nuo tokių aspektų, kaip žaliavų
rūšis, bioreaktorių tipas ir dydis, perdirbto substrato panaudojimas, pagamintų biodujų kiekis ir
jų naudojimo paskirtis. Technologiniu požiūriu, biodujų gamyba, naudojant organines žaliavas
(mėšlą), ir jų panaudojimas susideda iš kelių etapų (5.1 pav.):
5.1 pav. Biodujų gamybos ir panaudojimo principinė schema
54
54
Pagrindiniai biodujų gamybos etapai yra žaliavos skaidymas anaerobiniuose
bioreaktoriuose ir gautų biodujų valymas. Valant biodujas, atskiriami šie pagrindiniai
komponentai: sieros vandenilis (H2S), silikonai ir drėgmė (H2O). Po šio etapo deginant biodujas
vidaus degimo varikliuose, galima pasigaminti elektros energiją ir šilumą (šilumą
technologiniams ir saviems poreikiams, o elektros energiją pardavimui) arba biodujas nukreipti į
kitą valymo–gerinimo etapą. Šiame etape iš biodujų atskiriamas anglies dioksidas (CO2) ir
išgaunamas ≥98% koncentracijos biometanas (CH4). Gautas biometanas atitinka nustatytus
gamtinių dujų kokybės reikalavimus (2 priedo 4 lentelė) ir gali būti tiekiamas į gamtinių dujų
tinklą arba suslegiamos iki 250–300 barų ir naudojamos transporto sektoriuje.
Mažos galios jėgainių iki 300 kWel elektros energijos gamybai ir iki 100 Nm3/val
biometano gamybos biodujų jėgainių ekonominio pagrįstumo skaičiavimo metodika.
Vertinant mažos elektrinės galios jėgainių gaminamos elektros energiją ir biometano
panaudojimą energetikos bei transporto sektoriuose ekonominį pagrįstumą ir tikslingumą,
apskaičiuojama gaminamos energijos savikaina. Gaminamos energijos savikaina (GES)
apskaičiuojama, kaip einamųjų metų pajamų ir išlaidų skirtumas, padalintas iš produkcijos
kiekio.
𝐺𝐸𝑆 =(𝐾+𝐴)
𝐸; (1)
šioje formulėje: GES – gaminamos energijos savikaina;
K – patiriami metiniai kapitalo kaštai dėl diskontuojamų investicijų;
A – aptarnavimo ir eksploatacinės išlaidos;
E – produkcijos kiekis.
Ekonominę investicijų naudą parodo grynoji dabartinė vertė (GDV), kuri yra
apskaičiuojama, kaip per technologijos tarnavimo laiką gautos naudos, diskontuotos investavimo
pradžios metams, ir investicijų skirtumas.
GDV=Σ(Pn/(1+d)n) – I; (2)
šioje formulėje: Pn – n-ųjų metų nauda, EUR;
d – diskonto norma;
I – investicijos, EUR.
Jei GDV reikšmė yra teigiama arba bent lygi nuliui, investicija yra atsiperkanti, jei
neigiama, investicija – neatsiperkanti.
55
55
Vidinė grąžos norma (VGN) apskaičiuojama, kaip gautos naudos santykis su
investicijomis:
VGN = ΣPn/I; (3)
šioje formulėje: Pn – n-ųjų metų nauda, EUR;
I – investicijos, EUR.
VGN yra lygi tokiai diskonto normai, kuriai esant, būsima nauda yra lygi pradinių
investicijų vertei. Kitais žodžiais tariant, VGN yra tokia diskonto norma, kuriai esant, investicijų
GDV yra lygi nuliui. Jeigu investicijų VGN yra aukštesnė už skolinamų lėšų palūkanas,
investicija yra ekonomiškai efektyvi.
Mažos galios jėgainių iki 300 kWel instaliuotos elektrinės galios elektros energijos
gamybos statybos ekonominis pagrįstumas ir tikslingumas. LAEI tyrėjų apskaičiuotais
duomenimis (žr. 3.8 lentelę), Lietuvoje veikia apie 93 ūkių, turinčių daugiau kaip 500 galvijų ir
53 ūkiai, turintys daugiau kaip 1000 kiaulių. Kiekvienas ūkis, laikantis galvijus, per metus
sukaupia apie 16 t mėšlo, o kiaulininkystės ūkis – apie 14 t. Atsižvelgiant į šiuos duomenis,
parinkta biodujų jėgainė elektros energijos gamybai iki 300 kWel elektrinės galios (atitinkanti
reikalingą biodujų jėgainės gamybos našumą – 161,5 Nm3/h). Teoriškai įvertinta, kad tokios
jėgainės įrengimui ūkyje reikalingas 1 ha sklypas. Žaliavos poreikis įvertintas, remiantis
mokslinėje literatūroje (Angelis-Dimakis et al., 2011; Scarlat, Dallemand ir Fahl, 2018;
Scheftelowitz, Mattes ir Thrän, 2016; Biogas Yields and Feedstock Productivity, 2018) pateikta
standartine mėšlo sudėtimi: apie 13% sausoji dalis karvių ir kiaulių mėšle, kuriame yra 68–85%
organinių medžiagų; ir apie 30% sausoji dalis naminių paukščių mėšle, kuriame yra 70–80%
organinių medžiagų. Remiantis moksliniais tyrimais (Angelis-Dimakis et al., 2011; Scarlat,
Dallemand ir Fahl, 2018), iš karvių ir kiaulių mėšle esančių organinių medžiagų (jeigu 100%)
išgaunama 260–300 m3/t biometano, o iš naminių paukščių mėšle esančių organinių medžiagų
(jeigu 100%) – 400 m3/t biometano. Perskaičiavus šiuos kiekius į biodujas, įvertinta, kad, iš
žaliavos pagaminama 20–30 Nm3/t (iš karvių ir kiaulių mėšlo) ir 100 Nm3/t (iš paukščių mėšlo)
biodujų. Pagal šias biodujų išeigas įvertinta, kad biodujų jėgainei, kurios biodujų gamybos
našumas siekia 161,5 Nm3/h ir 300 kWel elektrinė galia, reikia 5383 kg/h žaliavos. Detalesni
skaičiavimai, įvertinant reikalingus žaliavos kiekius vieneriems metams, jeigu biodujų jėgainė
veiks 8000 h per metus, pateikiami 4 priede.
56
56
Didesnį biodujų kiekį galima išgauti, taikant šiuos metodus: technologiškai pažangesnius
biodujų reaktorius (Nasir, Ghazi ir Omar, 2012; Tait et al., 2017; Mutungwazi, Mukumba ir
Makaka, 2018), papildomą nevalyto glicerolio iki 6% įmaišymą (Ormaechea et al., 2018), kraiko
įmaišymą (Martí-Herrero, Acosta-Bedoya ir Gonzales, 2013; Garcia, 2014; European Biomass
Association, 2009; Pekarskas, 2016; Frandsen et al., 2011) (sausoji medžiagų dalis mėšle siekia
31%) (Pekarskas, 2016). Atsižvelgiant į šiuos metodus, papildomai įvertintas žaliavos
suvartojimas, esant 80 m3/t dujų išeigai, tiekiant karvių, kiaulių mėšlą, ir iki 200 m3/t dujų
išeigai, tiekiant paukščių mėšlą. Detalūs skaičiavimai ir biodujų jėgainių duomenys pateikiami 4
priede.
Projektų gyvavimo trukmė priimta 15 metų. Ekonominio tikslingumo vertinimui
remiamasi Lietuvoje veikiančių biodujų jėgainių ir komerciniais pagrindais planuojamų vystyti
biometano gamybos projektų vidutinėmis investicijų reikšmėmis15 (5.2 lentelė).
5.2 lentelė. Biodujų ir biometano jėgainių investicijų, pastoviųjų ir kintamųjų kaštų
vidutinės reikšmės Projekto dydis, kWel Investicijos, mln. EUR
Biodujų jėgainės generuojamą elektros energiją parduodančios pagal VIAP
250 1,4
500 2
Biometano jėgainių projekto dydis, Nm3/h
250 3,3
Vertinant ekonominius projekto rodiklius pagal nusistovėjusias finansinės paramos
taisykles, kai negalima dviguba finansinė subsidija (subsidija investicijoms ir parduodamai
produkcijai), pasirenkamas investicijų subsidijavimo principas. Vertinant kapitalo kaštus,
priimama 5% diskonto norma, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
pažyma „Dėl AB „AMBER GRID“ investicijų projekto „Magistralinio dujotiekio Vilnius–
Panevėžys–Ryga atskirų atkarpų rekonstrukcija“16 (5.3 lentelė). Skaičiavimuose priimta, kad
gyvulininkystės ūkiai patys statys biodujų kogeneracinę jėgainę, elektros energiją gamins
pardavimui pagal VIAP, o šilumą naudos saviems poreikiams. Jėgainės nei pirks, nei pardavinės
mėšlo.
15 Investicijos, pastovieji bei kintamieji kaštai įvairios galios jėgainių surinkti ir apibendrinti iš Lietuvos inžinerinių
kompanijų, kurios vysto ir eksploatuoju panašius energetinius objektus Lietuvoje. 16 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dujų ir elektros departamento dujų skyriaus 2017 m. rugsėjo
22 d. pažyma „Dėl AB „AMBER GRID“ investicijų projekto „Magistralinio dujotiekio Vilnius–Panevėžys–Ryga
atskirų atkarpų rekonstrukcija“ derinimo“ patikslinimo, 2017 m. rugsėjo 28 d. Nr. O5E-248, Vilnius.
57
57
5.3 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios elektros energiją pardavimui, ekonominiuose
skaičiavimuose priimtos reikšmės Jėgainės instaliuota galia kWel 338
Jėgainės galia be savų galios reikmių kWel 300
Investicijos mln. EUR 1,68
Diskonto norma % 5
Projekto gyvavimo trukmė metai 15
Pastovūs eksploataciniai visos jėgainės kaštai nuo investicijų % 2,5
Elektros rinkos kaina17 EUR/kWh 0,036
Skaičiavimuose priimama prielaida, kad elektros energijos kaina rinkoje išliks panaši ar
žymiai nepakitusi, kurią patvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018
metams. Elektros energijos gamybos biodujų jėgainių vertinimui pasirenkami 4 variantai: 1) 40
proc. subsidija investicijoms pagal priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“
įgyvendinimo taisykles iki 2017 metų; 2) 60 proc. subsidija investicijoms pagal priemonės
„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles nuo 2017 metų; 3) 85 proc.
subsidija investicijoms, kai elektros energijos savikaina lygi 2018 metų elektros rinkos kainai; 4)
90 proc. subsidija investicijoms, kai projektas patrauklus investiciniu požiūriu (5.4 lentelė).
5.4 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios elektros energiją pardavimui pagal VIAP,
ekonominis vertinimas Biodujų jėgainė gaminanti elektros energija Paramos finansinis intensyvumas investicijoms
40 proc. 60 proc. 85 proc. 90 proc.
Investicijos suma investuojama jėgainės savininko, EUR 1008000 672000 252000 168 000
Projekto grynoji dabartinė vertė (GDV), EUR -723 494 -403 494 -3 494 76 506
Projekto vidinė grąžos norma, (VGN) -10,8% -7,0% 4,8% 11,4%
Atlikti skaičiavimai rodo, kad esant pastoviai elektros energijos rinkos kainai, 300 kWel
elektrinės galios biodujų jėgainės išlieka nuostolingos per projekto gyvavimo trukmę,
subsidijuojant investicijas 40 proc. ir 60 proc. intensyvumu.
Mažos galios kogeneracinei jėgainei suteikus 85 proc. subsidiją investicijoms,
produkcijos savikaina būtų lygi 2018 metų elektros rinkos kainai, ir 11-tais veiklos metais
jėgainės finansinei srautai pasiektų teigiamą reikšmę, projekto VGN reikšmė siektų tik 4,8%,
GDV reikšmė išliktų neigiama. Padidinus subsidiją investicijoms iki 90 proc., jėgainės projekto
finansinei srautai būtų teigiami jau 8-tais gyvavimo metais, VGN reikšmė siektų 11,4%, GDV
būtų teigiama (5.2 pav.).
17 http://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2017-metai/2017-spalis/2017-10-16/mazeja-elektros-energijos-rinkos-
kaina.aspx
58
58
-1200000
-1000000
-800000
-600000
-400000
-200000
0
200000
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15F
inan
sin
iai
srau
tai,
EU
R
Metai
40%, iki 2017 m. parama pagal veiklą "Parama investicijoms į žemės ūkio valdas"
60%, parama pagal veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų"
85%, elektros energijos savikaina lygi rinkos kainai
90%, projektas patrauklus investiciniu požiūriu
5.2 pav. Mažos galios kogeneracinių jėgainių iki 300 kWel piniginiai srautai, priklausomai
nuo finansinės paramos intensyvumo dydžio investicijoms
Preliminariais vertinimais, atmetus jau veikiančias 14 biodujų jėgainių, gaminančių
elektros energiją18, investiciniu požiūriu patrauklių mažų kogeneracinių jėgainių, gaminančių
elektros energiją, skaičius galėtų būti toks: 12 jėgainių, naudojančių įprastinę technologiją (3
priedo 1 lentelė), ir tokiems projektams reikėtų ne mažiau kaip 32,4 mln. EUR subsidijų
investicijoms; 75 jėgainės, naudojančios pažangią technologiją, ir tokiems projektams reikėtų ne
mažiau kaip 202,5 mln. EUR subsidijų investicijoms.
Teorinis vertinimas atliktas dviem atvejais: pirmuoju atveju biodujų išeiga yra įprasta,
taikant įprastinę technologiją (detalesnė informacija pateikiama 4 priede); antruoju atveju
biodujų išeiga yra padidinta, taikant technologinius metodus: technologiškai pažangesnius
biodujų reaktorius, papildomas nevalyto glicerolio iki 6% įmaišymą, kraiko įmaišymą. Pirmuoju
atveju yra žinoma, kad 300 kWel jėgainei reikia 43064 t mėšlo per metus (priimta, kad jėgainė
veikia 8000 val. per metus). Išanalizavus ūkiuose susidarančio mėšlo kiekius (žr. 3.9 lentelę),
reikalingas žaliavos kiekis biodujų jėgainėms yra ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 500
galvijų arba daugiau kaip 1000 kiaulių, įvertinant tai, kad žaliava nebus transportuojama iš kitų
ūkių. Sudarytų ūkių sąrašas su žaliavos kiekiais pagal apskritis pateikiamas 3 priedo 1 lentelėje.
Pagal susidarančius žaliavos kiekius, apskaičiuota, kad 300 kWel galios biodujų jėgainių galima
18 https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-maisto-ukis/bioenergetika
59
59
pastatyti apie 12, pagaminant iki 28,8 GWh elektros energijos per metus. Įvertinta, kad ūkiuose,
kuriuose susidarančio žaliavos kiekio nepakanka biodujų jėgainei, jos įrengimas negalimas.
Antruoju atveju, pagal atliktus skaičiavimus, kai taikomi technologiniai metodai biodujų
išeigos padidinimui, nustatyta, kad 300 kWel galios biodujų jėgainei reikalingas mažesnis
žaliavos kiekis, t. y. 16152 t/metus. Pagal susidarančius žaliavos kiekius, apskaičiuota, kad
300 kWel galios biodujų jėgainių galima pastatyti apie 75, pagaminant iki 180 GWh elektros
energijos per metus. Galimų biodujų jėgainių sąrašas pagal apskritis pateikiamas 3 priedo 1
lentelėje.
Mažos galios jėgainių iki 100 Nm3/val. biometano gamybos biodujų jėgainių ir
biometano teikimo į skirstomuosius ir perdavimo gamtinių dujų tinklus ir naudojimo
viešajame transporte ekonominis pagrįstumas ir tikslingumas. Biometano gamyboje
naudojami identiški įrenginiai, kaip ir kogeneracinėje biodujų jėgainėje, tačiau papildomai
reikalingas biodujų gryninimo iki biometano (≥98%) įrenginys ir išgryninto biometano
suslėgimo kompresorius iki 250 bar. Biometano gamybos iš biodujų principinė schema
pateikiama 4 priedo 2 paveiksle, o įvertintas žaliavos kiekis pateikiamas 4 priedo 3 lentelėje.
Ekonominis pagrįstumas įvertintas, remiantis šiais duomenimis.
Teoriškai įvertinta, kad, gaminant iš biodujų iki 100 Nm3/h biometano, galima pastatyti
apie 5 biometano jėgaines, naudojančias įprastas technologijas, kurios per metus pagamintų apie
3,6 mln. Nm3 biometano. Skaičiavimai atlikti, įvertinus, kad tokiai biometano jėgainei reikia
60128 t/metus žaliavos. Pagal susidarančius mėšlo kiekius (žr. 3.9 lentelę), žaliavos potencialas
biometano jėgainėms galimas ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 500 galvijų arba daugiau
kaip 1000 kiaulių (žaliava nebus transportuojama iš kitų ūkių). Sudarytų ūkių sąrašas su žaliavos
kiekiais pagal apskritis pateikiamas 3 priedo 1 lentelėje.
Taikant technologinius metodus biodujų išeigos padidinimui iš žaliavos, biometano
jėgainei reikalingas mažesnis žaliavos kiekis (22552 t/metus), gaminant iš biodujų iki 100 Nm3/h
biometano. Šiuo atveju galima įrengti 40 biometano jėgainių, kurios per metus pagamintų apie
29 mln. Nm3 biometano. Preliminarūs skaičiavimai atlikti, įvertinus, kad biodujų jėgainėje ar
biometano gamybos jėgainėje bus naudojama tik ūkyje susidariusi žaliava ir nebus
transportuojama iš kitų ūkių. Galimų biometano jėgainių sąrašas pagal apskritis pateikiamas
3 priedo 1 lentelėje.
60
60
5.5 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui, ekonominiuose
skaičiavimuose priimtos reikšmės Biometano išeiga Nm3/h 90
Biometano šiluminingumas kWh/m3 10,04
Investicijos biometano jėgainei mln. EUR 3,0
Investicijos į tiekimo vamzdyną iki g. d tinklų EUR 700 000
Investicijos į įpurškimo stotį 16 bar g. d tinklą19 EUR 1 097 048
Investicijos į įpurškimo stotį 55 bar g. d tinklą EUR 1 541 842
Investicijos mobiliai saugyklai EUR 129 000
Diskonto norma % 5
Projekto gyvavimo trukmė metai 15
Eksploatacijos sąnaudos biometano jėgainės % 2,5
Eksploatacijos sąnaudos/ ar paslauga biometano transportavimui mobilia
saugykla iki suslėgtų gamtinių dujų kolonėlės20 EUR/Nm3 0,33
Eksploatacijos sąnaudos įpurškimo stotį 16 bar EUR 92 745
Eksploatacijos sąnaudos įpurškimo stotį 55 bar EUR 65 225
Į Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinką patiekiamų gamtinių dujų
vidutinė svertinė importo kaina, Eur/MWh21 EUR/kWh 0,0197
2018 m. I pusm. III vartotojų grupės tarifo už gamtinių dujų kubinį
metrą kaina (be PVM) EUR/Nm³ 0,38
Skaičiavimuose priimta, kad biometano kaina, įpurškiant jį į gamtinių dujų tinklus, yra
tokia pati, kaip ir į Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinką patiekiamų gamtinių dujų vidutinė
svertinė importo kaina, kuri 2017 metų lapkričio mėnesį buvo 19,17 EUR/MWh pagal
Valstybinę kainų ir kontrolės komisiją (5.5 lentelė). Kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra
veikiančios biometano jėgainės, tai investicijų ir eksploatacijos kaštų reikšmės buvo priimtos
didesnės negu vidutinės.
5.3 paveiksle pateikiama: gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklai, suslėgtų gamtinių
dujų kolonėlės ir galimos biometano jėgainės schema. Duomenys apie susidarančius mėšlo
kiekius rajonuose yra žinomi, tačiau nėra žinoma apie konkrečias kompleksų geografines
vietoves (iki kaimo ar seniūnijos vietovės). Vertinant biodujų jėgaines, galinčias gaminti
biometaną, nustatytas sąlyginai galimas didžiausias atstumas nuo rajono pakraščio iki
perdavimo, skirstymo tinklų arba suspaustų gamtinių dujų degalinių, esančių ir būsimų
artimiausiuose miestuose. Galimas didžiausias vidutinis atstumas nuo biodujų jėgainės iki
biometano įpurškimo į gamtinių dujų tinklus vietos arba pristatymo į suspaustų gamtinių dujų
19 Volker Klinkert, Erik Bothendorf, Robert Berger, Bernd Meyer-Prescher, Wolfgang Urban. Studie zu den
Auswirkungen der Biogaseinspeisung in das Erdgasnetz auf den Netzbetrieb und Endverbraucher, 2010-5-05,
Leipzig, Braunschweig, Oberhausen. 20 Transport alternatives for biogas in the region of Skåne. Anders Hjort, Daniel Tamm, 8 Nov 2012, BioMil AB. 21 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija [interaktyvus] [žiūrėta 2018-01-15] prieiga per internetą
<http://www.vkekk.lt/dujos/Puslapiai/duju-kainos/importo-kainos.aspx>
61
61
degalines yra apie 23 km (4 priedo 6 lentelė), o investicijos į lokalius vamzdynus 16 bar, klojant
iki gamtinių dujų tinklų, vienai jėgainei vidutiniškai siektų apie 773 822 EUR.
5.3 pav. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklai, suslėgtų gamtinių dujų kolonėlės ir
galimos biometano jėgainės schema
Vamzdynų klojimo kaina priimta pagal skelbiamus Valstybės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos duomenis22. Austrijoje ir Olandijoje 90 mm vamzdynų klojimo kaštai
didesni: esant lengvam klojimui – 40 EUR/m, vidutiniam – 100 EUR/m ir sunkiam – 160
22 http://www.regula.lt/dujos/Puslapiai/prijungimo-ikainiai.aspx
62
62
EUR/m (Vienna university of technology, 2012; Hengeveld, van Gemert, Bekkering ir
Broekhuis, 2014). Priimta, kad biometano įpurškimo stotis į gamtinių dujų tinklus bus statoma
50 metrų atstumu nuo gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo tinklų23.
Atlikti skaičiavimai rodo, kad biometano gamybos ir tiekimo iki gamtinių dujų
perdavimo ar skirstymo tinklų savikaina atitinka į Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinką
patiekiamų gamtinių dujų vidutinę svertinę importo kainą, kai subsidijuojamos investicijos
(biodujų jėgainei, gaminančiai biometaną, lokaliems vamzdynams 16 bar ir biometano įpurškimo
stoties į gamtinių dujų tinklus) 95% į perdavimo gamtinių dujų tinklus, ir 99% – į skirstymo
tinklus. Grynoji dabartinė investicijų vertė teigiama, tik tiekiant biometaną į gamtinių dujų
perdavimo tinklus, o į skirstymo – neigiama. Abu projektai investiciniu požiūriu yra
nepatrauklūs dėl neigiamos vidinės grąžos normos reikšmės (5.6 lentelė, 5.4 pav.).
5.6 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui į gamtinių dujų
tinklus, ekonominis vertinimas
Paramos finansinis intensyvumas investicijoms 95 proc. 99 proc.
Gamtinių dujų tinklas (perdavimo ar skirstymo) 55 bar 16 bar
Investicijų dydis tenkantis objekto savininkui, EUR 265.783 48.709
Grynoji dabartinė vertė (GDV), EUR 52.431 16.781
Vidinė grąžos norma (VGN), % - -
23 LR energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 1-213. Dėl magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių
patvirtinimas.
63
63
-300.000
-250.000
-200.000
-150.000
-100.000
-50.000
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Fin
an
sin
iai
sra
uta
i, E
UR
Metai
16 bar 99%,biometano savik. lygi g. d. importo vid. svertinei kainai
55 bar 95%, biometano savik. lygi g. d. importo vid. svertinei kainai
5.4 pav. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui į gamtinių dujų tinklus,
piniginiai srautai, priklausomai nuo finansinės paramos intensyvumo dydžio investicijoms
Mažos galios jėgainių iki 100 Nm3/val. biometano gamybos biodujų jėgainių ir
biometano teikimo ir naudojimo viešajame transporte vertinimas. Biodujų jėgainės
pagamintas biometanas mobilių talpyklų pagalba transportuojamas į suslėgtų gamtinių dujų
kolonėlę artimiausiame miestuose. Suslėgtų gamtinių dujų kolonėlė šiame vertinime sąlyginai
prilyginama III gamtinių dujų vartotojų grupei, nes ji perka gamtines dujas iš gamtinių dujų
tiekėjo apytiksliai už 0,31 EUR/Nm3 be PVM24. Skaičiavimuose vertinami 3 scenarijai: 1)
subsidija investicijoms, kai biometano savikaina su tiekimu iki kolonėlės atitinka III gamtinių
dujų grupės vartotojų kainą; 2) naudojama parama, subsidijuojant investicijas 60 proc. pagal
priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, įsigaliojusias
nuo 2017 metų; 3) naudojama parama, subsidijuojant investicijas 73 proc., kad projektas būtų
patrauklus investiciniu požiūriu (5.7 lentelė).
24 Informacija iš „SG dujos“ įmonės.
64
64
5.7 lentelė. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui suslėgtų dujų
kolonėlei, ekonominis vertinimas
Biometanas į suslėgtų dujų kolonėles Investicijos,
EUR GDV, EUR VGN, %
56%, biometano savikaina lygi III g. d. vartotojų grupės
kainai 1408000 919341 -22%
60%, parama pagal veiklą „Parama biodujų gamybai iš
žemės ūkio ir kitų atliekų" 1280000 1014241 -10%
73%, projektas patrauklus investiciniu požiūriu 864000 1322665 10%
Biometano transportavimo būdas, kaip paslauga, pasirinktas pagal švedų patirtį (Hjort,
Tamm, 2012). Švedų atlikta analizė rodo, kad, esant biometano gamybai iki 10 GWh/metus
(biometano gamybos našumas apie 96 Nm3/h), ir iki 20 km atstumu transportuojant, pigiausias
būdas – tiekiant biodujų tinklais, brangesnis – vežant sunkvežimiu tris mobilias suslėgtų dujų
talpyklas kai slėgis ~230 bar, ir brangiausias – vežant vieną mobilią talpyklą, kai slėgis ~230 bar.
Subsidijuojant 56 proc. investicijų, biometano gamybos ir tiekimo savikaina lygi kainai,
už kurią suslėgtų dujų kolonėlė perka gamtines dujas iš gamtinių dujų tiekėjų. Projektas yra
nepatrauklus investiciniu požiūriu, nes VGN reikšmė yra neigiama. Suteikus 60 proc. subsidiją
investicijoms, projekto GDV vertė didėja, bet ne tiek, kad projektas būtų komerciškai patrauklus.
Suteikus 73 proc. subsidiją investicijoms, projektas tampa patrauklus investiciniu požiūriu, nes
VGN reikšmė siekia 10%, GDV – teigiama (5.5 pav.).
65
65
-2000000
-1500000
-1000000
-500000
0
500000
1000000
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Fin
an
sin
iai
sra
uta
i, E
UR
Metai
56%, biometano savikaina lygi III g. d. vartotojų grupės kainai tiekiant į SGD transp.priem. pildymo kolonėles60%, parama pagal veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų"
73%, projektas patrauklus investiciniu požiūriu
5.5 pav. Biodujų jėgainės, generuojančios biometaną pardavimui suslėgtų dujų kolonėlei,
piniginiai srautai, priklausomai nuo finansinės paramos intensyvumo dydžio investicijoms
Mažos elektrinės galios iki 300 kWel elektros energijos gamybos ar iki 100 Nm3/h
našumo biometano gamybos ir tiekimo reikalingos subsidijos pateikiamos 5.8 lentelėje. Pagal
susidarančius mėšlo kiekius atskiruose rajonuose, atmetus jau veikiančias 14 jėgainių, galima
pastatyti 12 biodujų jėgainių, generuojančių elektros energiją su įprastine technologija (ĮT),
pareikalausiančių apie 18 mln. EUR subsidujų investicijoms, ir 75 biodujų jėgaines su pažangia
technologija (PT), pareikalausiančių apie 113 mln. EUR subsidijų investicijoms (5.8 lentelė).
66
66
5.8 lentelė. Subsidijų poreikis 300 kWel galios kogeneracinėms jėgainėms ar biometano iki
100 Nm3/hgamybos ir tiekimo grandinei iki vartojimo pusės
Jėg
ain
ių
ska
ičiu
s
Su
bsi
dij
ų
pore
ikis
Jėg
ain
ių
ska
ičiu
s
Su
bsi
dij
ų
pore
ikis
vnt. mln. EUR vnt. mln. EUR
Elektros energijos gamybaiVGN -11,4% (projektas
patrauklus investiciniu požiūriu)12 18 75 113
Biometano tiekimui į 16 bar
tinklus
Kai savikaina lygi g. d. kainai
tiekimo pusėje5 24 40 191
Biometano tiekimui į 55 bar
tinklus
Kai savikaina lygi g. d. kainai
tiekimo pusėje5 25 40 200
Biometano tiekimui į suslėgtų
dujų kolonėles
VGN -9,5% (projektas patrauklus
investiciniu požiūriu)5 12 40 94
Pažangi technologija
Subsidijų poreikis priklausomai
nuo biodujų panaudojimo būdų Priimtos sąlygos
Įprasta technologija
Biodujų jėgainių, gaminančių biometaną įprastine technologija (ĮT), skaičius tesieks 5
vnt., jėgainių, gaminančių biometaną su pažangia technologija (PT) – 40 vnt. Vertinant
biometano įpurškimo į gamtinių dujų perdavimo (55 bar) tinklus, kai gamybos ir teikimo
savikaina lygi vidutinei svertinei importo kainai, prireiks apie 25 mln. EUR subsidijų
investicijoms, esant ĮT, ir apie 200 mln. EUR subsidijų investicijoms, esant PT. Įpurškiant
biometaną į gamtinių dujų skirstymo (16 bar) tinklus, prireiks apie 24 mln. EUR subsidijų
investicijoms, esant ĮT, ir apie 191 mln. EUR subsidijų investicijoms, esant PT. Biometano
gamybos ir tiekimo mobiliomis talpyklomis į suslėgtų gamtinių dujų kolonėlę, investiciniu
požiūriu patraukliems projektams prireiks apie 12 mln. EUR subsidijų investicijoms su ĮT ir apie
94 mln. EUR subsidijų investicijoms su PT.
6. MAŽŲ IKI 300 KW INSTALIUOTOS ELEKTRINĖS GALIOS GAMYBOS BIODUJŲ
STATYBOS GALIMYBĖS IR EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
Atlikti ekonominiai skaičiavimai rodo, kad biodujų jėgainių statybos perspektyvos, esant
dabartinėms rinkos elektros supirkimo kainoms, kvotų trūkumui ir reikalavimams, nustatytiems
taisyklėse, siekiant gauti paramą, nėra palankios. Siekiant suinteresuoti ūkininkus ir žemės ūkio
bendroves statyti biodujų jėgaines, būtina taikyti įvairias paramos schemas.
6.1 lentelėje pateikiami biodujų jėgainių 0,3 MW pajėgumo ekonominio pagrindimo 4
variantai – 2 VIAP su nustatyta 12,2 cnt/ kWh (mėšlo gamintojos ir kai mėšlas perkamas ir
67
67
parduodamas) ir 2 investicijų variantai (elektros energija superkama rinkos kaina 3,6 cnt/ kWh
be investicinės paramos ir su 40 proc. intensyvumu). Jėgainės pajamų ir išlaidų balansas rodo,
kad su fiksuotu elektros energijos supirkimo tarifu (2 variantai) biodujų gamyba yra pelninga
(pelningumas – 12–31 proc.), o elektros supirkimas be kvotos (fiksuoto tarifo) ir su 40 proc.
parama yra nuostolingi (nuostolingumas – 83–135 proc.).
6.1 lentelė. Biodujų jėgainių (0,3 MW) ekonominis pagrindimas, EUR
Su fiksuotu
tarifu
Tarpininko
jėgainė su
fiksuotu tarifu
Be kvotos Be kvotos (40
proc. parama)
Jėgainės galia, kW 300 300 300 300
Elektros gamyba, MWh/metus 2400 2400 2400 2400
Elektros supirkimo kaina,
EUR/kWh 0,122 0,122 0,036 0,036
Mėšlo kiekis, t/metus 16700 16700 16700 16700
Mėšlo supirkimo kaina, EUR/t
10
Investicijos, tūkst. EUR 1680 1680 1680 1008
Viso pajamos:
Elektros energijos gamyba 292800 292800 86400 86400
Mėšlo pardavimai 0 163660
Viso pajamos: 292800 456460 86400 86400
Viso išlaidos:
Mėšlas (parduodamas) 0 167000 0 0
Darbo užmokestis, EUR 48000 48000 48000 48000
Sodra 14400 14400 14400 14400
Kitos eksploatacinės išlaidos 28800 28800 28800 28800
Amortizacija 112000 112000 112000 67200
Viso išlaidos: 203200 370200 203200 158400
Pelnas 89600 86260 -116800 -72000
Pelningumas, proc. 31% 19% -135% -83%
6.2 lentelėje pateikiami biodujų jėgainių 0,15 MW pajėgumo ekonominio pagrindimo 4
variantai – 2 VIAP su nustatyta 12,2 cnt/ kWh (mėšlo gamintojos ir kai mėšlas perkamas ir
parduodamas) ir 2 investicijų variantai (elektros energija superkama rinkos kaina 3,6 cnt/ kWh
be investicinės paramos ir su 40 proc. intensyvumu). Analogiški rezultatai (pelningumas arba
nuostolis) pateikiami 6.2 lentelėje, tik pajėgumai 2 kartus mažesni. Skaičiavimo rezultatai
panašūs, tik dėl pajėgumų skirtumo pelnas mažesnis, o nuostoliai didesni.
68
68
6.2 lentelė. Biodujų jėgainių (0,15 MW) ekonominis pagrindimas, EUR
Nuosava jėgainė
Tarpininko
jėgainė Be kvotos
Be kvotos (40 proc.
parama)
Jėgainės galia, kW 150 150 150 150
Elektros gamyba, MWh/metus 1200 1200 1200 1200
Elektros supirkimo kaina, EUR/kWh 0,122 0,122 0,036 0,036
Mėšlo kiekis, t/metus 8350 8350 8350 8350
Mėšlo supirkimo kaina, EUR/t
10
Investicijos, tūkst. EUR 850 850 850 510
Visos pajamos:
Elektros energijos gamyba 146400 146400 43200 43200
Mėšlo pardavimai
81830
Visos pajamos: 146400 228230 43200 43200
Viso išlaidos:
Mėšlas (parduodamas) 0 83500 0 0
Darbo užmokestis, EUR 48000 48000 48000 48000
Sodra 14400 14400 14400 14400
Kitos eksploatacinės išlaidos 15000 15000 15000 15000
Amortizacija 56667 56667 56667 34000
Savikaina 134067 217567 134067 111400
Pelnas 12333 10663 -90867 -68200
Pelningumas, proc. 8% 5% -210% -158%
6.3 lentelėje pateikimi biodujų jėgainių 0,1 MW pajėgumo ekonominio pagrindimo tie
patys 4 variantai, kurių visi yra nuostolingi dėl mažos elektros energijos gamybos apimties. Net
padidinus paramos dydį iki 100 proc., negalima tikėtis pelno.
Pateikti skaičiavimai rodo, kad tik su fiksuotu elektros supirkimo tarifu jėgainė gali dirbti
pelningai. Tai patvirtina italų mokslininkų skaičiavimai, kai pirmus 15 metų jėgainei mokama po
23,6 cnt/kWh, o vėliau (16–20 metais) – po 8 cnt/kWh. Prie šių tarifų ir 0,1 MW jėgainė yra
nenuostolinga (Renda et al., 2016).
69
69
6.3 lentelė. Biodujų jėgainių (0,1 MW) ekonominis pagrindimas, EUR
Nuosava
jėgainė
Tarpininko
jėgainė
Be kvotos Be kvotos (40
proc. parama)
Jėgainės galia, kW 100 100 100 100
Elektros gamyba, MWh/metus 800 800 800 800
Elektros supirkimo kaina, EUR/kWh 0,122 0,122 0,036 0,036
Mėšlo kiekis, t/metus 5570 5570 5570 5570
Mėšlo supirkimo kaina, EUR/t
10
Investicijos, tūkst. EUR 650 650 650 390
Visos pajamos:
Elektros energijos gamyba 97600 97600 28800 28800
Mėšlo pardavimai
54586
Visos pajamos: 97600 152186 28800 28800
Viso išlaidos:
Mėšlas 0 55700 0 0
Darbo užmokestis, EUR 48000 48000 48000 48000
Sodra 14400 14400 14400 14400
Kitos eksploatacinės išlaidos 10000 10000 10000 10000
Amortizacija 43333 43333 43333 26000
Viso išlaidos 115733 171433 115733 98400
Pelnas -18133 -19247 -86933 -69600
Pelningumas, proc. -19% -13% -302% -242%
6.3 lentelėje pateiktas skaičiavimas rodo, kad labai maža biodujų jėgainė negali dirbti
pelningai.
7. BIODUJŲ GAMYBOS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ATLIEKŲ IR ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ
BŪKLĖS IR PLĖTROS GALIMYBIŲ VERTINIMAS: ŪKININKŲ IR ŽEMĖS ŪKIO
BENDROVIŲ APKLAUSOS REZULTATAI
Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių apklausos tikslas – įvertinti biodujų gamybos iš žemės
ūkio atliekų ir šalutinių produktų būklę ir plėtros galimybes, nustatyti veiksnius, ribojančius ir
skatinančius biodujų gamybą iš mėšlo. Apklausos metu siekta išsiaiškinti ūkininkų ir žemės ūkio
bendrovių patirtį, informuotumą, išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei
paverčiant jas energija. Taip pat siekta nustatyti, kaip šiuo metu yra naudojamas ūkiuose
susidarantis mėšlas, ar ūkiai turi ir kitų organinių atliekų, tinkančių rūgimo procesui, kaip būtų
panaudojama energija, jei subjektai turėtų pasistatę biodujų jėgainę. Norėta nustatyti ūkininkų ir
žemės ūkio bendrovių siekius statyti biodujų jėgaines per ateinančius 10 metų.
2018 metų vasario mėnesį į anketos klausimus atsakė 25 iš daugiau nei 95 į tyrimą
įtrauktų subjektų, kuriems anketa buvo pateikta elektroniniu paštu (atsižvelgiant į tai, kad tik
nedidelis subjektų skaičius užpildė anketą, su daugeliu subjektų buvo kalbama telefonu).
70
70
Apklausa respondentams paruošta tiek Word formatu, tiek internetiniu formatu (internetiniame
puslapyje http://www.manoapklausa.lt). Apklausos klausimynas pateikiamas 5 priede.
Respondentais ekspertinei apklausai buvo pasirinkti stambūs ūkiai ar kiaulininkystės
kompleksai, turintys pakankamai mėšlo ir galintys statyti biodujų jėgaines.
Apklausoje dalyvavo 19 galvijininkystės ūkių, laikančių daugiau kaip 500 galvijų. 3 iš šių
ūkių yra mišrūs: viename dar auginamos ir kiaulės (jų turi mažiau kaip 1 tūkst.), antrame – taip
pat dar auginamos ir kiaulės (jų turi daugiau kaip 1 tūkst.), trečiame – dar auginami ir paukščiai
(jų turi mažiau kaip 1 mln.). Taip pat dalyvavo 2 galvijų ūkiai, kuriuose laikoma mažiau kaip
500 galvijų. Apklausoje dalyvavo ir 4 ūkiai, kurie užsiima tik kiaulininkyste (kiaulių turi daugiau
1 tūkst.) (7.1 pav.).
7.1 pav. Apklausoje dalyvavusių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasiskirstymas pagal
specializaciją
Biodujų gamybos iš šalutinių produktų ir žemės ūkio atliekų ir panaudojimo energijai
gaminti būklė ir plėtros galimybių analizė apklausos būdu: apklausos rezultatai
Respondentų patirčiai, išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei
paverčiant jas energija, įvertinti buvo išskirtos 5 apibendrinančios patirtys. Didžiausioji
respondentų dalis – 12 respondentų (44,4 proc. atsakymų) vertino, ar apsimokėtų statyti, kiek
mažesnė dalis – 7 respondentai (25,9 proc. atsakymų) teigė, kad tokia galimybė nedomina iš
principo. Taip pat respondentai galėjo išreikšti savo nuomonę ar pateikti kitas (neįvardintas)
Galvijininkystės ūkis
(daugiau kaip 500)
67%
Mišrus
galvijininkytės
(daugiau kaip 500)
paukštininkystės
(mažiau kaip 1 mln.)
ūkis
4%
Galvijinkystės ūkis
(mažiau kaip 500)
8%
Mišrus
galvijininkytės
(daugiau kaip 500)
kiaulininkystės
(daugiau kaip 1
tūkst.) ūkis
4%
Kiaulininkystės ūkis
(daugiau kaip 1
tūkst.)
17%
71
71
patirtis. Vienas respondentas nurodė, kad nėra apsisprendęs, o kitas pažymėjo, kad ekonominis
vertinimas, atliktas prieš 5 metus, parodė, kad neapsimoka (7.1 lentelė).
7.1 lentelė. Ūkių patirtis, išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei
paverčiant jas energija
Esame pasistatę biodujų jėgainę 1 3.7%
Ūkyje susidarantį mėšlą tiekiame biodujų jėgainei 0 0%
Ruošiamės statytis biodujų jėgainę 5 18.5%
Vertiname, ar apsimokėtų statyti 12 44.4%
Tokia galimybė nedomina iš principo 7 25.9%
Kita (įvardinkite) 2 7.4%
Respondentų informuotumui, išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei
paverčiant jas energija, nustatyti buvo išskirtos 3 informuotumo sritys: technologinė, ekonominė
ir informuotumas, siejamas su paramos gavimo galimybėmis. Po 48 proc. respondentų kaip mažą
ir labai mažą informuotumą įvardijo technologinį ir ekonominį informuotumą ir 60 proc.
respondentų – informuotumą apie paramos pasinaudojimo galimybes (7.2 lentelė).
7.2 lentelė. Ūkių informuotumas, išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei
paverčiant jas energija
Technologinis
Labai mažas 5 20%
Mažas 7 28%
Nei mažas, nei didelis 10 40%
Didelis 2 8%
Labai didelis 1 4%
Ekonominis (kiek tai kainuotų ir pan.)
Labai mažas 5 20%
Mažas 7 28%
Nei mažas, nei didelis 9 36%
Didelis 2 8%
Labai didelis 2 8%
Paramos pasinaudojimo galimybės
Labai mažas 7 28%
Mažas 8 32%
Nei mažas, nei didelis 8 32%
Didelis 2 8%
Labai didelis 0 0%
Siekiant nustatyti respondentų siekį statyti biodujų jėgainę ūkyje per ateinančius 10 metų,
jeigu to dar nepadarė, buvo patekta skalė nuo 1 balo, reiškiančio „tikrai nestatysime“, iki 5 balų,
72
72
reiškiančių „tikrai statysime“. Vidutinis respondentų balas sudarė 2,68. Tarp respondentų, kurie
dar neturi pasistatę biodujų jėgainės, 45,8 proc. linkę nestatyti (sumuojant atsakymus, įvertintus
1 ir 2 balais), 29,2 proc. – linkę statyti (sumuojant atsakymus, įvertintus 4 ir 5 balais) (7.3
lentelė).
7.3 lentelė. Ūkių siekis statytis biodujų jėgainę per ateinančius 10 metų
Tikrai nestatysime Tikrai statysime
2.68
Siekiant nustatyti veiksnius, ribojančius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves statyti
biodujų jėgaines, buvo išskirta 15 apibendrinančių veiksnių. Nuomonei išreikšti naudota 5 balų
skalė, kai 5 balai – „visiškai sutinku“ ir 1 balas – „visiškai nesutinku“. Kaip veiksnius, labiausiai
ribojančius biodujų gamybos iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų plėtrą, respondentai įvardijo
šiuos (susumuojant gautus atsakymus „sutinku“ ir „visiškai sutinku“): kol kas turime aktualesnių
problemų, kurioms reikalingos investicijos; maža šilumos ir/ar elektros energijos supirkimo
kaina; biodujų gamyklos statymas atitrauks nuo pirminės ūkio veikos ir gali pakenkti ūkio
finansiniams rezultatams; neturime finansinių galimybių pasistatyti tokią jėgainę; technologiškai
nepažįstama veikla, neturime specialistų; netenkina paramos dydis ir/ar gavimo sąlygos (7.2
pav.).
7.2 pav. Biodujų gamybos iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų plėtrą ribojantys veiksniai
4
8
12
16
20
24
24
36
44
52
64
68
68
72
76
0 20 40 60 80
Nėra vietos biodujų jėgainės statybai
Nėra galimybės konsultuotis
Neatitinkame paramos gavimo reikalavimų
Neturime galimybių gauti paskolą
Neturime pakankamai mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų
Per aukšta mėšlo kaina
Priešiškos aplinkinių gyventojų nuostatos
Nesame įsitikinę, kad ateityje išlaikysime tokį gyvulių skaičių
Kol kas esame per menkai susipažinę su tokia galimybe
Netenkina paramos dydis ir/ar gavimo sąlygos
Technologiškai nepažįstama veikla, neturime specialistų
Biodujų gamyklos statymas atitrauks nuo pirminės ūkio…
Neturime finansinių galimybių pasistatyti tokią jėgainę
Maža šilumos ir/ar elektros energijos supirkimo kaina
Reiklaingos investicijos kitoms problemoms spręsti
proc.
73
73
Siekiant nustatyti veiksnius, skatinančius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves statyti
biodujų jėgaines, buvo išskirti 6 apibendrinantys veiksniai, apimantys vidinę ir išorinę verslo
aplinką. Nuomonei išreikšti naudota ta pati 5 balų skalė. Kaip veiksnius, labiausiai skatinančius
biodujų gamybos iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų plėtrą, įvardijo šiuos (susumuojant gautus
atsakymus „sutinku“ ir „visiškai sutinku“): gyventojų nepasitenkinimas mėšlo tvarkymu;
galimybė turėti savo elektros ir šiluminės energijos šaltinį; aukštesnis tarifas už pagamintą
energiją ir didesnė investicinė parama (7.3 pav.).
7.3 pav. Biodujų gamybos iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų plėtrą skatinantys veiksniai
Vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių vykdyti biodujų gamybą iš ūkiuose susidarančio
mėšlo, yra kvapai, kurie yra neatsiejami nuo gyvulininkystės veiklos pobūdžio. Susidarantį mėšlą
naudojant biodujų gamybai, anaerobinėmis sąlygomis bioreaktoriuose efektyviai suskaidomos
organinės medžiagos, taip sumažinamas mėšlo ir kitų organinių atliekų neigiamas poveikis
aplinkai. Apklausos rezultatai parodė, kad 68 proc. respondentų (17) neturi informacijos, ar šalia
esanti kaimo bendruomenė suinteresuota, kad būtų statoma biodujų jėgainė. 20 proc. respondentų
(5) nurodė, kad bendruomenės yra suinteresuotos, o 12 proc. (3) – ne (7.4 lentelė).
7.4 lentelė. Ūkių informuotumas apie kaimo bendruomenės suinteresuotumą ūkių
subjektams statytis biodujų jėgaines
Taip 5 20%
Ne 3 12%
Neturime informacijos 17 68%
Kaimo bendruomenė nesusikūrusi 0 0%
52
53
64
68
72
72
0 20 40 60 80
Išsamesnė informacija apie biodujų gamybą bei
galimybė pasikonsultuoti su ūkiais, kurie jau turi…
Galimybė gauti elektros energijos supirkimo kvotą
Didesnė investicinė parama
Aukštesnis tarifas už pagamintą energiją
Galimybė turėti savo elektros ir šiluminės energijos
šaltinį
Gyventojų nepasitenkinimas mėšlo tvarkymu (kvapai)
proc.
74
74
Siekiant išsiaiškinti ūkių tikslus, kaip būtų panaudojama pagaminta energija,
respondentams buvo pateikti 3 apibendrinantys energijos panaudojimo scenarijai: savo
reikmėms; dalį – savo reikmėms, dalį – pardavimui; tik pardavimui. Dauguma respondentų (72
proc.) dalį pagamintos energijos, išgautos iš biodujų, panaudotų savo reikmėms, dalį –
pardavimui (7.5 lentelė).
7.5 lentelė. Ūkių energijos, išgautos iš biodujų, panaudojimas
Savo reikmėms 7 28%
Dalį – savo reikmėms, dalį – pardavimui 18 72%
Pardavimui 0 0%
Siekiant nustatyti, kaip ūkiai šiuo metu panaudoja iš ūkinės veiklos susidarantį mėšlą,
respondentams buvo pateikti 4 apibendrinantys scenarijai (7.6 lentelė). Dauguma respondentų
(88 proc.) visą susidarantį mėšlą sunaudoja ūkyje, t. y. dažniausiai naudoja mėšlą laukams tręšti,
ir tik 12 proc. respondentų visą mėšlą parduoda.
7.6 lentelė. Mėšlo susidarančio ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse panaudojimas
Visą sunaudojame ūkyje 22 88%
Dalį sunaudojame ūkyje, kita dalį parduodamame 0 0%
Visą parduodame 3 12%
Kaupiame ūkyje 0 0%
Biodujų gamybos procese naudojamos ir kitos organinės atliekos, susidarančios ūkiuose.
Kai kuriais atvejais, užtikrinant biodujų jėgainės ilgalaikį eksploatavimą, pvz., naudojant tik
paukščių mėšlą, šios jėgainės veikimas yra komplikuotas. Naudojant paukščių mėšlą, biodujų
jėgainėje susidaro agresyvi rūgštinė aplinka, todėl yra problemų dėl įrenginių ilgalaikio
eksploatavimo. Kad jėgainė gerai funkcionuotų, papildomai prie minėto paukščių mėšlo būtina
naudoti biomasę (augalininkystės kultūras, atliekas). 68 proc. respondentų atsakė, kad turi kitų
organinių atliekų, reikalingų biodujų gamybai (7.7 lentelė).
7.7 lentelė. Kitų organinių atliekų, tinkančių rūgimo procesui, ūkiuose buvimas
Taip 17 68%
Ne 8 32%
Viso atsakymų 25
Kadangi susidarantis mėšlo kiekis tiesiogiai priklauso nuo auginamų gyvulių skaičiaus,
buvo klausiama, kaip respondentai planuoja vystyti ūkį. 52 proc. respondentų nurodė, kad
75
75
išlaikys esamą gyvulių skaičių, 32 proc. respondentų didins gyvulių skaičių ir 16 proc.
respondentų nėra apsisprendę (7.8 lentelė).
7.8 lentelė. Ūkiuose planuojamas gyvulių pokytis
Didinti gyvulių skaičių 8 32%
Išlaikyti esamą gyvulių skaičių 13 52%
Mažinti gyvulių skaičių 0 0%
Nesame apsisprendę 4 16%
8. KAIMO BENDRUOMENIŲ DALYVAVIMO BIODUJŲ GAMYBOS RINKOJE
GALIMYBĖS
Siekiant sėkmingai įgyvendinti biodujų jėgainių pastatymo ir įrengimo projektus, yra
būtinas vietos suinteresuotų šalių pritarimas. Atskirose ES šalyse ir net atskirose kiekvienos ES
šalies dalyse vietos bendruomenių palankumas biodujų jėgainių projektams labai skiriasi, t. y.
vienose šalyse vietos bendruomenės pritaria biodujų jėgainių projektams, o kitose šalyse –
nepritaria. Siekiant didesnio vietos bendruomenių pritarimo, kuris yra būtinas, kad biodujų
jėgainių projektai būtų sklandžiai įgyvendinti, svarbiausios problemos turi būti vietoje
nustatytos, ištirtos ir išspręstos. Tai gali būti pasiekta, tik apklausus ir įtraukus visas
suinteresuotas šalis (Magnani, 2012; Soland ir kt., 2013; Capodaglio ir kt., 2016).
2016 metais ES buvo pradėtas įgyvendinti ISABEL projektas (ISABELa,b,c, 2017)
(Koordinavimo ir paramos priemonės) – „Tvarių biodujų energijos bendruomenių skatinimas,
diegiant socialines inovacijas“, kuris finansuojamas pagal Bendrą strateginę mokslinių tyrimų,
inovacijų ir technologinės plėtros programą „Horizontas 2020“. Atliekant šį projektą, buvo
analizuojama biodujų gamybos plėtra trijuose ES regionuose: Baden-Viurtemburge (Vokietija),
Jorkšyre ir Hamberyje (JK) ir Centrinėje ir Rytų Makedonijoje bei Trakijoje (Graikija). Šiuose
regionuose biodujų gamyba yra išplėtota nevienodai, t. y. labiausiai ši gamyba išplėtota
Vokietijos regione, kiek mažiau – JK regione ir mažiausiai – Graikijos regione. Baden-
Viurtemburgo regionas Vokietijoje išsiskiria aktyviu piliečių dalyvavimu ir įsitraukimu. Iš 177
Vokietijos kaimų, gaminančių ir naudojančių tik atsinaujinančių išteklių energiją, 58 yra būtent
Baden-Viurtemburge. 2014 metais šiame regione veikė 893 biodujų jėgainės (įdiegti pajėgumai –
319 MWe). Jorkšyro ir Hamberio regione JK veikė 13 biodujų jėgainių, iš kurių 7 kaip
pagrindinę žaliavą biodujoms pagaminti naudojo mėšlą, srutas, energetinius augalus, pasėlių
atliekas (įdiegti pajėgumai – 7,1 MWe) ir 6 – maisto atliekas, maisto pramonės atliekas (įdiegti
76
76
pajėgumai – 7,1 MWe). Centrinės ir Rytų Makedonijos bei Trakijos regione Graikijoje bendroji
elektros energija, pagaminta iš biodujų, sudarė tik šiek tiek daugiau kaip 1 proc. viso elektros
energijos suvartojimo.
Analizuojant biodujų gamybos plėtrą šiuose trijuose skirtinguose ES regionuose,
padaryta išvada, kad yra tam tikros sąlygos, kurios galėtų palengvinti biodujų projektų
įgyvendinimą ateityje, t. y.:
• Techninės žinios ir įgūdžiai, sektini pavyzdžiai, suinteresuotųjų šalių įsitraukimas.
• Teigiamo socialinio atsako pritraukimo metodai ir didėjantis noras elgsenos pokyčiams.
• Skatinančių veiksnių derinys (aplinkosauginiai ir ekologiniai, socialiniai ir
antropocentriniai, o taip pat ir ekonominiai motyvai).
• Politinės nuostatos ir visuomenės pritarimas.
Nors ir nėra vieno recepto, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, tačiau
įsitraukimo skatinimas, pasitelkiant bendravimo ir dalyvavimo procesus, gali žymiai padidinti
sąmoningumą ir visuomenės pasitikėjimą, kurie vėliau gali nulemti investicijų pritraukimą tam
tikram biodujų projektui bendruomenėje. Apie tokių iniciatyvų naudą ir galimybes turėtų būti
pranešama (skelbiama), o sėkmingi biodujų projektai galėtų tapti sektinais pavyzdžiais. Sėkmės
veiksniai, įgyvendinant bendruomenės energetinius projektus yra socialinės paskatos (pvz.,
įsidarbinimo galimybės), finansinės paskatos (pvz., energijos nuosavybė, mokesčių lengvatos ir
subsidijos), aplinkosauginės ir su reguliavimu susijusios paskatos. Pažymėtina, kad techninė
parama, įgyvendinant biodujų projektus, gali būti reikalinga, tačiau ji nėra labai svarbi paskata
tokių projektų inicijavimui ir įgyvendinimui (ISABEL, 2016).
Veiksniai, palengvinantys biodujų projektų įgyvendinimą (ISABELa,b,c, 2017):
• Tvarumo aspektai.
• Techniniai aspektai (pvz., bendruomenės narių techninės žinios ir įgūdžiai, susiję su
biodujų projektais).
• Socialiniai ir su bendruomene susiję aspektai (pvz., informuotumas apie pridėtinę vertę,
kurią teikia biodujų projektai regionui).
• Finansiniai aspektai (pvz., galimybės gauti pajamų ir vertės kūrimas, kurie yra ypač
svarbūs kaimo plėtrai).
• Valdymo aspektai (politika, skatinanti biodujų projektų įgyvendinimą).
Veiksniai, trukdantys biodujų projektų įgyvendinimui (ISABELa,b,c, 2017):
77
77
• Techniniai aspektai (pvz., nepakankamas techninis pasirengimas).
• Finansiniai aspektai (pvz., maža investicijų grąža, maža iškastinio kuro kaina).
• Valdymo aspektai (pvz., neapibrėžtumas dėl finansinių paskatų tęstinumo).
• Socialiniai ir su bendruomene susiję aspektai (pvz., žemas bendruomenių sąmoningumo
ir supratimo lygis dėl biodujų).
Svarbiausia idėja, pasiūlyta ISABEL projekto ataskaitoje, yra nuosekli veiksmų sekos
schema, siekiant pradėti ir įgyvendinti sėkmingą biodujų projektą (8.1 pav.). Tai yra veiksmų,
kurių būtina imtis, kad bendruomenės pereitų iš nežinojimo būklės į žinojimą, projekto
įvertinimą, tvirtinimą, įgyvendinimą ir rezultatų sklaidą.
8.1 pav. Veiksmų seka, siekiant pradėti ir įgyvendinti sėkmingą biodujų energijos projektą Šaltinis: ISABEL Project.
Siekiant sėkmingai įgyvendinti biodujų jėgainių pastatymo ir įrengimo projektus, būtina
informuoti visuomenę apie biodujų teikiamą naudą, kuri yra susijusi su aplinkosauginiais,
energetiniais, socialiniais ir ekonominiais aspektais.
Nežinojimas
Žinojimas
Įvertinimas
Tvirtinimas
Rezultatų sklaida
Įgyvendinimas
Informacija: Biodujų teikiamos naudos (socialinės ir ekonominės, aplinkosauginės)
pristatymas per seminarus, bendruomenių renginius, švietėjišką veiklą, mokymo veiklą, socialinę žiniasklaidą, interneto platformas, spaudą, gerai žinomus asmenis.
Informacijos sklaida: Įgyvendinimo pasekmių ir sėkmingų projektų (sektinų pavyzdžių) pristatymas, padidintas atsakomybės jausmas, naujų darbo vietų ir
socialinio verslumo galimybės, energijos nuosavybė, uždarojo ciklo ekonomikos
sukūrimas, apsirūpinimas energija.
Biodujų išteklių valdymas: Techninė parama, esamų ir naujų technologijų išbandymas, ryšiai tarp ekspertų ir bendruomenių, visuomenės įsitraukimas, imantis naujos veiklos,
investicijų pritraukimas, organizacijos, kooperatyvai, ryšiai tarp bendruomenės ir
projektų vykdytojų ir įgyvendintojų, projekto poveikio didinimas.
Priėmimas ir prototipų kūrimas: Atsakomybės už rinką kūrimas, rizikos finansavimas,
elgsenos pokyčių pasiekimas, investuotojų nustatymas ir įtraukimas, išlaidų
sumažinimas ir pajamų padidinimas, socialinės patirties franšizės steigimas.
Sisteminių pokyčių kūrimas: Organizacijų pritraukimas, žinių apie naudą (socialinę ir
ekonominę, aplinkosauginę) ir projekto sėkmės veiksnius sklaida, socialinės franšizės,
valdžios atstovų pritraukimas ir įtraukimas, pasiekimai, keičiant teisės aktus, taisyklių plėtojimas.
78
78
Šiuo metu Lietuvos kaimo vietovėse prie didžiųjų kiaulių kompleksų yra pastatyta ir
įrengta 10 biodujų jėgainių, kurios kaip žaliavą biodujoms gaminti naudoja kiaulių mėšlą. Šiose
biodujų jėgainėse biodujos paverčiamos elektros energija ir šiluma. Šilumos paskirstymas yra
ribotas, kadangi kiaulių kompleksų poreikis šilumai yra santykinai mažas. Šiluma dažniausiai
panaudojama tik savo reikmėms, o jos perteklius paprasčiausiai iššvaistomas.
Siekiant sužinoti kaimo bendruomenių požiūrį į biodujų jėgaines, buvo apklausti kaimo
bendruomenių atstovai tų kaimo vietovių, kuriose yra jau pastatytos ir įrengtos biodujų jėgainės.
Savo nuomonę interviu būdu sutiko išdėstyti septynių kaimo bendruomenių atstovai (pirmininkės
arba pirmininkai). Apibendrinus interviu rezultatus, galima padaryti šias išvadas:
• Visų kaimo bendruomenių atstovai, išskyrus vieną, patvirtino, kad, pastačius ir įrengus
biodujų jėgaines, buvo išspręstos problemos, susijusios su kvapais, kurie sklido iš kiaulių
kompleksų.
• Kiaulių kompleksuose ir biodujų jėgainėse yra sukuriamos darbo vietos kaimo žmonėms.
• Kiaulių kompleksai ir biodujų jėgainės yra pastatyti ir įrengti kelių kilometrų (3–10)
atstumu nuo artimiausių kaimų. Inžineriniai tinklai šilumos paskirstymui nėra įrengti, o
jei ir įrengti kai kuriose kaimo vietovėse, tai jie yra labai seni ir seniai nenaudojami, todėl
nė viena biodujų jėgainė neteikia šilumos gyvenamiesiems ar visuomeninės paskirties
pastatams.
• Kaimo žmonės yra senyvo amžiaus, jaunimas yra išvažiavęs į miestus arba emigravęs į
užsienį. Dažniausiai žmonės savo gyvenamuosius pastatus šildo individualiai, t. y.
kūrenasi malkomis, todėl abejojama, ar būtų suinteresuotumas pirkti šilumą iš biodujų
jėgainių.
• Suinteresuotumas gauti šilumą iš biodujų jėgainių visuomeninės paskirties pastatų
šildymui būtų tik tuo atveju, jei inžinerinių tinklų įrengimui būtų skirta parama.
• Ryšiai tarp kaimo bendruomenių ir biodujų jėgainių galėtų būti glaudesni, kadangi šiuo
metu kiaulių kompleksų ir biodujų jėgainių atstovai palyginti mažai bendrauja ir
bendradarbiauja su kaimo bendruomenėmis.
Siekiant paskatinti naujų biodujų jėgainių plėtrą Lietuvoje, būtina informuoti kaimo
žmones apie biodujų teikiamą naudą. Kaimo žmonių pritarimas biodujų jėgainių pastatymui ir
įrengimui didėtų, jei būtų skleidžiama geroji praktika, t. y. pranešama apie sėkmingus biodujų
79
79
projektus – sektinus pavyzdžius. Įgyvendinant naujus biodujų projektus kaimo vietovėse, būtina
atsižvelgti į šiuos aspektus:
• Nuo pat pradžių kaimo gyventojams suteikti visapusišką informaciją apie būsimą biodujų
projektą.
• Į biodujų projekto planavimo procesą įtraukti visas suinteresuotas šalis – kaimo
gyventojus, ūkininkus, vietinės valdžios atstovus ir kitus asmenis.
• Kaimo gyventojams išdėstyti visus požiūrius – ekspertų nuomonę, įvairias ekspertizes.
• Informuoti kaimo gyventojus apie biodujų teikiamą naudą – aplinkosauginę, energetinę,
socialinę ir ekonominę.
9. SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ APKLAUSOS APIE BIODUJŲ GAMYBOS
POTENCIALĄ IŠ MĖŠLO REZULTATAI
Savivaldybių darbuotojų apklausos tikslas – išsiaiškinti, kokį vaidmenį atlieka
savivaldybės, jeigu į jas kreipiasi tie subjektai, kurie nori pradėti statyti biodujų jėgaines,
išgaunančias biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų. Savivaldybės, įgyvendinant projektą
„Tvarus energijos ir aplinkos kokybės valdymas vietos lygmeniu“, rengia atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. Šiuose planuose pateiktas ir biodujų gamybos
potencialas iš mėšlo bei kitų augalininkystės atliekų, t. y. susidarantis mėšlo kiekis iš esamų
gyvulių skaičius, gyvulių koncentracija. Kaip išvada pateikiamas biodujų gamybos potencialas ir
plėtros galimybės, taip pat nurodomi ir plėtrą ribojantys veiksniai.
Apklausa vykdyta skambinant savivaldybės darbuotojams, kurie yra susiję su žemės ūkiu,
energetika, planavimu. Savivaldybių darbuotojai buvo apklausiami laisvo pokalbio forma, kurio
metu buvo siekiama išsiaiškinti, sužinoti patirtį atsakant į šiuos pagrindinius klausimus: ar
savivaldybėje yra biodujų jėgainė? Jei taip, kiek ir kaip savivaldybės darbuotojai buvo susidūrę
su jos statymu, ar buvo kokių trukdžių, problemų? Ar savivaldybėje yra susidomėjimas iš
ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių biodujų jėgainių iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei
paverčiant jas energija statymu?
Pagal atliktą savivaldybių darbuotojų apklausą, galima padaryti tokius apibendrinimus:
▪ Savivaldybės darbuotojai yra informuoti apie buvusias ar planuojamas biodujų jėgainių
statybas, tačiau visa informacija yra susijusi su reikalingais leidimais statybai ir kitais
dokumentais.
80
80
▪ Su veikiančiomis biodujų jėgainėmis savivaldybės ryšių nepalaiko, t. y. savivaldybės
darbuotojai nežino, ar biodujų jėgainių savininkai turi kokių nors technologinių, ekonominių,
paramos gavimo ar kitų su biodujų gamyba sijusių problemų.
Savivaldybės darbuotojai pažymi:
▪ Veikiančios arba statomos biodujų jėgainės vadovaujasi savo interesais, o savivaldybės
lieka daugiau stebėtojomis, t. y. verslo subjektai dažniausiai patys sprendžia, kaip gamins, kiek
gamins, neatsižvelgiant į potencialų platesnį energijos panaudojimą vietos reikmėms. Stambūs
žemės ūkio verslo subjektai, užsiimantys gyvulininkyste, patys priima sprendimus, ar reikalinga
jiems biodujų jėgainė, ar ne.
▪ Biodujų jėgainės yra statomos didesnio pajėgumo nei reikia pagal turimus resursus.
▪ Stambūs verslo subjektai, kur vyrauja samdomas darbas, sunkiau suvaldo situacijas,
siejamas su socialine atsakomybe, aplinkosauga ir kt.
▪ Statant naujus stambius gyvulininkystės objektus, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir
atsižvelgiant į bendruomenių poreikius, ieškant sprendimų, viena iš galimybių yra biodujų
jėgainės šalia statymas; statant biodujų jėgainę turėtų būti atsižvelgta į infrastruktūrą, koks būtų
jai poveikis ženkliai išaugus apkrovai.
81
81
IŠVADOS
1. Lietuvoje biodujų gamybos apimtys iš žemės ūkio atliekų nėra didelės. Dabartiniu metu
biodujos iš žemės ūkio atliekų yra išgaunamos 14 jėgainių, kurios panaudoja tik apie 2 proc.
gyvulių mėšlo. 85 proc. viso mėšlo susidaro galvijininkystės ūkiuose, tačiau prie šių ūkių nėra
pastatytos nė vienos biodujų jėgainės. Per 2016–2020 metų laikotarpį šalyje planuojama pastatyti
dar apie 10 biodujų jėgainių.
2. Yra kelios priežastys, kodėl ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nėra suinteresuoti biodujų
jėgainių statyba. Galvijininkystėje vyrauja smulkūs ūkiai – daugumoje ūkių (82 proc.) laikomų
galvijų skaičius neviršija 10. Tokio dydžio ūkiuose biodujų jėgainės nebūtų gyvybingos, kadangi
neužtektų žaliavos net mažiausio pajėgumo biodujų jėgainės darbui užtikrinti. Kita priežastis –
tai galvijininkystės ūkių ateities neapibrėžtumas. Gyvulininkystė Lietuvos žemės ūkyje tampa
nepopuliari – per pastaruosius 10 metų, mažėjant gyvulių skaičiui, mėšlo kiekis sumažėjo beveik
vienu ketvirtadaliu. Ūkių finansinė padėtis nėra tokia stabili, kad būtų galima skirti lėšų biodujų
jėgainių finansavimui. Trečia priežastis yra susijusi su nepakankamu biodujų jėgainių statybos
skatinimu.
3. Lietuvoje biodujų jėgainių statybą skatino supirkimo tarifų priemoka (anksčiau supirkimo
tarifai), tačiau dabartiniu metu ši paramos schema nėra taikoma naujiems pareiškėjams.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje skelbiama, kad „Atsižvelgiant į
tai, kad Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3
dalyje numatytos skatinimo kvotos yra išnaudotos, šiuo metu fiksuoti tarifai naujoms elektrinėms
nebėra taikomi“.
4. Biodujoms remti yra taikomos akcizo lengvatos – akcizas netaikomas elektros energijai,
kuri pagaminama, naudojant AEI, o taip pat biodujoms, kurios naudojamos transporto
priemonėse kaip variklių degalai. Kitų lengvatų, pvz., nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos,
biodujų įmonės neturi.
5. ES paramos taisyklės, pagal kurias paramos biodujų jėgainės statybai prašantys ūkiai
privalo atitikti labai mažos arba mažos įmonės apibrėžtis, nesukuria prielaidų biodujų projektų
plėtrai: biodujų jėgainėms reikalingas mėšlo kiekis gali būti sukuriamas tik dideliuose
gyvulininkystės ūkiuose, o parama teikiama tik mažiems ūkiams. Atsižvelgiant į Nitratų
direktyvos priemonę, taikytą 2004–2013 metais, kurioje ūkiai už mėšlo tvarkymą gaudavo iki
82
82
100 proc. paramos, šiuo metu esantį paramos biodujų gamybai iš mėšlo intensyvumą (iki 60
proc.) reikėtų padidinti.
6. Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas reglamentuoja
Vyriausybės, 6 ministerijų, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir savivaldybių
funkcijas. Žemės ūkio ministerija pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų skystųjų ir dujinių
produktų, gautų iš biomasės, plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimo ir augalų, iš kurių
gaminamas biokuras, stebėseną, priežiūrą ir kontrolę. Alternatyvios energijos gamyba iš mėšlo ir
kitų atliekų turėtų turėti prioritetą prieš kitas alternatyvios energijos gamybos rūšis, tačiau būtent
biodujų gamyba iš mėšlo yra labiausiai atsilikusi sritis pagal gaminamos energijos kiekius. Tik 2
biodujų jėgainės priklauso patiems mėšlo gamintojams, o likusios yra susijusios su žemės ūkiu
tik tuo, kad pagal susitarimus naudoja mėšlą.
7. Svarbiausi veiksniai, turintys įtakos biodujų sektoriaus plėtrai visose ES šalyse, yra
politikos nuoseklumas ir paramos schemų egzistavimas, stabilumas ir patikimumas. ES šalys
taiko įvairias paramos schemas biodujoms ir biometanui elektros energijos, šildymo ir transporto
sektoriuose. Biodujos labiausiai yra remiamos elektros energijos sektoriuje, o biometanas –
transporto sektoriuje.
8. Biodujoms ES šalių elektros energijos sektoriuje remti daugiausia yra taikomi supirkimo
tarifai, supirkimo tarifų priemoka, parama investicijoms ir paskolos. Supirkimo tarifai yra
pagrindinė paramos schema Bulgarijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje,
Liuksemburge, Portugalijoje ir Slovakijoje. Bulgarijoje, Portugalijoje Airijoje ir Latvijoje
supirkimo tarifai netaikomi naujoms biodujų jėgainėms. Supirkimo tarifų priemoka yra
pagrindinė paramos schema Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Kroatijoje, Nyderlanduose ir
Lietuvoje. Prancūzija, Austrija, Vokietija, Italija ir Slovėnija taiko tiek supirkimo tarifų schemą,
tiek supirkimo tarifų priemokos schemą. Kvotų sistema yra pagrindinė paramos schema
Belgijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Švedijoje. Daugelyje ES šalių biodujų projektams yra
skiriama investicinė parama ir paskolos. Kai kurios ES šalys remia elektros energijos gamybą iš
biodujų, reguliuodamos mokesčius. Priešingai nei biodujos, biometanas ES šalių elektros
energijos sektoriuje yra mažai remiamas.
9. Biodujoms ES šalių šildymo sektoriuje remti daugiausia yra taikoma parama
investicijoms, paskolos ir mokesčių reguliavimas. Supirkimo tarifų priemoka yra taikoma
Austrijoje, Estijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose. Vienintelė ES šalis, kuri taiko supirkimo
83
83
tarifus, taip vadinamą Šilumos, gaunamos, naudojant atsinaujinančios energijos išteklius,
paskatą, yra JK. ES šalyse biometanas šildymo sektoriuje yra remiamas labiau nei elektros
energijos sektoriuje.
10. ES šalių transporto sektoriuje biodujoms ir biometanui remti daugiausia yra taikoma
kvotų sistema, kurią taiko Bulgarija, Kroatija, Vokietija, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Slovėnija
ir JK. Biometaną gamina 12 ES šalių. Daugiausia biometano gamybos įmonių veikia Vokietijoje.
11. Pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo kiekį Lietuvos žemės ūkis yra
antrasis sektorius (po energetikos sektoriaus) – 2015 metais Lietuvos žemės ūkyje susidarė 23
proc. viso šalyje išmetamo ŠESD kiekio, t. y. 2 kartus daugiau nei ES šalių vidurkis. Per 2005–
2015 metų laikotarpį metano, išsiskiriančio gyvulininkystėje žarnyne turinio fermentacijos metu,
kiekis sumažėjo 3,7 proc. Tam tiesiogiai įtakos turėjo didėjantys pasėlių plotai ir mažėjantis
gyvulių skaičius, o netiesiogiai – mažėjantis organinių trąšų ir didėjantis cheminių trąšų
naudojimas. Žemės ūkis pagal nustatytus Lietuvai privalomus metinius išmetamųjų ŠESD kiekio
mažinimo tikslus iki 2020 metų, jų neviršija, todėl tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu,
biodujų gamyklos turėtų perdirbti ne tik mėšlą, bet ir kitas susidarančias žaliąsias atliekas.
Siekiant tvaraus visų Lietuvos teritorijų vystymo, viena iš veiklos krypčių galėtų būti biodujų
gamybos plėtra, perdirbant gyvulininkystės ūkiuose susidarantį mėšlą.
12. Per metus Lietuvoje susidaro apie 11 mln. t mėšlo. 2015 metų duomenimis, mėšlą
panaudojus biodujų gamybai (apie 30 proc., 3,3 mln. t.), ŠESD išmetimas iš mėšlo sumažėtų
140,31 kt, skaičiuojant anglies dvidegenio (CO2) ekvivalentu, ir, nesikeičiant išmetimui iš kitų
šaltinių, išmetimas žemės ūkyje sumažėtų apie 3 proc.
13. Prie susiklosčiusių dabartinių socialinių ir ekonominių sąlygų gyvulių bei paukščių mėšlo
perdirbimą į biodujas artimiausioje perspektyvoje rekomenduotina pradėti vykdyti pirmiausia
dideliuose gamybos objektuose. 2017 metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 93 stambios galvijų
fermos, kiekvienoje iš kurių buvo laikoma 500 ir daugiau galvijų, ir 53 stambūs kiaulių ūkiai,
kiekviename iš kurių buvo laikoma 1000 ir daugiau kiaulių.
14. Biodujų gerinimo technologijų analizė rodo, jog membraninės technologijos pagal
valymo efektyvumo, sąnaudų ir investicijų kriterijus yra tinkamiausios, palyginti su kitomis
naudojamomis technologijomis.
15. Techninis mėšlo potencialas yra pakankamas biodujų gamybai tik dideliuose gamybos
objektuose, tokiuose kaip pieno ūkiai ir galvijų fermos bei kiaulių kompleksai. Be to, šiuose
84
84
objektuose susidaro pakankamas mėšlo kiekis iki 300 kWel elektros energijai generuojančioms
arba iki 100 Nm3/val. biometaną gaminančioms biodujų jėgainėms.
16. Įvertinus susidarančius mėšlo kiekius stambiuose gyvulininkystės ūkiuose ir eliminavus
žaliavos poreikį jau veikiančioms 14-ai biodujų jėgainių, susidarančio mėšlo kiekio užtektų: kai
naudojama įprastinė technologija – 12-ai elektros energiją generuojančioms (iki 300 kWel) arba
5-ioms biometaną (iki 100 Nm3/h) gaminančioms biodujų jėgainėms; kai naudojama pažangi
technologija – 75-ioms elektros energiją generuojančioms (iki 300 kWel) arba 40-iai biometaną
(iki 100 Nm3/h) gaminančioms biodujų jėgainėms.
17. Lietuvoje pagal Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą ir jo pakeitimus nėra
numatytas biodujų, atitinkančių gamtinių dujų kokybės reikalavimus (biometano), gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros skatinimas. Nesant biometano gamybos skatinimo, nėra
ir aprašo, kuriame būtų reglamentuojama, kokiu atveju biometano gamyba ir kurie gamintojai
atitiktų viešųjų interesų paslaugas.
18. Investiciniu požiūriu, priimtini projektai – mažos elektrinės galios (iki 300 kWel) elektros
energiją generuojančios ir biometaną gaminančios biodujų jėgainės, tiekiančios savo produkciją
vartotojams mobiliomis saugyklomis. Elektros energijos gamybai reikia 90 proc. subsidijų
investicijoms, esant VGN 11,4%, o biometano gamybai – 73 proc. subsidijų investicijoms, esant
VGN 9,5%. Biometano įpurškimas į gamtinių dujų skirstymo ir perdavimo tinklus yra
nepatrauklus, nes, subsidijavus 95 proc. (į 55 bar) ir 99 proc. investicijų (į 16 bar), biometano
gamybos ir įpurškimo savikaina bus lygi importuojamų gamtinių dujų vidutinei svertinei kainai.
19. Tyrime pateikti skaičiavimai rodo, kad biodujų jėgainės, gaminančios elektros energiją ar
biometaną, gali dirbti pelningai, esant fiksuotam elektros supirkimo tarifui arba suteikiant
subsidijas investicijoms.
20. Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių apklausos rezultatai parodė, kad dauguma respondentų
vertina, ar apsimokėtų statyti biodujų jėgainę, išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio
atliekų bei paverčiant jas energija. Apie vienas trečdalis apklaustųjų nurodė, kad planuoja statyti
biodujų jėgainę ūkyje per ateinančius 10 metų. Tačiau daugiau kaip vienas ketvirtadalis
respondentų nurodė, kad galimybė statyti biodujų jėgainę juos nedomina iš principo. Viena iš
suinteresuotumo statyti biodujų jėgainę nebuvimo priežasčių – informuotumo (technologinio,
ekonominio ir paramos gavimo) trūkumas.
85
85
21. Kaip veiksnius, labiausiai ribojančius biodujų gamybos iš mėšlo ir kitų žemės ūkio
atliekų plėtrą, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės įvardijo veiksnius, susijusius su ūkių
investicijomis, finansais. Ūkiai nėra suinteresuoti užsiimti šia papildoma ūkine veikla, kadangi
biodujų jėgainės statymas gali atitraukti nuo pirminės ūkio veiklos ir pakenkti ūkio finansiniams
rezultatams. Biodujų jėgainės veiklos pelningumas yra labai svarbus veiksnys, nes dauguma ūkių
nori ne tik gaminti energiją savo reikmėms, bet ir ją parduoti.
22. Ūkininkus ir žemės ūkio bendroves statyti biodujų jėgaines labiausiai įpareigoja
gyventojų nepasitenkinimas mėšlo tvarkymu, tačiau net 68 proc. respondentų neturi
informacijos, ar šalia esanti kaimo bendruomenė yra suinteresuota, kad būtų statoma biodujų
jėgainė. Kaip kitus veiksnius, labiausiai skatinančius biodujų gamybos iš mėšlo ir kitų žemės
ūkio atliekų plėtrą, apklaustieji įvardijo veiksnius, susijusius su ekonomine nauda ūkiui, t. y.
galimybė turėti savo elektros ir šiluminės energijos šaltinį, aukštesnis tarifas už pagamintą
elektros energiją ir didesnė investicinė parama.
23. Atlikus Lietuvos kaimo bendruomenių atstovų apklausą tų kaimo vietovių, kuriose yra
jau pastatytos ir įrengtos biodujų jėgainės, daugumos kaimo bendruomenių atstovai išreiškė
požiūrį, kad jų bendravimas ir bendradarbiavimas su biodujų jėgainių atstovais yra
nepakankamas. Daugeliu atveju kaimo gyventojai nėra įtraukiami į biodujų projektų planavimo
procesus, jiems trūksta informacijos apie vykdomus biodujų projektus, jie nepakankamai
informuojami apie biodujų teikiamą naudą ir šių dujų panaudojimo galimybes.
PASIŪLYMAI
1. Peržiūrėti Paramos biodujų sektoriui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų
programos priemones 4.1 ir 6.4.2 sąlygas, kurios sudarytų vienodas galimybes ūkiams ir ne
žemės ūkio įmonėms gauti paramą.
2. Sudaryti sąlygas gauti paramą dideliems ūkiams ir žemės ūkio bendrovėms, atsisakyti
įvairių elektros vartojimo, jėgainės našumo ir paramos dydžio apribojimų.
3. Įgyvendinti biodujų gamybos pavyzdinį projektą, didele apimtimi finansuojamą iš
paramos lėšų, kuris būtų skirtas supažindinti gyvulių augintojus su biodujų jėgainės statybos,
gamybos ir apskaitos specifika.
4. Tyrime pateikti skaičiavimai rodo, kad biodujų jėgainė gali dirbti pelningai, tik esant
fiksuotam elektros supirkimo tarifui, paramos tik investicijoms nepakanka. Kadangi fiksuotų
86
86
tarifų taikymas yra apribotas, siūloma, kad kiekvienais metais ūkiams, turintiems gyvulių, būtų
papildomai mokamos subsidijos už perdirbto mėšlo kiekį.
5. Siekiant paskatinti naujų biodujų jėgainių pastatymą ir įrengimą kaimo vietovėse, suteikti
visapusišką informaciją kaimo gyventojams apie būsimą biodujų projektą, į biodujų projekto
planavimo procesą įtraukti visas suinteresuotas šalis – kaimo gyventojus, ūkininkus, vietinės
valdžios atstovus ir kitus asmenis, kaimo gyventojams išdėstyti visus požiūrius – ekspertų
nuomonę, įvairias ekspertizes, informuoti kaimo gyventojus apie biodujų teikiamą naudą. Kaimo
žmonių pritarimas biodujų projektams didėtų, jei būtų skleidžiama geroji praktika, t. y.
pranešama apie sėkmingus biodujų projektus – sektinus pavyzdžius.
6. Biodujų jėgainėms, perdirbančioms mėšlą, nustatyti stabilią ilgalaikę (5–10 metų)
paramos sistemą, kaip tai daroma kitose ES šalyse.
7. Biodujų ir energijos iš jų gamybai naudojamam turtui netaikyti turto mokesčio.
87
87
LITERATŪRA
1. Agro business Park. 2011. Inventory of manure processing activities in Europe. (Foged, H.,
Flotats Ripoll, X., Bonmatí Blasi, A., Palatsi Civit, J., Magrí Aloy, A., Schelde, K. M.).
2. Akbulut, A. 2012. Techno-economic analysis of electricity and heat generation from farm-
scale biogas plant: Çiçekdağı case study. Energy, vol. 44(1), p. 381-390.
3. AL Seadi, T. 2017. Denmark Country Report. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 5 d.].
Prieiga per internetą: <http://task37.ieabioenergy.com/country-reports.html>.
4. AMEC Environmental and Infrastructure UK Limited. 2014. Collection and analysis of data
for the control of emissions from spreading of manure. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m.
gruodžio 4 d.]. Prieiga per internetą:
<http://ec.europa.eu/environment/air/pdf/Final%20Report.pdf>.
5. Angelis-Dimakis, A., Biberacher, M., Dominguez, J., Fiorese, G., Gadocha, S., Gnansounou,
E., Robba, M. (2011). Methods and tools to evaluate the availability of renewable energy
sources. Renewable and Sustainable Energy Reviews, 15(2), 1182-1200.
6. Baker, R. W. 1991. Membrane Separation Systems: Recent Developments and Future
Directions. Noyes Data Corp. Park Ridge, NJ.
7. Bauer F., Hultenberg Ch. Biogas upgrading – technology overview, comparison and
perspectives for the future. Biofuels. 2013, vol 7, p. 499-511.
8. Beil, M., Hoffstede, U., Klaas, U. 2009. Biogasaufbereitung in Deutschland und Europa-ein
Blick ueber den Tellerrand, Energie wasser praxis, vol. 1, p. 44–49.
9. Biogas Yields and Feedstock Productivity. The Official Information Portal on Anaerobic
Digestion [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.biogas-info.co.uk/about/feedstocks#yields>
10. Bundesministerium der Justiz und für Verbraucherschutz. 2017. Gesetz für den Ausbau
erneuerbarer Energien (Erneuerbare-Energien-Gesetz - EEG 2017). [interaktyvus] [žiūrėta
2017 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.gesetze-im-
internet.de/eeg_2014/BJNR106610014.htm>l.
11. Bundesministerium fuer Ernaehrung und Landwirtschaft. 2016. Basisdaten Bioenergie
Deutschland 2016. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.bioenergyfarm.eu/wp-
content/uploads/2015/09/Basisdaten_Bioenergie_FNR_2016.pdf>.
12. Capodaglio, A. G., Callegari, A., Lopez, M. V. 2016. European framework for the diffusion
of biogas uses: emerging technologies, acceptance, incentive strategies, and institutional-
regulatory support. Sustainability, vol. 8(4), p. 298.
13. Česka bioplinova asociace. 2017. Hodnocení výroby elektřiny z bioplynu v roce 2016.
[interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 15 d.]. Prieiga per internetą:
<http:/www.czba.cz/aktuality/hodnoceni-vyroby-elektriny-z-bioplynu-v-roce-2016.html>.
14. Danish Energy Agency. 2014. Energy Statistics 2014. Data, tables, statistics and maps.
[interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą:
<https://ens.dk/sites/ens.dk/files/Statistik/energystatistics2014.pdf>.
15. Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo. 2012. LRS
nutarimas 2012 m. lapkričio 6 d. Nr. XI-2375. Vilnius.
16. Dubrovskis, V. 2017. Biogas in Latvia: an expanding market. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m.
gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą:
88
88
<http://www.biogaschannel.com/en/video/market/12/biogas-latvia-expanding-
market/1326/>.
17. Dzenajavičienė, E. F., Pedišius, N., Škėma, R. 2011. Darni bioenergetika. Iš: Baltijos jūros
regiono bioenergetikos skatinimo projekto leidinys. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas.
18. E Hengeveld, E. J., Van Gemert, W. J. T., Bekkering, J., & Broekhuis, A. A. 2014. When
does decentralized production of biogas and centralized upgrading and injection into the
natural gas grid make sense?. Biomass and Bioenergy, vol. 67, p. 363-371.
19. EBA (European Biogas association, Deremince, B.). 2017. State of the art and future
prospects of biogas and biomethane in Europe. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 8
d.]. Prieiga per internetą: <http://www.geotechnical.it/wp-content/uploads/2017/05/EBA-B.-
DEREMINCE-CONVEGNO-BIOGAS-SOSTENIBILE.pdf>.
20. EC. 2016. Optimal use of biogas from waste streams. An assessment of the potential of
biogas from digestion in the EU beyond 2020. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 7 d.].
Prieiga per internetą:
<https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/ce_delft_3g84_biogas_beyond_2020
_final_report.pdf>.
21. Energistyrelsen. 2015. Energistatistik 2015. Data, tabeller, statistikker og kort. [interaktyvus]
[žiūrėta 2017 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą:
<https://ens.dk/sites/ens.dk/files/Statistik/energistatistik2015.pdf>.
22. European Biomass Association. 2009.A biogas road map for Europe. Report. Brussels:
European Biomass Association.
23. Frandsen, T. Q., Rodhe, L., Baky, A., Edström, M., Sipilä, I., Petersen, S. L., & Tybirk, K.
Best available technologies for pig manure biogas plants in the Baltic Sea Region. 2011.
24. Garcia, A.P. 2014. Techno-economic feasibility study of a small-scale biogas plant for
treating market waste in the city of El Alto. Master of Science Thesis KTH School of
Industrial Engineering and Management Energy Technology EGI-2014-083MSC Division of
Energy and Climate SE-100 44 (2014).
25. Górecki, R., Daugaard, N. 2016. Biogas situation in Poland. EC Network. [interaktyvus]
[žiūrėta 2017 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://biogasaction.eu/wp-
content/uploads/2016/06/Report_WP4_Poland.pdf>.
26. Harasimowicz, M. et al. 2007. Application of polyimide membranes for biogas purification
and enrichment. Journal of Hazardous Materials, vol. 144, p. 698-702.
27. Holm-Nielsen, J. B., Al Seadi, T., Oleskowicz-Popiel, P. 2009. The future of anaerobic
digestion and biogas utilization. Bioresource technology, 100(22), 5478-5484.
28. Hussey, B. 2013. Biogas injection into the Natural Gas Grid. Consultation paper, The
Commission for Energy Regulation, Dublin.
29. IEEP. 2011. New EU Roadmap for a Competitive Low Carbon Economy Calls Agriculture
and Land Management to Action. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per
internetą: <http://cap2020.ieep.eu/2011/3/31/new-eu-roadmap-for-a-competitive-low-carbon-
economy-calls-agriculture-and-land-management-to-action>.
30. ISAAC Project. 2017. Biogas in Italy. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 18 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.isaac-project.it/en/biogas-in-italia/>.
31. ISABEL. 2016. report on “Region-Specific Social Innovation and Community Energy
Approaches with an Application Potential in Biogas”. [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. kovo
14 d.]. Prieiga per internetą: <https://isabel-project.eu/wp-content/uploads/Region-Specific-
89
89
Social-Innovation-and-Community-Energy-Approaches-with-an-Application-Potential-in-
Biogas.pdf>.
32. ISABELa. 2017. ISABEL findings in the German region of Baden-Württemberg.
[interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą: <https://isabel-
project.eu/wp-content/uploads/ISABEL_Regional-Report-Germany_Final-Version-1.pdf>.
33. ISABELb. 2017. ISABEL findings in the Greek region of Central and Eastern Macedonia
and Thrace. [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą: <https://isabel-
project.eu/wp-content/uploads/ISABEL_Greek_Report_Final.pdf>.
34. ISABELc. 2017. ISABEL findings in the UK region of Yorkshire and the Humber.
[interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą: <https://isabel-
project.eu/wp-content/uploads/ISABEL_UK_Report_Final-1.pdf>.
35. ISO 6976. 2016. Gamtinės dujos. Šilumingumo, tankio, santykinio tankio ir Wobbe skaičiaus
apskaičiavimas pagal sudėtį (ISO 6976:2016).
36. Jurkšienė G., Lisauskas, A. 2010. Biodujų gamybos iš gyvūnų mėšlo ekonominis potencialas
Lietuvoje. Žemės ūkis. Verslas. Nr. 11, p. 27-31.
37. Lazauskas, S., Povilaitis, V., Tilvikienė, V. 2013. Energy Potential of Manure in the Baltic
Sea Region: Biogas Potential & Incentives and Barriers for Implementation. In Baltic Forum
for Innovative Technologies for Sustainable Manure Management. Saatavissa: http://www.
balticmanure. eu/download/Reports/bm_energy_potentials_web. pdf.
38. Lybæk, R., Andersen, J., & Christensen, T. B. (2014). The role of municipalities, energy
companies and the agricultural sector in Denmark as drivers for biogas: Trends in the current
development. The Journal of Transdisciplinary Environmental Studies, 13(2), 24.
39. LR energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 1-213. Dėl magistralinių
dujotiekių apsaugos taisyklių patvirtinimas.
40. LR energetikos ministro įsakymas 2013 m. spalio 4 d. Nr. 1-194. Dėl gamtinių dujų kokybės
reikalavimų patvirtinimo. Valstybės žinios. 2013-10-10, Nr. 106-5249.
41. LR žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 3D-62. Lietuvos kaimo plėtros
2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities
„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2018
metų.
42. LR žemės ūkio ministro įsakymas 2016 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 3D-215. Lietuvos
kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos
srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2016
metų.
43. LST EN ISO 13686:2005. Gamtinės dujos. Kokybės žymėjimas (ISO 13686:1998).
44. Lukehurst, C., ADBA. 2017. UK Country Report. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 7
d.]. Prieiga per internetą: < http://task37.ieabioenergy.com/country-reports.html>.
45. Magnani, N. 2012. Exploring the local sustainability of a green economy in alpine
communities: a case study of a conflict over a biogas plant. Mountain research and
development, vol. 32(2), p. 109-116.
46. Mark J. Torresani, P.E. and Joseph J. Falle IV, P.E. Fuel quality report biocng gas analysis.
(2012) [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. gegužės 30 d.]. Prieiga per internetą: <
http://biocng.us/wp-content/uploads/2014/02/BioCNG-Gas-Composition-Comparison-
Summary-Report-Revised-January-2014-FINAL.pdf>.
47. Martí-Herrero, J., Acosta-Bedoya, F., & Gonzales, L. 2013. Plan del programa nacional de
biodigestores de Bolivia. La Paz.
90
90
48. Mutungwazi, A., Mukumba, P., & Makaka, G. 2018. Biogas digester types installed in South
Africa: A review. Renewable and Sustainable Energy Reviews, vol. 81, p. 172-180.
49. Nasir, I. M., Ghazi, T. I. M., & Omar, R. 2012. Production of biogas from solid organic
wastes through anaerobic digestion: a review. Applied microbiology and biotechnology, vol.
95(2), p. 321-329.
50. Nielsen, H., Seadi A.T., Oleskowicz-Popiel, P. 2009. The future of anaerobic digestion and
biogas utilization. Bioresource Technology, vol. 100, p. 5478–5484.
51. Ofgem. 2017. Feed-in Tariff (FIT). Generation & Export Payment Rate, Table 1 April 2016 -
31 March 2019 1 July 2017 Version. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 13 d.]. Prieiga
per internetą:
<https://www.ofgem.gov.uk/system/files/docs/2017/07/degression_calculation_july_2017.pd
f>.
52. Ormaechea, P., Castrillón, L., Suárez-Peña, B., Megido, L., Fernández-Nava, Y., Negral, L.,
Rodríguez-Iglesias, J. Enhancement of biogas production from cattle manure pretreated
and/or co-digested at pilot-plant scale. Characterization by SEM. (2018) Renewable Energy,
126, 897-904.
53. Österreichischer Biomasse-Verband. 2017. Basisdaten 2017 Bioenergie. [interaktyvus]
[žiūrėta 2017 m. lapkričio 28 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.biomasseverband.at/publikationen/broschueren/>.
54. ÖVGW G31/G33 Austrian Standard.
55. Pekarskas J. 2016. Galvijų mėšlo perdirbimas į granuliuotas organines trąšas, jų įtaka
augalams ir dirvožemio savybėms. Mokslinės rekomendacijos. ASU.
56. Prabhu, A. K., Oyama, S. T. 2000. Highly hydrogen selective ceramic membranes:
application to the transformation of greenhouse gases. Journal of Membrane Science, vol.
176 (2), p. 233-248.
57. Renda, R., Gigli, E., Cappelli, A., Simoni, S., Guerriero, E., Romagnoli, F. 2016. Economic
feasibility study of a small-scale biogas plant using a two-stage process and a fixed bio-film
reactor for a cost-efficient production. Energy Procedia, vol. 95, p. 385-392.
58. RES LEGAL Europe database. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. lapkričio 28 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.res-legal.eu/>.
59. RIS. 2017a. Bundesgesetz über die Förderung der Elektrizitätserzeugung aus erneuerbaren
Energieträgern (Ökostromgesetz 2012 – ÖSG 2012). [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m.
gruodžio 4 d.]. Prieiga per internetą:
<https://www.ris.bka.gv.at/GeltendeFassung.wxe?Abfrage=Bundesnormen&Gesetzesnumme
r=20007386>.
60. RIS. 2017b. Verordnung des Bundesministers für Wissenschaft, Forschung und Wirtschaft,
mit der die Einspeisetarife für die Abnahme elektrischer Energie aus Ökostromanlagen auf
Grund von Verträgen festgesetzt werden, zu deren Abschluss die Ökostromabwicklungsstelle
ab 1. Jänner 2016 bis Ende des Jahres 2017 verpflichtet ist (Ökostrom-
Einspeisetarifverordnung 2016 – ÖSET-VO 2016) [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 4
d.]. Prieiga per internetą:
<https://www.ris.bka.gv.at/GeltendeFassung.wxe?Abfrage=Bundesnormen&Gesetzesnumme
r=20009442>.
61. Ryckebosch, E., Drouillon, M., & Vervaeren, H. 2011. Techniques for transformation of
biogas to biomethane. Biomass and bioenergy, vol. 35(5), p. 1633-1645.
91
91
62. Rucinski, P. 2016. Biofuels Market Outlook in Poland 2016. USDA Foreign Agricultural
Service. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą:
<https://gain.fas.usda.gov/Recent%20GAIN%20Publications/Biofuels%20Market%20Outloo
k%20in%20Poland%202016_Warsaw_Poland_6-29-2016.pdf>.
63. Scarlat, N., Dallemand, J. F., & Fahl, F. 2018. Biogas: developments and perspectives in
Europe. Renewable Energy, [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per
internetą: <https://doi.org/10.1016/j.renene.2018.03.006>.
64. Scheftelowitz, M., & Thrän, D. 2016. Unlocking the energy potential of manure—an
assessment of the biogas production potential at the farm level in Germany. Agriculture, vol.
6(2), p. 20.
65. Soland, M., Steimer, N., Walter, G. 2013. Local acceptance of existing biogas plants in
Switzerland. Energy Policy, vol. 61, p. 802-810.
66. Staugaitis, G., Narutytė, I., Arbačauskas, J., Vaišvila, Z., Rainys, K., Mažeika, R., ... &
Šumskis, D. 2016. The influence of composts on yield and chemical elements of winter
wheat and spring barley. Žemdirbystė= Agriculture, vol. 103(4), p. 355-362.
67. Sun, Q., Li, H., Yan, J., Liu, L., Yu, Z., & Yu, X. 2015. Selection of appropriate biogas
upgrading technology-a review of biogas cleaning, upgrading and utilisation. Renewable and
Sustainable Energy Reviews, vol. 51, p. 521-532.
68. Tait, S., Astals, S., Yap, S. D., Jensen, P., & Batstone, D. 2017. Enhanced methane
production from pig manure in covered lagoons and digesters. [interaktyvus] [žiūrėta 2017
m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://porkcrc.com.au/wp-
content/uploads/2017/07/4C-109-Final-Report.pdf>
69. The Official Information Portal on Anaerobic Digestion. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m.
gruodžio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.biogas-info.co.uk/resources/biogas-
map/>.
70. Tyrimų ir konsultavimo aljansas. 2016. Direktyvos (ES) 2015/1513 nuostatų perkėlimo į
nacionalinę teisę ir įgyvendinimo Lietuvoje galimybių ir alternatyvų analizė bei poveikio
vertinimas. ) [interaktyvus] [žiūrėta 2018 m. gegužės 30 d.]. Prieiga per internetą:
<https://enmin.lrv.lt/uploads/enmin/documents/files/20160831_biodegalai_AEI.pdf>.
71. Tower, P. M., Wetzel, J. V. 2006. Removing siloxanes from a gas stream using a mineral
based adsorption media. JAV patentas Nr. 20060000352, 2006.
72. Transport alternatives for biogas in the region of Skåne. Anders Hjort, Daniel Tamm, 8 Nov
2012, BioMil AB.
73. UAB Envija ES. 2017. [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 4 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.envija.lt/editable-services/r-schmitt-enertec-dujiniai-generatoriai/energin-
dujinis-generatorius/>.
74. USDA Foreign Agricultural Service. 2016. Czech Republic Biofuels Annual 2016.
[interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per internetą:
<https://gain.fas.usda.gov/Recent GAIN Publications/Biofuels Annual 2016_Prague_Czech
Republic_5-10-2016.pdf>.
75. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dujų ir elektros departamentas,
Atsinaujinančių išteklių skyrius. Pažyma Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų
naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2014-11-20 Nr. O5-344,
Vilnius.
92
92
76. Vienna university of technology (Austria), Institute of Chemical Engineering Research
Division Thermal Process Engineering and Simulation. Guide to cooperative biogas to
biomethane developments, December 2012.
77. Vitunskienė, V., Vinciūnienė, V. 2014. Viešosios paramos reikšmė siekiant aplinkos
darnumo Lietuvos žemės ūkyje. In Darnus vystymasis: teorija ir praktika: kolektyvinė
monografija. VU, p. 252–281.
78. Vorbrodt-Strzałka, K., Pikoń, K. 2013. Environmental impacts associated with production
and utilization of agricultural biogas. Archiwum Gospodarki Odpadami i Ochrony
Środowiska, 15(4).
79. WBA (World Biogas Association) 2016. Anaerobic Digestion Market Report Poland (2016).
[interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 4 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.worldbiogasassociation.org/wp-content/uploads/2017/07/WBA-Poland-
report.pdf>.
80. Wellinger, A., Lindeberg, A. 1999. Biogas upgrading and utilization. IEA Bioenergy,, Task
24, 20 p.
93
93
PRIEDAI
1 PRIEDAS. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS BIODUJŲ PANAUDOJIMO, TEISINIO
REGLAMENTAVIMO SRITYSE
Lenkija. Biodujų gamybos potencialas Lenkijoje yra labai didelis. Yra apskaičiuota, kad
per metus iš atliekų Lenkijoje būtų galima išgauti apie 5 mlrd. m3 biodujų, ir šis kiekis sudarytų
apie 36 proc. viso šalyje sunaudojamo gamtinių dujų kiekio. Apie 1,7 mlrd. m3 biodujų būtų
galima išgauti vien tik iš žemės ūkyje susidarančių šalutinių produktų ir atliekų (Górecki ir
Daugaard, 2016).
2016 metais Lenkijoje veikė 301 biodujų įmonė, kurių bendri įdiegti pajėgumai sudarė
234 MW (1 priedas, 1 lentelė). Įmonių, išgaunančių biodujas iš nuotekų ir kanalizacijos atliekų,
sąvartynų atliekų bei žemės ūkyje susidarančių šalutinių produktų ir atliekų buvo beveik po
lygiai – atitinkamai 107, 97 ir 95.
1 priedas. 1 lentelė. Biodujų įmonės Lenkijoje 2016 metais
Biodujų įmonės tipas Įmonių skaičius Bendri įdiegti pajėgumai
(MW)
Nuotekų ir kanalizacijos atliekų 107 66,110
Sąvartynų atliekų 97 62,919
Žemės ūkyje susidarančių šalutinių produktų ir atliekų 95 103,234
Kitos 2 1,704
Viso 301 234
Šaltinis: Žemės ūkio rinkos agentūra.
Vienos įmonės vidutiniai įdiegti pajėgumai yra mažesni nei 1 MW, o įmonių, išgaunančių
biodujas iš žemės ūkyje susidarančių šalutinių produktų ir atliekų bendri vidutiniai įdiegti
pajėgumai yra didesni nei įmonių, išgaunančių biodujas iš nuotekų ir kanalizacijos atliekų bei
sąvartynų atliekų (Anaerobic ..., 2016). Lenkijoje nėra gamyklos, kuri gamintų biometaną iš
biodujų (Górecki ir Daugaard, 2016; EC, 2016; Rucinski, 2016).
Pirmosios biodujų įmonės Lenkijoje buvo įrengtos šalia didelių gyvulių ūkių. Šiuo metu
jų daugiausia yra atidaroma šalia didelių gamyklų – vaisių ir daržovių perdirbimo įmonių, pieno
perdirbimo įmonių, skerdyklų. Labiausiai pageidaujamos žaliavos biodujų gamybai yra žemės
ūkio ir maisto perdirbimo atliekos, ir tai yra susiję su tuo, kad šių žaliavų tiekimas yra
užtikrinamas ištisus metus. 2015 metais svarbiausios žaliavos biodujų gamybai buvo mėšlas,
vaisių ir daržovių atliekos, distiliavimo atliekos, kukurūzų silosas ir runkelių išspaudos (1
priedas, 2 lentelė) (Górecki ir Daugaard, 2016).
94
94
1 priedas. 2 lentelė. Įvairių žaliavų panaudojimas biodujų gamybai Lenkijoje 2015 metais Žaliavos biodujų gamybai Panaudota žaliavų, tūkst. t
Mėšlas 606
Vaisių ir daržovių atliekos 485
Distiliavimo atliekos 440
Kukurūzų silosas 416
Runkelių išspaudos 189
Šaltinis: Górecki ir Daugaard, 2016.
Biodujų įmonės Lenkijoje yra daugiausia mišrios šilumą ir elektros energiją gaminančios
įmonės. Per 2011–2016 metų laikotarpį įmonėse, išgaunančiose biodujas iš žemės ūkyje
susidarančių šalutinių produktų ir atliekų, biodujų gamyba ir pagamintos energijos iš biodujų
kiekis kiekvienais metais didėjo (1 priedas, 3 lentelė).
1 priedas. 3 lentelė. Biodujų iš žemės ūkyje susidarančių šalutinių produktų ir atliekų
gamyba ir pagaminta energija Lenkijoje 2011–2016 metais
Metai Įmonių skaičius Biodujų gamyba,
mln. m3
Elektros energijos
gamyba, GWh
Šilumos gamyba,
GWh
2011 8 36,646 73,433 82,638
2012 16 73,152 141,804 160,128
2013 28 112,412 227,890 246,557
2014 42 174,253 354,978 373,906
2015 58 206,236 429,400 224,996*
2016 94 250,159 524,532 –
*I ir II ketvirčio duomenys. Nuo 2015 metų vasario mėn. 20 d. panaikinta prievolė teikti duomenis apie pagamintos
šilumos kiekį.
Šaltinis: Žemės ūkio rinkos agentūra.
Pagrindinė paramos schema biodujų gamybai ir naudojimui skatinti elektros energijos
sektoriuje ir bendrai yra kvotų schema. Kvotų sistema yra neutrali technologijos atžvilgiu (EC,
2016). AEI naudojančiose elektrinėse pagaminta elektros energija parduodama rinkos kainomis.
Papildomi elektros energijos gamybos iš AEI kaštai atitenka tiekėjams ar vartotojams, kurie
privalo supirkti tam tikrą kiekį – nustatytą kvotą – iš AEI pagamintos elektros energijos. Jei
tiekėjai (ar vartotojai) nenuperka kvotoje nustatyto iš AEI pagamintos energijos kiekio, jie moka
atitinkamas baudas. Kvotos yra nustatytos iki 2021 metų: 2016 metais – 15 proc., 2017 metais –
16 proc., 2018 metais – 17 proc., 2019 metais – 18 proc., 2020 metais – 19 proc., 2021 metais –
20 proc. (RES LEGAL).
Tiek šilumos, tiek elektros sektoriuje yra taikoma paskolų programa, pagal kurią
teikiami kreditai su ypač maža palūkanų norma. Bendras šios programos biudžetas 2015–2023
metams yra 570 mln. Lenkijos kronų (apie 130 mln. EUR). Yra dar viena programa, pagal kurią
teikiami kreditai su ypač maža palūkanų norma, o taip pat ir subsidijos mažų ir labai mažų
95
95
įrenginių pirkimui ir įsirengimui namų, skirtų vienai šeimai, ir daugiabučių elektros ir šildymo
sistemose. Bendras šios programos biudžetas 2015–2022 metams yra 467,2 mln. EUR (apie
106,36 mln. EUR) kreditams ir 249,8 mln. Lenkijos kronų (apie 56,87 mln. EUR) subsidijoms
(EC, 2016; RES LEGAL). Lenkijoje nėra paramos schemos biodujų naudojimo skatinimui
transporto sektoriuje (EC, 2016).
Sektoriaus suinteresuotųjų šalių nuomone, nė viena iš pramos priemonių biodujų
gamybai ir naudojimui skatinti nėra labai veiksminga. Tai rodo skirtumas tarp iškeltų tikslų ir
biodujų įmonių skaičiaus kitimo. Lenkijos Energetikos politika iki 2030 metų, priimta 2009
metais, nustatė ilgalaikius energetikos tikslus. Buvo siekiama, kad iki 2020 metų vienai
bendruomenei vidutiniškai tektų viena biodujų įmonė, ir tai reiškia, kad Lenkijoje turėtų veikti
mažiausiai 2478 biodujų įmonių (2016 metais šalyje veikė tik 301 biodujų įmonė) (EC, 2016).
Latvija. 2007 metais Latvijoje veikė tik 1 biodujų įmonė, tačiau nuo 2009 metų biodujų
įmonių skaičius Latvijoje pradėjo sparčiai augti (1 priedas, 4 lentelė).
1 priedas. 4 lentelė. Biodujų įmonių skaičius ir instaliuota galia Latvijoje 2007–2016 metais
Metai Biodujų įmonių skaičius Instaliuota elektros
energijos galia, MW
Instaliuota šilumos galia,
MW
2007 1 5,2 6,1
2008 2 5,5 6,5
2009 2 5,5 6,3
2010 6 8,5 9,3
2011 14 21,3 23,4
2012 36 42,4 46,6
2013 49 51,3 55,2
2014 53 58,4 61,9
2015 54 58,8 62,3
2016 55 61,6 64,7
Šaltinis: Latvijos statistikos departamentas.
2017 metais Latvijoje veikia 57 biodujų įmonės, iš kurių:
• 6 įmonės veikia savivaldybių sąvartynuose;
• 1 biologinių nuotekų valymo įmonė veikia Rygoje;
• 2 įmonės perdirba maisto pramonės atliekas;
• 48 įmonės naudoja žemės ūkio ir maisto atliekas bei energetinius augalus.
Visos šios įmonės gamina elektrą ir šilumą. Taip pat visos šios įmonės tiekia elektros
energiją į Latvijos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemą. 2014 metais buvo
patiekta 333,6 GWh elektros energijos, 2015 metais – 374,87 GWh, 2016 metais – 377,99 GWh.
96
96
Priklausomai nuo įmonės dydžio, už kiekvieną patiektą kWh buvo sumokėta 0,08985–0,21263
EUR. Iš viso buvo sumokėta 56,805 mln. EUR, atėmus 5–15% subsidijuotą energijos mokestį
(Dubrovskis, 2017).
Biodujų įmonėse yra naudojamos įvairios žaliavos – daugiausia galvijų, kiaulių ir
paukščių mėšlas, o taip pat kukurūzų silosas ir žolės, grūdų liekanos iš džiovyklų. Taip pat yra
naudojamos įvairios maisto gamybos atliekos, daržovių atliekos, šiltnamių atliekos,
nestandartinės bulvės, sugadintas maistas, skerdyklų atliekos, pieno perdirbimo įmonių atliekos.
Kai kurios biodujų įmonės per vienerius metus naudoja 15–17 biomasės rūšių (Dubrovskis,
2017).
Biodujų gamyba Latvijoje yra remiama per supirkimo tarifų schemą, o taip pat teikiant
investicinę paramą biodujų įmonių statybai. Biodujų įmonių galimybės naudotis supirkimo
tarifais yra užtikrinamos 10, 15 arba 20 metų. Būtina pažymėti, kad nuo 2011 metų supirkimo
tarifų schema yra laikinai sustabdyta, susirūpinus dėl korupcijos ir skaidrumo trūkumo. Ši
paramos schema nebus atnaujinta iki 2020 metų (EC, 2016; RES LEGAL).
Estija. 2016 metais Estijoje veikė 18 biodujų įmonių, kurios visos gamino šilumą ir/arba
elektros energiją. 5 biodujų įmonės kaip žaliavą naudojo žemės ūkio atliekas, 4 – nuotekas, 3 –
pramonės atliekas ir 6 – sąvartynų atliekas. Biometanas nėra gaminamas Estijoje, nors yra 5 dujų
degalinės ir dar 3 statomos (EC, 2016).
Elektros ir šilumos sektoriuose AEI yra remiami per supirkimo tarifų priemokų schemą.
Elektros rinkos įstatymas nustato, kad tais atvejais, kai atsinaujinančios elektros energijos
gamintojas parduoda šią energiją rinkoje ir patiekia į elektros tinklą, tai perdavimo tinklo
operatorius turi sumokėti priemoką, viršijančią pardavimo kainą. Priemoka sudaro 0,0537 EUR
už vieną kWh ir nesiskiria nuo individualios technologijos. Tačiau šilumą ir elektros energiją
gaminančioms įmonėms, kurių bendri instaliuoti pajėgumai yra mažesni kaip 10 MW,
naudojančioms atliekas, durpes ir skalūnų dujas, yra mokama 0,032 EUR priemoka už vieną
kWh. Priemokų schema įmonės gali naudotis 12 metų nuo eksploatacijos pradžios.
Eksploatacijos pradžia yra laikoma diena, kurią elektros energija yra pirmą kartą patiekiama į
elektros tinklą.
Siekiant padidinti elektros energiją ir šilumą gaminančių biodujų įmonių skaičių ir
paskatinti platesnį AEI naudojimą, yra skiriama investicinė parama infrastruktūros ir
technologijų kūrimui. Paramos priemonės yra skiriamos elektros energiją ir šilumą gaminančių
97
97
biodujų įmonių statybai, katilinių rekonstrukcijai, siekiant, kad jos veiktų, naudodamos AEI, ir
centralizuoto šildymo tinklo rekonstrukcijai, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.
Transporto sektoriuje biometanui yra taikomos subsidijos. Ši finansinė priemonė yra
pirmoji tokio pobūdžio priemonė, kurią Estija patvirtino, siekiant paskatinti biometano gamybą ir
vartojimą. Vienas iš pagrindinių šios finansinės priemonės tikslų yra skatinti autobusų, kurie
naudoja biometaną kaip kurą, naudojimą viešajame transporte. Biometano subsidijų įstatymas
nustato, kad biometano degalinių plėtrai didžiausia išlaidų, kompensuojamų per subsidijų
schemą, dalis yra 35 proc. vienam projektui ir didžiausia paramos suma vienam projektui – 350
tūkst. EUR, o viešojo transporto sistemos plėtrai didžiausia išlaidų, kompensuojamų per
subsidijų schemą, dalis yra 30 proc. vienam projektui ir didžiausia paramos suma vienam
projektui – 4 mln. EUR. Bendra paramos suma sudaro 9 mln. EUR, iš kurios 6 mln. EUR yra
skiriama savivaldybių viešojo transporto sistemos projektams ir 3 mln. EUR – biometano
degalinių projektams. Šios lėšos yra numatytos iki 2020 metų.
Biometano rinkos plėtros paramos įstatymas nustato, kad biometanui, patiektam kaip
transporto degalai galutiniams vartotojams, yra mokama 100 EUR už MWh subsidija, iš kurios
atimama vidutinė einamojo mėnesio gamtinių dujų rinkos kaina, o biometanui, patiektam
galutiniams vartotojams dujų tinkle, yra mokama 93 EUR už MWh subsidija, iš kurios atimama
vidutinė einamojo mėnesio gamtinių dujų rinkos kaina (EC, 2016; RES LEGAL).
Danija. 2014 metais Danijoje veikė 154 biodujų įmonės, 2015 metais – 159 (1 priedas, 5
lentelė).
1 priedas. 5 lentelė. Biodujų įmonės Danijoje 2014–2015 metais
Metai
Įmonės, gaminančios elektros energiją ir šilumą Įmonės, gaminančios šilumą
Skaičius
Elektros
energijos
pajėgumai, MW
Šilumos
pajėgumai,
MJ/s
Dalis nuo
visos pateiktos
šilumos
Skaičius
Šilumos
pajėgumai,
MJ/s
Dalis nuo visos
patiektos
šilumos
2014 154 93 124 0,9 29 60 0,3
2015 159 100 132 1,0 25 62 0,2
Šaltinis: Danish Energy Agency, 2014; Energistyrelsen, 2015.
2015 metais biodujų įmonės kaip žaliavą naudojo nuotekų dumblą, žemės ūkio atliekas,
pramonines atliekas ir sąvartynų atliekas (1 priedas, 6 lentelė).
98
98
1 priedas. 6 lentelė. Biodujų įmonių tipai Danijoje 2015 metų pradžioje Biodujų įmonės tipas Įmonių skaičius Gamyba (GWh/per metus)
Nuotekų dumblo 52 281
Žemės ūkio atliekų 68 1367
Pramoninių atliekų 5 67
Sąvartynų atliekų 25 48
Viso 153 1763
Šaltinis: AL Seadi, 2017.
2013 metų lapkričio mėnesį Danijoje buvo priimtas Susitarimas dėl energijos, pagal kurį
buvo numatyta skirti daugiau paramos elektros energijos iš biodujų gamybai ir biodujų
išgryninimui. Šis susitarimas davė naudos, kadangi 2017 metais, palyginti su 2015 metais,
biodujų gamyba padvigubėjo, pradėjo veikti naujos gamyklos su biodujų išgryninimo įrenginiais.
Biodujų panaudojimas Danijoje pateikiamas 1 priedo 7 lentelėje (AL Seadi, 2017).
1 priedas. 7 lentelė. Biodujų panaudojimas Danijoje 2015 metais Panaudojimo būdas GWh Dalis, proc.
Elektros energija 1150 66
Šiluma 288 16
Išgryninimas 308 17
Deginimas <17 <1
Šaltinis: AL Seadi 2017.
2011 metais Danijoje buvo pastatyta pirmoji biodujų įmonė, išgryninanti biodujas. 2015
metais Danijoje jau veikė 12 biodujų įmonių, išgryninančių biodujas, o 2017 metais – 19 įmonių.
Šiuo metu yra statomos dar 8 naujos biodujų įmonės, išgryninančios biodujas (1 priedas, 8
lentelė).
1 priedas. 8 lentelė. Biodujų išgryninimas Danijoje 2013 ir 2017 metais
Metai
Biodujų įmonių,
pagerinančių dujas,
skaičius
Pagerinimo
pajėgumai,
mln. Nm3
Naudojamos
technologijos/įmonių skaičius
Dujų
degalinių
skaičius
Biodujomis
varomų
automobilių
skaičius
2013 6 18 n. d. 8 81
2017 19 (8 dar statomos) 158 Vandeniu – 10, aminais – 5,
membraniniu būdu – 4
16 (1 dar
statoma) 461
Šaltinis: AL Seadi 2017.
Šiuo metu biometanas sudaro 10 proc. visų dujų, tiekiamų į gamtinių dujų tinklą, ir jo
dalis kiekvienais metais didėja. Biometanas gali būti laikomas esamuose dujų saugyklose.
Biometano tiekėjai, priklausomai nuo kiekio, gauna subsidijas. Žaliųjų dujų sertifikatų sistema
padidina biometano vertę, o ypač biometano, naudojamo kaip transporto priemonių kuras, vertę.
Naujos biodujų įmonės turi biodujų išgryninimo įrenginius, o daugelis senųjų biodujų įmonių
99
99
įsigijo įrengimus biodujų išgryninimui. Išgrynintų biodujų naudojimas miestų autobusuose ir
sunkvežimiuose didėja, ir pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šiam didėjimui, yra taršos
vengimas ir ekonominės paskatos (biodujos yra pigesnės už importuotą dyzeliną). Biodujų
pagerinimui yra skiriama parama – 7 Danijos kronos (DKK)/GJ. 2017 metų liepos mėnesį
Danijoje buvo registruotas 461 automobilis, naudojantis biodujas kaip kurą: 223 lengvieji
automobiliai, kurių masė mažesnė kaip 3500 kg, 123 autobusai ir 115 sunkvežimių.
Danijoje yra skiriamas didžiulis dėmesys energijos iš AEI gamybos skatinimui. 2012
metais kovo mėnesį buvo pasirašytas Susitarimas dėl energijos, apimantis 2012–2020 metų
periodą, kuriame numatyta padidinti energijos, gaunamos iš AEI, dalį visoje energijos gamyboje.
Siekiama, kad Danijoje iki 2020 metų 35 proc. energijos būtų gaunama iš AEI, o iki 2050 metų
Danija taptų nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Šiame susitarime didelis dėmesys yra skiriamas
biodujų gamybai. Danijos Energetikos institucija prognozuoja, kad biodujų gamyba nuo 2012 iki
2020 metų padidės 4 kartus (iki 16,8 PJ). Danijos politikai susitarė, kad, gaminant biodujas, kaip
žaliava neturėtų būti naudojami energetiniai augalai, todėl buvo nustatyti apribojimai dėl
energetinių augalų, naudojamų biodujų gamyboje, dalies. Atsižvelgiant į tai, didelis dėmesys yra
skiriamas tokių žaliavų, kaip gyvulių srutos, kraikas, šiaudai, lignoceliuliozės atliekos, pirminės
atskirtos buitinės atliekos, panaudojimui biodujoms pagaminti. Numatyta, kad iki 2020 metų 50
proc. gyvulių mėšlo bus perdirbta biodujų įmonėse (AL Seadi, 2017).
Nuo 2008 metų Elektros energijos gamyba iš biodujų yra remiama per supirkimo tarifų
priemokų schemą. Yra du priemokų tipai: didžiausia priemoka (ši priemoka priklauso nuo rinkos
kainos ir taisyklės nustato didžiausią rinkos kainos ir priemokos sumą) ir garantuota priemoka
(tam tikrais atvejais biodujų įmonėms yra suteikiama priemoka prie rinkos kainos, šiuo atveju
taisyklės nenustato didžiausios rinkos kainos ir priemokos sumos).
Biodujų įmonėms (naudojančioms grynąsias biodujas) yra mokama: didžiausia subsidija
(priemoka plius rinkos kaina) – 0,793 DKK (0,11 EUR) už vieną kWh. Tarifas yra peržiūrimas,
atsižvelgiant į grynųjų kainų indeksą, perskaičiuojamas kiekvienų metų sausio 1 dieną ir
grindžiamas 60 proc. praėjusių metų grynųjų kainų indekso padidėjimu, palyginti su 2007
metais. Papildomai biodujų įmonės gauna:
• 0,26 DKK (apie 0,035 EUR) už vieną kWh. Ši priemoka, jei gamtinių dujų kaina
praėjusiais metais yra aukštesnė nei bazinė kaina – 53,2 DKK už vieną GJ, tai šio skirtumo
kiekviena DKK yra mažinama 0,1 DKK už vieną kWh;
100
100
• 0,10 DKK (apie 0,05 EUR) už vieną kWh. Ši priemoka nuo 2016 metų sausio 1
dienos yra mažinama 2 DKK (0,0027 EUR) ir bus nutraukta iki 2019 metų pabaigos.
Biodujų įmonė gali pasirinkti didžiausią subsidiją (priemoką plius rinkos kaina) – 0,793
DKK (0,11 EUR) už vieną kWh arba garantuotą priemoką – 0,431 DKK (apie 0,06 EUR) už
vieną kWh.
Kogeneracinėms jėgainėms (už elektros energijos dalį, pagamintą, deginant biodujas) yra
mokama garantuota priemoka 0,431 DKK (apie 0,058 EUR) už vieną kWh. Tarifas yra
peržiūrimas, atsižvelgiant į grynųjų kainų indeksą, perskaičiuojamas kiekvienų metų sausio 1
dieną ir grindžiamas 60 proc. praėjusių metų grynųjų kainų indekso padidėjimu, palyginti su
2007 metais. Papildomai biodujų įmonės gauna:
• 0,26 DKK (apie 0,035 EUR) už vieną kWh. Ši priemoka, jei gamtinių dujų kaina
praėjusiais metais yra aukštesnė nei bazinė kaina – 53,2 DKK už vieną GJ, tai šio skirtumo
kiekviena DKK yra mažinama 0,1 DKK už vieną kWh;
• 0,10 DKK (apie 0,05 EUR) už vieną kWh. Ši priemoka nuo 2016 metų sausio 1
dienos yra mažinama 2 DKK (0,0027 EUR) ir bus nutraukta iki 2019 metų pabaigos.
Biodujų įmonė gali pasirinkti didžiausią subsidiją (priemoką plius rinkos kaina) – 0,793
DKK (0,11 EUR) už vieną kWh arba garantuotą priemoką – 0,431 DKK (apie 0,06 EUR) už
vieną kWh.
Šildymo sektoriuje biodujų naudojimas yra netiesiogiai remiamas per atleidimą nuo
mokesčių, kurie paprastai taikomi iškastinio kuro, skirto šildymo reikmėms, gamybai,
perdirbimui, laikymui, priėmimui ir išsiuntimui, mokėjimo.
Danija remia biodujų naudojimą transporto sektoriuje per tarifų priemoką, kuri mokama
biodujų gamintojams, parduodantiems biodujas kaip transporto kurą galutiniams vartotojams.
Finansavimas susideda iš trijų tarifų – 39 DKK (apie 5,23 EUR), 26 DKK (apie 1,34 EUR) ir 10
DKK (apie 1,34 EUR). Nuo 2016 metų sausio 1 dienos 10 DKK (apie 1,34 EUR) tarifas už vieną
biodujų GJ kiekvienais metais mažės 2 DKK (apie 0,27 EUR) ir bus nutrauktas iki 2019 metų
pabaigos (RES LEGAL).
Nuo 2013 metų gruodžio 1 dienos už išgrynintų biodujų pateikimą į gamtinių dujų tinklą
mokama 111,6 DKK parama už vieną GJ.
101
101
Danijoje galima kreiptis dėl dotacijų investicijoms biodujų, daugiausia iš mėšlo,
gamybai. 2013 metais 19 naujų biodujų įmonių gavo Vyriausybės dotacijas – 268 mln. DKK (36
mln. EUR).
Jungtinė Karalystė. JK yra ES lyderė biodujų ir biometano gamybos srityje. Biodujų ir
biometano gamybos sektorius per pastaruosius 12 metų nuolat augo. 2015 metais JK veikė 424
biodujų ir biometano gamybos įmonės, o 2017 metais – 557, iš kurių 466 įmonės gamino
elektros energiją ir šilumą, 6 – tik šilumą ir 85 – biometaną (1 priedas, 9 lentelė). JK biometanas
daugiausia tiekiamas į dujų tinklą, nors tam tikra nedidelė jo dalis yra naudojama ir transporte.
1 priedas. 9 lentelė. Biodujų ir biometano gamybos įmonės JK 2017 metais Elektras/Šiluma/Biometanas Įmonių skaičius Įmonių pajėgumai
Įmonės (išskyrus nuotekų)
Elektros energijos/Šilumos ir
elektros energijos įmonės
Tik šilumos įmonės
Biometano įmonės
Viso
316
6
76
398
309 MWe
0,1 MWth
53400 m3/val.
518 MWe ekvivalentu
Nuotekų įmonės
Šilumos ir elektros energijos
Biometano įmonės
Viso
150
9
159
182 MWe
7920 m3/val.
213 MWe ekvivalentu
Visos įmonės
Elektros energijos/Šilumos ir
elektros energijos įmonės
Tik šilumos įmonės
Biometano įmonės
Viso
466
6
85
557
491 MWe
0,1 MWth
61320 m3/val.
731 MWe ekvivalentu
Šaltinis: Lukehurst, ADBA, 2017.
Oficialaus informacinio portalo apie anaerobinį atliekų skaidymą 2015 metų liepos
mėnesio duomenimis, Jungtinėje Karalystėje veikė šios biodujų įmonės: 277 biodujų įmonės,
biodujas išgaunančios iš žemės ūkio atliekų (mišrios šilumos ir elektros energijos įmonės –
214, biometano gamybos ir mišrios šilumos ir elektros energijos gamybos įmonės – 58, tik
šilumos gamybos įmonės – 4, dujų įmonė (angl. cooking gas) – 1), ir 124 biodujų įmonės,
biodujas išgaunančios iš atliekų (mišrios šilumos ir elektros energijos įmonės – 104, biometano
gamybos ir mišrios šilumos ir elektros energijos gamybos įmonės – 18, biometano gamybos
įmonė – 1, tik šilumos gamybos įmonė – 1).
Elektros energijos sektoriuje biodujų gamyba yra remiama per supirkimo tarifų schemą ir
kvotų schemą RO (angl. Renewables Obligation). Pagal supirkimo tarifų schemą, taikomą
Didžiojoje Britanijoje, yra remiamos mažos biodujų įmonės, kurių pajėgumai iki 5 MW.
102
102
Didžiojoje Britanijoje veikiančios biodujų įmonės, kurių pajėgumai nuo 50 kW iki 5 MW, gali
pasirinkti supirkimo tarifų schemą arba kvotų schemą (RO). Nuo 2016 metų sausio 15 dienos
visoms naujoms įmonėms, teikiančioms prašymus pasinaudoti supirkimo tarifų schema, yra
taikoma nauja apribojimų sistema. Supirkimo tarifai pateikiami 1 priedo, 10 lentelė lentelėje.
1 priedas. 10 lentelė. Supirkimo tarifai nuo 2017 metų balandžio 1 dienos iki 2019 metų
kovo 31 dienos (Didžiosios Britanijos pensai už vieną kWh)
Bendri
instaliuoti
pajėgumai
2017/2018 2018/2019
2017 2018 2019
04.01–
06.30
07.01–
09.30
10.01–
12.31
01.01–
03.31
04.01–
06.30
07.01–
09.30
10.01–
12.31
01.01–
03.31
250 kW arba
mažiau
6,24 5,57 4,99 4,94 4,91 4,87 4,83 4,80
250 kW – 500
kW
5,90
5,27 4,72 4,69 4,65 4,63 4,59 4,56
Daugiau kaip
500 kW
2,24 1,99 1,76 1,74 1,72 1,68 1,66 1,64
Šaltinis: Ofgem. 2017.
Pagal kvotų schemą (RO), kuri yra pagrindinė paramos schema biodujų įmonėms, kurių
bendri instaliuoti pajėgumai yra didesni kaip 5 MW, elektros energijos tiekėjai privalo įrodyti
(pateikdami sertifikatus), kad tam tikra elektros, gautos iš AEI, dalis yra patiekta galutiniams
vartotojams JK. Nuo 2017 metų kovo 31 dienos naujos biodujų įmonės nebegali teikti prašymo
pasinaudoti kvotų schema.
Nuo 2014 metų Didžiojoje Britanijoje pradėta taikyti Susitarimų dėl skirtumų schema
CfD (angl. Contracts for Difference). Ši schema yra pagrįsta skirtumu tarp rinkos kainos ir iš
anksto nustatytos kainos. Nuo 2017 metų balandžio mėnesio Susitarimų dėl skirtumo schema yra
vienintelė paramos schema AEI projektams, kurių bendri instaliuoti pajėgumai yra didesni kaip 5
MW.
Biodujų įmonės yra atleistos nuo energijos mokesčio – Minimali anglies kaina (angl.
Carbon Price Floor), kuris yra taikomas iškastiniam kurui.
Šilumos sektoriuje biodujų deginimas ir biometano tiekimas į dujų tinklą yra remiami per
schemą – Šilumos, išgaunamos iš atsinaujinančios energijos, paskata RHI (angl. Non-Domestic
Renewable Heat Incentive). Pagal šią schemą yra teikiamas nustatyto dydžio tarifas už vieną
pagamintą kWh. Mokėjimai yra numatyti pramonei, verslui ir viešojo sektoriaus organizacijoms.
Ši paramos schema yra taikoma Anglijoje, Škotijoje ir Velse. Nuo 2016 metų kovo 1 dienos
Šiaurės Airijoje ši paramos schema nebetaikoma naujiems pareiškėjams. Tarifai yra skelbiami
103
103
kiekvieną ketvirtį, jie gali mažėti, priklausomai nuo numatomų išlaidų per ateinančius 12
mėnesių ir augimo per praėjusį laikotarpį. Paskutiniai paskelbti tarifai, kurie galioja nuo 2017
metų rugsėjo 20 dienos, pateikiami 1 priedo, 11 lentelėje. 2017 metų lapkričio 20 dieną buvo
paskelbta, kad nuo 2018 metų sausio 1 dienos tarifai nebus mažinami.
1 priedas. 11 lentelė. Tarifai pagal RHI nuo 2017 metų rugsėjo 20 dienos Technologija Tinkamumas Tarifai (p/kWh)
Biodujų deginimas mažose biodujų
įmonėse
Biodujų deginimas vidutinėse
biodujų įmonėse
Biodujų deginimas didelėse biodujų
įmonėse
Mažiau kaip 200 kWth
200–600 kWth
Daugiau kaip 600 kWth
2,88
2,26
0,86
Biometano tiekimas į dujų tinklą 1 Pakopa: pirmiesiems 40000 MWh
tinkamo biometano
2 Pakopa: kitiems 40000 MWh
tinkamo biometano
3 Pakopa: likusiems MWh tinkamo
biometano
3,20
1,89
1,45
Šaltinis: RES LEGAL.
Transporto sektoriuje biometano gamyba yra remiama per kvotų sistemą – Transporto
degalų, gautų iš AEI, įpareigojimą RTFO (angl. Renewable Transport Fuel Obligation). Degalų
tiekėjai privalo patenkinti nustatytą biodegalų kvotą visuose patiektuose degaluose. Vieno
sertifikato gali būti prašoma kiekvienam litrui degalų, gautų iš AEI. Biodujų atveju, gali būti
reikalaujama 1,9 sertifikato/kg tiekiamo biometano ir 1,75 sertifikato/kg tiekiamo biobutano arba
biopropano (arba jų abiejų derinių). Sertifikatų skaičius padvigubėja, jei naudojama žaliava yra
klasifikuojama kaip atliekos arba liekanos.
Biodujų ir biometano gamyba yra netiesiogiai remiama per sąvartynų atliekų mokestį,
kuris turi būti sumokamas pagal svorį (EC, 2016; RES LEGAL).
Austrija. Austrija yra viena iš lyderių ES pagal energiją, gaminamą iš AEI. 2015 metų
EUROSTAT duomenimis, biodujų vienam gyventojui ji pagamina 14 proc. daugiau nei
vidutiniškai ES. Austrijoje biodujas gamina 436 įmonės (EC, 2016), iš kurių 201 žemės ūkio
sektoriuje, 125 biologinių ir pramoninių atliekų sektoriuje, 95 nuotekų ir 15 sąvartynų
sektoriuose. Biodujų gamyba pradėjo pastebimai didėti nuo 2004 metų, po to, kai 2002 metais
buvo priimtas Ekologinės energijos įstatymas. 2007 metais aukštyn šoktelėjo žaliavų kainos, o
pastovios įmonių išlaikymo sąnaudos irgi buvo aukštesnės nei buvo tikėtasi iš pradžių. Dėl to
energijos gamybos sąnaudos tapo aukštesnės nei nustatytas energijos supirkimo tarifas. Be to,
104
104
Ekologinės energijos įstatymo pakeitimas taip pat pablogino įmonių veikimo sąlygas. Visa tai
pristabdė biodujų gamybos plėtrą. Naujas impulsas energijos iš biodujų augimui buvo 2012
metais pakeistas Ekologinės energijos įstatymas. 2015 metais, palyginti su 2011 metais, biodujų
gamyba išaugo 77 proc. (1 priedas, 1 pav.).
1 priedas. 1 pav. Biodujų gamyba Austrijoje 2006–2015 metais, TJ
Šaltinis: EUROSTAT.
Vis dėlto energijos iš biodujų suvartojimas 2015 metais sudarė tik 0,9 proc. viso
Austrijos energijos suvartojimo. Austrijos biodujų įmonės į elektros tinklą paskutiniais metais
patiekia apie 565 GWh elektros energijos, 350 GWh šilumos ir 105 GWh biometano per metus
(Österreichischer..., 2017). Pagrindinė biodujų gamybos žaliava Austrijoje yra energetiniai
augalai. Jie sudaro apie 61 proc. iš biodujų gautos energijos. Apie 20 proc. energijos
pagaminama iš kiaulių srutų, 2 proc. – iš galvijų srutų, 13 proc. – iš biologinių atliekų ir 3 proc. –
iš nuotekų (EC, 2016).
Paskutinių metų Austrijos siekis yra renovuoti esamas įmones, siekiant padidinti
pajėgumus arba gilinant biodujų perdirbimą iki biometano. Kitas tikslas – jėgainių efektyvumo
gerinimas, nors jau dabar pasiektas apie 60 proc. biodujų jėgainių efektyvumas. Pagal Austrijos
įstatymus toks efektyvumas būtinas, norint gauti specialų energijos supirkimo tarifą, pasibaigus
pradiniam 15 metų periodui.
Austrijoje elektros gamybos iš AEI rėmimas vyksta daugiausia per specialius jos
supirkimo tarifus, diferencijuotus pagal energijos šaltinį. Elektros gamybos iš AEI (Austrijoje
dažniausiai vadinamos ekologine energija) rėmimas yra reglamentuotas atskiru federaliniu
6685 64447148
6403 64187087
8640 8442
1241812563
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
105
105
įstatymu (Bundesgesetz über die Förderung der Elektrizitätserzeugung aus erneuerbaren
Energieträgern (Ökostromgesetz 2012 – ÖSG 2012)) (RISb, 2017). Pagal 2016 metų priimtą
Ekologiškos elektros supirkimo tarifo potvarkį (Ökostrom-Einspeisetarifverordnung 2016)
(RISa, 2017) elektrą iš biodujų gaminančių įmonių 2017 metais pateiktoms paraiškoms šio tarifo
dydis – 12,38–18,48 eurocentų/kWh, priklausomai nuo maksimalaus ribotosios spartos
pajėgumo:
1) iki 250 kW – 18,48 eurocentų/kWh;
2) nuo 250 iki 500 kW – 15,99 eurocentų/kWh;
3) nuo 500 iki 750 kW – 12,84 eurocentų/kWh;
4) virš 750 kW – 12,38 eurocentų/kWh.
Šie tarifai taikomi tik tuomet, jeigu kasmet Atsiskaitymų už ekologišką elektrą agentūrai
bus deklaruota, jog elektros gamybai buvo naudojamos žaliavos, kuriose gryni žemės ūkio
substratai ir gyvulių mėšlas sudaro ne mažiau kaip 30 proc. Jeigu buvo naudojamos kitos
medžiagos, tarifas mažinamas 20 proc. Įstatymas garantuoja supirkimo tarifo taikymą 15 metų.
Elektrai, pagamintai iš biometano, kuris yra pagamintas pagal tuos pačius standartus kaip
ir gamtinės dujos bei gautas iš biodujų įmonių, taikomi tokie elektros energijos supirkimo tarifai
priklausomai nuo ribotosios spartos pajėgumo:
1) iki 500 kW – 15,99 eurocentų/kWh;
2) nuo 500 iki 750 kW – 12,84 eurocentų/kWh;
3) virš 750 kW – 12,38 eurocentų/kWh.
Taip pat elektros energijai, pagamintai iš biodujų, pagamintų pagal tuos pačius
standartus, kaip ir gamtinės dujos, taikomas 2 centų/kWh technologinė premija (priedas).
Elektros energijai iš biodujų, gautų iš nuotekų įmonių, 2017 metais taikomas 5,71
centų/kWh supirkimo tarifas, o gautų iš sąvartynų – 4,75 centų/kWh supirkimo tarifas.
Investicinės subsidijos įrenginiams iki įjungimo į tinklą. Standartinė subsidija – 30
proc. tinkamų finansuoti instaliavimo išlaidų. Papildomos subsidijos:
• 5 proc. instaliacijoms, esančioms aukščiau nei 1200 metrų arba ekologiškai
jautriose vietovėse;
• 5 proc., jeigu įgyvendinamos skirtingos priemonės;
• 5 proc. arba didžiausia 10000 EUR suma, laikantis ES aplinkosaugos vadybos ir
audito sistemos arba ekologinių reikalavimų.
106
106
Kogeneracinėse šilumos ir elektros gamybos iš biodujų įmonėse, dėl kurių buvo
pateikta paraiška per nustatytą terminą, elektros iš biodujų supirkimo tarifas didinamas 2
eurocentais/kWh nustatytam periodui (10000–60000 pilnai išnaudotų valandų), jeigu yra
vykdomi tam tikri kriterijai, nustatyti atskirai naujiems elektros ir šilumos gamybos įrengimams,
modernizuotiems ir modifikuotiems.
Austrijoje, siekiant mažinti šiltnamio dujų išmetimą, užsibrėžta nuo 2009 metų pakeisti
5,75 proc. mineralinio benzino ar dyzelino, naudojamo transporto priemonėms. Mažiausiai 3,4
proc. benzino ir 6,3 proc. dyzelino turi būti pakeista biodegalais ar kitais atsinaujinančiais
degalais. 2020 metais iškeltas tikslas pakeisti 8,45 proc. benzino ar dyzelino. Yra teikiamos
investicinės ir eksploatavimo dotacijos, atnaujinant automobilių parką aplinkai draugiškais
automobiliais. Tinkami finansuoti yra ir projektai, jeigu naudojama bent 50 proc. dalis išgrynintų
biodujų/metano.
Vokietija. Vokietija yra didžiausia biodujų gamintoja ES. EUROSTAT duomenimis,
2015 metais jos biodujų gamyba sudarė 50 proc. ES-28 biodujų gamybos. Vokietija taip pat
pagamina daugiausiai biodujų, skaičiuojant vienam gyventojui – 4050 MJ, o tai yra 3 kartus
daugiau nei vidutiniškai ES. Didžiausia biodujų gamybos plėtra vyko 2009–2011 metais, kai
kasmet buvo įkuriama apie 1000 naujų biodujų įmonių (1 priedas, 12 lentelė). Tuo metu galiojo
patrauklūs energijos iš AEI supirkimo tarifai. Vėliau, juos pakeitus, plėtra pastebimai sulėtėjo.
1 priedas. 12 lentelė. Biodujų įmonių skaičius, instaliuota galia, elektros energijos ir
šilumos gamyba Vokietijoje 2007–2016 metais
Metai Įmonių skaičius Instaliuota galia, GW Elektros energijos
gamyba, GWh
Šilumos gamyba,
GWh
2007 3711 1,3 8406 3652
2008 3891 1,4 11001 3495
2009 4984 1,9 13103 5299
2010 5905 2,3 15554 8004
2011 7175 3,1 19281 9897
2012 7515 3,4 25390 10684
2013 7850 3,5 27452 13028
2014 7944 3,9 29341 15256
2015 8005 4,1 30110 15980
2016 8075 4,1
Šaltinis: Bundesministerium..., 2016.
Didesnė biodujų dalis yra naudojama elektros gamybai – apie 65 proc., šilumos gamybai
– apie 35 proc. Vokietijoje pagrindinė žaliava biodujų gamybai yra žemės ūkio augalai, jie 2014
metais sudarė 52 proc. visos žaliavų masės. 43 proc. žaliavų masės biodujų gamybai sudarė
107
107
gyvulių ekskrementai, 3 proc. – komunalinės atliekos ir 2 proc. – žemės ūkio, pramonės ir kitų
verslų atliekos. Iš žemės ūkio augalų net 73 proc. sudarė kukurūzų silosas, 12 proc. – žolės
silosas, 7 proc. – grūdinių kultūrų viso augalo masės silosas (1 priedas, 2 pav.). Kitų žemės ūkio
augalų, skirtų biodujų gamybai, dalys yra nedidelės.
1 priedas. 2 pav. Biodujų gamybai naudojamų augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavų
struktūra Vokietijoje 2014 metais, proc. Šaltinis: Bundesministerium ..., 2016.
Iš gyvulinės kilmės žaliavų didžiausią lyginamąjį svorį pagal gyvulių rūšis sudaro galvijų
ekskrementai – 69 proc., kiaulių ekskrementai – 14 proc., paukščių – 3 proc., 14 proc. yra
nespecifikuoti.
2014 metais biometano buvo pagaminta 1347 GWh, 86 proc. jo skirta elektros energijos
ir šilumos gamybai kogeneracinėse jėgainėse, 2 proc. – tik šilumos gamybai, 6 proc. – kaip
degalai transporto priemonėms, 6 proc. – nespecifikuotiems tikslams.
2014 metais Vokietijoje buvo daugiau nei 900 gamtinių dujų degalinių, iš jų virš 150
degalinių kaip kurą siūlė gryną biometaną ir daugiau kaip 300 degalinių – biometano ir gamtinių
dujų mišinį. Biometano, kaip kuro, pardavimas 2009 metais, palyginti su 2014-aisiais, išaugo 37
kartus – atitinkamai nuo 15 GWh iki 550 GWh. Vis dėlto 2014 metais metanas sudarė tik 0,1
proc. visos Vokietijos degalų rinkos.
Šiuo metu Vokietijoje AEI (tame skaičiuje ir biodujų) gamybos ir vartojimo
reglamentavimas ir skatinimas vyksta pagal Atsinaujinančios energijos plėtros įstatymą, priimtą
Kukurūzų
silosas
73%
Žolės silosas
12%
Grūdinių
kultūrų masės
silosas
7%
Grūdai
2%
Cukriniai
runkeliai
2%
Tarpinės
kultūros
2%
Kraštovaizdžio
priežiūros
medžiagos
1%
Kitos
1%
Augalinės kilmės žaliavos
Kiaulių srutos
13%
Kiaulių mėšlas
1%
Galvijų srutos
61%
Galvijų
mėšlas
8%
Paukščių mėšlas
2%
Sausas vištų
mėšlas
1%
Nespecifikuotas
14%
Gyvulinės kilmės žaliavos
108
108
2014 metais, paskutinis jo atnaujinimas atliktas 2017 metais (Gesetz für den Ausbau
erneuerbarer Energien – EEG 2017) (Bundesministerium …, 2017).
Vokietijoje įmonėms, gaminančioms elektros energiją iš AEI, suteikiama pirmenybė
prisijungti prie tinklų. Be to, tinklų operatoriai, supirkdami elektros energiją, privalo teikti
pirmenybę elektros energijai iš AEI.
Elektros energijos gamybos iš biodujų įmonės, kurių galingumas siekia iki 100 kW, o
didesnio galingumo įmonės su tam tikrais apribojimais, daugiausia remiamos per elektros
supirkimo tarifą. Elektros energijos, pagamintos iš biodujų, supirkimo tarifas diferencijuotas
pagal naudojamas žaliavas ir įmonių dydį, taip pat iš visų rūšių biodujų pagamintai elektros
energijai taikomas 0,2 eurocentų/kWh sumažinimas.
Supirkimo tarifas (be PVM) už elektros energiją, pagamintą, naudojant biodujas iš
biomasės:
1) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 150 kW – 13,32 eurocentų/kWh;
2) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 500 kW – 11,49 eurocentų/kWh;
3) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 5 MW – 10,29 eurocentų/kWh;
4) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 20 MW – 5,71 eurocentų/kWh.
Už elektros energiją, pagamintą, naudojant biodujas iš skysto mėšlo – 23,14 eurocentų/kWh,
jeigu:
1) elektros energija bus gaminama toje pačioje vietoje, kaip ir biodujos,
2) instaliuota galia sieks iki 75 kW,
3) biodujų gamybai per kalendorinius metus skysto mėšlo, išskyrus paukščių mėšlą, dalis
sieks mažiausia 80 proc. masės.
Už elektros energiją, pagamintą naudojant biodujas iš bioatliekų:
1) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 500 kW – 14,88 eurocentų/kWh;
2) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 20 MW – 13,05 eurocentų/kWh.
Už elektros energiją, pagamintą, naudojant biodujas iš sąvartynų:
1) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 500 kW – 8,17 eurocentų/kWh;
2) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 5 MW – 5,66 eurocentų/kWh.
Už elektros energiją, pagamintą naudojant biodujas iš nuotekų:
1) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 500 kW – 6,49 eurocentų/kWh;
2) įmonėms, turinčioms vardinę galią iki 5 MW – 5,66 eurocentų/kWh.
109
109
Įstatymas numato, kada supirkimo tarifas yra mažinamas:
1) jeigu įmonės operatorius gauna regioninį sertifikatą, supirkimo tarifas mažinamas 0,1
eurocentų/kWh;
2) jeigu elektros energija yra perduota į tinklus ir dėl to yra atleista nuo elektros energijos
mokesčio, supirkimo tarifas mažinamas mokesčio suma;
3) jeigu AEI elektros energiją gaminančioje įmonėje įvyksta sutrikimas, jo metu supirkimo
tarifas mažinamas 20 proc.;
4) jeigu įmonės operatorius neįregistravo įmonės, kaip to reikalauja Atsinaujinančios
energijos plėtros 2017 metų įstatymas, jam supirkimo tarifas mažinamas iki 0.
Elektros energijos supirkimo tarifai mažinami iki rinkos kainos, jeigu:
1) nepasiekti įstatyme numatyti techniniai reikalavimai;
2) įmonės operatorius persijungė iš tiesioginio elektros energijos pardavimo į AEI
supirkimo tarifą, neinformuodamas apie tai tinklo operatoriaus;
3) įmonės operatorius pažeidžia draudimą parduoti elektros energiją, pagamintą tiek iš AEI,
tiek iš kasyklų dujų.
Rinkos premija (Marktpraemie). Ji apskaičiuojama, iš aukščiau aprašyto supirkimo
tarifo atėmus mėnesinę rinkos vertę (Monatsmarktwert), ir taikoma tiesiogiai parduotai bei
faktiškai sunaudotai elektros energijai tam tikrą mėnesį. Mėnesinė rinkos vertė – tai faktinė
vidutinė mėnesinė valandinių kontraktų vertė elektros energijos biržos (spot) rinkoje Vokietijos
kainų zonoje eurocentais/kWh. Perdavimo tinklų operatoriai mėnesinės rinkos vertės dydį turi
apskaičiuoti ir paskelbti kiekvieną mėnesį, praėjus ne daugiau kaip 10 darbo dienų po
pasibaigusio mėnesio pabaigos vieningu formatu bendroje internetinėje svetainėje. Rinkos
premija taikoma elektros energijai, pagamintai iš biodujų, gautų iš biomasės, sąvartynų ir
nuotekų (bei kai kurių kitų šiame darbe neanalizuojamų AEI). Rinkos premijai gauti elektros
energijos gamintojams iš biodujų taikomi visi reikalavimai, tarifai bei jų sumažinimo dydžiai,
kaip ir elektros energijos supirkimo tarifo taikymo atveju, nes pastarasis yra rinkos premijos
apskaičiavimo vienas iš dėmenų.
Lankstumo priedas. Jis taikomas naujai įrengtoms elektros energijos gamybos
įmonėms. Lankstumo priedo dydis – 40 EUR per metus už kiekvieną instaliuoto galingumo kW.
Jį gali gauti:
110
110
1) įrengimai elektros energijos gamybai iš biodujų, galingesni nei 100 kW, ir kurių vertė
įstatymiškai pagrįsta;
2) įrengimai elektros energijos gamybai iš biodujų, kurių vertė patvirtinta konkurso būdu.
Lankstumo priedas gali būti mokamas visą tą laiką, kai už elektros energiją mokamas
supirkimo tarifas arba rinkos premija.
Lankstumo premija. Ji taikoma jau iki 20104 metų liepos 31 dienos veikusioms elektros
energijos gamybos įmonėms. Išmoka mokama už naujai instaliuotą galingumą po 2014 metų
rugpjūčio 1 dienos ir siekia 130 EUR/kW per metus bei mokama 10 metų, jeigu šiam
instaliuotam galingumui netaikomos kitos paramos priemonės, jeigu lankstumo premijai
apskaičiuoti duomenys yra registruoti registre bei vykdomi kiti reikalavimai, įskaitant
gamtosauginius. Ši premija mokama ne už didesnį nei 1350 MW papildomai instaliuotą
galingumą. Konkrečiam elektros energijos gamybos operatoriui suminė lankstumo premija
apskaičiuojama kasmet pagal formulę:
𝐹𝑃 =𝑃𝑍𝑢𝑠𝑎𝑡𝑧×𝐾𝐾×100
𝑃𝐵𝑒𝑚×8760 (ℎ); (1)
šioje formulėje: PBem – vardinė galia kW;
KK – 130 EUR/kW;
PZusatz – papildomai instaliuota galia kW, apskaičiuojama pagal formulę:
PZusatz = Pinst – (fKor x PBem ),
šioje formulėje: Pinst – instaliuota galia kW;
fKor – koeficientas, elektros energijos gamybai iš biometano lygus 1,6 ir iš kitų biodujų,
kurios nėra biometanas – 1,1.
Lengvatinės paskolos. Per KfW banką įmonėms, gaminančioms elektros energiją iš
biodujų, gali būti teikiamos paskolos pagal dvi programas:
1. KfW atsinaujinančios energijos standartinė programa. Pagal ją gali būti finansuojama
iki 100 proc. tinkamų finansuoti investicijų (be PVM), bet ne daugiau kaip 50 mln. EUR vienam
projektui. Tai yra ilgalaikė ir mažų palūkanų paskola su fiksuotomis palūkanomis 5 ar 10-čiai
metų, įskaitant pradinį periodą, kai nereikia grąžinti paskolos. 20 metų fiksuotų palūkanų
periodas yra suteikiamas, jei investicijų kofinansavimo techninė ar ekonominė trukmė yra
ilgesnė, nei 10 metų. Be to, taikomas 0,25 proc. mėnesinis įsipareigojimo mokestis.
2. KfW konsorciumo paskola energijai ir aplinkos apsaugai. KfW tiesioginio dalyvavimo
konsorciumo finansavime paskolos suma sudaro tarp 15 ir 100 mln. EUR. Atsižvelgiant į riziką,
111
111
finansuojama daugiausiai iki 50 proc. bendros konsorciumo finansavimo sumos. Alternatyviu
atveju, KfW gali refinansuoti dvišaliu pagrindu visus bankus, dalyvaujančius konsorciumo
finansavime.
Šilumos gamybai iš biodujų viena iš paramos schemų yra pagal Atsinaujinančios
energijos šildymui įstatymą (Erneuerbare-Energien-Wärmegesetz – EEWärmeG) (RES LEGAL).
Jame numatytas vadinamasis statybų įpareigojimas: statant naujus ar renovuojant senus namus,
jų savininkai turi numatyti tam tikrą dalį energijos pastatų šildymui ar vėsinimui naudoti iš
atsinaujinančių šaltinių. Kogeneracinių elektrinių, gaminančių šilumą iš biodujų, instaliavimas
yra viena iš šio įpareigojimo vykdymo galimybių.
Šilumos ir šalčio gamybai iš biodujų, kaip ir elektros energijos gamybai, galima
pasinaudoti aukščiau aprašyta KfW atsinaujinančios energijos standartine programa
lengvatinei paskolai gauti.
Taip pat pagal KfW atsinaujinančios energijos programą Premium KfW bankas teikia
paskolas su žemomis palūkanomis ir suteikia paramą šilumos gamybos instaliavimui ir plėtrai,
jeigu šiluma ar šaltis bus tiekiama Vokietijoje bent 7 metus. Pagal šią programą KfW bankas
teikia dotaciją iki 30 proc. bendrų investicijų tiesti vamzdynams perduoti biodujas, kurios turi
būti išgrynintos ne iki metano, o iki gamtinių dujų kokybės, arba tinkamų degalams arba
kogeneracinėms elektrinėms. Tiesiamas biodujų vamzdynas turi būti ne trumpesnis nei 300 m.
Pagrindinis dėmuo transporto sektoriuje yra siekis mažinti šiltnamio dujų išmetimą, ką
gali paveikti ir biometano, pagaminto iš biodujų, naudojimas, kaip kuras, transporto priemonėse.
Pradedant 2015 metais, Vokietijoje nustatyta tokia transporto priemonių sukeliamos šiltnamio
dujų išmetimo mažinimo kvota: 2015 metais – 3,5 proc., nuo 2017 metų – 4 proc., iki 2020 metų
– 6 proc. Pagal Apsaugos nuo žalingo aplinkos poveikio dėl oro taršos, triukšmo, vibracijos ir
panašių reiškinių įstatymą (Gesetz zum Schutz vor schädlichen Umwelteinwirkungen durch
Luftverunreinigungen, Geräusche, Erschütterungen und ähnliche Vorgänge (Bundes-
Immissionsschutzgesetz - BImSchG)) (RES LEGAL) numatytos baudos už kvotos nevykdymą –
19–43 EUR/GJ už nepanaudotą biokuro dalį.
Biometano dalis bendroje sunaudotų degalų Vokietijos transporto priemonėse labai maža
– 2014 m. ji sudarė tik 0,1 proc. Visi biodegalai sudarė 5,2 proc. Degalams, kuriuose yra
įmaišyta dalis biodegalų, nukreiptų mažinti šiltnamio dujų išmetimą ir orientuotų į aukščiau
minėtą kvotą, energijos mokesčio lengvatos yra panaikintos (anksčiau buvo).
112
112
Čekija. Čekija yra viena iš lyderių ES pagal energiją, gaminamą iš biodujų. EUROSTAT
duomenimis, 2015 metais vienam gyventojui ji šios energijos pagamino beveik 2 kartus daugiau
nei vidutiniškai ES.
2014 metais Čekijoje biodujas gamino 554 įmonės, iš kurių 383 žemės ūkio sektoriuje,
17 biologinių ir pramoninių atliekų sektoriuje, 98 nuotekų ir 55 sąvartynų sektoriuose (EC,
2016). EUROSTAT duomenimis, 2016 metais biodujų įmonių buvo virš 600. Daugiausia
energijos iš biodujų Čekijoje pagaminama iš energetinių augalų – apie 40 proc., iš kiaulių srutų –
apie 26 proc., galvijų srutų – 12 proc., biologinių atliekų – 18 proc., nuotekų dumblo – 4 proc.
Biodujų gamybos apimtys Čekijoje labiausiai augo 2009–2013 metais – po daugiau, nei
35 proc. kasmet (1 priedas, 3 pav.). 2015 metais, palyginti su 2006 metais, energijos iš biodujų
gamyba padidėjo beveik 10 kartų. Bendrojoje elektros energijos gamyboje biodujų dalis sudarė
apie 3,1 proc., o iš AEI šaltinių pagamintoje elektros energijoje – apie 25 proc. 2012–2015
elektros energijos iš biodujų gamyba lenkė elektros energijos iš gamtinių dujų gamybą (Česka ...,
2017).
1 priedas. 3 pav. Biodujų gamyba Čekijoje 2006–2015 metais, TJ
Šaltinis: EUROSTAT.
2014–2015 metais beveik sustojęs energijos iš biodujų gamybos augimas susijęs su tuo,
kad 2013 metais Čekija pakeitė Remiamų energijos šaltinių aktą Nr. 165/2012 (Zákon č.
165/2012 Sb. o podporovaných zdrojích energie) (RES LEGAL), kurio nauja redakcija drastiškai
sumažino paramą energijos gamybai iš AEI.
2657 3189 37705440
7398
10460
15698
2391025457
25681
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
113
113
Nuo 2014 metų elektros energijos supirkimo tarifo schema naujoms elektros energiją iš
biodujų gaminančioms įmonėms nėra taikoma. Iki 2013 metų gruodžio 31 dienos pradėjusioms
veiklą biodujų elektrinėms šis tarifas taikomas, nes pagal įstatymą jo taikymo trukmė – 20 metų.
Iki 2013 metų gruodžio 31 dienos pradėjusių veiklą įmonių operatoriai kiekvienais metais turi
apsispręsti, ar jie paramą už elektros gamybą iš AEI nori gauti garantuoto elektros energijos
supirkimo tarifo forma, ar kaip žaliąją premiją, kuri mokama papildomai prie rinkoje gaunamos
elektros energijos kainos. Energijos reguliavimo tarnyba kasmet tvirtina energijos iš AEI
supirkimo tarifų ir žaliųjų premijų dydį.
Elektros energijos iš biodujų supirkimo tarifas diferencijuotas, priklausomai nuo
biodujų gamybai naudojamų žaliavų ir įmonių veiklos pradžios datos. Nuo 2018 metų sausio 1
dienos galios tokio dydžio supirkimo tarifai:
1) biodujų gamintojams iš sąvartynų atliekų ir nuotekų, pradėjusiems veiklą nuo 2006-01-01
iki 2012-12-31 – 2907 Čekijos kronų (CZK) (113 EUR)/MWh;
2) biodujų gamintojams iš sąvartynų atliekų ir nuotekų, pradėjusiems veiklą nuo 2013-01-01
iki 2013-12-31 – 2098 CZK (81 EUR)/MWh;
3) biodujų gamintojams (AF1), pradėjusiems veiklą iki 2011-12-31 – 4120 CZK (160
EUR)/MWh;
4) biodujų gamintojams (AF2), pradėjusiems veiklą iki 2012-12-31 – 3550 CZK (138
EUR)/MWh;
5) biodujų gamintojams (AF), kurių instaliuotas galingumas iki 550 kW, pradėjusiems
veiklą nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 3550 CZK (138 EUR)/MWh;
6) biodujų gamintojams (AF), kurių instaliuotas galingumas virš 550 kW, pradėjusiems
veiklą nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 3040 CZK (118 EUR)/MWh;
7) kasyklų dujų iš uždarytų iki 2012-12-31 kasyklų naudotojams – 2907 CZK (113 EUR);
8) biodujų gamintojams (AF1), naudojantiems anaerobinę fermentaciją, pradėjusiems veiklą
nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir kartu gaminantiems bei efektyviai naudojantiems terminę
energiją – 4120 CZK (160 EUR)/MWh;
9) biodujų gamintojams (AF1), naudojantiems anaerobinę fermentaciją, pradėjusiems veiklą
nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir negaminantiems terminės energijos – 3550 CZK (138
EUR)/MWh.
114
114
Žalioji premija, kaip ir supirkimo tarifas, diferencijuota, priklausomai nuo biodujų
gamybai naudojamų žaliavų ir įmonių veiklos pradžios datos. Nuo 2018 metų sausio 1 d. galios
tokio dydžio žaliosios premijos:
1) biodujų gamintojams iš sąvartynų atliekų ir nuotekų, pradėjusiems veiklą nuo 2006-01-01
iki 2012-12-31 – 2147 CZK (83 EUR)/MWh;
2) biodujų gamintojams iš sąvartynų atliekų ir nuotekų, pradėjusiems veiklą nuo 2013-01-01
iki 2013-12-31 – 1338 CZK (52 EUR)/MWh;
3) biodujų gamintojams (AF1), pradėjusiems veiklą iki 2011-12-31 – 3330 CZK (128
EUR)/MWh;
4) biodujų gamintojams (AF2), pradėjusiems veiklą iki 2012-12-31 – 2790 CZK (108
EUR)/MWh;
5) biodujų gamintojams (AF), kurių instaliuotas galingumas iki 550 kW, pradėjusiems
veiklą nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 2760 CZK (107 EUR)/MWh;
6) biodujų gamintojams (AF), kurių instaliuotas galingumas virš 550 kW, pradėjusiems
veiklą nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 2250 CZK (87 EUR)/MWh;
7) kasyklų dujų iš uždarytų iki 2012-12-31 kasyklų naudotojams – 2147 CZK (83 EUR);
8) biodujų gamintojams (AF1), naudojantiems anaerobinę fermentaciją, pradėjusiems veiklą
nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir kartu gaminantiems bei efektyviai naudojantiems terminę
energiją – 2760 CZK (107 EUR)/MWh;
9) biodujų gamintojams (AF1), naudojantiems anaerobinę fermentaciją, pradėjusiems veiklą
nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir negaminantiems terminės energijos – 2890 CZK (112
EUR)/MWh.
Tinkamos gauti supirkimo tarifą arba žaliąją premiją be to, kad turi būti pradėjusios
veiklą iki 2013 metų gruodžio 31 dienos, biodujų įmonės turi būti kogeneracinės, kurios naudotų
biodujas, iš kurių daugiau nei 30 proc. būtų pagamintos iš kitų kultūrų nei žolė ar kultūrų, kurios
auginamos ariamojoje žemėje. Įmonės turi užtikrinti biomasės, iš kurios gaminamos biodujos,
generuotos pirminės energijos mažiausiai 50 proc. panaudojimo efektyvumą.
Biodujų įmonių, kurios gamina (gamins) elektros energiją arba elektros energiją ir
šilumą, statyboms ir rekonstrukcijai Čekijoje galima gauti subsidiją nuo 39 tūkst. EUR iki 3,9
mln. EUR iš programos „Verslumas ir inovacijos konkurencingumui didinti“. Lėšos šiai
programai finansuoti gaunamos iš Europos regioninės plėtros fondo. Prioritetas teikiamas
115
115
kogeneracinėms elektrinėms su maksimaliu instaliuotu 10 MW galingumu, kurios prioritetiškai
energiją gamina (gamins) pardavimui, o ne nuosavam vartojimui. Taip pat keliamas
reikalavimas, kad įmonės veiktų ne Prahos miesto teritorijoje.
Subsidijos suma priklauso nuo įmonės dydžio ir remiamo energijos šaltinio. Biodujas
naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms ir šildymo stotims nustatyti tokie dydžiai:
1) mažoms įmonėms (iki 49 darbuotojų) – 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
2) vidutinėms įmonėms (50–249 darbuotojai) – 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
3) didelėms įmonėms (250 ir daugiau darbuotojų) – 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Šildymo sektoriuje subsidijų dydis ir sąlygos iš programos „Verslumas ir inovacijos
konkurencingumui didinti“ biodujas naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms ir šildymo
stotims yra pateiktas aukščiau skiltyje apie elektros energiją. Pagal tą pačią programą
subsidijuojama ir šilumos bei biodujų gavybos iš esamų biodujų įmonių rekonstrukcijos išlaidos.
Šiuo atveju subsidijos, priklausomai nuo įmonės dydžio, yra tokios:
1) mažoms įmonėms (iki 49 darbuotojų) – 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
2) vidutinėms įmonėms (50–249 darbuotojai) – 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
3) didelėms įmonėms (250 ir daugiau darbuotojų) – 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Mokestinės lengvatos. Nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas tik šilumos iš biodujų
gamybai, jeigu pagaminta šiluma tiekiama į tinklą arba kitiems vartotojams, yra atleidžiamas nuo
nekilnojamojo turto mokesčio.
Transporto sektoriuje Čekijoje kai kurie gryni biodegalai, kaip ir biodegalų turintys
maišyti degalai yra atleisti nuo vartojimo mokesčio (akcizo), tame skaičiuje ir suskystintos
biodujos.
Italija. Italija yra trečia pagal pagaminamų biodujų kiekį valstybė ES. EUROSATAT
duomenimis, 2015 metais čia vienam gyventojui iš biodujų pagaminta 1289 MJ energijos – tiek
pat, kiek ir vidutiniškai ES. Italijoje biodujas gamina 1555 įmonės, kurių instaliuotas galingumas
siekia 1169,6 MW. 1255 įmonių biodujas gamina iš žemės ūkio žaliavų, 180 – iš sąvartynų, 74 –
iš nuotekų ir 46 – iš kietų komunalinių atliekų. Metaną gamina 5 įmonės, kurių pajėgumas siekia
500 Nm3/h (ISAAC Project, 2017).
Daugiausia energijos iš biodujų Italijoje pagaminama iš galvijų srutų – apie 31 proc., iš
kiaulių srutų – apie 27 proc., iš energetinių augalų ir biologinių atliekų – po 20 proc., iš nuotekų
dumblo – apie 2 proc. (EC, 2016).
116
116
Biodujų gamybos apimtys Italijoje labiausiai augo 2011–2013 metais (1 priedas, 4 pav.).
Per 2006–2015 metų laikotarpį energijos iš biodujų gamyba Italijoje padidėjo daugiau kaip 5
kartus. 2015 metais, palyginti su 2014 metais, energijos iš biodujų gamyba sumažėjo 5 proc. dėl
pakeistų paramos sąlygų.
1 priedas. 4 pav. Biodujų gamyba Italijoje 2006–2015 metais, TJ
Šaltinis: EUROSTAT.
Pagrindiniai teisiniai aktai, reguliuojantys AEI gamybą Italijoje yra 2012 metų ministro
dekretas dėl elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus saulės energiją, paskatų
(„Decreto Ministeriale 6 luglio 2012. Incentivi per energija da fonti rinnovabili elettriche non
fotovoltaiche“ DM 06/07/12) ir 2016 metų ministro dekretas dėl elektros energijos, pagamintos
iš AEI, išskyrus saulės energiją, skatinimo („Decreto Ministeriale 23 giugnoo 2016.
Incentivazione dell'energia elletrica prodotta da fonti rinnovabili diverse dal fotovoltaico“ DM
23/06/16) (RES LEGAL).
Italijos biodujų gamintojai su kai kuriais galingumo apribojimais gali pasirinkti, kokia
forma jie nori gauti paramą savo veiklai: per supirkimo tarifą I, per supirkimo tarifą II, per
supirkimo tarifo priemoką I, per užskaitos schemą ar per aukciono proceso metu gautą tarifo
priemoką.
Supirkimo tarifas I. Jį gali pasirinkti 1 kW–0,5 MW galingumo biodujų įmonės. Įmonės
iki 100 kW jį gali gauti tiesiogiai, o didesnės tik po to, kai yra registruotos specialiame registre.
Tarifas (To) nustatomas pagal formulę:
To = Tb + Pr; (2)
1502516240
1716517863
21250
4621849352
7601382105
78355
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
117
117
šioje formulėje: Tb – ministro įsakymu pagal AEI rūšį ir įmonės dydį diferencijuoti
tarifai. Biodujoms jie siekia 85–233 EUR/MWh ir galioja 20 metų;
Pr – priedai, kurie gali būti teikiami įmonei.
Supirkimo tarifas II. Šiuo atveju elektros energiją į rinką parduoda ne pats gamintojas,
o Energetikos paslaugų agentūra (Gestore dei Servizi Energetici – GSE). Tarifo dydis yra
apskaičiuojamas kasmet pagal nustatytą formulę. Tarifo dydis mažėja, didėjant energijos
gamybai, ir koreguojamas, atsižvelgiant į infliaciją pagal statistikos departamento duomenis. Šį
supirkimo tarifą gali pasirinkti ne didesnės nei 10 MVA biodujų įmonės.
Supirkimo tarifo priemoka. Jį gali pasirinkti 1 kW–5 MW galingumo biodujų įmonės.
Įmonės iki 100 kW jį gali gauti tiesiogiai, o didesnės tik po to, kai yra registruotos specialiame
registre. Supirkimo tarifo priemoka (I) nustatomas pagal formulę:
I = Tb + Pr – Pz; (3)
šioje formulėje: Tb – ministro įsakymu pagal AEI rūšį ir įmonės dydį diferencijuoti
tarifai. Biodujoms jie siekia 85–233 EUR/MWh ir galioja 20 metų;
Pr – priedai, kurie gali būti teikiami įmonei;
Pz – atitinkamos zonos valandinė kaina.
Įmonėms, kurios neprivalo registruotis specialiame registre, didžiausia pajėgumo suma,
už kurią bus mokama supirkimo tarifo priemoka, nėra nustatyta. Privalančioms registruotis
registre biodujų įmonėms nustatyta didžiausia pajėgumo suma 2017 metams yra 90 MW.
Užskaitos schema. Šia schema gali naudotis 20–500 kW (mažesnės nei 20 kW tik tada,
jei pradėjo veikti iki 2007 metų gruodžio 31 dienos, o iki 2014 metų gruodžio 31 dienos
pradėjusioms veikti – tik iki 200 kW) galingumo biodujų įmonės. Pagal šią schemą GSE įmonės
operatoriui neribotam laikui suteikia kreditą už elektros energiją, kuri bus patiekta į tinklą, o
įmonės operatorius moka elektros energijos tiekėjams už suvartotą energiją. Kartą per metus yra
suvedamas balansas. Jeigu į tinklą būna patiekta daugiau energijos nei suvartota, įmonės
operatorius už šį skirtumą gauna kompensaciją, apskaičiuotą pagal įstatyme numatytą formulę.
Jeigu suvartoja daugiau energijos nei patiekia į tinklą, tai turi susimokėti. Be to, didesnės nei 3
kW įmonės kartą per metus turi susimokėti GSE mokestį, padengiantį GSE vadybos, patikrinimų
ir kitokios kontrolė sąnaudas. Mokestis susideda iš fiksuotos 30 EUR metinės dalies ir kintamo
priedo, priklausomai nuo įmonės dydžio. Kintamas priedas yra maždaug 1 EUR/kW ir
netaikomas įmonėms iki 20 kW dydžio.
118
118
Aukcionas. Aukcionas yra atviras visoms naujoms, praėjusioms statybos ir įmonės
eksploatavimo autorizavimo/habilitacijos procedūras, 5 MW ir didesnėms biodujų įmonėms.
Įmonės, praėjusios aukcioną, gauna paramą paslankios supirkimo tarifo priemokos,
priklausančios nuo kainų rinkoje, forma 20 metų. Aukcionas vyksta vieną kartą per metus
rugpjūčio mėnesį. Norėdamos dalyvauti aukcione, įmonės turi pasiūlyti savo procentinę nuolaidą
baziniam tarifui. Biodujų įmonėms bazinio tarifo dydis yra 85 EUR/MWh. Nuolaidą galima
siūlyti 2–40 proc. ribose. Aukciono laimėtojai nustatomi pagal pasiūlytos nuolaidos dydį
aukciono biudžeto limito ribose. 2016 metais aukciono biudžetas buvo 5,8 mln. EUR.
Nekilnojamojo turto mokesčio lengvata. Įstatymu nustatyta, kad savivaldybės gali
suteikti mokesčio lengvatą nekilnojamajam turtui, naudojamam energijos iš AEI, tame skaičiuje
ir biodujų, gamybai. Nekilnojamojo turto mokesčio suma priklauso nuo turto vertės ir atskirose
savivaldybėse patvirtintų mokesčio tarifų. Sumažintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra
mažesnis nei 0,4 proc. Mokesčio sumažinimas galioja ilgiausiai 5 metų periodui nuo įmonės
įrengimo datos.
Iš Kioto fondo iki 2016 metų didesnės nei 5 MW biodujų įmonės, gaminančios šilumos energiją,
galėjo gauti 0,2–1 mln. EUR paskolą su 0,5 proc. metinėmis palūkanomis projektams, pagal
kuriuos bus įdarbinta mažiausiai 3 darbuotojai, jaunesni nei 35 metų. Jeigu buvo ruošiamasi
įdarbinti daugiau nei 3 darbuotojus, bent vienas trečdalis jų turėjo būti jaunesni nei 28 metų. Šio
fondo disponuojama 460 mln. EUR suma buvo išnaudota, ir 2017 metams asignavimų neskirta,
todėl naujos paskolos nebuvo išduodamos.
Italijoje galioja biodegalų kvota, pagal kurią 2015 metais 5 proc. rinkoje parduodamo
dyzelino ir benzino turėjo būti pakeisti biodegalais, tačiau biometanas nėra patvirtintas kaip tam
tinkamas.
Lietuvos ir kai kurių ES šalių biodujų gamybos rodikliai pateikiami 1 priedo, 13 lentelėje.
119
119
1 priedas. 13 lentelė. Kai kurių ES šalių biodujų gamybos įmonių skaičius, pajėgumai ir
kiti rodikliai
Šalis
Biodujų
jėgainių
skaičius,
vnt.
Bendras
pajėgumas,
MW
t. sk. biodujų
iš žemės ūkio
atliekų
jėgainių
skaičius, vnt.
t. sk. biodujų
iš ž. ū. atliekų
pajėgumas,
MW
Biodujų
gamyba
2015 metais,
MWh
Superkamos
elektros tarifas,
cnt/kWh
Lietuva 36 n. d. 14 15,1 272.500 7,2
Lenkija 301 234 95 103,2 22.661.389 n. d.
Latvija 55 61,6 50 n. d. 1.020.556 n. d.
Danija 159 100 n. d. n. d. 1.763.056 11,0
JK 557 731 277 n. d. 26.195.278 5,32–5,62
Estija 18 n. d. 5 n. d. 152.778 n. d.
Austrija 436 n. d. 201 n. d. 3.489.722 12,38–18,48
Vokietija 8075 4100 n. d. n. d. 91.344.444 23,14
Čekija 554 358 383 n. d. 7.133.611 11,8–16,0
Italija 1555 1170 1255 n. d. 21.765.278 8,5–23,3
Šaltinis: Europos biodujų asociacija; EUROSTAT; RES LEGAL.
Pagal biodujų gamybos įmonių skaičių Lietuva tarp ES šaliu užima 20 vietą, o pagal
biodujų gamybą, skaičiuojant vienam gyventojui – 22 vietą.
120
120
2 PRIEDAS
2 priedas. 1 lentelė. Biodujų fizikinės savybės Parametras Agrarinės kilmės
Biodujų sudėtis 60–75% CH4; 33–19% CO2; 1% N2;< 0,5 O2; 6% H2O
Šiluminė vertė MJ/m3 21,5
Tankis (kg/m3) 1,21
2 priedas. 2 lentelė. Biodujų gryninimo proceso suvestinė įvairiose veikiančiose gamyklose
Šalis Biodujų gamyba CH4
išgryninimas %
CO2 šalinimo
technologija
H2S šalinimo
technologija
Čekija Nuotekų dumblas 95 Praplovimas vandeniu Praplovimas vandeniu
Prancūzija Nuotekų dumblas ir
sąvartynas 96,7 Praplovimas vandeniu Praplovimas vandeniu
Olandija
Nuotekų dumblas,
sąvartynas, žaliosios
atliekos
88 Praplovimas vandeniu, slėgio
adsorbavimas, membranos
Aktyvioji anglis,
geležies oksido
granulės
Švedija
Nuotekų dumblas,
sąvartynas, maisto
atliekos, gyvulininkystės
atliekos
97 Praplovimas vandeniu, slėgio
adsorbavimas
Praplovimas vandeniu,
aktyvioji anglis,
geležies chloridas
Šveicarija Bioatliekos 96 Slėgio adsorbavimas Aktyvioji anglis
JAV Nuotekų dumblas 96–98
Membranos, seleksolų
skruberiai, praplovimas
vandeniu
Seleksolų skruberiai,
praplovimas vandeniu
Vokietija Bioatliekos 99 Slėgio adsorbavimas Slėgio adsorbavimas
2 priedas. 1 pav. Lyginamosios biodujų gerinimo iki biometano kokybės kaštai, priklausomai
nuo įrangos našumo Šaltinis: „Fraunhofer UMSICHT 2008“.
121
121
2 priedas. 2 pav. Elektros ir šilumos energijos sąnauda biodujų gerinimui, naudojant
skirtingas technologijas, našumas 250 Nm3/h
2 priedas. 3 lentelė. Tipinės ribinės pašalinių komponenčių vertės gamtinėse dujose Dujų komponentė Ribinė vertė
Deguonis O2, % mol/m3 ≤ 0,5
Anglies dioksidas CO2, % mol/m3 ≤ 2,0
Azotas N2, % mol/m3 ≤ 5,0
Vandenilio sulfidas H2S, mg/m3 ≤ 5,0
Silicio junginiai, mg/m3 ≤ 10,0
2 priedas. 4 lentelė. Gamtinių dujų kokybės reikalavimai Lietuvoje Dujų komponentė Ribinė vertė
Metanas CH4, % mol ≥ 90
Propanas C3H8, % mol ≤ 3
Butano C4H10 ir aukštesnių angliavandenilių suma, % mol ≤ 1
Azotas N2, % mol ≤ 5
Anglies dioksidas CO2, % mol ≤ 2,5
Deguonis O2, % mol:
– kai dujų sistemoje slėgis P ˂ 1,6 MPa
– kai dujų sistemoje slėgis P ≥ 1,6 MPa
≤ 0,5
≤ 0,0225
Metano skaičius ≥ 73
Santykinis tankis 0,55–0,63
Sieros vandenilis H2S, g/m3 ≤ 0,007
Merkaptaninė siera, g/m3 ≤ 0,016
Skystos fazės vandens ir angliavandenilių kiekis neleistinas
Mechaninių priemaišų kiekis, g/m3 ≤ 0,001
Vandens rasos taško temperatūra 26, °C (4 MPa) ˂ –10
Angliavandenilių rasos taško temperatūra °C (2,5 – 7,5 MPa) ˂ –2
25 Perdavimo sistemos operatorius, išduodamas biodujų įrenginių prijungimo prie perdavimo sistemos sąlygas, turi teisę
deguonies (O2) ribinę vertę padidinti iki 0,5 molio procentų, o vandenilio (H2) – iki 2 molio procentų. Šiuo atveju turi
būti vertinami biodujų įrenginių prijungimo prie perdavimo sistemos vietoje konkretūs perdavimo sistemos techninės
saugos kriterijai bei galiojančių apskaitos standartų reikalavimai. 26 Vandens rasos taško temperatūra dujų sistemose gali būti aukštesnė už nurodytąją, tačiau neturi būti aukštesnė už dujų
temperatūrą.
122
122
Dujų komponentė Ribinė vertė
Bendras sieros kiekis, g/m3 ˂ 0,03
Vandenilis H2% mol:
– kai dujų sistemoje slėgis P ˂ 1,6 MPa
– kai dujų sistemoje slėgis P ≥ 1,6 MPa
≤ 2
Neleistinas5
2 priedas. 3 pav. Prijungimo prie gamtinių dujų tinklo sąnaudų priklausomybė nuo
įpurškiamų degių dujų debito
2 priedas. 5 lentelė. Degalinių ir transporto priemonių, varomų suslėgtomis gamtinėmis
dujomis, kiekis Europoje 2016 metais27 Šalis Degalinių skaičius Transporto priemonių skaičius
Austrija 172 7084
Belgija 78 5365
Bulgarija 125 69820
Kroatija 2 318
Čekija 143 15500
Danija 15 327
Estija 6 1504
Suomija 29 2375
Prancūzija 60 14548
Vokietija 865 93964
Graikija 10 2210
Vengrija 10 6314
Airija 1 8
Italija 1186 1001614
Lietuva 5 343
Liuksemburgas 7 306
Olandija 183 11020
Lenkija 28 3600
Portugalija 19 570
27 http://www.gasinfocus.com/en/indicator/vehicles-and-ngv-stations-in-europe/
123
123
Šalis Degalinių skaičius Transporto priemonių skaičius
Rumunija 1 1390
Slovakija 11 1893
Slovėnija 4 335
Ispanija 66 5797
Švedija 173 54379
JK 38 310
Islandija 5 1236
Norvegija 7 745
Šveicarija 141 12912
124
124
3 PRIEDAS. BIODUJŲ JĖGAINIŲ IR BIOMETANO JĖGAINIŲ GALIMAS ĮRENGIMO MASTAS APSKRITYSE PAGAL
LIETUVOS ŪKIUS, TURINČIUS DAUGIAU KAIP 500 GALVIJŲ ARBA DAUGIAU KAIP 1000 KIAULIŲ
3 priedas. 1 lentelė. 300 kWel galios kogeneracinių biodujų jėgainių ir iki 100 Nm3/h biometano jėgainių (vertinant įprastą
technologiją [ĮT] ir pažangesnę technologiją [PT]) galimas įrengimo mastas apskrityse pagal Lietuvos ūkius, turinčius daugiau kaip
500 galvijų arba daugiau kaip 1000 kiaulių
Savivaldybės
Galimos biodujų jėgainės
Ūkiai virš
500 galvijų,
vnt. (t mėšlo)
Ūkiai virš
1000 kiaulių,
vnt. (t mėšlo)
300 kW
pagal galv.
ūk (ĮT)
300 kW pagal
kiaulių ūk.
(ĮT)
90 m3/h
biomet. iš
galv. ūk. (ĮT)
90 m3/h
biomet. iš
kiaulių ūk
(ĮT)
300 kW pagal
galv. ūk. (PT)
300 kW pagal
kiaulių ūk.
(PT)
90 m3/h biomet.
iš galv. ūk. (PT)
90 m3/h
biomet. iš
kiaulių ūk
(PT)
Alytaus apskritis Lazdijų r. 1 (8190) - - - - - - - - -
Alytaus r. - 1 (1419,6) - - - - - - - -
Kauno apskritis Kauno r. 3 (77966) 2 (8891,4) 1 - - - 3 - 3 -
Jonavos r. 2 (36694) 6 (73964,8) - 1 - - 2 4 1 -
Kėdainių r. 7 (129052) 1 (17140,2) 1 - 1 - 7 1 5 -
Prienų r. 1 (7672) - - - - - - - - -
Raseinių r. 2 (23324) 1 (13886,6) - - - - 1 - - -
Kaišiadorių r. - 1 (4536) - - - - - - - -
Klaipėdos apskritis Klaipėdos r. 1 (9380) 2 (29738,8) - - - - - - - -
Skuodo r. 2 (22218) - - - - - - - - -
Šilutės r. 1 (7266) 2 (23567,6) - - - - - - - -
Marijampolės apskritis Kalvarijos r. 1 (21812) 1 (2233) - - - - 1 - 1 -
Kazlų Rūdos r. 1 (14728) - - - - - - - - -
Marijampolės r. 6 (103418) 1 (3758,6) 1 - 1 - 6 - 4 -
Šakių r. 9 (168196) 2 (43661,8) - 1 - - 8 - 6 -
Panevėžio apskritis Biržų r. 1 (10304) 2 (27148,8) - - - - - - -
Panevėžio r. 12 (169372) 1 (65380) 1 - 1 - 10 1 4 -
Pasvalio r. 6 (144970) 1 (26800,2) 1 - 1 - 6 - 6 -
Rokiškio r. 1 (8092) 1 (8715) - - - - - - - -
Kupiškio r. - 1 (13092,8) - - - - - - - -
Šiaulių apskritis Akmenės r. 2 (26656) 1 (25370,8) - - - - - - - -
Joniškio r. 7 (76034) 1 (34540,8) - - - - 2 - - -
Kelmės r. 1 (9142) 2 (31700,2) - - - - - - - -
125
125
Savivaldybės
Galimos biodujų jėgainės
Ūkiai virš
500 galvijų,
vnt. (t mėšlo)
Ūkiai virš
1000 kiaulių,
vnt. (t mėšlo)
300 kW
pagal galv.
ūk (ĮT)
300 kW pagal
kiaulių ūk.
(ĮT)
90 m3/h
biomet. iš
galv. ūk. (ĮT)
90 m3/h
biomet. iš
kiaulių ūk
(ĮT)
300 kW pagal
galv. ūk. (PT)
300 kW pagal
kiaulių ūk.
(PT)
90 m3/h biomet.
iš galv. ūk. (PT)
90 m3/h
biomet. iš
kiaulių ūk
(PT)
Pakruojo r. 8 (156730) 1 (37892,4) 1 - 1 - 9 - 5 -
Radviliškio r. 5 (79744) 7 (54804,4) 1 1 - - 5 - - 2
Šiaulių r. 3 (80976) - 1 - - - 4 - 3 -
Tauragės apskritis Jurbarko r. 1 (8246) 2 (43911) - 1 - - - 2 - -
Pagėgiai r. 3 (29316) - - - - - - - - -
Šilalės r. 1 (10836) 1 (8626,8) - - - - - - - -
Telšių apskritis Rietavo r. 1 (12614) - - - - - - - - -
Plungės r. - 1 (3795,4) - - - - - - - -
Telšių r. - 2 (25789,4) - - - - - - - -
Utenos apskritis Anykščių r. 1 (15974) 4 (29633,8) - - - - 1 - - -
Molėtų r. 1 (7434) 1 (8421) - - - - - - - -
Ignalinos r. - 1 (24017) - - - - - - - -
Vilniaus apskritis Šalčininkų r. 1 (18018) 1 (5576,2) - - - - 1 - - -
Trakų r. 1 (8148) - - - - - - -
Švenčionių r. - 1 (19063,8) - - - - - 1 - -
Vilniaus r. - 1 (23284,8) - - - - - - - -
Elektrėnų r. - - - - - - - - - -
VISO 93 (1502522) 53 (740390) 8 4 5 - 66 9 38 2
126
126
4 PRIEDAS. Biodujų panaudojimo elektros ir biometano gamyboje technologinis
įvertinimas
Biodujų panaudojimo elektros gamyboje technologinis įvertinimas. Biodujų
kogeneracinės jėgainės schema pateikiama 4 priedo, 1 pav., kur: 1) žaliavos saugykla; dozavimo
sistema; 3) anaerobinis bioreaktorius; 4) biodujų valymo įrenginys; 5) biodujų saugykla; 6)
kogeneracinė jėgainė; 7) perpumpavimo siurbliai 8) atidirbusios žaliavos saugykla; 9) jėgainės
valdymo centras.
4 priedas. 1 pav. Elektros energijos gamybos iš biodujų įrenginių schema
Pagal technologinę seką, siekiant sumažinti žaliavos transportavimo kaštus, mėšlo
surinkimo vietos turi būti įrengtos biodujų jėgainės teritorijoje. Tokiu atveju gyvulių mėšlas
(tirštas ir skystas), susidaręs ūkyje, iš surinkimo duobių dozuojamas į bioreaktorių. Skystas mėšlas
perpumpuojamas į bioreaktorius, naudojant siurblius. Bioreaktoriuje vykstant anaerobiniam
procesui mezofilinėmis (30–40°C) sąlygomis, susidaro biodujos (Nielsen, Seadi, Oleskowicz-
Popiel, 2009). Kadangi bioreaktoriuose biodujų produkcija vyksta netolygiai, siekiant to išvengti,
pagamintos biodujos saugojamos bioreaktoriuose virš biomasės, t. y. fiksuoto kupolo biodujų
talpykloje. Biodujų reaktoriui su 161,5 Nm3/h biodujų našumu reikalingas žaliavos kiekiai
apskaičiuoti, remiantis literatūroje (Akbulut, 2012) pateikta išeiga. Skaičiuojama, kad, tiekiant
gryną žaliavą (tirštą ir skystą mėšlą) į bioreaktorių, 161,5 Nm3/h biodujų pagaminama 5383 kg/h,
127
127
įvertinant, kad biodujų išeiga yra 30 m3/t, tiekiant galvijų arba kiaulių mėšlą, ir 100 m3/t, tiekiant
paukščių mėšlą. Metinis žaliavos suvartojimas pateikiamas 3.1 lentelėje, įvertinant, kad biodujų
jėgainė veiks 8000 h per metus. Tačiau žinoma, kad galima išgauti didesnį biodujų kiekį, taikant
šiuos metodus: technologiškai pažangesnius biodujų reaktorius (Nasir, Ghazi ir Omar, 2012; Tait
et al., 2017; Mutungwazi, Mukumba ir Makaka, 2018), papildomas nevalyto glicerolio iki 6%
įmaišymą (Ormaechea et al., 2018), kraiko įmaišymą arba gyvulių (Martí-Herrero, Acosta-Bedoya
ir Gonzales, 2013; Garcia, 2014; European Biomass Association, 2009; Pekarskas, 2016; Frandsen
et al., 2011) (sausoji medžiagų dalis mėšle apie 31%) (Pekarskas, 2016). Atsižvelgiant į šiuos
metodus, papildomai įvertintas žaliavos suvartojimas, esant 80 m3/t dujų išeigai, tiekiant galvijų ir
kiaulių mėšlą, ir iki 200 m3/t dujų išeigai, tiekiant paukščių mėšlą. Įvertintas žaliavų kiekis pagal
biodujų jėgainės našumą pateikiamas 4 priede 1 lentelėje.
4 priedas. 1 lentelė. Biodujų jėgainės duomenys pagal našumą Parametras Biodujų jėgainės duomenys
Našumas, Nm3/h 161,5
Žaliavos rūšis, kg/h: Įprastas technologija Pažangesnė technologija
karvių mėšlas
kiaulių mėšlas
paukščių mėšlas
5383
5383
1615
2019
2019
808
Žaliavos rūšis, t/dieną: Įprastas technologija Pažangesnė technologija
karvių mėšlas
kiaulių mėšlas
paukščių mėšlas
129
129
38
48
48
19
Žaliavos rūšis, t/metus: Įprastas technologija Pažangesnė technologija
karvių mėšlas
kiaulių mėšlas
paukščių mėšlas
43064
43064
12920
16 152
16 152
6464
Dėl pagamintose biodujose esančio sieros vandenilio (H2S koncentracija < 3%), drėgmės ir
kitų priemaišų, dujos išvalomos prieš biodujų tiekimą į kogeneracinę jėgainę. Valymas atliekamas
bioreaktoriaus viduje, taikant biologinį nusierinimo metodą (pašalinimo efektyvumas 94%),
paduodant reikalingą oro kiekį (apie 3–6%) tiesiogiai į bioreaktorių bei naudojant aktyviąją anglį.
Drėgmė iš biodujų pašalinama, įrengiant dujų tiekimo vamzdžius žemėje, kur susikondensavusi
drėgmė surenkama. Išvalytos biodujos (CH4 ~ 55%, CO2 ~ 43%, O2 < 1%, N2 < 1%) tiekiamos į
kogeneracinę jėgainę – dujinį generatorių (CHP), specialiai suprojektuotą ir pritaikytą darbui su
biodujomis. Tokio tipo dujiniai generatoriai gamina elektros energiją ir šilumą bei, esant poreikiui,
gali gaminti ir šaltį (UAB Envija ES, 2017). Kogeneracinės jėgainės elektrinė galia apskaičiuota,
remiantis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtina fiksuotų tarifų dydžių
elektrinėms pažymoje pateikta formulę:
128
128
𝐸 = 𝑑 ∙ 𝐻𝑠 ∙ 𝜂𝑣; (1)
šioje formulėje: E – pagaminamas elektros energijos kiekis iš tonos žaliavos, kWh;
d – biodujų išeiga iš tonos žaliavos, Nm3/t;
Hj – biodujų žemutinė degimo šiluma, kWh/m3;
ηv – kogeneracinės jėgainės elektros energijos gamybos efektyvumas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pažymoje pateiktos biodujų žemutinė
degimo šilumos ir kogeneracinės jėgainės elektros energijos gamybos efektyvumo vertės yra
atitinkamai 5,5 kWh/m3 ir 0,38 kWh/m3. Pagal rinkoje esančias kogeneracines jėgaines
ENERGIN® technines charakteristikas (UAB Envija ES, 2017) elektros energijos gamybos
efektyvumo vertės koreliuoja su vertėmis, pateiktomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos. Remiantis formule (1), apskaičiuota, kad, esant bioreaktoriaus našumui 161,5 Nm3/h,
pagaminama atitinkamai 337 kWh elektros energijos (per valandą). Tačiau į elektros tinklus
tiekiamas elektros energijos kiekis sumažėja iki 300 kWh dėl elektros energijos suvartojimo
biodujų kogeneracinės jėgainės poreikiams (dozatoriai, siurblinės, apšvietimas, valdymo
elektronika ir pan.). Taip pat įvertinta, kad kogeneracinėje jėgainėje gauta šiluma sunaudojama
biodujų jėgainės poreikiams. Didžioji dalis šilumos panaudojama mezofilinėms (30–40°C)
sąlygoms bioreaktoriuje užtikrinti ypač šaltuoju metų periodu. Dėl nepertraukiamo biodujų
reaktorių darbo užtikrinimo, esant kogeneracinio bloko remontui ar planiniam patikrinimui, gali
būti įrengtas šilumos boileris 130 kW galingumo pagal bioreaktoriaus našumą. Likusi dalis
šilumos iš kogeneracinės jėgainės sunaudojama ūkio reikmėms. Išsamesni 300 kWel galios
kogeneracinių biodujų jėgainių duomenys pateikiami 4 priedo 2 lentelėje.
4 priedas. 2 lentelė. Biodujų jėgainių duomenys pagal galią, gaminant elektros energiją Parametras Kogeneracinės biodujų jėgainės duomenys
Jėgainės galia, kWel 300
Kogeneracinės biodujų jėgainės bendra galia, kW 711
Reikalingas biodujų kiekis, Nm3/h 161,5
Elektros gamyba (brutto), kWh 338
Elektros energija į tinklus, kWh 300
Elektros energija į tinklus per metus, MWh 2,4
Elektros suvartojimas biodujų jėgainės reikmėms, kWh 38
Pagamintos šilumos kiekis, kWh 373
Reikalingas žemės sklypas, ha 1
Reikalingų darbuotojų skaičius 2
Biodujų panaudojimo biometano gamyboje technologinis įvertinimas. Biometano
gamyba įvertinta pagal biometano paskirtį dviem metodais. Pirmas metodas vertina, kad
129
129
nenaudojamas papildomas dujų suslėgimas po gryninimo, o gautas biometanas (iki ~16 bar)
tiekiamas į gamtinių dujų tinklą arba į mobilią talpyklą, kuri biometaną papildomai suslegia ~ 250
bar ir užpildo transportuojamas talpas. Toks sprendimas leidžia biometano gamybos jėgainei
išvengti papildomų investicijų aukšto suslėgimo kompresoriui, o mobili kompresorinė gali
aptarnauti kelias biodujų jėgaines esančias regione. Kitas metodas vertina, kad biodujų jėgainės
teritorijoje įrengiamas suslėgimo kompresorius (~250 bar) ir saugojimo rezervuarai. Biometano
gamybos iš biodujų įvertinimui elektros gamyboje pasirinktos 80,5 Nm3/h ir 161,5 Nm3/h biodujų
našumo jėgainės bei papildomai pasirinktos 225 Nm3/h ir 235 Nm3/h našumo biodujų jėgainės,
galinčios pagaminti 100 Nm3/h biometano, suslėgto atitinkamai iki 16 ir 250 bar. Biometano
gamyboje naudojami identiški įrenginiai, kaip ir kogeneracinėje biodujų jėgainėje, tačiau
papildomai reikalingas biodujų gryninimo iki biometano (≥ 98%) įrenginys ir išgryninto
biometano suslėgimo kompresorius. Biometano gamybos iš biodujų principinė schema pateikiama
4 priedas 2 pav.: A) suslegiamas iki 16 bar; B) suslegiamas ~ 250 bar.
4 priedas. 2 pav. Biometano gamybos iš biodujų įrenginių schema
130
130
Žaliavos kiekis įvertintas, remiantis įprastais ir technologiškai modernesniais
bioreaktoriais, ir atsižvelgiant į tai, kad biodujų jėgainė veiks 8000 h per metus. Apskaičiuotas
žaliavos kiekis, reikalingas 225,5 Nm3/h ir 236 Nm3/h biodujų našumo jėgainėms, pateikiamas 3.3
lentelėje (reikalingas žaliavų kiekis 80,5 Nm3/h ir 161,5 Nm3/h biodujų našumo jėgainėms
pateiktas 4 priedo, 3 lentelėje).
4 priedas. 3 lentelė. Biometano jėgainės žaliavų sąnaudos pagal našumą Parametras Biodujų jėgainės duomenys
Našumas, Nm3/h 225,5 235
Žaliavos rūšis, kg/h: Įprastas
technologija
Pažangesnė
technologija
Įprastas
technologija
Pažangesnė technologija
karvių mėšlas
kiaulių mėšlas
paukščių mėšlas
7516
7516
2255
2819
2819
1128
7833
7833
2350
2938
2938
1175
Žaliavos rūšis, t/diena: Įprastas
technologija
Pažangesnė
technologija
Įprastas
technologija
Pažangesnė technologija
karvių mėšlas
kiaulių mėšlas
paukščių mėšlas
180
180
54
67
67
27
188
188
56
70
70
28
Žaliavos kiekis, t/metus: Įprastas
technologija
Pažangesnė
technologija
Įprastas
technologija
Pažangesnė technologija
karvių mėšlas
kiaulių mėšlas
paukščių mėšlas
60128
60128
18040
22552
22552
9024
62664
62664
18800
23504
23504
9400
Biometano gamyba įvertinta pagal biometano paskirtį dviem metodais. Pirmas metodas
vertina, kad nenaudojamas papildomas dujų suslėgimas po gryninimo, o gautas biometanas (iki
~16 bar) tiekiamas į gamtinių dujų tinklą arba į mobilią talpyklą, kuri biometaną papildomai
suslegia ~ 250 bar ir užpildo transportuojamas talpas (4 priedas 2 pav. A).
Pagal technologinę seką (4 priedas 2 pav.) dalis išvalytų biodujų (~22 %) tiekiamos į
dujinį generatorių, elektros energijos ir šilumos gamybai. Pagaminta elektra ir šiluma
sunaudojama biodujų jėgainės funkcionavimui bei biometano gamybai (4 priedas 4 lentelė).
Likusi dalis (~78 %) biodujų tiekiamos į kompresorių, kuriame biodujos suslegiamos iki 16 bar
biometano gamybai. Suslėgtos biodujos leidžiamos į gryninimo įrenginį, kuriame taikomas
membraninis atskyrimas. Šiuose įrenginiuose, atskiriant anglies dioksidą, azotą, deguonį,
gaunamas biometanas, kuriame metano (CH4) koncentracija siekia ≥ 98 %. Svarbu pažymėti, kad
biodujų gryninimo metu netenkama 15–25% metano kiekio. Susidariusios atliekinės dujos
(CH4 ~15–25%, CO2 ~72–82%, O2 <1,5%, N2 <1,5%) dėl žemos metano koncentracijos dažnu
atveju sudeginamos įrengtame dujų fakele. Įvertinta, kad, gaminant biometaną 80,5 Nm3/h, 161,5
131
131
Nm3/h, 225,5 Nm3/h ir 236 Nm3/h biodujų našumo jėgainėse, atitinkamai susidaro tik 36 Nm3/h,
72 Nm3/h, 100 Nm3/h ir 104 Nm3/h biometano, suslėgto iki 16 bar (4 priedas, 4 lentelė).
4 priedas. 4 lentelė. Biometano jėgainės duomenys pagal našumą, suslegiant dujas iki 16 bar Parametras Biometano jėgainės duomenys
Bioreaktorių našumas, Nm3/h 80,5 161,5 225,5 236
Elektros suvartojimas, kWh:
jėgainės reikmėms
biometano gamybai
19
18
37
37
52
51
54
53
Bendras elektros suvartojimas, kWh 37 74 103 107
Reikalingas biodujų kiekis, Nm3/h:
biometano gamybai
elektrai biometano gamyboje
jėgainės reikmėms
63
9
8,5
126
18
17,5
176
24
25,5
184
26
26
Kogeneracinės jėgainės galia, kW
elektrinė, kW
šiluminė, kW
78
37
41
156
74
82
217
103
114
226
107
119
Biometano gamybos našumas, Nm3/h 36 72 90 104
Biometano gamybos našumas, tūkst. Nm3/metus 288 576 720 832
Biometano slėgis, bar 16 16 16 16
Reikalingas žemės sklypas, ha 0,5 1 1 1
Papildomas žemės sklypas biometano gamybos įrangai, a 2 2,5 2,5 2,5
Reikalingų darbuotojų skaičius 3 3 3 3
Kitas metodas vertina, kad biodujų jėgainės teritorijoje įrengiamas suslėgimo
kompresorius (~250 bar) ir saugojimo rezervuarai (3.2 pav. B). Po gryninimo gautas biometanas
(~16 bar) papildomai suslegiamas ~ 250 bar ir gali būti naudojamas transportui. Pagal
technologinę seką (3.2 pav.) papildomas biometano suslėgimas reikalauja didesnių energijos kaštų
nei pirmuoju atveju. Įvertinta, kad 25% nuo visų pagamintų biodujų tiekiami į dujinį generatorių
elektros energijos ir šilumos gamybai, kuri sunaudojama biodujų jėgainės funkcionavimui,
biometano gamybai ir jo suslėgimui (4 priedas, 5 lentelė). Likusi dalis (~75 %) biodujų tiekiamos
biometano gamybai. Įvertinta, kad, gaminant biometaną pagal antrąjį metodą 80,5 Nm3/h, 161,5
Nm3/h, 225,5 Nm3/h ir 236 Nm3/h biodujų našumo jėgainėse, atitinkamai susidaro tik 34 Nm3/h,
69 Nm3/h, 96 Nm3/h ir 100 Nm3/h biometano, suslėgto iki 250 bar (3.5 lentelė).
4 priedas. 5 lentelė. Biometano jėgainės duomenys pagal našumą, suslegiant dujas ~ 250 bar Parametras Biometano jėgainės duomenys
Bioreaktorių našumas, Nm3/h 80,5 161,5 225,5 236
Elektros suvartojimas, kWh:
jėgainės reikmėms
biometano gamybai ir suslėgimui
19
23
37
47
52
65
54
68
Bendras elektros suvartojimas, kWh 42 84 117 122
Reikalingas biodujų kiekis, Nm3/h:
biometano gamybai
elektrai biometano gamyboje ir suslėgimui
jėgainės reikmėms
60
11
9,5
121
22
18,5
169
31
25,5
176
33
26
132
132
Parametras Biometano jėgainės duomenys
Kogeneracinės jėgainės galia, kW
elektrinė, kW
šiluminė, kW
88
42
46
177
84
93
247
117
130
257
122
135
Biometano gamybos našumas, Nm3/h 34 69 90 100
Biometano gamybos našumas, tūkst. Nm3/metus 272 552 720 800
Biometano slėgis, bar 250 250 250 250
Reikalingas žemės sklypas, ha 0,5 1 1 1
Papildomas žemės sklypas biometano gamybos ir suslėgimo įrangai, a 4 4,5 4,5 4,5
Reikalingų darbuotojų skaičius 3 3 3 3
Atsižvelgiant į tai, kad, esant biodujų jėgainei su 80,5 Nm3/h ir 161,5 Nm3/h biodujų
našumu, pasiekiamas žemas biometano gamybos našumas atitinkamai iki 36 Nm3/h ir iki 72
Nm3/h, biometano gamybos jėgainių įrengimo mastas apskrityse pagal Lietuvos ūkiuose
susidarančio mėšlo kiekius įvertintas, statant 225,5 Nm3/h ir 236 Nm3/h biodujų našumo biodujų
jėgaines.
Galimai didžiausi atstumai nuo rajono pakraščio, kai nežinoma tiksli gyvulininkystės ūkio
lokacijos vieta, iki perdavimo, skirstymo tinklų arba suspaustų gamtinių dujų degalinių, esančių ir
būsimų artimiausiuose miestuose, pateikiami 4 priedo 6 lentelėje.
4 priedas. 6 lentelė. Galimai didžiausi atstumai nuo biodujų jėgainių, gaminančių
biometaną, iki tiekimo ar vartotojo pusės
Didžiausi galimi atstumai raj. iki g. d.
tinklų ar auto SGD kolonėlių Mato vnt.
Biodujų klojimo tinklų 50 mm diam. COPEX, €
http://www.regula.lt/dujos/Puslapiai/prijungimo-
ikainiai.aspx
km EUR/m
Gali tiekti CBG ir į auto kolonėles 33,89
Vilniaus rajonas 24 813.360
Šiaulių rajonas 22 745.580
Kauno rajonas 18 610.020
Panevėžio rajonas 20 677.800
Raseinių rajonas 27 915.030
Tiekimas CBG tik į g.d. tinklus
Joniškio rajonas 15 508.350
Radviliškio rajonas 25 847.250
Pakruojo rajonas 33 1.118.370
Pasvalio rajonas 15 508.350
Kėdainių rajonas 26 881.140
Jonavos rajonas 16 542.240
Šakių rajonas 12 406.680
Kalvarijos rajonas 18 610.020
Jurbarko rajonas 34 1.152.260
Anykščių rajonas 30 1.016.700
Šalčininkų rajonas 28 948.920
Švenčionių rajonas 25 847.250
Marijampolės rajonas 23 779.470
Vidutiniškai 23 773.822
133
133
Ekonominio tikslingumo vertinimui remiamasi Lietuvoje veikiančių biodujų jėgainių ir
komerciniais pagrindais planuojamų vystyti biometano gamybos projektų vidutinėmis investicijų
reikšmėmis. Deja, šiuo metu Lietuvoje nėra biodujų jėgainių, tiekiančių biometaną į gamtinių dujų
tinklus ar į suskystintų dujų kolonėles. Biodujų jėgainių, gaminančių biometaną, savininkai turės
investuoti ne vien į gamybos įrengimus, bet ir į tiekimo grandinę: į vamzdynus iki įpurškimo
vietos į gamtinių dujų tinklus ir į pačias įpurškimo stotis – tiekiant biometaną į gamtinių dujų
tinklus; į požeminę ir mobiliąją talpyklą – tiekiant biometaną į suspaustų gamtinių dujų
automobilių kolonėles. Siekiant sužinoti požeminės 16 bar saugyklos ir mobilios ~250 bar
saugyklos kainas, buvo išsiųsti paklausimai gamintojams, iš kurių gauti atsakymai pateikiami 4
priedo 3 paveiksle ir 4 priedo 4 paveiksle.
134
134
4 priedas. 3 pav. Požeminių 200 m³ talpyklų komercinis pasiūlymas
135
135
4 priedas. 4 pav. Mobili talpyklos komercinis pasiūlymas
136
136
5 PRIEDAS
Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ekspertinio vertinimo anketos pavyzdys
Apklausa dėl biodujų gamybos plėtros galimybių
LR žemės ūkio ministerijos pavedimu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas vykdo tyrimą, turintį įvertinti
biodujų gamybos iš šalutinių produktų ir žemės ūkio atliekų ir panaudojimo energijai gaminti būklę bei plėtros
galimybes Lietuvoje. Norėdami išsiaiškinti šias galimybes, prašome Jūsų pagalbos, užpildant žemiau pateikiamą
klausimyną.
1. Jūsų patirtis išgaunant biodujas iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų bei paverčiant jas energija
(tinkamą variantą pažymėkite ženklu + )
o Esame pasistatę biodujų jėgainę
o Ūkyje susidarantį mėšlą tiekiame biodujų jėgainei
o Ruošiamės statytis biodujų jėgainę
o Vertiname, ar apsimokėtų statyti
o Tokia galimybė nedomina iš principo
o Kita (įvardinkite)
2. Skalėje nuo 0 iki 6 balų įvertinkite savo informuotumą apie biodujų gamybą iš mėšlo ir kitų žemės
ūkio atliekų bei jų pavertimą energija (0 – jokios informacijos, 6 – pilna informacija)
o Technologinį ___________________
o Ekonominį (kiek tai kainuotų ir pan.) ___________________
o Apie galimybes pasinaudoti parama ______________________
3. Skalėje nuo 0 iki 6 balų įvertinkite siekį savo ūkyje statytis biodujų gamyklą per ateinančius 10
metų, jeigu to dar nepadarėte (0 – tikrai statysimės, 6 – tikrai nesistatysime) ______________
4. Skalėje nuo 0 iki 6 balų įvertinkite kiekvieną iš žemiau pateiktų priežasčių, stabdančių biodujų
gamybos iš mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų įgyvendinimą (0 – visai nesvarbu, 6 – labai svarbu)
o Nesame įsitikinę (apsisprendę?), jog ateityje išlaikysime tokį gyvulių skaičių, kad galėtume aprūpinti
biodujų jėgainę pakankamu mėšlo kiekiu
o Kol kas esame per menkai susipažinę su tokia galimybe
o Neturime pakankamai mėšlo ir kitų žemės ūkio atliekų
o Per aukšta mėšlo kaina
o Technologiškai nepažįstama veikla, neturime specialistų
o Kol kas turime aktualesnių problemų, kurioms reikalingos investicijos
o Biodujų gamyklos statymas atitrauks nuo pirminės ūkio veikos ir gali pakenkti ūkio finansiniams
rezultatams
o Maža šilumos ir/ar elektros energijos supirkimo kaina
o Neturime finansinių galimybių pasistatyti tokią jėgainę
o Neturime galimybių gauti paskolą
o Neatitinkame paramos gavimo reikalavimų
o Netenkina paramos dydis ir/ar gavimo sąlygos
o Nėra galimybės konsultuotis
o Nėra vietos biodujų gamyklos statybai
o Priešiškos aplinkinių gyventojų nuostatos dėl biodujų jėgainės statybos
o Kita (įvardinkite) ___________________________________
5. Skalėje nuo 0 iki 6 balų įvertinkite kiekvieną iš žemiau pateiktų veiksnių, paskatinančių imtis
biodujų gamybos iš mėšlo ir žemės ūkio atliekų bei paversti jas energija (0 – visai nesvarbu, 6 –
labai svarbu)
o Galimybė turėti savo elektros ir šiluminės energijos šaltinį
o Didesnė investicinė parama
o Aukštesnis tarifas už pagamintą energiją
o Išsamesnė informacija apie biodujų gamybą iš mėšlo ir žemės ūkio atliekų ir galimybė pasikonsultuoti
su ūkiais, kurie jau turi tokias jėgaines
137
137
o Gyventojų nepasitenkinimas mėšlo tvarkymu (kvapai)
o Kita (įvardinkite)
6. Ar šalia esanti kaimo bendruomenė suinteresuota, kad jūs statytumėte biodujų jėgainę (tinkamą
variantą pažymėkite ženklu + )
o Taip
o Ne
o Kaimo bendruomenė nesusikūrusi
7. Kaip panaudotumėte pagamintą energiją, išgautą iš biodujų (tinkamą variantą pažymėkite
ženklu + )
o Savo reikmėms
o Dalį – savo reikmėms, dalį – pardavimui
o Pardavimui
8. Kur panaudojate ūkyje susidarantį mėšlą (tinkamą variantą pažymėkite ženklu + )
o Visas sunaudojamas ūkyje
o Dalis sunaudojama ūkyje, kita dalis parduodama
o Visas mėšlas parduodamas
o Mėšlas kaupiamas ūkyje
Kita (įvardinkite)
9. Ar turite ūkyje kitų organinių atliekų, tinkančių rūgimo procesui (tinkamą variantą pažymėkite
ženklu + )
o Taip
o Ne
10. Kaip planuojate vystyti ūkį (tinkamą variantą pažymėkite ženklu + )
o Didinti gyvulių skaičių
o Išlaikyti esamą gyvulių skaičių
o Mažinti gyvulių skaičių
o Nesame apsisprendę
11. Jūsų laikomas gyvulių skaičius (tinkamus variantus pažymėkite ženklu + )
Galvijai Kiaulės Paukščiai
iki 500 iki 1000 iki
daugiau kaip 500 daugiau kaip 1000 daugiau kaip
Dėkojame už pagalbą!
