LIETUVOS BANKO METØ ATASKAITA 2004 · 2017. 2. 9. · paminklai“ proginë 50 litø sidabro moneta, skirta Paþaislio kamalduliø vienuolyno ansambliui, minint Pirmojo Lietuvos

VILNIUS

2005

LIETUVOS BANKO

METØ ATASKAITA

2004

© Lietuvos bankas, 2005

ISSN 1392-4699

ISSN 1648-9020 (ONLINE)

Rengiant ataskaità naudoti Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansø ministerijos, Sta-

tistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, AB „Lietuvos centrinis vertybiniø

popieriø depozitoriumas“, AB „Vilniaus vertybiniø popieriø birþa“, AB „Maþeikiø nafta“,

Eurostat, Bloomberg informacinës sistemos ir kiti duomenys.

Kai kuriose lentelëse ir paveiksluose dël apvalinimo suma ir procentai nesutampa su bendrais

duomenimis (ið viso ir 100%).

2004 m. paþymëti svarbiais Lietuvai ávykiais. Lietuva tapo ofi-

cialia Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sàjun-

gos nare. Nuo narystës Europos Sàjungoje pradþios Lietuvos

bankas tapo Europos centriniø bankø sistemos dalimi.

Lietuvos bankas, ágyvendindamas savo pagrindiná tikslà –

palaikyti kainø stabilumà, toliau taikë euro atþvilgiu fiksuoto

lito kurso strategijà. Fiksuoto lito kurso reþimas yra vienas ið

svarbiausiø ðalies makroekonomikos stabilumo veiksniø nuo

1994 m. Nacionalinës valiutos stabilumas euro atþvilgiu yra

labai svarbus Lietuvos ekonomikos raidos veiksnys. Iðanks-

tiniu vertinimu, 2004 m. realusis bendrasis vidaus produktas

padidëjo 6,7 procento, vienam gyventojui bendrojo vidaus

produkto sukurta 7,3 procento daugiau. Vidutinë metinë

infliacija 2004 m. sudarë 1,2 procento.

Atsiþvelgiant á tai, kad stodama á Europos Sàjungà Lietuva ásipareigojo ásivesti eurà, 2004 m.

aktyviai buvo rengiamasi dalyvauti valiutø kurso mechanizme II. Kompetentingoms Europos

Sàjungos institucijoms priëmus atitinkamus sprendimus, Lietuva nuo 2004 m. birþelio 28 d.

pradëjo dalyvauti valiutø kurso mechanizme II. Dalyvavimo minëtame mechanizme laikotarpiu

Lietuva vienaðaliðkai ásipareigojo iðlaikyti galiojusá fiksuoto valiutos kurso reþimà ir euro atþvilgiu

pastovø nacionalinës valiutos kursà. Rudená paskelbtuose Europos Komisijos ir Europos cent-

rinio banko 2004 m. praneðimuose apie konvergencijà pripaþinta, kad Lietuva laikosi kainø

stabilumo, valdþios sektoriaus biudþeto pozicijos ir ilgalaikiø palûkanø normø kriterijø.

Siekiant visapusiðkai pasirengti euro ávedimui Lietuvoje ir uþtikrinti sklandø ðio proceso ágy-

vendinimà, 2004 m. pabaigoje parengtas iðsamus Lietuvos banko veiklos planas dël euro

ávedimo. Plane numatytos reikalingos teisinës bazës suderinimo, pasirengimo grynøjø pinigø

keitimui, pinigø politikos naujomis sàlygomis, visuomenës informavimo, Lietuvos banko insti-

tucinio pasirengimo ir kitos organizacinës priemonës.

Prisijungus prie valiutø kurso mechanizmo II, ðalies pinigø politika nepasikeitë, taèiau sustiprëjo

lûkesèiai, kad Lietuvoje euras bus ávestas netrukus po ne trumpiau kaip dvejus metus nustatyto

dalyvavimo minëtame mechanizme. Tai padidino pasitikëjimà ðalies ûkio ir finansø stabilumu

bei patrauklumà investuoti Lietuvoje.

Lietuvos bankas taiko pinigø politikos priemones, padedanèias fiksuoto lito kurso ir pinigø

pasiûlos savireguliacijos sàlygomis uþtikrinti bankø sistemos likvidumà. Tai bazinës valiutos

keitimas á litus ir litø – á bazinæ valiutà, privalomøjø atsargø reikalavimai ir Lietuvos banko

paskolø galimybës.

Nuo 2004 m. kovo 24 d. ásigaliojo naujos redakcijos Litø ir bazinës valiutos – eurø keitimo

sandoriø tarp Lietuvos banko ir bankø sudarymo ir vykdymo taisyklës. Lietuvos bankas neri-

botai sudaro litø ir eurø keitimo sandorius su bankais, kuriems taiko privalomøjø atsargø

reikalavimà ir nëra atðaukæs leidimo atlikti operacijas uþsienio valiuta. Naujos taisyklës iðplëtë

bankø likvidumo valdymo galimybes ir suderino Lietuvos banko operacijø saugumo uþtikrinimo

standartus su Europos Sàjungos centriniø bankø praktika dalyvaujant valiutø kurso mecha-

nizme II.

Siekdamas palaikyti tinkamà bankø sistemos likvidumà, Lietuvos bankas ðalies bankams ir

ðalyje veikiantiems uþsienio bankø skyriams taiko privalomøjø atsargø reikalavimus. Atsi-

þvelgdamas á Lietuvos sieká netolimoje ateityje tapti euro zonos nare, á makroekonomikos

padëtá ir bankø sistemos stabilumà, Lietuvos bankas nuosekliai derino privalomøjø atsargø

sistemà su Europos centrinio banko taikoma sistema. Privalomøjø atsargø norma sumaþinta

nuo 10 iki 6 procentø.

2004 m. Lietuvos bankas ir toliau ágyvendino tarptautinæ praktikà atitinkanèià kredito ástaigø

prieþiûros sistemà, skatindamas bankus tobulinti savo vidaus kontrolës sistemas, tinkamai

ávertinti, kontroliuoti bei valdyti áprastinæ rizikà ir laiku nustatyti naujas problemas, ið anksto

numatyti priemones, kuriø bûtø imtasi siekiant iðlaikyti stabilià banko veiklà rinkoje susiklosèius

tam tikroms nepalankioms aplinkybëms. Panaudodamas dokumentinës prieþiûros galimybes

ir inspektuodamas paèias kredito ástaigas, Lietuvos bankas nuolat stebëjo, kaip kredito ástaigos

vykdo nustatytus veiklos rizikà ribojanèius normatyvus ir kitus saugios veiklos reikalavimus.

Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà ir ágyvendinant naujas Lietuvos Respublikos bankø ir Lietuvos

banko ástatymø nuostatas, atlikta nemaþai bankø veiklà reglamentuojanèiø teisës aktø per-

tvarkymø. Pakeistos kai kurios licencijavimo procesà reglamentuojanèios taisyklës. Patvirtinti

kapitalo pakankamumo normatyvo skaièiavimo pakeitimai. Siekiant sudaryti vienodas kon-

kurencines sàlygas Lietuvos bankams bendroje Europos Sàjungos erdvëje, nuo 10 iki 8 pro-

centø sumaþintas kapitalo pakankamumo normatyvo dydis ir pakeistas Maksimalios bend-

rosios atviros pozicijos uþsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas, nustatant, kad

bankø turima eurø pozicija neribojama. Patikslinti apskaità ir atskaitomybæ reglamentuojantys

teisës aktai. Patvirtintos naujos redakcijos Finansinës grupës ataskaitø konsolidavimo ir jung-

tinës (konsoliduotos) prieþiûros taisyklës, Banko veiklà papildanèiø paslaugø pirkimo taisyklës.

Pradëta taikyti nauja likvidumo normatyvo skaièiavimo tvarka, pagal kurià bankai skatinami

savo lëðas patikëti patikimesnës ir stabilesnës plëtros valstybiø finansø ir kredito institucijoms.

Patvirtintos naujos redakcijos Banko vidaus audito organizavimo bendrosios nuostatos, kuriose

iðplëstos vidaus audito komiteto funkcijos, aptarta jo sudëtis, pavaldumas ir atskaitomybë,

didesnis vaidmuo suteiktas banko stebëtojø tarybai.

Viena ið svarbiausiø 2004 m. Lietuvos banko veiklos krypèiø kredito ástaigø prieþiûros srityje –

tai pasirengimas ðalyje ágyvendinti Bazelio Naujàjá kapitalo susitarimà ir Europos Sàjungos

naujàjà kapitalo direktyvà. Lietuvos bankas ðiuo tikslu organizavo susitikimus su bankø ats-

tovais. 2004 m. pabaigoje pradëjo rengti kapitalo pakankamumo skaièiavimo pagal Europos

Sàjungos naujosios kapitalo direktyvos reikalavimus tvarkà numatomiems pereinamojo laiko-

tarpio skaièiavimams atlikti.

Atsiþvelgdamas á paþangià uþsienio ðaliø prieþiûros institucijø praktikà, Lietuvos bankas toliau

tobulino taikomus prieþiûros metodus ir priemones. Buvo perþiûrëta inspektavimo, kaip vienos

ið svarbiausiø nuolatinës prieþiûros priemoniø, vykdymo tvarka. Ankstesnioji CAMELS reitingais

pagrásta inspektavimo metodika pakeista á rizikos rûðis sukoncentruoto inspektavimo sistemà.

2004 m. nemaþai dëmesio skirta tarpvalstybinio bendradarbiavimo klausimams. Buvo pasi-

raðyta sutartis su Ðvedijos finansø sektoriaus prieþiûros institucija, dalyvauta darbiniame susi-

tikime su Vokietijos ir Suomijos finansø sektoriaus prieþiûros tarnybø atstovais, Ukrainos

nacionalinio banko darbuotojais.

Siekdami sudaryti prielaidas tolesnei veiklos plëtrai, 2004 m. akciná kapitalà padidino keturi

bankai, trys bankai sustiprino kapitalo bazæ subordinuotomis paskolomis. Metø pabaigoje

bankø akcinis kapitalas sudarë 1,3 mlrd. litø ir per metus padidëjo 8,6 procento. Ðalies

bankø turtas padidëjo 32,3 procento ir metø pabaigoje sudarë 29,2 mlrd. litø. Aktyviai savo

veiklà plëtojo uþsienio bankø skyriai. Jø valdomo turto dalis per metus padidëjo nuo 8,7 iki

9,8 procento viso bankø sistemos turto.

Ðalies bankai 2004 m. pradëjo ágyvendinti plëtros kaimyniniø valstybiø rinkose planus. Lietuvos

banko valdyba leido AB Ûkio bankui steigti atstovybæ Ukrainoje (Kijeve), o vëliau ir atstovybæ

Maskvoje. AB Vilniaus bankui leista ásigyti Ukrainos akcinio banko „AGIO“ kontroliná akcijø

paketà.

2004 m. visi ðalies bankai ir uþsienio bankø skyriai dirbo pelningai ir gavo 299,3 mln. litø

pelno. Bankø pelnas didëjo jau treèius metus ið eilës, o 2004 m. jis buvo didþiausias nuo

nepriklausomybës atkûrimo.

Toliau buvo steigiamos kredito unijos. Lietuvos banko valdyba iðdavë veiklos licencijas

keturioms naujai ásteigtoms kredito unijoms. Per metus kredito unijø nariø skaièius padidëjo

daugiau kaip 12 tûkst., pajinis kapitalas – 50,6 procento. 2004 m. pabaigoje kredito unijos

turëjo 185,2 mln. litø vertës turto, kurio 70,5 procento sudarë suteiktos paskolos. Plëtojo

savo veiklà Lietuvos centrinë kredito unija, kuri vienija 53 kredito unijas. Lietuvos centrinës

kredito unijos turtas metø pabaigoje sudarë 45,0 mln. litø.

2004 m. pelningai dirbo 45 kredito unijos. Bendras kredito unijø pelnas sudarë 907,5 tûkst.

litø ir buvo didþiausias nuo 1995 m. Lietuvos centrinë kredito unija gavo 137 tûkst. litø

pelno, arba 3,3 karto daugiau negu 2003 m.

Lietuvos bankas, vykdydamas jam nustatytà funkcijà – skatinti patvarø ir veiksmingà mokëjimo

ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø veikimà, teikia atsiskaitymø paslaugas, valdo ir

plëtoja mokëjimo sistemà LITAS. Sistema skirta mokëjimams vykdyti realiu ir nustatytu laiku.

Sistemoje taikomos paþangios kredito, likvidumo ir operacinës rizikos valdymo priemonës.

Lietuvos bankas vykdo mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø prieþiûrà. Tuo

tikslu Lietuvos banko valdyba 2004 m. patvirtino Sistemiðkai svarbiø mokëjimo sistemø

vertinimo metodikà.

Lietuvos bankas rengiasi dalyvauti Europos centriniø bankø sistemos mokëjimo sistemose

TARGET ir (arba) TARGET2. Ávedus eurà, Lietuvos banko dalyvavimas vienoje ið ðiø mokëjimo

sistemø bus privalomas siekiant uþtikrinti sklandø bendros pinigø politikos ágyvendinimà ir

leis tarptautinius mokëjimus atlikti realiu laiku. 2004 m. gruodþio 23 d. Lietuvos banko valdyba

pritarë Lietuvos banko integracijos á mokëjimo sistemà TARGET kryptims, kuriose numatyti

pagrindiniai darbai ir galutiniai terminai ruoðiantis dalyvauti minëtose sistemose.

Atlikdamas savo funkcijas, Lietuvos bankas taiko tarptautinius ir centriniø bankø praktikos

suformuotus veiklos skaidrumo standartus.

Lietuvos bankas daug dëmesio skyrë visuomenës informavimui apie numatomà euro ávedimà,

skatindamas tinkamai ir laiku pasirengti ðiam svarbiam ávykiui.

2004 m. kovo pradþioje paskelbta apie Lietuvos banko valdybos ir Vyriausybës sprendimus

ágalioti Lietuvos banko valdybos pirmininkà kartu su finansø ministru pateikti praðymà Europos

Sàjungos Ekonomikos ir finansø ministrø tarybos prezidentui dël prisijungimo prie valiutø

kurso mechanizmo II ir pasiraðyti su tuo susijusias sutartis. Europos Sàjungos institucijoms

priëmus sprendimà leisti Lietuvai prisijungti prie minëto mechanizmo, Lietuvos bankas ðià

naujienà praneðë ðalies visuomenei.

Lietuvos bankas aktyviai bendradarbiaudamas su þiniasklaida – rengdamas informacinius

praneðimus, organizuodamas spaudos konferencijas, teikdamas komentarus – nuolat infor-

muoja visuomenæ apie svarbiausius savo darbus rengiantis valiutos keitimui. Daug informacijos

apie numatomà euro ávedimà, taip pat atsakymai á ðalies gyventojø klausimus ðia tema pateikta

Lietuvos banko interneto svetainëje.

Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos Komisijos ir Europos centrinio banko specialiose

darbo grupëse, suburtose numatyti veiksmingà visuomenës informavimo strategijà ávedant

eurà. Tai leidþia perimti geràjà euro zonos ðaliø patirtá.

Atsiþvelgiant á planus kaldinti eurø monetas Lietuvoje, atliktas visuomenës nuomonës tyrimas,

kas labiausiai tiktø atspindëti Lietuvà ant eurø monetø. Dauguma apklaustøjø ant bûsimø

eurø monetø norëtø matyti Vytá ir Gedimino pilá. Lietuvos bankas surengë eurø monetø ir

euro centø nacionalinës pusës (averso) gipsiniø modeliø sukûrimo konkursà, su jo rezultatais

iðsamiai supaþindino visuomenæ.

Ðalies gyventojams geriau paþinti Europos Sàjungos bendràjà valiutà padëjo Lietuvos banko

kartu su Europos centriniu banku 2004 m. rudená mûsø ðalyje ágyvendintas tarptautinis pro-

jektas „Euro kûrimas“. Taip buvo pavadinta unikaliø fotografijø paroda, keliaujanti per Europà

ir pristatanti bendrosios valiutos ávedimà euro zonos valstybëse. Kaune organizuota paroda

susilaukë didþiulio visuomenës susidomëjimo. Ta proga Lietuvos bankas lietuviø kalba iðleido

ir iðplatino leidinius, supaþindinanèius su eurø banknotais ir monetomis.

Tapæs Europos centriniø bankø sistemos dalimi, Lietuvos bankas ásitraukë á bendrà informavimo

sistemà. 2004 m. birþelio mën. pirmà kartà Lietuvos banko ir Europos centrinio banko inter-

neto svetainëse pateiktas Europos centrinio banko ketvirtinio informacinio biuletenio vertimas

ið anglø kalbos. 2004 m. pateikti trys minëti biuleteniai lietuviø kalba. Tai padaryta vykdant

Europos centriniø bankø sistemos ir Europos centrinio banko statuto reikalavimà dël

atskaitomybës.

Interneto svetainëje, statistikos leidiniuose, praneðimuose spaudai Lietuvos bankas reguliariai

skelbia pinigø apþvalgas, savo balanso, palûkanø normø, mokëjimø balanso, tarptautiniø

investicijø balanso, oficialiøjø tarptautiniø atsargø, valiutø kurso ir kitus duomenis. Visuomenë

nuolat informuojama apie Lietuvos banko valdybos veiklà, ðalyje veikianèiø komerciniø bankø,

uþsienio bankø skyriø (filialø) ir kredito unijø veiklà, jø inspektavimo rezultatus.

2004 m. atnaujintas ir iðplëstas Lietuvos banko interneto svetainëje skelbiamo Nacionalinio

suvestiniø duomenø puslapio „Lietuvos ekonomikos ir finansø duomenys“ turinys. Paskelbti

valdþios sektoriaus, centrinës valdþios ir valstybës skolos rodikliai, parengti pagal Tarptautinio

valiutos fondo 2001 m. iðleistame vadove iðdëstytà metodologijà. Dël to ið esmës atnaujinti

Tarptautinio valiutos fondo elektroniniame biuletenyje skelbiami valdþios sektoriaus ir centrinës

valdþios rodikliø apraðai.

Lietuvos bankas tæsia ðvieèiamàjà veiklà bendradarbiaudamas su nevalstybine ir ne pelno

ðvietimo ástaiga „Lietuvos Junior Achievement“, Ekonominio ðvietimo sklaidos centru, kitomis

institucijomis. Prisideda ir prie nacionalinës kultûros bei pinigø istorijos puoselëjimo. Lietuvos

banko uþsakymu 2004 m. sukurtas reþisieriaus Rimtauto Ðilinio dokumentinis filmas „Ið lito

istorijos. Monetos“, supaþindinantis su lietuviðkø monetø istorija nuo seniausiø laikø iki

valstybingumo atgimimo XX a.

2004 m. Lietuvos bankas iðleido Mindaugo Vinkaus knygà „Lito uþkulisiai. Kæstuèio Lyniko

vaidmuo atkurto lito istorijoje“, skirtà ilgameèiam Lietuvos banko konsultantui pinigø gamybos

klausimais Australijos lietuviui Kæstuèiui Jonui Lynikui (1924 06 13–1997 08 03).

Lietuvos bankas toliau leido progines monetas. Minint Vilniaus universiteto 425-eriø metø

sukaktá, 2004 m. balandþio mën. á apyvartà iðleistos proginë 50 litø sidabro moneta ir apy-

vartinë 1 lito moneta, birþelio mën. iðleista treèioji ið serijos „Lietuvos istorijos ir architektûros

paminklai“ proginë 50 litø sidabro moneta, skirta Paþaislio kamalduliø vienuolyno ansambliui,

minint Pirmojo Lietuvos Statuto 475-eriø metø sukaktá, rugsëjo mën. iðleista proginë 50 litø

moneta, gruodþio mën. iðleista proginë 50 litø sidabro moneta, skirta Kurðiø nerijai (UNESCO

pasaulio paveldas).

Lietuvos bankas ir ateityje vykdydamas savo pagrindiná tikslà – palaikyti kainø stabilumà,

sieks uþtikrinti finansø sistemos stabilumà, sudaryti sàlygas tolesnei ðalies verslo plëtrai. Sieks

visapusiðkai ir sklandþiai pasirengti euro ávedimui Lietuvoje, deramai dalyvauti Europos cent-

riniø bankø sistemoje, stiprins kredito ástaigø prieþiûros sistemà, skatins patvarø ir veiks-

mingà mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø veikimà

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Ðarkinas

Turinys

I. Pasaulio ekonominë aplinka / 13

Europos Sàjungos valstybës / 13

Senosios Europos Sàjungos narës / 13

Naujosios Europos Sàjungos narës / 14

Ðiaurës Amerikos valstybës / 15

Nepriklausomø Valstybiø Sandraugos valstybës / 16

Azijos valstybës / 17

II. Lietuvos ekonomikos raida / 19

Kainos ir sànaudos / 19

Vartotojø kainos / 19

Administruojamø kainø ir netiesioginiø mokesèiø

átaka vartotojø kainoms / 21

Pasaulinës naftos kainos átaka / 22

Importo kainos / 22

Gamintojø kainos / 24

Darbo sànaudos / 24

Infliacijos perspektyvos / 26

Bendrasis vidaus produktas / 26

Uþsienio prekyba / 29

Darbo rinka ir darbo apmokëjimas / 33

Valdþios sektoriaus finansai / 37

Deficitas / 37

Pajamos / 38

Iðlaidos / 39

Skola / 40

III. Lietuvos Respublikos mokëjimø balanso apþvalga / 43

IV. Lietuvos banko pinigø politika ir pinigø politikos priemonës / 49

Pagrindinës pinigø politikos kryptys / 49

Parengiamieji euro ávedimo darbai / 49

Pinigø politikos priemonës ir valiutos keitimo operacijos / 51

Bankø galimybës sudaryti litø ir eurø keitimo sandorius su

Lietuvos banku tobulinimas / 51

Privalomøjø atsargø reikalavimai ir jø vykdymas / 52

Lietuvos banko paskolos / 53

Valiutos keitimo operacijos / 54

V. Pinigai ir finansø sistema / 55

Pinigø bazë / 55

Pinigø kiekis / 58

Indëliø ir paskolø rinka / 61

Indëliai bankuose ir jø palûkanø normos / 61

Bankø paskolos ir jø palûkanø normos / 65

Tarpbankinë rinka / 69

Tarpbankinë uþsienio valiutø skolinimo ir

apsikeitimo sandoriø rinka / 70

Tarpbankinë litø skolinimo ir apsikeitimo sandoriø rinka / 71

Lietuvos vertybiniø popieriø rinka / 73

Vyriausybës vertybiniai popieriai / 73

Bendroviø vertybiniø popieriø rinka / 77

Pirminë akcijø rinka / 77

Antrinë akcijø rinka / 78

Ámoniø skolos vertybiniø popieriø rinka / 82

VI. Uþsienio atsargø valdymas / 83

Oficialiosios uþsienio atsargos / 83

Uþsienio atsargø funkcinës dalys ir

pagrindiniai valdymo principai / 84

Uþsienio atsargø likvidumas / 85

Uþsienio atsargø saugumas / 85

Uþsienio atsargø pelningumas / 88

VII. Grynøjø pinigø valdymas / 89

Grynøjø pinigø iðleidimas ir iðëmimas / 89

Banknotø ir monetø apyvartoje struktûra / 89

Atsargø fondø saugojimas ir banknotø naikinimas / 91

VIII. Kredito ástaigø prieþiûra / 93

Pagrindinës kredito ástaigø prieþiûros kryptys ir prioritetai / 93

Kredito ástaigø veiklos apþvalga / 95

Bankø sektorius / 95

Lietuvos centrinë kredito unija / 100

Kredito unijos / 101

Kredito ástaigø veiklos rizikà ribojanèiø normatyvø vykdymas / 102

IX. Mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemos / 105

Lietuvos banko vaidmuo mokëjimo ir vertybiniø popieriø

atsiskaitymo sistemø srityje / 105

Integracija á ECBS mokëjimo sistemas / 105

Mokëjimo sistema LITAS / 106

Mokëjimai negrynaisiais pinigais / 107

X. Dalyvavimas Europos centriniø bankø sistemoje ir

bendradarbiavimas su tarptautinëmis finansø organizacijomis / 111

Dalyvavimas Europos centriniø bankø sistemoje / 111

Bendradarbiavimas su tarptautinëmis finansø

organizacijomis / 111

XI. Lietuvos banko veiklos skaidrumo uþtikrinimas / 115

Pinigø politikos skaidrumas / 115

Informavimas apie rengimàsi ávesti eurà / 115

Informavimas apie Europos centriniø bankø sistemà / 117

Kitø veiklos srièiø skaidrumas ir Lietuvos banko

veiklos pristatymas / 117

Duomenø platinimo specialiøjø standartø taikymas / 118

Statistikos tobulinimas / 119

XII. Iþdo ir valstybës institucijø sàskaitø tvarkymas / 121

XIII. Lietuvos banko organizacinë struktûra ir personalas / 123

XIV. Lietuvos banko 2004 metø finansinë ataskaita / 125

Nepriklausomø auditoriø iðvada / 126

Lietuvos banko balansas / 127

Lietuvos banko pelno (nuostolio) ataskaita / 128

Lietuvos banko finansinës ataskaitos aiðkinamasis raðtas / 129

Lietuvos banko pagrindinis tikslas ir funkcijos / 129

Finansinës ataskaitos sudarymo pagrindai ir pateikimas / 129

Apskaitos politika / 130

Rizika ir jos valdymas / 134

Kita informacija / 134

Pastabos / 135

2004 m. priimti kredito ástaigø veiklà reglamentuojantys teisës aktai / 147

Lenteliø ir paveikslø sàraðas

1 lentelë. BVP iðlaidø metodu / 27

2 lentelë. BVP gamybos metodu (pagal sustambintas veiklø rûðiø grupes) / 28

3 lentelë. BVP pajamø metodu / 29

4 lentelë. Valdþios sektoriaus skolos ir BVP santykis / 41

5 lentelë. Einamosios sàskaitos deficitas / 43

6 lentelë. Einamosios sàskaitos balanso ir já sudaranèiø balansø kaita bei

kaitos veiksniai / 43

7 lentelë. Paslaugø eksporto ir importo kaita, struktûra ir kaitos veiksniai / 44

8 lentelë. Kapitalo ir finansinës sàskaitø balanso ir já sudaranèiø

balansø kaita bei kaitos veiksniai / 46

9 lentelë. Grynasis uþsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui / 54

10 lentelë. Pinigø bazës kaitos ðaltiniai / 56

11 lentelë. Pinigø sudedamøjø ir prieðiniø daliø kaita / 60

12 lentelë. Vidutinë paskolø palûkanø marþa / 69

13 lentelë. Tarpbankinës rinkos sandoriø apyvarta / 70

14 lentelë. VVP pardavimas ir iðpirkimas / 73

15 lentelë. Investuotojai á apyvartinius VVP / 76

16 lentelë. Uþsienio atsargø kaitos veiksniai / 84

17 lentelë. Uþsienio atsargø, nesusijusiø su ásipareigojimais

uþsienio valiutomis, struktûra / 87

18 lentelë. Uþsienio atsargø ir jø funkciniø daliø vidutinë metø MFT / 87

19 lentelë. Uþsienio atsargø, be ásipareigojimø uþsienio valiutomis, VPR / 88

20 lentelë. Uþsienio atsargø funkciniø daliø gràþa / 88

21 lentelë. Grynasis pinigø iðleidimas ir iðëmimas (–) / 89

22 lentelë. Banknotai ir monetos apyvartoje / 90

23 lentelë. Mokëjimo sistemos LITAS srautai / 107

24 lentelë. Mokëjimo sistemos LITAS atliktø mokëjimø struktûra / 107

25 lentelë. Mokëjimai negrynaisiais pinigais 2004 m. / 108

26 lentelë. Mokëjimo kortelës / 109

27 lentelë. Mokëjimai mokëjimo kortelëmis 2004 m. / 109

28 lentelë. Bankomatai ir korteliø skaitytuvai / 110

29 lentelë. Lietuvos Respublikos valstybës iþdo ir kitø valstybës institucijø

sàskaitø tvarkymo paslaugos / 121

LENTELËS

PAVEIKSLAI

1 pav. Euro zonos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos SVKI / 19

2 pav. SVKI kaitos veiksniai / 20

3 pav. Maisto produktø kainø kaita / 20

4 pav. Grynosios infliacijos kaitos veiksniai / 21

5 pav. Pasaulinës naftos kainos pokyèiai / 22

6 pav. Importo kainos ir JAV dolerio kurso pokytis / 23

7 pav. Importuotø prekiø vieneto vertës indekso kaitos veiksniai / 23

8 pav. Gamintojø vidaus rinkoje parduotos pramonës produkcijos kainø kaita / 24

9 pav. Darbo uþmokesèio, darbo naðumo ir vienetiniø darbo sànaudø kaita / 25

10 pav. Darbo sànaudø atvirame uþsienio konkurencijai sektoriuje pokyèiai / 25

11 pav. Darbo sànaudø uþdarame uþsienio konkurencijai sektoriuje pokyèiai / 26

12 pav. Realiojo BVP Baltijos valstybëse ir euro zonoje kaita / 27

13 pav. Lietuvos uþsienio prekybos pokyèiai / 29

14 pav. Uþsienio prekybos (neáskaitant kuro ir benzino) deficito struktûra / 30

15 pav. Importo kaitos veiksniai / 31

16 pav. Eksporto kaitos veiksniai / 31

17 pav. Eksporto ir importo vieneto vertës ir prekybos sàlygø indeksai / 32

18 pav. Realiøjø efektyviøjø lito kursø indeksai / 32

19 pav. Lietuvos rinkos dalis pagrindinëse eksporto rinkose / 33

20 pav. Realiojo darbo uþmokesèio ir BVP kaita, nedarbo lygis / 34

21 pav. Gyventojø aktyvumas Lietuvoje / 34

22 pav. Kai kuriø gyventojø grupiø nedarbo lygis / 35

23 pav. Bedarbiø pasiskirstymas pagal nedarbo trukmæ / 35

24 pav. Darbo jëgos paklausa ir pasiûla (Beveridge kreivë) / 36

25 pav. Lietuvos ir kitø Europos valstybiø nedarbo lygis / 36

26 pav. Vidutinio mënesinio bruto darbo uþmokesèio augimas 2004 m. / 37

27 pav. Valdþios sektoriaus deficito ir BVP santykio pokytis / 38

28 pav. Valdþios sektoriaus pajamos / 39

29 pav. Valdþios sektoriaus iðlaidos / 40

30 pav. Valdþios sektoriaus skolos ir BVP santykio pokytis / 40

31 pav. Mokëjimø balansas / 47

32 pav. Komerciniø bankø privalomosios atsargos Lietuvos banke / 52

33 pav. Uþsienio valiutos pirkimas ir pardavimas / 54

34 pav. Pinigø bazë / 55

35 pav. Pinigø bazës struktûra / 56

36 pav. Grynasis litø iðleidimas á apyvartà bazinës valiutos keitimo sandoriais / 57

37 pav. Lietuvos banko ásipareigojimø litais padengimas aukso ir

konvertuojamøjø valiutø atsargomis / 57

38 pav. Pinigø kiekis / 58

39 pav. Pinigø rodikliø kaita / 59

40 pav. Pinigø kiekio struktûra / 59

41 pav. Pinigø daugikliai / 61

42 pav. Indëliø kaita / 61

43 pav. Indëliø struktûra / 62

44 pav. Fiziniø asmenø indëliø struktûra / 63

45 pav. Koncentracija indëliø rinkoje / 63

46 pav. Fiziniø asmenø terminuotøjø indëliø palûkanø normø marþa / 64

47 pav. Fiziniø asmenø terminuotøjø indëliø palûkanø normos / 64

48 pav. Paskolø kaita / 65

49 pav. Paskolø pagal skolininkus kaita / 66

50 pav. Koncentracija paskolø rinkoje / 67

51 pav. Uþsienio bankø skyriø paskolø rinkos dalis / 67

52 pav. Paskolø ekonominëms veikloms kaitos veiksniai 2004 m. / 68

53 pav. Paskolø ekonominëms veikloms struktûra valiutomis / 68

54 pav. Bûsto paskolø palûkanø normos / 69

55 pav. Grynasis iþdo lëðø pervedimas / 71

56 pav. Tarpbankinio litø skolinimo sandoriø ir VILIBOR kaita 2004 m. / 72

57 pav. Tarpbankinio litø skolinimo sandoriø struktûra terminais / 72

58 pav. VVP paklausos ir parduotø aukcionuose VVP santykis / 74

59 pav. Vidutinis VVP pelningumas aukcionuose / 74

60 pav. Vidutinis VVP apyvartoje terminas / 75

61 pav. Grynasis VVP iðleidimas pagal terminà / 75

62 pav. Didþiausi investuotojai á VVP / 76

63 pav. Vertybiniø popieriø rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis / 77

64 pav. Papildomomis ámokomis pritraukto akcinio kapitalo ir BVP santykis / 78

65 pav. Akcijø indeksø kaita 2004 m. / 78

66 pav. Baltijos valstybiø akcijø indeksø kaita / 79

67 pav. Investuotojai á akcijas / 79

68 pav. Fiziniø asmenø investicijos á akcijas / 80

69 pav. Piniginës ámokos ir iðmokos investicijoms á akcijas / 80

70 pav. Akcijø apyvarta VVPB / 81

71 pav. Akcijø indeksø nepastovumas / 81

72 pav. Listinguojamø akcijø kapitalizacijos pokyèiai 2004 m. / 82

73 pav. Uþsienio atsargø kaitos tendencijos / 83

74 pav. Uþsienio atsargø kaita 2004 m. / 83

75 pav. Investicijø pasiskirstymas pagal finansines priemones 2004 m. / 85

76 pav. Investicijø pasiskirstymas pagal reitingus 2004 m. / 86

77 pav. Banknotø apyvartoje struktûra / 89

78 pav. Monetø apyvartoje struktûra / 90

79 pav. Lietuvos bankø akcinio kapitalo pagal nuosavybës formà struktûra / 96

80 pav. Bankø valdomo turto dalis / 97

81 pav. Pagrindiniai bankø rodikliai / 97

82 pav. Bankø turto struktûra / 98

83 pav. Bankø ásipareigojimø struktûra / 99

84 pav. Grynasis bankø pelnas / 99

85 pav. Pagrindiniai kredito unijø rodikliai / 101

86 pav. Mokëjimo pavedimai ið Lietuvos Respublikos valstybës iþdo ir

valstybës institucijø sàskaitø / 122

I. Pasaulio ekonominë aplinka

13


2004 m. ekonomikos augimas paspartëjo visuose pasaulio regionuose. Sparti buvo JAV,

Kinijos ir kylanèiø Pietryèiø Azijos valstybiø ekonomikos plëtra. O euro zonos valstybiø ir

Japonijos ekonomikos augimas buvo gerokai maþesnis. Nuvertëjæs JAV doleris turëjo

átakos daugelio pasaulio valstybiø ekonomikoms, taèiau JAV uþsienio prekybos ir

einamosios sàskaitos deficito (ESD) nesumaþino. Iðskirtinë situacija pasaulio ekonomikoje

susiklostë taupymo ir investavimo srityse. Didþiausià mokëjimø balanso einamosios

sàskaitos pertekliø (santaupø pervirðá, palyginti su vidaus investicijomis) 2004 m. turëjo

ne Kinija, bet kitos greitai besivystanèios Azijos valstybës.

2004 m. didëjanti pasaulinë paklausa ir netikrumas dël sklandaus naftos tiekimo ið kai

kuriø naftà eksportuojanèiø valstybiø lëmë naftos kainø, kurios spalio mën. pasiekë

istorines aukðtumas, kilimà. Taèiau priklausomai nuo eksportuotojo ir importuotojo

pozicijos ir naftos naudojimo nacionalinëje ekonomikoje intensyvumo naftos kainø

pokyèiai kai kuriø valstybiø ekonomikø augimui darë nevienodà átakà.

EUROPOS SÀJUNGOS VALSTYBËS

Svarbiausias 2004 m. ávykis Europos Sàjungoje (ES) – tai geguþës mën. ágyvendinta

didþiausia nuo pat jos ákûrimo plëtra, kai vienu metu á ES priimta 10 Vidurio ir Rytø

Europos (VRE) valstybiø. ES iðsiplëtë nuo 379 mln. iki 455 mln. gyventojø, o ES dalis

padidëjo nuo 26,7 procento (ES-15) iki 28 procentø (ES-25)1 pasaulio bendrojo vidaus

produkto (BVP).

SENOSIOS EUROPOS SÀJUNGOS NARËS

Nepaisant JAV dolerio atþvilgiu brangstanèio euro, senøjø ES nariø (ES-15) ekonomikos

augimà 2004 m. skatino dël didelës iðorës paklausos didëjæs eksportas ir nuosekliai

atsigaunanti vidaus paklausa. Neigiamà átakà ekonomikos plëtrai darë kilusios energijos

kainos. Minëtø valstybiø grupës realusis BVP per metus padidëjo 2,2 procento (2003 m. –

0,8%).

Situacija didþiøjø euro zonos valstybiø ekonomikose buvo nevienoda – Prancûzijoje ir

Italijoje didëjo namø ûkiø vartojimas ir investicijos, o eksportas augo palyginti nedaug.

Vokietijoje dël sparèiai didëjanèio eksporto atsigavo pramonës gamyba, taèiau investicijos

ir vartojimas toliau maþëjo.

2004 m. euro zonos BVP iðaugo 2,0 procento (2003 m. – 0,5%). Pirmàjá pusmetá kainos

nedaug didëjo. Dël pakilusiø naftos kainø antràjá pusmetá infliacijos tempas ðiek tiek

paspartëjo, ir vidutinë metinë infliacija, kaip ir 2003 m., sudarë 2,1 procento. Darbo

1 Ávertinant 2002 m. BVP apimtá.

2004

� Lietuvos banko metø ataskaita

14

naðumas kilo lëtai. Vidutinis nedarbo lygis euro zonoje 2004 m. sudarë 8,8 procento.

Didþiosiose euro zonos valstybëse (Vokietijoje, Prancûzijoje, Ispanijoje) nedarbo lygis

sudarë 9,5–11,0 procento. Maþesnis kaip 5 procentai nedarbo lygis buvo Airijoje,

Nyderlanduose ir Austrijoje.

2004 m. euro zonoje valdþios sektoriaus deficitas sudarë 2,7 procento BVP ir, palyginti

su 2003 m., padidëjo 0,1 punkto, o Stabilumo ir augimo pakte nustatytà 3 procentø

biudþeto deficito ir BVP santyká 2004 m. virðijo 3 valstybës (Graikija, Prancûzija ir Vokietija).

Italijos biudþeto deficitas sudarë 3 procentus BVP.

Europos centrinis bankas (ECB) 2004 m. oficialiøjø palûkanø normø nekeitë. Rinkos

dalyviai metø pradþioje dar tikëjosi, kad dël kylanèiø naftos kainø ir vangaus ekonomikos

augimo palûkanø normos gali bûti sumaþintos. Taèiau ECB savo pozicijà nekeisti palûkanø

normø grindë nuostata, jog dabartinis palûkanø normø lygis yra tinkamas regiono plëtrai

uþtikrinti, o infliacijos rizika dël dideliø naftos kainø átakos iðlieka.

Ekonomikos plëtros euro zonai nepriklausanèioje Jungtinëje Karalystëje 2004 m. pagrindà

sudarë iðaugusi vidaus paklausa ir didëjantis ámoniø pelningumas. Ekonomikos augimas

buvo gana pastovus. Realusis BVP per metus padidëjo 3 procentais (2003 m. – 2,2%).

Nedarbo lygis sumaþëjo iki 4,7 procento ir buvo vienas ið maþiausiø tarp ES valstybiø.

Taèiau dël didelës vidaus paklausos sparèiau augo importas, o ESD padidëjo iki 2,4

procento BVP (2003 m. buvo 1,7%). Valdþios sektoriaus deficitas 2004 m. sudarë 3,2

procento BVP (2003 m. – 3,4%).

2004 m. Anglijos bankas vykdë nuoseklaus palûkanø normos didinimo politikà.

Pagrindinë palûkanø norma nuo 3,75 procento (2004 m. pradþioje) padidinta iki 4,75

procento (2004 m. rugpjûèio mën.).

NAUJOSIOS EUROPOS SÀJUNGOS NARËS

Deðimties naujøjø ES nariø makroekonomikos pokyèiai 2004 m. daugiausia buvo teigiami.

Ekonomikos augimà pirmàjá pusmetá skatino ryðkesni ekonomikos atsigavimo þenklai

Vakarø Europoje ir dël pasirengimo narystei ES padidëjusi vidaus paklausa. Antràjá pusmetá

dël sumaþëjusios su stojimu á ES susijusiø veiksniø átakos ir maþiau palankios iðorës

aplinkos (pakilusiø energijos kainø, maþesnio negu tikëtasi ekonomikos augimo Vakarø

Europoje, stiprëjanèio JAV dolerio euro atþvilgiu) ekonomikos augimas ðiek tiek sulëtëjo,

taèiau buvo pakankamai didelis. Sparèiausiai ekonomika augo Baltijos valstybëse ir

Lenkijoje. 2004 m. didëjo daugelio naujøjø ES nariø eksportas, taip pat ir tiesioginës

uþsienio investicijos. Labiausiai jos augo Slovakijoje ir Vengrijoje. Nemaþas tiesioginiø

uþsienio investicijø prieaugis buvo Latvijoje ir Lietuvoje. ESD buvo maþas Lenkijoje,

Slovakijoje ir Slovënijoje, o Baltijos valstybëse ir Vengrijoje ESD toliau didëjo.

Infliacijà naujosiose ES narëse 2004 m. lëmë veiksniai, susijæ su stojimu á ES, sparèiai

didëjusi vidaus paklausa, kilusios energijos kainos. Keturiose ið deðimties naujøjø ES

nariø (Èekijoje, Estijoje, Kipre ir Lietuvoje) infliacija buvo þemesnë negu kainø stabilumui

ávertinti nustatytas 2,4 procento konvergencijos kriterijus1. Lenkijoje ir Maltoje infliacija

buvo artima ðiam lygiui, o kitose naujosiose ES narëse – didesnë.

1 Kainø stabilumo kriterijus apskaièiuojamas prie vidutinës trijose ES valstybëse narëse, kuriose kainos yra stabiliausios,

infliacijos pridedant 1,5 punkto. ECB Praneðime apie konvergencijà kainø stabilumo kriterijus nustatytas remiantis

2004 m. rugpjûèio mën. duomenimis.


15

Daugelyje naujøjø ES nariø intensyvi ekonomikos plëtra skatino darbo jëgos paklausà ir

didino uþimtumà. Kartu pradëjo ryðkëti kvalifikuotos darbo jëgos trûkumas kai kuriose

veiklose, o tai skatino didinti darbo uþmokestá. Vidutinis nedarbo lygis 2004 m. praktiðkai

nepakito valstybëse, kuriose jis buvo didþiausias, – Lenkijoje (18,8%) ir Slovakijoje

(18,0%).

Plëtojantis ekonomikai ir suderinant mokesèiø sistemas, 2004 m. atsirado papildomø

galimybiø maþinti valdþios sektoriaus deficità, ypaè tose valstybëse, kuriose jis gana

didelis. Taèiau naujosios ES narës nepanaudojo padidëjusiø pajamø biudþeto deficitui

maþinti. Iðankstiniu vertinimu, 2004 m. biudþeto deficitas buvo didesnis kaip 4 procentai

BVP Lenkijoje, Kipre, Maltoje ir Vengrijoje, 3 procentø konvergencijos kriterijus taip pat

buvo virðytas Èekijoje ir Slovakijoje. Maþiausias biudþeto deficitas buvo Latvijoje, o Estijoje

ir toliau biudþetas buvo perteklinis.

Valdþios sektoriaus skola ir toliau didëjo valstybëse, kuriose santykinis skolos rodiklis ir

anksèiau buvo didþiausias. Maltoje ir Kipre skola sudarë daugiau kaip 70 procentø BVP.

Prie nustatyto valdþios sektoriaus skolos ir BVP santykio (60%) labai priartëjo Vengrija.

Ðis rodiklis taip pat didëjo Slovakijoje, o kitose valstybëse praktiðkai nepakito. Maþiausia

valdþios sektoriaus skola ir toliau yra Estijoje (apie 5% BVP).

Pagrindinë palûkanø norma buvo didinama Èekijoje (rugpjûèio mën. padidinta iki 2,5%),

Latvijoje (gruodþio mën. – iki 4%), Lenkijoje (rugpjûèio mën. – iki 6,5%) ir Kipre

(balandþio mën. – iki 5,5%). Siekiant sumaþinti spaudimà nacionalinei valiutai, Slovakijoje

buvo vykdomos intervencijos valiutø rinkose, o palûkanø norma nuo 6,25 procento

(2004 m. pradþioje) sumaþinta iki 4 procentø (2004 m. pabaigoje). 2004 m. pabaigoje

iki 10 procentø palûkanø norma sumaþinta ir Vengrijoje.

2004 m. birþelio pabaigoje Lietuva, Estija ir Slovënija pirmosios prisijungë prie valiutø

kurso mechanizmo II (VKM II). Todël numatoma, kad netolimoje ateityje ðios valstybës

pirmosios ásives eurà.

ÐIAURËS AMERIKOS VALSTYBËS

2004 m. JAV ekonomika sparèiausiai augo per pastaruosius penkerius metus. BVP

padidëjo 4,4 procento (2003 m. BVP – 3,0%), o nedarbo lygis sumaþëjo iki 5,5 procento

(2003 m. buvo 6,0%). Taèiau plëtros tempas nebuvo tolygus – BVP augimas nuo 5,0

procento (2004 m. I ketv.) sulëtëjo iki 3,7 procento (2004 m. IV ketv.). Lëtesniam negu

tikëtasi ekonomikos augimui antràjá pusmetá átakos turëjo pakilusios naftos kainos ir

lëèiau augantis eksportas. Spartus ekonomikos augimas uþtikrino didesnes biudþeto

pajamas, bet, didëjant kraðto apsaugos ir socialiniø programø ágyvendinimo iðlaidoms,

biudþeto deficitas nesumaþëjo ir 2004 iþdo metais1 sudarë 3,6 procento BVP (2003 m. –

3,5%).

JAV ekonomikos plëtrà skatino ne tik didëjantis privatus vartojimas, bet ir sparèiai

didëjanèios investicijos, kurios 2004 m. iðaugo 12,9 procento (2003 m. – 4,4%). Taèiau

vidaus paklausa didëjo sparèiau negu iðorës, o privataus sektoriaus taupymo lygis ir

toliau buvo labai þemas, JAV mokëjimø balanso ESD pasiekë istoriðkai aukðtà lygá –

1 2003 m. spalio 1 d.–2004 m. rugsëjo 30 d.

2004


16

164,7 mlrd. JAV doleriø (5,6% BVP). Nemaþëjantis iðorinis ekonomikos nesubalansavimas

tampa svarbiu veiksniu JAV ekonomikos augimo perspektyvai.

Federalinis atvirosios rinkos komitetas 2004 m. penkis kartus po 25 bazinius punktus

didino oficialiàsias palûkanø normas – nuo 1,00 iki 2,25 procento. Tam daugiausia átakos

turëjo nuostata, jog didelës naftos kainos kelia netikrumà prognozuojant infliacijà.

2004 m. infliacija sudarë 2,7 procento (2003 m. – 2,3%).

2004 m. sparèiau pradëjo plëtotis Kanados ekonomika. Realusis BVP per metus padidëjo

3 procentais (2003 m. – 2,0%). Ekonomikos plëtrà skatino didëjanti iðorës paklausa,

kuri kompensavo neigiamà Kanados dolerio aukðto kurso átakà eksportui. Mokëjimø

balanso einamosios sàskaitos pervirðis sudarë 3,1 procento BVP (2003 m. – 1,9% BVP).

Infliacijà skatino brangstanti energija, taèiau metinis kainø padidëjimas sudarë 1,7

procento (2003 m. – 2,7%). Nedarbo lygis sumaþëjo iki 7,3 procento.

Kanados bankas, pirmàjá pusmetá sumaþinæs pagrindinæ palûkanø normà iki 2,25

procento, antràjá pusmetá jà didino. Lapkrièio mën. pagrindinë palûkanø norma buvo

2,75 procento.

NEPRIKLAUSOMØ VALSTYBIØ SANDRAUGOS VALSTYBËS

2004 m. Nepriklausomø Valstybiø Sandraugos (NVS) valstybiø ekonomikos toliau sparèiai

augo, regiono realusis BVP padidëjo apie 8 procentus (2003 m. – 7,4%). Naftà ir metalus

eksportuojanèiø valstybiø ekonomikos augimà skatino didelë pasaulinë ðiø þaliavø kaina.

2004 m. sparèiai augusá eksportà skatino didelë vidaus paklausa ir didëjanèios investicijos.

Neigiamà dideliø energijos kainø átakà naftos produktus importuojanèiose NVS valstybëse

maþino kylanèios ðiø valstybiø eksportuojamø produktø kainos – medvilnës bei aliuminio

(Tadþikijoje) ir aukso (Armënijoje ir Kirgizijoje). Taèiau dël pernelyg didelës priklausomybës

nuo kai kuriø sektoriø pokyèiø (nepakankama ekonomikos diversifikacija) vidutinës

trukmës laikotarpiu NVS valstybiø ekonomikos gali bûti labiau paþeidþiamos.

Rusijos realusis BVP 2004 m. padidëjo 6,4 procento (2003 m. – 7,3%). Be dideliø naftos

kainø, augimà skatino investicijos, dël didëjanèiø namø ûkiø disponuojamøjø pajamø

didelë vidaus paklausa. Taèiau Rusijos ekonomikos plëtra ir toliau yra labai priklausoma

nuo iðorës aplinkos, pirmiausia – pasaulinës naftos kainos. 2004 m. pirmàjá pusmetá

sparèiai augusios investicijos didëjo ir su energetika nesusijusiuose sektoriuose. 2005 m.

prognozuojama, kad ðiek tiek maþiau (6%) augs realusis BVP. Rusijos federalinio biudþeto

perteklius 2004 m. sudarë 4,4 procento BVP (2003 m. – 1,7% BVP). Mokëjimø balansas

toliau gerëjo. Iðankstiniais duomenimis, einamosios sàskaitos pervirðis padidëjo iki 10,2

procento BVP (2003 m. buvo 8,3%). Palyginti nedaug didëjusios valstybës reguliuojamos

kainos 2004 m. buvo pagrindinis infliacijos maþëjimà skatinantis veiksnys. Infliacija metø

pabaigoje buvo 11 procentø (2003 m. – 13,6%). Kainø kilimà skatino sparèiau uþ darbo

naðumà didëjantis darbo uþmokestis. Nedarbo lygis maþëjo ir metø pabaigoje sudarë

7,6 procento (2003 m. – 8,7%).

Rusijos centrinis bankas 2004 m. pagrindinæ palûkanø normà sumaþino 3 punktais.

Birþelio mën. nustatyta 13 procentø palûkanø norma antràjá pusmetá nebuvo keièiama.

2004 m. pasireiðkus nestabilumui bankø sektoriuje, Rusijos centrinis bankas vykdë

intervencijas valiutø rinkoje, siekdamas susigràþinti sumaþëjusá indëlininkø pasitikëjimà


17

ðalies komerciniais bankais. Rusijos aukso ir uþsienio valiutø atsargos toliau sparèiai

didëjo ir metø pabaigoje sudarë 124,5 mlrd. JAV doleriø (2003 m. pabaigoje – 77,8 mlrd.

JAV dol.).

Ukrainos ekonomikos plëtrà 2004 m. skatino sparèiai didëjæs eksportas ir dël

besipleèianèio privataus sektoriaus kreditavimo bei didëjanèiø namø ûkiø pajamø iðaugusi

vidaus paklausa. Realusis BVP iðaugo 12 procentø (2003 m. – 9,6%), mokëjimø balanso

einamosios sàskaitos pervirðis sudarë 11 procentø BVP (2003 m. – 5,8%). Nepaisant

spartaus ekonomikos augimo, nedarbo lygis Ukrainoje ir toliau buvo aukðtas (apie 9%).

Infliacija, kurià skatino didelës energijos ir metalø kainos bei sparèiai kylantis darbo

uþmokestis, padidëjo iki 8,3 procento (2003 m. ji sudarë 5,2%). 2004 m. toliau maþëjo

Ukrainos valdþios sektoriaus skola ir sudarë apie 27 procentus BVP (2003 m. – 30,3%),

gerëjo kapitalo rinkø prieinamumas. Ukrainos uþsienio atsargos padidëjo nuo 6,9 mlrd.

JAV doleriø (2003 m.) iki 11,9 mlrd. JAV doleriø (2004 m.). Pagrindinë palûkanø norma,

pradëta didinti 2004 m. antràjá pusmetá, metø pabaigoje sudarë 9 procentus.

AZIJOS VALSTYBËS

Japonijos ekonomikos plëtra 2004 m. buvo spartesnë negu 2003 m. Iðankstiniais duome-

nimis, Japonijos realusis BVP 2004 m. padidëjo 2,7 procento (2003 m. – 1,4%). Didþiausia

ekonomikos plëtra buvo 2004 m. pirmàjá ketvirtá (realusis BVP padidëjo 4,3%). Didëjantis

eksportas buvo svarbiausias ekonomikos augimà skatinantis veiksnys. Eksportas per tris

ketvirèius padidëjo 15,6 procento, importas – 8,5 procento. Sparèiai augantis eksportas

skatino gamybà. Per metus pramonës gamyba padidëjo 5,6 procento. Dël gerëjanèios

situacijos darbo rinkoje, palankiø ekonomikos perspektyvø, sumaþëjusiø defliacijos

lûkesèiø didëjo namø ûkiø vartojimo iðlaidos. Didelës naftos kainos ir pakoreguoti netie-

sioginiai mokesèiai 2004 m. turëjo átakos defliacijos Japonijoje sumaþëjimui iki 0,1 pro-

cento (2003 m. sudarë 0,3%). Ekonomikos augimas ir anksèiau ágyvendintos uþimtumà

skatinanèios reformos teigiamai paveikë situacijà darbo rinkoje. Nedarbo lygis per metus

sumaþëjo 0,6 punkto – iki 4,7 procento (þemiausias lygis nuo 1999 m.), gerokai padidëjo

gyventojø uþimtumas gamybos ir paslaugø sektoriuose. Siekdamas apriboti jenos kurso

stiprëjimà, Japonijos bankas 2004 m. pirmàjá ketvirtá vykdë intervencijas valiutø rinkoje.

Oficialiosios uþsienio valiutos atsargos per metus padidëjo 25,4 procento – iki 844,5 mlrd.

JAV doleriø.

Kinijoje ekonomikos augimas 2004 m. ir toliau buvo labai spartus. Iðankstiniais duome-

nimis, realusis BVP padidëjo 9,5 procento (2003 m. – 9,3%), infliacija sudarë 3,9 procento

(2003 m. – 1,2%). Ekonomikos plëtrà skatino investicijø, vidaus bei iðorës paklausos ir

eksporto didëjimas. Kinijos uþsienio valiutos atsargos padidëjo nuo 415,7 mlrd. JAV doleriø

(2004 m. pradþioje) iki 609,9 mlrd. JAV doleriø (2004 m. pabaigoje). Pagal jø dydá Kinija

pasaulyje buvo antra po Japonijos. Siekdama apriboti ekonomikos perkaitimo grësmæ

keliantá investicijø didëjimà, Kinijos valdþia ëmësi aktyvesniø priemoniø. Po devyneriø

metø pertraukos, 2004 m. spalio mën., Kinijos liaudies bankas pradëjo didinti palûkanø

normas, tuo atkreipdamas dëmesá á tai, kad didëjantys kreditai ir investicijos pradëti kont-

roliuoti labiau á rinkà orientuotomis priemonëmis. Nemaþiau svarbus þingsnis buvo ir

virðutinës skolinimo ribos panaikinimas, suteikiantis kredito institucijoms galimybæ reikalauti

labiau skolinimo rizikà atitinkanèiø palûkanø.

2004


18

Pietryèiø Azijos valstybiø ekonomikos plëtra 2004 m. ir vël buvo gerokai spartesnë negu

JAV, Japonijos ir euro zonos valstybiø. Ðio regiono realusis BVP per metus vidutiniðkai

padidëjo 6,5 procento. Ekonomikos augimà Pietryèiø Azijoje skatino eksportas, ypaè

didëjanti prekybos apimtis su Kinija, ir skolos aptarnavimo iðlaidas maþinusios þemos

palûkanø normos. Taèiau pradëjusios kilti palûkanø normos, silpnëjanti informaciniø

technologijø sektoriaus plëtra ir vidaus paklausà maþinanèios didelës energijos kainos

maþina 2005 m. augimo prognozes.

II. Lietuvos ekonomikos raida

19


KAINOS IR SÀNAUDOS

VARTOTOJØ KAINOS

2004 m. iðryðkëjo vartotojø kainø didëjimo tendencijos. Jau geguþës mën., palyginti su

2003 m. geguþës mën., vartotojø kainos padidëjo. Gruodþio mën. metinë infliacija,

apskaièiuota suderinto vartotojø kainø indekso (SVKI) pagrindu, buvo 2,8, o vidutinë

metinë – 1,1 procento.

Estijoje vartotojø kainos 2004 m. gruodþio mën., palyginti su 2003 m. gruodþio mën.,

padidëjo 4,8, Latvijoje – 7,4 procento. O euro zonos valstybëse pastaruosius keletà

metø vartotojø kainos kilo pastoviai. 2004 m. gruodþio mën. minëtose valstybëse

vartotojø kainø metinis prieaugis sudarë 2,3 procento.

1 pav. Euro zonos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos SVKI*

* Metinis pokytis.

Pagrindinës infliacijos tendencijø pasikeitimo Lietuvoje prieþastys – sparèiau kilusios

maisto produktø kainos, daugiausia su ástojimu á ES susijæ administruojamø kainø1 ir

netiesioginiø mokesèiø pokyèiai bei 2004 m. balandþio mën. pradëjusi sparèiai didëti

pasaulinë naftos kaina. 2004 m. kilusios maisto produktø kainos metinæ infliacijà padidino

1,6 punkto, administruojamos kainos ir netiesioginiai mokesèiai – 0,7 punkto, o dël

naftos kainos ðuolio pakilusios degalø kainos metinæ infliacijà padidino 0,5 punkto.

1 Prekës ir paslaugos, kuriø kainos administruojamos: vandens tiekimas, sanitarinës paslaugos, kanalizacijos paslaugos,

elektra, dujos, ðilumos energija, farmacijos gaminiai, kitos medicinos prekës, medicinos paslaugos, medicinos pa-

slaugos ligoninëse, keleivinis geleþinkeliø transportas, keleivinis keliø transportas, paðto paslaugos, ðvietimas. 2004 m.

administruojamos kainos sudarë apie 16 procentø viso SVKI.

2004


20

2 pav. SVKI kaitos veiksniai

2004 m. treèiàjá ketvirtá þemës ûkio produktø supirkimo kainø metinis prieaugio tempas

padidëjo iki 9,8 procento, maþmeninës ir didmeninës prekybos pridëtinës vertës

defliatoriaus metinis prieaugis sudarë 3,8 procento. Narystë ES taip pat paveikë þemës

ûkio sektoriø ir maisto gamybos pramonæ. Kvotø panaikinimas bei eksporto á treèiàsias

ðalis subsidijos atveria naujas rinkas ir skatina maisto produktø kainø susilyginimà ES ir

Lietuvoje. Tai lëmë maisto produktø kainø augimà 2004 m. antràjá ir treèiàjá ketvirèiais.

3 pav. Maisto produktø kainø kaita*

* Metinis pokytis.

** Didmeninës ir maþmeninës prekybos pridëtinës vertës defliatorius.

Metinë SVKI pagrindu apskaièiuota grynoji infliacija (be maisto produktø, degalø ir

administraciniø kainø átakos) 2004 m. gruodþio mën. sudarë 0,4 procento. 2004 m.

pirmuosius tris ketvirèius metinæ infliacijà vidutiniðkai 1,5 punkto maþino telekomunikacijø

paslaugø kainos. Ketvirtàjá ketvirtá ðios tendencijos susilpnëjo – gruodþio mën. metinæ

infliacijà telekomunikacijø paslaugø kainos sumaþino 0,3 punkto. Transporto priemoniø


21

draudimo paslaugø kainos padidëjo dël administraciniø sprendimø ir tai gruodþio mën.

metinæ grynàjà infliacijà padidino 0,2 punkto. Sparèiai pleèiantis bûsto rinkai, pradëjo

brangti bûsto árengimo prekës ir paslaugos, kurios gruodþio mën. metinæ grynàjà infliacijà

padidino 0,2 punkto. Po truputá pradëjo kilti ir paslaugø kainos. Kilusios restoranø pa-

slaugø kainos gruodþio mën. metinæ grynàjà infliacijà padidino 0,4 punkto. Dël ðiø

veiksniø infliacija neturëtø spartëti vidutiniu laikotarpiu.

4 pav. Grynosios infliacijos kaitos veiksniai

*SVKI (be maisto produktø, degalø ir tepalø bei administruojamø kainø).

ADMINISTRUOJAMØ KAINØ IR NETIESIOGINIØ MOKESÈIØ ÁTAKA VARTOTOJØ KAINOMS

2004 m. dël administruojamø kainø ir netiesioginiø mokesèiø átakos metinë infliacija

padidëjo 0,7 punkto. Labiausiai vartojimo kainas paveikë netiesioginiø mokesèiø sude-

rinimas su ES reikalavimais, o ypaè nustatytas 5 procentø pridëtinës vertës mokestis

(PVM) vaistams ir kitoms medicinos prekëms1. Dël ðio sprendimo medicinos prekiø kainø

átaka metinei infliacijai padidëjo maþdaug 0,2 punkto. Bendrai (kartu su pradëto taikyti

PVM átaka) pakilusios medicinos prekiø kainos gruodþio mën. metinæ infliacijà padidino

0,6 punkto.

Kitas su netiesioginiø mokesèiø suderinimu susijæs sprendimas buvo lengvatinio 9 pro-

centø PVM panaikinimas gyventojams tiekiamai ðilumos energijai. Taèiau Vyriausybës

nutarimu nuo 2004 m. liepos 1 d. ðio PVM 13 procentiniø punktø kompensuojama ið

valstybës biudþeto. Taigi de facto gyventojams ðilumos energijos kaina sumaþëjo ir dël

to gruodþio mën. metinë infliacija buvo 0,3 punkto maþesnë.

Narystë ES nemaþà átakà darë transporto draudimo rinkai. Atsiþvelgus á ES reikalavimus,

nuo geguþës mën. daugiau kaip 35 kartus buvo padidinta transporto priemoniø valdytojø

privalomojo civilinës atsakomybës draudimo suma (iki 100 000 eurø dël þalos turtui ir

iki 500 000 eurø dël neturtinës þalos atlyginimo). Dël didesniø draudimo sumø gegu-

þës mën. kilo transporto priemoniø draudimo kainos (per mënesá jos padidëjo 64,8%)

1 Nustatytas nuo 2004 m. geguþës 1 d. Anksèiau farmacijos gaminiai ir kitos medicinos prekës PVM nebuvo

apmokestinamos.

2004


22

ir metinæ infliacijà padidino 0,2 punkto. Pastaruoju metu ðio poveikio átaka maþëja

(gruodþio mën. dël to infliacija padidëjo tik 0,1 p.).

PASAULINËS NAFTOS KAINOS ÁTAKA

Pasaulinë naftos kaina JAV doleriais sparèiai pradëjo didëti dar 2003 m. viduryje, taèiau

maþëjanti nominali JAV dolerio vertë euro (lito) atþvilgiu stabdë pasaulinës naftos kainos

litais kilimà. 2004 m. spalio mën. naftos kaina litais pasiekë aukðèiausià lygá (136,7 Lt

uþ 1 barelá), o vëliau maþëjo ir gruodþio mën. sudarë 103,9 lito uþ 1 barelá.

5 pav. Pasaulinës naftos kainos pokyèiai

(2000 m. sausio mën. = 1,0)

Kylanti pasaulinë naftos kaina pirmiausia tiek tiesiogiai (dël didelio naftos produktø grupiø

svorio), tiek netiesiogiai (per sànaudas) gali daryti átakà vartotojø ir gamintojø kainoms.

Dël sparèiai kilusios naftos kainos 2004 m. rafinuotø naftos produktø gamintojø kainos

padidëjo 23,8 procento. Ðis padidëjimas lëmë 3,4 punkto metinio parduotos pramonës

produkcijos kainø prieaugio. 2004 m. gruodþio mën., palyginti su 2003 m. gruodþio mën.,

degalø ir tepalø kainos pakilo 11,5 procento ir bendrà SVKI padidino 0,5 punkto1.

Nepaisant pastaruoju metu didesniø kainø augimo tempø, kol kas sunku daryti iðvadas

apie tai, kiek pakilusios naftos kainos padidino gamintojø sànaudas ir kokià tai turëjo

átakà vartotojams. Didëjant kainoms ilgesniu laikotarpiu, siekdami iðlaikyti perkamàjà

galià, dirbantieji gali reikalauti didesnio darbo uþmokesèio, o tai dar padidintø gamintojø

sànaudas ir skatintø didesnæ infliacijà.

IMPORTO KAINOS

Per pastaruosius trejetà metø (daugiausia dël brangstanèio lito) importo kainos

(importuotø prekiø vieneto vertë) maþëjo. Taèiau 2004 m. antràjá ketvirtá daugiausia dël

naftos kainos ðuolio ir laikinai stabilesnio JAV dolerio kurso euro atþvilgiu ði tendencija

pasikeitë. Importo kainos didëjo – ketvirtàjá ketvirtá jø prieaugis sudarë 1,0 procento.

1 Tai, kad maþmeninës degalø kainos svyravimai yra gerokai maþesni negu atitinkamø prekiø gamintojø kainø

kaita, lemia prie bazinës kainos pridedamas kiekio akcizas, kuris nëra proporcingas kainos padidëjimui.


23

6 pav. Importo kainos ir JAV dolerio kurso pokytis*

*Metinis pokytis.

Importuotø prekiø (be mineraliniø produktø) vieneto vertës metinis maþëjimo tempas

2004 m. buvo pastovus (apie 2%), iðskyrus ketvirtàjá ketvirtá, kai importo kainos

(daugiausia dël vël pradëjusio kristi JAV dolerio kurso) per metus sumaþëjo 4,1 procento.

Gana ryðkiai pasikeitë kaitos veiksniai. Sparèiai didëjo þaliavø kainos, sumaþëjo neigiama

maisto produktø kainø átaka, krito transporto priemoniø ir maðinø bei árenginiø kainos.

7 pav. Importuotø prekiø vieneto vertës indekso kaitos veiksniai

* Plastikai ir jø dirbiniai, kauèiukas ir jo dirbiniai; netaurieji metalai ir jø dirbiniai.

** Metinis pokytis.

Maþëjanèioms importuotø prekiø (be mineraliniø produktø) kainoms daugiausia átakos

darë krintanèios maðinø ir mechaniniø árenginiø bei transporto priemoniø importo kainos.

2004


24

Jø átaka 2004 m. pamaþu didëjo ir ketvirtàjá ketvirtá dël maþëjanèiø ðiø prekiø grupiø

kainø metinis importuotø prekiø (be mineraliniø produktø) vieneto vertës indekso

didëjimas sumaþëjo 4,6 punkto.

Dël sparèiai didëjanèios paklausos Kinijoje ir atsigaunanèios JAV ekonomikos pasaulio

rinkose sparèiai brango baziniai metalai. Baziniø metalø kainø kilimà skatino ir aktyvesnë

ateities sandoriø paklausa pasaulio metalø birþose. Dël 2004 m. ketvirtàjá ketvirtá 14,3

procento padidëjusiø importuotø metalø kainø 0,8 punkto per metus pakilo importo

kainos1. Brango ir kitos importuojamos þaliavos. 2004 m. antràjá ketvirtá pradëjusios

kilti importuojamø plastikø kainos ketvirtàjá ketvirtá importo kainø augimo tempà padidino

0,4 punkto.

GAMINTOJØ KAINOS

Metinis gamintojø vidaus rinkoje parduotos pramonës produkcijos kainø augimo tempas

didëjo jau nuo 2003 m. antrosios pusës. Gamintojø vidaus rinkoje parduotos pramonës

produkcijos kainø metinis prieaugio tempas pasiekë aukðèiausià lygá (2,7%) 2004 m.

liepos mën., o vëliau ðiek tiek tempas sulëtëjo. Trumpalaikio vartojimo prekiø kainos

gerokai sparèiau didëjo 2004 m. geguþës mën., kai pradëjo kilti maisto produktø, kurie

sudaro beveik 30 procentø vidaus rinkoje parduodamos apdirbamosios pramonës

produkcijos, kainos. Gamintojø parduotos pramonës produkcijos kainø kilimà skatino ir

didëjanèios tarpinio vartojimo prekiø kainos, kuriø augimo tempas spartëjo iki 2004 m.

rugpjûèio mën. (per metus jos padidëjo 5,4%), o vëliau gerokai sulëtëjo.

8 pav. Gamintojø vidaus rinkoje parduotos pramonës produkcijos kainø kaita*

* Metinis pokytis.

DARBO SÀNAUDOS

Pastaraisiais metais didëjanèios vienetinës darbo sànaudos rodo panaðø darbo sànaudø

(vidutinio mënesinio bruto darbo uþmokesèio) ir darbo naðumo didëjimà. Nuo 2002 m.

iki 2004 m. vidurio vienetiniø darbo sànaudø metinis pokytis buvo artimas nuliui, o

1 Metinis importuotø prekiø (be mineraliniø produktø) vieneto vertës indekso didëjimas.


25

darbo uþmokestis ir darbo naðumas per metus vidutiniðkai padidëdavo apie 5 procentus.

Tai rodo, kad nors ir gana sparèiai didëjo darbo uþmokestis, jis atitiko darbo naðumo

kilimà ir nedarë poveikio kainoms. 2004 m. antrojoje pusëje sparèiau didëjantis darbo

uþmokestis ëmë ðiek tiek lenkti kylantá darbo naðumà. Ketvirtàjá ketvirtá vienetinës darbo

sànaudos per metus padidëjo 2,4 procento.

9 pav. Darbo uþmokesèio, darbo naðumo ir vienetiniø darbo sànaudø

kaita*

*Metinis pokytis.

Darbo sànaudø pasikeitimo uþdarame ir atvirame uþsienio konkurencijai sektoriuose

tendencijos akivaizdþiai skiriasi. Atvirame uþsienio konkurencijai sektoriuje vienetinës

darbo sànaudos retai didëja daugiau uþ darbo naðumà.

10 pav. Darbo sànaudø atvirame uþsienio konkurencijai sektoriuje pokyèiai*

*Metinis pokytis.

2004


26

Uþdarame uþsienio konkurencijai sektoriuje nuo 2004 m. pradþios pastebimas didëjantis

darbo sànaudø spaudimas kainoms. Treèiàjá ketvirtá minëtame sektoriuje vienetinës darbo

sànaudos per metus padidëjo 7,2 procento, o darbo naðumas – 1,9 procento. Tokiam

darbo naðumu nepagrástam darbo uþmokesèio didëjimui labai didelæ átakà daro dël

migracijos kai kuriose veiklose susiformavusi perteklinë darbo jëgos paklausa. Tai ypaè

akivaizdu statybos ir nekilnojamojo turto veiklose. Dël didinamos minimalios mënesinës

algos padidëjo ir maþai naðiø darbuotojø darbo uþmokestis.

11 pav. Darbo sànaudø uþdarame uþsienio konkurencijai sektoriuje

pokyèiai*

*Metinis pokytis.

INFLIACIJOS PERSPEKTYVOS

Analizuojant artimiausias infliacijos perspektyvas, numatoma, kad infliacijà didins

kylanèios maisto produktø kainos, 2004 m. ir 2005 m. administraciniai sprendimai, ypaè

padidinta elektros energijos kaina. Ilgalaikio pobûdþio pasikeitimai vidaus ekonomikoje,

tokie kaip darbo naðumo kilimà atitinkantis darbo uþmokesèio didëjimas, rodo, kad

vidutiniu laikotarpiu infliacija dël ðiø veiksniø neturëtø padidëti, taèiau pamaþu nyksta

kainø maþëjimo galimybës. Pagrindinis infliacijos rizikos veiksnys ateityje – galimas þaliavø

(naftos, baziniø metalø ir kitø þaliavø) kainø kilimas pasaulio rinkose.

BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS

Iðankstiniais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës (toliau –

Statistikos departamentas) duomenimis, 2004 m. BVP (galiojusiomis kainomis) sudarë

61,9 mlrd. litø, vienam gyventojui – 18,0 tûkst. litø. Palyginti su 2003 m., realusis BVP

padidëjo 6,7, realusis BVP vienam gyventojui – 7,3 procento. Nors ûkio plëtra 2004 m.

buvo gerokai lëtesnë negu 2003 m. (realusis BVP 2003 m. padidëjo 9,7%), Lietuvos

BVP augimas buvo vienas ið sparèiausiø ES.


27

12 pav. Realiojo BVP Baltijos valstybëse ir euro zonoje kaita*

*Metinis pokytis.

2004 m. ekonomikos plëtrà ir toliau skatino didelë vidaus paklausa, kurià daugiausia

lëmë aktyvus ûkio kreditavimas ir didëjanèios gyventojø realiosios pajamos. Didëjanèios

galutinio vartojimo iðlaidos bendrà BVP prieaugá padidino 7,2 punkto, bendrojo

pagrindinio kapitalo formavimo iðlaidos – 2,7 punkto, o grynasis eksportas (dël gerokai

sparèiau uþ eksportà didëjanèio importo) bendrà BVP prieaugá sumaþino 6,0 punkto.

1 lentelë. BVP iðlaidø metodu

Procentais

BVP (galiojusiomis BVP pokytis BVP kaitos veiksniaikainomis) struktûra (palyginti su 2003 m.) (palyginti su 2003 m.)

2004 2003 pokytis, realiojo nominaliojo realiojo nominaliojopunktais

BVP 100,0 100,0 x 6,7 10,2 6,7 10,2

Namø ûkiø vartojimo iðlaidos 65,0 64,6 0,4 9,3 10,9 6,0 7,0

Valdþios sektoriaus vartojimo iðlaidos 17,8 18,5 –0,7 6,7 6,4 1,2 1,2

Bendrosios vidaus investicijos 23,3 22,5 0,8 23,0 14,0 5,5 3,1

Bendrojo pagrindiniokapitalo formavimas 21,9 21,4 0,5 12,3 13,0 2,7 2,8

Prekiø ir paslaugø eksportas 52,7 51,8 0,9 4,3 12,1 2,7 6,3

Prekiø ir paslaugø importas (minus) 59,0 57,6 1,4 13,4 12,8 –8,4 –7,4

Realiosios galutinio vartojimo iðlaidos per metus padidëjo 8,7, namø ûkiø vartojimo

iðlaidos – 9,3, valdþios sektoriaus vartojimo iðlaidos – 6,7 procento.

Didëjanèios vartojimo iðlaidos pirmiausia susijusios su auganèiomis gyventojø pajamomis.

2004 m. ketvirtàjá ketvirtá vidutinis bruto darbo uþmokestis buvo 8,5 procento didesnis

negu 2003 m. ketvirtàjá ketvirtá.

Þemos palûkanø normos ir palankios gyventojø kreditavimo sàlygos taip pat darë átakà

namø ûkiø vartojimui. Tokia situacija skatina gyventojus ir didinti vartojimo iðlaidas, ir

pirkti bûstà, t. y. daryti investicijas. Bet kokiu atveju dël aktyvaus ûkio kreditavimo didëjusi

vidaus paklausa skatino gamintojus intensyviau panaudoti gamybos pajëgumus ir didinti

darbo uþmokestá (pvz., statybose dirbanèiøjø bruto darbo uþmokestis 2004 m. ketvirtàjá

2004


28

ketvirtá, palyginti su 2003 m. tuo paèiu laikotarpiu, padidëjo 22,5%), o didëjanèios

pajamos, kaip minëta, labiausiai ir skatino didinti vartojimo iðlaidas.

Statistikos departamento skelbiami vartotojø nuomoniø tyrimai rodo, kad 2004 m.

gerokai pagerëjo ekonominës situacijos ðalyje ir paèiø namø ûkiø finansinës bûklës ver-

tinimai. Taip pat vyravo nuomonës, kad yra netinkamas metas taupyti ir palankus laikas

pirkti ilgalaikio vartojimo prekes. Bendras vartotojø pasitikëjimo rodiklis 2004 m. nuo-

sekliai didëjo. Tai paaiðkina gana sparèiai didëjanèias vartojimo iðlaidas.

Labai maþos palûkanø normos ir padidëjæs ámoniø pelningumas 2004 m. skatino didinti

investicijas – realiosios pagrindinio kapitalo formavimo iðlaidos padidëjo 12,3 procento.

Taèiau, vertinant ðá augimà, bûtina atsiþvelgti á tai, kad sparèiai didëjo investicijos, susijusios

su gyvenamøjø namø statyba ir bûsto ásigijimu. Metø pabaigoje, kai gamintojus paveikë

neigiami þaliavø kainø ðokai ir sumaþëjo ámoniø pelningumas, investicijø augimo tempas

sulëtëjo.

2004 m. BVP didëjo dël sparèios pagrindiniø ekonominiø veiklø plëtros – apdirbamojoje

pramonëje sukurta realioji pridëtinë vertë padidëjo 11,4, didmeninëje ir maþmeninëje

prekyboje – 10,4, transporto, sandëliavimo ir ryðiø veikloje – 7,8 procento. Nepaisant

sparèios minëtø veiklø plëtros, ekonomikos augimas sulëtëjo ir tai pirmiausia susijæ su

lëtesne statybos ir nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo veiklø plëtra. Statyboje

sukurtos realiosios pridëtinës vertës prieaugio tempas sumaþëjo nuo 22 procentø

(2003 m.) iki 4 procentø (2004 m.), nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo veikloje –

atitinkamai nuo 7,4 iki 2,3 procento. Ðiose veiklose realioji pridëtinë vertë maþiau didëjo

dël keleto veiksniø: labai padidëjusios palyginimo bazës, kvalifikuotos darbo jëgos

trûkumo statybose, dël padidëjusiø þaliavø kainø ir darbo sànaudø pakilusios statybø

savikainos, iðaugusiø naujø pastatø ir statiniø kainø.

2 lentelë. BVP gamybos metodu (pagal sustambintas veiklø rûðiø grupes)

Procentais

BVP (galiojusiomis BVP pokytis BVP kaitos veiksniaikainomis) struktûra (palyginti su 2003 m.) (palyginti su 2003 m.)

2004 2003 pokytis, realiojo nominaliojo realiojo nominaliojopunktais

BVP 100,0 100,0 x 6,7 10,2 6,7 10,2

Þemës ûkis, þuvininkystë 5,2 5,6 –0,4 –0,1 2,1 0,0 0,1

Pramonë, elektros, dujø,vandens tiekimas 23,2 22,5 0,7 9,8 13,9 2,3 3,1

Statyba 6,4 6,4 0,0 4,0 10,3 0,3 0,7

Prekyba, restoranai, transportas 29,8 29,4 0,4 9,3 11,7 2,6 3,4

Finansinis tarpininkavimas,nekilnojamasis turtas 11,0 11,2 –0,2 2,8 8,0 0,3 0,9

Kitos veiklos 15,0 15,5 –0,5 3,6 6,7 0,5 1,0

Bendroji pridëtinë vertë 89,2 89,4 –0,1 6,7 10,0 5,9 8,9

Nagrinëjant BVP pajamø metodu, matyti, kad bendra pajamø struktûra 2004 m. beveik

nesikeitë. Kompensacija dirbantiesiems (áskaitant socialines ámokas) sudarë 39,0 procento,

likutinis pelnas ir miðrios pajamos – 37,6 procento BVP. Pagrindiniø BVP pajamø elementø

augimas buvo gana subalansuotas: 2004 m. likutinis pelnas ir miðrios pajamos (galio-

jusiomis kainomis) padidëjo 12,4 procento, kompensacija dirbantiesiems (galiojusiomis

kainomis) – 9,3 procento, gamybos ir importo mokesèiai – 9,5 procento.


29

3 lentelë. BVP pajamø metodu

Procentais

BVP (galiojusiomis kainomis) Nominaliojo BVP Nominaliojo BVP struktûra pokytis (palyginti su kaitos veiksniai

2003 m.) (palyginti su 2003 m.)

2004 2003 pokytis,punktais

BVP 100,0 100,0 x 10,2 10,2

Kompensacija dirbantiesiems 39,0 39,3 –0,3 9,3 3,7

Darbo apmokëjimas 31,1 31,5 –0,4 8,9 2,8

Socialinës darbdaviø ámokos 7,9 7,8 0,1 11,1 0,9

Likutinis pelnas ir miðrios pajamos 37,6 36,9 0,7 12,4 4,6

Pagrindinio kapitalo suvartojimas 12,3 12,7 –0,4 6,6 0,8

Gamybos ir importo mokesèiai 11,8 11,9 –0,1 9,5 1,1

Subsidijos (minus) 0,7 0,8 –0,1 0,8 0,0

UÞSIENIO PREKYBA1

Sulëtëjusi ankstesniais metais uþsienio prekybos apyvarta 2004 m. paspartëjo ir padidëjo

17,3 procento. Tai daugiausia lëmë didëjanèios naftos produktø importo ir eksporto

apimtys (2004 m. sparèiai kilo pasaulinë naftos kaina, taip pat AB „Maþeikiø nafta“

gamybos apimtis). Uþsienio prekybos apyvarta (be mineraliniø produktø) padidëjo tik

7,2 procento.

13 pav. Lietuvos uþsienio prekybos pokyèiai*

*Metinis pokytis.

1 Dël eksporto ir importo apskaitos metodikos pasikeitimø ástojus á ES skirtingø laikotarpiø duomenys nevisiðkai

palyginami. Nuo 2004 m. geguþës 1 d. skelbiami specialiosios prekybos sistemos uþsienio prekybos duomenys,

kurie pagrásti prekes importuojanèiø ir eksportuojanèiø ámoniø teikiama statistine atskaitomybe.

2004


30

2004 m. pirmàjá–treèiàjá ketvirèiais uþsienio prekybos (neáskaitant kuro ir benzino)1

deficitas (keturiø ketvirèiø slenkamoji suma) ðiek tiek didëjo ir treèiàjá ketvirtá sudarë

14,3 procento BVP. 2004 m. uþsienio prekybos deficitas sudarë 13,5 procento BVP

(2003 m. – 13,2% BVP).

Labiausiai uþsienio prekybos deficito kaità ir toliau lëmë investiciniø prekiø deficito kaita.

Esant itin maþoms palûkanø normoms ir palankioms skolinimosi sàlygoms, dël sparèiai

didëjanèiø vidaus investicijø didëjo ir investiciniø prekiø prekybos deficitas per 2004 m.

pirmuosius tris ketvirèius2, taèiau ketvirtàjá ketvirtá investiciniø prekiø deficitas sumaþëjo.

14 pav. Uþsienio prekybos (neáskaitant kuro ir benzino) deficito

struktûra*

* Keturiø ketvirèiø slenkamoji suma, palyginta su BVP.

2004 m. importas augo gerokai sparèiau negu ankstesniais metais ir nominalioji jo apimtis

padidëjo 12,9 procento. Taèiau tai daugiausia sietina su palyginamosios bazës ir kainø

efektu. 2003 m. sumaþëjus lengvøjø automobiliø reeksportui á Rusijà, importas padidëjo

6,9 procento, 2001–2002 m. jis padidëjo 18–19 procentø.

2004 m. pirmàjá ketvirtá importas padidëjo 19,1 procento, vëliau didëjo lëèiau ir ketvirtàjá

ketvirtá jo prieaugis sudarë 7,1 procento. Spartus importo augimas pirmàjá ketvirtá sietinas

su gamintojø lûkesèiais dël prekybos sàlygø pasikeitimo ástojus á ES. Prieð pasikeièiant

muitø reþimui su ne ES valstybëmis, gamintojai siekë sukaupti importuojamø tarpinio

vartojimo ir investiciniø prekiø atsargas. Lietuvai tapus ES nare, dël maþëjanèio investiciniø

prekiø importo lëèiau didëjo bendras importas. Tarpinio vartojimo prekiø importas antràjá

ir ketvirtàjá ketvirèiais ir toliau didëjo, taèiau tam daugiausia turëjo átakos pasaulio rinkose

sparèiai kilusios þaliavø (baziniø metalø ir plastikø) kainos.

1 Toliau eksporto ir importo apimtys analizuojamos neáskaitant kuro ir benzino, nes naftos produktø eksportui ir

importui bûdingi dideli atsitiktiniai svyravimai.2 Atitinkamà ketvirtá buvusi keturiø ketvirèiø slenkamoji suma.


31

15 pav. Importo kaitos veiksniai

Lëèiau didëjusi 2003 m. nominalioji eksporto apimtis 2004 m. ðiek tiek paspartëjo ir sudarë

12,9 procento. 2004 m. pirmàjá ketvirtá ðiek tiek maþiau didëjæs (9,8%) eksportas toliau iki

metø pabaigos tolygiai spartëjo (ketvirtàjá ketvirtá eksportas padidëjo 16,7%). Labiausiai

eksporto didëjimà spartino kitø vartojimo prekiø ir tarpinio vartojimo prekiø eksportas.

Lietuvai tapus ES nare, kitø vartojimo prekiø (perdirbtø ir neperdirbtø maisto produktø,

skirtø galutiniam vartojimui) eksportà skatino ES eksporto subsidijos. Ketvirtàjá ketvirtá ðiø

prekiø eksportas sudarë 3,8 punkto viso eksporto prieaugio (pirmàjá ketvirtá – 0,8 p.). Tarpi-

nio vartojimo prekiø átaka eksporto augimui taip pat padidëjo nuo 6,1 punkto (2004 m.

pirmàjá ketvirtá) iki 12,0 punkto (2004 m. antràjá ketvirtá) ir toliau buvo gana pastovi.

16 pav. Eksporto kaitos veiksniai

Eksporto augimui didelæ neigiamà átakà turëjo sumaþëjæs investiciniø prekiø eksportas

(ketvirtàjá ketvirtá investiciniø prekiø eksportas bendràjá eksportà sumaþino 4,1 p.). Dël

sparèiai didëjanèiø investicijø vidaus rinkoje ir sparèiau maþëjanèio investiciniø prekiø

2004


32

eksporto negu importo, galima daryti iðvadà, kad ðiø prekiø pardavimai perorientuojami

á vidaus rinkà.

2004 m. prekybos sàlygos ir toliau gerëjo. Ketvirtàjá ketvirtá prekybos sàlygø indeksas,

kurá sudaro eksporto ir importo vieneto vertës indeksø santykis, per metus padidëjo 2,8

procento.

17 pav. Eksporto ir importo vieneto vertës ir prekybos sàlygø indeksai*

* Metinis pokytis.

Santykinis kainø lygis Lietuvoje pagrindiniø prekybos partneriø atþvilgiu, kurá parodo

realusis efektyvusis lito kurso indeksas (RELKI), 2004 m. beveik nekito. Tai labiausiai

lëmë gana pastovus santykinis kainø lygis 15 senøjø ES nariø atþvilgiu. Naujøjø ES nariø

valiutø atþvilgiu Lietuvos prekiø konkurencingumas gerëjo. 2004 m. realusis efektyvusis

lito kursas naujøjø ES nariø valiutø atþvilgiu sumaþëjo 5,4 procento. Dël sparèiai brangusio

Rusijos rublio euro atþvilgiu 2004 m. pirmàjà pusæ Lietuvos prekës, palyginti su NVS

valstybiø prekëmis, santykinai atpigo, taèiau vëliau realioji lito vertë ðiø valstybiø valiutø

atþvilgiu ðiek tiek pakilo. 2004 m. gruodþio mën., palyginti su 2003 m. gruodþio mën.,

realusis efektyvusis lito kursas NVS valstybiø valiutø atþvilgiu buvo 3,4 procento maþesnis.

18 pav. Realiøjø efektyviøjø lito kursø indeksai

(2003 m. sausio mën. = 1,0)


33

Nagrinëjant pagrindines Lietuvos eksporto rinkas, paþymëtina, kad iðorës makroekono-

minë aplinka tapo palankesnë Lietuvos eksportui didëti. Euro zonos realusis BVP padidëjo

2 procentais (2003 m. – 0,5%). Nors tai lëmë dël padidëjusios uþsienio paklausos iðaugæs

eksportas, vidaus paklausa taip pat didëjo ðiek tiek sparèiau negu ankstesniais metais.

Naujøjø ES nariø bei NVS valstybiø ekonomika 2004 m. ir toliau sparèiai augo, o ypaè

sparèiai Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kurios yra pagrindinës Lietuvos prekybos partnerës,

ekonomikos.

2004 m. Lietuvos rinkos, palyginti su naujøjø ES nariø rinkomis, dalis1 buvo stabili.

19 pav. Lietuvos rinkos dalis pagrindinëse eksporto rinkose

Rinkos dalis euro zonos ðaliø rinkose nuo 2000 m. iki 2004 m. pradþios sparèiai didëjo

ir per ðá laikotarpá padidëjo dvigubai, taèiau 2004 m. antrojoje pusëje ðiek tiek sumaþëjo.

DARBO RINKA IR DARBO APMOKËJIMAS

2004 m. vidutinis nedarbo lygis sudarë 11,4 procento (2003 m. – 12,4%). Tai daugiausia

lëmë maþëjanti darbo jëga dël migracijos á atsivërusias kai kuriø ES ðaliø darbo rinkas.

Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. darbo jëga sumaþëjo 1,3 procento ir

sudarë 1,6 mln. Dël padidëjusios darbo jëgos paklausos ilgëjantis dirbanèiø asmenø

dirbtas laikas ir kartu gana aukðtas nedarbo lygis rodo ryðkëjantá kvalifikuotos darbo

jëgos trûkumà ðalyje, ypaè kai kuriose veiklose (pvz., statybos).

1 Lietuvos eksporto (be mineraliniø produktø) dalis bendrame tos ðaliø grupës importe.

2004


34

20 pav. Realiojo darbo uþmokesèio ir BVP kaita*, nedarbo lygis

* Metinis pokytis.

Gyventojø uþimtumo tyrimo duomenimis, daugiausia darbuotojø dirbo pramonëje –

nuo 2003 m. ketvirtojo ketvirèio darbuotojø dalis beveik nesikeitë ir sudarë maþdaug

18 procentø. Per 2004 m. pirmuosius tris ketvirèius, palyginti su 2003 m. tuo paèiu

laikotarpiu, dirbanèiø asmenø skaièius pramonëje sumaþëjo 5,8 procento.

21 pav. Gyventojø aktyvumas Lietuvoje

(gyventojø uþimtumo tyrimo duomenys)

Minëtà laikotarpá dirbanèiøjø skaièius þemës ûkyje, medþioklëje ir miðkininkystëje

sumaþëjo 8,3 procento, o jø dalis – nuo 18 procentø (2003 m.) iki beveik 16 procentø

(2004 m. antràjá pusmetá). Tai yra teigiama tendencija, nes iðsivysèiusiose ðalyse þemës

ûkyje dirba kur kas maþiau þmoniø. 2003 m. didelë statybos plëtra ir 2004 m. pirmàjá

pusmetá buvo sparti. 2004 m. (trijø ketvirèiø vidurkis), palyginti su 2003 m. tuo paèiu

laikotarpiu, statyboje dirbanèiøjø skaièius padidëjo 9,6 procento. Sparèiausiai didëjo

dirbanèiøjø skaièius vieðbuèiø ir restoranø veikloje. 2004 m. (trijø ketvirèiø vidurkis),


35

palyginti su 2003 m. tuo paèiu laikotarpiu, jø padaugëjo 10,9 procento. Dirbantieji

ðioje veikloje sudaro apie 2 procentus visø dirbanèiø asmenø.

2004 m. pirmà kartà uþfiksuotas didesnis negu ðalies vidurkis moterø nedarbo lygis. Tai

sietina ir su didesniu vyrø mobilumu atsivërus ES darbo rinkai ir su statybø plëtra.

22 pav. Kai kuriø gyventojø grupiø nedarbo lygis

Darbo birþos duomenimis, maþiausias nedarbo lygis buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipëdos

apskrityse.

2004 m. bedarbiø sudëtis pagal nedarbo trukmæ buvo panaði kaip ir 2003 m. Ilgalaikio

(ilgiau kaip 1 m.) nedarbo dalis (daugiau kaip 50%) ir ilgëjantis nedarbo laikotarpis

rodo struktûrines problemas.

23 pav. Bedarbiø pasiskirstymas pagal nedarbo trukmæ

2004 m. maþëjant nedarbui, laisvø darbo vietø skaièius didëjo. Esant nepakankamam

darbo jëgos profesiniam ir (arba) geografiniam mobilumui bei maþëjant bedarbiø skaièiui,

vis sunkiau rasti tinkamø darbuotojø.

2004


36

24 pav. Darbo jëgos paklausa ir pasiûla (Beveridge kreivë)

Lyginant su kaimyninëmis valstybëmis, Lietuvoje nedarbo lygis artëjo prie ES vidurkio.

Taèiau nedarbo lygis Lietuvoje yra gerokai aukðtesnis negu JAV, Jungtinëje Karalystëje ar

Airijoje.

25 pav. Lietuvos ir kitø Europos valstybiø nedarbo lygis

(gyventojø uþimtumo tyrimo duomenys)

Iðankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. ðalies ûkio darbuotojø

vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis buvo 1 157,8 lito ir per metus padidëjo 7,9

procento, iðmokëtasis – 840,9 lito (atitinkamai 6,9%). Realusis darbo uþmokestis padidëjo

5,6 procento (2003 m. – 9,3%). 2004 m. darbo uþmokesèio didëjimas atitiko darbo

naðumo kilimà.

Realusis darbo uþmokestis valstybiniame sektoriuje augo sparèiau negu privaèiame –

2004 m. ketvirtàjá ketvirtá, palyginti su 2003 m. tuo paèiu laikotarpiu, jis padidëjo

atitinkamai 7,3 ir 2,0 procento. 2004 m. ketvirtàjá ketvirtá valstybinio sektoriaus

darbuotojø vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis sudarë 987,5 lito ir buvo 10,6

procento didesnis negu 2003 m. ketvirtàjá ketvirtá, o privataus (be personaliniø ámoniø) –

900,6 lito (5,2%).


37

Labiausiai 2004 m. didëjo þuvininkystës (48,9%) ir statybos (22,5%) darbuotojø vidutinis

mënesinis bruto darbo uþmokestis. Dirbanèiøjø statybose darbo uþmokestis didëjo dël

iðaugusios statybø paklausos ir lëèiau didëjanèio darbuotojø skaièiaus. Maþiausiai (1,9%)

padidëjo didmeninës ir maþmeninës prekybos darbuotojø darbo uþmokestis. 2004 m.

tik finansinio tarpininkavimo darbuotojø vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis

sumaþëjo 4,2 procento.

26 pav. Vidutinio mënesinio bruto darbo uþmokesèio augimas 2004 m.

2004 m. didþiausias vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis buvo finansinio

tarpininkavimo (2 640,2 Lt) bei vieðojo valdymo, gynybos ir privalomojo socialinio

draudimo (2 067,1 Lt) darbuotojø. Minëtø veiklø darbuotojø darbo uþmokestis buvo

atitinkamai 2,0 ir 1,6 karto didesnis negu ðalies vidurkis. 2004 m. ketvirtàjá ketvirtá

maþiausias vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis buvo vieðbuèiø ir restoranø

(817,7 Lt, arba 62,4% ðalies vidurkio), þemës ûkio, medþioklës ir miðkininkystës

(1 021,8 Lt, arba 78,0%) bei sveikatos prieþiûros ir socialinio darbo (1 064,3 Lt, arba

81,2%) darbuotojø. Minëtus darbo uþmokesèio skirtumus pirmiausia lemia darbo

naðumo skirtumai ávairiose veiklose ir administraciniai sprendimai valstybiniame sektoriuje.

VALDÞIOS SEKTORIAUS FINANSAI

DEFICITAS

Lietuvos praneðime apie pervirðiná deficità1 Europos Komisijai buvo paskelbta, kad,

iðankstiniais duomenimis, 2004 m. valdþios sektoriaus deficitas sudarë 2,5 procento

BVP ir buvo 0,2 punkto maþesnis, negu numatyta Lietuvos konvergencijos programoje.

Virðplaninës biudþeto pajamos 2004 m. buvo skirtos papildomoms iðlaidoms finansuoti,

o ne biudþeto deficito maþinimo planams ágyvendinti.

1 Valdþios sektoriaus deficito ir skolos duomenys Europos Komisijai teikiami pagal Pervirðinio deficito procedûrà,

apibrëþtà Tarybos reglamente (EB) Nr. 3605/93, kuris buvo pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 475/2000 ir Komisijos

reglamentu (EB) Nr. 351/2002.

2004


38

27 pav. Valdþios sektoriaus deficito ir BVP santykio pokytis*

*Neigiama rodiklio reikðmë yra deficito santyká didinantis veiksnys, o teigiama –

maþinantis.

2004 m., palyginti su 2003 m., valdþios sektoriaus deficito ir BVP santykis padidëjo 0,6

punkto. Svarbiausios minëto santykio didëjimo prieþastys buvo struktûrinës, o cikliðkø

veiksniø átaka jo pokyèiui buvo nereikðminga. Lietuvos banko ekspertø vertinimu, ði

átaka buvo beveik lygi nuliui. Vidutiniu laikotarpiu atnaujintoje Lietuvos konvergencijos

programoje numatytas nuoseklus deficito ir BVP santykio maþëjimas nuo 2,5 procento

(2005 m.) iki 1,5 procento (2007 m.). Taèiau ðie vidutinio laikotarpio fiskalinës politikos

planai nëra pakankami siekiant Stabilumo ir augimo pakte numatyto tikslo iðlaikyti

subalansuotà ar perteklinæ biudþeto pozicijà.

PAJAMOS

Sparti pastarojo laikotarpio ûkio plëtra lëmë santykiná valdþios sektoriaus pajamø augimà.

2004 m. gana sparèiai didëjo pelno mokesèio, kuris yra vienas ið labiausiai nuo cikliðkø

ekonomikos svyravimø priklausantis biudþeto pajamø straipsnis, áplaukos (taip yra nuo

2003 m. antrojo pusmeèio). 2002–2003 m. gerokai padidëjo ámoniø pelningumas1, be

to, teigiamà poveiká ðio mokesèio surinkimui turëjo ir 2003 m. ásigaliojæ pelno mokesèio

ástatymo pakeitimai (ûkio subjektø apmokestinimo suvienodinimas ir mokesèio bazës

iðplëtimas).

Didëjantis darbo uþmokestis teigiamai veikë gyventojø pajamø ir socialiniø ámokø kaità.

2004 m. ðiø mokesèiø ir BVP santykis nustojo maþëti. Taèiau yra santykinai nedidelë

gyventojø pajamø ir socialiniø ámokø mokestinës bazës (darbo uþmokesèio) dalis BVP.

Eurostat duomenimis, 2003 m. euro zonos valstybëse darbo uþmokestis vidutiniðkai

sudarë 40 procentø, o Lietuvoje – apie 30 procentø BVP.

Dël 2004 m. didëjusiø privataus vartojimo iðlaidø augo netiesioginiø mokesèiø áplaukos.

Taèiau PVM (sudarantis apie 60% netiesioginiø mokesèiø) ir BVP santykis ir toliau maþëjo.

1 Ámoniø duomenimis, 2002 m., palyginti su 2001 m., pagal kuriuos mokamas 2004 m. avansinis pelno mokestis,

pelnas iki apmokestinimo padidëjo 27 procentais.


39

28 pav. Valdþios sektoriaus pajamos*

* Keturiø ketvirèiø slenkamoji pajamø suma, palyginta su BVP.

IÐLAIDOS

2004 m. padidinta bazinë pensija ir draudþiamosios pajamos, pradëtos mokëti iðankstinës

pensijos, pratæstas paðalpø ðeimoms, auginanèioms vaikus, mokëjimo laikas. Vidutiniðkai

10 procentø buvo padidintas valstybinio sektoriaus darbuotojø darbo uþmokestis. Dël

to santykinai sparèiai didëjo darbo uþmokesèio ir socialiniø iðmokø iðlaidos.

Remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, ES þemdirbiams skirtos lëðos neátrau-

kiamos á valdþios sektoriaus sàskaitas. Subsidijos, kurios finansuojamos tik ið valstybës

biudþeto, 2004 m., palyginti su 2003 m., sumaþëjo 9 procentais.

Keletà metø ið eilës gerëjusios valstybës skolinimosi sàlygos ir maþëjusios palûkanø normos

turëjo átakos skolos aptarnavimo iðlaidø maþëjimui. 2004 m. valdþios sektoriaus palûkanø

iðlaidø ir BVP santykis sumaþëjo 0,3 punkto ir sudarë 1 procentà.

Valstybës investicijø (sudaro daugiau kaip 70% nepaprastøjø iðlaidø) kaita buvo lëtesnë,

negu numatyta Lietuvos konvergencijos programoje. 2004 m. valdþios sektoriaus in-

vesticijos sudarë 3,2 procento BVP (buvo numatyta 3,4% BVP). Tam átakos turëjo lëèiau

negu buvo numatyta ásisavinamos ES lëðos.

Kitø valdþios sektoriaus nepaprastøjø iðlaidø (iðlaidos santaupoms atkurti, kompensa-

cijoms uþ þemæ ir iðlikusá nekilnojamàjá turtà mokëti) kaita priklauso nuo politinës valios.

Iðankstiniais duomenimis, 2004 m. santaupoms atkurti pervesta 178 mln. litø, arba 33

procentais maþiau negu 2003 m., o kompensacijoms uþ þemæ ir iðlikusá nekilnojamàjá

turtà skirta didþiausia per visà iðmokø laikotarpá suma – 458,7 mln. litø, arba 9 kartus

daugiau negu 2003 m.

2004


40

29 pav. Valdþios sektoriaus iðlaidos*

* Keturiø ketvirèiø slenkamoji iðlaidø suma, palyginta su BVP.

SKOLA

2004 m. valdþios sektoriaus skola sudarë 19,6 procento BVP. Ðis santykis buvo 1,8 punkto

maþesnis negu 2003 m. Didþiausià poveiká maþëjanèiam skolos ir BVP santykiui darë

deficito ir skolos koregavimas ir augimas, palûkanø skirtumas. Ðie veiksniai kompensavo

padidëjusià pirminio valdþios sektoriaus deficito átakà.

30 pav. Valdþios sektoriaus skolos ir BVP santykio pokytis*

* Neigiama rodiklio reikðmë yra skolos santyká maþinantis veiksnys, o teigiama – didinantis.

2004 m. didþiausia valstybës skolinimosi poreikio dalis buvo finansuojama iðleidþiant

ilgalaikius Vyriausybës vertybinius popierius (VVP), kurie sudarë apie 77 procentus visos


41

skolos. 2004 m. pabaigoje visi ilgalaikiai valstybës vardu prisiimti ásipareigojimai (94%

visos skolos) sudarë 18,6 procento, trumpalaikiai – 1,1 procento BVP, arba atitinkamai

1,4 ir 0,4 punkto maþiau negu 2003 m.

4 lentelë. Valdþios sektoriaus skolos ir BVP santykis

Procentais

2001 2002 2003 2004

Valdþios sektoriaus skola 22,9 22,4 21,4 19,7

Grynieji pinigai ir indëliai 0,4 0,9 1,1 0,5

Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 1,1 1,1 1,0 0,5

Ilgalaikiai vertybiniai popieriai 12,2 13,6 14,2 15,1

Paskolos 9,3 6,8 5,2 3,5

Trumpalaikës 0,2 0,1 0,5 0,6

Ilgalaikës 9,1 6,7 4,6 2,9

III. Lietuvos Respublikos mokëjimø balanso apþvalga

43


Einamoji sàskaita. 2004 m. Lietuvos Respublikos mokëjimø balanso einamosios

sàskaitos deficitas buvo 4,44 mlrd. litø, arba 7,2 procento BVP. Palyginti su 2003 m.,

einamosios sàskaitos deficitas padidëjo 587,5 mln. litø, arba 15,2 procento.

5 lentelë. Einamosios sàskaitos deficitas

Mln. Lt Palyginta su BVP, %

2004 m. –4 441,54 –7,2

I ketv. –982,04 –7,5

II ketv. –1 518,49 –9,8

III ketv. –1 107,02 –6,7

IV ketv. –833,99 –4,9

2003 m. –3 854,00 –6,9

I ketv. –476,21 –3,8

II ketv. –1 158,06 –8,3

III ketv. –734,76 –5,0

IV ketv. –1 484,97 –9,8

2004 m. einamosios sàskaitos deficitas augo dël padidëjusio uþsienio prekybos deficito,

o já daugiausia maþino padidëjæs teigiamas paslaugø balanso pervirðis. Sparti ðalies ûkio

raida, didëjanèios pajamos, palankesnës skolinimosi sàlygos didino vidaus paklausà.

Padidëjusi vidaus paklausa skatino vartojimo prekiø importà ir didino uþsienio prekybos

deficità.

6 lentelë. Einamosios sàskaitos balanso ir já sudaranèiø balansø kaita bei kaitos

veiksniai

Mln. Lt Pokytis, % Kaitos veiksniai, %

2004 2003

Einamosios sàskaitos balansas –4 441,54 –3 854,00 15,2 15,2

Prekybos balansas –6 452,11 –5 140,76 25,5 34,0

Paslaugø balansas 2 557,75 1 887,91 35,5 –17,4

Pajamø balansas –1 478,09 –1 490,74 –0,8 –0,3

Einamøjø pervedimø balansas 930,91 889,59 4,6 –1,1

Paslaugos. 2004 m., palyginti su 2003 m., paslaugø eksportas padidëjo 20,4 procento,

o paslaugø importas – 13 procentø. Bendras teigiamas paslaugø balanso pervirðis

2004 m. buvo 2,56 mlrd. litø (2003 m. – 1,89 mlrd. Lt). 2004 m. pirmuosius tris ketvirèius

paslaugø eksportas didëjo sparèiau, ypaè spartus buvo treèiàjá ketvirtá (26,6%), o ketvirtàjá

ketvirtá didëjo lëèiau (23%). Didþiausias paslaugø importo prieaugis buvo 2004 m. pirmàjá

ketvirtá (18,3%). Kitus tris ketvirèius importo prieaugis maþëjo. Didþiausias teigiamas

2004


44

paslaugø balanso pervirðis (847,1 mln. Lt) buvo 2004 m. treèiàjá ketvirtá. Bendrus paslaugø

eksporto ir importo pokyèius lëmë transporto ir kelioniø paslaugø raida. Minëtos

paslaugos sudarë 87,4 procento bendro paslaugø eksporto ir 81,6 procento bendro

paslaugø importo.

7 lentelë. Paslaugø eksporto ir importo kaita, struktûra ir kaitos veiksniai

Procentais

Eksportas Importas

pokytis struktûra kaitos pokytis struktûra kaitos

(2004 m., (2004 m.) veiksniai (2004 m., (2004 m.) veiksniai

palyginti su palyginti su

2003 m.) 2003 m.)

Visos paslaugos 20,4 100,0 20,4 13,0 100,0 13,0

Transporto paslaugos 31,9 54,4 15,8 14,3 40,7 5,8

Visos transporto paslaugos 31,9 100,0 31,9 14,3 100,0 14,3

Jûrø transportas –25,9 13,5 –6,2 21,5 25,8 5,2

Oro transportas 11,6 6,1 0,8 1,7 5,0 0,1

Geleþinkeliø transportas 97,7 21,1 13,8 –2,7 17,7 –0,6

Keliø transportas 19,9 40,4 8,9 0,9 28,3 0,3

Vamzdynø transportas –38,3 2,2 –1,8 2,8 11,9 0,4

Kitos transporto paslaugos 294,4 16,7 16,4 219,5 11,3 8,8

Kelioniø paslaugos 16,9 32,9 5,7 23,9 40,8 8,9

Kitos paslaugos –7,2 12,7 –1,1 –7,3 18,5 –1,6

Sparèiausiai didëjo geleþinkeliø transporto paslaugø eksportas. Jo prieaugis sudarë 43,2

procento transporto paslaugø eksporto prieaugio ir 33,6 procento viso paslaugø eksporto

prieaugio. Keliø transporto paslaugø eksporto prieaugis sudarë 27,8 procento visø trans-

porto paslaugø eksporto prieaugio, taèiau keliø transporto paslaugø teigiamo balanso

pervirðis sudarë 1,02 mlrd. litø, arba 51,2 procento visø rûðiø transporto paslaugø tei-

giamo balanso.

2004 m. á Lietuvà laikinai atvyko 4 mln. uþsienieèiø. Daugiausia (1,49 mln.) atvykusiø

uþsienieèiø buvo treèiàjá ketvirtá, o maþiausia (624 tûkst.) – pirmàjá ketvirtá. Palyginti su

2003 m., á Lietuvà laikinai atvykusiø uþsienieèiø padidëjo 388,5 tûkst., arba 10,7 pro-

cento. 2004 m. á Lietuvà laikinai atvyko 709 tûkst., arba 34,2 procento, daugiau ES

valstybiø gyventojø, o NVS valstybiø gyventojø – 316,6 tûkst., arba 21,6 procento, maþiau,

nes sumaþëjo vienadieniø turistø (daugiausia ið Rusijos ir Baltarusijos) skaièius. Dël

padidëjusio ið ES ir kitø valstybiø laikinai atvykusiøjø skaièiaus kelioniø eksporto pajamos

2004 m., palyginti su 2003 m., padidëjo 488,5 mln. litø, o dël sumaþëjusio ið NVS valstybiø

laikinai atvykusiøjø skaièiaus kelioniø eksporto pajamos sumaþëjo 159,3 mln. litø.

2004 m. laikinai iðvyko 4,13 mln. Lietuvos gyventojø, arba 18 procentø daugiau negu

2003 m. Dël to kelioniø importo iðlaidos padidëjo 23,9 procento, o teigiamas kelioniø

balansas sumaþëjo 13,7 mln. litø ir sudarë 497,3 mln. litø.

Paslaugø eksportas á ES-25 valstybes sudarë 51,6 procento, á NVS valstybes – 36,1 pro-

cento viso paslaugø eksporto ir atitinkamai 53 procentus ir 39,3 procento viso transporto

paslaugø eksporto. Kelioniø paslaugø eksportas á ES valstybes sudarë 45,5 procento, o

kitø paslaugø eksportas – 61,5 procento atitinkamos rûðies paslaugø eksporto.


45

Pajamos. 2004 m. pajamø balanso deficitas sudarë 1,48 mlrd. litø. Palyginti su 2003 m.,

pajamø balanso deficitas sumaþëjo 12,7 mln. litø. Pajamø balanso deficità didino

nerezidentø reinvesticijos (jø srautas sudarë 1,14 mlrd. Lt), kurios padidëjo daugiau kaip

1,5 karto. Iðmokëti dividendai nerezidentams uþ tiesiogines uþsienio investicijas 2004 m.,

palyginti su 2003 m., padidëjo 23,5 procento. Ðalies ûkio subjektø investicijø pajamos

uþ investicijas uþsienyje per minëtà laikotarpá padidëjo 13,3 procento, o nerezidentø

pajamos uþ jø investicijas Lietuvoje – 24,8 procento.

Pajamø balanso deficità maþino sparèiai didëjantis darbo pajamø pervirðis. 2004 m.,

palyginti su 2003 m., uþsienyje uþdirbtos ir á Lietuvà pervestos ir atveþtos darbo pajamos

padidëjo 433,8 mln. litø, arba 2,7 karto. Tam turëjo átakos Lietuvos narystë ES ir dël to

padidëjæs ið Lietuvos á ES valstybes iðvykusiø þmoniø skaièius (ávertinus ir dalies anksèiau

iðvykusiøjø ir tapusiø legaliais darbuotojais ar gyventojais skaièiø).

Einamieji pervedimai. 2004 m. teigiamo einamøjø pervedimø balanso pervirðis sudarë

930,9 mln. litø (2003 m. – 889,6 mln. Lt). Palyginti su 2003 m., einamieji pervedimai á

Lietuvà padidëjo 445 mln. litø, ið jø 370,9 mln. litø dël padidëjusiø ið ES gautø pagalbos

projektø lëðø. 2004 m. Lietuvos ámokos á ES biudþetà sudarë 411,9 mln. litø (2003 m.

tokiø ámokø nebuvo), todël bendras teigiamas einamøjø pervedimø balanso pervirðis

padidëjo tik 4,6 procento, palyginti su 2003 m. Galutiniam ðio balanso rezultatui átakos

turëjo ir tai, kad gerokai daugiau lëðø ið ES paramos fondø buvo skirta investiciniams

projektams.

Kapitalo ir finansinë sàskaitos. 2004 m. bendras investicijø, neáskaitant oficialiøjø

tarptautiniø atsargø, srautas ðalies mokëjimø balanse rodë grynàsias áplaukas – 3,6 mlrd.

litø. Einamosios sàskaitos deficitas daugiausia buvo finansuojamas tiesioginëmis uþsienio

investicijomis. Minëtø investicijø grynosios áplaukos sudarë 32 procentus, o kartu su

neatlygintinais kapitalo pervedimais ið ES paramos fondø – 49,7 procento einamosios

sàskaitos deficito. Grynosios investicijø portfelio áplaukos sudarë 13,2 procento, o

grynosios kitø investicijø áplaukos – 18,0 procento einamosios sàskaitos deficito.

Investicijos uþsienyje. 2004 m. ðalies ûkio subjektø investicijø uþsienyje srautas sudarë

3,12 mlrd. litø ir padidëjo 2,88 mlrd. litø, palyginti su 2003 m. Daugiausia investicijø

uþsienyje sudarë Lietuvos komerciniø bankø investicijos – 2,13 mlrd. litø (1,16 mlrd. Lt

sudarë nerezidentams suteiktos paskolos). Be to, komerciniai bankai 450,9 mln. litø

investavo á nerezidentø iðleistus skolos vertybinius popierius ir pinigø rinkos priemones.

Kitø ðalies ûkio subjektø investicijø uþsienyje srautas 2004 m. sudarë 982,7 mln. litø, ið

jø 730,6 mln. litø buvo tiesioginës investicijos uþsienyje. Palyginti su 2003 m., ðalies

ûkio subjektø tiesioginiø investicijø uþsienyje srautas padidëjo 6,3 karto.

2004 m. ðalyje susikûrusiø pensijø fondø investicijø srautas uþsienyje sudarë 89,2 mln.

litø.

Uþsienio investicijos Lietuvoje. 2004 m. uþsienio investicijø srautas Lietuvoje sudarë

5,93 mlrd. litø ir padidëjo 887,1 mln. litø, palyginti su 2003 m.

2004


46

8 lentelë. Kapitalo ir finansinës sàskaitø balanso ir já sudaranèiø balansø kaita bei

kaitos veiksniai

Mln. Lt Pokytis, % Kaitos veiksniai, %

2004 2003

Kapitalo ir finansinës sàskaitø (su

klaidomis ir praleidimais) balansas 4 441,54 3 854,00 15,2 15,2

Kapitalo sàskaitos balansas 786,97 204,97 283,9 15,1

Tiesioginës investicijos 1 420,70 435,91 225,9 25,6

Investicijø portfelis 587,52 845,34 –30,5 –6,7

Iðvestinës finansinës priemonës 6,91 –86,92 –107,9 2,4

Kitos investicijos 800,25 3 611,57 –77,8 –73,0

Oficialiosios tarptautinës atsargos 342,55 –1 647,66 –120,8 51,6

Klaidos ir praleidimai 496,64 490,79 1,2 0,2

Tiesioginës uþsienio investicijos Lietuvoje. 2004 m. tiesioginiø uþsienio investicijø

srautas Lietuvoje sudarë 2,15 mlrd. litø (2003 m. – 552,2 mln. Lt). Investicijø á akciná

kapitalà buvo 874,7 mln. litø, o reinvesticijø – 1,14 mlrd. litø. Áplaukos uþ privatizuotus

objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginës uþsienio investicijos, 2004 m. sudarë 114,8 mln.

litø, arba tik 5,3 procento viso tiesioginiø investicijø Lietuvoje srauto.

2004 m. gruodþio 31 d. sukauptø tiesioginiø uþsienio investicijø Lietuvoje buvo

16,19 mlrd. litø (4,69 mlrd. eurø). Vienam ðalies gyventojui vidutiniðkai teko 4 727 litai

(1 369 eurai) tiesioginiø uþsienio investicijø.

2004 m. daugiausia investuota á apdirbamosios pramonës (1 176,1 mln. Lt), elektros,

dujø ir vandens tiekimo (261,4 mln. Lt), didmeninës ir maþmeninës prekybos

(246,4 mln. Lt), piniginio tarpininkavimo (221,1 mln. Lt) veiklas. Metø pabaigoje

investicijos á apdirbamàjà pramonæ sudarë 34 procentus, á didmeninæ ir maþmeninæ

prekybà – 16 procentø, á finansiná tarpininkavimà – 14,4 procento, á transportà, sandë-

liavimà ir nuotolinius ryðius – 14,3 procento visø tiesioginiø uþsienio investicijø Lietuvoje.

Daugiausia lëðø yra investavæ Danijos (15,2%), Ðvedijos (15,0%), Vokietijos (11,4%),

Rusijos (8,4%), Suomijos (7,8%) ir Estijos (7,6%) investuotojai. ES-25 valstybiø nariø

investicijos sudarë 76,3 procento, ES-15 valstybiø nariø – 63,7 procento, NVS valstybiø –

8,7 procento visø investicijø.

Investicijø portfelis. 2004 m. investicijø portfelio srautas Lietuvoje sudarë 1,2 mlrd.

litø. Áplaukos, gautos uþ 2004 m. pirmàjá ketvirtá Vyriausybës uþsienyje iðplatintà naujà

euroobligacijø emisijà, sudarë 93,4 procento investicijø portfelio srauto.

Kitos investicijos. Ðiø investicijø srautas Lietuvoje sudarë 2,74 mlrd. litø ir buvo

1,18 mlrd. litø maþesnis, palyginti su 2003 m. Daugiausia kitø investicijø sudarë

komerciniø bankø gautos paskolos ir nerezidentø indëliai ðalies komerciniuose bankuose

(2,44 mlrd. Lt). Paskolø, gautø valstybës vardu, srautas buvo neigiamas (923,5 mln. Lt),

nes daugiau uþsienio paskolø buvo gràþinta negu gauta.

Oficialiosios tarptautinës atsargos. 2004 m. oficialiøjø tarptautiniø atsargø srautas

buvo neigiamas (342,6 mln. Lt). Metø pabaigoje jos sudarë 9,11 mlrd. litø (2,64 mlrd.

eurø).

Oficialiàsias tarptautines atsargas maþino sumaþëjæ centrinës valdþios indëliai Lietuvos

banke (742,9 mln. Lt) ir Lietuvos banko atpirkimo sandoriai su nerezidentais


47

(185,4 mln. Lt). Jas didino padidëjæ Lietuvos banko iðleistø á apyvartà grynøjø pinigø

kiekis (457,4 mln. Lt) ir kiti grynieji ásipareigojimai (41,6 mln. Lt).

31 pav. Mokëjimø balansas

Lietuvos Respublikos tarptautiniø investicijø balansas. 2004 m. gruodþio 31 d.

visas ðalies finansinis uþsienio turtas sudarë 18,78 mlrd. litø, o visi ðalies tarptautiniai

finansiniai ásipareigojimai – 40,43 mlrd. litø. Neigiamas tarptautiniø investicijø balansas

sudarë 21,65 mlrd. litø, t. y. likusio pasaulio atþvilgiu Lietuva yra debitorë. 2004 m.

visas uþsienio turtas padidëjo 2,99 mlrd. litø, o tarptautiniai finansiniai ásipareigojimai –

5,69 mlrd. litø, todël neigiamas tarptautiniø investicijø balansas padidëjo 2,71 mlrd.

litø. 2004 m. pabaigoje kitos investicijos sudarë 42,3, tiesioginës uþsienio investicijos –

40,1, investicijø portfelis – 17,6 procento ðalies tarptautiniø finansiniø ásipareigojimø.

IV. Lietuvos banko pinigø politika ir pinigø politikos priemonës

49

IV. Lietuvos banko pinigø politika ir pinigø politikospriemonës

PAGRINDINËS PINIGØ POLITIKOS KRYPTYS

PARENGIAMIEJI EURO ÁVEDIMO DARBAI

Stodama á ES, Lietuva ásipareigojo ávesti eurà. Jo ávedimo sàlyga – ne trumpiau kaip

dvejus metus dalyvauti VKM II. 2004 m. kovo pradþioje Lietuvos bankas su Lietuvos

Respublikos Vyriausybe suderino nuostatà tuoj po ástojimo á ES siekti kuo greièiau

prisijungti prie minëto mechanizmo iðlaikant dabartinæ fiksuoto lito kurso sistemà.

VKM II veikimo principai iðdëstyti ECB ir euro zonai nepriklausanèiø ES valstybiø nariø

nacionaliniø centriniø bankø sutartyje. Lietuvos bankas ir kitø devyniø stojanèiøjø valstybiø

centriniai bankai prie ðios sutarties prisijungë ástojimo á ES iðvakarëse – balandþio 29 d.

Lietuva, Estija ir Slovënija pirmosios ið naujøjø ES nariø prisijungë prie VKM II. Sprendimà

leisti Lietuvai prisijungti prie ðio mechanizmo ir dalyvauti jame nustatytomis sàlygomis

birþelio 27 d. bendru sutarimu priëmë euro zonos valstybëms ES Ekonomikos ir finansø

ministrø taryboje (Ecofinas) atstovaujantys jø ekonomikos ar finansø ministrai, ECB

prezidentas, Danijos (tuo metu vienintelës dalyvavusios VKM II) ir Lietuvos finansø ministrai

bei centriniø bankø vadovai. Lietuva VKM II pradëjo dalyvauti birþelio 28 d.

Lietuva pradëjo dalyvauti VKM II iðlaikydama dabartiná lito kursà – 3,45280 lito uþ 1 eurà.

Formaliai nacionalinës valiutos kursas euro atþvilgiu gali svyruoti ±15 procentø, taèiau

Lietuva vienaðaliðkai ásipareigojo iðlaikyti galiojusá fiksuoto valiutos kurso reþimà ir euro

atþvilgiu pastovø nacionalinës valiutos kursà. Kompetentingos ES institucijos pritarë,

kad toks Lietuvos nacionalinës valiutos reþimas yra tinkamas rengiantis ávesti eurà.

Prisijungus prie VKM II ðalies pinigø politika nepasikeitë, taèiau sustiprëjo lûkesèiai, kad

Lietuvoje euras bus ávestas netrukus po ne trumpiau kaip dvejus metus dalyvavimo

VKM II. Tai padidino pasitikëjimà ðalies ûkio ir finansø stabilumu bei patrauklumà

investuoti Lietuvoje. Lietuvos dalyvavimas VKM II prisidës prie valiutos kurso sistemos

patikimumo didinimo ir kartu su struktûrinëmis reformomis bei grieþta iþdo politika

sudarys sàlygas tolesniam suartëjimui su ES ðalimis ir euro ávedimui.

Lietuvai pradëjus dalyvauti VKM II, tarptautinë reitingø agentûra Fitch, atsiþvelgdama á

geras ðalies galimybes siekti greito euro ávedimo, 2004 m. liepos 7 d. padidino ilgalaikio

skolinimosi uþsienio valiutomis reitingà.

Lietuvos dalyvavimas VKM II ir numatomas euro ávedimas dar labiau sustiprino rinkø

pasitikëjimà fiksuotu lito kursu, todël palûkanø normø lygis ðalyje dar labiau priartëjo

prie atitinkamø euro zonos palûkanø.

Be to, ðiam priartëjimui átakos turëjo Lietuvos banko sprendimai:

- nuo 2004 m. kovo 24 d. gerokai sumaþintas ið bankø imamas atlyginimas (0,025%

2004


50

sandorio sumos uþ eurø pardavimà ir pirkimà Lietuvos banke buvo pakeistas fiksuota

50 Lt suma nepriklausomai nuo sandorio dydþio);

- nuo 2004 m. gruodþio 1 d. bankams neribojama atvira eurø pozicija, praplëtusi bankø

galimybes derinti indëliø ir kitø ásipareigojimø, paskolø ir kito turto litais ir eurais

struktûrà.

Ilgalaikiø Lietuvos Vyriausybës euroobligacijø, iðpirktinø 2013 m. kovo mën., pajamin-

gumas tarptautinëje antrinëje rinkoje 2004 m. sumaþëjo nuo 4,7 iki 3,7 procento. Ðalies

rizikà parodantis skirtumas tarp ðiø euroobligacijø ir baziniø euro zonos VVP pelningumo

sumaþëjo nuo 0,5 iki 0,2 procentinio punkto.

Konvergencijai ávertinti naudojamas ilgalaikiø Lietuvos VVP litais, iðpirktinø 2013 m. sausio

mën., pelningumo pirminëje rinkoje mënesio vidurkis 2004 m. sumaþëjo nuo 4,81 iki

3,85 procento. Ðiø VVP ir euro zonos baziniø VVP pajamingumas, parodantis ðalies ir

lito kurso rizikà, sumaþëjo nuo 0,60 iki 0,45 procentinio punkto.

Nors lito kursas yra fiksuotas, taèiau ðalies valiuta neturi svarbiø bendrosios ES valiutos

privalumø. Lietuvos ûkio subjektai patiria eurø pirkimo ar pardavimo uþ nacionalinæ valiutà

iðlaidø, kurios maþoje ir atviroje Lietuvos ekonomikoje yra palyginti didelës. Lëtesni ir bran-

gesni atsiskaitymai su eurà ásivedusiomis ES valstybëmis. Ilgesniø terminø skolos vertybiniø

popieriø ir paskolø litais palûkanos vis dar didesnës uþ atitinkamos rizikos investicijø eurais

palûkanas. Ilgesnis laikotarpis iki euro ávedimo didintø Lietuvos ûkio sànaudas,

neapibrëþtumà ir investicijø rizikà bei spëliones dël iþdo ir pinigø politikos drausmës.

Ávertinæs bûtinybæ visapusiðkai pasirengti valiutos keitimui, Lietuvos bankas mano, kad

2007 m. sausio 1 d. yra tinkamiausia siektina data ávesti eurà ðalyje. Lietuvai dvejus

metus dalyvavus VKM II, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko praneðimuose

apie konvergencijà turëtø bûti ávertintas ekonominis, teisinis ir institucinis Lietuvos

pasirengimas ásivesti eurà. Jeigu ávertinimas bus teigiamas, turëtø bûti priimtas ES Tarybos

sprendimas dël tikslios euro ávedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatðaukiamo litø keitimo

á eurus kurso. Remdamasis ðiomis prielaidomis, Lietuvos bankas numatë svarbiausius

darbus rengiantis ávesti eurà.

Vykdydamas ðá planà, Lietuvos bankas parengë euro ávedimo Lietuvoje ástatymo projektà

ir perdavë já svarstyti suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. Atsiþvelgus á jø

pareikðtas pastabas ir siûlymus, ástatymo projektas bus pateiktas Lietuvos Respublikos

Vyriausybei. Euro ávedimo Lietuvoje ástatymà bus siûloma priimti kiek ámanoma anksèiau,

kad bûtø sukurtos palankios sàlygos valstybës institucijoms, verslui ir gyventojams

pasirengti pinigø keitimui.

Kartu su minëto ástatymo projektu, atsiþvelgiant á jo nuostatas, bus rengiamos bûtinos

Lietuvos banko, Lito patikimumo, Pinigø, Uþsienio valiutos, taip pat ir kitø ástatymø

pataisos arba teikiami siûlymai dël jø pripaþinimo netekusiais galios. Be to, bûtina

iðnagrinëti, ar reikës keisti kai kurias Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

Logistikos ir organizacinio pasirengimo srityje Lietuvos bankas iki 2006 m. pabaigos

numato apsirûpinti eurø banknotais ir monetomis bei pasirengti tenkinti ðalies bankø

pageidavimus dël iðankstinio eurø banknotø ir monetø paskirstymo. Numatoma glaudþiai

bendradarbiauti su bankais dël lankstaus jø darbo laiko litø keitimo á eurus metu,

bankomatø pritaikymo eurams, supaþindinimo su banknotais ir monetomis, kitais

organizaciniais klientø aptarnavimo klausimais.


51

Jeigu 2006 m. viduryje ES Taryba priims sprendimà dël euro ávedimo Lietuvoje datos,

Lietuvos bankas siûlys, kad netrukus ásigaliotø Euro ávedimo Lietuvoje ástatymo nuostata,

ápareigojanti prekiø ir paslaugø kainas skelbti ir litais, ir eurais. Iki ES Tarybos sprendimo

dël euro ávedimo Lietuvoje ði ástatymo nuostata, Lietuvos banko nuomone, galëtø bûti

rekomendacinio pobûdþio.

Iki 2006 m. gruodþio 31 d. Lietuvos bankas turi sukurti ir parengti organizacinæ ir techninæ

infrastruktûrà, reikalingà ne tik tiesioginiam euro ávedimui, bet ir visaverèiam ásiliejimui

á euro zonà. Tarp svarbiausiø darbø – pasirengimas vykdyti ECB pinigø politikos operacijas,

sàsajos tarp nacionalinës mokëjimo sistemos ir euro zonos Transeuropinës automatizuotos

atskirøjø atsiskaitymø skubiø pervedimø realiu laiku mokëjimo sistemos (TARGET)

sukûrimas, Lietuvos banko apskaitos ir statistinës atskaitomybës sutvarkymas pagal ECB

reikalavimus, Lietuvos banko valdomo finansinio turto pertvarkymas.

Rengiantis ávesti eurà, Lietuvos bankas planuoja inicijuoti platø dialogà su ávairiomis Lietuvos

ir ES institucijomis, verslo struktûromis, iðklausyti jø nuomonæ ir á jà atsiþvelgti, koordinuoti

darbo grupiø ar kitokiø bendradarbiavimo formø kûrimà ir veiklà. Lietuvos bankas numato

akcentuoti kitø valstybës institucijø ir verslo atstovø pasirengimo euro ávedimui svarbà.

Kaip jau minëta, numatoma euro ávedimo Lietuvoje diena, jeigu taip nuspræs ES Taryba, –

2007 m. sausio 1 d., pirmadienis. Tà dienà euras taptø privaloma priimti mokëjimo

priemone Lietuvoje, o ámoniø balansai, ástaigø, ámoniø ir gyventojø ásipareigojimai bei

sutartys, visos gyventojø sàskaitos bankuose litais bûtø perskaièiuotos á eurus pagal

nustatytas procedûras.

Iðankstiniu Lietuvos banko vertinimu, dvi pirmosios 2007 m. savaitës galëtø bûti dviejø

valiutø apyvartos laikotarpis. Tai reiðkia, kad mokëjimo ir atsiskaitymo priemonë bûtø

euras, taèiau mokëti uþ prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais bûtø galima ir litais.

Vëliau euras taptø vienintele teisëta mokëjimo priemone.

Lietuvos bankas rengiasi siûlyti, kad komerciniai bankai 3 mën. po euro ávedimo litø

banknotus ir monetas á eurus keistø nemokamai. Vëliau kurá laikà litai bankuose dar

galëtø bûti keièiami uþ tam tikrà komisiná mokestá.

Lietuvos bankas numato nemokamai keisti litus á eurus neribotà laikà savo kasose Vilniuje,

Kaune ir Klaipëdoje.

PINIGØ POLITIKOS PRIEMONËS IR VALIUTOS KEITIMO OPERACIJOS

BANKØ GALIMYBËS SUDARYTI LITØ IR EURØ KEITIMO SANDORIUS SU LIETUVOS BANKU

TOBULINIMAS

Kartu su 2004 m. kovo 24 d. prasidëjusiu privalomøjø atsargø laikymo laikotarpiu

ásigaliojo naujos redakcijos Litø ir bazinës valiutos – eurø keitimo sandoriø tarp Lietuvos

banko ir bankø sudarymo ir vykdymo taisyklës. Lietuvos bankas neribotai sudaro litø ir

eurø keitimo sandorius su bankais, kuriems taiko privalomøjø atsargø reikalavimà ir

nëra atðaukæs leidimo atlikti operacijas uþsienio valiuta. Naujos taisyklës iðplëtë bankø

likvidumo valdymo galimybes ir suderino Lietuvos banko operacijø saugumo uþtikrinimo

standartus su ES centriniø bankø praktika dalyvaujant VKM II. Kaip jau minëta, pakeista

atlyginimo uþ bazinës valiutos pirkimà ir pardavimà Lietuvos banke skaièiavimo tvarka

2004


52

ðio atlyginimo dydá sumaþino iki 50 litø uþ kiekvienà sandorá. Nuo 1994 m. balandþio

1 d. iki 2001 m. lapkrièio 4 d. bankai turëjo mokëti 0,05 procento sandorio sumos

atlyginimà, kuris vëliau buvo sumaþintas iki 0,025 procento. Procentinio atlyginimo

principas buvo pasirinktas siekiant skatinti tarpbankinës vidaus rinkos plëtrà. Ið pradþiø

ði priemonë buvo veiksminga, taèiau vëliau ðalies bankai sustiprino ryðius su Vakarø

Europos bankais ir ëmë aktyviau naudotis papildomomis likvidumo valdymo galimybëmis

tarptautinëje eurø rinkoje.

PRIVALOMØJØ ATSARGØ REIKALAVIMAI IR JØ VYKDYMAS

Siekdamas palaikyti tinkamà bankø sistemos likvidumà, Lietuvos bankas ðalies bankams

ir ðalyje veikiantiems uþsienio bankø skyriams taiko privalomøjø atsargø reikalavimus.

Atsiþvelgdamas á Lietuvos sieká netolimoje ateityje tapti euro zonos nare, makroeko-

nomikos padëtá ir bankø sistemos stabilumà, Lietuvos bankas nuosekliai derino pri-

valomøjø atsargø sistemà su ECB taikoma sistema. Privalomøjø atsargø norma sumaþinta

nuo 10 iki 6 procentø. 2003–2004 m. ypaè sparèiai didëjo bankø paskolø portfelis.

Vengiant papildomai skatinti ðá procesà, privalomøjø atsargø norma toliau nebuvo

maþinama.

Atsiþvelgdamas á didelæ bankø ásipareigojimø uþsienio valiutomis dalá, Lietuvos bankas

ir toliau taikë reikalavimà privalomàsias atsargas ásipareigojimams uþsienio valiutomis

laikyti eurais ir (ar) JAV doleriais. Privalomàsias atsargas ásipareigojimams litais ðalies

bankai turi laikyti nacionaline valiuta (euro zonos kredito ástaigos visas privalomàsias

atsargas turi laikyti tik eurais).

Privalomøjø atsargø apimtis 2004 m. (nuo 2003 m. gruodþio 24 d. iki 2004 m. gruodþio

24 d.) padidëjo 271,6 mln. litø (27,5%) – iki 1,3 mlrd. litø. Minëtos atsargos nacionaline

valiuta padidëjo 30,5 procento (iki 746,9 mln. Lt), o uþsienio valiuta – 23,4 procento

(iki 512,6 mln. Lt). Privalomøjø atsargø litais dalis padidëjo 1 punktu ir metø pabaigoje

sudarë 59 procentus. 2003 m. ji padidëjo 2 punktais.

32 pav. Komerciniø bankø privalomosios atsargos Lietuvos banke


53

Privalomøjø atsargø pokyèius 2004 m., kaip ir 2003 m., lëmë ásipareigojimø, kuriems

taikomi privalomøjø atsargø reikalavimai, pokyèiai.

Ásipareigojimø pokyèiø tendencijos buvo panaðios kaip ir 2003 m. Privalomøjø atsargø

litais prieaugá lëmë rezidentø indëliai nacionaline valiuta. 2004 m. lapkrièio pabaigoje,

palyginti su 2003 m. lapkrièio pabaiga, fiziniø asmenø indëliai padidëjo 1,6 mlrd. litø

(30,9%), privaèiø ámoniø – 538,1 mln. litø (20,2%). Be to, 2004 m. pradþioje bankai

turëjo 10,3 mln. litø vertës vidaus rinkos skolos vertybiniø popieriø litais, kuriems taikoma

teigiama privalomøjø atsargø norma, o metø pabaigoje – 168,6 mln. litø.

Privalomosios atsargos uþsienio valiuta labiausiai padidëjo dël to, kad 764,3 mln. litø

(50,3%) iðaugo privaèiø ámoniø indëliai. Be to, 558,6 mln. litø (21,8%) padidëjo ðalies

bankø ásipareigojimai uþsieniui, kuriø pradinis gràþinimo terminas arba pirmos dalies

gràþinimo terminas ne ilgesnis kaip 2 m., todël jiems taip pat taikomi privalomøjø atsargø

reikalavimai. Tai daugiausia buvo patronuojanèiø bankø paskolintos lëðos finansuoti

vidaus paskolø augimà.

Gerokai padidëjo bankø ásipareigojimai, kuriems taikoma nulinë privalomøjø atsargø

norma. 2003 m. lapkrièio pabaigoje tokie ásipareigojimai sudarë 1,2 mlrd. litø, arba 6,6

procento, o 2004 m. lapkrièio pabaigoje minëti ásipareigojimai jau sudarë 2,5 mlrd. litø

(ið jø ásipareigojimai uþsienio valiuta – 2,2 mlrd. Lt), arba 10,5 procento visos privalomøjø

atsargø bazës. Taèiau euro zonoje tokiø ásipareigojimø dalis tradiciðkai yra gerokai didesnë

(2002–2004 m. jie sudarë 42–44%).

Kaip ir anksèiau, didþiausià bankø ásipareigojimø, kuriems taikoma nulinë norma, dalá

(68,5%) sudarë patronuojanèiø bankø skolintos lëðos ilgesniam kaip 2 m. laikotarpiui.

Be to, bankai, anksèiau neleidæ skolos vertybiniø popieriø, kuriø pradinis terminas ilgesnis

kaip 2 m., vidaus ar uþsienio rinkose iðplatino 444 mln. litø vertës tokiø skolos vertybiniø

popieriø, ið jø eurais – 344 mln. litø vertës.

2003 m. gruodþio mën.–2004 m. vasario mën. prasidëjusiais privalomøjø atsargø

laikotarpiais bankø vidutinis atsargø litais perteklius svyravo nuo 23 iki 45 procentø.

Taèiau nuo 2004 m. kovo 24 d. bankams pradëjus aktyviau naudotis pigesnio litø ir

eurø keitimo galimybëmis Lietuvos banke, atsargø perteklius labai sumaþëjo. 2004 m.

kovo–gruodþio mën. prasidëjusiais laikotarpiais jo vidurkis buvo 7,2 procento (2003 m.

vidutinis atsargø litais perteklius sudarë 23%, 2002 m. – 16% privalomøjø atsargø).

LIETUVOS BANKO PASKOLOS

Bankai, kurie yra mokëjimo sistemos LITAS dalyviai ir kuriems taikomi privalomøjø atsargø

reikalavimai, gali su Lietuvos banku sudaryti dienos VVP atpirkimo sandorius. Jeigu bankas

neatperka VVP tà paèià dienà, jis turi tai padaryti kità darbo dienà – pagal 1 nakties

atpirkimo sandoriø sàlygas. Lietuvos bankas, kaip ir ECB, dienos sandorius sudaro be

palûkanø, o 1 nakties sandoriams, kurie padidina dienos pabaigos bankø atsargas,

áskaitomas vykdant privalomøjø atsargø reikalavimus, taiko ECB nustatytà palûkanø normà

uþ naudojimàsi ribinio skolinimosi galimybe. 2004 m. ði palûkanø norma buvo 3 procentai.

VVP atpirkimo dienos ir 1 nakties sandoriai skirti tarpbankiniø atsiskaitymø realiu ir

nustatytu laiku stabilumui padidinti. 2004 m. ðalies bankai nesikreipë á Lietuvos bankà

dël tokiø sandoriø. Privalomosios atsargos, veiksminga tarpbankiniø atsiskaitymø sistema,

tarpbankinës rinkos ir litø bei eurø keitimo Lietuvos banke galimybës leido patiems

bankams patikimai valdyti likvidumà.

2004


54

VALIUTOS KEITIMO OPERACIJOS

Lietuvos bankas su savo indëlininkais (daugiausia su Finansø ministerija) ir ðalies bankais

2004 m. sudarë 22,6 mlrd. litø vertës uþsienio valiutos keitimo sandoriø, arba 2 kartus

daugiau negu 2003 m. Sandoriø su bankais dalis sudarë 49,7, su Lietuvos banko

indëlininkais – 50,3 procento visø sandoriø. Didþiausia valiutos keitimo apyvarta buvo

2004 m. ketvirtàjá ketvirtá (8,8 mlrd. Lt), maþiausia – pirmàjá ketvirtá (2,6 mlrd. Lt).

Kaip jau minëta, Lietuvos bankas nuo 2004 m. kovo mën. panaikino atlyginimà bankams

uþ litø ir eurø keitimo operacijas, palikdamas tik fiksuoto dydþio atlyginimà operacinëms

iðlaidoms padengti. Dël to sandoriø su bankais apyvarta 2004 m., palyginti su 2003 m.,

padidëjo daugiau kaip 4 kartus.

33 pav. Uþsienio valiutos pirkimas ir pardavimas

Lietuvos bankas 2004 m. bankams pardavë 1,6 mlrd. litø uþsienio valiutos daugiau negu

nupirko, o ið visø indëlininkø nupirko 1,8 mlrd. litø valiutos daugiau negu pardavë.

Bendras valiutø prekybos rezultatas buvo teigiamas (218,0 mln. Lt). Dël to atitinkamai

padidëjo iðleistø á apyvartà litø skaièius.

Didþiausià átakà bazinës valiutos pardavimui bankams 2004 m. turëjo dël valdþios

institucijø vykdytos didelës fiskalinës emisijos padidëjæs bankø perteklinis likvidumas.

Lietuvos banko indëlininkø atliktos uþsienio valiutos keitimo operacijos buvo susijusios

su valstybës biudþeto iðlaidomis, VVP iðleidimu bei iðpirkimu vidaus ir uþsienio rinkose,

uþsienio paskolø gràþinimu ir palûkanø mokëjimu, ES fondø lëðø ásisavinimu bei laikinai

laisvø lëðø investavimu.

9 lentelë. Grynasis uþsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui

Mln. Lt

2004 2003

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I–IV ketv.

Bankai –374,3 –600,8 –62,8 –569,7 –1 607,6 699,7

Lietuvos banko indëlininkai –60,6 703,3 88,4 1 112,5 1 843,6 240,1

Iš viso –437,9 102,5 7,6 542,8 218,0 946,7

V. Pinigai ir finansø sistema

55


PINIGØ BAZË

2004 m. pabaigoje pinigø bazë P0 buvo 7,0 mlrd. litø. Per metus pinigø bazë P0 padidëjo

457,5 mln. litø, arba 7,0 procento (2003 m. – 1,4 mlrd. Lt, arba 26,7%).

2004 m., palyginti su 2003 m., Lietuvos bankas iðleido á apyvartà grynøjø pinigø

457,4 mln. litø, arba 8,9 procento daugiau. Tà lëmë sparti ðalies ekonomikos plëtra,

taip pat ir toliau maþos grynøjø pinigø laikymo alternatyviosios sànaudos.

34 pav. Pinigø bazë

2004 m. Lietuvos banko iðleisti á apyvartà grynieji pinigai vidutiniðkai sudarë 81,5 procento

pinigø bazës P0 (2003 m. – 82,4%). Komerciniø bankø privalomøjø atsargø uþsienio

valiutomis vidutinë metinë dalis padidëjo nuo 6,6 iki 7,6 procento, o komerciniø bankø

atsargø litais dalis beveik nepasikeitë.

2004


56

35 pav. Pinigø bazës struktûra

(laikotarpio pabaigoje)

Pagrindiniai pinigø bazës P0 kaitos ðaltiniai 2004 m. buvo Lietuvos banko operacijos su

komerciniais bankais ir su centrinës valdþios institucijomis (jos pinigø bazæ atitinkamai

sumaþino 1,5 mlrd. Lt ir padidino 2,2 mlrd. Lt). Kiti ðaltiniai pinigø bazæ sumaþino

263,0 mln. litø.

10 lentelë. Pinigø bazës kaitos ðaltiniai

(per laikotarpá; daugiau, maþiau (–); mln. Lt)

2004 2003


Operacijos su komerciniais bankais –292,7 –576,0 –93,8 –538,7 –1 501,2 758,4

Grynasis uþsienio valiutos pirkimas –374,3 –600,8 –62,8 –569,7 –1 607,6 699,7

Privalomosios atsargos uþsienio

valiutomis 81,6 24,8 –31,0 31,0 106,4 58,7

Operacijos su centrinës valdþios

institucijomis –125,3 759,0 234,6 1 353,4 2 221,7 539,9

Grynasis uþsienio valiutos pirkimas –59,6 700,3 320,1 1 272,0 2 232,8 262,0

Grynosios pretenzijos centrinës

valdþios institucijoms litais –65,7 58,7 –85,5 81,4 –11,1 277,9

Atvirosios rinkos operacijos – – – – – –

Kiti ðaltiniai 86,9 –68,3 –160,1 –121,5 –263,0 75,0

Pinigø bazë P0 –331,1 114,7 –19,3 693,2 457,5 1 373,3

Tradiciðkai didþiausià átakà pinigø bazës kaitai turëjo uþsienio valiutos keitimo Lietuvos

banke operacijos. Per metus komerciniai bankai nupirko ið Lietuvos banko uþsienio

valiutos 1,6 mlrd. litø daugiau negu pardavë, dël to pinigø bazë P0 atitinkamai sumaþëjo.

Centrinës valdþios institucijos pardavë Lietuvos bankui uþsienio valiutos 2,2 mlrd. litø

daugiau negu nupirko.


57

36 pav. Grynasis litø iðleidimas á apyvartà bazinës valiutos keitimo

sandoriais

Lietuvos banko ásipareigojimø litais padengimas aukso ir konvertuojamøjø valiutø

atsargomis visiðkai atitiko Lietuvos Respublikos lito patikimumo ástatymo nuostatas.

2004 m. pabaigoje aukso ir konvertuojamøjø valiutø atsargos buvo 2,4 mlrd. litø didesnës

negu Lietuvos banko ásipareigojimai litais, padengimo santykis sudarë 136,3 procento

(2003 m. pabaigoje – atitinkamai 3,2 mlrd. Lt ir 151,5%).

37 pav. Lietuvos banko ásipareigojimø litais padengimas aukso ir konvertuojamøjø valiutø*

atsargomis

* Neáskaitant sukauptø pajamø uþ vertybinius popierius.

2004


58

PINIGØ KIEKIS

2004 m. pabaigoje pinigø kiekis P21 sudarë 21,8 mlrd. litø. Per metus jis padidëjo

4,2 mlrd. litø, arba 24,1 procento (2003 m. – 2,7 mlrd. Lt, arba 18,2%).

38 pav. Pinigø kiekis

Per metus pinigai P1 padidëjo 1,9 mlrd. litø, arba 18,4 procento. 2004 m. pinigø apy-

vartoje padaugëjo 489,2 mln. litø, fiziniø asmenø indëliai iki pareikalavimo litais padidëjo

845,3 mln. litø. Ne finansø ámoniø indëliai iki pareikalavimo litais iðaugo 380,1 mln.

litø, kitø institucijø – 222,3 mln. litø.

Kvazipinigai per metus padidëjo 2,3 mlrd. litø, arba 32,7 procento. Fiziniø asmenø indëliø

pokytis buvo pagrindinis kvazipinigø kaitos veiksnys. Nepaisant ir toliau maþø indëliø

palûkanø normø, fiziniø asmenø terminuotieji ir taupomieji indëliai litais iðaugo 1,0 mlrd.

litø. Ne finansø ámoniø terminuotieji ir taupomieji indëliai litais padidëjo 339,4 mln. litø.

2004 m. padidëjo indëliai uþsienio valiutomis: ne finansø ámoniø – 784,8 mln. litø, fiziniø

asmenø – 93,9 mln. litø.

1 Pinigø kiekis P2 – tai pinigai P1 ir kvazipinigai.

Pinigus kuriantis sektorius – tai rezidentai: Lietuvos bankas, komerciniai bankai, uþsienio bankø filialai (skyriai) ir

kredito unijos.

Pinigus laikantis sektorius – tai rezidentai: vietinës valdþios institucijos, ne finansø ámonës, fiziniai asmenys, ne

pelno institucijos ir ne bankinës finansø institucijos.

Pinigams neutralus sektorius – tai rezidentai: centrinës valdþios institucijos ir socialinës apsaugos fondai.

Pinigai P1 – tai pinigai apyvartoje ir pinigus laikanèio sektoriaus indëliai iki pareikalavimo litais pinigus kurianèiame

sektoriuje. Pinigai apyvartoje – tai Lietuvos banko iðleisti á apyvartà grynieji pinigai, atëmus pinigus kurianèio sektoriaus

turimus grynuosius pinigus.

Kvazipinigai – tai pinigus laikanèio sektoriaus terminuotieji ir taupomieji indëliai litais bei visi indëliai uþsienio valiutomis

pinigus kurianèiame sektoriuje.


59

39 pav. Pinigø rodikliø kaita*

*Metinis pokytis.

2004 m., kaip ir 2003 m., pinigø kiekio P2 struktûros kaitos tendencijos buvo panaðios.

Vidutinë metinë pinigø apyvartoje dalis sumaþëjo nuo 26,4 procento (2003 m.) iki 25,0

procento (2004 m.), indëliø iki pareikalavimo dalis padidëjo atitinkamai nuo 31,2 iki

32,5 procento. Vidutinë metinë terminuotøjø ir taupomøjø indëliø dalis iðaugo nuo

20,4 procento (2003 m.) iki 22,5 procento (2004 m.). 2004 m., kaip ir 2003 m., toliau

maþëjo vidutinë metinë indëliø uþsienio valiutomis dalis (ji sumaþëjo nuo 22,0% iki

20,0% pinigø kiekio P2).

40 pav. Pinigø kiekio struktûra


2004 m. pinigus kurianèio sektoriaus grynasis uþsienio turtas padidëjo 49,4 mln. litø.

Taip pat 345,4 mln. litø padidëjo grynasis kreditas centrinës valdþios institucijoms ir

socialinës apsaugos fondams. Toliau sparèiai didëjo kreditas kitiems rezidentams – per

2004


60

metus jis padidëjo 5,1 mlrd. litø, arba 37,8 procento. Labiausiai tà lëmë padidëjusios

1,8 mlrd. litø paskolos litais ir 3,3 mlrd. litø paskolos uþsienio valiutomis. Investicijos á

skolos ir nuosavybës vertybinius popierius sumaþëjo 78,8 mln. litø. Ekonomikos augimas

ir palankios skolinimosi sàlygos toliau didino ûkio subjektø paklausà paskoloms, todël

paskolos ne finansø ámonëms per metus padidëjo 2,4 mlrd. litø.

Ir toliau maþos palûkanø normos bei dël didelës konkurencijos bankø liberalizuojamos

skolinimosi sàlygos lëmë tai, kad didëjo paskolø fiziniams asmenims apimtis. 2004 m.

paskolos fiziniams asmenims padidëjo 2,1 mlrd. litø.

Paskolos kitoms institucijoms (vietinës valdþios institucijoms, ne pelno institucijoms ir

ne bankinëms finansø institucijoms) padidëjo 562,5 mln. litø, daugiausia dël bankø

teikiamø paskolø jø antrinëms finansø institucijoms.

11 lentelë. Pinigø sudedamøjø ir prieðiniø daliø kaita

(per laikotarpá; daugiau, maþiau (–); mln. Lt)

2004 2003


Pinigai P1 –237,4 574,9 242,6 1 356,7 1 936,8 2 206,0

Pinigai apyvartoje –71,1 143,0 144,1 273,2 489,2 875,7

Indëliai iki pareikalavimo –166,3 431,9 98,6 1 083,5 1 447,6 1 330,3

Kvazipinigai 649,5 324,3 510,4 807,6 2 291,8 496,2

Terminuotieji ir taupomieji indëliai 399,2 296,0 145,3 558,6 1 399,2 683,0

Indëliai uþsienio valiutomis 250,3 28,2 365,1 249,1 892,7 –186,8

Pinigø kiekis P2 412,1 899,2 753,0 2 164,3 4 228,6 2 702,2

Grynasis uþsienio turtas 457,0 –667,1 251,8 7,7 49,4 –314,3

Grynasis kreditas centrinës valdþios

institucijoms ir socialinio draudimo

fondams –761,1 311,6 –36,5 831,4 345,4 –751,3

Kreditas kitiems rezidentams 978,1 1 600,9 1 037,9 1 436,2 5 053,1 4 670,8

Ne finansø ámonëms 509,9 696,6 368,8 846,0 2 421,2 2 934,0

Fiziniams asmenims 383,9 564,0 524,6 597,0 2 069,4 1 262,4

Kitoms institucijoms 84,4 340,2 144,6 –6,7 562,5 474,5

Kitos prieðinës dalys –261,9 –346,2 –500,2 –110,9 –1 219,3 –903,0

2004 m. pabaigoje, kaip ir 2003 m. pabaigoje, pinigø kiekio P1 daugiklio (P1/P0) 3 mën.

slenkamasis vidurkis buvo 1,7, o pinigø kiekio P2 daugiklio (P2/P0) 3 mën. slenkamasis

vidurkis padidëjo nuo 2,8 iki 3,1. Pinigø kiekio P2 dalies litais daugiklio (P2/P0), tiksliau

rodanèio pinigø kûrimo procesà Lietuvoje, 3 mën. slenkamasis vidurkis taip pat padidëjo

nuo 2,4 (2003 m.) iki 2,6 (2004 m.).


61

41 pav. Pinigø daugikliai*

*3 mën. slenkamieji vidurkiai.

INDËLIØ IR PASKOLØ RINKA

INDËLIAI BANKUOSE IR JØ PALÛKANØ NORMOS

2004 m. pabaigoje bankuose buvo 17,9 mlrd. litø fiziniø asmenø, ámoniø, valdymo

institucijø ir ne pelno organizacijø indëliø. Pastaraisiais metais indëliø augimo tempas

didëjo. 2004 m. indëliø suma padidëjo 4,3 mlrd. litø, arba 31,6 procento, ir tai buvo

didþiausias prieaugis nuo 1997 m. 2003 m. indëliø suma padidëjo 16,2 procento

(2002 m. – 12,1%). Nerezidentø indëliø dalis buvo maþa, taèiau, nepaisant spartaus

visø indëliø augimo, per metus padidëjo nuo 5 iki 6 procentø. Nerezidentø indëliø augimo

prieþastimi laikytini rinkos dalyviø lûkesèiai, susijæ su Lietuvos naryste ES: Lietuvai ástojus

á ES, ðalies bankai nerezidentams tapo patrauklesni, nes tai sumaþino ðalies rizikà. Kartu

nëra poþymiø, kurie rodytø uþsienio spekuliacinio kapitalo suaktyvëjimà.

42 pav. Indëliø kaita*

* Metinis pokytis.

2004


62

Indëliø ir BVP santykis toliau didëjo, nes indëliø apimtis augo sparèiau negu BVP. 2004 m.

pabaigoje minëtas santykis buvo beveik 29 procentai (2003 m. – 24%, 2000 m. – 19%).

2004 m. neávyko indëliø struktûros esminiø pokyèiø – indëliai nacionaline valiuta sudarë

70 procentø, indëliai uþsienio valiutomis – 30 procentø visø indëliø. Nepaisant krintanèio

JAV dolerio kurso (8%), pirmà kartà po 2001 m. indëliø uþsienio valiutomis suma

nesumaþëjo, bet 0,6 mlrd. litø (13%) padidëjo. Indëliø eurais dalis padidëjo nuo 29

procentø (2002 m.) iki 43 procentø (2004 m. pabaigoje) rezidentø indëliø uþsienio

valiutomis.

Terminuotøjø indëliø litais dalis padidëjo nuo 60 procentø (2003 m. pabaigoje) iki 65

procentø (2004 m. pabaigoje) visø terminuotøjø indëliø, indëliø iki pareikalavimo dalis

litais sumaþëjo nuo 79 iki 74 procentø visø indëliø iki pareikalavimo. Terminuotøjø indëliø

uþsienio valiutomis dalis nuosekliai maþëja nuo 2000 m. pabaigos, kai minëti indëliai

sudarë 71 procentà visø terminuotøjø indëliø.

43 pav. Indëliø struktûra

2004 m. fiziniø asmenø indëliø suma padidëjo 1,9 mlrd. litø, arba 24,4 procento. Tam

turëjo átakos 873 mln. litø padidëjæ indëliai iki pareikalavimo. Terminuotøjø indëliø prie-

augis sudarë 27 procentus, terminuotøjø indëliø litais – 39 procentus. 2004 m. Vyriau-

sybë iðpirko 290 mln. litø vertës taupymo lakðtø. Net ir tuo atveju, jei visos lëðos, gautos

uþ taupymo lakðtus, bûtø pervestos á terminuotuosius indëlius, tai sudarytø tik 30

procentø bendro gyventojø terminuotøjø indëliø prieaugio.

Mokëjimo korteliø skvarba paskatino tolesná fiziniø asmenø indëliø iki pareikalavimo

augimà. Nors jø prieaugio tempas sumaþëjo nuo 28 procentø (2003 m.) iki 25 procentø

(2004 m.), jø dalis nepakito ir sudarë 44 procentus visø fiziniø asmenø indëliø. Bankai

ypaè aktyviai pradëjo siûlyti klientams debeto korteles su kredito limitu ir sumaþino

minimaliø pajamø kredito kortelei gauti reikalavimus. Dël ðiø veiksniø sparèiau didëjo

indëliø iki pareikalavimo apimtis, nes kredito ir debeto kortelës su kredito limitu sudaro

galimybæ fiziniams asmenims greitai pasiskolinti lëðø, ir banko kortelës tampa vis

populiaresne alternatyva atsiskaitymams grynaisiais pinigais.

Ámoniø indëliø dalis padidëjo nuo 36 procentø (2003 m.) iki 38 procentø (2004 m.), o

valdymo institucijø – nuo 4 iki 5 procentø visø indëliø.


63

Indëliai sudarë 61 procentà bankø ásipareigojimø ir nuosavybës. Ðis rodiklis 2004 m.

beveik nepakito.

44 pav. Fiziniø asmenø indëliø struktûra

2004 m. trijø didþiausiø bankø dalis indëliø rinkoje sumaþëjo 3 punktais. Ryðkiau ma-

þëjanti koncentracija pastebima ámoniø indëliø rinkoje – trijø didþiausiø bankø dalis

sumaþëjo daugiau kaip 7 punktais. Koncentracijos maþëjimà ámoniø indëliø rinkoje ið

esmës lëmë uþsienio bankø skyriai, kurie pasididino turimà rinkos dalá – nuo 6 procentø

(2004 m. pradþioje) iki 12 procentø (2004 m. pabaigoje).

45 pav. Koncentracija indëliø rinkoje*

* Trijø didþiausiø bankø dalis.

2004 m. ECB palûkanø normos nepakito – minimali siûloma pagrindiniø refinansavimo

operacijø palûkanø norma buvo 2 procentai. Tarptautinës euro pinigø rinkos 3–12 mën.

sandoriø palûkanø normos per metus padidëjo 1–7 baziniais punktais, rinkose atsargiai

tikintis ECB palûkanø didinimo ateityje. EUR LIBOR 6 mën. per metus padidëjo nuo

2,15 iki 2,21 procento, o 12 mën. – nuo 2,27 iki 2,35 procento.

2004


64

46 pav. Fiziniø asmenø terminuotøjø indëliø palûkanø normø marþa*

* Daugiau uþ 6 mën. VILIBOR, USD LIBOR ir EUR LIBOR mënesio vidurká.

47 pav. Fiziniø asmenø terminuotøjø indëliø palûkanø normos

Po sparèiai maþëjusiø paskolø ir indëliø palûkanø ankstesniais metais dël tarpbankinës

konkurencijos, maþinamø sànaudø ir maþëjusiø baziniø palûkanø bei valiutos ir kredito

rizikos 2004 m. bankai beveik nekeitë paskolø ir indëliø litais ir eurais palûkanø lygio,

kuris buvo labai patrauklus skolintis. Be to, bankai pradëjo indëlininkams siûlyti daugiau

alternatyviø investavimo priemoniø: obligacijø, investiciniø vienetø, su indeksø pokyèiais

ar atskirø vertybiniø popieriø gràþa susietø indëliø ar obligacijø. Tik 2004 m. pabaigoje

ðiek tiek padidëjo terminuotøjø indëliø palûkanø normos.

2004 m. antràjá ketvirtá JAV Federalinei rezervø sistemai pradëjus pamaþu didinti palûkanø

normas, ðalies bankai taip pat pamaþu pradëjo kelti indëliø JAV doleriais palûkanø normas.

Netrukus po to, kai Lietuvos bankas 2004 m. rugsëjo 2 d. nusprendë nuo gruodþio 1 d.

neriboti bankams atviros euro pozicijos, daugelis ðalies komerciniø bankø sulygino

atitinkamø terminø indëliø litais ir eurais palûkanas.


65

BANKØ PASKOLOS IR JØ PALÛKANØ NORMOS

2004 m. pabaigoje ðalies komerciniø bankø klientams suteiktos paskolos (be paskolø

bankams ir finansø institucijoms) sudarë 16,9 mlrd. litø. Palyginti su 2003 m. pabaiga,

jos padidëjo 4,8 mlrd. litø, arba 39,7 procento. Maþos paskolø palûkanø normos, lûkesèiai

susijæ su Lietuvos naryste ES, galimybë gauti struktûriniø fondø lëðø sudarë prielaidas

toliau sparèiai augti paskoloms. Tradiciðkai didþioji paskolø dalis suteikta rezidentams,

nerezidentams suteiktø paskolø dalis 2004 m. pabaigoje sudarë tik 0,7 procento visø

bankø suteiktø paskolø (2003 m. pabaigoje – 1,9%).

48 pav. Paskolø kaita*

* Metinis pokytis.

Paskolø prieaugio tempas sulëtëjo nuo 52,5 procento (2003 m.) iki 39,7 procento

(2004 m.). Lëtesniam paskolø augimui átakos turëjo þenkliai padidëjusi paskolø bazë.

Vidaus kredito ir BVP santykis per metus padidëjo nuo 23 iki 30 procentø, taèiau buvo

vienas ið maþiausiø tarp ES valstybiø (ES-15 valstybiø nariø vidurkis 2003 m. sudarë

120% BVP).

Lietuvos banko vertinimu, bankø vidaus paskolø prieaugio dalis, finansuota uþsienyje

skolintomis lëðomis, sumaþëjo nuo apytikriai 50 procentø (2003 m.) iki 30 procentø

(2004 m.) dël didesnës pritrauktø vidaus iðtekliø apimties. Bankai ëmë aktyviau leisti

obligacijas. 2003 m. pabaigoje bankai obligacijomis vidaus rinkoje buvo pritraukæ tik

15 mln. litø, o 2004 m. pabaigoje – jau 331 mln. litø. Uþsienio rinkose obligacijomis

pritrauktø lëðø suma padidëjo nuo 176 iki 345 mln. litø.

Lizingo ir iðperkamosios nuomos bendroviø portfelis 2004 m. padidëjo 1,2 mlrd. litø,

arba 44,1 procento. 2004 m. pabaigoje minëtas portfelis sudarë 3,9 mlrd. litø1, arba 23

procentus bankø paskolø.

1 Pagal Lietuvos lizingo asociacijos duomenis. Ðie duomenys neapima bendroviø, nepriklausanèiø asociacijai.

2004


66

49 pav. Paskolø pagal skolininkus kaita*

* Metinis pokytis.

2004 m., palyginti su 2003 m., paskolos ámonëms padidëjo 2,4 mlrd. litø, fiziniams

asmenims – 2 mlrd. litø. Paskolos valdymo institucijoms minëtà laikotarpá padidëjo

354 mln. litø, arba net 86 procentais. Taèiau paskolos valdymo institucijoms sudarë tik

ðiek tiek daugiau kaip 5 procentus visø bankø paskolø portfelio.

Paskolø fiziniams asmenims dalis padidëjo nuo 20 procentø (2003 m.) iki 26 procentø

(2004 m.) visø paskolø. Didþiausià paskolø dalá sudarë paskolos bûstui ásigyti, taèiau

didëjo paskolø ir vartojimo prekëms bei paslaugoms ásigyti. Ðiø paskolø apimtis didëjo

dël vis populiarëjanèiø debeto ir kredito korteliø su kredito limitu. Didþiàjà paskolø bûstui

ásigyti dalá (78%) sudarë paskolos eurais, o paskolø JAV doleriais dalis ir toliau buvo

maþa. Paskolø eurais populiarumà lemia maþos paskolø ðia valiuta palûkanø normos ir

lûkesèiai, susijæ su bûsimu euro ávedimu.

Toliau maþëjo paskolø litais dalis. 2004 m. minëtø paskolø dalis sumaþëjo 3 punktais.

Didþiàjà paskolø dalá sudarë ilgalaikës paskolos, kuriø prieaugis buvo spartesnis negu

trumpalaikiø paskolø, todël vidutinis paskolø gràþinimo terminas ilgëjo ir 2004 m.

pabaigoje buvo 40 mënesiø.

Dël aktyvios bankø kreditavimo strategijos, kuria siekiama didinti paskolø portfelá, per

metus suteiktø paskolø dalis padidëjo nuo 55 iki 58 procentø bankø turto, o tai lemia

didesná bankø polinká prisiimti kredito rizikà.


67

50 pav. Koncentracija paskolø rinkoje*

* Trijø didþiausiø bankø dalis.

Koncentracija paskolø rinkoje 2004 m. nepakito – trijø didþiausiø bankø rinkos dalis

sudarë 71 procentà visos paskolø rinkos.

51 pav. Uþsienio bankø skyriø paskolø rinkos dalis

Uþsienio bankø skyriø paskolø rinkos dalis 2004 m. padidëjo tik 0,4 punkto. Taèiau

iðaugo nuo 24 iki 52 procentø paskolø valdymo institucijoms dalis. Tai sietina su centrinei

Vyriausybei suteikta didele paskola (palyginti su visa paskolø valdymo institucijoms suma)

viename ið uþsienio bankø skyriø.

2004 m. bankø paskolos visoms ekonominëms veikloms (áskaitant paskolas bankams ir

finansø institucijoms), be paskolø bûstui ásigyti ir vartojimo paskolø, sudarë 14 mlrd. litø

(75% visø paskolø).

Bankø paskolø ekonominëms veikloms portfelis augo dël paskolø nekilnojamajam turtui,

nuomai ir kitai verslo veiklai (padidëjo 824 mln. Lt), finansiniam tarpininkavimui

2004


68

(615 mln. Lt), valstybës valdymui (450 mln. Lt), apdirbamajai pramonei (400 mln. Lt)

bei didmeninei ir maþmeninei prekybai (398 mln. Lt). 2004 m., palyginti su 2003 m.,

ypaè sumaþëjo paskolø prieaugio suma apdirbamajai pramonei (648 mln. Lt) bei did-

meninei ir maþmeninei prekybai (414 mln. Lt). Taèiau dvigubai iðaugo paskolø prieaugio

suma nekilnojamajam turtui, nuomai ir kitai verslo veiklai. 2003 m. bankø paskolø

vieðajam valdymui portfelis buvo sumaþëjæs, taèiau 2004 m. jis padidëjo 451 mln. litø.

52 pav. Paskolø ekonominëms veikloms kaitos veiksniai 2004 m.

Sparèiai didëjanèios paskolos nekilnojamajam turtui sietinos su dideliais nekilnojamojo

turto projektais, taip pat besipleèianèia gyvenamojo bûsto rinka.

Paskolø ekonominëms veikloms struktûra pagal valiutas 2004 m. pakito nedaug: paskolø

litais dalis sumaþëjo nuo 40 procentø (2003 m. pabaigoje) iki 37 procentø (2004 m.

pabaigoje), paskolø JAV doleriais dalis – nuo 11 iki 8 procentø, paskolø eurais dalis

padidëjo nuo 49 iki 55 procentø.

53 pav. Paskolø ekonominëms veikloms struktûra valiutomis

2004 m. pabaigoje paskolø ekonominëms veikloms JAV doleriais suma sudarë 1,15 mlrd.

JAV doleriø (2003 m. pabaigoje – 1,14 mlrd. JAV doleriø). Didþiàjà paskolø JAV doleriais

dalá sudarë paskolos pramonës ir transporto ámonëms. Paskolø JAV doleriais padidëjimà

nulëmë nepastovus JAV dolerio ir euro kursas – rinkos dalyviø lûkesèiai susijæ su krintanèiu


69

JAV dolerio kursu euro atþvilgiu. Taèiau rinkos dalyviø sprendimams átakos turëjo ir

kylanèios paskolø JAV doleriais palûkanos pasaulio rinkose, todël santykinë paskolø JAV

doleriais dalis maþëjo. Paskolø eurais suma padidëjo nuo 1,5 mlrd. eurø (2003 m. pa-

baigoje) iki 2,2 mlrd. eurø (2004 m. pabaigoje), litais – nuo 4,3 iki 5,2 mlrd. litø.

Dël didelës bankø konkurencijos 2004 m. toliau maþëjo vidutinës paskolø ámonëms

eurais palûkanø normos. Jos sumaþëjo nuo 4,34 procento (2003 m. gruodþio mën.) iki

3,48 procento (2004 m. gruodþio mën.). Vidutinës paskolø ámonëms litais palûkanø

normos padidëjo nuo 4,83 iki 4,98 procento, paskolø JAV doleriais – nuo 4,33 iki 4,57

procento. Paskolø palûkanø normas lyginant su VILIBOR, USD LIBOR ir EUR LIBOR

normomis, matyti, kad paskolø eurais marþa ir toliau buvo maþiausia.

12 lentelë. Vidutinë paskolø palûkanø marþa

(baziniais punktais; daugiau uþ 6 mën. VILIBOR, USD LIBOR ir EUR LIBOR mënesio vidurká)

Paskolos 2004 m. Pokytis, palyginti su 2003 m.

litais JAV dol. eurais litais JAV dol. eurais

Ámonëms 239 316 176 –43 –11 –28

Bûstui ásigyti 174 261 163 –20 –36 –19

Paskolø litais ir eurais bûstui ásigyti palûkanø normos sumaþëjo 5 baziniais punktais, o

JAV doleriais – padidëjo daugiau kaip 160 baziniø punktø, taèiau tai susijæ ne su baziniø

palûkanø marþa, bet pastarøjø (USD LIBOR) didëjimu.

54 pav. Bûsto paskolø palûkanø normos

TARPBANKINË RINKA

Dël didelio ekonomikos atvirumo, fiksuoto lito kurso ir laisvo kapitalo judëjimo Lietuvos

tarpbankinë pinigø rinka yra glaudþiai susijusi su uþsienio valiutø rinkomis. Lito ir euro

rinkos dar labiau suartëjo po to, kai Lietuvos bankas nuo 2004 m. kovo 24 d. sumaþino

ið bankø imamà atlyginimo dydá uþ bazinës valiutos pirkimo ar pardavimo sandorius su

Lietuvos banku, o nuo gruodþio 1 d. nustojo riboti atvirà euro pozicijà.

2004


70

13 lentelë. Tarpbankinës rinkos sandoriø apyvarta

Mlrd. Lt

2004 2003

Tarpbankinio skolinimo ir valiutø apsikeitimo sandoriai 410,6 231,8

Litais (áskaitant litø ir uþsienio valiutos apsikeitimo sandorius) 84,5 53,8

Tarp ðalies* bankø 30,5 18,5

Ið jø apsikeitimo sandoriai 4,7 4,5

Su uþsienio bankais 54,0 35,3


Uþsienio valiutomis 326,1 178,0





Prekyba VVP tarp ðalies* bankø 0,7 0,5

Ið jø VVP, iki kuriø iðpirkimo liko ne daugiau kaip 1 m. 0,2 0,2

Valiutø keitimo sandoriai (be apsikeitimo sandoriø) 290,9 245,8

Sandoriai rûðimis

Neatidëliotini 285,0 242,4

Iðankstiniai 5,8 3,3

Ateities – 0,0

Pasirinkimo 0,0 0,0

Sandoriai valiutomis

Lito ir uþsienio valiutø 59,5 118,9

Lito ir bazinës valiutos 58,8 118,3



Su Lietuvos banku (tik neatidëliotini sandoriai) 11,2 2,8

Uþsienio valiutø 231,4 126,8



* Ðalies bankai – Lietuvos banko licencijà turintys komerciniai bankai ir leidimà veikti Lietuvoje turintys uþsienio bankø skyriai.

TARPBANKINË UÞSIENIO VALIUTØ SKOLINIMO IR APSIKEITIMO SANDORIØ RINKA

2004 m., kaip ir anksèiau, pagrindinæ tarpbankinio skolinimo ir apsikeitimo sandoriø

dalá (79,4%) sudarë uþsienio valiutø skolinimo ir apsikeitimo sandoriai (2003 m. – 76,8%).

Minëti sandoriai daþniausiai sudaromi su uþsienio bankais, nes uþsienio rinkos yra svarbios

Lietuvos bankams valdant atsargas valiutomis ir valiutø pozicijas.

Tarp sandoriø uþsienio valiutomis tradiciðkai vyravo trumpalaikiai sandoriai. 2004 m.

1 dienos sandoriai tarp ðalies bankø bei uþsienio bankø sudarë 275,5 mln. litø, jø dalis

nedaug pasikeitë ir sudarë 87,8 procento bendros sandoriø apyvartos (2003 m. – 88,3%).

Sandoriø tarp ðalies bankø apyvarta buvo 11,0 mln. litø, arba 90,1 procento bendros

sandoriø apyvartos (2003 m. – 76,6%).

Palûkanø normos Lietuvos tarpbankinëje uþsienio valiutø skolinimo rinkoje buvo panaðios

á palûkanas tarptautinëse rinkose, taèiau vidutinës 1 dienos eurø skolinimo vidaus rinkoje

palûkanø normos iki 0,15 punkto buvo didesnës uþ atitinkamas bazines euro zonos

palûkanø normas (EONIA).


71

TARPBANKINË LITØ SKOLINIMO IR APSIKEITIMO SANDORIØ RINKA

2004 m. litø skolinimo ir apsikeitimo sandoriø apyvarta buvo 84,5 mlrd. litø, arba 57,1

procento didesnë negu 2003 m. Ðie sandoriai sudarë 20,6 procento (2003 m. – 23,2%)

visø tarpbankinio skolinimo ir apsikeitimo sandoriø.

Labiausiai (64,9%) iðaugo tarpbankinë vidaus rinka, 2004 m. jos apyvarta buvo 30,5 mlrd.

litø (2003 m. – 18,5 mlrd. Lt). Kartu tarpbankinës skolinimo rinkos apyvarta ir toliau

buvo didelë, nes, sumaþëjus atsargø pertekliui, padidëjo poreikis tarpbankinëje rinkoje

kompensuoti dël klientø pavedimø ir autonominiø veiksniø poveikio netolygø bankø

atsargø pasiskirstymà. 2004 m., kaip ir anksèiau, didþiausià átakà bankø atsargoms turintis

autonominis veiksnys buvo Lietuvos Respublikos valstybës iþdo lëðø pervedimai ið bankø

sistemos á Lietuvos bankà, ir atvirkðèiai.

55 pav. Grynasis iþdo lëðø pervedimas*

* Privalomøjø atsargø dalis.

2004 m. sausio–kovo mën., iki minëto Lietuvos banko atlyginimo uþ bazinës valiutos

pirkimo ir pardavimo sandorius sumaþinimo, vidutinë valiutos keitimo tarp Lietuvos banko

ir komerciniø bankø dienos apyvarta buvo 8,1 mln. litø. Ásigaliojus naujai tvarkai, ji padidëjo

iki 54,2 mln. litø. 2004 m. vidutinë valiutos keitimo sandoriø tarp Lietuvos banko ir

komerciniø bankø dienos apyvarta sudarë 44,1 mln. litø (2003 m. – 10,8 mln. Lt). Vidutinë

dienos apyvarta tarpbankinëje vidaus rinkoje taip pat iðaugo – nuo 72,7 mln. litø (2003 m.)

iki 119,7 mln. litø (2004 m.). Labai sumaþëjo trumpalaikiø VILIBOR svyravimai. Stabilesnës

palûkanø normos taip pat galëjo bûti vienas ið veiksniø, skatinanèiø tarpbankinës rinkos

aktyvumà.

Sandoriø litais su uþsienio bankais apyvarta buvo 54,0 mlrd. litø (2003 m. – 35,3 mlrd. Lt),

per metus ji padidëjo 53 procentais. Be to, buvo daugiau sudaryta ilgesnio laikotarpio

sandoriø (vidutinë sandorio trukmë pailgëjo nuo 10 d. iki 12,5 d.), todël ðalies bankø

pretenzijos litais uþsienio bankams 2004 m. iðaugo ir rugpjûèio bei lapkrièio mën. buvo

2,7 mlrd. litø, taèiau gruodþio mën. jos sumaþëjo ir metø pabaigoje sudarë 1,1 mlrd.

litø. Didþiàjà dalá eurø ir litø apsikeitimo sandoriø su bankais nerezidentais ðalies bankai

sudarydavo siekdami patenkinti eurø paklausà ir kartu nepaþeisti maksimalios atviros

euro pozicijos reikalavimo. Nuo 2004 m. gruodþio 1 d. panaikinus atviros euro pozicijos

apribojimà, dalies apsikeitimo sandoriø bankai nepratæsë ir jiems pasibaigus tiesiogiai

pirko eurus.

2004


72

56 pav. Tarpbankinio litø skolinimo sandoriø ir VILIBOR kaita 2004 m.

Tarp ðalies bankø populiaresni yra skolinimo be uþtikrinimo priemoniø sandoriai – 2004 m.

jie sudarë 84,6 procento visø minëtø bankø sandoriø (2003 m – 75,7%). Tarp ðalies ir

nerezidentø bankø daþniau buvo sudaromi apsikeitimo sandoriai – 69,6 procento visø

minëtø bankø sandoriø (2003 m. – 78,5%). Padidëjus aktyvumui tarpbankinëje vidaus

rinkoje, 2004 m. sudaryta daugiau litø skolinimo sandoriø, todël apsikeitimo sandoriø

dalis sumaþëjo iki 50 procentø (2003 m. buvo 59,8%). Didþioji dalis (84,4%) apsikeitimo

sandoriø buvo lito ir bazinës valiutos apsikeitimo sandoriai (2003 m. – 90%). Lito ir

bazinës valiutos apsikeitimo sandoriø vertë per metus padidëjo 23,1 procento – nuo

29,0 mlrd. litø (2003 m.) iki 35,7 mlrd. litø (2004 m.). Taèiau ir po lito susiejimo su euru

sudaromi lito ir JAV dolerio apsikeitimo sandoriai.

Tradiciðkai dauguma tarpbankiniø litø skolinimo sandoriø buvo trumpalaikiai. Iki 1 mën.

sandoriai sudarë 92,9 procento, ið jø 1 dienos – 57,5 procento apyvartos (2003 m. –

atitinkamai 97% ir 54,3%). Vidaus rinkoje 1 dienos paprastai sudaromi skolinimo be

uþtikrinimo priemoniø sandoriai, o ilgesniø laikotarpiø – apsikeitimo sandoriai. O

apsikeitimo sandoriai su uþsienio bankais dominuoja ir 1 dienos.

57 pav. Tarpbankinio litø skolinimo sandoriø struktûra terminais


73

Sandoriø litais palûkanø normos tarpbankinëje rinkoje daþniausiai svyravo tarp atitinkamø

trukmiø VILIBID ir VILIBOR. 2004 m. 1 nakties VILIBID ir VILIBOR vidutinë marþa buvo

0,68 punkto (2003 m. – 1,04 p.), o 12 mën. VILIBID ir VILIBOR – 0,85 punkto (2003 m. –

1,00 p.). Maþëjanti VILIBID ir VILIBOR marþa rodo didëjantá tarpbankinës rinkos stabilumà.

Lito ir uþsienio valiutø keitimo sandoriai yra labai svarbi Lietuvos bankø likvidumo valdymo

priemonë. 2004 m. valiutos keitimo sandoriø apyvarta buvo 290,9 mlrd. litø, arba 18,3

procento didesnë negu 2003 m. Uþsienio valiutos keitimo sandoriai sudarë 79,5 procento,

o lito ir uþsienio valiutos keitimo sandoriai – 20,5 procento visos apyvartos. Tarp pastarøjø

sandoriø tradiciðkai didþiausia buvo neatidëliotinø lito ir bazinës valiutos keitimo sandoriø

su bankais nerezidentais apyvarta. Taèiau ji 2004 m. buvo 45,9 mlrd. litø, arba 2 kartus

maþesnë negu 2003 m., kadangi ðalies bankai euro pozicijai valdyti ëmë aktyviau naudoti

valiutos keitimo ir apsikeitimo sandoriø derinius. Kaip ir 2003 m., ðalies bankai tarpusavyje

sudarë maþà dalá lito ir bazinës valiutos keitimo sandoriø. Be to, 2004 m. jø apimtis

sumaþëjo dvigubai, taèiau sandoriø su Lietuvos banku dalis padidëjo nuo 2,4 procento

iki 19 procentø.

Atsverdami bankø atsargas didinusá bendrà autonominiø veiksniø poveiká, kurá lëmë

valstybës iþdo uþsienyje skolintø ar Lietuvos banke laikytø lëðø pervedimai á bankø sistemà

vidaus iðlaidoms finansuoti, ðalies bankai nupirko ið Lietuvos banko eurø daugiau, negu

jam pardavë tam, kad iðlaikytø racionalø nedidelá atsargø litais pertekliø. O 2003 m.

autonominiai veiksniai bankø atsargas maþino, ir bankai pardavë Lietuvos bankui eurø

0,7 mlrd. litø daugiau, negu ið jo nupirko.

LIETUVOS VERTYBINIØ POPIERIØ RINKA

VYRIAUSYBËS VERTYBINIAI POPIERIAI

2004 m. Lietuvos banke ávyko 44 VVP aukcionai, ið jø 16 valstybës iþdo vekseliø ir 28

Vyriausybës obligacijø (2003 m. – 47 aukcionai).

14 lentelë. VVP pardavimas ir iðpirkimas

Mln. Lt

2004 2003


Parduota VVP nominaliàja verte

Iþdo vekseliø 100,0 106,9 159,5 93,4 459,7 659,6

Obligacijø 180,5 189,6 105,6 115,0 590,6 994,2

Iðpirkta VVP

Iþdo vekseliø 90,0 237,4 170,0 194,1 691,5 725,3

Obligacijø 100,0 100,0 85,0 126,4 411,4 367,6

Aukcionuose parduota 1,1 mlrd. litø nominaliosios vertës VVP. Bendra VVP paklausa

aukcionuose buvo 3,0 mlrd. litø, arba 2,9 karto didesnë negu bendra nominalioji

aukcionuose parduotø VVP vertë (2003 m. aukcionuose parduota 1,7 mlrd. Lt

nominaliosios vertës VVP, o bendra paklausa buvo 2,7 mlrd. Lt, arba 1,6 karto didesnë

negu bendra nominalioji aukcionuose parduotø VVP vertë).

2004


74

58 pav. VVP paklausos ir parduotø aukcionuose VVP santykis

Valstybës ásiskolinimas investuotojams uþ aukcionuose parduotus VVP per metus sumaþëjo

52,5 mln. litø, arba 1,7 procento (2002 m. padidëjo 560,9 mln. Lt, arba 22,6%).

Þemos bazinës VVP eurais palûkanø normos 2004 m. turëjo átakos ðalies VVP pelningumo

maþëjimui pirminëje rinkoje. Aukcionuose parduotø visø terminø VVP vidutinis

pelningumas sumaþëjo nuo 3,6 procento (2003 m.) iki 3,0 procento (2004 m.). 2004 m.,

palyginti su 2003 m., valstybës iþdo vekseliø bendras vidutinis pelningumas sumaþëjo

nuo 2,5 iki 2,1 procento, Vyriausybës obligacijø – nuo 4,4 iki 3,7 procento.

Lietuvos VVP pelningumo ir euro zonos valstybiø skolos vertybiniø popieriø pelningumo

skirtumas sumaþëjo: 6 mën. VVP vidutinis pelningumas aukcionuose buvo vidutiniðkai

0,07 punkto didesnis uþ tokio pat termino Vokietijos vyriausybës skolos vertybiniø popieriø

pelningumà (2003 m. buvo didesnis 0,13 p.). Ilgiausio termino (10 m.) Vyriausybës

obligacijø vidutinis pelningumas aukcionuose buvo 0,53 punkto didesnis uþ tokio pat

termino Vokietijos skolos vertybiniø popieriø pelningumà (2003 m. – 1,26 p.).

59 pav. Vidutinis VVP pelningumas aukcionuose

2004 m. Vyriausybës obligacijos sudarë 56,2 procento visø aukcionuose parduotø VVP

(2003 m. – 60,1%). Nuosekliai ilginant vidutinæ vidaus skolos trukmæ, 2004 m., kaip ir

ankstesniais metais, aukcionuose buvo parduodami ilgesnio termino VVP. Dël to vidutinis


75

VVP apyvartoje terminas pailgëjo nuo 1 102 dienø1 (2003 m. pabaigoje) iki 1 126 dienø

(2004 m. pabaigoje).

60 pav. Vidutinis VVP apyvartoje terminas

Iðleidus ilgesniø terminø Vyriausybës obligacijas, maþiau reikëjo rengti aukcionø ankstesnei

skolai perfinansuoti, o VVP apyvartoje kiekis buvo iðlaikomas rengiant daugiau anksèiau

iðleistø VVP papildymo aukcionø. Todël 2004 m. iðleista tik 15 naujø VVP emisijø. 2004 m.

pabaigoje apyvartoje buvo 30 skirtingø emisijø aukcionuose parduotø VVP (7 emisijø

iþdo vekseliai ir 23 emisijø Vyriausybës obligacijos). 2003 m. pabaigoje apyvartoje buvo

33 emisijø VVP (9 emisijø iþdo vekseliai ir 24 emisijø Vyriausybës obligacijos).

61 pav. Grynasis VVP iðleidimas pagal terminà

2004 m. pabaigoje didþiàjà aukcionuose parduotø VVP apyvartoje dalá (80,8%) sudarë

vertybiniai popieriai, iki kuriø iðpirkimo buvo likæ daugiau kaip 1 m. (2003 m. pabaigoje –

69,0%).

AB „Lietuvos centrinis vertybiniø popieriø depozitoriumas“ (LCVPD) duomenimis,

2004 m. pabaigoje, kaip ir ankstesniais metais, pagrindiniai investuotojai á VVP buvo

Lietuvos komerciniai bankai ir draudimo ástaigos (neáskaitant privalomojo sociali-

1 Skaièiuojant vidutinæ vidaus skolos trukmæ kartu su AB Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) kreditoriø – juridiniø

asmenø, turinèiø valstybës garantijas, finansiniams reikalavimams ávykdyti perduotais neapyvartiniais VVP (2000 m.

jie pakeisti á penkiø skirtingo termino emisijø apyvartinius VVP), 2004 m. pabaigoje jos trukmë buvo 1 098 dienos.

2004


76

nio draudimo). Palyginti su 2003 m., bankø investicijos sumaþëjo 287,6 mln. litø,

draudimo ástaigø – padidëjo 62,5 mln. litø. 2004 m. pabaigoje bankai turëjo ásigijæ 48,9,

draudimo ástaigos – 19,8 procento visø esanèiø apyvartoje aukcionuose parduotø VVP

(2003 m. pabaigoje – atitinkamai 57,5% ir 17,4%).

62 pav. Didþiausi investuotojai á VVP


Gyventojø investicijos á VVP 2004 m. padidëjo 33,2 mln. litø ir metø pabaigoje sudarë

57,5 mln. litø (2003 m. pabaigoje – 24,4 mln. Lt). Metø pabaigoje gyventojai turëjo

ásigijæ 1,9 procento visø VVP apyvartoje (2003 m. pabaigoje – 0,8%).

15 lentelë. Investuotojai á apyvartinius VVP*

Investuotojø grupës 2004 12 31 2003 12 31

mln. Lt** % mln. Lt*** mln. Lt** % mln. Lt***

REZIDENTAI

Finansø maklerio ámonës 1,4 0,0 1,1 1,4 0,0 0,1

Centriniai bankai – – 4,0 – – 5,4

Komerciniai bankai 1 464,0 48,9 46,2 1 751,6 57,5 66,5

Draudimo ástaigos (iðskyrus privalomàjá

socialiná draudimà) 594,0 19,8 52,6 531,5 17,4 69,8

Pensijø fondai (áskaitant privalomàjá

socialiná draudimà) 25,7 0,9 0,0 – – –

Investicinës bendrovës (fondai) 30,3 1,0 0,1 9,0 0,3 0,0

Kiti finansiniai tarpininkai 30,9 1,0 2,1 23,9 0,8 0,0

Valstybës ir savivaldybiø ámonës 355,6 11,9 9,7 282,7 9,3 13,0

Privaèios ámonës 37,7 1,3 9,9 63,9 2,1 13,4

Valstybës valdymo institucijos 232,6 7,8 1,2 241,7 7,9 1,5

Gyventojai 57,5 1,9 1,2 24,4 0,8 1,0

Kiti 10,9 0,4 7,3 10,9 0,4 9,9

Visi rezidentai 2 840,6 94,9 135,4 2 941,0 96,5 180,6

Nerezidentai 155,0 5,2 1,5 107,2 3,5 2,0

Visi rezidentai ir nerezidentai 2 995,6 100,0 136,9 3 048,2 100,0 182,6

*Nominalioji vertë.

**Lietuvos banko organizuotuose aukcionuose parduoti VVP.

***LAIB kreditoriø VVP (emisijø Nr. 60401, 60502, 60601, 60701).


77

2004 m. padidëjo nerezidentø investicijos á aukcionuose parduodamus VVP. Metø

pabaigoje uþsienio investuotojai turëjo ásigijæ 155,0 mln. litø nominaliosios vertës VVP,

arba 5,2 procento VVP apyvartoje (2003 m. pabaigoje – atitinkamai 107,2 mln. Lt ir

3,5%). Daugiausia buvo investavæ Estijos investuotojai – 154,3 mln. litø (jie turëjo ásigijæ

5,1% visø esanèiø apyvartoje VVP).

AB „Vilniaus vertybiniø popieriø birþa“ (VVPB) duomenimis, 2004 m. antrinë VVP

apyvarta sudarë 2 212,4 mln. litø ir buvo 59,7 procento didesnë, palyginti su 2003 m.

2004 m. VVP, iki kuriø iðpirkimo buvo likæ daugiau kaip 1 m., sudarë didþiausià antrinës

apyvartos dalá – 80,4 procento (2003 m. – 69,5%). Kaip ir ankstesniais metais, didþioji

VVP antrinëje rinkoje dalis buvo pirkta ir parduota tiesioginiais sandoriais – 99,3 procento

(2003 m. – 97,4%).

2004 m. didþiausia VVP apyvarta buvo ketvirtàjá ketvirtá – 887,3 mln. litø, arba 40,1

procento visos VVP metø apyvartos VVPB.

VVP apyvartumas padidëjo. 2004 m. antrinë VVP apyvarta sudarë 68,5 procento visø

per metus apyvartoje buvusiø VVP (2003 m. – 47,9%).

BENDROVIØ VERTYBINIØ POPIERIØ RINKA

2004 m. pabaigoje VVPB buvo listinguotos 43 bendroviø akcijos. Nors tendencijos rinkoje

buvo permainingos, per metus akcijø kainos labai padidëjo. Bendra listinguojamø akcijø

kapitalizacija 2004 m. pabaigoje sudarë 16,4 mlrd. litø, per metus ji padidëjo nuo 18 iki

27 procentø BVP.

63 pav. Vertybiniø popieriø rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis

PIRMINË AKCIJØ RINKA

2004 m. buvo 34 bendroviø akcijø, kuriø bendra emisinë vertë sudarë 600 mln. litø,

emisijos, ið jø bankø áregistruotø trijø emisijø – 99 mln. litø. Iðplatinus akcijas, bendrovës

realiai pritraukë 488 mln. litø (0,8% BVP), ið jø bankai – 74 mln. litø.

2004


78

64 pav. Papildomomis ámokomis pritraukto akcinio kapitalo ir BVP

santykis

ANTRINË AKCIJØ RINKA

Per pastaruosius dvejus metus labai sparèiai didëjo akcijø kainø indeksai. 2004 m. antràjá

ketvirtá nedidelis kainø kritimas nebuvo ilgalaikis, ir antràjá pusmetá akcijø kainos vël

ëmë labai sparèiai kilti. 2004 m. bendras birþoje listinguojamø akcijø kainø indeksas

VILSE padidëjo 68 procentais, aktyviausiai birþoje prekiaujamø akcijø indeksas LITIN-10 –

41 procentu1.

65 pav. Akcijø indeksø kaita 2004 m.

(2003 m. gruodþio 31 d. = 1,0)

Bendrà akcijø kainø lygá pastaraisiais metais labiausiai lemia iðorës veiksniai. Investuotojai,

ypaè nerezidentai, vis labiau linkæ tris Baltijos valstybes vertinti kaip ganëtinai vienalytá

ekonominá regionà, kuriame ámoniø perspektyvos yra ið esmës panaðios, o ámoniø vertë

palyginama. Ðios tendencijos iðryðkëjo 2003 m. viduryje, kai labai sustiprëjo ðiø trijø

akcijø rinkø indeksø koreliacija.

1 Nacionalinæ vertybiniø popieriø birþà ásigijus Skandinavijos operatorei OMHEX (kuri vëliau pervadinta OMX), keitësi

Lietuvos akcijø indeksai – bendrà listinguojamø akcijø indeksà LITIN-G pakeitë VILSE, dabar neskelbiamas Oficialiojo

sàraðo akcijø indeksas LITIN.


79

66 pav. Baltijos valstybiø akcijø indeksø kaita

(2001 m. gruodþio 31 d. = 1,0)

Kai kurie analitikai Baltijos valstybiø akcijø rinkø augimà, pranokusá lûkesèius, sieja su

netikëtai dideliu uþsienio instituciniø investuotojø susidomëjimu akcijø rinkomis 2004 m.

ketvirtàjá ketvirtá1. Nors, remiantis Vertybiniø popieriø komisijos duomenimis, nëra

ypatingo uþsienio investicijø antplûdþio á Lietuvos akcijø rinkà, turint omenyje, kad Baltijos

valstybiø rinkos ganëtinai integruotos, teigiami grynieji uþsienio investicijø srautai á

kiekvienà ið jø turëtø daryti teigiamà átakà kitø dviejø ðaliø akcijø rinkoms.

Per metus nerezidentø investicijos á Lietuvos akcijas finansø tarpininkø sàskaitose padidëjo

74 procentais (panaðiai didëjo ir akcijø kainos). Rezidentø investicijos á akcijas padidëjo

maþiau, todël rezidentø investicijø dalis per metus iðaugo 3 punktais ir sudarë 55 procentus.

67 pav. Investuotojai á akcijas*

* Investicijos finansiniø tarpininkø sàskaitose.

2004 m. rezidentø investicijos á akcijas finansiniø tarpininkø sàskaitose padidëjo 51 procentu

ir sudarë daugiau kaip 3 mlrd. litø. Didþiausià ðiø investicijø dalá (64%) sudarë privaèiø

ámoniø investicijos. Finansiniø tarpininkø sàskaitø duomenimis, sparèiausiai augo draudimo

1 Hansabank Markets, Baltic Equity Markets 2005 m. sausio 11 d. duomenys.

2004


80

kompanijø investicijos á akcijas (nuo metø pradþios padidëjo 2,7 k.), taèiau jø, kaip ir kitø

instituciniø investuotojø, investicijos absoliutine iðraiðka buvo palyginti nedidelës.

68 pav. Fiziniø asmenø* investicijos á akcijas

* Fiziniai asmenys, kuriø asmeninëse sàskaitose buvo kreditinis likutis.

Fiziniø asmenø investicijos á akcijas sudarë 26 procentus lëðø finansiniø tarpininkø

sàskaitose. Paþymëtina, jog fiziniø asmenø, turinèiø kreditiná likutá finansiniø tarpininkø

sàskaitose, skaièius per metus sumaþëjo net 11 procentø. 2004 m. pabaigoje vidutinis

jø turëto investicijø portfelio dydis buvo 53 tûkst. litø, arba 84 procentais didesnis negu

prieð metus. Apskritai fiziniø asmenø aktyvumas investuojant á akcijø rinkà yra gana

nedidelis ir, augant gyventojø pajamoms, turëtø didëti.

69 pav. Piniginës ámokos ir iðmokos investicijoms á akcijas

Grynieji pinigø srautai á akcijø rinkà 2004 m. buvo neigiami – piniginës iðmokos

investuotojams buvo 69 mln. litø didesnës negu jø ámokos á akcijas. Lietuvos investuotojø

grynosios ámokos á akcijas buvo teigiamos ir sudarë 22 mln. litø, o uþsienio investuotojø

grynosios ámokos buvo neigiamos – jiems iðmokëta 91 mln. litø.


81

2004 m. bendra akcijø apyvarta VVPB, áskaitant centrinës rinkos, tiesioginius ir kitus

sandorius, sudarë 1,3 mlrd. litø ir buvo 2,1 karto didesnë negu 2003 m. Akcijø apyvarta

centrinëje rinkoje sudarë 514 mln. litø ir buvo 66 procentais didesnë negu 2003 m.,

taèiau, atsiþvelgiant á tai, kad akcijø kainø indeksai 2004 m. labai padidëjo, apyvarta

centrinëje rinkoje buvo panaði kaip ir ankstesniais metais.

70 pav. Akcijø apyvarta VVPB

Akcijø rinkos nepastovumas, ávertintas akcijø indeksø kintamumo rodikliais, 2004 m.

ðiek tiek sumaþëjo. Vis dëlto Lietuvos akcijø rinka buvo truputá nepastovesnë negu Latvijos

ir Estijos akcijø rinkos.

71 pav. Akcijø indeksø nepastovumas*

* Mënesio pokyèiø standartinis nuokrypis.

2004 m. ið 43 VVPB kotiruojamø bendroviø akcijø 39 bendroviø akcijø kapitalizacija

didëjo, 4 bendroviø – maþëjo ir 1 bendrovës nepakito. Tai vëlgi rodo, jog svarbiausi

rinkos tendencijas lemiantys veiksniai buvo ne specifiniai su bendroviø veikla susijæ

veiksniai, o su visos rinkos perspektyvomis susijæ lûkesèiai ir bendras rizikos suvokimas.

2004


82

Listinguojamø bendroviø akcijø kapitalizacijos struktûra 2004 m. maþai pasikeitë.

Energetikos bendroviø akcijø kapitalizacijos dalis padidëjo nuo 38 procentø (2003 m.)

iki 40 procentø (2004 m.), pramonës ámoniø – atitinkamai nuo 35 iki 36 procentø bendros

listinguojamø akcijø kapitalizacijos. Transporto ir ryðiø bendroviø akcijø kapitalizacijos

dalis sumaþëjo nuo 20 procentø (2003 m.) iki 16 procentø (2004 m.). Bendra listinguo-

jamø akcijø kapitalizacija padidëjo 69 procentais. Dël didëjanèios energetikos bendroviø

akcijø kapitalizacijos bendra akcijø kapitalizacija padidëjo 30 punktø, pramonës ámoniø –

26 punktais, transporto ir ryðiø bendroviø – 8 punktais.

72 pav. Listinguojamø akcijø kapitalizacijos pokyèiai 2004 m.

2004 m. labiausiai padidëjo AB „Lietuvos telekomas“ (17%), AB „Snaigë“ (10%), AB

„Maþeikiø nafta“ (8%) akcijø apyvarta centrinëje rinkoje.

Didþiausias santykinis likvidumas buvo AB „Vilniaus vingis“ (akcijø, kuriomis prekiauta,

ir visø akcijø santykis sudarë 54%), AB „Linas“ (27%) ir AB „Anykðèiø vynas“ (25%)

akcijø.

ÁMONIØ SKOLOS VERTYBINIØ POPIERIØ RINKA

2004 m. Lietuvoje áregistruotos ir iðplatintos 7 bendroviø obligacijø emisijos, kuriø

nominalioji vertë buvo 344 mln. litø, ið jos bankø iðplatintø obligacijø – 320 mln. litø.

Bendrovëms iðplatinus obligacijas, pritraukta 75 procentai rezidentø ir 25 procentai

nerezidentø lëðø.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos ámoniø iðleistø ir ðalyje áregistruotø obligacijø

nominalioji vertë 2004 m. pabaigoje buvo 526,4 mln. litø, arba 30 procentø didesnë

negu 2003 m. pabaigoje. Obligacijos buvo iðleistos litais arba eurais (obligacijø eurais

2004 m. pabaigoje buvo 2 emisijos ir jos sudarë 36% visos obligacijø vertës).

Lietuvoje iðleistø ámoniø obligacijø antrinë rinka 2004 m. buvo iðimtinai uþ birþos ribø.

VVPB, siekdama skatinti Lietuvoje ámoniø obligacijø rinkà ir prekybà obligacijomis birþoje,

nuo 2005 m. sausio 1 d. labai sumaþino ámoniø obligacijø átraukimo á prekybos sàraðus

ir kotiravimo mokesèius, kuriuos praktiðkai sulygino su VVP.

VI. Uþsienio atsargø valdymas

83


OFICIALIOSIOS UÞSIENIO ATSARGOS

2004 m. pabaigoje oficialiosios uþsienio atsargos (toliau – uþsienio atsargos) sudarë

2 638,1 mln. eurø (2003 m. pabaigoje – 2 759,6 mln. eurø).

73 pav. Uþsienio atsargø kaitos tendencijos

Per metus oficialiosios uþsienio atsargos sumaþëjo 121,5 mln. eurø, arba 4,4 procento.

74 pav. Uþsienio atsargø kaita 2004 m.

2004


84

Didþiausià átakà uþsienio atsargø pokyèiui tradiciðkai turëjo Lietuvos banko indëlininkø

lëðø pokyèiai ir prekyba bazine valiuta su komerciniais bankais. Lietuvos banko indëlininkø,

kuriø didþiausias yra Finansø ministerija, operacijos per metus uþsienio atsargas padidino

317,5 mln. eurø. Lietuvos bankas komerciniams bankams pardavë 470,8 mln. eurø. Tai

buvo didþiausias uþsienio atsargas maþinantis veiksnys.

16 lentelë. Uþsienio atsargø kaitos veiksniai

Veiksniai Pokytis 2004 m.;

daugiau, maþiau (–), mln. eurø

Lito ir bazinës valiutos keitimas su bankais –470,8

Lietuvos banko indëlininkø operacijos 317,5

Ið jø valiutos keitimas 533,5

Komerciniø bankø privalomosios atsargos 30,8

Grynojo turto vertës prieaugis 56,6

Kita –55,61

Ið viso –121,5

UÞSIENIO ATSARGØ FUNKCINËS DALYS IR PAGRINDINIAI VALDYMO PRINCIPAI

Pagrindinis Lietuvos banko tikslas valdant uþsienio atsargas – garantuoti toká likvidþiø

finansiniø iðtekliø kieká, kurio visada pakaktø fiksuotam lito kursui bazinës valiutos atþvilgiu

iðlaikyti. Ágyvendinant ðá tikslà, uþsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis

likvidumo ir saugumo principais. Ávykdþius ðiuos reikalavimus, uþsienio atsargos valdomos

siekiant didesnio pelningumo.

Nustatant uþsienio atsargø investavimo strategijà, atsiþvelgta á tai, kad fiksuoto valiutos

kurso sàlygomis dël daþnø intervencijø vidaus valiutø rinkoje kinta uþsienio atsargø

dydis. Taèiau net tuo atveju, kai dël vidaus ar iðorës veiksniø yra nestabili situacija ðalies

finansø rinkoje, dalis uþsienio atsargø nesikeièia. Dël ðios prieþasties uþsienio atsargos

yra suskirstytos á funkcines dalis – likvidumo, investiciná ir aukso portfelius.

Konkreèioms uþsienio atsargø dalims keliami nevienodi tikslai. Likvidumo portfelyje

esanèios uþsienio atsargos pirmiausia skirtos Lietuvos banko operatyvaus likvidumo

poreikiui patenkinti, daugiausia atliekant operacijas vidaus valiutø rinkoje ir tvarkant

indëlininkø sàskaitas. Kadangi ðiame portfelyje esanèiø lëðø gali bet kada prireikti,

nustatant portfelio investavimo strategijà, taikomas 1 mën. investavimo laikotarpis.

Likvidumo portfelio lëðas siekiama valdyti taip, kad per ðá laikotarpá portfelio investicijø

gràþa niekada nebûtø neigiama ir sistemingai bûtø didesnë uþ nerizikingø investicijø

(1 nakties tarpbankiniø investicijø) mënesinæ gràþà.

Investicinio portfelio lëðas prireikus taip pat galima panaudoti intervencijoms vidaus

valiutø rinkose ar kitiems tikslams, taèiau kadangi maþai tikëtina, kad to prireiks per

nustatytà laikotarpá, labiau sureikðminamas pelningumo reikalavimas. Nustatant ðio

portfelio investavimo strategijà, taikomas 1 m. investavimo laikotarpis. Investicinio

portfelio lëðas siekiama valdyti taip, kad per ðá laikotarpá portfelio investicijø gràþa su

didele tikimybe nebûtø neigiama ir kad per pakankamai ilgà laikotarpá vidutinë metinë

1 Ið jø 53,7 mln. eurø sumaþëjo dël atpirkimo sandoriø pokyèio.


85

portfelio gràþa bûtø didesnë uþ vienø kalendoriniø metø investicijø á didelio patikimumo

finansinæ priemonæ vidutinæ gràþà.

Iki minimumo sumaþëjus palûkanoms uþ aukso investicijas, pasikeitë aukso investavimo

strategija. Aukso investicijø apimtis buvo nuosekliai maþinama ir nuo 2004 m. gruodþio

mën. visas auksas laikomas aukso saugojimo sàskaitoje.

UÞSIENIO ATSARGØ LIKVIDUMAS

Vadovaudamasis likvidumo principu, Lietuvos bankas uþsienio atsargas valdo taip, kad

prireikus investicijos galëtø bûti greitai ir be dideliø sànaudø likviduotos, o gautos áplaukos

panaudotos intervencijoms valiutø rinkoje (ar kitais tikslais).

Lietuvos bankas absoliuèià daugumà uþsienio atsargø investuoja á didþiausio likvidumo

finansines priemones. Tai garantuoja ne tik tai, kad beveik visos uþsienio atsargos gali

bûti panaudotos per ypaè trumpà laikà, taèiau ir finansø rinkø nestabilumo laikotarpiu

santykinai nedideles ðiø investicijø likvidavimo sànaudas. Investicijø á labai likvidþias finan-

sines priemones dalis 2004 m. vidutiniðkai sudarë 75 procentus uþsienio atsargø. Investicijos

á pasaulio finansø rinkose likvidþiausiomis ir saugiausiomis laikomas finansines priemones –

centriniø vyriausybiø vertybinius popierius (VP) sudarë 73 procentus uþsienio atsargø.

75 pav. Investicijø pasiskirstymas pagal finansines priemones 2004 m.

Lietuvos bankas taiko operatyvaus likvidumo reikalavimus, kurie uþtikrina tai, kad áprasto

masto intervencijos vidaus valiutø rinkoje ir Lietuvos banko ásipareigojimai indëlininkams

galëtø bûti vykdomi nelikviduojant jokiø investicijø.

UÞSIENIO ATSARGØ SAUGUMAS

Investuodamas uþsienio atsargas, Lietuvos bankas susiduria su skolinimo, valiutø kurso

ir palûkanø normø rizika. Siekdamas ágyvendinti uþsienio atsargoms keliamà saugumo

principà, Lietuvos bankas nustato normatyvus ir apribojimus ðiai rizikai valdyti.

Skolinimo rizika ribojama sudarant priimtinø finansø institucijø ir vertybiniø popieriø

leidëjø sàraðus, nustatant investicijø koncentracijos ir individualius limitus. 2004 m. pada-

ryta nemaþai pakeitimø tobulinant skolinimo rizikos valdymo sistemà. Metø pradþioje

pradëta taikyti integruota, atsiþvelgiant á sandorio ðaliø ir leidëjø nemokumo tikimybæ ir

operacijø rizikingumà, skolinimo rizikos valdymo sistema, kuri leidþia racionaliau paskirs-

tyti limitus ir juos efektyviau panaudoti.

2004


86

Á finansø institucijø bei vertybiniø popieriø leidëjø sàraðus átraukiami tik tokios sandorio

ðalys ir emitentai, kurie turi aukðtus tarptautiniø reitingo agentûrø suteiktus kredito

reitingus. Reitingai yra nuolat stebimi ir operatyviai reaguojama á jø faktinius bei galimus

pasikeitimus. Investicijø pasiskirstymui pagal reitingus turëjo átakos tai, kad investuojant

visuomet siekiama optimalaus investicijø saugumo ir pelningumo santykio. 2004 m.

investicijos á aukðèiausio patikimumo, t. y. Aaa reitingo, finansines priemones vidutiniðkai

sudarë 54 procentus uþsienio atsargø, o vidutinis Lietuvos banko uþsienio atsargø

investicijø kredito reitingas buvo Aa21.

76 pav. Investicijø pasiskirstymas pagal reitingus 2004 m.

Skolinimo rizikai maþinti plaèiai taikomas investicijø koncentracijos ribojimo principas.

Ðiam principui ágyvendinti nustatyti tam tikrø finansiniø priemoniø, emitentø, sandorio

ðaliø grupiø ir vienos valstybës emitentø ir sandoriø ðaliø investicijø limitai. 2004 m.

investuota á 20 ðaliø finansines priemones. Didþiàjà ðiø investicijø dalá sudarë investicijos

á Vokietijoje, Prancûzijoje ir Italijoje registruotø emitentø leidþiamus vertybinius popierius.

Sandorio ðaliø atþvilgiu nustatyti individualûs limitai taip pat padeda iðvengti pernelyg

didelës investicijø ir operacijø koncentracijos vienoje sandorio ðalyje.

Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai, susiduria su uþsienio valiutos kurso rizika

ir dël nepalankiø valiutos kursø pokyèiø uþsienio atsargø vertë nacionaline valiuta gali

sumaþëti. Kadangi Lietuvoje yra fiksuotas lito ir euro kursas, Lietuvos bankas valiutos

kurso rizikà sumaþina iki minimumo, beveik visas uþsienio atsargas, nesusijusias su ásipa-

reigojimais uþsienio valiutomis, investuodamas eurais. Taèiau visiðkai iðvengti valiutos

kurso rizikos Lietuvos bankas negali dël aukso, kurio kaina yra JAV doleriais, investicijø.

Aukso kaina JAV doleriais per metus padidëjo 5 procentais. Taèiau ðis aukso kainos

kilimas nekompensavo JAV dolerio nuvertëjimo nuostoliø. Per metus Lietuvos banko

turima aukso vertë sumaþëjo 8 mln. litø. Valiutø kurso rizikà geriausiai parodo valiutinës

pozicijos ir aukso vertës pokyèio rizikos (VPR) rodiklis2 . Ðis rodiklis vidutiniðkai per metus

sudarë apie 1,3 mln. eurø (maksimumas – 1,7 mln. eurø).

1 Ðis rodiklis apskaièiuotas vadovaujantis reitingø agentûros Moody’s skirtingø reitingø korporacijø ir vyriausybiø

10 m. nemokumo tikimybëmis bei investicijø vidutine struktûra.2 VPR apskaièiuotas remiantis praëjusiø laikotarpiø 36 dienø uþsienio valiutø kursø ir aukso kainos pokyèiø bei

koreliacijos duomenimis. Ðis rodiklis parodo su 95 procentø tikimybe didþiausià sumà, kurià Lietuvos bankas galëjo

prarasti per vienà darbo dienà dël nepalankiø valiutos kurso ir aukso kainos svyravimø.


87

17 lentelë. Uþsienio atsargø, nesusijusiø su ásipareigojimais uþsienio valiutomis,

struktûra

(vidutiniškai per metus; procentais)

Valiuta 2004 2003 Pokytis, punktais

Eurai 96,8 96,5 0,3

Auksas 3,2 3,5 –0,3

Iš viso 100,0 100,0 –

Lietuvos bankas, vykdydamas iþdo agento funkcijas, tvarko valstybës iþdo, valstybës

fondø bei kai kuriø valstybës institucijø sàskaitas. Be to, Lietuvos komerciniai bankai

Lietuvos banke laiko privalomàsias atsargas. Nemaþa dalis ðiø lëðø yra denominuota

uþsienio valiutomis. Siekiant iðvengti valiutos kurso rizikos, ásipareigojimus uþsienio valiuta

atitinkantis turtas investuojamas ásipareigojimø valiuta. Ásipareigojimai eurais sudarë

vidutiniðkai per metus 83,4 procento, ásipareigojimai JAV doleriais – 16,5 procento ási-

pareigojimø uþsienio valiutomis. Lietuvos banko indëlininkø lëðos vidutiniðkai sudarë

82,3 procento, komerciniø bankø privalomosios atsargos – 17,7 procento Lietuvos banko

ásipareigojimø uþsienio valiutomis.

Ágyvendindamas saugumo principà, Lietuvos bankas atsiþvelgia ne tik á skolinimo bei

valiutø kurso rizikà, bet ir palûkanø normø rizikà. Palûkanø normø rizika valdoma nu-

statant kiekvienos uþsienio atsargø funkcinës dalies kontroliná indeksà, jo modifikuotà

finansinæ trukmæ (MFT), didþiausius leistinus portfeliø realiøjø investicijø nukrypimus

nuo kontrolinio indekso MFT, leistinà individualiø investicijø trukmæ.

Atsiþvelgdamas á uþsienio atsargø dydá ir likvidumo poreiká bei siekdamas didesnio pel-

ningumo, 2004 m. pradþioje Lietuvos bankas padidino investiciná portfelá. Dël to padidëjo

atsargø MFT o kartu ir palûkanø normø rizika. 2004 m. antràjá ketvirtá, padidëjus palûkanø

normø svyravimams, palûkanø normø rizika buvo sumaþinta sutrumpinus investicinio

portfelio kontrolinio indekso MFT.

18 lentelë. Uþsienio atsargø ir jø funkciniø daliø vidutinë metø MFT

Funkcinës dalys 2004 2003

Likvidumo portfelis 0,27 0,20

Eurø dalis 0,28 0,19

JAV doleriø dalis 0,16 0,25

Investicinis portfelis 1,66 1,93

Aukso portfelis 0,12 0,48

Ið viso 0,94 1,02

MFT parodo investicijø jautrumà fiksuotam palûkanø normø pokyèiui, taèiau nepadeda

visapusiðkai jos ávertinti. Rodiklis, kuris padeda visapusiðkiau ávertinti prisiimtà rizikà ir

atsiþvelgti ne tik á palûkanø normø pokytá, bet ir á palûkanø normø svyravimo mastà bei

kitus veiksnius, yra VPR rodiklis1.

1 VPR rodiklis apskaièiuotas remiantis praëjusiø laikotarpiø 36 dienø vertybiniø popieriø, aukso kainos ir uþsienio

valiutø kursø pokyèiø bei jø koreliacijos duomenimis. Ðis rodiklis parodo su 95 procentø tikimybe didþiausià sumà,

kurià Lietuvos bankas galëjo prarasti per vienà darbo dienà dël nepalankiø vertybiniø popieriø ir aukso kainos bei

valiutos kurso svyravimø.

2004


88

19 lentelë. Uþsienio atsargø, be ásipareigojimø uþsienio valiutomis, VPR

(metø pabaigoje, mln. eurø)

2004 2003

Likvidumo portfelis 0,01 0,17

Investicinis portfelis 0,87 1,13

Aukso portfelis 1,02 1,36

Diversifikacijos efektas –0,70 –1,13

Iš viso 1,20 1,53

2004 m. pabaigoje uþsienio atsargø, nesusijusiø su ásipareigojimais uþsienio valiuta, VPR

buvo apie 20 procentø maþesnë negu 2003 m. pabaigoje. Tam turëjo átakos sumaþëjæ

pelningumo normø ir aukso kainos svyravimai.

UÞSIENIO ATSARGØ PELNINGUMAS

Ávykdþius pagrindinius uþsienio atsargø valdymui keliamus likvidumo ir saugumo

reikalavimus, uþsienio atsargos valdomos vadovaujantis pelningumo principu, t. y. jos

investuojamos taip, kad per ilgà laikotarpá bûtø gaunama kuo didesnë investicijø gràþa.

Vidutinë uþsienio atsargø investicijø gràþa 2004 m. buvo 2,60 procento (2003 m. –

2,61%). Per metus ið uþsienio atsargø investicijø gauta 69 mln. eurø pajamø.

20 lentelë. Uþsienio atsargø funkciniø daliø gràþa

Procentais

2000 2001 2002 2003 2004

Likvidumo portfelis 6,06 4,41 3,03 2,27 2,02

Eurø dalis – – – 2,38 2,10

JAV doleriø dalis – – – 1,18 1,32

Investicinis portfelis 8,72 7,30 8,12 3,09 3,28

Aukso portfelis 1,17 1,25 0,88 0,34 0,09

Iš viso 6,43 4,87 3,80 2,61 2,60

Uþsienio atsargø funkciniø daliø gràþa atitiko pagrindinius keliamus reikalavimus –

likvidumo portfelio gràþa në vienà mënesá nebuvo neigiama ir sistemingai buvo didesnë

uþ nerizikingos investicijos (1 nakties tarpbankiniø investicijø) gràþà, metinë investicinio

portfelio gràþa buvo teigiama ir buvo didesnë uþ 1 m. trukmës investicijø á didelio

patikimumo finansinæ priemonæ vidutinæ gràþà. Portfeliø aktyvaus valdymo rezultatai

taip pat buvo teigiami – visø portfeliø pajamos buvo apie 828 tûkst. eurø didesnës,

negu bûtø gautos ið menamø (kontroliniø indeksø) investicijø.

VIII. Kredito ástaigø prieþiûra

89

VII. Grynøjø pinigø valdymas

GRYNØJØ PINIGØ IÐLEIDIMAS IR IÐËMIMAS

2004 m. padaugëjo grynøjø pinigø apyvartoje. Per metus iðleista á apyvartà 2 018,8 mln.

litø, o iðimta ið apyvartos 1 561,0 mln. litø. Bendra iðleistø á apyvartà pinigø suma padidëjo

457,8 mln. litø.

2004 m. balandþio mën. á apyvartà iðleistos proginë 50 litø sidabro moneta ir apyvartinë

1 lito moneta, skirtos Vilniaus universiteto 425-eriø metø sukakèiai, birþelio mën. – pro-

ginë, treèioji ið serijos „Lietuvos istorijos ir architektûros paminklai“, 50 litø sidabro

moneta, skirta Paþaislio kamalduliø vienuolyno ansambliui, rugsëjo mën. – proginë 50

litø moneta, skirta Pirmojo Lietuvos Statuto 475-eriø metø sukakèiai, gruodþio mën. –

proginë 50 litø moneta, skirta Kurðiø nerijai (UNESCO pasaulio paveldas).

2004 m. gruodþio 31 d. iðleistø á apyvartà grynøjø pinigø, áskaitant progines monetas ir

numizmatinius rinkinius, buvo 5,6 mlrd. litø (2003 m. gruodþio 31 d. – 5,1 mlrd. Lt).

21 lentelë. Grynasis pinigø iðleidimas ir iðëmimas (–)

Mln. Lt

Metai Ketvirèiai

I II III IV I–IV

2004 –153,2 203,4 104,1 303,5 457,8

2003 103,4 268,4 52,0 491,0 914,8

BANKNOTØ IR MONETØ APYVARTOJE STRUKTÛRA

2004 m. gruodþio 31 d. apyvartoje buvo 60,9 mln. banknotø ir 551,5 mln. monetø.

Per metus banknotø apyvartoje skaièius padidëjo 1,9 mln., o jø suma – 447,5 mln. litø.

Monetø apyvartoje skaièius padidëjo 57,8 mln., o jø suma – 10,3 mln. litø.

77 pav. Banknotø apyvartoje struktûra

(palyginta su visa banknotø suma)

2004


90

2004 m. pabaigoje didþiausià banknotø apyvartoje sumos dalá (38,1%) sudarë 100 litø

banknotai. Per metus jø dalis sumaþëjo 2,6 punkto. Taèiau 200 litø ir 500 litø banknotø

dalis padidëjo atitinkamai 2,4 ir 1,4 punkto.

2004 m. pabaigoje 1, 2 ir 5 litø monetos, kuriomis baigiami pakeisti tø paèiø nominalø

banknotai, sudarë 68,3 procento visos monetø apyvartoje sumos. Per metus minëtø

monetø apyvartoje dalis beveik nepakito (1 ir 2 litø monetø dalis padidëjo 1,3 punkto,

o 5 litø monetø dalis sumaþëjo 0,9 punkto).

78 pav. Monetø apyvartoje struktûra

(palyginta su visa monetø suma)

22 lentelë. Banknotai ir monetos apyvartoje


Nominalas Mln. Lt Mln. vnt.

2004 2003 2004 2003

Banknotai

1 Lt 2,6 2,7 2,6 2,7

2 Lt 2,6 2,6 1,3 1,3

5 Lt 2,3 2,4 0,5 0,5

10 Lt 85,9 84,7 8,6 8,5

20 Lt 168,4 169,0 8,4 8,4

50 Lt 388,3 396,7 7,8 7,9

100 Lt 2 086,4 2 046,5 20,9 20,5

200 Lt 1 801,8 1 534,3 9,0 7,7

500 Lt 937,6 789,8 1,9 1,6

Visi banknotai 5 476,0 5 028,5 60,9 59,0

Monetos

1 ct 2,0 1,7 198,8 174,0

2 ct 2,0 1,8 101,7 88,5

5 ct 2,2 1,9 43,2 38,8

10 ct 10,6 10,0 106,1 99,6

20 ct 8,9 8,3 44,7 41,3

50 ct 6,9 6,4 13,8 12,8

1 Lt 23,2 20,6 23,2 20,6

2 Lt 27,7 24,6 13,9 12,3

5 Lt 30,0 28,4 6,0 5,7

Proginës monetos ir numizmatiniai rinkiniai 5,1 4,6 0,2 0,1

Visos monetos 118,6 108,3 551,5 493,7


91

ATSARGØ FONDØ SAUGOJIMAS IR BANKNOTØ NAIKINIMAS

Lietuvos bankas, vykdydamas savo iðimtinæ teisæ – iðleisti á apyvartà ir iðimti ið apyvartos

Lietuvos Respublikos pinigus, – sudaro ðalies grynøjø pinigø (banknotø ir monetø)

atsargas, kurios saugomos Lietuvos banko saugyklose.

Siekiant garantuoti aukðtà apyvartoje esanèiø pinigø kokybæ, iðleidþiami á apyvartà tik

tinkami, nesusidëvëjæ ir nesutepti banknotai bei kokybiðkos monetos. 2004 m. buvo

pakankamos visø nominalø banknotø ir monetø atsargos. Jos leido patenkinti visà grynøjø

pinigø poreiká. Saugyklose saugomø tinkamø apyvartai banknotø ir monetø skaièius

per metus sumaþëjo 63,6 mln. Nukaldinta 17 mln. 1 cento monetø ir 20 mln. 2 centø

monetø.

Susidëvëjæ ir iðimti ið apyvartos visø laidø banknotai bei monetos yra sunaikinami. 2004 m.

sunaikinta daugiau kaip 40 mln. iðimtø ið apyvartos banknotø ir 22 mln. monetø.


93


PAGRINDINËS KREDITO ÁSTAIGØ PRIEÞIÛROS KRYPTYS IR PRIORITETAI

Lietuvos bankas 2004 m. nuosekliai tæsë darbus, siekdamas ágyvendinti tarptautinæ

praktikà atitinkanèià kredito ástaigø prieþiûros sistemà, skatindamas bankus tobulinti

savo vidaus kontrolës sistemas, tinkamai ávertinti, kontroliuoti bei valdyti áprastinæ rizikà

ir laiku nustatyti naujas problemas, ið anksto numatyti priemones, kuriø bûtø imtasi

siekiant iðlaikyti stabilià banko veiklà rinkoje susiklosèius tam tikroms nepalankioms

aplinkybëms. Be to, Lietuvos bankas nuolat stebëjo, kaip bankai laikosi nustatytø veiklos

rizikà ribojanèiø normatyvø ir kitø saugios veiklos reikalavimø, panaudodamas

dokumentinës prieþiûros galimybes ir inspektuodamas paèius bankus.

2004 m. iðsiskyrë tuo, kad teko atlikti nemaþai bankø veiklà reglamentuojanèiø teisës

aktø pertvarkymø Lietuvai ástojus á ES, ágyvendinant naujas Lietuvos Respublikos bankø

ástatymo ir Lietuvos banko ástatymo nuostatas. Siekiant uþtikrinti, kad bûtø ágyvendintos

supaprastintos áëjimo á rinkà procedûros ES valstybiø nariø jurisdikcijai priklausantiems

bankams, norintiems pradëti veiklà mûsø ðalyje, buvo pakeistos kai kurios licencijavimo

procesà reglamentuojanèios taisyklës, apibrëþta Lietuvos Respublikos bankø ir jø

kontroliuojamø finansø ámoniø filialø steigimo ir (ar) finansiniø paslaugø teikimo kitoje

ES valstybëje narëje neásteigus filialo tvarka bei kitose ES valstybëse narëse licencijuotø

uþsienio bankø ir jø kontroliuojamø finansø ámoniø teisës teikti finansines paslaugas

Lietuvos Respublikoje ágyvendinimo tvarka.

Atsiþvelgiant á pasikeitusias bankø veiklos sàlygas ástojus á ES ir bankø sektoriaus plëtrà,

2004 m. patvirtinti kapitalo pakankamumo normatyvo skaièiavimo pakeitimai. Siekiant

sudaryti vienodas konkurencines sàlygas Lietuvos bankams bendroje ES erdvëje, Lietuvos

Respublikos bankams sumaþintas taikomas kapitalo pakankamumo normatyvo dydis ir

pakeistas Maksimalios bendros atvirosios pozicijos uþsienio valiuta ir tauriaisiais metalais

normatyvas, nustatant, kad bankø turima eurø pozicija neribojama.

Lietuvos bankas 2004 m. patikslino kai kuriuos apskaità ir atskaitomybæ reglamentuo-

janèius teisës aktus. Ágyvendinant ES reglamentà dël ES apskaitos sistemos tobulinimo

taikant atnaujintus tarptautinius finansinës atskaitomybës standartus, 2004 m. pa-

tvirtintos naujos redakcijos Finansinës grupës ataskaitø konsolidavimo ir jungtinës (kon-

soliduotos) prieþiûros taisyklës. Jose nustatytos finansinës grupës konsoliduotø ataskaitø

rengimo sàlygos, bûdai, konsoliduotø ataskaitø pateikimo Lietuvos bankui bei paskelbimo

visuomenei tvarka. Taisyklëse, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos banko atliekamos

konsoliduotos prieþiûros tvarka priklausys nuo to, ar patronuojantis finansinës grupës

bankas ar finansø kontroliuojanèioji (holdingo) bendrovë priklauso ES valstybës narës ar

treèiosios ðalies jurisdikcijai. Taip pat buvo patvirtintos naujos Uþsienio bankø filialø,

veikianèiø Lietuvos Respublikoje, prieþiûros taisyklës. Jose nustatytos nevienodos

2004


94

prieþiûros sàlygos ES valstybëse narëse licencijuotø uþsienio bankø filialams ir uþsienio

bankø, licencijuotø treèiosiose ðalyse ne ES valstybëse narëse, filialams. Taisyklëse taip

pat nustatyta uþsienio bankø filialø ataskaitø pateikimo Lietuvos bankui ir paskelbimo

visuomenei tvarka.

2004 m. Lietuvos bankas ir toliau nemaþai dëmesio skyrë bankø rizikos valdymo stipri-

nimo procesui. Ávertinus pastaruoju metu iðryðkëjusias naujas ðalies bankø veiklos ten-

dencijas, kai bankai atsisako tam tikros veiklos (pvz., saugos, grynøjø pinigø inkasacijos,

informaciniø sistemø prieþiûros, programinës árangos kûrimo) ir sudaro sandorius su

treèiaisiais asmenimis dël banko veiklà papildanèiø paslaugø pirkimo, ir siekiant uþtikrinti,

kad po ðiø sandoriø sudarymo banko veikla iðliktø stabili ir patikima, o prieþiûrai nebûtø

kliûèiø efektyviai vykdyti savo funkcijas, patvirtintos Banko veiklà papildanèiø paslaugø

pirkimo taisyklës. Jose numatyti tam tikri esminiai principai, kuriø turëtø laikytis bankai

sudarydami minëtus sandorius.

Siekiant, kad bûtø visapusiðkiau parodyta bankø veiklos rizika ir remiantis kitø ES valstybiø

nariø praktika bei Bazelio bankø prieþiûros komiteto nuostatomis, nuo ástojimo á ES

pradëta taikyti nauja likvidumo normatyvo skaièiavimo tvarka, pagal kurià bankai

skatinami savo lëðas patikëti patikimesniø ir stabilesnës plëtros valstybiø finansø ir kredito

institucijoms.

Vadovaujantis tarptautinëje praktikoje pripaþintomis rekomendacijomis ir standartais,

patvirtintos naujos redakcijos Banko vidaus audito organizavimo bendrosios nuostatos,

kurios ásigaliojo nuo 2005 m. Nuostatose iðplëstos banko vidaus audito komiteto

funkcijos, aptarta audito komiteto sudëtis, pavaldumas ir atskaitomybë, didesnis vaidmuo

suteiktas banko stebëtojø tarybai, vidaus audito komitetui, taip pat numatyta vidaus

audito tarnybos didþiausia nepriklausomybë.

Pastaruoju metu gana sparèiai didëjantis paskolø portfelis rodo, kad ðiai veiklos srièiai ir

toliau turi bûti skiriamas reikiamas dëmesys. Siekiant tobulinti kredito rizikos valdymà ir

sudaryti galimybes bankams pamaþu pereiti prie Bazelio Naujajame kapitalo susitarime

bei atitinkamose ES direktyvose rekomenduojamø taikyti vidaus skolininkø reitingø

modeliø, Lietuvos bankas 2004 m. pradëjo ágyvendinti tolesná centralizuotai tvarkomos

Paskolø rizikos duomenø bazës plëtros koncepcijos etapà. Po planuojamø pakeitimø

numatoma pradëti klasifikuoti paskolø gavëjus pagal tam tikras kategorijas atsiþvelgiant

á verslo pobûdá, taip pat pradëti kaupti informacijà apie paskolos gavëjø ásipareigojimø

nevykdymo atvejus pagal nustatytus kriterijus. Remiantis ðia informacija, vëliau bus galima

apskaièiuoti skolininkø ásipareigojimø nevykdymo tikimybæ, kurià bûtina þinoti siekiant

pradëti naudoti vidaus reitingø modelius. Be to, numatoma patobulinti informacijos

apie paskolos gràþinimo uþtikrinimo priemones kaupimà, kai turtas ákeièiamas keliems

kreditoriams, ir á paskolos ávykdymo uþtikrinimo priemones átraukti finansiná uþstatà,

atitinkantá Lietuvos Respublikos finansinio uþtikrinimo susitarimø ástatymo reikalavimus.

Viena ið svarbiø 2004 m. Lietuvos banko veiklos krypèiø kredito ástaigø prieþiûros srityje –

tai pasirengimas ðalyje ágyvendinti Bazelio Naujàjá kapitalo susitarimà ir ES naujàjà kapitalo

direktyvà, kuri kol kas dar nepatvirtinta Europos Parlamente. Lietuvos bankas ðiuo tikslu

organizavo susitikimus su bankø atstovais. Jø metu buvo siekiama ávertinti bankø

pasirengimo lygá rengiantis ágyvendinti naujus kapitalo reikalavimus, ypaè vertinant kredito

ir operacinæ rizikà, atkreipti bankø dëmesá á esminius reikalavimø momentus, iðsiaiðkinti

pagrindines kylanèias problemas ir bankø ketinimus tolesnëje ateityje pereiti prie


95

sudëtingesniø kapitalo poreikio skaièiavimo metodø. Be to, ðalies bankø buvo papraðyta

atlikti parengiamuosius darbus numatomam kapitalo pakankamumo skaièiavimui pagal

ankstesnius ir naujuosius reikalavimus. 2004 m. pabaigoje Lietuvos bankas pradëjo rengti

kapitalo pakankamumo skaièiavimo pagal ES naujosios kapitalo direktyvos reikalavimus

tvarkà numatomiems pereinamojo laikotarpio skaièiavimams atlikti.

Atsiþvelgdamas á paþangià uþsienio ðaliø prieþiûros institucijø praktikà, Lietuvos bankas

tobulina taikomus prieþiûros metodus ir priemones. 2004 m. perþiûrëta inspektavimo,

kaip vienos ið svarbiausiø nuolatinës prieþiûros priemoniø, vykdymo tvarka. Ankstesnioji

CAMELS reitingais pagrásta inspektavimo metodika pakeista á rizikos rûðis sukoncentruoto

inspektavimo sistemà. Atliekant bendràjá banko inspektavimà, tikrinama banko valdymas,

vidaus kontrolë, ar pagrindiniø banko rizikos rûðiø – kredito, likvidumo, rinkos ir opera-

cinës – valdymo sistema veiksminga ir leidþia laiku nustatyti, ávertinti, stebëti bei valdyti

rizikà, o atliekant tiksliná inspektavimà, tikrinamos tam tikros konkreèios dëmesio reika-

lingos veiklos sritys. Atsiþvelgiant á tai, kad nuo 2004 m. liepos 1 d. ásigaliojo nauja

Abejotinø aktyvø vertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjiniø sudarymo tvarka, ins-

pektavimo metu, be kita ko, buvo analizuojamos ir vertinamos bankø parengtos Abejotinø

aktyvø vertinimo ir grupavimo taisyklës, uþtikrinimo priemoniø vertinimo taisyklës ir kiti

su ðiomis taisyklëmis susijæ dokumentai, pateikti nurodymai dël jø tobulinimo.

2004 m. nemaþai dëmesio skirta tarpvalstybinio bendradarbiavimo klausimams. Lietuvos

banko atstovai visateisiø nariø teisëmis ásitraukë á ávairiø ES institucijø ir ECB darbo grupiø

veiklà, kur buvo toliau svarstomi klausimai, susijæ su bankø sektoriaus ir prieþiûros

institucijø veiklos pokyèiais, ágyvendinant bendrus prieþiûros standartus pagal ES naujosios

kapitalo direktyvos ir Bazelio Naujojo kapitalo susitarimo reikalavimus. 2004 m. pradþioje

pasiraðyta sutartis dël bendradarbiavimo kredito ástaigø veiklos prieþiûros srityje su

Ðvedijos finansø sektoriaus prieþiûros institucija, kurios atstovai vëliau lankësi Lietuvos

banke ir aptarë naujø kapitalo reikalavimø taikymo klausimus. Vokietijos finansø

sektoriaus prieþiûros institucijos kvietimu Lietuvos banko atstovai dalyvavo darbiniame

susitikime Bonoje ir aptarë bendros ES licencijos bankams iðdavimo klausimus. Lietuvos

banko darbuotojai Helsinkyje buvo susitikæ su Suomijos finansø prieþiûros tarnybos

atstovais ir pasikeitë informacija apie Sampo banko ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos

skyriaus prieþiûrà, aptarë naujø kapitalo reikalavimø taikymo klausimus ir apsvarstë

galimybes atnaujinti bendradarbiavimo sutartá. Lietuvos banke lankësi Ukrainos

nacionalinio banko atstovai, kurie susipaþino su Lietuvos bankø sistema ir ávairiais bankø

prieþiûros organizavimo aspektais bei taikomais prieþiûros reikalavimais.

KREDITO ÁSTAIGØ VEIKLOS APÞVALGA

BANKØ SEKTORIUS

2004 m. pabaigoje, kaip ir 2003 m. pabaigoje, Lietuvoje veikë 10 bankø, kurie turëjo

118 filialø (skyriø), 2 uþsienio bankø skyriai ir 3 uþsienio bankø atstovybës. Be to, Lietuvos

bankas gavo 48 praneðimus ið ávairiø ES valstybiø finansiniø paslaugø prieþiûros tarnybø,

informuojanèiø apie jø priþiûrimø kredito ástaigø ketinimus pasinaudoti laisve teikti

paslaugas ir pradëti veiklà Lietuvoje neásteigus savo padaliniø (skyriø). Daugiausia buvo

Didþiosios Britanijos (18 bankø), Austrijos (9 bankai) ir Vokietijos (8 bankai) bankø.

2004


96

2004 m. 4 ið 10 Lietuvos banko licencijà turinèiø bankø (AB bankas „NORD/LB Lietuva“,

AB bankas „Hansabankas“, AB Sampo bankas ir AB Ðiauliø bankas), siekdami sudaryti

prielaidas tolesnei veiklos plëtrai, didino akciná kapitalà. Visø bankø akcinis kapitalas

2004 m. pabaigoje sudarë 1,3 mlrd. litø ir per metus padidëjo 8,6 procento. Uþsienio

investuotojø valdoma Lietuvos bankø kapitalo dalis 2004 m. ðiek tiek sumaþëjo, taèiau

ðie investuotojai ir toliau valdë 87,3 procento bankø akcinio kapitalo. 2004 m. 3 bankai

kapitalo bazæ sustiprino ir subordinuotomis paskolomis, kurias bankams buvo leista

áskaityti á antrojo lygio kapitalà.

Ðalies bankai 2004 m. pradëjo ágyvendinti plëtros kaimyniniø NVS valstybiø rinkose planus.

Lietuvos banko valdyba leido AB Ûkio bankui steigti atstovybæ Ukrainoje (Kijeve), o vëliau

ir atstovybæ Maskvoje. Metø pabaigoje buvo nuspræsta leisti AB Vilniaus bankui ásigyti

Ukrainos akcinio banko „AGIO“ kvalifikuotàjà ástatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiø

dalá taip, kad bankas „AGIO“ taptø jo kontroliuojamas, t. y. jo dukteriniu (antriniu) banku.

Be to, Lietuvos banko valdyba suteikë leidimà Baltarusijos atvirajai akcinei bendrovei

„Dþem-Bank“ steigti atstovybæ Lietuvoje.

79 pav. Lietuvos bankø akcinio kapitalo pagal nuosavybës formà

struktûra

(metø pabaigoje)

2004 m. pabaigoje ðalies bankø turtas sudarë 29,2 mlrd. litø ir per metus padidëjo 32,3

procento. Klientams paskolø suteikta 16,9 mlrd. litø, arba 39,7 procento daugiau, pa-

lyginti su 2003 m. pabaiga. Kaip jau minëta, 2004 m. pabaigoje ðalies bankuose buvo

17,9 mlrd. litø indëliø, ið jø fiziniø asmenø indëliø – 9,8 mlrd. litø. Per metus visø indëliø

suma padidëjo 31,6 procento, fiziniø asmenø – 24,4 procento. Konkurencinë aplinka ir

nevienoda bankø plëtra turi átakos jø valdomo turto daliai. Palyginti su 2003 m., 3 di-

dþiausiø bankø (AB Vilniaus bankas, AB bankas „Hansabankas“, AB bankas „NORD/LB

Lietuva“) valdoma turto dalis sumaþëjo nuo 71,1 iki 67,6 procento. Aktyviau plëtodami

savo veiklà, uþsienio bankø skyriai 2004 m. pabaigoje valdë 9,8 procento turto, padidëjo

iki 22,6 procento vidutiniø ir maþesniø bankø valdomo turto dalis. Viena ið koncentruo-

èiausiø rinkø ir toliau yra gyventojø indëliø rinka: indëliai 3 didþiausiuose bankuose sudarë

74,9 procento, taèiau tai 3,4 punkto maþiau negu 2003 m. pabaigoje. Kartu paþymëtina,

kad koncentracija daugelyje bankø rinkos daliø maþëjo ketverius metus ið eilës.


97

80 pav. Bankø valdomo turto dalis

Dël toliau besiplëtojanèio ûkio, palankiø ekonominiø lûkesèiø ir maþø palûkanø normø

paskolø poreikis vis dar yra didelis. Suteiktø paskolø portfelis dabar auga sparèiau negu

visas bankø turtas, todël neiðvengiamai kinta ir bankø valdomo turto struktûra. Suteiktø

paskolø dalis padidëjo iki santykinai aukðto lygio: 2004 m. pabaigoje jos sudarë 58,0

procento bankø turto (2003 m. pabaigoje – 54,9%). Tokie bankø turto struktûriniai

pokyèiai rodo, kad aktualiausia bankams yra kredito rizika.

2004 m. pabaigoje Lietuvos bankø paskolø portfelis (áskaitant paskolas finansø insti-

tucijoms) sudarë tik 30 procentø Lietuvos BVP, o analogiðki rodikliai Latvijoje ir Estijoje

buvo bent 2 kartus didesni, kitose ES valstybëse – dar daugiau. Nors tai ir rodo, kad dar

yra pakankamai didelë erdvë bankø paskolø rinkos plëtrai, atkreiptinas dëmesys, jog

nuo 2004 m. antrojo pusmeèio metinis bendro bankø paskolø portfelio ir daugelio atskirø

daliø augimo tempas lëtëjo. Kaip jau minëta, 2004 m., kaip ir 2003 m., labiausiai padidëjo

privaèioms ámonëms (2,4 mlrd. Lt) ir fiziniams asmenims (2 mlrd. Lt) suteiktø paskolø

suma.

81 pav. Pagrindiniai bankø rodikliai

(metø pabaigoje)

2004


98

Suteiktos fiziniams asmenims gyvenamajam bûstui ásigyti paskolos, kurios sudaro daugiau

kaip tris ketvirtadalius visø fiziniams asmenims suteiktø paskolø, ir toliau yra vienas ið

dinamiðkiausiai didëjanèiø bankø turto straipsniø. 2004 m. minëtø paskolø apimtis pa-

didëjo 1,5 mlrd. litø, arba 80,1 procento, nors, palyginti su Latvija ir Estija, ðiø paskolø ir

BVP santykis yra gana maþas, todël dar yra didëjimo galimybiø. Lietuvos bankø suteiktos

fiziniams asmenims gyvenamajam bûstui ásigyti paskolos sudarë 5,6 procento BVP.

Nuo 2004 m. antrojo pusmeèio pradëjus taikyti naujà abejotinø aktyvø grupavimo tvarkà,

buvo atsisakyta grieþtai fiksuotø specialiøjø atidëjiniø normø kiekvienai paskolø kokybës

grupei, suteikiant teisæ patiems bankams nusistatyti specialiøjø atidëjiniø dydþius savo

patvirtintose abejotinø aktyvø vertinimo ir grupavimo taisyklëse, parengtose pagal mi-

nimalius Lietuvos banko reikalavimus. Bendra bankø sudarytø specialiøjø atidëjiniø balan-

siniams aktyvams suma 2004 m. padidëjo 35,7 procento, dël to specialiøjø atidëjiniø

paskoloms ir paskolø portfelio santykis per metus padidëjo nuo 0,6 iki 0,7 procento.

Minëtà specialiøjø atidëjiniø augimà bankuose labiausiai lëmë pradëti sudaryti specialieji

atidëjiniai 2 grupës (galimos rizikos) abejotiniems aktyvams, kuriems anksèiau jie nebuvo

sudaromi.

2004 m. buvo ir daugiau þenklesniø bankø turto struktûros pasikeitimø dël to, kad 3,4

punkto sumaþëjo vertybiniø popieriø portfelio dalis ir 4,9 punkto padidëjo lëðø kredito

ástaigose dalis. Tokie bankø turto struktûros pasikeitimai daugiausia ávyko dël palûkanø

normø istoriðkai þemo lygio, t. y. bankai apribojo investicijas á skolos vertybinius popierius,

nes galimas palûkanø normø padidëjimas neigiamai paveiktø skolos vertybiniø popieriø

rinkà. Bankø investicijos á Lietuvos VVP per metus sumaþëjo apie 10 procentø, o investicijø

á VVP (áskaitant uþsienio ðaliø VVP) dalis sumaþëjo iki 12,4 procento bankø turto, t. y.

þemiausio lygio per pastaruosius ketverius metus. O vis didesnë bankø likvidþiø atsargø

dalis buvo skiriama trumpalaikiams indëliams kitose kredito ástaigose. 2004 m. vien

lëðos patronuojanèiuose bankuose padidëjo daugiau kaip trigubai ir sudarë beveik 4

procentus bankø turto.

82 pav. Bankø turto struktûra


99

Per metus taip pat ávyko tam tikrø bankø ásipareigojimø struktûros pasikeitimø. Ir toliau

vienas ið svarbiø finansavimo ðaltiniø yra skolinimasis ið bankø ir kitø kredito bei finansø

institucijø (daugiausia uþsienio). 2004 m., kaip ir 2003 m., tokios paskolos sudarë ket-

virtadalá visø ásipareigojimø. Per metus 3 punktais sumaþëjo fiziniø asmenø indëliø dalis

ir metø pabaigoje sudarë 37 procentus visø ásipareigojimø. Be to, vis svarbesnis tampa

iki ðiol maþai panaudotas lëðø pritraukimo bûdas iðleidþiant banko skolos vertybinius

popierius. Tokius pokyèius lëmë nemaþëjantis bankø klientø kreditavimo poreikis, kuriam

finansuoti neuþteko indëlininkø lëðø prieaugio, todël ðalies bankai ir Lietuvoje veikiantys

uþsienio bankø skyriai trûkstamus kreditinius iðteklius pritraukë ið uþsienio bankø

(daugiausia ið savo patronuojanèiø institucijø) ir ëmë naudoti alternatyvius skolinimosi

bûdus, tokius kaip minëtas skolos vertybiniø popieriø iðleidimas.

83 pav. Bankø ásipareigojimø struktûra

Audituotais duomenimis, 2004 m. visi ðalies bankai ir uþsienio bankø skyriai dirbo

pelningai, bendras ðalies bankø pelnas buvo 299,3 mln. litø, ið jø 293,2 mln. litø pelno

gavo komerciniai bankai, 6,1 mln. litø – 2 uþsienio bankø skyriai. 2003 m. Lietuvos

bankai gavo 233,7 mln. litø pelno. Bankø pelnas didëjo jau treèius metus ið eilës, o

2004 m. jis buvo didþiausias nuo nepriklausomybës atkûrimo.

84 pav. Grynasis bankø pelnas

2004


100

Analizuojant 2004 m. bankø veiklos rezultatus, galima iðskirti keletà pagrindiniø veiklos

srièiø, kurios, palyginti su 2003 m., turëjo teigiamà poveiká bankø pelningumui. Pirmiausia

bankø rezultatams turëjo átakos pajamos, gautos dël padidëjusio paskolø portfelio. Jos

labiausiai lëmë grynøjø palûkanø pajamø padidëjimà 21,7 procento. Be to, bankai gavo

14,6 procento daugiau grynøjø paslaugø ir komisiniø pajamø dël padidëjusios paslaugø

apimties ir kai kuriuose bankuose padidëjusiø mokesèiø uþ teikiamas paslaugas. Sparti

ðalies ekonomikos plëtra, taip pat didëjantis iðperkamosios nuomos, draudimo paslaugø

populiarumas darë teigiamà átakà ðalies bankø dukteriniø (antriniø) bendroviø veiklos

rezultatams. 2004 m. bankai gavo 2,8 karto daugiau pelno ið investicijø á ðiø bendroviø

nuosavybës vertybinius popierius. Bankø grynojo pelno augimà ðiek tiek pristabdë

padidëjusios specialiøjø atidëjiniø iðlaidos, sietinos su sparèiai auganèiu bankø sistemos

paskolø portfeliu, be to, dël padidëjusios indëliø bankuose apimties iðaugo indëliø

draudimo ámokø sumos.

Bankai toliau atsisakë tam tikros veiklos ir pirko banko veiklà papildanèias paslaugas ið

treèiøjø ðaliø ir tuo atitinkamai maþino darbuotojø skaièiø. 2004 m. darbuotojø skaièius

bankuose sumaþëjo 5,7 procento, taèiau ðio proceso poveikis bendroms veiklos uþtik-

rinimo iðlaidoms buvo maþesnis – bankø operacinës iðlaidos ið viso sumaþëjo tik 1,1

procento. Tai susijæ su tolesne bankø tinklo plëtra.

Apskritai bankams 2004 m. pavyko pagerinti veiklos efektyvumo rodiklá, rodantá, kokia

uþdirbamo pagrindinës veiklos pelno dalis sunaudojama fiksuotoms iðlaidoms banko

veiklai uþtikrinti. Ðis rodiklis 2004 m. pagerëjo daugiau kaip 12 punktø ir metø pabaigoje

sudarë 59,9 procento, t. y. tokia bankø ið pagrindinës veiklos uþdirbto pelno dalis buvo

sunaudota bankø operacinëms ir amortizacijos iðlaidoms. Kai kuriuose bankuose

sumaþëjus darbuotojø skaièiui ir pakilus darbo naðumui, kai buvo pritaikytos paþangesnës

informacinës technologijos, vidutinë vienam darbuotojui tenkanti banko turto dalis

2004 m. padidëjo 38,6 procento, o vidutinës vieno darbuotojo uþdirbamos pajamos –

26 procentais.

Bankø santykiniø pelningumo rodikliø (turto ir nuosavybës gràþos) kaità 2004 m. lëmë

keletas veiksniø. Per metus gerokai iðaugo bankø pajamø bazë, aktyvø, uþ kuriuos moka-

mos palûkanos, dalis padidëjo nuo 83,9 iki 88,5 procento bankø turto. Taèiau bankai

veikë padidëjusios konkurencijos ir sumaþëjusiø palûkanø marþø sàlygomis (realioji palû-

kanø marþa per metus sumaþëjo nuo 3,41% iki 2,83%), todël bankø turto ir nuosavy-

bës gràþos rodikliai beveik nepakito (turto gràþa buvo 1,2%, nuosavybës gràþa – 13,5%).

LIETUVOS CENTRINË KREDITO UNIJA

2004 m. Lietuvos centrinë kredito unija (LCKU) toliau plëtojo savo veiklà. Kredito unijø,

kurios yra LCKU narës, skaièius per metus padidëjo nuo 47 iki 53. Jos valdomas turtas

iðaugo 40,9 procento ir 2004 m. pabaigoje sudarë 45,0 mln. litø, o indëliø suma padidëjo

1,5 karto ir metø pabaigoje sudarë 36,6 mln. litø. Uþtikrindama finansinæ paramà kredito

unijoms, LCKU 2004 m. sprendë likvidumo problemas 4 kredito unijø, kurioms buvo

suteiktos paskolos ið likvidumo palaikymo rezervo. Taèiau likvidumo paskolos sudarë tik

nedidelæ visø LCKU nariams suteiktø paskolø dalá (maþiau kaip 1%). Didþiausià LCKU

turto dalá sudarë VVP (61% turto). 2004 m. pagrindinë LCKU gautø pajamø dalis buvo

palûkanø pajamos, kurios sudarë 89 procentus visø pajamø, didþiausià iðlaidø dalá sudarë

palûkanø iðlaidos (46,6%) ir operacinës iðlaidos (45%). Pateiktø finansiniø ataskaitø

duomenimis, 2004 m. LCKU uþdirbo 137 tûkst. litø pelno, t. y. 3,3 karto daugiau negu


101

2003 m. Teigiamà rezultatà lëmë dvigubai padidëjusios paslaugø ir komisiniø pajamos

bei sumaþëjusios iðlaidos specialiesiems atidëjiniams.

KREDITO UNIJOS

2004 m. toliau buvo steigiamos kredito unijos. Lietuvos banko valdyba iðdavë veiklos

licencijas 4 ásteigtoms kredito unijoms. Metø pabaigoje Lietuvoje veikë 61 kredito unija,

vienijusi apie 44,8 tûkst. fiziniø ir juridiniø asmenø, nariø skaièius per metus padidëjo

daugiau kaip 12 tûkst. Kredito unijø pajinis kapitalas per metus padidëjo 50,5 procento.

Aktyviausiai kredito unijas steigë þemdirbiai – 34 kredito unijas.

Kredito unijø turtas 2004 m. padidëjo apie 50,6 procento ir metø pabaigoje sudarë

185,2 mln. litø, suteiktø paskolø portfelis – 131,7 mln. litø, indëliø suma – 148,4 mln.

litø. Palyginti su bankais, kredito unijø dalis dar nëra labai reikðminga: 2004 m. pabaigoje

kredito unijø valdomas turtas sudarë apie 0,64 procento bankø turto. Toliau maþëjo

kredito unijø koncentracijos lygis. 2004 m. pabaigoje 10 didþiausiø kredito unijø turtas

sudarë 45,2 procento visø kredito unijø turto (2003 m. pabaigoje – 47,1%).

85 pav. Pagrindiniai kredito unijø rodikliai


2004 m. kredito unijos toliau vykdë aktyvià kreditavimo politikà, savo nariams suteiktos

paskolos sudarë 70,5 procento kredito unijø turto. Metø pabaigoje specialiuosius atidë-

jinius paskoloms ir sukauptoms pajamoms buvo sudariusios 46 kredito unijos, o bendra

specialiøjø atidëjiniø paskoloms suma per metus iðaugo 2,1 karto. Kadangi specialieji

atidëjiniai paskoloms augo sparèiau negu paskolø portfelis, paskolø kokybës rodikliai

ðiek tiek pablogëjo: specialiøjø atidëjiniø paskoloms ir paskolø santykis per metus padidëjo

nuo 0,5 iki 0,7 procento; III, IV, V rizikos grupës paskolø dalis – nuo 1,6 iki 2,1 procento

visø paskolø.

2004 m. pelningai dirbusios 45 kredito unijos gavo 1 138,8 tûkst. litø pelno, o nuosto-

lingai dirbusios 16 kredito unijø patyrë 231,3 tûkst. litø nuostolá. Kredito unijø revizoriø

(nepriklausomø auditoriø) patikrintø ir visuotiniø nariø susirinkimø patvirtintø ataskaitø

duomenimis, 2004 m. kredito unijø uþdirbtas pelnas sudarë 907,5 tûkst. litø ir buvo

didþiausias nuo 1995 m.

2004


102

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis kredito unijø pajamø ðaltinis buvo palûkanø

pajamos, kurios sudarë 88,8 procento visø pajamø, iðlaidø struktûra taip pat keitësi

nedaug – per metus 2,9 punkto padidëjo operaciniø iðlaidø dalis ir sudarë 42,7 procento

visø iðlaidø, dël to sumaþëjo nuo 45,8 procento iki 42 procentø palûkanø iðlaidø dalis.

KREDITO ÁSTAIGØ VEIKLOS RIZIKÀ RIBOJANÈIØ NORMATYVØ VYKDYMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos bankø ástatymo nuostatomis, Lietuvos banko

iðduotà licencijà turintys bankai privalo vykdyti ðiuos veiklos rizikà ribojanèius normatyvus:

kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos uþsienio valiuta ir

tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir dideliø paskolø

normatyvà.

Vienas ið svarbiausiø reikalavimø, kuriø privalo laikytis bankai, yra kapitalo pakanka-

mumas. 2004 m. kapitalo pakankamumui turëjo átakos ðie veiksniai: didinamas akcinis

kapitalas ir pelninga veikla stiprino kapitalo bazæ, taèiau padidëjo bankø prisiimta rizika,

susijusi su tolesniu gana sparèiai didëjanèiu paskolø portfeliu. Kaip minëta, siekdamas

priartinti Lietuvos bankø veiklos sàlygas prie kitose ES valstybëse taikomø reikalavimø,

Lietuvos bankas nuo 2004 m. gruodþio 1 d. sumaþino bankams taikomo kapitalo pakan-

kamumo normatyvà nuo 10 iki 8 procentø (iðskyrus VB bûsto kreditø ir obligacijø bankà,

kuriam ir toliau taikomas 10% kapitalo pakankamumo normatyvas). 2004 m. visi ðalies

bankai vykdë kapitalo pakankamumo normatyvà, o bendras bankø sistemos kapitalo

pakankamumas sudarë 12,4 procento. Bankø kapitalo bazë buvo 2,3 mlrd. litø, didþiausià

jos dalá (82,6%) sudarë stabiliausia kapitalo dalis, t. y. pirmojo lygio kapitalas. Bankinës

knygos rizikai sumaþinti priskirtas kapitalas sudarë 1,4 mlrd. litø, o prekybos knygos

rizikai sumaþinti priskirtas kapitalas – 39,6 mln. litø. Kapitalo pakankamumo ataskaitos

duomenimis, 2004 m. rinkos rizikai (palûkanø normø, valiutø kurso svyravimø, nuo-

savybës vertybiniø popieriø kainø kitimo) jautrûs buvo 2,7 procento bankø turto ir

nebalansiniø straipsniø, ávertintø pagal rizikà. Vertinant bankø sistemos mastu, didþiausias

kapitalo poreikis prekybos knygoje buvo susijæs su palûkanø normos rizika, kuriai skirta

apie tris ketvirtadalius prekybos knygos kapitalo poreikio.

Bankai, turëdami didesná kapitalo pakankamumà, esant toms paèioms sàlygoms ir

nepaþeisdami minimalaus ðio normatyvo reikalavimo, bûtø galëjæ prisiimti 9,9 mlrd. litø

papildomø kapitalo atsargø. Kitaip tariant, ðalies bankø turimas nepanaudotas reika-

lavimus atitinkantis kapitalas bûtø leidæs, rinkoje susiklosèius tam tikroms nepalankioms

aplinkybëms, nepaþeidþiant kapitalo pakankamumo normatyvo, dabartinæ specialiøjø

atidëjiniø apimtá padidinti maþdaug 4,7 karto.

2004 m. pabaigoje uþsienio valiutø bendra atviroji pozicija sudarë 1,9 procento bankø

kapitalo, per metus ji sumaþëjo 8,9 procentinio punkto. Panaikinus apribojimus turimoms

eurø pozicijoms, kai kuriuose bankuose pastebimai iðaugo atviroji ðios valiutos pozicija,

taèiau bendra atviroji pozicija daugelyje bankø svyravo ties 1,5 procento riba, t. y. buvo

gerokai maþesnë uþ didþiausià leistinà (bendra atviroji pozicija neturi bûti didesnë kaip

25% banko kapitalo, vienos valiutos ar tauriøjø metalø atviroji pozicija – 15% banko

kapitalo).

Normatyvinis bankø sistemos likvidumo rodiklis 2004 m. pabaigoje sudarë 41,7 procento

ir beveik 12 punktø buvo didesnis negu Lietuvos banko nustatytas minimumas. Likvidumo

rizika gali bûti aktualesnë maþesniems bankams, o bankai, kuriø pagrindiniai akcininkai


103

yra finansiðkai stiprûs uþsienio bankai, gali veikti turëdami gerokai maþesnes likvidumo

atsargas, nes prireikus gali tikëtis operatyvios patronuojanèios institucijos paramos.

Kredito unijoms ðiuo metu taikomas didesnis kapitalo pakankamumo reikalavimas negu

bankams – ðis normatyvas turi bûti ne maþesnis kaip 13 procentø. Bendras kredito unijø

kapitalo pakankamumas sudarë 16,5 procento, t. y. virðijo minimalø reikalavimà. Dël ðio

normatyvo vykdymo sunkumø kilo vienai kredito unijai, pradëjusiai veiklà 2004 m. antràjá

pusmetá, taèiau jau metø pabaigoje, padidinus ðios kredito unijos pajiná kapitalà, ji vykdë

minimalius reikalavimus.

Kredito unijø likvidumo rodiklis 2004 m. buvo vykdomas su didele atsarga ir metø

pabaigoje sudarë 85,6 procento, t. y. beveik tris kartus virðijo nustatytà minimumà (30%).

Vis dëlto yra nemaþai kredito unijø, kuriose dël ilgalaikiø paskolø finansavimo trumpa-

laikiais indëliais artimiausià pusmetá prognozuojami neigiami pinigø srautai, todël Lietuvos

banko valdyba priëmë sprendimà sugrieþtinti likvidumo normatyvà kredito unijoms. Be

to, prireikus ðios kredito unijos galëtø tikëtis likvidumo palaikymo paramos ið LCKU,

kuri vykdë visus jai nustatytus veiklos rizikà ribojanèius normatyvus.

IX. Mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemos

105

IX. Mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymosistemos

LIETUVOS BANKO VAIDMUO MOKËJIMO IR VERTYBINIØ POPIERIØ ATSISKAITYMO

SISTEMØ SRITYJE

Viena ið Lietuvos banko funkcijø – skatinti patvarø ir veiksmingà mokëjimo ir vertybiniø

popieriø atsiskaitymo sistemø veikimà. Vykdydamas ðià funkcijà, Lietuvos bankas teikia

atsiskaitymø paslaugas. Vykdo mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø

(toliau – sistemos) prieþiûrà.

Lietuvos bankas valdo ir plëtoja mokëjimo sistemà LITAS. Sistema LITAS pradëjo veikti

2004 m. sausio 19 d. ir pakeitë nuo 1993 m. veikusià sistemà TARPBANK. Naujoji sistema

LITAS skirta mokëjimams vykdyti realiu ir nustatytu laiku. Sistemoje taikomos paþangios

kredito, likvidumo ir operacinës rizikos valdymo priemonës. 2004 m. buvo plëtojama

sistema LITAS: pasiûlyta dienos ir 1 nakties atpirkimo sandoriø paslauga sistemos LITAS

dalyviams, sudarytos sàlygos vykdyti sàlyginius debeto pervedimus, papildytos sistemos

stebësenos galimybës.

Vykdydamas sistemø prieþiûros funkcijà, Lietuvos bankas iðnagrinëjo, ar LCVPD vertybiniø

popieriø atsiskaitymo sistema ir Lietuvos centrinës kredito unijos mokëjimo sistema KUBAS

atitinka Lietuvos Respublikos atsiskaitymø baigtinumo mokëjimo ir vertybiniø popieriø

atsiskaitymo sistemose ástatymo nustatytus reikalavimus. Minëtas sistemas Lietuvos ban-

kas áregistravo 2004 m. vasario 12 d. ir kaip atsakinga institucija teikë informacijà Europos

Komisijai apie jas ir sistemà LITAS.

Lietuvos bankas sistemø prieþiûros srityje pirmenybæ teikia sistemiðkai svarbiø mokëjimo,

taip pat vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø prieþiûrai. Tuo tikslu Lietuvos banko

valdyba 2004 m. rugsëjo 23 d. patvirtino Sistemiðkai svarbiø mokëjimo sistemø vertinimo

metodikà. Vadovaujantis ðia metodika, buvo ávertinta sistema LITAS. Sistemos LITAS

atitikimas deðimties TAB nustatytø sistemiðkai svarbiø mokëjimo sistemø pagrindiniø

principø ávertintas palankiai.

INTEGRACIJA Á ECBS MOKËJIMO SISTEMAS

Lietuvos bankas rengiasi dalyvauti ECBS mokëjimo sistemose TARGET ir (arba) TARGET2.

Ásivedus eurà, Lietuvos banko dalyvavimas vienoje ið ðiø mokëjimo sistemø bus privalomas

siekiant uþtikrinti sklandø bendros pinigø politikos ágyvendinimà ir leis tarptautinius

mokëjimus atlikti realiu laiku. Sistema TARGET2 turëtø pakeisti sistemà TARGET 2007 m.

pradþioje. Jeigu dël kokiø nors prieþasèiø sistemos TARGET2 veikimo pradþia bus atidëta,

Lietuvos bankas prisijungs prie sistemos TARGET.

2004


106

Lietuvos banko valdyba 2004 m. gruodþio 23 d. pritarë Lietuvos banko integracijos á

mokëjimo sistemà TARGET kryptims. Jose numatyti Lietuvos banko ir ðalies bankø pa-

grindiniai darbai ir galutiniai terminai rengiantis dalyvauti minëtose ECBS mokëjimo

sistemose.

Prisijungti prie sistemos TARGET Lietuvos bankas rengiasi per Vokietijos Bundesbanko

mokëjimo sistemà RTGSplus. Lietuvos bankas taptø sistemø RTGSplus ir TARGET tiesioginiu

dalyviu, o Lietuvos komerciniai bankai ir kiti mokëjimo sistemos LITAS dalyviai savo ruoþtu

galëtø tapti netiesioginiais sistemø RTGSplus ir TARGET dalyviais, vykdanèiais mokëjimus

per Lietuvos bankà. Ðiuo tikslu pradëta bendradarbiauti su Vokietijos Bundesbanku.

Lietuvos bankas bus tiesioginis sistemos TARGET2 dalyvis. Sistemos LITAS dalyviai

sistemoje TARGET2 galës dalyvauti tiesiogiai arba netiesiogiai (naudodamiesi Lietuvos

banko ar kito tiesioginio dalyvio paslaugomis). Sistemos LITAS dalyviai vietinius ir

tarptautinius mokëjimus eurais per Lietuvos bankà galës vykdyti pereinamuoju laikotarpiu,

kuris ECBS sprendimu truks iki ketveriø metø. Ðis laikotarpis prasidës nuo tada, kai

Lietuvos bankas taps sistemos TARGET2 dalyviu. Jis skirtas ðalims galutinai ágyvendinti

sistemos TARGET2 projektà.

2004 m. Lietuvos bankas kartu su ECB ir Liuksemburgo centriniu banku pradëjo vertinti,

ar LCVPD vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemos ryðys su Liuksemburge esanèio

tarptautinio vertybiniø popieriø depozitoriumo Clearstream Banking Plc. vertybiniø

popieriø atsiskaitymo sistema atitinka ES vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø, kurios

naudojamos ECBS vykdant kredito operacijas, standartus. Ðio vertinimo tikslas – nustatyti,

ar ryðys tarp minëtø vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø galës bûti naudojamas

vertybiniams popieriams, saugomiems Clearstream Banking Plc., pateikti uþstatu Lietuvos

bankui jo kredito operacijoms uþtikrinti Lietuvai prisijungus prie euro zonos.

MOKËJIMO SISTEMA LITAS

2004 m. pabaigoje mokëjimo sistemoje LITAS dalyvavo Lietuvos bankas, 9 ðalies bankai,

2 uþsienio bankø skyriai ir Lietuvos centrinë kredito unija. Atsiskaitydami uþ vertybinius

popierius, ðia sistema taip pat naudojosi 11 vertybiniø popieriø rinkos dalyviø (LCVPD ir

Vertybiniø popieriø komisijos licencijà turinèios bei jos priþiûrimos finansø maklerio

ámonës).

Mokëjimo sistemoje LITAS1 2004 m. apdorota 15,8 mln. mokëjimo nurodymø, operacijø

vertë sudarë 193,9 mlrd. litø. Sistemoje per dienà vidutiniðkai ávykdyta 62,1 tûkst. mo-

këjimo operacijø, kuriø vertë buvo 760,4 mln. litø. Vidutinë mokëjimo operacijos vertë

buvo 12,3 tûkst. litø. Palyginti su 2003 m., vidutinis dienos mokëjimo operacijø skaièius

padidëjo 15 procentø, o vidutinë dienos mokëjimo operacijø vertë – 22 procentais.

2004 m. realaus laiko mokëjimo operacijos sudarë 3 procentus visø sistemos LITAS

mokëjimo operacijø skaièiaus ir 31,8 procento visø sistemos LITAS mokëjimo operacijø

vertës. Sistemoje LITAS, kaip ir daugelyje kitø valstybiø realaus laiko sistemø, susiklostë

praktika, kai realiu laiku paprastai vykdomi didesnës vertës mokëjimai. 2004 m. vidutinë

mokëjimo realiu laiku operacijos vertë sudarë apie 130 tûkst. litø, vidutinë mokëjimo

1 Áskaitant mokëjimus sistemoje TARPBANK nuo 2004 m. sausio 2 d. iki sausio 18 d.


107

nustatytu laiku operacijos vertë – 8,6 tûkst. litø. Nuo 2004 m. rugsëjo 20 d., sistemos

dalyviams pradëjus vykdyti sàlyginius debeto mokëjimo nurodymus, per dienà vidutiniðkai

ávykdyta 413 tokiø mokëjimo operacijø, kuriø vertë sudarë 364,5 tûkst. litø. Vidutinë

sàlyginio debeto mokëjimo operacijos vertë – 881 litas.

23 lentelë. Mokëjimo sistemos LITAS srautai

Metai Operacijø skaièius, tûkst. Operacijø vertë, mln. Lt

ið viso vidutiniðkai koncentracijos ið viso vidutiniðkai koncentracijos

per dienà lygis1, % per dienà lygis1, %

2004 15 824 62,1 76,3 193 907 760,4 62,2

20032 13 709 54,0 77,2 158 018 622,1 65,4

2002–2004 m. nuolat didëjo labai maþos vertës (iki 5 tûkst. Lt) mokëjimo operacijø

dalis. 2004 m. minëtos operacijos sudarë 88,1 procento visø mokëjimo sistemos LITAS

mokëjimø. Didesnës vertës (daugiau kaip 1 mln. Lt) mokëjimo operacijø skaièius sudarë

tik 0,1 procento visø mokëjimø, taèiau operacijø vertë – 60,5 procento.

24 lentelë. Mokëjimo sistemos LITAS atliktø mokëjimø struktûra

(palyginta su visomis operacijomis ir visø operacijø verte; procentais)

Metai Mokëjimo 0–5 000 Lt 5 001–100 000 Lt 100 001–1 000 000 Lt Daugiau kaip

operacijos 1 000 000 Lt

2004 Skaièius 88,1 11,0 0,8 0,1

Vertë 5,4 17,4 16,7 60,5

20032 Skaièius 87,6 11,5 0,8 0,1

Vertë 5,8 19,1 17,5 57,6

MOKËJIMAI NEGRYNAISIAIS PINIGAIS

2004 m. Lietuvoje atlikta 86,6 mln. mokëjimo negrynaisiais pinigais operacijø. Jø vertë

sudarë 719 mlrd. litø, ið jø mokëjimai Lietuvoje – 415 mlrd. litø (57,7% visø operacijø

vertës), tarptautiniai mokëjimai – 304 mlrd. litø (42,3%). 2004 m., palyginti su 2003 m.,

mokëjimo negrynaisiais pinigais operacijø padaugëjo 28,4, Lietuvoje – 28,2, tarptautiniø

mokëjimo operacijø – 39,8 procento. Minëtà laikotarpá visø mokëjimo negrynaisiais

pinigais operacijø vertë padidëjo 43,5, Lietuvoje – 32,4, tarptautiniø mokëjimo operacijø

vertë – 62,0 procento.

Kredito pervedimai sudarë 53,2 procento visø mokëjimo negrynaisiais pinigais operacijø

skaièiaus ir 99,1 procento visø mokëjimo negrynaisiais pinigais operacijø vertës. 2004 m.

klientai kredito pervedimams vis daþniau naudojo nepopierinius mokëjimo nurodymø

perdavimo bûdus (internetu, kitais elektroniniø duomenø perdavimo bûdais). 2004 m.,

palyginti su 2003 m., nepopieriniu bûdu sudarytø kredito pervedimø skaièius padidëjo

54,7 procento, o popieriniu bûdu sumaþëjo 4,8 procento. 2004 m. nepopieriniu bûdu

sudarytas kas antras kredito pervedimas (2003 m. – 38,2%).

1 Koncentracijos lygis – tai 3 bankø, atlikusiø daugiausia mokëjimø, operacijø dalis tarp visø mokëjimo operacijø.2 Mokëjimo sistemos TARPBANK srautai.

2004


108

2004 m., palyginti su 2003 m., debeto pervedimø skaièius padidëjo 56,4 procento, jø

vertë – 2,6 karto. Debeto pervedimai sudarë 3,3 procento bendro mokëjimo negrynaisiais

pinigais operacijø skaièiaus ir 0,5 procento mokëjimo negrynaisiais pinigais operacijø

vertës. Debeto pervedimais daugiausia buvo apmokamos telekomunikacijø, iðperka-

mosios nuomos, draudimo ir kitos paslaugos.

2004 m., palyginti su 2003 m., operacijø mokëjimo kortelëmis (debeto, kredito, ið anksto

apmokëtomis ir virtualiosiomis) skaièius padidëjo 42,1 procento, operacijø vertë – 44,2

procento. Mokëjimo kortelëmis atliktø operacijø skaièius sudarë 43,5 procento visø

mokëjimo negrynaisiais pinigais operacijø skaièiaus, operacijø vertë – 0,4 procento visø

mokëjimo negrynaisiais pinigais operacijø vertës.

25 lentelë. Mokëjimai negrynaisiais pinigais 2004 m.

Operacijø skaièius Operacijø vertë Vidutinë vienostûkst. palyginta su 2003 m.; mln. Lt palyginta su 2003 m.; operacijos vertë,

daugiau, maþiau (–), % daugiau, maþiau (–), % tûkst. Lt

Visi mokëjimai

negrynaisiais pinigais 86 587 28,4 719 263 43,5 8,3

Kredito pervedimai 46 051 17,9 712 959 43,2 15,5

Elektroniniø duomenøperdavimo tinklu 11 545 28,8 108 455 38,4 9,4

Internetu 11 540 94,3 150 375 88,6 13,0

Telefonu 5 –81,5 0,5 –77,3 0,1

Debeto pervedimai 2 855 56,4 3 242 2,6 k. 1,1

Mokëjimo kortelës(debeto, kredito, ið ankstoapmokëtos, virtualiosios) 37 675 42,1 3 050 44,2 0,1

Èekiai 6 –45,5 12 –37,3 1,9

2004 m. pabaigoje, palyginti su 2003 m. pabaiga, mokëjimo korteliø skaièius padidëjo

17,1 procento ir sudarë 2,7 mln. Maþiau negu ankstesniais metais bendras mokëjimo

korteliø skaièius didëjo dël lëèiau didëjusio debeto korteliø skaièiaus. 2004 m. pabaigoje

debeto kortelës sudarë 90,7 procento visø rinkoje buvusiø mokëjimo korteliø. 2004 m.

„Visa“ sistemos debeto korteliø iðduota beveik 4,8 karto daugiau negu „MasterCard“

sistemos debeto korteliø. Vietinës debeto kortelës sudarë tik 0,4 procento visø debeto

korteliø.

Dinamiðkiausiai keitësi kredito korteliø skaièius. 2004 m., palyginti su 2003 m., kredito

korteliø skaièius padidëjo 64,2 procento ir metø pabaigoje sudarë 3,2 procento visø

mokëjimo korteliø. Kitaip negu debeto korteliø rinkoje, Lietuvoje vyrauja „MasterCard“

sistemos kredito kortelës. 2004 m. jø iðduota 4,3 karto daugiau negu „Visa“ sistemos

kredito korteliø.

2004 m., palyginti su 2003 m., ið anksto apmokëtø banko korteliø skaièius padidëjo

2,8 procento ir metø pabaigoje sudarë 5,9 procento visø mokëjimo korteliø.

2004 m. pabaigoje Lietuvoje 1 000-iui gyventojø teko 789 mokëjimo kortelës (2003 m. –

670).


109

26 lentelë. Mokëjimo kortelës


2004 2003

Visos mokëjimo kortelës 2 702 833 2 308 670

Banko (debeto, kredito) kortelës 2 538 083 2 148 520

Debeto kortelës 2 452 494 2 096 381

Vietinës kortelës 8 870 7 676

Tarptautinës kortelës 2 443 624 2 088 705

Kredito kortelës 85 589 52 139

Vietinës kortelës 0 0

Tarptautinës kortelës 85 589 52 139

Ið anksto apmokëtos banko kortelës 159 231 154 860

Virtualiosios kortelës 5 519 5 290

2004 m., palyginti su 2003 m., debeto kortelëmis atliktø mokëjimo operacijø skaièius

padidëjo 44,4 procento, jø vertë – 49 procentais. Vidutinë mokëjimo operacijos vertë

debeto kortelëmis (76 Lt) buvo maþiausia ið visø korteliø rûðiø, nes debeto kortelës

plaèiai naudojamos kasdieniams atsiskaitymams.

Didþiausia 2004 m. vidutinë mokëjimo operacija atlikta kredito kortelëmis – 216 litø.

Palyginti su 2003 m., kredito kortelëmis atliktø mokëjimo operacijø skaièius padidëjo

39,5 procento, jø vertë – 38,5 procento.

2004 m., palyginti su 2003 m., labiausiai padidëjo virtualiøjø korteliø operacijø skaièius

(140%) ir jø vertë (122%). Ðios kortelës naudojamos tik uþ internetu pirktas prekes

atsiskaityti.

Ið anksto apmokëtos banko kortelës buvo vienintelë korteliø rûðis, kuriø operacijø skaièius

ir vertë 2004 m. sumaþëjo (atitinkamai 5,5% ir 10,5%).

27 lentelë. Mokëjimai mokëjimo kortelëmis 2004 m.

Operacijø skaièius Operacijø vertë Vidutinë vienostûkst. palyginta su 2003 m.; mln. Lt palyginta su 2003 m.; operacijos vertë,

daugiau, maþiau (–), % daugiau, maþiau (–), % tûkst. Lt

Debeto kortelës 35 575 44,4 2 707,6 49,0 76

Kredito kortelës 957 39,5 206,8 38,5 216

Ið anksto apmokëtosbanko kortelës 1 119 –5,5 130,6 –10,5 117

Virtualiosios kortelës 24 140,0 4,7 122,0 197

2004 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1 012 bankomatø ir 15 594 banko korteliø skaitytuvai.

Palyginti su 2003 m. pabaiga, bankomatø ir banko korteliø skaitytuvø skaièius padidëjo

atitinkamai 1,8 ir 19,9 procento. 2004 m. pabaigoje Lietuvoje 1 000 000-ui gyventojø

teko 295 bankomatai ir 4 552 banko korteliø skaitytuvai.

2004


110

28 lentelë. Bankomatai ir korteliø skaitytuvai


2004 2003

árenginiø skaièius árenginiø skaièius, árenginiø skaièius árenginiø skaièius,

tenkantis 1 000 000-ui tenkantis 1 000 000-ui

gyventojø gyventojø

Bankomatai 1 012 295 994 288

Mokëjimo korteliø skaitytuvai 15 594 4 552 13 002 3 773

Debeto ir kredito korteliø skaitytuvai 13 556 3 957 11 037 3 203

Ið anksto apmokëtø banko korteliøskaitytuvai 2 038 595 1 965 570

2004 m. per bankomatus atlikta 47,5 mln. operacijø, arba 36,2 procento daugiau negu

2003 m. Operacijø vertë sudarë 11,8 mlrd. litø ir buvo 40,5 procento didesnë, palyginti

su 2003 m.

X. Dalyvavimas Europos centriniø bankø sistemoje ir bendradarbiavimas su tarptautinëmis finansø organizacijomis

111

X. Dalyvavimas Europos centriniø bankø sistemoje irbendradarbiavimas su tarptautinëmis finansøorganizacijomis

DALYVAVIMAS EUROPOS CENTRINIØ BANKØ SISTEMOJE

2004 m. geguþës 1 d. Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos bankas ásijungë á ECBS. Lietuvos

banko valdybos pirmininkas tapo ECB bendrosios tarybos nariu, o Lietuvos banko atstovai

dalyvavo ECBS komitetø ir darbo grupiø darbe. Lietuvos banko atstovai taip pat dalyvavo

ES institucijø darbe rengiant ir priimant sprendimus su jo funkcijomis susijusiose srityse.

Atsiþvelgiant á ECBS ir ECB statutà ir ECB bendrosios tarybos darbo reglamentà, Lietuvos

banke nustatyta pasirengimo ECB bendrosios tarybos posëdþiams tvarka. Vadovaujantis

ðia tvarka, siekiama, kad Lietuvos bankas laiku priimtø reikiamus sprendimus, o banko

vadovybë ir struktûriniai padaliniai bûtø informuoti apie ECB ir ES institucijose svarstomus

klausimus.

ES institucijoms priëmus atitinkamus sprendimus, kaip jau minëta, Lietuva kartu su Estija

ir Slovënija 2004 m. prisijungë prie VKM II þengdama svarbø þingsná ávedant eurà. Lietuvos

dalyvavimas VKM II padidino pasitikëjimà ðalies ûkiu ir finansø stabilumu.

2004 m. spalio mën. ECB ir Europos Komisija paskelbë praneðimus apie konvergencijà.

Pripaþinta, kad Lietuva laikosi kainø stabilumo, valdþios sektoriaus biudþeto pozicijos ir

ilgalaikiø palûkanø normø kriterijø. Valiutø kurso kriterijaus reikalavimas dalyvauti VKM II

maþiausiai dvejus metus dar negalëjo bûti vykdomas, nes VKM II dalyvaujama tik nuo

2004 m. birþelio 28 d. Praneðimuose konstatuojama, kad Lietuvos banko nepriklauso-

mumo srityje nacionalinë teisë dar nëra galutinai suderinta su Europos Bendrijos steigimo

sutartimi, ECBS ir ECB statutu.

Siekiant visapusiðkai pasirengti euro ávedimui Lietuvoje ir uþtikrinti sklandø ðio proceso

ágyvendinimà, 2004 m. pabaigoje parengtas Lietuvos banko veiklos planas dël euro

ávedimo. Plane numatytos reikalingos teisinës bazës suderinimo, pasirengimo grynøjø

pinigø keitimui, pinigø politikos naujomis sàlygomis, visuomenës informavimo, Lietuvos

banko institucinio pasirengimo ir kitos organizacinës priemonës.

BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINËMIS FINANSØ ORGANIZACIJOMIS

Ðiuo metu Lietuvos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bendradarbiavimo pagrindas yra

dvylikos mënesiø ciklo ekonominës konsultacijos, rengiamos pagal TVF Steigimo sutarties

IV straipsná.

2004 m. gruodþio 1–10 d. Lietuvoje dirbusi TVF misija teigiamai ávertino ðalies vykdomà

ekonominæ ir finansø politikà bei tolesnes jos tendencijas. TVF ekspertai pasiûlë Lietuvai

2004


112

toliau vykdyti struktûrines reformas ir atkreipë dëmesá á valdþios sektoriaus finansø

skaidrumà ir veiksmingà kontrolæ, didëjanèià Lietuvos mokëjimø balanso einamàjà

sàskaità bei kitus valstybës finansø politikai svarbius klausimus.

Lietuva aktyviai dalyvauja derinant bendrà Ðiaurës ir Baltijos ðaliø (ÐBÐ) grupës pozicijà

ávairiais TVF vykdanèiojoje valdyboje svarstomais klausimais.

Intensyviai derinant visø ES ðaliø bendrà pozicijà TVF klausimais, Lietuvos banko atstovai

kas du mënesius vykstanèiuose ES Ekonomikos ir finansø komiteto (EFK) TVF pakomiteèio

posëdþiuose 2004 m. svarstë TVF kriziø prevencijos, prieþiûros ir sprendimo, prasisko-

linusiø ðaliø kreditavimo, kreditø koncentracijos, TVF kaip privilegijuoto kreditoriaus atei-

ties, kolektyviniø veiksmø sàlygø, TVF skurdo maþinimo ir plëtros programos finansavimo,

TVF pagalbos maþas pajamas gaunanèioms ðalims, labai ásiskolinusiø ir skurdþiø ðaliø

iniciatyvos, strateginiø ðaliø – Turkijos, Argentinos ir Brazilijos konsultacijø pagal TVF

Steigimo sutarties IV straipsná, piktnaudþiavimo finansø sistema ir kovos su terorizmu

klausimus.

Lietuvos banko atstovai keturis kartus per metus dalyvauja TVF ÐBÐ grupës Pinigø ir

finansø komiteto (PFK) tikrøjø ir pakaitiniø nariø susitikimuose. Jø metu 2004 m. priimti

sprendimai, susijæ su pasirengimu TVF ir Pasaulio banko (PB) aukðèiausio valdymo

organo – Valdytojø valdybos – pusmetiniam ir metiniam susitikimams, aptarti TVF veiklos

prioritetai, svarstyta TVF ÐBÐ grupës parengta ataskaita apie dabartines TVF aktualijas,

apie darbo metodus ÐBÐ grupëje, ataskaita „TVF vaidmuo ateityje“, rotacija ÐBÐ

atstovybëje, kiti TVF politikos klausimai.

2004 m. balandþio 24–25 d. Vaðingtone ávyko devintasis TVF Tarptautinio pinigø ir finansø

komiteto (TPFK) pavasarinis susitikimas. Jame svarstyti pasaulio ekonomikos ir finansø

rinkø, kriziø prevencijos ir stebësenos, TVF pagalbos maþas pajamas gaunanèioms ðalims

ir kiti klausimai.

2004 m. spalio 2 d. Vaðingtone ávyko deðimtasis TVF TPFK susitikimas. Jame taip pat

svarstyti pasaulio ekonomikos ir finansø rinkø bei jø augimo perspektyvø 2005 m., TVF

stebësenos funkcijos efektyvumo didinimo ir kriziø prevencijos stiprinimo, tarptautinës

pagalbos didinimo maþas pajamas gaunanèioms ðalims klausimai.

Praneðime, skaitytame ÐBÐ grupës vardu, buvo apþvelgta pasaulio ekonominë situacija

ir jos pokyèiai, TVF kriziø stebësena ir prevencija, privataus sektoriaus átraukimas á kriziø

sprendimà, TVF pagalba maþas pajamas gaunanèioms ðalims, labai ásiskolinusiø ir skurdþiø

ðaliø programa, skurdo sumaþinimo ir plëtros programa, TVF valdymas.

2004 m. spalio 3 d. vykusiame TVF ir PB valdytojø valdybos metiniame susitikime ap-

svarstyta metinë TVF ir PB ataskaita, TVF TPFK pirmininko ataskaita, TVF Jungtinio plëtros

komiteto ataskaita, 2004 m. reguliarûs TVF vykdanèiøjø direktoriø rinkimø klausimai,

TVF administraciniai ir biudþeto klausimai finansiniams metams, kurie baigsis 2005 m.

balandþio 30 d.

Praneðime, skaitytame ÐBÐ grupës vardu, apþvelgta pasaulio ekonomika ir jos pers-

pektyvos, TVF kriziø stebësenos klausimai, TVF valdymas, tarptautinës bendruomenës

pastangos ir TVF vaidmuo siekiant sumaþinti skurdà maþas pajamas gaunanèiose ðalyse.

Lietuvos bankas, bûdamas Tarptautiniø atsiskaitymø banko (TAB) akcininkas, aktyviai

dalyvavo TAB veikloje. Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2004 m. birþelio 28 d.

X. Dalyvavimas Europos centriniø bankø sistemoje ir bendradarbiavimas su tarptautinëmis finansø organizacijomis

113

dalyvavo 74-ajame TAB metiniame susitikime Bazelyje, kuriame apþvelgta TAB finansinë

veikla ir pagrindiniai jos aspektai 2003–2004 m., skaityti atskirø TAB komitetø praneðimai,

pvz., apie TAB vidaus valdymà, audità ir rizikos kontrolæ, juridines ir bankininkystës

paslaugas, analitiná ir tiriamàjá darbà. Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat

dalyvavo keliuose TAB kas du mënesius rengiamuose susitikimuose. Juose buvo svars-

tomas Naujasis kapitalo susitarimas ir jo ágyvendinimas, darbas VKM II sàlygomis ir pan.

XI. Lietuvos banko veiklos skaidrumo uþtikrinimas

115


Atlikdamas savo funkcijas, Lietuvos bankas taiko tarptautinius ir centriniø bankø praktikos

suformuotus veiklos skaidrumo standartus. 2004 m. geguþës 1 d. Lietuvai tapus ES

nare, o Lietuvos bankui ásijungus á ECBS, iðkilo naujø reikalavimø ðioje srityje.

Kadangi, stodama á ES, Lietuva ásipareigojo ateityje ávesti eurà, Lietuvos bankas daug

dëmesio skiria visuomenës informavimui ðia aktualia tema, skatindamas tinkamai ir laiku

pasirengti svarbiam ávykiui.

PINIGØ POLITIKOS SKAIDRUMAS

2004 m. kovo pradþioje paskelbta apie Lietuvos banko valdybos ir Vyriausybës sprendimus

ágalioti Lietuvos banko valdybos pirmininkà kartu su finansø ministru pateikti praðymà

ES Ekonomikos ir finansø ministrø tarybai dël Lietuvos Respublikos prisijungimo prie

VKM II ir pasiraðyti su tuo susijusias sutartis. Lietuvos bankas tada vieðai paaiðkino, kad,

atsiþvelgdamos á egzistuojanèià praktikà, ðalys ið anksto neskelbia konkreèios tokio

praðymo pateikimo datos. Tokia tvarka nustatyta atsiþvelgiant á tai, kad sprendimai dël

pritarimo ðaliai prisijungti prie VKM II yra susijæ ne tik su stojanèiàja, bet ir su visomis

euro zonos ir VKM II jau dalyvaujanèiomis valstybëmis.

2004 m. birþelio pabaigoje ES institucijoms priëmus sprendimà leisti Lietuvai dalyvauti

VKM II, Lietuvos bankas ðià naujienà praneðë ðalies visuomenei, pabrëþdamas, jog Lietuva

vienaðaliðkai ásipareigojo iðlaikyti esantá fiksuoto valiutos kurso reþimà bei lito ir euro

kursà be jokio svyravimo. Lietuvos banko informacijoje buvo nurodyta, jog, sëkmingai

ágyvendinusi visus VKM II reikalavimus ir Mastrichto sutartyje nustatytus konvergencijos

kriterijus, Lietuva eurà galëtø ávesti 2006 m. pabaigoje arba 2007 m. pradþioje.

Visuomenei aiðkiai buvo nurodytas orientacinis euro ávedimo laikas. Tai turëjo átakos

formuojantis aiðkesniems lûkesèiams rinkose.

INFORMAVIMAS APIE RENGIMÀSI ÁVESTI EURÀ

Lietuvos bankas rengiasi pinigø keitimui ir apie svarbiausius savo darbus ðioje srityje

nuolat praneða visuomenei. Tuo tikslu aktyviai bendrauja su þiniasklaida – jai rengia

informacinius praneðimus, organizuoja spaudos konferencijas, teikia komentarus. Daug

informacijos apie numatomà euro ávedimà, taip pat atsakymai á ðalies gyventojø klausimus

ðia tema pateikta Lietuvos banko interneto svetainëje (www.lb.lt).

Atsiþvelgiant á planus kaldinti eurø monetas Lietuvoje ir tai, kad visose ðalyse eurø monetø

viena pusë vienoda, o kà vaizduoti kitoje, sprendþia eurà ásivedanti valstybë, reikëjo

parinkti nacionalinës Lietuvos apyvartiniø eurø monetø ir euro centø pusës vaizdà. Buvo

2004


116

atliktas visuomenës nuomonës tyrimas1 . Daþniausiai atsakymuose á klausimà, kas

labiausiai tiktø atspindëti Lietuvà ant eurø monetø, paminëtas Vytis. Norinèiuosius já

matyti ant bûsimø eurø monetø nurodë 33 procentai, 18 procentø respondentø pasisakë

uþ Gedimino pilá. Apklaustøjø atsakymuose taip pat paminëta Vilniaus katedra, Trakø

pilis, Gedimino stulpai, Vytautas Didysis, J. Basanavièius.

2004 m. Lietuvos bankas surengë eurø monetø ir euro centø nacionalinës pusës (averso)

gipsiniø modeliø sukûrimo konkursà ir su jo rezultatais iðsamiai supaþindino visuomenæ.

Geriausiai ávertintø darbø autoriai pagerbti Vilniuje, Lietuvos banko muziejuje. Lietuvai

ávedus ES bendràjà valiutà, eurø monetos su Vyèio vaizdu bus mokëjimo priemonë visoje

euro zonoje.

Ðalies gyventojams geriau paþinti ES bendràjà valiutà padëjo Lietuvos banko kartu su

ECB 2004 m. rudená mûsø ðalyje ágyvendintas tarptautinis projektas „Euro kûrimas“.

Taip pavadinta unikaliø fotografijø paroda, keliaujanti per Europà ir pristatanti bendrosios

valiutos ávedimà euro zonos valstybëse. Kaune organizuota paroda sulaukë didþiulio

susidomëjimo – per penkias savaites jà aplankë daugiau kaip 7 500 þmoniø ið visos

Lietuvos. Jie turëjo galimybæ ne tik susipaþinti su parodos eksponatais, bet ir gauti

medþiagos apie eurø banknotus ir monetas, jø apsaugos poþymius, taip pat informacijos

apie numatomà euro ávedimà Lietuvoje. Ta proga Lietuvos bankas lietuviø kalba iðleido

ir iðplatino leidinius, supaþindinanèius su eurø banknotais ir monetomis. Ði paroda buvo

svarbus informacinis signalas visuomenei apie artëjantá euro ávedimà.

Visuomenei buvo iðsamiai pristatytas Lietuvos banko veiklos planas dël euro ávedimo,

kuriam 2004 m. gruodþio 23 d. pritarë Lietuvos banko valdyba. Ávertinæs euro naudà ir

bûtinybæ visapusiðkai pasirengti valiutos keitimui, Lietuvos bankas nurodë, kad 2007 m.

sausio 1 d. yra tinkamiausia data ávesti eurà Lietuvoje. Sprendimas dël jos bus daugiaðalis

ir priimtas kartu su ES institucijomis.

Lietuvos banko veiklos plane dël euro ávedimo numatyti aktualûs teisinës bazës tvarkymo

darbai ir bûtinas logistinis bei organizacinis pasirengimas buvo iðsamiai apraðytas

daugelyje ðalies spaudos leidiniø, nuðviestas radijo bei televizijos stoèiø ir interneto

vartotojø didelei auditorijai.

Uþsienio þiniasklaida ir kitø ðaliø centriniai bankai atidþiai stebi Lietuvos banko pasirengimà

ávesti eurà, domisi mûsø ðalies patirtimi. 2004 m. liepos 14 d. Lietuvos banko valdybos

pirmininkas Reinoldijus Ðarkinas Lenkijos nacionaliniame banke (Varðuvoje) visuomenei

atvirame seminare perskaitë praneðimà „Lietuvos kelias á euro zonà“2 . Ðá ávyká apraðë

Lenkijos spauda.

Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos Komisijos ir ECB specialiose darbo grupëse,

suburtose numatyti veiksmingà visuomenës informavimo strategijà ávedant eurà. Tai

leidþia perimti geràjà euro zonos ðaliø patirtá ðioje srityje.

1 Apklausà atliko bendra Lietuvos ir Didþiosios Britanijos rinkos ir vieðosios nuomonës tyrimø kompanija „Baltijos

tyrimai“. Apklausa vyko 2004 m. sausio 15–23 d. Apklausta 1 015 Lietuvos 15–74 metø amþiaus gyventojø ið 100

Lietuvos vietoviø. Apklaustøjø sudëtis atitinka 15–74 metø amþiaus Lietuvos gyventojø sudëtá pagal lytá, amþiø,

iðsimokslinimà, tautybæ, gyvenvietës tipà. Apklaustieji iðreiðkë 15–74 metø amþiaus Lietuvos gyventojø nuomonæ,

nes rezultatø paklaida ne didesnë kaip 3 procentai.2 Kalba paskelbta Lietuvos banko interneto svetainëje.


117

INFORMAVIMAS APIE EUROPOS CENTRINIØ BANKØ SISTEMÀ

2004 m. geguþës 1 d. tapæs ECBS dalimi, Lietuvos bankas ásijungë á bendrà jos infor-

mavimo sistemà. 2004 m. birþelio mën. pirmà kartà Lietuvos banko ir ECB interneto

svetainëse pateiktas ECB ketvirtinio informacinio biuletenio vertimas ið anglø kalbos. Tai

padaryta vykdant ECBS ir ECB statuto reikalavimà dël atskaitomybës. 2004 m. interneto

svetainëje paskelbti trys ECB biuleteniai lietuviø kalba.

2004 m. paskelbtas Lietuvos banko ir ECB interneto svetainëse ir iðleistas atskiru leidiniu

ECB Praneðimas apie konvergencijà. Jame ávertintas ekonominis, teisinis ir institucinis

mûsø ðalies bei kitø naujø ES nariø pasirengimas ávesti eurà.

Rengdamas leidinius ir skelbdamas informacijà apie ECBS, Lietuvos bankas bendradar-

biauja su ECB.

KITØ VEIKLOS SRIÈIØ SKAIDRUMAS IR LIETUVOS BANKO VEIKLOS PRISTATYMAS

Lietuvos bankas du kartus per metus teikia praneðimà Seimui apie pagrindinio tikslo

ágyvendinimà, funkcijø vykdymà ir bankø sistemos bûklæ.

Pagal Iðankstiná duomenø skelbimo kalendoriø, sudarytà vykdant TVF patvirtintø

Duomenø platinimo specialiøjø standartø (DPSS) reikalavimus, Lietuvos bankas reguliariai

skelbia pinigø apþvalgas, savo balanso, palûkanø normø, mokëjimø balanso, oficialiøjø

tarptautiniø atsargø, tarptautiniø investicijø balanso, valiutø kurso ir kitus finansø ir

uþsienio sektoriø statistinius duomenis. Jie pateikiami Lietuvos banko interneto svetainëje,

statistikos leidiniuose lietuviø bei anglø kalbomis ir praneðimuose spaudai. Visi besido-

mintieji turi galimybæ internete nemokamai naudotis Lietuvos banko leidþiamais statistikos

ir kitais periodiniais leidiniais.

Visuomenë informuojama ir apie Lietuvos banko valdybos veiklà. Ið anksto vieðai pa-

skelbiama Lietuvos banko valdybos posëdþiø dienotvarkë ir operatyviai praneðama apie

juose priimtus nutarimus, þiniasklaidai teikiami komentarai jà dominanèiomis temomis.

Lietuvos bankas reguliariai informuoja visuomenæ apie ðalyje veikianèiø komerciniø bankø,

uþsienio bankø filialø ir kredito unijø veiklà, apie Lietuvos banko atliktus kredito ástaigø

inspektavimo rezultatus. Rinkos dalyviams tai padeda geriau ávertinti rizikà priimant

aktualius sprendimus.

Lietuvos banko interneto svetainëje ir praneðimuose spaudai buvo pristatyta nauja Lie-

tuvos banko administruojama mokëjimo sistema LITAS, pradëjusi veikti 2004 m. sau-

sio mën.

Lietuvos bankas toliau bendradarbiauja su jaunimo ekonominio ðvietimo programø lydere

nevalstybine ir ne pelno ðvietimo ástaiga „Lietuvos Junior Achievement“, Ekonominio

ðvietimo sklaidos centru, kitomis institucijomis.

Lietuvos banko atstovas yra ástaigos „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos narys,

Programø komiteto narys ir dalyvauja ðios organizacijos veikloje. Bendradarbiaudamas

su ja, Lietuvos bankas 2003–2004 mokslo metais Moksleiviø ekonomikos olimpiados

finalo turui parengë dalá klausimø ir uþduoèiø.

2004 m. sausio–geguþës mën. Lietuvos bankas dalyvavo Ekonominio ðvietimo sklaidos

centro organizuotame projektiniø darbø konkurse mokytojams (ekonomikos ir kitø

2004


118

dalykø, á kuriuos integruota ekonomika nuo prieðmokykliniø grupiø iki baigiamøjø

vidurinës mokyklos ar gimnazijos klasiø). Lietuvos banko atstovas kartu su Lietuvos

Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos, Vyriausybës kanceliarijos, Vilniaus pedago-

ginio universiteto, Vilniaus apskrities verslininkø ir verslo darbdaviø konfederacijos, TEV

leidyklos atstovais vertino ekonomikos projektus. Ðis konkursas rengiamas siekiant ugdyti

moksleiviø ekonomikos þiniø taikymà gyvenime, verslumà ir finansinæ iðmintá.

Lietuvos bankas taip pat platina informacijà ekonominio ðvietimo organizacijoms, mo-

kykloms, visuomenei apie centrinio banko veiklà, jo rengimàsi ávesti eurà ir dalyvavimà

ECBS.

Daug dëmesio skiriama atsakymams á visuomenës ir þiniasklaidos paklausimus. Tai viena

ið svarbiø reguliariø ðvieèiamøjø priemoniø.

Lietuvos bankas prisideda ir prie nacionalinës kultûros bei pinigø istorijos puoselëjimo.

Jo uþsakymu 2004 m. sukurtas reþisieriaus Rimtauto Ðilinio dokumentinis filmas „Ið lito

istorijos. Monetos“, supaþindinantis su lietuviðkø monetø istorija nuo seniausiø laikø iki

valstybingumo atgimimo XX a. Filmo premjeroje Vilniuje dalyvavo visuomenës veikëjai,

bankininkai, kolekcininkai ir þurnalistai.

Visuomeniná atgarsá turëjo keliø naujø proginiø monetø iðleidimas. 2004 m. balan-

dþio mën. á apyvartà iðleistos proginë 50 litø ir apyvartinë 1 lito monetos, skirtos Vilniaus

universiteto 425-eriø metø sukakèiai, pristatytos seniausioje ðalies aukðtojoje mokykloje

dalyvaujant akademinës visuomenës atstovams. Vilniaus universiteto teikimu pirmosios

tokios monetos áteiktos deðimèiai Vilniaus universiteto mokslininkø uþ ypatingus

nuopelnus garsinant Lietuvos mokslà ir Vilniaus universiteto vardà.

Lietuvos banko á apyvartà iðleista proginë 50 litø sidabro moneta, skirta europinio teisinës

kultûros paminklo – Pirmojo Lietuvos Statuto – 475-eriø metø sukakèiai, 2004 m. rugsëjo

14 d. pristatyta Seimo rûmuose Vilniuje. Á renginá susirinko parlamentarai, Lietuvos banko

darbuotojai ir þurnalistai.

2004 m. Lietuvos bankas iðleido Mindaugo Vinkaus knygà „Lito uþkulisiai. Kæstuèio

Lyniko vaidmuo atkurto lito istorijoje“, skirtà ilgameèiam Lietuvos banko konsultantui

pinigø gamybos klausimais Australijos lietuviui Kæstuèiui Jonui Lynikui (1924 06 13–

1997 08 03).

Nuo 1997 m. Lietuvos bankas kas ketvirtá leidþia þurnalà „Pinigø studijos“, kuris áraðytas

á daktaro disertacijai ir habilitacijai pripaþástamø Lietuvos mokslo leidiniø sàraðà. „Pinigø

studijos“ skelbia lietuviø ir uþsienio autoriø mokslinius straipsnius apie ekonomikos,

pinigø, bankø ir finansø raidà, makroekonominiø procesø modeliavimà ir prognozavimà.

DUOMENØ PLATINIMO SPECIALIØJØ STANDARTØ TAIKYMAS

Koordinuodamas TVF patvirtintø Duomenø platinimo specialiøjø standartø taikymà,

Lietuvos bankas priþiûri, kad interneto svetainëje pateiktame Nacionaliniame suvestiniø

duomenø puslapyje (NSDP) bûtø laiku paskelbti Statistikos departamento, Finansø

ministerijos, Lietuvos banko ir kitø institucijø statistiniai duomenys. TVF Statistikos

departamentas, nuolat stebintis, ar laiku atnaujinami nacionaliniai duomenø puslapiai,

susieti su TVF elektroniniu biuleteniu, ir kas mënesá praneðantis stebëjimo rezultatus,

2004 m. Lietuvos bankui pastabø neturëjo.


119

Reguliariai atnaujinamas Lietuvos banko svetainëje ir TVF elektroniniame biuletenyje

pateikiamas Iðankstinis ekonomikos ir finansø duomenø skelbimo kalendorius.

Lietuvos banko svetainëje skelbiamo ðalies NSDP „Lietuvos ekonomikos ir finansø duo-

menys“ turinys 2004 m. atnaujintas ir iðplëstas. Fiskalinio sektoriaus dalyje paskelbti

nauji valdþios sektoriaus, centrinës valdþios ir valstybës skolos rodikliai, Finansø ministerijos

parengti pagal TVF 2001 m. paskutinës redakcijos valstybës finansø statistikos vadove

iðdëstytà metodologijà. NSDP vietoje metiniø duomenø pradëti rinkti ir skelbti ketvirtiniai

valdþios sektoriaus duomenys.

Finansø ministerijai pradëjus rinkti ir skelbti duomenis pagal TVF metodologijà, praëjusiais

metais ið esmës atnaujinti TVF elektroniniame biuletenyje skelbiami valdþios sektoriaus

ir centrinës valdþios rodikliø apraðai (metaduomenys). Be to, 2004 m. pirmàjá pusmetá,

kaip áprasta pasibaigus metams, atnaujinti ir patikslinti visø kitø DPSS apibrëþtø Lietuvos

banko ir Statistikos departamento skelbiamø ekonomikos ir finansø rodikliø apraðai,

pateikiami minëtame TVF biuletenyje. Metaduomenø atnaujinimo tikslas – uþtikrinti jø

teisingumà ir suteikti galimybæ informacijos naudotojams susipaþinti su naujausia

duomenø rinkimo ir skelbimo tvarka, rodikliø skaièiavimo metodologijos pagrindais,

duomenø skelbimo bûdais, iðsamios informacijos gavimo galimybëmis.

STATISTIKOS TOBULINIMAS

Viena ið svarbesniø Lietuvos banko funkcijø yra statistiniø duomenø rinkimas, apdorojimas

ir skelbimas. Ásitraukus á ECBS, Lietuvos banko veikla ðioje srityje labai iðsiplëtë. 2004 m.

daug dëmesio skirta naujoms statistikos sritims ir naujiems reikalavimams: ketvirtiniø

finansiniø sàskaitø, kitø finansiniø tarpininkø, vertybiniø popieriø, valdþios sektoriaus

finansø bei bendrosios ekonomikos statistikai. Vienas ið svarbesniø uþdaviniø buvo tolesnis

Lietuvos banko tvarkomos statistikos tobulinimas siekiant ágyvendinti ECB ir ES

reikalavimus.

Ryðki paþanga pasiekta tvarkant pinigø ir bankø statistikà. Lietuvos banko valdybos

priimtais sprendimais dël pinigø finansiniø institucijø balanso bei paskolø ir indëliø

palûkanø normø statistinës atskaitomybës 2004 m. pradþioje sëkmingai ádiegta Iðsamios

kredito ástaigø balanso statistinës ataskaitos duomenø rinkimo sistema. Po pusmeèio

analogiðka sistema taip pat ádiegta dël paskolø ir indëliø palûkanø normø, kurias taiko

pinigø finansinës institucijos namø ûkiams ir nefinansinëms korporacijoms. Ið kredito

ástaigø, kurioms taikomos privalomøjø atsargø taisyklës, pradëti rinkti duomenys yra

metodologiðkai suderinti su Europos sàskaitø sistemos (ESS 95) klasifikavimo principais

ir ECB reikalavimais pinigø ir bankø statistikai.

2004 m. parengta ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtinta Trumpa kredito ástaigø

ir kitø institucijø balanso statistinë ataskaita. Vadovaujantis minëtu nutarimu, duomenys

nuo 2005 m. bus renkami ið Lietuvos centrinës kredito unijos, kai kuriø kredito unijø ir

kitø institucijø, kurias Lietuvos bankas atrinks ið statistinio Lietuvos pinigø finansiniø

institucijø sàraðo.

Ketvirtiniø finansiniø sàskaitø sudarymas – tai didelës apimties ir sudëtingas darbas.

Lietuvos bankas studijavo metodologinæ medþiagà, nagrinëjo duomenø ðaltinius, kuriuos

galima panaudoti ðioms sàskaitoms sudaryti. Taip pat toliau buvo dirbama kitø finansiniø

2004


120

tarpininkø ir vertybiniø popieriø iðleidimo statistikos srityse. Lietuvos bankas dalyvavo

ECB Centrinës vertybiniø popieriø duomenø bazës projekte, rengë metodinæ medþiagà.

Be to, 2004 m. pradëti rinkti duomenys apie rezidentø iðleistus vertybinius popierius.

Siekiant pagerinti mokëjimø balanso statistikos kokybæ, buvo pradëti rinkti duomenys

ið pensijø fondø apie jø investicijas uþsienyje ir patikslinta informacijos apie ið ES struk-

tûriniø fondø gaunamas lëðas ðaltiniai bei struktûra.

2004 m. Lietuvos bankas toliau bendradarbiavo statistikos srityje su ECB, Eurostat, Tarp-

tautiniu valiutos fondu, Tarptautiniø atsiskaitymø banku ir kitomis institucijomis. Jis apima

tarptautiniø standartø ir atskaitomybës plëtojimà, duomenø kokybës tikrinimà, jø

skelbimà.

XII. Iþdo ir valstybës institucijø sàskaitø tvarkymas

121

XII. Iþdo ir valstybës institucijø sàskaitø tvarkymas

2004 m. Lietuvos bankas, vykdydamas valstybës iþdo agento funkcijas, nustatytas

Lietuvos banko ástatyme, tvarkë Lietuvos Respublikos valstybës iþdo ir valstybës fondø

sàskaitas litais ir uþsienio valiutomis. Ðiose sàskaitose laikomus valstybës piniginius iðtek-

lius, kaupiamus bei naudojamus Lietuvos Respublikos valstybës iþdo ástatyme ir kituose

teisës aktuose nustatyta tvarka, valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotos insti-

tucijos. Didþiausià iðtekliø dalá valdo Finansø ministerija. Valstybës biudþeto ir kitø valstybës

piniginiø iðtekliø sàskaitos sudaro Lietuvos Respublikos valstybës iþdo sàskaità.

2004 m. Lietuvos bankas tvarkë ir kitø valstybës institucijø sàskaitas litais ir uþsienio

valiutomis. Jos atidarytos ástatymø ir Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybës nutarimø

nustatytais atvejais.

Lietuvos bankas, tvarkydamas Lietuvos Respublikos valstybës iþdo ir kitø valstybës

institucijø sàskaitas, teikë ðias paslaugas:

- atidarë banko ir terminuotøjø indëliø sàskaitas;

- áskaitë lëðas á sàskaitas;

- nuraðë lëðas ið sàskaitø;

- keitë lëðas á kità valiutà;

- kitas paslaugas (atðaukë mokëjimo nurodymus, rengë ir teikë sàskaitø iðraðus bei kità

informacijà).

Kai kurioms valstybës institucijoms, be minëtø paslaugø, buvo teikiama grynøjø pinigø

priëmimo ir iðdavimo paslauga.

29 lentelë. Lietuvos Respublikos valstybës iþdo ir kitø valstybës institucijø sàskaitø

tvarkymo paslaugos

(operacijø skaièius)

Paslaugos 2004 2003

Banko sàskaitø atidarymas 38 71

Banko sàskaitø uþdarymas 76 20

Terminuotøjø indëliø sàskaitø

atidarymas ir uþdarymas 129 18

Lëðø áskaitymas á sàskaitas 39 401 37 249

Lëðø nuraðymas ið sàskaitø 529 221 476 138

Lëðø keitimas á kità valiutà 1 397 1 305

Grynøjø pinigø operacijos 537 600

2004


122

86 pav. Mokëjimo pavedimai ið Lietuvos Respublikos valstybës iþdo ir

valstybës institucijø sàskaitø

XIII. Lietuvos banko organizacinë struktûra ir personalas

123

XIII. Lietuvos banko organizacinë struktûra irpersonalas

Ásigaliojus naujam Lietuvos banko ástatymui, padaryti pakeitimai banko valdyboje – nuo

11 iki 5 sumaþëjo jos nariø, taip pat nuo 3 iki 2 sumaþinta valdybos pirmininko pava-

duotojø.

Pakeistas ástatymas taip pat palengvino tarnautojø iðvykimà laikinai dirbti á ECB ir kitas

ES institucijas. Taip sudaryta galimybë banko tarnautojams ágyti vertingos patirties, o

ágytà patirtá tarptautinëse institucijose pritaikyti dirbant Lietuvos banke.

Nuo 1999 m. toliau maþëjo Lietuvos banko tarnautojø skaièius (per ðá laikotarpá jø su-

maþëjo 4,7%). 2004 m. pabaigoje banke dirbo 855 tarnautojai, ið jø 417 vyrø (48,8%)

ir 438 moterys (51,2%). Daugiau kaip treèdalio (302) tarnautojø amþius yra nuo 31 iki

40 metø.

Siekiant, kad Lietuvos banko funkcijos bûtø vykdomos laikantis aukðtø profesinës veiklos

standartø, bûtø aiðkiai reglamentuotas vieðø ir privaèiø interesø atskyrimas, buvo parengti

ir patvirtinti Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos banko tarnautojø etikos kodeksai.

Uþtikrinant tinkamà pasirengimà narystei ES ir banko dalyvavimui ECBS, buvo vykdomas

programinis Lietuvos banko tarnautojø mokymas. Vykdyta „Pasirengimo narystei ES ir

dalyvavimui ECBS mokymo programa“, toliau ágyvendinama ilgalaikë mokymo Europos

kompiuteriø vartotojo paþymëjimo programa, mokyta anglø kalbos. Toliau buvo plë-

tojamas bendradarbiavimas su ECB, ES ðaliø nacionaliniø centriniø bankø ir kitø uþsienio

ðaliø centriniais bankais tarnautojø mokymo srityje.

Tarnautojø profesinis pasirengimas, kompetencija, darbo rezultatai ir tolesnio tobulinimosi

poreikiai vertinami ir aptariami atlikus kasmetiná jø tarnybinës veiklos vertinimà.

2004


124

LIETUVOS BANKO ORGANIZACINË STRUKTÛRA

XIV. Lietuvos banko 2004 metø finansinë ataskaita

125


2004


126


127

LIETUVOS BANKO BALANSAS

Mln. Lt

Pastabos 2004-12-31 2003-12-31

TURTAS

1. Auksas 1 206,30 214,60

2. Pretenzijos uþsienio institucijoms uþsienio valiuta 8 743,00 9 148,84

2.1. Gautinos lëðos ið TVF 2 0,28 0,24

2.2. Indëliai, vertybiniai popieriai ir kitos investicijos

uþsienio valiuta 3 8 742,72 9 148,60

3. Pretenzijos ðalies kredito ástaigoms uþsienio valiuta 4 9,93 9,92

4. Kitas turtas 359,94 365,74

4.1. Ilgalaikis turtas 5 160,71 162,18

4.2. Investicijos á nuosavybës priemones 6 19,19 13,24

4.3. Sukauptos pajamos ir bûsimojo laikotarpio iðlaidos 7 163,47 173,94

4.4. Kitas ávairus turtas 8 16,57 16,38

Ið viso 9 319,17 9 739,10

ÁSIPAREIGOJIMAI

5. Banknotai ir monetos apyvartoje 9 5 594,57 5 136,75

6. Ásipareigojimai ðalies kredito ástaigoms litais 10 891,51 999,04

7. Ásipareigojimai kitoms ðalies institucijoms litais 11 108,24 93,75

7.1. Ásipareigojimai valstybës valdymo institucijoms 94,92 85,13

7.2. Ásipareigojimai kitoms ðalies institucijoms 13,32 8,62

8. Ásipareigojimai uþsienio institucijoms litais 6,54 2,54

9. Ásipareigojimai ðalies institucijoms uþsienio valiuta 12 1 880,41 2 531,10

9.1. Ásipareigojimai kredito ástaigoms 504,39 397,97

9.2. Ásipareigojimai valstybës valdymo institucijoms 1 376,02 2 133,13

10. Ásipareigojimai uþsienio institucijoms uþsienio valiuta 5,76 185,37

11. Nebaigtø atsiskaitymø lëðos 1,35 19,31

12. Kiti ásipareigojimai 13 7,34 9,95

12.1. Sukauptos iðlaidos ir bûsimojo laikotarpio pajamos 3,78 3,97

12.2. Nebalansiniø priemoniø vertës pokytis – 1,18

12.3. Kiti ávairûs ásipareigojimai 3,56 4,80

13. Gautos subsidijos 14 29,38 29,01

14. Perkainojimo sàskaitos 15 30,29 34,00

15. Kapitalas 17 631,66 565,05

15.1. Ástatinis kapitalas 100,00 100,00

15.2. Atsargos kapitalas 531,66 454,30

15.3. Rezervai – 10,75

16. Pelnas 26 132,12 133,23

Ið viso 9 319,17 9 739,10

2004


128

LIETUVOS BANKO PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

Mln. Lt

Pastabos 2004 m. 2003 m.

Palûkanø pajamos 18 216,55 205,99

Palûkanø iðlaidos 19 (41,19) (44,47)

1. Grynosios palûkanø pajamos 175,36 161,52

Grynosios realizuotos pajamos (iðlaidos) ið finansiniø operacijø 20 26,53 47,30

Nerealizuotas perkainojimo nuostolis 21 (2,86) (4,82)

2. Grynosios realizuotos pajamos (iðlaidos) ir

perkainojimo nuostolis 23,67 42,48

Komisiniø ir kitø atlyginimø pajamos 6,63 7,89

Komisiniø ir kitø atlyginimø iðlaidos (1,27) (1,06)

3. Grynosios komisiniø ir kitø atlyginimø pajamos 22 5,36 6,83

4. Dividendø pajamos 6 1,25 1,04

5. Kitos pajamos 23 7,63 2,77

GRYNOSIOS PAJAMOS 213,27 214,64

6. Personalo iðlaikymo iðlaidos 24 (48,62) (44,44)

7. Kitos administracinës iðlaidos 25 (14,46) (12,31)

8. Turto nusidëvëjimo iðlaidos 5 (13,40) (14,84)

9. Banknotø ir monetø gamybos ir jø apyvartos iðlaidos (5,23) (10,39)

10. Specialiøjø atidëjimø pokytis 0,56 0,57

PELNAS 26 132,12 133,23

Aiðkinamasis raðtas yra neatskiriama ðios finansinës ataskaitos dalis.

Lietuvos banko 2004 m. finansinë ataskaita patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2005 m.

kovo 24 d. nutarimu Nr. 43.

Valdybos pirmininkas Reinoldijus Ðarkinas


129

LIETUVOS BANKO FINANSINËS ATASKAITOS AIÐKINAMASIS RAÐTAS

LIETUVOS BANKO PAGRINDINIS TIKSLAS IR FUNKCIJOS

Nuo 2004 m. geguþës 1 d. ásigaliojus Lietuvos banko ástatymo pakeitimo ir papildymo ásta-

tymui, Lietuvos banko pagrindinis tikslas – palaikyti kainø stabilumà.

Pagrindinës Lietuvos banko funkcijos yra ðios:

- vykdyti Lietuvos Respublikos pinigø emisijà, formuoti ir vykdyti pinigø politikà, nustatyti lito

kurso reguliavimo sistemà ir skelbti oficialø lito kursà;

- valdyti, naudoti Lietuvos banko uþsienio atsargas ir jomis disponuoti;

- atlikti valstybës iþdo agento funkcijas;

- iðduoti ir atðaukti licencijas Lietuvos Respublikos kredito ástaigoms bei uþsienio valstybiø kredito

ástaigø filialams ir priþiûrëti jø veiklà;

- skatinti patvarø ir veiksmingà mokëjimo ir vertybiniø popieriø atsiskaitymo sistemø veikimà;

- rinkti pinigø ir bankø, mokëjimø balanso, Lietuvos finansinës ir su ja susijusios statistikos

duomenis, diegti ðios statistikos surinkimo, atskaitomybës, jos skelbimo standartus, sudaryti

Lietuvos Respublikos mokëjimø balansà.

2004 m. geguþës 1 d. Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà (ES), Lietuvos bankas tapo Europos

centriniø bankø sistemos (ECBS) dalimi.

Europos Komisijai, Europos centriniam bankui (ECB), Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei

Lietuvos bankui priëmus atitinkamus sprendimus, Lietuva nuo 2004 m. birþelio 28 d. dalyvauja

valiutø kurso mechanizme II.

FINANSINËS ATASKAITOS SUDARYMO PAGRINDAI IR PATEIKIMAS

Lietuvos banko metinë finansinë ataskaita rengiama vykdant Lietuvos banko ástatymo 49

straipsnio reikalavimus.

Lietuvos bankas finansinæ apskaità tvarko ir metinæ finansinæ ataskaità sudaro vadovaudamasis

Lietuvos banko ástatymu, kitais Lietuvos bankui taikytinais Lietuvos Respublikos teisës aktais

ir Lietuvos banko nustatyta apskaitos politika, kuri atitinka ECBS dalyvaujantiems naciona-

liniams centriniams bankams ECB nustatytus apskaitos ir atskaitomybës reikalavimus1 , tiek,

kiek jie gali bûti taikytini euro neásivedusios valstybës – Europos Sàjungos narës – nacionaliniam

centriniam bankui. Tarptautiniais finansinës atskaitomybës standartais vadovaujamasi tose

apskaitos ir atskaitomybës srityse, kuriø ECB nereglamentuoja, ir atsiþvelgiant á ECB reko-

mendacijas dël ðiø standartø taikymo.

Siekiant, kad pateikta informacija bûtø nuosekli, kartu pateikiama ir atitinkama palyginamoji

2003 m. finansinë informacija.

1 ECBS veikloje dalyvaujanèiø nacionaliniø centriniø bankø apskaità ir atskaitomybæ reglamentuojanèios taisyklës

nustatytos ECB valdanèiosios tarybos 2002 m. gruodþio 5 d. sprendimu (ECB/2002/10).

2004


130

APSKAITOS POLITIKA

BENDRIEJI PRINCIPAI

Lietuvos bankas, tvarkydamas finansinæ apskaità ir sudarydamas finansines ataskaitas, vado-

vaujasi ðiais apskaitos principais: ekonominës realybës, skaidrumo, atsargumo, reikðmingumo,

veiklos tæstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Auksas, skolos vertybiniai popieriai ir kitas uþsienio atsargø sudëtyje esantis balansinis ir (ar)

nebalansinis turtas bei ásipareigojimai uþsienio valiuta (toliau – finansiniai straipsniai)

finansinëje ataskaitoje parodyti 2004 m. gruodþio 31 d. rinkos kainomis ir taikant Lietuvos

banko skelbiamus tos dienos lito ir uþsienio valiutø oficialius kursus (toliau – oficialus kursas).

Lito ir pagrindiniø uþsienio valiutø oficialûs kursai

Lt (LTL) uþ vnt.

Valiutos pavadinimas Kodas 2004 m. gruodþio 31 d. 2003 m. gruodþio 31 d.

Euras EUR 3,4528 3,4528

JAV doleris USD 2,5345 2,7621

100 Japonijos jenø JPY 2,4421 2,5823

Specialiosios skolinimosi teisës (SST) XDR 3,9260 4,0888

Su finansiniais straipsniais susijusios operacijos á balansines ir nebalansines sàskaitas áraðomos

sandorio verte atsiskaitymø pagal sandorius dienà.

Auksui, kiekvienai uþsienio valiutai ir kiekvienai vertybiniø popieriø emisijai (pagal ISIN) ten-

kanèiø perkainojimo rezultatø apskaita tvarkoma atskirai. Nerealizuotas perkainojimo

nuostolis, susidaræs finansiniø metø pabaigoje dël atskirø finansiniø straipsniø perkainojimo

pagal rinkos kainà ir oficialø kursà, virðijantis á perkainojimo sàskaitas áraðytà ankstesná su

tuo paèiu finansiniu straipsniu susijusá nerealizuotà perkainojimo prieaugá, pripaþástamas

einamøjø finansiniø metø iðlaidomis ir negali bûti kompensuojamas paskesniais metais dël

rinkos kainos ar oficialaus kurso pokyèiø susidariusiu to paties finansinio straipsnio perkai-

nojimo prieaugiu ar kompensuojamas kito atskiro finansinio straipsnio perkainojimo prieaugiu.

AUKSAS

Auksas perkainojamas kiekvieno mënesio paskutinæ darbo dienà pagal jo rinkos kainà,

uþfiksuotà Londono lydiniø birþoje. Aukso perkainojimo prieaugis arba nuostolis apskai-

èiuojamas remiantis 1 Trojos uncijos aukso vidutine rinkos kaina JAV doleriais, kuri per-

skaièiuojama á litus aukso perkainojimo dienos JAV dolerio oficialiu kursu.

Perkainojimo prieaugis ir nuostolis, susijæs su aukso, esanèio uþsienio atsargose, perkainojimu,

átraukiamas á aukso perkainojimo sàskaità, atskirai neiðskiriant rinkos kainos bei uþsienio

valiutos kurso átakos.

Finansiniø metø pabaigoje iðlaidomis pripaþinus nerealizuotà aukso perkainojimo nuostolá,

aukso vidurkinë kaina tikslinama pagal finansiniø metø paskutinës darbo dienos rinkos kainà.

Operacijos, susijusios su aukso apsikeitimo sandoriais, apskaitoje parodomos tokia paèia tvarka

kaip ir atpirkimo (skolinimosi) sandoriai.


131

UÞSIENIO VALIUTA

Balansiniai ir nebalansiniai finansiniai straipsniai uþsienio valiuta perkainojami kiekvienà darbo

dienà tos dienos oficialiu kursu, atskiros uþsienio valiutos (áskaitant SST) perkainojimo prieaugá

arba nuostolá áraðant á atitinkamos valiutos perkainojimo sàskaità.

Uþsienio valiuta sukauptø palûkanø pajamø ir iðlaidø perkainojimo skirtumu koreguojamos

atitinkamos balansinës bei pajamø ir iðlaidø sàskaitos.

Uþsienio valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas perskaièiuojamas, jei per dienà ávykusios

operacijos atitinkama uþsienio valiuta (áskaitant parodomas nebalansinëse sàskaitose) padidina

ðios valiutos grynosios pozicijos apimtá (turto grynosios pozicijos atveju) arba jà sumaþina

(ásipareigojimø grynosios pozicijos atveju).

Uþsienio valiutos realizuotas rezultatas apskaièiuojamas, jei per dienà ávykusios operacijos

atitinkama uþsienio valiuta sumaþina ðios valiutos grynosios pozicijos apimtá (turto grynosios

pozicijos atveju) arba jà padidina (ásipareigojimø grynosios pozicijos atveju).

Finansiniø metø pabaigoje iðlaidomis pripaþinus nerealizuotà atskiros uþsienio valiutos

perkainojimo nuostolá, ðios uþsienio valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas tikslinamas

pagal finansiniø metø paskutinës darbo dienos oficialø kursà.

Pajamos ir iðlaidos uþsienio valiuta apskaitoje pripaþástamos pagal jø átraukimo á apskaità

dienos oficialø kursà.

VERTYBINIAI POPIERIAI

Skolos vertybiniai popieriai á apskaità átraukiami ásigijimo verte, á kurios sudëtá neáskaitoma

nupirkta atkarpos iðmoka. Nupirkta atkarpos iðmoka apskaitoje parodoma atskirame balanso

straipsnyje kaip kitas turtas.

Uþsienio atsargø sudëtyje esantys vertybiniai popieriai pagal jø rinkos kainà perkainojami

kiekvieno mënesio paskutinæ darbo dienà.

Kiekvienos vertybiniø popieriø emisijos (pagal ISIN) perkainojimo prieaugis arba nuostolis

apskaitoje registruojamas atskirai.

Vertybiniø popieriø ásigijimo vertës ir nominalo skirtumas – premija arba nuolaida – pripaþás-

tamas pajamomis arba iðlaidomis tolygiai per laikotarpá, likusá iki vertybiniø popieriø iðpirkimo.

Vertybiniø popieriø be atkarpos premija arba nuolaida kaupiama taikant vidaus gràþos

metodà, o vertybiniø popieriø su atkarpa – taikant tiesiná metodà.

Nerealizuotas atskiros vertybiniø popieriø emisijos perkainojimo nuostolis, virðijantis ankstesná

su tais paèiais vertybiniais popieriais susijusá nerealizuotà perkainojimo prieaugá, finansiniø

metø pabaigoje áraðomas á iðlaidø sàskaitas.

Finansiniø metø pabaigoje iðlaidomis pripaþinus nerealizuotà atskiros vertybiniø popieriø

emisijos perkainojimo nuostolá, ðiø vertybiniø popieriø vidurkinë kaina tikslinama pagal

finansiniø metø paskutinës darbo dienos jø rinkos kainà.

Banko reikmëms laikomos ilgalaikës investicijos á nuosavybës priemones apskaitoje parodomos

ásigijimo verte.

Uþ kreditus perimtø skolos vertybiniø popieriø be atkarpos vertë tikslinama sudarant specia-

liuosius atidëjimus.

2004


132

ATPIRKIMO SANDORIAI

Atpirkimo (skolinimosi) sandoris apskaitoje parodomas kaip ákeitimu uþtikrintas kitos sandorio

ðalies indëlis: balanso ásipareigojimø dalyje áraðomas ásipareigojimas gràþinti pinigus, o

finansinis turtas, sutartyje nurodytas kaip ákaitas (jis pagal ðià sutartá parduodamas ir

atperkamas) sandorio galiojimo laikotarpiu, ir toliau rodomas balanso turto dalyje.

Atpirkimo (investavimo) sandoris apskaitoje parodomas balanso turto dalyje kaip banko

suteiktas kreditas. Pagal ðiuos sandorius nupirktas ákaitas sandorio galiojimo laikotarpiu banko

balanse neparodomas ir neperkainojamas.

Vertës skirtumas, susidaræs tarp atpirkimo (skolinimosi bei investavimo) sandoriuose numatyto

ákaito pirkimo ir atpirkimo vertës, pripaþástamas palûkanø pajamomis arba iðlaidomis tolygiai

per visà sandorio galiojimo laikà.

KREDITAI

Banko suteikti kreditai á apskaità áraðomi nominaliàja verte, o jø likuèiai balanse parodomi

grynàja verte, t. y. atëmus specialiuosius atidëjimus. Pasikeitus specialiøjø atidëjimø poreikiui,

ðios iðlaidos koreguojamos.

Kreditai komerciniams bankams grupuojami ir specialieji atidëjimai sudaromi kiekvienà ketvirtá.

Jeigu kreditø komerciniams bankams grynoji vertë lygi nuliui ir jø bûklë ilgiau kaip metus

negerëja, tokie kreditai nuraðomi ið balanso kartu su sukauptomis palûkanomis ir kitomis

gautinomis sumomis.

Kreditø, perimtø pagal reikalavimø perleidimo sutartis ir suteiktø banko tarnautojams, vertë

tikslinama pagal kiekvienø metø pabaigos bûklæ.

ILGALAIKIS MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS

Ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui priskiriami ðio turto objektai, kuriø ásigijimo

vertë (áskaitant pridëtinës vertës mokestá) ne maþesnë kaip 500 litø ir kurie tarnauja ilgiau

kaip vienus metus. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas apskaitoje pripaþástamas

ásigijimo verte, ðio turto naudojimo laikotarpiu maþinant jo vertæ sukauptu nusidëvëjimu

(amortizacija). Nusidëvëjimas (amortizacija) skaièiuojamas visà numatytà turto naudojimo

laikotarpá taikant tiesiogiai proporcingà nusidëvëjimo metodà.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidëvëjimo (amortizacijos) normos

Turtas Metinë norma, %

Pastatai ir statiniai 2,5–10

Pinigø skaièiavimo ir kompiuteriø áranga 10–50

Programinë áranga 33–100

Transporto priemonës 20

Baldai, kabinetø áranga ir kitas inventorius 5–50

Kai yra poþymiø, kad nekilnojamojo turto rinkos vertë maþëja kur kas labiau, negu buvo

tikëtasi nustatant turto naudingo tarnavimo laikotarpá, ðio turto vertë finansiniø metø

pabaigoje tikslinama pripaþinto nuostolio suma dël turto reikðmingo nuvertëjimo.


133

BANKNOTAI IR MONETOS APYVARTOJE

Banknotai ir monetos apyvartoje parodomi balanso ásipareigojimø dalyje nominaliàja verte.

Banknotø spausdinimo, monetø kaldinimo ir kitos su pinigø iðleidimu á apyvartà susijusios

iðlaidos áraðomos á iðlaidø sàskaitas, nesiejant ðiø iðlaidø su pinigø iðleidimu á apyvartà.

NEBALANSINËS FINANSINËS PRIEMONËS

Nebalansinëse sàskaitose parodoma ateityje gautina arba mokëtina uþsienio valiuta pagal

valiutø apsikeitimo sandorius, ðios valiutos realizuotø ir nerealizuotø rezultatø apskaièiavimo

tikslu áskaitoma á grynàjà tos uþsienio valiutos pozicijà ir perkainojama kartu su balansiniais

tos paèios uþsienio valiutos finansiniais straipsniais.

Palûkanø normø iðvestinës finansinës priemonës perkainojamos atskirai pagal kiekvienà prie-

monæ. Kasdienis palûkanø normø ateities sandorio kintamosios marþos vertës pokytis laikomas

realizuotu ir parodomas atitinkamose pajamø arba iðlaidø sàskaitose.

PAJAMØ IR IÐLAIDØ PRIPAÞINIMAS

Su finansiniu turtu ir ásipareigojimais susijusios palûkanø pajamos bei iðlaidos (ið jø ir vertybiniø

popieriø premijø bei nuolaidø) kaupiamos kiekvienà darbo dienà, o á apskaità átraukiamos

kiekvieno mënesio paskutinæ darbo dienà, neatsiþvelgiant á tai, kada jos gaunamos arba

mokamos. Kitos einamøjø metø pajamos ir iðlaidos á apskaità átraukiamos iki finansiniø metø

pabaigos.

Realizuotos pajamos ir iðlaidos á pajamø bei iðlaidø sàskaitas áraðomos atsiskaitymø pagal

sandorius dienà.

Nerealizuotas perkainojimo prieaugis nepripaþástamas pajamomis. Perkainojimo nuostolis,

virðijantis su atitinkamu finansiniu straipsniu susijusá á perkainojimo sàskaità áraðytà perkai-

nojimo prieaugá, finansiniø metø pabaigoje átraukiamas á iðlaidas.

Apskaièiuojant realizuotus ir nerealizuotus rezultatus ið aukso, vertybiniø popieriø bei uþsienio

valiutos, ðiø finansiniø straipsniø ásigijimo vertei nustatyti taikomas vidurkinio kurso ir (arba)

vidurkinës kainos metodas.

SANTYKIAI SU LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDÞETU

Lietuvos bankas á valstybës biudþetà perveda Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatyme

nustatytà pelno dalá (þr. 26 pastabà).

Dël 2004 m. geguþës 1 d. ásigaliojusiø Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymo pakeitimo

nuostatø Lietuvos bankas nuo 2004 m. liepos 1 d. ásiregistravo pridëtinës vertës mokesèio

mokëtoju.

Lietuvos bankas nuo 2004 m. tapo valstybinës þemës nuomos mokesèio mokëtoju.

ÁVYKIAI PO BALANSO

Metinëje finansinëje ataskaitoje pateikiami ataskaitiniø metø duomenys tikslinami ávykiais,

kurie buvo nustatyti laikotarpiu tarp ðios ataskaitos sudarymo dienos (ataskaitiniø finansiniø

metø paskutinës dienos) ir jos patvirtinimo dienos, jeigu dël ðiuos ávykius lëmusiø aplinkybiø

ataskaitiniø metø duomenys ataskaitos sudarymo dienà bûtø pasikeitæ.

2004


134

Ávykiais po balanso netikslinami metinëje finansinëje ataskaitoje pateikiami ataskaitiniø metø

duomenys, jei dël ðiuos ávykius lëmusiø aplinkybiø ataskaitoje pateikiami ataskaitiniø metø

duomenys bûtø pasikeitæ vëlesnæ dienà nei ataskaitiniø finansiniø metø paskutinë diena.

Tokie ávykiai apraðomi metinës finansinës ataskaitos aiðkinamajame raðte, jei jø neatskleidimas

turëtø átakos skaitytojø galimybei tinkamai ávertinti ataskaità ir priimti sprendimus.

RIZIKA IR JOS VALDYMAS

Pagrindiniai Lietuvos banko uþdaviniai valdant rizikà yra uþtikrinti nenutrûkstamà rizikos

stebëjimà ir vertinimà, operatyvø rizikos vertinimo informacijos teikimà atitinkamiems banko

padaliniams ir valdymo grandims, nuolat vertinti, ar prisiimamas rizikos lygis yra tinkamas

Lietuvos banko tikslams ágyvendinti. Keliamiems uþdaviniams ágyvendinti Lietuvos banke

sukurta tinkama organizacinë ir vidaus kontrolës sistema.

Svarbiausias rizikos objektas yra Lietuvos banko uþsienio atsargos, kurios 2004 m. gruodþio

31 d. sudarë daugiau kaip 96 procentus viso Lietuvos banko turto.

Valdant uþsienio atsargas, susiduriama su rinkos, skolinimo, likvidumo, atsiskaitymø ir ope-

racine rizika. Ðioms rizikoms valdyti taikoma plati rizikà ribojanèiø normatyvø sistema ir kitos

rizikà maþinanèios priemonës.

Pagrindinë rizika, su kuria susiduria Lietuvos bankas valdydamas uþsienio atsargas ir kuri turi

didþiausià átakà finansiniams rezultatams, yra rinkos rizika. Rinkos rizikà sudaro valiutø kurso

ir palûkanø normø rizika.

Maþinant valiutø kurso rizikà, praktiðkai visos uþsienio atsargos, nesusijusios su ásipareigojimais

uþsienio valiuta, investuojamos bazine valiuta. Uþsienio atsargø dalis, susijusi su ásipareigo-

jimais, investuojama ásipareigojimø valiuta (þr. 27 pastabà).

Kaip pagrindinæ priemonæ palûkanø normø rizikai valdyti Lietuvos bankas taiko modifikuotos

finansinës trukmës (MFT) rodiklá. Siekiant apriboti palûkanø rizikà, portfeliams nustatomi

leistini MFT nukrypimai nuo kontroliniø indeksø MFT. Kaip papildoma rizikos valdymo

priemonë taikoma vertës pokyèio rizikos (Value-at-Risk – VAR) metodika.

Skolinimo rizika valdoma keliant grieþtus reikalavimus emitentø ir sandorio ðaliø finansiniam

patikimumui. Siekiant sumaþinti skolinimo rizikà, nustatomi emitentø, sandorio ðaliø ir jø

grupiø ásipareigojimø Lietuvos bankui limitai.

Uþsienio atsargø likvidumo rizika valdoma nustatant likvidumo normatyvus ir labai likvidþiø

finansiniø priemoniø dalá uþsienio atsargose.

Atsiskaitymø rizikai valdyti taikomos ávairios korespondentiniø sàskaitø valdymo priemonës,

t. y. mokëjimø eiliðkumo nustatymas, pinigø srautø derinimas. Ðios priemonës padeda su-

maþinti nuostolio, sandoriø ðalims laiku neatsiskaièius, rizikà.

Operacinë rizika valdoma aiðkiai reglamentuojant darbo procedûras.

KITA INFORMACIJA

Ásigaliojus Lietuvos banko ástatymo pakeitimo ir papildymo ástatymui (Nr. IX-1998, 2004-02-05,

Þin., 2004, Nr. 28-869) finansiniø metø pelnas skirstomas tokia tvarka:

1) praëjusiø finansiniø metø nepadengtiems nuostoliams dengti;


135

2) á valstybës biudþetà ámokama Lietuvos banko pelno ámoka, lygi 50 procentø Lietuvos banko

finansiniø metø pelno ar jo dalies, likusios po pelno dalies nepadengtiems nuostoliams dengti;

3) pelno dalis, likusi po pelno paskirstymo pagal 1 ir 2 punktø nuostatas, skiriama Lietuvos

banko ástatiniam ir (arba) atsargos kapitalui.

PASTABOS

1 pastaba. Auksas

2004 m. gruodþio 31 d. 2003 m. gruodþio 31 d.

Aukso kiekis

Trojos uncijomis 185 840,53 186 205,23

Kilogramais 5 780,29 5 791,63

Trojos uncijos kaina, JAV doleriais 438,00 417,25

Aukso vertë, mln. litø 206,30 214,60

Aukso kiekis 2004 m., palyginti su 2003 m., pakito dël aukso luitø svorio neatitikimo atsi-

skaitant pagal sandorius.

Visas 2004 m. gruodþio 31 d. turimas auksas laikomas kaip neinvestuotos aukso atsargos

Anglijos banke. 2003 m. gruodþio 31 d. visas auksas buvo investuotas á aukso apsikeitimo

sandorius, kurie buvo atvaizduoti „Ásipareigojimø uþsienio institucijoms uþsienio valiuta“

straipsnyje.

2 pastaba. Gautinos lëðos ið Tarptautinio valiutos fondo (TVF)

Lietuvos bankas atlieka TVF lëðø depozitoriumo funkcijà.

Grynoji atsargø pozicija TVF priklauso Lietuvos Respublikai, kuri TVF nare tapo 1992 m.

Lietuvos Respublikos dalyvavimo TVF kvota (144,20 mln. SST) nekinta nuo 1999 m. Dalis

ðios kvotos (25%) apmokëta SST, o kita dalis – nacionaline valiuta iðreikðtais neapyvartiniais

Vyriausybës vertybiniais popieriais (VVP), uþ kuriuos nemokamos palûkanos. TVF naudai

iðleistø VVP vertë 2004 m. gruodþio 31 d. sudarë 160,51 mln. SST.

Grynoji atsargø pozicija TVF

Mln. SST


Valstybës dalyvavimo TVF kvota

(bendroji vertë) 144,20 144,20

TVF pretenzijos litais pagal VVP (160,51) (173,89)

TVF lëðos litais Lietuvos banko sàskaitoje (0,49) (0,48)

Disponavimas TVF kreditais 16,82 30,19

Grynoji atsargø pozicija TVF 0,02 0,02

TVF kredità sudaro Lietuvos Respublikai suteiktas Iðplëstinio finansavimo kredito likutis, kurio

vertë 2004 m. gruodþio 31 d. buvo 16,82 mln. SST (2005 m. pradþioje Lietuvos Respublikos

finansø ministerija gràþino visà Lietuvos Respublikai suteikto Iðplëstinio finansavimo kredito

likutá). Sukauptos palûkanos uþ ðá Vyriausybës valdomà kredità 2004 m. gruodþio 31 d.

sudarë 0,10 mln. SST.

2004


136

Gautinos lëðos ið TVF

Mln. Lt


Grynoji atsargø pozicija TVF 0,06 0,07

Likutis SST sàskaitoje TVF 0,22 0,17

Ið viso 0,28 0,24

3 pastaba. Indëliai, vertybiniai popieriai ir kitos investicijos uþsienio valiuta

Mln. Lt


Korespondentinës sàskaitos

uþsienio bankuose 57,93 509,22

Terminuotieji indëliai

uþsienio bankuose 469,36 167,98

Skolos vertybiniai popieriai 7 485,91 7 190,42

Atpirkimo (investavimo) sandoriai 729,52 1 280,98

Ið viso 8 742,72 9 148,60

Indëliø, vertybiniø popieriø ir kitø investicijø pasiskirstymas pagal valiutas parodytas 27

pastaboje.

Indëliø, vertybiniø popieriø ir kitø investicijø uþsienio valiuta pasiskirstymas pagal

emitento ir sandorio ðalis

Mln. Lt


Europos Sàjungos ðalys 7 894,65 7 811,09

JAV 330,54 244,25

Tarptautinës finansø institucijos 481,40 586,18

Kitos ðalys 36,13 507,08

Ið viso 8 742,72 9 148,60

Indëliø, vertybiniø popieriø ir kitø investicijø uþsienio valiuta pasiskirstymas pagal

terminus2

Mln. Lt

Iki Iki 1 m. 1–5 m. Ilgiau Ið viso

pareikalavimo kaip 5 m.

Indëliai, vertybiniai popieriai ir

kitos investicijos uþsienio valiuta 57,93 6 301,80 2 355,61 27,38 8 742,72

Indëliø, vertybiniø popieriø ir kitø investicijø uþsienio valiuta, susijusiø su kintamàja palûkanø

norma, nëra.

2 Terminai lentelëje pateikti pagal baigtiná laikotarpá.


137

4 pastaba. Pretenzijos ðalies kredito ástaigoms uþsienio valiuta

Mln. Lt


Kreditai komerciniams bankams 9,86 9,86

Sàskaitos komerciniuose bankuose 0,07 0,06

Ið viso 9,93 9,92

Kreditai komerciniams bankams susijæ su Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo

ámoniø finansavimo programos vykdymu.

5 pastaba. Ilgalaikis turtas

Mln. Lt

Nemate- Materialusis turtas Ið viso

rialusis pastatai ir pinigø skai- transpor- kitas

turtas nebaigta èiavimo ir to prie- materia-

statyba kompiuteriø monës lusis

áranga turtas

(áskaitant

nebaigtà

montuoti)

Ásigijimo vertë 2003-12-31 11,53 146,49 59,03 6,59 33,76 257,40

Padidëjimas 2004 m. 1,25 4,31 4,53 0,75 1,26 12,10

Sumaþëjimas 2004 m. (0,43) (0,28) (4,70) (0,46) (0,33) (6,20)

Perskirstymas 2004 m. – – (0,03) – 0,03 –

Ásigijimo vertë 2004-12-31 12,35 150,52 58,83 6,88 34,72 263,30

Sukauptas nusidëvëjimas

2003-12-31 (10,63) (14,04) (40,35) (5,15) (25,05) (95,22)

Nusidëvëjimas 2004 m. (1,16) (3,41) (6,13) (0,38) (2,32) (13,40)

Nuraðytas nusidëvëjimas 2004 m. 0,43 0,12 4,72 0,46 0,30 6,03

Sukauptas nusidëvëjimas

2004-12-31 (11,36) (17,33) (41,76) (5,07) (27,07) (102,59)

Likutinë vertë 2004-12-31 0,99 133,19 17,07 1,81 7,65 160,71

Likutinë vertë 2003-12-31 0,90 132,45 18,68 1,44 8,71 162,18

6 pastaba. Investicijos á nuosavybës priemones

Mln. Lt


Europos centrinis bankas 5,95 –

Tarptautiniø atsiskaitymø bankas 7,77 7,77

Lietuvos centrinis vertybiniø

popieriø depozitoriumas 3,63 3,63

Lietuvos monetø kalykla 1,83 1,83

SWIFT 0,01 0,01

Ið viso 19,19 13,24

2004 m. geguþës 1 d. Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos bankas tapo ECBS nariu ir pagal ECBS

ir ECB statuto 28 straipsná ágijo teisæ turëti ECB kapitalo dalá. Lietuvos banko balanso straipsnyje

„Investicijos á nuosavybës priemones“ parodoma Lietuvos banko apmokëta ECB kapitalo

dalis. Pasiraðyto ECB kapitalo dydis priklauso nuo nustatyto ECB kapitalo rakto, kuris pagal

2004


138

ECBS ir ECB statuto 29 straipsnio 3 dalies reikalavimus turi bûti tikslinamas kas penkeri

metai. Lietuvos banko dalis sudaro 0,4425 procento ECB kapitalo. Ði dalis, kaip numatyta

ECBS ir ECB statuto 29 straipsnyje, apskaièiuota remiantis Europos Komisijos duomenimis

apie Europos Sàjungos valstybiø nariø gyventojø skaièiø ir bendràjá vidaus produktà. Kadangi

Lietuva nëra prisijungusi prie euro zonos, jai taikomos ECBS ir ECB statuto 48 straipsnyje

numatytos pereinamosios nuostatos. Lietuvos bankas nuo 2004 m. geguþës 1 d.

prisijungdamas prie ECBS turëjo sumokëti minimalià 1,72 mln. eurø ámokà, sudaranèià 7

procentus Lietuvos banko pasiraðyto ECB kapitalo.

Lietuvos bankas yra Tarptautiniø atsiskaitymø banko (TAB) narys, turintis atstovavimo ir

balsavimo teisæ, atitinkanèià 1 000 akcijø, kuriø ásigijimo vertë yra 7,77 mln. litø, o kiekvienos

akcijos nominalioji vertë – 5 000 SST. Lietuvos bankas yra apmokëjæs 25 procentus ðiø akcijø

vertës. Uþ ðias TAB akcijas Lietuvos bankas 2004 m. gavo 0,94 mln. litø dividendø (2003 m. –

0,89 mln. Lt).

Lietuvos bankas turi 60 procentø AB „Lietuvos centrinio vertybiniø popieriø depozitoriumas“

akcijø, kuriø ásigijimo vertë yra 3,63 mln. litø. 2004 m. Lietuvos bankas uþ jas gavo

0,31 mln. litø dividendø (2003 m. – 0,15 mln. Lt).

Nuo 1995 m. Lietuvos bankui perduotos VÁ „Lietuvos monetø kalykla“ steigëjo teisës. 1998 m.

Lietuvos bankas ðios ámonës ástatiná kapitalà padidino 1,83 mln. litø vertës turtiniu ánaðu.

Lietuvos bankas turi vienà SWIFT akcijà.

7 pastaba. Sukauptos pajamos ir bûsimojo laikotarpio iðlaidos

Mln. Lt


Nupirktø skolos vertybiniø popieriø

atkarpos iðmokos dalis 65,61 81,81

Sukauptos palûkanø pajamos 94,87 89,19

Sukaupta skolos vertybiniø popieriø atkarpa 94,24 87,77

Palûkanos uþ atpirkimo (investavimo) sandorius 0,39 0,49

Palûkanos ið iðvestiniø finansiniø priemoniø – 0,86

Kitos pajamos 0,24 0,07

Kitos sukauptos pajamos 0,89 0,75

Bûsimojo laikotarpio iðlaidos 2,10 2,19

Ið viso 163,47 173,94

8 pastaba. Kitas ávairus turtas

Mln. Lt


Kreditai Lietuvos banko tarnautojams 10,54 9,39

Uþ kreditus perimtas turtas 4,39 5,56

Specialieji atidëjimai (0,70) (0,99)

Kitas turtas 2,34 2,42

Ið viso 16,57 16,38


139

Tarnautojams suteikti kreditai bûstui pirkti arba remontuoti sudaro 9,50 mln. litø, vartojimo

kreditai – 1,04 mln. litø.

Uþ kreditus perimtas turtas – tai trijø emisijø ávairios trukmës nacionaline valiuta iðreikðti

beprocenèiai VVP (4,05 mln. Lt) ir perimtø reikalavimo teisiø á fiziniø ir juridiniø asmenø

skolas, tenkinant Lietuvos banko kreditorinio reikalavimo dalá, likutis (0,34 mln. Lt). Perimtus

VVP numatyta iðpirkti kasmet lygiomis dalimis iki 2007 m. (2004 m. iðpirkta 1,35 mln. Lt

dydþio emisija).

2004 m. gruodþio 31 d. didþiàjà dalá specialiøjø atidëjimø (0,65 mln. Lt) sudarë atidëjimai uþ

kreditus perimtam turtui (2003 m. gruodþio 31 d. – 0,96 mln. Lt).

Kità turtà sudarë atsargos – 2,03 mln. litø (2003 m. – 2,07 mln. Lt) ir gautinos sumos –

0,31 mln. litø (2003 m. – 0,35 mln. Lt).

9 pastaba. Banknotai ir monetos apyvartoje

Banknotai ir monetos apyvartoje – tai Lietuvos banko iðleisti á apyvartà litai ir centai. 2004 m.

á apyvartà iðleista 2 018,78 mln. litø (2003 m. – 2 252,16 mln. Lt), o iðimta ið apyvartos –

1 560,96 mln. litø grynøjø pinigø (2003 m. – 1 337,37 mln. Lt).

Banknotai ir monetos apyvartoje

Mln. Lt


Banknotai 5 475,97 5 028,50

Monetos 118,60 108,25

Ið viso 5 594,57 5 136,75

Lietuvos bankas leidþia á apyvartà progines (ið jø ir auksines bei sidabrines) monetas.

10 pastaba. Ásipareigojimai ðalies kredito ástaigoms litais

Ðiuos ásipareigojimus sudaro ðalies kredito ástaigø atsiskaitymo sàskaitø, kuriose laikomos

komerciniø bankø privalomosios atsargos litais, likuèiai. Uþ ðiø sàskaitø likuèius palûkanos

nemokamos.

11 pastaba. Ásipareigojimai kitoms ðalies institucijoms litais

Mln. Lt


Ásipareigojimai valstybës valdymo institucijoms 94,92 85,13

Finansø ministerijos sàskaitø likuèiai 94,29 83,65

Kitø valstybës valdymo institucijø

sàskaitø likuèiai 0,63 1,48

Ásipareigojimai kitoms ðalies institucijoms 13,32 8,62

Ið viso 108,24 93,75

2004


140

12 pastaba. Ásipareigojimai ðalies institucijoms uþsienio valiuta

Mln. Lt


Ásipareigojimai komerciniams bankams 504,39 397,97

Ásipareigojimai valstybës valdymo institucijoms 1 376,02 2 133,13

Finansø ministerijos sàskaitø likuèiai 210,91 811,49

Finansø ministerijos terminuotieji indëliai 1 164,90 1 321,43

Kitø valstybës valdymo institucijø

sàskaitø likuèiai 0,21 0,21

Ið viso 1 880,41 2 531,10

Ásipareigojimus komerciniams bankams sudaro bankø privalomosios atsargos uþsienio valiuta,

kurios laikomos atskirose komerciniø bankø sàskaitose Lietuvos banke.

Ásipareigojimø ðalies institucijoms uþsienio valiuta pasiskirstymas pagal terminus

Mln. Lt

Iki pareikalavimo Iki 1 m. Be termino Ið viso

Ásipareigojimai uþsienio valiuta 211,06 1 164,90 504,45 1 880,41

Ásipareigojimø uþsienio valiuta, kurie bûtø susijæ su kintamàja palûkanø norma, apimtis nëra

reikðminga.

13 pastaba. Kiti ásipareigojimai

Mln. Lt


Sukauptos iðlaidos ir bûsimojo

laikotarpio pajamos 3,78 3,97

Sukauptos palûkanø iðlaidos 0,78 1,66

Kitos sukauptos iðlaidos 2,75 2,00

Bûsimojo laikotarpio pajamos 0,25 0,31

Nebalansiniø priemoniø vertës pokytis – 1,18

Kiti ávairûs ásipareigojimai 3,56 4,80

Sàskaitø likuèiai 3,00 2,65

Kitos mokëtinos sumos 0,56 2,15

Ið viso 7,34 9,95

14 pastaba. Gautos subsidijos

Lietuvos bankas pagal 1993 m. ir 1995 m. triðales Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos

Vyriausybës ir Lietuvos banko sutartis valdo Lietuvos Respublikai skirtas negràþintinas subsidijas,

kuriø lëðos per komercinius bankus naudojamos Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio

verslo ámoniø finansavimo programai vykdyti. Gaunamø palûkanø dalimi didinamos subsidijos.

Europos Komisijos PHARE pirmojoje programoje dalyvavæ bankai kreditus gràþino Lietuvos

bankui. Tolesnio subsidijø lëðø panaudojimo galimybës svarstomos Europos Komisijoje. PHARE

antrojoje programoje dalyvaujantys komerciniai bankai ðiomis lëðomis naudosis iki 2005 m.

birþelio 15 d.


141

15 pastaba. Perkainojimo sàskaitos

Mln. Lt


Perkainojimo sàskaitos

Aukso 18,37 26,30

Vertybiniø popieriø 11,46 7,69

Uþsienio valiutos 0,46 0,01

Ið viso 30,29 34,00

Perkainojimo sàskaitose esantis likutis parodo aukso, kiekvienos vertybiniø popieriø emisijos

bei kiekvienos uþsienio valiutos perkainojimo (pagal 2004 m. gruodþio 31 d. rinkos kainà ir

(arba) oficialø kursà) rezultatà – nerealizuotà perkainojimo prieaugá.

Atskiros uþsienio valiutos ir atskiros vertybiniø popieriø emisijos nerealizuotas perkainojimo

nuostolis, virðijantis su juo susijusá nerealizuotà perkainojimo prieaugá, 2004 m. gruodþio

31 d. pripaþintas iðlaidomis (þr. 21 pastabà).

16 pastaba. Iðvestinës finansinës priemonës

Uþsienio atsargø valdymo tikslais Lietuvos bankas taiko iðvestines finansines priemones –

valiutø apsikeitimo sandorius ir palûkanø normø ateities sandorius. Ðios priemonës parodomos

nebalansinëse sàskaitose.

2004 m. gruodþio 31 d. Lietuvos bankas nebuvo sudaræs valiutø apsikeitimo sandoriø. 2004 m.

ið valiutø apsikeitimo sandoriø Lietuvos bankas gavo 13,08 mln. litø pajamø (þr. 18 pastabà),

kurios susidaro ið neatidëliotino (spot) kurso ir numatyto valiutos kurso ateityje (forward)

skirtumo, tolygiai kaupiamo per sandorio galiojimo laikà.

Palûkanø normø ateities sandoriø 2004 m. gruodþio 31 d. Lietuvos bankas nebuvo sudaræs.

Kasdienës palûkanø normø ateities sandorio kintamosios marþos grynasis vertës pokyèio

rezultatas per 2004 m. parodytas 20 pastaboje.

17 pastaba. Kapitalas

Mln. Lt

2003 m. gruodþio 31 d. Padidëjimas Sumaþëjimas 2004 m. gruodþio 31 d.

Kapitalas

Ástatinis kapitalas 100,00 – – 100,00

Atsargos kapitalas 454,30 77,36 – 531,66

Kiti rezervai 10,75 – (10,75) –

Ið viso 565,05 77,36 (10,75) 631,66

Lietuvos banko kapitalà sudaro ástatinis kapitalas ir atsargos kapitalas. Lietuvos banko ástatyme

nustatytas ástatinis kapitalas – 200 mln. litø. Jis sudaromas ið Lietuvos valstybës lëðø ir (ar)

Lietuvos banko pelno (þr. 26 pastabà).

Atsargos kapitalas padidintas 2003 m. pelno dalimi (66,615 mln. Lt) (þr. 26 pastabà) ir Lietuvos

banko rezervø sumomis: bendrojo rezervo 1,18 mln. litø bei materialiojo ilgalaikio turto rezervo

9,57 mln. litø, kurie buvo perkelti á atsargos kapitalà vykdant Lietuvos banko ástatymo pakeitimo

ir papildymo ástatymo reikalavimus (Nr. IX-1998, 2004-02-05, Þin., 2004, Nr. 28-869).

2004


142

18 pastaba. Palûkanø pajamos

Mln. Lt

2004 m. 2003 m.

Palûkanø pajamos ið:

investicijø á skolos vertybinius popierius 187,26 175,65

iðvestiniø sandoriø 13,08 1,38

atpirkimo (investavimo) sandoriø 8,22 20,42

korespondentiniø sàskaitø likuèiø uþsienio bankuose 3,84 4,75

terminuotøjø indëliø uþsienio bankuose 3,57 3,26

Kitos palûkanø pajamos 0,58 0,53

Ið viso 216,55 205,99

Dël palûkanø normø nuosmukio tarptautinëse finansø rinkose uþ investicijas gaunama vidutinë

palûkanø norma sumaþëjo iki 2,17 procento (2003 m. buvo 2,51%).

19 pastaba. Palûkanø iðlaidos

Mln. Lt

2004 m. 2003 m.

Palûkanø iðlaidos uþ:

terminuotuosius indëlius Finansø ministerijai 33,16 32,89

sàskaitø likuèius Finansø ministerijai 5,43 6,09

ásipareigojimus TVF – 0,24

ásipareigojimus pagal atpirkimo

(skolinimosi) sandorius 2,60 5,25

Ið viso 41,19 44,47

Vidutinë palûkanø norma, mokama uþ ásipareigojimus, 2004 m. buvo 1,64 procento

(2003 m. – 1,93%).

20 pastaba. Grynosios realizuotos pajamos (iðlaidos) ið finansiniø operacijø

Mln. Lt

2004 m. 2003 m.

Grynosios realizuotos pajamos (iðlaidos) ið operacijø:

vertybiniais popieriais 26,59 48,12

uþsienio valiuta 1,28 (0,53)

auksu 0,04 –

iðvestinëmis finansinëmis priemonëmis (1,38) (0,29)

Ið viso 26,53 47,30

21 pastaba. Nerealizuotas perkainojimo nuostolis

Mln. Lt

2004 m. 2003 m.

Nerealizuotas perkainojimo nuostolis

Vertybiniø popieriø 0,96 4,73

Uþsienio valiutos 1,90 0,09

Ið viso 2,86 4,82


143

22 pastaba. Grynosios komisiniø ir kitø atlyginimø pajamos

Mln. Lt

2004 m. 2003 m.

Pajamos ið:

atsiskaitymo paslaugø vykdymo 5,83 5,71

numizmatinæ vertæ turinèiø pinigø prekybos 0,28 0,96

vertybiniø popieriø aukcionø rengimo 0,16 0,25

prekybos bazine valiuta 0,13 0,70

kitø paslaugø 0,12 0,09

Pasaulio banko kredito valdymo 0,11 0,18

Ið viso 6,63 7,89

Atlyginimai uþ tarptautines bankines operacijas (1,27) (1,06)

Grynosios komisiniø ir kitø atlyginimø pajamos 5,36 6,83

23 pastaba. Kitos pajamos

Mln. Lt

2004 m. 2003 m.

Pajamos uþ turto nuomà 1,19 1,04

Kitos ávairios pajamos 6,44 1,73

Ið viso 7,63 2,77

Didþiàjà dalá kitø ávairiø pajamø sudaro ið „US Banknote Corporation“ gauta kompensacija

(5,05 mln. Lt) uþ 1991 m. laidos litø banknotø nekokybiðkà atspausdinimà.

24 pastaba. Personalo iðlaikymo iðlaidos

Mln. Lt

2004 m. 2003 m.

Darbo uþmokesèio iðlaidos 37,15 33,95

Valdybos nariams 0,83 0,67

Struktûriniø padaliniø vadovams 1,85 1,66

Kitiems Lietuvos banko tarnautojams 34,47 31,62

Valstybinio socialinio draudimo ámokos 11,47 10,49

Ið viso 48,62 44,44

Vykdant Lietuvos banko ástatymo pakeitimo ir papildymo ástatymo (Nr. IX-1998, 2004-02-05,

Þin., 2004, Nr. 28-869) reikalavimus, nuo 2004 m. geguþës 1 d. buvo pakeista Lietuvos

banko valdyba, kurià sudaro pirmininkas, 2 pirmininko pavaduotojai ir 2 nariai. 2004 m.

pabaigoje veiklà vykdë 10 departamentø, 5 savarankiðki skyriai ir 2 banko ástaigos, dirbo

855 tarnautojai (2003 m. – 856).

2004


144

25 pastaba. Kitos administracinës iðlaidos

Mln. Lt

2004 m. 2003 m.

Iðlaidos

Turtui priþiûrëti 6,78 6,10

Tarnybinëms komandiruotëms 1,67 1,26

Ryðio ir paðto 1,49 1,04

Prenumeruojamai informacijai ásigyti 1,44 1,37

Personalo mokymo 1,17 1,03

Leidiniø bibliotekai ir spaudos prenumeratos 0,18 0,15

Kitos 1,73 1,36

Ið viso 14,46 12,31

26 pastaba. Lietuvos banko pelno paskirstymas

Mln. Lt

2004 m. 2003 m. 2002 m.

Valstybës biudþetui (66,06) (66,615) (51,78)

Ástatiniam kapitalui (33,03) – –

Atsargos kapitalui (33,03) (66,615) (51,78)


145

27 pastaba. Lietuvos banko turtas ir ásipareigojimai pagal valiutas

Mln. Lt

LTL EUR USD JPY XDR XAU Kitos Ið viso

2004 m. gruodþio 31 d.

TURTAS

Auksas – – – – – 206,30 – 206,30

Pretenzijos uþsienio

institucijoms uþsienio valiuta – 8 442,35 297,53 2,15 0,28 – 0,69 8 743,00

Gautinos lëðos ið TVF – – – – 0,28 – – 0,28

Skolos vertybiniai popieriai – 7 218,68 267,23 – – – – 7 485,91

Indëliai ir kitos investicijos – 1 223,67 30,30 2,15 – – 0,69 1 256,81

Pretenzijos ðalies kredito

ástaigoms uþsienio valiuta – 9,87 0,06 0,00 – – 0,00 9,93

Kitas turtas 193,41 163,81 2,72 0,00 0,00 – 0,00 359,94

Visas turtas 193,41 8 616,03 300,31 2,15 0,28 206,30 0,69 9 319,17

ÁSIPAREIGOJIMAI

Banknotai ir monetos

apyvartoje 5 594,57 – – – – – – 5 594,57

Ásipareigojimai ðalies kredito

ástaigoms litais 891,51 – – – – – – 891,51

Ásipareigojimai kitoms ðalies

institucijoms litais 108,24 – – – – – – 108,24

Ásipareigojimai uþsienio

institucijoms litais 6,54 – – – – – – 6,54

Ásipareigojimai ðalies

institucijoms uþsienio valiuta – 1 577,87 299,61 2,11 0,13 – 0,69 1 880,41

Ásipareigojimai uþsienio

institucijoms uþsienio valiuta – 5,76 – – – – – 5,76

Nebaigtø atsiskaitymø lëðos 1,35 – – – – – – 1,35

Kiti ásipareigojimai 6,44 0,90 0,00 – – – – 7,34

Gautos subsidijos – 29,38 – – – – – 29,38

Perkainojimo sàskaitos 18,83 11,46 0,00 – – – – 30,29

Kapitalas 631,66 – – – – – – 631,66

Pelnas 132,12 – – – – – – 132,12

Visi ásipareigojimai 7 391,26 1 625,37 299,61 2,11 0,13 – 0,69 9 319,17

GRYNOJI BALANSO

POZICIJA (7 197,85) 6 990,66 0,70 0,04 0,15 206,30 0,00 0,00


Visas turtas 194,74 8 491,27 445,74 391,81 0,24 214,60 0,70 9 739,10

Visi ásipareigojimai 6 983,19 2 175,28 573,05 6,92 0,08 – 0,58 9 739,10

GRYNOJI BALANSO

POZICIJA (6 788,45) 6 315,99 (127,31) 384,89 0,16 214,60 0,12 0,00

2004 m. priimti kredito ástaigø veiklà reglamentuojantys teisës aktai

147

2004 m. sausio 27 d.

Lietuvos Respublikos ástatymas „Dël Tarptautinës konvencijos dël kovos su pinigø

padirbinëjimu ir jos protokolø ratifikavimo“ (Nr. IX-1979)

� Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio

16 punktu, 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir atsiþvelgdamas á Respublikos Prezidento 2003 m.

gruodþio 17 d. dekretà Nr. 322, ratifikavo Tarptautinæ konvencijà dël kovos su pinigø

padirbinëjimu ir jos protokolus, pasiraðytus 1929 m. balandþio 20 d. Þenevoje.

� Vadovaujantis Konvencijos 12 straipsniu, Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos

paskirtas centrine institucija Konvencijoje numatytoms funkcijoms atlikti.

2004 m. sausio 29 d.

Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 1

„Dël Likvidumo normatyvo skaièiavimo taisykliø“

� Patvirtintos Likvidumo normatyvo skaièiavimo taisyklës ir Turto ir ásipareigojimø struktûros

pagal terminus ataskaitos forma (7003). Naujos taisyklës priimtos remiantis Bazelio bankø

prieþiûros komiteto reikalavimø nuostatomis.

� Taisyklës nustato Lietuvos Respublikoje áregistruotø bankø, uþsienio bankø filialø likvidumo

normatyvo skaièiavimo tvarkà.

� Kiekvienà mënesá bankai Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamentui privalo pateikti

Turto ir ásipareigojimø struktûros pagal terminus ataskaitos formà (7003).

2004 m. vasario 5 d.

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymo 1, 3, 6, 7, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 19, 20,

21, 23, 24, 37, 49, 50 straipsniø pakeitimo ir papildymo, ástatymo papildymo 18(1), 46(1),

54(1) straipsniais, treèiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir ástatymo papildymo priedu

ástatymas (Nr. IX-1998)

� Lietuvos bankas nuo 2004 m. geguþës 1 d. yra Europos centriniø bankø sistemos dalis.

Lietuvos bankas vadovaujasi Europos Bendrijos steigimo sutartimi, taip pat Europos Bendrijos

steigimo sutarties Protokolu dël Europos centriniø bankø sistemos ir Europos centrinio banko

statuto bei kitais Europos Sàjungos teisës aktais. Lietuvos bankas taip pat vadovaujasi Lietuvos

Respublikos ástatymais ir kitais teisës aktais tiek, kiek jie neprieðtarauja Europos Bendrijos

steigimo sutarèiai, taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolu dël Europos cent-

riniø bankø sistemos ir Europos centrinio banko statuto. Esant prieðtaravimø tarp Lietuvos

2004 m. priimti kredito ástaigø veiklàreglamentuojantys teisës aktai

2004


148

Respublikos teisës aktø ir tarptautiniø sutarèiø, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos tarp-

tautinëmis sutartimis.

� Lietuvos banko pagrindinis tikslas – palaikyti kainø stabilumà.

� Pinigø emisijos teisæ turi tik Lietuvos bankas. Lietuvos bankas yra nacionalinis analizës centras

ir nacionalinis monetø analizës centras Lietuvos Respublikoje, jis atlieka Lietuvos Respublikos

pinigø ir Europos Sàjungos bendros valiutos banknotø ir monetø ekspertizæ.

� Ástatymas ásigaliojo nuo 2004 m. geguþës 1 d.

2004 m. vasario 26 d.


„Dël Litø ir bazinës valiutos – eurø keitimo sandoriø tarp Lietuvos banko ir bankø sudarymo ir

vykdymo taisykliø patvirtinimo“

� Patvirtintos Litø ir bazinës valiutos – eurø keitimo sandoriø tarp Lietuvos banko ir bankø

sudarymo ir vykdymo taisyklës.

� Ðios taisyklës reglamentuoja Lietuvos banko ir Lietuvos banko licencijà ar leidimà turinèiø

komerciniø bankø ir uþsienio bankø filialø (skyriø), litø ir bazinës valiutos keitimo sandoriø

sudarymo ir atsiskaitymo pagal juos negrynaisiais pinigais tvarkà, taip pat kitas su tuo susijusias

sandoriø ðaliø teises ir pareigas.

� Lietuvos bankas sandorius sudaro su bankais, kuriems taiko privalomøjø atsargø reikalavimà,

nëra atðaukæs leidimo atlikti operacijas uþsienio valiuta ir kurie yra sudaræ su Lietuvos banku

sutartá dël litø ir bazinës valiutos keitimo sandoriø.

2004 m. kovo 4 d.


„Dël prisijungimo prie valiutø kurso mechanizmo II“

� Vadovaudamasi Lietuvos banko ástatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 straipsnio 2 dalimi

bei atsiþvelgdama á Lietuvos Respublikos ásipareigojimus, taip pat siekdama nuo 2004 m.

geguþës 1 d. dalyvauti Europos centriniø bankø sistemoje ir tinkamai vykdyti Europos Bendrijos

steigimo sutartimi nustatytus tikslus, Lietuvos banko valdyba nutarë prisijungti prie valiutø

kurso mechanizmo II.

� Ðiuo nutarimu Lietuvos banko valdybos pirmininkui kartu su finansø ministru pavesta pateikti

Europos Sàjungos Ekonomikos ir finansø ministrø tarybos (Ecofin) prezidentui praðymà dël

Lietuvos Respublikos prisijungimo prie valiutø kurso mechanizmo II.

� Lietuvos banko valdybos pirmininkui pavesta pasiraðyti sutartis, susijusias su dalyvavimu valiutø

kurso mechanizme II.

2004 m. kovo 30 d.

Lietuvos Respublikos bankø ástatymas (Nr. IX-2085)

� Ástatymo tikslas – reglamentuoti Lietuvos komerciniø bankø ir specializuotø bankø bei uþsienio

bankø, veikianèiø Lietuvos Respublikoje, taip pat jø padaliniø steigimo, licencijavimo, veiklos,

pabaigos ir pertvarkymo bei prieþiûros tvarkà, kad bankø sistema bûtø stabili, patikima, efektyvi

ir saugi.


149

� Jeigu ðis ástatymas nustato grieþtesnius ar papildomus reikalavimus veikiantiems bankams ar

uþsienio bankø padaliniams, negu nustatë teisës aktai iki ðio Ástatymo ásigaliojimo, ir remiantis

ðiais reikalavimais reikia pertvarkyti banko ar uþsienio banko padalinio veiklà, ðie reikalavimai

privalo bûti ávykdyti ne vëliau kaip per vienus metus nuo ðio Ástatymo ásigaliojimo dienos. Kol

banko veikla nëra pertvarkyta pagal visus ðio Ástatymo reikalavimus, bankas neturi teisës ðio

Ástatymo nustatyta tvarka kitoje Europos Sàjungos valstybëje narëje steigti filialo ar teikti

finansiniø paslaugø neásteigæs filialo.

� Ðio Ástatymo normos, reglamentuojanèios bankø reorganizavimà, pertvarkymà, likvidavimà,

bankrotà, taikomos procedûroms, pradëtoms ásigaliojus ðiam Ástatymui. Iki ðio Ástatymo

ásigaliojimo galiojæs Komerciniø bankø ástatymas taikomas bankø reorganizavimo, likvidavimo

ir bankroto procedûroms, jei sprendimai dël banko reorganizavimo, likvidavimo ar bankroto

priimti iki ðio Ástatymo ásigaliojimo.

2004 m. balandþio 8 d.


„Dël 50 Lt proginës ir 1 Lt apyvartinës proginës monetø, skirtø Vilniaus universiteto 425-eriø

metø sukakèiai, paskelbimo mokëjimo ir atsiskaitymo priemone ir jø iðleidimo á apyvartà“

� Moneta iðleista á apyvartà nuo 2004 m. balandþio 20 d.



„Dël kompensacijos, numatytos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymo 46(1) straipsnio 2

dalyje, iðmokëjimo taisykliø“

� Patvirtintos Kompensacijos, numatytos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymo 46(1)

straipsnio 2 dalyje, iðmokëjimo taisyklës.

� Taisyklës nustato kompensacijos, lygios Lietuvos banke dirbanèiø bei dirbusiø Lietuvos banko

tarnautojø iðlaidoms, turëtoms dël iðkeltø baudþiamøjø ar administraciniø teisës paþeidimø

bylø ar kitø su tokiomis veikomis susijusiø teisësaugos institucijø veiksmø, arba dël jiems

pareikðtø civiliniø ieðkiniø uþ vykdant tarnybos pareigas, susijusias su prieþiûros funkcijø atlikimu,

atliktas veikas, iðmokëjimo tvarkà.



„Dël Átariamø padirbtais Lietuvos Respublikos pinigø ir Europos Sàjungos bendrøjø pinigø

perdavimo teritoriniam miesto (rajono) policijos komisariatui ir jø tyrimo atlikimo Lietuvos banke

taisykliø patvirtinimo“

� Patvirtintos Átariamø padirbtais Lietuvos Respublikos pinigø ir Europos Sàjungos bendrøjø pinigø

perdavimo teritoriniam miesto (rajono) policijos komisariatui ir jø tyrimo atlikimo Lietuvos

banke taisyklës.

� Ðios taisyklës reglamentuoja átariamø padirbtais Lietuvos Respublikos litø banknotø ir monetø

bei centø monetø ir Europos Sàjungos eurø banknotø ir monetø bei centø monetø, gautø

Lietuvos banke arba kredito ástaigose ið fiziniø arba juridiniø asmenø perdavimo teritoriniam

miesto (rajono) policijos komisariatui, jø pateikimo tirti ir tyrimo atlikimo Lietuvos banke tvarkà.

2004


150

� Lietuvos bankas arba kredito ástaiga, kuriai pateikiami átariami padirbtais pinigai, privalo juos

priimti ir perduoti teritoriniam miesto (rajono) policijos komisariatui.


Lietuvos Respublikos Europos bendroviø ástatymas (Nr. IX-2199)

� Ástatymas reglamentuoja juridiniø asmenø, kuriø teisinë forma yra Europos bendrovë, buveinës

perkëlimà, steigimà, valdymà ir pertvarkymà.

� Ðis ástatymas uþtikrina Europos Sàjungos Tarybos reglamento dël Europos bendrovës statuto,

nurodyto ðio Ástatymo priede, taikymà.

� Europos bendrovëms, kuriø buveinë yra Lietuvos Respublikoje, mutatis mutandis taikomos

Lietuvos Respublikos teisës normos, reglamentuojanèios akcines bendroves kiek tai leidþia

Reglamentas ir kiek kitaip nenumatyta Reglamente, ðiame Ástatyme bei kituose teisës aktuose,

reglamentuojanèiuose Europos bendroves.

2004 m. geguþës 6 d.


„Dël Bendrøjø kredito ástaigø praðymø iðduoti leidimus pateikimo, nagrinëjimo ir leidimø iðdavimo

taisykliø patvirtinimo“

� Patvirtintos Bendrosios kredito ástaigø praðymø iðduoti leidimus pateikimo, nagrinëjimo ir

leidimø iðdavimo taisyklës.

� Ðios taisyklës nustato bendruosius praðymø iðduoti Lietuvos Respublikos bankø ástatyme,

Lietuvos Respublikos centrinës kredito unijos ástatyme ir Lietuvos Respublikos kredito unijø

ástatyme numatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus ir kitø kartu su

praðymu Lietuvos bankui pateikiamø dokumentø reikalavimus bei bendràjà praðymø pateikimo,

nagrinëjimo ir leidimø iðdavimo tvarkà.

� Sprendimà dël leidimo iðdavimo priima Lietuvos banko valdyba.


„Dël banko licencijos formos“

� Patvirtinta nauja banko licencijos forma.

� Per 6 mënesius nuo ðio nutarimo ásigaliojimo dienos Lietuvos bankas kiekvienam Lietuvos

banko iðduotà licencijà turinèiam bankui parengia naujos formos banko licencijà ir apie tai

praneða raðtu.

� Ne vëliau kaip per 15 dienø nuo praneðimo gavimo dienos bankai privalo Lietuvos banke

atsiimti naujos formos banko licencijà, o senàjà kartu su lydraðèiu gràþinti.


„Dël Centrinës kredito unijos licencijos formos“

� Patvirtinta nauja Centrinës kredito unijos licencijos forma.

� Per 6 mënesius nuo ðio nutarimo ásigaliojimo dienos Lietuvos bankas Lietuvos banko iðduotà

licencijà turinèiai Centrinei kredito unijai parengia naujos formos Centrinës kredito unijos

licencijà ir apie tai raðtu praneða Centrinei kredito unijai.


151

� Ne vëliau kaip per 15 dienø nuo praneðimo gavimo dienos Centrinë kredito unija privalo

Lietuvos banke atsiimti naujos formos Centrinës kredito unijos licencijà, o senàjà kartu su

lydraðèiu gràþinti.


„Dël tarpinës finansinës atskaitomybës sudëties ir periodiðkumo patvirtinimo“

� Nustatyta, kad banko ir finansinës grupës tarpinæ finansinæ atskaitomybæ sudaro:

- balansinës ataskaitos formos (6001 ir 6001K) ir pelno (nuostolio) ataskaitos formos (6002 ir

6002K), patvirtintos Lietuvos banko valdybos 1998 m. geguþës 21 d. nutarimu Nr. 103;

- pinigø srautø ataskaitos 3 forma ir nuosavo kapitalo pokyèiø ataskaitos 4 forma, patvirtinta

Lietuvos banko valdybos 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 294.


„Dël Skolinimo su banku susijusiems asmenims ataskaitos“

� Patvirtinta Skolinimo su banku susijusiems asmenims ataskaitos forma (6207).

� Nustatyta, kad, taikant Lietuvos Respublikos bankø ástatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatytà

20 procentø skolinimo apribojimà su banku susijusiems asmenims, skolinimo sandoriø, ið

kuriø kyla banko piniginiø reikalavimø ar neatðaukiamø banko piniginiø ásipareigojimø, suma

apskaièiuojama vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 91

patvirtintø Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir dideliø paskolø apskaièiavimo

taisykliø IV dalimi.


„Dël Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamento darbuotojø dalyvavimo stebëtojø

teisëmis kredito ástaigø organø ir kredito ástaigø komitetø darbe“

� Nustatyta, kad:

- banko, Lietuvos banko licencijà turinèio uþsienio banko filialo, Centrinës kredito unijos organø

ir kredito ástaigø komitetø susirinkimuose ar posëdþiuose stebëtojø teisëmis turi teisæ dalyvauti

Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamente dirbantys Lietuvos banko tarnautojai,

pateikæ tarnautojo paþymëjimà ir departamento direktoriaus potvarká, ir departamente dir-

bantys Lietuvos banko tarnautojai, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos banko valdybos pirmininko

ásakymu, atlieka tos kredito ástaigos inspektavimà;

- kredito ástaigø vadovai privalo sudaryti sàlygas Kredito ástaigø prieþiûros departamento dar-

buotojams, kuriems yra suteikta tokia teisë, dalyvauti kredito ástaigø organø ir kredito ástaigø

komitetø darbe.


„Dël Poveikio priemoniø uþ statistinës informacijos pateikimo paþeidimus taikymo taisykliø

patvirtinimo“

� Patvirtintos Poveikio priemoniø uþ statistinës informacijos pateikimo paþeidimus taikymo

taisyklës.

2004


152

� Ðios taisyklës nustato Lietuvos banko skiriamø baudø ir delspinigiø finansø ástaigoms uþ Lietuvos

banko nustatytos statistinës informacijos pateikimo paþeidimus dydá, paþeidimø tyrimo tvarkà,

poveikio priemoniø taikymo tvarkà ir su tuo susijusios medþiagos saugojimo terminus.

� Poveikio priemones taiko Lietuvos banko valdyba statistinæ informacijà renkanèio Lietuvos

banko departamento teikimu. Taikydama poveikio priemonæ, Lietuvos banko valdyba vado-

vaujasi tuo, kad poveikio priemonë turi bûti objektyviai pagrásta, nediskriminacinë ir propor-

cinga siekiamam tikslui bei paþeidimo pobûdþiui.

� Lietuvos bankas, siekdamas padidinti poveikio priemoniø taikymo skaidrumà ir veiksmingumà

bei pasikonsultavæs su atitinkama prieþiûros institucija, gali nuspræsti vieðai paskelbti savo

sprendimà dël poveikio priemonës taikymo arba bet kokià kitokià su tuo susijusià informacijà.

� Lietuvos bankui tapus Eurosistemos dalimi, ðiø taisykliø nuostatos taikomos tiek, kiek jos ne-

prieðtarauja Europos Sàjungos ir Europos centrinio banko teisës aktø, nustatanèiø poveikio

priemones uþ statistinës atskaitomybës reikalavimø paþeidimus, nuostatoms.

2004 m. geguþës 20 d.


„Dël Uþsienio bankø filialø, veikianèiø Lietuvos Respublikoje, prieþiûros taisykliø patvirtinimo“

� Patvirtintos Uþsienio bankø filialø, veikianèiø Lietuvos Respublikoje, prieþiûros taisyklës.

� Taisyklës nustato uþsienio bankø filialø prieþiûros, iðskyrus licencijavimà, ataskaitø teikimo

visuomenei ir Lietuvos bankui tvarkà.

� Uþsienio bankø, licencijuotø ne Europos Sàjungos valstybëse narëse, filialai, veikiantys Lietuvos

Respublikoje, priþiûrimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankø ástatymo, Lietuvos Res-

publikos finansø ástaigø ástatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymo ir Lietuvos

banko teisës aktø nuostatomis, kurios taikomos priþiûrint bankus, turinèius Lietuvos Respublikos

bankø ástatymo nustatyta tvarka iðduotà licencijà, ir atsiþvelgiant á sutartis, sudarytas su

atitinkamos uþsienio valstybës prieþiûros institucija.

� Uþsienio bankø, licencijuotø ne Europos Sàjungos valstybëse narëse, filialai privalo vykdyti

Lietuvos Respublikos bankø ástatyme nustatytus bankø veiklos rizikà ribojanèius normatyvus.

� Uþsienio bankø, licencijuotø ne Europos Sàjungos valstybëse narëse, filialai teikia Lietuvos

bankui tokias paèias finansines ir prieþiûrai skirtas ataskaitas ir tokia paèia tvarka kaip ir bankai,

turintys Lietuvos Respublikos bankø ástatymo nustatyta tvarka iðduotà licencijà.


„Dël Lietuvos banko ir mokëjimo sistemos LITAS dalyviø dienos ir vienos nakties atpirkimo sandoriø

sudarymo ir vykdymo taisykliø patvirtinimo“

� Patvirtintos Lietuvos banko ir mokëjimo sistemos LITAS dalyviø dienos ir vienos nakties atpirkimo

sandoriø sudarymo ir vykdymo taisyklës.

� Ðios taisyklës nustato sistemos LITAS dalyvius, su kuriais Lietuvos bankas gali sudaryti dienos ir

vienos nakties atpirkimo sandorius, vertybinius popierius, kurie gali bûti naudojami tokiuose

sandoriuose, atpirkimo sandoriø sudarymo ir vykdymo tvarkà, atpirkimo sandoriø nutraukimà

ir jø sudarymo apribojimus.

� Lietuvos bankas atpirkimo sandorius sudaro su tais sistemos LITAS dalyviais, kuriems Lietuvos

bankas taiko kredito ástaigø privalomøjø atsargø reikalavimus, kurie yra vertybiniø popieriø


153

atsiskaitymo sistemos dalyviai ir kurie su Lietuvos banku yra pasiraðæ dienos ir vienos nakties

atpirkimo sandoriø sutartá.

� Lietuvos bankas pinigø politikos tikslais gali bet kuriuo metu nutraukti atpirkimo sandoriø

sudarymà su sistemos LITAS dalyviais neribotam laikotarpiui arba nustatyti ðiø sandoriø

sudarymo apribojimus.

2004 m. birþelio 10 d.


„Dël Banko veiklà papildanèiø paslaugø pirkimo taisykliø patvirtinimo“

� Patvirtintos Banko veiklà papildanèiø paslaugø pirkimo taisyklës.

� Ðis dokumentas skirtas ágyvendinti Lietuvos Respublikos bankø ástatymo 4 straipsnio 4 dalies

ir Lietuvos Respublikos centrinës kredito unijos ástatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas,

atsiþvelgiant á Bazelio bankø prieþiûros komiteto rekomendacijas ir Europos Sàjungos ðalyse

taikomà praktikà.

� Ðio dokumento nuostatos taikomos Lietuvos centrinei kredito unijai ir Lietuvos banko licencijà

turintiems bankams, nusprendusiems, kad patys nevykdys tam tikros veiklos, be kurios

neámanoma teikti finansiniø paslaugø, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip

tiesiogiai susijusi su finansiniø paslaugø teikimu, ir ketinantiems ðias banko veiklà papildanèias

paslaugas pirkti ið kitø asmenø.

� Banko sprendimas, kad pats neteiks tam tikrø banko veiklà papildanèiø paslaugø ir pirks jas ið

kitø asmenø, nesumaþina banko atsakomybës uþ tinkamà vidaus kontrolës proceso

organizavimà ir visapusiðkà prisiimamos rizikos valdymà.

� Bankas, priimdamas sprendimà dël banko veiklà papildanèiø paslaugø pirkimo, turi uþtikrinti

stabilià, patikimà ir saugià banko veiklà bei nepaþeisti Lietuvos banko teisës vykdyti prieþiûros

funkcijas tokiu pat mastu, kaip ir tuo atveju, jeigu ðià veiklà ir toliau vykdytø pats bankas.


„Dël apyvartiniø euro centø ir eurø monetø nacionalinës pusës (averso) gipsiniø modeliø sukûrimo

organizavimo tvarkos patvirtinimo“

� Patvirtinta apyvartiniø euro centø ir eurø monetø nacionalinës pusës (averso) gipsiniø modeliø

sukûrimo organizavimo tvarka.

� Ði tvarka nustato apyvartiniø euro centø ir eurø monetø nacionalinës pusës (averso) gipsiniø

modeliø sukûrimo vieðøjø konkursø organizavimo, jø rezultatø apibendrinimo ir geriausiais

pripaþintø autoriø darbø apmokëjimo tvarkà.

� Iðskirtiniais atvejais Lietuvos banko valdyba gali nustatyti kitokià atskirø apyvartiniø euro centø

ir eurø monetø nacionalinës pusës (averso) gipsiniø modeliø sukûrimo tvarkà.

2004 m. birþelio 17 d.


„Dël Banko vadovø rinkimo arba skyrimo“

� Patvirtintos Banko vadovø rinkimo arba skyrimo taisyklës.

� Taisyklës nustato asmenø rinkimo arba skyrimo banko vadovais, iðskyrus Europos Sàjungos

valstybëse narëse licencijuotø bankø vadovus, tvarkà.

2004


154

� Ðiø taisykliø nustatyta tvarka renkami arba skiriami ðie banko vadovai:

- banko stebëtojø tarybos nariai;

- banko valdybos nariai;

- banko administracijos vadovai;

- banko vidaus audito tarnybos vadovas;

- banko filialo vadovas;

- banko atstovybës vadovas;

- ne Europos Sàjungos valstybëje narëje licencijuoto uþsienio banko filialo vadovai;

- ne Europos Sàjungos valstybëje narëje licencijuoto uþsienio banko atstovybës vadovai;

- banko ir ne Europos Sàjungos valstybëje narëje licencijuoto uþsienio banko darbuotojai bei kiti asmenys,

kuriems pagal banko ástatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentà arba administracijos

vadovø sprendimu yra suteikti ágaliojimai savarankiðkai priimti sprendimus dël finansiniø paslaugø teikimo

ir banko vardu sudaryti sandorius, turinèius rizikos poþymiø.


„Dël kredito ástaigos vadovo anketos formos“

� Patvirtinta kredito ástaigos vadovo anketos forma.

2004 m. liepos 1 d.


„Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës vertybiniø popieriø aukciono nuostatø ir reikalavimø Lietuvos Respublikos

Vyriausybës vertybiniø popieriø aukciono dalyviams patvirtinimo“

� Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybës vertybiniø popieriø aukciono nuostatai ir Reikalavimai Lietuvos

Respublikos Vyriausybës vertybiniø popieriø aukciono dalyviams.

� Lietuvos Respublikos Vyriausybës vertybiniø popieriø aukciono tikslas – parduoti iðleidþiamus, iðpirkti

esanèius apyvartoje Lietuvos Respublikos Vyriausybës vertybinius popierius arba iðpirkti emisijos dalá.

� Aukcionà organizuoja Lietuvos bankas vykdydamas Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos finansø

ministerijos sudarytà sutartá.

� Aukciono dalyviai gali bûti Lietuvos banko valdybos patvirtintuose Reikalavimuose Lietuvos Respublikos

Vyriausybës vertybiniø popieriø aukciono dalyviams iðdëstytus reikalavimus ir kriterijus atitinkanèios ir su

Lietuvos banku Aukciono dalyvio sutartá sudariusios finansø ir kredito ástaigos.

2004 m. liepos 8 d.


„Dël Centrinës kredito unijos vadovø rinkimo arba skyrimo“

� Nustatyta, kad renkant ar skiriant Centrinës kredito unijos vadovus mutatis mutandis taikomas Lietuvos

banko valdybos 2004 m. birþelio 17 d. nutarimas Nr. 105 „Dël banko vadovø rinkimo arba skyrimo“.


155

2004 m. liepos 22 d.


„Dël Teisës teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sàjungos valstybëse

narëse ágyvendinimo taisykliø patvirtinimo“

� Patvirtintos Teisës teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sàjungos

valstybëse narëse ágyvendinimo taisyklës.

� Ðiø taisykliø paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos bankø ástatymo 14, 15, 20 ir 21 straipsniø,

reglamentuojanèiø Lietuvos Respublikos bankø ir jø kontroliuojamø finansø ámoniø bei kitose

Europos Sàjungos valstybëse narëse ir Europos ekonominës erdvës valstybëse licencijuotø

uþsienio bankø ir jø kontroliuojamø finansø ámoniø teisæ teikti finansines paslaugas Lietuvos

Respublikoje bei kitose valstybëse narëse pagal 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2000/12/EB „Dël kredito ástaigø steigimosi ir veiklos“ nuostatas dël

ásisteigimo laisvës ir laisvës teikti paslaugas, ágyvendinimo tvarkà.

� Taisyklës nustato, kokie dokumentai ir kitokia informacija turi bûti pateikiami Lietuvos bankui

pagal Lietuvos Respublikos bankø ástatymo 14, 15, 20 ir 21 straipsnius bei kokius veiksmus

Lietuvos bankas atlieka ágyvendindamas Lietuvos Respublikos bankø ástatymo 14, 15, 20 ir 21

straipsnius.


„Dël Finansinës grupës ataskaitø konsolidavimo ir jungtinës (konsoliduotos) prieþiûros taisykliø

patvirtinimo“

� Patvirtintos Finansinës grupës ataskaitø konsolidavimo ir jungtinës (konsoliduotos) prieþiûros

taisyklës ir ataskaitos „Informacija apie investicijas“ forma (6003).

� Ðis dokumentas skirtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoms 2000/12/EB „Dël kredito

ástaigø steigimosi ir veiklos“, 83/349/EEC „Dël konsoliduotø ataskaitø“, 86/635/EEC „Dël

bankø ir kitø finansø ástaigø metiniø ataskaitø ir konsoliduotø ataskaitø“ ágyvendinti. Jis pa-

rengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansø ástaigø ástatymu, Lietuvos Respublikos bankø

ástatymu, Tarptautiniais finansinës atskaitomybës standartais ir Bazelio bankø prieþiûros ko-

miteto patvirtintais Pagrindiniais efektyvios bankø prieþiûros principais.

� Ðiomis taisyklëmis nustatomos konsoliduotø finansiniø ataskaitø rengimo sàlygos ir ataskaitø

konsolidavimo procedûros.

� Jungtinë (konsoliduota) prieþiûra atliekama Lietuvos Respublikos bankø ástatymo aðtunta-

jame skirsnyje nustatyta tvarka.

2004 m. rugsëjo 2 d.


„Dël Banko vidaus audito organizavimo bendrøjø nuostatø patvirtinimo“

� Patvirtintos Banko vidaus kontrolës organizavimo bendrosios nuostatos.

� Ðis dokumentas nustato tik minimalius vidaus audito organizavimo reikalavimus.

� Dokumento nuostatos taikomos Lietuvos Respublikos bankams ir Centrinei kredito unijai.

Uþsienio bankø filialai Lietuvoje taiko ðio dokumento reikalavimus mutatis mutandis. Uþsienio

bankø filialuose ðiame dokumente nustatytas stebëtojø tarybos ir vidaus audito komiteto

2004


156

funkcijas atlieka filialà ásteigusio banko vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius), o valdybos

funkcijas – filialo vadovai.

� Ðis dokumentas nustato vidaus audito organizavimo principus banke: banko organø vaidmená

vidaus auditui, vidaus audito tikslus, funkcijas, vidaus audito tarnybos veiklos organizavimo

principus, vidaus audito atlikimo principus.


„Dël Visuomenës poreikiams paimamø banko akcijø vertës nustatymo nuostatø patvirtinimo“

� Patvirtinti Visuomenës poreikiams paimamø banko akcijø vertës nustatymo nuostatai.

� Ðis dokumentas nustato Lietuvos Respublikoje áregistruotø bankø akcijø, paimamø visuomenës

poreikiams, vertës nustatymo metodus (kriterijus).

� Dokumentas skirtas Lietuvos Respublikos bankø ástatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms

ágyvendinti. Bankø akcijø vertë turi bûti nustatyta pagal Lietuvos Respublikos bankø ástatymo

28 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo paimti banko akcijas priëmimo dienos bûklæ.

� Banko akcijø vertës nustatymo metodus (kriterijus) pasirenka Lietuvos bankas.

� Lietuvos bankas, nustatydamas banko akcijø vertæ, gali pasitelkti turto arba verslo vertintojus

(arba turtà ar verslà vertinanèias ámones), audito ámones atskirø turto rûðiø vertei nustatyti.

2004 m. rugsëjo 23 d.


„Dël Bankø inspektavimo nuostatø patvirtinimo“

� Patvirtinti Bankø inspektavimo nuostatai.

� Bankø inspektavimo nuostatai reglamentuoja bankø ir Centrinës kredito unijos, turinèiø Lietuvos

banko iðduotà licencijà, uþsienio bankø padaliniø, ásteigtø Lietuvos Respublikoje inspektavimo

atlikimo, jo rezultatø áforminimo ir ávertinimo tvarkà. Ðiø Nuostatø normos taikomos ir

inspektuojant Lietuvos Respublikos bankø ástatymo 58 straipsnio 2 dalyje bei Centrinës kredito

unijos ástatymo 55 straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis.

� Inspektavimo tikslas – koncentruojantis á banko veiklos didþiausios rizikos sritis, patikrinti, ar

banko rizikos valdymo sistema leidþia tinkamai ir laiku nustatyti, ávertinti, stebëti ir valdyti

rizikà, ar banke uþtikrinama, kad bûtø laikomasi bankø veiklà reglamentuojanèiø teisës aktø,

banko steigimo dokumentø ir banko vidaus taisykliø reikalavimø.

� Inspektavimà atlieka inspektavimo komisija, kurià sudaro Lietuvos banko Kredito ástaigø

prieþiûros departamento Bankø inspektavimo skyriaus tarnautojai ir kurios sudëtá ásakymu

tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas.


„Dël Kredito unijø inspektavimo nuostatø patvirtinimo“

� Patvirtinti Kredito unijø inspektavimo nuostatai.

� Kredito unijø inspektavimo nuostatai reglamentuoja Lietuvos banko licencijà turinèiø kredito

unijø inspektavimo atlikimo ir jo rezultatø áforminimo bei ávertinimo tvarkà.

� Inspektavimo tikslas – patikrinti, ar kredito unijos veikla atitinka kredito unijø veiklà

reglamentuojanèiø Lietuvos Respublikos ástatymø, kitø teisës aktø, kredito unijos ástatø ir paèios


157

kredito unijos iðleistø vidaus dokumentø reikalavimus; ávertinti kredito unijos valdymà veiklos

rizikos poþiûriu ir kredito unijos finansinæ bûklæ, atsiþvelgiant á teisës aktuose nustatytus kredito

unijø veiklos rizikà ribojanèius normatyvus ir kitus reikalavimus; patikrinti, ar teisingai sudarytos

Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamentui teiktos finansinës ir prieþiûrai vykdyti

skirtos ataskaitos.

� Inspektavimà atlieka inspektavimo komisija, kurià sudaro Lietuvos banko Kredito ástaigø

prieþiûros departamento Nebankiniø kredito ástaigø skyriaus tarnautojai ir kurios sudëtá ásakymu

tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas.


„Dël Sistemiðkai svarbiø mokëjimo sistemø vertinimo metodikos patvirtinimo“

� Patvirtinta Sistemiðkai svarbiø mokëjimo sistemø vertinimo metodika.

� Sistemiðkai svarbiø mokëjimo sistemø vertinimo metodikos paskirtis – apibrëþti tokiø sistemø

vertinimo objektà, vertinimo procesà ir vertinimo, ar sistema atitinka Tarptautiniø atsiskaitymø

banko nustatytus Sistemiðkai svarbiø mokëjimo sistemø pagrindinius principus ir kriterijus.

� Mokëjimo sistemas pagal ðià metodikà vertina Lietuvos bankas. Mokëjimo sistemø vertinimas

yra Lietuvos banko atliekamos mokëjimo sistemø prieþiûros priemonë.

2004 m. lapkrièio 11 d.


„Dël Lietuvos banko valdybos etikos kodekso“

� Patvirtintas Lietuvos banko valdybos etikos kodeksas.

� Lietuvos banko valdybos etikos kodekso tikslas – apibrëþti Lietuvos banko valdybos pirmininko,

jo pavaduotojø ir valdybos nariø veiklos ir elgesio principus bei taisykles, kad bûtø uþtikrintas

jø nepriklausomumas, kûrybinga, geranoriðka darbo aplinka, ugdoma pagarba bendradarbiams

ir kitiems asmenims, didinamas visuomenës pasitikëjimas Lietuvos banku ir stiprinamas Lietuvos

banko tarnautojo autoritetas.

� Kodeksas reglamentuoja valdybos nariø elgesá tarnybos ir ne tarnybos metu, nustato principus

ir normas, kuriø valdybos nariai turi laikytis, kad iðvengtø situacijø, dël kuriø gali kilti vieðøjø ir

privaèiø interesø konfliktas, nevykdytø su Lietuvos banko interesais nesuderinamos veiklos,

nesiektø gauti neteisëtos naudos ir nesudarytø galimybiø kitiems jos gauti; siektø, kad Lietuvos

banko funkcijos bûtø vykdomos laikantis tarnautojø profesinës veiklos aukðtø standartø.

� Kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos

vieðojo administravimo ástatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos

vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymu, Lietuvos banko ástatymu,

Europos centrinio banko elgesio kodeksu, kitais teisës aktais, uþsienio valstybiø centriniø bankø

praktika.

2004 m. lapkrièio 25 d.


„Dël kredito ástaigoms skirtø nurodymø, kuriais siekiama uþkirsti kelià pinigø plovimui“

� Patvirtinti Kredito ástaigoms skirti nurodymai, kuriais siekiama uþkirsti kelià pinigø plovimui.

2004


158

� Ðie nurodymai skirti bankams ir kitoms kredito ástaigoms, turinèioms Lietuvos banko iðduotà

licencijà, bei Lietuvos Respublikoje veikiantiems uþsienio kredito ástaigø filialams.

� Kredito ástaigoms skirtø nurodymø paskirtis – nustatyti pinigø plovimo prevencijà reglamen-

tuojanèiø teisës aktø reikalavimø ágyvendinimo tvarkà.

� Kredito ástaigos savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos pinigø plovimo prevencijos

ástatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Lietuvos banko valdybos nutarimø nuostatomis

ir vykdyti juose numatytus reikalavimus. Visai kredito ástaigos finansinei grupei taikomi tie

patys pinigø plovimo prevencijos priemoniø ágyvendinimo principai.


„Dël duomenø apie bankø sistemos likvidumo bûklæ skelbimo“

� Nutarta Lietuvos banko interneto tinklalapyje skelbti duomenis apie bankø sistemos:

- privalomàsias atsargas;

- atsargø litais atsiskaitymø sàskaitose Lietuvos banke vidurká per praëjusias privalomøjø atsargø

laikymo laikotarpio kalendorines dienas;

- atsargas litais paskutinæ praëjusià dienà;

- atsargø litais dienos pokyèio veiksnius;

- atsargø litais pertekliaus (trûkumo), palyginti su privalomosiomis atsargomis, 7 kalendoriniø

dienø vidurkio ir viso privalomøjø atsargø laikymo laikotarpio vidurkio prognozes.

� Nurodytus duomenis numatyta skelbti kiekvienà darbo dienà ne vëliau kaip iki 10 val. Jeigu

dël techniniø kliûèiø neámanoma iki nurodyto laiko paskelbti duomenø, tai atliekama ið karto,

kai tik galima.


„Dël 50 Lt proginës monetos, skirtos Kurðiø nerijai (UNESCO pasaulio paveldas), paskelbimo

mokëjimo ir atsiskaitymo priemone ir jos iðleidimo á apyvartà“

� Moneta iðleista á apyvartà nuo 2004 m. gruodþio 15 d.



„Dël kredito ástaigø ir kitø institucijø balanso bei paskolø ir indëliø palûkanø normø statistinës

atskaitomybës“

� Patvirtinta Trumpos kredito ástaigø ir kitø institucijø balanso statistinës ataskaitos forma (PFI-03).

� Lietuvos banko valdybos patvirtintø balanso statistinës ataskaitos formos (PFI-03) ir palûkanø

normø statistinës ataskaitos formos (PFI-02) duomenis Lietuvos bankui privalo teikti Centrinë

kredito unija, kredito unijos ir kitos institucijos, kurias Lietuvos bankas, vadovaudamasis minëtu

nutarimu patvirtintose Pinigø finansiniø institucijø paskolø ir indëliø palûkanø normø statistinës

atskaitomybës reikalavimø bendrosiose nuostatose iðdëstytais principais, atrenka ið statistinio

Lietuvos pinigø finansiniø institucijø sàraðo.

� Statistiniø ataskaitø formø (PFI-02 ir PFI-03) duomenys teikiami nuo 2005 m. balandþio 1 d.,

pradedant 2005 m. kovo mënesio duomenimis.


159

� Statistinës ataskaitos formos (PFI-03) duomenys pateikiami per penkias darbo dienas ataskai-

tiniam mënesiui pasibaigus. Statistinës ataskaitos formos (PFI-03) duomenys rengiami vado-

vaujantis Lietuvos banko valdybos 2003 m. geguþës 8 d. nutarimu Nr. 46 „Dël pinigø finansiniø

institucijø balanso statistinës atskaitomybës“ patvirtintomis Pinigø finansiniø institucijø balanso

statistinës atskaitomybës reikalavimø ir klasifikavimo principø bendrosiomis nuostatomis.

Lietuvos bankasGedimino pr. 6, LT-01103 VilniusTel. (8 ~ 5) 268 00 29Faks. (8 ~ 5) 262 81 24El. p. [email protected]://www.lb.lt

Lietuvos banko 2004 metø ataskaita

20 sp. l. Tiraþas 170 egz.

Uþsakymas Nr. 104

Iðleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

Spausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius

Documents

LIETUVOS BANKO METØ ATASKAITA 2004 · 2017. 2. 9. · paminklai“ proginë 50 litø sidabro moneta, skirta Paþaislio kamalduliø vienuolyno ansambliui, minint Pirmojo Lietuvos