Lietuvos elektros energetikos asociacija - lsta.lt · Pranc ūzija Lietuva Liuksemburgas Latvija Belgija Bulgarija ... PowerPoint Presentation Author: Danguolė Turčinavičienė

Lietuvos elektros energetikos asociacija

Vladas PaškevičiusLietuvos elektros energetikos asociacijos

Prezidentas

Eurelectric direktorių tarybos narys

2009-09-30Vilnius

ATSINAUJINANČIŲJŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲPLĖTRA IR JŲ INTEGRACIJA Į LIETUVOS

ENERGETIKOS SISTEMĄ

1


TURINYS

• Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) ES šalyse ir Lietuvoje;

• AEI naudojančių elektrinių įtaka energetikos sistemos darbui;

• Lietuvos elektrinių reguliavimo galimybės;

• Plėtrai trukdančios problemos;

• UCTE pasiūlymai vėjo elektrinių problemoms spręsti;

• Išvados;

• Pasiūlymai.

2


AEI įtakojantys energetikos sistemosdarbą

• Vėjo elektrinės,

• Hidro elektrinės,

• Bio kuro elektrinės.

Kitos – saulės elektrinės, geoterminės elektrinės, šiuo metuneįtakoja energetikos sistemos darbo

3


ES šalių elektrinių elektros energijosgamyba

4

Atominės E30%

Dujų E20%

Anglinės E18%

Rusvosiosanglies E

8%

HE10%

Naftos E4%

Biomasės E3%

Vėjo E4%

Kitos E3%


HE67,80%

vėjoelektrinės22,03%

biomasėselektrinės10,17%

Lietuvos 2008 m. elektros gamybos struktūra

5

Atominėelektrinė74,42%

Šiluminėselektrinės21,14%

atsinaujinantysšaltiniai4,44%

Instaliuotos galios:HE – 127 MWVėjo E - ~80 MWBiomasės E – ~30 MW

AEI gamyba: 0,6 TWh (be Kruonio HAE)

0,4 TWh

0,14 TWh

0,06 TWh


Vėjo elektrinės ES

• Vėjo elektrinių įrengta galia – 65 GW;

• 2008 m. jos pagamino 142 TWh, t.y. 4,2% bendro elektros

energijos poreikio

6


Vėjo elektrinių gamybos dalis ES šaliųelektros energijos vartojime

21,22

11,76

9,26

8,42

7

3,72

3,67

3,4

3,28

1,82

1,81

1,7

1,27

1,21

1,1

1,08

0,85

0,67

0,45

0,44

0,39

0,35

0,28

0,04

0,03

0 5 10 15 20 25

Danija

Ispanija

Portugalija

Airija

Vokietija

ES-27

Graikija

Olandija

Austrija

Didžioji Britanija

Estija

Italija

Švedija

Prancūzija

Lietuva

Liuksemburgas

Latvija

Belgija

Bulgarija

Lenkija

Čekija

Vengrija

Suomija

Slovakija

Rumunija

7


8

30 MW – Vėjas I

16 MW – Benaičių VE

35 MW - ”Gera energija”

40 MW - “Naujoji energija”

20 MW – “Energogrupė”

34 MW - “Renerga”

5,8 MW - “Vėjo gūsis” 6 MW - “Vėjo elektra”8 MW - “Lariteksas”

9,2 MW - “Vėjų spektras”

- Pastatytos VE- Išduotos projektavimo sąlygos

8

Lietuvos didesnių kaip 6 MW vėjo elektriniųžemėlapis


Vėjo elektrinių plėtra

• ~80 MW – prijungta prie tinklų;

• ~240 MW – išduota projektavimo sąlygų;

• ~4000 MW – išduota išankstinių sąlygų;

9


Šiuo metu vystomi vėjo elektrinių parkai

10

EilNr.

InvestuotojasInst. gal.

MWProjekto vieta Metai

1. UAB “Vėjo gūsis” 9,2 Kretingos raj. Liepynė 2009

2. UAB “Energogrupė” 20 Tauragės raj. Kreivėnai 2009

3. UAB “Vėjų spektras” 21,6 Šilutės raj. Didšiliai 2010

4. UAB “4energia” 2 Mockiai 2010

5. UAB “Renerga” 34 Kretingos raj. Benaičiai 2010

6. UAB “Vėjo gūsis” 10 Tauragės raj. Kreivėnai 2010

7. Energogrupė 6 Seredžius 2010

VISO: 102,8


Vėjo energetikos naudojimas

11

• Šiai dienai vėjo elektrinių parkai ~ 70 MW;• Pavienės iki 250 kW vėjo elektrinės ~ 10 MW;• Iki 2010 metų pabaigos numatoma užbaigti dabar vykdomusvėjo elektrinių parkų projektus ~ 103 MW ir dar prijungtipavienių iki 250 kW galios jėgainių;• prognozuojama iki 2010 pabaigos bendra įrengta galia būtų ~200 MW;

• ES Direktyva 2001/77/EC – 7 % elektros energijos nuosuvartojimo.


Vėjo energijos potencialas

12

• Oficialiuose dokumentuose minimas:•~ 425 MW (Nacionalinė energijos taupymo programa);•~ 600 MW (ES komunikatas SEC 2004-0547);

• 200 MW kvota prisijungimui konkurso būdu paskirstyta2004;• 40 MW paskirstyta papildomai tom įmonėm, kuriosinstaliavo vėjo elektrinių parkus;• Ekspertų nuomone žemyninėj dalį realus vėjo energijospotencialas gali būti virš 1200 MW;• Galimas ~1000 MW vėjo jėgainių parkų įrengimas Baltijosjūroje;


AEI įtaka energetikos sistemos darbui

Vėjo elektrinės – sunkiai prognozuojamas režimas, kuodidesnė galia, tuo daugiau problemųenergetikos sistemai.

Hidroelektrinės – režimai planuojami, nėra staigiųpokyčių, geriausiai tinka reguliavimui.

Bio-kuro elektrinės – pastovus ir planuojamas režimas

13


Vėjo elektrinių įtaka energetikos sistemai

14

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

45,0

50,0

2008

.10.

1920

08.1

0.19

01:

0020

08.1

0.19

02:

0020

08.1

0.19

03:

0020

08.1

0.19

04:

0020

08.1

0.19

05:

0020

08.1

0.19

06:

0020

08.1

0.19

07:

0020

08.1

0.19

08:

0020

08.1

0.19

09:

0020

08.1

0.19

10:

0020

08.1

0.19

11:

0020

08.1

0.19

12:

0020

08.1

0.19

13:

0020

08.1

0.19

14:

0020

08.1

0.19

15:

0020

08.1

0.19

16:

0020

08.1

0.19

17:

0020

08.1

0.19

18:

0020

08.1

0.19

19:

0020

08.1

0.19

20:

0020

08.1

0.19

21:

0020

08.1

0.19

22:

0020

08.1

0.19

23:

00

Vėjo elektrinių P


Vėjo elektrinių įtaka energetikos sistemai• Kintanti ir tik dalinai prognozuojama gamyba;• Staigus galių kitimo greitis (MW/sek);• Sukelia gamybos – poreikio disbalansą, keičia galių srautus su

kitomis šalimis ir pažeidžia jų režimą, riboja tarpsisteminesenergijos prekybos galimybes;

• Būtina turėti pakankamą operatyvinių reguliavimo galių rezervątradicinėse elektrinėse, kurios sugeba reaguoti į nebalansą ir jįkompensuoti tokiu pat greičiu;

• Jėgainės atsijungia nuo trikdžių energetinėje sistemoje bei priedidelių vėjo greičių. Reikia turėti 100% operatyvinį rezervą kitoseelektrinėse.

15


Vėjo elektrinių įtakos ekonominiai faktoriai

– Elektrinės dažniausiai nutolę nuo apkrovų centrų, todėlreikalingos investicijos tinklų stiprinimui, užtikrinti elektrosenergijos kokybę vartotojams;

– Papildomos rezervų palaikymo ir reguliavimo išlaidostradicinėse elektrinėse;

– Vartotojai padengia reguliavimo išlaidas ir rezervo palaikymą.

16


AEI integracijos į energetikos sistemą kaštai

• Pajungimo

• Elektros tinklų plėtros

• Galios rezervą užtikrinančios sistemos saugumą

• Balansavimo

17


Lietuvos elektros poreikio paros grafikas

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

20001 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24

Pmax Pmin18

700

MW

val


Kai kurių ES šalių palyginamieji duomenys

ŠalisVE galia Apkrova, MW

VE / minapkrova

MW max min %Danija 3163 6307 2800 113,0Ispanija 15145 43352 20946 72,3Portugalija 2150 9132 4050 53,1Vokietija 22247 82787 47184 47,1Airija 805 4906 1786 45,1Olandija 1746 17840 8829 19,8Lietuva 80 1843 700 11,4

* - 2008 metų duomenys19


Lietuvos elektrinių reguliavimo galimybės

Termofikacinėselektrinės

- dirba pagal šiluminį grafiką.

Lietuvos elektrinė - galimas, 300 MW blokas 150 -300 MWribose.

Kauno HE - ribotas vandens debitas ir patvankosparos vandens lygio leistinas svyravimas.

Kruonio HAE - siurblio režime neįmanomas tolygusreguliavimas (galimas tik 0 arba -220 MW),generatoriaus režime – tik 160-200 (225)MW diapazone, 30% elektros energijosprarandama. 20


AEI energetikos skatinimas

Europoje labiausiai paplitusios 3 AEI skatinimo sistemos:pastoviųjų tarifų, priemokų prie rinkos kainos ir žaliųjųsertifikatų sistemos. Dauguma šalių yra pasirinkusios pastoviųjųtarifų sistemą. Skatinimo sistemos dažniausiai padengia pačiųAEI investicines sąnaudas, o AEI integravimo į energetikossistemą sąnaudos perkeliamos perdavimo sistemų/skirstomųjųtinklų operatoriams. Tai nėra ekonomiškai teisinga, nessudaromas netikras vaizdas apie AEI efektyvumą,konkurencingumą ir realias elektros gamybos iš AEI sąnaudas.

21


AEI plėtrai trukdančios problemos

• Sunkiai ir ilgai sprendžiami žemės sklypų suformavimo irsusitarimo su žemės savininkais klausimai, elektrinių,elektros linijų statybai;

• Neigiamas vietos gyventojų požiūris į elektrinių, elektroslinijų atsiradimą jų gyvenamose vietovėse;

• Dalis laimėjusių pardavinėja įgytą teisę,nes nesugeba plėtotiprojekto;

• Teisinio reguliavimo stoka;

• Valstybinių institucijų nelankstumas.

22


UCTE siūlymai vėjo elektrinių problemomssumažinti

• Harmonizuoti AEI paramos schemas;• Supaprastinti naujų elektros tinklų plėtros procedūras;• Rinkos taisykles suderinti galių nebalansų tvarkymui;• Tobulinti reikalavimus vėjo elektrinių prijungimui;• Peržiūrėti AEI elektros prioritetų taisykles.

23


Išvados

• Biokuro ir hidroelektrines yra patraukliausios energetikossistemos darbui ir turi būti statomos kiek galima išnaudojantvisas galimybes;

• Vėjo elektrinių galios plėtra turi būti valdoma ir reguliuojama,atsižvelgiant į EES techninius ir ekonominius aspektus. Vėjoelektrinių prijungimas prie EES neturi pabloginti EES veikimostabilumo, patikimumo ir energijos kokybės.

• Vėjo elektrinių koncentracija reikalauja didelių investicijų tinklųplėtrai. Todėl skatinti paskirstytąją generaciją plečiantindividualiai visų rūšių AEI mini elektrines.

24


Pasiūlymai

1. Parengti vėjo elektrinių plėtros galimybių studiją, nustatantgalios plėtros galimybes sausumoje ir jūroje.

2. Parengti Vandens įstatymo pataisas.3. Parengti AEI įstatymą.4. Paruošti ir patvirtinti AEI panaudojimo skatinimo ir rėmimo

programą numatant iki 2020 metų padidinti elektros gamybąiki 15%.

5. Atlikti Kruonio HAE naujo reguliuojamo agregato galios ir joreguliavimo diapazono pagrindimą.

6. Skatinti AEI mini elektrinių plėtrą.7. Supaprastinti AEI objektų planavimo, projektavimo, statybos,

įteisinimo ir prijungimo prie elektros tinklų reikalavimus.25


AČIŪ UŽ DĖMESĮAČIŪ UŽ DĖMESĮ

Vladas PaškevičiusPrezidentas


Eurelectric direktorių tarybos narys

www.leea.lt 26

http://www.leea.lt/

Documents

Lietuvos elektros energetikos asociacija - lsta.lt · Pranc ūzija Lietuva Liuksemburgas Latvija Belgija Bulgarija ... PowerPoint Presentation Author: Danguolė Turčinavičienė