Lietuvos mokslų akademijos 2019 metų veiklos ataskaita 2019 m veiklos e. ataskaita_low.pdf · skyriuje – dr. Rita Armonienė ir dr. Aleksandr Novoslavskij; Technikos mokslų skyriuje

ISSN 2669-1604

Lietuvos mokslų akademijos 2019 metų veiklos ataskaita

Lietuvos mokslų akademijos

2019 metų veiklos ataskaita

Vilnius

2020

4 LIETUVOS MOKSLŲ AK ADEMIJOS 2019 METŲ VEIKLOS ATASK AITA

Turinys

Akademijos struktūra 8

LMA narių visuotiniai susirinkimai 10

Prezidiumo ir prezidento veikla 14

Rezoliucijos ir mokslinės rekomendacijos 19

LMA narių apdovanojimai ir pripažinimas 28

LMA MOKSLŲ SKYRIŲ VEIKLA 33

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius 34

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius 41

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius 48

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius 55

Technikos mokslų skyrius 62

MOKSLINĖS VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR SKATINIMAS 69

Su CERN susijusių veiklų koordinavimas 70

Tarptautiniai LMA ryšiai 73

LMA vardinės premijos 79

Jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinės veiklos skatinimas 80

LMA PADALINIŲ IR ĮSTAIGŲ VEIKLA 85

LMA Jaunoji akademija 86

Leidybos skyrius 90

Skyrius „Mokslininkų rūmai“ 93

LIETUVOS MOKSLŲ AK ADEMIJOS 2019 METŲ VEIKLOS ATASK AITA 5

ES struktūrinių fondų paramos projektų valdymo grupė 97

LMA Vrublevskių biblioteka 101

FINANSAI 107

1. LMA BIUDŽETINIŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS PROGRAMAI

„MOKSLINIŲ TYRIMŲ PLĖTOJIMAS BEI JŲ REZULTATŲ PANAUDOJIMO

EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ VYKDYTI 2019 M. 108

2. KITŲ INSTITUCIJOS LĖŠŲ PANAUDOJIMAS 109

PRIEDAI 111

1. Tarptautiniai mainai, LMA narių veiklos rezultatai,

leidybinė mokslo žinių sklaida 112

DUOMENYS APIE 2019 M. MOKSLINIUS VIZITUS PAGAL LMA IR UŽSIENIO ŠALIŲ

AKADEMIJŲ TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS 112

LMA NARIŲ TIRIAMŲJŲ IR MOKSLO POPULIARINIMO DARBŲ SKAIČIUS 2019 M.,

NARIŲ PRIPAŽINIMAS 113

INFORMACIJA APIE LMA LEIDŽIAMUS PERIODINIUS MOKSLO ŽURNALUS 114

2. Lietuvos mokslų akademijos narių sąrašas 115

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS TIKRIEJI NARIAI 115

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS NARIAI EMERITAI 116

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS UŽSIENIO NARIAI 116

3. LMA ir su partneriais organizuoti 2019 metų renginiai 118

4. Kai kurie sutrumpinimai 126


LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA (toliau – LMA) yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) yra valstybės, kaip LMA savininkės, teises ir pareigas įgyvendi-nanti institucija. LMA veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, LMA statutu (toliau – Statutas) ir kitais teisės aktais. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įsta-tymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140), pakeistas ir LMA narių visuotinio susirinkimo patvirtintas LMA statutas (nauja redakcija), patvirtintas Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397 (Žin., 2011, Nr. 66-3101) ir papildytas 2017 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. XIII-419, 2017-06-06 (TAR 2017-06-13, 09950).

Mokslų akademijos misija – sutelkus iški-lius mokslininkus, inicijuoti veiklas, kurios sti-printų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plė-tros. Įgyvendindama savo misiją, LMA siekia šių svarbiausių strateginių tikslų:

1) nuosekliai skatinti aukštą mokslinių tyri mų ir studijų lygį, ypač daug dėmesio ski-riant svarbiausiems Lietuvos mokslo, kultūros, kal bos, ūkio ir socialinės pažangos klausimams atsižvelgiant į pasaulio mokslo tendencijas;

2) ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąs tymą;

3) puoselėti mokslo ir akademinę laisvę, mokslinių tyrimų etiką.

Penki Mokslų akademijoje veikiantys mokslų skyriai, jų nariai bei LMA Jaunoji aka-demija įgyvendina šią misiją pasitelkdami savo mokslinę ir praktinę kompetenciją.


Akademijos struktūra

Aukščiausias LMA kolegialus savivaldos orga-nas yra jos narių visuotinis susirinkimas. LMA veiklai tarp narių visuotinių susirinkimų vado-vauja Mokslų akademijos prezidentas ir pre-zidiumas. LMA turi mokslų skyrius ir kitus padalinius (1 pav.).

Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato LMA narių visuotinis susirinkimas. Mokslų akademijos nariai yra akademikai, jie yra tikrieji nariai, nariai emeritai ir užsienio nariai. Kiekvienas LMA narys kartu yra ir kurio nors LMA mokslų skyriaus narys. Nariai ren-kami iki gyvos galvos. LMA tikrieji nariai tampa nariais emeritais, kai jiems sukanka 75 metai. LMA tikrųjų narių skaičius – ne daugiau kaip 120. Narių emeritų ir užsienio narių skaičius

neribojamas. 2019 metų pabaigoje LMA buvo 104 tikrieji nariai, 57 nariai emeritai ir 61 užsienio narys. LMA narių sąrašas pateiktas 3 priede.

LMA Jaunąją akademiją, kurios nariai, būdami iki 40 metų amžiaus, išrenkami ketve-riems metams, 2019 metų pabaigoje sudarė 20 Lietuvos mokslininkų.

LMA 2019 m. gruodžio 31 d. buvo užim-tos 67 iš 69 numatytų pareigybių: vadovy-bės, ją aptarnaujančio personalo, mokslų skyrių, Jaunosios akademijos, buhalterijos, Organizacinio ir Leidybos skyrių, skyriaus „Mokslininkų rūmai“, Inžinerinės ūkio tarny-bos ir ES Struktūrinių fondų paramos projektų valdymo grupės darbuotojų.


1 pav. Lietuvos mokslų akademijos struktūra


LMA narių visuotiniai susirinkimai

2019 m. buvo surengti keturi LMA narių visuo-tiniai susirinkimai.

VASARIO 12 D. visuotinis rinkiminis susirinki-mas pradėtas apdovanojimais. LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos sprendimu Teodoro Grotuso stipendija skirta doktorantui Tadui Dambrauskui (KTU). Stipendijos diplomą įteikė Fondo valdybos pirmininko pavaduotojas akad. Rimantas Ramanauskas. LMA prezidentas J. Banys sveikindamas stipendiatą informavo, kad LMA ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Pasvalio savivaldybe ir siekti, kad T. Grotuso gimtinėje šiam elektrochemijos mokslo pradininkui būtų pastatytas paminklas.

Mokslų skyrių pirmininkai pristatė skyrių narių visuotiniuose susirinkimuose išrinktus kandidatus į LMA tikruosius narius, o LMA MFChMS pirmininkas L. Valkūnas ir kandi-datą į LMA užsienio narius prof. Žerarą Muru (Gérard Albert Mourou). Šis prancūzų fizikas apdovanotas 2018 m. fizikos Nobelio premija už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo tech-nologijos išradimą. Ž. Muru ir A. P. Piskarsko vadovaujamų laboratorijų mokslininkai pra-dėjo glaudžiai bendradarbiauti nuo 1992 m., kai VU Lazerinių tyrimų centro laboratorijoje buvo išrasta čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologija. Tai atnešė didelės

socioekonominės naudos Lietuvai. Įvyko slap-tas akademijos narių balsavimas dėl pateiktų kandidatų.

Remiantis slapto balsavimo rezulta-tais, LMA tikraisiais nariais išrinkti Audrius Beinorius (fi lo so fija), Egidijus Aleksandravičius (istori ja), Audrius Dubietis (fizika), Vidmantas Gul bi nas (fizika), Gediminas Juzeliūnas (fizika), Jū ra tė Kriaučiūnienė (fizinė geografija), Žydrė Ka džiu lienė (agroekologija), Gediminas Stau-gaitis (agro nomija), Egidijus Šarauskis (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija), Rimantas Barauskas (informatika ir elektronika) ir Arvaidas Gal di-kas (medžiagų inžinerija). LMA užsienio nariu išrinktas prof. Ž. Muru. Susirinkime atviru bal-savimu buvo priimti nutarimai dėl LMA tikrųjų narių ir dėl LMA užsienio nario išrinkimo.

VU Santaros klinikų Kardiologijos ir angio-logijos centro vadovas prof. dr. Audrius Aidietis visuotinio susirinkimo dalyviams perskaitė pranešimą „Mokslas ir naujos technologijos širdies ligoms gydyti“.

BALANDŽIO 16 D. įvyko ataskaitinis visuotinis susirinkimas. LMA prezidentas pateikė išsamią metinę ataskaitą ir pažymėjo, kad 2018 metai akademijai buvo derlingi: surengta per 200 įvairiausių renginių (konferencijų, seminarų, diskusijų, susirinkimų), įkurta LMA Jaunoji


LMA jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso nugalėtojai kartu su LMA vadovybe

akademija, aktyviai bendradarbiauta su tarp-tautinėmis organizacijomis, užsienio akade-mijomis, CERN. Akademikams pateiktas LMA 2018 metų veiklos ataskaitos leidinys. Vyko ataskaitos aptarimas. Akademikai J. Sprindytė, R. J. Kažys, B. Juodka siūlė, kad LMA mokslų skyriai daugiau bendrautų tarpusavyje, palin-kėjo atstatyti ryšius su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pabrėžė fundamentinių ir taikomųjų mokslų neatsiejamumą, ragino plėtoti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Patvirtinta MA prezidento pristatyta 2018 m. LMA veiklos ataskaita ir metinės pajamų bei išlaidų sąma-tos vykdymas, taip pat 2019 m. LMA pajamų ir išlaidų sąmata.

Susirinkimą tęsė LMA Aukštųjų mokyklų studentų bei Jaunųjų mokslininkų ir dokto-rantų geriausių mokslinių darbų konkursų

nugalėtojų apdovanojimo iškilmės. Diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA prezidentas J. Banys kartu su švietimo, mokslo ir sporto vi ce ministru V. Razumu. LMA prezidiumas, rem damasis 2018 m. konkurso rezultatais, pas kyrė keturiolika premijų aukštųjų mokyklų studentams už geriausius mokslinius darbus ir šešis pagyrimo raštus, taip pat vienuolika pre-mijų jauniesiems mokslininkams ir doktoran-tams, mokslinių darbų konkurso nugalėtojams bei septynis pagyrimo raštus. Renginio pabai-goje švietimo, mokslo ir sporto viceministras V. Razumas perskaitė pranešimą apie Lietuvos mokslo būklę ir iššūkius.

SPALIO 1 D. visuotiniame susirinkime pasvei-kinti penkiolika 2019 metų LMA stipendijų jauniesiems mokslininkams konkurso laure-atų. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse


jas gavo dr. Tomas Baranauskas, dr. Neringa Dambrauskaitė, dr. Laura Gudelytė ir dr. Daiva Tamulevičienė. Fizinių, biomedicinos, tech-nologijos ir žemės ūkio mokslų srityse – dr. Andrius Gelžinis, dr. Dalius Gudeika, dr. Živilė Jurgelėnė, dr. Rokas Kondrotas, dr. Klimentas Olechnovič, dr. Andrius Petrėnas, dr. Sigita Ra mo naitė, dr. Andrius Remeikis, dr. Milda Stan kevičiūtė, dr. Asta Tamulevičienė, dr. Povilas Žemaitis. Diplomus įteikė LMA vice-prezidentas Z. Dabkevičius ir LMA preziden-tas J. Banys. LMAJA pirmininkas dr. Donatas Murauskas perskaitė pranešimą, kuriame pateikė Jaunosios akademijos veiklos ir planų apžvalgą. HSMS pirmininkas D. Kaunas pri-statė kandidatą į LMA užsienio narius prof. Reiną Raudą. Estijos rašytojas, kultūrologas, filosofas ir poliglotas R. Raudas yra daugiau kaip dešimties monografijų ir studijų autorius, daug metų aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūri-niame gyvenime, plėtoja Lietuvoje vykdomas studijas, yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. BMGMS pirmi-ninkas V. Kučinskas, pristatydamas kandidatą į LMA užsienio narius prof. Tarmą Somerę, pažy-mėjo, kad šis okeanologas, krantų inžinerijos specialistas ką tik antrai kadencijai išrinktas Estijos mokslų akademijos prezidentu. Jis taip pat yra Latvijos MA užsienio narys, dalyvauja Klaipėdos universiteto mokslinėje ir pedago-ginėje veikloje, 2013 m. yra pelnęs Baltijos mokslų akademijų medalį. Įvyko slaptas LMA narių balsavimas dėl pateiktų kandidatų.

Susirinkimo dalyviams pranešimą „Kripto-valiutos ir jų perspektyvos finansų sistemoje“ perskaitė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkas Audrius Šilgalis. Jis paaiškino, kuo virtualios valiutos skiriasi nuo tradicinių. Nors tokios

valiutos kaip bitkoinas yra labai rizikinga investicija, tačiau blokų grandinių (blockchcain) technologija, kuria jos pagrįstos, yra pažangi, saugi ir gali būti pritaikoma verslo, finansų, medicinos ir kitose srityse. Todėl Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja procese, kurdamas inovatyvius sprendimus. Visuotinio susirin-kimo pabaigoje LMA užsienio nariais vienin-gai išrinkti prof. R. Raudas ir prof. T. Somerė. Atviru balsavimu paprasta balsų dauguma patvirtinus balsavimo protokolą, priimtas nutarimas dėl LMA užsienio narių išrinkimo.

GRUODŽIO 17 D. įvyko šventinis LMA narių visuotinis susirinkimas. Pranešimą apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo poten cia lą per-s kaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jis akcentavo, kad verslui rūpi švietimo situacija, nes Lietuvai sie-kiant konkuruoti globaliame pasaulyje būtina kurti didesnės pridėtinės vertės produkciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad iki 2025 m. iš darbo rinkos mūsų šalyje pasitrauks apie 180 000 žmo-nių. Situaciją ekonomikoje jau dabar iš esmės keičia nauja, ketvirtoji pramonės revoliucija, pagrįsta informacinėmis technologijomis, dirb-tinio intelekto sistemomis. Į tai jau reaguoja ir Europos Sąjunga, kuri naujoje finansavimo perspektyvoje, vadinamoje „Horizon Europe“, ketina didinti lėšas inovacijoms skatinti ir kurti. Deja, kol kas Lietuvoje vyrauja žemos pridėti-nės vertės produkcija, o aukštų technologijų produkcijos dalis tesudaro 15 proc. Menkas ir mokslinių tyrimų bei eksperimentiėns plėtros sistemos efektyvumas (30 proc. ES vidurkio). R. Dargio manymu, verslininkams ir moksli-ninkams reikia aktyviau bendrauti, organizuoti daugiau jungtinių verslo ir mokslo konferencijų.

Susirinkime buvo pagerbti 2019 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. Premijomis


įvertinti VDU prof. dr. Gintautas Mažeikis už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę vei-klą atliekant simbolinio mąstymo tyrimus kritinės teorijos požiūriu ir KTU prof., akad. Jurgis Kazimieras Staniškis už ilgametę aktyvią mokslinę veiklą ir aukščiausius mokslo pasie-kimus vystant tarpsritinius darnios pramonės plėtros tyrimus, už Lietuvos ir Kauno miesto vardo garsinimą pasaulyje. Diplomus laurea-tams teikė Kauno m. mero patarėjas Simonas Kairys, LMA prezidentas J. Banys ir viceprezi-dentas Z. Dabkevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis.

2018 m. LMA narių visuotiniame susirin-kime buvo įteikti pažymėjimai pirmiesiems dešimčiai LMAJA narių. Šįkart jiems LMA prezidentas ir LMA viceprezidentas įteikė LMAJA nario ženklus. J. Banys pakvietė LMA

viceprezidentą Z. Dabkevičių paskelbti ir prista-tyti 2019 m. lapkritį ketverių metų kadencijai išrinktus naujus LMAJA narius. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje jais išrinkti dr. Tomas Petreikis ir dr. Vytautas Rinkevičius; Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų sky-riuje – dr. Aldona Balčiūnaitė ir dr. Jevgenij Chmeliov; Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – dr. Giedrius Gasiūnas ir dr. Jurgita Skiecevičienė; Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje – dr. Rita Armonienė ir dr. Aleksandr Novoslavskij; Technikos mokslų skyriuje – dr. Remigijus Paulavičius ir dr. Gediminas Stankūnas. Susirinkimą užbaigė kalėdinė muzi-kinė programa, kurią atliko vokalinis instru-mentinis duetas: Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė (sopranas) ir Linas Dužinskas (fortepijonas).


Prezidiumo ir prezidento veikla

PREZIDIUMO VEIKLA

LMA veiklai tarp Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja LMA prezidentas ir LMA prezidiumas (Statuto II sk. 11 punktas) ir vykdo LMA narių visuotinio susi-rinkimo nutarimus (Statuto VII sk. 45 punktas).

2019 m. pirmuose LMA prezidiumo posė-džiuose buvo įvertintos 2018 m. LMA mokslų skyrių ir padalinių, LMA mokslinių tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo labdaros ir paramos bei LMA Teodoro Grotuso fondų, ES SF projektų valdymo grupės, LMAVB veiklos ir ataskaitos, patvirtinti darbo planai, sudarytos ir patvirtintos LMA premijų komisijos bei paskir-tos 2018 m. premijos LMA vardinių, Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei Aukštųjų moky-klų studentų mokslinių darbų konkursų nugalė-tojams. Vasario 26 d. LMA prezidiumo posėdyje buvo įsteigtas atminimo medalis „Lietuvos mokslų akademija“ ir patvirtintos jo teikimo bei naudojimo taisyklės. Balandžio 2 d. pri-tarta LMA Jaunosios akademijos simbolikai ir nutarta skelbti LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą. Kituose LMA prezidiumo posėdžiuose buvo aptarti LR Prezidentų vardi-nių stipendijų konkursui pateiktų paraiškų, ver-tinimo komisijų klausimai, patvirtinti atrankos rezultatai. Talino universiteto prof. R. Raudas ir Estijos mokslų akademijos prezidentas prof.

T. Somerė iškelti kandidatais į LMA užsienio narius. Įgyvendinant LMA veiklos viešinimo strategiją ir planus pritarta sprendimui išleisti lankstinuką apie LMA lietuvių ir anglų kalbomis.

Antrame pusmetyje LMA prezidiumo posėdžiuose buvo svarstomi LMAJA rinkimų organizavimo ir vykdymo klausimai, priimti nutarimai dėl LMA Jaunųjų mokslininkų sti-pendijų konkurso komisijos, aptarta LMA narių visuotinio susirinkimo darbotvarkė. Spalio 1 d. LMA prezidiumo posėdyje sudaryta Kauno miesto mokslo premijos paraiškų vertinimo komisija, o spalio 18 d. priimtas nutarimas dėl siūlymų Kauno miesto savivaldybei skirti Kauno miesto mokslo premijas. Patvirtinti 2019 m. LMA vardinių premijų, Jaunųjų moks-lininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų, Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkursų skelbimai. Metų pabaigoje LMA prezidiumo posėdžiuose buvo išspręsti LMA mokslinių tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo labdaros ir paramos fondo valdymo klausimai, patvirtinti LMA mokslų skyriuose išrinkti LMAJA nariai. Gruodžio 10 d. aptarti LMA narių visuotinio susirinkimo orga-nizavimo klausimai, pristatytas LMA mokslų skyrių 2019 m. veiklos ataskaitų grafikas, pateikta informacija apie LMA darbuotojų


LMA užsienio nario Žeraro Muru (Gérard Albert Mourou) inauguracija, 2019 m. kovo 23 d.

atsiskaitymus už vienkartines, ypač svarbias įstaigos veiklai, užduotis. Iškilmingai pasirašyta LMA ir VšĮ Visorių informacinių technologijų parko bendradarbiavimo sutartis, kurios tiks-las – inicijuoti ir skatinti bendrus mokslo ir informacinių bei ryšių technologijų institucijų projektus. Sutartį pasirašė LMA prezidentas ir VšĮ Visorių informacinių technologijų parko direktorius Saulius Arelis.

2019 m. LMA prezidiumas posėdžiavo 21 kartą, priėmė 99 nutarimus, svarstė daugiau kaip 150 klausimų.

PREZIDENTO VEIKLA

LMA prezidentas J. Banys pagal pareigas organizavo LMA darbą, vadovavo LMA prezi-diu mo veiklai ir atstovavo Akademijai įvairaus rango valdžios, mokslo ir studijų institucijų posėdžiuose, susitikimuose, konferencijose,

kituose renginiuose. Sausio 11 d. Lietuvos atstovai lankėsi Europos branduolinių moks-linių tyrimų organizacijoje (CERN) ir dalyvavo Lietuvos ir CERN jungtinio komiteto posėdyje, kuriame pranešimą apie Lietuvos dalyvavimą CERN mokslo programoje bei ateities perspek-tyvas skaitė LMA prezidentas. Kovo 26 d. LR Prezidentūroje J. Banys dalyvavo pasitarime, kuriame buvo aptarti su CERN susiję klausi-mai, o lapkričio 27 d. LMA įvyko Lietuvos ir CERN atstovų jungtinio komiteto, atliekančio Lietuvos dalyvavimo CERN stebėseną, posėdis. Metų pradžioje J. Banys buvo Prezidentūros pakviestas į geriausių 2018 m. mokslinių diser-tacijų autorių apdovanojimo iškilmes, lapkri-čio 21 d. – į forumą „Lietuvos chartijai – 70: diaspora – nepriklausomai Lietuvai“, gruodžio 16 d. – į renginį „Lietuva ir Vokietija: Europa 2020“.


Iš kairės: Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentas prof. Žanas Pjeras Burginjonas (Jean-Pierre

Bourguignon), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vedėja dr. Vilma Popovienė ir LMA

prezidentas Jūras Banys

LMA prezidentas LR Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kvietimu dalyvavo Seimo iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje (sau-sio 13 d.), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime (kovo 11 d.), iškilmingame posėdyje, skirtame LR Prezidento Gitano Nau-sėdos priesaikai priimti (liepos 12 d.). Gegužės 15 d. LMA prezidentas ir viceprezidentas Z. Dabkevičius dalyvavo LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, kuriame LMA prezi-dentas pateikė LMA 2018 m. veiklos ataskaitą. Ataskaita įvertinta teigiamai, Seimo nariai domėjosi politikų ir LMA narių bendradarbia-vimu sprendžiant šaliai aktualius klausimus, LMA ekspertinės veiklos mastais ir kryptimis, tarptautine veikla ir bendradarbiavimu su

užsienio šalių mokslų akademijomis, LMAJA tikslais ir perspektyvomis, mokslo populia-rinimo veikla bei mokslo žurnalų leidyba. Bir želio 26 d. J. Banys buvo pakviestas į šio komiteto posėdį dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo įgyvendinimo.

LR Vyriausybėje J. Banys dalyvavo Lie tuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo pro-gramos įgyvendinimo koordinavimo komisijos (01-07), 2021–2030 metų nacionalinės pažangos programos rengimo koordinavimo komisijos posėdžiuose (03-19, 07-03), forume „100 metų Lietuvos valstybei. Ar švęsdami šimtmetį nepa-miršome tautos pamato – lietuvių kalbos?“ (02-11), tarpinstituciniame pasitarime-diskusijoje dėl Šiaurės regiono ateities forumo susitikimo Vilniuje (04-18), pasitarime dėl „Ilgalaikio


Susitikimas su „L'ORÉAL Baltic“ ir Lietuvos nacionalinės UNESCO atstovais

tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų stra-tegijos projekto“ (04-18), atvirame pažangos forume „Lietuva 2030“ (04-26).

Švietimo ir mokslo ministerijoje sausio 22 d. LMA vadovybė susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi ir aptarė, kaip Akademija prisideda prie strategi-nių mokslo ir studijų uždavinių įgyvendinimo. LMA prezidentas dalyvavo 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos inves-ticinių prioritetų uždavinių, skirtų investici-joms į mokslinius tyrimus ir studijas, valdymo komiteto (03-01, 06-25, 12-05), Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos prioritetų įgyven-dinimo koordinavimo grupės (06-19), Mokslo

ir studijų valdymo komiteto (11-06), Aukštojo mokslo tarybos (12-05) posėdžiuose. J. Banys buvo pakviestas į pasitarimus dėl nacionali-nės pažangos 2030 (05-02, 05-31), nacionalinių mokslo ir technologijų programų (05-13), aptarė Lietuvos dalyvavimo Europos partnerystėse prioritetus ir perspektyviausias kryptis (05-16), dalyvavo susitikime su 12-os Jungtinės Karalystės universitetų delegacija (05-30).

J. Banys pirmininkavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Europos reikalų komi-teto atviram jungtiniam išvažiuojamajam posėdžiui-diskusijai „Lietuvos mokslo poli-tika Europos kontekste: kur esame ir ko sie-kiame“ (03-18), 2018 metų Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimo iškil-mėms (03-06), atidarė XVI Baltijos intelektinio


bendradarbiavimo konferenciją „Genai: nuo praeities į ateitį“ (05-02).

LMA prezidentas pasirašė sutartį su „L'ORÉAL Baltic“ ir dalyvavo iškilmingoje cere-monijoje, skirtoje „L'ORÉAL Baltic“ stipendi-jos „Moterims moksle“ nugalėtojoms – Baltijos šalių moks lininkėms (Ryga, 06-11). Gegužės 7–10 d. LMA prezidentas J. Banys ir viceprezi-dentas Z. Dabkevičiaus Berne (Šveicarija) daly-vavo 2019 m. ALLEA generalinėje asamblėjoje, birželio 12–14 d. Suomijos mokslų akademi-joje Europos akademijų mokslo konsultacinės

tarybos (EASAC) susirinkime. Akademijoje LMA prezidentas susitiko su Europos moks-linių tyrimų tarybos prezidentu prof. Žanu Pjeru Burginjonu (Jean-Pierre Bourguignon), „L'ORÉAL Baltic“, Taivano mokslo ir technolo-gijų ministerijos delegacija, LR Seimo nariais, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, žiniasklaidos atstovais, dalyvavo LRT aktu-alijų studijos laidose, Armėnijos, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Rumunijos, Ukrainos, Vokietijos ambasadų priėmimuose ir kituose renginiuose.


Rezoliucijos ir mokslinės rekomendacijos

REZOLIUCIJOS DALYVAUJANT LMA

1. Lietuvosmokslųakademijos,VilniausuniversitetoirLietuvosagrariniųirmiškųmokslocentro2019m.balandžio25d.organizuotoskonferencijos-diskusijos„Genomoredagavimas:galimybėsiriššūkiai“priimtarezoliucijadėlgenomoredagavimometodųnaudojimoteisinioreguliavimo

2018 m. liepos 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-528/16. Teismas nusprendė, kad genomo redagavimo produktai, gauti naudojant naujus metodus, tokius kaip CRISPR-Cas, turi būti regu-liuojami pagal ES GMO direktyvą 2001/18/EC.

Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus uni-versitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, atstovaudami Lietuvos mokslininkų nuomonei, reiškia didelį susirūpinimą dėl šio sprendimo įgyvendinimo pasekmių. Jeigu genomo redagavimo technologijomis patobu-lintiems organizmams bus taikomi tokie patys rizikos vertinimo ir autorizavimo procesai, kaip ir transgeniniams organizmams, ši nauja technologija dėl reguliavimo sąnaudų bus priei-nama tik didelėms tarptautinėms kompanijoms ir apribos konkurencines galimybes.

Mokslininkų nuomone, situacija, kai įprastinės mutagenezės metodais sukurtiems

produktams išimtis dėl GMO reguliavimo yra taikoma, o moderniems ir tikslesniems mutagenezės metodams ši išimtis negalioja, yra moksliškai nepagrįsta ir diskriminacinė. Moksliniai tyrimai rodo, kad tradicinės muta-genezės taikymas yra daug rizikingesnis, nei moderni tikslioji mutagenezė.

Genomo redagavimo produktų reguliavi-mas sukels rimtų ekonominių, tarptautinės prekybos ir produktų kontrolės problemų. Tokiose technologiškai pažangiose šalyse, kaip JAV ir Japonija, produktai, sukurti nau-dojant genomo redagavimo technologijas, nėra priskiriami GMO ir patenka į rinką netaikant GMO teisinio reguliavimo. Dėl šios priežasties Europos selekcininkai, ūkininkai, gamintojai ir vartotojai patiria konkurencinę nelygybę.

Lietuvos mokslininkai yra vieni genomo redagavimo technologijos kūrėjų, kurie toliau kuria ir tobulina saugias praktinio pritaikymo technologijas. Europa turi atsižvelgti į kitų šalių patirtį ir sukurti aplinką, kurioje genomo redagavimo metodais patobulinti organizmai, turintys genetinius pakitimus, atitinkančius įprastais augalų selekcijos metodais atrenka-mus pakitimus, nėra reguliuojami pagal GMO direktyvą. Jeigu Europa nesiims spręsti šios situacijos, vis daugiau šią veiklą vykdančių arba šia technologija paremtų naujų besikuriančių


Europos kompanijų gali persikelti už Europos Sąjungos ribų. Šis naujų technologijų diegimo suvaržymas turės keletą neigiamų pasekmių: (1) sumažins Europos mokslo ir technologinį inovatyvumą; (2) bus prarasta prieiga prie produktų, kurie būtų naudingi Europos žemės ūkiui ir maisto gamybai; (3) skatins protų nute-kėjimą iš Europos dėl mažesnės akademinės laisvės.

Šią iniciatyvą palaiko 114 Europos mokslo centrų, kurie viešai išreiškė nuomonę, kad genomo redagavimo metodų naudojimo teisi-nis reguliavimas toks pat, kaip GMO, neigiamai paveiks žemės ūkį, visuomenę ir visą ekono-miką. Pritardami šiai nuomonei, kviečiame

palaikyti mūsų poziciją ir imtis aktyvių veiksmų užtikrinant palankią įstatyminę bazę genomo redagavimo metodo taikymui Europoje.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys, VU rektorius akad. Artūras Žukauskas, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Kavli premijos laureatas akad. Virginijus Šikšnys

Konferencija-diskusija „Mokslo centrų ir institutų veiklos iššūkiai bei perspektyvos reformų kontekste“. Iš

kairės: FTMC direktorius akad. Gintaras Valušis, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas

akad. Leonas Valkūnas, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, LAMMC mokslinė sekretorė dr. Vita

Tilvikienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras akad. Valdemaras Razumas, LEI direktorius dr. Sigitas

Rimkevičius, LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, LMA prezidentas akad. Jūras Banys


2. LietuvosmokslųakademijosirŠilutėsrajonosavivaldybėsdiskusijosiniciatoriųirdalyviųpriimtarezoliucijadėlpotvyniųkeliamųgrėsmiųirpriemonių,gerinančiųgyvenamosiosaplinkosirūkinėsveiklossąlygasNemunodeltoje

Šilutės rajonas yra Nemuno upės žemupyje, kur žemės ūkio plėtotei reikia nepertraukiamo vandens režimo reguliavimo ir tinkamos melio-racijos bei kitų hidrotechnikos statinių prie-žiūros. Šioje srityje susikaupė daug problemų. Daugelis Šilutės r. hidrotechnikos statinių, pastatytų ant tvenkinių, yra avarinės būklės. Ypač opi problema – polderinių sistemų statinių remontas ir rekonstrukcija. Žiemos polderiai saugo Šilutės miestą ir 36 kaimus nuo apsė-mimo ištisus metus. Jų techninė būklė sparčiai blogėja, tačiau tą būklę gerinančių priemonių finansavimas daug metų nesikeičia. Jau dau-giau kaip 20 metų nevyksta Nemuno upės vagos ir jos intakų žemupyje valymo nuo sąnašų ir bunų atstatymo darbai. Tai labai padidina potvynių riziką, jų trukmę ir daromą žalą, taip pat prailgina vandens iš polderių pašalinimo laiką ir sąnaudas, sunkina žuvų patekimo į nerštavietes sąlygas.

Per paskutinį dešimtmetį iš valstybės biudžeto gaunamos dotacijos hidrotechnikos statinių remontui ir priežiūrai yra nepakan-kamos. Šilutės r. savivaldybė neturi galimybės užtikrinti tinkamą užtvankų hidrotechnikos statinių eksploatavimo ir atlikti remonto darbų. Todėl kiekvienais metais atsiranda vis daugiau užmirkusių melioruotų žemės plotų, nešme-nimis užneštų griovių ruožų, remontuotinų pralaidų ir kitų prastos būklės hidrotechnikos statinių. Dėl klimato kaitos šios problemos ateityje dar labiau aštrės. Įvertindama vis blo-gė jančią Nemuno žemupio vandentvarkos situ-aciją ir galimas skaudžias pasekmes žmonių

gyvenamajai aplinkai bei ūkinei veiklai, LMA siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms:• Skirti lėšų Nemuno žemupio ateities van-

dentvarkos vizijai ir vystymo programai parengti.

• Artimiausiame finansinio planavimo laiko-tarpyje skirti reikiamų lėšų polderiams ir kitoms melioracijos sistemoms bei rajone esantiems hidrotechnikos statiniams rekonstruoti.

• Siekiant sumažinti potvynių riziką, jų tru-kmę ir daromą žalą atnaujinti ir finansuoti Nemuno upės vagos ir jos intakų žemupyje valymo nuo sąnašų ir bunų atstatymo darbus.LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LMA Vandens tarybos pirmininkas akad. Arvydas Povilaitis

3. LMAirmoksliniųtyrimųirtechnologijųorganizacijųasociacijoskonferencijos-diskusijos„Mokslocentrųirinstitutųveiklosiššūkiaibeiperspektyvosreformųkontekste“,vykusiosspalio22d.,iniciatoriųirdalyviųrezoliucija

Nepaisant Lietuvos mokslininkų didelės kompetencijos ir pasiektų mokslinių tyrimų rezultatų, aukštųjų technologijų pramonės indėlis į bendrąjį šalies vidaus produktą vis dar yra mažas, mokslo ir verslo bendradarbia-vimas nėra pakankamas, o skubota inovacijų reforma neskatina mokslo būti pagrindiniu di delės pridėtinės vertės kūrimo svertu. Tai verčia naujai įvertinti dabartinę situaciją ir per-žiūrėti mokslo vietą inovacijų kūrimo procese. Vedami pilietinės iniciatyvos ir akademinių vertybių, siekdami atkreipti dėmesį į mokslo ir aukštųjų technologijų vystymo aspektus, rezo-liucijoje siūlome:


1. grąžinti mokslą į prioritetinę poziciją valstybės gerovei kurti, įtraukiant kaip strateginį tikslą Nacionalinėje pažangos programoje, skiriant adekvatų finansavimą bei fiksuotam laikotarpiui įstatymiškai įtvirtinant šalies prioritetines mokslo ir technologijų plėtros kryptis, numatant kon-krečius siekinius ir uždavinius, atitinkamai į jas koncentruojant išteklius žmogiškajam kapitalui stiprinti ir reikiamai infrastruk-tūrai sukurti bei modernizuoti;

2. bendromis valstybės, mokslo institucijų ir verslo subjektų pastangomis kurti mokslo, inovacijų bei aukštųjų technologijų pra-monės vystymo strategiją ir jos tikslams būtiną įgyvendinti ekosistemą;

3. peržiūrėti mokslo vertinimo ir finansavimo principus;

4. palaikyti Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociaciją kaip optimalią atvirą organizacinę struktūrą;

5. išsaugoti ir stiprinti dabar esančių univer-sitetų – mokslo centrų – mokslo ir tech-nologijų parkų – aukštųjų technologijų pramonės kaip savarankiškų ir organizaci-škai lanksčių subjektų grandinę sutelkiant pastangas ir finansinius instrumentus vei-klų sinergijai atsirasti bei skatinti.LMA prezidentas akad. Jūras Banys, FTMC direktorius akad. Gintaras Valušis, LEI direktorius dr. Sigitas Rimkevičius, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas

4. LMAirhumanitariniųmoksliniųtyrimųinstitutųkonferencijos-diskusijos„Humanitariniųinstitutųveiklosiššūkiaibeiperspektyvosreformųkontekste“,vykusiosgruodžio3d.,iniciatoriųirdalyviųpriimtarezoliucija

Valstybiniai humanitarinių mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sis-teminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Pripažįstant, kad lituanistika yra Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų branduolys, susijęs su valstybingumo ir tautos raida, kuriam mokslo, švietimo ir kultūros politikoje valstybė turi teikti prioritetą, kad lituanistikos prioriteto įgyvendinimas Lietuvos Respublikos mokslo, švietimo ir kultūros srityse yra būtinas valsty-bės ir tautos egzistencijai, savarankiškai ateities perspektyvai, kultūrinei ir socialinei plėtrai, visaverčiam Lietuvos dalyvavimui pasaulio mokslo ir kultūros raidoje, valstybės saugumui, bei pabrėžiant išskirtinį vaidmenį, kuris tenka humanitarinius ir ypač lituanistinius mokslo tyrimus vykdančioms institucijoms puoselėjant ir reflektuojant tautinį kultūrinį tapatumą bei užtikrinant jo gyvybingumą šiuolaikiniame pasaulyje, teikiame šią rezoliuciją ir siūlome:1. Grąžinti mokslą į prioritetinę valstybės

politikos poziciją įtraukiant kaip strateginį tikslą Nacionalinėje pažangos programoje.

2. Dirbtinai neatskirti mokslinių tyrimų nuo eksperimentinės plėtros.

3. Užtikrinti veiksmingą Lituanistikos prio-riteto įgyvendinimą priimant atitinkamus teisės aktus.

4. Keisti humanitarinių mokslinių tyrimų ver-tinimo sistemą.


5 Didinti doktorantų skaičių.6. Skirti reikiamų išteklių mokslinei infra-

struk tūrai sistemingai modernizuoti, skaitmeniniams ištekliams profesionaliai atnaujinti, kurti ir plėtoti kreipiant ypa-tingą dėmesį į tarptautinę duomenų bazę „Lituanistika“.

7. Pripažinti, kad Lituanistikos valstybinių mokslinių tyrimų institutų strateginė taryba yra optimali organizacinė struktūra.

8. Parengti konkretų planą Lietuvos mokslui skiriamų nacionalinio biudžeto lėšų daliai prie ES vidurkio priartinti, numatant ambi-cingą tikslą per 5 metus skirti mokslui ne mažiau 2 proc. nuo BVP.LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvos istorijos instituto direktorius habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorius dr. Rasius Makselis

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS

POZICIJA DĖL SKIEPŲ

Skiepai yra svarbiausia užkrečiamųjų li gų pro-filaktikos ir jų kontrolės priemonė. Prisimename raupų likvidavimo sėkmę, netoli tikslo polio-mielito likvidavimo programa. Beveik pamir-šome tokias pavojingas ligas kaip difterija ir kokliušas, nuo kurių anksčiau mirdavo dau-gybė vaikų. Tačiau skiepai vėl tapo ginčų ir diskusijų objektu. Dėl skepticizmo ir dezinfor-macijos sumažėjo vakcinacijos apimtys, ir tai pirmiausia pasakytina apie tymus. Tai netruko pasireikšti tymų protrūkiais įvairiose pasaulio šalyse. Pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai

išaugo sergamumas tymais. Ligą platina ne tik iš užsienio atvykę, bet ir mūsų šalyje užsikrėtę asmenys. Viena pagrindinių šio protrūkio prie-žasčių – skiepijimo apimčių mažėjimas. Jei iki šiol skiepijimo nuo tymų apimtys siekdavo 98 proc., tai pastaraisiais metais jos krito iki 92 proc.

PSO įtraukė priešinimąsi skiepams į dešim-ties didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą ir pri-mena, kad skiepai kasmet išgelbsti mažiausiai 2–3 milijonus gyvybių. Europos imunologų draugijų federacija (EFIS), Europos vaikų infek-cinių ligų draugija (ESPID) ragina medikus ir mokslininkus aktyviau dalyvauti šviečiamo-joje veikloje ir skleisti visuomenėje moksliškai pagrįstas žinias apie skiepus. Europos Komisija ir daugelis tarptautinių mokslo organizacijų, tokių kaip Europos medicinos akademijų fede-racija, Europos akademijų mokslo konsultacinė taryba, yra patvirtinusios Rekomendacijas ir Strategiją kovai su užkrečiamosiomis ligomis taikant skiepijimo programas. LMA ir Lietuvos mokslininkai vieningai pasisako už tai, kad sprendžiant vakcinų saugumo ir veiksmingumo klausimus būtų vadovaujamasi moksliniais fak-tais, o ne socialiniuose tinkluose skleidžiamais gandais. Ypatingą atsakomybę už savo kalbas skiepų klausimu turėtų prisiimti politikai, oficialūs valstybės veikėjai. Iškilus tymų epi-demijos grėsmei, visuomenėje būtina skleisti objektyviais įrodymais grindžiamas žinias, o ne spėlionėmis bei spekuliacijomis apaugusius gandus apie skiepus.

Šiuolaikinės vakcinos kuriamos laikan-tis griežčiausių saugumo ir bioetikos reika-lavimų, todėl nuogąstavimai dėl jų grėsmės vaikų sveikatai ar netgi ateinančioms kartoms neturi mokslinio pagrindo. Priešingai, didžiulę grėsmę vaikams ir suaugusiesiems kelia atsisa-kymas skiepytis, nes esant skiepijimų apimtims


mažiau nei 95 proc., nesukuriamas visuomenės imunitetas ir neužkertamas kelias infekcinėms ligoms plisti. Tuo atveju iškyla pavojus ne tik patiems nepasiskiepijusiems asmenims, bet ir aplinkiniams, kurie dėl amžiaus ar sveika-tos būklės negali būti skiepijami. Pavyzdžiui, nuo tymų kūdikiai Lietuvoje skiepijami tik sulaukę 15–16 mėnesių, todėl dar neskiepy-tiems kūdikiams plintanti tymų epidemija ypač grėsminga.

Visuomenė turėtų žinoti, kad mitas apie tariamas tymų vakcinos ir autizmo sąsajas seniai paneigtas ir pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. Daugybė epi-demiologinių studijų įvairiose šalyse pateikė nepaneigiamus mokslinius įrodymus, kad skie-pai nesukelia autizmo. Net ir labai alergiškiems vaikams skiepijimas yra saugus. Pagal tarptau-tinius sutarimus, sergančius maisto alergija galima skiepyti tymų vakcina.

Naujausi mokslo pasiekimai leidžia kurti naujos kartos, aukščiausių technologijų vak-cinas, kurių sudėtis yra maksimaliai saugi ir veiksminga. Vakcinų grynumas kontroliuoja-mas molekuliniu lygiu, todėl jose net teoriškai negali likti paskiepytojo sveikatai nepalankių priemaišų. Taip kuriamos vakcinos nuo hepa-tito B viruso, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), B tipo meningokoko infekcijos. Skiepijimas nuo ŽPV ypač aktualus Lietuvai, nes šis virusas yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, o Lietuvoje mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių Europoje. Šalyse, kuriose masinis skiepijimas nuo ŽPV pradėtas prieš 10 metų, stebimas žymiai mažesnis sergamumas gimdos kaklelio vėžiu.

Didelė atsakomybė už moksliškai pagrįstų žinių sklaidą visuomenėje tenka ne tik gydy-tojams ir mokslininkams, bet ir žiniasklaidai, valdžios atstovams. Lietuva gali didžiuotis savo

pasiekimais moderniųjų technologijų srityje ir čia vykdomais pasaulinio lygio moksliniais tyri-mais. Lietuvos mokslininkai yra kompetentingi atsakyti į visuomenėje kylančius klausimus ir moksliniais argumentais atremti nepagrįstų gandų platinimą.

Rengėjai: akad. Vaidutis Kučinskas, akad. Vytautas Basys, akad. Rūta Dubakienė, prof. Aurelija Žvirblienė, prof. Vytautas Usonis. 2019 m. kovo 28 d.


NUOMONĖ DĖL ALTERNATYVIOSIOS

MEDICINOS

Rugsėjo 19 d. LMA aptartas Europos Sąjungos akademijų mokslo konsultacinės tarybos (EASAC) bei Europos medicinos akademijų federacijos (FEAM) dokumentas „Dėl tradici-nės kinų medicinos“ ir LR Seime rengiamas Papildomos ir alternatyviosios medicinos įsta-tymo projektas. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus dauguma akademikų pareiškia savo nuomonę apie dabartinį mokslo požiūrį į alternatyviosios medicinos šiuolaikinį vertinimą.

„Alternatyvioji medicina“ apima bet kokias veiklas, kuriomis siekiama gydomojo (medici-ninio) poveikio, tačiau jos stokoja biologinio pagrįstumo (priežasties–pasekmės sąryšio, grindžiamo turimomis biologijos ir medicinos mokslų žiniomis), yra moksliškai neįrodytos, neįrodomos arba atsisako būti moksliškai įrodomos.

Esminis „alternatyviosios medicinos“ skir-tumas nuo „tradicinės“ (tiksliau būtų vadinti „moksliškai pagrįstos“) yra tas, kad mokslinė medicina, parinkdama tinkamiausius gydymo būdus, remiasi moksline metodologija juos


tikrindama, kruopščiai rinkdama efektyvumo įrodymus atliekant griežčiausius kokybės ir eti-kos reikalavimus atitinkančius ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, naudoja medicinos mokslo, paremto biologijos, fiziologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų principais, pasiekimus.

Alternatyviosios medicinos principai ne ati-tinka mokslo tyrimams keliamų reikalavimų protokolo, nesilaiko jų principų, nepateikia patikimų rezultatų. Teigiamas „alternatyviųjų“ gydymo metodų poveikis dažniausiai remiasi placebo efektu ar savaiminiu pasveikimu dėl natūralios ligos eigos. „Alternatyviosios medi-cinos“ įteisinimas reikštų galimybę rinktis arba mokslu pagrįstą mediciną, arba „alter-natyviąją“, pagrįstą gandais arba neviltimi, kai sergant nepagydoma liga jau niekas negali padėti.

ES direktyvos dėl alternatyviosios medici-nos nėra. 22 Europos valstybės (JK, Prancūzija, Švedija, Suomija ir kitos) šią veiklą ir jos rizi-kas reguliuoja darbo ir verslo įstatymais. Ste bi na bandymas Lietuvoje pakeisti galiojan-čius Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 ir visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 straipsnius, reglamentuojant, greta mokslo įrodymais pa- g rįs tos medicinos, mokslu nepagrįstas alter-natyviosios medicinos paslaugas.

Jeigu vis tik būtų norima priimti Pa pil-domos ir alternatyviosios medicinos įsta-tymą, jis turėtų būti atsietas nuo galiojančių Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įsta tymo Nr. I-552 ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886. Atskiras, ne-susietas su mokslo įrodymais pagrįstomis sveikatos priežiūros paslaugomis Papildomos ir alternatyviosios medicinos įstatymas vei-kia 11 Europos valstybių, ši „alternatyvioji“

veikla nepretenduoja į valstybės privalomojo sveikatos draudimo lėšas. Lėšų švaistymas mokslu nepagrįstoms ir neištirtoms alterna-tyviosioms priemonėms atitrauktų nemažai lėšų ir tik dar labiau sunkintų Lietuvos medikų darbą bei valstybinių prevencijos programų vykdymą, nepamatuotos ir jų propaguojamos rekomendacijos dėl mitybos ar vaistų varto-jimo nutraukimo atitrauktų pacientus nuo jiems būtino efektyviausio gydymo. Tokių nepagrįstų sprendimų kaštai galiausiai gultų ant visos visuomenės.

TARPTAUTINIŲ ASOCIACIJŲ, KURIŲ NARĖ

YRA LMA, PAREIŠKIMAI, MOKSLINĖS

REKOMENDACIJOS IR ATASKAITOS

1. A Scientific Perspective on Microplastics in Nature and Society, SAPEA1 report. ISBN 978-3-9820301-0-4. [Mokslinis žvilgsnis į mikroplastikus gamtoje ir visuo-menėje] https://allea.org/

2. Trust Within Science: Dynamics and Norms of Knowledge Production, ALLEA2 Discussion Paper #2, January 2019. [Pasi ti-kė jimas moksle: žinių kūrimo dinamika ir normos] https://allea.org/

3. Science in Times of Challenged Trust and Expertise, Proceedings of ALLEA General Assembly, Sofia, 16 May 2018, ALLEA and Bulgarian Academy of Sciences, 2019.

1 SAPEA (Science Advice for Policy by European

Academies) yra Europos akademijas vienijančių penkių

tinklų – Academia Europaea, ALLEA, EASAC, Euro-CASE

ir FEAM – konsorciumas, įkurtas 2016 m. gruodžio 13 d.

kaip EK mokslo patariamojo mechanizmo dalis.2 ALLEA – Europos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų

akademijų federacija, atstovaujanti daugiau nei 50 akade-

mijų iš daugiau nei 40 ES ir ne ES šalių, įkurta 1994 metais.

https://allea.org/portfolio-item/a-scientific-perspective-on-microplastics-in-nature-and-society/

https://allea.org/portfolio-item/trust-within-science-dynamics-and-norms-of-knowledge-production/


[Mokslas iššūkių pasitikėjimui ir kompetenci-jai akivaizdoje] https://allea.org/

4. Trust in Science and Changing Land-scapes of Communication, ALLEA Discus-sion Paper #3, January 2019. [Pasitikėjimas mokslu ir kintantys komunikacijos krašto-vaizdžiai] https://allea.org/

5. Forest bioenergy, carbon capture and storage, and carbon dioxide removal: an update, EASAC3 commentary, 19 February 2019. [Miškų bioenergetika, anglies sugavi-mas ir kaupimas bei anglies dvideginio šalini-mas: naujinys] https://easac.eu/

6. Decarbonisation of transport: options and challenges, EASAC policy report 37, 20 March 2019, ISBN 978-3-8047-3977-2. [Trans-porto nuanglinimas: galimybės ir iššūkiai] https://easac.eu/

7. Artificial Intelligence in healthcare: is Europe ready? Annual lecture – Summary report, 18 March 2019, Palais des Academies, Brussels, 15 April 2019, FEAM4. [Dirbtinis intelektas sveikatos priežiūroje: ar Europa pasirengusi?] https://www.feam.eu/

3 EASAC – Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo

konsultacinę tarybą – sudaro ES šalių narių, Norvegijos ir

Šveicarijos nacionalinės mokslų akademijos, kad galėtų

tarpusavyje bendradarbiauti formuluodamos nepriklau-

somus mokslinius patarimus Europos politikos kūrėjams.

EASAC suteikia galimybę skelbti kolektyvinę Europos

mokslo nuomonę. EASAC įkurta Švedijos karališkojoje

mokslų akademijoje 2001 metais.4 FEAM – Europos medicinos mokslų akademijų fede-

raciją – sudaro 18 mokslų akademijų ir penkios Europos

akademijų sąjungos.

8. The imperative of climate action to protect human health in Europe, EASAC policy report 38, 3 June 2019, ISBN 978-3-8047-4011-2. [Poveikio klimatui reikmė apsaugant žmonių sveikatą Europoje] https://easac.eu/

9. Flourishing in a Data-Enabled Society, ALLEA Discussion Paper #4, The Royal Society – ALLEA, June 2019. [Duomenimis besinaudojančios visuomenės klestėjimas] https://allea.org/

10. Transforming the future of ageing, SAPEA Evidence Review Report No. 5, 27 June 2019, ISBN 978-3-9820301-1-1. [Keičiant senėjimo ateitį] https://www.feam.eu/

11. Making sense of science for policy under conditions of complexity and uncer-tainty, SAPEA Evidence Review Report No. 6, August 2019, ISBN 978-3-9820301-3-5. [Mokslo prasmė politikai, kai yra sudėtingos ir neapi-brėžtos sąlygos] https://www.sapea.info/

12. Pharmaceuticals including anti-microbials and their environmental impact, Policy session, 2nd European One Health Conference, Summary report – 21 June, Bucharest, 2 October 2019, FEAM. [Medikamentai, įskaitant antimikrobinius, ir jų poveikis aplinkai] https://www.feam.eu/

13. Delivering Horizon Europe, ALLEA Statement, October 2019. [Sėkmingas Horizon Europe įgyvendinimas] https://allea.org/

14. Traditional Chinese Medicine: A Statement by EASAC and FEAM, 7 November 2019. [EASAC ir FEAM pareiškimas dėl tradi-cinės kinų medicinos] https://easac.eu/

https://allea.org/portfolio-item/science-in-times-of-challenged-trust-and-expertise/

https://allea.org/portfolio-item/trust-in-science-and-changing-landscapes-of-communication/

https://easac.eu/publications/details/forest-bioenergy-carbon-capture-and-storage-and-carbon-dioxide-removal-an-update/

https://easac.eu/publications/details/decarbonisation-of-transport-options-and-challenges/

https://www.feam.eu/wp-content/uploads/AI-Summary-report-15-Apr-2019-FV.pdf

https://easac.eu/publications/details/the-imperative-of-climate-action-to-protect-human-health-in-europe/

https://allea.org/wp-content/uploads/2019/07/DiscussionPaper_DataGov_Digital.pdf

https://www.feam.eu/wp-content/uploads/tfa-report.pdf

https://www.sapea.info/topics/making-sense-of-science/

https://www.feam.eu/wp-content/uploads/ONE-Health-Policy-Session-Report-2-Oct-2019.pdf

https://allea.org/portfolio-item/delivering-horizon-europe/

https://easac.eu/publications/details/traditional-chinese-medicine-a-statement-by-easac-and-feam/


15. The Need for Intellectual Property Rights Strategies at Academic Institutions, ALLEA Sta te ment, November 2019. [Intelektinės nuo savybės strategijų poreikis akademinėse institucijose] https://allea.org/

16. Democracy in a Digital Society: Trust, Evidence and Public Discourse in a Changing Media Environment, Conference hosted by the Berlin-Brandenburg Academy of Sciences and Humanities in Berlin on 24 January

2019 report, ALLEA and Re-Imagine Europa. [Demokratija skaitmeninėje visuomenėje: pasitikėjimas, įrodymai ir viešas diskursas kintančioje sklaidos aplinkoje] https://allea.org/

17. Summary Report Migration, Health and Medicine Conference, 22 November 2019, Brussels, 16 December 2019, FEAM – ALLEA. [Migracijos, sveikatos ir medicinos konferen-cija] https://www.feam.eu/

https://allea.org/wp-content/uploads/2019/11/The_Need_for_IPR_Strategies_at_Academic_Institutions_ALLEA_2019-1.pdf

https://allea.org/wp-content/uploads/2019/12/DEMOCRACY-IN-A-DIGITAL-SOCIETY.pdf

https://www.feam.eu/wp-content/uploads/Migration-Health-and-Medicine-Conference-Summary-Report.pdf


LMA narių apdovanojimai ir pripažinimas

Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinai įteikti A. P. Piskarskui – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, A. Grigeliui – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius bei L. Valkūnui – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

R. Petrauskui įteiktas Lenkijos Respublikos ordino Riterio Kryžius už istorinius tyrimus ir jų sklaidą, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą.

J. Augučiui Prancūzijos ambasadorė Kler Linjers-Kunat (Claire Lignieres-Counathe) įteikė Akademinių palmių ordino riterio insig niją.

V. Gulbinui su bendraautoriais skirta 2018 m. Lie tuvos mokslo premija už darbų ciklą „Eksi tonų ir krūvininkų dinamika orga-niniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose (2003–2017)“. V. Os taševičiui su bendraautoriais skirta 2018 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Mikromechaninių sistemų kūrimas, tyrimas ir taikymai“.

J. Baniui skirta Baltijos asamblėjos mokslo premija už išskirtinį indėlį į feroelektros ir fazi-nių virsmų mokslinius tyrimus ir inovacijas, už nuopelnus mokslui ir lyderystę plėtojant mokslinius tyrimus.

A. Krotkus buvo apdovanotas LMA Povilo Brazdžiūno premija (eksperimentinė fizika), o V. Paulauskas ir D. Surgailis – LMA Jono Kubiliaus premija (matematika).

D. Kaunui skirta Ievos Simonaitytės lite-ratūrinė premija už veiklą minint Ievos Simo-naitytės 120-metį ir knygą „Aš esu Etmės Evė“.

V. Šikšnys išrinktas Academia Europaea nariu.

G. Dzemydai už nuopelnus plėtojant Lat-vijos ir Lietuvos mokslininkų ir universitetų bendradarbiavimą, organizuojant bendrus mokslinius renginius bei kartu leidžiant moks-linius žurnalus suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas.

V. Kučinskas apdovanotas Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu už reikšmingus mokslinius rezultatus tiriant baltų kilmę ir nustatant jų genetinę įvairovę; LR Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio padėka už reikšmingą indėlį į mokslo tyrimus ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

V. Bižokui suteiktas Lenkijos šiaurės rytų vaivadijos Veterinarijos gydytojų rūmų garbės nario vardas.

V. A. Bumeliui įteiktas LMA atminimo medalis, 2019 m. Lietuvos pramonininkų kon-federacijos nominacija „Lietuvos metų eks-portuotojas“ bei LR ekonomikos ir inovacijų


LMA atminimo medalį ir pažymėjimą akad. Veronikai Vasiliauskienei įteikia LMA prezidentas Jūras Banys

ministerijos, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir LR Ministro Pirmininko padėkos už ilgametę aktyvią veiklą.

G. Blažienė apdovanota LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos raštu, taip pat LMA prezidiumo padėka jubiliejaus proga.

A. Skirkevičiui įteiktas LR Žemės ūkio ministerijos garbės ženklas ir LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stan-čiko padėka.

A. Fedaravičius gavo Lietuvos kariuome-nės Karinių oro pajėgų vado padėką už tęstinį ir konstruktyvų bendradarbiavimą kuriant bei įdiegiant naujus inžinerinius sprendimus, padedančius tobulinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų oro gynybos pasirengimą.

G. Juškai suteiktas Lietuvos energetikos Šviesuolio vardas (M. K. Čiurlionio fondas).

G. Juzeliūnas tapo VU išskirtinis profesorius.P. Viškelis apdovanotas Kauno r. savival-

dybės I lygio Garbės ženklu už inovacijas; KTU padėkos raštu už aukščiausio lygio mokslinę produkciją; Lietuvos uogų augintojų, perdir-bėjų ir prekybininkų asociacijos garbės narys.

R. Palekui (darbo vadovas) su bendraau-toriais įteikta nominacija ECOLA (Europos pirmaujančių architektų konferencijos apdovanojimas).

M. Žalakevičius apdovanotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos laureato diplomu ir prizu „Sraigė“.

V. Daujotytė ir V. Žulkus Žemaitijos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800-ųjų metų jubiliejaus proga apdovanoti atminimo ženklais „Už nuopelnus Žemaitijai“.

G. Kuprevičiui įteikta LMA prezidiumo padėka.

V. Nekrošiui ir J. Baniui „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ įteiktas pirmojo laipsnio meda-lis, skirtais Valstybės šimtmečiui.

A. Dubiečiui, G. Tamulaičiui, Č. Venclovui, G. Dzemydai skirtos 2019 m. VU Rektoriaus mokslo premijos.

E. Šarauskis su kolegomis laimėjo VDU Žemės ūkio akademijos mokslo premijų kon-kurse I vietą už mokslo darbų rinkinį „Tau-sojančių aplinką žemės ūkio technologijų agronominiai, energetiniai ir aplinkosauginiai aspektai“.

Šveicarijoje MDPI leidyklos registruotas žurnalas „Symmetry“ apdovanojimų katego-rijoje „Geriausias originalus mokslinių tyrimų straipsnis“ premiją skyrė E. K. Zavadskui su bendraautoriais.

A. Buračui, E. Gudavičiui†, V. Daujotytei-Pa ke rienei, D. Kaunui, A. Šliogeriui†, V. S. Lau-ri na vičiui, V. Paulauskui, M. Sapagovui ir V. Va si liauskienei įteikti LMA atminimo me daliai.

V. S. Laurinavičius gavo Teodoro Grotuso medalį už paramą fondo veiklai.

LMA MOKSLŲ SKYRIŲ VEIKLA


Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius

Skyriuje 37 nariai – 19 tikrųjų, 9 emeritai ir 9 užsienio nariai. Veikia trys sekcijos: Hu ma-nitarinių mokslų (pirm. G. Blažienė), So cialinių mokslų (pirm. V. Nekrošius) ir Menų (pirm. R. Janonienė). Skyriui vadovauja D. Kaunas. Skyriui pavesta vertinti humanitarinių ir socia-linių mokslų būklę bei perspektyvas, skleisti lituanistikos, tautiškumo ir valstybės dermės idėjas, puoselėti humanistinės kultūros tra-dicijas ir paveldą, ugdyti teisės, teisingumo ir pilietiškumo vertybes; formuoti šalies ekonomi-nės ir socialinės pažangos prioritetus. Jo nariai dalyvauja plėtojant lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėjimus, folkloristikos, Lietuvos istorijos, kultūros ir etnokultūros, paveldo, filosofijos, ekonomikos, socialinių pokyčių, tarptautinės ir civilinės teisės mokslinius tyrimus.

2019 m. naujais skyriaus nariais išrinkti Azijos religijų ir transkultūrinių studijų Vilniaus ir Tartu universitetų profesorius A. Beinorius ir VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išei-vijos instituto direktorius E. Aleksandravičius. Taip pat išrinktas LMA užsienio nariu išrinktas Estijos filosofas, kultūrologas, japonologas, rašy-tojas ir vertėjas, Talino universiteto profesorius R. Raudas. Skyrius, o ir Lietuva neteko žymaus mokslininko filosofo – gruodžio 18 d., eidamas 76-uosius metus, mirė akademikas Arvydas Šliogeris.

Įvyko keturi skyriaus narių visuotiniai susi-rinkimai, iš jų vienas išvažiuojamasis, keturi biuro posėdžiai ir vienas išplėstinis biuro posė-dis. Skyriaus pirmininko pavaduotojo pareigas ėjo R. Petrauskas, biuro nariai – G. Blažienė, V. Dau jotytė-Pakerienė, R. Janonienė, E. Jovaiša, G. Kup revičius, V. Nekrošius ir Z. Norkus. Visi akademikai dirbo sekcijose, artimose jų atsto-vaujamoms mokslo kryptims.

Vasario 12 d. apsvarstyta ir patvirtinta sky riaus 2018 m. veiklos ataskaita ir 2019 m. veiklos planas.

Balandžio 2 d. įvyko išplėstinis biuro po sė dis, kuriame buvo svarstyta ir teigiamai įver tinta skyriaus kuruojamų LMA žurnalų „Litua nistica“, „Filosofija. Sociologija“ ir „Me no-tyra“ leidybos būklė. Skyriaus nariai akty viai dirbo jų redakcinėse kolegijose. Žur na lų „Litua-nistica“ (pirm. E. Jovaiša, pa vad. J. Sprin dytė, tarp redakcinės kolegijos na rių G. Blažienė, J. Jur ke vičius, Z. Kiaupa, G. Mi ke linis, V. Žulkus), „Fi lo sofija. Sociologija“ (pirm. A. V. Ma tu lionis, tarp kolegijos narių R. Gri gas, A. Mickūnas, Z. Norkus, A. Šliogeris†) ir „Me no tyra“ (pirm. G. Surdokaitė-Vitienė, J. Sprin dytė – redakcinės kolegijos narė), leidyba vyko ritmingai, leidiniai buvo paklausūs.

Rugsėjo 20–21 d. įvyko HSMS dienos Klai pė-dos universitete (KU) ir Palangos sa vi val dybėje.


Iš dešinės: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras

prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, LMA Humanitarinių ir

socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Domas Kaunas

Iš kairės: akademikai Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Valentinas Mikelėnas ir Pranas Kūris


Iš kairės: akademikės Jūratė Sprindytė ir Rūta Janonienė

Diskusijoje „Kas laukia humanitarikos“ daly-vavo akademikai G. Blažienė, D. Kau nas, R. Petrauskas, J. Sprindytė, B. Stun džia ir V. Žul-kus, KU mokslininkai – rektorius prof. Ar tū ras Razbadauskas, prof. Rimantas Bal sys, prof. Dalia Kiseliūnaitė, prof. Dalia Pa ka l niš kie nė, doc. Silva Pocytė ir kiti. Su sitikime su Palangos savivaldybės vadovais ir visuomenės atstovais akademikai kalbėjo apie aktualius mokslo uždavinius. Palangos administravimo, kultū-ros ir plėtros planus pristatė meras Šarūnas Vaitkus.

Biuro posėdžiuose buvo sudarytos komisi-jos LMA premijoms ir stipendijoms skirti, svars-tyta dėl būsimų kandidatų į LMA tikruosius narius specialybių.

LMAJA nariais humanitarinių ir sociali-nių mokslų srityse iš 7 kandidatų išrinkti du nauji nariai. VU Filologijos fakulteto baltistas

docentas dr. Vytautas Rinkevičius yra paskel-bęs dvi monografijas, studijų knygą, daugiau kaip 10 mokslo straipsnių recenzuojamuose leidiniuose, iš prancūzų, esperanto ir latvių kalbų išvertė tris grožines knygas. To paties universiteto Komunikacijos fakulteto asisten-tas dr. Tomas Petreikis tiria knygos istoriją ir jos kultūrą, paskelbė keliasdešimt tiriamųjų ir taikomųjų straipsnių, dalyvauja mokslinių žurnalų ir neperiodinių leidinių redakcinių kolegijų darbe.

Skyrius organizavo 15 renginių: konferen-cijų, diskusijų, seminarų, knygų sutiktuvių, akademinių skaitymų, susitikimų su visuo-mene ir kitų. Bendradarbiauta su kitais LMA skyriais, universitetais. Gegužės 2–3 d įvyko tarptautinė XVI konferencija „Genai: iš praei-ties į ateitį“. Joje sesijai „Apie baltų kilmę“ pir mininkavo D. Kaunas, pranešimus skaitė


Iš kairės: akademikai Zigmantas Kiaupa, Algirdas Gaižutis ir Romualdas Grigas

skyriaus nariai G. Blažienė ir R. Petrauskas. Gruodžio 3 d. įvyko skyriaus organizuota konferencija-diskusija šalies humanitarinių institutų veiklos pasiekimams ir problemoms aptarti. Buvo priimta konferencijos rezoliu-cija. Lapkričio 27 d. Akademija ir Anykščių r. savivaldybė organizavo šviesaus atminimo akademiko ir visuomenės veikėjo Antano Tylos 90-mečio minėjimą. Sausio 22 d. įvyko skyriaus ir Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) bei VGTU surengta 9-oji konferencija „Etika medijų ir technologijų aplinkose“. Akademijai atstovavo akad. A. Matulionis ir LMA užsienio narys A. Mickūnas. Akademiko ir rašytojo V. Martinkaus iniciatyva sausio 17 d. įvyko apskritojo stalo diskusija „Ar iš lietuvių literatūros galima pramokti Lietuvos istorijos?“. Kovo 7 d. pasitinkant akad. Antano Andrijausko ir jo sūnaus doc. Konstantino

Andrijausko monografiją „Civilizacijos istori-jos metamorfozės“ surengta apskritojo stalo diskusija „Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas. Kuo svarbius šių procesų pažinimas Lietuvai?“ Lietuvos literatūroje tai pirmas išsamus vei-kalas, kuriame, remiantis komparatyvistinėmis tyrinėjimo strategijomis ir metodais, komplek-siškai analizuojamos sudėtingos civilizaciologi-jos problemos. Spalio 3 d. skyrius organizavo Seimo paskelbtiems Vaižganto metams skirtą renginį „Akademikai skaito Vaižgantą“. Jame pranešimus skaitė akademikai: fenomenologė Viktorija Daujotytė (skaitymų vedėja), menoty-rininkė Rūta Janonienė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, istorikas Rimvydas Petrauskas ir ar chitektas Rolandas Palekas. Pranešimų pagrindu leidybai parengta knyga „Akademikai skaito Vaižgantą“.


Skyrius su kitais LMA skyriais surengė keletą knygų sutiktuvių. Jos buvo skirtos akad. Vinco Būdos ir prof. Arvydo Pacevičiaus pa rengtai egodokumentinio šaltinio publikaci-jai – Mykolo Girdvainio (1841–1924) rankraščiu išlikusiam veikalui „Autobiografija“ (vasario 14 d.), Punsko lietuvių leidyklos (Lenkija) tęs-tinio tarpregioninio istorijos metraščio „Terra Jatwezenorum / Jotvingių kraštas“ naujausiems tomams (kovo 20 d.). Balandžio 23 d. įvyko jubi-liejinis koncertas „75 neakademinės minutės su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi“. Akademiko 75-mečiui skirtoje reginio progra-moje – gyvas pokalbis apie kūrybą, meno svarbą posthumanistiniame pasaulyje. Sukaktuviniais metais Akademijoje ir šalies miestuose vyko G. Kuprevičiaus 56 autoriniai koncertai, spek-takliai ir susitikimai.

Buvo surengtos ir dvi skyriaus narių jubi-liejinės parodos. Balandžio 26 d. VU biblio-tekos Baltojoje salėje buvo atidaryta paroda „Mažosios Lietuvos ikonografija“, parengta iš VU profesoriaus D. Kauno ikonografijos rinki-nio. LMA Vrublevskių bibliotekoje rugpjūčio 19 d. – rugsėjo 4 d. veikė G. Blažienės jubi-liejui skirta mokslo ir veiklos darbų paroda „Prarastos kalbos beieškant“, kur buvo ekspo-nuojami svarbiausi akademikės mokslo darbai, tiriantys kelis šimtmečius nebeegzistuojančios prūsų kalbos palikimą.

Skyriaus narys A. Beinorius plėtojo ryšius su Kolkatos universitetu, Kolkatos kultūros ins-titutu ir Azijos mokslo draugija. G. Blažienė tęsė bendradarbiavimą su tarptautine onomastikos mokslų taryba (ICOS), su Vokietijos (Berlynas), Čekijos (Praha), Italijos (Piza) baltistikos cen-trų mokslininkais, magistrantais, doktoran-tais. R. Lazutka rengė bendrus seminarus su Ekonomikos tyrimų ir taikomųjų mokslų grupe Varšuvoje ir Vilniuje. V. Martinkus yra Europos

lyginamųjų literatūros studijų tinklo (REEC-ENCL) narys. Nariai kasmet dalyvauja ben-drose tarptautinėse konferencijoje, kas keleri metai tokia konferencija rengiama Vilniuje. V. Mikelėnas dalyvavo Europos teisės instituto Vienoje Tarptautinio civilinio proceso principų rengimo darbo grupėje. Bendradarbiavo su Tartu, Zagrebo, Maskvos, Balstogės, Varšuvos, Minsko, Kaspijos universitetais, Europos tei-sės institutu lyginamosios teisėtyros srityje. Z. Norkus veikė Europos sociologų asociacijos tyrimų tinklo „Transformacijos sociologija: Rytai ir Vakarai“ taryboje. Taip pat yra serijos „Lituanistika be sienų“, leidžiamos leidykloje Aca demic Studies Press (JAV), leidėjų tarybos narys. Istorikas R. Petrauskas yra keturių užsie-nio mokslo leidinių redakcinių kolegijų narys. Akademikas priklauso tarptautinei Vokiečių ordino tyrimų istorinei komisijai.

Skyriaus nariai LMA vardu atliko daugiau kaip 170 ekspertizių. Nemažai skyriaus narių dirbo LMA sudarytose komisijose. R. Lazutka – 2014–2020 m. Europos socia linės politikos tin-klo (European Social Policy Network, ESPN) Lietuvos ekspertas Europos Komisijos Užim-tumo, socialinių reikalų ir įtraukties genera-liniame direktorate. V. Mikelėnas parengė dvi ekspertines išvadas Lietuvos notarų rūmų prašymu dėl Civilinio kodekso pakeitimų projektų ir vieną ekspertinę išvadą Lietuvos draudikų asociacijos prašymu dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo. Kelių architektūrinių konkursų, rengtų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių, vertinimo komisijos nariu buvo R. Palekas. LRS Lituanstikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos vykdomų programų užduotis ver-tino D. Kaunas. V. Žulkus – „Horizontas 2020“ projekto „Enduruns“ (Il ga laikės jūrų topografa-vimo autonominės nepilotuojamos transporto


Iš kairės: akademikai Vytautas Nekrošius ir Rimvydas Petrauskas

priemonės su sklendimo galimybėmis, varo-mos vandenilio kuro elementais, kūrimas ir demonstravimas) konsultantas; Jungtinių Tautų reguliaraus ataskaitų apie jūros aplinkos būklę, įskaitant socialinius bei ekonominius aspek-tus, rengimo ir jos vertinimo proceso antro ciklo ekspertas; Baltijos Asamblėjos apdova-nojimų Lietuvos nacionalinės žiuri (Lietuvos Respublikos Seimas) narys.

Skyriaus nariai 2019 m. paskelbė 18 (2018 m. – 15) knygų. Jų autoriai, sudary to jai arba ren gėjai buvo akademikai A. Alek san dra-vičius, A. An dri jaus kas, G. Blažienė, A. Bu ra-čas, R. Gri gas, R. Ja nonienė, V. Martin kus, V. Mi ke lė nas, Z. Nor kus ir B. Stundžia. Dalis kny gų rengta bendradarbiaujant su šalies ir už sienio mokslininkais. Akademinėje visuo-menėje aukšto įvertinimo sulaukė Hamburge (Vo kietija) leidyklos „Baar“ vokiečių kalba

išleista baltistų kolektyvinė monografija „Lie-tu vių gyvenamųjų vietų, žemių ir vandenų var dai Europos kontekste“ („Litauische Orts-, Flur- und Gewässernamen im europäischen Kon text“). Veikalą sudarė ir jo didelę dalį pa rašė G. Blažienė. Aukšto įvertinimo sulaukė E. Alek sandravičiaus knyga „Amžiaus slenks-čiai“, A. Andrijausko „Meno psichologija“, Z. Nor kaus monografijos „Nepasiskelbusioji impe rija“ vertimas į lenkų kalbą (išėjo Var-šu voje), B. Stundžios (bendraautoris Dalius Jar malavičius) monografija „Daiktavardžių dū ryba vokiškuose XVII–XVIII a. baltų kalbų žodynuose“. Didelę kolektyvinės monografi-jos „Notarų civilinė atsakomybė“ anglų kalba (Varšuva) dalį parašė V. Mikelėnas. Peterio Lango leidyklai Frankfurte prie Maino įteikta A. Buračo su bendraautoriais parengtas vei-kalas „Visuotinis tvarumas: metaekonominiai


klausimai“ („Universal sustainability: metae-conomic issues“).

Skyriaus nariai paskelbė 76 mokslą popu-liarinančius straipsnius, perskaitė visuomenei 65 paskaitas, apie 150 kartų kalbėjo radijo ir TV laidose, dalyvavo daugiau kaip 90 šalies ir užsienio mokslo leidinių redakcinių kole-gijų darbe. G. Kuprevičius kartą per mėnesį pateikdavo kultūros komentarą LRT I progra-mos laidoje „Kultūros savaitė“, ketvirtadieniais rengdavo muzikos meno analizei skirtą auto-rinę laidą „Audiologai“, R. Janonienė dalyvavo Juozo Matonio dokumentiniame filme „Vilniaus bernardinų bažnyčia. Architektūra ir restau-ravimas“, R. Petrauskas – tradicinėje LRT lai-doje „Istorijos detektyvai“ ir kitose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai skirtose

laidose. LRT laidose dalyvavo G. Blažienė, D. Kau nas, Z. Kiaupa, A. V. Matulionis, V. Mi -ke lė nas, J. Sprindytė, B. Stundžia, V. Žulkus. Akty viai mokslo žinias skleidė akademikai E. Aleksandravičius, A. Beinorius ir R. La zut ka. A. Beinorius surengė 20-ties vie šų ne mo kamų paskaitų ciklą „Sakralūs pa saulio tekstai: kny-gos biografija“ Lietuvos na cio nalinėje Mar-tyno Mažvydo biblioteko je, R. Lazutka skelbė inter viu ir publikacijas „Verslo žiniose“, nau jienų portaluose „Delfi.lt“ ir „15min.lt“. E. Alek san dravičius lrt.lt paskelbė šešis straipsnius „Neį manoma misija?“. Interneto portaluose komentarus taip pat teikė V. Dau-jo tytė, Z. Norkus, E. Jo vaiša, G. Kup revičius, V. Martinkus, R. Pa le kas.


Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų sky-riuje 51 narys: 26 tikrieji, 11 emeritų ir 14 už-sienio narių. 2019 m. neteko dviejų užsienio narių: Žoreso Alfiorovo (Rusija) ir Janio Stra-di nio (Latvija). LMA užsienio nariu iš rin ko 2018 m. fizikos Nobelio premijos laurea tą Ž. Mu ru (Prancūzija). Skyriui vadovauja L. Val-kūnas. Veikla pagal mokslo kryptis buvo or-ganizuojama trijose sekcijose: Matematikos (pirm. R. Čiegis), Fizikos (pirm. J. V. Vaitkus), Chemijos (pirm. R. Makuška).

Skyriaus nariai bendradarbiavo su VU Matematikos ir informatikos, Fizikos, Chemijos ir geomokslų fakultetais, FTMC bei KTU chemi-kais. Skyriaus partneriai: Lietuvos matema-tikų, fizikų ir chemikų draugijos, VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas, asociacija INFOBALT.

Ataskaitiniais metais įvyko penki visuoti-niai susirinkimai, trys biuro ir penki sekcijų posėdžiai. Juose aptarta skyriaus mokslinė ir mokslo organizacinė narių veikla, išrinkti trys kandidatai į LMA tikruosius narius: A. Dubietis, V. Gulbinas ir G. Juzeliūnas. Buvo aptarta „Pra-monės 4.0“ specifika Europoje ir JAV, pavie-šinus LMA užsienio nario M. Šuro požiūrį traktuoti ją kaip plačios aprėpties paradigmą, skirtingais tempais besiskverbiančią skirtin-gose pramonės šakose ir įmonėse. Pabrėžta,

kad svarbu šią paradigmą diegti studentams ir jauniesiems tyrėjams. Skyriaus susirinki-me-diskusijoje „Programos „Europos horizon-tas“ perspektyvos ir tyrimų misijos“ Nuolatinės Lietuvos atstovybės Europos Sąjungoje atašė dr. Aistė Vilkanauskytė apžvelgė numatomą programos „Europos Horizontas“ struktūrą ir finansavimo priemones, akcentuodama naujas galimybes Lietuvos mokslininkams ir inova-toriams. Į LMAJA narius skyriuje išrinkti du jaunieji mokslininkai: FTMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aldona Balčiūnaitė (chemija) ir VU Fizikos fakulteto docentas, FTMC vyresny-sis mokslo darbuotojas dr. Jevgenij Chmeliov (fizika).

Buvo aptarti bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis, 9-osios jaunųjų moks-lininkų konferencijos organizavimo klausimai. Sudarytos LMA Jaunųjų mokslininkų ir dokto-rantų bei Aukštųjų mokyklų studentų moks-linių darbų konkursams pateiktų paraiškų ir LMA J. Kubiliaus ir P. Brazdžiūno konkursui pateiktų paraiškų vertinimo komisijos. Parinkti ekspertai ŠMSM Mokslo premijų konkursui lietuvių kilmės mokslininkams bei LR pilie-tybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, ir Pasaulio mokslininkų federacijos Lietuvos nacionalinių stipendijų programai pateiktoms paraiškoms vertinti.


Akad. Leonas Valkūnas (trečias iš kairės) pristato skyriaus veiklos ataskaitą

Skyriaus nariai organizavo ar kartu su kitomis organizacijomis surengė 24 tarptauti-nes ir šalies konferencijas, keturias diskusijas, tris išvažiuojamuosius posėdžius. Pažymėtina 24-oji tarptautinė konferencija „Matematinis modeliavimas ir analizė 2019“ Estijoje, Lietuvos matematikų draugijos 60-oji konferencija, 43-oji Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija, 15-oji nacionalinė konferencija „Lazeriai: mokslas ir technologijos“. L. Valkūnas buvo tarptautinių konferencijų „Kvantiniai reiškiniai biologinėse sistemose“ priežiūros, 13-osios tarptautinės konferencijos „Optinis organinių ir hibridinių optoelektronikos medžiagų zondavimas ir tai-kymai“ programinių komitetų narys; chemikai organizavo tarptautinę konferenciją „Chemija ir cheminė technologija – 2019“ ir tarptautinę kon-ferenciją „Baltijos polimerų simpoziumas 2019“.

Vasario 5-ąją skyriaus iniciatyva surengta Ignalinos rajono savivaldybės diena LMA. Ren-ginyje pristatyta LMA veikla, skaityti praneši-mai apie Ignalinos miesto ir rajono istorinę praeitį, pastarųjų metų darbus, krašto išskirti-numą, gražiausias ir labiausiai lankomas vie-tas, didesnio dėmesio sulaukiančias šventes, savivaldybės ir kraštiečių klubo draugystę. Surengta Ignalinos kultūros ir sporto centro dailės studijos vadovės, mokytojos ekspertės, dailininkės Nijolės Trinkūnienės paveikslų ir keramikos būrelio vadovės mokytojos Jolitos Bužinskienės keramikos darbų paroda.

Kartu su LMA skyriumi „Mokslininkų rū mai“ organizuota popietė, skirta LMA pre-zidento Juozo Matulio 120-osioms gimimo metinėms. Vyko užsienio nario, 2018 m. fizi-kos Nobelio premijos laureato prof. Ž. Muru


Rinkimai skyriuje (iš dešinės): akad. Leonas Valkūnas, keliami kandidatais į LMA tikruosius narius Gediminas

Jūzeliūnas, Audrius Dubietis ir Vidmantas Gulbinas

inauguracija. Jo paskatinimu Lietuva pakviesta dalyvauti tarptautinės ekstremalios šviesos in frastruktūros (ELI) parengiamajame eta pe ir rengiasi tapti visateise ELI nare. Bendra-darbiaujant su prof. Ž. Muru Lietuvoje kuriami tera vatų galios lazeriniai kompleksai. Įvyko akad. Adolfo Jucio akademiniai skaitymai, orga-nizuojami R. Karazijos iniciatyva. Šį kar tą rengi-nys sutapo su Akademiko 115-uoju gim tadieniu.

Konferencija-diskusija „Mokslo centrų ir institutų veiklos iššūkiai bei perspektyvos reformų kontekste“ organizuota kartu su Tech-nikos ir Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriais. Pranešimus skaitė skyriaus narys G. Valušis, švie timo, mokslo ir sporto viceministras V. Ra -zu mas (dis kusijos rezoliuciją žr. 21 p.).

Surengta vieša diskusija „Gamtos mokslų ugdymo kaita mokyklose“, kurioje dalyvavo

gamtamokslinių dalykų mokytojai iš Vilniaus ir Kauno. Diskusiją vedęs J. V. Vaitkus atkreipė dėmesį į fizikos žinių svarbą, nes, kaip skel-biama ES dokumente, jomis pagrįsta veikla sudaro 12 proc. Europos ekonomikos. Buvo parengtas LMA kreipimasis į ŠMSM, kuriuo siekiama skatinti viešumą sudarant darbines grupes, jų kompetencijos kontrolę ir laiku aptariant rengiamus dokumentus su dalykų mokytojų organizacijomis, taip pat užsibrėžtas siekis, kad būtų orientuojamasi į moksleivio gebėjimų ugdymo nuostatas, o ne į mokymo proceso reglamentavimą.

Kartu su skyriumi „Mokslininkų rūmai“ organizuota popietė žymiam Lietuvos fizikui, Ciuricho universiteto filosofijos daktarui, VDU Eksperimentinės fizikos katedros asistentui, docentui, VU Matematikos ir gamtos fakulteto


Slaptas balsavimas

profesoriui, Fizikos ir matematikos fakulteto dekanui, Bendrosios fizikos, Teorinės fizikos bei Eksperimentinės fizikos katedrų vedė-jui prof. Antanui Žvironui atminti jo 120-ųjų gimimo metinių proga. Organizuotas MFChMS ir Lietuvos matematikų draugijos bendras renginys, skirtas šviesaus atminimo akad. V. Statulevičiaus 90-osioms gimimo metinėms.

Skyrius plečia bendradarbiavimą su verslo partneriais. Jau dešimtus metus bendradar-biaujama su asociacija INFOBALT. 2019 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su VšĮ Visorių informacinių technologijų parku (VITP), dalyvaujama Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos veikloje. Chemijos sekcija surengė išvažiuojamuosius posėdžius į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir į UAB „Anykščių vynas“, o Matematikos sek-cija – į VITP. VITP jau 10 metus finansiškai

remia skyriaus kartu su TMS organizuojamą jaunųjų mokslininkų konferenciją „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“.

Skyrius kuruoja LMA bendradarbiavimą su Alytaus, Pakruojo ir Ignalinos rajonų savival-dybėmis. V. S. Laurinavičius – Alytaus kolegijos Maisto produktų technologijos studijų progra-mos komiteto narys. R. Makuška bendradarbiavo su UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir UAB „LitNobiles“. R. Ramanauskas – FTMC ir Lietuvos lazerinių technologijų įmonių industrinės labo-ratorijos tarybos narys, G. Ta mulaitis – FTMC tarybos narys ir VU senato narys, A. Kareiva – FTMC tarybos narys. Jis pagal Lietuvos ūkio subjektų užsakymus atliko ekspertinių verti-nimų, UAB „Amalva“ darbuotojus konsultavo produkcijos kokybės gerinimo klausimais.

Skyriaus nariai dalyvavo ES programose. Projekto LASERLAB-Europe II – „Eu ropos


Išvažiuojamasis posėdis „VITP – inovacijos ir moksliniai tyrimai“

Klausomi kandidatų į LMAJA narius pranešimai


jungtinė lazerių laboratorija“ (17 užsienio partne rių) Lietuvos dalies vadovas yra A. P. Pis-kars kas. Programos „Horizontas 2020“ projekto „Pažangios Europos infra struk tūros greitin-tu vų detektoriams“ Lietuvos da lies vadovas yra J. V. Vaitkus. Įvairiuose „Ho ri zon to 2020“ projektuose dirbo akademikai G. Ta mu laitis, G. Valu šis, o LMT programos „Aukšto lygio ty rėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ pro jektą vykdė A. Krotkus.

COST veiklos projekte „Intensyvių elektroni-nių sužadinimų supratimo ir modeliavimo link“ vykdančiojo komiteto narys yra G. Tamulaitis. CERN bendradarbiavimo programoje RD50 „Radiacijai atsparūs jonizuojančios radiacijos detektoriai didelio šviesingumo kolaideriams“ tarybos pirmininko pavaduotojas ir Lietuvos komandos vadovas yra J. V. Vaitkus. V. Straižys bendradarbiavo su Vatikano observatorija ir NASA astronomais tiriant Galaktikos struktūrą ir žvaigždžių fizinius parametrus Vilniaus foto-metrinėje sistemoje. G. Juška vykdė Kanados vyriausybinę programą „Radiaciniai vaizdo detektoriai biomediciniam taikymui“ kartu su Tander Bėjaus (Thunder Bay, Kanada) moks lo institutu. V. Gulbinas bendradarbiavo su Švedijos Linčiopingo universiteto moksli-ninkais organinių saulės elementų tobulinimo srityje; G. Valušis – su Frankfurto prie Maino (Vokietija) Johano Volfgango Gėtės universi-teto, Lidso ir Lafboro (Jungtinė Karalystė) uni-versitetų, Monpeljė (Prancūzija) universiteto ir kitomis grupėmis. G. Juzeliūnas bedradar-biavo su Masačusetso technologijos instituto bei Čikagos ir Hiustono universitetų (JAV) moks linėmis grupėmis sprendžiant svarbias kvantinės informatikos ir kvantinių simu-liacijų problemas. A. Dubietis – su Glazgo universiteto (JK), Prancūzijos ir Suomijos universitetų mokslininkais. L. Valkūnas – su

Mičigano valstijos ir Kalifornijos Berklio (JAV) universitetų, Karalienės Merės (Queen Mary) universiteto Londone (JK), CNRS (Prancūzija) ir Ukrainos nacionalinės MA Fizikos instituto mokslinėmis grupėmis. R. Leipus bendradar-biavo su Prancūzijos, Kinijos ir JAV moks-lininkais, V. Bagdonavičius – su Prancūzijos ir Maroko matematikais, V. Paulauskas – su Lilio universiteto (Prancūzija) matematikais, K. Pileckas dalyvavo bendroje doktorantūros programoje su Liono universitetu (Prancūzija). A. Laurinčikas bendradarbiavo su Nagojos (Ja po nija), Rusijos ir Viurcburgo (Vokietija) matematikais. R. Čiegis – su Latvijos ir Tartu uni versitetų mokslininkais, Berlyno WIAS insti tuto, Saragosos (Ispanija) universiteto moks lininkais. D. Surgailis bendradarbiavo su Mi čigano ir Ajovos valstijų (JAV), Londono (JK), Nan to, Serži-Pontiua (Prancūzija) universitetų ir Telecom Paris Technology, Orhuso (Danija) universiteto, Niujorko universiteto Šanchajuje (Kinija), Konstancos (Vokietija) universiteto mokslinėmis grupėmis. A. Kareiva stažavosi Kiūšiū universitete Japonijoje.

Skyriaus nariai vykdė ekspertinę veiklą. R. Ramanauskas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos deleguotas ES bendrosios moksli-nių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ tikslo „Ateities ir kuriamos technologi-jos“ Lietuvos atstovas Finansuotojų taryboje. L. Valkūnas – Europos mokslinių tyrimų tary-bos ekspertas. G. Tamulaitis – Sumaniosios specializacijos vertinimo projekto „Mokslo ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo sistemos kūrimas ir diegimas“ darbo grupės vadovas; Nevalstybinių institutų vertinimo gru-pės prie ŠMSM, Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos, Strateginio planavimo komiteto Tarptautinio lygio studijų pakomitečio narys. V. Gulbinas ir A. Krotkus atliko CERN projektų


paraiškų ekspertizę. E. Manstavičius vadovavo LMT mokslinių projektų vertintojų tarybai, vertino projektus. J. V. Vaitkus – Lietuvos stan-dartizacijos departamento technikos komiteto „Biotechnologijos“ narys ekspertas. G. Valušis atliko ekspertizę, skirtą naujos Sumaniosios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyven-dinimo programos redakcijai patvirtinti.

Skyriaus nariai vertino Lietuvos mokslo premijai, LMA P. Brazdžiūno ir J. Kubiliaus premijoms pateiktus darbus, LMA stipendijų jauniesiems mokslininkams paraiškas, Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei Aukštųjų moky-klų studentų mokslinių darbų konkursams pateiktus darbus, „L'ORÉAL Baltic“ konkurso „Moterys moksle“, LR Prezidento Aleksandro Stulginskio (fizinių mokslų studijų sritis) sti-pendijai pateiktas paraiškas, pretendentų ŠMSM Mokslo premijų konkursui lietuvių kilmės mokslininkams bei LR pilietybę turin-tiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, paraiškas, atrinko kandidatus į LMAJA narius ir teikė siūlymus dėl INFOBALT stipendijų.

Skyriaus nariai paskelbė 316 straipsnių šalies ir 299 tarptautiniuose leidiniuose, parengė šešis mokslo populiarinimo straipsnius, skaitė 52 paskaitas visuomenei, dalyvavo 11 radijo ir keturiose televizijos laidose. R. Čiegis su bendraautoriais ir A. Dubietis su bendraauto-riumi išleido monografijas, V. Bagdonavičius – matematikos vadovėlį. G. Tamulaitis parengė knygos skyrių, o G. Juzeliūnas – apžvalginį straipsnį. Neatsiejama narių veikla – moksli-nių žurnalų leidyba. Fizikos sekcija kartu su Lietuvos fizikų draugija kuravo „Lithuanian Journal of Physics /Lietuvos fizikos žurnalo“ ir „Open Astronomy“ (buv. „Baltic Astronomy“) leidybą; chemikai – žurnalus „Chemija“ ir „Cheminė technologija“; matematikai – žur-nalus „Lithuanian Mathematical Journal / Lie-tu vos matematikos rinkinys“ ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control / Netiesiniai procesai: modeliai ir valdymas“.


Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius

Biologijos, medicinos ir geomokslų sky-riuje yra 60 narių: 27 tikrieji, 12 emeritų, 21 užsienio narys. Veikla pagal mokslo kryptis vykdoma keturiose sekcijose: Bendrosios bio-logijos, Biofizinių mokslų, Medicinos ir svei-katos mokslų, Geomokslų; trijose komisijose: Alergologijos, Motinos ir vaiko, Geoaplinkos problemų. Prie skyriaus veikia Lietuvos aler-gijos ir astmos asociacija, Lietuvos biochemikų, Lietuvos imunologų, Lietuvos augalų fiziologų, Ignoto Domeikos draugijos. Skyriui vadovauja V. Kučinskas.

Ataskaitiniais metais buvo sušaukti penki skyriaus visuotiniai susirinkimai, penki biuro ir septyni sekcijų bei komisijų posėdžiai, kurių metu kandidate į LMA tikruosius narius fizinės geografijos specialybėje išrinkta Lietuvos ener-getikos instituto vyriausioji mokslo darbuo-toja, Hidrologijos laboratorijos vadovė dr. (HP) Jūratė Kriaučiūnienė. Buvo aptarta skyriaus mokslinė ir mokslo organizacinė veikla.

Birželio 4 d. išvažiuojamajame susirinkime VU Gyvybės mokslų centre apžvelgta šio centro Neurobiologijos ir biofizikos, Imunologijos ir ląstelės biologijos, Mikrotechnologijų, Bota-nikos ir genetikos, Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų, Molekulinės mikrobiologijos ir bio technologijos, Bioinformatikos skyrių vei-kla. Rugsėjo 19 d. aptartas ES akademijų mokslo

konsultacinės tarybos (EASAC) ir Europos medicinos akademijų federacijos (FEAM) doku-mentas „Dėl tradicinės kinų medicinos“ bei LR Seime rengiamas Papildomos ir alternatyvio-sios medicinos įstatymo projektas. Dauguma skyriaus akademikų pareiškė savo nuomonę apie dabartinį mokslo požiūrį į alternatyviosios medicinos šiuolaikinį vertinimą. Susirinkime lapkričio 12 d. išrinkti du nariai į LMAJA.

Biuro, sekcijų ir komisijų posėdžiuose aptarti skyriaus veiklos rezultatai, sudarytos ekspertų komisijos, parengta skyriaus organi-zuojamos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspek-tyvos“ programa, patvirtinti nauji skyriaus biuro nariai, aptartos skyriaus kuruojamų žurnalų „Acta medica Lituanica“, „Biologija“, „Geologija. Geografija“ leidybos perspektyvos.

Bendrosios biologijos sekcijoje dirba šeši tikrieji nariai, trys nariai emeritai, septyni užsie-nio nariai (pirm. M. Žalakevičius). Sekcija jungia žymiausius bendrosios ir žmogaus genetikos, ekologijos, zoologijos, botanikos, orni tologijos, imunologijos, parazitologijos mokslo šakų atstovus. G. Valkiūnas, atlikdamas tyrimus, gavo naujų žinių apie nevirulentiškų paraziti-nių ligų sukėlėjų ilgalaikį poveikį stuburiniams šeimininkams ir šių ligų įtaką organizmo senė-jimo procesams. V. Kučinskas nustatė sudėtingą


Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus nariai

lietuvių populiacijos istoriją, skirtingais istori-niais laikotarpiais maišantis skirtingoms pro-tėvių grupėms. Šie lietuvių genomo mokslinių tyrimų rezultatai publikuoti „Nature“ grupės žurnale „Scientific Reports“. M. Žalakevičius nustatė augantį klimato kaitos poveikį paukščių metinio gyvenimo ciklo sudedamosioms dalims. S. Oleninas sukūrė suderintą laivų balastinių vandenų ir jų korpusų apaugimų valdymo sistemą Baltijos jūros regio ne, o J. R. Naujalis – duomenų bazę, kur sukaupta informacija apie augalų ekologijos tyrėjus Lietuvoje, tyrimų metodus ir publikuotus duomenis. V. Būda įrodė, kad naudojamus insekticidus pramoniniuose obelų soduose kovai su obelų kenkėju – obuo-liniu vaisėdžiu – galima pakeisti natūraliomis biologiškai aktyviomis medžiagomis.

Biofizinių mokslų sekcija jungia septy-nis tikruosius narius, tris narius emeritus ir

septynis užsienio narius (pirm. K. Sasnauskas). V. Borutaitė vykdė tyrimus, siekdama išaiškinti molekulinius ląstelių žūties ir apsaugos nuo jos mechanizmus smegenų išemijos, hipoksi-jos ir Alzheimerio ligos eksperimentiniuose modeliuose. V. A. Bumelis atliko įvairių rekom-binantinių baltymų, įskaitant biopanašius monokloninius antikūnus ar jų fragmentus, sintezės tyrimus mikroorganizmų ir žinduolių ląstelėse, o šių rezultatų pagrindu gavo tarptau-tinį patentą. S. Klimašauskas – fundamentinius ir taikomuosius DNR ir RNR metilazių tyrimus, kūrė naujus molekulinius įrankius, taikomus epigenomo tyrimuose ir metodus, skirtus ligų prevencijai ir diagnostikai. 2019 m. jis gavo du tarptautinius patentus. V. Šikšnys tyrė bakte-rijų antivirusinės apsaugos sistemas, bakterijų CRISPR-Cas, restrikcijos modifikacijos ir kitų antivirusinių sistemų veiklos mechanizmus,


kūrė naujus genų redagavimo įrankius. Č. Venc-lovas tobulino baltymų trimačių struktūrų ir jų kompleksų analizės bei modeliavimo metodus, vykdė DNR polimerazių evoliucijos, struktūros ir funkcijos tyrimus kompiuteriniais metodais, CRISPR-Cas sistemų tyrimus. J. Kulys atliko biokatalizinės sistemos analizės ir sintezės tyrimus. Sekcijos narių iniciatyva parengta rezoliucija „Dėl genomo redagavimo metodų naudojimo teisinio reguliavimo“.

Medicinos ir sveikatos mokslų sekcijoje yra devyni tikrieji nariai, keturi nariai emeri-tai, trys užsienio nariai (pirm. R. Dubakienė). R. Du ba kienė nustatė aplinkos ir genetinių veiksnių sąveikos įtaką alerginių ligų forma-vimuisi. R. Jankauskas užbaigė Gedimino kalne rastų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų iden ti-fikavimo darbus. Z. A. Kučinskienė vykdė naujų aterosklerozės žymenų paieškas ir tyri-mus. L. Kupčinskas atliko Europos uždegimi-nių žarnų ligų epidemiologijos rytų–vakarų gradiento, nėščiųjų intrahepatinės cholesta-zės ir skrandžio vėžio neinvazinės diagnosti-kos biožymenų tyrimus. K. Strupas – kepenų inžinerijos tyrimus naudojant 3D hepatocitų organoidus ir biomedžiagas, ankstyvojo ūmi-nio pankreatito diagnostikos ir prognostikos tyrimus. R. Žaliūnas tyrė staigios kardialinės mirties patofiziologinius mechanizmus ir pato-morfologinius pokyčius. A. Laucevičius dirbo aterosklerozės profilaktikos, jos sukeltų ligų diagnostikos ir gydymo srityse. Sekcijos nariai parengė ir pareiškė LMA nuomones skiepų ir alternatyviosios medicinos klausimais.

Geomokslų sekciją sudaro penki tikrieji nariai, du nariai emeritai, keturi užsienio nariai (pirm. K. Kilkus). LMA tikrąja nare išrinkta dr. J. Kriaučiūnienė, o LMA užsienio nariu – profesorius T. Somerė. A. Grigelis analizavo geo-logijos mokslo istoriją. R. Mokrik – požeminio

vandens kilmę, dinamiką ir antropogeninius poveikius. J. Mažeikos darbų sritis – dirbtinės ir gamtinės kilmės radionuklidų migracija aplin-koje, izotopinių žymenų naudojimas aplinkos pokyčių chronologijoje. G. Motuza Matuzevičius tyrė Lietuvos prekambro kristalinės plutos tek-toninę sandarą, seniausių Lietuvos kristalinės plutos uolienų – trachitinių vulkanitų – susi-darymą ir amžių. K. Kilkus – ežerų hidrologiją ir termiką, ryšius su požeminiais vandenimis. J. Kriaučiūnienė – klimato kaitos įtaką vandens telkiniams ir jų ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams, hidroenergetikos objektų poveikį aplinkai. Sekcijos nariai parengė rekomendaci-jas dėl Gedimino kalno tvarkymo ir pateikė jas kultūros ministrui bei LMA vadovybei.

BMGMS organizavo 20 renginių: konferen-cijų, kongresų, seminarų, mokslo darbų pa ro dų, jubiliejinėms sukaktims skirtų renginių, knygų sutiktuvių. Sausio 8 d. LMA Alergologijos ko-misija organizavo renginį, skirtą šviesaus atminimo doc. Eduardo Razgausko 90 metų jubi-liejui. E. Razgauskas yra pirmasis Lietuvos aler-gologų draugijos pirmininkas, vienas Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos kūrimo pradi-ninkų. Kartu su HSMS vasario 14 d. surengtos Vinco Būdos ir Arvydo Pacevičiaus pareng-tos knygos „Mykolas Girdvainis (1841–1924). Autobiografija / Michał Girdwojń (1841–1924). Autobiografia“ sutiktuvės, o kovo 20 d. įvyko tęstinio tarpregioninio istorijos paveldo metraš-čio „Jotvingių kraštas“ pristatymas. Pastarasis renginys paskatino užmegzti glaudesnį bendra-darbiavimą su Punsko savivaldybe. Lapkričio 8 d. LMA delegacija vyko į susitikimą, kuriame aptarė Punsko valsčiaus vykdomas veiklas ir projektus, pateikė derinti Punsko savivaldybės ir LMA bendradarbiavimo sutarties projektą.

Kovo 28 d. BMGMS Geoaplinkos problemų komisija organizavo seminarą „Vilniaus kalvų


Iš kairės: akademikai Zita Aušrelė Kučinskienė, Rūta Dubakienė, Mečislovas Žalakevičius, Juozas Kulys

Akad. Algirdas Skirkevičius skaito pranešimą „Bitininkystės raida Lietuvoje. Feromonai ir medus“.

Renginys skirtas akademiko 80-mečiui


LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus biuro posėdis. Iš kairės: akademikai Vytautas Basys, Kęstutis

Sasnauskas, Mečislovas Žalakevičius, Vaidutis Kučinskas, Rūta Dubakienė, Limas Kupčinskas,

Kęstutis Kilkus ir skyriaus mokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė

Visi kartu su Punsko lietuviais, pasibaigus tęstinio tarpregioninio istorijos paveldo metraščio

„Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ renginiui


geodinaminės problemos ir geotechninio mode-liavimo perspektyvos“ ir pranešėjai parengė rekomendacijas dėl Gedimino kalno tvarkymo. Balandžio 25 d. įvyko renginys „DNR diena Lietuvoje“, kuriame buvo apdovanoti Lietuvos žmogaus genetikų draugijos organizuoto tra-dicinio mokinių esė konkurso nugalėtojai. Pagrindinis konkurso tikslas – skleisti geneti-kos mokslo žinias tarp mokinių ir mokytojų, ugdyti mokinių smalsumą, domėjimąsi šių dienų genetikos mokslo aktualijomis, atkreipti dėmesį į gabius ir sumanius Lietuvos mokinius. Balandžio 25 d. BMGMS kartu su ŽŪMMS, VU ir LAMMC organizavo konferenciją-diskusiją „Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai“. Diskusijos dalyviai pritarė, kad genų redagavi-mas – inovatyvi technologija, praplečianti gali-mybes kurti geresnės kokybės augalų ir gyvūnų veisles, rūpinantis žmonių ir gyvūnų sveikata. Spalio 25–26 d. Lietuvos alergijos ir astmos aso-ciacija bei BMGMS Alergologijos komisija LMA organizavo tarptautinę mokslinę praktinę kon-ferenciją „Alergija ar nepageidaujama reakcija: diagnostikos ir gydymo ypatumai“, kurioje daly-vavo Lietuvos ir Latvijos alergologai. Ne visos vaistų sukeliamos nepageidaujamos reakcijos yra alerginės kilmės, todėl svarbu jas atskirti ir diagnozuoti pavojingas medikamentų sukeltas alergines reakcijas. Lapkričio 27 d. Bendrosios biologijos sekcija organizavo 5-ąją konferen-ciją „Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje“, skirtą žiedadulkių tyrimams. Konstatuota, kad atsižvelgiant į aukštą Lietuvoje vykdomų tyrimų tarptautiškumą ir gautus įdomius rezultatus, būtina plėtoti tarpdalykinius žiedadulkių tyri-mus ir jų pagrindu kurti inovatyvius produktus bei paslaugas. Gruodžio 14 d. BMGMS kartu LMAJA ir LSMU organizavo 12-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“.

BMGMS organizavo trejus akademinius skaitymus ir mokslinių darbų parodas, rengė LMA narių išleistų knygų sutiktuves. Vasario 7 d. įvyko akad. A. Skirkevičiaus 80-mečiui skirti akademiniai skaitymai „Bitininkystes rai da Lietuvoje. Feromonai ir medus“, o LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė jubiliato moks lo darbų paroda. Gegužės 23 d. LMA Vrub levskių bibliotekoje atidaryta paroda „Paukščių migracijos magijos pakerėtas“, skirta akad. M. Žalakevičiaus 70-mečiui. Liepos 3 d. surengta akademinė diskusija „35 metai biofar-macijos inovacijų Lietuvoje. Kaip panaudosime įdirbį?“, skirta akad. V. A. Bumelio 70-mečiui. Spalio 2 d. įvyko akad. R. Dubakienės knygos „Aler gija“ sutiktuvės. Tai pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie alergijas ir alergines ligas. Kovo 28 d. BMGMS inicijavo ir parengė deklaraciją – LMA poziciją dėl skiepų. Lietuvos mokslininkai vieningai pasisako už tai, kad sprendžiant vakcinų saugumo ir veiksmingumo klausimus būtų vadovaujamasi moksliniais fak-tais, o ne socialiniuose tinkluose skleidžiamais gandais.

BMGMS nariai vykdė 47 konkursinius mokslo projektus, iš jų 37 tarptautinius. Aktyviai bendradarbiauta su užsienio partneriais: Švedijos, Egipto, Taivano, JAV, Belgijos, Danijos, Šveicarijos, Lenkijos, Izraelio, Vokie tijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Ja po nijos, Estijos, Latvijos, Pietų Afrikos mokslininkais ir verslo įmonėmis. Buvo palaikomi glaudūs moksliniai ryšiai su LMA užsienio nariais: Karališkosios Bromptono ligoninės Londone (JK) prof. E. Bušu, o prof. P. Malfertaineris jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ skaitė plena-rinį pranešimą prieš 5,3 tūkst. metų sustingusio Alpių Ledo žmogaus Helicobacter pylori genomo tyrimus ir jų reikšmę eu ro piečių demografinei


istorijai. LMA užsienio nariai prof. J. Gleba, S. In ge-Večtomovas, R. N. Džounsas, I. K. E. Mag-nu sonas yra žurnalo „Biologija“ redakcinės kole-gijos nariai. LMA užsienio narys hidrogeologas H. J. Foitas – žurnalo „Geologija. Geografija“ redakcinės kolegijos narys, LMA užsienio nariai prof. J. Harfas ir prof. V. V. Klemas – žurnalo „Baltica“ nariai.

BMGMS nariai atliko per 150 eksperti-zių: recenzavo mokslinius straipsnius, dirbo mokslo leidinių redakcinėse kolegijose, atrinko Lietuvos periodinius mokslo leidinius dėl jų finansavimo ES projektų lėšomis, vykdė aukštųjų mokyklų studijų programų eksper-tizes, Aplinkos ministerijos užsakymu atliko Lietuvos Raudonosios knygos rūšių būklės įvertinimą, teikė vienkartines konsultacijas, rekomendacijas ir ekspertinį vertinimą Žemės ūkio ministerijai, Valstybinei maisto ir veteri-narijos tarnybai, Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, SAM ir kitoms valstybės institucijoms bei savival-dybėms. Dar jie dirbo Europos mokslo fondo

nepriklausomų vertintojų kolegijoje, Europos medicinos akademijų federacijoje, LMT eks-pertų grupėje vertinant mokslo programos ataskaitas; Estijos tyrimų taryboje; Lenkijos nacionaliniame Mokslo centre, Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, Valstybinėje auga-lininkystės tarnyboje; Žemės ūkio rūmuose ir kitur. 2019 m. skyriaus nariai išleido 11 knygų, monografijų ir kitų leidinių, paskelbė 50 mokslą populiarinančių straipsnių, 90 kartų kalbėjo viešuose renginiuose, radijo ir TV laidose.

Skyrius tęsė bendradarbiavimą su Gamtos tyrimų ir Inovatyvios medicinos centrais, SAM, ŠMSM, LSMU, VU, KU, ŠU, Lietuvos bitininkų sąjunga, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidro meteorologijos tarnyba, Geologinių įmonių asociacija, LR Seimo Aplinkos apsau-gos komitetu, Radiacinės saugos centru, UAB „Ther mo Fisher Scientific Baltics“ rengdami bendras konferencijas, diskusijas, išvažiuo-jamuosius narių posėdžius į šių universitetų fakultetus, centrus, katedras, ligonines ar kitus padalinius.


Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius

Skyriuje 32 nariai: 14 tikrųjų narių, 10 eme-ritų, 8 užsienio nariai. Skyriui vadovauja Z. Dabkevičius. Veikia penkios mokslų sekcijos – Agronomijos, Miškininkystės, Zootechnikos ir veterinarinės medicinos, Žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos, Agrarinės ekonomikos ir sociologi-jos, taip pat Maisto kokybės ir saugos komisija. ŽŪMMS pavesta kuruoti Lietuvos dirvožemi-ninkų draugijos ir LMA Vandens tarybos veiklą. Skyrius sprendžia aktualius su žemės ūkiu ir miškais susijusių mokslų klausimus, rūpinasi agrarinių mokslų tyrimų plėtra, gautų rezul-tatų sklaida ir bendradarbiavimu su mokslo ir valstybinėmis institucijomis.

ŽŪMMS 2019 m. bendradarbiavo su LR Žemės ūkio, Aplinkos ministerijomis, Žemės ūkio mokslo taryba prie LR ŽŪM, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės, Miškų, Sodininkystės ir daržininkystės institu-tais, VDU Žemės ūkio akademija, LSMU Veteri-narijos akademija ir Gyvulininkystės institutu, KTU Maisto institutu, Lietuvos agrarinės eko-nomikos institutu, taip pat su verslo atsto-vais kuriant biologiškai vertingus maisto pro duktus, funkcionaliojo maisto pro totipus, vykdant mokslo ir inovacijų pro jek tus, teikiant konsultacijas.

2019 m. organizuoti keturi skyriaus narių visuotiniai susirinkimai. Juose išrinkti trys

kandidatai į LMA tikruosius narius: Žydrė Kadžiulienė, Gediminas Staugaitis ir Egidijus Šarauskis, taip pat aptartos skyriaus atstovau-jamų mokslo krypčių ir šakų aktualios proble-mos bei plėtros tendencijos. Išvažiuojamajame posėdyje aplankyti Radviliškio r. ūkininko Felikso Šlėvės sodininkystės ūkis, Šiaulių r. Daivos ir Lino Šateikių daržininkystės ūkis bei „Rūtos“ šokolado fabrikas, kur susipažinta su mokslo ir verslo bendradarbiavimo patirtimi bei rezultatais. Įvyko du skyriaus biuro posė-džiai, kuriuose sudaryta LMA jaunųjų moksli-ninkų stipendijų konkursui pateiktų paraiškų vertinimo komisija, paskirti ekspertai galimo kandidato į LMA užsienio narius mokslinei vei-klai įvertinti, teikti kandidatai valstybės apdo-vanojimams ir apdovanojimui LMA atminimo medaliu.

Skyriaus nariai kartu su kitomis mokslo ir studijų institucijomis organizavo šešias tarp-tautines ir keturias šalies konferencijas, kon-ferenciją-ekspediciją, 10 seminarų, diskusijų, išvykų ir knygos sutiktuvių. Balandžio 25 d. LMA ŽŪMM ir BMGM skyriai, VU ir LAMMC organizavo konferenciją-diskusiją „Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai“. Diskusijos dalyviai pritarė, kad genų redagavimas – tai inovatyvi technologija, praplečianti galimy-bes kurti geresnės kokybės augalų ir gyvūnų


Ataskaitinis Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas

veisles, rūpinantis žmonių ir gyvūnų sveikata. Svarbu išaiškinti visuomenei ir sprendimų priėmėjams genų redagavimo technologijų galimybes ir jų privalumus, todėl priimta kon-ferencijos rezoliucija, kurią pasirašė LMA pre-zidentas J. Banys, VU rektorius A. Žukauskas, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas ir Kavli premijos laureatas, šios technologijos vienas kūrėjų V. Šikšnys.

Gegužės 14 d. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute įvyko konferencija „Augalininkystės produkcijos perdirbimas. Naujovės ir iššūkiai“ ir kasmet rengiama sodų žydėjimo šventė. Konferencijoje pabrėžta, kad Vakarų Europos valstybių gyventojai sensta, mažėja darbingų žmonių. Klimato kaita, dir-vožemio degradacija mažina maisto žaliavų gamybą, todėl svarbu kuo racionaliau naudoti ir antrines maisto žaliavas.

Gegužės 14 d. LSMU Veterinarijos akademi-joje organizuotas skyriaus renginys – „Maisto šventė“. Buvo surengtas seminaras „Mitybos iššūkis – sveika mityba kasdien“ ir demonstra-cinė-degustacinė maisto konferencijos dalyvių sukurtų produktų paroda. Renginio tikslas – išgirsti naujausias mokslo žinias, skatinti ino-vatyvių maisto produktų kūrimą, tobulinti jų gamybos technologijas ir supažindinti visuo-menę su naujovėmis.

Spalio 22 d. LMA įvyko konferencija-disku-sija „Mokslo centrų ir institutų veiklos iššūkiai bei perspektyvos reformų kontekste“. Jos inicia-toriais tapo trijų mokslo institucijų vadovai, ketinę supažindinti Lietuvos mokslo politikos formuotojus ir mokslo bendruomenę su nau-jomis Europos mokslo institutų veiklos persi-tvarkymo tendencijomis. Kartu buvo paskelbta ir apie trijų mūsų šalies mokslo įstaigų – FTMC,


Konferencijos „Augalininkystės produkcijos perdirbimas. Naujovės ir iššūkiai“ dalyviai lanko

LAMMC Sodininkystės instituto žydinčius sodus

Išvažiuojamojo posėdžio „Mokslo ir verslo inovacijos sodininkystėje, daržininkystėje ir maisto

pramonėje“ dalyviai susipažįsta su saldainių fabriko „Rūta“ diegiamomis mokslo naujovėmis


Tarptautinės konferencijos „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“ geriausių pranešimų laureatai kartu

su LMA užsienio nare prof. Baiba Rivža (ketvirta iš kairės) ir LMA viceprezidentu akad. Zenonu Dabkevičiumi

(pirmas iš dešinės)

LAMMC ir LEI – ketinimą jungtis į tinklinį darinį – mokslo ir technologijų organizaciją, analogišką europinėms. Apžvelgę mokslinių tyrimų institutų reformos eigą ir įvertindami pasiektus mokslinių tyrimų rezultatus, didė-jantį tyrimų tarptautiškumą ir tarpdalykiš-kumą, kylančią mokslininkų kompetenciją, mažą inovacijų bei technologijų plėtrą ir moks-linių tyrimų institutams kylančius ekonominius bei organizacinius iššūkius, konferencijos orga-nizatoriai priėmė rezoliuciją.

Lapkričio 14 d. LAMMC bei LMA ŽŪMMS organizavo 8-ąją tarptautinę konferenciją „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažan-gai“. Pranešimus rengė ir pristatė doktoran-tai, tyrėjai ir lektoriai, vykdantys tyrimus Lietuvos ir Latvijos mokslo bei studijų institu-cijose. Konferencija padeda viešinti naujausius

fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatus, stiprinti skirtingų šalių mokslo ir studijų insti-tucijų ryšius, turi įtakos jauniesiems mokslinin-kams rengiant ir teikiant žemės ūkio gamybos bei verslo konkurencingumą didinančias ir aplinkosaugą gerinančias rekomendacijas.

Gruodžio 5 d. VDU Žemės ūkio akademi-joje surengta diskusija „Gamtosauga ir miški-ninkystė saugomose teritorijose ir ūkiniuose miškuose“, kurioje aptarti miškų ūkio ir gamto-saugos tikslų panašumai bei skirtumai siekiant suderinti šias dvi šaliai reikšmingas veiklas, numatytos strateginės miškininkystės raidos kryptys, priimti siūlymai valstybės ir mokslo institucijoms, miškų ūkio verslui. LMA įvyko Vandens tarybos ir ŽŪMMS organizuotas semi-naras-diskusija „Klimato kaita ir vandens tel-kiniai: iššūkiai ir galimi sprendimo būdai“.


Seminaro-diskusijos „Klimato kaita ir vandens telkiniai: iššūkiai ir galimi sprendimo būdai“ dalyviai

Jame buvo perskaityti moksliniai pranešimai apie dabartines klimato kaitos tendencijas, klimato kaitos poveikį požeminio vandens ištekliams, Lietuvos upių hidrologinio režimo dėsningumus, prognozuojamus azoto ir fosforo srautų pokyčius Lietuvos upėse, klimato kaitos poveikį pelkėms ir pelkiniams ežerams, žuvų bendrijoms natūraliose ir pakeisto hidrologinio režimo upėse ir apie Kuršių marių ekosistemos pokyčius.

Kitose konferencijose aptartos piktžolių tyrimų ištakos ir raida Lietuvoje, diskutuota apie klimato iššūkius miško medžių selekci-jai, inžinerijos krypties specialistų vaidmenį šiuolaikiniame agrariniame sektoriuje, biolo-giškai vertingų produktų (pluoštinių kanapių, erškėtuogių, šaltalankių) naudą vartotojui ir ūkininkui, sveiko maisto ir kiti žemės ūkiui

bei kaimo plėtrai aktualūs klausimai, kuriems spręsti reikia mokslininkų patirties ir žinių.

Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA ŽŪMMS spalio 25–26 d. organizavo ren-ginį, jungiantį mokslinę konferenciją-ekspedi-ciją „Šiaurės rytų Lietuvos žemumų dirvožemio dangos ypatumai“ ir tarptautinio „Erasmus+“ projekto sklaidos seminarą, kuriuose aptarti agrarinių teritorijų dirvožemių susidarymo ypatumai, jų klasifikavimo pagal tarptautinę ir nacionalinę sistematiką klausimai, taip pat praktinio naudojimo ir našumo išsaugojimo būdai.

LMA Vandens taryba, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis, gegužės 27–29 d. surengė tarptautinę konferenciją „Melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimo principai klimato kaitos kontekste“, skirtą sausinimo


sistemų rekonstrukcijos problemoms ir nau-jiems techniniams sprendimams besikeičiančio klimato ir padidėjusių aplinkosauginių reika-lavimų sąlygomis aptarti. Birželio 20 d. kartu su LMA prezidiumu organizavo Šilutės r. savi-valdybės dieną Mokslų akademijoje, kur vyko seminaras-diskusija „Dėl potvynių keliamų grėsmių ir priemonių, gerinančių gyvenamo-sios aplinkos ir ūkinės veiklos sąlygas Nemuno deltoje“. Diskusijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje LMA siūlo LR Vyriausybei, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms skirti lėšų Nemuno žemupio ateities vandentvarkos vizijai ir vys-tymo programai parengti; taip pat artimiau-siu finansinio planavimo laikotarpiu skirti reikiamų lėšų polderių ir kitų melioracijos sis-temoms bei rajone esantiems hidrotechnikos statiniams rekonstruoti.

Sausio 15 d. ŽŪMMS kartu su HSMS ir skyriumi „Mokslininkų rūmai“ organizavo LMA nario, profesoriaus, habilituoto daktaro, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų aka-demijos užsienio nario L. Kairiūkščio penkia-kalbio „Aiškinamojo miškininkystės terminų žodyno“ sutiktuves, kartu buvo paminėtas ir akademiko 90-mečio jubiliejus. G. Staugaitis su kolega Zigmu Vaišvila išleido mokslinę-meto-dinę medžiagą „Dirvožemio agrocheminiai tyri-mai“, kurioje aptartos pagrindinės dirvožemių grupės ir kiti sisteminiai vienetai bei granulio-metrinė sudėtis, papildytos arba pakoreguotos mineralinio azoto, mineralinės sieros, judriųjų cinko bei kobalto ir suminio chromo vertinimo skalės. V. Stanys sukūrė vyšnios veislę ‘Verknė’. E. Šarauskis su kolegomis LR patentų biure užpatentavo išradimą „Pupų atliekų biokuro granulės ir / arba sorbentas, trąša“.

ŽŪMMS nariai, vykdydami šalies ir tarp-tau tinius mokslo projektus, nacionalines ir ilgalaikes institucines mokslo programas,

paskelbė 59 mokslo straipsnius, iš jų 40 tarptautiniuose leidiniuose, parašė 41 straipsnį mokslo populiarinimo leidiniuose, 36 kartus kalbėjo renginiuose visuomenei, radijo, tele-vizijos laidose, seminaruose.

Skyriaus nariai Ž. Kadžiulienė, P. Viškelis, A. Povilaitis, A. Pliūra, V. Ruzgas, E. Šarauskis, A. Se derevičius, V. Stanys, H. Žilinskas, P. Du chovs kis, Z. Dabkevičius, A. Raila dalyvavo vykdant įvairius nacionalinius ir tarptautinius mokslo projektus, buvo jų vadovais.

Skyriaus nariai dalyvavo Lietuvos mokslo premijų komisijos darbe, vertino LMT, MITA, LVPA paraiškas ir ES Mokslo tarybos progra-mos „Horizontas 2020“ projektus, ekspertavo Lietuvos standartizacijos departamento tech-nikos komitetų „Vaisiai, daržovės ir jų pro-duktai“ ir „Grūdai, grūdų produktai, duona, pašarai“ veiklos srities dokumentų projektus. Z. Dabkevičius buvo LMA sudarytos Lietuvos autorių mokslo populiarinimo knygų atrankos komisijos narys, Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros Baltosios knygos rengimo grupės narys, nuolatinės augalų nacionalinių genetinių ište-klių komisijos prie LR AM tarybos pirmininkas, Žemės ūkio mokslo tarybos prie LR ŽŪM pirmi-ninkas, asociacijos slėnio „Nemunas“ tarybos pirmininkas. V. Bižokas ir A. Povilaitis – LMA deleguoti UNESCO ir „L'ORÉAL Baltic“ 2019 m. stipendijų konkursui „Moterims moksle“ pateiktų darbų vertinimo komisijos nariai. P. Viškelis ir A. Raila – LMA atstovai LR ŽŪM nuolatinėje komisijoje „Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. P. Viškelis dar vykdė ekspertinį darbą Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos ekspertų komitete. V. Stanys LR AM užsakymu vertino pateiktą projektą ir parengė išvadas, dirbo GMO ekspertų komitete. D. Danusevičius ir A. Pliūra dalyvavo Aplinkos


ministerijos Miško genetinių išteklių, sėklinin-kystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos veikloje. V. Ruzgas – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos stebėsenos komi-teto veikloje, taip pat buvo Lietuvos sėklinin-kystės asociacijos tarybos pirmininku.

Z. Dabkevičius bendradarbiavo su Švedijos karališkąja žemės ir miškų mokslų akademija, Hamburgo mokslų akademija, dalyvavo plat-formos „Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų iniciatyva“ (EURAGRI) veikloje. D. Danusevičius vykdė „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų pro-jektą. Ž. Kadžiulienė dalyvavo Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų asociacijos (NJF) vei-kloje, buvo tarptautinės pupinių augalų aso-ciacijos nare. A. Povilaitis vykdė tarptautinį mokslinį projektą su 32 partneriais iš viso pasau-lio, buvo UNESCO IHP (International Hydrology Programme) atstovas (paskirtas LMA), dalyvavo Šiaurės šalių hidrologų, Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų ir Tarptautinės hidrologijos mokslų sąjungų veikloje. A. Sederevičius ben-dradarbiavo su Mursijos universiteto (Ispanija) ir Jungtinės Karalystės mokslininkais, A. Pliūra vykdė tyrimus pagal tarptautinę ilgalaikę miškų tyrimo programą, kurios tikslas – ištirti papras-tojo uosio genetinį atsparumą uosio džiūties ligai ir išvesti ligai atsparią uosio sodinamąją medžiagą bei sukurti jos vegetatyvinio daugi-nimo technologiją. A. Raila – Sakartvelo Šota Rustavelio nacionalinio mokslo fondo mokslo

projektų tarptautinis ekspertas, bendradar-biavo su Latvijos ir Ukrainos MA mokslinin-kais. V. Ruzgas vykdė tyrimus su Danijos Sejeto selekcijos stoties, Estijos augalininkystės insti-tuto mokslininkais. P. Viškelis vykdė Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos projektą, bendradarbiavo su Latvijos žemės ūkio mokslų universitetu, atliko bendrus MTEP darbus su užsienio partneriais iš Salerno uni-versiteto (Italija), bendradarbiavo su Belgijos mitybos asociacija ir Gento universitetu. H. Žilinskas yra BOVA (Baltijos šalių žemės ūkio, miškų ir veterinarijos universitetų tinklo) rek-torius, bendradarbiavo su Švedijos karališkąja žemės ūkio akademija ir Estijos gyvybės mokslų universitetu bei Latvijos žemės ūkio universi-tetu. V. K. Sirvydis – pasaulinės paukštininkys-tės asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentas.

Skyriaus nariai aktyviai dalyvavo moksli-nių žurnalų leidyboje. Bendradarbiaujant su VDU Žemės ūkio akademija leistas žurnalas „Žemės ūkio mokslai“, skyriaus nariai buvo žurnalų „Žemdirbystė / Agriculture“, „Baltic Forestry“ redakcinių kolegijų pirmininkai, žur-nalų „Agronomy Research“, „Environmental research, engineering and management / Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba“, „Actual Tasks on Agricultural Engineering“, „Folia Horticulture“ ir kitų redakcinių kolegijų nariai.


Technikos mokslų skyrius

Skyriuje yra 44 nariai: 20 tikrųjų, 13 emeritų ir 11 užsienio narių. Technikos mokslų sky-rius neteko tikrojo nario Eugenijaus Ušpuro. Du mokslininkai išrinkti naujais TMS nariais. Skyriui vadovauja G. Žintelis. TMS nariai, be savo tiesioginio mokslinio darbo, vertina atlik-tus mokslinius tyrimus, įvairių lygių rengiamus mokslo projektus, studijas, inovacijas, konkur-sinius mokslo darbus, institucijų paraiškas, institucijų pavedimus ir užsakymus, teikia kon-sultacijas bei siūlymus rengiant aukštųjų tech-nologijų plėtros programas, projektus, plėtojant mokslo, studijų ir verslo institucijų bendradar-biavimą, skatinant jaunųjų mokslininkų moks-linę veiklą bei sprendžiant aktualius mokslo ir pramonės poreikius ir problemas. Mokslinė veikla vykdoma Elektronikos ir informatikos, Ener getikos, Mechanikos, Medžiagų inžinerijos, Statybos inžinerijos mokslų sekcijose.

Ataskaitiniais metais buvo surengti penki skyriaus narių visuotiniai susirinkimai, kuriuose buvo sprendžiami LMA, skyriaus ir Jaunosios akademijos sudėties papildymo naujais nariais, mokslinės veiklos, mokslinių projektų bei jų vykdymo klausimai. Svarstyti LMA premijų jauniesiems mokslininkams ir doktorantams, aukštųjų mokyklų studentams, LR Prezidento Jono Žemaičio vardinių stipen-dijų aukštųjų mokyklų I ir II studijų pakopų

bei kolegijų studentams, LMA stipendijų jau-niesiems mokslininkams, Lietuvos mokslo premijų, Kauno miesto mokslo premijų, kon-kursinių mokslo darbų, projektų, leidybos ekspertinio vertinimo, mokslinio bendradar-biavimo, konferencijų, seminarų organizavimo ir jaunųjų mokslininkų mokslinės veiklos ska-tinimo klausimai.

TMS narių visuotiniuose rinkiminiuose susirinkimuose metų pradžioje išklausyti pre-tendentų į LMA tikruosius narius moksliniai pranešimai, jų atsakymai į skyriaus narių klausimus, sudaryta ir patvirtinta pretendentų mokslinės veiklos atitikimo LMA keliamiems reikalavimams vertinimo komisija. Komisijai pateikus išvadas, skyriuje kandidatais į LMA tikruosius narius išrinkti prof. habil. dr. Rimantas Barauskas, prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas ir habil. dr. Sigitas Rimkevičius. Ataskaitiniame skyriaus susirinkime KTU kovo 5 d. kilo diskusijų dėl naujų tikrųjų narių rinkimų prioritetų bei pagrindinių vertinimo rodiklių sistemos netobulumo ir būtino jų kore-gavimo: elektronikos ir informatikos specialy-bėse iš penkių kandidatų į dvi skelbtas laisvas LMA narių vietas kandidatų nebuvo išrinkta. Taip pat skyriaus nariai nusprendė kreiptis į LMA prezidentą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei LR Vyriausybę, prašydami


Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir LMA

prezidentas Jūras Banys sveikina 2018 m. Lietuvos mokslo premijos laureatą akad. Vytautą Ostaševičių.

2018 m. Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimo iškilmės, 2019-03-06

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys sveikina akad. Jurgį Kazimierą Staniškį, pelniusį 2019 m.

Kauno miesto mokslo premiją


9-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“

(MFChMS ir TMS, 2019-03-12)

Technikos mokslų skyriaus diskusija, pasibaigus posėdžiui


grąžinti nuostatą, kad technologijos mokslams skiriama po dvi Lietuvos mokslo premijas kas-met. TMS narių visuotiniuose susirinkimuose rudenį rengtasi LMA Jaunosios akademijos naujų narių rinkimams ir buvo aptarti darbų, kurie atlikti Lietuvos mokslo premijų techno-logijos mokslų srityje padėčiai taisyti, rezulta-tai. Išklausius septynių pretendentų į LMAJA narius pranešimus, kandidatais LMA prezidiu-mui pasiūlyti dr. Remigijus Paulavičius (VU) ir dr. Ge diminas Stankūnas (LEI).

Skyriaus nariai organizavo nemažai ren-ginių, taip pat ir tarptautinių. E. K. Zavadskas gegužės 15 d. VGTU organizavo 17-ąjį tarptau-tinį EURO darbo grupės koliokviumą „Tvarūs sprendimai sukurtoje aplinkoje“. L. A. Telksnys Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ir įvairiuose Lietuvos miestuose kartu su Norvegijos firma „Gjensidige“ ir be jos surengė 10 konferencijų, kuriose buvo nagrinėta darbo procesų skaitmenizavimo įtaka ateities pro-fesijoms, aptartos robotų humanoidų ir dirb-tinio intelekto aktualijos, parodyta lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtros sistema LIEPA 2, nagrinėta dirbtinio intelekto įtaka Lie tuvos informacinių technologijų srities atei čiai. G. Dzemyda gegužės 14 d. LMA vardu su rengė konferenciją „Lietuvos magistrantų in formatikos ir IT tyrimai“, kurios tikslas – skatinti Lietuvos magistrantų-informatikų ir besirenkančių studijuoti informatikos ar infor-matikos inžinerijos doktorantūroje mokslinius tyrimus. Lapkričio 28–30 d. G. Dzemyda vado-vavo 11-ajai tarptautinei konferencijai „Duo-menų analizės metodai programų sis temoms“.

Didelio dėmesio susilaukė jau tryliktą kartą A. S. Maruškos ir prof. Jono Bergkvisto (Jonas Bergq vist) organizuota tarptautinė konferenci ja „Gyvasis gamtos ženklas“ (Vital Nature Sign), kur aptartos įvairių mokslo sričių ir krypčių

(biomedicinos, fizikos, technologijos, chemi-jos, farmacijos, mikologijos), susijusių su pra-mone, problemos ir pasiekimai. Džiugina plati K. Ragulskio ir jo suburtos mokslinės mokyklos sukurtos precizinės vibromechanikos ir vibro-technikos mokslo krypties pasiekimų sklaida. K. Ragulskis ir M. Ragulskis buvo pakviesti į aštuonias vibromechanikos ir vibrotechnikos tarptautines konferencijas, pasekėjų organizuo-tas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Slovakijoje, Italijoje, Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Kinijoje ir Indijoje. Svarbią vietą užima J. Vilemo rengti mokslininkų, gamybininkų, verslininkų, spe-cialistų ir politikų gausiai lankyti seminarai energetikos politikos ir ekonomikos klausimais, kurių surengta per 30.

Ataskaitiniais metais TMS nariai vykdė 88 mokslo projektus (31 – vadovavo), 51 proc. (45 projektai) buvo tarptautiniai. Daugiausia projektų – 29 – vykdė medžiagų inžinerijos mokslų sekcijos mokslininkai. Nacionaliniuose ES struktūrinių fondų remiamuose ir sumanio-sios specializacijos projektuose V. Ostaševičius, R. J. Kažys, R. Šiaučiūnas įtvirtino tarpdaly-kinį ir tarpinstitucinį KTU, LSMU, VU, VGTU, FTMC bendradarbiavimą. Tarptautinis ben-dradarbiavimas suteikia progą susipažinti, užmegzti dalykinius ryšius ir bendrauti su aukšto profesinio lygio kitų šalių mokslinin-kais, nagrinėti pasaulines mokslinių tyrimų kryptis ir tendencijas, lankytis pažangiau-siuose mokslų centruose. A. Kaliatka teigia, kad jo bendravimas ir bendradarbiavimas su užsienio mokslininkais, tiriančiais proce-sus branduolinėse jėgainėse sunkiųjų avarijų metu bei procesus termobranduolinių reakto-rių plazmos indo aušinimo sistemose, leidžia įgyti modeliavimo patirties, prisijungti prie tarptautinių projektų. R. J. Kažys bendradar-biavo su UAB „DEKRA Industrial“ rengiant


Vienas akad. Jurgio Vilemo rengiamų ir gausiai lankomų tęstinių diskusijų-seminarų Lietuvos energetikos

politikos ir ekonomikos klausimais

bendrą tarptautinį projektą. V. Ostaševičius su Fraunhoferio institutu (Vokietija) kūrė trapių medžiagų apdirbimo technologijas, o su Reno universitetu (Rennes, Prancūzija) – robotizuoto palaipsnio lakšto formavimo technologijas, kurios gali būti taikomos „Pramonės 4.0“ sfe-roje. R. Šiaučiūnas bendradarbiavo su Rygos technikos universiteto (Latvija), Miuncheno technikos universiteto (Vokietija), Baltarusijos valstybinio technologijos universiteto moksli-ninkais. M. Ragulskis – su Hohai universitetu (Kinija), tęsė darbus su Širdies matematikos instituto (HeartMath Institute) Kalifornijoje (JAV) mokslininkais. S. Tamulevičius, bendra-darbiaudamas su CERN, vykdė projektą „Plonų plėvelių ir struktūrų, naudojamų dalelių grei-tintuvų vakuuminėje kameroje, eksperimenti-nis vertinimas“.

TMS nariai, glaudžiai bendradarbiaujantys su užsienio mokslo institucijomis ir mokslinin-kais, vykdantys konkursinius mokslo projektus, dažnai kviečiami atlikti ir eksperto funkcijas vertinant rengiamas mokslo programas, jų sudėtines dalis – projektus, jų etapų vykdymo re zul tatus. Todėl jie yra ne tik MITA, LMT Na cio nalinės mokslo programos „Link ateities technologijų“ ir kitų Lietuvos nacionalinių pro-gramų bei jų projektų, bet ir Europos mokslo fondo, „Eureka“, „Horizontas 2020“, „Eurostars“ programų, Vokietijos tyrimų fondo, Danijos technologinių projektų, Belgijos mokslo tary-bos, Latvijos, Estijos mokslo fondų ir kitų šalių bei mokslo institucijų ekspertai. Paminėtina ir J. K. Staniškio pasaulinio lygio ekspertinė vei-kla rengiant Jungtinių Tautų ataskaitą pasaulio darniam vystymuisi pasiekti.


Skyriaus nariai vieni arba su bendraau-toriais publikavo aštuonias knygas, buvo jų re daktoriai. Ypač išsiskyrė J. K. Staniškis ir E. K. Za vad skas. Išleistas penkiakalbis „Me cha-nikos terminų žodynas“, žurnalo „Apž valga“ balandžio mėn. specialusis priedas, skirtas kibernetiniam saugumui.

TMS nariai, sprendžiantys technologijos mokslų problemas, siekia ne tik pasitikrinti naujas idėjas verslo ir pramonės įmonėse, bet tuo pačiu metu stengiasi bendradarbiauti ver-tinant pažangiausius technologinius sprendi-mus, padėti gamybininkams spręsti iškilusias problemas. V. Ostaševičius vykdė inovatyvius projektus su UAB „Dovaina“ ir „Artmedica“ die-giant gamyboje aukštesnę pridėtinę vertę gene-ruojančias „Pramonė 4.0“ gamybos procesų skaitmeninimo technologijas. R. Šiaučiūnas kon sul tavo AB „Akmenės cementas“, UAB „Ma tui zų dujų silikatas“, AB „Silikatas“, AB „Li fo sa“. K. Ragulskis bendradarbiavo su Sma-li nin kų senovės technikos muziejumi, Lietuvos spor to muziejumi. Mokslinis bendradarbiavi-mas vyko su Rusijos mokslo institutais.

Buvo vykdomi reikšmingi energetikos moks lo srities darbai, kurie gali būti priski-riami užsakomiesiems projektams, atliktoms

ekspertizėms, bendradarbiavimui su pramo-nės ir verslo įmonėmis bei organizacijomis. P. Poškas vadovavo užsakomiesiems ir eksper-tiniams su energetikos mokslo kryptimi susi-jusiems tyrimų ir vertinimo darbams, kurių užsakovas buvo Ignalinos atominė elektrinė. G. Dzemydai vadovaujant VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute buvo ska-tinama su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemone susijusi inovacinė veikla pradedan-tiesiems ar vykdantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, pagal kurią jie gali gauti nustatyto dydžio tikslinę finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti.

A. Galdikas ir S. Tamulevičius kaip KTU doktorantūros atstovai ir veiklos koordinatoriai dalyvavo Europos doktorantūros tinklo PCAM (Physics and Chemistry of Advanced Materials, https://www.pcam-doctorate.eu/) veikloje. Tai daugiau kaip 10 metų besitęsiantis Europos universitetų bendradarbiavimas organizuojant doktorantų mokyklas, keičiantis mokslinėmis temomis, sudarant sąlygas doktorantams lan-kytis šio tinklo laboratorijose, įgyti dvigubą laipsnį ir prisidėti prie Europos mokslo erdvės kūrimo.

MOKSLINĖS VEIKLOS

KOORDINAVIMAS

IR SKATINIMAS


Su CERN susijusių veiklų koordinavimas

Pagal CERN asocijuotosios narystės 2017–2021 m. veiksmų planą, kurį 2016 m. patvirtino Nacionalinė strateginė mokslinių tyrimų, plė-tros ir inovacijų taryba, vadovaujama Ministro Pirmininko, pagrindinė narystės koordinatorė yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atsa-kinga už pramonės ryšius ir CERN verslo inku-batorių (Business Incubation Centre – BIC) įkūrimą Lietuvoje.

2018 m. Lietuvos pramonininkų konfedera-cijai buvo pavesta rūpintis pramonės ryšiais su CERN, o LMA – ryšiais mokslinių tyrimų, ekspe-rimentinės plėtros ir inovacijų srityse, taip pat įkurtas Nacionalinis CERN veiklos komitetas prie LMA. 2019 m. Lietuvos inovacijų centras (LIC) – viešoji įstaiga, kurios akcininkai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos pra-monininkų konfederacija, – buvo paskirtas veikti kaip nacionalinis pramonės ryšių su CERN palaikymo biuras.

2019 m. švietimo, mokslo ir sporto minis-tras skyrė naujus Lietuvos atstovus CERN. Nuo 2019 m. rugsėjo pabaigos paskirti atstovai CERN žinioms ir atskirai medicinos žinioms perduoti, įvardytas Europos dalelių fizikos strategijos grupės stebėtojas. Kaip ir tartasi 2019 m. pra-džioje, pradiniam dvejų metų laikotarpiui nuo

rugsėjo pabaigos Lietuvos ir CERN jungtiniame komitete yra keturi Lietuvos atstovai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbia-vimą CERN interesų srityse ir dalijimąsi geriau-sia praktika toliau plėtojo 2018 m. įsteigta CERN Baltijos grupė (CBG), kuriai du Lietuvos univer-sitetai – KTU ir VU – priklauso nuo pat veiklos pradžios. 2019 m. įvyko du visuotiniai CBG susirinkimai ir keli susitikimai.

Antraisiais Lietuvos asocijuotosios narystės CERN metais paskirtas nuolatinis VU Fizikos fakulteto Branduolinės ir dalelių fizikos centro (VU centro) vadovas. Įvykdyti 2019 m. finansi-niai įsipareigojimai CERN. Toliau nagrinėti ir spręsti aktualūs naudojimosi narystės teikia-momis galimybėmis klausimai. Kol kas nepa-skirtas Lietuvai atstovaujantis asmuo CERN mokytojų ir studentų forume. Mokslinių tyrimų ir pramonės ryšiai su CERN veiklomis lieka įra-šyti į politinę darbotvarkę.

Su CERN programomis susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra toliau buvo remti pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą 2018–2021 m. veiksmų planą. LMA koordinuoja septynių MTEP projektų, kuriuos mokslinių tyrimų grupės vykdo 2019–2020 metais, įgyvendinimą. Penkis jų vykdo tyrė-jai iš VU (radiacijai atsparių silicio detektorių ir sparčių scintiliacinių detektorių kūrimas,


Jungtinio Lietuvos ir CERN atstovų komiteto, atliekančio Lietuvos dalyvavimo CERN stebėseną, posėdis

teoriniai Kompaktinio miuonų solenoido – CMS – eksperimento duomenų tyrimai ir CMS programinės įrangos kūrimas), vieną – iš KTU (CERN greitintuvuose naudojamų dangų tobuli-nimas), vieną – grupė iš LSMU (tiriamas navikų atsparumas radiacinei terapijai). VU tyrėjai yra 145 CMS straipsnių, paskelbtų 2019 m., bendra-autoriai. Be to, atskirų grupių tyrimų (daugiau-sia VU) medžiaga 2019 m. skelbta keturiolikoje straipsnių ir 23 pranešimuose.

Be valstybės biudžeto finansavimo, VU komandos sėkmingai ieškojo kitų lėšų šaltinių dalyvauti CERN veikloje. IT plėtros ir tyrimų grupė ėmėsi priemonių finansuoti dalį savo veiklos, siūlydama IT produktus pagal CERN užsakymą.

VU centro vadovas Aurelijus Rinkevičius nuo 2019 m. liepos mėn. tapo VU komandos CMS eksperimente vadovu, jo pavaduotojai – Andrius

Juodagalvis ir Valdas Rapševičius. Centre taip pat dirba administratorius, programuotojas ir dar trys IT specialistai, šio padalinio veikla yra remiama ŠMSM lėšomis, kurias ministerija skiria pagal numatytą veiksmų planą.

Kaip ir anksčiau, vyko CERN veiklos vieši-nimas, šviečiamieji renginiai mokytojams ir moksleiviams. Laikinasis VU centro vadovas J. V. Vaitkus skaitė paskaitą „CERN atliekamų tyrimų ryšys su kitomis laboratorijomis“ vasa-rio 18 d. seminare „Laboratorinių tyrimų gali-mybės moksle ir mokykloje“, skirtame Lietuvos fizikos mokytojams ir organizuotame kartu su Lietuvos fizikos mokytojų asociacija bei VU Filosofijos fakultetu. 6-ajame CERN moky-tojų ir studentų forumo susitikime kovo 12 d. CERN VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas Saulius Mickevičius atstovavo Lietuvai nuo-toliniu būdu. Iki dvylikos Lietuvos mokytojų


kovo 5–9 d. siūlyta priimti į CERN Baltijos šalių mokytojų programos renginį. Mokytojų dalyvavimą koordinavo Ugdymo plėtotės cen-tras (vėliau tapęs Nacionaline švietimo agen-tūra). Dalyvavo mokytojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų, Elektrėnų ir Kauno regionų bei Briuselio II Europos mokyklų lituanistinės sekcijos, nors dalyviams nebuvo tiesiogiai kompensuojamos kelionės ar pragy-venimo išlaidos. Šiame renginyje A. Rinkevičius skaitė paskaitą apie dalelių detektorius. Renginį VU „Tarptautinės dalelių fizikos meistrystės pamokos“ gimnazijų moksleiviams kovo 15 d. organizavo VU centro sklaidos grupė, bendra-darbiaudama su Tarptautine dalelių fizikos sklaidos grupe (IPPOG) ir Lietuvos partneriais.

VU portale 2019 m. paskelbti du naujienų straipsniai apie CERN. Pirmasis buvo apie CERN generalinės direktorės Fabiolos Džianoti (Fabiola Gianotti) ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitarimą 2019 m. sausio mėn. įsteigti Lietuvoje du BIC – pirmuosius Centrinėje ir Rytų Europoje. Prezidentės spaudos tarnyba paskelbė apie tai pranešimą spaudai. Antrajame rašyta apie atvirą CERN tarybos simpoziumą Granadoje

(Ispanija) gegužės 13–16 d., kuriame svarstytas Europos dalelių fizikos strategijos atnaujini-mas. KTU portalas rugpjūčio mėn. naujienose skelbė apie ūkio ir inovacijų ministro pasira-šytą susitarimą įsteigti du BIC Lietuvoje, kurių vienas numatytas Kauno „Santakos“ integruo-tame mokslo, studijų ir verslo centre. Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT ir pagrindinis naujienų portalas „Delfi“ taip pat perdavė šią žinią.

LR užsienio reikalų ministerijos ir LR at s to vy bės Ženevoje iniciatyva CERN tune-ly je rug sėjo 13 d. koncertavo žymus džiazo būgninin kas iš Vilniaus Vladimiras Tarasovas.

Gruodžio 4 d. LIC skelbė kvietimą įmonėms teikti siūlymus dalyvauti BIC programoje ir kurti novatoriškus produktus, paremtus CERN sukurtomis technologijomis. Pasiūlymo galuti-nis terminas – 2020 m. sausio mėn. pabaiga.

Lietuvos atstovai dalyvauja reguliariuose posėdžiuose, į kuriuos kviečiamos CERN asoci-juotosios valstybės narės, – CERN tarybos ir jos komitetų sesijose. Atstovų pateiktos ataskaitų santraukos lietuvių kalba skelbiamos LMA tinklalapyje.


Tarptautiniai LMA ryšiai

2019 m. LMA buvo patikima dvišalio mokslinio bendradarbiavimo partnerė. Ji palaikė tradici-nius ryšius su užsienio šalių mokslų akademijo-mis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis mokslo institucijomis.

2019 m. įvyko daug svarbių LMA atstovų vizitų į užsienį. Sausio 31 d. – vasario 2 d. Ta line Estijos mokslų akademija kartu su Įžval gų centru surengė tarptautinį seminarą ir mokomuosius pasitarimus „Siekiame mokslo ir sprendimų priėmimo jungties“. Dalyvavo mokslo ekspertai, akademikai, ministerijų mokslo patarėjai, žurnalistai, mokslo organiza-toriai ir politikai. LMA atstovavo Organizacinio skyriaus vadovas dr. A. Bernotas. Seminarą atidarė ir paskaitą skaitė EK generalinio direktorato Jungtinio tyrimų centro (JTC) va-dovo pavaduotoja Maivė Rutė (Maive Rute). Seminaras organizuotas kaip JTC remiamos veiklos „Mokslas susitinka su parlamentais – mokslas susitinka su regionais“ dalis.

Vasario 21–22 d. Berlyne Nacio nalinė moks lų akademija Leopoldina surengė fo ru mą „Europos ateitis“. Renginyje dalyvavo Vokietijos ir trylikos ES santykinai naujųjų narių (Bul-garijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos, Estijos, Veng rijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos) aukščiau-sio lygio mokslo politikai. Lietuvai atstovavo

akademikai LMA prezidentas J. Banys, VU rek-torius A. Žukauskas ir VU išskirtinis profeso-rius S. Klimašauskas. Forume taip pat dalyvavo EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato atstovai, Europos Parlamento nariai. Svarbiausios diskusijų temos buvo dvi: pirmoji – ES ir Europos žemyno ateitis: siūlymų teikimas dėl mokslo perspektyvų „Ateities Europos dar-botvarkei“ ir antroji – Europos mokslinių tyrimų ir Europos aukštojo mokslo ateitis siekiant dides-nio ES finansavimo, sudarant vienodas galimy-bes visoms ES šalims. Forume priimtas bendras komunikatas, kuriame apibendrintos diskusijoje išsakytos nuomonės ir priimtos išvados.

Spalio 12 d. Bulgarijos MA šventė savo vei-klos 150-metį. Ta proga Sofijoje lankėsi LMA vadovai – prezidentas J. Banys ir vicepreziden-tas Z. Dabkevičius. Bulgarijos MA priklauso 42 savarankiškos mokslo institucijos, kuriose dirba apie 3 000 mokslininkų ir kur suku-riama apie pusę šalies mokslinės produkcijos. Iškilmingame posėdyje dalyvavo 57 užsienio akademijų ir tarptautinių mokslo organizacijų atstovai. Tai buvo puiki proga LMA atstovams aptarti bendradarbiavimą su Bulgarijos MA ir kitų šalių mokslų akademijomis bei tarptauti-nėmis organizacijomis.

Spalio 24–25 d. Švedijos karališkoji inžineri-nių mokslų akademija (IVA) iškilmingai minėjo


100 metų jubiliejų. Dalyvauti šventiniuose renginiuose buvo pakviesti LMA preziden-tas J. Banys, šios Akademijos užsienio nariai V. Ostaševičius ir J. Vilemas. Iškilminguose renginiuose iš viso dalyvavo apie 1200 vieti-nių ir užsienio svečių. Šimtmečio minėjime nuskambėjo mintis, kad Akademijos įkūrimas lėmė Švedijos, kaip išvystytos pažangios pra-monės šalies, ateitį. IVA pagrindinis tikslas – skatinti verslo, mokslinių tyrimų ir viešojo administravimo bendradarbiavimą bei mai-nus valstybiniu ir tarptautiniu mastu. Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas yra Akademijos globėjas.

Spalio 31 d. – lapkričio 1 d. Hamburge susi-tiko Šiaurės Vokietijos žymius mokslininkus jungiančios Tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos Hamburge ir Baltijos šalių mokslų akademijų delegacijos. Buvo aptarta, kokiose srityse galėtų bendradarbiauti Vokietijos ir Baltijos šalių mokslininkai, kaip efektyvinti mokslų akademijų veiklą, kaip į akademijų veiklą įtraukti jaunąją mokslininkų kartą. LMA prezidentas J. Banys perskaitė pranešimą apie LMAJA kūrimą ir jos pirmųjų veiklos metų darbus. Buvo pasidžiaugta, kad Lietuva, atsi-liepdama į pasaulines tendencijas, laiku įkūrė LMAJA ir turi jau sektinos patirties šioje sri-tyje. Hamburge dar tik planuojama kurti tokią akademiją. Susitikime aptartos bendradarbia-vimo galimybės fizinių ir technologijos, žemės ūkio, medicinos, istorijos ir literatūros, poli-tikos ir socialinių mokslų srityse, pasirašytos Hamburgo ir Baltijos šalių akademijų dvišalės bendradarbiavimo sutartys, viena jų – LMA ir Tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademi-jos Hamburge mokslinio bendradarbiavimo sutartis. Sutartyje numatyta plėtoti abiejų šalių mokslininkų mobilumą, bendradarbiavimą ir produktyvius mainus.

Lapkričio 8 d. LMA delegacija – viceprezi-dentas ir ŽŪMMS pirmininkas Z. Dabkevičius, HSMS pirmininkas D. Kaunas, BMGMS pir-mininkas V. Kučinskas ir skyriaus mokslinė sekretorė dr. J. Olechnovičienė lankėsi Punsko savivaldybėje (Lenkija). Numatyta ateityje pasi-rašyti LMA ir Punsko savivaldybės bendradar-biavimo sutartį.

Nemažai tarptautinių renginių ir susiti-kimų su užsienio šalių atstovais vyko Lietuvoje. Gegužės 2–3 d. LMA surengė tarptautinę XVI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konfe-renciją „Genai: iš praeities į ateitį“. Ji tęsė trijų Baltijos valstybių mokslinio bendradarbiavimo tradiciją, gimusią dar XX a. pirmoje pusėje. Konferencijoje buvo pristatyti tarptautinį pri-pažinimą turinčių mokslininkų ne tik iš Baltijos šalių, bet ir Vokietijos, Suomijos genetiniai ir genominiai tyrimai, supažindinta su jų taikymo galimybėmis. Tradiciškai konferencijoje už intelektinių Baltijos šalių ryšių plėtojimą moks-lininkai ir intelektualai apdovanojami Baltijos mokslų akademijos medaliais ir diplomais. 2019 m. apdovanojimus pelnė Estijos genetikė prof. Maris Lan (Maris Laan) – už didelį indėlį Estijai, Latvijai ir Lietuvai bendradarbiaujant pagrindinės ir klinikinės reprodukcinės gene-tikos srityje, Latvijos genetikas prof. Izakas Rašalis (Īzaks Rašals) – už esminius genetikos tyrimus ir svarbų pedagoginį bei organizacinį indėlį plėtojant ir stiprinant fundamentinius bei taikomuosius augalų genetikos tyrimus Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, taip pat geneti-kas V. Kučinskas – už novatoriškus su Latvijos ir Estijos mokslininkais atliktų tyrimų rezultatus, leidusius interpretuoti baltų kilmę bei nustatyti jų genetinę įvairovę ir panašumus.

LMA lankėsi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Telekomunikacijų standartiza-cijos biuro direktorius dr. Česubas Li (Chaesub


MA prezidentai XVI Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijoje „Genai: iš praeities į ateitį“

Lee). Susitikime dalyvavo LMA prezidentas J. Banys, viceprezidentas Z. Dabkevičius ir LR ryšių reguliavimo tarnybos atstovai. ITU – seniausia dukterinė JT organizacija, koordinuo-janti viso pasaulio telekomunikacijos veiklą. Direktorius papasakojo apie ITU bendradar-biavimą su daugiau nei 800 organizacijų, tarp jų „Google“, „Huawei“, „Amazon“ ir kt., 150 universitetų bei mokslo institucijų, su kuriomis ITU yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis. ITU siekia plėsti ryšius su akademinėmis ben-druomenėmis, todėl dr. Č. Li pasiūlė LMA taip pat dalyvauti bendroje veikloje.

Gruodžio 18 d. LMA ir LMT lankėsi Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) prezidentas prof. Žanas Pjeras Burginjonas (Jean-Pierre Bourguignon). Susitikime taip pat dalyvavo ERC prezidento patarėja Sabinė Simros (Sabine Simmross), LMA prezidentas J. Banys, švietimo,

mokslo ir sporto viceministras V. Razumas ir LMT pirmininkas Romas Baronas. Buvo pri-statyta LMT, LMA ir ERC veikla, nagrinėtos Lietuvos mokslininkų galimybės dalyvauti ERC projektuose, aptarta naujų ir esamų pažan-gos centrų plėtra šalių regionuose, mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijų bendradarbia-vimas, mokslo kokybės gerinimo, vykdant bendras veiklas ir stiprinant plėtros šalių bei mokslinių tyrimų institucijų partnerystę, pers-pektyvos, Europos universitetų bendradarbia-vimo plėtotė.

2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė LMA kreiptis į Bulgarijos MA ir infor-muoti ją apie Lietuvos visuomeninę-akademinę iniciatyvą nustatyti dr. Jono Basanavičiaus žmo-nos Gabrielos Eleonoros Mol (Gabrela Eleonora Mohl) palaidojimo vietą. Buvo peržiūrėti Bulgarijos valstybinio archyvo fondai, susiję su


Lomo miesto kapinėmis. Atskleista, kad 1940 m. įsigaliojo įsakymas perkelti senąsias Lomo kapi-nes (kur ir buvo palaidota dr. J. Basanavičiaus žmona) į naują vietą. Manytina, kad G. E. Mol kapavietė nebuvo perkelta, nes ji šiame mieste neturėjo artimųjų. Dabar senųjų kapinių vieta yra privati nuosavybė ir užstatyta statiniais.

2019 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta LMA prezidentui J. Baniui už išskirtinį indėlį į feroelektros bei fazinių virsmų moksli-nius tyrimus ir inovacijas, už nuopelnus moks-lui ir lyderystę plėtojant mokslinius tyrimus. Baltijos Asamblėjos premijos tikslas – remti išskirtinius literatūros, meno ir mokslo laimė-jimus; parodyti bendrus Baltijos šalių interesus puoselėjant savo tautinę tapatybę ir savivertę; sukurti galimybę susipažinti su kaimyninių šalių pasiekimais; palaikyti nuolatinį Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių domėjimąsi Baltijos valstybių plėtra; stiprinti Baltijos šalių bendra-darbiavimą literatūros, meno ir mokslo srityse; skatinti visuomenę branginti baltų tautų ver-tybes; kelti Baltijos šalių literatūros, meno ir mokslo lygį.

RYŠIAI SU TARPTAUTINĖMIS

ORGANIZACIJOMIS, KURIŲ NARĖ YRA LMA

LMA atstovauja Lietuvai daugelyje tarptauti-nių mokslo organizacijų, vienijančių mokslų akademijas, mokslo politikos formuotojus ir tyrėjus. Tai Visos Europos mokslų akademijų federacijoje (ALLEA), Tarptautinėje mokslo taryboje (ICSU), Europos Sąjungos šalių akade-mijų mokslo konsultacinėje taryboje (EASAC), Tarptautinėje mokslų akademijų sąjungoje (IAP), Europos medicinos mokslų akademijų federacijoje (FEAM), Europos taikomųjų žemės ūkio, maisto ir gamtos mokslų akademijų sąjungoje (UEAA). Dalyvavimas šių tarptau-tinių organizacijų veikloje suteikia galimybę

šalies mokslo bendruomenei drauge su žino-mais Europos ir pasaulio mokslininkais, mokslo politikos kūrėjais spręsti globalius mokslo ir visuomenės uždavinius. Dalyvaudama tarptau-tinių organizacijų veikloje 2019 m. LMA kartu su kitomis akademijomis išsakė savo poziciją įvairiais tarptautinei mokslo bendruomenei aktualiais klausimais (žr. 25 p.).

Gegužės 8–10 d. Berne (Šveicarija) buvo paminėta ALLEA 25-erių metų sukaktis ir surengtas mokslo simpoziumas „Mokslas ir visuomenė šiuolaikinėje Europoje“. ALLEA įkurta 1994 m. besikeičiant Europos politinei situacijai ir stengiantis suvienyti Vakarų ir Rytų Europos akademijas. Ji jungia daugiau nei 50 akademijų iš daugiau nei 40 ES ir ne ES šalių. ALLEA generalinėje asamblėjoje ir simpo-ziume buvo per 200 dalyvių, Lietuvai atsto vavo LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Z. Dabkevičius. Diskutuota apie tai, kad aka-demijos turi būti nepriklausomos nuo valdžios ir bendradarbiauti rengiant strateginius doku-mentus, diegiant inovacijas, suprantamai ir įtikinamai pateikti mokslo žinias visuomenei. Daug dėmesio skirta jaunųjų akademijų kūri-mui pasaulyje.

Birželio 13–14 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje įvyko EASAC susirinkimas. Tarp 53 dalyvių iš 20 šalių mokslų akademijų buvo ir LMA prezidentas J. Banys bei viceprezidentas Z. Dabkevičius. Pirmoje susirinkimo dalyje buvo aptarta Baltijos ir Šiaurės šalių bendra-darbiavimo patirtis, esama situacija ir numa-tytos tolesnio bendradarbiavimo galimybės. Posėdyje, kuriam pirmininkavo Lietuvos ir Latvijos MA prezidentai J. Banys ir O. Sparytis, buvo išklausytas išsamus prof. Larso Valė (Lars Walløe) pranešimas „Istoriniai Baltijos ir Šiaurės šalių kontaktai nuo 1990 metų“. Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, siekdamos


pertvarkyti ir modernizuoti mokslo, studijų ir akademinę struktūrą, Baltijos ir Šiaurės šalių MA užmezgė ryšius – prasidėjo mokslininkų vizitai į Šiaurės šalis, buvo surengtos pirmo-sios bendros konferencijos. Konferencijoje buvo iškelta iniciatyva ateityje pasirašyti vieną bendrą septynių Baltijos–Šiaurės šalių bendradarbiavimo sutartį. LMA prezidentas J. Banys pateikė informaciją, kad LMA yra pasi-rašiusi sutartis su Norvegijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir trimis Švedijos akademijomis, bet kol kas neturi sutarties su Danijos MA. Didelis dėmesys susirinkime buvo skirtas ir klimato kaitos problemoms spręsti.

BMGMS pirmininkas V. Kučinskas lapkričio 20–23 d. dalyvavo Europos medicinos mokslų akademijų federacijos metiniame susirinkime Briuselyje (Belgija). Jame buvo aptarta, kaip vykdomi anksčiau priimti nutarimai, svarstyti Ispanijos veterinarijos mokslų ir Prancūzijos veterinarijos mokslų akademijų veiklos pla-nai, gilintasi į FEAM vykdomų programų problemas Europoje, atskirų šalių mokslų akademijų indėlį į FEAM veiklą. Lapkričio 22 d. Belgijos medicinos mokslų akademijoje įvyko konferencija „Migracija, sveikata ir medi-cina“. Renginio dalyviai svarstytais klausimais pateikė rekomendacijas, kurios paskelbtos FEAM tinklalapyje.

RYŠIAI SU TARPAKADEMINIŲ MOKSLINIŲ

MAINŲ PARTNERIAIS

Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas padeda užtikrinti kiekvienos šalies mokslo pažangą, todėl LMA kryptingai plėtoja moksli-nius mainus bendradarbiaudama su kitų šalių mokslų akademijomis.

Iki 2019 metų pabaigos LMA yra pasirašiusi mokslinio bendradarbiavimo sutartis su 27 užsienio šalių mokslo institucijomis: Armėnijos

nacionaline MA, Austrijos MA, Azerbaidžano nacionaline MA, Baltarusijos nacionaline MA, Bulgarijos MA, Berlyno-Brandenburgo MA, Britų akademija, Čekijos MA, Estijos MA, Izraelio tiks-liųjų ir humanitarinių MA, Juodkalnijos mokslų ir menų akademija, Latvijos MA, Lenkijos MA, Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių MA, Rumunijos akademija, Rusijos MA, Slovakijos MA, Slovėnijos mokslų ir menų akademija, Suomijos akademija, Švedijos karališkąja inžinerinių MA, Švedijos karališkąja literatū-ros, istorijos ir senovės MA, Švedijos karališ-kąja žemės ūkio ir miškininkystės akademija, Šveicarijos MA, Tiksliųjų ir humanitarinių MA Hamburge, Ukrainos nacionaline MA, Ukrainos nacionaline žemės ūkio MA ir Vengrijos MA, taip pat – savitarpio supratimo memorandumą su Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimų taryba ir fondu.

Mokslininkų komandiruočių išlaidas ap mo ka priimančioji akademija. Pagal moks-linio bendradarbiavimo sutartis atvykstančių mokslininkų priėmimas finansuojamas LMA biudžeto lėšomis.

Tarptautinių sutarčių teikiamomis galimy-bėmis gali naudotis visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai, nors dalis užsienio akademijų taiko tam tikrus apribojimus, pavyz-džiui, mokslininkai iš universitetų negali daly-vauti mainų programose. Pastaraisiais metais vis dažniau prioritetas teikiamas ne individu-aliems mokslininkų vizitams, o dvišalių moks-linių projektų įgyvendinimui.

LMA mokslinis bendradarbiavimas remiasi partnerystės, bendrų mokslinių tyrimų siekių, mokslininkų bendros patirties ir mokslinių tyrimų efektyvumo, taip pat abipusės naudos principais.

Ne ES šalių mokslininkams toks bendra-darbiavimas atveria naujų galimybių – kartu


su Lietuvos mokslininkais dirbti bendruose Europos projektuose.

2019 m. LMA priėmė 56 mokslininkus, atvykusius pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis. Užsienio šalių mokslininkai Lietuvos bibliotekose, archyvuose, mokslinių tyrimų centruose dirbo 378 dienas, o 29 Lietuvos mokslininkai užsienio mokslo institucijose – 211 dienų. Dalis vizitų buvo trumpalaikiai – mokslininkai vyko į konferencijas, seminarus, simpoziumus. Galimybėmis išvykti daugiausia naudojosi humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai (48 proc.), šiek tiek mažiau – techni-kos mokslų (31 proc.), žemės ūkio ir miškų mokslų (13,7 proc.), mažiausia – biologijos, medicinos ir geomokslų (7 proc.). Išsiplėtė mokslinių tyrimų sričių spektras, užsimezgė mokslinis bendradarbiavimas naujose srityse. Padaugėjo Lietuvos žemės ūkio ir miškų mokslų mokslininkų projektų su užsienio partneriais. Aktyvūs buvo LAMMC mokslo darbuotojai. Užsienio mokslininkus ypač domino biotech-nologijos, okeanologija, lazeriai ir kiti Lietuvos mokslininkų pasiekimai. Domėjimąsi humani-tariniais ir socialiniais mokslais lėmė bendras Lietuvos istorinis, kultūrinis ir literatūrinis

paveldas su Latvija, Lenkija, Baltarusija ir kitomis šalimis. Ypač daug bendradarbiaudami su kitomis šalimis nuveikė Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto ir LMAVB mokslininkai: parengtos studijos „Baltų kalbų atlasas“, „Baltų ir slavų kalbos ir dialektai Centrinėje Europoje“, „Protestantiškasis švie-timas LDK XVI–XVIII a.“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos požiūris į Lietuvos–Lenkijos uniją XVIII amžiuje“.

Lietuvos, Estijos, Latvijos, Bulgarijos istori-kai, etnologai ir folkloristai apibendrino bendro projekto „Balkanų ir Baltijos šalys vieningoje Europoje: istorija, religija ir kultūra“ darbo rezultatus – tarptautinėje konferencijoje Tartu mieste (Estija) pristatė keturių šalių projektą „Balkanų ir Baltijos šalių tyrimų studijos“. Jau išleistas dviejų tomų metraštis, mokslininkai tęs darbą ir parengs trečią metraščio tomą.

Palyginti su ankstesniais metais, 2019 m. padaugėjo atvykusiųjų vykdyti bendrų moks-linių projektų, ypač humanitarinių mokslų (82 proc.), technikos ir kitų tiksliųjų mokslų (13 proc.), o sumažėjo medicinos ir geomokslų (iki 4 proc.) bei žemės ūkio ir miškų mokslų (2 proc.) mokslininkų vizitų į Lietuvą.


LMA vardinės premijos

LMA yra įsteigusi 18 žymių Lietuvos moksli-ninkų vardais pavadintų premijų, kurių kiek-vienos konkursas skelbiamas maždaug kas ketveri metai. LMA prezidiumas, remdama-sis 2018 m. paskelbtų konkursų rezultatais, paskyrė keturias LMA vardines premijas.

JUSTINO MARCINKEVIČIAUS (literatūrolo-gija) premija skirta rašytojui, eseistui, litera-tūros kritikui Eimučiui Valentinui Sventickui už lietuvių poezijos, jos socialinių ir esteti-nių turinių tyrimus, už kūrybingą leidybinę literatūros tekstologiją. Pastaraisiais metais jo tyrinėjimuose daugiausia dėmesio skirta Just. Mar cinkevičiaus kūrybai ir veiklai su vok ti, tą suvokimą perteikiant visuome-nei. Savo knygose ir straipsniuose laureatas atskleidžia ir mokslinę Just. Marcinkevičiaus veiklą, jo pastangas puoselėti lietuvių litera-tūros palikimą ir lietuvių kalbą. V. Sventickas aktyviai dalyvauja šiai asmenybei vertinti skirtuose literatūros renginiuose ir konferen-cijose, rengdamas spaudai neskelbtus poeto kūrinius. V. Sventickas yra parašęs, parengęs ir išleidęs daugiau nei 30 literatūros kritikos knygų (monografijų), studijų ir kitų leidinių. Pamalonintas, kad Just. Marcinkevičiaus pre-miją gauna pirmasis, kaip prizinę vietą, laure-atas įteikiant apdovanojimą kvietė visus dar

tą patį vakarą skirti keletą minučių atsiversti ir paskaityti Just. Marcinkevičiaus knygą, o kas nespės, tiems pacitavo dvi Poeto eilutes: „Pasaulis – už mus. / Prieš mus – tik mes patys“.

POVILO BRAZDŽIŪNO (eksperimentinė fizika) premiją pelnė LMA narys prof. habil. dr. Arūnas Krotkus už darbų ciklą „Ultrasparčiosios op to elektronikos medžiagos ir prietaisai“. Lau reatas yra vienas žymiausių dabartinių Lietuvos fizikų, inicijavęs naujos krypties moks-linius tyrimus, kurių pagrindu buvo ieškoma medžiagų, tinkamų optoelektroninių prietaisų gamybai. A. Krotkus vykdė įvairius tarptauti-nius projektus, sukūrė naujus matavimo bei technologinius metodus, inicijavo aukštųjų technologijų įmonės UAB „Teravil“ įkūrimą. Akademikas, teikimo iškilmėse dėkojęs pagal Oskarų ceremonijos protokolą, džiaugėsi, kad baigė tą pačią mokyklą, kaip ir pats akad. P. Brazdžiūnas, ir dar vylėsi būti ne paskutiniu šios mokyklos auklėtiniu, kuris pelnys premiją.

JONO KUBILIAUS (matematika) premija įteikta akademikams prof. habil. dr. Vygantui Pau-lauskui ir prof. habil. dr. Donatui Surgailiui už dar bų ciklą „Darbai iš atsitiktinių pro-ce sų teorijos“. Laureatai yra žinomos pasau-lyje Lietuvos tikimybinės mokyklos atstovai.


Pirmoje eilėje iš kairės: akad. Valdematas Razumas, dr. Ilona Jukonienė, akad. Donatas Surgailis, Žydrūnas

Vičinskas, įvertintas VLKK apdovanojimu už 2018 m. LMA jaunųjų mokslininkų ir doktorantų darbų konkursui

teiktos studijos sklandžią ir stilingą lietuvių kalbą. Antroje eilėje iš kairės: Eimutisi Valentinas Sventickas,

akad. Arūnas Krotkus, akad. Vygantas Paulauskas, akad. Jūras Banys, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis

Premijuoti darbai atspindi jų mokslinę karjerą, kurioje svarbiausią dalį sudaro tikimybių teo-rijos ribinių teoremų analizė. Autorių teiktame darbų rinkinyje išskirtas aktualus ir sudėtingas objektas – atsitiktiniai procesai, pasižymintys stipriomis priklausomybėmis, specifine struk-tūra. Tokie uždaviniai priskirtini netradicinėms ribinių teoremų sritims, o gautieji rezultatai yra labai įvairiai taikomi. Premijos teikimo komi-sija yra pažymėjusi, kad laureatai ne tik yra tradicinės, gerai žinomos pasaulyje Lietuvos tikimybinės mokyklos atstovai, bet ir tapo šios mokyklos lyderiai: nemaža jų veiklos dėka mokykla išlaikė aukštą mokslinį lygį, origina-lumą ir tematikos aktualumą – vertybes, kurias suformavo mokyklos kūrėjai akademikai Jonas

Ku bilius, Vytautas Statulevičius ir Bronius Gri ge lionis.

TADO IVANAUSKO (gamtosauga) premija skirta dr. Ilonai Jukonienei už darbų ciklą „Briologiniai archyvai – Lietuvos mokslo ir gamtos istorijos paveldas“. Laureatė ne tik pati daugiau kaip du dešimtmečius kryptingai tyrinėja Lietuvos samanų florą, bet ir išsamiai išanalizavo anks-tesnių tyrinėtojų herbariumų rinkinius, pateikė daug naujų faktų bei mokslui reikšmingų patiks-linimų. Apdovanojimo iškilmėse I. Jukonienė pabrėžė, kad gamtosaugos problemos XXI a. yra labai aktualios ir akademiko T. Ivanausko paveldas šioje srityje neišvengiamai turi būti siejamas su šių dienų darbais.


Jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinės veiklos skatinimas

LMA, skatindama perspektyvius jaunų žmo-nių atliekamus mokslinius tyrimus, kasmet skelbia aukštųjų mokyklų studentų, jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų, stipendijų jauniesiems mokslininkams konkursus. 2019 m. premijuota 14 aukštųjų mokyklų studentų darbų ir skirti pagyrimo raštai 6 mokslinių darbų autoriams, taip pat premijuota 11 jaunųjų mokslininkų ir dokto-rantų darbų ir skirti 7 pagyrimo raštai.

MFChMS kuruojamo LMA Teodoro Grotuso fondo įsteigta stipendija LMA sesijoje įteikta Kauno technologijos universiteto doktorantui Tadui Dambrauskui.

LMA jaunųjų mokslininkų stipendijų kon-kurse skirta 15 stipendijų, mokamų 2019–2020 metais.

Šiuose konkursuose, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos konkurse Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, siekiantiems gauti LR Prezidentų stipendijas, gautų paraiškų vertinimą atlieka LMA nariai. Be to, jie ver-tina ir tarptautinėms nominacijoms teikiamas Lietuvos jaunųjų tyrėjų paraiškas.

LMA yra pasirašiusi memorandumą dėl „L'ORÉAL Baltic“, LMA ir Lietuvos nacionali-nės UNESCO komisijos bendradarbiavimo ski-riant L'ORÉAL stipendijas „Moterims moks le“. Ataskaitiniais metais „L'ORÉAL Bal tic“ nutarė

skirti vieną stipendiją daktaro laips nį turinčiai mokslininkei iki 40 metų ir papildomą stipendiją doktorantūros studentei iki 33 metų, siekiančiai užbaigti disertacijoje apibendrinamus tyrimus. Vasario 20 d. LMA įvyko ketinančių konkurse dalyvauti jaunųjų mokslininkių susitikimas su šį pres tižinį apdovanojimą jau gavusiomis Lie tuvos mokslininkėmis – dr. Urte Neniškyte (2017) ir dr. Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen (2018). Renginyje dalyvavo ir savo mintimis apie „L'ORÉAL Baltic“„Moterims moksle“ stipendijas pasidalijo Lietuvos nacio-nalinės UNESCO komisijos generalinė sekre-torė Asta Junevičienė ir LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius.

Birželio 11 d. Latvijos universiteto Didžiojoje au loje vyko „L'ORÉAL Baltic“ „Moterims moks le“ apdovanojimų iš ki lmės. Joje dalyvavo ir LMA delegacija, vadovaujama LMA prezi-dento J. Ba nio. Penkiolikos metų Latvijoje ir trejų metų programos įgyvendinimo sukakties Estijoje ir Lietuvoje proga 6 000 Eur dydžio sti-pendijos buvo skirtos Lietuvos mokslininkėms dr. Jurgitai Skiecevičienei ir doktorantūros stu-dentei Mildai Alksnei. Taip pat trys stipendijos buvo suteiktos Latvijos mokslininkėms ir dviem mokslininkėms iš Estijos.

LMA skatina jaunųjų mokslininkų ir iški-liausių pasaulio tyrėjų tiesioginius kontaktus.


Iš kairės: „L'ORÉAL Baltic“ „Moterims moksle“ stipendijos laimėtoja dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen,

„L'ORÉAL Baltic“ „Moterims moksle“ stipendijos laimėtoja dr. Urtė Neniškytė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO

komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė

Akademija yra pasirašiusi Savitarpio supratimo memorandumą su Lindau Nobelio laureatų susitikimų taryba ir fondu. Kiekvienais metais šios organizacijos Vokietijos mieste Lindau rengia Nobelio premijos laureatų susitikimus su jaunaisiais mokslininkais iš viso pasaulio. 2019 m. 69-asis Nobelio premijos laureatų susi-tikimas buvo skirtas fizikai. LMA į minėtą ren-ginį delegavo dr. Mantą Šimėną ir doktorantą Kazimierą Badoką iš VU. Forume dalyvavo 39 Nobelio premijos laureatai ir 580 tarptautinę atranką įveikusių studentų bei jaunųjų moks-lininkų iš viso pasaulio.

LMA yra patikėta administruoti Pasaulio mokslininkų federacijos (PMF) Lietuvos nacio-nalines stipendijas. Rugsėjo mėn. LMA paskelbė kvietimą teikti paraiškas PMF stipendijoms gauti. Konkurse galėjo dalyvauti doktorantai

ir jaunieji mokslininkai, vykdantys mokslinę tiriamąją veiklą vadovaujant iškiliems Lietuvos mokslininkams. Konkurso dalyvių mokslinė veikla turi būti susijusi su viena iš 15-kos PMF įvardytų globalių problemų. Planuojama skirti 10 stipendijų, kurios bus mokamos 2020 metais.

MFChMS ir TMS surengta 9-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Fizinių ir techno-logijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Joje dalyvavo 39 jaunieji mokslininkai iš VU, VGTU, KTU, VDU, FTMC. Asociacijos INFOBALT stipen-dijų fondas siekė 5,5 tūkst. eurų ir buvo skirtas trims vardinėms (I – 2 000 Eur, II – 1 500 Eur, III – 1 000 Eur) ir penkioms skatinamosioms (po 200 Eur) stipendijoms. Diplomų ir premijų įteikimo iškilmės vyko 2019 m. kovo 21 d. Renginyje kalbėjo ŠMSM ministras Algirdas Monkevičius, LR Ministro Pirmininko patarėja

Unė Kaunaitė, LMA prezidentas J. Banys. Laureatų apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo asociacijos INFOBALT prezidentas Giedrius Markevičius, VšĮ Visorių informacinių tech-nologijų parkas direktorius Saulius Arelis ir plėtros projektų vadovas Edmundas Žvirblis, generalinis INFOBALT rėmėjas – specialiosios uždarojo tipo privataus kapitalo investicinės bendrovės „INVL Technology“ vadovaujantis partneris Kazimieras Tonkūnas.

BMGMS bendradarbiauja su UAB „Thermo Fis her Scientific Baltics“. Ši tarptautinė bio-techno logijos srityje dirbanti įmonė jau dvylika metų remia skyriaus narių organi-zuojamą konferenciją jauniesiems mokslinin-kams „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“.

Siekdamas telkti jaunuosius mokslinin-kus, atliekančius tyrimus pagal agronomijos, miškininkystės, zootechnikos ir veterinarinės medicinos, žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos, maisto saugos ir kokybės kryptis, skatinti jų

bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą, ŽŪMMS lapkričio 14 d. surengė 8-ąją (trečią kartą tarptautinę) jaunųjų mokslininkų kon-ferenciją „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“. Joje dalyvavo 30 pranešėjų iš Lietuvos ir Latvijos. Buvo išrinkti ir diplomais bei atminimo dovanomis paskatinti devyni geriausių pranešimų autoriai, visiems prane-šėjams įteikti dalyvio pažymėjimai.

TMS narys S. Tamulevičius rugpjūčio mėn. jau 21 kartą surengė tarptautinę konferenciją Palangoje „Šiuolaikinės medžiagos ir technolo-gijos“ (Advanced Materials and Technologies), skirtą jauniesiems mokslininkams. Šiose kon-ferencijose yra dalyvavę daugelio Europos šalių doktorantai ir jaunieji mokslininkai. A. L. Telksnys, keliantis idėją jau mokyklose pradėti mokyti robotikos pagrindų, kartu su doktorantu Linu Aidoku parengė VU bakalauro studijų programos pasirenkamą dalyko modulį „Humanoidų robotikos pagrindai“.

LMA PADALINIŲ

IR ĮSTAIGŲ VEIKLA


LMA Jaunoji akademija

Per pirmuosius LMAJA veiklos metus buvo surengti aštuoni posėdžiai, vienas jų – išva-žiuojamasis LAMMC Sodininkystės ir daržinin-kystės institute.

LMAJA veikla buvo vykdoma keturiomis kryptimis: 1) bendradarbiavimas su kitų šalių jaunosiomis akademijomis ir jauniesiems mokslininkams atstovaujančiomis organiza-cijomis; 2) atstovavimas Lietuvos jauniesiems mokslininkams; 3) mokslo politikos ir mokslo skatinimo veikla; 4) mokslo populiarinimo veikla.

Gegužės 17–18 d. Helsinkyje (Suomija) vyko Europos jaunųjų akademijų suvažiavi-mas, kuriame dalyvavo ir LMAJA pirmininkas D. Murauskas. Į šį jauniesiems mokslininkams reikšmingą renginį atvyko nemažai Europos jaunųjų akademijų atstovų, taip pat Globalios jaunosios akademijos (Global Young Academy), Europos jaunosios akademijos (Young Academy of Europe), Europos doktorantų ir jaunųjų mokslininkų tarybos (Eurodoc) atstovai. Su -va žiavime ypatingas dėmesys buvo skirtas mokslininkų ir politinių sprendimų priėmėjų bendradarbiavimui, mokslo svarbai politikoje. Buvo keliamas mokslininko, kaip pagalbininko priimant politinius sprendimus, vaidmuo. Diskusijų dalyviai sutarė, kad nors moksli-ninkų vykdoma misija nebūtinai sutampa su

politikų veiklomis, tačiau politiniai sprendi-mai turėtų būti papildyti kokybišku moksliniu pagrindimu.

Kokią vietą sprendžiant mokslo politikos klausimus turi užimti jaunieji mokslininkai? Kaip užtikrinti kuo didesnį mokslu pagrįstų žinių prieinamumą visuomenei? Kaip aka-deminiame pasaulyje pasiekti lyčių lygybę? Šie ir kiti aktualūs klausimai buvo aptariami kovo 19–20 d. vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų susitikime, vykusiame Stokholme (Švedija). Jame dalyvavo ir LMAJA atstovai – dr. D. Murauskas, dr. Olga Mastianica-Stankevič ir dr. Diana Marčiulynienė. Susi ti-kime daug dėmesio buvo skirta lyčių lygybei akademinėje veikloje, aptarti įvairūs diskri-minacijos atvejai. Pažymėta, kad lyčių lygybė akademinėje bendruomenėje yra būtina norint užtikrinti mokslo kokybę. Jaunųjų akademijų nariai pritarė būtinybei skatinti kuo didesnę lyčių lygybę, kovoti su įvairių formų diskrimi-nacija siekiant sėkmingos mokslinės karjeros.

Rugpjūčio 12 d. LMAJA pasirašė ben-drą Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Es tijos jaunųjų akademijų ir Latvijos jaunųjų mokslininkų asociacijos pareiškimą dėl lyčių lygybės užtikrinimo akademinėje bendruome-nėje. Pasirašyto pareiškimo tikslas – įvertinti iniciatyvas ir nustatyti strategijas, kurios gali


2019 m. sausio 10 d. įvyko pirmasis LMA Jaunosios akademijos posėdis. LMAJA pirmininku išrinktas

dr. Donatas Murauskas (Vilniaus universiteto Teisės fakultetas), moksline sekretore – dr. Olga Mastianica-

Stankevič (Lietuvos istorijos institutas)

būti įgyvendintos gerinant lyčių lygybę akade-minėje bendruomenėje. Pareiškime pateikti prioritetiniai siūlymai visoms akademinės vei-klos sritims: įsidarbinimo, mokslinių tyrimų finansavimo, tarptautinio mobilumo, mokslinės konkurencijos ir karjeros.

Gegužės 3 d. LMA pirmą kartą įvyko Baltijos valstybių jauniesiems mokslininkams atstovau-jančių organizacijų susitikimas. Jame dalyvavo LMAJA nariai, Estijos jaunosios akademijos ir Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovai. Forume trijų jaunųjų mokslininkų organizacijų vadovai aptarė vykdomas mokslo politikos, jau-nųjų mokslininkų atstovavimo ir mokslo popu-liarinimo veiklas, planus ir patirtis. Latvijos ir Estijos atstovės daug dėmesio skyrė bendradar-biavimo su mokslo politikos sprendimų priėmė-jais patirčiai. Baltijos jaunuosius mokslininkus

vienijančių organizacijų atstovai pabrėžė būti-nybę siekti glaudesnio bendradarbiavimo, kad būtų stiprinamos jaunųjų mokslininkų pozici-jos visose Baltijos šalyse.

2019 m. LMAJA žengė pirmą žingsnį plės dama bendradarbiavimą ir su užsienyje gyvenančiais Lietuvos mokslininkais. Rugsėjo 13–15 d. Briuselyje (Belgija) įvyko metinis Pasaulio lietuvių profesionalų klubų susitiki-mas. Jame dalyvavo daugiau nei 70 lietuvių diasporos profesionalų iš 14 valstybių. Viena svarbių susitikimo dalių – diskusija „Švietimo ateitis ir dirbtinis intelektas“, kurioje įžvalgas išsakė ir LMAJA atstovas dr. D. Murauskas.

LMAJA siekia tapti svarbiausia jaunie-siems mokslininkams atstovaujančia organi-zacija. 2019 m. pradėtas įgyvendinti jaunųjų mokslų daktarų akademinei karjerai skirtas


2019 m. gruodžio 17 d. LMA narių visuotiniame susirinkime įteikti Jaunosios akademijos nario diplomai

ketverių metų kadencijai išrinktiems LMAJA nariams. Nuotraukoje (iš kairės į dešinę), pirmoje eilėje –

LMAJA nariai: Mangirdas Malinauskas, Aleksandr Novoslavskij, Jevgenij Chmeliov, Rita Armonienė,

Aldona Balčiūnaitė, Jurgita Skiecevičienė, LMAJA mokslinė sekretorė Diana Mačiulynienė, LMAJA narė

Jurga Miliauskienė, antroje eilėje – švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, LMAJA

nariai: Remigijus Paulavičius, Tomas Petreikis, Vytautas Rinkevičius, Giedrius Gasiūnas, trečioje eilėje –

LMAJA nariai Juozas Kupčinskas ir Edvinas Orentas, LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, LMAJA narys

Vaidas Palinauskas, LMAJA pirmininkas Mindaugas Gedvilas ir LMA prezidentas Jūras Banys

projektas. Jaunoji akademija, susitikusi su jau-naisiais mokslų daktarais ir atlikusi viešųjų tyrimų analizę, Lietuvos mokslo ir studijų ins-titucijas kvietė prisidėti prie jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principų for-mavimo ir įgyvendinimo. Spalio 24 d. kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis organizavo diskusiją „Jaunųjų mokslo daktarų akademinės karjeros principai“. Tikimasi, kad inicijuotas procesas taps ilgalaikis. Jaunų jų

mokslų daktarų akademinės karjeros prin ci-pai – tai bandymas pažvelgti į jaunųjų mokslų daktarų karjerą kitaip, ne tik per darbo užmo-kestį. Bus siekiama, kad ilgainiui šis projektas padėtų surinkti ir viešinti gerąsias Lietuvos mokslo ir studijų institucijų praktikas, kuriomis stiprinamos jaunųjų mokslų daktarų galimybės siekti akademinės karjeros.

Kovo mėn. LMAJA teikė nuomonę LMT dėl Valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių minimalių


kvalifikacinių reikalavimų aprašo. 2019 m. LMAJA nariai dalyvavo LMA sudarytose Aukš tųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso ekspertinėse komisijose, LMA orga-nizuotuose mokymuose Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso dalyviams.

Itin svarbi LMAJA veiklos dalis – dalyvavi-mas Lietuvos mokslo politikoje. Tarp įvairių LMAJA organizuotų iniciatyvų galima išskirti ko vo 26 d. vykusią tarptautinę diskusiją tech-nologijų etikos klausimais „Technologijų plėtra ir etikos aspektai“, organizuotą kartu su VU Teisės fakulteto tyrimų grupe „Žmogaus tei-sės ir technologijos“. Renginyje svarbiais eti-kos klausimais diskutavo pripažinti Lietuvos ir užsienio ekspertai: filosofai, technologijų mokslų atstovai, bioetikos ekspertai, teisinin-kai. LMAJA narė dr. D. Marčiulynienė (nuo 2019 m. gruodžio 12 d. LMAJA mokslinė sekre-to rė) prisidėjo rengiant jaunųjų mokslininkų konferenciją „Jaunieji mokslininkai – žemės

ūkio pažangai“, kuri 2019 m. lapkričio 14 d. vyko LMA.

LMAJA nariai aktyviai skaitė paskaitas moksleiviams ir nutiesė kelią glaudesniam ilgalaikiam bendradarbiavimui su nacionaline moksleiviams atstovaujančia organizacija – Lietuvos moksleivių sąjunga. Rugpjūčio 12 d. Lietuvos moksleivių sąjungos vasaros forume dr. D. Murauskas skaitė paskaitą „Iškreipta re a lybė – kada galime pasitikėti informacija?“. LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMAJA tęsė renginių ciklą „Jaunoji akademija visuomenei“. 2019 m. kovo 7 d. dr. O. Mas tia-ni ca-Stankevič skaitė paskaitą „Žie do paslap-tis: arba apie 1863–1864 m. sukilimo dalyvių pa laidojimus Gedimino kalne“ Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje, gegužės 10 d. – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Savaitraštyje „Respublika“ išspausdintas LMAJA mokslo populiarinimo ir mokslo politikos formavimo straipsnis „Užtvanka protų nutekėjimui“.


Leidybos skyrius

Leidybos skyrius 2019 m. rengė ir leido de šimt spausdintų bei elektroninių LMA pe rio dinių mokslo žurnalų: „Acta medica Li tu a nica“, „Biologija“, „Chemija“, „Energetika“, „Fi losofija. Sociologija“, „Geologija. Geografija“, „Lit h ua-nian Journal of Physics“, „Lituanistica“, „Me no-tyra“ ir „Žemės ūkio mokslai“. Iš viso išleisti 38 žurnalų numeriai.

Iki 2019 m. birželio mėn. mokslo perio-dikos leidyba buvo finansuojama ES struktū-rinių fondų lėšomis (projektas „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“; II etapas). Į trečiąjį projekto etapą pateko šeši leidiniai: „Biologija“, „Chemija“, „Filosofija. Sociologija“, „Lithuanian Journal of Physics“, „Li tuanistica“ ir „Menotyra“. „Acta medica Li tua-nica“ ir „Energetika“ užsitikrino vienerių metų finansavimą, o žurnalų „Geologija. Geografija“ ir „Žemės ūkio mokslai“ leidyba nuo antrojo nume-rio buvo finansuojama LMA biudžeto lėšomis.

Skyrius atliko visus leidybos proceso dar-bus: redagavo rankraščius ir skaitė korektūrą, maketavo, organizavo spaudos darbus ir vykdė jų kontrolę, rengė elektroninius leidinius, juos platino. Visi žurnalai išėjo keturis kartus per metus, išskyrus „Geologiją. Geografiją“ – buvo išleisti du numeriai. 2019 m. publikuota 218 mokslinių straipsnių: 38 paskelbti „Filosofijos. Sociologijos“, 30 – „Biologijos“, 27 – „Acta medica

Lituanica“ žurnaluose. Mažiausia straipsnių išspausdinta „Geologijos. Geografijos“ (6) ir „Ener getikos“ (13) žurnaluose. LMA periodi-niuose mokslo leidiniuose vyravo Lietuvos auto-rių darbai. Žurnaluose „Geologija. Geografija“ ir „Lituanistica“ 2019 m. publikuoti tik Lietuvos mokslininkų straipsniai. Daugiausia užsienie-čių straipsnių paskelbta „Biologijos“ (20 vnt.) ir „Filosofijos. Sociologijos“ (16 vnt.) žurna-luose. Bendra 2019 m. žurnalų apimtis yra 316 spaudos lankų. Didžiausia apimtimi išsiskyrė „Filosofija. Sociologija“ (45 sp. l.), „Lituanistica“ (42 sp. l.) ir „Biologija“ (40,75 sp. l.), žr. 1 priedo III lentelę 114 p.

LMA mokslo žurnalai atvirai prieinami Leidybos skyriaus interneto svetainėje www.lmaleidykla.lt. Žurnalų, patekusių į ES pro-jekto „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ trečiąjį etapą, straipsniai skelbiami ne tik PDF, bet ir HTML formatais. Mokslo žurnalai publikuojami naudojant OJS (Open Journal Systems) atvirojo kodo elektro-ninio publikavimo platformą. Visiems LMA mokslo žurnalų straipsniams priskiriami DOI (Digital Object Identifier – intelektinės nuo-savybės skaitmeninių objektų atpažinimo numeriai) ir užregistruojami „Crossref“ agen-tūroje. Visiems žurnalams sukurtos prieigos pateikti ir recenzuoti straipsnius elektroninėje


platformoje. Trys LMA mokslo žurnalai („Chemija“, „Lithuanian Journal of Physics“ ir „Fi losofija. Sociologija“) indeksuojami ir re feruojami „Clarivate Analytics WoS“, „Acta medica Lituanica“ – „PubMed“, „Energetika“, „Chemija“ ir „Filosofija. Sociologija“ – SCOPUS, dauguma žurnalų – EBSCO, „Index Copernicus“ ir kitose labiau specializuotose duomenų bazėse. Nuolatos vykdoma mokslinių straipsnių

autorystės ir originalumo patikra „CrossCheck“ sistema, patikrinama mažiausia po tris kie-kvieno žurnalo numerio straipsnius (2019 m. patikrinti 192 moksliniai straipsniai). Parengta LMA mokslo žurnalų leidybos etikos, interesų konfliktų prevencijos politika ir nuostatos dėl autorių teisių.

2019 m. šalies ir užsienio bibliotekoms žur-nalai buvo teikiami pagal mainų programas.


Kiekvieno žurnalo mainų programoms buvo skirta 16–80 egzempliorių. Populiariausi žurnalai – „Biologija“ (80 vnt.), „Lituanistica“ (71 vnt.), „Chemija“ ir „Lithuanian Journal of Phy sics“ (po 60 vnt.), „Filosofija. Sociologija“ (50 vnt.), „Geologija. Geografija“ (45 vnt.). LMA Vrublevskių biblioteka siuntė žurnalus į 33 pasaulio šalis. Geografija labai plati. Dau-giausia žurnalų pateko į Lenkijos, Vokietijos, JAV, Rusijos, Rumunijos ir Čekijos įvairias mokslinių institucijų bibliotekas. Į Latvijos ir Rusijos mokslo institucijas siunčiami visi LMA leidžiami mokslo žurnalai, išskyrus „Menotyrą“ (nesiunčiamas į Latviją) ir „Žemės ūkio moks-lus“ (nesiunčiamas į Rusiją). Visus žurnalus buvo galima prenumeruoti. Didžiausio dėmesio sulaukė „Menotyra“, „Lithuanian Journal of Phy-sics“, „Lituanistica“ ir „Filosofija. So cio logija“.

Leidybos skyriaus darbuotojai noriai kėlė kvalifikaciją: dalyvauta seminare „ES autorių teisių reformos poveikis visuomenei“; lietuvių kalbos redaktoriai dalyvavo praktiniuose pava-sario ir rudens seminaruose „Teksto redaga-vimo aktualijos“, lietuvių kalbos terminologijos forumo kvalifikacijos tobulinimo konferenci-jose „Kalbos ir terminologijos technologijos“ ir „Praktiniai kalbos technologijų aspektai“; anglų kalbos redaktoriai dalyvavo konferencijoje „Kaip palengvinti vertimo procesą naudojant AutoHotkey“.

Periodinių mokslo žurnalų leidybos proce-sas buvo organizuojamas bendradarbiaujant su LMA mokslų skyriais, leidinių sudarytojais ir jų redakcinėmis kolegijomis, straipsnių autoriais.


Skyrius „Mokslininkų rūmai“

Skyriaus tikslas – populiarinti mokslą ir kultūrą, skatinti visuomenės ir tyrėjų dialogą, ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, skleisti žinias apie nacionalinį kultūros paveldą. Siekiama didinti LMA veiklos žinomumą, skaidrumą ir atsiskai-tymą visuomenei, telkti mokslo bendruomenę mokslo ir kultūros populiarinimo veiklai, prisi-dėti prie mokslininko karjeros prestižo kėlimo, mokslo ir kultūros plėtros.

Per metus skyrius organizavo 70 rengi-nių, kuriuose apsilankė per 7 tūkst. dalyvių. Tęsiamas renginių ciklas „Mokslas visuomenei“. Spalio 28 d. seminare Vilniaus r. biologijos ir chemijos mokytojams akad. V. S. Laurinavičius skaitė paskaitą „Fermentai medicinoje ir jų panaudojimas“, o VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto prof. Rimantas Stukas – „Pažvelkime į maistą ir mitybą kaip į rizikos veiksnį sveikatai“. Skyrius su LMAJA organizavo keletą renginių iš ciklo „Jaunoji akademija visuomenei“. Jau treti metai talki-nama Vilniaus technologijų ir dizaino kole-gijai organizuojant tarptautinę konferenciją „Technologinės inovacijos 2019“. Lapkričio 13 d. konferencijai pasiūlyta akad. A. L. Telksnio pas-kaita „Robotai humanoidai – bendradarbiaujan-tys su žmonėmis prietaisai“.

Siekiant didinti mokslininko profesijos patrauklumą, daug dėmesio skiriama jaunajai

kartai ugdyti. Tarp jaunimo ypač populiarūs ciklo „Mokslo žinių dienos“ renginiai. Vilniaus moksleiviams ir gimnazistams mokslininkai skaitė paskaitas, buvo surengtos ekskursijos į įvairių mokslinių centrų laboratorijas ir gamyklas. Spalio 22 d. ir lapkričio 21 d. orga-nizuotos ekskursijos į UAB „Lietpak“ – didžiau-sią polimerinių medžiagų gamyklą, lapkričio 14 d. – į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijas. Vilniaus licėjaus moksleiviai lankėsi Santaros širdies ir krūtinės chirurgijos centro operacinėse, klausėsi kardiochirurgo dr. Viliaus Janušausko paskaitų. Vilniaus gim-nazijose lankėsi įvairių mokslo sričių atstovai. Moksleiviai susitiko su mokslininkais ir klausėsi jų paskaitų informatikos, medicinos, biologi-jos, chemijos, fizikos ir psichologijos temomis. Nemenčinės Gedimino gimnazijoje organizuo-tos V. S. Laurinavičiaus, prof. R. Stuko, dr. Prano Kiznio paskaitos. Vilniaus mokyklose ir gimnazi-jose lankėsi VU doc. Vytautas Ratkevičius, MRU doc. Rimantas Delkus, etnologas prof. Libertas Klimka, psichologė VU doc. Gražina Gintilienė ir kiti. Profesoriai ne tik skaitė paskaitas, bet ir pasakojo apie mokslininko profesiją.

Skyrius siekia mokslo ir kultūros laimėji-mais sudominti kuo didesnę ir įvairesnę visuo-menės auditoriją, sukurti teigiamų emocijų. Renginiuose kalbama apie ryškiąsias mokslui ir


Akademikas Leonardas Kairiūkštis, akademikas Zenonas Dabkevičius, skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė

Aldona Daučiūnienė

kultūrai nusipelniusias asmenybes, originaliai minimos valstybės šventės. Skyrius organizuoja mokslininkų sukaktuvių vakarus, pokalbius, diskusijas aktualiomis gyvenimo temomis, naujų knygų sutiktuves ir aptarimus, moksli-ninkų ir kultūrai nusipelniusių žmonių atmi-nimo vakarus, koncertus.

Sausio 15 d. su ŽŪMMS buvo pristatytas L. Kairiūkščio penkiakalbis „Aiškinamasis miš-kininkystės terminų žodynas“ ir paminėtas aka-demiko 90-metis.

Balandžio 23 d. kartu su HSMS surengtas kompozitoriaus G. Kuprevičiaus jubiliejinis koncertas, kuriame muzikavo styginių kvarte-tas „Mėnulio keturi“, buvo parodytas Roberto Verbos dokumentinis filmas „Maestro jau-nesnysis“. Su BMGMS vasario 4 d. surengti A. Skir kevičiaus akademiniai skaitymai jo

80-mečio proga. Talkino Balio Dvariono mu-zikos mokyklos moksleivis akordeonistas Vid mantas Bražinskas ir dainininkė Rugilė Klimai tytė, pianistė Vaiva Blažienė. Iš ciklo „Įžy mių žmonių portretai“ kovo 19 d. su MFChMS organizuotas renginys, skirtas buvu-sio LMA prezidento Juozo Matulio 120-osioms metinėms. Meninę programą atliko J. Matulio proanūkis M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokas Bernardas Sokolovas, Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos moksleiviai – gitarų duetas Augustas ir Algirdas Poškos.

Spalio 29 d. Stepono Kairio fondo pirmi-ninko Dobilo Kirvelio iniciatyva su MFChMS surengtas fiziko Antano Žvirono šviesiam atmi-nimui skirtas vakaras. Meninę programą atliko Vienos muzikos ir teatro universiteto studentė Elžbieta Liepa Dvarionaitė.


Kunigas Algirdas Toliatas, lydimas leidyklos „Tyto alba“ vadovės Lolitos Varanavičienės (dešinėje)

ir Aldonos Daučiūnienės, atvyko į susitikimą su jo knygų skaitytojais

Rašytoja Aldona Ruseckaitė, skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė, akademikas

Vytautas Martinkus prieš knygos apie Salomėją Nėrį „Padai pilni vinių“ pristatymą


Rugsėjo 19 d. Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės buvo pažymėtos LMA dar buo-to jams skirta edukacine programa ir eks kursija į Vaižganto memorialinį muziejų-butą Kaune. Muziejaus direktorius Remigijus Jakulevičius pasakojo pažangos idėjomis rišančio, visiems savo šviesos spindulį teikusio rašytojo gyvenimo ir daugybės darbų istoriją. Kunigo ir rašytojo svetainėje jaukiai skambėjo A. Daučiūnienės paskaityta Lino darbų pasaka iš „Pragiedrulių“. Tokia ekskursija organizuota ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos auklėtiniams.

Rugsėjo 24 d. pristatytas Aldonos Rusec-kai tės romanas „Padai pilni vinių“ apie vienos talentingiausių ir prieštaringiausiai vertina-mos poetės Salomėjos Nėries tragišką gyvenimą ir karo metų kūrybą, kuri sugulė į knygelę „Prie di delio kelio“. Poetės eilėraščius skaitė A. Daučiūnienė, dainas atliko Regina Šilinskaitė ir Eleonora Taškinaitė. Į „auksaburniu“ vadinto talentingiausio romanisto ir publikos numy-lėtinio Juozo Baltušio „Dienoraščių“ I tomo sutiktuves balandžio 18 d. susirinko daug jo asmenybės ir kūrybos gerbėjų. Iš Australijos atvyko rašytojo dukra Rita Baltušytė, daly-vavo politikas Česlovas Juršėnas, literatūros kritikai Valentinas Sven tic kas, V. Daujotytė-Pakerienė, kino režisierius Gytis Lukšas, buvo parodytos dokumentinio filmo apie J. Baltušį ištraukos. Spalio 25 d. Trečiojo amžiaus uni-versitete pristatyta A. Ruseckaitės knyga apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“. Rugsėjo 26 d. su ŽŪMMS surengta diskusija „Sveikas maistas“, kurią vedė LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius. Sausio 17 d. V. Martinkus isto-rikus ir literatūros kritikus pakvietė diskusijai

apie istorinį romaną „Ar iš lietuvių literatūros galima pramokti Lietuvos istorijos?“. Lapkričio 7 d. įvyko diskusija „Iš kunigaikščių Radvilų istorijos: Lietuvių evangelikų reformatų nekro-polis Kėdainiuose“ – tai Reformacijos dienai skirtas renginys.

Ryškios asmenybės visada pritraukia daug gerbėjų. Jaunimo ir vyresniųjų numy-lėtinis kun. Algirdas Toliatas lapkričio 21 d. LMA pristatė naująją savo knygą „Ramybė tau“. Dalyvavo leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. Tai tarp tautinis projektas, knyga pirmiausia pasirodė ispanų kalba ir buvo skirta pasaulinei auditorijai.

Vasario 27 d. įvyko VLKK apdovanojimų ceremonija „Sraigės“.

Buvo surengta keletas koncertų: kovo 6 d. Lie tuvos mokslo premijų teikimo iškil-mė se meninę programą atliko violončelinin-kas Glebas Pyšniakas ir akordeonistas Tadas Motiečius; balandžio 11 d. įvyko tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“ koncertas, kuriame da lyvavo Italijoje gyvenanti dainininkė Olesia Mamonenko su kolegėmis ir Julija Stupnianek-Kalėdienė su savo studentėmis; gegužės 9 d. koncertas „Motule mano, širdele mano“, buvo skir tas Motinos dienai; gruodžio 17 d. šventinio LMA narių visuotinio susirinkimo dalyviams koncertavo Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė ir Linas Dužinskas; gruodžio 31 d. naujameti-niame koncerte „Muzikinis konfeti“ pasirodė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Jonas Sakalauskas ir Julija Stupnianek-Kalėdienė, fleitininkė Viktorija Zabrodaitė, pia-nistė Nijolė Baranauskaitė, renginį vedė Irena Žilinskienė.


ES struktūrinių fondų paramos projektų valdymo grupė

LMA vykdo tris ES struktūrinių fondų remia-mus projektus: „Nacionalinės mokslo popu-liarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“ (09.3.3-ESFA-V-711-02-0001), „Periodinių moks lo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ (09.3.3-ESFA-V-711-01-0004) ir „Tyrėjų kompe-tencijų stiprinimas rengiant projektų paraiš-kas“ (09.3.3-ESFA-V-711-04-0003).

Pirmasis iš jų vykdomas kartu su partne-riais: VU, VGTU, VDU, VšĮ „Mokslas ir inovacijos visuomenei“, KU, Baltijos pažangių technolo-gijų institutu, VšĮ „Kino pavasaris“. Projekto pradžia – 2016 m. gegužės 20 diena. Gegužės mėn. pasirašytas papildomas susitarimas su Europos socialinio fondo agentūra dėl pro-jekto pratęsimo 36 mėnesiams, iki 2022 m. gegužės 20 d. skirtas papildomas finansavi-mas – 1 204 287,61 Eur. Iš viso parama siekia 2 507 526,21 Eur, iš jų LMA – 1 797 030,92 Eur. Iki metų pabaigos panaudota 52 proc. paramos lėšų. Projekto tikslas – vykdyti mokslo popu-liarinimo sistemos plėtrą formuojant mokslo populiarinimo tradicijas ir kuriant naujas modernias mokslo populiarinimo priemones. LMA sklandžiai ir sėkmingai įgyvendino pro-jekte numatytas veiklas.

Vienas svarbiausių ir efektyviausių būdų šviesti visuomenę – mokslo populiarinimo knygos, kurių autoriai pateikia visuomenei

svarbiausias mokslo ir technologijų plėtros tendencijas, supažindina su asmenybėmis ir esminiais mokslo raidos etapais. Mokslo populiarinimo knygose nagrinėjamos tokios visuomenei aktualios temos kaip klimato kaita, bioetika, klonavimas, medicinos tech-nologijos, informacijos ir duomenų saugumas, socialiniai iššūkiai, energetikos ir ekonomikos ateities vizija ir daugelis kitų. 2019 m. išleista viena mokslo populiarinimo knyga iš serijos „Mokslas visiems“ – Styveno Monro Lipkino (Steven Monroe Lipkin) ir Džono R. Luomos (Jon R. Luoma) „Genomų amžius“ (1500 egz.). Rugsėjo mėn. išleistas papildomas 500 egz. Martino Fordo (Martin Ford) „Robotų era“ ir Merės Rouč (Mary Roach) „Gurkšt“ knygų tiražas. Sėkmingai atlikta knygų viešinimo kampanija, organizuotas naujausios knygos pristatymas, parengti ir publikuoti straips-niai nacionalinėje bei regioninėje spaudoje. 2019 m. antroje pusėje ekspertų komisijos įver-tino ir atrinko tris užsienio autorių ir keturias Lietuvos autorių knygas, vykdomi leidybos darbai.

Lietuvos mokslo premijos (LMP) yra presti-žinės, kiekvienais metais skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plė-tros darbus. Siekiant didinti LMP konkursui


Konkursų dalyviai pagal projektą „Tyrėjų kompetencijų stiprinimas rengiant projektų paraiškas“

organizuotuose mokymuose


teikiamų ir premijuojamų darbų, jų autorių žinomumą, 2019 m. vykdyta viešinimo kampa-nija: organizuoti 2018 m. LMP kandidatams ir jų darbams pristatyti skirti renginiai, parengti ir išplatinti pranešimai spaudai, publikuoti straipsniai nacionalinėje spaudoje, išleistas leidinys „2018 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai“, organizuotos 2018 m. LMP lau rea tų paskaitos. Projekto lėšomis remta LMA gegužės 2–3 d. surengta konferencija-diskusija „Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai“.

Antrasis projektas „Periodinių mokslo lei-dinių leidyba ir jos koordinavimas“ įgyvendi-namas drauge su partneriais: KU, MRU, VU, LEU, GTC, LMTA, LAMMC, LKMA, ŠU ir VGTU. Projekto pradžia – 2016 m. gegužės 20 diena. Gegužės mėn. pasirašytas papildomas susita-rimas su Europos socialinio fondo agentūra dėl projekto pratęsimo 36 mėnesiams. Skirtas papildomas finansavimas – 887 137,99 Eur.

Iš viso parama siekia 2 190 427,99 Eur, iš jų LMA – 1 224 161,18 Eur. Iki 2019 m. pabaigos pa naudota 56 proc. paramos lėšų. Papildomas finansavimas buvo skirtas 22 periodinių mokslo leidinių leidybai. 36 mėnesių laikotarpiui finan-savimą gavo šeši LMA leidiniai, 12 mėnesių laikotarpiui – du LMA leidiniai (žr. LMA leidy-binės veiklos suvestinę 114 p.). Šešių ekspertų komisija pagal specialią vertinimo metodiką projekto laikotarpiu turi patikrinti ne mažiau kaip 20 proc. leidinių. Balandžio–gegužės mėn. vykdyta trečia kasmetinė patikra. Iš viso pati-krinta 10 leidinių, iš jų trys leidžiami LMA: „Acta medica Lituanica“, „Žemės ūkio mokslai“ ir „Geologija. Geografija“. Pagal LMA sutartį su Lietuvos mokslo periodikos asociacija pasta-roji užtikrina straipsnių neplagijavimo patikros paslaugą. LMA kontroliuoja veiklos vykdymą: 2016–2019 m. patikrinti 1278 straipsniai; iki 2022 m. numatyta patikrinti dar 618 straipsnių.

2019 m. išleista mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“ knyga – Styveno Monro

Lipkino (Steven Monroe Lipkin) ir Džono R. Luomos (Jon R. Luoma) „Genomų amžius“


Trečiasis projektas „Tyrėjų kompetencijų stiprinimas rengiant projektų paraiškas“ įgy-vendinamas drauge su LMT. Projekto pradžia – 2018 m. balandžio 25 d., trukmė – 36 mėnesiai. LMA skirtas finansavimas – 221 219,00 Eur. Iki 2019 m. pabaigos LMA panaudojo 52 proc. paramos lėšų. Projekto tikslas – stiprinti moks-lininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus ir kompeten-cijas rengiant mokslinių tyrimų ir paramų už akademinius pasiekimus projektų paraiškas. Įgyvendinant projekto veiklas numatyta sti-printi LMA konkursuose dalyvaujančių tyrėjų, mokslininkų gebėjimus, suteikti jiems žinių ir įgūdžių, reikalingų projektų paraiškoms rengti ir laimėtiems projektams įgyvendinti. Konkursų dalyviai paraiškose turi aiškiai įvar-dyti vykdomų tyrimų kryptį, nurodyti tyrimų tikslą, uždavinius, numatomus pasiekti rezul-tatus, jų pritaikomumą, aktualumą, įvardyti jų reikšmę valstybei ir visuomenei, aprašyti bendradarbiavimą su kitais mokslininkais, tyrėjais, mokslo institucijomis. Įgyvendinant

projektą pareiškėjams organizuojami sistemi-niai dviejų dalių mokymai. 2019 m. organizuoti techniniai paraiškų rengimo mokymai Jaunųjų mokslininkų stipendijų, Pasaulio mokslininkų federacijos Lietuvos nacionalinių stipendijų programos, Aukštųjų mokyklų studentų moksli-nių darbų ir Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų dalyviams. Iš viso mokymuose dalyvavo 283 asmenys.

Surengti dalykiniai turinio analizės moky-mai Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų, Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų, Europos branduolinių moks-linių tyrimų organizacijos (CERN) projektų finansavimo, Jaunųjų mokslininkų stipendijų ir Pasaulio mokslininkų federacijos Lietuvos nacionalinių stipendijų programos dalyviams.

Iš viso mokymuose dalyvavo 175 asme-nys. Informacija apie projektų įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus pateikiama LMA inter-neto svetainėje.


LMA Vrublevskių biblioteka

2019-ieji LMAVB buvo intensyvaus darbo ir nuolatinių rūpesčių, kaip geriau patenkinti skaitytojų informacinius poreikius ir paspar-tinti priestato rekonstrukciją, laikotarpis. Kiekvienais metais dedama nemažai pastangų, kad būtų atkreiptas Seimo ir kitų valdžios ins-titucijų dėmesys į tai, kad neskiriant reikiamų lėšų priestato rekonstrukcijos darbams ir vil-kinant pagrindinio pastato remonto pradžią skriaudžiama ne tik biblioteka, bet ir valstybė. Dalis LMAVB rinkinių yra išvežti į laikinąsias saugyklas už miesto, todėl yra nepasiekiami nei šalies, nei užsienio skaitytojams. Tai kenkia mūsų įvaizdžiui pasaulio mokslo ir kultūros visuomenėje. Kiekvienais metais už laikinųjų saugyklų nuomą LMAVB moka daugiau kaip po 90 tūkst. eurų.

2019 m. LMAVB gyveno griežto taupymo sąlygomis, nes asignavimų valdytojas lėšas, skirtas kitoms paslaugoms, sumažino 46 tūkst. eurų. Biblioteka nebegalėjo patenkinti net mažiausių spaudos komplektavimo porei-kių, vėlavo apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitas, be to, liko už jas įsiskolinusi 6 tūkst. eurų, taip pat pritrūko 9 tūkst. eurų periodinių spaudinių prenumeratai.

Nežiūrint šių sunkumų, LMAVB darbuotojai dirbo susitelkę ir sėkmingai vykdė visus užda-vinius, numatytus nuostatuose, patvirtintuose

dar 2009 metais. Per dešimtmetį pasikeitė tei-sinė LMAVB veiklos aplinka, atsirado daug administracinių, technologinių ir kitokių ino-vacijų. Pokyčiai paskatino metų pabaigoje nuos-tatus atnaujinti.

2019 m. sumažėjo registruotų aktyvių var-totojų skaičius: jei 2018 m. jų buvo 7 615, tai 2019 m. – 6 659. Gausiausią skaitytojų grupę sudaro studentai (1 579), mokslo darbuotojai ir mokslininkai yra antroje vietoje (1 424), užsienio skaitytojų 2019 m. buvo 977. 2019 m. 26 568 LMAVB tinklalapio vartotojai apsilankė jame 103 549 kartus ir atliko 289 995 peržiūras. Bendrajame ir Rankraščių kataloguose skaityto-jai atliko 365 871 paiešką. Elektroninis LMAVB archyvas turėjo 1 608 registruotus vartotojus, kurie jame atliko 5,65 mln. paieškų ir atsi-siuntė iš jo 2,04 mln. dokumentų. Įrašų skaičius LMAVB kataloguose ir duomenų bazėse 2019 m. pasiekė 1 357 284. Dokumentus iš Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose saugomų rinkinių studijavo 213 mokslo tyrėjų iš 18 pasaulio šalių.

2019 m. LMAVB rankraščių fondas pasipildė 1 481 saugojimo vienetu, pradėti komplektuoti trys nauji fondai. Jų pagrindą sudaro moksli-ninkų Mykolo Leto Palmaičio, V. A. Tamošiūno ir dailininkės Dalios Genovaitės Mažeikytės dokumentai. Kiti mokslininkai per metus taip pat gerokai papildė anksčiau sudarytus


Akad. Grasildos Blažienės jubiliejinės parodos pristatymas. Kalba LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius

dr. Sigitas Narbutas

Akad. Mečislovas Žalakevičius ir LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas atidarant

akademiko jubiliejinę parodą


savo fondus. Į pagrindinį LMAVB knygų fondą neatlygintinai perduota 4 760 egz. Tai įvairių organizacijų ir privačių asmenų rinkiniai. Jie sudaro 34,6 proc. viso 2019 m. sukomplektuoto dokumentų kiekio. Dar 27,2 proc. dokumentų gauta privalomojo spaudinių egzemplioriaus keliu. Trečias svarbus šaltinis – knygų mainai (20,1 proc.). Mainų dėka Lietuvos ir LMAVB vardas įsitvirtina kitose šalyse, lietuviški spau-diniai pasiekia užsienio mokslo darbuotojus ir studentus. Dėl lėšų stygiaus 2019 m. pirki-mai sudarė tik 2,1 proc. visų sukomplektuotų spaudinių.

2019 m. LMAVB suteikė savo skaitytojams nuolatinę prieigą prie 26 duomenų bazių, iš kurių 20 prenumeravo pati, o likusios gautos neatlygintinai.

Gražių rezultatų LMAVB darbuotojai pasiekė mokslinės veiklos ir studijų srityse. 2019 m. daktaro disertaciją „Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių valdžios elitai 1392–1579 m.“ apgynė Rankraščių skyriaus darbuotojas Andrius Jurkevičius. Dabar LMAVB dirba devyni mokslų daktarai. Magistro studijas sėkmingai baigė Katalogų skyriaus vedėja R. Sma žinienė ir Skaitmeninimo skyriaus ve dėjo pavaduotojas A. Kulingauskas. Res tauratorei R. Kleinovaitei-Gubanovai suteikta II kvalifikacinė dokumentų restauratoriaus kategorija.

LMAVB saugo daug reikšmingo dokumen-tinio paveldo. Apie jo reikšmę liudija ir tai, kad ankstesniais metais net 13 LMAVB doku-mentų pateko į UNESCO Lietuvos naciona-linį dokumentinio paveldo registrą „Pasaulio atmintis“. 2019 m. į jį įtraukti dar du objektai. Rankraščių skyrius komisijai pateikė pluoštą „Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne XIX a.“ dokumentų. Jie buvo pripažinti nacionalinės reikšmės paveldo objektu, o regioninės reikšmės paveldo objektu

pripažintas Retų spaudinių skyriuje saugomas unikalus proginis XVII a. leidinys lotynų kalba, pavadintas Amžinosios šlovės Kapitolijumi.

Rugsėjo 1 d. Magdeburgo kultūros ir isto-rijos muziejuje buvo atidaryta tarptautinė pa ro da „Miestų žavesys: Europos urbanizacija viduramžiais ir Magdeburgo teisė“. Net penki LMAVB saugomi pergamentai šioje parodoje iliustravo LDK miestų savivaldos teisės istoriją.

LMAVB mokslininkai ir tyrėjai 2019 m. tęsė darbus pagal tris mokslo tyrimų darbų progra-mas: raštijos paveldo, mokslo istorijos ir biblio-metrinių tyrimų. Parengtos ir paskelbtos 27 mokslinės publikacijos, Lietuvoje ir užsienyje perskaityti 22 moksliniai pranešimai.

2019 m. LMAVB išleido knygas: „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“: [tęstinis mokslo darbų rinkinys]; „Sigitas Nar-butas: bibliografijos rodyklė, 1982–2019“; „XIX amžiaus knygos Kauno bibliotekose: katalo-gas“; Rasos Sperskienės „Związki Tadeusza Wróblewskiego z litewskimi działaczami polity-cznymi przy odbudowie nepodległego Państwa Litewskiego“ (Tado Vrublevskio ryšiai su lietu-vių politikos veikėjais, atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę). LMAVB darbuotojai parengė dar aštuonias bibliografines rodykles, kurias 2019 m. išleido kitos Lietuvos atminties insti-tucijos ir mokslo įstaigos.

LMAVB darbuotojai kėlė kvalifikaciją daly-vaudami konferencijose, seminaruose, specia-lizuotuose kursuose ir stažuotėse šalyje bei užsienyje. Restauratorė A. Čiuladienė vyko į tarptautinius kursus „Pigmentų iden tifi kavimas“ Londone, jos kolegė R. Klei novaitė-Gubanova žinių sėmėsi tarptautinėje konferencijoje „Искусство и техника переплета. Исто-ри ческие, культурные и практические аспекты переплетного дела“ (Įrišimo menas ir technika. Istoriniai, kultūriniai ir praktiniai


knygų įrišimo aspektai) Ermitaže (Sankt Pe ter burgas).

Bibliometrinės konsultacijos, duomenų mokslinėms ataskaitoms teikimas – įprastos LMAVB darbuotojų paslaugos GTC. 2019 m. buvo parengti 102 darbuotojų atestacijoms reikalingi bibliografiniai sąrašai su įvairia bibliometrine informacija, taip pat penki biblio-metriniai GTC darbuotojų sąrašai. LMAVB spe-cialistės parengė 30 FTMC skyrių ir asmeninių mokslininkų publikacijų metinių ataskaitų. Istorijos fakulteto III kurso studentai LMAVB skaitė ir paleografiškai analizavo XV–XVII a. LDK dokumentus.

Praėjusiais metais net 32 LMAVB specia-listai vykdė keletą projektų. Daugiausia jų dirbo pagal projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vys-tymas“, o keturi specialistai pradėjo naują pro-jekto „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ etapą. LMAVB vykdė projektą „XVII amžiaus knygos Kauno bibliotekose: katalogas“. Visus metus tęsėsi projektas „Lietuva topografiniuose žemėlapiuose 1914–1945“. 2019 m. baigtas vyk-dyti bendras projektas su YIVO institutu (JAV). Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas parėmė tris TV ir radijo laidų ciklus, pristačiusius LMAVB rinkinius ir darbuotojų atliekamus tyrimus (vad. I. Berulienė).

Per praėjusius metus LMAVB sulaukė daug lankytojų surengtose parodose (38), taip pat pa skaito se ir kituose renginiuose (26). Susipažinti su LMAVB buvo atvykęs Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje patarė-jas, Konsulinio skyriaus vedėjas Marcinas Zienievičius (Marcin Zieniewicz), Baltarusijos

Respublikos ambasadorius Valerijus Bara-novskis su darbuotojų grupe, Ukrainos Rados deputatas, labdaros fondo „Naš kraj“ vadovas Vasilijus Janickis.

Balandžio 2 d. LMAVB buvo atidaryta pa -ro da „Lietuvos Prezidento institucijai – 100“. Sveikinimo kalbą pasakė kadenciją baigęs LR Prezidentas Valdas Adamkus. Parodoje ekspo-nuotos LR Prezidentūroje saugomų dokumentų kopijos, fotografijos ir originalūs dokumentai iš bibliotekos fondų. LMAVB pagal bendradar-biavimo sutartį su Tautinių mažumų departa-mentu prie LR Vyriausybės surengė nemažai bendrų renginių. Lapkričio 19 d. Tarptautinės tolerancijos dienos proga LMAVB direktoriui S. Narbutui už ilgametę švietėjišką, mokslinę veiklą įvairiakalbės LDK raštijos srityje ir indėlį į tautinių mažumų kultūros išsaugojimą įteik-tas Tautinių mažumų departamento prie LRV Aukso garbės ženklas „Už nuopelnus“.

Viena svarbiausių LMAVB veiklos sričių yra kultūros paveldo, sukaupto bibliotekos fonduose, išsaugojimas. Šioje srityje ypač daug nuveikė Dokumentų konservavimo ir restaura-vimo, Skaitmeninimo ir kitų skyrių darbuotojai. Skaitmeninimo skyrius skaitmenino restauruo-tus dokumentus, svarbius Lietuvos istorijai ir kultūrai objektus, saugomus Rankraščių, Retų spaudinių ir kituose skyriuose. Bibliotekos vadovybė ir Ūkio skyrius nuolat rūpinosi rekonstrukcijos darbais. 2019 m. jiems buvo skirta 1 313 000,00 Eur, visos lėšos tikslingai panaudotos. Nors rekonstrukcijos pabaiga dar toli, LMAVB skyriai jau atlieka parengiamuo-sius perkraustymo į naujas saugyklas darbus.

FINANSAI


1. LMA BIUDŽETINIŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS PROGRAMAI „MOKSLINIŲ TYRIMŲ

PLĖTOJIMAS BEI JŲ REZULTATŲ PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“

VYKDYTI 2019 M.

Tūkst. eurų

2019M.SKIRTIVALSTYBĖSBIUDŽETOASIGNAVIMAI

I.Išjųapmokėtospaprastosiosišlaidos:

darboužmokestisirsocialinisdraudimasdarbo užmokestissocialinio draudimo įmokos

prekiųirpaslaugųnaudojimoišlaidos:ryšių paslaugostransporto išlaikymo ir transporto paslaugų įsigijimo išlaidoskomandiruočių išlaidosmaterialiojo turto paprastojo remonto išlaidoskvalifikacijos kėlimo išlaidoskomunalinių paslaugų įsigijimo išlaidosinformacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidosreprezentacinės išlaidos (t. sk. LMA medaliams ir atributikai 4,3 tūkst. Eur)kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos

kitosišmokos:darbdavių socialinė paramastipendijosLMA narių emeritų ir neturinčių darbo santykių tikrųjų narių, kuriems daugiau nei 65 metai, išmokos

II.Ilgalaikiomaterialiojoturtoįsigijimoišlaidos

* * * * *

2019m.LMApajamųįmokųlėšos

938,0

914,3

642,2631,211,0

142,21,14,35,77,30,7

33,59,2

6,474,0

129,91,1

13,5

115,3

23,7

21,7


2. KITŲ INSTITUCIJOS LĖŠŲ PANAUDOJIMAS

• ŠMSM skirtos lėšos pavedimams vykdyti: Lietuvos mokslo premijų komisijos,

kurią techniškai aptarnauja LMA, veik-los išlaidoms apmokėti panaudota 22,3 tūkst. eurų;

bendradarbiavimui su CERN LMA skyrė 6 tūkst. eurų, pervesta partneriams – 170,0 tūkst. eurų;

LMA konkurso būdu jauniesiems moks-lininkams skirtoms premijoms ir stipen-dijoms išleido 34,7 tūkst. eurų.

• Dviem jaunųjų mokslininkų skatinimui skirtoms mokslinėms konferencijoms

or ganizuoti panaudota iš verslo įmonių gauta 6,8 tūkst. eurų parama.

• Pasaulio mokslininkų federacijos skirtos lėšos – 1,0 tūkst. eurų – panaudotos Pasaulio mokslininkų federacijos skiriamų stipen-dijų jauniesiems mokslininkams konkursui organizuoti.

• ES struktūrinės paramos lėšomis finansuo-jamiems trims projektams vykdyti 2019 m. išleista 390,6 tūkst. eurų.

• Iš Vokietijos Nacionalinės mokslų akademi-jos Leopoldina gauta 0,7 tūkst. eurų kelionės išlaidų kompensacija.

PRIEDAI


1pr iedas

Tarptautiniai mainai, LMA narių veiklos rezultatai, leidybinė mokslo žinių sklaida

Tarptautinių mainų pagal LMA sutartis su užsienio mokslų akademijomis suvestinė pateikta I lentelėje. Akademikų (neskaitant užsienio narių) tiriamųjų ir mokslo populia-rinimo darbų bei ekspertizių 2019 m. skaičiai

ir pripažinimo rodikliai pateikti II lentelėje. LMA leidžia dešimt periodinių mokslo žur-nalų (žr. III lentelę), akademikai yra ir kitų Lietuvos bei užsienio periodinių mokslo lei-dinių redaktoriai.

I lente lėDUOMENYS APIE 2019 M. MOKSLINIUS VIZITUS PAGAL LMA IR UŽSIENIO ŠALIŲ

AKADEMIJŲ TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

UŽSIENIO PARTNERIAI

VIZITAI Į LIETUVĄ VIZITAI Į UŽSIENĮ

Mokslininkų skaičius Iš viso dienų Mokslininkų

skaičius Iš viso dienų

Baltarusijos nacionalinė MA 7 54 6 50

Bulgarijos MA 6 43 2 30

Estijos MA 4 28 6 30

Latvijos MA 8 37 3 6

Lenkijos MA 22 153 10 83

Slovėnijos MA 1 5

Švedijos karališkoji literatūros, istorijos

ir senovės MA1 14 – –

Rumunijos MA 4 20 1 7

Ukrainos nacionalinė MA 2 14 – –

Vengrijos MA 2 15 – –

Išviso: 56 378 29 211


I I lente lėLMA NARIŲ TIRIAMŲJŲ IR MOKSLO POPULIARINIMO DARBŲ SKAIČIUS 2019 M.,

NARIŲ PRIPAŽINIMAS

HSMS MFChMS BMGMS ŽŪMMS TMS Išviso

Narių skaičius (be užsienio narių) 27 37 39 24 33 160

Paskelbta leidinių (monografijų,

vadovėlių, knygų)18 9 11 3 7 48

Gauta patentų, sukurta veislių – 4 3 1,

3 veislės 2 10, 3 veislės

Paskelbta mokslo straipsnių 45 316 238 59 187 845

Iš jų užsienio leidiniuose 9 299 168 40 172 688

Paskelbta mokslą populiarinančių

straipsnių76 6 50 41 24 197

Kalbėta renginiuose visuomenei, radijo

ir TV laidose211 67 90 36 117 521

Vykdyta konkursinių mokslo projektų 16 49 47 53 88 253

Iš jų tarptautinių 4 16 37 16 45 118

Atlikta ekspertizių LMA vardu 119 111 150 311 231 922

Pažymėti Lietuvos ir užsienio valstybiniais

apdovanojimais1 3 1 – 1 6

Gavo Lietuvos ir tarptautines mokslo

premijas1 5 – – 2 8


I I I lente lėINFORMACIJA APIE LMA LEIDŽIAMUS PERIODINIUS MOKSLO ŽURNALUS

LMAžurnalopavadinimas Mokslo sritis

Kuruojantismokslųskyrius

Redakcinėskolegijos

pirmininkas

Išleistaspaudoslankų

Paskelbtastraipsnių

Lituanistica

Humanitariniai mokslai

HSMS

Eugenijus Jovaiša 42,0 20

MenotyraGabija

Surdokaitė-Vitienė

33,75 19

Filosofija.Sociologija

Arvydas Virgilijus

Matulionis45,0 38

Socialiniai mokslai

LithuanianJournal

ofPhysics

Gamtos mokslai

MFChMS

Evaldas Tornau 32,0 24

Chemija Albertas Malinauskas 31,75 25

Geologija.Geografija

BMGMS

Donatas Kaminskas 15,5 6

Biologija Algimantas Paulauskas 40,75 30

ActamedicaLituanica

Medicinos ir sveikatos

mokslai

Vytautas Basys 25,25 27

Žemėsūkiomokslai

Žemės ūkio mokslai ŽŪMMS Kęstutis

Romaneckas 28,75 16

Energetika Technologijos mokslai TMS Eugenijus

Ušpuras† 21,5 13


2pr iedas

Lietuvos mokslų akademijos narių sąrašas


TIKRIEJI NARIAI

Egidijus Aleksandravičius • Antanas Andri jaus-kas • Juozas Augutis • Vilijandas Bagdonavičius • Jūras Banys • Rimantas Barauskas • Audrius Beinorius • Vidmantas Bižokas • Grasilda Blažienė • Vilmantė Borutaitė • Vincas Būda • Vladas Algirdas Bumelis • Eugenijus Butkus • Raimondas Čiegis • Zenonas Dabkevičius • Darius Danusevičius • Viktorija Daujotytė-Pakerienė • Rūta Dubakienė • Audrius Dubietis • Pavelas Duchovskis • Gintautas Dzemyda • Algimantas Fedaravičius • Arvaidas Galdikas • Juozas Vidas Gražulevičius • Vidmantas Gul binas • Feliksas Ivanauskas • Rimantas Jan kauskas • Rūta Janonienė • Eugenijus Jo vaiša • Gediminas Juzeliūnas • Rimantas Kačianauskas • Žydrė Kadžiulienė • Artūras Kaklauskas • Gintaris Kaklauskas • Algirdas Kaliatka • Vytautas Kaminskas • Aivaras Kareiva • Domas Kaunas • Kęstutis Kilkus • Saulius Klimašauskas • Jūratė Kriaučiūnienė • Arūnas Krotkus • Vaidutis Kučinskas • Zita Aušrelė Kučinskienė • Genadijus Kulvietis • Li mas Kupčinskas • Aleksandras Laucevičius • Valdas Stanislovas Laurinavičius • Antanas Laurinčikas • Romas Lazutka • Remigijus Leipus • Ričardas Makuška • Albertas Malinauskas

• Eugenijus Manstavičius • Audrius Sigitas Ma ruška • Arvydas Virgilijus Matulionis • Jo -nas Mažeika • Liudas Mažeika • Valentinas Mi -kelėnas • Robert Mokrik • Gediminas Motuza Ma tu zevičius • Jonas Remigijus Naujalis • Eval-das Nekrašas • Vytautas Nekrošius • Gedi mi-nas Niaura • Eugenijus Norkus • Ze nonas Nor kus • Sergej Olenin • Vytautas Ostaševičius • Ro lan das Palekas • Rimvydas Petrauskas • Kons tantinas Pileckas • Alfas Pliūra • Povilas Poš kas • Arvydas Povilaitis • Min vydas Kazys Ragulskis • Rimantas Rama nauskas • Arūnas Ra ma navičius • Daiva Ras tenytė • Valdemaras Ra zu mas • Vytautas Ruzgas • Kęstutis Sas-nauskas • Antanas Sederevičius • Jūratė Sprin-dytė • Vidmantas Stanys • Gediminas Staugaitis • Kęstutis Strupas • Bonifacas Stundžia • Egidijus Šarauskis • Raimundas Šiaučiūnas • Virginijus Šikšnys • Marijus Arvydas Šliogeris (mirė 2019 m. gruodžio 18 d.) • Gintautas Tamulaitis • Sigitas Tamulevičius • Eugenijus Ušpuras (mirė 2019 m. spalio 12 d.) • Gediminas Valkiūnas • Leonas Valkūnas • Gintaras Valušis • Česlovas Venclovas • Pranas Viškelis • Mečislovas Žalakevičius • Remigijus Žaliūnas • Anta nas Žilinskas • Henrikas Žilinskas • Artūras Žu -kauskas • Vladas Žulkus



NARIAI EMERITAI

Ramutis Bansevičius • Vytautas Basys • Jurgis Brėdikis • Antanas Buračas • Mykolas Daunys • Vincentas Dienys • Danielius Eidukas • Algirdas Gaižutis • Jonas Grigas • Romualdas Grigas • Algimantas Grigelis • Edvardas Gudavičius (mirė 2020 m. sausio 27 d.) • Eugenijus Arvydas Janulaitis • Česlovas Jukna • Benediktas Juodka • Vytautas Juodkazis • Gytis Juška • Leonardas Kairiūkštis • Sofija Kanopkaitė • Romualdas Karazija • Stasys Karazija • Rymantas Jonas Kažys • Zigmuntas Kiaupa • Juozas Kulys • Gied rius Antanas Kuprevičius • Albinas Kusta • Pranas Kūris • Mykolas Lasinskas • Vytautas Martinkus • Jonas Mockus • Algirdas Juozas Motuzas • Vygantas Paulauskas • Algis Petras Piskarskas • Antanas Praškevičius • Kazimieras Ragulskis • Algirdas Jonas Raila • Vytautas Petras Rančelis • Pranas Sadauskas • Mifodijus Sapagovas • Leonardas Sauka • Vytautas Jonas Sir vydis • Vytautas Konstantinas Sirvydis • Al gir das Skirkevičius • Algirdas Sliesaravičius • Algirdas Petras Stabinis • Jurgis Kazimieras Staniškis • Vytautas Pranciškus Straižys • Do -natas Surgailis • Vytas Antanas Tamošiūnas • Adol fas Laimutis Telksnys • Giedrius Už da-vinys • Juozas Vidmantis Vaitkus • Algirdas Vaclovas Valiulis • Veronika Vasiliauskienė • Jur gis Vilemas • Edmundas Kazimieras Zavadskas • Gintautas Žintelis


UŽSIENIO NARIAI

Hojatas Adeli (Hojjat Adeli) • Aleksandras Alimovas (Aleksandr Alimov) • Makoto Asašima (Makoto Asashima) • Algirdas Avižienis • Pet-ras Avižonis • Aleksejus Bogdanovas (Aleksej Bogdanov) • Deividas Bridžesas (David Brid ges) • Endriu Bušas (Andrew Bush) • Pietras Umber-tas Dinis (Pietro Umberto Dini) • Vinfrydas Drochneris (Winfried Drochner) • Robertas Nilas Džounsas (Robert Neil Jones) • Svenas Ekdalis (Sven Ekdahl) • Hansas Jurgenas Foitas (Hans Jürgen Voigt) • Hansas Forsbergas (Hans Forsberg) • Šarlotė Friozė Fišer (Charlotte Froese Fischer) • Maiklas Fulenas (Michael Fullen) • Rivneras Ganijevas (Rivner Ganiev) • Frydrichas Gėcė (Friedrich Gőtze) • Jurijus Gleba (Jurij Gleba) • Janas Harfas (Jan Harff) • Stivenas Helfordas (Stephen E. Halford) • Rynkas van Hrondelė (Rienk van Grondelle) • Sergejus Inge-Večtomovas (Sergej Inge-Večtomov) • Haincas Jerochas (Heinz Jeroch) • Janas Jurkevičius (Jan Jurkiewicz) • Tomas Justelis (Thomas Jüstel) • Romualdas Kašuba • Zdislavas Kaveckis (Zdisław Kawecki) • Vytautas (Victor) Klemas • Emilis Knystautas • Ivanas Karlas Erikas Magnusonas (Ivan Karl-Eric Magnusson) • Pėteris Malfertaineris (Peter Malfertheiner) • Algis Mickūnas • Gvidas Mikelinis (Guido Michelini) • Zenonas Mruzas (Zenon Mróz) • Žeraras Muru (Gérard Albert Mou rou) • Stenas Nilsonas (Sten Nilsson) • Pa nas M. Pardalas (Panos M. Pardalos) • Filipas Patsalis (Philippos C. Patsalis) • Dmitrijus Pavlovas (Dmitrij Pavlov) • Hansas Hartmutas Pėteris (Hans Hartmut Peter) • Andrė Priumo (André Preumont) • Kaliampudis Radhakrišna Rao (Calyampudi Radhakrishna Rao) • Reinas Raudas (Rein Raud) • Baiba Rivža • Migelis


Sanchuanas (Miguel A. F. Sanjuan) • Eva Marija Severinson (Eva Maria Severinson) • Karlas Skir nisonas (Karl Skirnisson) • Kenvėjus Montgomeris Smitas (Kenway Montgomery Smith) • Viktoras Algirdas Sniečkus • Janas Erikas Solheimas (Jan Erik Solheim) • Tarmas Somerė (Tarmo Soomere) • Ojaras Sparytis (Ojārs Spārītis) • Janis Stradinis (Jānis Stradiņš) (mirė 2019 m. lapkričio 29 d.) • Voldemaras

Strykis (Voldemārs Strīķis) • Rolandas Sune Svanbergas (Roland Sune Svanberg) • Viljamas Rygelis Šmolstygas (William Riegel Schmalstieg) • Michailas Šuras (Michael Shur) • Rimas Vai-čaitis • Rimvydas Vasaitis • Dyteris Verneris (Dieter Werner) • Richardas Vilemsas (Richard Villems) • Romualdas Viskanta • Antoninas Zikikis (Antonino Zichichi)


3pr iedas

LMA ir su partneriais organizuoti 2019 metų renginiai

SAUSIO MĖN.

8d. Iškilmingas posėdis, skirtas doc. Edu-ardo Razgausko (1929–2015) 90 metų jubiliejui (LMA).

9d. BMGMS narių visuotinis susirinkimas. Kandidatų į LMA tikruosius narius pra-nešimai (LMA).

10d. Pirmasis LMAJA posėdis (LMA);MFChMS narių visuotiniame susirinkime pristatyti kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimai (LMA);Iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lietu-vos mokslo premijos kandidatais“ prof. dr. Rasutės Žukienės paskaita-diskusija „Ir vis dėlto – juokimės: lietuvių spaudos karikatūros pokario Vokietijoje“ (LMA).

11d. Iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lie-tuvos mokslo premijos kandidatais“ prof. habil. dr. Reginos Gražulevičienės paskaita-diskusija „Kaip aplinka veikia mūsų sveikatą?“ (LMA).

15d. Iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lie-tuvos mokslo premijos kandidatais“ prof. habil. dr. Gintauto Dzemydos ir prof. dr. Olgos Kurasovos paskaita-dis-kusija „Duomenų mokslo metodų ir technologijų kūrimas bei taikymas“ (LMA);

ŽŪMMS narių visuotiniame susirinkime pristatyti kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimai (LMA);Akademiko Leonardo Kairiūkščio penkiomis kalbomis (lietuvių, rusų, vokiečių, anglų ir lotynų) parengto ir išleisto „Aiškinamojo miškininkystės terminų žodyno pristatymas“ (LMA).

16d. BMGMS narių visuotiniame susirinkime pristatyti kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimai (LMA);

17d. MFChMS narių visuotiniame susirin-kime vyko kandidatų į LMA tikruosius narius rinkimai (LMA);HSMS narių visuotiniame susirinkime pristatyti kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimai (LMA);Iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lietuvos mokslo premijos kandida-tais“ prof. habil. dr. Vinso Janušonio paskaita-diskusija „Naktinis medikų darbas: kontroversijos ir mitai“ (LMA);Iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lietu-vos mokslo premijos kandidatais“ prof. dr. Andriaus Bielskio paskaita-diskusija „Liberalios demokratijos krizė ir alter-natyvaus politiškumo paieškos“ (LMA);


Apskritojo stalo diskusija „Ar iš lietuvių literatūros galima pramokti Lietuvos istorijos?“ (LMA).

18d. Iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lie-tuvos mokslo premijos kandidatais“ prof. habil. dr. Gražinos Juodeikienės ir akad. Vytauto Ostaševičiaus paskai-ta-diskusija „Tvarios biotechnologi-jos ir precizinės mikrosistemos – KTU mokslininkų indėlis kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus“ (LMA).

22d. Mokslinė konferencija „Etika medijų ir technologijų aplinkose“ (LMA);Mokslo žinių diena. Vilniaus licėjaus moksleiviams, norintiems studijuoti me-diciną, kardiochirurgo dr. V. Janušausko paskaita ir ekskursija į operacines (VU ligoninė Santaros klinikos).

23d. Ataskaitinis BMGMS narių susirinkimas (LMA).

25d. Iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lietu-vos mokslo premijos kandidatais“ habil. dr. Vidmanto Gulbino, dr. Andriaus Devižio ir dr. Mariaus Franckevičiaus darbų ciklo „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskiti-niuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose“ pristatymas (LMA);Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus miesto gimnazijų moksleiviams į Sau-gomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą.

29d. Iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lie-tuvos mokslo premijos kandidatais“ dr. Onos Aleknavičienės paskaita-disku-sija „Lituanistinio XVI–XVIII a. paveldo tyrimai: kūrinys–kūrėjas–visuomenė“ (LMA);

TMS visuotiniame susirinkime prista-tyti kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimai (LMA);Mokslo žinių diena. Vilniaus licėjaus moksleiviams, norintiems studijuoti me-diciną, kardiochirurgo dr. V. Janušausko paskaita ir ekskursija į operacines (VU ligoninė Santaros klinikos).

VASARIO MĖN.

5d. Ignalinos rajono savivaldybės diena LMA;Mokslo žinių diena. MRU doc. Riman-to Delkaus paskaita „Tikslieji moks-lai – mūsų ateitis“ (Vilniaus „Minties“ gimnazija).

7d. Akademiniai skaitymai, skirti akad. Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui (LMA), jubiliato mokslo darbų paroda „Fero-monai, bitės ir medus“ (LMAVB).

12d. Ataskaitinis HSMS narių visuotinis susirinkimas (LMA);Mokslo žinių diena. Vilniaus licėjaus moksleiviams, norintiems studijuoti me-diciną, kardiochirurgo dr. V. Janušausko paskaita ir ekskursija į operacines (VU ligoninė Santaros klinikos);LMA narių visuotinis susirinkimas (LMA).

14d. Vinco Būdos ir Arvydo Pacevičiaus pa-rengtos knygos „Mykolas Girdvainis (1841–1924). Autobiografija / Michał Girdwojń (1841–1924). Autobiografia“ sutiktuvės (LMA);Seminaras „Klimato iššūkiai miško me-džių selekcijai Latvijoje“ (VDU Žemės ūkio akademija);Mokslo žinių diena. VU doc. Vytauto Ratkevičiaus paskaita, skirta Vasario


16-ajai, „Laisvės keliu“ (Fabijoniškių mokykla).

20d. Susitikimas su „L'ORÉAL Baltic“ „Mo-terims moksle“ stipendiatėmis (LMA);Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus miesto gimnazijų moksleiviams į Sau-gomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą.

26d. Ataskaitinis ŽŪMMS narių susirinkimas (LMA);Mokymai Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams (LMA);Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokslei-viams į polimerinių medžiagų gamyklą „Lietpak“. Direktoriaus dr. Prano Kiznio paskaita „Rinkis tiksliuosius mokslus“.

27d. VLKK apdovanojimų už lietuvių kalbos puoselėjimą įteikimas (LMA).

28d. Seminaras-diskusija „Kokybė kaimui: visavertės gyvensenos formavimas“ (VDU Žemės ūkio akademija).

KOVO MĖN.

1d. Dalykiniai mokymai CERN projektų finansavimo konkurso dalyviams (LMA).

5d. Ataskaitinis TMS narių visuotinis su-sirinkimas (KTU).

6d. 2018 metų Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimo iškilmės (LMA).

7d. Apskritojo stalo diskusija „Globaliza-cija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas. Kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?“ pa-sitinkant akad. Antano Andrijausko ir VU doc. Konstantino Andrijausko monografiją „Civilizacijos istorijos me-

tamorfozės: komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį“ (LMA).

12d. 9-oji jaunųjų mokslininkų konferen-cija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ (LMA).

13d. Mokslo žinių diena. „Varpo“ vyr. redakto-riaus Algimanto Zolubo paskaita „Kovo 11-oji“ (Vilniaus „Minties“ gimnazija).

15d. Iš renginių ciklo „Lietuvos mokslų aka-demijos Jaunoji akademija visuomenei“. LMAJA mokslinės sekretorės dr. Olgos Mastianicos-Stankevič paskaita „Žiedo paslaptis: arba apie 1863–1864 m. su-kilimo dalyvių palaidojimus Gedimino kalne“ (Vilniaus M. Biržiškos gimnazija).

19d. LMA užsienio nario Žeraro Muru (Gérard Albert Mourou) inau guracija (LMA);

Renginys, skirtas LMA prezidento aka-de miko Juozo Matulio (1899–1993) 120-osioms gimimo metinėms (LMA); Diskusija „Inžinerijos krypties specia-listų vaidmuo agrariniame sektoriuje“ (VDU Žemės ūkio akademija);Mokslo žinių diena. Vilniaus licėjaus moksleiviams, norintiems studijuoti me-diciną, kardiochirurgo dr. V. Janušausko paskaita ir ekskursija į operacines (VU ligoninė Santaros klinikos).

19–20d. LMAJA atstovai dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių Jaunųjų akademijų susi-tikime (Stokholmas, Švedija).

20d. Istorijos paveldo metraščio „Terra Ja-twezenorum / Jotvingių kraštas“ pri-statymas (LMA).

21d. 9-osios jaunųjų mokslininkų konferen-cijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ baigiamasis etapas – LMA diplomų ir asociacijos INFOBALT stipendijų teikimas laure-atams (LMA).


22d. Iš renginių ciklo „Lietuvos mokslų aka-demijos Jaunoji akademija visuomenei“. Daliaus Gudeikos (LMAJA) paskaita „Ty rimai organinių puslaidininkių sri-tyje“ (Plungės „Saulės“ gimnazija).

26d. Diskusija „Technologijų plėtra ir etikos aspektai“ (LMA).

27d. Mokslo žinių diena. VU doc. Gražinos Gintilienės paskaita „Kaip nugalėti stre są prieš egzaminus?“ (Aleksandro Puškino vidurinė mokykla).

28d. BMGMS Geoaplinkos problemų komisijos seminaras „Vilniaus kalvų geodinaminės problemos ir geotechninio modeliavimo perspektyvos“ (LMA);Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokslei-viams į polimerinių medžiagų gamy-klą „Lietpak“. Direktoriaus P. Kiznio paskaita „Rinkis tiksliuosius mokslus“.

BALANDŽIO MĖN.

3d. Iš renginių ciklo „Lietuvos mokslų aka-demijos Jaunoji akademija visuomenei“. D. Murausko (LMAJA) paskaita „Eks-pertinės žinios ir jų svarba viešajame diskurse“ (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija).

5d. Mokslo žinių diena. VU doc. G. Gintilienės paskaita „Kaip pasirengti egzaminams be streso?“ (Vilniaus „Minties“ gimna-zija).

10d. Mokslo žinių diena. Vilniaus licėjaus moksleiviams, norintiems studijuoti me-diciną, kardiochirurgo dr. V. Janušausko paskaita ir ekskursija į operacines (VU ligoninė Santaros klinikos).

11d. Tarptautinio muzikos festivalio „Su-grįžimai“ koncertas (LMA).

12d. Mokslo žinių diena „Karjeros savaitė mokykloje“. MRU doc. Dovydo Juškos paskaita „Informacinės technologijos. Kas nauja?“ (Vilniaus A. Puškino vidu-rinė mokykla).

15d. MFChMS Chemijos sekcijos išvažiuo-jamasis posėdis „Mokslas ir gamybos plėtra UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

16d. Ataskaitinis LMA narių visuotinis su-sirinkimas (LMA).

17d. Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus miesto gimnazijų moksleiviams į Sau-gomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą.

18d. Renginys, skirtas J. Baltušio 110-osioms gimimo metinėms. Knygos „Juozas Bal-tušis. Vietoj dienoraščio. 1970–1975“ sutiktuvės (LMA).

23d. 75 neakademinės minutės su kompozi-toriumi Giedriumi Kuprevičiumi (LMA).

24d. Jaunųjų mokslininkų stipendijų kon-kurso dalyvių mokymai (LMA).

25d. Konferencija-diskusija „Genomo reda-gavimas: galimybės ir iššūkiai“ (LMA);DNR diena Lietuvoje (LMA);VITP – inovacijos ir moksliniai tyrimai (Visorių informacinių technologijų parkas).

26d. Paroda „Mažosios Lietuvos ikonografija“ (VU bibliotekos Baltoji salė).

GEGUŽĖS MĖN.

2–3d. Tarptautinė XVI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Genai: iš praeities į ateitį“ (LMA).

3d. Baltijos valstybių jauniesiems moksli-ninkams atstovaujančių organizacijų susitikimas (LMA).


7d. Šventinė popietė „Likimas leido…“, skirta akad. prof. Jurgio Brėdikio 90 metų jubiliejui (Lietuvos medicinos biblioteka);Mokslo žinių diena. Vilniaus licėjaus moksleiviams, norintiems studijuoti me-diciną, kardiochirurgo dr. V. Janušausko paskaita ir ekskursija į operacines (VU ligoninė Santaros klinikos).

8d. 25-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2019“ (VDU Žemės ūkio akademija).

9d. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos koncertas, skirtas Motinos dienai „Motule mano, širdele mano“ (LMA).

10d. Iš renginių ciklo „Lietuvos mokslų aka demijos Jaunoji akademija visuo-menei“. LMAJA mokslinės sekretorės dr. O. Mas tianicos-Stankevič paskaita „Žiedo paslaptis: arba apie 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaidojimus Gedimino kalne“ (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija).

14d. Konferencija „Augalininkystės produkci-jos perdirbimas. Naujovės ir iššūkiai“ ir kasmet rengiama sodų žydėjimo šventė (LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas);Renginys „Maisto šventė“ (LSMU Vete-rinarijos akademija);Mokslo žinių diena. Edukacinė programa Vilniaus „Minties“ ir M. Biržiškos gim-nazijų moksleiviams „Susipažinkime su Verkių istorija“ (Verkių rūmai).

15d. MFChMS organizuotas susirinkimas-dis-kusija „Kaip fizikai turėtų reaguoti į revoliuciją „Pramonė 4.0“ (LMA).

23d. Parodos „Paukščių migracijos magijos pakerėtas“, skirtos akademiko ornito-

logo, ekologo habil. dr. Mečislovo Žala-kevičiaus 70-osioms gimimo metinėms, pristatymas (LMAVB).

17–18d. LMAJA atstovai dalyvavo Europos jau-nųjų akademijų suvažiavime (Helsinkis, Suomija).

17d. Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus A. Puškino ir Simono Stanevičiaus mo-kyklų moksleiviams į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą.

22d. Mokslo žinių diena. Vilniaus licėjaus moksleiviams, norintiems studijuoti me-diciną, kardiochirurgo dr. V. Janušausko paskaita ir ekskursija į operacines (VU ligoninė Santaros klinikos).

24d. Mokslo žinių diena. Edukacinė programa Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviams „Pūčkorių piliakalnis – unikalus archeologinis paminklas“ (Pavilnių regioninio parko Pūčkorių kraštovaizdžio draustinis).

28d. Mokslo žinių diena. Edukacinė progra-ma Vilniaus „Minties“ ir M. Biržiškos gimnazijų moksleiviams „Susipažinkime su Verkių istorija“ (Verkių rūmai);Mokslo žinių diena. Edukacinė programa Vilniaus Gabijos gimnazijos mokslei-viams „Jašiūnų dvaras – kultūros židi-nys“ (Jašiūnų dvaro sodybos rūmai).

30d. Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus A. Puškino ir S. Stanevičiaus mokyklų moksleiviams į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą.

BIRŽELIO MĖN.

3d. Susirinkime-diskusija „Programos „Europos horizontas“ perspektyvos ir tyrimų misijos“ (LMA).

4d. Išvažiuojamasis posėdis „Moksliniai tyrimai Gyvybės mokslų centre“ (GMC);


Mokslo žinių diena. Edukacinė programa Vilniaus „Minties“ ir M. Biržiškos gim-nazijų moksleiviams „Susipažinkime su Verkių istorija“ (Verkių rūmai).

6d. Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus A. Puškino ir S. Stanevičiaus mokyklų moksleiviams į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą.

7d. Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus A. Puškino mokyklos moksleiviams į Valstybinį Kernavės archeologijos ir istorijos muziejų (Kernavė).

11d. Mokslo žinių diena. Kultūros paveldo edukacija „Duonos kelias“. Ekskursija Vilniaus miesto moksleiviams į muziejų po atviru dangumi – Pilaitės vėjo ma-lūną.

12d. Stipendijos „L'ORÉAL Baltic“ Baltijos šalių mokslininkėms įteikimo iškilmės (Latvijos universitetas, Ryga);Mokslo žinių diena. Edukacinė programa Vilniaus „Minties“ ir M. Biržiškos gim-nazijų moksleiviams „Susipažinkime su Verkių istorija“ (Verkių rūmai).

14d. Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus A Puškino ir S. Stanevičiaus mokyklų moksleiviams į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą.

18d. Mokslo žinių diena. Edukacinė progra-ma Vilniaus Gabijos gimnazijos moks-leiviams „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ (Jašiūnų dvaro sodybos rūmai).

20d. Šilutės rajono savivaldybės diena LMA (LMA);Mokslo žinių diena. Edukacinė programa Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviams „Pūčkorių piliakalnis – unikalus archeologinis paminklas“ (Pavilnių regioninio parko Pūčkorių kraštovaizdžio draustinis).

LIEPOS MĖN.

3d. Akad. Vlado Algirdo Bumelio jubiliejui skirti renginiai (LMAVB).

RUGPJŪČIO MĖN.

30d. LMAJA išvažiuojamasis posėdis (LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės insti-tutas, Babtai).

RUGSĖJO MĖN.

3d. Akad. Grasildos Blažienės mokslo ir veiklos darbų parodos „Prarastos kalbos beieškant“ pristatymas (LMAVB).

6d. Mokymai LMA jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso dalyviams (LMA).

11d. ŽŪMMS narių išvažiuojamasis posė-dis „Mokslo ir verslo inovacijos sodi-ninkystėje, daržininkystėje ir maisto pramonėje“ (Radviliškio r.).

12d. Adolfo Jucio akademiniai skaitymai (FTMC).

18d. Konferencija-diskusija „Piktžolių tyri-mų ištakos ir raida Lietuvoje“, skirta prof. Jadvygos Monstvilaitės (1919–2004) 100-osioms gimimo metinėms.

19d. BMGMS narių visuotinis susirinkimas (LMA);Edukacinė programa ir ekskursija LMA darbuotojams į Juozo Tumo-Vaižganto memorialinį butą-muziejų (Kaunas);Atvirosios prieigos mokslo leidybos konferencija: Vertės (Lietuvos) kryp-tis (VITP).

20d. Kas laukia humanitarikos? (KU, Palangos kurorto muziejus);Mokymai PMF Lietuvos nacionalinių stipendijų programos dalyviams (LMA).

23d. Mokslo žinių diena. VU prof. R. Stuko paskaita „Pažvelkime į maistą ir mi-


tybą kaip į rizikos veiksnį sveikatai“ (Nemenčinės Gedimino gimnazija).

24d. Aldonos Ruseckaitės romano „Padai pilni vinių“ sutiktuvės (LMA).

26d. Diskusija „Sveikas maistas“ (LMA).

SPALIO MĖN.

1d. LMA narių visuotinis susirinkimas (LMA);ŽŪMMS narių visuotinis susirinkimas (LMA);TMS narių susirinkimas (LMA).

2d. Akad. Rūtos Dubakienės knygos „Aler-gija“ sutiktuvės (LMA).

3d. 2019-ieji – Vaižganto metai. Renginys „Akademikai skaito Vaižgantą“ (LMA);LMAJA pirmųjų metų veiklos įvertini-mas (LMA).

9d. MFChMS Chemijos sekcijos išvažiuoja-masis posėdis „Tautinis paveldas maisto ir gėrimų technologijose“ (Anykščiai);Edukacinė programa ir ekskursija Vil-niaus M. Biržiškos gimnazijos mokslei-viams į Juozo Tumo-Vaižganto memo-rialinį butą-muziejų (Kaunas).

10d. Mokslo žinių diena. Akad. Valdo Stanis-lovo Laurinavičiaus paskaita „Fermentų panaudojimas medicinoje ir pramonėje“ (Nemenčinės Gedimino gimnazija).

22d. Konferencija-diskusija „Mokslo centrų ir institutų veiklos iššūkiai bei perspek-tyvos reformų kontekste“ (LMA);Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus A. Puškino vidurinės mokyklos moks-leiviams į polimerinių medžiagų gamy-klą „Lietpak“. Direktoriaus P. Kiznio paskaita „Rinkis tiksliuosius mokslus“.

24d. MFChMS narių visuotinis susirinki-mas – LMAJA narių rinkimai (LMA);

Vieša diskusija „Gamtos mokslų ugdymo kaita mokyklose“ (LMA);Diskusija „Jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principai“ (LMA).

25–26d. Tarptautinė mokslinė-praktinė konfe-rencija „Alergija ar nepageidaujama reakcija: diagnostikos ir gydymo ypa-tumai“ (LMA).

25d. Popietė „Sielos paveikslas“ (LMA).28d. Mokslinis seminaras Vilniaus rajono

biologijos ir chemijos mokytojams (Vilniaus r. sav.).

29d. Renginys, skirtas prof. Antano Žvirono (1899–1954) 120-osioms gimimo meti-nėms (LMA);HSMS komisijos susirinkimas. Rinkimai į LMAJA narius (LMA);TMS narių visuotinis susirinkimas. Rin-kimai į LMAJA narius (LMA).

LAPKRIČIO MĖN.

7d. Disputas, skirtas Reformacijos dienai „Iš kunigaikščių Radvilų istorijos: Lie-tuvos evangelikų reformatų nekropolis Kėdainiuose“ (LMA);Konferencija „Žiedadulkių tyrimai: mokslo pažanga ir naujovių taikymas“ (LMA).

11d. Mokymai Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkurso dalyviams (LMA);ŽŪMMS narių visuotinis susirinkimas. Rinkimai į LMAJA narius (VDU Žemės ūkio akademija).

12d. LMA delegacijos susitikimas su Punsko lietuvių bendruomene (Punskas, Len-kija);BMGMS narių visuotinis susirinkimas. Rinkimai į LMAJA narius (LMA).


13d. Tarptautinė mokslinė-praktinė kon-ferencija „Technologinės inovacijos 2019“. Akad. A. L. Telksnio paskaita „Robotai humanoidai – bendraujan-tys su žmonėmis prietaisai“ (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija).

14d. Tarptautinė jaunųjų mokslininkų kon-ferencija „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“ (LMA);Mokslo žinių diena. Ekskursija Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokslei-viams į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijas. Paskaitą apie biotechnologijas skaitė komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas.

15d. Mokymai Jaunųjų mokslininkų ir dok-torantų mokslinių darbų konkurso da-lyviams (LMA).

21d. Susitikimas su kun. Algirdu Toliatu ir jo knygos „Ramybė tau“ sutiktuvės (LMA);Mokslo žinių diena. Ekskursija Nemen-činės Gedimino gimnazijos mokslei-viams į polimerinių medžiagų gamy-klą „Lietpak“. Direktoriaus P. Kiznio paskaita „Rinkis tiksliuosius mokslus“.

26d. LMA mokslo žurnalų vyr. redaktorių ir atsakingųjų sekretorių pasitarimas (LMA).

27d. Akademiko prof. habil. dr. Antano Tylos (1929–2018) atminimui skirti renginiai (LMA).

28d. 11-oji tarptautinė konferencija „Duo-menų analizės metodai programų sis-temoms“ (Druskininkai).

GRUODŽIO MĖN.

2d. Akad. V. Statulevičiaus (1929–2003) 90-mečiui skirtas renginys „Akademi-kas Vytautas Statulevičius: gyvenimas, pašvęstas Lietuvai ir matematikai“ (VU Matematikos ir informatikos fakultetas).

3d. Konferencija-diskusija „Humanitarinių institutų veiklos iššūkiai ir perspektyvos reformų kontekste“ (LMA).

5d. Seminaras-diskusija „Klimato kaita ir vandens telkiniai: iššūkiai ir galimi sprendimo būdai“ (LMA).

11d. Jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ (LSMU, Kaunas).

13d. Mokymai Pasaulio mokslininkų federa-cijos Lietuvos nacionalinių stipendijų programos dalyviams (LMA).

17d. HSMS narių visuotinis susirinkimas (LMA);LMA narių visuotinis susirinkimas (LMA).


4pr iedas

Kai kurie sutrumpinimai

AM – Aplinkos ministerija

BMGMS – Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius

CERN – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija

EK – Europos Komisija

ES – Europos Sąjunga

FTMC – Fizinių ir technologijos mokslų centras

GMO – genetiškai modifikuoti organizmai

GTC – Gamtos tyrimų centras

HSMS – Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius

IT – informacinės technologijos

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

JK – Jungtinė Karalystė

KTU – Kauno technologijos universitetas

KU – Klaipėdos universitetas

LAMMC – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

LEI – Lietuvos energetikos institutas

LEU – Lietuvos edukologijos universitetas

LKMA – Lietuvių katalikų mokslo akademija

LMA – Lietuvos mokslų akademija

LMAJA – Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija

LMAVB – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

LMT – Lietuvos mokslo taryba

LMTA – Lietuvos muzikos ir teatro akademija

LR – Lietuvos Respublika

LRT – Lietuvos Respublikos nacionalinis transliuotojas

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

LVPA – Lietuvos verslo paramos agentūra

MA – mokslų akademija

MFChMS – Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius

MITA – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

MRU – Mykolo Romerio universitetas

MTEP – Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

ŠMSM – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

ŠU – Šiaulių universitetas

TMS – Technikos mokslų skyrius

UAB – uždaroji akcinė bendrovė


UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija

VDU – Vytauto Didžiojo universitetas

VGTU – Vilniaus Gedimino technikos universitetas

VLKK – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

VITP – VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas

VšĮ – viešoji įstaiga

VU – Vilniaus universitetas

ŽŪM – Žemės ūkio ministerija

ŽŪMMS – Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius

Leidinio „Lietuvos mokslų akademijos

2019 metų veiklos ataskaita“ redakcinė taryba:

Jūras Banys (pirmininkas), Andrius Bernotas,

Zenonas Dabkevičius, Domas Kaunas,

Vaidutis Kučinskas, Rolandas Maskoliūnas,

Vytautas Nekrošius, Raimundas Šiaučiūnas,

Leonas Valkūnas, Gintautas Žintelis

Medžiagą parengė LMA mokslų skyrių

pirmininkai Zenonas Dabkevičius,

Domas Kaunas, Vaidutis Kučinskas,

Leonas Valkūnas, Gintautas Žintelis,

moksliniai sekretoriai Silva Aukštinaitienė,

Aurika Bagdonavičienė, Reda Daukšienė,

Bronius Jaskelevičius, Jadvyga Olechnovičienė,

vyr. finansininkė Rasa Aleknavičienė,

skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė

Aldona Daučiūnienė, Leidybos skyriaus vadovė

Zina Turčinskienė, vyr. referentė

Lyda Milošienė, Organizacinio skyriaus

vyr. specialistės Violeta Skirgailienė,

Marija Nijolė Stačiokienė, LMAJA pirmininkai Donatas Murauskas ir Mindaugas

Gedvilas, LMAJA mokslinės sekretorės Olga Mastianica-Stankevič ir Diana Marčiulynienė, ES struktūrinių fondų paramos projektų

valdymo grupės vadovė Greta Budreikė,

LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius

Sigitas Narbutas

Sudarytojai: Andrius Bernotas,

Rolandas Maskoliūnas

Apsvarstyta Lietuvos mokslų akademijos

prezidiumo 2020 m. kovo 24 d. posėdyje,

protokolas Nr. 8

Kalbos redaktorės Aurika Bagdonavičienė,

Zina Turčinskienė

Nuotraukos Virginijos Valuckienės

Apipavidalino Miglė Datkūnaitė

Spaustuvė UAB „Utenos Indra“

Tiražas 200 egz., nemokamai

ISSN 2029-9397

ISSN 2669-1604 (elektroninis)

ISSN 2669-1604

Lietuvos mokslų akademijos 2019 metų veiklos ataskaita

Documents

Lietuvos mokslų akademijos 2019 metų veiklos ataskaita 2019 m veiklos e. ataskaita_low.pdf · skyriuje – dr. Rita Armonienė ir dr. Aleksandr Novoslavskij; Technikos mokslų skyriuje