Telðiø Þemaitës gimnazijosistorija labai spalvinga, taèiaujuoda spalva paþenklintas po-kario rezistencijos laikotarpis.Noras kuo greièiau Lietuvojeátvirtinti sovietinæ santvarkàneaplenkë ir gimnazijos. Va-dovø kaita, prievarta, agresija,ið kaimo atvykstanèiø mokiniøpasakojimai apie partizanusaktyvius moksleivius skatinoveikti Tëvynës labui. 1947 me-tais ákuriama slapta organiza-cija „Naujoji Lietuva“. Jai va-dovavo Z. Jaðka. Organizaci-jos paskirtis – atskleisti moks-leiviams tikràjà bolðevikinëspropagandos esmæ, blokuoti jøstojimà á komjaunimà. Akty-viausi mokyklos mokiniai, ku-pini jaunatviðko optimizmo irtikëjimo, kad gali prisidëti priepatriotiðkumo dvasios ugdy-mo, nutarë mokyklos patalpo-se rasta spausdinimo maðinë-le ir ðapirografo pagalbaspausdinti atsiðaukimus ir pla-tinti mieste. Atsiðaukimuoseragino miesto gyventojus ne-prisidëti prie okupacinës val-dþios vykdomos politikos. Vie-nà atsiðaukimø ðûsná iðplatino1949 metø vasario 16 dienà...

Sausio 9 dienà gimnazijojelankësi buvæs gimnazijos mo-kinys, rezistencinës kovos da-lyvis, politinis kalinys Algi-mantas Chmieliauskas. Jis –organizacijos „Naujoji Lietuva“dalyvis, á veiklà pakviestas 1948metais, bûdamas aðtuntoku.

Jaunuoliai net neátarë, kadjø „þygdarbiais“ susidomëjosaugumas, ëmë aiðkintis, kas jøautoriai, tik vëliau suþinojo,kad net mokiniø braiþà litera-tûros sàsiuviniuose tikrino...1949 metø rudená prasidëjoareðtai... Spalio pabaigoje pas-kutiniai, lydimi saugumieèiø, iðmokyklos suolø á kalëjimà ið-veþti A. Chmieliauskas irA.Èesnauskas. Algimantui

Laisvës kaina

tuomet tebuvo 15 metø, bettardymo metodai visiems vieno-di, – palauþti ir iðgauti kuo dau-giau informacijos. Jaunatviðkasmaksimalizmas kainavo labaibrangiai – visi buvo nuteisti 10metø katorgos darbams pagalRTFSR baudþiamojo kodekso58 straipsnio 1 A dalá – Tëvynësiðdavystæ ir 11 straipsná – grupi-næ antisovietinæ agitacijà. Pir-mus á Vorkutà iðveþë D.Ivaðke-vièiø, Z.Jaðkà, J.Kuèinskà,V.Martinavièiø, V. Norkø.

A. Chmieliausko laukë ilgakelionë per Maskvos Krasna-ja Presnia, Kuibyðevo, Èelia-binsko ir Petropavlovsko per-siuntimo kalëjimus. AtsidûrëKazachstano Alkanoje stepë-je buvusiose Dþezkazgano va-rio kasyklose kartu su E. Beni-ku, J. Bubele, A. Bûdu, A. Èes-nausku, A. Kabalinsku, P. Ka-tinu. Visi gavo numerius... Al-gimantas – CBB 21. Sunkus fi-zinis darbas – visai nebe vaikið-kas... Alkis, þeminimas greitaipakirto Algirdo jëgas, net tarpmirtininkø buvo atsidûræs kaipbeviltiðkas ligonis, kuris vistiek tuoj mirs. Tikriausiai Die-vo valia buvo, kad iðgyveno, ið-kentëjo lagerio kanèias ir poStalino mirties, atbuvæs dau-giau nei treèdalá skirtos „baus-mës“, sugráþo... Taèiau buvonelaukiamas, net pabaigti mo-kyklà nebuvo paprasta. Ið ið-siøstø á GULAGo lagerius jau-nuoliø, per sukilimà Vorkutoslageryje þuvo Vitolis Martina-vièius. Kiti skirtingu laiku grá-þo namo. Tai tik ilgo pokalbiosu gimnazijos 2 klasiø moki-niais nuotrupos, nes dvi pamo-kos pralëkë akimirksniu...

Dabartiniu laikotarpiu visgirdime kalbø, kad nevertëjokovoti uþ laisvæ arba kad taibuvo tik kvaili jaunø þmoniøþaidimai. Pati susimàstau, ko-dël 1991 metais kelias savaites

stypsojau prie LR Parlamen-to, televizijos bokðto... Ar tiksmalsumas vedë, kodël negal-vojau tada, kad tai labai pavo-jinga, kad namie maþas vaikas,ðeima? Tai gal bandos jausmassuveikë... Taip reikëjo, taip lie-pë pasàmonë. Ið atminties ið-plaukia matyti vaizdai, kaiptûkstanèiai jaunuoliø lygskruzdës tempë statomo namoblokus, armatûrà, vyresniejivirino, statë grotas ir mûsø bu-vimas tikriausiai tik trukdë,nepadëjo. Bet niekas nevarë...Vis klausiu savæs, ar jauèiasididvyriais eiliniai vilnieèiai,kurie mus girdë karðta arbata,maitino sumuðtiniais. Tadaniekam net nekilo mintis pa-klausti, kiek tai kainuoja, o kai-nø pakilimas nuo sausio 2 die-nos visus skaudþiai kandþio-jo... Tarp atvaþiuojanèiø buvotikrø pasiðventëliø, kurie nesi-traukë nuo Parlamento paro-mis. Juos nusiprausti, pamie-goti namo vesdavosi vilnieèiai,negalvodami, kad ðie atsily-gins, gal apvogs... Kurie labiaunusipelnæ, ar epizodiðkai ið vi-sos Lietuvos vaþiavusieji, arbuvusieji visà laikà, nes netu-rëjo galimybës iðvykti... Tûks-tanèiai sostinës gyventojøvaikðèiojo su „VEF“ ir kito-kiais radijo aparatais, kad ga-lëtø naujienas praneðti, nesLietuva matë, þinojo, kas vyks-ta, o èia esantys þmonës – ne.Visam gyvenimui iðliko vaiz-das – po tragiðkø ávykiø prie te-levizijos bokðto á tinklinæ tvo-rà ásikibusios moters rauda:„Uþ kà jûs taip?“ Jos pusën at-sisuko ðarvuoèiø vamzdþiai.Vyriðkis puolë moterá temptitolyn. Ir... kareivio þvilgsnis –bejausmis, lyg mirusio... Taibuvo nesuvaidintas, nesume-luotas Tautos susitelkimas.

Tokia laisvës kaina... nepri-klausomai nuo laikotarpio,amþiaus vis tenka lietuviamsárodinëti, kad nori bûti laisvi...

Garbaus sveèio AlgimantoChmieliausko pokalbis – liudi-jimas, kad tikro lietuvio niekasnegali palauþti, kad ásitikini-mai, tëvø pavyzdys, moralë tikstiprëja su amþiumi, tampa gy-venimo bûdu, savastimi.

Taèiau kiekviena lietuviøkarta savo pamokas turi iðmok-ti pati. Linkiu, kad jos bûtø neapie prievartà ir paþeminimà,o apie gërá, taikà, meilæ...

Vilija VAIÈIULIENË

Lietuvos kariuomenës kû-rëjø savanoriø sàjungos Klai-pëdos apskrities skyrius kartusu Lietuvos Ðauliø sàjungosVakarø (jûros) ðauliø 3-iàjarinktine sausio 16–17 dieno-mis keturioliktà kartà organi-zavo tradiciná nakties þygá„Klaipëdos sukilëliø keliais“.Þygis skirtas 1923 metø Klai-pëdos sukilimo karinio vadoJono Budrio atminimui. Klai-pëdos kraðte sukilimas likvi-davo lenkø ir prancûzø politi-kø sunarpliotà Gordijaus maz-gà. Sutelktomis Lietuvos ðau-liø, kariø savanoriø ir paèiø lie-tuvininkø pastangomis 1923metø sausio 15 dienà sukilimassëkmingai baigësi. Lietuvosvalstybë atgavo etniná Klaipë-dos regionà ir tapo jûrine vals-tybe. Sausio 15-oji, atmintinaKlaipëdos kraðto diena – Klai-pëdos kraðto atgavimo diena, þy-mi kraðto sukilimo pergalæ. Tai

Naktinis pësèiøjø þygis„Klaipëdos sukilëliø keliais”

viena lemtingiausiø Lietuvos is-torijos datø, greta Mindaugo ka-rûnavimo, Þalgirio mûðio, Vasa-rio 16-osios ir Kovo 11-osios.

Beveik du tûkstanèiai daly-viø nakties metu atkartojo1923-iøjø savanoriø sukilëliøjudëjimo marðrutus, áveikdami26 kilometrø atstumà pësèio-mis. Mûsø komanda þygio me-tu aplankë ir Lietuvos prezi-dento Antano Smetonos so-dintà àþuolà Botanikos sode.Keliaudami gërëjomës nakti-niu Karklës miesteliu bei jûrospakranèiø vaizdais. Pusiauke-lëje þygio organizatoriai kiek-vienà þygeivá pastiprino karei-viðka koðe ir arbata. Áveikæ 26kilometro marðrutà þygeiviaifiniðavo Klaipëdos mieste,LDK Butigeidþio dragûnø bata-lione (Liepojos g. 5, Klaipëda).Visiems sëkmingai áveikusiemstrasà buvo áteikti diplomai.

Gintautas TAMULAITIS

Karaliðkos kilmës valsty-bës, kokia yra ir Lietuva, turisavo herbà, vëliavà, himnà. Ðievalstybiniai simboliai randaávairias vietas, taèiau bûtinaivalstybës sostinëse. Lietuvossostinëje Vilniuje valstybinëvëliava plevësuoja Gediminopilies bokðte ir virð Seimo rû-mø, istorinë vëliava – virð pre-zidentûros, Valdovø rûmø.Himnas deramai pristatytasKudirkos aikðtëje. Herbui –Vyèiui tinkamiausia vieta bû-tø Lukiðkiø aikðtëje.

Lukiðkiø aikðtës sutvarky-mui ir paminklui skelbti kelikonkursai, taèiau dël aiðkiaineapibrëþtø gairiø, kûrëjø pro-jektai nerado teigiamo atgarsionei tarp konkursø komisijø na-

Reikia paminklo suvalstybës simboliu

riø, nei visuomenëje. Jei bûtøkonkursø sàlygose numatytasherbo simbolis – Vytis, kuriotrûksta sostinei, kûrëjams uþ-duotis bûtø palengvëjusi ir galdëmesio vertas projektas bûtøgimæs.

Jei individualiai suprojek-tuoti nesiseka, pasiteisintø ko-lektyvinë kûryba – kûrëjø tal-ka, jei valstybë neskiria lëðø,galima aukø rinkliava – visuo-menës talka. Vienam asmeniuitalkas sutelkti, projektà admi-nistruoti bûtø gal per sunki uþ-duotis, taèiau rimta visuome-ninë organizacija galëtø ákurti„Vyèio“ fondà, kuris su visuo-menës ir valstybës parama pro-jektà sukurtø ir ágyvendintø.

Algimantas ZOLUBAS

* *

Nr. 3(1121)

2015 m. sausio 23 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2015 m. sausio 23 d.Nr. 3 (1121) Tremtinys

Darbas Europos Parlamen-te uþima didþiàjà dalá manodarbo savaitës. Kiekvienà sa-vaitæ maþiausiai tris dienas pra-leidþiu Briuselyje arba Stras-bûre. Visà kità laikà planuojuir leidþiu Lietuvoje. Manau,kad ypatingà dëmesá bûtinaskirti regionams, svarbu va-þiuoti per Lietuvà, susitiktiskirtingus þmones, suprasti jøproblemas ir skaudulius, pasi-dþiaugti pasiekimais, atsakytiá rûpimus klausimus. Nuo rug-sëjo mënesio jau aplankiauTelðius, Utenà, Kaunà, Alytø,Kauno rajonà, Ðilutæ ir Ðilalæ.

Vykdamas vizito teikiu pri-oritetà susitikimams su akade-miniu jaunimu ir moksleiviais.Manau, ypaè svarbu su jaunaisþmonëms kalbëti apie karàUkrainoje, darbà Parlamente,politikà, apie tai, kad kiekvie-nas turime galimybæ pasiektitai, ko trokðtame, tereikia

daug darbo, noro, pasiruoðimoir pasitikëjimo.

Kiekvieno vizito metu sten-giuosi susitikti su TS-LKD ak-tyvu, aptarti aktualijas, suþino-ti, kaip vyksta pasiruoðimas rin-kimams, stengiuosi patarti, pa-siûlyti savo pagalbà.

Taip pat man ypaè malonususitikti su Jaunøjø konserva-toriø lygos arba Jaunimo ben-druomenës atstovais. Turimedaug veiklaus, idëjø kupinojaunimo, kurá bûtina ne tik pa-laikyti, bet ir skatinti bûti drà-siais ir verþliais.

Lankydamasis regionuosenepraleidþiu progos susitiktivietinio verslo atstovø. Gera þi-noti ir matyti Lietuvà pasauly-je garsinanèiusþmones, kurie ne-bijo priimti dràsiø,inovatyviø spren-dimø. Lietuva tik-rai turi kuo di-

dþiuotis, reikia garsiau apie taikalbëti.

Niekada neatsisakau daly-vauti ir diskutuoti RonaldoReigano klubo organizuoja-mose diskusijose. Dþiaugiuo-si, kad á klubo organizuojamussusitikimus susirenka nemaþaibesidominèiø jaunesniø ir vy-resniø klausytojø.

Kiekvienas politikas priva-lo iðeiti ið jam patogios zonosir susitikti su nuo sostinës nu-tolusiu þmogumi. Todël ir to-liau planuoju aktyviai vaþiuotiper Lietuvos didesnius ir ma-þesnius miestus ir bendrauti suávairiais þmonëmis.

GabrieliusLANDSBERGIS

G. Landsbergis: Darbas regionuose –vienas mano prioritetø

Rugsëjo mënesá Strasbûrevykusiame plenariniame posë-dyje EP narys GabrieliusLandsbergis pateikë EuroposParlamentui rezoliucijà, kuriaraginama ávesti pilnà ginkløpardavimo embargà ir pasiûlësprendimà, kaip iðspræstiPrancûzijos desantiniø valdy-mo laivø „Mistral“ pardavimoRusijai problemà.

„Europos Sàjunga turëtøpademonstruoti tikrà solidaru-mà tiek su Ukraina, tiek tarpu-savyje ir ðiuos laivus iðpirktibendroms ES reikmëms, kari-nëms ir civilinëms-humanita-rinëms misijoms bei operaci-joms Vidurþemio jûroje. Nea-bejoju, kad Lietuva sutiktø pri-sidëti savo dalimi, proporcin-gai bendram ánaðui á ES biudþe-tà. Ðiandien turime padarytiviskà, kad naujausia karinë

Pasiûlytas sprendimas,kaip sustabdyti kariniø laivø„Mistral“ perdavimà Rusijai

technika nepasiektø Rusijosreþimo, kuris vykdo karinæ ag-resijà prieð kità Europos vals-tybæ“, – teigë G.Landsbergis.

Pasak Gabrieliaus Lands-bergio, esminis argumentas,girdimas ið Prancûzijos atsto-vø, kodël jie ketina perduoti„Mistral“ laivus Rusijai, yra ga-limi dideli finansiniai nuostoliai,jeigu atsisakytø vykdyti sutartá.Taèiau jei ðià finansinæ naðtà pa-dalintume proporcingai 28 ESvalstybëms, tai nebûtø didelë su-ma kiekvienai ðaliai.

„ES jau turi patirties ir vei-kianèius mechanizmus, kaipdalintis bendras iðlaidas trans-portui, infrastruktûrai ir medi-cininëms paslaugoms ES kari-nëse operacijose Sudane ir Li-bijoje. Todël analogiðkà proce-dûrà tik þymiai didesniu mas-tu siûlau pritaikyti ir dël „Mist-

ral“ laivø iðpirkimo ir panau-dojimo ES. Tai bûtø investici-ja á mûsø visø saugumà“, – pa-brëþë G.Landsbergis.

Rezoliucijoje, kurià Gab-rielius Landsbergis inicijavokartu su didþiausios EuroposParlamente Europos liaudiespartijos frakcijos nariais lenkuJacek Saryusz-Wolskiu, estuTunne Kelamu ir kitais frakcijoskolegomis visos Europos Sàjun-gos vardu buvo raginama reikð-mingai iðplësti ir padidinti Ru-sijai taikomas sankcijas, kad josapimtø visapusiðkà Rusijos fi-nansø ir ekonomikos blokadà,Rusija bûtø paðalinta ið tarptau-tinës bankiniø operacijø SWIFTsistemos ir nutrauktas branduo-linis bendradarbiavimas.

Europos Parlamento narioGabrieliaus Landsbergio

biuro informacija

Gabrielius Landsbergis ið-kovojo svarbias ir átakingas po-zicijas Europos Parlamente.Jis tapo delegacijos santykiamssu Vidurio Azijos valstybëmis(Kazachstanu, Uzbekistanu,Tadþikistanu, Turkmënistanu,Kirgizija ir Mongolija) pir-muoju vicepirmininku.

Dar daugiau, GabrieliusLandsbergis buvo paskirtaspagrindiniu ataskaitos apie

Iðkovota svarbi pozicija ir teisë parengtiParlamento praneðimà apie visos ES

ir Rusijos santykiusEuropos Sàjungos (ES) ir Ru-sijos santykius rengëju. Pa-rengti ataskaità lietuviui pa-vedë Europos ParlamentoUþsienio reikalø komitetas.Praneðime bus ávertinta da-bartinë ES ir Rusijos santy-kiø padëtis ávairiose srityse –politinëje, ekonominëje,energetikos ir kitose. Gab-rielius Landsbergis pateiksparlamentui rekomendacijas

dël bendravimo su Rusija –kokios politikos laikytis vidu-tiniu ir tolimuoju laikotarpiu.Parengtà dokumentà svarstysUþsienio reikalø komitetas irtvirtins visas Europos Parla-mentas, todël tai laikoma la-bai atsakingu darbu bei doku-mentu.

Europos Parlamento narioGabrieliaus Landsbergio

biuro informacija

Sausio 13-àjà Lietuva minë-jo 24-àsias tragiðkø Sausio 13-osios ávykiø metines ir Laisvësgynëjø dienà. Alytiðkiai taippat neliko istoriniø ávykiø nuo-ðaly – kaip ir daugelis Lietuvosmokyklø, ástaigø, 8 valandø ry-to dalyvavo pilietinëje akcijo-je „Atmintis gyva, nes liudija“:deðimèiai minuèiø uþgesinoðviesas, languose uþdegë vie-nybës ir atminimo þvakuèiøtragiðkiems 1991 metø sausio13-osios ávykiams atminti.

Alytaus Ðv. Angelø Sargøbaþnyèioje buvo aukojamos ðv.Miðios. Alytaus dekanas kle-bonas kunigas Arûnas Uþupiskvietë melstis uþ þuvusiusLaisvës gynëjus, kuriø atmini-mas gyvas mûsø ðirdyse.

Po ðv. Miðiø prie Laisvëskarþygiø karininko AntanoJuozapavièiaus ir savanorioArtûro Sakalausko paminkløbuvo uþdegta atminimo þvake-liø, padëta gëliø.

Po to iðkilminga eisena pa-judëjo Alytaus miesto sodolink. Prie Sausio 13-osios kry-þiaus ávyko þuvusiesiems at-minti skirtas renginys. Jamedalyvavo Seimo nariai, Alytausmiesto ir rajono savivaldybiøvadovai ir savivaldybiø admi-nistracijos darbuotojai, karið-kiai, ðauliai, buvæ tremtiniai,policijos pareigûnai, ðvietimoástaigø vadovai, mokiniai, aly-tiðkiai, sveèiai ið kitø miestø.

Alytaus miesto savivaldy-bës meras Jurgis Krasnickas,prisimindamas kraupius Sau-sio 13-osios ávykius, sakë: „Jau24 metus gyvename laisvoje irnepriklausomoje Lietuvoje.Nëra didesnës aukos kaip savogyvybës atidavimas uþ laisvæ, uþásitikinimus, uþ nepriklausomy-bæ. Tikiu, kad kiekvienas bûtøtaip pat pasielgæs. Dëka laisvësgynëjø dabar turime tai, kasþmogui brangiausia ir svarbiau-sia – laisvæ. Todël mûsø pagrin-dinis tikslas turëtø bûti iðsaugo-ti tai, kas iðkovota. Sëkmësmums ðiame kelyje!“

Minëjimo metu á susirinku-siuosius kreipësi Seimo narysJulius Sabatauskas. Jis teigë,kad nesvarbu, koks prieðas be-bûtø, Lietuvos þmonës já nuga-lëtø ir ðiandien. Skaudþius

Laisvës gynëjø dienaAlytuje

Sausio 13-osios ávykius prisi-minë ir Seimo narys Raimun-das Markauskas.

Renginio metu Alytausmiesto „Drevinuko“ mokyk-los-darþelio mokiniai susirin-kusiesiems parodë meninækompozicijà, skirtà Laisvësgynëjams atminti, skambëjodainos ir maþøjø skaitomos ei-lës. Visiems uþ laisvæ þuvu-siems Sausio 13-osios daly-viams prie kryþiaus uþdegtaþvakiø. Á dangø buvo paleistasbûrys baltø balandþiø, simbo-lizuojanèiø laisvæ ir taikà.

Po minëjimo Sausio 13-ajaiskirti renginiai vyko Alytausmiesto teatre. Gausiai susirinkæalytiðkiai klausësi Lietuvos ka-riuomenës Sausumos pajëgø or-kestro koncerto ir þiûrëjo prem-jeriná dokumentiná filmà „Tams-ta Mokytojau“ partizanø vadui,mokytojui Adolfui Ramanaus-kui-Vanagui atminti.

Filmo reþisierius RobertasÐarknickas iðsakë patriotinesmintis ir palinkëjimus: „21 am-þiuje yra daugiau pavydo, pik-tumo nei 1991 metais. Pasëtadaug nepagarbos tarp mûsøþmoniø. Trûksta tos didingosir vieningos Lietuvos. Daþnaiper minëjimus retoriðkai klau-siame: kur ta Lietuva? Sakau,kad ji yra, tik turbût liko tikres-në ten, kur Lietuvos partizanaibunkeriuose ðalo, kiekvienàvakarà kalbëjo maldas, strate-giðkai brëþë brëþinius, kaip ið-gelbëti tautà nuo prieðø. Tenliko pralietas kraujas, bunke-riø þemë já sugërë amþiams, ta-èiau liko nepalauþta dvasia.Lietuvos partizanø bunkeriaiprimena iðkankintà, bet kartuir áprasmintà Lietuvà. Tuðti,iðsprogdinti, restauruoti bun-keriai – tai þymë mûsø ateitieskartoms, kad bûtume budrûs.Turime bûti vieningesni ir pa-kantesni vieni kitiems. Neleis-kime savæs sunaikinti piktomisemocijomis, jos yra ne maþes-nis ginklas uþ tikràjá.“

Ðios atmintinos dienos va-kare „Dainavos“ kino teatretaip pat ávyko vaidybinio filmo„Mes dainuosim“, pasakojan-èio apie 1991 metø Sausio 13-osios ávykius, premjera.

Gintaras LUÈINSKAS

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos paðto“,

„Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà, pa-skambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetuwww.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratosindeksas 0117. Kaina: 1 mën. – 2,36 Eur (8.16 Lt),

3 mën. – 7,09 Eur (24,48 Lt).

333332015 m. sausio 23 d. Nr. 3 (1121)TremtinysÁvykiai, komentarai

Lietuva prie euro perëjopalyginti sklandþiai, kai kuriaisparametrais netgi sklandþiaunei kaimynai latviai, prie europerëjæ 2014-aisiais. Jau savai-të, kaip uþ prekes bei paslau-gas galima atsiskaityti tik eu-rais. Taèiau tai nereiðkia, kaduþ litø naudojimà galima susi-laukti sankcijø – pinigai toksdalykas, kad viskas priklausonuo þmoniø susitarimo, tadnenuostabu, kad privaèiuosesandoriuose litas dar „vaikðto“.Kaip bebûtø, net po keliø metønegalësime sakyti, kad litas ne-beturi vertës – juk Lietuvos ban-kas litus keis neribotà laikà.

Taigi kokios negerovës pa-sitaikë pasitikus eurà? Viena iðjø – kainø „apvalinimas“ nepirkëjo naudai, kurá, be abejo-nës, lëmë begalinis mûsø pre-kybininkø noras pasipelnyti(nieko nepadarysi, visø pirðtaipalinkæ á save). Kita negerovëturëtø iðryðkëti baigiantis më-nesiui, kuomet paaiðkës, ar ge-rai suvokëme savo piniginesgalimybes – juk eurais paraðy-tos prekës kainos, pasiþiûrëjusá skaièius, atrodo gerokai ma-þesnës, todël susidaro apgau-lingas áspûdis, kad prekës pi-gesnës. Þodþiu, yra rizika, kadpatys nepastebëdami iðleisimedaugiau nei leidþia galimybës.Kita vertus, toks iðlaidumas ro-dytø, kad per ilgai mëgavomëspinigo stabilumu ir atpratomeskaièiuoti, jausti prekës vertæ.

Pradëjus naudoti eurus,Lietuva irgi neiðvengë pinigøpadirbinëtojø atakø – tai ðen,tai ten pasirodë padirbti eurøbanknotai. Bet ádomiausia,kad pasak finansininkø, tokiodidelio kiekio padirbtø eurø

nesitikëta. Todël ir kyla min-èiø, kad padirbinëtojai gali bûtine ðiaip kriminaliniø asmenøgauja, bet ir kuri nors valstybë.Juk istorija þino atvejø, kai pa-dirbinëjo pinigus Sovietø sà-junga, hitlerinë Vokietija...Kas galëtø garantuoti, kad„tradicija“ nenumirë ir nagøneprikiðo putininë Rusija? Juktikslas irgi bûtø aiðkus – sukel-ti þmoniø nepasitikëjimà euruir visa pinigine Europos Sàjun-gos sistema. Beje, tuo paèiu ga-lima paaiðkinti ir pasigirdusiusgandus, neva padirbtø eurøgalima gauti net ið bankomatø.Bûtø labai ádomu suþinoti, kastokius gandus paleido, nes spe-cialistai patikino, jog tai neáma-noma – bankomatø elektroni-ka puikiai skiria tikrus pinigusnuo padirbtø (visi banknotai,prieð ádedami á bankomatà, pa-tikrinami banko elektroni-kos), todël jei toká „pinigà“(kalbame apie aparatus, prii-manèius indëlius) bandytøákiðti á bankomatà, já aparataspriimtø, taèiau tik tam, kad su-laikytø ir nebeiðduotø. Þmo-gaus aká padirbinëtojai gali ap-gauti, taèiau elektronikos – nie-kaip. Bet kaþkam naudingaskleisti gandus ir skiepyti nepa-sitikëjimà...

Visi ðitie gandai primenaskleidþiamà melà apie „ið badomirðtanèià“ Lietuvà – papras-ti þmonës á pinigø keitimo vie-tas suneðë milijardus litø, ku-riuos laikë namuose, ir netgipasibaigus atsiskaitymo litaislaikotarpiui Lietuvos bankaspasigenda apie 500 milijonø li-tø, kurie gali bûti kaþkur „nu-keliavæ“ (galbût dalis jø sunai-kinta negráþtamai, galbût dalis

Atsiskaitome jau tik euraispaslëpta). Analitikø teigimu,tai liudija didelius ðeðëlinësekonomikos mastus ir, deja,pilieèiø sàmoningumo stokà.Kita vertus, ið kur tas sàmonin-gumas bus, jei nuo pat Sàjûdþioatsiradimo pradþios buvo ska-lambijama, kad laisva nepri-klausoma Lietuva nepajëgs eg-zistuoti, kad nëra kompeten-tingø þmoniø valstybei valdyti(iðskyrus, þinoma, buvusiuskompartijos nomenklatûri-ninkus – valstybininkus), kadnegalima pasitikëti bankais irkita. Tas paskalas lyg tyèia pat-virtindavo kokios nors „Se-kundës“ bankrotas, gerokaivëliau – „Snoro“ ir „Ûkio“ ban-kø (pastarøjø indëlininkus nuovisiðko kracho iðgelbëjo ásiki-ðusi valstybë)... Bet, po para-liais, ar neuþtenka pamatyti,kad tie bankrutavæ bankai rau-donomis gyslomis susijæ suRusija? Ir kad ðiandien arðiau-si euro kritikai vienaip ar ki-taip susijæ su buvusiais „Ûkio“,„Snoro“ bankais?

Lietuva þengë svarbø þings-ná átvirtinant ekonominá stabi-lumà, kurio vienas ið garantøyra euras. Kas nors paprieðta-raus, sakydamas, kad eurasðiuo metu iðgyvena ne paèiusgeriausius laikus, ir parodys áGraikijà. Taèiau man ádomiau,kas paskatino Graikijà „iðleis-ti daugiau nei uþdirbo“ ir uþkokius pinigus á ðios ðalies val-dþià braunasi Putinà palankiaivertinantys „kairieji“? Na, kadKipre neseniai buvo kilæ dide-liø finansiniø problemø, tai darnepamirðome – ten figûravodidþiuliai rusø pinigai, o ðtaiGraikija...Gintaras MARKEVIÈIUS

Prezidentës darbø sàraðe –ir uþuojautos, ir svarbûstarptautiniai susitikimaiSausio 15 dienà, pagerb-

dama terorizmo Ukrainoje au-kas, Lietuvos RespublikosPrezidentë Dalia Grybauskai-të pasiraðë ðios ðalies ambasa-dos uþuojautø knygoje. Savo irLietuvos vardu ðalies vadovëpareiðkë nuoðirdþià uþuojautàþuvusiøjø artimiesiems ir vi-siems Ukrainos þmonëms. „Lie-tuva palaiko Ukrainà“, – uþuo-jautos knygoje áraðë Prezidentë.

Tà paèià dienà PrezidentëDalia Grybauskaitë susitiko suátakingais uþsienio ir saugumopolitikos strategais, atvyku-siais á Vilniø dalyvauti „Sniegosusitikime“ („Snow Mee-

ting“). Valstybës vadovës tei-gimu, saugumo iððûkiai tampavis globalesni, ágyja naujø for-mø ir pavidalø, todël svarbujuos spræsti sutelkiant uþsieniopolitikos formuotojø ir strate-gø áþvalgas bei pastangas.

Kasmet rengiamas „Sniegosusitikimas“ á Lietuvà sutrau-kia þymiausius analitikus, tarp-tautiniø organizacijø atstovusir politikus. Ðiais metais jau að-tuntà kartà rengiamame susi-tikime daugiausia dëmesiobus skiriama Rusijos ir Vaka-rø valstybiø santykiams beisu jais susijusiems saugumoklausimams.

Aptartos saugumouþtikrinimo Baltijosregione priemonës

Lietuvoje lankësi Kanadosgynybos ministerijos delegaci-ja, vadovaujama Tarptautiniosaugumo politikos departa-mento generalinio direktoriausflotilës admirolo Gileso Coutu-riero (Gilles Couturier). Darbi-nio susitikimo Kraðto apsaugosministerijoje metu kraðto apsau-gos politikos direktorius Vaido-tas Urbelis kartu su Kanadosdelegacijos atstovais aptarëNATO veiksmø planà, priim-tà Velse dël saugumo priemo-niø uþtikrinimo ir jo ágyvendi-nimo Baltijos regione.

Pasak Kanados atstovø, ða-lies Vyriausybë kartu su kari-nëmis pajëgomis pasiryþusiosþenkliai padidinti savo indëlá,uþtikrinant saugumà mûsø re-gione, ir tai pasiryþusios pada-ryti jau ðiemet. Kanados indë-lá galëtø sudaryt ne tik naikin-tuvø dislokavimas sustiprinantNATO oro policijà Baltijos ða-lyse, bet ir Sausumos pajëgø vie-netø dalyvavimas mûsø regioneir konkreèiai Lietuvoje organi-zuojamose karinëse pratybose.

Kanados atstovams buvopristatyti ðiais metais Lietuvojeorganizuojamø kariniø praty-bø planai bei sàlygos, kuriomisNATO sàjungininkø kariniaivienetai kvieèiami á mûsø ðaliesteritorijoje vykdomus kariniusmokymus. Admirolas labai tei-giamai ávertino Lietuvos pa-þangà uþtikrinant tinkamas sà-lygas tiek NATO ðaliø kariniøoro pajëgø águloms, vykdan-èioms oro policijos misijà Ðiau-liuose, tiek Sausumos pajëgøvienetams, dalyvaujantiemsávairaus masto pratybose Lie-tuvos teritorijoje. Lietuvos pa-

siryþimas iki 2020 metø pasiek-ti 2 procentø nuo BVP gynybaiskiriamø lëðø ribà, pasak admi-rolo G. Couturiero, yra papildo-ma paskata pritraukti NATOsàjungininkø pajëgas á mûsø ða-lá. Kanadieèiø nuomone, ðalis,investuojanti á savo gynybà, galisulaukti daugiau paramos ið sa-vo sàjungininkø, nei valstybë,nesirûpinant savo saugumu.

Ypaè daug dëmesio sulaukëparamos teikimo Ukrainai ir josgynybos sektoriui klausimai.Kanada vykdo eilæ svarbiø pro-jektø: rengia ukrainieèiø kari-niam personalui anglø kalboskursus, apmoko karinius inst-ruktorius ir pilotus, perka ir per-duoda Ukrainos kariuomeneikariø apsaugos priemoniø. Lie-tuva taip pat yra aktyvi Ukrainosrëmëja. Lietuvos ir Kanados at-stovai sutarë, kad bûtina dëtivisas pastangas siekiant Ukrai-nai sukurti ðiuolaikiðkas ir vaka-rietiðkus standartus atitinkan-èias karines pajëgas bei efekty-viai dirbanèià Ukrainos gynybosministerijà. Ðioje srityje tiek Lie-tuva, tiek Kanada suinteresuo-tos pagalbos teikimu. Kanadie-èiai pasidþiaugë, kad Lietuvosambasada Kijeve ðiais metaistaps NATO kontaktine amba-sada Ukrainoje, todël yra bûti-na iðnaudoti visus su tuo susiju-sius privalumus.

Susitikime taip pat buvo ap-tarti triðalës Lietuvos, Lenkijosir Ukrainos steigiamos brigadosLITPOLUKRBRIG kûrimoklausimai. Ði triðalë brigada ateityjegalëtø tapti reformuojamos Uk-rainos kariuomenës branduoliu.

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Uþsienio reikalø ministrasLinas Linkevièius sausio 19dienà Briuselyje dalyvavo Eu-ropos Sàjungos Uþsienio rei-kalø tarybos posëdyje, kuria-me daugiausia dëmesio skirtaES santykiams su Rusija beikovai su terorizmu. Taip patbuvo aptartas klimato kaitosklausimas.

Kalbëdamas dël ES santykiøsu Rusija ministras L. Linkevi-èius pabrëþë, kad kol kas nërasàlygø ES keisti politikos Rusi-jos atþvilgiu. Padëtis Rytø Uk-rainoje iðlieka átempta. Minskosusitarimai nuolat paþeidinëja-mi. Separatistø valdoma terito-rija pleèiasi, ypaè tragiðka civi-liø gyventojø þûtis per iðpuoláVolnovachos srityje, vyksta mû-ðiai dël Donecko oro uosto.

„Rusijos atþvilgiu ES turivadovautis realia situacija, o neiliuzijomis. Negalime atsietiES ir Rusijos santykiø per-

ES nekeièia politikos Rusijos atþvilgiuspektyvos klausimo nuo situa-cijos Ukrainoje. Ið pradþiø tu-rime pamatyti konkreèius Ru-sijos þingsnius sprendþiantkonfliktà Ukrainoje ir tik po togalime kalbëti apie santykiønormalizavimà“, – sakë mi-nistras.

Ministras taip pat ðiuo me-tu nemato galimybiø ðvelnintiRusijai taikomø sankcijø. „ESvienybë turëtø bûti ta paskata,kuri priverstø Rusijà keisti po-litikà. ES sankcijos Rusijos at-þvilgiu veikia. Turime liktinuoseklûs bei kantrûs“, – sakëministras, paþymëdamas, kadkovo mënesá Europos vadovaipratæs diskusijas Rusijos irUkrainos klausimu.

Ministrai taip pat aptarëbûtinybæ ES imtis veiksmøprieð propagandà, palaikyda-mi Lietuvos ir kitø ðaliø (Lie-tuvos, Jungtinës Karalystës,Danijos ir Estijos) parengtà

dokumentà dël ES strateginëskomunikacijos. DokumenteES institucijos ir ES ðalys ragi-namos pradëti kovà su Rusijosvykdoma propaganda.

Tarybos metu aptarti ir ko-vos su terorizmu klausimai, at-siþvelgiant á praëjusios savaitësávykius Prancûzijoje. Ministraipabrëþë bûtinybæ stiprinti ben-dradarbiavimà kovos su teroriz-mu srityje su Artimøjø Rytø irÐiaurës Afrikos ðalimis, skubiaiágyvendinti ES kovos su teroriz-mu, áskaitant uþsienio kovoto-jus, strategijà, skirti daugiau dë-mesio komunikacijai ir teroriz-mo prevencijai.

Diskutuodami dël klimatokaitos, ministrai pabrëþë bûti-nybæ ES dëti visas pastangassiekiant ðiø metø gruodá Pary-þiuje vyksianèioje klimato kai-tos konferencijoje pasiraðytivisuotiná, teisiðkai ápareigojan-tá klimato kaitos susitarimà.

44444 2015 m. sausio 23 d.Nr. 3 (1121) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 80-ojo jubiliejaus proga

nuoðirdþiai sveikiname JadvygàGEDVILIENÆ, buvusià tremtinæ,Klaipëdos buvusiø politiniø kaliniøir tremtiniø choro „Atminties gai-da“ ilgametæ dainininkæ, Lietuvoslaisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjun-gos naræ.

Linkime sveikatos, energijos, pra-smingø darbø, Dievo palaimos.

Lietuvos laisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjunga

Mûsø ðviesuolë – buvusi tremtinë ilgaamþëVincentina Kazlauskienë

Sausio 8 dienà LPKTS Telðiø filialotaryba aplankë ir garbingo 90-ojo jubi-liejaus proga pasveikino buvusià trem-tinæ Vincentinà KAZLAUSKIENÆ. Jipasiþymi puikia atmintimi, giedria nuo-taika, pamaldumu ir iðsaugota meileLietuvai.

Vincentina Valskytë 1944 metais,bûdama dvideðimtmetë, iðtekëjo uþ Jus-tino Kazlausko. Ji prisiminë, kad anuo-met buvo kitokios tuoktuvës – atvykovyras su pirðliu, susiderëjo su tëvais irgavo nuotakà. 1951 metø rugsëjá mote-ris su vyru ir penkiais vaikais buvo iðtremta. Tuomet ji laukësiðeðto vaikelio. Ðeima atsidûrë Samanove, Irkutsko srities Brats-ko rajone. Aðtuonerius metus Sibire praleidusi tremtinë prisi-minë, kad visà gyvenimà stiprybës sëmësi melsdamasi ir dirb-dama. Ji sakë, kad patogus gyvenimas gali þmogui padaryti dau-giau þalos nei sunkus darbas. Ilgaamþës Vincentinos patriotið-kumà liudija jos paèios sukurti þodþiai:

Koks groþis Tavyje, Tëvyne,Nerimstanti Viltis, mûsø Tëvyne,Kas gali lietuviui Tave pakeisti,Pasaulyje nëra kitos tokios.Senoliø þeme, dainom apdainuota,Kiek lapø istorijos reikðmingø ir graþiø,Eiliø, apsakymø bei pasakø sukurtaDidþiulis talentas mûsø Lietuvos...

Dabar aðtuoniø vaikø mama gyvena kartu su sûnaus Karo-lio ðeima. Jis su þmona Milda augina jaunus tautos patriotus Min-daugà ir Mariø, neseniai ástojusius á Lietuvos ðauliø sàjungà. Il-gaamþë Vincentina dþiaugiasi nuoðirdþia artimøjø globa.

Linkime Vincentinai Kazlauskienei Aukðèiausiojo palaimos,stiprios sveikatos, ðviesiø dienø kartu su artimaisiais, toliau bûtiTëvynës meilës, nepalauþiamo tikëjimo ir neiðsenkanèios stip-rybës pavyzdþiu mums visiems.

Regina CHMIELIAUSKIENË

Minint dr. Vinco Kudirkosmirties 115 metø sukaktá ir 156-àjá gimtadiená Lietuvos SàjûdþioKauno skyriaus Ðvietimo komi-tetas surengë paþintinæ kelionæ„Kudirkos keliais“. Pakeliui su-stodavome pasidairyti ir po ki-tus miestelius, daugiau þinomusLietuvos kultûros istorijoje.

Nemuno slënio puoðmenaMûsø autobusui riedant

Nemuno kairiojo kranto keliumaþdaug uþ 17 kilometrø pa-siekëme Zapyðkio miesteliosenàjà gotikinæ bebokðtæ Ðv.Jono Krikðtytojo baþnyèià.Kai kurie þmonës pasakoja,kad ði baþnyèia pastatyta darVytauto Didþiojo laikais. Ta-èiau istoriniai ðaltiniai rodo,kad Zapyðkio baþnyèia pasta-tyta kur kas vëliau, 16 amþiausantroje pusëje, miestelio val-dytojo Povilo Sapiegos pastan-gomis. Kurá laikà þmonës netpaèià vietovæ vadinæ Sapiegið-këmis. Paskui – Zapyðkiu. Baþ-nyèia kentëjo nuo daþnø Ne-muno potvyniø ir svetimø ka-riuomeniø, ásiverþusiø á Lietu-và, niokojimo. Ji daug kartø re-montuota, restauruota, taèiauiki ðiol iðlaikë savo grakðtø goti-kiná apdarà. Teigiama, kad vidu-je prie baþnyèios fasadinës sie-nos buvo árengti praðmatnûs var-gonai, þmoniø vadinami grieþyk-lomis. Vargonø priekyje sto-vëju-si vietiniø tautodailininkø padary-ta karaliaus Dovydo skulptûra, oprie jos ið ðonø simetriðkai iðdës-tyti angelai. Ðv. Miðiø eigoje per„pakylëjimà“ Dovydas linksëda-væs galvà, o angelai skambinda-væ varpeliais... Toká mechanináprietaisà turëjo turbût labai re-ta baþnyèia.

Zapyðkio apylinkëse akty-viai veikë 1863 metø sukilëliai,buvo platinama draudþiamalietuviðka spauda, sovietinësokupacijos metais èia pasiþy-mëjo Þalgirio rinktinës parti-

Vinco Kudirkos keliaiszanai. Netoli Zapyðkio, Lietu-vos laisvës kovos sàjûdþio ðtabovirðininko, buvusio partizanoVytauto Balsio iniciatyva atsta-tytas buvæs partizanø bunkeris.

Zapyðkis yra susijæs ir su dr.Vinco Kudirkos gyvenimu. Taiteko patirti bendraujant su Pa-eþeriø klëtelës saugotoju, bu-vusiu sovietiniø lageriø kaliniu,nuoðirdþiu Lietuvos patrioti-nës dvasios skleidëju mokyto-ju Stasiu Ankevièiumi. Pasa-kodamas apie Kudirkos gyve-nimo kelià, jis visada pabrëþda-vo Zapyðkio baþnyèios klebo-no Jurgio Kolytos kilniadva-siðkumà, lëmusá jaunuolio to-limesnio gyvenimo tarpsná, jotolimesná mokslo siekimo ke-lià, kai paðalintas ið Seinø ku-nigø seminarijos dël stokos pa-ðaukimo bûti kunigu, uþsitrau-kæs didelæ savo tëvo rûstybæ.Kaip tik tuo sunkiu gyvenimomomentu bûsimam lietuvybësþadintojui savo geràjà rankà ið-tiesæs, kaip manoma, tolimasjo giminaitis, kunigas Kolyta.Jis gabiam jaunuoliui ákvëpëpasitikëjimà savimi, savo lëðo-mis jam atvërë kelià toliau mo-kytis Marijampolës gimnazijo-je ir aukðtojoje mokykloje. Permokslo atostogas ir vëliau ta-pæs gydytoju Vincas Kudirkadaþnai apsilankydavæs Zapyð-kyje, vietos gyventojus pra-dþiugindavæs smuiko garsaisper aukojamas ðv. Miðias baþ-nyèioje, patardavæs þmonëmsávairiais medicinos klausi-mais, godþiai skaitydavæs dr.Jono Basanavièiaus leidþia-mà „Auðrà“.

Simo Kudirkos gimtinëjeVaþiuodami á Ðakius, uþsu-

kome á Griðkabûdá. Ið kartomûsø dëmesá patraukë medinëaðtuonkampë klasicistinio sti-liaus Kristaus Atsimainymobaþnyèia, suprojektuota archi-tekto karmelito Juozapo Vali-ðausko ir pastatyta 1796 me-tais. Tai bene vienintelë iðlikusitokio architektûrinio planobaþnyèia Lietuvoje.

Baþnyèioje klebonavæs poe-to Prano Vaièaièio brolis 1933metais pagal inþinieriaus Anta-no Bistricko projektà pastatydi-no gelþbetoninæ varpinæ. Ðven-toriuje prie varpinës palaidotaskunigas Juozas Vaièaitis.

Prisimintina, kad ið Griðka-bûdþio valsèiaus yra kilæs vie-nas pirmøjø Lietuvos istorikø,ieðkojusiø istorijos duomenøVatikano archyvuose, pirmasislietuvis, apgynæs disertacijà is-torijos tematika, raðæs istorijosvadovëlius, 1905 metø Didþio-jo Vilniaus Seimo ir 1917 me-tø Lietuviø konferencijos da-lyvis, Marijampolës marijonøgimnazijos steigëjas, Lietuvosuniversiteto dëstytojas kuni-gas Jonas Totoraitis.

Griðkabûdyje yra gimæs lie-tuviø pasiprieðinimo sovieti-niam okupantui dalyvis SimasKudirka. 1970 metais per JAVir sovietø þvejybos organizaci-jø vadovø susitikimà, vykusáJAV teritoriniuose vandenyse,jis perðoko á JAV kranto ap-saugos laivà, paskui buvo prie-varta gràþintas á sovietiná laivàir nuteistas 10 metø kalëti. Potrejø metø jo motinai – JAV pi-lietei po dideliø pastangø pasi-sekë sûnø iðvaduoti; su ðeimaiðvyko á JAV, aktyviai dalyva-vo lietuviø organizacijø veiklo-je, demaskuodamas sovietináokupantà. 2000 metais gráþo áLietuvà, apdovanotas VyèioKryþiaus ordinu.

Griðkabûdyje gimë ir þino-mas Lietuvoje vyskupas JuozasPreikðas.

Zanavykijos sostinëjeIð Griðkabûdþio plentu pa-

sukome á vadinamà zanavykøsostinæ – Ðakius. Ðio kraðto gy-ventojus kraðtotyrininkas irknygø leidëjas BernardasAleknavièius savo leidþiamo-je tæstiniø knygø serijoje pava-dino Novuþës kraðto vaikais.

Manoma, kad Ðakiø vardaskilo ið Ðakaièiø kaimo, minimo1599 metais. 1719 metais Ða-kaièiai pavadinti jau Ðakiais, o1812 metais Ðakiams suteiktosmiesto teisës. Ðakiai yra susijæsu Vinco Kudirkos gyvenimu.Á ðá miestà jis atvyko gavæs gy-dytojo diplomà ir suredagavæspirmàjá „Ûkininko“ numerá.Èia turëjo bûti jo pirmoji dar-bovietë, baigus Varðuvos uni-versitetà, – gydytojo praktikospradþia. Taèiau atvykæs á Ða-kius jaunasis gydytojas tuojaupat susidûrë su sunkumais. Ða-kiuose tuomet daugumà suda-rë þydai, kurie èia pradëjokraustytis nuo 1690 metø. Jienenorëjo, kad jø tautietis gydy-tojas Ðuckveris turëtø konku-rentà lietuvá. Jø bendruomenënutarë atvykusiam daktaruinenuomoti jokio buto (daugu-mà namø savininkø taip patbuvo þydai). Jaunasis gydyto-jas turëjo bûti priverstas iðsi-kraustyti ið Ðakiø. Taèiau jampadëjo miesto baþnyèios kle-bonas Kalëda, apgyvendinæs jásavo nedidutëje klebonijoje.Ligonius V. Kudirka priimda-vo klebonijos klëtyje. Vëliaujam pavyko mieste susirastierdvesná keturiø kambariø bu-tà. Atsirado geresnës sàlygos irkûrybinei veiklai. Jis daugskaitë, raðë, palaikë glaudøryðá su knygneðiais, nemaþaibendravo su vietos jaunimu,muzikavo, þavëjosi Verdþio,Mocarto, Ðopeno, Bethove-no kûriniais, lietuviø liaudiesdainomis.

(bus daugiau)Zigmas TAMAKAUSKASPrie Griðkabûdþio Kristaus Atsimainymo baþnyèios

555552015 m. sausio 23 d. Nr. 3 (1121)Tremtinys

Pabaiga.Pradþia Nr. 02 (1120)

Jaunystës apsisprendimas.Kalëjimai ir tremtis

Jonas Pranas Aleksa, bai-gæs Marijampolës gimnazijà,1900 metais pradëjo studijuo-ti Maskvos universitete. Èia jisgreitai ásitraukë á politiná lietu-viø studentø judëjimà, priklau-së slaptai Maskvos lietuviø stu-dentø draugijai, kuri domëjo-si lietuviø kalba ir Lietuvos is-torija, rûpinosi lietuviø stu-dentø saviðalpa ir plëtojo tau-tines idëjas. 1902 metais uþ lie-tuvybës puoselëjimà 22 metøJ. P. Aleksà carinës Rusijosþandarai areðtavo ir kalinoMaskvos, Varðuvos, Petrako-vo, Kaliðo kalëjimuose.

Vëliau, jau pirmaisiais Lie-tuvos Respublikos kûrimometais, J. P. Aleksa su kitaislietuviais patriotais buvo ,,tik-rinamas“ kaimynø lenkø.

Sovietø okupacijaSovietams okupavus Lietu-

vos valstybæ, J. P. Aleksa su ðei-ma gyveno nuosavame Lakins-kø dvare, apie ðeðis kilometrusá rytus nuo Kalvarijos. J. P.Aleksà suëmë birþelio 18-osios (kiti ðaltiniai nurodo lie-pos 13-osios) naktá – atëjo tri-se: lietuvis su dviem rusais ir ið-sivedë kaip labai „pavojingà“asmená sovietø santvarkai.1940 metais su pirmaisiais lie-tuviø valstybininkais ir inteli-gentais kalintas Marijampolësbei Kauno kalëjimuose.

J. P. Aleksai buvo kurpia-ma baudþiamoji byla pagalRTFSR baudþiamojo kodek-so 58 straipsnio 13 dalá – grë-së suðaudymas. J. P. Aleksàtardë sovietø saugumo darbuo-tojai Stravkus, Trinkûnas ir ki-ti. Taèiau ið sukurptos bylos ma-tyti, kad J. P. Aleksa nieko ne-iðdavë, dël savo atliktø darbøLietuvai ir jos þmonëms nesigai-lëjo, laikësi dràsiai bei oriai.

Taèiau birþelá þmonà S.Ale-ksienæ su trimis dukterimispaskutiniu eðelonu enkavedis-tai iðveþë á Sibirà.

Naciø okupacija1941 metø geguþës 29 die-

nà tardymai buvo baigti.Vokietijai uþpuolus Sovie-

tø sàjungà, enkavedistai nesu-spëjo visø kalinamø þmoniø nu-þudyti ar iðveþti ið Kauno kalë-jimo. Tarp neiðveþtøjø buvo irJ.P.Aleksa. Já ir kitus kalëjusiuo-sius iðlaisvino sukilëliai lietuviai.

Profesorius J. P. Aleksa1942 metais rudená su dviembendraminèiais – buvusiu Lie-tuvos prezidentu dr. KaziuGriniumi ir buvusiu Lietuvosþemës ûkio ministru, kunigu,profesoriumi Mykolu Krupa-

Profesorius Jonas Pranas Aleksa – mokslininkasir Lietuvos valstybës kûrëjas

vièiumi – vokieèiø generali-niam komisarui Kaune lietuviøtautos vardu áteikë Memoran-dumà. Jame trys Lietuvos vals-tybininkai, aiðkiai ir nedvipras-miðkai smerkdami vokieèiøadministracijos veiksmus, vyk-domus lietuviø ir kitø tautybiøþmoniø atþvilgiu, iðdëstë mûsøkraðto kolonizavimo mechaniz-mà, ûkininkø beviltiðkà padëtá,lietuvio meilæ savai þemei.

Memorandumas, áteiktasokupacinei valdþiai trijø lietuviødidvyriø – prof. J. P. Aleksos, dr.K. Griniaus ir prof. M. Krupa-vièiaus – tapo pasiprieðinimonaciø siekiams ir pasiaukojimopavyzdþiu bei simboliu visiemsdoriems Lietuvos gyventojams.

Ðiø ávykiø amþininkas Kazi-mieras Skebëra yra pasakæs:„Apie Memorandumà kalbëjone tik miestuose, bet ir kai-muose. Ir paraðyti toká doku-mentà reiðkë vienà – mirtá. Ojie gynë ne tik savo tautà, betir þydus. Tam reikëjo ypatin-gos dràsos, patriotizmo, mei-lës kiekvienam þmogui.“

Á ðá nemalonø naciams do-kumentà jø administracija re-agavo þaibiðkai. Visus pasira-ðiusiuosius gestapas suëmë irtardë. Naciø administracija,þinodama profesoriaus J. P.Aleksos ir dr. K. Griniaus po-puliarumà Lietuvoje, norëjo,kad jie savo vardu paskelbtøokupantams palankø atsiðau-kimà á lietuviø tautà. Istorikasdr. Arûnas Bubnys 1991 kny-goje ,,Lietuviø antinacinë re-zistencija 1941–1944 metais“,iðleistoje 1991 metais, iðskirti-nai paþymëjo: „Tebûna mumspavyzdþiu du Lietuvos vyrai: dr.K. Grinius ir prof. J. Aleksa, ku-rie, nors buvo suimti, gestapopasiûlymà paskelbti atsiðauki-mà á Tautà grieþtai atmetë. Jiesutiko bûti tremtiniais, bet ne-sutiko eiti prieð Tautos valià,Tautos ir Lietuvos interesus.“

Profesoriai J. P. Aleksa ir

M. Krupavièius 1942 metø pa-baigoje buvo iðtremti á tuo me-tu Vokietijai priklausiusá mies-tà Eitkûnus ir uþdaryti á kalë-jimà. Vëliau naciai juos perkë-lë á Tilþës kalëjimà.

1943 metø rugpjûèio pabai-goje naciø saugumas prof. J. P.Aleksà atveþë á Berlynà. Èia jisapsigyveno neveikianèios ply-tinës name, kur sàlygos buvonepaprastai sunkios, be to darreikëjo nuolat registruotis vo-kieèiø policijoje. Prof. J. P.Aleksa gyveno badaudamas, irtik sesers Leokadijos Aleksai-tës maisto siuntiniai ir Berlynolietuviø rûpestis gelbëjo profe-soriø nuo mirties. Vëliau prof.J. P. Aleksa persikraustë á Ber-lyno lietuviø sàjungos patalpas,miegodavo koridoriuje antgrindø. J. P. Aleksos turtas bu-vo maþytis medinis lagaminë-lis su svarbiausiais daiktais.

Sovietø armijai artëjantprie Berlyno, prof. J. P. Alek-sos bièiulis A. Zubras pasiû-lë vykti á Bavarijà, taèiauprof. J. P. Aleksa pasiliko Ber-lyne, tikëdamasis sugráþti á Lie-tuvà, nes norëjo likti kartu sukenèianèia lietuviø tauta Tëvy-nëje. Jis tikëjosi bûti reikalin-gas ir naudingas savo Lietuvai.

Vël sovietø okupacijaGreitai Berlynà uþëmë So-

vietø sàjungos armija, Europo-je nutilo Antrojo pasauliniokaro mûðiai. 1945 metø birþe-lio pabaigoje prof. J. P. Alek-sà, kaip repatriantà, sovietøKGB sugràþino á okupuotà Lie-tuvà, tiesiai á Vilniaus NKGBkalëjimà, taèiau èekistai reika-lingos informacijos ið jo neið-peðë. Tad prof. J. P. Aleksàgreitai ið kalëjimo paleido.

Apie prof. J. P. Aleksos su-gráþimà á Lietuvà amþininkasK. Skebëra raðë: „Tai daugiaunei didvyriðka. Mûsø mokyto-jai toká pavyzdá turi rodyti vi-siems vaikams. Tai patrioto þyg-

darbis, nes bûdamas mokslinin-ku, galëjo pasilikti Vakaruose irpuikiai ten gyventi, dëstyti insti-tute ar universitete, o jis pasirin-ko katorgà, bet Tëvynës nepali-ko!“ Já didþiai gerbë po karo Lie-tuvoje likæ inteligentai.

Prof. J. P. Aleksa apsigyve-no pas jauniausià seserá JaninàAleksaitæ pavilnyje ir 1945metø liepos 16 dienà buvo pri-imtas Lietuvos SSR Moksløakademijos Þemës ûkio insti-tuto vyresniuoju moksliniubendradarbiu. Netrukus ási-traukë á pogrindinës organiza-cijos – Lietuviø tautinës tary-bos – veiklà. 1946 metø liepos1 dienà prof. J. P. Aleksa, ne-norëdamas bendradarbiamspadaryti rûpesèiø, paraðë pra-ðymà atleisti já ið darbo. Lietu-viø tautinë taryba já iðrinko ðe-ðëlinës Lietuvos Vyriausybëspogrindyje pirmininku.

Ið Tëvynës – vël á tremtáProf. J. P. Aleksa ir vël var-

go, gyveno ið atsitiktiniø verti-mø, giminaièiø paramos, nessovietø valdþia profesoriuipensijos nemokëjo. Buvusáprof. J. P. Aleksos bendradar-bá, Lietuvos SSR Mokslø aka-demijos ir vienà Lietuviø tau-tinës tarybos steigëjø Jonà No-reikà sovietø saugumas suëmë ir1947 metais nuþudë. Ðá kartàprof. J. P. Aleksà nuo areðto ið-gelbëjo profesionali jo konspi-racija ir bièiuliø tylëjimas.

Taèiau 1948 metais prof.J.P. Aleksa èekistø buvo areð-tuotas ir iðveþtas á Krasnojarskokraðto Skotoprogonoje kaimà,esantá giliai taigoje. Ið Skotopro-gonoje kaimo prof. J. P. Aleksàir apie keturiasdeðimt kitø lietu-viø nutrëmë á Èeriomuðkos kai-melá, buvusá Krasnojarsko krað-te. „Barzdotas, inteligentiðkoveido, suvargæs, bet iðdidus...“ –toká prof. J. P. Aleksà prisiminëDaina Daukantaitë, generoloTeodoro Daukanto duktë.

Testamentas lietuviø tautaiProf. J. P. Aleksa, gyvenda-

mas Sibire koðmariðkomis sà-lygomis, bûdamas be sveika-tos, vis tiek tæsë intelektualinádarbà. Savàsias mintis jis uþra-ðydavo á kuklius mokyklinius sà-siuvinius ar ant rastø popieriauslapø. Savo darbà pavadino „Ma-no testamentas lietuviø tautai“.Profesorius intelektualas Me-èislovas Treinys 2000 metais ra-ðë: „Sibire atskirtas nuo literatû-ros ir kitø informacijos ðaltiniøJ. Aleksa kûrë sudëtingiausiàsavo gyvenimo kûriná, universa-lumu prilygstantá antikos màsty-tojø veikalams“. Deja, kaip irdaugelis geriausiø darbø, ne vi-sas ðis rankraðtis iðliko.

Sibire prof. J. P. Aleksa,galvodamas tik apie lietuviøtautos iðlikimà, 1951 metaisraðë: „Dvasinës vertybës turivaldyti visa kita ir visø pirmjoms tenka dirbti, bet ne jomstarnauti. Tad ne kuris nors me-dþiaginis daiktas ir ne abstrak-cija, o gyvas þmogus turi bûtidedamas tautos ir valstybësgyvenimo pagrindan. (...) Sà-moninga kûrybinë þmogauslietuvio veikla turi vis sëkmin-giau tvarkyti ir lemti lietuviøtautos gyvenimà (...). Mokslasturi virsti ðvietimu bei iðsilavi-nimu ir tikru didþiu vadovu beipalydovu þmogui ir tautai á kul-tûrà. Tuomet þmogui ir tautaiateina tas didis ðviesos ir tiesosðvystelëjimas, kuris ir asme-niui, ir tautai ilgam nurodo at-eities kelius ir kuris þmogø irtautà þadina kultûrinei kûry-bai ir gyvenimui. Tokio tau-tos gyvybæ ir kûrybà þadinan-èios ðviesos didþiojo ðvyste-lëjimo lietuviø tauta jau ilgusamþius laukia.“

Tik paèiame gyvenimosaulëlydyje, kai profesoriusJ. P. Aleksa tapo visiðku inva-lidu, 1952 metais jam buvoleista persikelti á Tomsko sri-ties Parbigo rajono Svetlo-zelionoje kaimà, pas iðtremtàðeimà. Ið Lietuvos brolis prof.K. J. Aleksa nuolat atsiøsdavoðeimai pinigø bei maisto siunti-niø, nes be jø nebûtø iðgyvenæ.

Nei kalëjimai, nei tremtys arokupantø persekiojimai, neibaisios kanèios nepalauþëprof. Jono Prano Aleksos dva-sios tvirtybës. Ið jo niekas ne-galëjo iðplëðti tikëjimo lietuviøtautos galiomis, didþiàja verty-be – þmogiðkumu. 1955 metøbalandþio 22 dienà tolimojetremtyje, nesulaukusi në vie-nos ðviesesnës paskutiniøjødienø svajonës iðsipildymo,mokslininko, valstybininko,lietuviø tautos moralës autori-teto prof. Jono Prano Aleksosðirdis nustojo plakusi.

Valentinas ALEKSA

XV Ministrø kabinetas 1930 m. Ið kairës sëdi: A. Þilinskas, V. Matulaitis, J. Tûbelis, J. P. Aleksa,K. Ðakenis. Stovi: V. Maðalaitis, D. Zaunius, B. Giedraitis, V. Vileiðis, P. Aravièius

66666 2015 m. sausio 23 d.Nr. 3 (1121) Tremtinys

Kalviai (dabar Kruonio se-niûnija, Kaiðiadoriø rajonas) –nuo 16 amþiaus þinomi kaipdvaras, kurá valdë Vavþeckiai,Chrapovickiai, Pliateriai. Mû-rinë Ðv. Antano Paduvieèiobaþnyèia Kalviuose pastatyta1806 metais dvarininko TomoVavþeckio (1754–1816), ku-ris parapijai uþraðë dar ir 7margus þemës. Ðis ðviesusþmogus buvo prisidëjæs prieT.Kosciuðkos sukilimo, daly-vavo mûðiuose prieð Rusijoskariuomenæ. Per tuos keturisamþius kaimà siaubë gaisrai,karai ir kitos nelaimës, taèiaupaskutinioji sovietinë okupa-cija buvo ne maþesnë bëda.Ðiandien dar stovi pastatas, ku-riame 1944–1954 metais buvostribø, atneðusiø daug nelai-miø kaimo þmonëms, bûsti-në. Tai buvusi klebonija, ta-èiau su trenksmais iðkraustæklebonà ir baþnyèios patar-nautojus, uþkariautojai èiaárengë... stribynà.

Stribais tarnauti iðëjo Dû-diðkiø kaimo rusai sentikiai,taip pat apylinkës gyventojai:Jonas Vareika, Aleksas Kalu-þevièius, Juozas Grigonis, Vin-cas Marcinkevièius, SteponasRauba... Ið èia jie kartu suKruonio ir Þieþmariø enkavë-distais vykdavo á karines èekis-tines operacijas.

1998 metais iðniekintas pas-tatas gràþintas baþnyèiai, at-statytas ir naujai paðventintas.

1963 metais sovietiniai ak-tyvistai, vietos valdþios paskatin-ti, nugriovë kaimo viduryje sto-vëjusià koplyèià.

Kalviø kapinëse stovi juodogranito antkapinis paminklasþuvusiø partizanø AntanoPraðkeviè iaus-Narsuol io(1915–1948) ir jo brolio Ber-nardo Kazio-Lokio (1920–1948) atminimui. Þuvo jie Pa-vuolio kaime kartu su bûrio va-do pavaduotoju Petru Èepu-lioniu-Sakalu, juos priglaudu-sios sodybos ðeimininku ir joseptyniolikmeèiu sûnumi. Tuometu Narsuolio bûryje buvo li-kæ devyni partizanai. Broniusir Viktoras Ðliuþai bei StasysSlanina broliø Praðkevièiø pa-laikus, stribø uþkastus þûtiesvietoje Pavuolio kaime, iðkasëir slapta palaidojo Kalviø kapi-nëse Praðkevièiø ðeimos kapa-vietëje. Paminklinëje lentojeáraðyta ir treèio brolio partiza-no Prano Praðkevièiaus-Lokio(1917–1947) pavardë, nes tuometu jo palaidojimo vieta bu-vo neþinoma.

Antanas Praðkevièius-Nar-suolis gimæs gretimame Kazo-kø kaime. Lietuvos kariuome-nëje tarnavo iðminuotoju, nuo1944 metø liepos 12 dienos,sovietams dar nesugráþus, pra-dëjo burti vyrus á bûrá. Jo ben-

Kalviai mena pasiprieðinimo kovos laikotarpá

draþygiais buvo Pranas Ger-vickas, keturi broliai Lekavi-èiai, Antanas ir KazimierasBumbuliai. Lapkrièio 17 dienàsu broliu Bernardu Kaziu-Lo-kiu (1920–1948) buvo suimtiir veþami á valsèiø. Pakeliui áKruoná partizanø iðlaisvinti.Nuo 1946 metø – DKA A rink-tinës 3-iojo bataliono vadas.1948 metø rugpjûèio 12 dienàsmogikø nuþudyti Pavuoliokaimo miðke. Jø brolis Pranas-Lokys, bûrio vadas, gimæs1917 metais, þuvo 1947 metøkovo 3 dienà Kaukinës miðke.Trylikos þmoniø bûrá, besiil-sintá ûkininko sodyboje, iðda-vë Vytas Kochanskas. Tiktrims pavyko pasitraukti, de-ðimt vyrø þuvo. Jø palaikai nie-kinti Kruonio, Þieþmariø, Kai-ðiadoriø aikðtëse, paskui uþkastiKaiðiadorëliø þvyro karjere.

1948 metø geguþës 22 die-nà á Krivliako gyvenvietæ,Krasnojarsko karðtà Sibire, susûnumi buvo iðtremta tris vai-kus ant Nepriklausomybës au-kuro paaukojusi partizanømotina Pranë Praðkevièienë,gimusi 1898 metais. Gráþo áLietuvà 1957 metais.

Petras Èepulionis-Sakalas,bataliono vado pavaduotojas(1921–1948), gimæs Kairiðkiøkaime, Þieþmariø valsèiuje,uþëjus sovietams, prievartamobilizuotas á Raudonàjà ar-mijà, bet veþamas á frontà slap-ta pasitraukë. Partizanavo nuo1944 metø gruodþio 8 dienos.

Baþnytkaimio kapinëse pa-laidotas ir 1947 metø sausio 9dienà prie Eigeniðkiø kaimoKurniðkiø miðke þuvæs Alfon-so Aliukevièiaus-Saulës bûriopartizanas, vëliau bûrio vadasAntanas Gataveckas-Svajû-nas, gimæs 1907 metais Seve-lioniø kaime. Kûnas niekintasÞieþmariø þydø kapiniø pat-voryje. 1948 metø geguþës 22dienà á Krivliakà, Krasnojars-ko kraðtà, iðtremti tëvai: moti-na Domicelë Gataveckienë,gimusi 1881 metais, tëvas Jur-gis Gataveckas, gimæs 1882metais, ir sesuo Anelë, gimusi1921 metais.

1957 metais Anelë Gata-veckaitë-Subaèienë, gráþusi iðtremties, kartu su partizanø ry-ðininke Liuda Rinkûniene-Neringa surado brolio Svajû-no palaikus, nuo patvorio iðka-së ir palaidojo Kalviø kapinë-se. Apie ðá ávyká pasakojo Liu-da Rinkûnienë:

„Graþiai sutariau su Petruir Vincenta Gataveckais, gyve-nusiais Rokiðkio kaime. Jø sû-nus Antanas buvo partizanas.Kai mûsø ðeima, gyvenusiKaune, ið bado traukësi á Kal-viø apylinkes, prisiglaudëmepas ûkininkà Kazá Melkûnà.Tapau Antano Gatavecko-Svajûno ryðininke Neringa.Veþiau ið Kauno vaistus. KaiSvajûnas þuvo, mes jau buvo-me sugráþæ á Kaunà... AnelëSubaèienë suþinojo, kad josþuvæs brolis Antanas uþkastasprie þydø kapiniø tvoros Þieþ-mariuose. Partizaninis karas jaubuvo pasibaigæs, trëmimai –taipogi. Mudvi ëmëme galvoti,kaip já palaidoti Kalviuose. IðÞieþmariø saugumieèio Po-dþidajevo tikëjausi gauti leidi-mà partizano kûnà iðkasti.Pranas Melkûnas davë veþi-maitá su arkliu. PrisipraðiauSubaèiø vaþnyèioti. Anelë á ve-þimo ðiaudus ákiðo ðeðis bute-lius „samagono“, ádëjo mësos.Nuvaþiavome á Þieþmarius.Podþidajevui patiko lauktu-vës, talkininkauti dar paskyrëketuris vyrus ið daboklës. Bu-vo jau pavasaris, ðv. Pilypo at-laidai. Gavome paklodþiø. At-kasë... Kûnai gulëjo purve,Antano Gatavecko-Svajûnopalaikus paþinau ið uniformosþenklø. Svajûno deðinë kojabuvo ðunø nugrauþta. Kûnàpadëjome ant paklodþiø, veþi-man ásimeèiau ir jo ðvarkà. Va-þiavau ið Þieþmariø ne plentu,o vieðkeliu – pro dvarà á Kal-vius. Prieðakyje, gal uþ trijø supuse kilometro – Slimino mið-kas. Atvaþiavau. Bëgu á Silvest-ro Liaukos – vietinio ruso so-dybà, budinu: „Kelkis, atve-þiau Antanà, padësi man at-neðti á kluonà“. Iðkëlëme Sva-jûnà ir ant paklodës nuneðëme

á peludæ. Uþdarëme kluono du-ris, Subaèiui atidaviau arklá,Melkûnui – veþimà. Man likotik Svajûno ðvarkas. Já suvynio-jau á popieriø ir parsiveþiau ásavo namus Kaune, Parodosgatvëje“.

Sunki buvo Svajûno kûnokelionë á Amþinojo poilsio vie-tà: vietinis ruselis Darèanovassu kumeliu karstà veþë á Kal-viø kapines. Buvo naktis, tylu.Tos kapinës – uþ pusës kilo-metro nuo stribø bûstinës. Ku-melys prunkðtë, vos piestu ne-sistojo. Bijojo, kad iðgirs stri-bø sargybinis, pakels juos antkojø... Ðiaip taip karstà nulei-do á duobæ, uþkasë. Tada verk-dama Liuda prisiminë viskà,kà þinojo apie Svajûno gyveni-mà, kà buvau girdëjusi apie jovaikystæ ir jaunystæ ið jo tëvø irdraugø. Buvo partizanø bûriovadas, kilæs ið gretimo Sevelio-niø kaimo. Tëvelis Jurgis – ûki-ninkas be þemës...

Þuvo daug partizanø, ta-èiau kai kurie buvo iðduotisavøjø.

Kartà per ðv. Kalëdas á kai-mà atëjo partizanas nuo Kieta-viðkiø, slapyvardþiu Cibuliu-kas. Pavalgë pas vienà ûkinin-kà ir jau norëjo iðeiti, bet tasuþsispyrë: niekur að tavæs ne-leisiu, eik á mano kluonà ir geraiiðsimiegok, nes miðke miegotrûksta. Susigundë vaikinas –tikrai, kodël nenumigus ðven-tà Kûèiø naktá kluone kartu sugyvulëliais? O ûkininkas, kolCibuliukas miegojo, nubëgopas stribus á Kalvius – tik pus-kilometris nuo dvaro buvo jøirðtva. „Guliu að kluone, – vë-liau pasakojo vaikinas, – gir-dþiu girgþt girgþt sniegas... Kasgi tai, juk dar ne rytas, gal ðei-mininkas Kalëdø proga ateinapasveikinti? Prigludau priekluono durø – ogi kareiviø pil-nas kiemas – dar spëjau pagal-voti: kad nieko dar gero gyve-nime nemaèiau, o reikës þûti...Vienas stribas atëjo kluono uþ-kabinti, kad nebepabëgèiau.Ðoviau ir pataikiau tiesiai á au-tomato vamzdá. Pasinaudojæstrenksmu, iððokau laukan, kai-linukus permeèiau per tvorà irper raistà – miðkan. Stribai pra-dëjo ðaudyti á tuos kailinukusir padegë kluonà...“

Liuda Rinkûnienë-Nerin-ga papasakojo istorijà, kai ji sudrauge pergudravo kareiviusir aktyvistus: „Kartà á Kalviømiðkà áþengë Alfonso Aliuke-vièiaus-Saulës bûrys. Ið vyrøper ryðininkes gavome pagei-davimà paruoðti pietus. Bulviøir kopûstø davë kalviðkiai Mel-kûnai. Paruoðëme balandëliø,sudëjome juos su virtomis bul-vëmis á du kibirus. Neðëme suVerute Kochanskaite. Iðëjomeið kaimo, tempëme kibirus á

kalnelá. Prieð akis atsivërë nuo-stabus to kraðto vaizdas. Stai-ga pamatëme: tolumoje, vieð-keliu nuo Kruonio, atbilda ka-reiviø maðina. Nutariau pa-laukti nekviestø sveèiø, o Ve-rutë su dviem kibirais sprukoá miðkà. Buvau jauna, dràsi,maniau iðsisuksiu. Privaþiavoir sustojo valsèiaus pirminin-kas, partorgas su kareiviais.Að ðypsojausi, koketavau. Pa-sirodë, kad turëjo kità uþduo-tá – pyliavø ið ûkininkø atvaþia-vo rinkti, tad þvalgësi po apy-linkes, kur sukti. Pamatë tolu-moje su dviem kibirais þings-niuojanèià Verutæ. „Kto tam?“(Kas ten? – rusiðkai), – klausësunerimæs partorgas. Pakëlëgalvas ir kareiviai – ir uþ þiûro-nø. Mintyse meldþiausi, taèiaudràsiai atsakiau rusiðkai:„Ten Meldûno karvës gano-si. Vera Melkûnaitë eina jømelþti“. Partorgas patikëjo irþiûronus nukreipë á kità pusæ.Su palengvëjimu pamaèiau,kaip Verutë dingo miðke...“

Ið Kalviø kilæs Tauro apy-gardos partizanø bûrio vadasJonas Gelèys-Perkûnas, gimæs1920 metais, Kalviuose, Dar-sûniðkyje partizanavo nuo1944 metø rugsëjo 20 dienos.Bijodamas pakenkti savie-siems, iðkeliavo su keliais vy-rais á Uþnemunæ, tapo Tauroapygardos Geleþinio Vilkorinktinës 8 kuopos 2 bûriovadu. Patekæs á pasalà þuvo1945 metø spalio 16 dienàVangø kaime, Pakuonio vals-èiuje. Jo kûnà kareiviai nuve-þë á Pakuoná ir uþkasë Bajo-raièio sodybos pakraðtyje.1991 metais partizano palai-kai perlaidoti á Kauno rajonoJonuèiø kapines.

1948 metø geguþës 22 die-nà ið gretimo Basoniø kaimo áKirovo gyvenvietæ, Irkutskosritá, iðtremtos Anelë Gvar-dauskienë, gimusi 1900 me-tais, su dukterimi Marija, gi-musia 1927 metais; 1949 me-tø kovo 25-àjà á Þilkino gyven-vietæ, Irkutsko sritá, – Stefani-ja Mikutavièienë, gimusi 1900metais, ir jos dukterys: Ona,gimusi 1924 metais, bei Bronë,gimusi 1929 metais.

1949 metais nuteistas ir áSibirà iðveþtas kunigas PranasCibulskas (1892–1967), 10metø iðbuvo lageriuose ir grá-þo invalidas. Tai jis 1932 metaisbuvo paskirtas á Birðtono para-pijà, ten kunigams jo rûpesèiupastatyta sanatorija „Tulpë“, jo-je árengta koplyèia. 1938 metaisperkeltas á Kalvius, ëmësi mûri-nës klebonijos statybos. Antro-jo pasaulinio karo metais slëpëþydus. Po lageriø apsigyvenoÞasliuose, ten ir mirë.

StanislovasABROMAVIÈIUS

DKA partizanai

777772015 m. sausio 23 d. Nr. 3 (1121)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt

Tremtinys Kaina 0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2040 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Jonas Vaiðnoras1925–2014

Gimë netoli Kurðënø, Varlinës vienkie-myje, ûkininkø ðeimoje. 1944 m. baigë Ðiauliø ber-niukø gimnazijà, ruoðësi studijuoti universitete.1944 m. pavasará ástojo á generolo P. Plechavièiausorganizuotà Vietinæ rinktinæ. Rinktinæ likvidavus,gráþo namo. 1945 m. su broliu Stasiu ir motinaZuzana buvo iðtremti á Komijà. Po metø slapta grá-þo á Lietuvà, taèiau buvo sugauti ir nuteisti trejusmetus kalëti. Iðleisti ið lagerio, buvo nuveþti trem-tin á Molotovo srities Kudymkaro r. Viziajaus gyv.Dirbo miðko ruoðos darbus. Vedë likimo draugæ

Onà Èibiraitæ. 1957m. su þmona, sûnumi Vytuku, broliu Stasiu irmama gráþo á Lietuvà. Dirbo Kurðënø Pavenèiø cukraus kombinate.1963m. baigë Panevëþio hidromelioracijos technikumà. Dirbo Ðiau-liø MSV, MSMV, Hidrostatybos kolonoje. Baigæs studijas Lietuvosþemës ûkio akademijoje dirbo Ðiauliø rajono þemëtvarkos skyriuje.Uþaugino tris sûnus. Buvo aktyvus LPKTS Kurðënø filialo narys, bu-vusiø Vietinës rinktinës kariø Ðiauliø kraðto pirmininkas, Ðiauliørajono tarybos narys. Paraðë ir iðleido autobiografines knygas: „Su-duþusios jaunystës svajonës“, „Ir vël tëvø þemëje“.

Palaidotas senosiose Kurðënø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø ðeimas, gimines ir artimuosius.

LPKTS Kurðënø filialas

Petras Adomauskas1937–2015

Gimë Skuodo r. Ðerkðnø k. 1952 m. iðtrem-tas á Krasnojarsko kr. B. Murtos r. Á Lietuvàgráþo 1957 m., apsigyveno Klaipëdoje. Buvoaktyvus Klaipëdos PKT sàjungos narys. Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø, gimines, gy-venimo draugæ ir artimuosius.

Klaipëdos PKT sàjunga

Valë Stancelytë-Petroðienë1930–2014

Gimë Tauragës aps. Kvëdarnos valsè.Lembo k. ûkininkø ðeimoje. 1949 m. kartu su mo-tina iðtremta á Irkutsko sr. Taiðeto r. Suetichos gyv.Tremtyje iðtekëjo uþ Kazimiero Petroðiaus, augi-no dukterá ir du sûnus. Á Lietuvà gráþo 1958 m. Èiaðeima sulaukë dar vienos dukters. Gyveno Ðilalësr. Kvëdarnos sen. Paragaudþio k.

Palaidota Kvëdarnos parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris, sûnus, vaikaièius, provaikai-

èius, gimines ir artimuosius.LPKTS Ðilalës filialas

Panevëþio kraðtotyrosmuziejaus Moigiø salëje (Va-sario 16-osios g. 25) veikia pa-roda „Panevëþio kraðto pra-eitis audimo raðtuose“.

Pirmà kartà iðsamiai prista-toma Panevëþio kraðtotyrosmuziejaus etnografijos rinkiny-je saugoma 19–21 amþiø teksti-lës kolekcija, atskleidþiantiÐiaurës Rytø Aukðtaitijos etni-ná paveldà. Panevëþio kraðtoty-ros muziejuje saugoma teksti-lës kolekcija pradëta kaupti

vos tik 1925 metais ákûrusmuziejø. Joje saugomi unika-lûs 19–20 amþiaus Aukðtaitijoskraðto tekstilës pavyzdþiai: au-diniai, lovatiesës, gûnios, staltie-sës, rankðluosèiai; tautinio kos-tiumo dalys – nuometai, karûnë-lës, galionai, marðkiniai, puoðtitik ðiam regionui bûdingais þiè-kais; nëriniai, pinikai, mezginiai(pirðtinës, rieðinës); velti vilnosgaminiai ir kiti, taip pat dvinyèio,keturnyèio, aðtuonnyèio ir rink-tinio audimo pavyzdþiai.

Skelbimai

Sausio 24 d. (ðeðtadiená) 9.30 val. LPKTS buveinëje(Laisvës al. 39, Kaune) ávyks TS-LKD PKTF valdybos po-sëdis. 11 val. – LPKTS valdybos posëdis.

Valdybø narius kvieèiame dalyvauti.

Jeigu Jûs esate vieniðas (-a)ir norite pabëgti nuo vienatvësbei gyventi visapusiðkai pilna-vertá, aktyvø gyvenimà, atvyki-te á Kauno Panemunës seneliønamø Pagyvenusiø þmoniø die-nos centrà ir prisijunkite priebendraamþiø.

Profesionali socialiniø dar-buotojø, socialinio darbuoto-jo padëjëjo, psichologo, uþim-tumo specialisto komanda pa-siruoðusi padëti iðvengti vieni-ðumo jausmo, iðreikðti save

Kvieèiame á patriotinio kino popietæSausio 29 d. (ketvirtadiená) 16 val. LPKTS salëje (Laisvës

al. 39, Kaune) rodysime Agnës Marcinkevièiûtës ir GraþinosRuèytës-Landsbergienës filmo „Lûþis prie Baltijos“ 1 dalá.

Maloniai kvieèiame.

meno, muzikos, dramos srity-se, uþsiimti mëgstama veikla.Kartu galësime klausytis pa-skaitø, dalyvauti diskusijose,kultûrinëje, pramoginëje veik-loje, vakaronëse, bendramin-èiø bûryje ðvæsti ðventes.

Skelbiamas papildomas sen-jorø priëmimas. Dokumentaipriimami darbo dienomis nuo 9iki 13 val. ir nuo 14 iki 16 val. ad-resu: Puðø g. 6, Panemunë, Kau-nas. Informacija teikiama tel. (837) 345 917, 345 469.

Kvieèiame senjorus

Sausio 12-osios popietæKlaipëdos PKT sàjunga kartusu TS-LKD Klaipëdos sueigaorganizavo tradiciná Laisvësgynëjø dienos minëjimà.

Prie egliðakiø vainiku ap-juosto stendo su þuvusiø did-vyriø nuotraukomis, renginápradëjo Klaipëdos PKT sàjun-gos pirmininkas Vytautas Mic-kus. Trumpai nusakæs Sausio13-osios svarbà mûsø kovojeuþ Laisvæ jis pasiûlë tylos mi-nute pagerbti Lietuvos didvy-riø, paaukojusiø savo gyvybæ,atminimà.

Prisiminimais apie LR par-lamento rûmø gynybà ir nuo-taikas bei ryþtà tomis atminti-nomis dienomis dalijosi pulki-ninkas Vytautas Reklaitis. Sei-mo narë Agnë Bilotaitë pabrë-þë, kad pagerbdami Laisvës gy-nëjø ðventà atminimà turimeatsiminti, kad tai ne tik tragið-kø ávykiø diena, bet visø pirma

Laisvës gynëjø dienos minëjimas Klaipëdoje

– tai mûsø pergalës diena.Prasmingas patriotines dai-

nas atliko jaunosios atlikëjos irKlaipëdos PKTS choras „At-minties gaida“. Tradiciðkairenginio pabaigoje visi sugiedo-jome „Marija, Marija“.

Po minëjimo ðaunusis TS-LKD Klaipëdos sueigos jauni-mas pakvietë Danës upe pa-leisti plaukti 14 Laisvës gynë-jø atminimo vainikø.

Nuo Danës visi nuskubëjo

prie jaukiai ðildanèio tradici-nio lauþo prie Klaipëdos savi-valdybës, kur visiems susirin-kusiems ir tradicinio bëgimomaratono dalyviams dëkojoKlaipëdos meras VytautasGrubliauskas.

Susirinkusieji neskubëjoskirstytis – dainavo, dþiaugësine tik lauþo skleidþiama ðilu-ma, bet ir anø ásimintinø dienøprisiminimais.

Irena BERNATONIENË

Praëjusá ðeðtadiená tëvasGintaras Vitkus SJ kartu suKauno Karaliaus Mindaugoprofesinio mokymo centrodarbuotojais ir moksleiviaisorganizavo þygá, skirtà pagerb-ti Lietuvos partizanø atmini-mà. Þygá pradëjome Marcinko-nyse ðv. Miðiomis. Marðruto il-gis – 18 kilometrø, ið kuriø duëjome kaip tikri partizanai –pëda á pëdà, visiðkoje tyloje.Himnu ir giesmëmis pagerbë-me vadavietës vietà gretaSkroblaus upelio.

Þygio dalyviai bandë su-prasti tikràjà, pirmapradæ þo-dþiø Tëvynë, Laisvë, Laisvës

Lietuvos partizanø atminimas pagerbtas þygiu

kovotojas, Tiesa, Ðventa kova,Pareiga, Lietuva reikðmæ. Lie-tuvos Laisvës kovotojams: Ka-zimieraièiui, Vanagui, Mer-kiui, Nemunui, Diemedþiui,Alksniui, Þaibui, ðie þodþiai

buvo ðventi, o jø gyvenimo ke-lias paþenklintas ðûkiu „Ati-duok Tëvynei, kà privalai“.

Karaliaus Mindaugoprofesinio mokymo

centro inf.

(2 litai)

Vasario 4 d. (treèiadiená)15 val. LPKTS salëje (Lais-vës al. 39, Kaunas) ávyks Sta-sio Jameikio knygos „Trauki-nys rieda á amþinastá“ sutik-tuvës, kurioje apraðomasdaugiau nei 1500 sovietø po-litiniø kaliniø likimas.

Knygà pristatys LPKTSvaldybos pirmininkë RasaDuobaitë-Bumbulienë, istori-ná laikotarpá apþvelgsLGGRTC istorikas DariusJuodis, koncertuos Kaunënøbendruomenës centro an-samblis, dalyvaus knygos per-leidimo iniciatoriai – LR Sei-mo narys prof. ArimantasDumèius ir Irena Kasputienë.

Maloniai kvieèiame.

88888 2015 m. sausio 23 d.Nr. 3 (1121) Tremtinys

Sausio 16 dienà sueis dvejimetai, kai á Vieðpaties namusiðkeliavo kunigas AlgimantasKeina. Amþinojo poilsio atgulësavo gimtojoje þemëje – Nau-jojo Daugëliðkio baþnyèiosðventoriuje. Kunigo Algiman-to Keinos buvusio þemiðko gy-venimo veikla, krikðèioniðko-jo bei tautinio gërio sklaida tar-si susijungë su èia dirbusiøþymiø Lietuvos kunigø – JonoBurbos ir Julijono Steponavi-èiaus, sëjusiø savo parapijieèiøðirdyse lietuvybës atgimimosëklà, dvasia. Ði parapija davëir pirmàjá krikðèioniø misio-nieriø, skelbusá Kristausmokslà Kinijoje, – kunigà jë-zuità Andriø Rudaminà.

Kunigas Algimantas Keinasavo tikëjimo pradmenis gavoaugdamas daugiavaikëje reli-gingoje Marcelës ir VytautoKeinø ðeimoje, juos tvirtinomatydamas parapijos baþny-èioje tuomet klebonavusio, vë-liau tapusio þymiu Vilniaus ar-kivyskupu Julijono Steponavi-èiaus gyvà sielovadinës veiklospavyzdá, spinduliuojantá tikëji-mà bei patriotiðkumà. Gal taiir nulëmë jaunojo Algimantopasirinkimà bûti kunigu. 1955metais baigæs Ignalinos viduri-næ mokyklà, jis tais paèiais me-tais ástojo á Kauno kunigø se-minarijà. Nugalëjæs sovietiniømetø daromas kliûtis, kuni-gystæ pasiekë 1962 metais. Ku-nigu já áðventino vyskupas Pet-ras Maþelis. Áðventintas kuni-gas Algimantas Keina darba-vosi Naujosios Vilnios, Reðku-tënø, Paringio, Valkininkø,Vilniaus, Kauno, Kavarsko,Uliûnø, Ëriðkiø parapijose.Ypaè ðiltai jo kunigavimà pri-simena valkininkieèiai. Valki-ninkø parapijos þmonëms ku-nigas A. Keina tarnavo 23 me-tus. Èia jis ne tik nuoðirdþiaibendravo su vietos þmonëmis,gydë jø dvasines þaizdas, bet irsunkiomis sovietinës okupa-cijos sàlygomis sugebëjo su-remontuoti bei restauruotimiestelio parapijos Ðvè. Mer-gelës Marijos Apsilankymobaþnyèià, rengë vaikus Pir-majai Komunijai, rûpinosikatekizacija.

Kunigo Algimanto Keinos atminimuiMes kunigo Algimanto Kei-

nos veiklos þingsnius prisime-name, kai jis ðeðerius metus ku-nigavo Kauno Ðv. Kryþiaus(Karmelitø) parapijoje. Prisi-mename já kaip aktyvø, visadagraþiø sumanymø turintá Lie-tuvos Sàjûdþio Kauno skyriaustarybos nará, vienà ið vyskupoMotiejaus Valanèiaus blaivy-bës sàjûdþio vadovø, Lietuvosdvasinio atgimimo puoselëto-jà. Kunigà Algimantà labaigerbë ir mylëjo mokyklinisjaunimas. Savo dvasios vadu jábuvo iðsirinkusi mokytojosAngelës Ðiaurienës vadovauja-ma Lietuvos kudirkaièiø orga-nizacija.

Man bûnant Kauno savival-dybës tarybos Ðvietimo komi-teto nariu ir Pilietybës komisi-jos pirmininku drauge rûpino-mës tautinës savimonës atgi-mimu, dr. Vinco Kudirkos dva-sios gyvumu, kad mokiniaijaustø savo tautinæ savigarbà,pareigà, kad geriau domëtøsiLietuvos istorijos puslapiais,savo ðaknimis, savo dvasinës irmaterialinës kultûros lobiais,savo namø aplinka, mûsø tau-tos herojiðkomis kovomis dëllaisvës. Rûpinomës, kad Lietu-vos himnas mokyklose bûtøgiedamas ne tik lûpomis, betsvarbiausiai – ðirdimi. Lankë-me kartu miesto mokyklas,rengëme dvasinio patriotiniougdymo pamokas.

Kunigui A. Keinai aukojantðv. Miðias Karmelitø baþnyèio-je sekmadieniais visada sugu-þëdavo daug jaunimo. Kudir-kaièiai dalyvaudavo sekmadie-ninëse ðv. Miðiose, Ðvè. Sakra-mento adoracijose, religinëseprocesijose. Kunigas Algi-mantas Keina bûdavo kvieèia-mas dalyvauti Lietuvos kudir-kaièiø organizacijos ávairiuoserenginiuose, vasaros stovyklo-se, bûdamas ðios organizacijosdvasios vadas, palaimindavonaujai ástojusiø nariø á Kudir-kaièiø organizacijà priesaikà.

Kaunieèiai prisimena ir ku-nigo A. Keinos aukotas ðv. Mi-ðias Kauno Senosiose kapinë-se Vëliniø iðvakarëse – VisøÐventøjø vakarà prie pamink-lo „Þuvome dël Tëvynës“, tànuostabø dvasinio suartëjimovakarà. Deja, dabar ðios tradi-cijos nebeliko...

Kunigas Algimantas Keina,kaip monsinjoras AlfonsasSvarinskas, buvo tikras Baþny-èios karys, Lietuvos patriotas,savo gyvenimo veikla paliudi-jæs bekompromisiná tikëjimà irsavo Tëvynës meilæ, skaudþiaipergyvenæs dël sovietmeèiuegzistuojanèios neteisybës,prisitaikëliðkumo bei melo ap-raiðkø. Jis, kaip ir monsinjorasA. Svarinskas, rûpinosi Lietu-vos gyvybingumo iðsaugojimu,

Kristaus tikëjimo sklaida. Ne-paisydamas sovietinës valdþiosdraudimø, dràsiai katekizavovaikus, dalyvavo „LietuvosKatalikø Baþnyèios Kronikos“rengimo darbe, Tikinèiøjø tei-sëms ginti katalikø komitetoveikloje, kûrë baþnytinio beivisuomeninio gyvenimo, svar-besniø Lietuvos ávykiø vaizdometraðèius, áamþino ir ne vie-nà Lietuvos kudirkaièiø orga-nizacijos renginá. Svarbu, kadði filmuota dokumentinë me-dþiaga iðliktø.

Nuo 2008 metø, pablogëjussveikatai, kunigas AlgimantasKeina apsigyveno Vilniuje, lan-kë ligonius, kiek galëdamasdalyvavo Lietuvos Sàjûdþioveikloje, talkino Ðv. Onos, vë-liau – Ðv. Apaðtalø Petro ir Po-vilo baþnyèiose.

Kunigo Algimanto Keinosveiklà graþiai apibûdino Telðiøvyskupas dr. Jonas Boruta:„Kunigas Algimantas tapo gra-þiu kunigystës liudytoju, kurisnet ir tamsiausiø negandø me-tais dráso atviru þodþiu liudytitiesà, stiprinti tikëjimà ir viltátûkstanèiams nuo okupacinëspriespaudos kenèianèiø tau-tieèiø. Esame dëkingi Dievui,kad ðioje þemiðkoje kelionëjeturëjome laimæ sutikti toká gar-bingà dvasininkà, iðtikimai ko-vojusá uþ Baþnyèios ir þmoniøidealus.“

Sausio 18 dienà Kauno Ðv.Mikalojaus baþnyèioje ðv. Mi-ðias uþ mirusá kunigà Algiman-tà Keinà ir jo bendraminèiusaukojo ðios baþnyèios rekto-rius monsinjoras Adolfas Gru-ðas, VDU lektorius – baþnyti-nës ir civilinës teisës daktaraskanauninkas Robertas Puke-nis ir ið Ðlienavos parapijos at-vykæs buvæs artimas kunigoAlgimanto bièiulis kanaunin-kas Vytautas Vaièiûnas.

Po ðv. Miðiø prisiminimaisapie kunigà pasidalijo profeso-rë Ona Voverienë, LR Seimonarë Vincë Vaidevutë Marge-vièienë, Lietuvos SàjûdþioKauno skyriaus pirmininkopavaduotojas Zigmas Tama-kauskas, vyskupo MotiejausValanèiaus blaivybës sàjûdþiopirmininkas Vytautas Uogelë,mokytoja Marija Þilinskienë,Irûna Rimkevièienë, ið Valki-ninkø atvykusi Stasë Ratkevi-èienë ir kiti. Savo poezijos ei-les, skirtas kunigui AlgimantuiKeinai, skaitë Birutë Èioèkie-në ir Jeronimas Ðalèiûnas.

Rengiant ðá minëjimà daugtriûso ádëjo buvusi aktyvi anti-sovietinio pogrindþio dalyvë„LKB Kronikos“ platintoja irtuomet leisto nelegalaus laik-raðèio „Laimës þiburys“ re-daktorë mokytoja Rita Ling-venytë.

Zigmas TAMAKAUSKAS

Lietuva paminëjo Laisvësgynëjø dienà – Sausio 13-àjà.Pagerbë þuvusiuosius uþ Lie-tuvos laisvæ, nepriklausomybæ,prisiminë tø kraupiø ávykiø da-lyvius. Nuo 2005-øjø metøðiuos ávykius primena skulpto-riaus Dariaus Braþiûno ir ar-chitekto Artûro Asauskoskulptûra „Aukojimas“, vaiz-duojanti rankas á dangø pakë-lusià moterá, stovinèià ant di-dþiulio varpo, kurio apaèiojeiðkalti Lietuvos himno þodþiai.Varpas, kaip ðauksmas, kaipnepriklausomybës simbolis...

Lietuvos himnu virtusios„Tautiðkos giesmës“, sukurtosdr. Vinco Kudirkos Naumies-tyje, pirmasis paskelbimas taippat buvo „Varpe“ Nr. 6, 1898m. Praëjo 117 metø nuo to lai-ko, taèiau himno þodþiai visaisLietuvai sudëtingø iðbandymømetais lydëjo, këlë, vedë – áðviesià, á teisingà Lietuvà.

Apie tai byloja Kauno mies-to savivaldybës Vinco Kudirkosvieðojoje bibliotekoje ekspo-nuojama paroda. Jos autorius –inþinierius zanavykas RomasTreideris. Pristatydamas paro-dà, R.Treideris pirmiausia pa-pasakojo apie knygos „Lietuvoshimno gimtinë“ atsiradimà, apiesurinktà kolekcijà, atspindinèià„Tautiðkos giesmës“ kelià á tau-tà. Parodoje – þymiausio 19 am-þiaus pabaigos tautinio Atgimi-mo veikëjo, raðytojo, muziko,„Varpo“ redaktoriaus dr. VincoKudirkos raginimas kiekvie-nam ið mûsø kurti ðviesià ir tei-singà Lietuvà. CituodamasVytauto Landsbergio mintis iðknygos „Vincas Kudirka: rû-pestis lietuviais“ (2008), auto-rius priminë „Giesmëje“ iðsa-kytus svarbiausius priesakus:„Tegu tavo vaikai eina vien ta-kais dorybës; Tegu saulë Lie-tuvoj tamsumas praðalina irTegu meilë Lietuvos dega mû-sø ðirdyse“. Apie dr. VincoKudirkos literatûriná palikimàkalbëjo Maironio lietuviø lite-ratûros muziejaus specialistë,Vinco Kudirkos kûrybos tyri-nëtoja, raðytoja prozininkëNijolë Raiþytë. Ádomø prane-ðimà „Lietuvos himno istorija“parengë visuomenës veikëjas,Lietuvos Sàjûdþio Kauno sky-

Su „Tautiðka giesme“ –á ðviesià ir teisingà Lietuvà

riaus pirmininko pavaduoto-jas, Ðvietimo komiteto pirmi-ninkas Zigmas Tamakauskas.

Giedodami himnà, pager-bëme þymøjá dr. V.Kudirkà,Laisvës kovotojus ir gynëjus.

Ðventëje dalyvavæ LR Seimonariai Rytas Kupèinskas, Ari-mantas Dumèius, Kauno meropatarëjas Aurimas Ramoðka,vicemeras Kazimieras Nausëdasveikino ir bibliotekos, kuriai su-teiktas garbingas dr. Vinco Ku-dirkos vardas, darbuotojus.

Devyniasdeðimtuosius ákû-rimo metus ðiais metais minintibiblioteka svarbi Kauno mies-to kultûriniame gyvenime,þenkli savo darbais. Bibliote-kos direktorei Nomedai Do-meikienei, visam kolektyvuisveèiai linkëjo ágyvendinti uþ-sibrëþtus tikslus, kad bibliote-ka iðliktø populiari ir mëgstamaskaitytojø, menininkø, knygosþmoniø, nes per knygà ateina þi-nojimas, patyrimas, ðviesa.

Kad iðliktume orûs, garbin-gi, privalome bûti vieningi, to-lerantiðki, gerbti tuos, kuriesiekia kilniø idealø. Nemaþaiprie prasmingø darbø priside-da Kauno zanavykø bendrija,vadovaujama pirmininkës Re-ginos Motienës. Ji kartu su Vil-niaus zanavykø bendrijos pir-mininku Albinu Vaièiûnu pa-sveikino renginio organizato-rius, bibliotekos darbuotojus,sàjûdieèius. Padëkos þodþiønetrûko ir zanavykui prof. Ari-mantui Dumèiui, bene akty-viausiam kaunieèiui Seimo na-riui, kurio pastangomis reno-vuota Eiguliø biblioteka, kurisvis neðinas knyga, geru þodþiuskuba á susitikimus su skaity-tojais, bibliotekininkais. Ir ðávakarà Arimantas Dumèius, ly-dimas Stasio Jameikio knygos„Traukinys rieda á amþinatá“naujojo leidimo rëmëjos InosKasputienës, Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos na-riø, atvyko su dovanomis.

Tikimës, kad „Tautiðkosgiesmës“ kelià paþyminti pa-roda pasieks ir kitas bibliote-kas, mokyklas, kad su dr. Vin-co Kudirkos vardu atversimedar ne vienà Lietuvos istori-jos puslapá.

Dalia POÐKIENË