Vasario 20 dienà LPKTS Ðiauliø fi-lialas kartu su Ðiauliø miesto savivaldy-bës ðvietimo centru surengë respubli-kinæ mokytojø konferencijà, skirtàLLKS tarybos Deklaracijos pasiraðy-mo 70-meèiui. Á konferencijà buvo pa-kviesti mokytojai, kiti ðvietimo specia-listai, miesto bendruomenë. Konferen-cijos tikslas – paminëti Lietuvos lais-vës kovos sàjûdþio tarybos Deklaraci-jos 70-àsias metines, aplankyti Minai-èiø bunkerá, kuriame buvo pasiraðytaistorinë Deklaracija.

Sovietinës okupacijos metais apieLLKS tarybos Deklaracijà buvo visið-kai nutylima. Uþaugo karta, nieko ne-þinanti apie ðá istoriná ávyká. 1999 me-tais Lietuvos Respublikos Seimas, áver-tinæs LLKS tarybos 1949 metø Vasa-rio 16-osios Deklaracijos reikðmæ Lie-tuvos valstybës tæstinumui, priëmëástatymà, kuriuo suteikë ðiai Deklara-cijai Lietuvos valstybës teisës akto sta-tusà, o LLKS tarybà pripaþino vienin-tele teisëta valdþia okupuotos Lietuvosteritorijoje, pripaþino jos organizuoto

Laisvës kovø istorija – gyvosios istorijos pavyzdyspasiprieðinimo teisëtumà.

Ðiemet minime ðios Deklaracijospasiraðymo70-metá. Organizuodamikonferencijà siekëme skatinti domëtisLietuvos rezistencijos istorija, fiksuo-ti ir rinkti rezistentø, tremtiniø prisi-minimus, ávairià su ðiuo laikotarpiu su-sijusià dokumentinæ, ikonografinæ irkità medþiagà, formuoti objektyvø po-þiûrá á Laisvës kovø istorijà.

Konferencija prasidëjo Lietuvos him-nu, kurá atliko ðiaulieèiø choras „Trem-tinys“. Á renginá atvyko mokytojai ið Ak-menës, Klaipëdos, Tauragës, kitø Lietu-vos miestø ir, þinoma, Ðiauliø, savivaldy-bës tarybos nariai, buvæ tremtiniai.

Turiningà sveikinimo kalbà pasakëmiesto meras A. Visockas. Graþaus irprasmingo bendradarbiavimo palinkë-jo Ðvietimo, kultûros ir sporto depar-tamento, Ðvietimo skyriaus vedëja E.Minkuvienë. Buvusiø tremtiniø chorasatliko keletà dainø. Po to prasidëjo dar-binë veikla. Praneðimà „1949 metø va-sario 16 dienos Deklaracijos teisiniaiir istoriniai aspektai“ skaitë LR Seimo

narys Arûnas Gumuliauskas. „Trem-ties patirtys: 1949 metø dokumentø svar-ba Lietuvai“ – Seimo kultûros komitetonarys Stasys Tumënas, „Istorija mokyk-loje – pilietiðkumo laboratorija“ – Ðiau-

liø rajono Aukðtelkës mokyklos – dau-giafunkcio centro vadovas Vaidas Ba-cys, „Praeitis gyva“ – LPKTS Ðiauliøfilialo pirmininkë V. Jokubauskienë.

(keliama á 2 psl.)

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjungos salëje LPKTS Kauno fi-lialas surengë ðventinæ popietæ, skirtàLietuvos nepriklausomybës atkûrimodienai ir Lietuvos vardo dienai pami-nëti. Apie pastaràjà kalbëjo LPKTS ta-rybos pirmininkë Vincë VaidevutëMargevièienë. Lietuvos vardas pirmàkartà aptinkamas áraðytas Kvedlinbur-go analuose. Juose raðoma, kad 1009metø kovo 9-àjà, vykdamas krikðtyti

Ðventinë popietë Nepriklausomybës atkûrimo dienaipagoniø, Lietuvos pasienyje buvo nu-þudytas ðventasis Brunonas Bonifacas.Minëdami pirmàjá Lietuvos vardo pa-minëjimà, prisimename ir tûkstantme-tæ mûsø valstybës istorijà. Ðios datospaminëjimas skatina puoselëti istorinæatmintá, stiprinti Lietuvos visuomenëspilietinæ savimonæ ir skirti daugiau dë-mesio pristatant Lietuvà pasauliui.

Ðiemet sukanka 29 metai, kai atkur-ta Lietuvos nepriklausomybë. Kovo

11-oji – svarbi Lietuvosvalstybës diena. Minëda-mi svarbias datas, turimekalbëti apie lietuvius, pa-sklidusius po margà pa-saulá, apie lietuvybës puo-selëjimà, iðsaugojimà irperdavimà kitoms kar-toms, apie kultûrø drau-gystæ per menà. Turimekalbëti apie laisvës kovoto-jus, tremtinius ir politiniuskalinius. Turime prisiminti irmoteris – Motinas, ku-rianèias, burianèias, puo-selëjanèias tautines tradi-cijas, uþauginusias Lietu-vos didþiavyrius.

Pilnutëlëje LPKTS salëje skambë-jo Jûratës Dailydënienës ir DaivosMaþeikaitës (kanklës) atliekamosdainos, aktorës Kristinos Kazakevi-èiûtës skaitomos iðtraukos ið Aure-lijos Davydavièienës sudarytø knygø„Mano laiðkas Lietuvai“.

Renginio organizatoriai – LPKTSKauno filialo pirmininkas Vladas Sungai-la ir Lietuvos universitetø moterø aso-ciacijos Kauno skyriaus pirmininkë dr.Audronë Jurevièiûtë pasveikino sve-èius, áteikë atminimo dovanas.

Dalia POÐKIENË

Europos Þmogaus Teisiø Teismasantradiená paskelbë, kad sovietø rep-resijas prieð partizanus Lietuvos teis-mai pagrástai pripaþino genocidu.

Strasbûro teismas atmetë partizanøvado Adolfo Ramanausko-Vanago su-laikymo operacijoje dalyvavusio buvu-sio KGB pareigûno Stanislovo Drëlin-go skundà. S. Drëlingas ir jo advokatai

Sovietø represijos prieð Lietuvos partizanus laikomos genociduteigë, kad partizaninis judëjimas turibûti vertinamas kaip politinës grupësveikla, todël veiksmai prieð partizanusnegali bûti laikomi genocidu.

Istorinëje byloje Europos teismassutiko su Lietuvos Aukðèiausiojo Teis-mo iðaiðkinimu, kad sovietø okupantøvykdytas sistemingas Lietuvos partiza-nø naikinimas gali bûti laikomas lietu-

viø tautos genocidu. Teisëjai pripaþi-no, kad sovietø represijos turëjo tikslàpaveikti lietuviø tautos demografinæpadëtá, o partizanai ir jø ryðininkai „at-liko esminá vaidmená saugant tautináidentitetà, kultûrà bei nacionalinæ sa-vimonæ“.

Strasbûro teismas pabrëþë, kadnors S. Drëlingas pats nepriëmë spren-

dimo ávykdyti egzekucijà A. Rama-nauskui-Vanagui, „net ir eilinis karysnegali visiðkai, aklai vykdyti ásakymø,ðiurkðèiai paþeidþianèiø tarptautiniulygiu pripaþástamas þmogaus teises,ypaè teisæ á gyvybæ“.

Uþ toká sprendimà balsavo penkiStrasbûro teismo teisëjai, du buvo prieð.

„Tremtinio“ inf.

Koncertuoja Jûratë Dailydënienë ir Daiva Maþeikaitë

Nr. 10 (1320)2019 m. kovo 15 d.

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Trisdeðimt pirmieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

www. lpkts.lt

22222 2019 m. kovo 15 d.Nr. 10 (1320) Tremtinys

Iðdavikai, kolaborantai ir jø advokataiTæsinys.

Pradþia Nr. 8 (1318)

J. Paleckis – okupanto árankisJustas Paleckis gimë 1899 metais

Telðiuose, bajorø kilmës kalvio Igno-to Paleckio ðeimoje, kurioje augo ðeðivaikai. Po pusmeèio ðeima iðvyko á Ry-gà. Tëvai troðko iðmokslinti sûnø, betJustas Rygos Nikolajaus gimnazijojeiðtvërë vos keletà mënesiø. Jis dirbospaustuvëje, neturëjo jokiø politiniøpaþiûrø. Bûdamas 18-metis ásijungë ákultûrinæ lietuviø „Rûtos“ draugijà.1918 metais jis nedvejodamas pasirin-ko Lietuvos pilietybæ. Net uþsiraðë ákuriamà Lietuvos kariuomenæ, tik ka-riauti jam neteko. Lietuvos pasiuntinysRygoje Ladas Natkevièius priëmë jádirbti sekretoriumi. Jis organizavo pa-siuntinybës spaudos skyriø, leido biu-letená apie Lietuvà. Niekas nerodë, kadateityje jis susidës su Lietuvai prieðið-komis jëgomis. Su þmona Genovaiteuþaugino penkis vaikus.

Susidëjo su nepriklausomybësprieðais

1926 metø pavasará, kai rinkimus áSeimà laimëjo valstieèiø liaudininkø sà-junga, prie kurios buvo prisiðliejæs J.Paleckis, já paskyrë agentûros ELTAdirektoriumi. Nors brandos atestatà jisturëjo, bet neturëjo aukðtojo mokslo irnemokëjo uþsienio kalbø. Þmonos Ge-novaitës ákalbëtas, ástojo á Kauno uni-versiteto Humanitariná fakultetà. Jomokslai truko vos metus. Po karinin-kø ávykdyto perversmo tautininkai já ið-metë ið direktoriaus pareigø. Uþ tai J.Paleckis nekentë A. Smetonos valdþios.Ðis prieðiðkumas pamaþu perëjo visaivalstybei. Jis susidëjo su atvirais nepri-klausomybës prieðais, 1931 metais jisten atsidûrë sàmoningai. Uþmezgë ry-ðius su pogrindine komunistø partija.Dirbo Lietuvos Raudonosios pagalbosorganizacijoje. Sovietams pradëjus for-muoti Lietuvoje savo penktàjà kolonàtarp inteligentø, jis pasinërë á Lietuviødraugijos SSRS tautø kultûrai paþintiveiklà. Draugijà globojo ir rëmë SSRSpasiuntinybë Kaune, o sovietø þvalgybi-ninkai padëdavo J. Paleckiui spræsti jo fi-nansines problemas. Dar treèiojo deðimt-meèio pabaigoje jis tapo mokamu in-formatoriumi. Vykdë LKP pavedimus.

1933 metais sovietø pasiuntinybëorganizavo jo kelionæ á Maskvà. Ten jisdalyvavo Centro vykdomojo komitetoposëdyje ir matë Stalinà. Uþ kelionæ jis

atsilygino knyga „SSRS mûsø akimis“.Tikrovës tame kûrinyje nedaug, bet pa-kako, kad jis bûtø laikomas sovietø áta-kos agentu. 1938 metais Lietuvoje ki-lo rimta politinë ir moralinë krizë, kaikovà buvo priimtas Lenkijos ultimatu-mas dël diplomatiniø santykiø uþmez-gimo. Tuomet J. Paleckis Valstybës te-atre pasakë liepsningà kalbà, kritikavoA. Smetonos valdþià ir reikalavo sku-biau nuversti faðistiná reþimà. Policija jábuvo suëmusi, bet po poros valandø pa-leido. 1939 metais, pasiraðant Lietuvosir SSRS savitarpio pagalbos sutartá, jiskreipësi á sovietø pasiuntinybæ, praðyda-mas patarti, kaip perimti valdþià ir sukur-ti „Lietuvos liaudies vyriausybæ“, betsovietai nepritarë. Jie turëjo kità pla-nà ir po metø Lietuvà aneksavo.

Uþ kolaboravimà atsilyginta„Maiðtininkui“ J. Paleckiui buvo

paliktas gatvës provokatoriaus vaid-muo. Bene ryðkiausià iðpuolá jis suren-gë prie prezidentûros. Vilniaus sugrà-þinimo Lietuvai proga vyko didelis mi-tingas. Jame J. Paleckis ëmë ðaukti,kad lietuviø tauta uþ Vilniø turi bûti dë-kinga Sovietø sàjungai, ir ragino visusþygiuoti prie sovietø pasiuntinybës. Jistada net nebuvo suimtas. Bet kai pa-siuntinybëje pasivaiðinta jo ðutvë susi-rinko prie sunkiøjø darbø kalëjimo, J.Paleckis buvo suimtas ir iðsiøstas á Di-mitravo priverèiamøjø darbø stovyklà.Po trijø savaièiø jam pasiûlyta per trisparas iðvykti á kurià nors uþsienio vals-tybæ. „Maiðtininkas“ pasirinko Latvi-jà. Bet po mënesio jam buvo vël leistasugráþti ir apsigyventi Këdainiø apskri-tyje. Atrodo, Lietuvos vyriausybë bi-jojo sovietø pasiuntinybës.

Aneksavusi Lietuvà Maskva J. Pa-leckiui atsilygino uþ pagalbà laidojantmûsø valstybës nepriklausomybæ, ati-davë jam likviduojamos ðalies „prezi-dento“ postà. Nuo to momento jis ta-po visø sovietø nusikaltimø bendrinin-ku, o kartais ir vykdytoju. Taip nutikosuimant ir iðtremiant buvusá premjeràAntanà Merká, uþsienio reikalø minist-rà Juozà Urbðá ir jø ðeimas. Iðdavësankcijas á Maskvos Liubenkos kalëji-mà iðveþti buvusá vidaus reikalø minist-rà Kazá Skuèà ir VSD direktoriø Au-gustinà Povilaitá. Jis savo paraðu pra-dëjo rinkimus á vadinamàjá „liaudies sei-mà“, nors puikiai þinojo, jog ðiuo nu-tarimu likviduos nepriklausomà Lietu-và ir pavers jà SSRS dalimi. Jis nei ga-lëjo, nei norëjo atsisakyti. Pasirinko

okupantø árankio vaidmená.Prasidëjus karui J. Paleckis pasi-

traukë á SSRS gilumà, o jam pasibaigusvël buvo pasodintas á LSSR AT Prezi-diumo pirmininko kabinetà. Jis pasira-ðë ir 1957 metø nutarimà, draudusá iðtremties paleistiems lietuviams sugráþtiá tëvynæ. Savo pareigose jis iðbuvo iki1967 metø. Paskui trejus metus ëjoSSRS Tautybiø tarybos pirmininko pa-reigas. Jis padarë viskà, kad uþsitikrin-tø patogià ir ramià senatvæ, taèiau tap-tø vienu ryðkiausiø Lietuvos nepriklau-somybës praradimo simboliu.

Jo vaikaitis Algirdas Paleckis ly-giuojasi á valstybæ pardavusá senelá. Vie-nas uþ ðnipinëjimà ir pagalbà sovietamsgavo ið jø aukðtus postus ir patogø gy-venimà, kitas uþ ðnipinëjimà Rusijai së-di Lukiðkiø kalëjime. „Ypaè norëèiaubûti vertas senelio, visada lygiuojuosiá já. Jis turëjo reikalø su Stalinu,“ – taipA. Paleckis prieð deðimtmetá pareiðkëviename interviu. Nemalonumai su tei-sësauga nëra vienintelis dviejø tos pa-èios dinastijos veikëjø bruoþas. Kitassutapimas – staigios ir netikëtos jø me-tamorfozës, kai atrodantys lojalûs sa-vo valstybës pilieèiai staiga metasi á po-litikà ir tampa Lietuvai prieðiðkos vals-tybës árankiais bei pastumdëliais.

P. Cvirkos iðdavystës keliasPetras Cvirka gimë 1909 metais

Klangiø kaime, netoli Veliuonos, gau-sioje ðeimoje. 1918 metais pradëjo lan-kyti pradinæ mokyklà. Jis, kaip ir jo të-vas, turëjo meniniø gabumø. Tëvas mi-rë anksti, dar Petriukui mokantis pra-dinëje mokykloje. Motinai vienai au-ginti 5 vaikus buvo sunku. Petriukasmokësi gerai, ypaè gerai pieðë. Nuo1922 metø jis lankë Veliuonos progim-nazijà, ten pradëjo raðyti. Didelæ átakàjam darë mokytojas V. Petronis, sklei-dæs kairiàsias laisvamaniðkas paþiûrasVeliuonos progimnazijoje. Jo átakoje P.Cvirka, buvæs ateitininkø bûrelio pir-mininkas, konfliktavo su klebonu ir pa-sitraukë ið ateitininkø veiklos.

V. Petronis átikino Cvirkà stoti áKauno meno mokyklà ir parûpino jambendrabutá. Ten jis susipaþino su bû-simais komunistø bendrininkais JonuÐimkumi bei Antanu Venclova. Gyven-damas bendrabutyje P. Cvirka savo ðei-mininkus iðvadino „asilø kolegija“, uþkà buvo paðalintas ið bendrabuèio. Tuometu pasirodë jo knyga „Pirmosios mi-ðios“, kuri buvo konfiskuota uþ tikin-èiøjø jausmø áþeidimà. Kita knyga

„Saulëlydis Nykos valsèiuje“ sulaukëgero kritikos ir skaitytojø vertinimo.Bet tuo paèiu metu P. Cvirka þengë ki-tà þingsná, nuvedusá já iðdavystës keliu,per þurnalà „Treèias frontas“, kurisgreitai tapo marksistiniø idëjø propa-guotoju. 1930 metais ðis þurnalas bu-vo uþdarytas. Ieðkota iðeities. Draz-dauskas siûlë uþmegzti ryðius su komu-nistais ir dalyvauti jø spaudoje. P. Cvir-ka palaikë jo nuomonæ ir savo eilërað-èius mëgino siøsti á Maskvos Priekalà.Jis neatsisakë komunistinës ideologi-jos. Bet reikëjo kaip nors pragyventi,dël to raðë ir á kità spaudà. To bolðevi-kai negalëjo pakæsti. 1932 metais jie ra-ðë: „Keistas tipas. Jis blaðkosi, eina iðvien su mûsø prieðais“, laikë já provo-katoriumi. Zigmas Angarietis vadinojá politine prostitute. P. Cvirka atgai-lavo, atsipraðinëjo, verkðleno. Pagalbajam atëjo ið kitur. Ðvietimo ministerijajam davë 1500 litø kelionei á Prancû-zijà. Po to jis apsilankë SSRS Sevasto-polyje, Odesoje, Kijeve. Po kelionës jisdar labiau ëmë ðlovinti sovietiná rojø iratgavo komunistø pasitikëjimà.

Artëjant 1940 metams, P. Cvirkadaþnai lankësi sovietø pasiuntinybëje,bièiuliavosi su Nikalojumi Pozniako-vu, nesivarþë bûti raudonojo ambasa-doriaus ambasadoriumi. Okupacijà P.Cvirka sutiko su euforija. Jo energijaliejosi per kraðtus. Buvo kupinas ávai-riø projektø, lieèianèiø literatûrà, spau-dà, meno gyvenimà. 1940 metais jis sto-ja á komunistø partijà, „iðrenkamas“ á„liaudies seimà“ ir rugpjûèio mënesákartu su 20 iðdavikø vyksta á Maskvàpraðyti, kad Lietuva bûtø inkorporuo-ta á Sovietø sàjungà.

SSRS ir Vokietijos karo metus P.Cvirka praleido Rusijoje. Gráþæs á Lietu-và valstybinio posto negavo. Tapo sovie-tinës Lietuvos raðytojø sàjungos pirmi-ninku. Uoliai saugojo kolegø ideologi-ná tyrumà. Áskundë raðytojà K. Jakubë-nà. Ðis buvo suimtas ir iðsiøstas á lagerius.

1947 metø geguþës mënesá po raðy-tojø vakarëlio jis pasijuto blogai ir ligo-ninëje mirë. Pagyveno vos 38 metus,pusæ jam skirto laiko talentingas raðy-tojas tarnavo ne savo tëvynei, o jos vals-tybingumo prieðams. Ir tai buvo jo pa-ties sàmoningas pasirinkimas.

(Raðinyje panaudota Aro Lukðostraipsniø „Paleckiø dinastija: pavardësprakeikimas“ ir „Petras Cvirka: nuo ið-daigininko iki kolaboranto“ medþiaga)

(Bus daugiau)Dr. Povilas JAKUÈIONIS

(atkelta ið 1 psl.)Lektoriai labai ádomiai perteikë sa-

vo þinias mokytojams. Iðsakë paste-bëjimø apie istorijos dëstymà mokyk-lose, papraðë daugiau dëmesio skirtiðiam skaudþiam Lietuvos istorijos lai-kotarpiui.

Iðklausius praneðimus, konferenci-jos dalyviai vyko á Minaièiø bunkerá –muziejø. Ten sodybos ðeimininkas pa-pasakojo apie to meto ávykius. Apþiû-rëjæ bunkerá, dar nuvykome á Balandið-kes, kur partizanai buvo ásikûræ prieðpersikeldami á Minaièius.

Vakarop, kupini áspûdþiø, susimàs-tæ, dvasia ir ðirdimi praturtëjæ, gráþo-me á Ðiaulius.

Uþ bendradarbiavimà, ruoðiantkonferencijà, nuoðirdþiai dëkoju Ðiau-liø ðvietimo centro direktorei Audro-nei Gelþinienei, Juliaus Janonio gim-nazijos istorijos mokytojai ElvyraiRickevièiûtei ir visiems konferencijosdalyviams.

Valerija JOKUBAUSKIENË,LPKTS Ðiauliø filialo

pirmininkëEduardo Manovo nuotraukos

Laisvës kovø istorija – gyvosios istorijos pavyzdys

333332019 m. kovo 15 d. Nr. 10 (1320)TremtinysÁvykiai, komentarai

Gali priversti idiotà apeiti Þemësrutulá, bet vis vien jam neárodysi, kad Þe-më yra apvali – tokia mintis kyla pabend-ravus su „kokiu nors“ neáveikiamu „ko-kios nors“ partijos gerbëju. Jam gali norskuolà ant galvos taðyti, rodydamas á aki-vaizdþias nesàmones, bet nepadës nie-kas. Ypaè tai bûdinga „valstieèiø-þaliø-jø“ ðalininkams, nematantiems akivaiz-daus politinio regreso: ið vakarietiðkosdemokratijos principais grástos visuome-nës – á sovietinio mentaliteto „liaudá“.Ne veltui sakoma, kad kiekvienai kvai-lystei ávykti reikalinga kritinë masë. Klau-simas tik vienas – ar tà masæ turi sudary-ti protingø þmoniø skaièius, ar kvailø?Nes daþnai bûna, jog tas kvailystes iðkre-èia ið paþiûros protingi þmonës, turintysgerø ketinimø! Yra þmoniø, ðventai tikin-èiø, kad A. Verygos vykdoma sveikatosapsaugos reforma yra nukreipta ligoniogerovei: jam (ligoniui) pavyks sutaupytivaistø sàskaita, nes ministras stengiasipaþaboti farmacininkø apetitus. Tamir skirti generiniø vaistø politika.

Rezultatas – ligoniai, anksèiau gau-davæ brangius, taèiau kompensuojamusvaistus, dabar priversti tenkintis tø vais-tø pakaitalais arba – uþ savus pinigus, bejokiø kompensacijø – pirkti anksèiaunaudotus. Kalbos apie psichologiná po-veiká (atseit þmogui tik atrodo, kad jamsveikata pablogëjo pakeitus vaistus, nors

Sovietinës liaudies rekonstrukcijaið tikro skiriasi tik pavadinimas, o vaistailieka tie patys) neatlaiko kritikos, nes ne-maþai ligoniø patys nëra pajëgûs nei tuosvaistus vartoti, nei juo labiau nusipirkti.O pakeitus vaistus generiniais juos slau-gantys þmonës ir gydytojai ið karto pas-tebi pablogëjimà... Kaip tà paaiðkinti ið-tikimam A. Verygos ðalininkui? O kà irbekalbëti apie tai, kad ðalia ministroveiklos neretai suðmëþuoja D. Kepeniokalbos apie aborto liekanas skiepuose?

Bet gal èia ir yra esmë to, kà mes va-dinome „tarybine liaudimi“? Visi matë,kad komunistø partijos lyderis L. I. Breþ-nevas nupezæs, bet vis vien plojo susiþa-vëjæ, ðiam vos ne vos iðstenëjus ðablonið-kus þodþius. Ir ðiandien tie patys þmonësrypuoja, kad „prie ruso buvo geriau“ (betnepastebëjau tarp jø në vieno, kuris bû-tø pasilikæs „prie ruso“ – visi puolë prievakarietiðko gyvenimo gerovës!).

Taigi sovietmetis skiepijo „liaudies“konstruktà, kad eiliniai þmonës átikë-tø, esà liaudis viskà sprendþia. Þinoma,sovietø ideologai perlenkë lazdà – la-bai jau ryðkus skirtumas buvo tarp ei-liniø mirtingøjø sovietiniø þmogeliø,sudaranèiø „liaudá“, ir komunistinësnomenklatûros, ið esmës gyvenanèiosuþdarame nomenklatûrinës gerovëspasaulyje. Beje, tai irgi viena ið prieþas-èiø, kodël þlugo Sovietø sàjunga.

Taèiau daugelio galvose pasiliko „vis-

kà sprendþianèios liaudies“ mentalitetas.Ir, savaime aiðku, prieðprieða „elitui“,kurá komunistiniai ideologai, be abejo,tapatino tik su „supuvusiø Vakarø“ bur-þuazija. (Nors dar Antikos filosofai kal-bëjo, kad liaudis kratosi valstybës valdy-mo naðtos, taèiau nori, kad elitas jà val-dytø teisingai. Trumpiau tariant, Antikoslaikø liaudis buvo iðmintingesnë...) Savoruoþtu prisiminkime, koká mentalitetàMaskvoje sëdinèios kompartijos galvoskonstravo mums, lietuviams – ogi mes tu-rëjome bûti taiki þemdirbiø tauta, kuriosvisa istorija – þemës arimas. Na, dar bel-dimas á medþius praðant miðko dvasiøir dievø malonës. Jokiø didþiø kovø uþvalstybingumà, jokiø nepriklausomostautos ambicijø, o jei ir buvo kokios ko-vos, tai tik su kryþiuoèiais, kurie, savai-me aiðku, simbolizavo Baþnyèià ir Va-karus. Gal neátikëtina, bet tuo patikë-jusiø þmoniø buvo. Ir ne tarp kokiønors beraðèiø, bet aukso medaliu bai-gusiø vidurinæ mokyklà!

Ar ne sovietinës liaudies konstruk-tà ðiandien nepriklausomoje Lietuvo-je bando diegti ir R. Karbauskio „vals-tieèiø-þaliøjø sàjunga“, nusitaikiusi áprovincijos gyventojø sluoksnius, suda-ranèius didesnæ rinkëjø dalá? Þmo-nëms perðama „liaudies“ idëja maskuo-jama „tautiniais drabuþiais“, atseit„baltiðkomis“ pagoniðkomis tradicijo-

mis. Bet ir èia praðaunama... Kur jûsmatëte lietuvá valstietá, kuris nenusiim-tø kepurës pro ðalá einant valstybësPrezidentui? Juk tai pagarbos þenklas!Pagarbos, o ne nuolankumo, kaip ban-doma áteigti. Atsakyti, deja, teks teigia-mai – matëme toká vaizdà per Kovo 11-osios minëjimà istorinëje Seimo salë-je, kur, einant pro ðalá Prezidentei Da-liai Grybauskaitei, jà „pagerbë“ „vals-tieèiø-þaliøjø“ vyriausybës narys A.Veryga, nesuprantantis, kad su kepu-re nemandagu bûti ne tik baþnyèioje, betir valstybës vadovo akivaizdoje. Va tauir „valstietis“... Greièiau proletaras iðMichailo Bulgakovo apsakymo „Ðuns ðir-dis“! Problema ne tik tas vienas þmogussu kepure – gi ðalia bûta kitø vyrø, kuriegalëjo bakstelti alkûne: „Ei, vyrioke, nu-siimk kepuræ prieð damà!“ Kur tau!

Turbût supratote, kad esmë ne ke-purës kilnojimas. Esmë – poþiûris á vals-tybës institucijas ir tradicijas. Mandagu-mo, pagarbos ir pan. Juk uþ visø ðiø da-lykø stovi santarvë, kuri, kaip þinote,yra tautos stiprybës pamatas. Net ið to-lo nepanaðu, kad R. Karbauskio „vals-tieèiams-þaliesiems“ tai rûpëtø. Jie darnet nepradëjæ Seimo pavasario sesijospareiðkë, jog jiems dirbti trukdys „opo-zicija ir Prezidentë“. Suprask – va kasyra „liaudies prieðai“!

Gintaras MARKEVIÈIUS

„Valstieèiai“, atðventæ savo valdy-mo pusæ kadencijos, apsiþiûrëjo, kadmaþai kà ið savo rinkiminiø paþadø yraávykdæ. Svarbiø struktûriniø reformønebuvo arba jos buvo nevykæ skubotos.Tad nusprendë savo „pasiekimus“ papil-dyti dviem populistiniais referendumais,dël Seimo nariø skaièiaus sumaþinimo irdvigubos pilietybës áteisinimo. Abi ðiosnuostatos yra áraðytos á Lietuvos Respub-likos Konstitucijà. Jie anksèiau bandëðias Konstitucijos nuostatas pakeistiSeime, bet pritrûko balsø. Jau ðio pa-vasario Seimo sesijoje laukia kitas re-zonansinis keblus klausimas – pilieèiøvardø ir pavardþiø raðymas asmens do-kumentuose lotyniðko alfabeto raðmeni-mis, w, x ir kt. Tai taip pat susieta suKonstitucija. „Valstieèiai“ ásigeidë per-raðyti keletà Konstitucijos straipsniø, ta-èiau Konstitucija nëra laisvas mokyklinisraðinëlis, jos stabilumas yra didelë verty-bë. Nevalia be rimto reikalo jos kaitalio-ti. „Valstieèiai“ ðià savo paèiø sugalvotàproblemà nori numesti spræsti visiems pi-lieèiams per du referendumus.

Lygiai prieð metus „Lietuvos þinios“raðë, kad turime pasakyti, kas ta dvigu-ba pilietybë. Kur þmogus eis á kariuo-menæ? Kur jis mokës mokesèius? Kokiosir kam bus pareigos? Konstitucijoje ávardin-ta pilieèio pareiga tarnauti kariuomenëje,bûti lojaliu valstybei, laikytis jos Konstitu-cijos ir ástatymø. Valstybës paslapèiø ásta-tyme daugybinë pilietybë traktuojamakaip grësmë ir neleidþiama dirbti suslapta informacija.

Lietuvos pilieèiai rinkimuose nëraaktyvûs. O gyvenantys uþsienyje ið be-veik milijono balsuoja vos keliolika

Referendumø vajus ir emigracijatûkstanèiø?! Dël to gali kilti rinkimø le-gityvumo problema. Reikës platesnioiðaiðkinimo visuomenei, kokias teisesir pareigas turës dvigubi pilieèiai. Ap-sispræsti, ar visø valstybiø pilieèiams artik draugiðkø leisti dvigubà pilietybæ.Dabar tokià turi apie 25 tûkst. þmoniø.

Vienintelë Slovakija yra nustaèiusidvigubos pilietybës draudimà. 7 ESvalstybës ir Estija nenumato dvigubospilietybës, o 6 toká institutà turi.

Norint padëti tëvynei, visø pirmareikia noro, o ne pilietybës, taip teigiaÞ. Pavilionis.

Kaip matome, jau prieð metus buvoaiðku, kokias problemas sukels dvigu-ba pilietybë.

Referendumo grësmëVytautas Landsbergis: „Referendu-

mai be apgavysèiø. O gal su?“ Pilieèiaituri aiðkiai suvokti, uþ kà balsuoja. Jukbuvo Artûro Paulausko vardu renka-mi paraðai prieð stojimà á NATO. Arto meto socdemø prieð Visagino atomi-nës elektrinës statybà? Ar „Ðevron –von“ – padariusiø daug politinës ir ma-terialinës þalos Lietuvai ir jos gyvento-jams. Praradome daug gerø investici-jø ir gerà vardà.

Uþ kà balsuosime? Ar uþ tai, kadbûtø pakeistas valstybës valdymas, su-maþinant Seimo nariø skaièiø (popu-liaru) ir juos renkant vien vienmanda-tëse apygardose (kur lems pinigai pervietinæ þiniasklaidà ir susimetanèiasgrupuotes turtuoliø). Þmonës balsavonepritardami statyti japoniðkà reakto-riø Visagine ir atvërë vartus Astravopabaisai. Kas uþ tai turëtø atsakyti?

Referendumas dël dvigubos piliety-bës (jau èia apgavystë, nes kalbama apieatvirumà daugybinei pilietybei). Tei-giama nekaltai, kad tai turimos lietuvið-kos pilietybës iðsaugojimas. O ar to-kiems trigubiems pilieèiams liks Lietuvospilieèiø pareigos tarnauti Lietuvos ka-riuomenëje, dalyvauti sveikatos draudi-me? Kas atsakys uþ nepaþástamø þmoniøsàþinæ? Nes nuo jø pasirinkimo priklau-so paklusnumas Lietuvos ástatymams,iðtikimybës priesaika kitai valstybei?Gali atsiliepti ir labai seniai iðvykæ. Galá Rusijà ar kitas NVS ðalis. Gal buvopersekiojami uþ nusikaltimus Lietuvo-je? Nejuntantiems dabarties Lietuvaijokiø pareigø bus pasiûlyta teisë spræstisvarbiausius Lietuvos reikalus?

R. Karbauskis turi idëjà, kaip leng-vai pakeisti Konstitucijà, nes ji vis kliu-do jam vykdyti rinkiminius paþadus.Pateiks ðá klausimà 2/5 pilieèiø ir... pro-blemos nëra. „Profesionalai“ þavisi bri-tais, kurie su „Brexit“ apgavo patys sa-ve. Jis maþina Seimà. Pakaks ir vienovisaþinio parlamentaro ir vieno Kultû-ros komiteto (ir niekas netrukdys Sei-mo darbo). Bet Konstitucinis Teismasmano, kad skelbiant referendumà bu-vo paþeistos procedûros. Ir tikrai dvie-jø Seimo pirmininkø (R. Karbauskio irV. Pranskieèio) nereikia.

Ðtai kà apie ðià problemà galvojaSeimo narys Andrius Navickas: „Vals-tieèiø profesionalai“ siûlo mechaniðkaisumaþinti Seimo nariø skaièiø dvideðim-èia. Dabar tai yra svarbiausias jø priori-tetas. Jei Seime ið tikro nebûtø diskusi-jø, konstruktyviø ginèø, kompromisø,tai ir vienas paliktas Seimo narys galë-

tø retransliuoti tautai ið kosmoso (R. Kar-bauskio) gautus nurodymus. (Ironija)

Ar dalies parlamentarø atsisaky-mas stiprins demokratijà? Jei sumaþësnariø Seimo komitetuose, darbo gru-pëse, komisijose? Ne. Svarbios temosliktø anapus akiraèio. Ar bus gerai, jeipadidës rinkimø apygardos? Ne. Taitik atitolintø þmones nuo jø iðrinkto at-stovo. Ar gerai, kai dël to nebûtino rei-kalo imamasi keisti Konstitucijà – po-litiniø procesø stabilumo garantà? Þi-noma, ne. Ar dël to sumaþinimo neliksSeime tinginiø ir „artistø“, klounø irrëksniø, kurie trukdo Seimo darbui?Ar pagerës Seimo darbo kokybë? Tik-rai ne. Nes rëksniai ir kluonai daugiau-sia iðrenkami vienmandatëse apygardo-se. Geriausia kà gali padaryti pilieèiai,tai neiti á tokius referendumus.

Geguþæ vyks du referendumai: dëlSeimo nariø skaièiaus maþinimo ir dvi-gubos pilietybës. Tuos referendumus rei-kia boikotuoti.

Emigracijos statistikaMilda Knieþaitë „Lietuvos þiniose“

raðë, kad ið Lietuvos jau emigravo mi-lijonas þmoniø. Ar tikrai? Paþvelkimeá emigracijos istorijà po 1990 metø.1988 metais buvo skelbiama, kad Lie-tuvoje gyvena apie 3,6 milijono þmoniø.Dabar Lietuvoje gyvena apie 2,8 mili-jono. Taigi iki milijono jau trûksta 200tûkst. Iki 1989 metø iðvyko kelios de-ðimtys þydø tautybës ðeimø á savo të-vynæ Izraelá. Nujausdami, kad Lietuvabus nepriklausoma, pradëjo trauktisrepresijø vykdytojai.

(keliama á 7 psl.)

44444 2019 m. kovo 15 d.Nr. 10 (1320) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Kvieèiame!Kvieèiame apsilankyti LPKTS Patriotiniø leidiniø knygynëlyje (Laisvës

al. 39, Kaune) ir ásigyti knygø tremties ir rezistencijos tematika, naujausius„Tremtinio“ numerius. Knygø galite ásigyti ir internetu www.lpkts.lt.

Padëka

Sveikiname LPKTS Anykðèiø filialo narius jubiliejinio gimtadienio proga:Napoleonà KALIBATÀ – 90-ojo,Vytautà JUODZEVIÈIØ ir Genovaitæ PRATAPIENÆ – 85-ojo,Juozà ADAMONÁ ir Aldonà MATIUKIENÆ – 80-ojo,Onà ADAMONIENÆ – 70-ojo.Linkime stiprios sveikatos ir ðviesiø laimingø gyvenimo dienø.

LPKTS Anykðèiø filialo valdyba

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-me sesutes AUDZEVIÈIÛTES – Irenà BURKAUS-KIENÆ ir Reginà BIELSKIENÆ.

Jubiliejus – tik metø suma,Tikras turtas kaupias ðirdy.Tegul bûna gera sveikataApkabinam, sveikinam! Mylim.

LPKTS Ðiauliø filialas,Irkutsko likimo draugai

Garbingo amþiaus jubiliejus –Vainikas metø praeities,Kur rasi smilgø ir lelijø.Tokia pusiausvyra lemties,Kad pilkà dienà ðventë keièia...Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusià Irkutsko trem-

tinæ, LPKTS Vilkaviðkio filialo naræ Danà BRAZYTÆ.Linkime stiprios sveikatos, ðviesiø akimirkø, vilties, Dievo palaimos.

LPKTS Vilkaviðkio filialas

Kotrynà KRUÐINSKAITÆ-JANKUVIENÆ sveikiname garbingo 90-meèio jubiliejaus proga.

Laimingas tas, kas moka atvira ðirdimGyvenimà praeiti ir mylëti þmones.Tad bûkite laiminga, kai paukðèiai gráþta,Tad bûkite laiminga, kai vasara praþysta.

Buvæ Taljano tremtiniai

90-ojo jubiliejaus proga sveikiname 1941 metø buvusá tremtiná VitaláSTAUGAITÁ.

Linkime sveikatos ir Dievo palaimos.LPKTS Kauno filialas

Mielieji,bûkit laimingi savo gimtadienio ðventëje, bûkit laimingi dienà ir vakarà,

bûkit laimingi ne vien pavasará, ir meilës þodþiais tegul draugai sveikins:Eugenijà KUÈIENÆ ir Teofilæ TAMOÐIÛNIENÆ – 90-ojo,Reginà JOVIENÆ, Bronæ VASILIAUSKIENÆ ir Onà PUPELIENÆ –

85-ojo,Alfonsà Vytautà AUGULÁ ir Algimantà SKARINGÀ – 80-ojo,Edvardà OREÐKÀ, Reginà RASIMAVIÈIENÆ ir Algimantà PETKE-

VIÈIØ – 75-ojo,Laimà SKERSIENÆ – 65-ojo gimtadienio proga.Dievas te laimina ið aukðtybiø.

LPKTS Panevëþio filialas

Graþaus jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusiàtremtinæ, ilgametæ LPKTS Ðiauliø filialo Revizijos komisijosnaræ Stanislavà PURTULIENÆ.

Linkime geros sveikatos, dþiugiø gyvenimo akimirkø,Aukðèiausiojo palaimos.

LPKTS Ðiauliø filialas

Dëkojame knygos „Tremties vaikai“ ketvirtos dalies leidybai paaukojusiamIgnui Poþëlai – 2000 eurø.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Kiekvieno mënesio paskutinæ savai-tæ Panevëþio kraðtotyros muziejausPasiprieðinimo sovietinei okupacijai irSàjûdþio ekspozicijoje vyksta buvusiøtremtiniø ir politiniø kaliniø prisimini-mø popietës. Þilagalviai susitinka pa-sidalinti savo praeities prisiminimais.Kiekvienam susitikimui ið anksto pa-ruoðiama medþiaga, kuri pristatomapopietës metu: remiantis atskirø asme-nø pasakojimais, surenkami ekspona-tai ir nuotraukos. Vëliau paruoðta me-dþiaga perduodama muziejui, pareng-ti straipsniai publikuojami spaudoje.Iðsaugotos maþos, nuo laiko pageltu-sios tremties nuotraukos ekrane virs-ta didelëmis, gerai matomomis. Jose ið-ryðkëja jau seniai pamirðti þmoniø vei-dai, tremtiniø barakai, kaimai ir gyven-vietës, gamta, darbo vietos, upës suplukdomais sieliais ir gyvenamoji aplin-ka, kurioje vargo mûsø tautieèiai. Nuo-traukose atsispindi prabëgæ metai: nuomaþos mergaitës ar berniuko, baikðèiaiprisiðliejusio prie mamos ar tëvelio, ikipaauglio, besidarbuojanèio miðke arlentpjûvëje. Pasakojimai baigiami jausuaugusiø nuotraukomis, jaunuoliø, ið-vykstanèiø studijuoti (nepaisant visøsunkumø ir trukdþiø), ar jau pagaliaugráþtanèiø á iðsvajotà Lietuvà.

Klausantis pasakotojø, nuotrauko-se atgimsta tremtiniø istorijos. Deja,patys sunkiausi ir skaudþiausi ávykiaidaþnai lieka neiliustruoti, nes tokiaismomentais niekas nesifotografavo: pa-tirtos ligos, netektys, skausmingi iðsi-skyrimai su brangiais þmonëmis. Ne-pakeliamo darbo mirtinai iðkamuotiveidai nebuvo fiksuojami. Juos visusmatome besiðypsanèius, þiemà iki pu-sës paskendusius sniege, besidarbuo-janèius su kirviais ir pjûklais. Þvelgiantá nuotraukas, gali atrodyti, kad nei sun-kumø, nei vargø, nei nuðalusiø pirðtø,nei ið alkio alpstanèio kûno tremtiniainejuto. Viskà paslepia vilties kupinosakys ir gyva ðypsena, skirta tiems, ku-rie, likæ Lietuvoje, laukia ið Sibiro gráþ-tanèiø artimøjø, mylimøjø, brangiøþmoniø, be kuriø gyvenimas sustojo irtapo tik ilgesingu laukimu.

Kiekvienas pasakojimas – tai atski-ra istorija þmogaus, jo ðeimos, giminës irmûsø tautos. Istorijos yra ir skirtingos, irkartais labai panaðios. Jau ne kartà popie-tës metu, besiklausydami pasakojimø irþvelgdami á nuotraukas ekrane, atpa-

Prisiminimø popietësþino ir ið naujo vieni kitus atrado buvævaikystës draugai. Prieð daug metø nu-blokðti á Sibiro þemes, apgyvendintibarakuose jie gyveno kaimynystëje ar nettame paèiame barake, lankë tà paèià mo-kyklà. Tie patys draugai, tie patys pramin-ti takai ir tie patys prisiminimai, kurie kar-tais labai skaudûs, o kartais atgaivinan-tys ir dþiugias akimirkas.

Sunkiausia klausytis ir uþraðyti pa-sakojimus apie ið bado mirðtanèius vai-kus, kurie bûdavo taip nusilpæ, kad jaunebegalëdavo atsikelti, ir tik verkë, ver-kë, praðydami duonos... Neámanomaapsakyti, kaip skaudu... Bet taip buvo,motinos privalëjo eiti á darbà alkanos,palikusios maþus, iðsekusius savo vai-kus. O po darbo reikëjo ið miðko pës-èiomis gráþti deðimt kilometrø á bara-kà, kad pamaitintø vaikus ir nors kiekpailsëtø, iðsidþiovintø perðlapusius rû-bus ir batus. Labai daþnai moterø ran-kos bûdavo suþalotos, kai atðipusiaispjûklais ir kirviais pjaudavo ir genëda-vo didþiulius medþius. Nuo ðalèio iðti-næ sànariai sunkiai besilankstydavo, árankas sulindæ rakðtys pûliuodavo irsunkiai gydavo, bet darbas nelaukë, ne-dirbsi – nevalgysi.

Liaudies patarlë sako, kad tik tokstoká supranta – ir tai tiesa. Nebuvæstremtiniu ar politiniu kaliniu tikrai ikigalo nesuprasi jø patirtø kanèiø. Gali-ma tik ásivaizduoti, ir tai tik ið dalies,kà savo ðirdyse neðiojasi þmonës, su-gráþæ ið lageriø, kalëjimø ir tremties, kasástrigæ atmintyje kaip skaudþios rakð-tys, kai tik palietus vël ima skaudëti.

Popietës baigiasi áspûdþiø ir prisimi-nimø pasidalijimu prie kavos ar arba-tos puodelio, skambant tremties dai-noms, parveþtoms ið Sibiro, ir toms,kurios skambëjo gyvuliniuose vago-nuose vykstant á neþinià.

Skaudu, kad tokia dalia iðtiko Lie-tuvà. Tikimës, kad laikas iðgydys tau-tos þaizdas, bet pamirðti skaudþiø isto-rijos puslapiø negalime, neturime tei-sës, nes ið praeities turi mokytis ir stip-rybës semtis ateities kartos. Labai tei-singi mûsø Tautiðkos giesmës þodþiai– „Ið praeities tavo sûnûs te stiprybæ se-mia“. Tremtá ir lagerius iðkentæ þmo-nës moko: bûkime stipriø, dràsiø, ið-mintingø ir dorø þmoniø tauta, nes mesgalime bûti tokie ir ne kartà tai árodë-me ne tik sau, bet ir visam pasauliui.

Giedrë BALTUÐKIENË

555552019 m. kovo 15 d. Nr. 10 (1320)Tremtinys

Kaune, Ðanèiuose, gyvenantis gydy-tojas, docentas Algirdas Baltuðkevi-èius nesenai paminëjo 85-metá. GimëLiepynø kaime, esanèiame Liudvinavoseniûnijoje, Marijampolës rajone. Jotëvelis Jonas gyveno Trakiðkiø kaime,1918–1919 metø Lietuvos nepriklauso-mybës kovø savanoris, parceliuojantKvietiðkio dvarà gavo 3 hektarø þemëssklypà. Apie 1921–1922 metus pasista-të gyvenamàjá namà, ûkio pastatus, uþ-veisë sodà. Jame tarp vaismedþiø visuo-met stovëjo 3–4 bièiø aviliai. 1924 me-tais vedë Katarinà Ðlaniðkytæ. Sako, dva-ro þemëse besikuriantys buvæ savanoriaiûkininkai nusiþiûrëjo á netolimo Kvietið-kio dvaro liepynus, patys pamëgo ðiuosgraþius medþius, apsodino jais sodybasir pavadino savo kaimà Liepynais.

Kaþkada Algirdo seneliai Mykolasir Magdalena Baltuðkevièiai Trakið-kiuose turëjo penkiolikos hektarø ûká,augino gausià ðeimà: sûnus Jonà, Ado-mà, Kazá, Vladà, dukras Marytæ, Pet-rutæ, Magdalenà.

Jonas ir Katarina Baltuðkevièiai sa-vo þemëje augino cukrinius runkelius,laikë keletà karviø, turëjo daug viðtø,þàsø, anèiø. Per keletà metø prasigyve-no, ásigijo dar tris hektarus þemës, su-silaukë sûnelio. 1930 metais ðeimà ið-tiko nelaimë. Po Vytauto gimimo mo-tina susirgo kraujo liga, gydësi Kaune,Raudonojo Kryþiaus ligoninës akuðe-riniame skyriuje pas prof. Pranà Ma-þylá. Sako, antibiotikus pakeitë gerasliepø medus, tad moteris pasveiko.1932 metais pasaulá iðvydo Onutë, ki-tais metais gimë Algirdas, o 1939 me-tais – jauniausias Vladas. Deja, mamaisusirgus, pirmagimis mirë. Baltuðkevi-èiai uþaugino tris vaikus. Onutë Ban-kauskienë – mokytoja, gyvena Kaune,Vladas yra literatas, poetas.

Algirdo Baltuðkevièiausatsiminimai

Mano vaikystëPirmaisiais sovietiniais metais pra-

dëjau lankyti Liepynø kaimo pradþiosmokyklos pirmàjá skyriø. Prisimenu,jau buvo atostogos, kai 1941 metø bir-þelio 22 dienos ankstø rytà tëvai mus,mieganèius vaikus, prikëlë ir pasakë, kadprasidëjo karas, Vokieèiø lëktuvai bom-bardavo Marijampolës miestà, ir mumsreikëjo bëgti slëptis á kamarà. O tai buvoið molio drëbta patalpa darþovëms laky-ti. Tëvai manë, kad tenai kulkos mûsø ne-pasieks. Netrukus kaime pasirodë vokie-èiø kareiviai. Jie mûsø neskriaudë. Bom-bardavimai aprimo, ir tëvai toliau ga-lëjo ðeimininkauti savo ûkyje. Net vie-tinë vokieèiø valdþia davë rusø belais-vá padëti tëvams dirbti ûkio darbus.

Rugsëjá pradëjau lankyti antràjá pra-dþios mokyklos skyriø. Vokieèiø oku-pacijos metais naujø vadovëliø nebuvo,reikëjo naudotis prieðkariniais vadovë-liais, tik reikëjo iðkirpti Salomëjos Ne-ries eilëraðtá „Poema apie Stalinà“. Irpradþios mokyklos mokytoja turëjoprisitaikyti prie naujos valdþios. Jeianksèiau garbino Stalinà, tai dabar tu-rëjo girti Hitlerá. Tuojau prasidëjo ne-ramios dienos. Tëvai, nuvykæ á miestoturgø, parveþdavo blogø þiniø – mies-to gyventojams ávestos maisto kortelës,

Liepynø kaimo partizanaio gyvenantys þydai buvo persekiojami.Jie buvo varomi dirbti prie sugriautøpastatø valymo, prikabinus prie kiek-vieno dirbanèio ðeðiakampæ geltonàþvaigþdæ. Jeigu mano tëvai prieð karàgalëjo laisvai bendrauti su savo paþás-tamø þydø ðeimomis, jiems pardavinë-jo grietinæ, viðtienà, kiauðinius ir ið togaudavo ðiek tiek pajamø, tai vokieèiaibendrauti su þydais uþdraudë. Geraiprisimenu, kaip mano tëvai iðgyveno,kai suþinojo apie þydø suðaudymà.Apie tai ir man, aðtuoneriø metø ant-ro skyriaus mokinukui, teko patirti to-ká vaizdà. Mûsø pradþios mokykla bu-vo apie 500 metrø nuo Marijampolëscukraus fabriko. Tad vienà 1942 metørudens dienà mokykloje pertraukosmetu staiga iðgirdome þmoniø riksmàir ðaudymo salves. Þmonës kalbëjo,kad minëto fabriko vakarinëje dalyjebuvo iðkasti grioviai ir ten suvarytø þy-dø grupës, jø moterys ir vaikai buvoðaudomi. Atmintyje iðliko kraupusvaizdas. Jau tada pagalvojau, kodël turiþûti visai nekalti þmonës.

Prisimenu dar vienà ávyká ið mokyk-los laikø. Tai ávyko 1944 metø pradþio-je. Vienà ðaltà þiemos rytà mokiniai su-sirinko á naujoje vietoje ásikûrusià mo-kyklà. Ilgai laukëme mokytojos. Tik pokeliø valandø laukimo suþinojome, kadpamokos neávyks, nes mûsø mokytojos vy-rà, kuris tarnavo vokieèiø policijoje, nuðo-vë rusø partizanai. Mes, vyresniø klasiømoksleiviai, turëjome dalyvauti laidotuvë-se. Tai buvo ðalta þiemos diena, ir ten labaisuðalome, pakol buvo sakomos rusussmerkianèios kalbos. Dar gerai, kad poto gavome keletà dienø atostogø.

1944 metø pavasará baigiau pra-dþios mokyklà. Tada reikëjo iðlaikytibaigiamuosius egzaminus ir po to jauástojau á Marijampolës gimnazijos pir-màjà klasæ, iðlaikæs stojamuosius egza-minus. Prasidëjo gana nerami atosto-gø vasara. Þmonës kalbëjo, kad jau ar-tinasi antras karas, nes rusai varo vo-kieèius ne tik ið uþimtos Rusijos dalies,bet jau artinasi ir prie Lietuvos. Á mû-sø sodybà pradëjo rinktis daug þmoniø,kurie po pirmo Marijampolës bombar-davimo gyveno dar iðlikusiuose jospriemiesèiuose, o vietos vokieèiai irjiems prijauèiantys lietuviai traukësi áVakarus. Prisimenu gerai, kai vienà tosneramios vasaros dienà atëjo pas ma-no tëvus atsisveikinti tëèio brolis Ka-zys, kuris tuo metu vairavo vokieèiøtarnybos automobilá. Já atlydëjo jau-niausias tëèio brolis Vladas, kuriam ta-da buvo 21-eri metai. Jis slapstësi nuovokieèiø, kad já nepaimtø á vokieèiø ka-riuomenæ. Mano dëdë Kazys kalbinokartu vykti á Vakarus ir savo brolá Vla-dà, bet jis tuomet pasakë, kad niekurnesitrauks ið savo tëvynës, nes jà dar rei-kës ginti nuo besiartinanèiø rusø ir ko-voti uþ Lietuvos laisvæ.

Ir ðtai, vienà karðtà rugpjûèio më-nesio dienà vël prasidëjo karas: atskri-do rusø lëktuvai ir pradëjo naujà Ma-rijampolës miesto likuèiø bombardavi-mà. Kai bombos pradëjo kristi netolimûsø sodybos, mano tëvai susiruoðëbëgti ið savo namø. Á dvikinká veþimàsusikrovë reikalingus daiktus, pasiëmëmaisto atsargø, dar prisiriðo prie veþi-mo karvæ. Mus visus tris vaikus suso-

dino ant pakrauto veþimo, ir iðvaþiavo-me pietø kryptimi, kur nebuvo matytibombø sprogimø. Iðvaþiuojant pama-tëme jau susprogdintà Marijampolëscukraus fabrikà. Uþ kokiø 5–6 kilo-metrø apsistojome pas mano mamosgiminaièius. Ten pagyvenæ apie vienàsavaitæ, aprimus karo veiksmams, nu-tarëme sugráþti á savo namus. Juos ra-dome nesubombarduotus. Pasirodærusø kareiviai buvo labai suvargæ, pra-ðë duoti valgyti ir skundësi, kad jiemsðis karas labai sunkus. Jie maþai tikë-josi pasiekti Vokietijà ir ten nugalëtiHitlerá. Tëvai ðiaip taip nusëmë nuo sa-vo laukø neblogai uþaugusá derliø, oman reikëjo ruoðtis eiti á gimnazijos pir-màjà klasæ. Karas dar nebuvo pasibai-gæs, nors frontas buvo gerokai pasistû-mëjæs á vakarus. Mûsø Marijampolësgimnazija per stebuklà iðliko nesubom-barduota, bet buvo uþimta, nes ten buvoásikûrusi rusø karo ligoninë, o miesto li-goninë buvo apgriauta. Gimnazijai buvopaskirtas dar iðlikæs prie miesto geleþin-kelio stoties dviejø aukðtø mûrinis pas-tatas. Man pusæ kelio teko eiti á pamo-kas geleþinkelio bëgiais. Mokyklos kla-sës buvo ankðtos, labai perkrautos, daþ-nai silpnai ðildomos, kartais net su pal-tais tekdavo sëdëti klasëse.

Mokslas vykdavo dviem pamaino-mis. Kai tëvai rytais, dar nepraðvitus,su reikalais vaþiuodavo á miestà, manepavëþëdavo. Gráþtant po pamokø daþ-nai matydavau prie geleþinkelio esan-èioje pievoje nusileidusá dvisparná lëk-tuvëlá, á kurá sukraudavo atveþtus su-þeistus karius ir juos transportuodavoá didesnes karo ligonines. Varganai tæ-sësi mokslas iki pavasario. Vienà gegu-þës mënesio rytà suþinojome, kad ka-ras jau baigësi, ir mus visus mokiniussuvarë á miesto centrà, kur reikëjo klau-syti vietos komunistø kalbø Jie kalbë-jo sustojæ ið laikinai pastatytos medinëspakylos. Jau po keliø dienø mokiniamsbuvo liepta kraustytis su savo suolaismiesto gatvëmis á sugràþintos gimnazi-jos patalpas. Mokslas laikinai buvo nu-trauktas, nes mokiniams reikëjo tvar-kyti gana apleistà mokyklos aplinkà irðvarinti klases nuo paliktø sovietiniøkariø kraujo pëdsakø. O mokslo metøpabaigoje reikëjo laikyti keliamuosiusegzaminus á aukðtesnæ klasæ. Pagrindi-nëse gimnazijos patalpose pamokos vy-ko irgi dvejomis pamainomis. Nuo ma-

no namø iki gimnazijos buvo penki ki-lometrai. Reikëjo eiti kaimo takais irkeliu, o pro sugriauto cukraus fabrikogriuvësius ið vis buvo sunku praeiti, pa-kol suvaryti vokieèiø belaisviai jø ne-nuvalë. Pasibaigus karui, miesto cent-re dar ilgai buvo sugriautø namø griu-vësiø, pro kuriuos sutemus buvo bau-gu net praeiti.

Dëdë partizanasPas mano tëvus naktimis ateidavo

partizanai, nes su jais buvo ir mano të-èio jauniausias brolis Vladas. Jis atei-davo su keliais draugais. Visada buvogeros nuotaikos, turëjo ilgus plaukus.Jiems buvo paruoðta vieta praleisti die-nà, o man, tuometiniam mokinukui, duo-davo pinigø ir praðydavo mieste nupirktipapirosø. Uþ ðià paslaugà gaudavau ið jøþiûronus, su kuriais galëjau slapèia pasi-dairyti po apylinkes. Tëvai man buvogrieþtai uþdraudæ niekam neprasitarti,kad pas mus lankosi partizanai. Berodspo dvejø metø ið Marijampolëje gyvenan-èiø giminaièiø gavome þinià, kad netolimiesto ávyko susiðaudymas ir jo metu bu-vo sunkiai suþeistas mano dëdë Vladas,kuris turëjo Ðpoko slapyvardá, dar gyvasir paguldytas á ligoninæ. Jis nuslëpë sa-vo tikrà pavardæ ir ligoninëje greitai mi-rë. Net giminës neþino, kur buvo palai-dotas. (Ðaltiniai teigia, kad minimasmûðis Trakiðkiø kaime vyko 1946 metørugsëjo 2 dienà. Partizanai slëpësi Myko-laièiø sodyboje. Uþpuolus kareiviams,sodybos ðeimininkams pavyko pasi-traukti, vienas ar keli partizanai þuvo, bu-vo uþkasti Marijampolës þvyrduobëse.Vladui Baltuðkevièiui-Ðpokui pavykopabëgti. Kaip teigë marijampolietë Dai-lydienë, Vladas tada buvo pavardæ susi-trumpinæs ir vadinosi Baltuðka. Taip jáávardijo knygose ir Justinas Sajauskas „Þi-nau tavo vardà“, Aldona Vilutienë ir Jus-tinas Sajauskas „Iðtark mano vardà“.)

Naujosiose Marijampolës miestokapinëse 1944–1955 metais þuvusiø irið ávairiø uþkasimo vietø bei kapiniøten perlaidotø Tauro apygardos parti-zanø, taip pat 2001 metø rugpjûèio më-nesá palaidotø identifikuotø keturiøTauro apygardos Vytenio bûrio parti-zanø, uþkastø Tuskulënø dvarelyje Vil-niuje, atminimui pastatytas paminkli-nis ansamblis. Jame yra ir Vlado Bal-tuðkevièiaus-Ðpoko pavardë.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Algirdas Baltuðkevièius, 2018 metaisPartizanas Vladas Baltuðkevièius

66666 2019 m. kovo 15 d.Nr. 10 (1320) TremtinysIstorija be „baltø dëmiø“

1918 metø vasario 16 dienà atkûrusnepriklausomà Lietuvà, jaunai valsty-bei karo pavojus grësë ið visø pusiø, neskaimyninës ðalys – Sovietø Rusija, Vo-kietija, Lenkija – turëjo grobikiðkø sie-kiø. Reikëjo skubiai kurti kariuomenæ.Gruodþio mënesá Sovietø Rusijos Rau-donosios armijos karinës pajëgos ëmëartëti prie Lietuvos. Gruodþio 29 die-nà Lietuvos vyriausybë paskelbë atsi-ðaukimà á tautà, kvieèiantá Lietuvos pi-lieèius stoti savanoriais á kariuomenæir ginti Lietuvos laisvæ: „Vyrai! Ne kar-tà Lietuvos prieðai norëjo uþdëti antmûsø amþinà nepakeliamà jungà, betmûsø tëvynë nenugalëta. Ji gyva.

Ðiandien visi iðvydome laisvës ryto-jø ðvintant: Lietuvos nepriklausomybëneða visiems laisvæ ir laimæ; tad ginki-me nepriklausomà Lietuvos valstybæ!Vienybëje, kaip broliai, pasidavæ kitskitam rankas, eikime dràsiai á kovà, vi-si, kaip vienas, stokim uþ tëvynæ!

Lietuva pavojuje!Vokieèiø kariuomenei atsitrau-

kiant, jau ásibrovë Lietuvon svetimojiRusijos kariuomenë. Ji eina, atimdamaið mûsø gyventojø duonà, gyvulius irmantà. Jos palydovai – badas, gaisrøpaðvaistës, kraujo ir aðarø upeliai.

Tat ginkim Lietuvà! Parodykime,jog esame verti amþiais kovotos lais-vës; ðiandien Lietuvos likimas mûsøpaèiø rankose.

Nelaukdami toliau në valandos, kasmyli Lietuvà, kas trokðta laisvës, kaspajëgia valdyti ginklà, stokime visi á Lie-tuvos kraðto apsaugà. Bûriø bûriais ei-kime ið kaimø, viensëdijø, miestø irmiesteliø, eikime ið visø Lietuvos krað-tø laisvës ir tëvynës ginti. Stokime drà-siai pirmi á kovà.

Dràsiai, be baimës, kaip mûsø tëvaiir sentëviai, uþstokim prieðams kelià,pakelkim þygá uþ mûsø Motinà tëvynæ,uþ Lietuvos valstybæ!“

Alytaus savanoriø telkimasisBuvo paþadëta, kad Lietuvos vy-

riausybë duos kiekvienam savanoriuiiðlaikymà ir 100 markiø algos mënesiui.Be to, kiekvieno savanorio ðeimynaimokës kas mënesá po 50 markiø.

1919 metø sausio 2 dienà Lietuvosvyriausybë ið Vilniaus persikëlë á Kaunà.Kaunas tapo laikinàja Lietuvos sostine.

1918 metø gruodþio 18 dienà ið Vil-niaus á Alytø atsikëlë 1-as pëstininkøpulkas. Pulkui vadovavo karininkas Jo-nas Galvydis-Bykauskas. Jame buvo 25karininkai, 3 karo valdininkai, 1 karogydytojas ir 32 kareiviai. Alytuje pul-kas uþëmë medines kareivines deðinia-jame Nemuno krante. Nuo gruodþio21 dienos pulko karininkai buvo siun-tinëjami á Dainavos kraðto parapijas,kad paragintø jaunimà stoti á Lietuvoskraðto apsaugà. Pulkas pradëjo spar-èiai augti, nes savanoriai á Alytø pradë-jo eiti dideliais bûriais: gruodþio 27 die-nà atvyko 51 savanoris, 28 dienà – 29savanoriai, 29 dienà – 55 savanoriai, 30dienà – 50 savanoriø, 31 dienà – 73 sa-vanoriai, 1919 metø sausio 1 dienà – 46savanoriai; ir toliau kasdien atvykdavonemaþomis grupelëmis. Á kariuomenæstojantieji savanoriai turëjo pasiraðyti

Alytaus kautynëms – 100 metøtoká pasiþadëjimà: „Að ..., èia pasiraðæs..., kilæs ið ... apskrièio ... valsèiaus ...kaimo ..., gimæs ... mënesio ... dienà ...metø, kaipo pilnateisis Lietuvos pilie-tis, su þinia savo tëvø, niekieno never-èiamas, stoju á Kraðto apsaugos „...“pulkà ir pasiþadu nesigailëdamas savosveikatos në gyvasties ginti nepriklau-somà Lietuvos valstybæ. Pasiþadu ðven-tai pildyti visas pilieèio kareivio prie-dermes, dedamas ant manæs, laikinøjøvalstybës ásakymø, ginant per ðiuos pa-siþadëtus metus laisvæ ir tëvynæ“.

1918 metø gruodþio 31 dienà kari-ninkas J. Galvydis-Bykauskas buvo pa-skirtas Karo mokyklos virðininku ir ið-vykæs á Kaunà. Já pakeitë karininkasKazimieras Ladyga, o nuo 1919 metøvasario 4 dienos pulkui vadovavo ka-rininkas Antanas Juozapavièius, iki tolbuvæs pulko vado padëjëju.

Savanoriai buvo skubiai mokomikariniø dalykø. Trûko aprangos irmaisto, ginklai buvo rusiðki, 1891 me-tø sistemos ðautuvai, be durtuvø, ku-riems trûko ðoviniø. Dauguma karei-viø dëvëjo ne batus, o klumpes ir nagi-nes. Tik vasario pradþioje buvo gautakareiviðkø batø, o vietos kepurininkaspasiuvo kariams apie 800 kepuriø sugeltonais lankeliais. Savanoriai neðio-jo ant kairës rankovës virð alkûnës tau-tiðkø spalvø trikampius.

Alytuje buvo ir vokieèiø águla: 169apsaugos brigados 14-asis savanoriøpëstininkø batalionas, husarø eskadro-nas ir artilerijos brigada – 4 baterijos,po 4 pabûklus kiekvienoje. Vokieèiøkareiviai buvo uþëmæ kareivines kairia-jame Nemuno krante. Abi jø dalys bu-vo maþos ir nedrausmingos. Santykiaitarp lietuviø ir vokieèiø buvo átempti,nes vokieèiø kareiviai savivaliavo, plë-ðikavo ir skriaudë gyventojus.

Vasario pradþioje 1-ame pëstininkøpulke jau buvo apie 600 savanoriø. 1-ajame batalione buvo 1-a ir 2-a kuoposbei kulkosvaidþiø kuopa. Batalionuivadovavo karininkas Ignas Musteikis.Kulkosvaidþiø kuopa turëjo du sun-kiuosius kulkosvaidþius. 2-ajame bata-lione buvo 5-a, 6-a ir 7-a kuopos. Kul-kosvaidþiø neturëjo. Batalionui vado-vavo karininkas Pranas Tamaðauskas;5-os kuopos vadas – karininkas VladasSkorupskis. 1-a, 2-a, 5-a, ir 6-a kuoposbuvo maþdaug vienodo pajëgumo –apie 80–90 kareiviø kiekvienoje. 7-akuopa buvo dar tik steigiama, teturëjoapie 30 neapmokytø ir neginkluotø sa-vanoriø. Dar buvo apie 30 savanoriømokomoji kuopa, ryðiø bûrys ir ûkiokuopa. Pulko deðiniajame sparne sar-gybà ëjo vokieèiø kareiviai. KarininkoPetro Genio vadovaujama 1-a kuopasaugojo barà Ðvobiðkës–Domanto-nys–Venciûnai. Karininko Antano Þe-maièio vadovaujamai 2-ai kuopai vasa-rio 9 dienà iðëjus á Prienø–Jiezno ba-rà, pulke beliko tinkamos kautynëmstik 1-a, 5-a ir 6-a kuopos.

Vasario pradþioje su vokieèiø águ-los vadovybe buvo sutarta bendromisjëgomis saugoti Alytø nuo galimo Ru-sijos kariuomenës puolimo, taèiau san-tykiai su vokieèiais buvo nedraugiðki,kartais grësdavo net ginkluotais susi-

rëmimais. 1-asis pulkas turëjo saugotiir ginti barà á ðiauræ nuo geleþinkelio li-nijos Alytus–Varëna, o vokieèiai – á pie-tus nuo tos geleþinkelio linijos. 1-ojo pul-ko sargybos stovëjo: Ðvobiðkës–Doman-tonys–Venciûnai–Ulyðkiai; visos buvonukreiptos á rytus. Kiti sargybos bûriaiPadvariðkëse ir Norgeliðkëse buvo nu-kreipti á ðiaurës rytus. Vokieèiø uþtva-ros buvo Poteronyse, Alovëje, Butri-miðkëse ir toliau á pietus. Taip pat vo-kieèiai turëjo saugoti geleþinkelio irKaniûkø tiltus per Nemunà. Alytausvokieèiø kariø águla saugojo ir Merki-nës–Perlojos kryptá (þr. schemà Nr. 1).

Ruoðimasis kautynëmsVasario pradþioje buvo gauta þiniø

apie Raudonosios armijos (RA) pajë-gas, kad Alytaus kryptimi þygiuojanti700 kareiviø vora, turinti 15 kulkosvai-dþiø ir 4 lengvas patrankas. Raudonar-mieèiø þygio tikslas buvo pulti Alytø,nes jie tikëjo, kad jiems padësià vokie-èiø spartakininkø (spartakininkais Lie-tuvoje buvo vadinami vokieèiø kariai,komunizmo, bolðevikø simpatikai, –aut.) sukilimai Alytuje ir Kaune. Be to,jie buvo numatæ panaudoti Suvalkijosmaþaþemius valstieèius ir darbininkus irsukelti neramumus uþnugaryje. Vasario10 dienà Alytuje vyko 1-o pulko vadovy-bës ir vokieèiø brigados ðtabo pasitarimasdël bendrø veiksmø prieð ásibrovëliusprieðus. Pasitarimas vyko nesklandþiai.Iðkilus bendros vadovybës klausimui,pasitarimas buvo atidëtas, vëliau jis vi-sai neávyko. Lietuviai ir vokieèiai nepa-sitikëjo vieni kitais. 1-asis pulkas ruo-ðësi miestà ginti savo jëgomis. Spren-dþiant gynybos klausimà, daug rûpesèiøkëlë ir ðaudmenø trûkumas. Pulkas turë-jo rusiðkus ðautuvus, bet labai maþai ru-siðkø ðoviniø. Vokiðkø ðoviniø turëjodaugiau, bet neturëjo vokiðkø ðautuvø.Atgabenti ðautuvø ið Kauno buvo pa-siøstas karininkas Pranas Gladutis.

2-ojo bataliono apginklavimas ir ki-tø perginklavimas turëjo vykti vasario 12dienà. Gynimosi planas buvo paremtastuo, kad ligi vasario 13 dienà suskubs kuo-pø kareivius apginkluoti ir vasario 13

dienà jie galës iðsidëstyti bare. Pirmasiskarininko A. Juozapavièiaus sprendimasbuvo toks: „12 vasario 1919 metø Aly-tus. 2 bataliono vadui. Paliepimas. Rytoj,vasario 13 dienà 8 valandà ryto, 5 kuopaturi iðeiti uþimti frontà nuo kaimo Tak-niðkiai ligi kaimo Vaidaugai; ðie kaimai áðiaurës rytø pusæ nuo Alytaus. 5 kuopaturi bûti 10 valandà kaime Vaidaugai; 10val. ryto kaime Vaidaugai bûsiu ir að irsmulkiau nurodysiu, kaip uþimti frontà.Vienas bûrys 6 kuopos 10 valandà turiuþimti kaimà Ulyðkiai, kuris yra á rytusnuo Alytaus; ðiam bûriui á kaimà Vaidau-gai eiti nereik. 5 ir 6 kuopø vadams ið ry-to 6 valandos iðsiøsti nuo bûrio po 4 bu-tininkus. 5 kuopa iðsiunèia butininkus ákaimà Medukðtà, Vaidaugai ir Taknið-kiai, 6 kuopos bûrys iðsiunèia butininkusá kaimà Ulyðkiai. Bûrys 6 kuopos turi lai-kyti ryðá su vokieèiais, stovinèiais kaimePoteronys. E. 1 pëst. pulko vado parei-gas karininkas A. Juozapavièius“.

Ðio sprendimo esmë buvo tokia: 5-air 6-a kuopomis sustiprinti saugomà li-nijà ir gintis, paliekant rezerve 7-à kuo-pà ir mokomàjà komandà, taèiau ðioplano vykdyti neteko. Buvo atsisakytair numatyto gynimosi plano. Pulkasðautuvus gavo vasario 12 dienà labai vë-lai, apie 20 valandà. Tuo laiku raudo-narmieèiai ir pradëjo pulti lietuviø irvokieèiø sargybinius. Alytø puolë Rau-donosios armijos Pskovo divizijos 2-osbrigados 3-ias ir 4-as ðauliø pulkai, ku-riuose buvo maþdaug po 1000 kariø. 3-as ðauliø pulkas puolë pagal plentà Va-rëna–Alytus. Á ðiauræ nuo Raudonosiosarmijos 3-io ðauliø pulko puolë 4-as ðau-liø pulkas. Puolanèiøjø jëgø daugumà rau-donarmieèiai nukreipë prieð lietuviø ka-rius. 1-o pulko kuopos buvo paskubomisperginkluojamos. Atveþti ið Kauno vo-kiðki ðautuvai buvo 1888 metø mode-lio, kitaip uþtaisomi negu rusiðki. Jaisnaudotis kareiviai visai nebuvo ápratæ,ir kautyniø metu vadams teko ne vie-nam kareiviui uþtaisyti ðautuvà ir mo-kyti ðaudyti. Tai labai silpnino kareiviøkovingumà, gadino jø nuotaikà.

(Bus daugiau)Gintaras LUÈINSKAS

Ið K. Aliðausko knygos „Kovos dël Li-etuvos nepriklausomybës 1918–1920Chicago, 1972, T. 1, P. 145

Karininkas Antanas Juozapavièius,1917 m. Nuotrauka ið V. Kava-liausko rinkinio

777772019 m. kovo 15 d. Nr. 10 (1320)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204

TremtinysLeidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365 AB „SEB“ bankas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XRedaktorë Jolita NavickienëKalbos redaktorë Audronë KaminskienëTechninë redaktorë Vesta Milerienëwww.lpkts.lt

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“remia

2 spaudos lankai. Tiraþas 1580 egz. Kaina 0,66 euro.

Spausdino spaustuvë UAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Skelbimai

El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Ilsëkitës ramybëje

(atkelta ið 3 psl.)Nuo 1990 metø pasitrauki-

mas á SSRS tampa masiniu,ypaè iðvedant sovietinæ kariuo-menæ. Kareiviø Lietuvoje bû-ta apie 40 tûkstanèiø. Karinin-kø ir liktiniø serþantø ðeimønariø galëjo bûti apie 16 tûks-tanèiø. Represinëse struktû-rose (KGB, GRU ir kt.) kartusu pasienio apsauga tarnavo(su karininkø ðeimomis) iki 4tûkstanèiø. Ið viso priskaièiuo-sime 60 tûkstanèiø iðvykusiø,bet neemigravusiø asmenø.Visi jie buvo laikomi Lietuvos

gyventojais. Taigi ið to mena-mo milijono minusavus ir ðáskaièiø lieka 820 tariamaiemigravusiø. Dël maþo gims-tamumo ir didelio mirtingumopagal statistikà kasmet neten-kame apie 10 tûkstanèiø gy-ventojø. Per 28 metus tai suda-rytø 280 tûkstanèiø. Belieka540 tûkstanèiø emigrantø.Anglijoje gyvenanèiø lietuviøbendruomenës pirmininkësnuomone, Anglijoje apsigyvenopusë visø emigrantø, o jø ten da-bar gyvena apie 200 tûkstanèiø.Jei tikrai yra taip, tai ið viso

emigrantø turëtø bûti apie 400tûkstanèiø. Kiti gal yra „ðvytuok-liniai“ emigrantai. Jie dekla-ruoja parvykimà, o po kurio lai-ko vël iðvyksta. Nereikëtø pa-mirðti á Baltarusijos pasieniorajonø kolûkius atsikëlusiasbaltarusiø ðeimas. Jø buvo pokeletà ðeimø kiekviename pa-sienio rajono kolûkyje. Ir kaiLietuvoje kolûkiai iðiro, jie su-gráþo namo. Jø bûta daugiaunei du tûkstanèiai.

Kaþkas ne taip su mûsøemigracijos statistika.Dr. Povilas JAKUÈIONIS

Referendumø vajus ir emigracija

Uþjauèiame

Rozalija Janina Bertulytë-Danilevièienë

1931–2019Gimë Zarasø r. Bruþø k. ûkininkø ðeimoje.

Baigusi Salako vidurinæ mokyklà mokytojavoDûkðte, Kazitiðkyje, Tetervinuose, kartu studi-juodama Vilniaus pedagoginiame institute.1951 m. su tëvø ðeima iðtremta á Krasnojarskosr. Jemeljanovo r. Sibire iðvargo beveik septy-nerius metus. Gráþusiai á Lietuvà nebuvo leistadirbti pedagoginá darbà, ásidarbino Pilviðkiø ke-ramikos gamykloje planavimo skyriuje. Sukû-rë ðeimà, su vyru Kazimieru kartu pragyvenæ 60metø, uþaugino tris sûnus, susilaukë ðeðiø vaikaièiø. Dirbo Pale-mono keramikos gamykloje technologe, planuotoja ir kitoká ad-ministraciná darbà. Nuo 1990 m. LPKTS Kauno filialo Panemu-nës poskyrio aktyvo narë. Prisidëjo prie tremtiniø memorialo Pet-raðiûnø kapinëse árengimo.

Palaidota Kauno Vainatrakio kapinëse.Sûnus Eugenijus Danilevièius

Romanas Gytis Maèerinskas1930–2018

Gimë Joniðkio r. Vaineikiø k. ûkininkø ðei-moje. Mokësi Tautginiø pradinëje, Joniðkio 2-ojevidurinëje mokykloje, Joniðkio gimnazijoje.1949 m. ðeima iðtremta á Irkutsko sr. Tangujausr. Tem gyvenvietæ. Kolûkyje dirbo ávairius dar-bus, baigæs mechanizacijos mokyklà, dirbo kom-bainininku.1959 m. atvyko á Lietuvà, bet èia ne-leido prisiregistruoti ir kurá laikà teko gyventiLatvijoje. 1960 m. gráþus á tëviðkæ, dirbo Jonið-kio tarpûkinëje organizacijoje inþinieriumi me-chaniku. Buvo LPKTS Joniðkio filialo aktyvus tarybos narys.

Palaidotas Joniðkio senosiose kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Laimà, gimines ir artimuosius.

LPKTS Joniðkio filialas

Pijus Vaðkevièius1939–2019

Gimë Vilkaviðkio r. Graþiðkiø valsè. Gra-jauskø k. ûkininkø ðeimoje, auginusioje penkissûnus ir keturias dukteris. 6 metø neteko mamos.1951 m. ðeima iðtremta á Tomsko sr. Aleksand-rovsko r. Topolovkos k. 1956 m. gráþo á Lietuvà.Tëviðkæ turëjo iðsipirkti. Sukûrë ðeimà su Kras-nojarsko kr. tremtine Zita Kulbokaite, uþaugi-no sûnø ir dukterá, sulaukë vaikaièiø. Dirbo ko-operatyvo ðaldytuvø mechaniku. Nuo 1991 m.

aktyviai dalyvavo LPKTS veikloje.Palaidotas senosiose Vilkaviðkio kapinëse.Uþjauèiame þmonà, vaikus ir vaikaièius.

LPKTS Vilkaviðkio filialas

Zita Liudita Lioèaitë-Biknerienë1940–2019

Gimë Tauragës aps. Ðilalës valsè. Kilpiniø k.ûkininkø ðeimoje. Buvo artimø giminaièiø par-tizanø gretose. Zita dar paauglë slaugë sunkiaisuþeistà partizanà – savo dëdæ. Iðtekëjo uþ pa-naðaus likimo Jurgio, augino ðeimà.. Buvo ak-tyvûs LPKTS Ðilalës filialo nariai. Jai pripaþin-tas Laisvës kovø dalyvio statusas. Palaidota Tauragës evangelikø kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnaus ðeimà, vai-kaièius, provaikaièius, gimines ir artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas

Nuoðirdþiai uþjauèiamebuvusá Irkutsko sr. Tiretës r.tremtiná Viktorà Gonèaru-kà, jo ðeimà, gimines ir arti-muosius dël sûnaus Viktoronetikëtos mirties.LPKTS Rokiðkio filialas

Kovo 15 d. (penktadiená) 17 val. Vilniaus águlos karininkø ramovëje (Pamënkalnio g. 13)kvieèiame kartu paminëti „Tikinèiøjø teisëms ginti katalikø komiteto“ 40 metø jubiliejø. „Ti-kinèiøjø teisëms ginti kKatalikø komitetà“ 1978 m. lapkrièio 13 d. ásteigë kunigai Jonas Kau-neckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevièius, Vincentas Vëlavièius ir Juozas Zdebskis.

Dalyvaus arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevièius, vyskupas Jonas Kauneckas, LGGRTCgeneralinë direktorë Teresë Birutë Burauskaitë, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros dok-torantas Vytautas Sinica, profesorius Vytautas Radþvilas. Koncertuos Vilniaus Jëzuitø gimna-zijos choras „Krantas“ (meno vadovas Leonidas Abaris), Skriaudþiø ansamblis „Kanklës“ (va-dovë Elena Sakavièiûtë), Lietuvos mokslø akademijos choras (meno vadovë Judita Tauèaitë).

Kovo 23 d. (ðeðtadiená) 9.30 val. LPKTS buveinëje (Lais-vës al. 39, Kaune) ávyks LPKTS valdybos posëdis, 11 val. – TS-LKD PKTF tarybos posëdis.

LPKTS valdybos ir TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniøfrakcijos tarybos narius kvieèiame dalyvauti.

Balandþio 6 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águlos karininkøramovës salëje (A. Mickevièiaus g. 19) ávyks LPKTS suvaþia-vimas. Registracija nuo 9.30 val.

Delegatus kvieèiame dalyvauti.

Tai ávyko prieð 30 metø,1989-øjø kovà, didájá ðv. Vely-kø ðeðtadiená. Iðvakarëse Kau-no geleþinkelio stotyje iðlydë-jome á JAV ðios valstybës pilie-tybæ turintá partizanà PovilàPeèiulaitá-Lakðtingalà su þmo-na Judita. Partizanas Sendzi-kas pasisakë, kad savajame kai-me Laukiðkëse, Prienø rajone,netoli Iðlauþo, keturiø partiza-nø, þuvusiø didþiulio mûðiometu, þûties vietoje pastatë pa-minkliná kryþiø. Jo akys iðda-vë norà, kad ðis kryþius bûtøpaðventintas liudininkø aki-vaizdoje. „Taip ir padarysi-me, – ðyptelëjo Garliavos baþ-nyèios vikaras V. Prajera, nu-þvelgæs susirinkusius, – jei tikPovilas mus galës nuveþti.“

Su kunigu dalyvaudavaubuvusiø tremtiniø bei politiniøkaliniø ir Sàjûdþio renginiuo-se. Todël ir ðá partizano noràlaikëme ðventai reikalingu.Buvo daug slapta pastatytø

Kryþius Lietuvos partizanamskryþiø partizanø þûties vieto-se. Bet tauta budo ir reikëjo joskëlimàsi dràsinti.

Partizanai þuvo Misiûnøsodyboje. Jà padegë ið Panemu-nës garnizono atvykæ okupantøkariai. Mûðis truko keturias va-landas. Sendzikas teigë, kad jøþuvo apie 90. Tai buvo paskuti-nioji didelës apimties partizanøkova Lietuvoje. Okupantai jàlabai vertino, laikë savo perga-le, nuostoliø neskaièiavo.A. Snieèkaus nurodymu vykdæsmûðá garnizonas buvo apdova-notas vertingo-mis uþsienietið-komis prekëmis.

Vëliau pir-mojo Lietuvostremtiniø sàjun-gos Kauno sky-riaus pirminin-ko Donato Gry-bausko iniciaty-va buvo pastaty-tas kitas pa-

minklas, áamþinantis keturiødidvyriø þûtá, tarp jø buvo Do-nato brolis Vytautas Grybaus-kas. Ðis paminklas ðiek tiek pat-rauktas nuo Misiûnø sodybos,arèiau Rokø–Prienø plento.Anksèiau nuo jo atsiðakojo ke-lias á Iðlauþà, kuris buvo panai-kintas dël okupantams strategið-kai svarbaus slapto radijo þval-gybos Linksmakalnio centro.

Dr. PovilasVARANAUSKAS,

Kovo 11-osios Aktosignataras

88888 2019 m. kovo 15 d.Nr. 10 (1320) Tremtinys

Þaliosios rinktinës istorijaTæsinys.

Pradþia Nr. 2 (1312)1946 metø vasario 13 dienà þuvus

Petraièiui ir Pilënø bûrio vadui Saka-lui, Þaliosios rinktinës vadovybë nebu-vo atkurta. Neturint aukðtesnio rangokarininko, rinktinës vado pareigas pra-dëjo eiti buvæs Þaliosios rinktinës ðta-bo karininkas, ypatingojo bûrio vadasJuozas Skaèkauskas-Strausas. Strausasgimë Maldþiûnø k., Rozalimo valsèiu-je, vargingø ûkininkø ðeimoje. Antro-jo Pasaulinio karo metais dirbo Pane-vëþio kalëjimo priþiûrëtoju. 1944 me-tais permestas ið Þemaitijos á Vokieti-jà, kur baigë desantininkø mokyklà.Tais pat metais, þiemà, paraðiutu nu-leistas su desantininkø grupe á Aþagømiðkà (Panevëþio valsèius).

1945 metais NKVD kariuomeneimasiðkai valant Eimuliðkiø, Aþagø, Be-dugnës miðkus, kartu su gausiu parti-zanø daliniu persikëlë á Rozalimo vals-èiø, o dar vëliau á Ðeduvos valsèiø. Da-lyvavo Þaliosios rinktinës kûrime. Nuopat pradþiø vadovavo smogiamajai par-tizanø grupei, vykdydavo Þaliosiosrinktinës partizanø lauko teismo nuo-sprendþius. Pasiþymëjo ûmiu charak-teriu ir nuoþmiu bûdu. Santûrus irdraugiðkas jis buvo ir tarp partizanørëmëjø. Strauso veiklos rajonas buvotarp Baisogalos ir Pakruojo valsèiø,nors organizaciniais klausimais jis bu-vodavo ir Radviliðkio bei Smilgiø vals-èiuose. Strauso bûrys palaikë santykiussu Juozo Mingilo-Vilko bei jo pava-duotojo Juozo Kudabos-Kemzûrosbûriu (20partizanø), veikusiu Rozali-mo ir Ðeduvos valsèiø, Maþuoliø, Le-gëèiø, Liaudiðkiø bei Radviloniø mið-kuose. Sidabravo apylinkëse Strausaspalaikë ryðius su Sidabro bûriu, veiku-siu Sidabravo, Smilgiø ir Naujamiesèio

valsèiuose. Smilgiø, Raginënø, Labosapylinkëse veikë gana autonomiðkasValo bûrys, kuris nors formaliai ir pa-kluso Strauso nurodymams, bet faktið-kai veikë labai savarankiðkai.

Ðioje vietoje reikia padaryti tam tik-rà iðlygà. Skaitant Visvaldo (Kûlio–Briedþio) Þaliosios rinktinës istorijà,susidaro áspûdis, kad Þalioji rinktinëveikë Joniðkëlio, Puðaloto, Piniavos,Kupiðkio, Karsakiðkio, Naujamiesèio,Smilgiø apylinkëse. Ið tikrøjø, 1945 me-tø rugpjûèio 25 dienà þuvus I. Pocevièiui,vadovavimà Þaliajai rinktinei perimaPetraitis, kurio bûrys telkësi Aþagø, Ei-muliðkiø bei Bedugnës miðkuose. Jam va-dovaujant buvo patvirtinta rinktinës vë-liava, naujas priesaikos tekstas, jam pri-siekë visø aplinkiniø Panevëþio apskritiespartizanø junginiø vadai. Taip Þaliosiosrinktinës vadovavimo centras ið Ðeduvosvalsèiaus persikelia á Panevëþio valsèiø.Ir tuomet kaip þûva Petraitis, Þaliosiosrinktinës pavadinimà perima Þaliosiosgirios partizanai. Pastarieji, turëdamiþymiai gausesnius kovos bûrius bei ge-resnæ organizacinæ struktûr, nei Ðedu-vos–Rozalimo valsèiø partizanai, lai-kësi pastarøjø atþvilgiu visiðkai autono-miðkai. Galutinai ðá pasidalijimà átvir-tino Algirdo ir Prisikëlimo apygardøákûrimas. Nors Ðeduvos, Smilgiø,Aukðtelkø, Rozalimo partizanai savelaikë I. Pocevièiaus Þaliosios rinktinësgalios ir virðenybës perëmëjais, bet fak-tiðkai ima veikti du autonomiðki jungi-niai, vienas nuo kito visiðkai nepriklau-somi. Kadangi Þaliosios girios Þaliosiosrinktinës istorija labai detaliai iðdëstytaVisvaldo darbe, að pabandysiu nupûs-ti laiko dulkes nuo I. Pocevièiaus Þa-liosios rinktinës palikimo.

1946–1947 metais Smilgiø, Roza-limo ir Ðeduvos valsèiuose paþymëti

kautyniø gausa bei þmoniø þûtimis abie-jose barikadø pusëse. Toliau pateiksiukeletà þymesniø kovos epizodø.

1947 metø liepos 9 dienà Ðeduvosvykdomojo komiteto pirmininkas Vla-dimiras Popovas, lydimas 4 stribø irkomjaunuolio, Ðeduvos prekybos san-dëlio vedëjo Algirdo Þeromskio, iðsi-ruoðë á Alksniupiø, Naujasodþio irSliekiø kaimus, ragindami paskirusþmones atsiskaityti uþ neatliktas prie-voles valstybei. Kelias uþtruko ir die-na pakliuvo karðta. Todël jau popietSliekiø kaime uþëjo pas Juozà Devënàir papraðë, kad pastarasis juos nuveþ-tø á Ðeduvà. Bet Juozas atsakæs, kad kàtik gráþæs ið Ðeduvos ir arkliai pavargæ.Aktyvistams nieko kito neliko kaippësèiomis eiti atgal á Ðeduvà. Uþ Alks-niupiø kaimo jø laukë Strauso partiza-nø bûrio pasala. Stribai buvo uþkluptitaip netikëtai, kad nespëjo net ðûvio ið-ðauti. Per kelias akimirkas buvo nu-kauti Ðeduvos vykdomojo komiteto pir-mininkas Vladimiras Popovas, NKVDbûrio eilinis Drigaèiovas bei trys stri-bai: Romas Urba, Mykolas Dapnys irStasys Petrauskas. Komjaunuolis Al-girdas Þeromskis ëjo kaþkiek atsilikæsir, pradëjus ðaudyti, pasileido bëgti perlaukus, atsiðaudydamas revolveriu.Vienas miðkiniø, pagavæs laukuose ark-lá, pasivijo komjaunuolá uþ Juodupiøkaimo ir iðtardæs likvidavo. Uþ keliø va-landø á kautyniø vietà atvyko Ðeduvosstribø vadas Loginovas su dideliu bû-riu kareiviø. Prasidëjo partizanø per-sekiojimo operacija. Jie uþklupti buvoSliekiø kaimo ûkininko Juozo Devënoklojime. Taèiau stribø vadas Loginovastaip nevykusiai apsupo minëtà vietà,kad kautyniø metu buvo mirtinai su-þeistas tik NKVD jaunesnysis leitenan-tas. Strauso bûrio partizanai be nuosto-

liø sëkmingai pasitraukë á Maldþiûnømiðkà. Pykèio pagauti baudëjai ëmëmuðti niekuo dëtà klojimo savininkoþmonà Onà Devënenæ, kuri, praslinkusmetams, nuo patirto streso ir suþalojimømirðta. Netverdami pykèiu stribai ir en-kavedistai apsupa uþ kilometro buvu-sià Ðernø sodybà ir vos nesuðaudo nie-ko nenutuokianèius þmones.

Didþiausio stebuklo dëka visi liekagyvi ir sveiki, nors padegamosiomis kul-komis buvo bandoma padegti namà beiðieno veþimà. Uþëjæs stiprus lietus ir Die-vo apvaizda tuomet iðgelbëjo nuo mirtiesgausià Ðernø ðeimynà. Panevëþio apskri-ties valdþia uþ blogà operacijos ávykdy-mà paþemino pareigose ir iðsiuntë ið Ðe-duvos valsèiaus stribø vadà Loginovà.Valsèiaus ûkininkai buvo apdëti padi-dintais mokesèiais, o skolininkai buvoperduoti á teismà. Po ðio ávykio buvoareðtuoti keli aplinkiniø kaimø gyven-tojai ir þiauriai muðami Ðeduvos saugu-me, siekiant iðgauti prisipaþinimà.

1947 metø spalio 29 dienà JuozasSkaèkauskas-Strausas, Alfonsas Puo-dþiûnas-Kiaunë, Juozas Montvilas-Apuokas, Petras Paluckas Þukas beiPranas Razgaitis-Sauleika, vieno ark-lio kinkiniu atvyko á Birutës kaimo (Ðe-duvos valsèius) gyventojo Petro Plun-gës sodybà. Ryte sodybà apsupo Roza-limo stribai. Prasidëjusio mûðio metukrenta kulkosvaidininkas Kiaunë, o pokeleto minuèiø ðokdamas per langà su-siþeidþia ir nusiðauna pats rinktinës va-das Juozas Skaèkauskas-Strausas. Ið ap-supties pavyksta pabëgti Apuokui, Sau-leikai bei Þukui. Þuvus Strausui, arti-miausiø apylinkiø partizanai susiskirs-to á maþesnes partizanø grupeles, ið da-lies nutraukdami tarpusavio ryðius.

(Bus daugiau)Gintautas PABILIONIS

Lietuvos kariuomenës rezervo ka-riø asociacijos Kauno skyrius(LKRKA) 2018 metais iðkëlë uþdavi-ná prisiminti þuvusiuosius uþ tëvynæ ðû-kiu „Kas þuvæ uþ laisvæ – neþuvæ“.

Po Lietuvos Nepriklausomybës at-kûrimo pirmaisiais deðimtmeèiais kei-tësi ir kûrësi valstybës sistemos politi-nis, ekonominis, socialinis, kultûrinisgyvenimas. Reikëjo laiko atgaivinti pra-eities prisiminimus – partizaninio pa-siprieðinimo Sàjûdþio, masinio tautie-èiø trëmimo á Sibirà istorinius etapus,kurie vieðojoje erdvëje buvo primirðti.

2012 metais (LKRKA) Kauno sky-riaus kûrybinë grupë: Aleksandras Vit-kus, Antanas Zinkevièius, Gintaras Zin-kevièius, Gintautas Tamulaitis, Algi-mantas Tamulaitis, Vytautas Þyman-èius, ávykdë projektà „Lietuvos kariuo-menës ir laisvës kovø istorijos chronolo-gija 1915–1940 metai“. Sukurtas eduka-cinis vaizdo filmas apie Lietuvos laisvëskovø istorines datas nuo jos iðtakø iki1940 metø, skirtas pedagogams, moks-leiviams, kariams, visuomenei primin-ti svarbius Lietuvos istorijos ávykius.

Lietuvos kultûros tarybos ið dalies pa-remtas 2014 metais ávykdytas projektas„1947 metø agentûrinë byla „Vakarai“.Surinkta faktinë, istorinë, archyvinë me-dþiaga, partizano Sigito Kvietkausko pa-

Festivalio „Jûs mûsø ðirdyse“ filmø sklaida tæsiasisakojimas, kaip ið jø sodybos pasienyje,partizano Juozo Lukðos grupë 1947 me-tais pirmà kartà perëjo Lietuvos–Lenki-jos sienà ir perdavë þinias Vakarams.

Tæsiant ðià tradicijà, 2015 metaisLietuvos kultûros taryba patvirtino da-liná rëmimo projektà „Antanas Lukða.„Laikom frontà“ apie partizano JuozoLukðos brolio Antano-Arûno gyvenimà.

Filmai ðia tema parodyti kelis kartusKauno karininkø ramovëje, LPKTS sa-lëje Kaune. 2016 metais filmai demonst-ruoti Kauno vieðojojebibliotekoje.

Kaunieèiø kûrybinei grupei kiloidëja supaþindinti visuomenæ apie ða-lies istorinius ávykius, partizaniniopasiprieðinimo sàjûdá – organizuotiteminá filmø festivalá „Jûs mûsø ðir-dyse“. Dël festivalio paramos dalyva-vome Lietuvos kraðto apsaugos mi-nisterijos projektø konkurse. Mûsøprojektas ávertintas teigiamai, pa-skirta 1/7 dalis reikalingø lëðø, atsi-skaityti reikalaujama uþ visà projek-te numatytà sumà. Tokie konkursainegali tenkinti dalyviø turinèiø net la-bai gerus norus. Mes atsisakëme skir-tø lëðø, patys nutarëme organizuotiLietuvos kariuomenës istorijos, parti-zaninio judëjimo sàjûdþio, politiniø ka-liniø ir tremtiniø, iki ðiø dienø sukurtofondo vaizdo juostø sklaidà.

Festivalio organizavimas vyko ke-liais etapais. Vykdant apklausà surinktiLietuvoje ðia tema sukurti filmai, turin-tys iðliekamàjà vertæ. Susikaupë ávairøstiliø, þanrø dvideðimt vieno filmo fon-das. Platus autoriø ratas: ið Kupiðkio,Obeliø, Marijampolës, Tauragës, Kau-no, Vilniaus, Punsko (Lenkija). Su fil-mø autoriais suderinta, kad filmø sklai-da vyks nemokamai.

Prasidëjus festivalio idëjos ágyven-dinimo lëðø paieðkai, kreiptasi á 15stambiø pramonës organizacijø – atsa-kymas nulinis, á 15 stambiø þemvaldþiøfirmø – atsakymas nulinis. AsmeniniaiSeimo nario, turtingos ámonës valdyto-jo paþadai – „uþmirðti“.

Rëmëjø palaikymo sulaukta iðLKRKA asociacijos, Lietuvos ðauliøsàjungos, Kauno águlos karininkø ra-movës. Informaciniai rëmëjai: „Laiki-noji sostinë“, „Bernardinai“, „Kaunodiena“, „XXI amþius“, „Voruta“,„Tremtinys“. Dizaineris – fotografasGintaras Jaronis sukûrë festivalio pla-katà, sumaketavo 21 festivalio filmøanotacijø leidinuko projektà.

Filmø festivalis „Jûs mûsø ðirdyse“vyko Kauno águlos karininkø ramovë-je 2018 metø rugsëjo 30–31 dienomis.Pirmàjà dienà karo istorikas prof. Val-das Rakutis susirinkusiesiems apþvel-

gë svarbiausius Lietuvos istorijos ávy-kius nuo Kosciuðkos sukilimo iki par-tizanø pasiprieðinimo gintis nuo sovie-tø okupantø ir Sàjûdþio, atvedusio á ne-priklausomybæ. Antràjà dienà Vytau-to Didþiojo karo muziejaus muziejinin-kë Greta Kuèinskaitë savo paskaitojedemonstravo skaidres apie Lietuvospartizanø bûriø, apskrièiø sudarymoetapus, taktikos keitimo ypatybes. Su-paþindino su inþineriniø statiniø – bun-keriø ávairove, kaip partizanø buitimi.

Per dvi festivalio dienas buvo paro-dyta 11 filmø – dokumentiniø, vaidy-biniø, eksperimentiniø.

Spalio mënesá festivalio „Jûs mûsøðirdyse“ filmø programa rodyta Kau-ne – Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos, Lietuvos ðvietimo isto-rijos muziejaus, Kauno pedagogø kva-lifikacijos centro salëse. Vëliau filmairodyti Kauno vieðojoje bibliotekoje.

Praëjusiø metø pabaigoje filmai ke-liavo po ávairius Lietuvos regionus irPunskà (Lenkija). Ðiø metø sausio më-nesá – Kupiðkio kraðto kultûros cent-re ir Þemaitijos regione susitikime suAlsëdþiø gimnazijos moksleiviais.

Teminiø filmø festivalio sklaidosprojektas pradeda naujà etapà.

Aleksandras VITKUS,Antanas ZINKEVIÈIUS

/ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages true /GrayImageMinResolution 300 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 300 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages true /MonoImageMinResolution 1200 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 1200 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

/Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure true /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PreserveEditing true /UntaggedCMYKHandling /LeaveUntagged /UntaggedRGBHandling /LeaveUntagged /UseDocumentBleed false >> ]>> setdistillerparams> setpagedevice