PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VAIDMUO

MAŽINANT SKURDĄ IR PAJAMŲ

NELYGYBĘ

prof. Boguslavas GRUŽEVSKIS

Lietuvos Ministro Pirmininko patarėjas

2017, Druskininkai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos

TARYBOS POSĖDIS

TURINYS

1. Nelygybės pokyčiai pasaulio

šalyse ir Lietuvoje;

2. Nepakankamas perskirstymas ir

jo įtaka skurdo paplitimui;

3. Problemų sprendimo keliai;

4. Profesinių sąjungų vaidmuo ir

galimybės.

ĮŽANGA

1) Skurdas yra nelygybės pasekmė;

2) ... „visuotinės gerovės pažadas

ne tik, kad buvo sulaužytas, bet ir

atšauktas“ (prof. Z. Bauman)

Pajamų nelygybė auga daugumoje

pasaulių šalių

"Little change" in inequality refers to changes of less than 1.5 percentage points

Data year for 2013 (or latest year): see Figure 1.1. These values differ slightly from those in figure 1.1 for some countries

as they have been adjusted to be comparable with 1985

Source: OECD Income Distribution Database (IDD) www.oecd.org/social/income-distribution-database.htm.

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

0,40

0,45

0,50

1985 2013 or latestIncrease Little change Decrease

Metinio darbo užmokesčio pokyčiai,

pagal DU grupes, USA, 1979–2014

28,524 33,277 33,077 32,851 33,297

269,102

689,373

581,738

639,514

671,061

0

100

200

300

400

500

600

700

800

1979 2007 2009 2013 2014

Bottom 90% Upper 1%

Source: Economic Policy Institute analysis of Kopczuk, Saez and Song (2010) and Social Security Administration wage

statistics, November 2015

http://inequality.org/income-inequality/

Pajamų perskirstymas 1 proc.

turtingiausių JAV gyventojų

BVP vienam gyventojui dinamika

pasaulio šalyse (USD/capita), 1970-2016

Disponuojamų pajamų diferenciacija

(Gini koeficientas) 2015 m. ES šalyse

31,0

24,5 25,0 25,2 25,226,2

23,7

26,727,4 27,2

28,1 28,2 28,529,2

30,629,8 30,1 30,6

32,4 32,4

34,2 34,0 34,6

37,4

33,6

37,937,0

35,4 34,8

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

Source: Statistics Lithuania 2016; Eurostat 2016

Nepakankamas

perskirstymas -

pagrindinės augančios

pajamų nelygybės

priežastys

Source: EPI analysis of unpublished Total Economy Productivity data from Bureau of Labor Statistics (BLS) Labor Productivity

and Costs program, wage data from the BLS Current Employment Statistics, BLS Employment Cost Trends, BLS Consumer

Price Index, and Bureau of Economic Analysis National Income and Product Accounts

Updated from Figure A in Raising America’s Pay: Why It’s Our Central Economic Policy Challenge, by Josh Bivens, Elise Gould,

Lawrence Mishel, and Heidi Shierholz, Economic Policy Institute, 2014.

108,86%

243,13%

0%

50%

100%

150%

200%

250%

300%1948

1958

1960

1962

1964

1966

1968

1970

1972

1974

1976

1978

1980

1982

1984

1986

1988

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

2004

2006

2008

2010

2012

Darbuotojai pagamina daugiau, tačiau pasisavina mažiau:Produktyvumo ir vidutinio darbuotojų pajamų ryšio dinamika JAV, 1948–2013

Hourly compensation Productivity

Produktyvumo ir realaus darbo užmokesčio

pokyčiai 2008-2014 (%)

-10

-5

0

5

10

15

20

25

PL LV LT EE EU-28 DK UK DE

Produktyvumo pokyčiai Realaus darbo užmokesčio pokyčiai

Šaltinis: Benchmarking. Working Europe 2015, ETUI.

Vidutinis darbo užmokestis (neto) ES2015 (EUR)

3149

2551

2307

2300

2253

2180

2158

2155

2129

2124

2091

2033

1734

1574

1092

1021

1004

1001

832

765

735

705

704

643

601

544

417

356

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500

Luxembourg

Sweden

Denmark

Finland

United Kingdom

France

Netherlands

Germany

Ireland

Austria

Belgium

Italy

Spain

Cyprus

Slovenia

Malta

Greece

Portugal

Estonia

Czech Republic

Croatia

Poland

Slovakia

Hungary

Latvia

Lithuania

Romania

Bulgaria (568 EUR)

BVP vienam žmogui, ES, 2016 (EU-28 = 100%)267

177

128

126

125

123

124

118

109

108

105

96

92

95

88

83

81

77

77

75

74

69

67

67

65

59

59

48

0 50 100 150 200 250 300

Luxembourg

Ireland

Netherlands

Austria

Denmark

Germany

Sweden

Belgium

Finland

United Kingdom

France

Italy

Spain

Malta

Czech Republic

Slovenia

Cyprus

Portugal

Slovakia

Lithuania

Estonia

Poland

Greece

Hungary

Latvia

Croatia

Romania

Bulgaria

Nepakankamas

perskirstymas -

žemų pajamų

pagrindas

Dėl žemų pajamų priežasčių

1. Žemas darbo našumas;

2. Neefektyvus ekonomikos valdymas;

3. Žemas išsilavinimas;

4. Ekonomikos ciklų svyravimai;

5. Technologinis atsilikimas;

6. Aukšti mokesčiai;

7. Nelanksti darbo rinka, darbo santykiai;

8. Tinginiai;

9. Tinginiai;

10. ...

Socialinės destrukcijos ciklas

Nepakankamas

perskirstymasŽemos

pajamos

Žemos

pajamos

Skurdas

Socialinė atskirtis

Socialinė

destrukcija

SkurdasSocialinė atskirtis

Būtiniausios išlaidos padidėjus pajamoms

(proc.; N = 1054)

45

35

35

24

16

12

11

9

7

8

0,1

38

43

40

24

19

18

16

12

6

5

43

34

41

26

15

10

10

8

6

9

0,3

71

29

2

20

13

6

5

3

7

11

38

32

39

24

15

12

11

10

8

7

Daugiau lėšų skirtų sveikatos …

Remontuotų būstą, namą

Daugiau lėšų skirtų vaikų mokslams

Grąžintų skolas

Nupirktų buitinės technikos

Išvažiuotų su šeima atostogų

Daugiau lėšų skirtų laisvalaikiui

Sutaisytų / nupirktų automobilį

Nueitų su šeima sočiai pavalgyti

Kita

N / N

*Galimi keli atsakymai;

suma viršija 100%

Visi

respondentaiDirbantieji Bedarbiai

Gaunantieji

senatvės

pensiją

Kiti ekonomišai

neaktyvūs

žmonės

Šaltinis: 2014 m. kiekybinis socialinės paramos gavėjų tyrimas. LSTC

Socialinės destrukcijos prevencija

1) Siekiant pažaboti socialinės

destrukcijos apraiškas, pasaulio

šalyse plėtojamos socialinės

politikos, o ypač socialinės apsaugos

ir paramos priemonės;

2) Nuolat auga jų įvairovė ir

finansinės išlaidos.

Socialinės apsaugos programų paplitimas pasaulio šalyse

1900-2005 metais (programas turinčių šalių procentas)

Sources: Based on SSA and ISSA, 2012; SSA and ISSA, 2013a; SSA and ISSA, 2013b; SSA and ISSA, 2014; ILO NATLEX database.

Link: http://www.social-protection.org/gimi/gess/RessourceDownload.action?ressource.ressourceId=36924

Valstybės išlaidos socialinei apsaugai pasaulio regionuose (% nuo BVP)

2,73,7

5,4 5,1

3,4 3,5

5,3 5,34,9

6,6

8,8 8,7

20,9

23,3

27,226,7

12,8

14,6

19,7

17,6

8

10,2

13,6 13,214

14,7

19,2 19,4

5,86,5

8,8 8,6

0

5

10

15

20

25

30

1990 2000 2009 2010–11

Africa Asia and the Pacific Middle East

Western Europe Central and Eastern Europe Latin America and the Caribbean

North America World

Šaltinis: TDO ataskaita 2014/2015.

Socialinės apsaugos priemonių

nepakankamumas (1)

Atlikti tyrimai (Lewis 1968; Niskanen 1996;

Hill, Gaines 2007, Spannagel 2013) parodė,

kad ekonomikos (pajamų ir pelno

perskirstymo) srityje besiformuojanti

nelygybė išsivysčiusiose šalyse labiausiai

skatina skurdo ir socialinės atskirties

formavimą, kuri ilgalaikėje perspektyvoje

perauga į skurdo kultūros fenomeną bei

NEET jaunimo paplitimą.

Socialinės apsaugos priemonių

nepakankamumas (2)

Ilgesnį laiką (10-20 metų) išgyvenama pajamų

ir gerovės nelygybė keičia žmogaus vertybes ir

nuostatas savo ir visuomenės atžvilgiu,

pradeda dominuoti apatijos ir nihilizmo

elementai, kurie yra socialinės destrukcijos

požymiais (beždžionių tyrimai);

Tokioje situacijoje šiuo metu įgyvendinamos

socialinės apsaugos priemonės yra mažai

veiksmingos, o ilgalaikėje perspektyvoje jos

veda prie institucinės priklausomybės. .

Žemas pajamas turinčių

gyventojų elgesio ciklas

Užburtas ratas

Institucinė

priklausomybė

Institucinė priklausomybė ir

skurdo kultūros formavimas,

visuomenės gamybinio

potencialo sumažėjimas

Ilgalaikė pajamų ir gerovės

nelygybė, savęs kaip

pažeminto žmogaus

suvokimas

Nepasitikėjimas savo

jėgomis, savivertės

praradimas

Ekonominių ambicijų sumažėjimas,

užimtumo nestabilumas, vertybinių

nuostatų kaita

Pajamų sumažėjimas,

auganti priklausomybė

nuo socialinės paramos,

pasyvių nuostatų

dominavimas

Siekiant mažinti skurdą ir

socialinę atskirtį (1)

Būtina žymiai efektyviau naudoti

pajamas ir turtą kaip visuomenės

raidą formuojančią jėgą, kuri

šiandien dėl augančios gerovės

nelygybės vis labiau atlieka

socialinės destrukcijos funkciją.

Siekiant mažinti skurdą ir

socialinę atskirtį (2)

1) Pirmiausia reikia ekonominėmis

priemonėmis kryptingai mažinti

pajamų nelygybę (tarp šalių bei

šalių viduje). Būtinos tarptautinės

iniciatyvos, tačiau ir nacionalinio

lygio sprendimai gali būti iki tam

tikro laipsnio veiksmingos.

Siekiant mažinti skurdą ir

socialinę atskirtį (3)

2) Nacionaliniame lygmenyje būtina didinti

socialinės apsaugos ir švietimo politikos

sinergiją, didinant švietimo politikos

vaidmenį socialinės atskirties mažinimo

srityje. Šiam tikslui švietimas turi ne tiek

akcentuoti žinių bei kompetencijų įsigijimą,

kiek prosocialinio aktyvumo motyvacijos

formavimą per asmens pilnavertės

savirealizacijos atskleidimą.

Profesinių sąjungų

vaidmuo

Narystės profesinėje sąjungoje ir aukščiausių pajamų

darbuotojų (top 10%) pasisavinamų pajamų dalies

dinamika JAV, 1917–2012 metais

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

191

7192

0192

3192

6192

9193

2193

5193

8194

1194

4194

7195

0195

3195

6195

9196

2196

5196

8197

1197

4197

7198

0198

3198

6198

9199

2199

5199

8200

1200

4200

7201

0

Union membership

Share of income going to the top 10 percent

Source: Data on union density follow the composite series found in Historical Statistics of the United States, updated to 2012

from unionstats.com. Income inequality (share of income to top 10%) from Piketty and Saez, “Income Inequality in the

United States, 1913-1998, Quarterly Journal of Economics, 118(1), 2003, 1–39. Updated and downloadable data, for this

series and other countries, are available at The World's Top Income Database. Updated September 2013. "

Profesinių sąjungų vaidmuo (1)

1) Didina pelno paskirstymo

tolygumą;

2) Mažina pajamų nelygybę;

3) Didina darbo santykių socialinį

jautrumą;

4) Didina darbuotojų pasitenkinimą

darbo sferoje (šalies darbo rinkos

patrauklumą).

Profesinių sąjungų vaidmuo (2)

5) Mažina neskaidrių veiksmų

įmonės lygmenyje galimybes;

6) Mažina darbdavio pasisavinamą

pelno dalį;

7) Didina darbo išteklių

panaudojimo efektyvumą.

Pagrindinė darbuotojų įtraukimo į

įmonės valdymą problema

ĮMONĖS PAJAMŲ PASKIRSTYMO TARP

DARBDAVIO IR DARBUOTOJŲ

PROBLEMA

a) DAUGIAU PASISAVINTI (be darbuotojų)

b) DAUGIAU UŽDIRBTI (su darbuotojais).

Veiklos galimybės Lietuvoje

1) Kolektyvinių sutarčių

pasirašymo iniciavimas visuose

lygmenyse;

2) Narystės PS patrauklumo

didinimas (raudonų vokų akcija

rizikingoms profesijoms);

3) Darbuotojų dalyvavimo pelne

formų plėtra ir skatinimas

(informacija, mokymai).

Veiklos galimybės Lietuvoje

4) Socialinės akcijos „Pakalbėk su

darbdaviu apie Tavo atlyginimą“;

5) Sąjūdis prieš korupciją ir

neefektyvų valstybės valdymą

(sisteminis informacijos apie nusižengimus

kaupimas ir viešinimas – LABAI SVARBU)

6) Labiausiai patrauklių ir

nepatrauklių darbdavių konkurso

organizavimas.

Judėti nuo konfrontacijos

link bendradarbiavimo

galima tik

ryžtingų veiksmų pagalba!