LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS KULTŪROS PAVELDO

DEPARTAMENTO IR KULTŪROS MINISTERIJOS VEIKLOS LEIDIMŲ ATLIKTI

ARCHEOLOGINIUS TYRIMUS IŠDAVIMO ORGANIZAVIMO, ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ

KONTROLĖS, ATASKAITŲ RECENZAVIMO BEI MOKSLINĖS ARCHEOLOGINĖS

KOMISIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO SRITYSE

TURINYS

1. APIMTIS IR METODAI..................................................................................................................2

2. KORUPCIJOS RIZIKA ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ PATIKRINIMO SRITYJE.....................4

2.1. Nepakankamas archeologinių tyrimų patikrinimo mechanizmas..................................................4

2.2. Neužtikrinamas skaidrus administracinių nusižengimų nustatymo procesas...............................7

3. KORUPCIJOS RIZIKA MOKSLINĖS ARCHEOLOGIJOS KOMISIJOS

VEIKLOJE..........................................................................................................................................14

3.1. Ydingas Mokslinės archeologijos komisijos sudarymo mechanizmas..........................................14

3.2. Mokslinės archeologijos komisijos veikla kelia viešųjų ir privačių interesų

konfliktą..............................................................................................................................................17

3.3. Nepakankamai skaidrus MAK veiklos organizavimas ir teisinis reglamentavimas....................20

3.4. Nereglamentuotas ir neaiškus archeologinių tyrimų ataskaitų recenzavimo procesas.................24

4. KORUPCIJOS RIZIKA NAUJOS STATYBOS BEI REKONSTRUKCIJOS PROJEKTUOSE,

PASINAUDOJANT ARCHEOLOGINIAIS TYRIMAIS...................................................................27

5. Archeologiniai tyrimai pasitelkiami kaip priemonė įteisinti naujų statinių statybą saugomose

teritorijose, kuriose statyba ribojama...................................................................................................34

6. MOTYVUOTOS IŠVADOS...........................................................................................................39

7. PASIŪLYMAI.................................................................................................................................40

Priedai:

1 priedas. Naudotų ir analizuotų teisės aktų ir dokumentų sąrašas......................................................43

2

1. APIMTIS IR METODAI

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas

arba KPD) veiklos srityse korupcijos rizikos analizė atlikta penktą kartą1. Šios korupcijos rizikos analizės

atlikimo metu analizuota Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos veikla leidimų atlikti

archeologinius tyrimus išdavimo organizavimo, archeologinių tyrimų kontrolės, ataskaitų recenzavimo bei

Mokslinės archeologinės komisijos veiklos organizavimo srityse.

Analizuotas 2018–2020 metų laikotarpis.

Tikslas: antikorupciniu požiūriu įvertinti ir nustatyti rizikos veiksnius, galinčius lemti korupcijos

riziką Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros ministerijai organizuojant leidimų atlikti archeologinius

tyrimus išdavimą, atliekant archeologinių tyrimų kontrolę, recenzuojant ataskaitas, organizuojant

Mokslinės archeologinės komisijos veiklą bei pateikti pasiūlymus, kaip pašalinti ar mažinti ir valdyti

nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, korupcijos riziką kultūros paveldo apsaugos srityje.

Uždaviniai:

1. Nustatyti teisinio reglamentavimo trūkumus, kurie sudaro prielaidų korupcijai pasireikšti.

2. Nustatyti teisės aktų įgyvendinimo problemas, susijusias su korupcija.

3. Išanalizuoti praktinį procedūrų vykdymą ir nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius.

4. Pasiūlyti korupcijos riziką ir jos veiksnius mažinančias priemones.

Objektas: Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos veikla organizuojant leidimų

atlikti archeologinius tyrimus išdavimą, atliekant archeologinių tyrimų kontrolę, recenzuojant ataskaitas,

organizuojant Mokslinės archeologinės komisijos veiklą.

Subjektas: Kultūros paveldo departamentas ir Kultūros ministerija.

1 2012 metais buvo atlikta korupcijos rizikos analizė Kultūros paveldo departamento veiklos nekilnojamojo kultūros paveldo

apskaitos ir paveldo objektų skelbimo saugomais procedūrinio reglamentavimo, šios veiklos organizavimo, tvarkomųjų

paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų ir leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo procedūrinio

reglamentavimo bei veiklos išduodant šiuos reglamentus ir leidimus, taip pat kompensacijų nekilnojamojo kultūros paveldo

objekto valdytojams išmokėjimo procedūrinio reglamentavimo, veiklos nustatant kompensacijų dydį ir išmokant kompensacijas,

srityse.

2016 metais buvo atlikta korupcijos rizikos analizė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriui atliekant ūkio subjektų veiklos

patikrinimus, taikant administracinę atsakomybę ir Kultūros paveldo departamentui kontroliuojant aukščiau išvardintas veiklas.

2018 metais buvo atlikta korupcijos rizikos analizė Kultūros paveldo departamento sprendimų dėl objektų pripažinimo kultūros

vertybėmis priėmimo proceso (vertingųjų savybių nustatymo procedūros, jų įforminimas ir pan.) ir Kultūros paveldo departamento

sudaromų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų darbo organizavimo veiklos srityse.

2019 metais buvo atlikta korupcijos rizikos analizė Kultūros paveldo departamento veikloje ginant viešąjį interesą ir nustatant

viešojo intereso pažeidimus kultūros paveldo apsaugos srityje.

3

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

1. Teisės aktų ir dokumentų turinio analizė (analizuoti ir vertinti teisės aktai, dokumentai ir

informacija nurodoma pirmame priede).

2. Teisės aktų praktinio įgyvendinimo analizė.

3. Interviu metodas (Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos darbuotojams pateikti

klausimai).

4. Viešosios informacijos stebėjimas ir analizavimas.

Atliekant korupcijos rizikos analizę buvo remtasi šia informacija2:

1. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002

m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, 15 punkte nurodytais duomenimis.

2. Teisės aktais, reglamentuojančiais įstaigų veiklos sritis, kuriose atliekama korupcijos rizikos

analizė.

3. STT turima, prieinama informacija, susijusia su įstaigų veiklos sritimis, kuriose atliekama

korupcijos rizikos analizė.

4. Kita informacija, reikalinga korupcijos rizikos analizei atlikti.

Korupcijos rizikos analizės išvados, padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir duomenų analize,

vertinant:

1. Sociologinių tyrimų duomenis.

2. Galimybę vienam darbuotojui priimti sprendimus analizuojamose veiklos srityse.

3. Darbuotojų savarankiškumą priimant sprendimus ir sprendimų priėmimo diskreciją.

4. Darbuotojų priežiūros ir kontrolės lygį.

5. Reikalavimus laikytis įprastos darbo tvarkos.

6. Analizuojamose procedūrose dalyvaujančių įstaigų darbuotojų rotacijos lygį.

7. Atliekamos veiklos dokumentavimo reikalavimus.

8. Analizuojamos veiklos, dokumentų viešumą ir prieinamumą visuomenei.

Jeigu Kultūros paveldo departamentas ir Kultūros ministerija prašomų pateikti dokumentų

ar duomenų nepateikė, buvo laikoma, kad jų nėra.

2 STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos

aprašo, patvirtinto STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102, 14 p.

4

2. KORUPCIJOS RIZIKA ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ PATIKRINIMO SRITYJE

2.1. Nepakankamas archeologinių tyrimų patikrinimo mechanizmas

Archeologiniai tyrimai – taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama ištirti virš žemės, žemėje,

po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius objektus ir surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar

prarastas archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą

patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti. Archeologiniai tyrimai skirstomi į detaliuosius

archeologinius tyrimus, žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir archeologinius žvalgymus3.

Šiuos tyrimus gali atlikti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar

istorijos išsilavinimą turintys asmenys, atestuoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugos įstatymo (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, NKPAĮ) nustatyta tvarka

ir įgiję Kultūros paveldo departamento išduotą leidimą.

Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintas

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV – 538, (toliau – Paveldo

tvarkybos reglamentas arba PTR) nurodo, kad archeologiniai tyrimai privalomi, kai:

- mokslo tikslais reikia ištirti žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius archeologinio

ar povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektus;

- kai iš viso nėra ar trūksta papildomos informacijos apie archeologinį paveldą ar nekilnojamųjų

kultūros vertybių archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes;

- reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose,

šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio

pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė – ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių

apsaugos zonose);

- kai atliekant tvarkybos ar statybos darbus aptinkamos archeologinio pobūdžio vertingosios

savybės arba turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar

sužalojimo tikimybė;

- atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis

pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) bei vertinant planuojamos ūkinės

veiklos poveikį aplinkai;

3 Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros

ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538.

5

- teritorijose, kuriose pagal bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendinius išskirtuose

plotuose numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ar miškų ūkio paskirties į

kitą bei leistina naujų statinių statyba (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio

vertingųjų savybių buvimo tikimybė). Šiuo atveju archeologiniai tyrimai turi būti atlikti iki teritorijų

planavimo dokumento, kuriame numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, patvirtinimo,

arba iki sprendimo pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį pagal patvirtintus teritorijų

planavimo dokumentus priėmimo, arba iki sprendimo išduoti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį

priėmimo, arba iki sprendimo pritarti statinio projektui priėmimo;

- numatoma vykdyti žemės judinimo darbus XIX–XX amžiuje vykusių pasipriešinimų ar ginkluotų

konfliktų (karų, sukilimų ar pan.) metu nužudytų asmenų, rezistentų ar kitų asmenų, nužudytų okupacinių

režimų metu, palaidojimo vietose, į Kultūros vertybių registrą įrašytose neveikiančiose ar riboto naudojimo

kapinėse esančių kapų vietose ar karių kapinėse esančių kapų vietose.

Kaip matyti iš šio teisės akto nuostatų, archeologiniai tyrimai dažniausiai yra pirmasis ir būtinas

kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų etapas ir viena iš pagrindinių tolesnių tvarkybos darbų grandies

dalis. Taikomaisiais tyrimais yra grindžiami naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos (atstatymo)

senamiesčiuose ir kitose kultūros paveldo vietovėse projektai (projektiniai pasiūlymai). Tyrimo darbų svarbą

parodo ir tai, kad tik tyrimų rezultatai argumentuotai ir moksliškai pagrindžia konservavimo, restauravimo

ar atkūrimo darbus, lemia pritaikymo darbų sprendimus, apibrėžiant ir tikslinant teritorijų ir apsaugos zonų

ribas, rengiant objektų saugojimo, keitimo arba griovimo projektus. O archeologinių tyrimų pažyma yra

dokumentas, kuris gali būti naudojamas kaip pagrindas projektavimo ir planavimo sąlygoms išduoti.

Atsižvelgiant į archeologinių tyrimų, kuriuos atlieka ūkio veiklos subjektai, svarbą, šie subjektai ir

jų vykdoma veikla, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, privalo būti prižiūrima kompetentingos

institucijos, t. y. Kultūros paveldo departamento. KPD priežiūros sričiai priklausančių ūkio subjektų veiklos

priežiūra reglamentuojama Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklėse, patvirtintose

KPD direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. Į-204 (toliau – Ūkio subjektų veiklos planinių ir

neplaninių patikrinimų taisyklės). Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlieka KPD teritoriniai padaliniai, o už

šios funkcijos kontrolę ir priežiūrą yra atsakingas KPD Kontrolės skyrius4. Į šiuos patikrinimus turėtų patekti

ir archeologinių tyrimų patikrinimai. Tam tikslui įgyvendinti Kultūros paveldo departamento direktorius

2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į – 228 patvirtino Archeologinių tyrimų patikrinimų kontrolinį klausimyną.

Tačiau susipažinus su Kultūros paveldo departamento viešai skelbiamais ūkio subjektų patikrinimų metiniais

planais ir jų ataskaitomis, pastebėta, kad:

4 Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių 15 p. nustatyta, kad Kontrolės skyrius tikrina ir kontroliuoja

metinių patikrinimų planų vykdymą.

6

- 2018 metais visoje Lietuvoje atlikti tik dviejų archeologinių tyrimų planiniai patikrinimai, po vieną

Klaipėdos skyriuje ir Panevėžio skyriuje (pažeidimų nenustatyta);

- 2019 metais visoje Lietuvoje atlikti trijų archeologinių tyrimų planiniai ir neplaniniai patikrinimai,

du Panevėžio skyriuje ir vienas Kauno skyriuje (pažeidimų nenustatyta);

- 2020 metais archeologinių tyrimų planinių patikrinimų KPD direktoriaus įsakymu teritoriniuose

padaliniuose nesuplanuota.

Kultūros paveldo departamentas nurodo, kad archeologijos srityje dažniau vykdomi neplaniniai

patikrinimai. Tačiau iš KPD metinėse ataskaitose pateikiamų duomenų matyti, kad 2018–2019 m. buvo

atlikti tik trys archeologinių tyrimų neplaniniai patikrinimai, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta.

Sutiktina, kad archeologiniai tyrimai savo pobūdžiu yra nenuolatinio pobūdžio veikla, tačiau juos

galima numatyti pagal archeologiniams tyrimams vykdyti išduotus leidimus, galiojančius iki kiekvienų metų

lapkričio 30 dienos, kuriuos KPD ir išduoda. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus mieste archeologinių tyrimų

patikrinimai per analizuojamą laikotarpį iš viso nebuvo atlikti, nors pusė visų išduodamų leidimų

archeologiniams tyrimams vykdyti yra Vilniaus mieste, o tyrimai didžiuosiuose miestuose sudaro 2/3 visų

tyrimų. Pavyzdžiui, 2020 m. jau yra išduoti 82 leidimai vykdyti archeologinius tyrimus visoje Lietuvoje,

Vilniuje – 28 leidimai. Vadovaujantis Leidimų archeologiniams tyrimams atlikti duomenų bazės

duomenimis, 2018 metais buvo išduoti 573 leidimai, o 2019 metais – 572 leidimai atlikti archeologinius

tyrimus. Taigi per dvejus metus bendrai visoje Lietuvoje buvo išduoti 1 145 leidimai, iš kurių buvo patikrinti

tik 8 atliekami archeologiniai tyrimai. Korupcijos rizikos analizės metu nustatyta, kad nėra aišku ir kokiais

kriterijais vadovaujantis patikrinimui buvo pasirinkti būtent šie archeologiniai tyrimai, kodėl yra jų toks

skaičius (mažiau nei 1 proc. nuo bendro atliekamų archeologinių tyrimų skaičiaus).

Atsižvelgiant į archeologinių tyrimų svarbą ir gausą, akivaizdu, kad šių tyrimų kontrolė

nepakankama, o jos planavimo procesas nėra aiškus ir skaidrus. Kontrolės, patikrinimų planavimo stoka bei

neapibrėžta valstybės tarnautojų diskrecija pasirenkant ūkio subjektus planiniam patikrinimui ir kontrolei

laikytini korupcijos rizikos veiksniu.

PASIŪLYMAI

Kultūros paveldo departamentui:

1) Nustatyti ribinį minimalų archeologinių tyrimų patikrinimų skaičių (pvz., ne mažiau kaip 10

proc.), atsižvelgiant į išduotų archeologinių tyrimų leidimų skaičių ir reguliariai vykdyti jų veiklos

patikrinimus.

7

2. 2. Neužtikrinamas skaidrus administracinių nusižengimų nustatymo procesas

KPD įgaliojimai taikyti atsakomybę ir skirti ekonomines sankcijas už Nekilnojamojo kultūros

paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams

įtvirtinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31, 311, 312, 313, 313, 314, 315, 316, 317

straipsniuose. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis skelbia, kad „fiziniai

ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka“, antrojoje šio

straipsnio dalyje nustatyta, kad „už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms

ar jų padaliniams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868) iki vienuolikos

tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių (11 584) eurų. Juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų

padalinių padaryti šio įstatymo pažeidimai nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi šio ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka“.

KPD kompetenciją taikyti administracinę atsakomybę už įstatymuose nustatytų kultūros paveldo

apsaugos reikalavimų pažeidimus fiziniams asmenims ir juridinių asmenų atstovams apibrėžia Lietuvos

Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas),

nustatantis administracinių nusižengimų bylų žinybingumo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo,

administracinių nuobaudų skyrimo ir vykdymo tvarkos ir kitus procedūrinius klausimus. Aptariamo kodekso

314 straipsnio 1 dalies dispozicija ir sankcija nurodo, kad įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos

reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt (150) iki trijų šimtų (300)

eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų (300) iki aštuonių

šimtų šešiasdešimt (860) eurų.

Šių teisės normų sisteminė analizė parodo, kad už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų

pažeidimus juridinių asmenų vadovai ar atstovai gali būti baudžiami vadovaujantis skirtingomis normomis

ir skirtos skirtingos sankcijos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas už pažeidimus

juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams numato baudą nuo 868 iki 11 584 eurų,

o Administracinių nusižengimų kodeksas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims –

nuo 300 iki 860 eurų. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos

taikomos ne juridinio asmens vadovui ar atstovui, o pačiam juridiniam asmeniui arba kitoms organizacijoms

ar jų padaliniams. KPD teritorinių padalinių valstybės tarnautojai nutarimus surašo bei baudas skiria taip

pat juridiniams asmenims. Atskirais atvejais iš protokolų nėra aišku, kam jie yra surašyti: ar juridiniam

asmeniui ar jo atstovui.

Kultūros paveldo departamentas pateikė duomenis apie jų nustatytus administracinius nusižengimus

archeologinių tyrimų srityje: archeologams per 2018–2020 metų laikotarpį buvo surašyti 8 administracinių

nusižengimų protokolai – 5 fiziniams asmenims ir 3 archeologinių tyrimų įmonių vadovams už įvairius

8

pažeidimus. Analizuojant šiuos duomenis matyti, kad per minėtą laikotarpį KPD nurodomi pažeidimų

protokolai buvo surašyti vienam ir tam pačiam juridiniam asmeniui, bei 4 archeologams (iš kurių vienas yra

tos pačios įmonės darbuotojas). Taip pat pastebėta, kad nuobaudų taikymo praktika už kultūros paveldo

apsaugos pažeidimus nėra vienoda. Vienais atvejais nuobaudos yra skiriamos juridinio asmens vadovui ar

atstovui ir archeologui, kitais atvejais – tik archeologui ar tik juridinio asmens atstovui, taip pat pasitaikė

atvejų, kai administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti nesilaikant teisės aktuose nustatytų

terminų. Pavyzdžiui,

- 2018 m. sausio 15 d. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius

surašė protokolą Nr. ATKL – 1 UAB „Statybų archeologija“ atsakingam asmeniui už NKPAĮ 17 straipsnio

1 dalies pažeidimus, atliekant Šventosios senovės gyvenvietės, Palangoje, Monciškės g. 19, žvalgomuosius

archeologinius tyrimus. Tačiau iš protokole Nr. ATKL-1 pateiktos informacijos matyti, kad apie minėtus

pažeidimus buvo žinoma dar 2017-04-19. Protokole rašoma „2017-04-19 archeologas dr. G. Piličiauskas

minėtų žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje fiksavo šiuos archeologinių tyrimų metodikos

pažeidimus: 1. Buvo numatyti 2 šurfai prieduobių vietose, tačiau šurfas Nr. 1 iškastas 3 m į šoną nuo

suprojektuotos prieduobės. Šurfai privalėjo būti ištirti būtent prieduobių vietose, nes ten buvo numatyti

statybos darbai, galimai ardantys archeologinį sluoksnį. Augantys medžiai šiuo atveju negali būti

argumentas pakeisti projekte numatytą tyrimų vietą, nes tai jauni medeliai ir krūmai, kurie vėliau netapo

kliūtimi statybininkams atlikti darbus būtent jų augimo vietoje. 2. Šurfas Nr. 1 neištirtas iki įžemio – jūrinio

smėlio. Neištirto šurfo vietoje buvo gręžiamas gręžinys. Tačiau pagrindinis tyrimų tikslas buvo fiksuoti

archeologinių radinių radimo vietas, todėl šurfo pakeisti gręžiniu nebuvo galima <...>“. 2017-04-25

Mokslinės archeologijos komisijos posėdyje buvo pasiūlyta kreiptis į atestacijos komisiją dėl minėto tyrėjo

atestato naikinimo, vertinant jo veiklą kaip šiukštų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo

pažeidimą, privedusį prie tikėtino Šventosios 17 ir 18 radimviečių archeologinio sluoksnio suardymo. Taigi

akivaizdu, kad pažeidimai nustatyti dar recenzuojant žvalgomųjų tyrimų ataskaitą ir svarstant ją Mokslinės

archeologijos komisijos posėdyje. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje

nurodoma, kad šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos

ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3

metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo

paaiškėjimo dienos. Minėtas protokolas Nr. ATKL-1 UAB „Statybų archeologija“ atsakingam asmeniui

surašytas praėjus beveik vieniems metams nuo pažeidimo nustatymo, t. y. 2018-01-15, o šios bendrovės

archeologui už tą patį pažeidimą (NKPAĮ 17 straipsnio 1 dalies) 2018-03-12 surašytas administracinio

nusižengimo protokolas Nr. RG-11 už nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 314

straipsnio 1 dalyje, ir skirta 75 eurų bauda.

9

- 2018 m. sausio 15 d. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius

surašė protokolą Nr. ATKL-2 tos pačios UAB „Statybų archeologija“ atsakingam asmeniui už NKPAĮ 18

straipsnio 6 dalies pažeidimus, atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus Jėzuitų vienuolyno

komplekso ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios teritorijose, Kaune, Rotušės g. 8. 2018 m. sausio 31 d. KPD

priėmė nutarimą, kuriuo minėto juridinio asmens atstovui skyrė 2 896 eurų baudą už minėto įstatymo

pažeidimą. Tačiau iš protokole Nr. ATKL-2 pateiktos informacijos matyti, kad apie šį pažeidimą buvo

žinoma dar 2017-05-09, kuriame nurodoma, kad „2017-05-09 archeologo dr. Roko Vengalio minėtų

žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje fiksuoti šie archeologinių tyrimų metodikos pažeidimai: tyrimai

atlikti ne pagal projektą: galima paminėti net kelis atitikimus – vietoje 4 kv. m, tirti tik 3, nebuvo atliktas

numatytas gręžinys iki įžemio, nebuvo atlikti žvalgymai žemės judinimo darbų metu. Iš šių neatitikimų ypač

svarbus yra žvalgymų neatitikimas, tai galėjo nulemti objekto vertingųjų savybių sunaikinimą. Ataskaitos

tekste net nebandoma paaiškinti, kokia šių žvalgymų ir projektų neatitikimų priežastis“. Protokolas Nr.

ATKL-2 juridinio asmens atstovui surašytas praėjus beveik 9 mėnesiams nuo pažeidimo nustatymo, t. y.

2018-02-15, o šios bendrovės archeologui už tą patį pažeidimą 2018-03-13 surašytas administracinio

nusižengimo protokolas Nr. RG-11 už nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 314

straipsnio 1 dalyje, ir skirta 75 eurų bauda.

Bendrovė nesutiko su administracinės baudos skyrimo aplinkybėmis bei terminais ir kreipėsi į

Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti KPD 2018 m. sausio 31 d.

nutarimą juridinio asmens atstovui. Teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino

– panaikino KPD nutarimą. KPD apskundus nutarimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,

pastarasis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti. Abu teismai vertino, kad vien

protokolo surašymo momentas negali būti siejamas su pažeidimo nustatymo diena. Siekiant nustatyti

pažeidimo dieną, svarbu įvertinti institucijos turimą informaciją iki protokolo surašymo bei jos atliktus

veiksmus, siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes. Teismai akcentavo, kad Mokslinės

archeologijos komisija dar 2017-04-15 posėdyje nusprendė nepriimti archeologo, kuris yra UAB „Statybų

archeologija“ darbuotojas, žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę

procedūrą dėl minėto tyrėjo atestato naikinimo. Tačiau Kultūros paveldo departamentas nesiėmė veiksmų

administracinei teisenai pradėti. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, institucijos

delsimas atlikti jai pavestus veiksmus, vidinės komunikacijos stoka, negali būti vertinama kaip objektyvūs

veiksmai, nulėmę NKPAĮ nustatytų atsakomybės taikymo terminų praleidimą5.

5 LVAT administracinė byla Nr. eA-470-492/2020.

10

- 2018 m. gegužės 11 d. KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybės inspektorė surašė

protokolą Nr. ATK-2 UAB „Statybų archeologija“ arba atsakingam asmeniui (iš protokolo nėra aiškus

objektas) už NKPAĮ 18 straipsnio 6 dalies pažeidimus. Protokole nurodoma, kad 2018-04-23 nustatyta, jog

nesilaikant archeologinių tyrimų metodikos Kulautuvos kapinyno teritorijoje esančiame žemės sklype atlikti

archeologiniai tyrimai, kurių metu iškastoje perkasoje išmestas žmogaus kapas, vienoje vietoje iš perkasos

sienelės išlindęs ilgasis žmogaus kaulas. Degintinis kapas sunaikintas ir neužfiksuotas, radiniai nesurinkti,

tirta vieta neužpilta ir nesutvarkyta. 2018 m. gegužės 30 d. KPD priėmė nutarimą, kuriuo minėtam juridiniam

asmeniui skyrė 1 000 eurų baudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsakomybė buvo taikyta tik juridiniam asmeniui, o

archeologui, kuris vykdė tyrimus, ar juridinio asmens atstovui administracinė atsakomybė taikyta nebuvo

(skirtingai nei aukščiau nurodytais atvejais).

Korupcijos rizikos analizės metu taip pat nustatyta, kad kai kuriais atvejais, esant labai panašiems

ar net analogiškiems veikos objektyviosios pusės požymiams, sprendimai dėl administracinio nusižengimo

bylos inicijavimo skiriasi. Pavyzdžiui, KPD net iš dviejų bendruomenių gavo skundus dėl Žeimelio kapinyne

vykdomų galimų archeologinių tyrimų pažeidimų, kurių metu gali būti naikinamas archeologinio paveldo

objektas, esantis Žeimelio mieste, Pakruojo r. Iš griovio sienelių kyšantys sulaužytų kaulų ir kaukolės

fragmentai bei išardyti akmeniniai gatvių grindiniai, o patys tyrimai vykdomi su technika. Visa tai matyti

žemiau pateikiamose nuotraukose.

11

Tačiau šiuo atveju nei KPD Šiaulių skyrius, nei pats KPD, atlikęs kelis vykdomų archeologinių

tyrimų patikrinimus, pažeidimų nenustatė. Atsakyme pareiškėjams KPD nurodo, kad „Departamentas,

patikrinęs išdėstytas aplinkybes vietoje, apklausęs atsakingus asmenis, nenustatė aplinkybių, leidžiančių

patvirtinti, kad archeologas, atlikdamas archeologinius tyrimus Žeimelio kapinyno teritorijoje, nesilaikė

Mokslinės archeologijos komisijos aprobuoto projekto ir bendrųjų archeologinių tyrimų metodikos <...>,

taip pat nenustatė galimai įvykdytų kapų suardymo, <...> kapavietės galėjo būti pažeistos ir ankstesniais

laikotarpiais“. Šiuo atveju, priešingai nei Kulautuvos kapinyno atveju, administracinio nusižengimo sudėties

atsakingi KPD tarnautojai nenustatė ir administracinės teisenos procedūros nepradėjo.

Paminėti pavyzdžiai, kai administracinių nusižengimų protokolai buvo surašyti ir baudos skirtos tik

archeologams, o juridinio asmens atstovui – ne. Pavyzdžiui, 2019 m. birželio 19 d. KPD tarnautojas surašė

administracinio nusižengimo protokolus dviem archeologams už NKPAĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto

pažeidimus (archeologiniai tyrimai be KPD išduoto leidimo B. Radvilaitės g., Vilniuje) ir, vadovaudamasis

Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 1 dalimi, skyrė 75 eurų baudą.

Pažymėtina tai, kad priešingai nei aukščiau nurodytais atvejais, šiuo atveju protokolai buvo surašyti

ir nubausti tik archeologai, nors pačiuose protokoluose nurodoma, kad pastarieji dirba UAB „Kultūros

vertybių paieška“. Šių skirtumų, remiantis procesiniuose dokumentuose užfiksuotais faktais ar aplinkybėmis,

paaiškinti negalima. Analogiška situacija su 2020 m. kovo 2 d. nustatytu NKPAĮ 23 straipsnio 1 dalies 3

punkto pažeidimu (archeologiniai tyrimai be KPD išduoto leidimo J. Jasinskio g 14., Vilniuje). Protokolas

su administraciniu nurodymu Nr. KPD_ANR_P-11-2020 buvo surašytas tik archeologui, nors šis asmuo yra

vienos viešosios įstaigos, atliekančios archeologinius tyrimus, vadovas, o Leidimų archeologiniams

tyrimams atlikti duomenų bazėje pateikti duomenys leidžia manyti, kad minėtoje vietoje archeologinius

tyrimus atliko kaip viešosios įstaigos darbuotojas.

12

Šie pateikti praktinės KPD veiklos pavyzdžiai atskleidžia, kad KPD inspektorių diskrecija priimant

sprendimus dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo fiziniam asmeniui ar protokolo surašymo

juridinio asmens vadovui arba atstovui už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimą yra

per plati, nėra pakankamai išsamiai nereglamentuota ir sudaro prielaidas korupcijai pasireikšti, todėl

nepaisant tapačių faktinių aplinkybių, atsakomybė atskiriems subjektams būna taikoma nevienodai, juolab

kad piniginės baudos dydžiai pagal Administracinių nusižengimų kodekso ir NKPAĮ nuostatas ženkliai

skiriasi.

Atkreiptinas dėmesys į dar vieną ydingą veiksnį, nustatant administracinius nusižengimus

archeologinių tyrimų veikloje. Korupcijos rizikos analizės metu analizuojant administracinių nusižengimų

medžiagas nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas dažnai kreipiasi į Mokslinės archeologijos

komisiją, prašydamas konkrečių archeologinių tyrimų įvertinimo. Kultūros paveldo departamentas

komentuodamas situaciją nurodo, kad Departamento teritoriniuose skyriuose nedirba archeologinio paveldo

specialistų, turinčių mokslinį laipsnį bei didelę archeologinių tyrimų patirtį, dėl šios priežasties esant

abejonių dėl archeologinių tyrimų metodikos pažeidimų, skyriai kreipiasi į Departamento Kontrolės skyrių

arba į MAK konsultacijos ir prašoma išvados dėl konkrečių tyrimų įvertinimo. Tai grindžiama tuo, kad dėl

įvairių tyrimų objektų skirtingumo bei sudėtingumo, dažnai mokslinių tyrimų metodika konkrečiam objektui

siūloma MAK posėdžių metu, laikantis PTR reikalavimų. Profesionalus akademinis tyrimų metodikos

vertinimas yra MAK prerogatyva, todėl esant konkretiems tyrimo metodikos neaiškumams, Departamento

teritoriniai skyriai gali vadovautis ekspertinės-patariamosios institucijos išvadomis. Taigi, atsižvelgdamas į

MAK išvadą dėl vieno ar kito probleminio klausimo teritorinis skyrius gali taikyti Administracinių

nusižengimų kodekse numatytas sankcijas. Manytina, kad tokia praktika yra ydinga, dėl to susiklosto tokios

situacijos kaip Kulautuvos ir Žeimelio kapinynuose, kai vienu atveju valstybės institucija matė ir nurodė

padarytus pažeidimus, o kitu analogišku ar panašiu atveju pažeidimų nepastebėjo. Nors MAK vertina ne

pačius archeologus, o jų atliekamą darbą – archeologinio sluoksnio buvimo faktą, datavimą, suardymo lygį,

tyrimų atitiktį projekte numatytai metodikai ir t. t., tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis Mokslinės

archeologijos komisijos narių yra praktikuojantys ir vykdantys komercinę archeologinę veiklą archeologai,

kreiptis į šią komisiją dėl konkuruojančių archeologų ir tų pačių narių archeologinės veiklos įmonių veiklos

antikorupciniu požiūriu yra ydinga.

Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad nepakankamai išnaudojamas ir šiuo metu turimas teisinis

įrankis – archeologų paveldosaugos specialistų kvalifikacijos atestatų sustabdymas ar panaikinimas. NKPAĮ

231 straipsnio 14 ir 17 dalyse reglamentuoti atvejai, kuriais kultūros ministras sustabdo kvalifikacijos atestato

ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą iki 6 mėnesių, o kuriais atvejais kvalifikacijos atestatas

panaikinamas. Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto

13

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 (2016 m. gruodžio 30

d. įsakymo Nr. ĮV-1012 redakcija), nuostatos detalizuoja aptariamų procedūrų vykdymą bei terminus.

Vadovaudamasis šio aprašo nuostatomis, Kultūros paveldo departamentas, nustatęs archeologų veiklos

šiurkščius ir nešiurkščius pažeidimus šiame skyriuje minėtais atvejais, ne kartą kreipėsi į Kultūros ministeriją

dėl atskirų archeologų paveldosaugos specialistų kvalifikacijos atestatų sustabdymo (pvz.: 2017-12-22 ir

2018-06-12 dėl archeologų M. B. ir D. Z.) ar panaikinimo (pvz.: 2018-05-16 dėl archeologės M. J.). Kultūros

ministerija, nors ir nurodydama, kad paveldosaugos specialistų atestavimo komisija patvirtino KPD

nustatytus pažeidimus ir rekomendavo kultūros ministrui stabdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

specialistų atestatų galiojimą, tačiau nei vienu minėtu atveju tai nebuvo padaryta. Kultūros ministerija

raštuose KPD informuoja, kad buvo praleisti atestato galiojimo panaikinimo ar sustabdymo procedūros

terminai.

Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas kultūros ministrui nenumato imperatyvios prievolės

atsižvelgti į Paveldosaugos specialistų atestavimo komisijos siūlymus sustabdyti ar panaikinti archeologo

paveldosaugos specialisto kvalifikacijos atestatą. Kultūros ministras vienasmeniškai gali priimti kitokį

sprendimą, nei siūlo minėta komisija. Kultūros ministerijos teigimu, per pastaruosius kelerius metus buvo

panaikintas ar sustabdytas tik vieno archeologo paveldosaugos specialisto kvalifikacijos atestatas.

Apibendrinus galima teigti, kad aiškių ir konkrečių kriterijų taikant atsakomybę fiziniam asmeniui

ar juridinio asmens atstovui nebuvimas, vienodos praktikos nebuvimas, nevisiškai tinkamas teisės aktų

supratimas gali sudaryti sąlygas KPD inspektoriams, pasinaudojant teisės aktų neapibrėžtumu,

nekonkretumu, nepaisant nustatytų panašių ar net analogiškų faktinių aplinkybių, skirtingai kvalifikuoti tam

tikro asmens padarytą priešingą teisei veiką, kartu suponuoti korupciniu požiūriu rizikingas situacijas. Taip

pat manytina, kad paveldosaugos specialistų atestatų sustabdymas ar panaikinimas galėtų būti veiksmingas

įrankis, užkardantis veiklos pažeidimus bei skatinantis archeologą elgtis sąžiningai.

PASIŪLYMAI:

Kultūros paveldo departamentui:

1) Parengti metodines rekomendacijas ir nustatyti aiškią KPD poziciją bei taikyti vienodą praktiką

pažeidimus padariusių asmenų atžvilgiu, taikant ekonomines sankcijas juridiniam asmeniui ir skiriant

administracines nuobaudas juridinio asmens atstovui ir (ar) fiziniam asmeniui ir kreiptis į Kultūros

ministeriją dėl paveldosaugos specialisto atestato sustabdymo ar panaikinimo.

2) Periodiškai vykdyti KPD teritorinių padalinių vidaus kontrolės priemonės administracinės

teisenos vykdymo atžvilgiu ir prireikus teikti metodinę pagalbą šiais aspektais.

14

Kultūros ministerijai:

1) Svarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą ir nustatyti prievolę kultūros ministrui atsižvelgti

į motyvuotus Paveldosaugos specialistų atestavimo komisijos siūlymus sustabdyti ar panaikinti archeologo

paveldosaugos specialisto kvalifikacijos atestatą.

2) Tinkamai ir laiku naudoti esamą teisinį įrankį ir, esant tam tikriems pažeidimams, kreiptis į

Paveldosaugos specialistų atestavimo komisiją dėl archeologų paveldosaugos specialistų kvalifikacijos

atestato sustabdymo ar panaikinimo; teikti metodines rekomendacijas KPD dėl tinkamo aptariamos

procedūros vykdymo.

3. KORUPCIJOS RIZIKA MOKSLINĖS ARCHEOLOGIJOS KOMISIJOS VEIKLOJE

3.1. Ydingas Mokslinės archeologijos komisijos sudarymo mechanizmas

Teisinis reguliavimas numato, kad Mokslinė archeologijos komisija (toliau – MAK, komisija) yra

patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio

paveldo apsaugos, apskaitos, archeologinių ardomųjų tyrimų ir žalos, padarytos archeologiniam paveldui,

klausimus bei problemas. Taip pat ji sprendžia ginčus dėl tyrimų, vertina ir aprobuoja archeologinių tyrimų

projektus, šios komisijos nariai gali recenzuoti archeologinių tyrimų ataskaitas, pratęsti leidimo atlikti

archeologinius tyrimus ar ataskaitos pateikimo terminus, kuriuos pratęsti galima tik pritarus šiai komisijai,

be jos pritarimo sprendimo pratęsti minimus terminus Kultūros paveldo departamento tarnautojas priimti

negali.

Iki 2020 m. kovo 30 d. galiojantis teisinis reglamentavimas nurodė, kad Mokslinę archeologijos

komisiją sudaro 8 humanitarinių mokslų srities istorijos mokslo krypties archeologijos mokslo šakos

mokslininkai (turintys mokslo laipsnius archeologai), kuriuos iš Lietuvos archeologijos draugijos tarybos

pasiūlytų 12 kandidatų 3 metų kadencijai įsakymu tvirtino Kultūros paveldo departamento direktorius. Nuo

2020 m. kovo 30 d. Mokslinės archeologijos komisijos sudėtį tvirtina kultūros ministras. 2020 m. kovo 30

d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-218 „Dėl Mokslinės archeologijos komisijos nuostatų patvirtinimo“

patvirtinti nauji šios komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriuose nurodyta, kad Komisiją sudaro 9

nariai, kurie nėra Kultūros ministerijos ir Departamento valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys

pagal darbo sutartis, Departamento sudarytų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nariai. Į

Komisijos sudėtį tris narius deleguoja Lietuvos archeologijos draugija, po du narius – Vilniaus universiteto

Istorijos fakulteto Archeologijos katedra, Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyrius, po vieną narį –

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas ir Lietuvos muziejų asociacija“.

Nuostatai numato ir kriterijus, kuriuos turi atitikti kandidatas į komisijos narius:

- turėti humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypties (ar jam prilygintą)

daktaro laipsnį;

15

- jeigu yra išduoti leidimai atlikti archeologinius tyrimus, nustatyta tvarka už juos turi būti

atsiskaityta;

- būti nepriekaištingos reputacijos.

2020 m. gegužės 15 d. Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-622 patvirtinta naujoji Mokslinės

archeologijos komisijos sudėtis, kurioje yra septyni nariai. Išanalizavus naujai paskirtos komisijos sudėtį ir

delegavimo aplinkybes, pastebėta, kad MAK sudėtis iš esmės nepasikeitė. Keturi asmenys yra ankstesnės ar

ankstesnių komisijų nariai. Be to, dabar komisiją sudarys penki Lietuvos istorijos institute dirbantys

asmenys: Archeologijos skyriaus vedėjas dr. L. V. K. (šioje komisijoje nuo 2013 metų); to paties skyriaus

darbuotojai dr. G. P. (komisijoje 2013–2018 m.), dr. E. P. (komisijoje nuo 2018 metų) bei du to paties

instituto Miesto archeologijos skyriaus darbuotojai – dr. R. J. ir dr. G. M. – M. K. (naujieji nariai). Tačiau

kai kuriuos iš šių asmenų delegavo kitos mokslo ir švietimo įstaigos: E. P. – Klaipėdos universiteto Baltijos

regiono istorijos ir archeologijos institutas, G. M. ir M. K. – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra,

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute dirbantį dr. G. Z. – Lietuvos

muziejų asociacija, dr. G. P. delegavo Lietuvos archeologijos draugija. Tačiau šios draugijos nariai, pateikę

raštą Specialiųjų tyrimų tarnybai, teigia, kad asmenys buvo deleguoti šios draugijos vardu be draugijos

svarstymo ir sutikimo6. Lietuvos archeologų draugijos nariai nebuvo informuoti, kokie jos nariai yra

deleguojami į Mokslinės archeologijos komisiją, kaip jie buvo parinkti ir pan.

Kultūros ministerija komentuodama situaciją apie MAK narių delegavimą nurodė, kad Nuostatuose

numatytos institucijos delegavo 9 narius, tačiau Lietuvos archeologijos draugija informavo, kad du jos

deleguoti nariai neatitinka Nuostatų 11.2 kriterijaus (neatsiskaitę už praėjusių metų tyrimus). Aptariami

asmenys buvo MAK nariais nuo 2015 metų – dr. R. V., dirbantis Lietuvos istorijos instituto Archeologijos

skyriuje ir dr. L. G., ankstesnių MAK pirmininkas. Siekdama kuo greičiau atnaujinti MAK veiklą, Kultūros

ministerija 2020 m. gegužės 15 d. patvirtino MAK sudėtį iš 7 narių. Tačiau ministerija nurodo, kad likusius

2 Lietuvos archeologijos draugijos deleguotus narius patvirtins, kai pastarieji atsiskaitys už tyrimus, t. y.

atitiks Nuostatuose įtvirtintus kandidatų kriterijus (ministerijos teigimu, tai jie žadėjo padaryti šiais metais).

Pastaruosius du asmenis taip pat delegavo Lietuvos archeologijos draugija, tačiau asociacijos „Aplinkos ir

paveldo saugojimo sąjūdis“ 2020 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministrui, Lietuvos

Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui ir Specialiųjų tyrimų tarnybai pateiktame rašte nurodoma,

kad Lietuvos archeologijos draugijos nariai apie tai, kad draugija deleguoja atskirus jos narius, „nežinojo ir

šio klausimo nesvarstė, o šios draugijos pirmininkė A. Ž. delegavimo aplinkybes jiems paaiškinusi taip, kad

6 Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2020 m. gegužės 29 d. raštas.

16

šie asmenys neatstovauja jų deleguojančių institucijų interesų, o buvo deleguoti bendru tarpinstituciniu

sutarimu“.

Taigi, nors ir patvirtinti naujos redakcijos Mokslinės archeologijos komisijos nuostatai ir juose

pakoreguotas šios komisijos sudarymo mechanizmas, tačiau praktiškai MAK sudarymo esmės tai nepakeitė

ir esminės reikšmės neturėjo. Iš Nuostatų nėra aišku, kokius būtent narius gali deleguoti Nuostatų 10 punkte

nurodytos institucijos, pavyzdžiui, ar Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyrius gali deleguoti tik savo

skyriaus darbuotojus ar ir kito skyriaus, ar institucija gali deleguoti tik savo darbuotojus, narius ar gali

deleguoti bet kuriuos asmenis savo nuožiūra. Be to, dauguma su archeologijos mokslu susijusių asmenų yra

Lietuvos archeologijos draugijos nariai. Iš šiuo metu patvirtintų septynių MAK narių, keturi yra buvę

ankstesnių komisijų nariai ir dar du, taip pat buvusius narius, Kultūros ministerija planuoja patvirtinti vos tik

jie atitiks teisės aktuose keliamus reikalavimus. Tokiu būdu susiklosto situacija, kai iš devynių MAK narių

šeši bus ankstesnių komisijų nariai, bei šeši Lietuvos istorijos instituto darbuotojai – vieni deleguoti paties

instituto, kiti – atskirų mokslo įstaigų ir visi (išskyrus vieną) yra Lietuvos archeologijos draugijos nariai.

Manytina, kad naujai patvirtintas MAK sudarymo mechanizmas neužtikrina skaidraus jos narių

atrankos ir delegavimo proceso, neapriboja galimybės nuolat deleguoti į komisiją tuos pačius, jau kelias

kadencijas šioje komisijoje dirbusius asmenis, kartu ir praktikuojančius, atliekančius ne tik mokslinius, bet

ir komercinius archeologinius tyrimus tyrėjus. Realiai susidarė situacija, kai šią komisiją formuoja Lietuvos

istorijos institutas ir Lietuvos archeologų draugija, o naujai reglamentuotas delegavimo mechanizmas

tinkamai nesuveikė ir neužkirto kelio galimai nesąžiningai konkurencijai patenkant į Mokslinės

archeologijos komisijos narius.

Antikorupciniu požiūriu ydingas ir MAK nario vietos „rezervavimas“, kurį atliko Kultūros

ministerija, užtikrinusi tokią galimybę dviem buvusiems MAK nariams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad

komisijos sudarymo metu minėti asmenys neatitiko Nuostatuose įtvirtintų reikalavimų MAK nariui, todėl

negali būti paskirti į komisiją. Tuo tarpu nei Nuostatai, nei kiti teisės aktai nenumato MAK nario vietos

„rezervavimo“ galimybės, todėl svarstytina, ar Kultūros ministerija neviršija įgaliojimų, pažadėdama

atskiriems asmenims narystę Mokslinėje archeologijos komisijoje dar trejiems metams, nors jie komisijos

sudarymo metu neatitiko jos nariui keliamų reikalavimų.

17

3.2. Mokslinės archeologijos komisijos veikla galimai kelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą

Iš Leidimų archeologiniams tyrimams atlikti duomenų bazėje7 (toliau – Bazė) pateikiamų duomenų

matyti, kad Mokslinėje archeologijos komisijoje tiek buvę, tiek dalis esančių narių yra praktikuojantys ir tam

leidimus turintys archeologai, aktyviai atliekantys komercinius archeologinius tyrimus visoje Lietuvos

teritorijoje tiek naujos statybos, tiek rekonstrukcijos projektuose bei kitur.

Prieš atliekant archeologinius tyrimus yra rengiami tyrimų projektai, kuriuos aprobuoja Mokslinė

archeologijos komisija, o Kultūros paveldo departamento valstybės tarnautoja, kuri kartu yra ir MAK

sekretorė, jų pagrindu išduoda leidimus konkrečiam archeologui konkrečios vietos tyrimams. MAK nariai

rengia ir teikia archeologinių tyrimų projektus, pažymas, ataskaitas tai pačiai Mokslinei archeologinei

komisijai (t. y. sau) aprobuoti bei rekomenduoja arba nerekomenduoja KPD priimti atliktų archeologinių

tyrimų ataskaitas, projektus ir pažymas. Bazės duomenimis, kai aprobuojami Mokslinės archeologinės

komisijos narių pateikti archeologinių tyrimų projektai ar tvirtinamos atliktų archeologinių tyrimų ataskaitos,

tie patys archeologai yra nurodyti kaip dalyvavę posėdyje Mokslinės archeologinės komisijos nariai. Nors

formaliai nariai ir nusišalina nuo jų svarstomų objektų, bet kiti komisijos kolegos svarsto jų archeologinių

tyrimų ataskaitas ar projektus. Tokiu būdu MAK nariai labai dažnai svarsto ir aprobuoja vieni kitų darbus.

Pavyzdžiui, buvęs vienas iš Mokslinės archeologijos komisijos narių (kuriam Kultūros ministerija užtikrino

vietą ir dabartinėje MAK) – buvęs jos pirmininkas yra ir Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo

kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas8. Taip pat jis yra įmonės „Teisinga orbita“ direktorius. Šios

įmonės veikla yra įvairaus pobūdžio (archeologiniai žvalgymai, žvalgomieji archeologiniai tyrimai, detalieji

archeologiniai tyrimai) archeologiniai tyrimai Lietuvoje. Įmonė archeologinius tyrimus vykdo būsimų

statybų, požeminių inžinerinių tinklų tiesimo vietose, pastatų rekonstrukcijų, restauravimo ir pritaikymo

darbų metu saugomose teritorijose Vilniaus mieste ir kitose vietovėse. Kultūros paveldo departamentas,

tikėtina ir Kultūros ministerija, žinodami apie nuolatinį šio MAK nario (taip pat ir kitų) galimą viešųjų ir

privačių interesų konfliktą, nesiėmė jokių veiksmų tam užkardyti.

Tiek ankstesniuose, tiek naujos redakcijos Nuostatuose reglamentuojama nusišalinimo nuo

klausimų tvarka, jei svarstomas klausimas sukelia galimą interesų konfliktą. Iš Leidimų archeologiniams

tyrimams atlikti duomenų bazėje pateikiamų protokolų matyti, kad MAK nariai labai dažnai nusišalina nuo

svarstomų klausimų, beveik kiekviename posėdyje bent 2–3 ar net 4 MAK nariai nusišalina nuo kelių

klausimų svarstymo. Daugiausia nuo svarstomų klausimų nusišalina tie patys 2–4 MAK nariai. Iš protokolų

išrašų matyti, kad MAK nariai vieno posėdžio metu nusišalina nuo 1–4 svarstomų objektų. Pavyzdžiui:

7 Prieiga internete: http://archeologijosdb.kpd.lt. 8 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 1-1901.

18

- NUSIŠALINIMAI: dr. E. P. nuo klausimų 1.1.2–1.2.1, doc. dr. M. V. nuo klausimo 2.1.7, doc.

dr. G. Z. nuo klausimo 3.1.5, prof. dr. A. K. nuo klausimo 3.2.2. (2018-05-22 posėdžio protokolas Nr. 113-

20);

- NUSIŠALINIMAI: doc. dr. G. Z. nuo 3.1.2-3.1.3, 3.2.1 klausimų (2019 m. spalio 15 d.

posėdžio protokolas Nr. 113-51);

- NUSIŠALINIMAI: dr. L. G. nuo 2.1.4, 2.2.6 klausimų, dr. E. P. nuo 2.2.10-2.2.11 klausimų

(2019 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolas Nr. 113-60);

- NUSIŠALINIMAI: dr. L. G. nuo 1.1.1-1.1.2, 1.1.17-1.1.18 klausimų (2019 m. lapkričio 19 d.

posėdžio protokolas Nr. 113–63);

- NUSIŠALINIMAI: dr. L. G. dėl 1.5, 2.1, 2.2, 2.8. (2019 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolas

Nr. 113–71);

- NUSIŠALINIMAI: dr. E. P. dėl 1.1.6, 1.1.7 klausimų, dr. R. V. dėl 1.1.6 klausimo (2020 m.

sausio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 113-4);

- NUSIŠALINIMAI: dr. L. G. dėl 2.1.1 klausimo; dr. R. V., dr. E. P. dėl 2.2.1 klausimo (2020

m. sausio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 113-5);

- NUSIŠALINIMAI: dėl 2.1.1 – 2.1.3 klausimų dr. L. G., dėl 1.1.10 – 1.1.13 klausimų dr. E. P.

(2020 m. vasario 11 d. posėdžio protokolas Nr. 113-7);

Toks nusišalinimų dažnis ir intensyvumas rodo, kad MAK nariai ar jų įmonės ir įstaigos aktyviai

dalyvauja komerciniuose archeologijos tyrimuose. MAK posėdžiuose nuolat aprobuojami ir pačių MAK

narių archeologiniai tyrimai. Tokiu atveju apie nusišalinimą pareiškia tik pats narys, kurio projektas ar

ataskaita yra vertinami, tačiau visi kiti MAK nariai sėkmingai aprobuoja kolegos archeologinių tyrimų

projektą, pažymą ar ataskaitą ir rekomenduoja ją priimti.

Pasitaikė atvejų, kai du MAK nariai nusišalina nuo tų pačių nagrinėjamų klausimų (jų pačių

archeologinių tyrimų projektų), o likę posėdyje dalyvaujantys keturi nariai jį aprobuoja. Pavyzdžiui, 2020

m. birželio 16 d. posėdyje dalyvavo šie MAK nariai: dr. R. J., dr. G. K., dr. L. V. K., dr. G. P., dr. E. P., doc.

dr. G. Z. (6 iš 7). NUSIŠALINIMAI: dr. E. P. dėl 3.8 klausimo, dr. G. P. dėl 4.3, 4.4 klausimų, dr. L. V. K.

dėl 4.3, 4.4 klausimų. Taigi dėl 4.3 ir 4.4 klausimų (4.3. V. R., P. G. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir

Lietuvos (GIPL) atkarpos Elektrėnų ir Kaišiadorių r. sav. 2020 m. archeologinių žvalgymų tarpinė pažyma

Nr. 4. Kloninių Mijaugonių kaimavietė; 4.4. P. G., V. R. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos

(GIPL) atkarpos Elektrėnų ir Kaišiadorių r. sav. 2020 m. archeologinių žvalgymų tarpinė pažyma Nr. 5

Kudonių senovės gyvenvietė) sprendė tik 4 MAK nariai (dr. R. J., dr. G. K., dr. E. P., doc. dr. G. Z.), kurie

vienabalsiai pritarė pažymos rekomendacijai Kloninių Mijaugonių kaimavietėje detaliaisiais archeologiniais

tyrimais ištirti ~30 m ilgio ir 8 m pločio plotą, iš viso ~240 m2 plotą ir pažymos rekomendacijai Kudonių

19

senovės gyvenvietėje detaliaisiais archeologiniais tyrimais ištirti 36x8 m dydžio plotą, iš viso 288 m2 dydžio

plotą. Pažymėtina ir tai, kad du iš keturių balsavusių ir sprendimą priėmusių asmenų taip pat dalyvauja

aptariamame dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos archeologiniuose tyrimuose. 2020 m. vasario 23

d. dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) atkarpos Širvintų, Vilniaus, Kaišiadorių, Prienų ir

Alytaus r. sav. 2020 m. archeologinių tyrimų projekte (kurį parengė ir jam vadovauja buvęs ilgametis MAK

narys ir buvęs jo pirmininkas) nurodyta, kad dėl didelių archeologinių žvalgymų ir būsimų detaliųjų tyrimų

apimčių VšĮ Vilniaus universitetas, VšĮ Klaipėdos universitetas, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo

pajėgos“, UAB ,,Kultūros vertybių paieška“, VMTI Lietuvos istorijos institutas susitarė ir sudarė jungtinės

veiklos (partnerystės) sutartį archeologiniams darbams atlikti. Taip pat nurodomas ir sąrašas asmenų, kurie

atliks numatytus archeologinius žvalgymus dujotiekio trasoje. Šiame sąraše be nusišalinusių nuo klausimo

svarstymo MAK narių yra ir dar du MAK nariai, – dr. E. P., doc. dr. G. Z. Nepaisant to, kad dujotiekių

jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos archeologinių tyrimų projektas yra ne tik komercinis, bet ir mokslinis

projektas, antikorupciniu požiūriu jo svarstymas ir aprobavimas MAK apskritai yra ydingas, nes jame

dalyvauja trys dabartiniai MAK nariai, du buvę nariai ir visi yra suinteresuoti palankia ir greita jo eiga.

Apibendrinus galima teigti, kad situacija, kai Mokslinėje archeologijos komisijoje yra

praktikuojantys, užsiimantys komercine archeologija asmenys, vertinantys konkuruojančių komercine

prasme archeologų darbus, antikorupciniu požiūriu yra neleistina ir nedelsiant taisytina. Sudaromos

palankios sąlygos MAK nariams nepalankiai vertinti savo konkurentų darbus, o savo bei savo įmonių

pateikiamas ataskaitas sėkmingai, greitai ir be kliūčių aprobuoti (analizuojant duomenų bazėje esančius

dokumentus, nepastebėta, kad MAK narių tyrimų ataskaitos būtų grąžinamos daugkartiniams taisymams ir

pildymams). Tokia susiklosčiusi praktika, kai visi minimi procesai sutelkiami kelių asmenų rankose, yra

neatspari korupcijai, sukuria tam tikrų asmenų ratą, monopolijos principu veikiantį kultūros paveldo ir

archeologijos srityje.

PASIŪLYMAI

Kultūros ministerijai:

1) iš esmės peržiūrėti ir keisti MAK sudarymo mechanizmą;

2) svarstyti galimybę atsisakyti praktikuojančių archeologų įtraukimo į MAK sudėtį arba nustatyti

reikalavimą įtrauktiems į MAK sudėtį praktikuojantiems archeologams iki pirmojo MAK posėdžio raštu

patvirtinti tokios praktikos atsisakymą.

20

3.3. Nepakankamai skaidrus MAK veiklos organizavimas ir teisinis reglamentavimas

Nenustatyta MAK ir jos narių atsakomybė bei kontrolės mechanizmas. Teisės aktai nenumato

Kultūros ministerijai, sudarančiai Mokslinę archeologijos komisiją prievolės šio kolegialaus organo veiklą

prižiūrėti ir kontroliuoti, pareigos nagrinėti asmenų teikiamus skundus, taip pat spręsti ginčus, kylančius tarp

jų ir Mokslinės archeologijos komisijos. Nuostatuose nėra reglamentuoti MAK ir jos narių atsakomybės

taikymo, veiklos bei priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės ir atskaitomybės mechanizmai. Nuostatų 3

punkte įtvirtinta lakoniška nuostata, nurodanti, kad Komisija atskaitinga Kultūros paveldo departamentui,

tačiau nedetalizuojama, kokiu būdu, kokia forma turi būti atsiskaitoma, taip pat konkrečiai nėra apibrėžtos

abiejų šalių teisės ir pareigos.

Nuostatuose nėra nustatytos ginčų nagrinėjimo ir sprendimų apskundimo tvarkos. Korupcijos

rizikos analizės metu nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas, gavęs archeologų skundus dėl MAK

sprendimų, pats ginčo spręsti nesiima, nors Paveldo tvarkybos reglamento 26 punktas nurodo, kad ginčus

dėl ataskaitų recenzijų sprendžia KPD. Dažniausiai skundus nagrinėja ir atsakymus pateikia MAK sekretorė,

kuri dažnai būna ir skundžiamų komisijos sprendimų rengėja. Tais atvejais, kai pateikiami skundai dėl atskirų

MAK narių veiklos pažeidimų – pati MAK (jos sekretorė) pažeidimų nenustato (nes tokia pareiga jai

nenustatyta) ir apsiribojama tik formaliu atsakymu. Joks teisės aktas neįpareigoja nei KPD, nei Kultūros

ministerijos nagrinėti ginčus dėl MAK sprendimų, nes ši komisija yra patariamoji institucija, kurios

sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nors KPD jais vadovaujasi kaip privalomaisiais, kadangi jokios

alternatyvios nuomonės ir mechanizmo, nurodančio, kas, kokias atvejais gali kvestionuoti MAK

rekomendacijas, nėra. Analizuojant KPD, Kultūros ministerijos pateiktus ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje

gautus skundus, pastebima, kad nėra jokios skundų nagrinėjimo tvarkos bei terminų9, pavyzdžiui, į

archeologo M. B. 2018-03-15; 2018-11-23 ir 2019-08-26 skundus dėl vieno iš MAK nario padarytų galimų

archeologinių tyrimų pažeidimų, KPD formalų atsakymą pateikia tik 2020 m. sausio 13 d. (praėjus beveik

dvejiems metams po pirmojo pranešimo), po kelių tiek paties pranešimą pateikusio asmens, tiek Kultūros

ministerijos raginimų. Taigi susiklostė situacija, kai tiek teoriškai, tiek praktiškai skundus dėl MAK veiklos

nėra niekam pavesta nagrinėti, todėl atsakymus į juos bei kitus pranešimus pateikia MAK sekretorė.

Antikorupciniu ir gero bei teisingo viešojo administravimo požiūriu tokia situacija yra negalima ir skubiai

taisytina.

Sprendimai dėl leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo ar neišdavimo gali būti skundžiami

Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi

archeologui nesutikus su KPD valstybės tarnautojo sprendimu išduoti, neišduoti ar pratęsti leidimą atlikti

9 Formaliai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

21

archeologinius tyrimus, apskųsti ar ginčyti šiuos sprendimus galima tik teisme, nes nei KPD, nei Kultūros

ministerijos, kaip šios komisijos sudarytojos, teisės aktai neįpareigoja nagrinėti ir spręsti ginčų dėl šios

komisijos veiksmų ar sprendimų. KPD teigimu, 2018–2020 m. tokio pobūdžio skundų Lietuvos

administracinių ginčų komisijoje nebuvo nagrinėta, o į teismą dėl leidimo neišdavimo ir leidimo pratęsimo

buvo kreiptasi du kartus.

Neužtikrinamas pakankamas informacijos apie MAK posėdžius viešumas ir nenumatyta galimybė

visuomenės atstovams stebėti MAK posėdžius. MAK Nuostatų 23 punkte yra nustatyta, kad prieš tris darbo

dienas iki mėnesio pradžios KPD interneto svetainėje turi būti paskelbtas MAK posėdžių mėnesio grafikas,

tačiau nėra numatyta prievolė skelbti ir posėdžių darbotvarkes. Pažymėtina, kad informacija apie posėdžių

datas yra skelbiama, tačiau, be informacijos apie darbotvarkes, tai neužtikrina visuomenės teisės laiku

sužinoti, kokie klausimai (objektai) bus svarstomi MAK. Taip pat korupcijos riziką didina ir tai, kad nėra

numatyta galimybė visuomenės atstovams stebėti MAK posėdžius. Nuostatų 27 punktas nurodo, kad į MAK

posėdžius gali būti kviečiami su svarstomu klausimu susiję tyrėjai ir archeologinių tyrimų grupės nariai. Iš

teisinio reglamentavimo nėra aišku, kada MAK nariai mato poreikį dalyvauti tyrėjui sprendžiant su jo darbu

tiesiogiai susijusius klausimus. Šie MAK sprendimai neatsispindi nei protokole, nei kuriame nors kitame

dokumente.

Nereglamentuotas Leidimų atlikti archeologinius tyrimus duomenų bazės veikimas. Korupcijos

rizikos analizės metu įvertinus informacijos apie MAK veiklą ir priimtus sprendimus prieinamumą nustatyta,

kad anksčiau viešai veikusi Leidimų atlikti archeologinius tyrimus duomenų bazė šiuo metu viešai yra

neprieinama nei visuomenei, nei archeologams tyrėjams. Šioje duomenų bazėje viešai buvo skelbiama

Mokslinės archeologijos komisijos informacija apie planuojamus posėdžius, posėdžių protokolai, dalyvavę

komisijos nariai, svarstyti projektai, ataskaitos, archeologai, kuriems išduoti leidimai atlikti archeologinius

tyrimus, pateikiamos tyrimų ataskaitos, pažymos, leidimai ir kita aktuali informacija. Kultūros paveldo

departamento atstovų teigimu, šiuo metu archeologinių tyrimų duomenų bazė yra uždaryta, nes joje

skelbiami duomenys yra nesuderinami su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento10 (toliau – BDAR)

reikalavimais dėl asmens duomenų apsaugos, neva ten skelbiami archeologų asmens duomenys,

archeologinius tyrimus užsakiusių fizinių ir juridinių asmenų duomenys. Kultūros paveldo departamento

atstovų teigimu, dabar Leidimų atlikti archeologinius tyrimus duomenų bazė yra vidinė ir prieigą prie jos turi

tik MAK sekretorius, jį pavaduojantys asmenys, KPD direktorius, jo patarėjas, vienas Vilniaus skyriaus

inspektorius bei trys Kultūros paveldo centro specialistai. Iki balandžio 3 d. prieigą prie šios bazės taip pat

10 Europos Parlemento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo

tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.

22

turėjo MAK nariai. Šiuo metu norint susipažinti su archeologinių tyrimų ataskaitomis yra tik viena galimybė

kreipiantis į Kultūros paveldo departamentą arba Lietuvos istorijos institutą, kuris saugo šių tyrimų kopijas.

Atkreipiame dėmesį, kad nors šios duomenų bazės veikimas nėra reglamentuotas nei NKPAĮ, nei

Mokslinės archeologijos komisijos nuostatuose, dar 2018 m. liepos 18 d. korupcijos rizikos analizėje Nr. 4-

01-5688 buvo pateikti pasiūlymai inicijuoti teisinio reglamentavimo pakeitimus ir užtikrinti, kad Leidimų

archeologiniams tyrimams atlikti duomenų bazė veiktų tinkamai ir laiku, joje būtų pateikiama aktuali

informacija, viešinami Mokslinės archeologijos komisijos planuojami posėdžiai, posėdžių protokolai,

dalyvavę komisijos nariai, svarstyti projektai, ataskaitos ir kita aktuali informacija. Įgyvendindamas šitą

rekomendaciją Kultūros paveldo departamentas informavo, kad kultūros ministrui patvirtinus Mokslinės

archeologinės komisijos nuostatus, juose turėtų būti sprendžiami keliami klausimai dėl šios duomenų bazės

įteisinimo. Tačiau naujai patvirtintuose Mokslinės archeologinės komisijos nuostatuose apskritai ši duomenų

bazė nėra minima.

Manome, kad viešumas ir informacijos prieinamumas yra vienos iš esminių sąlygų kovojant su

korupcija, todėl nepakanka KPD informacijos, kad „duomenų bazėje skelbiami tyrėjų ir užsakovų kontaktai,

kuriuos, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba”

15.1.2, 17 punktais, privaloma nurodyti archeologinių tyrimų projektuose. Kadangi nei Paveldo tvarkybos

reglamentas PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba”, nei Leidimų atlikti archeologinius

tyrimus išdavimo tvarkos aprašas nenumato archeologinių tyrimų projektų, pažymų ir ataskaitų viešinimo,

tokių dokumentų su asmens duomenimis skelbimas nėra teisėtas, manytina, kad visa su archeologiniais

tyrimais susijusi informacija turėtų būti pateikiama aiškiai, skaidriai ir viešai, laikantis Bendrojo duomenų

apsaugos reglamento reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojant aptariamoje duomenų bazėje esančius duomenis,

pastebėta, kad joje nėra daug asmens duomenų, kurių skelbimas prieštarautų BDAR reikalavimams.

Ataskaitose, pažymose ar projektuose skelbiami archeologų vardai ir pavardės nepatenką į tokių duomenų

imtį, nes jų sąrašai ir taip yra vieši ir skelbiami. Vieninteliai duomenys, kuriuos skelbti draudžia teisės aktai,

tai archeologo ir užsakovo, jei jis yra fizinis asmuo, kontaktinė informacija – telefono numeris ir elektroninio

pašto adresas. Jei užsakovas yra juridinis asmuo (o tokių yra didžioji dalis), jo pavadinimas ir kontaktinė

informacija, skelbiama ant projekto ar kito dokumento (nors ir ne visada) nėra saugotini duomenys.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nedraudžia duomenų tvarkymo. Jei tam tikros profesijos atstovai

pagal įstatymus turi būti atestuoti, atestuotų asmenų sąrašas nėra slaptas, jų vykdoma veikla taip pat, tai lieka

neaišku, kodėl nenorima šią veiklą daryti skaidresnę, atviresnę ir aiškesnę, kodėl norima neviešinti užsakovų,

projektų, ataskaitų turinio ir pan. Tokiu būdu dar labiau pasunkinamas tyrimų duomenų prieinamumas, tai

23

pagrįstai kelia įtarimų dėl pačių tyrimų turinio, nes didelė dalis tyrimų susijusi būtent su naujomis statybomis

ar rekonstrukcija.

Dėl išvardintų priežasčių informacija apie Mokslinės archeologijos komisijos veiklą tapo nevieša,

jos sprendimai, svarstomi klausimai tapo neprieinami nei suinteresuotai visuomenei, nei patiems tyrėjams.

Manytina, kad Mokslinės archeologijos komisijos nepriklausomumas atskirais atvejais gali tapti neskaidriu,

nekontroliuojamu įrankiu kultūros paveldo apsaugos procese. Nors, pavyzdžiui, Nuostatų 3 punkte

nurodoma, kad minėta komisija atskaitinga Kultūros paveldo departamentui, kuris skiriantis MAK veiklai

reikalingas lėšas (apmokėjimus už posėdžius, skiria komisijos sekretorių, patalpas posėdžiams, transportą),

tačiau nėra aišku, kaip MAK atsiskaito Kultūros paveldo departamentui.

Nesant atsakomybės už priimtus sprendimus bei priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės

mechanizmų, ginčų nagrinėjimo tvarkos, laiku atliekamų viešinimo procedūrų, didėja korupcijos rizika.

Nepakankamas informacijos apie archeologinius tyrimus atskleidimas ir praktiškai neribota MAK diskrecija

daugeliu archeologinių tyrimų organizavimo ir vykdymo klausimais bei atsakingų institucijų pastangų stoka

yra korupcijos rizikos veiksnys.

PASIŪLYMAI

Kultūros ministerijai:

Tobulinti teisės aktus ir pašalinti nurodytus trūkumus:

1) nustatyti MAK narių atsakomybės taikymo už neteisėtus sprendimus ir sprendimų priėmimo

teisėtumo kontrolės procedūras bei mechanizmus;

2) nustatyti aiškią ginčų nagrinėjimo tvarką, subjektus bei terminus;

3) nustatyti prievolę iš anksto skelbti ne tik MAK posėdžių grafiką, bet ir darbotvarkę, svarstytinų

objektų sąrašą;

4) užtikrinti galimybę MAK posėdžiuose dalyvauti su svarstomais objektais (projektais,

pažymomis, ataskaitomis ir kt.) tiesiogiai susijusiems tyrėjams ir galimybę stebėti MAK posėdžius

suinteresuotos visuomenės atstovams;

5) spręsti klausimą dėl Leidimų archeologiniams tyrimams vykdyti viešos duomenų bazės

įteisinimo ir teisinio reglamentavimo tobulinimo, parengti ir patvirtinti šios duomenų bazės nuostatus arba

ieškoti alternatyvių sprendimo būdų, kad visuomenei ir archeologų bendruomenei taptų prieinama Mokslinės

archeologijos komisijos veikla ir jos priimami sprendimai, informacija apie atliktus ir (ar) atliekamus

archeologinius tyrimus, jų ataskaitas, jų recenzijas, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento

reikalavimų.

24

3.4. Nereglamentuotas ir neaiškus archeologinių tyrimų ataskaitų recenzavimo procesas

Archeologinius tyrimus atlikęs tyrėjas už per vienus metus atliktus archeologinius tyrimus ir jam

išduotus leidimus atsiskaito pateikdamas KPD (MAK) atliktų archeologinių tyrimų ataskaitas. Paveldo

tvarkybos reglamento 26 punkte nurodyta, kad ataskaita KPD pateikiama su dviejų humanitarinių mokslų

srities daktarų (archeologų) teigiamomis recenzijomis. Tačiau teisės aktuose nėra nustatyta, kokia yra

recenzavimo tvarka, kaip yra parenkami humanitarinių mokslų srities daktarai, ar dar kokius nors

reikalavimus jie turi atitikti. Archeologai turi patys surasti mokslo daktarus, kurie sutiktų recenzuoti jų

ataskaitas. Paveldo tvarkybos reglamento 26 punkte įtvirtinta abstrakti nuostata, nurodanti, kad ataskaitas

gali recenzuoti ir Mokslinės archeologijos komisijos nariai. Teisės aktai komisijos nariams suteikia teisę, o

ne imperatyvią pareigą recenzuoti ataskaitas. Komisijos nariai sprendimą recenzuoti ar atsisakyti recenzuoti

pateiktas ataskaitas priima laisva valia. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja ir privalomumo tyrėjui pateikti

atsisakymo motyvus bei tokios sprendimo apskundimo galimybės ir tvarkos.

Analizuojant Leidimų archeologiniams tyrimams atlikti duomenų bazėje pateiktas ataskaitas, jų

projektus, posėdžių protokolus, taip pat praktikuojančių archeologų skundus, pastebėta, kad suteikta teise

recenzuoti archeologinių tyrimų ataskaitas MAK nariai naudojasi selektyviai, kaip papildomi recenzentai jau

esant dviem teigiamoms mokslo daktarų recenzijoms. Pagal Paveldo tvarkybos reglamento 33 punktą, jei

ataskaita neatitinka šio reglamento reikalavimų, MAK rekomenduoja jos nepriimti ir atsakingas už leidimų

atlikti archeologinius tyrimus išdavimą KPD valstybės tarnautojas (t. y. MAK sekretorius) grąžiną ataskaitą

autoriui trūkumus ištaisyti ir skiria papildomą ataskaitos recenzavimą. Darytina išvada, kad MAK sekretorius

(arba kitas KPD valstybės tarnautojas, atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą) gali

savo nuožiūra paskirti MAK narį, kuris atliktų papildomą recenzavimą. Pastebėtina, kad teisės aktas

nereglamentuoja, kada būtina skirti papildomą ataskaitų recenzavimą ir dėl kokių trūkumų, archeologinių

tyrimų metodikos pažeidimų, ataskaitos parengimo, apipavidalinimo ir (ar) kitų pažeidimų.

Pavyzdžiui, Mokslinės archeologijos komisijos 2020-01-21 posėdyje buvo pristatyta dviejų mokslo

daktarų recenzuota 2017–2019 m. tyrimų ataskaita už du tyrinėjimų leidimus viename objekte (Vilniaus

senamiesčio teritorijos Paupio kvartalo (Aukštaičių – Paupio g.) pratęsus tyrinėjimų laiką. Atkreiptinas

dėmesys, kad šioje vietovėje archeologinius tyrimus kiek anksčiau atliko ir MAK narys, buvęs jos

pirmininkas L. G. Posėdžio metu buvo iškeltas klausimas „ar prasminga teikti vieną ataskaitą už du

archeologinių tyrimų leidimus, kurie išduoti skirtingiems tyrėjams“. Siekiant tiksliau įvertinti atliktus

archeologinius tyrimus, ataskaitos svarstymas atidėtas kitam posėdžiui. 2020-01-28 posėdyje MAK narys L.

G. pateikė pastabas: 1) Papildyti informaciją apie plotą Nr. 7; 2) Pateikti daugiau iliustracinės, grafinės

medžiagos; 3) Situacijos planuose pažymėti L. Girlevičiaus tirtų šurfų vietas; 4) Pateikti straipsnį leidiniui

„Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, nes nėra informacijos apie 2017–2018 m. tyrimus, kuriems

25

vadovavo L. Kvizikevičius; 5) Pateikti paveldosauginius reikalavimus; 6) Ataskaitoje pateikti situacijos

planą (ortofotografinio žemėlapio pagrindu). Pataisius ataskaitą pagal pastabas, 2020-02-04 posėdyje

ataskaitos aprobavimo procedūra vėl buvo nukelta į kitą posėdį, kadangi komisijos narys L. G. pakartotinai

pasiėmė ją skaityti ir tikrinti, ar ataskaita pataisyta pagal pastabas. 2020-02-11 posėdyje ataskaita vėl nebuvo

aprobuota ir atiduota pataisymui. Tik 2020-02-25 posėdyje ataskaita buvo aprobuota.

2018-02-12 Kultūros paveldo departamentui buvo pateikta Šilutės miesto istorinės dalies teritorijos

žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. ataskaita, kurią recenzavo du mokslo daktarai – docentas A.

Luchtanas ir akademikas habil. dr. V Žulkus (plačiai tyrinėjęs Šilutės miestą ir parengęs šio miesto kultūrinio

sluoksnio zonavimą ir vertinimą), kurie rekomendavo tyrimų ataskaitą priimti. Tačiau MAK, apsvarsčiusi

šią ataskaitą, nenurodydama nei teisinio pagrindo, nei kažkokių objektyvių ir neatidėliotinų priežasčių,

paskyrė papildomą recenzentą – MAK narį, kuris nerekomendavo ataskaitos priimti. Analogiška situacija su

tos pačios tyrėjos dar viena ataskaita – Lentvario dvaro sodybos teritorijos vizualinės apsaugos pozonio

teritorijos Vytauto g. 1, Lentvario m., Trakų rajone, žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. ataskaita. Ši

ataskaita buvo pateikta su mokslo daktarės ir profesorės teigiamomis recenzijomis. Tačiau ir šiai ataskaitai

papildomai recenzuoti buvo paskirtas trečiasis recenzentas – MAK narys. Po ataskaitos svarstymo MAK

posėdyje buvo rekomenduota jos nepriimti. Antikorupciniu požiūriu analizuojant archeologinių tyrimų

ataskaitų recenzavimo procesą, lieka neaišku, kodėl reikalingas dviejų mokslo daktarų teigiamas

recenzavimas, jei atskirais atvejais, jais MAK nariai nepasitiki ir organizuoja teisės aktuose nenumatytą

papildomo recenzavimo procesą, kurio teisėtumas kelia atskirais atvejais pagrįstų abejonių.

Analizės metu nustatyta, kad pasitaiko atvejų, kai MAK neaprobuoja žvalgomųjų archeologinių

tyrimų projekto ir reikalauja daryti maksimalios apimties (detaliuosius) tyrimus, nors teisės aktai tokių

tyrimų privalomumo nenustato. Pavyzdžiui, svarstant Kruonio piliavietės teritorijos Slavų g. 11, Kruonio

mstl., Kaišiadorių r., 2018 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą, buvo pateiktos pastabos: <...> 2)

Būsimų pastatų vietose reikalingi detalieji tyrimai; <...> 4) Archeologinių tyrimų pažymą, prieš ją pateikiant

užsakovui, dėl paveldosauginių rekomendacijų įvertinimo pateikti MAK svarstymui. MAK nenurodo, kuo

vadovaudamasi nurodo atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus ir derinti pažymą prieš pateikiant ją

užsakovui..

Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai MAK nariai recenzuoja vieni kitų ataskaitas arba jas recenzuoja

jau buvę MAK nariai ar pirmininkai. Tokiais atvejais MAK nariams dėl recenzijų patikimumo klausimų

nekyla ir jos būna aprobuojamos be papildomų perrecenzavimo procedūrų. Pavyzdžiui:

- Z. G. Batakių piliakalnio papėdės gyvenvietės (23931) teritorijos (Tauragės r., Batakių sen.)

archeologinių žvalgymų 2019 m. ataskaita LA-147, 2019-05-08. Recenzentai: dr. E. V., prof. dr. A. K. (buvęs

MAK pirmininkas). NUTARTA: Archeologinių tyrimų ataskaitą aprobuoti.

26

- Z. G. Klaipėdos senamiesčio (16075) Turgaus g. 7, 9, 11, 13, 15, 17 2019 m. archeologinių

žvalgymų ataskaita LA-145, 2019-05-08. Recenzentai: dr. A. B., prof. dr. I. V. (buvusi MAK narė).

- Z. G. Antatilčių piliakalnio II (3569) (Ukmergės r., Žemaitkiemio sen.) 2019 m. archeologinių

žvalgymų ataskaita LA-320, 2019-07-25. Recenzentai: doc. dr. A. B., dr. E. P. (MAK pirmininkė).

NUTARTA: Archeologinių tyrimų ataskaitą rekomenduojama priimti.

- P. G. Kaltanėnų senovės gyvenvietės (20655) Švenčionių r. sav., 2019 m. archeologinių žvalgymų

ataskaita. LA-555, 2019-11-28. Recenzentai: dr. G. P., dr. L. V. K. (MAK narys). NUTARTA:

Archeologinių tyrimų ataskaitą rekomenduojama priimti.

- P. E. Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete (23762), Klaipėdos m. sav. Žvalgomųjų

archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita LA-477, 2019-10-16. Recenzentai: dr. R. V. (MAK narys), dr. D. B.

NUTARTA: Archeologinių tyrimų ataskaitą rekomenduojama priimti.

Tokia archeologinių tyrimų ataskaitų recenzavimo tvarkos, termino stoka sukuria palankias sąlygas

MAK nariams elgtis nesąžiningai ir neskaidriai konkuruojančių archeologų atžvilgiu, galimai manipuliuoti

ataskaitų aprobavimo terminu, recenzavimo procesu. Esamas archeologinių tyrimų ataskaitų recenzavimo

procesas sukuria palankias sąlygas ir diskreciją MAK nariams vertinti konkuruojančių archeologų darbus ir

naudoti nepakankamai aiškiai reglamentuotą papildomo recenzavimo procedūrą savo konkurentų atžvilgiu.

Tokia situacija antikorupciniu požiūriu yra ypač ydinga, reikalaujanti aiškaus proceso sureguliavimo ir

skaidrių procedūrų nustatymo arba svarstymo dėl tokios komisijos veiklos būtinybės ir reikalingumo.

PASIŪLYMAI

Kultūros ministerijai:

1) Iš esmės peržiūrėti archeologinių tyrimų ataskaitų recenzavimo mechanizmą ir teisės aktuose

nustatyti aiškią ir nedviprasmišką archeologinių tyrimų recenzavimo tvarką, kuri užtikrintų skaidrų ir greitą

recenzavimo procesą.

Arba imtis alternatyvių priemonių užtikrinančių skaidrų archeologinių ataskaitų

recenzavimo procesą.

27

4. KORUPCIJOS RIZIKA NAUJOS STATYBOS BEI REKONSTRUKCIJOS

PROJEKTUOSE, PASINAUDOJANT ARCHEOLOGINIAIS TYRIMAIS

Kaip jau buvo minėta šioje korupcijos rizikos analizėje, archeologiniai (ir kiti) tyrimai dažniausiai

yra pirmasis ir būtinas kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų etapas ir pagrindas tolesnių tvarkybos darbų

atlikimui. Šiais tyrimais yra grindžiami naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos (atstatymo) senamiesčiuose ir

kitose kultūros paveldo apsaugos vietovėse projektai (projektiniai pasiūlymai). Tyrimų darbų tikslas –

nustatyti kultūros paveldo objekto kultūrinę vertę, jos autentiškumą, fizinę būklę ir objekto nykimo

priežastis. Tyrimo darbų svarba yra didelė, nes tik remiantis tyrimų rezultatais argumentuotai ir moksliškai

pagrindžiami konservavimo, restauravimo ar atkūrimo darbų atlikimas, jie lemia pritaikymo darbų

sprendimus, atsižvelgiant į juos apibrėžiamos ir tikslinamos teritorijų ir apsaugos zonų ribos, rengiami

paveldo saugojimo, keitimo arba griovimo projektai.

Archeologinius tyrimus paprastai užsako bei finansuoja patys vystytojai ar statytojai, ketinantys

konkrečioje vietovėje rekonstruoti esančius, buvusius, ar statyti naujus statinius. Tokiu būdu tyrimai tampa

įrankiu, kurio pagalba yra įvertinamas nekilnojamasis kultūros paveldas ir visuomenei pateikiama galimai

tendencinga ir vystytojui, statytojui bei plėtrai naudinga išvada. NKPAĮ 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad

taikomuosius mokslinius tyrimus gali finansuoti valdytojas ar kitas tvarkybos organizatorius, norintis

paspartinti tyrimus.

Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, archeologinių tyrimų metu aptikus

architektūrinį paveldą, reikalinga atlikti architektūrinius tyrimus ir šių tyrimų pažymą pridėti prie

archeologinių tyrimų ataskaitos. Tyrėjų sąrašų ir specialistų, išmanančių architektūros istoriją, nėra daug, o

ir esantys yra patys aktyviai projektuojantys saugomose teritorijose, todėl taip pat gali būti suinteresuoti.

Pavyzdžiui, architektūrinius tyrimus atlieka VŠĮ „Architektūros tyrimų centras“, kuris yra viena iš jau

minėtos UAB „Kultūros vertybių paieška“ įstaigų. Susidaro situacija, kai ta pati įmonė atlieka ir

archeologinius tyrimus, ir, reikalui esant, architektūrinius. Taigi tyrimų metu rasti kažką vertingo,

pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje yra nenaudinga būsimos naujos statybos atžvilgiu.

Žemiau pateikiami rekonstrukcijos ir naujos statybos projektų pavyzdžiai Vilniaus senamiestyje po

atliktų archeologinių tyrimų.

Pylimo g. 12, Vilniuje, kieme planuojamos ir šiuo metu vykdomos trijų vienbučių dviaukščių

gyvenamųjų namų statybos, kurių bendras plotas 420 kv. m (kiekvieno pastato plotas 140 kv. m), nors

projektas vadinamas 31 kv. m ploto statinio rekonstrukcija. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius

informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2018-10-15 pritarė trijų vienbučių gyvenamųjų namų Pylimo g. 12,

Vilniuje, rekonstrukcijos techniniam projektui. Projekto užsakovės pasamdyto architekto teigimu, trys

vienbučiai bus statomi atsižvelgiant į buvusį užstatymą – prie išlikusios anksčiau čia buvusios namo sienos,

28

tai neva patvirtino istoriniai ir archeologiniai tyrimai. Nagrinėjant Kultūros paveldo departamento

dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ esančią informaciją, matyti, kad tyrimų leidimą Kultūros paveldo

departamentas išdavė 2019 m. vasario 18 d. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies

nuostatos nustato, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis ir kultūros paveldo tyrimų medžiaga.

Logiška, kad tyrimai turėtų būti atlikti prieš pateikiant projektinius pasiūlymus. 2019-04-16 pateikiamoje

taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų išvadų tarpinėje pažymoje nurodoma: „Tirtoje vietoje fiksuotas 3,3-

3,9 m storio XVII-XX a. kultūrinis sluoksnis. Centrinėje kiemo dalyje po velėna yra išlikęs XX a. I p. akmenų

grindinys. Po juo iki 2,8 m gylio tęsiasi XX a. suformuoti sluoksniai, o žemiau – 50 cm storio horizontas be

radinių. Smėlis-įžemis čia pasiektas 3,3 m gylyje. Pietrytinėje kiemo dalyje 20 cm gylyje atidengta XX a.

plytų konstrukcija. Iki 1,9 m gylio čia fiksuotas XX a. sluoksnis. 1,9 m gylyje atidengtos XIX a. II p. – XX a.

I p. pamato liekanos. Giliau – nuo 1,9 iki 3 m glūdi XVII a. sluoksnis. Įžemis pasiektas 3,9 m gylyje. Žvalgymų

metu fiksuotas 0,6- 0,8 m storio XX a. sluoksnis su pavieniais. Aptikti XIX a. II p. – XX a. I p. sienų likučiai“.

Susipažinus su šia išvada, keblu konstatuoti, kad šioje vietoje turėtų būti atkurti trys dviaukščiai vienbučiai,

antra vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taip vadinamam rekonstrukcijos projektui Kultūros paveldo

departamentas pritarė 2018-10-15, o archeologų tarpinė išvada pateikta 2019-04-16. Žemiau pateikiamose

nuotraukose matyti plotas, kurį vystytojas užstatė ir 31 kv. m rekonstruojamas statinys Pylimo g. 12, Vilniuje.

Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente,

patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-012-12 įsakymu Nr. ĮV-490 prie atskirų

nekilnojamojo kultūros paveldo objektų nurodomi tvarkymo režimai ir galimi tvarkymo darbai. Minimame

reglamente prie žemiau pateikiamų pavyzdžių yra nurodoma, kad statiniai – kultūros paveldo objektai

siūlomi į Vilniaus nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą11. Tvarkymo režimas, galimi tvarkymo darbai

29

– Restauravimas – fasadai, vertingi elementai; Restauravimas – atkūrimas – galimi visų rūšių tyrimai,

priešavariniai, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, pritaikymo darbai, paprastasis remontas;

kapitalinis remontas ir rekonstrukcija galimi nevertingose dalyse ir elementuose. Pažymėtina, kad šiuo

metu tokio Vilniaus nekilnojamųjų kultūros vertybių registro nėra, o Vilniaus senamiesčio apsaugos

reglamentas nėra patikslintas pagal naujos redakcijos NKPAĮ nuostatas. Visi pavyzdžiuose nurodomi

nekilnojamojo kultūros paveldo objektai Vilniaus senamiestyje, nurodant, kad tai yra rekonstrukcija ar

atkūrimas, atlikus archeologinius tyrimus yra paversti arba planuojami paversti daugiabučiais. Būtent:

Raugyklos g. 5 / Pylimo g. 41 / Raugyklos g. 1

Registrinis pastatas, statytas XVIII a. Vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis (lemiantis

reikšmingumą), architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), dailės (lemiantis reikšmingumą svarbus).

Galimas pastatų restauravimas – atkūrimas. Šiuo metu pastatyti daugiabučiai, darbų tipas – rekonstrukcija.

30

Klaipėdos g. 9

Oskierkų rūmų pastatų kompleksas – inicijuotas skelbti valstybės saugomu, vertingųjų savybių

pobūdis – archeologinis (lemiantis reikšmingumą) ir architektūrinis (lemiantis reikšmingumą tipas).

Restauravimas – atkūrimas – galimas nugriautų rūmų tūrio atkūrimas, remiantis ikonografine medžiaga. Šiuo

metu planuojamas darbų tipas – rekonstrukcija, numatomas butų skaičius – 37.

Radvilų g. 3, 5, 7

Boguslovo Radvilos rūmų teritorija, objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis. Vertingųjų

savybių pobūdis – archeologinis (lemiantis reikšmingumą) ir architektūrinis (lemiantis reikšmingumą

svarbus), istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus). Šiuo metu planuojamas darbų tipas – rekonstrukcija,

realiai – daugiabučiai.

31

Rusų g. 5

Registrinis pastatas, statytas XVIII a. Vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis (lemiantis

reikšmingumą) ir architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus). Galimas pastatų restauravimas –

atkūrimas. Šiuo metu atliekama mokyklos sporto salės statyba.

Aukštaičių ir Paupio g. teritorija

Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovė, valstybės saugoma, nacionalinio

reikšmingumo objektas, gausu registrinių pastatų, galimas restauravimas – atkūrimas ir atkūrimas –

rekonstrukcija. Šiuo metu aktyviai vykdoma daugiabučių statyba ir užstatoma visa teritorija.

32

Kalbant apie tyrimų pagrįstumą, jų tikrumą ir reglamentavimą, nagrinėjant pateiktus rekonstrukcijos

ir naujos statybos projektus, svarbu atkreipti dėmesį ir į statinio statybos rūšies nustatymo – naujos statybos

ir (ar) rekonstrukcijos sąvokas. Galima sakyti, kad tyrimai ir statinio statybos rūšies nustatymas koreliuoja

tarpusavyje ir saugomoje, kultūros paveldo teritorijoje, vietovėje labai glaudžiai susiję. Pagal šiuo metu

galiojantį teisinį reglamentavimą – Statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

(aktuali redakcija nuo 2018-06-21) naujos statybos tikslai yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį,

sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo

konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos

(požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi,

atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), o statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo

statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės

matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos. Toks

teisinis reglamentavimas reiškia, kad, nesant statinio antžeminės dalies, statytojui ne giliau kaip 0,5 m

atradus kažkokį laikančios konstrukcijos elementą, statytojas įgauna teisę interpretuoti statybos rūšį

ne kaip naują statybą (tai iš esmės saugomoje teritorijoje yra draudžiama), o rekonstrukciją bei

suteikia teisę didinti priestato plotą ir statyti naują statinį, kuriam netaikomi kultūros vertybių zonos

ir pajūrio juostos reikalavimai, skirti naujai statybai. Ši problematika jau buvo minima ankstesnėje

korupcijos rizikos analizėje (2019-12-16 Nr. 4-01-10731)12 ir pateikti pasiūlymai korupcijos rizikos

veiksniams valdyti, tačiau atsakingos institucijos kol kas nesiėmė spręsti šios problemos, nematydamos

tam poreikio.

12 Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/01/kra-kpd.docx.

33

Apibendrinus galima teigti, kad situacija, kai archeologiniai tyrimai atliekami tik formaliai prieš

atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo pastatų rekonstrukciją, o pastatai rekonstruojami pagal statytojo

sumanytą projektą, o ne atliekami architektūriniai tyrimai, arba juos atlieka ta pati įmonė, kuri ir atliko

archeologinius tyrimus, antikorupciniu požiūriu yra neskaidri ir taisytina. Manytina, kad šiose procesuose

tinkamai nesuveikia viešojo intereso gynimo mechanizmas.

PASIŪLYMAS

Kultūros ministerijai:

1) Spręsti klausimą dėl architektūrinių tyrimų rekonstrukcijos procese ir reglamentuoti šiuos

tyrimus, sudaryti tyrėjų sąrašus ar imtis kitų alternatyvių priemonių, tinkamai ribojančių ir reguliuojančių

nekontroliuojamą rekonstrukcijos procesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijose.

2) Tikslinti Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos

reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-012-12 įsakymu Nr. ĮV-490 pagal šiuo

metu galiojančio reglamentavimo nuostatas.

Aplinkos ministerijai:

1) tobulinti ir keisti Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

nuostatas, reglamentuojančias naujo statinio statybos ir statinio rekonstrukcijos kategorijas, svarstyti

galimybę grąžinti (ar tobulinti) buvusią nuostatą, nurodančią, kad priestato statyba priskiriama naujo statinio

statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10

procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą; rekonstrukcijai –

priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė

kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą.

Arba numatyti kitą alternatyvų teisinį šių kategorijų reglamentavimą, tinkamai ribojantį naują

statybą ypatingai saugomoje kultūros paveldo teritorijoje, rekonstrukcijos projekte kultūros paveldo objektui

numatant tvarkybos dalis su visais paveldosaugos reikalavimais.

34

5. Archeologiniai tyrimai pasitelkiami kaip priemonė įteisinti naujų statinių statybą

saugomose teritorijose, kuriose statyba ribojama

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatos numato galimybę valstybės saugomose

teritorijose, kuriose nėra numatyta galimybė statyti naujus statinius13, atkurti buvusias sodybas, kai jų buvimo

faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę

– nustatant juridinį faktą teismo sprendimu14. Teismų praktikoje nustatant juridinį faktą, žvalgomųjų

archeologinių tyrimų pažymos naudojamos kaip pagrindinis faktinių aplinkybių konstatavimo dokumentas.

Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia atkurti sodybas jau ištirtų archeologinių

objektų – senovės gyvenviečių vietose, nes teisės aktai nenumato amžiaus ribos, iki kurios

egzistavusios sodybos gali būti atstatomos. Archeologinių tyrimų ar istorinių pažymų autoriai iš užsakovų

gauna finansinę naudą, todėl „atrasti“ buvusią sodybą jiems yra palanku. Taip sukuriamos

prielaidos galimam nesamų sodybviečių atsiradimui, kas ir vyksta jau ne vienus metus įvairiose Lietuvos

vietose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, pajūryje ir kitur15.

Iš MAK posėdžių protokolų ir KPD bei Kultūros ministerijos pateiktos informacijos pastebėta, kad

Mokslinė archeologijos komisija buvo nustačiusi atvejų, kai galimai klastojant duomenis sodybų atstatymui

ten, kur jos nebuvo, Pajūrio regioniniame parke veikia asmenų grupė, naudodama tą pačią schemą,

pasinaudojant viena iš archeologinius tyrimus atliekančia įmone16.

Pastebėjusi kartografinės medžiagos klastojimą vieno archeologo ataskaitoje, atlikus archeologinius

tyrimus Karklėje, Klaipėdos rajone 2017 metais, MAK atliko pakartotinį 2011–2017 metų šioje vietovėje

vykusių tyrimų įvertinimą. MAK kilo įtarimas, kad galėjo būti klastojama archeologinė ir (ar) kartografinė

medžiaga ir anksčiau atliktų tyrimų metu, nes buvo rastos „gyvenamųjų pastatų“ liekanos ten, kur senuose

žemėlapiuose sodybų nėra.

Įvertinusi aptariamus tyrimus, MAK nustatė:

2011 m., sklypo kadastro numeris 5528/0004:70

13 Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 punkto 1 papunktis: valstybiniuose parkuose draudžiama statyti ir (ar) įrengti naujus

statinius ir (ar) įrenginius, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. 14 Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 punktas: Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai

pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl

susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės

archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. 15 Prieiga internete: https://eteismai.lt/byla/169556542785227/e2YT-309-867/2018,

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=b3fd859f-3641-4773-b2c7-734af0cf97cd. 16 KPD 2019-01-21 raštas Nr. (9.71)2-242.

35

Tyrimai vyko senuose vokiškuose žemėlapiuose pažymėtoje sodybvietėje, nors kartografinė

medžiaga ataskaitoje kažkodėl neanalizuojama ir ja nesiremiama. Šurfuose aptikti pamatų fragmentai,

išduotas leidimas atstatyti sodybą, tačiau statybos neprasidėjusios.

2013 m., sklypo kadastro numeris 5528/0004:147

Šurfuose radinių ir pastatų liekanų nerasta. Kartografinės medžiagos analizė neatlikta

arba jos rezultatai nenaudojami ataskaitoje.

2013 m., sklypo kadastro numeris 5528/0004:22

Archeologinių tyrimų metu 5 šurfuose iš 8 tirtų aptikta smulkių plytų duženų,

degėsių, XIX–XX a. keramikos, geležinių dirbinių. Išvadoje Nr. 2 teigiama, kad aptiktas kultūrinis

sluoksnis „susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje“. Visiškai neįvertinamos aplinkybės, kad

XIX–XX a. statybinės ir buitinės šiukšlės buvo pilamos į laukus, o gruntas su XIX–XX a. sodybų

liekanomis galėjo būti atvežtas iš kitur ir vėliau. Vienintelis neabejotinas buvusio gyvenamojo

namo įrodymas archeologiniuose tyrimuose yra jo pamatai, kurie nebuvo rasti. Todėl vien tik iš to

laikotarpio šiukšlių spręsti apie stovėjusį gyvenamą namą negalima. Pažymos išvada Nr. 2 yra

nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams.

Kelia įtarimų ir pats kultūrinio sluoksnio buvimo faktas. Ataskaitose pateiktose šurfų

pjūvių nuotraukose nesimato jokių griuvenų, apie kurias rašoma tekste.

Nesuprantama, kodėl archeologinių tyrimų ataskaitoje neanalizuojama kartografinė

medžiaga. Greičiausiai todėl, kad ji neatitinka užsakovo intereso – niekaip neparemia išvados dėl

stovėjusio gyvenamojo namo. XIX–XX a. žemėlapiuose tirtoje vietoje sodybų ar kitokių statinių

nėra.

Atliktų archeologinių tyrimų pagrindu teismas pripažino sodybvietės buvimą, o statybos bendrovė

pastatė gyvenamąjį namą. Įdomi detalė yra tai, kad namas buvo pastatytas ne

archeologo aptikto „buvusio gyvenamojo namo vietoje susiformavusio kultūrinio sluoksnio“

paplitimo vietoje, bet 120 m į vakarus nuo jos. Archeologinių tyrimų vieta buvo žema ir šlapia, todėl

statytojas nepanoro ten statyti namo. XX a. 1-oje pusėje, prieš sovietinę melioraciją šios

vietovės buvo dar drėgnesnės (1912 m. žemėlapyje yra pažymėta bala ar kūdra), tačiau nei

teismas, nei archeologas neįvertino, kodėl jų „aptikta“ ir teismo patvirtinta sodybvietė buvusi

žemiausioje ir šlapiausioje vietoje.

2017 m., sklypo kadastro numeris 5528/0004:68

Pažymėtina, kad istorinę pažymą sklypui parengė tos pačios archeologinius tyrimus atliekančios

įmonės archeologai. Istorinė pažyma neparemta jokiu istoriniu tyrimu.

Joje nėra nuorodų į pirminius istorinius šaltinius, tik į kitą istorinę pažymą, kuri rengta visiškai

36

kitam sklypui, esančiam už 700 nuo tirtojo. Kartografinės medžiagos tyrimas atliktas netinkamai ir

tendencingi. Senuose žemėlapiuose tiriamas sklypas pažymėtas tik apytikriai, nors galima tai

padaryti tiksliai, neaprašomas pasirinktas žemėlapių georeferencinimo metodas, o pagrindinė

išvada yra melaginga. Archeologas teigia, kad „senųjų planų pririšimas nėra tikslus,

todėl patvirtinti arba paneigti ankstesnio užstatymo buvimo faktą gali tik archeologiniai tyrimai“.

Taip tiesiamas kelias kitam tos pačios bendrovės archeologui atlikti

archeologinius tyrimus ir surasti „sodybą“. Iš tiesų XX a. sudaryti vokiški žemėlapiai yra labai

tikslūs. Dalis juose pavaizduotų pastatų stovi ir dabar, todėl jie gali ir turėjo būti panaudoti

žemėlapių perkėlimui į LKS’94 koordinačių sistemą kelių metrų tikslumu. Tai nepadaryta

specialiai, norint sudaryti iliuziją dėl archeologinių tyrimų reikalingumo.

Pagal išlikusius senuosius pastatus georeferencintą 1912 m. vokišką žemėlapį sugretinus

su archeologo 2017 m. ataskaitos planu matosi, kad archeologas

1912 m. planą į 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje perkėlė taip, kad tiriamas sklypas

atsidurtų apie 150 m į vakarus nuo tikrosios jo vietos 1912 m. plane. Tokiu būdu 1912 m.

plane pavaizduota sodyba „perkeliama“ į tyrinėjamą sklypą, nors iš tikro jos ten niekada nebuvo.

Suklysti 150 metrų georeferencinant labai tikslų vokišką žemėlapį neįmanoma. Tai yra

sąmoninga falsifikacija kartografinių duomenų, siekiant įteisinti sodybos atstatymą ten, kur jos

niekada nebuvo. 1961 m. sovietiniame žemėlapyje sklypo vakarinėje

dalyje pažymėti 2 statiniai ir pavadinti rusišku terminu „capau“. Tai ūkiniai statiniai,

galbūt pastatyti buvusio karinio poligono reikmėms, ne gyvenamieji namai. Greičiausiai

archeologinių tyrimų metu aptikti sovietinio laikotarpio ūkinės paskirties pastatų pamatai.

Sklypo kadastro numeris 5528/0004:121

Šiame sklype niekada nevykdyti archeologiniai tyrimai, natūroje nedokumentuoti jokie pamatai,

tačiau vyksta nedidelio gyvenamojo kvartalo iš 3 pastatų statyba – išlieti pamatai. Pajūrio regioninio parko

darbuotojai informavo, kad sprendimą „atstatyti“ sodybą priėmė teismas, remdamasis tik istoriniais

duomenimis.

2017 m., sklypo kadastro numeris 5528/0004:1183

Sklype jokiuose XIX–XX a. žemėlapiuose nežymimas užstatymas – buvo Karklės kaimo laukai ir

pievos. Istorinėje pažymoje išvada, kad

„sklypo PV dalyje iki XX a. pr. būta

apstatymo“ grindžiama sklypo paviršiuje matomais akmenimis ir plytų

nuolaužomis, nors akmenys galėjo būti suversti iš dirbamų laukų, plytų nuolaužos išpiltos

37

laukuose toliau nuo sodybų. 2017 m. spalio 31 d. sklype archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikęs

archeologas vienu 1x2 m dydžio šurfu aptiko akmenų sankaupą, kurią pavadino „gyvenamojo pastato

pamatais“. Tyrimų išvadų pagrįstumas ir radinių autentiškumas kelia

abejonių, tačiau jas tikrinti nėra tikslinga, nes patys tyrinėjimai yra neteisėti, jų išvados todėl yra

niekinės. Prie tyrimų pažymos pridedama archeologui išduoto Nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugos specialisto atestato kopija, kasinėjimus vykdęs asmuo pasirašo kaip archeologas, atliktus

darbus Pažymos autorius vadina „archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais“, todėl atliktus darbus

MAK turi vertinti ne kaip privataus asmens kasinėjimus kito privataus asmens sklype jam leidus,

bet kaip neteisėtus archeologinius tyrimus, atliktus tyrėjo, negavusio Kultūros paveldo

departamento leidimo ir neturėjusio teisės jį gauti dėl Kultūros paveldo departamentui neperduotų

ankstesnių tyrimų ataskaitų.

Korupcijos rizikos analizės metu iš Leidimų atlikti archeologinius tyrimus duomenų bazėje esančių

dokumentų pastebėta, kad atsiranda vis naujų „buvusių sodybų“ ieškojimų, o MAK atliktas įvertinimas tik

patvirtina tokią problemą ir atskleidžia tokių tyrimų detales ir teisės aktų spragas. Antikorupciniu požiūriu

teisinis reglamentavimas, leidžiantis „atrasti“ buvusias sodybas saugomose teritorijose ir jose vystyti

statybas, laikomas ydingu ir nedelsiant taisytinu. Sodybų paieška vykdoma suinteresuotų aptikti sodybas

asmenų lėšomis, todėl egzistuoja didelė tikimybė atsirasti neatitinkančiai tyrimų rezultatams radinių

interpretacijai arba jų klastojimui. Archeologiniu požiūriu sodybų paieška apskritai nėra reglamentuota, t. y.

nėra nustatyta, kaip ir kokia metodika remiantis turėtų būti vykdoma buvusių sodybų paieška, kas yra

pagrindinis sodybos statinys, kaip jis atpažįstamas, nustatomas ir pan.

Tinkamo, aiškaus ir skaidraus teisinio reguliavimo stoka sukuria palankias sąlygas korupcijos

rizikos veiksniams pasireikšti ir jomis naudotis nesąžiningiems subjektams atrandant ir atstatant neva

buvusias sodybas saugomoje teritorijoje.

PASIŪLYMAI

Aplinkos ministerijai bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos

kartu su Kultūros ministerija:

1) Inicijuoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, draudžiančius atstatyti

buvusias sodybas apskritai arba nustatyti laikotarpį, amžiaus ribą, iki kurios egzistavusios sodybos gali būti

atstatomos. Pavyzdžiui, sodybos gali būti atstatomos tik ne anksčiau kaip XX amžiuje egzistavusios, tik

kartografiniais duomenimis patvirtintos ir tiksliai lokalizuotos sodybos.

2) Inicijuoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus draudžiančius kultūros

paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.

38

3) Tobulinti ir keisti Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

nuostatas, reglamentuojančias naujo statinio statybos ir statinio rekonstrukcijos kategorijas, svarstyti

galimybę grąžinti (ar tobulinti) buvusią nuostatą, nurodančią, kad priestato statyba priskiriama naujo statinio

statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10

procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą; rekonstrukcijai –

priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė

kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą.

Arba numatyti kitą alternatyvų teisinį šių kategorijų reglamentavimą, tinkamai ribojantį naują

statybą ypatingai saugomoje kultūros paveldo teritorijoje, rekonstrukcijos projekte kultūros paveldo objektui

numatant tvarkybos dalis su visais paveldosaugos reikalavimais.

39

6. MOTYVUOTOS IŠVADOS

Išanalizavus Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos veiklą leidimų atlikti

archeologinius tyrimus išdavimo organizavimo, archeologinių tyrimų kontrolės, ataskaitų

recenzavimo bei Mokslinės archeologinės komisijos veiklos organizavimo veiklos srityse, darytina

išvada, kad šiose srityse yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

1. Nepakankamas archeologinių tyrimų patikrinimo mechanizmas.

2. Neužtikrinamas skaidrus administracinių nusižengimų nustatymo procesas.

3. Ydingas Mokslinės archeologijos komisijos sudarymo mechanizmas.

4. Mokslinės archeologijos komisijos veikla kelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

5. Nepakankamai skaidrus MAK veiklos organizavimas ir teisinis reglamentavimas: nenustatyta

MAK ir jos narių atsakomybė, kontrolės mechanizmas; nėra ginčų nagrinėjimo ir sprendimų apskundimo

tvarkos; neužtikrinamas pakankamas informacijos apie MAK posėdžius viešumas; nenumatyta galimybė

visuomenės atstovams stebėti MAK posėdžius; nereglamentuotas Leidimų atlikti archeologinius tyrimus

duomenų bazės veikimas.

6. Nereglamentuotas ir neaiškus archeologinių tyrimų ataskaitų recenzavimo procesas.

7. Egzistuoja korupcijos rizika naujos statybos bei rekonstrukcijos projektuose, pasinaudojant

archeologiniais tyrimais.

8. Archeologiniai tyrimai pasitelkiami kaip priemonė įteisinti naujų statinių statybą saugomose

teritorijose, kuriose statyba ribojama.

40

7. PASIŪLYMAI

Siekdami sumažinti korupcijos rizikos veiksnių įtaką leidimų atlikti archeologinius tyrimus

išdavimo organizavimo, archeologinių tyrimų kontrolės, ataskaitų recenzavimo bei Mokslinės archeologinės

komisijos veiklos organizavimo veiklos srityse, Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui

siūlome:

Kultūros paveldo departamentui įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

1) Nustatyti minimalų archeologinių tyrimų patikrinimų skaičių, pvz., ne mažiau kaip 10 proc.,

atsižvelgiant į išduotų archeologinių tyrimų leidimų skaičių ir reguliariai vykdyti jų veiklos patikrinimus.

2) Parengti metodines rekomendacijas ir nustatyti aiškią KPD poziciją bei taikyti vienodą praktiką

pažeidimus padariusių asmenų atžvilgiu, taikant ekonomines sankcijas juridiniam asmeniui ir skiriant

administracines nuobaudas juridinio asmens atstovui ir (ar) fiziniam asmeniui ir kreiptis į Kultūros

ministeriją dėl paveldosaugos specialisto atestato sustabdymo ar panaikinimo.

3) Periodiškai vykdyti KPD teritorinių padalinių vidaus kontrolės priemones administracinės

teisenos vykdymo atžvilgiu ir esant poreikiui teikti metodinę pagalbą šiais aspektais.

Arba numatyti kitus alternatyvius sprendimus išvardintoms problemoms spręsti.

Kultūros ministerijai siūlome įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

1) Svarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą ir nustatyti prievolę kultūros ministrui atsižvelgti

į motyvuotus Paveldosaugos specialistų atestavimo komisijos siūlymus sustabdyti ar panaikinti archeologo

paveldosaugos specialisto kvalifikacijos atestatą.

2) Tinkamai ir laiku naudoti esamą teisinį įrankį ir, esant tam tikriems pažeidimams, kreiptis į

Paveldosaugos specialistų atestavimo komisiją dėl archeologų paveldosaugos specialistų kvalifikacijos

atestato sustabdymo ar panaikinimo; teikti metodines rekomendacijas KPD dėl tinkamo aptariamos

procedūros vykdymo.

3) Iš esmės peržiūrėti ir keisti MAK sudarymo mechanizmą.

4) Svarstyti galimybę atsisakyti archeologų, vykdančių komercinius archeologinius tyrimus,

įtraukimo į MAK sudėtį arba nustatyti reikalavimą įtrauktiems į MAK sudėtį praktikuojantiems

archeologams iki pirmojo MAK posėdžio raštu patvirtinti tokios praktikos atsisakymą.

5) Nustatyti MAK narių atsakomybės taikymo už neteisėtus sprendimus ir sprendimų priėmimo

teisėtumo kontrolės procedūras bei mechanizmus.

6) Nustatyti aiškią ginčų nagrinėjimo tvarką, subjektus bei terminus.

7) Nustatyti prievolę skelbti ne tik MAK posėdžių grafiką, bet ir darbotvarkę.

41

8) Užtikrinti galimybę MAK posėdžius stebėti suinteresuotiems visuomenės atstovams ir su

svarstomais objektais (projektais, pažymomis, ataskaitomis ir kt.) tiesiogiai susijusiems tyrėjams.

9) Spręsti klausimą dėl Leidimų archeologiniams tyrimams vykdyti duomenų bazės įteisinimo ir

teisinio reglamentavimo tobulinimo, parengti ir patvirtinti šios duomenų bazės nuostatus arba ieškoti

alternatyvių sprendimo būdų, kad visuomenei ir archeologų bendruomenei taptų prieinama Mokslinės

archeologijos komisijos veikla ir jos priimami sprendimai, informacija apie atliktus ir (ar) atliekamus

archeologinius tyrimus, jų ataskaitas, jų recenzijas, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento

reikalavimų.

10) Iš esmės peržiūrėti archeologinių tyrimų ataskaitų recenzavimo mechanizmą, jį keisti ir teisės

aktuose nustatyti aiškią ir nedviprasmišką archeologinių tyrimų recenzavimo tvarką, kuri užtikrintų skaidrų

ir greitą recenzavimo procesą.

Arba imtis alternatyvių priemonių, kurios užtikrintų skaidrų archeologinių ataskaitų recenzavimo

procesą, nesuteikiantį galimybės MAK nariams savo nuožiūra, nesant aiškių kriterijų, imtis perrecenzavimo

procedūros ir pan.

11) Spręsti klausimą dėl architektūrinių tyrimų rekonstrukcijos procese ir reglamentuoti šiuos

tyrimus, sudaryti tyrėjų sąrašus ar imtis kitų alternatyvių priemonių, tinkamai ribojančių ir reguliuojančių

nekontroliuojamą rekonstrukcijos procesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijose.

12) Tikslinti Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos

reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-012-12 įsakymu Nr. ĮV-490, pagal šiuo

metu galiojančio reglamentavimo nuostatas.

Arba numatyti kitus alternatyvius sprendimus išvardintoms problemoms spręsti.

Aplinkos ministerijai bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos kartu

su Kultūros ministerija siūlome įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

1) Inicijuoti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, draudžiančius atstatyti buvusias sodybas

apskritai arba nustatyti laikotarpį, iki kurio egzistavusios sodybos gali būti atstatomos. Pavyzdžiui, sodybos

gali būti atstatomos tik ne anksčiau kaip XX amžiuje egzistavusios, tik kartografiniais duomenimis

patvirtintos ir tiksliai lokalizuotos sodybos.

2) Inicijuoti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, draudžiančius kultūros

paveldo objektų teritorijose statyti statinius, kurie nėra susiję su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.

3) Tobulinti ir keisti Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

nuostatas, reglamentuojančias naujo statinio statybos ir statinio rekonstrukcijos kategorijas, svarstyti

galimybę grąžinti (ar tobulinti) buvusią nuostatą, nurodančią, kad priestato statyba priskiriama naujo statinio

statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10

42

procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą; rekonstrukcijai –

priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė

kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą.

Arba numatyti kitą alternatyvų teisinį šių kategorijų reglamentavimą, tinkamai ribojantį naują

statybą ypatingai saugomoje kultūros paveldo teritorijoje, rekonstrukcijos projekte kultūros paveldo

objektui numatant tvarkybos dalis su visais paveldosaugos reikalavimais.

Direktorius Žydrūnas Bartkus

Rengėja Olga Česonienė, tel. 8 706 62 741, el. p. olga.cesoniene@stt.lt

Rengėjos tiesioginis vadovas Vidmantas Mečkauskas, tel. (8 706) 62745, el. p. vidmantas.meckauskas@stt.lt

43

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės

KPD ir KM veiklos srityse

1 priedas

ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ ANALIZUOTI IR VERTINTI TEISĖS AKTAI,

DOKUMENTAI IR INFORMACIJA

1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.

7. Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl Kultūros paveldo objektų ir vietovių

apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais).

8. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ĮV-259.

9. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų

projektų rengimo taisyklės“.

10. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“.

11. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.

12. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų

statybos darbų reglamentai“.

13. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo

taisyklės“.

14. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“.

15. Mokslinės archeologijos komisijos nuostatai, patvirtinti 2020 m. kovo 30 d. kultūros ministro

įsakymu Nr. ĮV-218.

16. Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-012-12 įsakymu Nr. ĮV- 490.

17. Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklės, patvirtintos KPD

direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. Į-204.

18. Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kultūros paveldo

departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-22.

Kiti dokumentai:

1. 2020-02-14 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2020/1-144/3D-413.

2. Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos raštai bei elektroniniu paštu teikta

informacija.

3. Teismų praktika, skundų bei pranešimų informacija, leidimų atlikti archeologinius tyrimus

duomenų bazėje esanti ir kita informacija.

__________________