r

~ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

ŠVIETIMO KOKYBĖS IR REGIONINĖS POLITIKOS DEPARTAMENTAS

Biudžetinė įsta i ga, A. Volano g. 2, O 1516 Vilnius, tel. (8 5) 2 l 9 1225/219 1152, faks. (8 5) 261 2077, el. p.smmin@smm.lt, http://www.smm.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų regi stre, kodas l 88603091.

Atsisk. sąsk . L T30 7300 O l 00 0245 7205 „Swedbank", AB, kodas 73000

PAŽYMA DĖL ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS, ELGESIO IR (AR) EMOCIJŲ IR (ARBA) INTELEKTO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ MOKINIŲ UGDYMO SAVIVALDYBIŲ BENDROJO UGDYMO

MOKYKLOSE

2017-04-24 Nr. KAl-12 Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-793 „Dėl darbo grupės sudarymo", Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus (toliau - RPAS), Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro ir Klaipėdos, Panevėžio, Kauno savivaldybių Pedagoginių psichologinių

tarnybų specialistai 2016 m. lapkričio - gruodžio mėn. bei 2017 m. kovo mėn. atliko patikrą „Įvairiapusių raidos, elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose" 17 bendrojo ugdymo įstaigų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių (l priedas).

Patikros tikslas - įvertinti savivaldybės bendrųjų ugdymo mokyklų bendrosiose ir specialiosiose (lavinamosiose) klasėse besimokančių mokinių, turinčių didelių ar labai didelių SUP dėl įvairiapusių raidos, elgesio ir (ar) emocijų, ir (arba) intelekto sutrikimų, ugdymo prieinamumą (toliau - SUP mokiniai).

Patikros metodai: mokyklos veiklos dokumentų analizė, pamokų stebėjimas ,

ugdymo aplinkų ir ugdymo priemonių apžiūra, pokalbiai su mokyklos vadovais, mokyklos Vaiko gerovės komisijos nariais (toliau - VGK), švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, tėvais .

Teisės aktai: l. LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. V-579 „Dėl

Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

2. LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. V-1775 „Dėl Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

3. LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. V-1229 „Dėl

Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo".

4. LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

5. LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-1215 „Dėl

Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

1

6. LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. V-1795 „Dėl mokinių,

turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo". 7. LR švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. ISAK-614 „Dėl Logopedų

dirbančių mokyklose, bendrųjų pareiginių nuostatų patvirtinimo". 8. LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-2676 „Dėl

Mokyklos specialiojo pedagogo bendrųjų pareiginių nuostatų". 9. LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. ISAK-1548 „Dėl

Mokyklos psichologo bendrųjų pareiginių nuostatų". l O. LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. ISAK-2092 „Dėl

Mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo". 11. LR vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 768 „ Dėl mokyklų, vykdančių

formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo" . 12. LR švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. V-466 „Dėl švietimo

ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d įsakymo Nr. įsak-556 „Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo".

13. 2015 - 2016 ir 2016 - 2017 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai.

14. LR švietimo ir mokslo ministro 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. V-856 „Klasių paskirčių klasifikatorius".

15. LR švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. V-774 „Dėl reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo".

Įgyvendinant valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 metų nuostatų siekį užtikrinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes numatyta maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo aprėptį suteikti palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius. Galiojantys anksčiau minėti teisės aktai apibrėžia SUP turinčių vaikų teisę būti ugdomiems bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais. Pažymėtina, kad pastaruoju metu bendrojo ugdymo istaigose vis labiau plėtojasi vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), integracijos ir inkliuzijos (įtraukiojo ugdymo) procesai. Pagal ŠVIS (Švietimo valdymo infom1acinė sistema) 2016 - 2017 m. m. savivaldybėse įsteigtos 8 specialiosios klasės, skirtos įvai1iapusių raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams. Skirtingų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymasis kartu kuria naują situaciją, kurioje švietimo prieinamumas nėra vien noras mokyti, tai ir galimybė mokytis saugioje, tinkamoje aplinkoje, t. y. aplinkoje, kurioje kiekvienas besimokantysis būtų ugdomas pagal jo galimybes, poreikius bei polinkius. Todėl vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas (savarankiškumas, nepriklausomumas, savo pažinimo proceso kontroliavimas) tampa ne tik švietimo pagalbos specialistų veiklos sritis, betiši procesą itraukiama vis daugiau kitų ugdymo proceso dalyvių, kaip antai, bendrųjų pedagogų, administracijos atstovų, tėvų, vaikų. Vadinasi, ugdymo kontekste ypatingai išauga visų minėtų dalyvių kooperacijos, komandinio darbo, atsakomybių pasidalijimo vaidmuo. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 7 punktas nurodo, kad pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo, profesinio mokymo programas turi būti sudaromos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje mokiniams dėl igimtų ar igytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Tikrinimo metu buvo nagrinėjami šie aspektai: l. Statistinė informacija apie SUP mokinius Nagrinėtose mokyklose iš viso mokėsi 8404 mokiniai. 354 (4,2 proc.) mokiniams

nustatyti dideli ir 41 (0,5 proc.) - labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Pagal turimus raidos sutrikimus SUP mokiniai pasiskirstė: 163 ( 40,5 proc.) turėjo intelekto sutrikimų; 90 (22,8 proc.) -

2

kompleksinę negalią, kurios viena iš negalių yra intelekto sutrikimas (74) arba įvairiapusiai raidos sutrikimai (16); 78 (19,7 proc.) - kompleksinį sutrikimą, kurio vienas iš sutrikimų yra aktyvumo ir / ar dėmesio sutrikimas ( 45), emocijų (26), elgesio (7) sutrikimas; 41 (l 0,4 proc.) - įvairiapusis

raidos sutrikimas; 23 (5 ,8 proc.) - elgesio ir/ ar emocijų sutrikimai. Integruotai bendrosios paskirties klasėse mokėsi 90 (22,8 proc.) specialiųjų ugdymosi

poreikių turinčių mokinių. Visiems nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Didžiuma (29) šių mokinių mokėsi tikrintose Kauno miesto savivaldybės mokyklose. Specialiosiose klasėse

mokėsi 195 (49,4 proc.) mokiniai, iš jų 193 turėjo didelių ir 2 - labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Daugiausia tokių mokinių (79) mokėsi Vilniaus miesto savivaldybės tikrintose mokyklose.

Specialiosiose (lavinamosiose) klasėse mokėsi 64 (15,2 proc.) mokiniai, iš jų - 47 turėjo didelius specialiuosius ugdymosi poreikius ir 17 - labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius.

Socialinių įgūdžių klasėse mokėsi 46 (11 ,6 proc.) mokiniai, iš jų - 24 mokiniams nustatyti dideli ir 22 mokiniams labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Pastarieji mokiniai

,- mokėsi Kauno miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių tikrintose mokyklose. Pažymėtina, kad minėtų savivaldybių mokyklose (išskyrus Kauno Kovo 11- osios gimnaziją, kur II ir lll mokymo metų socialinių įgūdžių ugdymo klasėje mokosi du mokiniai, turintys daugiau negu 21 metus) mokinių amžius atitiko Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 6 punktą, kuriame nurodoma, jog mokiniai, turintys labai didelių ar didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų.

Nustatyta, kad didžiuma mokyklų laikosi Mokyklų Tinklo kūrimo taisyklių 2 priedo reikalavimų ir jungtines klases SUP turintiems mokiniams sudaro iš dviejų arba trijų klasių, tačiau

pastebėta, kad Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje ir Klaipėdos r. Gargždų „Kranto" gimnazijoje jungtinės klasės sudarytos iš 6 klasių. Pastebėta, kad komplektuojant klases dalis mokyklų neatsižvelgė į PPT pažymose pateiktas rekomendacijas, pavyzdžiui, Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykloje l mokinys ugdomas pagal pritaikytą bendrąją programą, nors turėtų būti ugdomas pagal individualizuotą; Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje 2 mokiniai neturi būti ugdomi specialiojoje jungtinėje klasėse, nes jiems nėra nustatyta negalia dėl intelekto sutrikimo ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai , kad Kauno miesto savivaldybės taryba tik 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-572 patvirtino Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos nuostatus, kuriuose įteisino pagrindinės mokyklos tipo specialiąją mokyklą, skirtą elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams (l 0.2.2 punktas). 2016-2017 m. m. gimnazija yra suformavusi dvi jungtines (1-2 ir 3-4) elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų klases. Tenka pripažinti, kad dėl objektyvių priežasčių minėtos klasės sukomplektuotos pavėluotai, nes trūko švietimo pagalbos specialistų,

pavėluotai diagnozuoti PPT specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių sutrikimai, nepakankama mokytojų kvalifikacija, komplikuotas bendradarbiavimas su tėvais nukreipiant juos į PPT, pas kitus specialistus ir kt.

2. Mokyklos pasirengimas ugdyti SUP mokinius Mokiniams, turintiems SUP, jų tėvams ir mokytojams ugdymo įstaigos garantuoja

visokeriopą specialistų pagalbą. Nustatyta, kad švietimo pagalbai teikti tikrintose mokyklose 2016-2017 m. m. įsteigti 23,75 specialiojo pedagogo etatai (6 ,3 proc. etato neužimta), 17,25 socialinio pedagogo etatai (2,9 proc. etato neužimta), 26,5 logopedo etatai (5, 7 proc. etato neužimta), 18,25 psichologo etatai (8,2 proc. etato neužimta) ir 62,35 mokytojo padėjėjo etatai (12,0 proc. etato neužimta). Pastebėta, kad daugiausia užimtų yra mokytojo padėjėjų etatų, tačiau jų paslaugų

poreikis nagrinėtose įstaigose yra dar didesnis. Per vienerius mokslo metus (nuo 2015 m. rugsėjo l d. iki 2016 m. rugsėjo l d.) nežymiai didėjo švietimo pagalbos specialistų užimtų etatų skaičius: 3,25 etato specialiojo pedagogo, 3 - mokytojo padėjėjo, 3,75 - logopedo, 1,75 - psichologo ir 0,75

3

- socialinio pedagogo etato. Nors ugdymo įstaigų vadovai pabrėžė, kad trūksta pagalbos specialistų, tačiau iš turimų etatų skaičiaus - 8,44 proc. etatų yra laisvi.

Pastebėta, kad labai skiriasi vienam mokytojo padėjėjo etatui tenkančių mokinių

skaičius. Pavyzdžiui, Klaipėdos r. Gargždų „Kranto" pagrindinėje mokykloje vienam etatui tenka beveik du mokiniai; Jurbarko r. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos specialiojo ugdymo skyriuje nustatyta tik 0,5 etato - 29 mokiniams, o Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje

mokykloje - 13 mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir ugdomiems bendrojo ugdymo klasėse skirta tik 0,5 mokytojo padėjėjo etato.

Išsiaiškinta, kad ne visose įstaigose suformuotos pilnos sudėties specialistų komandos: specialiojo pedagogo pagalba nėra teikiama Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinėje mokykloje, nes mokyklos vadovas specialiojo pedagogo etatą panaudojo papildomai įdarbinęs l asmenį

socialinio pedagogo pareigoms; socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo etatų neturi Vilniaus darželis - mokykla „Vaivorykštė"; socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo ir psichologo -Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos bei Jurbarko r. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos specialiojo ugdymo skyriai.

Pažymėtina, kad pagal PPT rekomendacijas Kauno Kovo 11- osios gimnazijoje nuo 2016 m. rugsėjo l d. įsteigta 0,25 tiflopedagogo ir 0,75 kineziterapeuto etato, tuo tarpu Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos 2 mokiniams nustatyta, jog reikalinga judesio korekcijos specialisto (pedagogo) pagalba, tačiau mokykloje specialisto nėra ir ši pagalba neteikiama. Pastebėta, kad kai kuriose mokyklose švietimo pagalbos specialistai eina kelias pareigas, pavyzdžiui Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykloje l asmuo dirba specialiuoju pedagogu ir logopedu; Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje l asmuo įdarbintas mokytoju specialiojoje klasėje ir 0,5 etato specialiuoju pedagogu.

Gerosios praktikos pavyzdžiu gali būti Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, kuri 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. Tl 1-212 nustatė pagalbos specialistų pareigybių skaičių ne tik švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintiems mokinių skaičiams, bet ir mažesniam ar didesniam mokinių skaičiui, kaip antai, specialiojo pedagogo pareigybė nustatoma: 0,25 etato esant 5-9 vaikams, 0,5 etato - 10-14 vaikų, 0,75 etato - 15- 19 vaikų, l etatas - 20-24 vaikams.

Išnagrinėjus švietimo pagalbos specialistų išsilavinimo dokumentus, nustatyta, kad jų išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka nustatytus teisės aktuose reikalavimus. Pažymėtina, kad specialiosiose, lavinamosiose klasėse dirba specialistai - mokytojai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, baigę specialiosios pedagogikos ir/ar logopedijos studijų programas, įgiję specialiojo pedagogo profesinę kvalifikaciją, išskyrus tai, kad Vilniaus darželyje-mokykloje „Vaivorykštė" specialiąja pedagoge ir logopede dirba mokytoja, kurios kvalifikacija nėra pripažinta Lietuvoje (ŠMM ministro įsakymu); Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykloje - nuo 2016-09-01 pervestas į mokytojo pareigas darbui su specialiojo ugdymo klasės vaikais, mokytojas, studijuojantis Šiaulių universitete Specialiosios pedagogikos nuosekliųjų studijų programos bakalauro studijų 3 kurse; dalis, neturinčių reikiamos kvalifikacijos mokytojų dirba Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje (su specialiosios jungtinės klasės elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais mokiniais).

Pagal Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas privalo būti išklausę specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursus pagal Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2481 „Dėl specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programos patvirtinimo", per metus nuo darbo mokytoju pradžios, jeigu nėra išklausę ne mažesnės apimties (60 valandų arba 2 studijų kreditų) kursų anksčiau arba studijų metu (šis reikalavimas netaikomas mokytojams, baigusiems specialiosios pedagogikos ir (ar) psichologijos studijų programas). Išnagrinėjus mokyklos vadovų, mokytojų asmens bylose esančius dokumentus nustatyta, kad 92 proc. dirbančių mokytojų su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais ir 73,4 proc. tikrintų mokyklų vadovų, jų

4

pavaduotojų ugdymui ir skyrių vedėjų minėtus kursus išklausė, išskyrus Vilniaus darželio­mokyklos „Vaivorykštė" , Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos ir Vilniaus „Medeinos" pradinės mokyklos mokytojus ir vadovus, Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos vadovus.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme nustatyta mokytojo teisė ir pareiga tobulinti kvalifikaciją. Patikros metu buvo analizuotas mokyklos vadovų, mokytojų ir pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimas 2015 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo srityje. Nustatyta, kad švietimo pagalbos specialistų bei specialiųjų klasių mokytojų kvalifikacijos tobulinimas nėra ryškus, nepakankamas dėmesys skiriamas specialiojo ugdymo srities tematikai. Pastebėta, kad teise ir pareiga tobulinti kvalifikaciją SUP turinčių mokinių ugdymo srityje daugiau pasinaudojo mokytojai , dirbantys specialiosiose klasėse nei bendrosiose klasėse integruotai mokantys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Bendrąsias ir specialiąsias pedagogines kompetencijas mokytojai dažniausiai tobulino seminaruose, kursuose, pavyzdžiui, Kauno Kovo 11-osios ir Kauno Aleksandro Puškino gimnazijų bendruomenės klausė seminarus „Mokyklos komandos vaidmuo organizuojant integruotą ugdymą" , ,,Bendravimas ir bendradarbiavimas su SUP turinčių mokinių tėvais" , ,,Kaip ugdyti probleminio elgesio mokinius", „Z karta: iššūkis suaugusiems". Pažymėtina ir Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos mokytojų skleidžiama įtraukiojo ugdymo patirtis Lietuvos ir užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Norvegijos) švietimo srities specialistams bei Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos mokytojų dalyvavimas edukaciniame projekte „Švietimo paslaugų kokybės bendro lavinimo mokyklose vaikams su specialiaisiais poreikiais tobulinimas".

Labai tikslingai kvalifikaciją tobulino Vilniaus Medeinos pradinės, Vilniaus Sausio 13-osios mokyklų specialiųjų ir lavinamųjų klasių mokytojos, Klaipėdos r. Gargždų „Kranto" pagrindinės, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės ir Jurbarko Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos pedagoginiai darbuotojai, dirbantys su didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais.

3. Ugdymo aplinkos pritaikymas ir struktūravimas, aprūpinimas specialiosiomis mokymo(si) ir techninės pagalbos priemonėmis (atsižvelgiant į ugdomų

mokinių sutrikimus ir poreikius) Patikros metu pastebėta, kad mokyklų vadovai skiria dėmesį ir pagal galimybes

stengiasi sudaryti funkcionalią, saugią, estetišką, tinkamą ugdymo procesui aplinką. Nustatyta, kad mokyklose, kur mokiniai , turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra integruoti į bendrąsias klases, ugdymo aplinka pritaikoma minimaliai, t. y. parenkama tinkama sėdėjimo vieta klasėje, kad būtų sumažintas dirgiklių poveikis. Besimokantys bendrosiose klasėse didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai prireikus naudojasi specialiosiomis mokymosi priemonėmis , žemesnių klasių vadovėliais, pratybų sąsiuviniais, pritaikytais vadovėliais ir pratybų sąsiuviniais mokytojų individualiai parengta mokomąja medžiaga. Atsižvelgiant į

mokinių ugdymosi galimybes, parenkamos vaizdinės , grafinės mokymo priemonės. Pastebėta, kad pradinių klasių kabinetai yra geriau aprūpinti specialiosiomis mokymo priemonėmis (paveikslėlių rinkiniais, raidžių loto, įvairiomis dėlionėmis, kortelėmis ir kt.). Šiuose kabinetuose yra poilsio zonos su minkštasuoliais, sėdmaišiais ar kitais baldais, kuriose vaikai galėtų pailsėti , nusiraminti . Vyresnėse klasėse SUP turinčių mokinių veiklos pamokoje nėra specialiai vaizdžiai struktūruoj amos.

SUP turinčių mokinių, ugdomų specialiosiose klasėse, ugdymo aplinka suskirstyta į

ugdymosi ir poilsio zonas. Visų mokyklų specialiosios klasės iš dalies aprūpintos garso ir vaizdo technika (kompiuteriais, multimedija, interaktyviosiomis lentomis, kopijavimo aparatais ir kt.). Pastebėta, kad visose mokyklose pageidaujama modernesnių ir pritaikytų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdymo priemonių. Mokinių mokymui kabinetuose naudojamos infonnacinės technologijos: kompiuteriai, daugialypės terpės , spausdintuvai, mokomosios programos, esančios CD formatu, kompiuterių laikmenose. Pamokų, užsiėmimų metu naudojami ne tik vadovėliai, pratybos, bet ir įvairūs žaidimai (loto, kryžiažodžiai, knygos, dėlionės ir kt.) , IKT

5

(Boardmaker, išmanioji pelė, kompiuteriai, interaktyvios lentos ir pan.), skirtingų programų

elementai (ISADD programa, ABA programos elementai). Mokinys, turintis negalią dėl klausos sutrikimo, surdopedagogo paslaugas bei specialiąsias mokymo(si) ir techninės pagalbos priemones gauna Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje. Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje naujai sukomplektuotoms specialiosios paskirties klasėms (emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems mokiniams) trūksta specialiųjų ir skaitmeninių mokymo priemonių.

Didžiumai specialiųjų klasių mokinių, turinčių negalią dėl įvairiapusiiĮ raidos sutrikimų, ugdymo aplinka yra pagal galimybes pritaikoma ir iš dalies vizualiai struktūruojama (išskiriamos individualios/savarankiškos ir bendros veiklos, laisvalaikio ir kt. erdvės , jos pažymėtos paveikslėliais, simboliais ir užrašais). Mokiniai turi vaizdinę dienotvarkę ir tvarkaraštį, taikomos alternatyviosios komunikacijos priemonės (simboliai ir gestai). Elgesio taisyklės yra pavaizduotos simboliais su užrašais, jos yra ant mokinių stalų, prie atskirų erdvių. Specialiosiose klasėse yra nusiraminimo kampeliai, prireikus mokiniai naudojasi garsą izoliuojančiomis ausinėmis.

Specialiosiose klasėse naudojama vaizdinė medžiaga ir specialiosios mokymo priemonės, kai kuriose klasėse yra kompiuteriai , interaktyvios lentos.

Pagalbos specialistai, mokytojai turi savo kabinetus/klases. Logopedų kabinetuose yra išskirtos vietos tarties korekcijai, rašymo sutrikimams šalinti. Pavyzdžiui , Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje mokiniams su regos negalia sudarytos sąlygos naudotis tiflopedagogo kabinete esančiomis priemonėmis: garsiniu skaičiuokliu, braižykline akliesiems, lenta su gumelėmis,

iškiliaisiais brėžiniais , judamaisiais modeliais, erdviniais kūnais ir t. t. Dalis mokyklų dalyvavo projekte „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros ,

švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas", todėl mokyklų specialistų kabinetai aprūpinti reikalingomis šiuolaikinėmis

mokymo priemonėmis (dėlionės, žaidimai, lavinimo priemonės: ,,Bendraukime paveikslėliais",

„Smėlio terapija", ,,Loginė lenta", kompiuterinės mokomosios programos), modernizuotos specialistų darbo vietos, sudarant palankią ugdymo(-si) aplinką specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių ugdymui.

Iš pokalbio su mokyklų vadovais ir apžiūrėjus mokyklų ugdymo(si) aplinkas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymui nustatyta, kad nagrinėtų mokyklų

bendruomenių pastangomis kuriama aplinka yra priimtina, tačiau to nepakanka - mokykloms reikia papildomų finansų tikslingam ir sistemingam edukacinių erdvių atnaujinimui pastato viduje: grindims, sienoms, luboms, langams atnaujinti, tai suteiktų didesnio jaukumo. Įstaigose trūksta

mokymo priemonių mokiniams, turintiems intelekto sutrikimą (spalvotu ir aiškiu didesniu šriftu parašytų vadovėlių ir pratybų, lavinamųjų ir mokomųjų priemonių, įvairių matematikos ir kalbos ugdymo priemonių; kompiuterinių programų, metodinių priemonių, skirtų naudoti per logopedines pratybas (pvz.: įvairios dėlionės, didaktiniai kortelių žaidimai) ir kt.) . Pastebėta, kad kai kurioms mokykloms išlieka kompensacinės technikos poreikis: keltuvo, lifto, vežimėlių su darbastaliais ir kt. Mokyklų vadovų teigimu, siekiant tinkamai paruošti mokinius savarankiškam gyvenimui , mokyklose reikalingos patalpos bei priemonės (maisto ruošimo įrengimai , skalbyklos ir kt.) , o gerai savijautai palaikyti - relaksacijos kambariai , masažo kabinetai.

4. Mokymo sutartys (kaip sutartyje atsispindi švietimo pagalbos teikimas) Visose tikrintose mokyklose buvo peržiūrėtos SUP turinčių mokinių asmens bylos ir

mokymo sutartys. Tikrintose mokyklose vadovaujantis Nuosekliojo mokymo pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu (LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija) 13 p. asmenims priėmimas mokytis įfonninamas Mokymo sutartimi. Mokyklos yra parengusios Vaikų iki 14 metų priėmimo į mokyklą sutartis, jos pasirašytos įstaigos vadovo su mokinių tėvais (globėjais). Didžiuma mokymo sutarčių tipinės , jas sudarant neįteisinti mokyklos ir tėvų (globėjų/rūpintojų) įsipareigojimai užtikrinti mokinių ugdymosi / mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius, kaip to reikalauja Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo 4 punktas.

6

Švietimo teikėjas (mokykla) įsipareigojo sudaryti sąlygas tenkinti mokinio saviraiškos poreikius, užtikrinti jiems tinkamas mokymosi sąlygas ir suteikti socialinę pedagoginę, specialiąją, logopedo, psichologinę ar prireikus pirmąją medicinos pagalbą. Pastebėta, kad konkreti pagalba individualiam SUP turinčiam mokiniui sutartyse nenumatyta, išskyrus Kauno Kovo 11- osios gimnazijos Mokymo sutartis, kur konkreči ai nurodyta, kokie specialistai teiks pagalbą mokiniui , o Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos Mokymo sutartyse nurodyta, kad mokslo metų eigoje specialiosios klasės mokiniai gali būti perkelti į bendrojo ugdymo klasę atsižvelgiant į pagalbos specialisto rekomendacijas ir tėvų pageidavimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma mokymo sutarčių kokybė yra nepakankama: sutartys sudarytos šešerių metų laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, ar mokinys mokosi penktoje, ar dešimtoje klasėje, mokyklos įsipareigojimai SUP mokiniams yra tapatūs su įsipareigojimais kitiems mokyklos mokiniams, pvz., budėti klasėje, koridoriuje, valgykloje, renginiuose, nors specialiųjų klasių mokiniai į budėjimą neįtraukiami ; padėti pasirengti mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, nors SUP mokiniai, mokęsi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, nebus ugdomi pagal vidurinio ugdymo programą. Pasitaikė nemažai atvejų, kada mokinių mokymo sutartyse įrašyti neteisingi vaikų vardai , ugdymo programų kodai , neįrašyta sutarties pasirašymo data ir sutarties numeris arba mokinių asmens bylose nerasta mokymo sutarčių, netinkamai įrašyti ugdymo programos kodai.

Mokyklų vadovams buvo siūlyta inicijuoti mokymo sutarties turinio atnaujinimą, o mokiniams, kurie ugdomi pagal individualizuotą programą, parengti kokybiškai naują mokymo sutartį, praplečiant ir patikslinant mokyklos įsipareigojimus dėl pagalbos mokiniams teikimo, mokinių pasiekimų vertinimo, tėvų informavimo, taip pat įteisinant susitarimus su tėvais dėl

ugdymo organizavimo. 5. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudėtis ir veikla Visų tikrintų įstaigų vadovai, vadovaudamiesi LR švietimo ir mokslo ministro 2011

m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", sudarė Vaiko gerovės komisijas (toliau - VGK). Patikrinimo metu susipažinta su Vaiko gerovės komisijos dokumentais, jų veikla, darbo organizavimu. VGK narių skaičius įvairus - nuo 7 iki 15 asmenų. Nustatyta, kad sudarant komisijas anksčiau minėto dokumento 6 p. nuostatų, t. y. kad komisijos sekretorius nėra komisijos narys, nesilaikė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės , Vilniaus Medeinos pradinės ir VDU „Atžalyno" progimnazijos vadovai.

Pažymėtina, kad VGK dirba 177 nariai, iš jų 33 (18,6 proc.) mokyklų administracijos atstovai , 51 (28 ,8 proc.) pedagoginis darbuotojas, 83 ( 46,9 proc.) pagalbos mokiniui specialistai , 10 (5 ,6 proc.) kitų atstovų besirūpinančių vaiko gerove (tėvai, mokiniai, viešosios policijos skyrių specialistai). Dažniausiai komisijoms vadovauja mokyklos administracijos atstovas arba pagalbos specialistas. Dauguma (95 proc.) VGK narių yra įgiję aukštąjį universitetinį, 3 proc. - aukštąjį neuniversitetinį, 2 proc. - aukštesnįjį išsilavinimą. VGK turi patvirtintus darbo reglamentus, išskyrus Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos VGK. Komisijų posėdžiai vyksta reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Išnagrinėjus VGK posėdžių protokolų medžiagą ir priimtus nutarimus išryškėjo

posėdžiuose svarstyti klausimai, susiję su mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pirminiu vertinimu, individualizuotų programų sudarymu, mokymo(si), ugdymo planų koregavimu, individualių pamokų tvarkaraščių sudarymu, konsultavimo ir pagalbos teikimu tėvams , įvardintos

veiklos priemonės ir būdai , atlikimo koordinatoriai ir pagalbą teikiantys specialistai , tačiau

neįvardijami atsakingi asmenys, užduočių atlikimo data. Tenka konstatuoti , kad specialiųjų klasių mokinių ugdymosi poreikiai , programų individualizavimo aspektai, mokinių pasiekimai, pagalbos veiksmingumas ir kiti aktualūs mokinių ugdymosi klausimai nagrinėjami neišsamiai : nepakankamai atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichikos ir fizinius ypatumus, sveikatos būklę,

specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko ir tėvų interesus ir lūkesčius , socialinę aplinką ir kitas

7

r

aplinkybes, nors vadovaujantis Mokyklų Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu komisija turi analizuoti teikiamos švietimo pagalbos konkrečiam mokiniui veiksmingumą, prireikus koreguoti švietimo pagalbos priemonių teikimą, teikti rekomendacijas pedagogams, tėvams dėl specialiojo ugdymo būdų, metodų, trukmės, priemonių

naudojimo, organizuoti ir koordinuoti ugdymo programų pritaikymą ir kt. VGK komisijų

dokumentų analizė parodė, kad mokyklos nenusistato prioritetų, kokiems SUP mokiniams, ar jų grupėms bus teikiama pagalba, koks bus jos intensyvumas, stokojama nuoseklios, aiškios konsultavimo sistemos, tolesnio mokinio pažangos projektavimo. Pavyzdžiui, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno" progimnazijoje teikiama specialioji, psichologinė pagalba vertinama gerai, tačiau specialioji pedagoginė pagalba daliai progimnazijos mokinių teikiama nesistemingai. Progimnazijoje išorinė pagalba teikiama ir mokytojams, ja naudojasi tik dalis; Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos VGK posėdžiavo kas savaitę spręsdamos emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių mokinių, pagalbos jiems teikimo klausimus ir t.t., tačiau gimnazijos VGK pripažįsta, kad ne visada laiku pavyksta išspręsti SUP turinčių mokinių mokymosi sunkumų atvejus.

Pastebėta, kad svarbiausias dėmesys VGK darbe skiriamas mokiniams, ugdomiems integruotai bendrojo ugdymo bendrosiose klasėse, bei mokinių, turinčių elgesio, mokymosi ir lankomumo problemų, svarstymui ir analizavimui. VGK priimdamos su mokiniu susijusius sprendimus bendradarbiauja su vietos bendruomene, valstybės ir savivaldybių institucijomis, pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis (švietimo pagalbos tarnybomis), nevyriausybinėmis organizacijomis ir kt. Pavyzdžiui, Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos VGK inicijavo kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl papildomo specialiojo pedagogo etato steigimo, į prašymą buvo atsižvelgta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija skyrė

specialiojo pedagogo etatą. Nustatyta, kad dauguma mokyklų VGK teikia siūlymų ir rekomendacijų tėvams ,

mokytojams dėl individualizuotų ir pritaikytų programų rengimo, parenkant mokomąją medžiagą, vadovėlius , organizavo metodinius pasitarimus, vykdė ir tiriamąją veiklą, siekiant ištirti naujai atvykusių mokinių adaptaciją, išsiaiškinti žalingų įpročių paplitimą tarp mokinių, nustatyti klasės psichologinį mikroklimatą, atlikti mokinių tarpusavio santykių tyrimą, mokinių artimos aplinkos tyrimą. Pavyzdžiui , Klaipėdos rajono tikrintų mokyklų VGK inicijavo mokyklos pedagogų,

pagalbos mokiniui specialistų, mokytojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo kursus, konsultavo ir teikė pagalbą tobulinant darbuotojų, dirbančių su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, kompetencijas, organizavo ir koordinavo prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą; Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos VGK parengė lankstinuką, kuriame pateikė rekomendacijas mokytojams, kaip padėti aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turintiems mokiniams pamokų metu; Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos VGK - lankstinuką tėvams „Specialioji (logopedinė) klasė mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų"; Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos VGK pripažino problemą, kad komplektuojant specialiosios paskirties klases mokiniams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų,

tėvai nesilaiko susitarimų dėl lankymosi PPT ir pas psichiatrą, o tai trukdė tinkamai ir laiku sudaryti klases.

6. Pagalbą teikiančių specialistų veikla Tikrintose mokyklose SUP turintiems mokiniams psichologinę pagalbą teikė 18

psichologų, socialinę pedagoginę pagalbą - 19 socialinių pedagogų, specialiąją pedagoginę - 21 specialusis pedagogas, l tiflopedagogas, l surdopedagogas, 29 logopedai ir specialiąją pagalbą - 31 mokytojas padėjėjas. Jų visų veikla reglamentuota: švietimo pagalbos specialistai dirba pagal įstaigų vadovų patvirtintus grafikus ir tvarkaraščius, turi parengtus pareigybių aprašymus, pildo jų veiklos sričiai reikalingus darbo dokumentus (specialiojo pedagogo, logopedo dienynai , psichologinės pagalbos gavėjų registracijos ir individualių psichologinių konsultacijų, socialinio pedagogo teikiamų socialinės pedagoginės pagalbos gavėjų registracijos žurnalai, individualūs

8

užrašai , dienoraščiai, susitikimų, individualių bei telefoninių pokalbių konsultacijų, lankymosi šeimose žurnalai, specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo dokumentai ir kt.), konsultuoja mokytojus, tėvus. Beveik visi yra VGK nariai.

Apžiūrėjus mokyklose švietimo pagalbos specialistų darbo vietas, nustatyta, kad ne visų mokyklų specialistai turi atskirus kabinetus, pavyzdžiui, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje - nėra atskiro specialiojo pedagogo darbo kabineto; Panevėžio A. Karkos pagrindinėje mokykloje - bendras specialiojo pedagogo ir logopedo kabinetas; Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje - bendras psichologo ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kabinetas.

Pagalbą teikiančių specialistų darbo kabinetai atitinka keliamus reikalavimus -aprūpinti baldais, užrakinamomis spintomis konfidencialiai informacijai laikyti, techninėmis ir metodinėmis priemonėmis, kai kuriuose kabinetuose įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos, todėl specialistai naudojasi įvairia programine įranga ir organizacine technika (spausdintuvais, skeneriais, dauginimo technika). Socialiniai pedagogai dirba su Socialinės paramos šeimai informacine sistema (SPIS). Tačiau pastebėta, kad kai kuriose mokyklose specialistų darbo kabinetai yra mažoki, juose negali vykti grupiniai užsiėmimai.

Pagrindinė pagalbą teikiančių specialistų veikla nustatyta tokia: Psichologai atlieka mokinių psichologinį vertinimą bei emocinės mokinių savijautos

tyrimą, bendradarbiauja su mokytojais, tėvais, kitais pagalbos mokiniui specialistais, siekdami išsiaiškinti psichologines problemas, ieško problemų sprendimo būdų, nustato psichologinės

pagalbos poreikį, ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus. Atlieka prevencinę veiklą: rengia individualias rekomendacijas, veda savipagalbos grupes tėvams, skaito paskaitas bendruomenės nariams, ruošia atmintines mokiniams ir tėvams apie SUP turinčių vaikų pažinimą ir ugdymą ir kt., dalyvauja projektinėje veikloje. Pavyzdžiui, 2015 m. Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje organizuotas šešių psichologinių užsiėmimų ciklas tėvams „Hannonijos ir pusiausvyros dėsniai šeimoje", skaitytos paskaitos, pateiktos atmintinės mokytojams ir tėvams (,,Vaiko brandumas ir paruošimas mokyklai", ,,Bendravimo dovana" ir kt.); Klaipėdos r. Gargždų „Kranto" pagrindinėje mokykloje parengta atmintinė mokytojams „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių,

kuriems nustatytas nežymus intelekto sutrikimas, pažinimas ir ugdymas", parengti lankstinukai ,,Psichologinė pagalba telefonu ir internetu „Kaip padėti draugui, kai jam labai sunku?" ir kt.; Jurbarko r. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos specialiojo ugdymo skyriaus mokinių tėvams parengti lankstinukai apie psichoaktyvias medžiagas, jų įtaką jaunam organizmui, parengtas projektas „Mes prieš patyčias".

Specialieji pedagogai atlieka mokinių pedagoginį vertinimą, nustato jų žinių,

mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį, teikia individualią, grupinę pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams įsisavinant ugdymo turinį (specialiojo pedagogo kabinete, klasėse) ,

lavina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių sutrikusias funkcijas atsižvelgdami į mokinio gebėjimus, ugdymo galimybes, mokymosi ypatumus. Padeda mokytojams pritaikyti mokiniams, kuriems paskirta specialioji pedagoginė pagalba, mokomąją medžiagą ir mokymo priemones, rengti mokinių, kuriems paskirta specialioji pedagoginė pagalba, ugdymo programas, teikia metodinę pagalbą mokytojams, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tėvams (globėjams,

rūpintojams) ir kitiems asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems ugdymo procese. Pavyzdžiui, Klaipėdos r. Gargždų „Kranto" pagrindinės mokyklos specialusis pedagogas-logopedas konsultuoja ir padeda mokytojams rengti individualizuotas ir pritaikytas programas, yra parengęs

rekomendacijas šių programų rengimui, tėvams rengia informacinius lankstinukus, konsultuoja juos specialiosios pedagogikos klausimais.

Logopedai teikia logopedinę pagalbą individualių, pagrupinių ir grupinių užsiėmimų metu, konsultuoja mokytojus, tėvus, padeda mokytojams parengti pritaikytas ir individualizuotas ugdymo programas, kartu su specialiaisiais pedagogais rengia ataskaitas apie kiekvieno mokinio pasiekimus, mokytojų metodinėse grupėse aptaria individualizuotų ir pritaikytų programų rengimą ir įgyvendinimą, pildo mokinių kalbėjimo ir kalbos vertinimo korteles, rengia individualius,

9

grupmms darbo planus. Pavyzdžiui, Klaipėdos r. Dovilų pagrindinėje mokykloje, Jurbarko r. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos specialiojo ugdymo skyriaus mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, sudarant ugdymo planą, mokykla skiria laiko specialiosioms pratyboms tarčiai , kalbai ir foneminei klausai lavinti: individualioms ir grupinėms pratyboms, specialiosioms pratyboms mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti.

Socialiniai pedagogai planuoja savo veiklą, atsižvelgdami į mokyklos ypatumus bei mokinių ugdymosi poreikius. Didžiausią savo darbo laiko dalį skiria darbui su mokiniais pačioje mokykloje, mokytojams, klasių auklėtojams, tėvams konsultuoti. Kitą darbo laiką skiria mokiniams lankyti namuose, konsultacijoms su kitais specialistais, tiriamajam ir organizaciniam darbui. Socialinė pedagoginė pagalba planuojama ir vykdoma šiomis kryptimis: konsultavimas, tyrimų organizavimas, socialinių ir gyvenimo įgūdžių fonnavimas, elgesio korekcija, prevencija. Rengia įvairius infonnacinius, prevencinius stendus, inicijuoja ir vykdo bendradarbiavimą su įvairiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, organizuoja įvairius renginius, kuriuose dalyvauja vaikai , turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.

Mokytojo padėjėjai padeda specialiųjų klasių mokiniams pamokų ir pertraukų metu, taip pat teikia specialiąją pagalbą, jei ji paski1ia, mokiniams, ugdomiems bendrosiose klasėse.

Pažymėtina, kad dauguma mokyklų vadovų bei švietimo pagalbos specialistai teigė ,

kad psichologinės , logopedinės , specialiosios pagalbos poreikis yra žymiai didesnis, negu ją gali suteikti specialistai savo darbo laiku.

Pastebėta, kad organizuojant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą trūksta metodikų (rekomendacijų): kaip ugdyti vaikus, turinčius emocijų, elgesio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimų; kaip dirbti su autizmo spektro sutrikimų turinčiais mokiniais; kaip dirbti su mokiniais, turinčiais intelekto sutrikimą; metodikų ir priemonių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių socialiniams įgūdžiams lavinti.

7. Ugdymo turinio įgyvendinimas, programų pritaikymas ir individualizavimas, mokymosi pasiekimų vertinimas

Nustatyta, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas organizuojamas vadovaujantis 2015-2016 ir 2016-2017 m. m. pradinio ugdymo programos Bendruoju ugdymo planu ir 2015-2016 ir 2016- 2017 m. m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais. Mokyklų ugdymo planai parengti remiantis Bendraisiais ugdymo planais bei patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Ugdymo planuose numatomas optimaliausias pamokų skaičius, ugdant didelių, labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių

turinčius mokinius. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ugdomi pagal pritaikytas bendrąsias, individualizuotas programas, specialiosiose klasėse pagal socialinių įgūdžių ugdymo programas. Mokiniai, turintys negalią dėl intelekto sutrikimo, ugdomi pagal individualizuotas programas, jiems rengiamas individualus ugdymo planas. Jose numatyti paprastesni , įgyvendinami tikslai ir siekiai, numatytos mokymo strategijos. Siekiama nuoseklaus mokymo ir mokymosi tęstinumo individualizuojant programas, atsižvelgta į tėvų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Dauguma programų

individualizuojama atsižvelgiant į mokinių gebėjimus - parenkamas turinys, taikomi jiems tinkami ugdymo būdai ir metodai, pritaikomas ugdymosi pasiekimų vertinimas, tačiau pasitaikė atvejų, kada mokyklose pildomos individualizuotų programų formos nepakankamai informatyvios, jose nenurodomas individualizuoto ugdymo turinys, individualūs ugdymo tikslai, uždaviniai. Pastebėta, kad kai kurių mokyklų ugdymo planų teikiamos galimybės ugdant didelių ir labai didelių SUP turinčius mokinius panaudojamos nepakankamai (ugdymo planas nekeičiamas , nekoreguojamas dalykų programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius). Analizuojant ugdymo planus ir programas, stebima, jog mokymo turinys nepakankamai susietas su mokinių asmenine patirtimi, poreikiais, interesais, gebėjimais , menkai siejasi su praktine ir darbine veikla. Iš pokalbių su mokyklų vadovais, bendruomenės nariais paaiškėjo , kad mokyklose ieškoma būdų mokymosi motyvacijai stiprinti, pasitikėjimui savimi ugdyti .

10

Stebėtų pamokų metu mokiniams buvo sudaroma galimybė aktyviai dalyvauti, atlikti įvairias užduotis, atsakyti į klausimus, skatinamas pageidaujamas elgesys, daug dėmesio skiriama emocijoms valdyti, socialiniams įgūdžiams fonnuoti. Pastebėta, kad mokytojai ir pagalbos specialistai stengiasi atsižvelgti į individualius mokinių ugdymosi poreikius, pateikti užduotis, kurios atitinka mokinio gebėjimus, geba naudoti kuo įvairesnius metodus ir būdus, siekia sukurti tinkamą mikroklimatą. Tačiau jiems vis dar trūksta užduočių individualizavimo ir diferencijavimo pamokose įgūdžių, retai fiksuojama asmeninė mokinio pažanga, mokiniai nepakankamai skatinami savarankiškai įsivertinti savo išmokimą pamokose. Pamokų stebėjimų metu buvo matyti, kad dalis mokytojų vis dar nėra pasiruošę prisiimti didesnę atsakomybę už mokinių, turinčių SUP, ugdymo proceso veiksmingumą, rezultatus ir pasekmes, stokojama gebėjimų pritaikyti SUP mokiniams mokymo medžiagą, individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą, vertinimą, mokymosi tikslus, lanksčiai organizuoti ir koordinuoti klasės darbą skirtingiems mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti. Daugumoje pamokų dominavo dėmesys trumpalaikiams tikslams, ugdymo turinio išdėstymui ir žemesnio lygio užduočių atlikimui mažiau siejant jas su gyvenimiškų įgūdžių ugdymu ir žinių taikymu kasdieniniame gyvenime, todėl buvo sunkiau pastebėti mokinių daromą pažangą.

Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami pagal mokyklų pasirinktą vertinimo sistemą. Mokiniai, kurie mokosi pagal individualizuotas programas, vertinami atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, planuojamą pažangą. Dauguma mokyklų naudoja vertinimo būdus - pažymiai, vertinimo įrašai, ,,įskaityta", ,,neįskaityta". Susitikimo metu su specialiųjų klasių mokinių tėvais buvo pageidaujama, kad mokinių pasiekimams vertinti būtų parenkami būdai, kurie suteiktų

išsamesnės infonnacijos apie mokinių žinias, gebėjimus. 8. Mokyklos bendradarbiavimas su SUP turinčių mokinių tėvais (Tėvų

dalyvavimas VGK ir kituose posėdžiuose, svarstant šių vaikų ugdymosi klausimus, sudarant ugdymo planus ir programas aptariant pasiekimų

vertinimą ir ugdymosi pasiekimus). Tikrintų mokyklų ir mokinių šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama dauguma

mokyklų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Nustatyta, kad vyrauja du bendradarbiavimo (tarp mokyklos ir šeimos) lygiai: institucinis ir individualus. Tėvai vertina tikslinius individualius susitikimus su pagalbos mokiniui specialistais, mokytojais, nes, jų nuomone, tokie kontaktai sudaro galimybę saugioje aplinkoje išsiaiškinti visus rūpimus klausimus. Pavyzdžiui, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos bendruomenė laikosi nuostatos, kad kokybiškas tėvų informavimas pripažįstamas kaip svarbus paramos seimai veiksnys. Mokyklos taiko ir tradicinius bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais būdus: pagalbos specialistai, klasių vadovai informuoja tėvus apie vaikų mokymosi rezultatus ar problemas, keičiasi informacija VGK posėdžių, tėvų susirinkimų metu.

Išsiaiškinta, kad tėvų įtraukimo į ugdomąjį procesą sritis išlieka tobulintina sritimi visose tikrintose mokyklose. Mokyklų pedagogų, administracijos teigimu, pačių tėvų teigimu, jie yra pasyvūs stebėtojai, o ne aktyvūs dalyviai, tačiau tėvų didesnis įsitraukimas stebimas nefonnaliojo švietimo srityje - šventėse, projektuose, parodose ir kt.

Pastebėta, jog pasigendama specialistų komandų ir tėvų susitikimų, siekiant aptarti mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, pasiekimų vertinimą, programų individualizavimą bei kitus ugdymo aspektus. Pokalbio metu mokinių tėvai teigė, jog trūksta infonnacijos apie pasiekimų vertinimą, mokymosi tęstinumo galimybę mokiniams baigus ugdymo programą, išreiškė

susirūpinimą dėl mokinių pavėžėjimo, pagalbos specialistų trūkumo, dėl patalpų trūkumo, nėra nefonnaliojo ugdymo būrelių ir t.t.

Pastebėti ir geros praktikos pavyzdžiai, Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos tėvai daug bendradarbiauja tarpusavyje, yra sukūrę tėvų savipagalbos grupę, kurioje neįgalius vaikus auginantys tėvai keičiasi informacija, patirtimi, žiniomis, nuomonėmis; Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos ir Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos mokinių tėvai teigiamai vertina mokyklos mikroklimatą, nes specialiųjų klasių

mokiniai mokykloje neskriaudžiami, nepatiria patyčių.

11

9. SUP mokinių dalyvavimas mokyklos bendruomenės gyvenime (bendri renginiai, veiklos, savanorystė ir kt.)

SUP turinčių mokinių dalyvavimas mokyklos bendruomenės gyvenime yra sistemiškai planuojamas ir įgyvendinamas. Mokiniai skatinami nuolat dalyvauti įvairiuose konkursuose, projektuose, labdaros akcijose, varžybose, valstybinėse šventėse, tradiciniuose renginiuose, vasaros stovyklose ir pan. Pokalbiuose su mokyklų bendruomenių atstovais, bei išanalizavus NMVA Išorės vertinimo ataskaitas ir mokyklų veiklos dokumentus išsiaiškinta, kad tikslingas bendradarbiavimas, integruojant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, padeda telkti bendruomenes, turtina jų bendrakultūrinį gyvenimą. Ugdymo įstaigose kuriamos ir puoselėjamos savitos tradicijos, švenčiamos valstybinės, religinės ir tradicinės šventės , organizuojamos mokinių kūrybinių darbų parodos, mugės , sporto varžybos, literatūriniai ir muzikos festivaliai ir pan. Išanalizavę mokyklos veiklos planus, organizuotus renginius, interneto svetainių informaciją, pastebėjome, kad mokytojai vykdydami įvairias veiklas įtraukia ir SUP turinčius mokinius, pavyzdžiui, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos SUP turintys mokiniai dalyvauja bendruose mokyklos renginiuose, nes gimnazija orientuojasi į visus, įvairiausių skirtybių, poreikių turinčius , mokinius; Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno" progimnazijos SUP turintys mokiniai dalyvauja kultūrinėje-pažintinėje­sportinėje veikloje: lanko muziejus, vyksta į ekskursijas, dalyvauja mokyklos sp01io šventėse ;

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos mokiniai įtraukiami į tradicinius renginius, kaip antai Rugsėjo 1-osios, sporto, Mokytojų dienos šventes.

Dauguma mokyklų vykdo pilietiškumo projektus: ,,Sugrįžkite į Lietuvą", ,,Mes esame lietuviai", šeimų talkos „Darom 2015", akcija „Tūkstantis gervelių", savanorystės veikla „Tu ir aš -kartu mes galia", kapinaičių tvarkymas ir pan. Pavyzdžiui, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės

mokykla nuo 2007 m. dalyvauja TV3 labdaros projekte „Išsipildymo akcija", Jurbarko Smalininkų technologijų ir technologijų verslo mokyklos specialiojo ugdymo skyriaus mokiniams skirti projektai: ,,Atmintis gyva, nes liudija", Talentų šou, ,,Solidarumo bėgimas", organizuojama kasmetinė konferencija - festivalis pagalbos mokiniui specialistams, mokytojams, mokiniams ir tėvams „Saulės vaikai". Smalininkų bendruomenės centras vykdė projektą, dailės terapijos stovyklą „Socialinės atskirties mažinimas ir socialinės integracijos didinimas Smalininkuose besimokantiems sutrikusio intelekto mokiniams" LEADER-14-NEMUNAS-07-109. Vasaros stovyklose vaikams buvo sudarytos galimybės poilsį derinti su skirtingais dalykais: savo ir kitų kultūrų pažinimu, istorija, gamtos mokslais, sportu ir menais. Daug dėmesio skirta vaikų kūrybiškumui , pilietiškumui, fiziniam aktyvumui ir komunikabilumui ugdyti.

Vykdomos tęstinės socializacijos, prevencijos, sveikatos stiprinimo programos. Pavyzdžiui, Klaipėdos r. Gargždų „Kranto", Dovilų pagrindinės mokyklos ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija dalyvauja „Antras žingsnis", ,,Olweus" patyčių prevencijos programos įgyvendinime, sertifikuotoje OPKUS programoje; Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės

gimnazijoje įgyvendinama „Lions Quest" gyvenimo įgūdžių programa „Paauglystės kryžkelės", kuri yra pripažinta populiariausia pozityvios prevencijos programa pasaulyje, gimnazija yra lyderė šalyje įgyvendinant šią programą. Gimnazija nuosekliai įgyvendina socialinio - emocinio ugdymo „Lions Quest", ,,Raktai į sėkmę" programas; Kretingos Marijos Tiškevičiūtės pagrindinė mokykla dalyvauja projektuose „Mokėkime pasakyti ne", ,,Antras žingsnis", ,,Aukime sveiki", ,,Zipio draugai", ,,Sveikuolių sveikuoliai", ,,Sveikatiada" ir kt.; Jurbarko Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos specialiojo ugdymo skyriuje vykdomas tęstinis projektas, ,,Maitinkimės sveikiau", konkursas „Sveikuolių sveikuolis", ,,Saugesnio interneto diena", ,,Draugui ištiesk tik švarią ranką" ,

,,Košės diena" ir kt. Tikrintose mokyklose dėmesys skiriamas ir nefonnaliajam švietimui. Atsižvelgiant į

besimokančiųjų galias, sudarytos galimybės mokiniams dalyvauti įvairiuose būreliuose. Tai padeda jiems plėtoti savo kūrybines galias, ugdo kultūrinę, tautinę ir pilietinę savimonę, išryškina polinkius, žadina jų aktyvumą, savarankiškumą, atskleidžia įvairius gebėjimus, moko bendrauti, sudaro sąlygas džiaugtis savo pasiekimais. Pavyzdžiui, Klaipėdos r. Dovilų pagrindinėje mokykloje

12

iš 9 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (80 proc.) lanko meno (keramikos, dailės, ansamblis „Jaunieji dainorėliai", choreografijos), sporto (kvadratas, šaškės, karate), Dovilų etnokultūros centre: ,,Dovix" šokių studija, lėlių teatro ir audėjų būrelių

užsiėmimus; Klaipėdos r. Gargždų „Kranto" pagrindinėje mokykloje l l-oje būrelių dalyvauja 51 proc. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Labiausiai lankomi šie būreliai: gamtos, jaunųjų istorikų, technologijų, menų ( dramos teatro, šokio), robotikos, geologų, futbolo , kultūrizmo ir jaunųjų šaulių; Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje veikiančius penkis SUP mokiniams skirtus būrelius lanko 80,6 proc. specialiojo ugdymo klasių mokinių (muzikos, dailės, keramikos, informacinių technologijų); Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos penkiose neformaliojo švietimo veiklose (sportinių žaidimų, dailės, muzikos, infonnacinių technologijų) dalyvauja 65 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių; Jurbarko r. Smalininkų

technologijų ir verslo mokyklos vienas iš specialiojo ugdymo skyriaus išskirtinumų yra socialinių įgūdžių programa, orientuota į technologinį ugdymą, neformaliojo švietimo pasiūlą

(automobilizmo, kompiuterių, sporto, meninės raiškos: pučiamųjų instrumentų ansamblis, vokalinis ansamblis, teatro, dailės, floristikos, netradicinių meninių technologijų ir pan.), skyriuje ugdomas 41 specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys ir neformaliojo švietimo veikloje iš jų -dalyvauja 87,8 proc. mokinių; Vilniaus Sausio 13-osios mokykloje nuo 2014 m. vykdomos konfliktų prevencijos programos „Taiki mokykla", žalingų įpročių prevencijos programa „Antinikotinis klubas", ,,Mind the Mind - to Combat Stigma of Mental Disorder". Šioje įstaigoje puoselėjamos savitos tradicijos, visi dalyvauja mokyklos bendruomenės akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija", skirtoje laisvės gynėjų dienai, socialinėje akcijoje „Nustokime barti - pradėkime girti" ir kt.; Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje vykdomi projektai: ,,Sėjame gerumą", ,,Jei turi teisių turi ir pareigų", ,,Sportuoju - ugdau valią", ,,Pasimatuok profesiją", akcija „Šypsenėlė" ; Vilniaus darželio-mokyklos „Vaivorykštė" mokiniai dalyvauja projekte „Mano svajonės mokykla", mugėje­renginyje „Rudens vaivorykštė", įstaigos kūrybinių kolektyvų baigiamajame koncerte „Vaivorykštės spalvos", prevenciniame renginyje „Saugus eismas" ir kt.; Vilniaus Medeinos pradinėje mokykloje SUP mokiniai dalyvauja projekte „Būkime pažįstami". Specialiųjų klasių

mokiniai pagal savo galimybes ir gebėjimus įsitraukia ir į kitus mokykloje įgyvendinamus

projektus, pavyzdžiui , projektą „Medeinos skaitykla", tarptautinį projektą „StarT" ; Kauno Kovo 11-osios gimnazijos specialiųjų klasių mokiniai lanko šokio terapijos bei muzikos orkestro „Skambančios spalvos" būrelių užsiėmimus ir kt. Gimnazijos administracijos aktyvi veikla telkia visą bendruomenę, sudaro galimybes pažinti vienam kitą, išbandant naujoves gimnazijoje, pavyzdžiui, neįgaliųjų fizinių pratimų atlikimas kartu su apmokytais šunimis bei individuali mankšta kartu su šunimis suteikia vaikams džiaugsmo, prisideda prie savarankiškumo ugdymo, pasitikėjimo didinimo. Taip pat vykdomas bendradarbiavimas padeda gauti daugiau socialinių

paslaugų (projektas „2016 m. socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje"). 10. Ugdymosi tęstinumo planavimas, profesinis šios grupės SUP turinčių mokinių

orientavimas Profesinis konsultavimas ir informavimas kai kuriose tikrintose mokyklose vykdomas

tinkamai, atsižvelgiant į mokinių amžių ir jų gebėjimus, integruojamas į fom1alųjį ir nefonnalųjį švietimą. Pavyzdžiui, Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje įgyvendinama neformaliojo vaikų ugdymo programa „Žvilgsnis į ateitį" atskirai pagal amžiaus grupes 5-8 ir 1-IV gimnazijos klasėse. Pagal atskirą grafiką kiekvienam mokiniui skirta l O val., šiuos užsiėmimus veda ugdymo karjerai specialistė. Programa, skilia 5-8 kl. mokiniams, padeda išbandyti save įvairiose veiklos srityse, pažinti save, suprasti kiekvieno žmogaus unikalumą, savitumą, įgyti elementarų supratimą apie socialinius ryšius, o 1-IV kl. mokiniai susipažįsta su tęstinio mokymosi galimybėmis , atlikdami testus, užduotis pažįsta savo individualias savybes ir jas vertina atsižvelgdami į karjeros galimybes ir reikalavimus; Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto „Atžalyno" progimnazijos bendrosiose klasėse besimokantiems mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, organizuojamos edukacinės išvykos į policijos nuovadą, šokolado fabriką ir t.t. Profesinis švietimas ir informavimas

13

yra įtrauktas į klasės vadovų planus ir integruotas į kai kurių dalykų pamokas; Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos pradinėse specialiosios paskirties klasėse ( emocijų ir elgesio sutrikimų,

turintiems mokiniams), profesinio orientavimo ugdymas integruojamas į ugdymo procesą;

Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos profesinio orientavimo ir informavimo darbo grupės pateiktame darbo plane yra numatyta padėti mokiniams renkantis tolesnį mokymosi kelią ir profesiją, ugdant karjeros kompetencijas, mokykloje vyksta individualūs pokalbiai profesijos pasirinkimo tema, kasmet SUP turintys mokiniai vyksta į Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centrą; Anykščių Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje yra įkurtas Ugdymo kaijerai centras, kuris mokinius ir tėvus konsultuoja individualiai.

Pažymėtina, kad pagal socialinių įgūdžių ugdymo programas mokiniai ugdomi keturiose mokyklose - Klaipėdos r. Gargždų „Kranto" pagrindinėje mokykloje ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje ir Jurbarko r. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos specialiojo ugdymo skyriuje. Šiose įstaigose Profesinis orientavimas vyksta lankant neformaliojo ugdymo būrelius (floristinės kūrybos, technologijų ir kt.), susipažįstant su specialybių atstovais (jiems atvykstant į ugdymo įstaigą,

r mokiniams vykstant į jų darbo vietas), lankantis profesinio ugdymo įstaigų atvirų durų dienose, klasės valandėlių metu vedamais frontaliais ir individualiais pokalbiais, ugdymo karjerai pamokose (atlieka savęs pažinimo testus, diskutuoja apie pasirinkimo galiinybes ir pan.) . Dalis mokinių, mokyklą baigę pagal individualizuotą ugdymo programą, tęsia mokslus profesinėse mokyklose. Mokiniai, kurie buvo ugdomi lavinamosiose klasėse, tęsia mokslus pagal socialinių įgūdžių

programą arba lanko Dienos centrus. Pažymėtina, kad Jurbarko r. Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos specialiojo ugdymo skyriaus mokiniai, baigę socialinių įgūdžių ugdymo programą, gali tęsti mokymąsi pagal virėjo profesinio mokymo programą.

Tačiau kai kuriose mokyklose trūksta rekomendacijų, informacijos apie profesijų

pasirinkimą, apie ugdymo įstaigas siekiant SUP turinčių mokinių ugdymo tęstinumo. 11. Mokyklos ir pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau PPT)

bendradarbiavimas Tikrintų mokyklų bendruomenės yra atviros mokinių problemų atskleidimui,

operatyviam ir sėkmingam jų sprendimui, palaikant sistemingus ryšius su pedagoginių

psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų specialistais. Švietimo įstaigos bendradarbiauja įvairiais klausimais su savivaldybių PPT dėl SUP vaikų komplektavimo, vertinimo, rekomendacijų

įgyvendinimo ir kt. klausimais. Tai fiksuota ir Išorinio vertinimo veiklos ataskaitose. Pavyzdžiui, Kauno PPT organizavo konferencijas, skaitė pranešimus pagalbos mokiniui specialistams, mokytojams aktualiomis temomis: ,,Kompleksinės švietimo pagalbos teikimas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių Kauno ugdymo įstaigose", ,,Švietimo pagalba Kauno miesto mokiniams", ,,Kauno PPT veiklos apibendrinimas ir perspektyvos", daug dėmesio skyrė Kauno miesto švietimo įstaigų vadovų informavimui, pavyzdžiui, buvo atlikta analizė apie SUP poreikių patenkinimo galimybes Kauno miesto mokyklose; numatytos švietimo pagalbos mokiniams ugdymo įstaigose kokybės gerinimo priemonės 2016 m., PPT bendradarbiavimo su VGK tobulinimo darbai, siekiant aukštesnių SUP turinčių mokinių pasiekimų 2017 m.

Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos specialistai teikė konsultacijas steigiant mokyklose specialiąsias klases, nuolat konsultavo mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, padeda mokytojams sudaryti ugdymo planus, elgesio korekcijos sistemas, kartu su mokyklos bendruomene sprendžia iškilusias problemas. Tikrintų Vilniaus miesto mokyklų vadovai , švietimo pagalbos specialistai aktyviai bendradarbiauja su tarnybos specialistais, konsultuojasi iškilus įvairioms problemoms, dalyvauja metodinių būrelių veikloje, įvairių atvejų aptarimo grupėse.

Klaipėdos r. PPT, Anykščių r. Švietimo pagalbos tarnybos specialistai organizuoja išvažiuojamuosius posėdžius į mokyklas, vyksta specialistų konsultacijos dėl atskirų atvejų

14

r

(konkrečių mokinių ugdymo) dalykų mokytojams, klasių vadovams, mokinių tėvams bei švietimo pagalbos specialistams.

Panevėžio miesto PPT organizavo išvyką miesto mokyklų specialistams į Šiaulių specialiojo ugdymo centrą dėl įvairiapusių raidos sutrikimų vaikų ugdymo.

12. Švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų bendradarbiavimas mokykloje. Tikrintos mokyklos siekia įgyvendinti komandinio bendradarbiavimo nuostatas su

švietimo pagalbos specialistais, mokytojais, mokytojų padėjėjais. Pavyzdžiui, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos administracija, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai sistemingai analizuoja bendradarbiavimo ypatumus ir, jų teigimu, praktinėje veikloje komandinio darbo kolegialų

grįžtamąjį ryšį įgyvendina daugiau nei 30 proc. bendruomenės narių. Iš gimnazijos veiklos dokumentų išsiaiškinta, kad mokytojai ir pagalbos specialistai yra susipažinę su IQES asmeninės pažangos vertinimo ir įsivertinimo instrumentais, tačiau juos savo darbe taiko nesistemingai. Gimnazijos bendruomenės nariai, mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai pripažįsta, kad būtinas komandinis bendradarbiavimas, nes gimnazija siekia sisteminio požiūrio į pagalbos teikimo tobulinimą. Pozityvu, kad gimnazijos įvairiapusiai ryšiai su įvairiomis įstaigomis , socialiniais pa1ineriais sudaro galimybę plėsti akiratį, stiprinti mokytojų ir pagalbos specialistų komunikavimo kompetencijas. Kauno Kovo 11-osios gimnazijos mokytojai įgyvendina mokymosi sėkmės ir galimybių kiekvienam vaikui ugdymo sistemą, paremtą inkliuzinio (įtraukiojo) ugdymo vertybių nuostatomis. Specialistai mokytojams kompetentingai atsako į ugdymo procese kylančius

klausimus, pagal poreikį konsultuoja mokytojus, mokymo medžiagos bei priemonių pritaikymą, kompensacinės technikos naudojimą, mokinio savarankiškumui svarbių įgūdžių formavimą.

Išsiaiškinta, kad švietimo pagalbos specialistai ir mokytojai bendradarbiauja, atlikdami tyrimus, organizuodami seminarus, metodines veiklas, diskusijas, bendrus projektus, apklausas, tyrimus, veiklos vertinimą ir įsivertinimą, rengia rekomendacijas klasių auklėtojams , pradinių klasių

mokytojams, dalinamasi gerąja patirtimi ir dalyvaudami VGK veikloje. Pavyzdžiui, Vilniaus Medeinos pradinė mokykla yra patvirtinusi Problemos aprašymo fonną, kurioje klasės vadovas aprašo konkretų su mokinio mokymuisi ir/ar elgesiu susijusį atvejį, kokius metodus taikė, kurie pasitvirtino, o kurie ne ir kreipiasi į VGK; Vilniaus Sausio 13-osios mokyklos mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimas vyksta per VGK ir pamokų stebėjimo metu ir t.t; Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinėje bei Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklose vyksta nefonnalūs švietimo pagalbos specialistų švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų susitikimai, kuriuose aptariamos ir planuojamos veiklos.

Švietimo pagalbos specialistų teigimu, bendradarbiaujant kartu priimami svarbūs sprendimai, dalijamasi atsakomybe, keičiamasi informacija, ieškoma naujų galimybių, sunkumams operatyviai pašalinti. Pastebėta, kad tikrintose mokyklose pagrindiniu bendradarbiavimo proceso koordinatoriumi yra socialinis pedagogas, ir visiems pagalbą teikiantiems specialistams aiškiai reglamentuoti vaidmenys ir atsakomybė.

Tačiau kai kuriose tikrintose mokyklose švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų bendradarbiavimas tobulintinas.

MOKYKLŲ VADOVŲ PASTEBĖJIMAI, SIŪLYMAI

1. Trūksta vadovėlių ir specialiųjų mokymo priemonių mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą (ugdomiems pagal individualizuotas programas), kurie ugdomi bendrosios paskirties klasėse (turimi vadovėliai yra moraliai pasenę).

2. Mokyklų vadovų teigimu, logopedams įvertinti pinnokus, ir juos įtraukti į duomenų bazę, kaip reikalaujama iki rugsėjo 6 dienos yra sudėtinga. Reali data galėtų būti rugsėjo 15- 20 d.

3. Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje mokiniai pavežami mokykliniu autobusiuku, tačiau Specialiojo ugdymo skyriaus mokiniams reikalingas specialus transportas neįgaliesiems pavėžėti.

15

4. Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje reikalinga rampa/keltuvas mokiniams su judėjimo negalia (šiuo metu judant iš vieno aukšto į kitą, vaiką perneša suaugusieji).

5. Nepakanka kvalifikacijos tobulinimo renginių mokytojams, susijusių su dėstomu dalyku, nes netenkina dalykinių kvalifikacijos renginių pasiūla (pvz., matematikos, lietuvių k. dėstymo metodika ir kt.) . Dauguma tokių renginių skirta bendrosioms kompetencijoms plėtoti darbe su SUP turinčiais mokiniais.

IŠVADOS

l. Nagrinėtose mokyklose iš viso mokėsi 8404 mokiniai. 354 (4,2 proc.) mokiniams nustatyti dideli ir 41 (0,5 proc.) - labai dideli specialieji ugdymosi poreikių lygiai. Integruotai bendrosios paskirties klasėse mokėsi 90 (22,8 proc.) specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, specialiosiose klasėse - 195 (49,4 proc.) mokiniai, iš jų 193 turėjo didelių ir 2 - labai didelių ugdymosi poreikių, specialiosiose (lavinamosiose) klasėse - 64 (15 ,2 proc.) mokiniai , iš jų 47 turėjo didelius ugdymosi poreikius ir 17 - labai didelius ugdymosi poreikius, socialinių įgūdžių klasėse mokėsi 46 (11,6 proc.) mokiniai, iš jų 24 mokiniams nustatyti dideli ir 22 mokiniams labai dideli ugdymosi poreikiai.

2. Tikrintose mokyklose švietimo pagalbai teikti 2016 - 2017 m. m. įsteigti 148, l O etatų, iš jų -23,75 specialiojo pedagogo etatai, 17,25 socialinio pedagogo etatai, 26,5 logopedo etatai, 18,25 psichologo etatų ir 62,35 mokytojo padėjėjo etatai, tačiau - 8,44 proc. etatų yra neužimti.

3. Švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų, dirbančių specialiosiose klasėse, išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus.

4. 92 proc. dirbančių mokytojų su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir 73,4 proc. tikrintų mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir skyrių vedėjų išklausė Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursus mokytojams pagal Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programą.

5. Nepakankamas dėmesys skiriamas mokytojų, dirbančių su SUP turinčiais mokiniais, kvalifikacijai tobulinti.

6. Mokyklose, kur SUP mokiniai turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių yra integruoti į bendrąjį ugdymą, mokosi bendrojo ugdymo klasėse. Jiems ugdymo aplinka pritaikoma minimaliai. Specialiųjų klasių mokiniams, turintiems negalią dėl įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymo aplinka pagal galimybes pritaikoma ir iš dalies vizualiai struktūruojama (išskiriamos individualios / savarankiškos ir bendros veiklos, laisvalaikio ir kt. erdvės, jos pažymėtos paveikslėliais, simboliais ir užrašais).

7. Didžiuma mokymo sutarčių tipinės, jas sudarant neįteisinti mokyklos ir tėvų (globėjų/rūpintojų) įsipareigojimai užtikrinti mokinių ugdymosi l mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą,

atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius, kaip to reikalauja Mokinių, turinčių

specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo 4 punktas. 8. Nagrinėtose mokyklose Vaiko gerovės komisijose dirba 177 nariai, iš jų 33 (18,6 proc.)

mokyklų administracijos atstovai, 51 (28,8 proc.) pedagoginis darbuotojas, 83 (46,9 proc.) pagalbos mokiniui specialistai, l O (5,6 proc.) kitų atstovų, besirūpinančių vaiko gerove (tėvai ,

mokiniai, viešosios policijos skyrių specialistai). 9. Mokyklų Vaiko gerovės komisijų priimti sprendimai dėl švietimo pagalbos teikimo, jos

veiksmingumo, švietimo pagalbos priemonių teikimo koregavimo konkrečiam mokiniui nagiinėjami neišsamiai, minimaliai analizuojamas ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas.

10. Ugdymo plano teikiamos galimybės ugdant didelių ir labai didelių SUP turinčius mokinius panaudojamos nepakankamai (ugdymo planas nekeičiamas, nekoreguojamas dalykų programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius).

16

11. Nagrinėtose mokyklose SUP turintiems mokiniams psichologinę pagalbą teikė 18 psichologų, socialinę pedagoginę pagalbą - 19 socialinių pedagogų, specialiąją pedagoginę - 21 specialusis pedagogas, 1 tiflopedagogas, l surdopedagogas, 29 logopedai, specialiąją pagalbą - 31 mokytojas padėjėjas . Specialistų veikla reglamentuota, dauguma darbo kabinetų atitinka keliamus reikalavimus, pagal galimybes modernizuotos.

12. Visose tikrintose mokyklose SUP turintiems mokiniams sudarytos galimybės dalyvauti neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, vykdomosiose prevencinėse programose, projektuose.

13. Stinga koncentruotos informacijos tėvams apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, pagalbą tėvams , nuorodų dėl kreipimosi įvairiais klausimais, rekomendacijų bei informacijos apie ugdymo įstaigas siekiant SUP turinčių mokinių ugdymo tęstinumo ir kt.

SIŪLYMAI

Mokykloms

1. Sudarant klases laikytis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 2 priedo reikalavimų. 2. Mokytojams, mokyklų vadovams tobulinti kompetencijas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo srityje. 3. Atnaujinti mokymo sutarčių turinį.

4. Struktūruoti veiklas vaizdinėmis priemonem1s, esant poreikiui naudoti alternatyviąją komunikaciją ugdant mokinius, turinčius negalią dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. 5. Didinti švietimo pagalbos specialistų atsakomybių pasidalijimo vaidmenį priimant sprendimus VGK dėl konkretaus mokinio: išsamiau analizuoti individualaus vaiko švietimo pagalbos teikimo poreikį, intensyvumą, jos teikimo organizavimo būdus, veiksmingumą pažangai. 6. Įvertinti specialiųjų ugdymo ir mokymo priemonių, reikalingų kokybiškai organizuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, poreikį ir organizuoti aprūpinimąjomis. 7. Užtikrinti pedagoginės psichologinės pagalbos mokytojams, mokiniams ir jų tėvams mokyklose pnemamumą.

8. Išnaudoti visas galimybes siekiant sistemingo mokytojų bei vadovų kvalifikacijos tobulinimo, sklaidos vykdymo. 9. Maksimaliai pagal poreikį išnaudoti ugdymo plano teikiamas galimybes ugdant SUP turinčius mokinius. Skatinti pedagogus diferencijuoti bei individualizuoti mokiniams skiriamas užduotis. Bent dalį užduočių sieti su mokinių turima asmenine patirtimi, interesais, šiuolaikinėmis

aktualijomis. Ugdymo procese naudoti kuo įvairesnius mokymosi būdus, pasitelkti kuo įvairesnes pnemones. l O. Siekti, kad būtų stebima ir fiksuojama individuali mokinių pažanga pamokų metu. Skatinti mokinių savarankišką įsivertinimą (savijautą, žinių įsisavinimą ir kt.). 11. Skatinti tėvų dalyvavimą ne tik papamokinėje veikloje, bet ir ugdymo procese, pasitelkiant skirtingus įsitraukimo būdus (savitarpio pagalbos grupės, diskusijos, paskaitos, mokymai, tėvų dalyvavimas pamokų metu, siūlymų teikimas rengiant programas ir pan.). 12. Dalintis gerąja patirtimi savo įstaigoje (mokytojas-mokytojui; tėvai-mokytojui ir atvirkščiai) bei už jos ribų (bend1i kelių įstaigų renginiai, konferencijos). 13. Pasinaudoti naujai atidaryto Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro Žeimenos skyriaus paslaugomis, skirtomis didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams. (Centras įvairiomis fonnomis (nuotoliniu ir/ar mobilių paslaugų teikimo būdu, konsultacijų fonna) teikia metodinę konsultacinę pagalbą visos Lietuvos vaikams, jų tėvams , juos ugdančioms mokykloms.

17

r-

Savivaldybėms

Užtikrinti mokiniams, turintiems SUP, ugdymo tęstinumą (galimybę gauti kokybišką, jlĮ poreikius atitinkantį ugdymą ir švietimo pagalbąpradinio , pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose).

Švietimo ir mokslo ministerijai

Papildyti Mokytojo padėjėjo pavyzdinį pareigybės aprašymą (2004-12-30 įsakymas Nr. ISAK-2092) numatant reikalavimą mokytojo padėjėjui darbo pradžioje išklausyti nustatytą pedagoginių­psichologinių žinių kursą bei aiškiau nustatyti specialiosios pagalbos gavėjų skaičių etatui ir kt.

Savivaldybėms bei mokykloms pateiktos pažy mos:

l . Pažyma „Dėl įvairiapusių raidos elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje" 2016 m. gruodžio 9 d. Nr. KAl-25 .

2. Pažyma „Dėl įvairiapusių raidos elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo Anykščių Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje" 2016 m. gruodžio 9 d. Nr. KAl-26.

3. Pažyma „Dėl įvairiapusių raidos elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo Klaipėdos r. Dovilų ir Gargždų „Kranto" pagrindinėse mokyklose bei Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklose" 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. KAl-27.

4. Pažyma „Dėl įvairiapusių raidos elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo Kauno Aleksandro Puškino ir Kauno Kovo 11-osios gimnazijose bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Atžalyno progimnazijoje" 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. KAI-28.

5. Pažyma „Dėl įvairiapusių raidos elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo Vilniaus miesto savivaldybės Sausio 13-osios, Medeinos ir Šeškinės pradinėse mokyklose bei darželyje-mokykloje „Vaivorykštė" 2017 m. sausio 20 d. Nr. KAl-3.

6. Pažyma „Dėl įvairiapusių raidos elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčitĮ mokinių ugdymo Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje" 2017 m. kovo 24 d. Nr. KAl-9.

7. Pažyma „Dėl įvairiapusių raidos elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinėje mokykloje" 2017 m. balandžio 14 d. Nr. KAI-10.

8. Pažyma „Dėl įvairiapusių raidos elgesio ir (ar) emocijų ir (ar) intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykloje" 2017 m. balandžio 14 d. Nr. KAI-l 1.

Pažymą pagal Švietimo kokybės ir regiomnes politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro bei Klaipėdos , Panevėžio , Kauno savivaldybių PPT specialistų pateiktą infonnaciją apibendrino Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyr. specialistai Alfonsas Meškys ir Danutė Višinskytė.

~ nsas Meškys Danutė Višinskytė

18

1 priedas

MOKYKLŲ SĄRAŠAS

l. Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija 2. Vilniaus Sausio 13-osios mokykla 3. Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykla 4. Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla 5. Vilniaus Medeinos pradinė mokykla 6. Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla 7. Vilniaus darželis-mokykla „Vaivorykštė" 8. Kauno Aleksandro Puškino gimnazija 9. Kauno Kovo 11-osios gimnazija 10. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Atžalyno progimnazija" 11. Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija 12. Klaipėdos r. Dovilų pagrindinė mokykla 13. Gargždų „Kranto" pagrindinė mokykla 14. Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykla 15. Jurbarko r. Smalininkų technologijų ir verslo mokykla 16. Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla l 7. Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla