LIIEETTUUVVOOSS RREESSPPUUBBLLIIKKOOSS ŪŪ · 2015. 12. 14. · LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪRA Prokuratūros veiklos 2006 m. ataskaita 4 LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS VEIKLOS

LLIIEETTUUVVOOSS RREESSPPUUBBLLIIKKOOSS

PPRROOKKUURRAATTŪŪRROOSS VVEEIIKKLLOOSS 22000066 MM.. AATTAASSKKAAIITTAA

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪRA

____________________________________________________________________

Prokuratūros veiklos 2006 m. ataskaita

2

Vadovo žodis

Teisingumas šalyje ir veiksminga ţmogaus

teisių apsauga yra svarbiausi uţdaviniai saugant

visuomenę nuo nusikalstamo kėsinimosi.

Šiuolaikinė demokratija gali egzistuoti ir vystytis

tik ant tvirtų vertybinių ir moralinių pagrindų,

esant stiprioms valstybės institucijoms.

Atsakinga, moralinėmis ir teisinėmis

vertybėmis bei idėjomis grindţiama institucijos

veikla telkia mus visus į stiprią bendruomenę –

Lietuvos tautą, tautą kuri įkvepia ir padeda įveikti

dabarties iššūkius, pasiekti didelių tikslų. Suvokiu,

kad siekiant šių tikslų pirmiausia privalome labai

daug reikalauti iš savęs – turime keistis, tobulėti,

kelti savo darbui būtinus viešumo, skaidrumo,

atvirumo reikalavimus. Tikiu etiniais ir moraliniais įsipareigojimais visuomenei, manau, kad

kartu galime padėti atkurti ir stiprinti ţmonių pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema.

Suvokdamas prokuratūros veiklos svarbą, jos įtaką kiekvienam ţmogui, nuolat keliu

klausimus – kaip projektuosime savo ateitį, į kokius iššūkius šiandien privalome sutelkti

dėmesį, kokius tolesnės veiklos tikslus turėtume išsikelti? Visuomet puoselėju mums,

teisėsaugos darbuotojams, itin brangias vertybes – savarankiškumą, asmeninę atsakomybę,

pagarbą įstatymui, atkaklumą kovoje, solidarumą.

Noriu pabrėţti, kad realizuoti savo tikslus galime tik bendruomenėje, tautoje,

valstybėje. Tam reikalingos visų mūsų pastangos. Esu tvirtai įsitikinęs, kad prokuratūros,

kaip ir kiekvienos valstybės institucijos, stiprybę liudija ryţtas veikti ir sugebėjimas kritiškai

ţvelgti į savo darbus. To visuomet siekiu savo darbe, to dar ir dar kartą norėčiau palinkėti sau

ir visiems savo kolegoms mūsų dabarties ir ateities veikloje. Norėčiau pabrėţti, jog itin

svarbu turėti stiprybės ir drąsos įvardyti savo darbo trūkumus bei klaidas ir turėti išminties jų

nekartoti.

Linkiu sau ir visiems tikėti savo darbo svarba ir reikšmingumu, tikėti teisingumu,

savimi, savo valstybe ir darbuose daryti viską, kad kuo daugiau tokio tikėjimo rastųsi

kiekviename Lietuvos ţmoguje.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas

Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Uţ prokuratūros

veiklą jis atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui.

Generalinis prokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją Lietuvos Respublikos

Vyriausybei ir visuomenei.

Prokuratūros įstatymas. 4 straipsnis


____________________________________________________________________


3

T U R I N Y S

I. Įžanga 4

II. Nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje 8

III. Prioritetinė prokuratūros veikla pagal atskiras nusikalstamas veikas 13

1. Organizuotas nusikalstamumas 13

1.1. neteisėta narkotinių ir psichotropinių medţiagų apyvarta 13

1.2. prekyba ţmonėmis 17

2. Korupcija 20

3. Nusikalstamos veikos intelektinei ir pramoninei nuosavybei 23

4. Nusikaltimai nuosavybei 26

4.1. plėšimai 26

4.2. turto prievartavimas 27

5. Sukčiavimas 29

5.1. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymas 29

5.2. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga 31

IV. Prioritetinė prokuratūros veikla pagal prokuratūros funkcijas 34

1. Operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų

teisėtumo kontrolė 34

2. Skundų, pareiškimų ir pranešimų nagrinėjimo kontrolė 36

3. Viešojo intereso gynimas 40

4. Nepilnamečių justicija 49

5. Mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema 53

6. Teisinė pagalba ir tarptautinis bendradarbiavimas 57

7. Personalo politika 62

8. Prokuratūros finansavimas 69

V. Baigiamoji dalis 71

Prokuratūros veiklos 2007–2008 m. prioritetinės kryptys 71


____________________________________________________________________


4

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS VEIKLOS 2006 M. ATASKAITA

Prokuratūra veiklą 2006 m. vykdė atsiţvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m.

birţelio 21 d. nutarimu Nr. X-265 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2004 metų veiklos

ataskaitos ir 2005–2006 metų prioritetų“ nustatytas veiklos kryptis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Prokuratūros įstatymo įvirtinta prokuratūros

misija yra organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą

baudţiamosiose bylose, ginti viešąjį interesą, padėti uţtikrinti teisėtumą ir teismams vykdyti

teisingumą.

Prokuratūros vizija: prokuratūra, taikydama aukštus reikalavimus profesinės veiklos

kokybei, sieks proceso veiksmingumo, formuos ţmogaus teises ir laisves uţtikrinančią

baudţiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo praktiką, gins ir saugos teisinės

valstybės principus, pripaţindama objektyvumo, skaidrumo, bendradarbiavimo,

atskaitomybės, baudţiamojo proceso ekonomiškumo vertybes.

Prokuratūra, atsiţvelgdama į asmens, visuomenės, valstybės teises, teisėtus interesus ir

teisingumo sistemos veiksmingumą bei įgyvendindama bendruosius tikslus, skiria dėmesį

šioms prioritetinėms sritims:

prokuratūros veiklos organizavimui,

prokurorams ir prokuratūros personalui,

proceso veiklai ir rezultatams,

veiksmingai informacinei prokuratūros sistemai,

visuomenės teisiniam švietimui,

dalyvavimui teisėkūroje,

integracijai į Europos Sąjungos teisės sistemą,

tarptautiniam bendradarbiavimui.

Generalinė prokuratūra, tobulindama veiklos priemones ir valdymo procedūras įstatymo

nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, parengė ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir

teisėtvarkos komitetui 2006 m. gruodţio mėnesį pateikė įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos

prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34, 36, 371, 39, 44, 47, 49, 51,

52 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektą. Šio projekto tikslas: suderinti Prokuratūros

įstatymo normas su stojimo į Europos Sąjungą sutartimi, atitinkamais Lietuvos Respublikos

įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis, išspręsti nustatytas veiklos problemas, kurių atsiradimą

sąlygoja galiojančio įstatymo formuluotės, įtvirtinti prokuroro ir teisėjo, kaip valstybės

pareigūnų, statuso paritetą.


____________________________________________________________________


5

Generalinė prokuratūra, vertindama esamą prokurorų darbo uţmokesčio apmokėjimo

pagal kvalifikacinius rangus sistemą kaip neskatinančią prokurorų siekti aukštesnės

kvalifikacijos ir naujų prokurorų priėmimo į tarnybą rajonų ir miestų apylinkės prokuratūrose,

parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės

pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 5(1)

straipsnių papildymo ir pakeitimo

įstatymo projektą, kurio tikslas – stiprinti prokuratūros, prokurorų nepriklausomumą ir

sudaryti galimybes tinkamai vertinti prokurorų tarnybą.

Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. spalio 16 d. Rekomendaciją Rec

(2000) 19 ,,Prokuratūros vaidmuo kriminalinės justicijos sistemoje“ Europos Tarybos narių

nacionalinėms prokuratūroms keliami ypač dideli reikalavimai. Šalyse, kuriose prokuratūra

nepriklauso nuo Vyriausybės, valstybė privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad

prokuratūros nepriklausomybės pobūdis ir dydis būtų nustatyti įstatymų, kurie apibrėţtų

prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, teisinį statusą, kompetenciją ir procesinį vaidmenį.

Prokuratūroje, remiantis Valstybės kontrolės 2005 m. lapkričio 30 d. Valstybinio audito

ataskaitoje Nr. 2040-19-118 „Išteklių panaudojimas Generalinės prokuratūros funkcijoms

atlikti“ pateikta rekomendacija generaliniam prokurorui ,,įvertinti teritorinėms prokuratūroms

tenkančius darbo krūvius ir uţtikrinti tolygų jų paskirstymą (netolygus darbo krūvis

teritorinėse prokuratūrose neigiamai veikia prokuratūros darbo kokybę)“, atliktas Teritorinių

prokuratūrų ir prokurorų darbo krūvio tyrimas pagal 2005 m. statistinius rodiklius.

Tyrimo tikslai: nustatyti teritorinės prokuratūros darbo krūvio lygį ir prokuroro vidutinį

darbo krūvį, į kurį atsiţvelgiama sprendţiant dėl reikiamo teritorinės prokuratūros prokurorų

etatų skaičiaus; pateikti rekomendacijas dėl prokuroro darbo krūvio paskirstymo teritorinėse

prokuratūrose. Tokį tyrimą planuojama atlikti ir 2007 m.

Derinant Prokuratūros įstatymą su naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymu ir

atsiţvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktą rekomendaciją ,,...spręsti dėl prokuratūros

sistemos prokurorų pareigybių, kurioms priskirtos funkcijos, tiesiogiai nesusijusios su

ikiteisminiu tyrimu, valstybinio kaltinimo palaikymu ir nuosprendţių vykdymo kontrole,

pakeitimo valstybės tarnautojų pareigybėmis“, uţdaviniams ir funkcijoms, nepriskirtiems

administracijos padaliniams, įgyvendinti įsteigta Generalinės prokuratūros kanclerio

pareigybė.

Prokuroro nepriklausomumus ir nešališkumas turi būti uţtikrintas reikiamu darbo

uţmokesčiu ir kitų socialinių garantijų visuma.

Generalinės prokuratūros kanclerio kompetencija:

organizuoti ir uţtikrinti Lietuvos Respublikos prokuratūros buhalterinės apskaitos tvarkymą,

išankstinę finansų kontrolę ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės pateikimą;

formuoti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų materialinės ir ūkinės veiklos

politiką ir kontroliuoti jos vykdymą;

kuruoti Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus, Planavimo ir

ūkio skyriaus ir Vertimų skyriaus veiklą;

atstovauti Lietuvos Respublikos prokuratūrai Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo

komitetuose, Vyriausybėje, ministerijose ir joms pavaldţiose institucijose dėl prokuratūros

finansinio ir materialinio aprūpinimo.

Generalinio prokuroro 2006 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. I-189

,,Dėl kompetencijos pagal prokuratūros veiklos sritis nustatymo”


____________________________________________________________________


6

Atsiţvelgiant į pastaraisiais metais padaţnėjusias netolerancijos, ksenofobijos,

antisemitizmo apraiškas, generalinio prokuroro 2006 m. kovo 8 d. įsakymu patvirtinus naujos

redakcijos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus nuostatus, prokurorai

veiksmingiau ėmėsi organizuoti ir koordinuoti nusikaltimų veikų dėl asmens lygiateisiškumo

ir sąţinės laisvės paţeidimo ikiteisminį tyrimą, formuoti vienodą tokių veikų ikiteisminio

tyrimo praktiką.

2006 m. buvo pradėta 20 ikiteisminių tyrimų dėl nusikaltimų ir baudţiamųjų

nusiţengimų asmens lygiateisiškumui ir sąţinės laisvei. Paţymėtina, kad tokių uţregistruotų

nusikalstamų veikų skaičius padidėjo ir dėl aktyvesnės prokurorų pozicijos. Imta dėmesingai

vertinti viešuosius pasisakymus, reaguoti į daromas nusikalstamas veikas, ypač į kurstymą

diskriminuoti kokią nors tautą, rasę, etninę, religinę ar kitokią ţmonių grupę interneto

ţiniasklaidos priemonėse.

Prokuratūra, siekdama stiprinti vidinę komunikaciją, sudaryti prokurorams ir kitiems

prokuratūros darbuotojams geresnes sąlygas reikšti poţiūrį, vykdyti visuomenės šviečiamąsias

priemones, uţtikrinti tinkamą prokuratūros atstovų bendravimą su ţurnalistais ir kitais

viešosios informacijos rengėjais, taip pat siekdama palankesnio visuomenės vertinimo, įsteigė

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrių.

Pagrindinės veiklos kryptys – visuomenės informavimas: operatyviai ir išsamiai teikti

informaciją apie prokurorų proceso veiklą, baigtus ikiteisminius tyrimus, teismo nagrinėjamas

bylas, viešojo intereso gynimą, skundų, pareiškimų ir pranešimų nagrinėjimo rezultatus. 2006

m. prokuratūra parengė ir išplatino 328 pranešimus spaudai.

Parengtas Informacijos apie prokuratūros veiklą tvarkymo aprašas padėjo formuoti

visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos stebėsenos (monitoringo)

sistemą. Laiku buvo pastebėti neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimo atvejai,

nekaltumo prezumpcijos paţeidimai, nedelsiant reaguota į netikslios ar neteisingos

informacijos apie prokuratūros veiklą pateikimą.

2006 m. ţiniasklaidos priemonės laiku ir savanoriškai pagal prokuratūros raštus

paskelbė 3 publikuotos informacijos patikslinimus. Tai šalies visuomenės

informavimo praktikoje yra retas reiškinys.

2006 m. lapkričio 11 d. baigtas teisminis nagrinėjimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis 7

asmenims (M. Murza ir kiti) baudţiamojoje byloje, kurioje teismo nuosprendţiu jie pripaţinti

kaltais dėl kurstymo diskriminuoti ţydų tautybės asmenis ir uţ tai nuteisti piniginėmis baudomis.

Remiantis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų

apklausa, 2006 m. nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio prokurorų vertinimas kito neţymiai –

pasitikėjo apie 19 % apklaustųjų, nepasitikėjo 28 %, negalėjo įvertinti 53 %.

Pagal Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didţiosios Britanijos rinkos ir viešosios

nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktų gyventojų apklausų duomenis nuo 2006 m.

rugsėjo mėnesio prokuratūros vertinimas ţymiai pakito ir toks išliko iki metų pabaigos –

prokuratūra pasitikėjo apie 35 %, nepasitikėjo apie 50 % respondentų.


____________________________________________________________________


7

Prokuratūra, siekdama elektroninių paslaugų įgyvendinimo ir teisinio gyventojų

švietimo, 2006 m. sukūrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės keliamus reikalavimus

atitinkančią prokuratūros interneto svetainę: www.prokuraturos.lt (asmuo gali gauti

atsakymą į jį dominantį klausimą realaus laiko (on-line) reţimu), internetiniame portale

www.delfi.lt veikia rubrika „Atsako prokuroras“, kurioje asmenims aiškinami prokuroro

kompetencijai priskirti baudţiamosios ir civilinės teisenos klausimai. 2006 m. geguţės –

gruodţio mėnesiais parengti ir publikuoti 26 prokurorų komentarai.

Formuodama bendravimo su ţiniasklaidos atstovais

tradicijas, prokuratūra aktyviai atsiskaitė visuomenei

generalinio prokuroro vadovavimo metinių proga 2006 m.

lapričio mėnesį. Ketinama ir ateityje informuoti,

konsultuoti gyventojus, skatinti viešąsias diskusijas

probleminiais prokuratūros veiklos klausimais ir piliečių

dalyvavimą jose, plėtojant prokuratūros informacines

komunikacines technologijas bei gyventojų interesams

tarnaujančią komunikaciją.

2006 m. optimizuojant Generalinės prokuratūros struktūrą ir siekiant formuoti vidinės

kontrolės (stebėsenos) mechanizmą, įkurtas Vertimų skyrius ir Vidaus audito skyrius.

Stiprinant prokuratūros veiksmingumą ginant asmens, valstybės bei visuomenės teises ir

teisėtus interesus, įgyvendinant naują baudţiamojo persekiojimo teisinę bazę, atsiţvelgiant į

Europos Sąjungos valstybių narių geriausią praktiką, pertvarkant prokuratūros administravimo

sistemą bei įdiegiant prokurorų ir kito prokuratūros personalo mokymo ir kvalifikacijos

kėlimo sistemą, 2006 m. buvo baigta kurti Informacinė prokuratūros sistema.

Šiuo metu prokuratūroje yra 1321 šios sistemos vartotojas (iš viso prokuratūroje dirba

1680 darbuotojų), Generalinė prokuratūra ir 56 teritorinės prokuratūros sujungtos į ţinybinį

prokuratūros tinklą. Visišką sistemos funkcionalumą planuojama pasiekti sukūrus ir įdiegus

visus numatytus 14 modulių (sukurti tik 6).

Informacinė prokuratūros sistema sudarys sąlygas pagal reikalaujamą saugumą:

- vesti sistemos vartotoją per standartinius procesus ir padėti laikytis uţduočių;

- kaupti informaciją, kurios duomenimis naudosis visi vartotojai;

- naudotis dokumentų blankais ir šablonais;

- keistis funkcijoms vykdyti reikiamais duomenimis.

2006 m. prokurorai

dalyvavo 12 autorinių laidų:

7 – radijuje

4 – televizijoje

1 – virtualioje

konferencijoje

http://www.prokuraturos.lt/

http://www.delfi.lt/


____________________________________________________________________


8

II. Nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje

2006 m. uţregistruotos 82 174 nusikalstamos veikos (75 492 nusikaltimai ir 6 682

baudţiamieji nusiţengimai) t. y. 8,5 % maţiau negu 2005 m.

* Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Pažyma apie nusikalstamumą ir policijos įstaigų veiklą per 2006

metus. Vilnius, 2007.

Nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, 2006 m.:

Lietuvoje – 2 414,6; Latvijoje – 2 702,3; Estijoje – 3 593,2.

Uţregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumaţėjo visuose didţiuosiuose Lietuvos

miestuose (Vilniuje – 7,2 %, Kaune – 15,1 %, Klaipėdoje – 10,3 %, Šiauliuose – 11,5 %,

Panevėţyje – 12,6 %) ir daugumoje šalies rajonų – tarp jų Šilutės (28,8 %), Rokiškio (25,9

%), Švenčionių (22,2 %), Kretingos (22,0 %), Birţų (21,4 %) ir Kėdainių (21,3 %).

2006 m. 17,5 % mažiau užregistruota sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o šių

nusikaltimų lyginamoji dalis bendrame nusikalstamume sumaţėjo 0,5 %.

1990-2006 m. nusikalstamumo dinamika*

37 056

56 615 58 634

68 053

78 14982 370

72 646

93 419

82 174

44 984

60 378 60 819

75 816 77 10879 265

85 13089 845

0

20 000

40 000

60 000

80 000

100 000

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

„Siekdama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę aprūpinti pakankamais ištekliais pagal 2007–

2013 m. finansines perspektyvas, Europos Sąjungos Komisija pateikė komunikatą ir du sprendimų

pasiūlymus.

Komunikato pagrindų programa „saugumas ir laisvių apsauga“ siekiama:

teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo;

viešojo ar privataus sektoriaus partnerystės kūrimo nusikalstamumo prevencijos srityje.

Sprendimams siūlomos priemonės šiai strategijai įgyvendinti:

speciali terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa;

speciali programa „nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“.“ (Europos Tarybos pranešimas 2006 ,,Kova su terorizmu, nusikalstamumu ir narkotikais“)

2006 m. lakričio 14 d. Lietuvoje gyveno 3 389 900 gyventojų. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės


____________________________________________________________________


9

Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų žymiai padidėjo Skuodo (342,9 %), Širvintų

(314,3 %), Jurbarko (140,0 %), Kupiškio (75,0 %), Ignalinos (57,1 %), Akmenės (50,0 %)

rajonuose; sumaţėjo – Klaipėdos (30,2 %) ir Palangos (48,6 %) miestuose, Plungės (70,0 %),

Kauno (65,2 %), Birţų (56,3 %), Pakruojo (51,9 %) ir Šakių (45,8 %) rajonuose.

Prie teigiamų poslinkių reikėtų priskirti tai, kad 2006 m. 24,8 % (arba 97 nusikaltimais)

sumažėjo tyčinių nužudymų (su pasikėsinimais).

5020 arba 11,5 % sumaţėjo vagysčių, iš jų 23,2 % – transporto priemonių vagysčių,

11,8 % – privačios nuosavybės vagysčių, 6,1 % – vagysčių įsibraunant į gyvenamąją patalpą.

Nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. gyventojų didžiausiuose miestuose

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2006 m. buvo

gyventojų

Iš viso: 2682,7 2622,0 2414,6 -

Vilnius 4533,4 4610,8 4094,1 553 553

Kaunas 2741,4 3424,2 2836,4 360 637

Klaipėda 3336,6 3340,0 2858,7 187 316

Šiauliai 2718,4 2655,4 2168,4 129 037

Panevėžys 3003,3 2687,5 2307,6 115 315

Uţregistruota 145 arba 8,0 % maţiau nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu

narkotinėmis ir psichotropinėmis medţiagomis. Anksčiau šios kategorijos nusikalstamos

veikos buvo registruojamos tik didţiuosiuose šalies miestuose ir kai kuriuose Lietuvos

rajonuose, o 2006 m. liko vos keli rajonai, kuriuose nebuvo uţregistruota tokių veikų (tarp jų

Pakruojis, Skuodas ir Zarasai). 2006 m. tokių nusikalstamų veikų padaugėjo Visagine

(47,8 %), Marijampolėje (160,0 %) ir Utenos rajone (280,0 %).

Žymesni teigiami ir neigiami nusikalstamumo poslinkiai:

10,90%

18%

540%

-7,20%

-9,70%

-11,50%

-16,60%

-27,60%

3,40%

-50% 0% 50% 100% 150% 200% 250% 300% 350% 400% 450% 500% 550%

Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių

gėrimų gaminimas

Plėšimai

Vagystės

Viešosios tvarkos pažeidimai

Nusikaltimai finansų sistemai

Turto sunaikinimas arba sugadinimas

Netikrų pinigų ar vertybinių popierių

pagaminimas arba realizavimas

Dokumento suklastojimas, jo panaudojimas ar

realizavimas

Papirkimai

Padaugėjo nusikalstamų veikų

Sumažėjo nusikalstamų veikų


____________________________________________________________________


10

Nusikalstamų veikų ištyrimas

Pastaraisiais metais, nors ir neţymiai, vyksta teigiami pokyčiai nusikalstamų veikų

tyrime. 2006 m. pareigūnams pavyko atskleisti 44,1 % visų uţregistruotų nusikalstamų veikų

(2005 m. – 41,9 %; 2004 m. – 41,0 %), didţiąją dalį sunkių nusikaltimų: 100,7 % nuţudymų,

92,6 % sunkių sveikatos sutrikdymų, 80,7 % nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu

narkotinėmis ir psichotropinėmis medţiagomis.

Mažiau negu šalies rodiklis

nusikalstamų veikų ištirta

Panevėţio mieste (39,0 %),

Prienų (38,3 %) ir Telšių (41,1

%) rajonuose, daugiau –

Akmenės (67,4 %), Ignalinos

(60,9 %), Joniškio (67,2 %),

Šilalės (64,5 %) ir kituose

rajonuose.

2006 m. Lietuvoje uţregistruoti 24 832 asmenys, įtariami padarę nusikalstamas veikas

(2005 m. – 26 073). Daugiau nei pusė jų buvo darbingi, bet nedirbo ir nesimokė, 88 % turėjo

tik pradinį, pagrindinį arba vidurinį išsimokslinimą. Daugiau kaip 60 % sudarė asmenys nuo

14 iki 29 metų, beveik 90 % nusikaltėlių buvo vyrai.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 m., palyginti

su 2005 m.:

16,4 % mažiau nusikalstamų veikų padarė asmenys, anksčiau darę tokias veikas;

6,7 % mažiau nusikalstamų veikų padarė asmenų grupės;

10,8 % mažiau nusikalstamų veikų padarė nepilnamečiai;

7 % mažiau nusikalstamų veikų padarė girti asmenys;

31,5 % daugiau nusikalstamų veikų padarė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ar

psichotropinių medţiagų.

Statistiniai duomenys nėra pakankamas indikatorius apibūdinti nusikalstamumo lygį

šalyje. Teisėsaugos ţinion patenka tik dalis nusikalstamų veikų ir jas padariusių asmenų, be

to, ne visi kaltinamieji nuteisiami. Tokių nusikalstamų veikų kaip vagystės, plėšimai,

nusikaltimai ţmogaus seksualiniam apsisprendimui, su neteisėta narkotikų apyvarta susiję

nusikaltimai, nusikalstamų veikų aplinkos apsaugai, valstybės tarnybai, finansams statistika

labiausiai priklauso nuo gyventojų pranešimų apie tokias nusikalstamas veikas ir nuo

nusikalstamumo kontrolės intensyvumo.

2004-2006 m. ištirtų nusikalstamų veikų skaičiai ir jų

ištyrimo dinamika*

38 335

36 258

37 610

44,1%

41,9%

41,0%

31 000

33 000

35 000

37 000

39 000

2004 2005 2006

Ištir

tos

nusi

kals

tam

os v

eiko

s

* Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Paţyma apie

nusikalstamumą ir policijos įstaigų veiklą per 2006 metus. Vilnius, 2007.


____________________________________________________________________


11

Atliekamos sociologinės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai nepasitiki teisėsauga,

todėl galima daryti prielaidą, jog gyventojai dėl didelės dalies nusikalstamų veikų į

teisėsaugos institucijas nesikreipia.

Dauguma nužudymų įvykdyta

gyvenamosiose patalpose – 170 arba

57,8 % visų nuţudymų.

Panaudojant šaunamąjį ginklą

2006 m. įvykdyta 11 nuţudymų (2005

m. – 15) arba 3,7 % visų nuţudymų.

29 įtariamieji dėl nuţudymų

įvykdymo – nepilnamečiai (2005 m. –

24). Nuţudymų įvykdymo metu

neblaivūs buvo 215 įtariamųjų (68,5 %

visų įtariamų asmenų), 6 įtariamieji arba

1,9 % buvo apsvaigę nuo narkotinių arba

psichotropinių medţiagų.

2006 m. uţregistruoti 253 išžaginimai arba 4,5 % maţiau nei 2005 m. (265). Išţaginimų

skaičius labiausiai padidėjo viename Lietuvos regione (skliausteliuose 2005 m. duomenys):

– Skuodo r. – 25 (2), padidėjo 12,5 karto, ištirta 88,0 % (100,0 %);

– Šiaulių m. – 18 (8), padidėjo 2,3 karto, ištirta 83,3 % (37,5 %);

– Šiaulių r. – 6 (0), padidėjo 6,0 k., ištirta 66,7 % (100,0 %);

– Telšių r. – 7 (1), padidėjo 7,0 karto, ištirta 57,1 % (100,0 %).

2006 m. įvyko 6 773 kelių

eismo įvykiai, kuriuose 759

ţmonės ţuvo ir 8 495 buvo

suţeisti. Palyginti su 2005 m.,

kelių eismo įvykių skaičius beveik

nepasikeitė, juose suţeistų ţmonių

skaičius padidėjo 0,3 %, ţuvusiųjų

skaičius sumaţėjo 1,8 %.

Pagal Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programą Vidaus reikalų ministerijos

2006 m. atlikto sociologinio tyrimo ,,Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo vertinimas“

duomenis, svarbiausiomis viešojo saugumo problemomis ir gyventojai, ir policijos pareigūnai

nurodė:

- nepilnamečių nusikaltimus;

- turtinius nusikaltimus;

- eismo saugumą.

Atskirai gyventojams: labai aktualu smurtiniai nusikaltimai (nuţudymai, sunkūs kūno

suţalojimai ir išţaginimai).

Atskirai policijos pareigūnams: labiau aktualu smurtas šeimoje ir neteisėta narkotikų apyvarta.

Nužudymų dinamika per 1990-2006 m.*

260

303

480

523502

378

313

372345

391

294

391405

356

224

343

398

0

100

200

300

400

500

600

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

* Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Paţyma

apie nusikalstamumą ir policijos įstaigų veiklą per 2006 metus. Vilnius, 2007.

Eismo įvykių skaičius nuo 1990 iki 2006 m.*

5135

6067

39024144

4579

5807 5972 6091

67716357

5965

4049

6445 63566773

5319

4319

0

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

7.000

8.000

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006




____________________________________________________________________


12

Dauguma pėsčiųjų (66,0 %) ţuvo tamsiu paros metu. Vairuotojų, ţuvusių tamsiu paros

metu, skaičius sudarė 31,7 % visų vairuotojų.

Uţregistruota 1 490 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai (2,4 % maţiau

negu 2005 m. – 1 527).

1 629 vaikai eismo įvykiuose buvo suţeisti (2005 m. – 1 672).

Automobilių vagystės

2006 m. uţregistruotos

3 176 automobilių vagystės

arba 23,2 % maţiau negu

2005 m.

Trečius metus iš eilės

stebimas ţenklus automobilių

vagysčių skaičiaus

maţėjimas.

Automobilių vagystės*

3.8054.163

3.675

5.1855.822

3.176

4.1383.905

5.8655.7166.448

0

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

7.000

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006



Pagal Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programą Vidaus reikalų

ministerijos 2006 m. atlikto sociologinio tyrimo ,,Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo

vertinimas“ duomenis, priemonės, kuriomis galima sumažinti nusikalstamų veikų skaičių

Lietuvoje:

gyventojai pirmenybę teikia teisėsaugos institucijų darbo tobulinimui, bausmių grieţtinimui

ir socialinės kontrolės išplėtimui (skubiam reagavimui į gautus pranešimus apie

nusikaltimus ir sunkių nusikaltimų tyrimui);

Policijos pareigūnai labiau tiki pačių asmenų taikomomis apsaugos priemonėmis ir

įkalinimo terminų ilginimu bei mediacijos proceso galimybėmis (nusikaltimų prevencija ir

darbas su nepilnamečiais teisės paţeidėjais).

Prioritetinės teisėsaugos institucijų veiklos tiriant nusikalstamas veikas,

kuriomis paţeidţiamas viešasis saugumas, ir vykdant jų prevenciją sritys 2007 m.

turėtų būti:

1) nepilnamečių nusikalstamumas;

2) turtiniai nusikaltimai;

3) smurtiniai nusikaltimai (nuţudymai, sunkūs kūno suţalojimai, išţaginimai);

4) nusikaltimai, susiję su smurtu šeimoje ir smurtu prieš vaikus;

5) nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medţiagomis;

6) nusikalstamos veikos, susijusios su eismo saugumo paţeidimais.

2006 m. eismo įvykiuose ţuvo 65 vaikai, iš jų tik 17 dėl pačių neatsargumo.

2005 m. ţuvusių vaikų skaičius buvo 74.


____________________________________________________________________


13

III. PRIORITETINĖ PROKURATŪROS VEIKLA

PAGAL ATSKIRAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS

1. Organizuotas nusikalstamumas

1.1. Neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta

Pagal Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų 2005–2008 m. planą,

2007 m. planuojama patvirtinti bendrą sąvoką – „su narkotikais susijęs nusikalstamumas“.

Šioje ataskaitos dalyje analizuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu

narkotinėmis ar psichotropinėmis medţiagomis bei jų pirmosios kategorijos pirmtakais

(prekursoriais) (toliau tekste – narkotikai).

Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu

narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei

jų I kategorijos pirmtakais (prekursoriais)

2006 m. 2005 m. 2004 m.

Uţregistruota nusikalstamų veikų 1673 1818 1551

Ištirta nusikalstamų veikų 1342 1437 1131

Ištirta nusikalstamų veikų (%) 80 % 79 % 72 %

Lyginamasis svoris pagal visas nusikalstamas veikas 2,03 % 2,02 % 1,7 %

Tendencijos pagal atskirus kriterijus. Registruotų ir ištirtų nusikalstamų veikų skaičius nėra vienintelis ar pagrindinis

indikatorius, rodantis neteisėtos narkotikų apyvartos mastą. Nusikalstamos veikos, susijusios

su neteisėta narkotikų apyvarta, yra latentinės ir jų atskleidimas tiesiogiai priklauso nuo

teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

„Neliečiamieji: taboro prekiautojai narkotikais į kalėjimus nepakliūva“

„L.T. perţiūrėjo 78 nuosprendţius Vilniaus taboro čigonams uţ prekybą narkotikais arba jų

laikymą. Išvada pribloškia – teismai daro viską, kad prekyba narkotikais tabore nenutrūktų.

Nors Baudţiamajame kodekse uţ prekybą narkotikais nedideliais kiekiais numatytas tik laisvės

atėmimas nuo 2 iki 8 metų, teisėjai čigonams daţniausiai neskiria net minimalios bausmės.“

2006 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis. P. 8-11

2006 m. neteisėta narkotikų apyvarta

13 1 54 8

966673

Disponavimas narkotikais be tikslo platinti (2005 m. -808)

Disponavimas narkotikais, turint tikslą juos platinti arba jų platinimas

(2005 m. -977)

Neteisėtas disponavimas I kategorijos narkotinių ir psichotropinių

medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (2005 m. - 2)

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimas (2005 m. - 6)

Įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti

gaminimas (2005 m. - 2)

Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas (2005 m. - 8)

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams (2005

m. - 2)

Narkotikų kontrabanda (2005 m. - 2)


____________________________________________________________________


14

Kiti neteisėtos narkotikų apyvartos kriterijai yra: nusikalstamų veikų skaičius,

konfiskuotų narkotinių ir psichotropinių medţiagų, jų pirmtakų kiekis bei šių medţiagų

sulaikymų daţnumas, medţiagų kaina ir kokybė, vartotojų skaičius, platintojų skaičius ir kt.

Iš nelegalios apyvartos pasitraukiant narkotikų gaminiams iš aguonų, vis didesnį

populiarumą įgauna amfetamino grupės stimuliuojamosios medţiagos, tokios kaip

amfetaminas, metamfetaminas ir ,,Ekstasy“ (toliau tekste – ATS), prekyba jomis intensyviau

vyksta didţiuosiuose miestuose, kurie yra paskirstymo centrai, kur narkotikus įgyja iš rajonų

atvykę asmenys. Didmiesčiuose yra didesnė paklausa

(studentai, didesnes pajamas gaunantys asmenys,

neformalų grupuotės, uţsieniečiai ir pan.), didesnis

platinimo vietų pasirinkimas, maţesnė rizika būti

pastebėtam (įskundimo ar atpaţinimo rizikos faktorius).

2006 m. laisvės atėmimo vietose buvo uţregistruota

79 % maţiau nusikalstamų veikų, susijusių su

disponavimu narkotikais. Šį maţėjimą nulėmė 2006 m.

sausio 1 d. įsigaliojusios Bausmių vykdymo kodekso

pataisos, kuriomis panaikinta teisė nuteistiesiems gauti

siuntinius su maisto produktais.

Narkotikai patenka ir per nesąţiningus

laisvės atėmimo vietų darbuotojus. 2006 m.

narkotikų (pagal rūšį) paklausos laisvės atėmimo

vietose keitimosi tendencijos tokios pačios kaip

ir laisvėje.

Kitas kriterijus, atskleidţiant

nusikalstamumo būklę, yra asmenys,

darantys nusikalstamas veikas, apsvaigę

nuo narkotinių ar psichotropinių

medţiagų, ir asmenys, darantys

nusikalstamas veikas, susijusias su

neteisėta narkotikų apyvarta.

Asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio ir

narkotinių ar psichotropinių medžiagų, padarytų

nusikalstamų veikų lentelė (procentais)

7 7

8

0,2 0,2 0,2

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2004 m. 2005 m. 2006 m.

pro

centa

i

neblaivių asmenų

padarytos veikos

apsvaigusių nuo

narkotikų asmenų

padarytos veikos

Vilniaus apskrityje uţregistruota

61 % visų nusikaltimų, susijusių

su neteisėta narkotikų apyvarta.

2006 m. laisvės atėmimo vietose

konfiskuota

34%

21%

21%

24%

Heroino

Amfetamino

Metamfetamino

Kanapių

Pagrindinis narkotinių ir psichotropinių medţiagų patekimo kelias į laisvės atėmimo vietas

2006 m. tapo tokių medţiagų permetimas į laisvės atėmimo vietų teritorijas. Nemaţa dalis

narkotinių ir psichotropinių medţiagų sulaikyta bandant jas atsiųsti smulkiuosiuose pašto

paketuose, banderolėse, drabuţių ir avalynės siuntiniuose ar perdavimuose.

Laisvės atėmimo vietose užregistruotos

nusikalstamos veikos, susijusios su

narkotikų disponavimu

2006 m.

123

2005 m.

202

0 50 100 150 200 250


____________________________________________________________________


15

2006 m. 192 nusikalstamas veikas padarė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ar

psichotropinių medţiagų, arba 31,5 % daugiau negu 2005 m., o tai sudaro 0,2 % visų

įvykdytų nusikalstamų veikų. Apsvaigusių nuo alkoholio asmenų padarytos nusikalstamos

veikos sudarė beveik 8 % visų nusikalstamų veikų, padarytų 2006 m.

Kiek kitokios nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, tendencijos

– 5 % jų padaryta apsvaigus nuo narkotinių ir psichotropinių medţiagų ir tik 1 % šių veikų

padarytos neblaivių asmenų.

Pastaraisiais metais daugiau kaip pusę visų

sulaikytų asmenų sudaro jaunimas iki 30 metų

(2006 m. – 65 %, 2005 m. – 63 %). Sulaikytų

vyresnių kaip 30 metų amţiaus asmenų skaičius

maţėja proporcingai sulaikyto jaunimo skaičiui

(2 %). Tarp sulaikytųjų labiausiai (4 %)

padaugėjo asmenų nuo 25 iki 29 metų amţiaus,

tačiau maţiau nusikalto 18–20 metų amţiaus

asmenų.

Per pastaruosius penkerius metus susiformavusios neteisėtos narkotinių medţiagų

apyvartos tendencijos nesikeičia ir 2006 m:

Populiariausios Lietuvoje narkotinės medţiagos – ATS ir kanapės; pagrindiniai

veiksniai, lemiantys jų populiarumą, nepakito (dėl sąlyginai nesudėtingos gaminimo

technologijos šias psichotropines medţiagas nesudėtinga nelegaliai gaminti net miško

sąlygomis, o tai lemia nedidelę jų savikainą; jaunimo subkultūra, jaunatviškas maksimalizmas

ir pasekmių nesuvokimas paprastas (įprastas) vartojimo būdas, spartus gyvenimo tempas).

Heroino paklausa ir pasiūla didėja (didėjanti pasaulinė pasiūla, organizuotų

nusikalstamų grupuočių pastangos plėsti rinką, didelė medţiagos koncentracija, greita ir stipri

vartotojų priklausomybė nuo heroino);

Iš aguonų pagamintų narkotikų (išskyrus heroiną) rinka kinta (apibrėţtas vartotojų

ratas: sunkia priklausomybe sergantys asmenys, intraveninis vartojimas, nepatrauklus

pradedantiesiems vartotojams, jaunimui ar nusikalstamo pasaulio atstovams);

Kokaino ir hašišo vartotojų rinka nesikeičia (brangiausi narkotikai Lietuvoje, juos

vartotoja konkrečiai socialinei grupei priklausantys asmenys, rinkos augimas nenumatomas);

Iš apyvartos pasitraukė metkatinonas ir efedrinas.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, metiniame pranešime

išanalizavęs kelių metų visų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat ir tuo metu buvusių

kandidačių į Europos Sąjungos nares Rumunijos ir Bulgarijos, pateiktus duomenis,

Nusikalstamas veikas, susijusias su

neteisėta narkotikų apyvarta,

padariusių asmenų amžius

25-29 metų

23%

iki 18 metų

5%

21-24 metų

23%

Ja

un

ima

s

65

%

18-20 metų

14%

30-39 metų

24%

40-56 metų

10%

60 metų ir

daugiau

1%

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. V., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį

kiekį, t. y.22 kg 975 g, narkotinės medţiagos – kanapių dervos, draudţiamos vartoti medicinos

tikslams, ją neteisėtai laikė garaţe, automobilio bagaţinėje ir salone iš anksto tam įrengtose

slėptuvėse, 2005-05-11 buvo sulaikytas, kai bandė šią narkotinę medţiagą, paslėptą automobilio

bagaţinėje ir salone įrengtose slėptuvėse, neteisėtai išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės

sieną į Latvijos Respubliką.

Panevėţio apygardos teismas S. V. pripaţino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK

199 str. 2 d. (kontrabanda), 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių

medţiagų) ir nuteisė laisvės atėmimo 13 metų bausme.


____________________________________________________________________


16

informavo, kad dar niekada narkotikai nebuvo tokie pigūs Europoje. Pvz., per penkerius

metus ,,Ecstasy“ atpigo 47 %, heroinas – 45 %, kokainas – 22 %, amfetaminas – 20 %,

hašišas – 19 %, marihuana – 12 %. Tokį kainų maţėjimą galima paaiškinti bendromis

ekonomikos tendencijomis ir gamybos technologijų tobulėjimu – maţėjo narkotinių medţiagų

gamybos kaštai.

Prokuratūra, analizuodama valstybinio kaltinimo palaikymo praktiką bei bausmių

skyrimo praktiką bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis

medţiagomis, siekia atkreipti įstatymo leidėjų dėmesį į šiuo metu suformuotą teismų praktiką

dėl baudţiamosios atsakomybės diferencijavimo priklausomai nuo neteisėtai disponuojamo

narkotinių ar psichotropinių medţiagų kiekio.

Sprendţiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo atsiţvelgiama ne į bendrą

narkotinės ar psichotropinės medţiagos masę, o į grynąjį narkotinės ar psichotropinės

medţiagos kiekį arba „laisvąją bazę“. Prokuratūros manymu, praktika neteisinga, nes asmens

tyčia nukreipta į konkretų narkotinės ar psichotropinės medţiagos kiekį, kurį jis įgyja ar

platina, būtent bendras narkotinės ar psichotropinės medţiagos kiekis lemia kainą.

Tokia praktika susiformavo atsiţvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.

299/391 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medţiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje,

nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacinę lentelę“, kurioje medţiagos

kiekis pateikiamas perskaičiavus jos kiekį į grynąją medţiagą. Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2003 m. balandţio 23 d. įsakymu Nr.V-239 „Dėl narkotinių ir

psichotropinių medţiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“

nuorodos dėl medţiagos perskaičiavimo į grynąją medţiagą nebeliko, tačiau teismai vis dar

vadovaujasi senomis rekomendacijomis.

Analizuojant kitų šalių teisminę praktiką ir priimtus nuosprendţius, matyti, kad teismai,

kvalifikuodami nusikalstamas veikas dėl neteisėtos narkotinių medţiagų apyvartos ir

priimdami nuosprendţius, vadovaujasi bendra narkotinių ar psichotropinių medţiagų mase.

Analogiška praktika turėtų būti taikoma ir kvalifikuojant veikas pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

Išvados ir pasiūlymai:

1. Organizuotų nusikalstamų grupių veiklos prioritetai keičiasi. Ankstesniais metais

daugelio organizuotų nusikalstamų grupių ar tiesiog nusikalstamų grupių pagrindinės

veiklos kryptys buvo turto prievartavimas, automobilių vagystės ir tik trečioje

vietoje neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medţiagomis.

Pastaruoju metu tokių nusikalstamų grupių veiklos didesniąją dalį sudaro neteisėtas

disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medţiagomis.

2. Būtinas aktyvesnis prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų bendradarbiavimas

planuojant operatyvinius veiksmus. Jei duomenys vėliau bus panaudoti

ikiteisminiam tyrimui, veiksmus būtina derinti su ikiteisminį tyrimą

organizuosiančiu prokuroru, taip išvengti klaidų, susijusių su įrodymų fiksavimu, jų

rinkimo leistinumu ir liečiamumu.

3. Vengti klaidų dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo. Kai kuriais

atvejais pareigūnai viršija modelio ribas arba nesugeba pagrįsti tokių modelių

taikymo būtinumo.


____________________________________________________________________


17

1.2. Prekyba žmonėmis

Vertinant 2006 m. duomenis, stebimas neţymus nusikalstamų veikų dėl prekybos

ţmonėmis sumaţėjimas. Lietuvoje iš viso uţregistruoti 29 prekybos ţmonėmis atvejai, t. y.

9,4 % maţiau negu 2005 m. (32).

Pirmą kartą buvo uţregistruotos 3 nusikalstamos veikos dėl vaiko pirkimo arba

pardavimo.

Remiantis registruotais prekybos ţmonėmis įvykiai, šios nusikalstamos veikos labiausiai

pasireiškia merginų išveţimu ar pasikėsinimu išveţti į uţsienio valstybes seksualiai išnaudoti

ar įdarbinti prostitutėmis.

Kaip prekyba ţmonėmis buvo kvalifikuoti tik sandoriai dėl ţmogaus išnaudojimo

prostitucijai. Kitos išnaudojimo sritys (pvz., išnaudojimas priverstiniam darbui) kol kas lieka

latentiškos, uţregistruoti statistiniai duomenys nerodo tikrosios padėties. Iš įvairių skaičių

(pvz., dingusių be ţinios asmenų, deportuotų iš uţsienio į Lietuvą asmenų, kitose šalyse

uţfiksuotų prostitučių iš Lietuvos) daroma prielaida, kad ikiteisminio tyrimo įstaigose

uţfiksuojama tik nedidelė dalis prekybos ţmonėmis veikų. Prekybos ţmonėmis aukų

latentiškumą visada lėmė aukų skurdas, asociali aplinka, tačiau narkomanijos plitimas sudarė

sąlygas nusikaltėliams verbuoti naujas aukas ir tai tapo pagrindine prekybos ţmonėmis

prieţastimi.

Prokurorai, analizuodami ikiteisminius tyrimus dėl prekybos ţmonėmis, kurie buvo

atliekami ilgiau kaip 6 mėnesius, nustatė tokias ilgo tyrimo prieţastis:

1. Ilgai trunkančių proceso veiksmų atlikimas (psichiatrinių–psichologinių ekspertizių

skyrimas ir atlikimas, fonoskopiniai tyrimai, kitų procesinių prievartos priemonių taikymas

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. geguţės 19 d. nutarimu

Nr. 558 patvirtintą Prekybos ţmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 m.

programą, atsiţvelgiant į prokuratūros 2005–2006 m. veiklos prioritetus, generalinio

prokuroro 2006 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. I-74 „Dėl prokuratūros veiklos vykdant

veikų, susijusių su prekyba ţmonėmis, baudţiamąjį persekiojimą“ paskirti 32

Generalinės prokuratūros, apygardos ir kai kurių apylinkės prokuratūrų prokurorai

specializuotis nusikalstamų veikų dėl prekybos ţmonėmis tyrimo koordinavimo,

organizavimo ir vadovavimo jam srityje. Tam parengta speciali kvalifikacijos

kėlimo 2007 m. programa.

„Prekybos žmonėmis bylas žlugdo ir jų tyrėjai“

„Dėl stringančių prekybos ţmonėmis bylų kalti ne tik ne iki galo aiškūs įstatymai, bet ir jas

tiriantys policijos pareigūnai bei prokurorai.“

2007 m. vasario 7 d., trečiadienis. P. 5

Prekyba ţmonėmis glaudţiai susijusi su kitomis nusikalstamomis veikomis.

2006 m. pradėti 33 ikiteisminiai tyrimai dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos

veikos (2005 m. – 24), iš jų pagal sutaptį 17 – dėl nepilnamečio asmens prostitucijos

veikų (2005 m. – 7), 17 – dėl įtraukimo į prostituciją veikų (2005 m. – 6).


____________________________________________________________________


18

(pvz. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, telefoninių pokalbių

išklotinių gavimas), jų metu gautų duomenų analizė).

2. Nukentėjusiųjų asmenybės specifika:

įtariamieji merginas prostitucijai daţnai verbuoja kaimuose, asocialiose šeimose,

augusias vaikų namuose ar nedarniose, stiprių emocinių ryšių nepuoselėjančiose šeimose, iš

narkomanų. Daţnai nukentėjusiosios yra ţemo intelekto, sutrikusios psichikos, todėl tenka

atsargiai vertinti jų parodymus ir skirti teismo psichiatrines–psichologines ekspertizes, kurių

atlikimas uţtrunka ilgą laiką;

artimiesiems nukentėjusiosios paprastai pateikia išgalvotas prieţastis dėl išvykimo,

todėl jų paieška pradedama tik praėjus ilgam laiko tarpui. Be to, nukentėjusiosios į

ikiteisminio tyrimo įstaigas kreipiasi tik tuomet, kai nori išeiti iš prostitucijos verslo, yra

apgaunamos, norėdamos pagąsdinti ar šantaţuoti jas pardavusius asmenis;

nukentėjusiosios išvyksta į uţsienį, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, daţnai jų

buvimo vieta tyrimo įstaigai tampa neţinoma, o tai trukdo išsamiai ir per kuo trumpesnį laiką

ištirti nusikalstamas veikas;

tyrimo pradţioje davusios parodymus, nukentėjusiosios neretai vėliau išsigąsta ir

juos pakeičia arba iš viso atsisako duoti bet kokius parodymus.

Daţniausiai moterys išveţamos seksualiai išnaudoti ar įdarbinti prostitutėmis į uţsienio

valstybes: Jungtinę Karalystę, Airiją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Norvegiją, Olandiją,

Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Graikiją, Čekiją, Lenkiją. Lietuva yra tapusi ir moterų tranzito

tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių šalimi.

Tarptautinis bendradarbiavimas ikiteisminio tyrimo dėl prekybos ţmonėmis metu vyksta

sunkiai ir ilgai, daţnai reikia kreiptis pakartotinai su analogiškais paklausimais. Didelis

teisinės pagalbos prašymų, gaunamų iš

Jungtinės Karalystės pareigūnų jų

atliekamuose tyrimuose dėl prekybos

ţmonėmis, skaičius rodo, kokiose šalyse

veikia įtariamieji ir yra nukentėjusieji

Lietuvos Respublikos piliečiai.

Per 2005 m. ir 2006 m. I pusmetį 23 asmenys buvo teisiami uţ prekybą ţmonėmis, iš jų

nuosprendţiai dėl 19 asmenų įsiteisėję. Nebuvo teisiamas nė vienas asmuo, kuris buvo

kaltinamas vaiko pirkimu arba pardavimu.

42,1 % kaltintų asmenų buvo nuteisti, teismas daţniausiai skyrė laisvės atėmimo

bausmę nuo 3 m. iki 4 m. ir laisvės atėmimą 2 m. (po 37,5 % nuteistų asmenų).

Teisminio nagrinėjimo metu dalis asmenų nusikalstamų veikų iš prekybos ţmonėmis

buvo perkvalifikuotos į pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, Lietuvos Respublikos piliečių

kelionių į uţsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimą.

Išteisinamųjų nuosprendţių priėmimą sąlygoja duomenų, išskyrus nukentėjusiųjų

parodymus, patvirtinančių, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, nebuvimas, bylose

nenustatyti nukentėjusiesiems taikyti laisvės suvarţymai, kurie yra būtini norint asmenį

Pasitaikė atvejų, kai į Jungtinę Karalystę ir

Nyderlandų Karalystę išsiųsti teisinės pagalbos

prašymai per ilgą laiką nebuvo įvykdyti nepaisant

to, jog ne kartą buvo rašomi priminimai. Į

Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijas

pakartotinai kreiptasi net keturis kartus.

Kaip ir ankstesniais metais, 2006 m. pagrindinė problema lieka ta pati – daugelis

asmenų, kaltinamų prekyba ţmonėmis, išteisinami.


____________________________________________________________________


19

pripaţinti kaltu dėl prekybos ţmonėmis (veika gali būti kvalifikuojama kaip prekyba

ţmonėmis tik nustačius, kad buvo paţeista ţmogaus teisė į laisvę).

Prokurorai turėtų daugiau dėmesio skirti nuosprendţių teisėtumui ir pagrįstumui

uţtikrinti, labiau gilintis į baudţiamuosius ir baudţiamojo proceso įstatymus, teismų

formuojamą praktiką, kruopščiau ir atidţiau analizuoti baudţiamųjų bylų medţiagas, išsamiau

išanalizuoti visas bylos aplinkybes ir siūlyti skirti tokią bausmę, kuri uţtikrintų bausmės

paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atitiktų nuteistojo padarytų

nusikalstamų veikų pobūdį bei kaltininko asmenybę. Nesutinkant su aiškiai per švelnia

bausme, būtina aktyviau ginti savo poziciją ir apskųsti tokius nuosprendţius.

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl

prekybos ţmonėmis nemaţai padeda

nevyriausybinės organizacijos

(„Lietuvos Caritas“, „Lietuvos

dingusių ţmonių šeimų paramos

centras“, „Klaipėdos socialinės–

psichologinės pagalbos centras“,

„Kauno apskrities moterų krizių

centras“, Vilniaus miesto motinos ir

vaiko pensionas“). Išskirtina

nevyriausybinė organizacija

„Lietuvos Caritas“, kuri ypač

aktyviai prisidėjo teikiant

materialinę, teisinę, psichologinę ir kitokią pagalbą prekybos ţmonėmis aukoms.


1. Remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos 2005–2006 m. prioritetais,

Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje parengti

ikiteisminių tyrimų dėl prekybos ţmonėmis praktikos 2005–2006 m. apibendrinimą

ir metodinę priemonę ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams.

2. Stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis,

teikiančiomis materialinę, teisinę, psichologinę ir kitokią pagalbą prekybos

ţmonėmis aukoms.

3. Stiprinti bendradarbiavimą su uţsienio šalių teisėsaugos institucijomis, keistis

informacija ir patirtimi įrodinėjant tokius nusikaltimus. Daţniau taikyti efektyvią

bendradarbiavimo su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis priemonę tiriant

nusikaltimus – bendrų (jungtinių) tyrimo grupių sudarymą ir panaudojant Eurojusto

galimybes.

4. Aktyviai taikyti baudţiamąją atsakomybę juridiniams asmenims uţ prekybą

ţmonėmis.

Viename ikiteisminiame tyrime „Lietuvos Caritas“

nukentėjusiajai pasamdė atstovą, kuris teikė teisinę

pagalbą byloje.

Vienoje baudţiamojoje byloje Tarptautinės migracijos

organizacijos Vilniaus biuras, vykdydamas projektą, skirtą

pagalbai nukentėjusiems nuo prekybos ţmonėmis teikti,

pasitiko Lietuvos Respublikos pilietę B. B., kuri kreipėsi į

Londono Barking policijos nuovadą, prašydama pagalbos.

Padedant Lietuvos Respublikos ambasadai Londone,

Tarptautinės migracijos organizacijos lėšomis

nukentėjusioji buvo parskraidinta į Lietuvą ir pasitikta

Vilniaus oro uoste. „Motinos ir vaiko“ pensionas Vilniuje

jai suteikė nakvynę, o kitą dieną B. B. buvo perduota

Kauno rajono policijos komisariato asmenų paieškos

grupės tyrėjams.

Svarstoma bendros (jungtinės) tyrimo grupės su Jungtinės Karalystės pareigūnais

ikiteisminiame tyrime, kurį organizuoja Panevėžio apygardos prokuratūra, sudarymo

galimybė, aptariant ir Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste įtraukimo į šią grupę

galimybę.


____________________________________________________________________


20

2. Korupcija

Korupcija yra itin pavojingas socialinis reiškinys, diskredituojantis šalį tarptautinėje

arenoje, silpninantis ekonomiką ir verslą, maţinantis gyventojų pasitikėjimą valdţios ir

valdymo institucijomis, kenkiantis valstybės stabilumui, trukdantis siekti socialinės gerovės ir

stiprinti nacionalinį saugumą.

Kaip rodo gyventojų apklausos ir įvairių institucijų atliekami sociologiniai tyrimai,

korupcijos lygis Lietuvoje jau keletą metų išlieka beveik nepakitęs. 2006 m. korupcijos

suvokimo indeksas buvo toks pat kaip ir 2005 m. – 4,8. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria tarp

šalių, kurios patiria rimtų problemų dėl korupcijos, tačiau tik 0,2 balo trūksta iki 5 balų ribos,

kurią perkopus rikiuojasi maţai korumpuotos šalys.

2006 m. Lietuvoje iš viso buvo uţregistruotos 868 nusikalstamos veikos dėl korupcijos,

tačiau uţregistruotų minėtų veikų skaičius nerodo tikrojo jų paplitimo masto, nes tai vienos

latentiškiausių nusikalstamų veikų.

Nusikalstamos veikos dėl korupcijos 2006 m. 2005 m. 2004 m. 2003 m.

Dėl kyšininkavimo 75 48 69 63

Dėl papirkimo 394 73 51 62

Dėl piktnaudţiavimo tarnyba 326 356 341 206

2006 m. uţregistruotos 75 nusikalstamos veikos dėl kyšininkavimo, iš jų 56

nusikaltimai ir 19 baudţiamųjų nusiţengimų, taip pat uţregistruotas 21 (2005 m. – 21) asmuo,

įtariamas šių veikų padarymu. Baudţiamosios bylos dėl 34 nusikalstamų veikų perduotos į

teismą su kaltinamaisiais aktais, dėl 1 nusikalstamos veikos prokuroras surašė pareiškimą dėl

proceso uţbaigimo teismo baudţiamuoju įsakymu, 2 bylos perduotos į teismą pagreitinto

proceso tvarka, 32 ikiteisminiai tyrimai nutraukti.

1999 m. Lietuva „Transparency International“

lentelėje uţėmė 50 vietą. Tačiau nuo 2003 m. iki

2005 m., Lietuva šiame reitinge iš 36 vietos

smuko į 44 vietą. Viena iš smukimo prieţasčių –

2003 metais nuo 102 iki 163 šalių padidėjęs

dalyvių skaičius. Dėl šio skaičiaus kitimo

rekomenduojama šalims dėmesį kreipti į patį

korupcijos suvokimo indekso dydį, o ne į šalies

vietą lentelėje.

Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainė

Baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-410-05 J. P buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutinis

valstybės tarnautojas, t. y. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos <...> priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės prieţiūros

inspekcijos viršininkas, 2003–2004 metais <...> vykdydamas tarnybines pareigas valstybinės

priešgaisrinės prieţiūros srityje, paţeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kaip valstybinės

priešgaisrinės prieţiūros inspekcijos pareigūnas ir statinių pripaţinimo tinkamais naudoti komisijos

narys, uţ akcinių bendrovių <...> patalpų priešgaisrinio daţymo darbų priėmimo aktų ir patalpų

pripaţinimo tinkamomis naudoti aktų pasirašymą, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, iš D. P.,

V. S., A. P. ir A. N. per kelis kartus priėmė 13500 Lt kyšį.

Teismas J. P. pripaţino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 225 str. (kyšio priėmimas) ir

paskyrė bausmę - atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems (3) metams, paskiriant jam

baudţiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybei 13500 Lt.


____________________________________________________________________


21

2006 m. uţregistruota 1 nusikalstama veika dėl tarpininko kyšininkavimo ir 1 (2005 m.

– 2) asmuo, įtariamas padaręs šią veiką; 2 baudţiamosios bylos perduotos į teismą su

kaltinamaisiais aktais, 2 ikiteisminiai tyrimai nutraukti.

2006 m. uţregistruotos 394 nusikalstamos veikos dėl papirkimo, iš jų 259 nusikaltimai

ir 135 baudţiamieji nusiţengimai. Taip pat uţregistruota 312 (2005 m. – 52) asmenų, įtariamų

šių veikų padarymu; 88 baudţiamosios bylos į teismą perduotos su kaltinamaisiais aktais; dėl

71 nusikalstamos veikos surašyti prokurorų pareiškimai dėl proceso uţbaigimo teismo

baudţiamuoju įsakymu; 139 bylos perduotos į teismą pagreitinto proceso tvarka; 74

ikiteisminiai tyrimai nutraukti.

2006 m. uţregistruoti 326 nusikaltimai

dėl piktnaudţiavimo tarnyba ir 60 (2005 m.

– 75) asmenų, įtariamų padarius šias veikas.

Baudţiamosios bylos dėl 109 nusikalstamų

veikų buvo perduotos į teismą su

kaltinamaisiais aktais; nutraukti 408

ikiteisminiai tyrimai.

2006 m. uţregistruoti 72 nusikaltimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir 20 asmenų,

įtariamų padarius šias nusikalstamas veikas. Baudţiamosios bylos dėl 17 nusikalstamų veikų

perduotos į teismą su kaltinamaisiais aktais; 2 bylose surašyti prokurorų pareiškimai dėl

proceso uţbaigimo teismo baudţiamuoju įsakymu; 62 ikiteisminiai tyrimai nutraukti.

Ikiteisminių tyrimų nutraukimą daugeliu atvejų lėmė ikiteisminį tyrimą

reglamentuojančių teisės normų specifika, kad nėra jokių kitų galimybių patikrinti pirminės

informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kaip tik pradedant ikiteisminį tyrimą ir

atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pradţios metu nesant pagrindo

konstatuoti, jog gauti duomenys apie galimą nusikalstamą veiką yra akivaizdţiai neteisingi,

pradedamas ikiteisminis tyrimas, o jau tyrimo metu paaiškėja, kad nusikalstama veika nebuvo

padaryta, todėl ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.

Palyginti su 2005 m., ryškėja labai didelis prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų

tirtų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai santykio pokytis. Prokurorai vis daţniau patys

imasi atlikti ikiteisminį tyrimą dėl tokių nusikalstamų veikų.

Prokurorų ištirtos nusikalstamos veikos

valstybės tarnybai

124

72

90

Perduotos bylos į teismą

su kaltinamaisiais aktais

(2005 m. - 55)

Pareiškimai teismui dėl

proceso užbaigimo teismo

baudžiamuoju įsakymu

(2005 m. - 5)

Byla perduota į teismą

pagreitinto proceso tvarka

(2005 m. - 10)

„Klaipėda“ , 2007-01-10, Daiva Jankauskaitė: „Mokesčių inspektorius įkliuvo su kyšiu“:

„Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas nutvertas paėmęs kyšį. Pareikalavęs kyšio vyras

išėjo iš darbo. Sausio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo patvirtintas nusikalstamą

veiką imituojantis modelis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jau kitą dieną ... pareigūnas

nutvertas su įkalčiais.“

Prokurorai 2006 m. ištyrė 351 nusikalstamą veiką valstybės tarnybai (2005 m. – 89).


____________________________________________________________________


22

Analizuojant per pastaruosius ketverius metus registruotas ir tirtas korupcines

nusikalstamas veikas, konstatuotina, kad situacija dėl kyšininkavimo ir piktnaudţiavimo

tarnybine padėtimi ar tarnybinių įgaliojimų viršijimo iš esmės nekinta.

Pastebimai padaugėjo papirkimo atvejų. Absoliučią daugumą šių nusikalstamų veikų

sudaro atvejai, kai asmenys, paţeidę Kelių eismo taisykles, duodami kyšius bando papirkti arba

paperka kelių policijos pareigūnus, siekdami neteisėtos paperkamo

valstybės tarnautojo veiklos. Prognozuotina, kad atvejų, kai

policijos pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo,

daugėjimas duos teigiamų prevencinių rezultatų ir transporto

priemonių vairuotojai pradės vengti duoti kyšius, bijodami būti

patraukti baudţiamojon atsakomybėn.

Per ketverius metus:

1) Lietuvoje korupcijos lygis išliko beveik nepakitęs;

2) ryškėja ţymus prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų tirtų nusikalstamų veikų

valstybės tarnybai santykio pokytis. Prokurorai vis daţniau imasi patys atlikti ikiteisminį

tyrimą dėl tokių nusikalstamų veikų dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų tyrėjų trūkumo, jų

kvalifikacijos stoka, o atskirais atvejais šališkumas ar suinteresuotumas tyrimo baigtimi;

3) situacija dėl kyšininkavimo, piktnaudţiavimo tarnybine padėtimi, tarnybinių

įgaliojimų viršijimo iš esmės nekinta;

4) padaugėjo valstybės ir savivaldybių tarnautojų padaromų nusikalstamų veikų

piktnaudţiaujant tarnyba atkuriant nuosavybės teises, privatizuojant ar perduodant valstybės

ar savivaldybių turtą kitiems asmenims, suteikiant leidimus statybms saugomose teritorijose.

Prokuratūros veiklos kryptys 2007 m. įgyvendinant Nacionalinės kovos su

korupcija programos priemonių planą:

1. Tobulinti valstybės institucijų, kovojančių su korupcija, bendradarbiavimą ir

antikorupcinius įstatymus, rengti ilgalaikes ir tęstines programas.

2. Tobulinti prokuratūros veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus, siekiant

skatinti rotacijos principo taikymą prokurorams.

3. Stiprinti valstybės valdymo sistemos, ypač teisėsaugos institucijų, atsparumą

korupcijai.

4. Stiprinti Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos

Respublikos muitinės svarbą kovoje su korupcija valstybės tarnyboje, koordinuoti

šių institucijų bendradarbiavimą su Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliekant operatyvinę

veiklą ir baudţiamąjį persekiojimą.

5. Stiprinti teisėsaugos institucijų veiklos teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę.

6. Išanalizuoti galimybes dėl asmenų, padedančių atskleisti korupcinio pobūdţio

nusikalstamas veikas, atleidimo nuo baudţiamosios atsakomybės.

7. Išanalizuoti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius turto konfiskavimą,

prireikus parengti jų pakeitimo ar papildymo projektus.

8. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą tiriant nusikalstamas korupcines veikas.

Registruotų papirkimų

skaičius 2006 m. išaugo

beveik 450 % dėl Kelių

policijos darbuotojų

bandymų papirkti atvejų.


____________________________________________________________________


23

3. Nusikalstamos veikos intelektinei ir pramoninei nuosavybei

Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei daro didelę ţalą Lietuvos vidaus ir

uţsienio visuomeniniams, politiniams bei rinkos santykiams, todėl planuojant prevencines ir

kardomojo poveikio priemones nusikalstamos veikos intelektinei ir pramoninei nuosavybei

skirstomos:

nusikaltimai ir kiti teisės paţeidimai intelektinei nuosavybei elektroninėje erdvėje,

neteisėtas mokslo, meno ar kitokio kūrinio kopijų platinimas, gabenimas ar jų

laikymas komercijos tikslais,

prekių paţymėjimas svetimu prekių ţenklu ar pateikimas jas realizuoti,

veikos, padedančios neteisėtam intelektinės nuosavybės objektui patekti į rinką ar

kitaip palengvinančios jo patekimą (kontrabanda, apgaulinga apskaita, sukčiavimas ir kt.).

Laikotarpis Atliktų patikrinimų

skaičius

Pradėta ikiteisminių

tyrimų

Pradėta administracinių

tyrimų

2003 m. 270 54 125

2004 m. 350 102 154

2005 m. 400 106 197

2006 m. 230 131 136

Nusikalstamo intelektinio produkto naudojimas kompiuterių ar interneto pagalba 2004–

2005 m. buvo siejamas su neteisėtu operacinių sistemų ir kitų programų įdiegimu perkant

kompiuterį, 2005 m. II pusmetį – 2006 m. I ketvirtį paplito neteisėtų intelektinės nuosavybės

objektų kopijų pardavimas internete (virtualios parduotuvės ar skelbimai įvairiose svetainėse),

o 2006 m. II pusmetį kompiuterių programų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų

komercinis naudojimas sumaţėjo dvigubai.

Prieţastys, dėl kurių kinta nusikalstamas (komercinis) intelektinio produkto naudojimas

informacinėse technologijose, sietinos su Vyriausybės mokesčių politika (2004 m. į mokesčių

grąţinimą iki 33 % įtraukta asmenų, įsigyjančių kompiuterinę techniką, grupė, pagrindinis

mokesčių grąţinimo kriterijus teisėtai įsigyta ir vėliau deklaruota kompiuterių programa),

pareigūnų taikytų prevencinių priemonių intensyvumu, aktyviu visuomeninių organizacijų

dalyvavimu atskleidţiant minėtų rūšių nusikaltimus, kitus teisės paţeidimus.

2006 m. pradėtas 131 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų

veikų intelektinei ir pramoninei nuosavybei. Iš apyvartos paimta

neteisėtų įvairių materialiųjų laikmenų, kurių teisėtų tokių prekių

suma 7 613 378 Lt. Teismams perduotos 46 baudţiamosios bylos,

46 asmenys nuteisti, iš jų – 4 juridiniai asmenys.

2006 m. II pusmetį – 2007 m. numatomas neteisėto prekės

ţenklo naudojimo augimas. Prieţastys, lemiančios šios rūšies

nusikalstamų veikų augimą, yra Baudţiamojo kodekso pakeitimai

ir 2006 m. atsiradusi galimybė identifikuoti per 30 000 įvairių

prekių ţenklų savininkų ţymėtas prekes. Nesant teisminės

2005 m. konfiskuotos

neteisėtos produkcijos

vertė pagal teisėtas

kopijas siekė 4 800 000 Lt,

o 2006 m. ši suma viršijo

7 500 000 Lt.

Prekių, esančių rinkoje,

analizė leidţia pagrįstai

įtarti, kad kas 20-as

prekeivis realizuoja

svetimu prekės ţenklu

paţymėtas prekes.


____________________________________________________________________


24

praktikos, 2006 m. buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl tokios nusikalstamos veikos

padarymo, bylos buvo perduotos teismui ir buvo priimti apkaltinamieji nuosprendţiai.

Nustačius įrodinėjimo pakankamumo ribas, buvo parengtos ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms

išplatintos metodinės rekomendacijos dėl minėtos rūšies veikų atskleidimo ir tyrimo.

2006 m. teismams perduotų baudţiamųjų bylų skaičius sumaţėjo. Buvo perduotos 46

baudţiamosios bylos (2005 m. – 75), nutraukti 24 ikiteisminiai tyrimai (2005 m. – 34),

nuteisti 42 fiziniai ir 4 juridiniai asmenys (2005 m. – 48 fiziniai ir 9 juridiniai asmenys).

Didţioji dalis baudţiamųjų bylų dėl intelektinės ir pramoninės nuosavybės buvo

išnagrinėtos teismui priėmus baudţiamąjį įsakymą. Prokurorai prašė kaltinamiesiems skirti

baudas nuo 10 iki 50 MGL, teismai skyrė bausmes baudas nuo 5 iki 40 MGL.

Atliekant nusikalstamų veikų intelektinei ir

pramoninei nuosavybei ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant

bylas teismuose, tam tikrų problemų kyla dėl specialistų

atliktų objektų tyrimų. Šiuos tyrimus atlikdavo dviejų

skirtingų įstaigų specialistai, kurie pagal savo tyrimo

metodikas dėl to paties konfiskuotų daiktų kiekio daţnai

pateikdavo skirtingas išvadas dėl įvertinimo pinigine

raiška. Tuo naudojosi įtariamųjų gynėjai, nuolat keldami

klausimus dėl specialistų išvadų pagrįstumo ar

tendencingumo, tyrimo metodikos, prašydami skirti

pakartotinius tyrimus ir taip vilkindami nusikalstamų veikų

tyrimą bei baudţiamųjų bylų nagrinėjimą teismuose.

2006 m. išlieka aktualios subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės (komercinių tikslų)

įrodinėjimo problemos. Tikėtina, kad šios problemos bus išspręstos, nes 2006 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo

įstatymu buvo išplėsta komercinių tikslų sąvoka, kuri apima tikslus, kuriais siekiama ne tik

tiesioginės ekonominės ir komercinės naudos, bet ir tikslus, kuriais siekiama netiesioginės

ekonominės ir komercinės naudos.

Baudţiamųjų bylų dėl intelektinės ir pramoninės nuosavybės, kai yra naudojamos

atgamintos kompiuterinės programos, teisminio nagrinėjimo metu 2006 m. kilo teisės taikymo

klausimų dėl Baudţiamojo kodekso 192 straipsnio (literatūros, mokslo, meno ar kitokio

kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas) atitikties

Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tyrimus daţniausiai atlieka

Lietuvos teismo ekspertizės

centro (LTEC) specialistai ir

Verslo programinės įrangos

aljanso specialistai, kurių

pateiktos išvados iš esmės

nesiskiria, jau yra susidariusi

tam tikra objektų tyrimo tvarka,

todėl tiriant nusikalstamas

veikas bei nagrinėjant bylas

teismuose akivaizdaus vilkinimo

faktų iš specialitų pusės

nestebima.

Klausimas turėtų būti išspręstas Konstituciniam Teismui išnagrinėjus Trakų rajono apylinkės

teismo teisėjos prašymą baudţiamojoje byloje Nr. 38-1-0106-04 nustatyti, ar BK 192 str. normos

neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokiu pat klausimu į Konstitucinį Teismą

kreipėsi ir Vilniaus apygardos teismo teisėja apeliacine tvarka nagrinėjant K.S. baudţiamąją bylą,

kurioje jis nuteistas pagal BK 192 str. 1 d.


____________________________________________________________________


25

Paţymėtina, kad sankcijos, skiriamos uţ nusikalstamą intelektinio produkto ar prekių

ţenklo naudojimą, yra maţos ir neatitinka realiai padaromos ţalos dydţio ar uţ tokią veiką

gaunamų pajamų. Spartus interneto vartotojų skaičiaus augimas bei nuolat pingančios

informacinių technologijų paslaugos skatina masišką intelektinio produkto naudojimą

skaitmeninėje terpėje, todėl nusikalstamų veikų intelektinei ir pramoninei nuosavybei skaičius

maţėja neţymiai.

Baudţiamųjų bylų nagrinėjimo rezultatai rodo, kad prokurorai tinkamai vertina bylos

įrodymus, siūlo skirti pagrįstas bausmes, principingai gina savo poziciją, pateikdami

apeliacinius ir kasacinius skundus. Tačiau pastebėta ir tam tikrų darbo trūkumų: teismui

perduodamos netinkamai paruoštos baudţiamosios bylos, nepasinaudojama specialistų

ţiniomis bei galimybėmis renkant įrodymus ir įrodinėjant kaltę.

Esant įstatyminiam pagrindui, nevisada sprendţiamas klausimas dėl juridinių asmenų

baudţiamosios atsakomybės. Renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu, nepakanka vien tik

neteisėtų kūrinių kopijų radimo ar jų platinimo faktų nustatymo bei fiksavimo. Daugiausia

dėmesio turėtų būti skiriama bylos aplinkybių, rodančių kaltininko tyčią ir komercinius

tikslus, išsamiam ištyrimui ir vertinimui. Autorių ir gretutinių teisių paţeidimai daugeliu

atvejų būna tiesiogiai susiję su kitais nusikaltimais, ypač ūkininkavimo tvarkai ir finansams.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina pagrįstai ir objektyviai nustatyti, ar nėra nusikaltimų

sutapties.


1. Nusikaltimai intelektinei nuosavybei tiriami tinkamai ir laiku, kaltiems asmenims

pagrįstai taikoma baudţiamoji atsakomybė uţ šias nusikalstamas veikas, ryškėja šių

nusikaltimų maţėjimo tendencija.

2. Tobulėja nusikaltimų intelektinei nuosavybei įvykdymo būdai. Vis daţniau

internetinis tinklas naudojamas kaip priemonė nelegaliai platinti intelektinės

nuosavybės produktą.

3. Ryškėja naujos nusikaltimų intelektinei nuosavybei įvykdymo tendencijos: daugėja

neteisėto prekės ţenklo pasisavinimo ir panaudojimo atvejų. Nusikaltimai padaromi

vis plačiau panaudojant informacines technologijas.

4. Siekiant ir toliau išlaikyti tinkamą nusikaltimų intelektinei nuosavybei atskleidimo ir

ištyrimo lygį, būtina tobulinti prokurorų, kurių specializacija tirti tokius

nusikaltimus, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų kvalifikaciją, ypač pramoninės

nuosavybės teisių (prekės ţenklo) ir nusikaltimų internetinėje erdvėje srityse.

5. Tikslinga tobulinti intelektinės nuosavybės objektų išyrimo ir įvertinimo tvarką,

sukuriant tiriamų objektų atrankos mechanizmą, dėl ko ţenkliai sumaţėtų pačių

objektų tyrimo trukmė ir tuo pačiu ikiteisminio tyrimo atlikimo laikas.


____________________________________________________________________


26

4. Nusikaltimai nuosavybei

4.1. Plėšimai

Plėšimai 2006 m. 2005 m. 2004 m. 2003 m.

Uţregistruota nusikalstamų veikų 4343 5206 5323 3306

Ištirta nusikalstamų veikų 1884 2082 2190 1077

Ištirta nusikalstamų veikų (%) 43 % 40 % 41 % 33 %

Iš pateiktų duomenų matyti, kad plėšimų maţėja, o ištiriamų plėšimų skaičius didėja.

Tačiau kriminalinėje statistikoje tokie rodiklių pasiketimai laikomi neţymiais ir

vertinami kaip patenkinami. Absoliučiais skaičiais vertinant, šalies gyventojams tenka labai

didelis registruojamų plėšimų skaičius, tačiau ištiriama šių nusikalstamų veikų tik maţiau

kaip pusė, todėl registruotų nusikaltimų maţėjimas neturi teigiamo efektyvumo kriterijaus.

Didţiuosiuose miestuose 2006 m. plėšimų uţregistruota maţiau.

Klaipėdos mieste tokių nusikaltimų sumaţėjo 35,2 %, tačiau kituose didţiuosiuose

miestuose registruojamų plėšimų skaičius stabiliai išlieka didţiausias. Atkreiptinas dėmesys į

Vilniaus mieste padarytų plėšimų statistinius duomenis. Šiame mieste plėšimų skaičius sudaro

net 35,7 % visų 2006 m. Lietuvoje registruotų tokių nusikaltimų.

2006 m., kaip ir 2005 m., daugiausia plėšimų buvo padaroma gatvėse, viešose

neapšviestose vietose, miestų parkuose ir tamsiu paros metu.

Analizuojant ikiteisminių tyrimų dėl plėšimų pradėjimą, paţymėtina, kad tyrimai

daţniausiai pradedami laiku, nedelsiant po to, kai paaiškėja, kad toks nusikaltimas padarytas.

Tačiau pavėluotas nukentėjusiųjų kreipimasis ir pranešimas apie nusikaltimą daţnai

komplikuoja ar daro visai neįmanomą pėdsakų fiksavimą, įtariamųjų sulaikymą su įkalčiais,

suţalojimo fakto ar laipsnio nustatymą, taip pat kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus (kratas,

poėmius ir kt.).

Miestas 2005 m. 2006 m. Skirtumas %

Vilnius 1727 1553 -174 -10,1

Kaunas 834 677 -157 -18,8

Klaipėda 469 304 -165 -35,2

Šiauliai 239 194 -45 -18,8

Panevėţys 233 190 -43 -18,5

Plėšimų dalykas 2006 m.

2761

1766

50 190 Į mobiliuosius telefonus

(ištirta 1103)

Į pinigus (ištirta 668)

Į lengvuosius

automobilius (ištirta 32)

Į juvelyrinius dirbinius

(ištirta 72)

Plėšimų padarymo vietos 2006 m.471

17

2918

937Kaimo vietovėse (ištirta

328)

Vienkiemiuose (ištirta 11)

5 didžiuosiuose

miestuose

Kitose vietose


____________________________________________________________________


27

Daugelis 2005 m. pradėtų ikiteisminių tyrimų, net esant nustatytiems įtariamiesiems,

2006 m. nebuvo baigti nes:

ilgai uţsitęsia nustatytų įtariamųjų paieška, jie daţnai pasislepia kitose valstybėse;

ilgai trunka objektų tyrimas ir ekspertizių atlikimas;

ikiteisminiai tyrimai yra sudėtingi ir didelės apimties.

Tačiau esminė problema, lemianti ilgą ikiteisminių tyrimų trukmę, yra ţema tyrėjų

kvalifikacija. Gana daţnai tyrėjai neturi reikiamų teisės ţinių apie nusikalstamų veikų

kvalifikavimą, praktinio darbo įgūdţių ir motyvacijos uţbaigti bylą.

Pasiūlymai siekiant gerinti plėšimų tyrimą:

1. Uţtikrinti policijos pareigūnų, ypač patrulių, operatyvesnį išvykimą į įvykio vietas

kartu su įvykio vietos tyrimo (identifikavimo) specialistų grupe.

2. Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams stiprinti ikiteisminio tyrimo tyrėjų veiklos

kontrolę ir veiksmų koordinavimą su kriminalinės policijos pareigūnais tiriant

nusikaltimus.

3. Imtis veiksmingų priemonių stabilizuoti pareigūnų, tiriančių šios kategorijos

nusikaltimus, kaitą.

4. Numatyti prevencines priemones plėšimų skaičiui maţinti (pvz., gatvių

apšvietimas), informuoti visuomenę per masinio informavimo priemones apie tai,

kaip reikėtų saugiai elgtis viešose vietose, maţinant tikimybę tapti plėšimo auka,

kokiomis aplinkybėmis ir kokių vietų reikėtų vengti.

4.2. Turto prievartavimas

Turto prievartavimas 2006 m. 2005 m. 2004 m.

Uţregistruota nusikalstamų veikų 210 333 345

Ištirta nusikalstamų veikų 165 228 230

Ištirta nusikalstamų veikų (%) 78 % 68 % 68 %

2006 m. turto prievartavimo nusikaltimų skaičius sumaţėjo. Tačiau, kaip ir plėšimo

nusikaltimų, didţiuosiuose miestuose turto prievartavimų skaičius išlieka labai didelis.

Atkreiptinas dėmesys į Vilniaus mieste padarytų turto prievartavimo nusikaltimų statistinius

duomenis – šių nusikaltimų skaičius sudaro net 23,3 % (49 veikos) visoje Lietuvoje 2006 m.

registruotų tokių nusikaltimų.

Apygarda 2005 m. 2006m.

Augimas(+)

Mažėjimas(-) 2005 m. 2006 m.

užreg. užreg. kiekis % ištirta % ištirta %

Iš viso 333 210 -123 -37 228 68 165 78

Vilniaus 87 62 -25 -29 53 62 37 60

Kauno 76 67 -9 -12 59 78 50 75

Klaipėdos 60 26 -34 -57 29 48 26 100

Šiaulių 49 33 -16 -33 36 73 34 103

Panevėţio 61 22 -39 -64 51 84 18 59


____________________________________________________________________


28

Palyginti su 2005 m., uţregistruotuose turto prievartavimo atvejuose sumaţėjo

įtariamųjų nepilnamečių (2006 m. – 42, 2005 m. – 63), taip pat maţėja ir nepilnamečių

nukentėjusiųjų skaičius (2006 m. – 28, 2005 – 54).

2006 m. pagal pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl turto prievartavimo su kaltinamaisiais

aktais teismui perduotos baudţiamosios bylos dėl 150 nusikalstamų veikų.

Paţymėtinas ikiteisminio tyrimo metu taikytų procesinių prievartos priemonių –

telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, įrašų darymo, tapatybės

neatskleidţiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir slapto sekimo – efektyvumas.

Taikant minėtas priemones pavyko gauti duomenų, kuriais vėliau buvo grindţiamas

kaltinimas arba kurie papildė kitais proceso veiksmais surinktus duomenis.

Turto prievartavimo specifika pasireiškia tuo, kad pirminis turto prievartavimo faktas

daţniausiai būna grindţiamas tik nukentėjusiojo parodymais, geriausiu atveju – jo paties

darytais įrašais (garso ar vaizdo). Dėl to telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos

kontrolė, slaptas sekimas ar savo tapatybės neatskleidţiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų

veiksmai suteikia galimybę uţfiksuoti įtariamųjų veiksmus tęsiant turto prievartavimą

(pakartotiniai apsilankymai, grasinimai, priminimai ir pan.) ar jų veiksmus po nusikaltimo

padarymo, kurie objektyviai patvirtina nukentėjusiojo ir (ar) kitų asmenų parodymus.

Ypač pasiteisino telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų

darymo taikymas baudţiamosiose bylose, kuriose turtas prievartaujamas dėl pagrobto

automobilio sugrąţinimo, kai įtariamieji uţmezga kontaktus su nukentėjusiaisiais, o vėliau šie

garso įrašai, atlikus fonoskopinius tyrimus, tampa vienais pagrindinių įrodymų nagrinėjant

bylas teismuose.

Paţymėtina, kad daţnai ikiteisminiai tyrimai nutraukiami asmeniui nepadarius veikos,

turinčios turto prievartavimo nusikaltimo poţymių, kai tarp nukentėjusiųjų ir įtariamųjų

kylantys turtiniai prievoliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami Civilinio kodekso

normomis, siekiami spręsti kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Ikiteisminio tyrimo ar

teisminio nagrinėjimo metu esant bent menkiausiam pagrindui manyti, kad tarp kaltinamojo ir

nukentėjusiojo iki nusikalstamos veikos padarymo egzistavo bet kokie (asmeniniai, turtiniai ar

pan.) santykiai, turto prievartavimas daţniausiais perkvalifikuojamas į savavaldţiavimą arba

iš viso nutraukiamas baudţiamasis persekiojimas.


1. Siekiant kokybiškų ir kryptingų tyrimo veiksmų, būtina stiprinti ikiteisminio tyrimo

pareigūnų specializaciją, ypač kai proceso dalyviai yra nepilnamečiai.

2. Aktualu veiksmingesnis prevencinis darbas su nepilnamečiais, nes įtariamųjų

amţiaus turi tendenciją jaunėti.

3. Pripaţinti, kad tiriant turto prievartavimo nusikaltimus telekomunikacijos tinklais

perduodamos informacijos kontrolė, slaptas sekimas ar savo tapatybės

neatskleidţiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai – veiksmingos priemonės.

Tobulinti informacijos, perduodamos interneto tinklo pagalba, fiksavimo priemones.

4. Iš ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovų reikalauti didesnės atsakomybės uţ

ikiteisminio tyrimo rezultatus ir veiksmingumo, organizacinėmis priemonėmis

sprendţiant nusikaltimų tyrimo koordinavimo klausimus.


____________________________________________________________________


29

5. Sukčiavimas

5.1. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymas

Siekiant uţkardyti Pridėtinės vertės mokesčių grobstymo augimą, 2003 m prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sudaryta nuolatinė komisija valstybės ekonominės, finansinės

kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti, vėliau apskričių miestuose

minėtų institucijų vadovų įsakymais sudarytos nuolatinės koordinacinės darbo grupės. 2006

m. prokurorai aktyviai dalyvavo šios

komisijos rengiamose priemonėse.

2006 metais ţenkliai padaugėjo

pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl PVM

grobstymo.

Taip pat ţymiai išaugo teismui

perduotų baudţiamųjų bylų skaičius ir

sudėtingų ikiteisminių tyrimų.

2006 m. PVM grobstymo bylų teismui

ţymiai daugiau perdavė visų teritorinių

prokuratūrų prokurorai. 2005 m. visos teritorinės

prokuratūros teismui perdavė tik 8

baudţiamąsias bylas dėl PVM grobimų, o 2006

m. teritorinės prokuratūros teismui perdavė net

30 tokių bylų. Šie duomenys rodo, kad teritorinių

prokuratūrų prokurorai vis geriau perpranta PVM

grobimų tyrimų specifiką ir vis aktyviau imasi

tirti tokias nusikalstamas veikas.

2006 m. išlieka pagrindiniai PVM grobstymo modeliai:

1. Naudojant suklastotus dokumentus

imituojamos prekių eksporto operacijos – 14 %.

2. Naudojant suklastotus dokumentus

imituojamas prekių ar paslaugų įsigijimas iš kitų

Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių įmonių –

52 %.

3. Nelegaliai įsigytoms prekėms legalizuoti

naudojami suklastoti dokumentai apie tariamai teisėtą

jų įsigijimą ir vėliau tokios prekės parduodamos kitiems

subjektams – 31 %.

4. Kiti – 3 %.

46

72

124

163

21

47

020406080

100120140160180

Pradėti

ikiteisminiai

tyrimai

Organizuoti

ikiteisminiai

tyrimai

Perduota bylų

teismui

2005-2006 m. pradėtų, organizuotų ir perduotų

teismui PVM grobstymo tyrimų

2005 m.

2006 m.

14%

31%

3%

52%

2006 m. organizuotų PVM grobimo

tyrimų skaičius pagal jų pradėjimo

datą

47

7220

24Pradėta 2006 m.

Pradėta 2005 m.

Pradėta 2004 m.

Pradėta iki 2004 m.

2005 m. teismui perduotas 61 asmuo dėl 5 570 472 Lt PVM grobimo,

2006 m. teismui perduota 210 asmenų dėl 17 350 501 Lt PVM grobimo.


____________________________________________________________________


30

Visi PVM grobimo modeliai yra grindţiami realios ūkinės ir finansinės veiklos

nevykdančių įmonių (kitaip dar vadinamų „orinėmis“) panaudojimu.

Todėl būtina stiprinti prevencinį darbą ir imtis priemonių, kad tokių įmonių egzistavimui

būtų uţkirstas kelias dar nepradėjus jas naudoti nusikalstamai veiklai.

Ikiteisminius tyrimus dėl PVM grobimų organizuojantys prokurorai 2006 m. sprendė ir

sudėtingus juridinių asmenų baudţiamosios atsakomybės klausimus. Tyrimuose dėl PVM

grobimų pranešimai apie įtarimus buvo įteikti iš viso 63 juridiniams asmenims. 2006 m.

teismai tokių bylų dar nebuvo išnagrinėję, todėl praktika dėl juridinių asmenų baudţiamosios

atsakomybės tik pradedama formuoti. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad juridinių

asmenų baudţiamosios atsakomybės problema išlieka aktuali.

Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius, siekdamas formuoti

vienodą baudţiamojo persekiojimo praktiką, teritorinių prokuratūrų prokurorams organizavo

mokymus apie PVM grobimų tyrimus, aptarė ikiteisminių tyrimų organizavimo problemas,

teikė metodinius pasiūlymus dėl PVM grobimų kvalifikavimo ir tyrimo organizavimo

specifikos.

Esminė problema, trukdanti prokurorams veiksmingai organizuoti ikiteisminius tyrimus

dėl PVM grobimų, lieka sudėtingas tokių nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Baudţiamieji

įstatymai, numatantys atsakomybę, nėra visiems pakankamai vienodai suprantami, teismų

praktika dar tik pradedama formuoti.

Prokurorai, formuodami gerą praktiką ir nesutikdami su teismų sprendimais dėl asmenų,

kaltintų PVM grobstymu, nuteisimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės

rūšies ar dydţio, juos skundė apeliacine tvarka: 6 pirmosios instancijos teismo nuosprendţius

dėl 26 asmenų (iš jų skundai dėl 20 asmenų atmesti, dėl 3 patenkinti, dar dėl 3 asmenų

neišnagrinėti) ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė 2 kasacinius skundus dėl 10

asmenų (iš jų skundai dėl 6 asmenų skundai atmesti, dėl 4 asmenų patenkinti).

2006-10-21

,,Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius baigė ikiteisminį tyrimą

dėl daugiau nei pusės milijono litų pridėtinės vertės mokesčio pasisavinimo. Klaipėdos miesto

apylinkės prokuratūra šią bylą perdavė teismui. Trims Naujosios Akmenės gyventojams ir vienam

klaipėdiečiui pateikti įtarimai dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų

duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, dokumentų klastojimo perkant ir parduodant

medieną.“

Teisinė galimybė ,,orinėms“ įmonėms egzistuoti yra esminė prielaida, sudaranti

sąlygas grobstyti pridėtinės vertės mokestį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokuroro kasacinį skundą perdavė nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų

kolegijai, nes tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reikštų naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje

ir būtų svarbus vienodos teismų praktikos formavimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija patenkino

prokuroro skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir perdavė baudžiamąją bylą iš naujo

nagrinėti apeliacine tvarka.


____________________________________________________________________


31

Tyrimus dėl PVM grobimų organizuojantiems prokurorams ir šiuos tyrimus

atliekantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams būtina organizuoti mokymus, pasitelkiant ir

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, universitetų dėstytojus ir kitus teisininkus,

besispecializuojančius šioje srityje.


1. Siūlyti ikiteisminį tyrimą dėl PVM grobimo laikyti prioritetine prokuratūros veiklos

2007 m. kryptimi.

2. Nustatyti aiškius suinteresuotų valstybės institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir

keitimosi geriausia praktika kriterijus.

3. Siūlyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai,

Policijos departamentui, kitoms institucijoms stiprinti prevencinį darbą ir uţkardyti

veiklos nevykdančių įmonių egzistavimą dar joms nepradėjus neteisėtos veiklos.

4. Organizuoti mokymus dėl PVM grobimų tyrimo prokurorams ir ikiteisminio tyrimo

pareigūnams.

5.2. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga

Baudţiamosios bylos dėl Europos Sąjungos finansinių interesų paţeidimų, kuriose

ikiteisminį tyrimą organizavo, proceso sprendimus priėmė ar valstybinį kaltinimą palaikė

teritorinių prokuratūrų prokurorai, 2006 m.:

Apygardos

prokuratūra

Atliekami

ikiteisminiai

tyrimai

Nutraukti

ikiteisminiai

tyrimai

Teismo

išnagrinėtos

bylos

Iš viso

Vilniaus 1 - - 1

Kauno 2 - - 2

Klaipėdos 2 2 2 6

Šiaulių 1 1 1 3

Panevėţio 2 - 1 3

Iš viso 8 3 4 15

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos Europos

Sąjungos finansinių interesų paţeidimų baudţiamosioms byloms tirti 2005 m. įkurtas

specializuotas Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyrius, kurio atliekamus ikiteisminius

tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo

kontrolės skyriaus prokurorai. 2006 m. prokurorai 5 baudţiamąsias bylas perdavė teismui, dar

10 ikiteisminių tyrimų atliekama.

Teismai išnagrinėjo 3 baudţiamąsias bylas (dar 2 nagrinėjamos), kuriose buvo kaltinami

6 asmenys, iš jų 3 nuteisti, 3 – išteisinti.


____________________________________________________________________


32

Daugelis atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl Europos Sąjungos finansinių interesų

paţeidimų yra sudėtingi, didelės apimties, be to, kiekvienas ikiteisminis tyrimas yra

specifinis, nes nusikalstamų veikų padarymo būdai itin skirtingi.

Išanalizavus 2006 m. baudţiamąsias bylas, galima konstatuoti, kad nusikaltimai Europos

Sąjungos finansiniams interesams Lietuvoje daromi kėsinantis apgaule pasisavinti Europos

Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skirtas įvairių verslo sričių subsidijoms, projektų

įgyvendinimui, kitoms įvairioms kompensacijoms.

Lėšos daţniausiai pasisavinamos apgaule, pasireiškiančia neteisingų duomenų apie

projektų įgyvendinimo kaštus pateikimu paramos lėšas administruojančioms agentūroms. Tai

daroma klastojant dokumentus, sudarant fiktyvias sutartis tarp ūkio subjektų, dirbtinai

padidinant atliktų darbų įkainius ar į ataskaitas, mokėjimo prašymus įtraukiant neatliktus

darbus, nenaudotas medţiagas, nurodant neteisingus duomenis apie projektų finansavimo

šaltinius, ūkio subjektų ekonominį gyvybingumą, finansinius įsipareigojimus.

Tenka pastebėti, kad Europos Sąjungos paramos lėšas administruojančios agentūros ne

visada tinkamai atlieka savo funkcijas, neišnaudoja visų norminiais aktais joms suteiktų

įgaliojimų projektų vertinimo, įgyvendinimo stadijoje, o apsiriboja tik atskirais pranešimais

teisėsaugos institucijoms apie galimus paţeidimus tada, kai jau pateikiami mokėjimo

prašymai.

Bylų sudėtingumą lemia tai, kad Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamos

įvairios ūkio šakos ir verslo sritys (pramonė, ţemės ūkis, ţuvininkystė, transportas, turizmas ir

t. t.), kurių kiekvieną reglamentuoja įvairūs ir skirtingi norminiai aktai. Dėl kiekvieno

ikiteisminio tyrimo būtina susipaţinti su keliasdešimt naujų norminių aktų, kurių apimtis

daţnai sudaro per 200 lapų. Be to, pareigūnas, atliekantis ikiteisminį tyrimą tokiose bylose,

turi gilinti ne tik teisės, bet ir kitų mokslų (technikos, ţemės ūkio, statybos, inţinerijos) ţinias.

Tiriant šios kategorijos baudţiamąsias bylas, atskirais atvejais susiduriama su turto

vertinimo problema – privačios turto vertinimo agentūros turtą vertina remdamosi turima

nevieninga turto vertinimo metodika. Pasitaiko atvejų, kai toje pačioje byloje būna nustatytos

trys skirtingos to paties turto vertės.

Bendras visų projektų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, Europos Sąjungos

finansinės paramos lėšų dydis sudaro daugiau kaip 17 mln. Lt.

Uţkirstas kelias neteisėtai pasisavinti 8,4 mln. Lt, įtariamieji neteisėtai gavo

daugiau nei 1,6 mln. Lt ir iš jų neteisėtai panaudojo 116 tūkst. Lt.

Daugelis padarytų nusikalstamų veikų dėl Europos Sąjungos finansinių interesų

paţeidimų yra intelektualios, gerai suplanuotos ir uţmaskuotos, padarytos asmenų,

turinčių patirtį toje ūkio ir verslo srityje.


____________________________________________________________________


33

Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugai Europos Komisija

1999 m. įkūrė Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (European Anti Fraud

Office (OLAF)).

2006 m. birţelio 22–23 dienomis OLAF vyko 4-oji Europos prokurorų, kovojančių su

sukčiavimu, konferencija, kurioje Generalinės prokuratūros atstovai paţymėjo, kad

ikiteisminiuose tyrimuose OLAF atstovai galėtų dalyvauti Lietuvos baudţiamajame procese

kaip specialistai, jei tai padėtų konkretaus tyrimo sėkmei.

Išvados ir pasiūlymai: 1. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga Lietuvoje įgyvendinama

vadovaujantis galiojančiais įstatymais, kitais norminiais aktais ir racionaliai vykdant

suteiktus įgaliojimus.

2. Paţymėtinas vidinių ir išorinių suderintų mokymų trūkumas (Finansinių nusikaltimų

tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos organizuoja ir teisėsaugos pareigūnų,

ir tarnautojų, dirbančių Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančiose

agentūrose, mokymus. Siūloma į tokius mokymus įtraukti besispecializuojančius

šioje srityje prokurorus ir teisėjus).

3. Siūloma tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos finansinių

interesų paţeidimų sąvoką. Ţemės ūkio ministerijoje 2006-02-01 vyko išplėstinis

posėdis, kuriame buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė.


____________________________________________________________________


34

IV. PRIORITETINĖ PROKURATŪROS VEIKLA PAGAL

PROKURATŪROS FUNKCIJAS

1. Operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų teisėtumo kontrolė

Operatyvinės veiklos kontrolę, koordinavimą ir prieţiūrą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas.

Operatyvinės veiklos kontrolė vykdoma taip: vidinę kontrolę vykdo pačių operatyvinės

veiklos subjektų vadovai, operatyvinių veiksmų teisėtumo kontrolė pavesta generaliniam

prokurorui ir jo įgaliotiems prokurorams, atskiros kontrolės sritys pavestos Lietuvos

Respublikos Vyriausybei ir parlamentinę prieţiūrą vykdančiai Seimo Operatyvinės veiklos

kontrolės komisijai.

Prokuratūrai nustatytą operatyvinių veiksmų teisėtumo kontrolę vykdo generalinis

prokuroras ir jo įgalioti prokurorai (šiuo atveju generalinio prokuroro pavaduotojai pagal

kompetenciją, Generalinės prokuratūros prokurorai, apygardų prokuratūrų prokurorai ir jų

pavaduotojai):

1. įgaliotiems prokurorams rengiant motyvuotus teikimus pagal operatyvinės veiklos

subjektų prašymus;

2. sankcionuojant ar atsisakant sankcionuoti veiksmus pagal operatyvinės veiklos

subjektų prašymus;

3. gaunant informaciją apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų

atlikimo eigą ir rezultatus;

4. tiriant asmenų skundus dėl operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų.

Įstatymas tiesiogiai nenumato prokuratūros teisės kontroliuoti operatyvinės veiklos, kaip

bendros (kompleksinės) viešo ir slapto ţvalgybinio pobūdţio operatyvinės veiklos subjektų

veiklos. Įstatymas suteikia prokurorui teisę kontroliuoti tik jų atliekamų operatyvinių veiksmų

teisėtumą, gavus ir vertinant operatyvinės veiklos subjektų prašymą dėl sankcionuojamų

operatyvinių veiksmų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pripaţinus prašymą nepagrįstu arba

konstatavus, kad yra specifinės aplinkybės, prokurorai turi teisę motyvuotai atsisakyti

sankcionuoti tokią operatyvinės veiklos subjektų veiklą (kreiptis su teikimu į teismą).

Nedidelį atmestų ir nesankcionuotų teikimų bei modelių skaičių lemia pakankamai

efektyvi operatyvinės veiklos subjektų vidaus kontrolė ir tinkamas operatyvinės veiklos

koordinavimas – galimybės taikyti sankcionuojamus veiksmus aptariamos ir įvertinamos

kartu su būsimą ikiteisminį tyrimą kontroliuosiančiais prokurorais.

2006 m. Generalinėje prokuratūroje atmesti 4 operatyvinės veiklos subjektų prašymai, o teismuose

– 7 prokurorų teikimai; apygardų prokuratūrose ir teismuose atmesta daugiau kaip 20 tokių

prašymų (teikimų); generalinis prokuroras atsisakė sankcionuoti 2 nusikalstamą veiką

imituojančius modelius, vienas toks sankcionuotas modelis panaikintas.

2006 m. Generalinė prokuratūra gavo 8 asmenų skundus dėl galimai neteisėtų operatyvinių

tarnybų veiksmų (2005 m. – 3). Atlikus patikrinimus, ţmogaus teisės į laisvę ir asmens

neliečiamybę paţeidimų nustatyta nebuvo.


____________________________________________________________________


35

Nemaţą įtaką kasdienei Generalinės prokuratūros veiklai vykdant operatyvinių veiksmų

teisėtumo kontrolę daro uţsitęsusi naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo priėmimo

procedūra. Šio įstatymo projektas svarstomas nuo 2004 m., diskutuojama dėl pačios

operatyvinės veiklos, kai kurių vertintojų traktuojamos kaip sovietinės teisinės sistemos

relikto, perspektyvos klausimo. Daugelyje Europos Sąjungos šalių tokia veikla įvardijama

kaip kriminalinė ţvalgyba ir neišskiriama iš specialiųjų tarnybų ţvalgybinę veiklą

reglamentuojančių teisės aktų atskirais įstatymais. Tačiau Lietuvos teisės sistemoje greta

Operatyvinės veiklos įstatymo veikia ir Ţvalgybos įstatymas, reglamentuojantis siauresnę

ţvalgybos tarnybų veiklą – nacionalinio saugumo uţtikrinimą, nustatant, maţinant ir šalinant

grėsmes bei rizikos veiksnius, kylančius iš uţsienio.

Įgyvendinant Seimo nustatytus prioritetus, 2006 m. generalinio prokuroro įsakymu buvo

patvirtinti Operatyvinių veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės nuostatai, kurių

pagrindinis tikslas formuoti vienodą operatyvinių veiksmų sankcionavimo praktiką, tinkamą

sankcionuotų veiksmų apskaitą ir teisėtumo kontrolę. Pagal pateiktų pusmečio ataskaitų

duomenis, ryškėja kai kurie pozityvūs pokyčiai.

Generalinėje prokuratūroje, atliekant visų operatyvinės veiklos subjektų koordinavimo

funkciją, buvo rengiami operatyvinės veiklos subjektų ir prokuratūros vadovų koordinaciniai

pasitarimai, skirti aptarti aktualius operatyvinės veiklos klausimus, praktikos formavimo

aspektus, apibendrinti ir vertinti suvestinius duomenis apie operatyvinės veiklos efektyvumą.

Vien per 2006 m. I pusmetį, bendradarbiaujant operatyvinės veiklos subjektams, keistasi

informacija daugiau kaip 850 kartų, pradėta per 40 ikiteisminių tyrimų. Šie duomenys leidţia

kitaip vertinti visuomenėje vyraujančią nuostatą apie per didelę operatyvinės veiklos subjektų

tarpusavio konkurenciją ir informacijos kaupimą siekiant patenkinti tik siaurus institucijos

interesus.

Generalinio prokuroro įsakymu sudaryta darbo grupė operatyvinės veiklos teisėtumo

kontrolės grieţtinimo priemonėms: operatyvinės veiklos teisėtumo kontrolės tvarkos aprašui

ir kompleksiniui kontrolės planui, parengti.

Šiuo metu du Generalinės prokuratūros Valdymo skyriaus prokurorai, atsakingi uţ

įslaptintos informacijos administravimą, įgalioti kontroliuoti Valstybės saugumo

departamento į telekomunikacijų operatorių tinklus siunčiamų techninių komandų pradėti ar

nutraukti pasiklausymą ar kitą peduodamos informacijos kontrolę teisėtumą. Tokie

patikrinimai atliekami esant reikalui (pvz., gavus skundą), bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Generalinė prokuratūra siekia principinių sprendimų dėl operatyvinės veiklos. Tik

aiškus baigtinis operatyvinės veiklos reglamentavimas ir adekvatus kontrolės

mechanizmo įtvirtinimas įstatymu gali uţtikrinti deramas ţmogaus teisių į laisvę ir

asmens neliečiamybę garantijas.

Planuojama įgaliotiems prokurorams sudaryti technines sąlygas Generalinėje

prokuratūroje prieiti prie duomenų laikmenų, kuriose uţšifruotos komandos pradėti ir

nutraukti pasiklausymus, sukuriant Automatizuotą duomenų apdorojimo sistemą.


____________________________________________________________________


36

2. Skundų, pareiškimų ir pranešimų nagrinėjimo kontrolė

Prokuratūros veiklos 2004 m. ataskaitoje buvo paţymėta, kad prokuratūrose skundų,

pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas registracijos reikalavimų vykdymo

teisėtumas nepaţeidţiamas, o ikiteisminio tyrimo įstaigose buvo paţeidţiamas gana daţnai.

Seimas, nustatydamas prioritetines prokuratūros veiklos 2005–2006 m. sritis, nurodė

sugrieţtinti tokių skundų registracijos teisėtumo policijos įstaigose kontrolę. Todėl 2006 m.

atliktas skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas registracijos ikiteisminio

tyrimo įstaigose ir teritorinėse prokuratūrose patikrinimas, kurio rezultatai palyginti su 2004

m. patikrinimo medţiaga pagal tokius pagrindinius kriterijus:

atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą kontrolė;

asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas;

ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų koordinavimo ypatumai.

Nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą būklė

Vadovaudamiesi generalinio prokuroro 2005 m. vasario 7 d. nurodymu Nr. N-3 „Dėl

atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą kontrolės“, prokurorai nuolat tikrina visų ikiteisminio

tyrimo įstaigose priimtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.

Keturis kartus per metus teritorinės prokuratūros analizuoja duomenis apie ikiteisminio

tyrimo įstaigose ir prokuratūrose priimtus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir

apibendrintą informaciją pateikia Generalinei prokuratūrai.

2006 m. iš viso registruotos 82 174

nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo įstaigų

pareigūnai priėmė 42 553 nutarimus atisakyti

pradėti ikiteisminį tyrimą.

Palyginti su 2005 m. duomenimis, 2006 m.

tokių nutarimų buvo priimta 655 nutarimais

maţiau (2005 m. – 43 208).

2006 m. prokurorai panaikino 1 177 priimtus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį

tyrimą. Vidutiniškai tai sudaro apie 2,8 % visų ikiteisminio tyrimo įstaigose priimtų

nutarimų, tačiau Panevėţio apygardos prokuratūros veiklos teritorijos ikiteisminio

tyrimo įstaigose tokių panaikintų nutarimų buvo daugiau kaip 5 %.

82175

66%

42553

34%

Registruota nusikalstamų veikų

Priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį

tyrimą (iš jų panaikinta 1177)


____________________________________________________________________


37

Nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą daţniausiais priimami, kai:

pareiškėjai į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir prokuratūrą kreipiamasi dėl pamestų

dokumentų; gydymo įstaigos praneša apie susiţalojusius asmenis ir pan.;

pranešama apie administracinės teisės paţeidimą; į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl

veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto

atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, kreipiasi ne nukentėjusysis; pranešama apie

nusikalstamą veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir galimas tik privataus

kaltinimo bylų procesas;

patikslinimo metu nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar

baudţiamojo nusiţengimo poţymių, arba kad veiką padarė asmuo, neturintis subjekto

poţymių; nustačius aplinkybes, dėl kurių baudţiamasis procesas negalimas.

Visose ikiteisminio tyrimo įstaigose sparčiai įsivyrauja tendencija gautus asmenų

pranešimus apie nusikalstamas veikas tikslinti. Patikslinimo metu pareiškėjas neretai

sumaţina pavogto turto vertę, atsisako siuntimo pas specialistą sveikatos sutrikdymo

sunkumui nustatyti arba net pareiškia, kad nenori, jog būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Tokie patikslinimai tampa pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūnams priimti sprendimą

atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Skirtinguose rajonuose ir miestuose skirtingai

reaguojama į pranešimus dėl administracinio teisės paţeidimo, į gaunamą informaciją iš

gydymo įstaigų apie suţalotus asmenis. Iki šiol šalyje nėra vienodos praktikos dėl nutarimų

atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo.

Siekiant stiprinti skundų, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas

registravimo ir nagrinėjimo kontrolę, tikslinga įdiegti bendrą elektroninę ikiteisminio tyrimo

įstaigų registro bazę ir prokuratūrose sudaryti prieigas prie šios bazės uţregistruotų skundų,

pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas apskaitos kontrolei.

Asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas

Nagrinėjimo

eiga

Iš viso: Generalinėje

prokuratūroje

Teritorinėse

prokuratūrose

2005 m. 2006 m. 2005 m. 2006 m. 2005 m. 2006 m.

Gauta pareiškimų 21 677 23 920 4348 4695 17 329 19 225

Išnagrinėta pareiškimų 17 250 19 537 2415 2643 14 835 16 894

Iš jų patenkinta 6785 9041 971 941 5814 8100

Pridėta prie bylų 7061 8479 497 618 6564 7861

Persiųsta kitai prokuratūrai 2410 2462 1611 1655 799 807

Persiųsta į kitas institucijas 1597 1582 145 279 1452 1303

Priimta asmenų 10 055 10 544 1697 1549 8358 8995

Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai turi būti visiškai atsakingi uţ gautų skundų,

pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas registracijos teisėtumą ir kontrolę.


____________________________________________________________________


38

Asmenys į prokuratūrą daţniausiai kreipiasi ikiteisminio tyrimo klausimais. Tokie

pareiškimai sudaro 66,3 % visų išnagrinėtų pareiškimų (Generalinėje prokuratūroje – 51,3 %).

Daţniausiai kreipiamasi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, kardomosios priemonės

pakeitimo, policijos pareigūnų ir tyrėjų neteisėtų veiksmų, ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar

nepagrįsto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, leidimo susipaţinti su ikiteisminio tyrimo

medţiaga, pasimatyti su įtariamuoju, leidimo išvykti iš Lietuvos ir kitais klausimais. 45 %

tokių pareiškimų tenkinama (Generalinėje prokuratūroje 19 %). Tai rodo pareiškimų

pagrįstumą ir prokurorų veiksmingumą sprendţiant pareiškėjams svarbius klausimus.

Asmenų pareiškimų, pateiktų prokuratūrai, skaičius kasmet didėja. Asmenys jaučiasi

saugesni, drąsiau reiškia nepasitenkinimą, ypač teisėsaugos institucijų darbu, policijos

pareigūnų veikla kovoje su nusikalstamumu. Gerėja ţmonių teisinis išprusimas, jie aktyviau

naudojasi proceso įstatymų suteiktomis teisėmis.

Daţniausiai į prokuratūrą kreipiamasi dėl bylų tyrimo vilkinimo, pareiškėjams

nepriimtinų proceso veiksmų ar sprendimų tiriant konkrečius nusikaltimus. Vis daţniau

nurodoma nepakankama ikiteisminio tyrimo pareigūnų kvalifikacija, patirties stoka,

abejojama ikiteisminio tyrimo metu priimamų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

2006 m. daugiau pateikta pareiškimų dublikatų, nes pareiškėjai tikisi, kad viena

institucija, kontroliuodama kitą, jo pareiškimą išnagrinės objektyviau ir greičiau, todėl teikia

pareiškimus iš karto 3–5 įvairioms valstybės ir teisėsaugos institucijoms.

Atskirą dalį sudaro asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) prašymai kreiptis į teismą

įvairiais klausimais ginant viešąjį interesą. Kartais pareiškėjai, siekdami išvengti ţyminio

mokesčio ar su advokato paslaugomis susijusių išlaidų, ginamas privačias teises ir teisėtus

interesus pateikia kaip viešąjį interesą ir taip lyg sukuria netiesiogines prielaidas

piktnaudţiauti savo teisėmis. Tačiau vertinant tokius pareiškimus įţvelgtinas ir teigiamas

aspektus – besiformuojančiai viešojo intereso gynimo praktikai būtina aktyvi gyventojų

pozicija ir suvokimas, kas yra viešasis interesas, kokia apimtimi turi jį ginti įpareigotos

institucijos ir prokuroras. Detali šio klausimo analizė galėtų būti atlikta 2007 metais.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų koordinavimo ypatumai

Koordinuoti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas yra viena

pagrindinių Prokuratūros įstatyme nustatytų funkcijų.

Prokuratūros kolegijos posėdţiuose (rengiami keturis kartus per metus) svarstant

aktualius ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimus kviečiami dalyvauti centrinių

ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai. 2006 m. svarstant tikslinių patikrinimų, apibendrinimų

medţiagas, tokie pasitarimai Generalinėje prokuratūroje ar centrinėse ikiteisminio tyrimo

įstaigose buvo rengiami daţniau, juose dalyvavo ir prokurorai, tiesiogiai organizuojantys

ikiteisminį tyrimą, ir jį atliekantys pareigūnai.

2006 m. asmeninio priėmimo metu generalinis prokuroras priėmė 71 pareiškėją,

generalinio prokuroro pavaduotojai – 82.


____________________________________________________________________


39

Nuo 2002 metų tapo tradicija į ikiteisminio tyrimo, ekspertinių įstaigų metų veiklos

aptarimus kviesti generalinį prokurorą, generalinio prokuroro pavaduotojus, Generalinės

prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, Ikiteisminio tyrimo

kontrolės skyriaus vyriausiuosius prokurorus.

Siekiant suderinti prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir kitų valstybės institucijų

veiksmus gerinant nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą, apygardos prokuratūrose ir jų

veiklos teritorijoje esančių miestų ir rajonų apylinkės prokuratūrose organizuojami

koordinaciniai ir operatyviniai pasitarimai, sudaromos institucijų bendradarbiavimo

koordinacinės darbo grupės, tyrimo grupės, daţnai ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai

tarnybinio reagavimo raštais informuojami apie tyrėjų darbo trūkumus.

Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugai koordinuoti sudaryta nuolatinė komisija,

kurios veikloje dalyvauja prokurorai, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, kiti atsakingų

institucijų atstovai.

Apylinkės prokuratūros 2006 m. ypač daug dėmesio skyrė policijos komisariatų ir

teritorinių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų pareigūnų veiksmų atliekant

ikiteisminius tyrimus dėl gaisrų koordinavimui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis 2006 m. šalyje kilo

23 962 gaisrai, iš kurių dėl 650 pradėtas ikiteisminis tyrimas, 4 228 atvejais priimtas

nutarimas atsisakyta jį pradėti.

Išaiškinamumas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl kilusių gaisrų siekė tik 6,5 %. Tam yra

rimtos objektyvios prieţastys.

Šiuo metu ikiteisminį tyrimą atlikti įgalioti 205 departamento priešgaisrinių gelbėjimo

tarnybų, valstybinės priešgaisrinės prieţiūros pareigūnai ir 54 priešgaisrinių gelbėjimo

tarnybų vadovai, tačiau teisinį išsilavinimą turi arba siekia jį įgyti vos 10 %.

Tyčinio padegimo tyrimo sėkmę daţniausiai lemia operatyvinių priemonių taikymas,

tačiau departamentas nėra operatyvinės veiklos subjektas ir neturi objektyvios galimybės

tinkamai įgyvendinti Baudţiamojo proceso kodekso nuostatas, kad ikiteisminis tyrimas būtų

atliktas per kuo trumpesnį laiką. Tiriant tyčinius padegimus, prokurorai daţniausiai sudaro

tyrimo grupes, į kurių sudėtį įtraukia policijos pareigūnus, tačiau toks tyrimo grupės darbas

prasideda praėjus kelioms ar net keliolikai dienų po nusikalstamo veikos įvykdymo.

Todėl itin svarbi aktyvi prokuroro pozicija.

2007 m. prokuratūra daugiau dėmesio planuoja skirti Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamento, taip pat policijos ikiteisminio tyrimo įstaigų, pareigūnų

veiksmų tiriant nusikalstamas veikas koordinavimui.

Uţtikrinti valstybės finansinių bei ekonominių interesų apsaugą, valstybės ekonominės bei

finansinės kontrolės institucijų ir teisėsaugos institucijų, tiriančių (kontroliuojančių) ekonominės

bei finansinės veiklos paţeidimus ir nusikaltimus, bendradarbiavimą, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. birţelio 6 d. nutarimu Nr. 829 sudaryta Nuolatinė komisija valstybės

ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti.

Komisija nagrinėja institucijų bendradarbiavimo, mokesčių administravimo gerinimo

problemas, aptaria PVM kontrolės tobulinimo, bendradarbiavimo informacinių sistemų kūrimo ir

informacijos mainų klausimus, Europos Sąjungos paramos skyrimo ir naudojimo kontrolės

sistemos problemas.


____________________________________________________________________


40

3. Viešojo intereso gynimas

Atsiţvelgiant į visuomeninius ir socialinius pokyčius, viešojo intereso gynimo

reglamentavimas 2006 m. buvo teisėkūros proceso dalykas.

Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta darbo grupė, kurios veikloje dalyvavo prokurorai,

kiti teisininkai, visuomenės atstovai, siekdama tobulinti viešojo intereso gynimo teisinį

reglamentavimą, pateikė Seimui įregistruoti vieną naujai parengto įstatymo projektą ir šešių

kitų įstatymų pakeitimų projektus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio pakeitimu praplečiami

prokuroro įgaliojimai, kad jo veiklos iniciatyva nebūtų saistoma tik teisės aktų paţeidimu ar

asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų paţeidimu. Naujai parengtame Viešojo

intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procesuose įstatymo projekte siekiama

įtvirtinti pagrindinius viešojo intereso gynimo principus, bylų nagrinėjimo ypatumus ir

veiklos koordinavimą šioje srityje; Generalinei prokuratūrai suteikti viešojo intereso gynimo

informacinės sistemos valdytojos ir centrinės tvarkytojos funkcijas.

2006 m. pradėtas teisėkūros procesas, susijęs su viešojo intereso gynimu, turės įtakos

prokurorų veiklai šioje srityje, todėl viešojo intereso gynimas 2007 m. turėtų labiau išsiplėsti,

tapti sudėtingesnis, o tai pareikalaus esamų bei papildomų ţmoniškųjų ir adekvačių finansinių

resursų.

Ginant viešąjį interesą

prokuroro teismui pateikti

dokumentai

2006 m. Suma Lt 2005 m. Suma Lt 2004 m. Suma Lt

Iš viso 1 740 55 217 135 2 079 42 578 732 1 828 36 571 933

Iš jų

Ginant valstybės turtinius

interesus

1 118 32 265 482 1547 40 723 512 1 316 339 197

681

Ginant kitų juridinių asmenų

turtinius interesus

33 17 367 136 23 676 671 138 2 593 448

Ginant fizinių asmenų teises ir

teisėtus interesus

589 5 584 517 509 1 178 549 374 58 717

Ginant vaikų teises ir teisėtus

interesus

234 743 050 206 366 837 184 41 349

Iš jų:

Ieškiniai ir pareiškimai civilinio

proceso tvarka

1 015 992 862

Civiliniai ieškiniai baudţiamojo

proceso tvarka

671 1 038 930

Prašymai administracinių bylų

teisenos tvarka

54 49 36

Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreiptis į teismą gali visais atvejais, nustatęs

tokį teisės akto paţeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės

asmenų (jų grupių), valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, sudaro

pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialinės teisės reikalavimui patenkinti.

Gindami viešąjį interesą 2006 m. prokurorai daugiausia dėmesio skyrė rengiamų

proceso dokumentų kokybei. Ieškinių pobūdis tapo ţymiai sudėtingesnis.


____________________________________________________________________


41

Teismams pateiktų prokurorų ieškinių, pareiškimų ir prašymų skaičius, palyginti su

2005 m., sumaţėjo 339 (19,5 %). Labiausiai sumaţėjo Baudţiamojo proceso kodekso tvarka

Valstybinės ligonių kasos interesais teikiamų ieškinių dėl nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų

veikų gydymo išlaidų atlyginimo, nes tokius ieškinius pradėjo aktyviau teikti pati Valstybinė

ligonių kasa.

Ţymiai padaugėjo proceso dokumentų, teikiamų Civilinio proceso kodekso ir

Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka, dėl to daugiau kaip 12 mln. Lt išaugo bendra

prokurorų atsakovams pateiktų piniginių reikalavimų suma, o teismai, tenkindami prokuroro

reikalavimus, 2006 m. priteisė valstybės ir kitų asmenų naudai per 29 mln. Lt daugiau kaip

2005 m.

Prokurorų proceso dokumentų teisminio nagrinėjimo rezultatai

Teisminio nagrinėjimo rezultatai 2006 m. 2005 m. 2004 m.

Išnagrinėjo proceso dokumentų 1406 1561 1290

Atmetė proceso dokumentų 35 2,5 % 53 3 % 21 1,6 %

Patenkino proceso dokumentų 1259 90 % 1463 94 % 1237 96 %

Priteisė ţalos atlyginimui mln. Lt 37, 8 mln. Lt 3,9 mln. Lt 4,1 mln. Lt

Dėl administravimo subjektų priimtų sprendimų

(nuosavybės teisių atkūrimo, teritorijų planavimo ir statybų srityse)

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1701 „Dėl problemų,

susijusių su nuosavybės teisių į ţemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“

pasiūlė Generalinei prokuratūrai ginant viešuosius interesus imtis priemonių, kad priimti

sprendimai dėl nuosavybės teisių į ţemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu

Gindamas valstybės turtines teises, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė du

ieškinius Vilniaus apygardos teismui civilinėse bylose dėl neteisėto profsąjungų turto perleidimo.

2006 m. teismas patenkino prokuroro ieškinį dėl neteisėto sanatorijos „Nemunas“ perleidimo,

pripaţindamas, kad Druskininkų sanatorija „Nemunas“ yra valstybės turtas ir jos perleidimo

sandoris buvo neteisėtas. Ieškinio suma – 20 008 933 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas šį sprendimą

paliko galioti. Byla nagrinėjama kasacine tvarka.

Teismas iš dalies patenkino prokuroro ieškinį dėl UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų

pardavimo sutarties pripaţinimo negaliojančia ir iš atsakovų priteisė sumokėti į valstybės

biudţetą 6 200 000 Lt. Šiuo metu teismo sprendimas nagrinėjamas apeliacine tvarka.

Gindamas valstybės interesus, generalinis prokuroras 2006 m. lapkričio 27 d. pateikė 2,3 mln.

Lt ieškinį dėl valstybei nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdoje, kurį

patikėjimo teise valdė Ţemės ūkio ministerija, mainų į privačiam juridiniam asmeniui priklausantį

turtą bei valstybinės ţemės nuomos ir pirkimo–pardavimo sutarčių pripaţinimo negaliojančiomis.

Byla dar neišnagrinėta.

Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas generalinio prokuroro apeliacinį skundą, 2006-10-24

panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš esmės buvo atmestas prokuroro

ieškinys, o buvusios pionierių stovyklos ,,Ţiburėlis“ (Lizdeikos g. 5, Vilnius) parduotus pastatus uţ

ieškinyje nurodytą 2,1 mln. Lt sumą pripaţino valstybės nuosavybe ir natūra grąţino valstybei.

Teismo spendimą atsakovai apskundė kasacine tvarka.


____________________________________________________________________


42

sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtu panaikinti. Tačiau prokuratūros darbas šioje

srityje ginant viešąjį interesą prasidėjo gerokai anksčiau.

Nuosavybės teisių atkūrimo, ţemės reformos vykdymo tvarkos ir sąlygų

reglamentavimas buvo ir tebėra gana sudėtingas, reikalaujantis šioje srityje specialių ţinių. Be

to, šiuos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai daug kartų buvo keisti ir taisyti. Tai

sudarė sąlygas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į ţemę, ir asmenų,

organizuojančių, vykdančių bei atsakingų uţ tai, kad ţemės reforma būtų vykdoma laikantis

nacionalinių teisės aktų reikalavimų, piktnaudţiavimams ir kitokiems paţeidimams.

Prokuratūrai apie tokius paţeidimus tapo ţinoma nuo 2001 m., kai surinktos

informacijos pagrindu buvo iškelta baudţiamoji byla Vilniaus m. Ţemėtvarkos skyriaus

darbuotojams. 2001 m. spalio mėnesį iš šios baudţiamosios bylos medţiagos, nustačius

nuosavybės teisės į ţemę sąlygas bei ţemės reformos tvarką reglamentuojančių teisės aktų

paţeidimus, teismams buvo pateikti ir pirmieji prokurorų ieškiniai, pareiškimai ir prašymai.

Prokurorai, gindami viešąjį interesą, galimai paţeistą atkuriant nuosavybės teises į

ţemę, 2006 m. gavo nemaţai skundų ir prašymų dėl galimų teisės aktų, reglamentuojančių

ţemės reformą Lietuvoje, paţeidimų nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Jų pagrindu parengė

ir perdavė teismams 54 proceso dokumentus: bendrosios kompetencijos teismams CPK tvarka

– 31 ieškinį, ABTĮ nustatyta tvarka – 23 prašymus. Prokurorų pateiktų proceso dokumentų

turtinio pobūdţio reikalavimų atsakovams suma sudarė 4 374 061 Lt.

Paţymėtina, kad prokurorų pateiktų ieškinių ir prašymų dėl galimo viešojo intereso

paţeidimo atkuriant nuosavybės teises į ţemę teisminis nagrinėjimas uţtrunka gana ilgai.

Pavyzdţiui, dar nėra pasibaigęs teisminis procesas civilinėje byloje, iškeltoje pagal 2001 m.

prokuroro teismui pateiktą ieškinį dėl paţeidimų atkuriant asmenims nuosavybės teises į

buvusio savininko V. O. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Antavilių kaime.

Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti atsakovų kasacinį skundą.

Vilniaus apygardos prokurorai 2006 m. parengė ir teismui nagrinėti perdavė 3 ieškinius dėl

įstatymų paţeidimų atkuriant nuosavybės teises į ţemę, ginčijant neteisėtus Vilniaus apskrities

viršininko sprendimus, kuriais piliečiams, neturintiems teisės atkurti nuosavybės teises į ţemę,

neatlygintinai buvo suteikti 26 ţemės sklypai Vilniaus mieste, kurių bendras plotas sudaro 3 ha, bei

ginčijami iš to sekę ţemės sklypų perleidimo sandoriai. Atsakovams pareikšti reikalavimai grąţinti

natūra nusikaltimu prarastą valstybės turtą, t. y. grąţinti į laisvos valstybinės ţemės fondą 1,74 ha

ploto ţemės sklypus Vilniaus miesto teritorijoje, Visorių ir Santariškių gyvenamuosiuose rajonuose.

Vienu iš šių ieškinių dėl neteisėto nuosavybės teisių į ţemę atkūrimo, nesant teisinio pagrindo

išreikalauti turto natūra, pareikšti piniginiai reikalavimai, kurių bendra suma 922 100 Lt,

valstybės naudai.

Nuo 2001 m. spalio mėn., iki 2007 m. sausio 1 d. bendrosios kompetencijos ir

specializuotiems teismams prokurorai pateikė 188 proceso dokumentus ginčijant

nuosavybės teisių atkūrimo srityje priimtus administracinius aktus ir jų pagrindu

sudarytus ţemės perleidimo sandorius.

Per šį laikotarpį teismai priteisė iš viso 3 645 326 Lt, iš kurių 1 848 787 Lt –

valstybės naudai.

Iš jų į laisvos valstybinės ţemės fondą buvo grąţinti 38 ţemės sklypai ir 2 eţerai

(bendra vertė 1 328 315 Lt), kurių bendras plotas – 346, 9862 ha ir piniginiu

ekvivalentu priteista 520 472 Lt) ir 1 796 539 Lt priteista kitų asmenų naudai.


____________________________________________________________________


43

Duomenys apie 2006 m. teisme išnagrinėtus prokurorų ieškinius ir pareiškimus dėl

viešojo intereso pažeidimo atkuriant nuosavybės teises

Prokurorų proceso dokumentų

nagrinėjimo teisme 2006 m. rezultatai

Teismai

2006 m.

priėmė

sprendimų

Teismai nagrinėjo prokurorų pateiktų proceso

dokumentų

Iš viso 2006 m. 2005 m. 2004 m. 2003m. 2001m.

Patenkino 13 4 6 2 1 -

Patenkino iš dalies 7 4 2 1 - -

Atmetė kaip nepagrįstus 3 - 2 - 1 -

Atmetė dėl pažeisto rūšinio teismingumo 1 1 - - - -

Nutraukė, prokurorui atsisakius ieškinio 3 2 1 - - -

Patvirtino taikos sutarčių 4 2 2 - - -

Sustabdė 2 - 2 - -

Paliko nenagrinėtus 5 - - 5 - -

Neišnagrinėti proceso dokumentai 63 41 9 8 4 1 Pastaba: 2002 m. pateiktų proceso dokumentų 2006 m. teismai neišnagrinėjo.

2006 m. teismai išnagrinėjo iš viso 38 prokurorų pateiktus proceso dokumentus (24 –

bendrosios kompetencijos, 14 – administraciniai), kuriais buvo ginčijami administraciniai

aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ţemę, mišką ir vandens telkinius.

2006 m. administraciniai teismai ABTĮ tvarka patenkino (ar iš dalies patenkino) 12

prokurorų prašymų (iš jų 7 prašymai pateikti 2006 m., 5 – ankstesniais metais) dėl neteisėtų

administracinių aktų, kurių pagrindu piliečiams atkuriant nuosavybės teises buvo suteikta

neatlygintinai valstybinė ţemė, panaikinimo ir grąţino į laisvos valstybinės ţemės fondą 17

ţemės ir miško sklypų, kurių bendras plotas 87,921 ha. Šiuo metu dar neišnagrinėta 19

prašymų (iš jų 15 pateikti 2006 metais, 4 – ankstesniais metais). Vieną 2005 m. pateiktą

prokuroro prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

2006 m. teismai CPK nustatyta tvarka patenkino (ar patenkino iš dalies) 8 ieškinius (iš

jų 1 ieškinys pateiktas 2006 metais, 7 – ankstesniais metais) ir priteisė valstybei 2 425 915 Lt,

iš kurių 888 915 Lt – valstybės naudai (9 objektai 570 662 Lt vertės) buvo grąţinti į laisvos

valstybinės ţemės fondą ir 318 253 Lt priteista piniginiu ekvivalentu), 1 537 000 Lt priteista

kitų asmenų naudai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006-11-28 nutartimi patenkino generalinio prokuroro apeliacinį skundą dėl

Vilniaus apygardos teismo 2006-06-12 sprendimo, kuriuo prokuroro ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir

visiškai patenkino prokuroro dar 2004-05-19 Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį. Teismas

panaikino administracinius aktus (3 Vilniaus apskrities viršininko sprendimus ir 13 išvadų), kuriais V. J.

buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusių savininkų valdytą išlikusio nekilnojamojo turto

dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 226,05 ha bendro ploto ţemės sklypus, 42,1 ha bendro ploto

vandens telkinius (4 eţerai) ir 18,4 ha bendro ploto miško sklypus. Visi šie sklypai yra komerciškai

patraukliose vietose Trakų rajone, dalis saugomose teritorijose. V. J. teisę atkurti nuosavybės teises įgijo

atlygintinų sandorių pagrindu, t. y. pirkdamas teisę atkurti nuosavybės teises į ţemę. Atkūrus nuosavybės

teises, didţiąją dalį sklypų (buvo pagrindo manyti, kad siekdamas išvengti galimų teisinių pasekmių,

nesąţiningai siekdamas pasinaudoti sąţiningo įgijėjo institutu) jis perleido savo ir sutuoktinio

giminaičiams, kurie dalį sklypų tuoj pat perleido tretiesiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas

prokuroro argumentus dėl įgijėjų (giminaičių) ir paties V. J. nesąţiningumo pripaţino pagrįstais,

sandorius pripaţino niekiniais ir taikė restituciją natūra. Iš viso laisvam valstybinės ţemės fondui buvo

sugrąţinti 5 ţemės sklypai ir 2 eţerai. Teismas kitiems 2 eţerams ir 2 ţemės sklypams taikė restituciją

piniginiu ekvivalentu ir priteisė valstybei 74 300 Lt. Be to, valstybei buvo priteistas ţalos atlyginimas uţ

bendrą 2132 Lt sumą bei ţyminis mokestis. Bendra patenkinto ieškinio suma – 594 590 Lt.


____________________________________________________________________


44

2006 m. teismai išnagrinėjo ir patenkino 4 Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro

ieškinius, kuriais buvo ginčijami Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktai dėl

nuosavybės teisių į ţemę atkūrimo, prašant taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu bei natūra.

Patenkinę prokuroro ieškinio reikalavimus, teismai priteisė valstybės naudai 1 319 600 Lt bei

pritaikę restituciją natūra priteisė grąţinti į laisvos valstybinės ţemės fondą 1 ha dydţio ţemės

sklypą bei du sklypus po 0,09 ha Vilniaus miesto teritorijoje, Antakalnio rajone.

Augant statybų apimtims, privataus verslo atstovams siekiant kuo greičiau ir kuo

maţesnėmis sąnaudomis gauti pelno, daugėja ir viešojo intereso paţeidimų atvejų, į kuriuos

procesinėmis priemonėmis reaguoja prokuroras. 2005 m. šioje srityje prokurorai teismams

teikė prašymus ir ieškinius beveik vien tik dėl galimų viešojo intereso paţeidimų teritorijų

planavimo ir statybų srityje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, o 2006 m. ši

problema tapo aktuali visos šalies teritorijoje – po vieną kitą proceso dokumentą parengė

beveik visų apygardos prokuratūrų prokurorai. Prokurorai 2006 m. parengė ir teismams

pateikė 30 proceso dokumentų, kuriais ginčijami administraciniai aktai šioje srityje, iš jų 17

buvo pateikti administraciniams teismams (ABTĮ tvarka) ir 13 bendrosios kompetencijos

teismams (CPK tvarka). Bendra CPK tvarka pateiktų ieškinių suma šios kategorijos bylose

sudaro 11 396 326 Lt. Vis dėlto didţioji dalis proceso dokumentų buvo pateikta dėl galimų

viešojo intereso paţeidimų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, t. y. net 24 proceso

dokumentai, o tai sudaro 80 % visų proceso dokumentų šios kategorijos bylose. Visos šios

bylos yra sustabdytos, nes teismai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą,

prašydami spręsti, ar teisės aktai, kurie turėtų būti taikomi šiose bylose, atitinka Konstituciją

ar įstatymus. Iš likusių bylų 2006 m. buvo išnagrinėtos tik 2, prokuroro reikalavimai buvo

patenkinti, abi bylas nagrinėjo administraciniai teismai. Kitos bylos 2006 m. nebuvo

išnagrinėtos, nes jos itin sudėtingos dėl teisinių santykių teisinio reglamentavimo

sudėtingumo ir didelių apimčių.

Pagal prokuratūroje gaunamų prašymų inicijuoti teisminius procesus dėl paţeidimų

teritorijų planavimo ir statybų srityje skaičių, galima daryti išvadą, kad ir ateityje tokio

pobūdţio prokurorų proceso dokumentų nemaţės. Tačiau manome, kad būtina imtis

priemonių, kad visų pirma institucijos, kurios tiesiogiai įpareigotos kontroliuoti teritorijų

planavimo ir statybų procesus, imtųsi reikiamų priemonių teisėtumui uţtikrinti ir padarytiems

paţeidimams šiose srityse pašalinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktas prašymas Vilniaus apygardos administraciniam teismui,

kuriuo prašoma panaikinti Trakų rajono savivaldybės sprendimus, Trakų rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus įsakymą, Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, Trakų rajono

savivaldybės administracijos architektūros skyriaus vedėjo patvirtintas Planavimo sąlygas detaliojo ir

specialiojo planavimo dokumentams rengti, iš viso 160 individualių administracinių teisės aktų. Šiais

aktais buvo dalinami ţemės sklypai ir keičiama jų pagrindinė tikslinė ţemės naudojimo paskirtis – iš

ţemės ūkio paskirties į kitą, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis –

maţaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šie aktai priimti galimai paţeidţiant imperatyvius Teritorijų

planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų „Detaliųjų planų

rengimo taisyklių“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų „Pagrindinės tikslinės ţemės

naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę ţemės naudojimo paskirtį

padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių“ reikalavimus. Ginčijamų Trakų rajono

savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu pradėti rengti detalieji planai apima daugiau kaip 450 ha

Trakų rajono teritorijos, specialistų nuomone, šie sprendiniai (jeigu jie būtų įgyvendinti) labai neigiamai

paveiktų Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos kraštovaizdį, sudarytų vizualinę taršą saugomoje

teritorijoje.


____________________________________________________________________


45

Proceso atnaujinimas civilinėse ir administracinėse bylose

Svarbi prokuroro veikla ginant viešąjį interesą – inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėse ir

administracinėse bylose, uţbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), nes tai išimtinė

įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) kontrolės forma, kai kitais būdais nebėra galimybės

perţiūrėti teismų priimtų proceso sprendimų.

Atnaujinti procesą civilinėse bylose suteikta teisė tik generaliniam prokurorui, o kreiptis

dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose gali visi prokurorai pagal kompetenciją.

Kasmet daugėja asmenų kreipimųsi, kuriais prašoma generalinio prokuroro inicijuoti proceso

atnaujinimą civilinėse bylose, nes ne visada asmenys būna pasinaudoję proceso teisėmis skųsti

teismų sprendimus (nutartis) apeliacine ir kasacine tvarka.

Prokurorai 2006 m. pateikė 17

prašymų civilinėse bylose ir 1 prašymą

administracinėje byloje atnaujinti

procesą. Teismui pateiktų dokumentų

skaičius, palyginti su 2005 m.,

padidėjo trečdaliu ir tai rodo, kad vis

daugiau asmenų kreipiasi į prokuratūrą

su prašymais inicijuoti proceso

atnaujinimą civilinėse bylose, o

generalinis prokuroras, gindamas

viešąjį interesą, daţniau kreipiasi dėl

proceso atnaujinimo įstatymo

nustatytais pagrindais.

Paminėtina, kad daugiausia (7) prašymų atnaujinti procesą buvo pateikta civilinėse bylose

dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, iš jų 3 dėl ţemės valdymo fakto nustatymo; 2 dėl

įvaikinimo fakto nustatymo; 2 dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų (statinio pamatų

buvimo tam tikroje vietoje; palikimo priėmimo valdyti) nustatymo. Kiti 10 prašymų atnaujinti

procesą buvo pateikti gana įvairaus pobūdţio civilinėse bylose: 2 dėl pripaţinimo teisės

įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, 2 dėl pripaţinimo teisės privatizuoti butą

lengvatinėmis sąlygomis; 2 dėl išlaikymo turtu vaikui priteisimo; 1 dėl sandorių pripaţinimo

negaliojančiais; 1 dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos

nustatymo; 1 dėl įstatymu nustatyto termino nuosavybės teisei įregistruoti nustatymo, 1 dėl

atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Prašymai atnaujinti procesą buvo susiję su

valstybės ir su fizinių asmenų teisių gynimu (1 jų administracinėje, 2 civilinėse bylose, kur abu

prašymai susiję su nepilnamečių vaikų teisėtų interesų apsauga).

Bylos dėl proceso atnaujinimo ypatingos ir sudėtingos dėl to, kad galutinis sprendimas

priimamas praėjus labai ilgam laiko tarpui, o prokurorui tenka dalyvauti net dviejose stadijose,

t. y. pirmojoje stadijoje, kai teisme sprendţiamas klausimas dėl generalinio prokuroro prašymo

atnaujinti procesą civilinėje byloje pagrįstumo, kur generalinis prokuroras yra pareiškėjas, ir

antrojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai jau atnaujinus procesą byloje pagal prokuroro

prašymą proceso atnaujinimo pagrindo ribose iš naujo yra perţiūrima visa civilinės bylos

Kreiptasi su prašymais atnaujinti procesą dėl:

136

31

teismo sprendime

(nutartyje) padarytos

aiškios teisės normos

taikymo klaidos

naujai paaiškėjusių esminių

bylos aplinkybių, kurios

nebuvo ir negalėjo būti

žinomos bylos nagrinėjimo

metu

pažeistų asmenų teisių ir

pareigų kai teismas

nusprendė neįtrauktų jų į

bylos nagrinėjimą

panaikinto neteisėtas ir

nepagrįstas teismo

sprendimas, kuris buvo

pagrindas kitam

sprendimui priimti


____________________________________________________________________


46

medţiaga ir vertinamas priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kur prokuroras dalyvauja kaip

suinteresuotas asmuo. Iš 18 pateiktų prašymų tik 6 civilinėse bylose prašymai išnagrinėti 2006

m. apeliacine, kasacine tvarka ir priimti įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys).

Civilinės bylos dėl žalos, padarytos neteisėtais prokuroro veiksmais, atlyginimo

Atsakomybę uţ ţalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir

teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Civilinio kodekso specialioji teisės norma.

Europos ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau tekste –

Konvencija) nustato pagrindus asmeniui įgyti teisę į nuostolių atlyginimą: kai paţeidţiama

ţmogaus teisė į laisvę ir asmens neliečiamybę (Konvencijos 5 straipsnis) ir kai paţeidţiama

asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo

sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo (Konvencijos 6

straipsnis).

2006 m. teismai priėmė nagrinėti 37 asmenų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis

tyrimas, pasibaigęs ikiteisminio tyrimo ar baudţiamosios bylos nutraukimu arba

išteisinamuoju nuosprendţiu, taip pat kuriems buvo taikytos procesinės prievartos priemonės,

ieškinius dėl ţalos, padarytos neteisėtais prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų

veiksmais, atlyginimo.

Teismų praktika civilinėse bylose dėl neturtinės ţalos, atsiradusios dėl ikiteisminio

tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, dydţio nustatymo

nėra susiformavusi ir nevienoda.

Generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje, uţbaigtoje įsiteisėjusiu

apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kai ginčas kilo tarp fizinių asmenų, kurie ginčijo

savivaldybės priimtus sprendinius dėl teritorijos detaliojo plano tvirtinimo ir statybos leidimo

išdavimo. Prašymas pateiktas trimis įstatymo nustatytais pagrindais: dėl, prokuroro manymu,

padarytų esminių materialinės ir procesinės teisės normų paţeidimo, dėl būtinumo uţtikrinti vienodą

administracinių teismų praktikos formavimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo uţkirstas kelias fiziniams asmenims

realizuoti jų konstitucinę teisę kreiptis į administracinius teismus, nes apeliacinės instancijos teismas,

panaikindamas pareiškėjams palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad

pareiškėjai fiziniai asmenys neturi reikalavimo teisės ginčyti tokius administravimo subjektų

priimtus aktus, nes neįrodė savo subjektinių teisių paţeidimo, o ginti viešąjį interesą jie neturi teisės.

Prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje prokuroras įrodinėjo, kad Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo sprendime padaryti esminiai materialinės teisės normų

paţeidimai: konstitucinių nuostatų (asmens teisė kreiptis teisminės gynybos, teisė į sveiką ir

harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką), tarptautinės teisės normų (Jungtinių Tautų

Ekonominės Europos Komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo

priimant sprendimus ir Teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso (Aarhus)

konvencija), proceso normų (nemotyvuotas sprendimas) paţeidimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prokuroro prašymą tenkino iš dalies ir 2006-06-08

nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje vienu iš trijų prašyme nurodytų pagrindų – dėl

būtinumo uţtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą. Atnaujinus procesą šioje

byloje ir išnagrinėjus šią bylą pakartotinai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-01-19

priėmė naują proceso sprendimą, kuriuo panaikintas fiziniam asmeniui (kiti du fiziniai asmenys savo

reikalavimų atnaujinus procesą byloje atsisakė) buvęs nepalankus Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo sprendimas ir priimta nauja nutartis – palikti nepakeistą fiziniam asmeniui

buvusį palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinti savivaldos organo priimtą

administracinį aktą dėl teritorijos detaliojo plano patvirtinimo ir statybos leidimo išdavimo.


____________________________________________________________________


47

Šios kategorijos bylose, kuriose Generalinė prokuratūra įtraukta atsakove, valstybės,

kaip atsakovo, atstove ar trečiuoju asmeniu, generalinis prokuroras 18 atvejų atstovavimo

įgaliojimus suteikė teritorinių prokuratūrų, 19 atvejų – Generalinės prokuratūros Civilinių

bylų skyriaus prokurorams.

Asmenų pateiktuose ieškiniuose nurodyta, kad

ţala ieškovams atsirado dėl ikiteisminiame tyrime

neteisėtai taikytų kardomųjų ir kitokių procesinių

prievartos priemonių.

Kaip ţalos atlyginimo pagrindą ieškovai

nurodė ir kitus galimai neteisėtus proceso veiksmus:

ikiteisminio tyrimo pradėjimas (7), neteisėtas

patraukimas kaltinamuoju (2), paţeista teisė į greitą

procesą (6), paţeista nekaltumo prezumpcija (2),

neteisėtas siuntimas į gydymo įstaigą, skiriant

priverčiamąsias medicinos priemones (1), kita.

2006 m. išnagrinėtose bylose ieškovams priteista 312 065 Lt (iš jų: 108 698 Lt turtinės

ţalos atlyginimui, 1616 Lt palūkanų, 197 787 Lt neturtinės ţalos atlyginimui, 1982 Lt

advokato išlaidų). Iš jų įsiteisėjusiais teismų sprendimais – 26 230 Lt.

Vertinant civilinių bylų dėl ţalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir

prokuroro veiksmais, atlyginimo duomenis, pastebimos tokios tendencijos:

didėja ieškinių skaičius (2006 m. – 37 ieškiniai, 2005 m. – 19);

didėja ieškovų prašomos atlyginti ţalos, ypač neturtinės, dydis (2006 m. – 19 241

229 Lt, 2005 m. – 6 320 494 Lt);

didėja bylų, kurios yra nagrinėjamos vienos ar kitos instancijos teismuose, skaičius,

(proceso dalyviai itin aktyviai naudojasi teise skųsti teismų priimtus sprendimus ir

nutartis).

Ieškiniuose dėl ţalos atlyginimo asmenys nurodė, kad ţala jiems padaryta

prokurorų neteisėtais veiksmais:

apylinkės prokuratūrų prokurorų – 29 ieškiniuose;

apygardos prokuratūrų prokurorų – 3 ieškiniuose;

Generalinės prokuratūros prokurorų – 5 ieškiniuose.

Prašomos priteisti sumos:

Maţiausia, prašoma turtinei ţalai atlyginti - 262 Lt (ieškovas V. G.);

Didţiausia, prašoma turtinei ţalai atlyginti - 2 146 814 Lt (ieškovas UAB);

Maţiausia, prašoma neturtinei ţalai atlyginti - 3 000 Lt (ieškovas J. K.);

Didţiausia, prašoma neturtinei ţalai atlyginti - 920 000 Lt (ieškovas J. M.).

2006 m. pateiktų ieškinių dėl ţalos atlyginimo bendra suma – 19 241 229 Lt, iš jų:

dėl neturtinės ţalos – 13 647 300 Lt,

dėl turtinės ţalos – 5 593 929 Lt.

Procesinės prievartos priemonės:

suėmimas 18

laikinas sulaikymas 13

rašytinis pasiţadėjimas neišvykti 5

turto areštas 5

poėmis 5

namų areštas 4

krata 4

asmens krata 2

įpareigojimas registruotis policijoje 2

laikino nušalinimas nuo pareigų 2


____________________________________________________________________


48

Problemos ginant viešąjį interesą

2006 m. prokurorai, kurių specializacija viešojo intereso gynimas, dirbo ţymiai

intensyviau: asmenų prašymų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo krūvis padidėjo beveik

dvigubai, teko analizuoti ir priimti sprendimus dėl vis sudėtingesnių teisinių santykių, plėtėsi

valstybės institucijų, su kuriomis prokuratūrai tenka bendradarbiauti nagrinėjant gautus

asmenų skundus, pareiškimus ir prašymus dėl įvairiausių civilinių santykių sričių, ratas.

Prokuratūrai, kaip institucijai, ir prokurorui, sprendţiančiam klausimus, susijusius su

viešojo intereso gynimu, kyla nemaţai problemų, kurios trukdo tinkamai įgyvendinti įstatymo

nustatytas funkcijas ir spręsti visuomenės ar atskiro asmens keliamus teisinius klausimus:

prokurorų ir jų padėjėjų, dirbančių viešojo intereso gynimo srityje, ţmoniškųjų resursų

paskirstymas Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose;

viešojo intereso gynimas yra specifinė ir labai sudėtinga prokuratūros veiklos sritis,

todėl mokymo ir kvalifikacijos kėlimo poreikis yra didţiulis;

teritorinių prokuratūrų prokurorai, paskirti atsakingais uţ viešojo intereso gynimą, be

šios funkcijos, atlieka ir kitas prokuroro funkcijas (ikiteisminio tyrimo organizavimas ir

vadovavimas jam, valstybinio kaltinimo palaikymas ir kt.), todėl dėl laiko ar kvalifikacijos

stokos gali netinkamai ginti paţeistas asmens teises ar teisėtus interesus;

didţiulis poreikis turėti prieigą ar galimybę naudotis veikiančių registrų (VĮ Registrų

centras, Gyventojų registro ir kt. ) duomenimis, kas labai palengvintų prokurorų darbą: būtų

galima greičiau surinkti ar patikrinti reikiamus duomenis, ypač aktualu teikiant ieškinius,

pareiškimus ar prašymus dėl nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos ar šių daiktų

perleidimo sandorių pripaţinimo negaliojančiais;

prokuroro iniciatyva ginti viešąjį interesą priklauso nuo kitų valstybės institucijų

veiklos aktyvumo. Daugelis institucijų vis dar nepakankamai geranoriškai bendradarbiauja su

prokuratūra (teritorijų planavimo, ţemės reformos teisėtumą kontroliuojančios institucijos ir

kt.), neoperatyviai atsako į prokurorų paklausimus, pavėluotai pateikia prašomą medţiagą.

Nenoras bendradarbiauti pastebimas tiek centrinėse, tiek teritorinėse įstaigose. Teritorinių

prokuratūrų prokurorai šią problemą nurodo kaip vieną pagrindinių.

Įkurta ir veikia labai daug specialių valstybės institucijų (teritorijų planavimo, ţemės

reformos teisėtumą kontroliuojančios institucijos ir kitos), kuriose dirba specialistai, turintys

specifinius įgaliojimus veikti pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją. Reaguoti į nustatytus

paţeidimus šiose srityse prokuroras gali tik naudodamasis įstatymo jam suteikta bendro

pobūdţio teise. Mūsų nuomone, šia teise prokuroras turėtų naudotis tik tada, kai

specializuotos institucijos neatlieka savo funkcijų ne dėl subjektyvių, o dėl objektyvių

prieţasčių, nes pareiga vykdyti savo tiesiogines funkcijas pagal teisės aktų nustatytą

kompetenciją pirmiausia tenka šioms institucijoms. Viešojo intereso gynimas apima plačias

teisinių santykių sritis, todėl sprendţiami klausimai turi būti ir valstybės pastangų reikalas.

Siūloma:

2007 m. II pusmetį atlikti bylų dėl ţalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų,

prokuroro veiksmais, atlyginimo nagrinėjimo teismuose rezultatų 2005, 2006 ir 2007 metais

analizę ir pateikti ją visuomenei.


____________________________________________________________________


49

4. Nepilnamečių justicija

Prokuratūra 2006 m. vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Nepilnamečių

justicijos 2004–2008 m. programą (toliau tekste – programa).

3 uždaviniui

„Sustiprinti nepilnamečių teisių apsaugą

baudžiamajame procese, pagerinti

baudžiamosios justicijos administravimą,

geriau vykdyti policijos ir prokuratūros

funkcijas nepilnamečių bylose“

įgyvendinti numatytos tokios priemonės:

rengti prokurorus, kurių

specializacija tirti nepilnamečių

bylas;

kelti nepilnamečių bylų prokurorų

kvalifikaciją.

5 uždaviniui

„Sukurti specializuotus padalinius ar

įtvirtinti kitas specializacijos formas

institucijose, įgyvendinančiose nepilnamečių

justiciją“ įgyvendinti numatytos tokios

priemonės:

sukurti specializuotus nepilnamečių

bylų padalinius ar parengti

prokurorus, kurių specializacija tirti

nepilnamečių bylas, ir tinkamai

įrengti tokių prokurorų darbo vietas;

numatyti pareigūnų specializaciją

policijos įstaigose, paskiriant

ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kurių

specializacija tirti nepilnamečių bylas.

2006 m. nustatytiems programos

uţdaviniams įgyvendinti Generalinei prokuratūrai

skirta ir sėkmingai panaudota 207 587 Lt.

Pagrindinis programos įgyvendinimo

veiksmingumo kriterijus – nepilnamečių

nusikalstamumo mažėjimas.

2006 m. nepilnamečiai Lietuvoje padarė 4 244 nusikalstamas veikas, o tai 10,8 %

maţiau, palyginti su 2005 m. (4 759). Svarbu paţymėti nepilnamečių padarytų nusikalstamų

veikų lyginamojo svorio pagal visas registruotas nusikalstamas veikas maţėjimą: 2006 m. –

11,7 %, 2005 m. – 12,7 %, 2004 m. – 13,1 %.

2006 m. panaudoti prokuratūrai skirti

biudžeto asignavimai

290006048

150000

22539

JT Vystymosi

programos Lietuvoje

organizuoti mokymaiKvalifikacijos kėlimas

Kompiuterių įsigijimas

Spaudiniai

Programos strateginis tikslas – siekti teisę paţeidusių nepilnamečių resocializacijos ir

taip prisidėti prie nepilnamečių nusikalstamumo maţinimo. Kiti tikslai:

tobulinti nepilnamečių justicijos sistemą, kad ją reglamentuojantys teisės aktai

atitiktų visuomenės poreikius ir būtų veiksmingai įgyvendinami;

sukurti optimalų šioje sistemoje veikiančių institucijų tinklą su būtinomis

organizacinėmis, techninėmis priemonėmis ir bendradarbiavimo ryšiais;

nuolat tobulinti justicijos pareigūnų ir kitų darbuotojų mokymo sistemą.


____________________________________________________________________


50

Nepilnamečių nusikalstamumo statistika

2006 m. nepilnamečiai padarė: 27 nuţudymus, 28 sunkius sveikatos sutrikdymus, 20

išţaginimų, 30 seksualinių prievartavimų, 681 plėšimą, 33 turto prievartavimus, 66 netikrų

pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo veikas, 24 neteisėto disponavimo narkotinėmis ar

psichotropinėmis medţiagomis veikas, 362 viešosios tvarkos paţeidimus, 2008 vagystes,

dalyvavo 12 nusikalstamų susivienijimų veikloje.

Prokurorams, besispecializuojantiems tirti nepilnamečių bylas, sudarytas specialios

teisinės literatūros sąrašas ir įgyta literatūros uţ 6 000 Lt, parengtos mokymų temos,

organizuoti 9 seminarai ir konferencijos, 4 prokurorai išvyko į mokomąją komandiruotę

Danijos Karalystėje susipaţinti su teigiama prokurorų darbo nepilnamečių justicijos srityje

praktika.

2007 m. planuojamos mokomosios komandiruotės į šalis (Italija, Prancūzija), turinčias

stiprias nepilnamečių justicijos tradicijas ir struktūras – specialius Nepilnamečių justicijos

teismus, specialius nepilnamečių bylų teisėjus, teismų tardytojus, prokurorus, nepilnamečių

justicijos mediacijos ir resocializacijos institutus.

Vaikų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimas

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (aktuali redakcija nuo 2006 m. birţelio 8 d.)

nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir priţiūrėti savo vaikus, rūpintis jų

sveikata, išlaikyti juos, atsiţvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas

Generalinio prokuroro 2006 m. rugsėjo 19 d. įsakymu ,,Dėl prokurorų

specializacijos nepilnamečių justicijos srityje“ prokuratūroje paskirti 106

prokurorai, besispecializuojantys nepilnamečių justicijos srityje. Visų prokurorų

darbo vietos aprūpintos nauja kompiuterine technika. 2007 m. planuojama steigti

specializuotus padalinius Generalinėje prokuratūroje, Vilniaus ir Kauno apygardų,

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų apylinkės prokuratūrose.

5519 5396 5152

4058

5058 47594244

o 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. o

2007-02-10 Margarita Kiudytė, Vida Lūžinė: „Nusikalstamumo prieš vaikus

rajone priežastys: kodėl vaikas tampa nusikaltimo auka. Nepilnamečių

nusikalstamumas: kas skatina vaiką nusikalsti“: „Silpna moralinių vertybių sistema bei

sudėtinga ekonominė situacija yra maţdaug vienodos svarbos veiksniai, darantys įtakos

nusikalstamumo, ypač prieš vaikus, plitimui. Prievarta, smurtas prieš vaikus egzistuoja

nepriklausomai nuo visuomenės ekonominio išsivystymo lygio, o moralės silpnėjimas ir tolerancija

smurtui visuomenėje skatina prievartos plitimą (...). Skatintume tėvus nebijoti kreiptis pagalbos į

įvairias rajone veikiančias institucijas“.


____________________________________________________________________


51

visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų pasirengęs savarankiškam gyvenimui

visuomenėje.

Nors pagrindinė įstatymo numatyta ir prigimtinė pareiga rūpintis vaikais tenka vaikų

įstatyminiams atstovams, jų tėvams (įtėviams), globėjams (rūpintojams), tačiau turi būti

aiškiai matoma ir aktyvi valstybinių vaiko teisių apsaugos institucijų ir prokuroro pozicija.

Prokurorai daug aktyviau gina vaikų, kurie nukentėjo nuo nusikalstamų veikų

seksualinio priekabiavimo, išţaginimo ar kitokio smurto atvejais, interesus. 2006 m. pateiktas

41 ieškinys dėl vaikams padarytos neturtinės ţalos iš viso dėl 716 050 Lt atlyginimo. (2005

m. – 28 ieškiniai iš viso dėl 563 000 Lt). Prokurorai kvalifikuotai rengė proceso dokumentus,

teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas.

2006 m. teismai išnagrinėjo 15 prokurorų pateiktų (2006 m.) ieškinių dėl neturtinės

ţalos atlyginimo, juos patenkino ir priteisė vaikams 118 450 Lt.

Prokurorai, gindami turtines vaikų teises, 2006 m.

teismams pateikė iš viso 11 proceso dokumentų

(prašymai, ieškiniai ir pareiškimai):

- 3 ieškinius dėl sandorių pripaţinimo

negaliojančiais,

- 4 pareiškimus dėl palikimo priėmimo,

- 2 ieškinius dėl išlaikymo priteisimo,

- 2 pareiškimus dėl tėvų pripaţinimo neţinia kur

esančiais.

Kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais

prokurorai pateikė 35 proceso dokumentus: 15

pareiškimų globos ir rūpybos klausimais, 3 ieškinius

dėl asmenų, kurie netinkamu elgesiu darė ţalingą įtaką

kartu gyvenantiems nepilnamečiams bei paţeidė jų

saugią aplinką, iškeldinimo, 1 ieškinį dėl vaiko

gyvenamosios vietos nustatymo, 1 ieškinį dėl tėvystės

nuginčijimo ir nustatymo, 1 pareiškimą dėl tėvystės

pripaţinimo be motinos sutikimo, 1 pareiškimą dėl

nepilnamečio pripaţinimo veiksniu ir kitais pagrindais.

Teismui prokurorų pateikti

dokumentai ginant vaikų

interesus

2006 m. Suma Lt 2005 m. Suma Lt 2004 m. Suma Lt

Pateikti teismui prokuroro

ieškiniai, pareiškimai, prašymai 1 740 55 217 135 2 079 42 578 732 1 828 36 571 933

Iš jų ginant vaikų teises ir

teisėtus interesus 234 743 050 206 366 837 184 41 349

Iš jų ginant vaikų teises ir

teisėtus interesus 13,4 % 1,3 % 10 % 0,9 % 10 % 0,1 %

Šalčininkų rajono apylinkės

vyriausiasis prokuroras, gindamas

nepilnametės (g. 1992 m.) interesus,

2006 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė

ieškinį baudţiamojoje byloje dėl

100 000 Lt neturtinės ţalos atlyginimo.

Atsakovas (nepilnametės tėvas) kelis

kartus kėsinosi, o vėliau ir išţagino

nepilnametę dukrą, dėl to ji susirgo

ilgalaikiu potrauminiu stresu, emocine

depresija.

Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis

prokuroras 2006 m. spalio 4 d. teismui

pateikė ieškinį dėl 75 000 Lt neturtinės

ţalos, padarytos smurtiniais atsakovo

veiksmais prieš savo posūnį (g. 1989

m.), atlyginimo. Atsakovas kelerius

metus ţiauriai elgėsi su posūniu,

naudojo fizinį smurtą, psichologinę

prievartą ir tokiais savo veiksmais

pasikėsino privesti jį prie saviţudybės.


____________________________________________________________________


52

Didţioji dalis proceso dokumentų (147 ieškiniai arba 63 % bendro ieškinių skaičiaus)

teismui pateikti dėl laikino arba neterminuoto tėvų

valdţios apribojimo (2005 m. – 141, 2004 m. – 136).

Šios kategorijos ieškiniai proceso dalyviams ir teismui

yra sudėtingi ne tiek teisiniu, kiek ţmogiškuoju

aspektu, nes teismo sprendimais iš tėvų atimamos jų

teisės ir pareigos dorai auklėti ir priţiūrėti savo vaikus,

o iš vaikų – jų prigimtinės teisės į tėvų rūpestį.

Tikėtina, kad nuolatinį šios kategorijos bylų

skaičiaus augimą lemia ne didėjantis tam tikros

visuomenės dalies degradavimas, o didesnis prokurorų

aktyvumas.

2006 m. pirmąkart pateikti sudėtingi prašymai (du atvejai) atnaujinti procesą civilinėse

bylose ginant nepilnamečių teisėtus interesus.

2006 m. teismuose nagrinėti prokuroro pateikti proceso dokumentai ginant vaikų

teises ir teisėtus interesus

Teisminio nagrinėjimo rezultatai 2006 m. 2005 m. 2004 m.

Išnagrinėjo proceso dokumentų 176 185 157

Atmetė proceso dokumentų 4 (2,3 %) 3 (1,6 %) 2 (1,3 %)

Patenkino prokuroro reikalavimus pagal pateiktus

proceso dokumentus 168 (95,5 %) 180 (97,3 %) 152 (97 %)

Priteisė nepilnamečiams ţalos atlyginimui 364 100 Lt 156 337 Lt 27 191 Lt

Kelmės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje patenkino pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę

reikšmę turintį faktą, kad po brolio mirties ji faktiškai priėmė palikimą, pradėdama valdyti turtą.

Pareiškėja nurodė, kad miręs brolis turėjo dvi dukras ir nenurodė trečios nepilnametės dukros, kuri

yra pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš mirusiojo brolio trečios

dukros buvo atimta įstatyminė teisė – paveldėti mirusio tėvo turtą.

Pagal Kelmės rajono apylinkės prokuratūros pateiktus duomenis, gautus iš rajono notaro,

generalinis prokuroras inicijavo proceso atnaujinimą civilinėje byloje. Išnagrinėjęs prašymą teismas

2006 m. gruodţio 5 d. nutartimi jį patenkino ir procesą civilinėje byloje atnaujino. Bylos

nagrinėjimas tęsiamas 2007 m.

Teigiamas prokuroro veiklos pavyzdys

– Vilniaus apygardos teismo 2006 m.

gruodţio 28 d. išnagrinėtoje byloje,

kurioje buvo patenkintas Švenčionių

rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro

ieškinys baudţiamojoje byloje dėl

nepilnamečiams padarytos neturtinės

ţalos atlyginimo. Teismas pripaţino

atsakovą (nepilnamečių vaikų tėvą)

kaltu itin ţiauriai, matant

nepilnamečiams vaikams, nuţudţius

motiną ir priteisė keturiems vaikams

po 5 000 Lt neturtinei ţalai atlyginti.


____________________________________________________________________


53

5. Mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema

Prokurorų ir prokuratūros personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo klausimai

sisteminiu poţiūriu nebuvo spręsti apie penkiolika metų, t. y. nuo Lietuvos prokuratūros

įkūrimo dienos.

2003 m. geguţės 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Prokuratūros įstatyme įvirtinta

nuostata, kad ,,prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui

turi būti numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo

užmokesčiui skirtų asignavimų“. 2003–2005 m. situacija iš esmės nepasikeitė ir tenka

pripaţinti, kad vykdyti prokurorų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo uţdavinius Generalinei

prokuratūrai tuomet padėjo tik geranoriška Teisingumo ministerijos, Policijos departamento,

kitų šalies ir uţsienio institucijų pagalba.

2003 m. 2004 m. 2005 m.

Skirta lėšų 9 300 Lt 4 700 Lt 30 000 Lt

Mokymuose dalyvavo prokurorų 557 1 286 731

Skirta lėšų vienam prokurorui 11 Lt 6 Lt 35 Lt

Menki asignavimai mokymui ir kvalifikacijos kėlimui neuţtikrino prokuratūros

valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymo, nebuvo sukurta jų kvalifikacijos tobulinimo

programa, tenkintasi pavieniais mokymosi atvejais, daţniausiai pačių prokuratūros valstybės

tarnautojų ar darbuotojų iniciatyva.

2006 m. situacija pasikeitė iš esmės – mokymo ir kvalifikacijos kėlimo uţdaviniams

spręsti skirta apie 371 tūkst. Lt pagrindiniam šio darbo organizatoriui – Generalinės

prokuratūros Mokymo metodiniam skyriui.

9300 4700 30000

371000

515000

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000

400000

450000

500000

550000

Lt

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

planuojama

skirti lėšų

Prokuratūra skyrė lėšų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui


____________________________________________________________________


54

Vykdant PHARE 2003 m. projekto ,,Lietuvos baudţiamojo persekiojimo gebėjimų

stiprinimas“ ,,Dvynių“ sutarties Trečiąjį elementą ,,Prokurorų rengimo sistemos stiprinimas.

Nuosekli mokymo sistema“, parengtos ir generalinio prokuroro 2006 m. sausio 13 d. įsakymu

patvirtintos Prokurorų ir prokuratūros personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo gairės

(pamatinis dokumentas), jų pagrindu suformuotas Prokurorų ir prokuratūros personalo

mokymo ir kvalifikacijos kėlimo 2006 m. planas su 10 mokymo programų, iš kurių 5 skirtos

prokurorų, 1 – prokurorų padėjėjų ir 4 kitų prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų

mokymui bei kvalifikacijos kėlimui.

Prokuratūros vadovų kvalifikacijos kėlimo programa

Teritorinių prokuratūrų vadovams 2006 m. buvo surengti 4 kvalifikacijos kėlimo

seminarai (kiekvienas jų po penkias dienas, vienas seminaras – 40 akad. val.), kuriuose

dalyvavo 120 aukšto rango prokurorų. Buvo skaitomos paskaitos temomis: ,,Personalo

valdymas“, „Darbas komandoje“ „Bendravimo principai. Elgesys konfliktų metu“, „Laiko

valdymas“, „Bendravimas su ţiniasklaida“.

Prokurorų kvalifikacijos kėlimo programa

Prokurorams organizuoti 4 seminarai, iš kurių 2 apygardos prokuratūrų prokurorams ir 2

– apylinkės prokuratūrų prokurorams (po 48 akad. val.). Apygardų prokurorams rengiamuose

seminaruose dalyvavo 70 prokurorų, apylinkių – 100.

Besispecializuojančių prokurorų kvalifikacijos kėlimo programa

3 tikslinėms besispecializuojančių prokurorų grupėms:

a) nepilnamečių justicijos srityje – 86 prokurorams surengti 5 seminarai;

b) nuţudymų tyrimo ir kontrolės srityje – 40 prokurorų surengtas 1 seminaras;

c) viešojo intereso gynimo srityje – 50 prokurorų surengtas 1 seminaras.

Einančiųjų prokuroro pareigas (staţuotojų) mokymo programa

Staţuotojams surengti 6 seminarai (176 akad. val.), kuriuose dalyvavo 186 asmenys. 2

įvadiniai seminarai (48 akad. val.) skirti tik pradėjusiems tarnybą prokurorams (dalyvavo 72

prokurorai) ir 4 tęstiniai seminarai (128 akad. val.) – prokurorams, išklausiusiems įvadinius

mokymus (dalyvavo 114).

2006 m. nupirkti 65 komplektai specialios teisinės literatūros ir suformuoti rinkiniai

pradedantiems tarnybą prokurorams iš 10 leidinių: Baudţiamojo kodekso, Baudţiamojo

proceso kodekso, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir jų komentarų, Bausmių

vykdymo kodekso, taip pat generalinio prokuroro patvirtintų ,,Rekomendacijų prokurorams ir

ikiteisminio tyrimo įstaigoms dėl Baudţiamojo proceso kodekso nuostatų taikymo“.

2006 m. 652 prokurorai dalyvavo 21 seminare, kurių bendra trukme – 512 akad. val.

Bendras seminarų kokybės vertinimas: daugiau kaip 91% prokurorų, dalyvavusių

seminaruose, jų kokybę įvertino ,,puikiai“ arba ,,labai gerai“.


____________________________________________________________________


55

Kita mokymo ir kvalifikacijos kėlimo veikla

Valstybės tarnautojų profesinio kvalifikacijos kėlimo programa

Prokuroro padėjėjų korpusas prokuratūroje pradėtas formuoti 2005 m. pabaigoje. Kilus

jų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo klausimams, 2006 m. pagal parengtą atskirą programą

nuspręsta juos mokyti, perkant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų šiems tikslams

realizuoti mokymo institucijų paslaugas.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, pirmą kartą buvo surengtas

privalomas prokuratūroje dirbančių valstybės tarnautojų įvadinis mokymas Vilniuje, Kaune,

Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėţyje. Įvadinio mokymo paslaugoms teikti pasirinktas

kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis tiekėjas – Finansų ministerijos Mokymo centras, su

kuriuo sudaryta sutartis dėl šios kategorijos mokymo paslaugų teikimo 144 valstybės

tarnautojams. Tačiau šiuo atveju paskaitose dalyvavę prokuratūros valstybės tarnautojai

nebuvo linkę pateiktos medţiagos vertinti nei ,,puikiai“, nei ,,gerai“.

2006 m. gruodţio mėnesį papildomai surengto seminaro tema „Valstybės tarnybos

vertinimas“ metu pateiktas sisteminis poţiūris į valstybės tarnautojų kvalifikacijos ir

tarnybinės veiklos vertinimą, atsiţvelgta į naujausius teisės aktų, reglamentuojančių valstybės

tarnautojų vertinimo tvarką, pasikeitimus ir sukauptą patirtį, organizuoti praktiniai

uţsiėmimai. Seminare dalyvavo 5 Generalinės prokuratūros valstybės tarnautojai, pagal

tarnybines funkcijas tiesiogiai susiję su prokuratūroje dirbančių valstybės tarnautojų

kvalifikacijos vertinimu.

Vykdant raštvedybos tobulinimo programą, prokuratūros darbuotojams, kurių

tiesioginės funkcijos susijusios su dokumentų valdymu (kanceliarijos viršininkai, archyvų ir

raštinės vedėjai, raštvedţiai, archyvarai, prokurorų ir skyrių referentai), surengti 4 aštuonių

akademinių valandų trukmės (iš viso 32 akad. val.) kvalifikacijos kėlimo seminarai tema

„Dokumentų valdymas“ (dokumentų rengimas; dokumentų tvarkymas ir apskaita; dokumentų

atidavimo į archyvą tvarka ir kt.).

Atsiţvelgiant į darbuotojų pageidavimus, trys

seminarai surengti Vilniuje ir vienas

Šiauliuose.

Įvertinus augantį uţsienio kalbų įgūdţių tobulinimo poreikį, 2006 m. vykdyta užsienio

kalbų įgūdžių tobulinimo programa. Iš Vilniaus mieste esančių prokuratūrų prokurorų

sudaryta 53 dalyvių grupė, kuriems organizuoti tęstiniai 40 akademinių valandų trukmės

anglų kalbos mokymai. Šie mokymai vyko lapkričio–gruodţio mėnesiais, mokymo paslaugas

teikė Valstybės institucijų darbuotojų kalbų mokymo centro dėstytojai.

Seminaruose dalyvavo 135 darbuotojai:

100 Vilniuje ir 35 Šiauliuose.

2006 m. įvadinį mokymą baigė iš viso 133 prokuratūros valstybės tarnautojai.

39 mokomuosius renginius prokurorams organizavo kitos Lietuvos ir (arba kartu)

uţsienio valstybių institucijos, juose dalyvavo 228 prokurorai (iš jų su užsienio

partneriais – 72).


____________________________________________________________________


56

Ypač svarbūs 2 po tris dienas (iš viso 48 akad. val.) vykę seminarai pagal PHARE

projektą, kuriuose buvo nagrinėjama ,,Kovos su korupcija administracinių gebėjimų

stiprinimas“ tema ir dalyvavo 30 Lietuvos prokurorų.

JAV valstybės departamento Diplomatinio saugumo tarnybos Vilniuje rengtuose

seminaruose tema ,,Kova su vidaus ir tarptautiniu terorizmu“ dalyvavo 2 atstovai iš

Generalinės prokuratūros.

2 seminarus tema „Prokuratūra Europoje“ Generalinė prokuratūra kartu su Vokietijos

IRZ fondu surengė Klaipėdoje ir Šiauliuose, juose dalyvavo 60 Lietuvos prokurorų.

Plėtojant prokuratūros bendradarbiavimą su Europos Sąjungos šalimis ir kitomis

valstybėmis, 111 Lietuvos prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų dalyvavo 54

įvairiuose renginiuose, vykusiuose užsienyje: iš jų 28 konferencijose, seminaruose,

kursuose dalyvavo 44 prokurorai ir 2 valstybės tarnautojai; 26 pratybose, darbo pasitarimuose,

vizituose, susitikimuose, asamblėjose ir sesijose dalyvavo 65 prokurorai.

Generalinė prokuratūra 2007 m. prokurorų, valstybės tarnautojų, darbuotojų mokymui ir

kvalifikacijos kėlimui numatė skirti 515 tūkst. Lt, arba 144 tūkst. Lt daugiau negu 2006 m.

Į prokurorų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programą 2007 m. turėtų įsitraukti

Teisingumo ministerija. 2007 m. sausio 11 d. Sanklodiškių kaime, Molėtų rajone, atidarytas

Teisingumo ministerijos mokymo centras. Šiame centre numatoma organizuoti teisėjų,

prokurorų ir advokatų mokymus.

1042

135

134

0 200 400 600 800 1000 1200

Prokurorų

Valstybės tarnautojų

Darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis

Pagal atskiras prokuratūroje dirbančių asmenų kategorijas 2006 m. mokėsi

2006 m. pabaigoje Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Prokuratūros įstatymo 32

straipsnio ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame nustatoma, kad

prokurorų kvalifikacijos kėlimą organizuos Generalinė prokuratūra, taip pat Teisingumo

ministerija generalinio prokuroro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka, kad

prokurorų ir teisėjų mokymo paslaugos galėtų būti perkamos taikant įprastą komercinę

praktiką supaprastintų pirkimų būdu.


____________________________________________________________________


57

6. Teisinė pagalba ir tarptautinis bendradarbiavimas

Prokuratūros tarptautinio bendradarbiavimo tikslas – gerinti Lietuvos ir uţsienio

valstybių prokuratūrų, kitų teisėsaugos institucijų savitarpio supratimą, uţtikrinti greitą ir

veiksmingą pagalbą baudţiamosiose bylose.

Tarptautinis bendradarbiavimas apima prokuratūros dalyvavimą įvairių tarptautinių

institucijų, konferencijų, tinklų darbe; taip pat prokurorų dalyvavimą įvairiuose

tarptautiniuose mokymo renginiuose.

Bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose (teisinė pagalba)

Generalinė prokuratūra yra centrinė susiţinojimo institucija, teikiant teisinę pagalbą

baudţiamosiose bylose. Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos

skyriaus dokumentų, susijusių su teisine pagalba, Europos arešto orderiu, ekstradicija ir

baudţiamojo persekiojimo perdavimu (perėmimu), apyvartą 2006 m. sudarė 6733

dokumentai.

Generalinės prokuratūros tarptautinio susižinojimo duomenys:

Tarptautinė teisinė pagalba 2006 m. 2005 m. 2004 m.

Išsiųsti teisinės pagalbos prašymai uţsienio valstybėms 478 474 522

Gauta uţsienio valstybių teisinės pagalbos prašymų 559 460 562

Kreiptasi dėl asmenų ekstradicijos į Lietuvą/ iš jų išduota 18/6 12/4 72/

Gauta prašymų išduoti asmenų iš Lietuvos/ išduota 11/5 10/

Išduota Europos arešto orderių 388 433 235

Perduota Lietuvai asmenų/ iš jų faktiškai 42/42 100/41 49/26

Gauta Europos arešto orderių iš uţsienio valstybių/ perduota 28/26 36/13 21/8

Perduota baudţiamųjų bylų 25 24 18

Gauta prašymų perimti baudţiamąjį persekiojimą 32 39 56

Apygardų prokuratūrų susižinojimo duomenys:

Apygardų

prokuratūros

Siųsti (įvykdyta)

2006 m.

Siųsti (įvykdyta)

2005 m.

Gauti (įvykdyta)

2006 m.

Gauti (įvykdyta)

2005 m.

Vilniaus 77/28 24/22 60/41 38/26

Kauno 44/23 13/5 46/19 43/35

Klaipėdos 37/23 23/18 32/30 12/9

Šiaulių 36/28 17/10 26/16 10/9

Panevėţio 21/20 19/14 17/16 13/10

Iš viso: 223/122 96/69 181/122 116/89

Generalinė prokuratūra ir apygardos prokuratūros uţsienio valstybių teisinėms įstaigoms

siuntė 701 teisinės pagalbos prašymą, gavo ir vykdė 740 tokių prašymų.


____________________________________________________________________


58

Uţsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų tarpusavio

susiţinojimo poreikis dėl teisinės pagalbos prašymų nuolat didėja. 2006 m. Generalinės

prokuratūros krūvis kito neţymiai, tačiau apygardos prokuratūrų – išaugo dvigubai.

Svarstoma galimybė:

1. apygardos prokuratūrose steigti specializuotus tarptautinio bendradarbiavimo

padalinius, uţtikrinti prokurorų specializaciją;

2. prokurorą, kurio specializacija tarptautinis bendradarbiavimas, skirti atstovu ryšiams

su Europos teisminiu tinklu.

Lietuvos Respublikos institucijos (prokuratūra ir teismai) vis dar pateikia daug prašymų

išduoti Europos arešto orderį dėl asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius nusikalstamas

veikas, kurių sunkumas ir pobūdis nėra proporcingi proceso išlaidoms, susijusioms su asmens

perėmimu.

Jei pateikiama nutartis suimti asmenį ir Europos arešto orderio projektas atitinka visus

keliamus formaliuosius reikalavimus, Generalinė prokuratūra neturi teisinio pagrindo

neišduoti Europos arešto orderio, nors ir akivaizdu, kad Europos arešto orderio išlaidos keletą

kartų viršys nusikalstama veika padarytos ţalos dydį.

Generalinė prokuratūra pasiūlė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai papildyti

Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisykles,

patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. IR-95/I-114, nauju 5 straipsniu, kuriame būtų

numatyta galimybė Generalinės prokuratūros prokurorui tokiais atvejais motyvuotu nutarimu

atsisakyti išduoti Europos arešto orderį. Pasiūlymas iki šiol nesvarstytas.

Generalinė prokuratūra 2006 m. liepos mėn. teritorinėms prokuratūroms išsiųstame rašte

pasiūlė ieškoti kitų galimybių surasti ir iškviesti įtariamąjį į Lietuvą, teikti prašymus jo

buvimo vietos valstybei dėl įtarimo asmeniui pateikimo, apklausos ir tada siekti bylos

nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant.

2006 m. atliktos 72 Europos arešto orderių veiksmingumo analizės duomenimis,

daugiau kaip pusė perduotų asmenų nebuvo baudţiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis:

priimta 16 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą arba teisminį nagrinėjimą, 2 asmenys

išteisinti, 20 asmenų nuteisti tik baudomis, viešaisiais darbais, areštu nuo 25 iki 90 parų arba

laisvės atėmimo bausmėmis nuo 3 iki 6 mėnesių. Tik 34 asmenys (47,2 %) nubausti realiomis

laisvės atėmimo bausmėmis nuo 1 ir daugiau metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuojantys ir jam vadovaujantys prokurorai tokiais atvejais

nesiekia ikiteisminio tyrimo eigos ir perspektyvos rezultatų, nejaučia atsakomybės uţ

priimamus sprendimus ir tikslingą valstybės lėšų naudojimą.

Lietuvos valstybei Europos arešto orderio procesas nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki

2005 m. birželio mėn. kainavo 850 000 Lt.

Toks procesas 2006 m. kainavo 975.107 Lt.

Vieno Lietuvai perduoto/ išduoto asmens pervežimas kainuoja apie 7 tūkst. Lt.


____________________________________________________________________


59

Tarptautinis bendradarbiavimas

Vadovaujantis 2000 m. spalio 6 d. Europos Ministrų Komiteto teisinėmis nuostatomis

dėl „Prokuratūros vaidmens baudţiamosios teisės sistemoje“ (Rekomendacija Rec (2000) 19)

konstatuotina, kad prokuratūra vaidina lemiamą vaidmenį baudţiamosios teisės sistemoje ir

tarptautinio bendradarbiavimo baudţiamosiose bylose srityje, todėl rekomenduotina skatinti

tiesioginius įvairių šalių prokurorų ir kitų pareigūnų ryšius, taip pat ir asmeninius ryšius tarp

įvairių šalių įvairių rangų pareigūnų.

2006 m. liepos 5–6 dienomis 3 prokurorų delegacija dalyvavo Europos generalinių

prokurorų 7-ojoje konferencijoje.

2006 m. rugsėjo 27–29 dienomis Osle, Norvegijoje, įvyko devintoji ,,Eurojustice“

konferencija, joje dalyvavo Europos Sąjungos valstybių narių, kitų šalių generaliniai

prokurorai.

2006 m. birţelio 12–13 dienomis generalinis prokuroras dalyvavo Europos Sąjungos

generalinių prokurorų ir aukščiausiųjų teismų pirmininkų aukščiausiojo lygio konferencijoje

Varšuvoje, Lenkijoje. Temos: „Ţodţio laisvė ir valstybės tarnautojo gero vardo apsauga“,

„Europos įrodymų orderis – kovos su nusikalstamumu Europos Sąjungoje įrankis“.

2006 m. lapkričio 9–10 dienomis 2 prokurorų delegacija dalyvavo Europos Tarybos

ir Rusijos Federacijos teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų Maskvoje surengtoje

konferencijoje ,,Europos šalių bendradarbiavimo baudţiamosios justicijos srityje stiprinimas“.

Ministrų Komiteto sprendimu Europos generalinių prokurorų konferencijai suteiktas institucijos

statusas, įsteigta Europos prokurorų konsultacinė taryba (EPKT) kaip Europos tarybos Ministrų

Komiteto patariamasis organas.

Konferencijoje aptarti terorizmo iššūkio Europoje aspektai, paţymint prokuratūros institucijos

vaidmenį. Pirmoji ,,Eurojustice“ konferencija įvyko 1998 m. Tamperėje, Suomijoje, kur buvo

iškelta idėja dėl valstybių teismų sprendimų abipusio pripaţinimo gerinant tarptautines

pastangas kovoje su nusikalstamumu. Šis sprendimas vėliau tapo Europos arešto orderio pamatu.

Trečiojoje ,,Eurojustice“ konferencijoje 2000 m. nuspręsta įkurti Eurojustą.

Konferencijoje paţymėta, kad:

veiksmingai kovojant su nusikalstamumu ir vykdant prevenciją svarbu laikytis Europos

ţmogaus teisių konvencijos nuostatų;

Europos Tarybos instrumentai, tokie kaip Europos Nusikalstamumo problemų komitetas,

numato galimybes draugiškai išspręsti ginčus, kylančius taikant konvencijų nuostatas, ir

paragino stiprinti vaidmenį ginčų prevencijos srityje, teikti pasiūlymus dėl tokių ginčų

sprendimo procedūrų tobulinimo;

Ekspertų komiteto dėl Europos konvencijų, susijusių su bendradarbiavimu baudţiamosiose

bylose, tarptautinio bendradarbiavimo kontrolės (stebėjimo) taikymas yra efektyvi priemonė

problemoms identifikuoti, procedūroms pagreitinti ir uţkirsti kelią šalių tarpusavio ginčams.

2006 m. prokuratūrai buvo atstovaujama aukščiausio lygio konferencijose.


____________________________________________________________________


60

2006 m. Lietuvos prokuratūra per nacionalinius atstovus aktyviai

dalyvavo Europos teisminio tinklo, skirto palengvinti teisminį

bendradarbiavimą baudţiamosiose bylose, Europos arešto orderio tinklo,

Europos genocido, nusikaltimų ţmoniškumui ir karo nusikaltimų tinklo

veikloje.

Generalinė prokuratūra dalyvavo Lietuvos vykdomose valstybinės pagalbos plėtros

programose, skirtose bendradarbiavimui su uţsienio valstybėmis. Įvykdyti du techninės

pagalbos projektai: „Kovos su korupcija stiprinimas Armėnijoje“ ir „Kovos su korupcija

stiprinimas Azerbaidţane“. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos

tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais

vedė seminarus minėtų šalių prokurorams ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnams.

2006 m. spalio 2–3 dienomis Kijeve, Ukrainoje, kartu su Europos Tarybos ekspertais iš

Venecijos komisijos, Ukrainos įstatymų leidţiamosios ir teisminės valdţios atstovais,

mokslininkais dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Ukrainos prokuratūros institucijos

reforma: problemos ir perspektyvos“ buvo pakviesti Lietuvos, Vengrijos, Bulgarijos ir

Moldovos prokuratūrų atstovai.

Konferencijos metu Ukrainos prokuratūra ir šios šalies Prokuratūros akademija išreiškė

didelį susidomėjimą Lietuvos prokuratūros modernizavimo patirtimi, tarptautinių standartų,

prokurorų nepriklausomumo statuso ir veiklos optimizavimo įtvirtinimo eiga. Generalinė

prokuratūra tęsdama veiklą ir palaikant Uţsienio reiklų ministerijai, 2007 m. planuoja suteikti

techninę pagalbą Ukrainos generalinei prokuratūrai ir Moldovos generalinei prokuratūrai.

Sprendţiant situaciją dėl sudėtingo teisinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija,

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros iniciatyva buvo siūloma sudaryti tiesioginio

bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi sutartį, kad būtų paspartintas susirašinėjimo ne per

centrinį Maskvos aparatą kelias, tačiau dėl šio siūlymo gautas neigiamas atsakymas. Todėl

šiuo metu svarstomas klausimas dėl prokuroro ryšiams su Rusijos Federacija etato steigimo.

Tokią patirti pasinaudojo Suomijos prokuratūra, jos atstovas reziduoja Sankt-Peterburge.

Pagal prokuratūros vykdomą programą ,,Prokuratūros tarptautinis teisinis

bendradarbiavimas ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas“ 2007 m. ryšių pareigūno

Rusijos Federacijoje etatui įsteigti numatyta 177 000 Lt biudţeto asignavimų.


____________________________________________________________________


61

Eurojustas – Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo

baudţiamosiose bylose institucija.

Europos Sąjungos Tarybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 2002/187/TVR „Dėl

teisinio bendradarbiavimo institucijos Eurojusto įkūrimo kovai su sunkiais, organizuoto

pobūdţio nusikaltimais bei terorizmu stiprinti“ (toliau – Eurojusto sprendimas) Lietuvos

nacionalinėje teisėje įgyvendintas.

Nuo 2004 m. geguţės 4 d. Generalinės prokuratūros prokuroras, kaip Lietuvos

nacionalinis narys, nuolat dalyvauja Eurojusto veikloje ir valdymo kolegijoje, kurią sudaro 25

(šiuo metu 27) prokurorai ir teisėjai iš kiekvienos valstybės Europos Sąjungos narės.

2006 m. trejų metų laikotarpiui paskirtas naujas Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste,

jo padėjėjas, nacionaliniai korespondentai Eurojuste ir nacionalinis korespondentas terorizmo

klausimais; išleistas generalinio prokuroro nurodymas ,,Dėl duomenų apie teroristinių veikų

tyrimą teikimo“, kuriuo vadovaujantis sudaryta prieiga ir galimybė rinkti (teikti) svarbią

informaciją vykdant baudţiamąjį persekiojimą ir nuosprendţius dėl teroristinių nusikaltimų.

Formuojant nuolatinio informavimo apie bylas procedūrą,

teikiant siūlymus ir rekomendacijas dėl kitų keliose valstybėse

padarytų nusikaltimų tyrimo ir teisinio kvalifikavimo, taip pat

asmenų išdavimo pagal Europos arešto orderį, bendradarbiavimo su Europolu organizavimo,

2006 m. buvo koordinuojami ikiteisminio tyrimo veiksmai 25-iose uţsienio valstybių ir 12-

oje Lietuvos kompetentingų institucijų tiriamose baudţiamosiose bylose.

Atsiţvelgiant į 2005–2006 m. tendencijas, koordinavimo veiksmus atliekant tyrimus

keliose valstybėse narėse apsunkina:

ilgi teisinės pagalbos prašymų rengimo, vertimo, persiuntimo, įvykdymo terminai;

nepakankamas naujų tarptautinių teisės aktų taikymas ir nacionalinių teisės sistemų

ypatumų derinimas;

tiesioginio pareigūnų susiţinojimo stoka ir ţodinio bendravimo barjeras;

nacionalinių institucijų motyvacijos stoka tirti uţsienyje padarytus nusikaltimus;

nepakankami teisinę pagalbą teikiančių ir nusikaltimus tiriančių padalinių ryšiai;

pavėluotas keitimasis svarbia informacija ir silpna Europolo analitinė veikla.

2006 m. liko neišspręstas prokuroro, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, ir jo

padėjėjo delegavimo klausimas. Lietuva vienintelė iš Europos Sąjungos valstybių narių

neišsprendė šio klausimo. Nuo 2004 m. galiojantys teisės aktai neuţtikrina nuolat uţsienio

valstybėje dirbančio prokuroro, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, socialinių ir teisinių

garantijų, kurios taikomos kitų šalių atstovams, dirbantiems tokiose institucijose.

Minėtus klausimus turėjo spręsti rengiamas ,,Asmenų delegavimo į tarptautines

institucijas ir uţsienio valstybių institucijas“ įstatymas, tačiau jo projektas nuo 2004 m. yra

įstrigęs. Prokuratūra parengė Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 371

straipsnio papildymo projektą ir 2006 gruodţio mėn. pateikė jį vertinti Seimo Teisės ir

teisėtvarkos komitetui. Įstatymo projektas dar neįregistruotas.

2005 m. atitinkamai 12 ir 7

2004 m. atitinkamai 13 ir 1


____________________________________________________________________


62

7. Personalo politika

Lietuvos Respublikos prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir 56 teritorinės

prokuratūros (5 apygardos prokuratūros ir 51 jų veiklos teritorijoje esanti apylinkės

prokuratūra).

Etatų skaičius 2006 m. Prokurorai Valstybės

tarnautojai

Darbuotojai Iš viso

Bendras skaičius 893 228 559 1680

Generalinėje prokuratūroje 104 65 81 250

Apygardų prokuratūrose 189 28 170 388

Apylinkių prokuratūrose 600 135 307 1042

2006 m. analizuojant prokurorų poreikio, kaitos ir karjeros procesus, ieškota naujo ir

skaidraus metodo, kuris uţtikrintų tinkamų kandidatų parinkimą ir Prokuratūros įstatymo

nuostatų įgyvendinimą. Generalinės prokuratūros Personalo skyrius nuo 2006 m. nuolat

skelbia duomenis apie prokuratūrose esamus laisvus prokurorų etatus, du kartus kreipėsi į jau

tarnaujančius prokurorus, siekdamas

išsiaiškinti jų nuomonę dėl tolesnės

tarnybos vietos.

2006 m. 20 prokurorų pareiškė norą keisti tarnybos vietą: 10 pageidauja tarnauti

Vilniaus miesto ar rajono apylinkės prokuratūrose, 3 – Marijampolės, 2 – Varėnos, po 1 –

Kauno, Palangos miestų, Anykščių, Lazdijų ir Tauragės rajonų apylinkės prokuratūrose.

Vilniaus apygarda

Kauno apygarda

Klaipėdos apygarda

Šiaulių apygarda

Panevėţio apygarda

,,Į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami

vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais.“

Prokuratūros įstatymas. 26 straipsnio 1 dalis.


____________________________________________________________________


63

Panaši situacija su pretendentais į prokurorus: iš 11 įvertintų ir atrinktų pretendentų net

6 pageidauja tarnauti Vilniaus miesto ar rajono, Trakų, Ukmergės rajonų apylinkės

prokuratūrose.

Prokurorai

Praėjus ketveriems metams nuo naujos redakcijos Prokuratūros įstatymo įsigaliojimo,

prokurorų personalinė sudėtis liko stabili, etatų skaičius iš esmės nekito.

2006 m. neţymiai, tačiau teigiamai kito rajonų prokuratūrų prokurorų sudėtis, visose

amţiaus grupėse keliais nuošimčiais pajaunėjo vidutinis prokurorų amţius, padaugėjo

jaunesnių prokurorų.

Prokurorai Moterys Vyrai Amžius (metai)

iki 30 m. 30-50 m. 51-60 m. per 61m.

Bendras skaičius 2006 m. 359 495 144 566 123 21

Procentais (%) 40% 60% 17% 66% 14% 2%

Bendras skaičius 2005 m. 348 511 140 558 127 34 Procentais (%) 40% 60% 16% 65% 15% 4%

2006 m. į prokuroro pareigas buvo priimti 35 asmenys, dėl įvairių prieţasčių buvo

atleisti 39 prokurorai, iš jų 27 – savo noru, 8 – suėjus 65 metams išėjo į pensiją, 2 prokurorai

mirė, 1 prokurorė buvo atleista remiantis Prokurorų atestacijos komisijos išvada kaip

netinkama eiti prokuroro pareigas, 1 prokuroras buvo atleistas įsiteisėjus apkaltinamajam

teismo nuosprendţiui.

Metai

Duomenys apie prokurorus Paskirta

per

metus

Atleista (išbraukta iš sąrašo) prokurorų

Etatai Faktinis

skaičius

Laisvi

etatai

Savo

noru

Išėjus į

pensiją

Netinka

prokuroro

pareigoms

Dėl

mirties

Iš viso

atleista

prokurorų

2006 893 854 39 35 27 8 2 2 39

2005 896 859 37 55 38 8 2 2 50

2004 895 840 45 28 - - - - 44

2003 896 867 29 26 - - - - 31

Algis Genevičius, buvęs Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, įsiteisėjusiu Lietuvos

apeliacinio teismo 2006 m. gruodţio 19 d. nuosprendţiu pripaţintas kaltu ir nuteistas galutine 12

metų laisvės atėmimo bausme pagal Baudţiamojo kodekso 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d. dėl

maţametės išţaginimo ir seksualinio prievartavimo. Nukentėjusiosios naudai iš jo priteista 70 000

Lt neturtinei ţalai atlyginti.

,,Dienos naujienos“ 2007-02-19, interneto svetainė www.prokuraturos.lt

Generalinės prokuratūros Personalo skyrius informuoja, kad šiuo metu yra laisvų prokurorų etatų

Alytaus, Vilkaviškio, Maţeikių, Joniškio, Radviliškio, Šiaulių, Kupiškio ir Pasvalio rajonų apylinkės

prokuratūrose. Siekdami patikslinti duomenis, kiek prokurorų dėl asmeninių ar kitokių prieţasčių

pageidauja pakeisti tarnybos vietą, prašome tarnybos vietą norinčius pakeisti prokurorus (taip pat ir

prokurorai, kurie šiuo metu yra kasmetinėse atostogose, serga ar yra vaiko prieţiūros atostogose) pateikti

prašymus iki š. m. vasario 20 d.


____________________________________________________________________


64

Prokurorų tarnybinės nuobaudos

Dėl prokurorų veiksmų 2006 m. buvo atlikti 67 tarnybiniai patikrinimai (2005 m. – 28),

iš kurių 17 dėl Kelių eismo taisyklių paţeidimų.

Prokurorams skirtos tarnybinės nuobaudos 2006 m.

Prokuratūros Tarnybinių

patikrinimų

Iš viso

nuobaudų

Pastaba Papeikimas Kvalif. rango

pažeminimas

Atleidimas

iš tarnybos

Iš viso 67 17 9 7 1 -

Generalinėje prokuratūroje 15 3 - 2 1 -

5 apygardų prokuratūrose 11 1 1 - - -

5 miestų prokuratūrose 22 5 4 1 - -

Kitose prokuratūrose 19 8 4 4 - -

2006 m. tarnybinių patikrinimų skaičius ţymiai išaugo, nes grieţtai buvo laikomasi

nuostatos, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas pagal kiekvieną gautą pranešimą apie

prokuroro galimai padarytą tarnybinį nusiţengimą.

Nenustačius prokuroro veikoje tarnybinio paţeidimo poţymių toks patikrinimas būdavo

baigiamas arba, jei nustatomas maţareikšmis tarnybinis nusiţengimas, tarnybinės nuobaudos

netaikomos (daţniausiai atvejai, kai prokuroras padarė smulkius eismo įvykius).

Nesutikdami su generalinio prokuroro sprendimais dėl nuobaudų, prokurorai, gindami

savo interesus ir naudodamies savo teisėmis, 3 atvejais kreipėsi į teismą. Vieną tarnybinio

patikrinimo išvadą ir paskirtą tarnybinę nuobaudą, gavęs Panevėţio miesto apylinkės

prokuratūros prokuroro skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas, vieną

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl nuobaudos paskyrimo atmetė,

vienas Utenos rajono apylinkės prokuroro skundas dėl nuobaudos panaikinimo dar

nagrinėjamas.

Prokurorų skatinimas

Uţ pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar pasiţymėjimą tarnyboje Prokuratūros

įstatymo nustatytomis skatinimo priemonėmis 2006 m. paskatinti 148 prokurorai. Skatinimas

– vienas reikšmingų ţmogiškųjų resursų valdymo metodų, stiprinantis asmens motyvaciją

kvalifikuotai ir veiksmingai atlikti nustatytas pareigas institucijai ir Lietuvos valstybei.

9

13

17

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Tarnybinės nuobaudos2006 m.

2005 m.

2004 m.


____________________________________________________________________


65

Daug dėmesio 2006 m. skirta teritorinėse prokuratūrose pavyzdingai tarnaujantiems

prokurorams.

Prokurorų skatinimas

2006 m.

Aukštesnis

kvalifikacinis

rangas

Vienkartinė

išmoka

Vardinė

dovana Padėka

Medalis Už

nuopelnus Iš viso

Iš viso 21 42 62 21 2 148

Generalinė prokuratūra 8 1 15 4 1 30

Apygardų prokuratūros 6 11 20 9 1 46

Apylinkių prokuratūros 7 30 27 8 - 72

Prokuroro garbės ženklo „Už nuopelnus“ 1-ojo laipsnio medaliu uţ ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikos prokuratūrai vykdant Europos

Sąjungos PHARE 2003 programos ,,Lietuvos prokuratūros baudţiamojo

persekiojimo gebėjimo stiprinimas“ ,,Dvynių“ projektą 2006 m. apdovanoti:

Sabine Stadler (Vokietijos Federacinė Respublika);

Arnd Weishaupt (Vokietijos Federacinė Respublika);

Uwe Stark (Vokietijos Federacinė Respublika);

uţ ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikos prokuratūrai 2006 m. apdovanotas

Ignacas Laucius, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras.

Prokuroro garbės ženklo „Už nuopelnus“ 2-ojo laipsnio medaliu uţ nuopelnus Lietuvos Respublikos prokuratūrai 2006 m. apdovanotas

Algimantas Kliunka, Generalinės prokuratūros

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis

prokuroras.

Prokuratūros valstybės tarnautojai

Siekiant prokurorų atliekamų funkcijų ekonomiškumo ir 2005 m. suformuluotų reikiamo

prokurorų ir kito prokuratūros personalo korpuso skaičiaus proporcijų – vienas prokuroras :

vienas prokuratūros valstybės tarnautojas ar darbuotojas, taip pat reikalavimo – keturi

prokurorai : vienas prokuroro padėjėjas, įgyvendinimo, aktyviausiai buvo sprendţiami

klausimai, susiję su prokuratūros valstybės tarnautojais.

2006 m. įsteigta Generalinės prokuratūros kanclerio pareigybė ir nustatyta jo

atsakomybė uţ finansinę ir ūkinę prokuratūros veiklą. Padedant tinkamai organizuoti

prokuratūros administravimą, visose teritorinėse prokuratūrose įsteigti vyriausiojo prokuroro

padėjėjų etatai. 2007 metais planuojama perţiūrėti vyriausiojo prokuroro padėjėjų pareigybių

aprašymus, išplėsti jų funkcijas, įtvirtinti jų statuso privalumus siekiant karjeros

prokuratūroje. Planuojama perţiūrėti ir prokuroro padėjėjų vykdomas funkcijas, padidinti

specialiuosius reikalavimus priimant į tarnybą ir taip sudaryti nuoseklią karjeros grandinę:

prokuroro padėjėjas – prokuroras staţuotojas – prokuroras – vyriausiasis prokuroras –

generalinis prokuroras.

Prokuroro garbės ţenklo „Uţ nuopelnus“ medaliais nuo 2005 m.

iš viso apdovanoti 25 asmenys.


____________________________________________________________________


66

Prokuroro padėjėjai

Prokuroro padėjėjų sudėtis

2007 m. sausio 1 d.

Vyriausiojo

prokuroro ir

prokuroro

padėjėjų etatai

Faktinis skaičius Vyriausiojo

prokuroro ir

prokuroro

padėjėjų laisvi

etatai

Vyriausiojo

prokuroro

padėjėjai

Prokuroro

padėjėjai

2006 2005 2006 2005 2006 2005 2006 2005

Bendras skaičius 194 169 70 59 66 65 58 45

Generalinė prokuratūra 31 28 21 8 1 5 9 15

5 apygardų prokuratūros 28 26 5 5 7 7 16 14

5 miestų apylinkių prokuratūros 58 43 4 5 37 30 17 8

Kitos apylinkių prokuratūros 77 72 40 41 21 23 16 8

Prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisija išnagrinėjo 108 (2005 m. – 46)

valstybės tarnautojų, kurių veikla tiesioginių vadovų buvo įvertinta ,,labai gerai“, tarnybinės

veiklos įvertinimus. Buvo pritarta 86 (2005 m. – 29) valstybės tarnautojų vadovų siūlymams

dėl kvalifikacinės klasės suteikimo. Komisija pasiūlė generaliniam prokurorui 76 valstybės

tarnautojams suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę (2005 m. – 29), 13 – perkelti į aukštesnes

pareigas.

Generalinės prokuratūros atstovai kartu su teismų, kitų statutinių valstybės tarnautojų

institucijų atstovais aktyviai dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos sudarytoje tarpţinybinėje

darbo grupėje vykdant 2006 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio

planavimo komiteto sprendimą parengti siūlymus dėl valstybės įstaigų vertinimo kriterijų,

pagal kuriuos 2007–2009 m. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bus skirstomos į

grupes pagal suvienodintas valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas. Šiuo metu parengti

projektai yra svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.

Prokuratūros komisijų veikla

Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo nuostatomis ir prokuratūros skaidraus valdymo

principais, Generalinėje prokuratūroje sudarytos ir nuo 2003 m. veikia Pretendentų atrankos,

Pretendentų į prokurorus egzaminų, Prokurorų etikos, Prokurorų atestacijos komisijos.

Pretendentų atrankos komisija atlieka asmenų atranką į tarnybą prokuratūroje.

Pretendentų atrankos komisija 2006 m. 2005 m. 2004 m. 2003 m.

Gauta asmenų prašymų 105 106 53 107

Leista laikyti egzaminą 106 105 52 100

Įvertinta pretendentų, išlaikiusių egzaminą 36 66 31 –

Teikta pretendentų į prokuroro pareigas 38 55 28 –

Pretendentai, laukiantys laisvų prokuroro pareigų 12 11 2 –


____________________________________________________________________


67

2006 m. sudaryta naujos sudėties Pretendentų atrankos komisija išanalizavo pretendentų

atrankos praktiką, numatė veiklos tęstinumo, prioritetų ir atrankos koncepcijos formavimo

principus. Komisija parengė pasiūlymus dėl atrankos veiksmingumą reglamentuojančių

nuostatų tobulinimo. Siekiama skatinti konkurenciją į visas laisvas prokuroro pareigas,

atsiţvelgiant į pačių pretendentų teisėtus lūkesčius padidinti atrankos proceso viešumą.

Šiomis priemonėmis tikimasi spręsti prokurorų skyrimo į rajonų apylinkės prokuratūras

klausimus.

Pretendentų egzaminų komisija vertina pretendentų į prokurorus profesinį pasirengimą.

2006 m. buvo surengta 13 Pretendentų egzaminų komisijos posėdţių. Pageidavimą

laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą buvo išreiškę 133 pretendentai, iš jų atvyko į

egzaminą 107 asmenys. Asmenų, pageidaujančių tarnauti prokuratūroje, skaičius yra gana

didelis ir stabilus.

Metai

Asmenys,

laikę

egzaminą

Asmenys, išlaikę pretendentų į prokurorus egzaminą

iš pirmo

karto

iš antro

karto

iš trečio

karto

iš ketvirto

karto

Asmenys, išlaikę

egzaminą

Iš viso %

2006 107 28 6 2 1 37 34,5

2005 125 39 12 8 2 61 48,8

2004 74 21 2 1 0 24 32,4

Iš viso 306 88 20 11 3 122 X

Palyginti su 2005 m., pretendentų į prokurorus egzaminą 2006 m. išlaikė 16 % asmenų

maţiau. Tai sąlygojo itin plati egzamino programa, apimanti visas teisės šakas, taip pat

nepakankamas pretendentų dėmesys pasiruošimui, neįsigilinimas į specifinius klausimus ar

praktines situacijas. Paţymėtina ir tai, kad sudaryta naujos sudėties Egzaminų komisija, į

kurią įtraukti gilias teisės ţinias ir didelę darbo praktiką turintys prokurorai, teisėjai bei

reiklūs teisininkus rengiančių universitetų mokslininkai.

Prokurorų atestacijos komisija vertina prokurorų tarnybą, kvalifikaciją ir tinkamumą

einamoms pareigoms.

2006 m. vasario 21 d. patvirtinti naujos redakcijos Atestacijos komisijos veiklos

nuostatai, kuriuose įtvirtinta norma – ,,jei prokuroro staţuotė ir po to jo tarnyba dar du kartus

buvo įvertinta teigiamai, paprastai toliau kas 5 metai prokuroro tarnyba vertinama jam

Atestacijos komisijos posėdyje nedalyvaujant“.

Prokurorų atestacijos komisija 2006 m. 2005 m. 2004 m. 2003 m.

Posėdţių skaičius 17 10 13 6

Vertinta prokurorų tarnyba 204 137 164 108

Vertinta prokurorų tarnyba po staţuotės 17 6 21 14

Prokurorų tarnybos vertinimas atidėtas vieną kartą 17 22 12 11


____________________________________________________________________


68

Atestacijos komisijos siūlymu 42 prokurorams suteiktas aukštesnis kvalifikacinis

rangas, 22 įtraukti į prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą. Komisija siūlė atleisti 5

prokurorus, kurių tarnyba buvo įvertinta neigiamai.

Prokurorų etikos komisija nagrinėja ir vertina Prokurorų etikos kodekso paţeidimus.

2006 m. Etikos komisija generalinio prokuroro pavedimu svarstė 4 (2005 m. – 7)

medţiagas dėl prokurorų veiksmų, galimai turinčių Prokurorų etikos kodekso normų ir etikos

principų paţeidimų poţymių. Vienoje medţiagoje (2005 m. – 3) nustatytas paţeidimas; 2

(2005 m. – 3) medţiagose konstatuota, kad Etikos komisijos tyrimas, vertinimas ir poveikio

priemonių taikymas viršytų jos kompetenciją, todėl medţiagos grąţintos Generalinės

prokuratūros Personalo skyriui; vienoje medţiagoje tyrimas nepradėtas, nes nėra neginčijamų

duomenų apie prokuroro padarytą paţeidimą.

Su Etikos kodekso normomis, etikos principais ir jų paţeidimais pagal Prokurorų ir

prokuratūros personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programą supaţindinami prokurorai

staţuotojai. Etikos komisijos pirmininkas du kartus po 2 akademines valandas skaitė

pranešimus, dalyvavo diskusijose. Toks paţeidimų pavyzdţių aptarimas, modeliuojant

konkrečias situacijas, leidţia geriau suprasti ir įsisąmoninti prokuroro elgesiui keliamus

reikalavimus.


____________________________________________________________________


69

8. Prokuratūros finansavimas

Valstybės biudţeto ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu

2006 m. prokuratūrai strateginiam veiklos planui ir programoms vykdyti skirta 91 128 tūkst.

Lt asignavimų, iš jų 58 010 tūkst. Lt darbo uţmokesčiui, 6 403 tūkst. Lt investiciniams

projektams vykdyti.

PHARE programai vykdyti 2006 m. skirta 2 224 tūkst. Lt bendrojo finansavimo lėšų,

specialiajai paslaugų teikimo programai (baudţiamųjų bylų dokumentų kopijavimas) – 12

tūkst. Lt, specialiajai nuompinigių uţ valstybės ilgalaikį materialų turtą, pervestų į valstybės

biudţetą, kompensavimo programai – 34,9 tūkst. Lt.

Valstybės biudţeto ir savivaldybių biudţetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo

pakeitimo įstatyme prokuratūrai 2006 m. asignavimai padidinti 4 301 tūkst. Lt investiciniams

projektams vykdyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birţelio 19 d. nutarimu skirta 254,9 tūkst. Lt

UAB „Vilniaus tranzitas“ konfiskuoto etilo alkoholio saugojimo ir sunaikinimo išlaidoms

padengti ir 25 tūkst. Lt prokuratūros išlaidoms apmokėti.

Minimaliai mėnesinei algai padidinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos

10 d. nutarimu Nr. 683 skirta 42,4 tūkst. Lt (iš jų 32,4 tūkst. Lt darbo uţmokesčiui).

Asignavimų gavimas ir panaudojimas skaičiuojamas pagal atskiras programas. 2006 m.

buvo vykdomos 6 programos:

1. Kova su nusikalstamumu. Teisingumo ir teisėtumo įgyvendinimas;

2. Valstybinių pensijų mokėjimas pareigūnams;

3. Prokuratūros tarptautinis teisinis bendradarbiavimas ir tarptautinių įsipareigojimų

vykdymas;

4. Specialioji PHARE programa (Informacinės prokuratūros sistemos sukūrimas);

5. Specialioji paslaugų teikimo programa (baudţiamųjų bylų dokumentų kopijavimas);

6. Specialioji nuompinigių uţ valstybės ilgalaikį materialųjį turtą, pervestų į valstybės

biudţetą, kompensavimo programa.

12946

5505

4195

2035

1778

1624

58042,4

55530

52448

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000

Lėšos turtui įsigyti

Pareigūnų pensijos

Drabo užmokestis

2004 m. (tūkst. Lt)



2006 m. nepanaudota 6,3 tūkst. Lt asignavimų.


____________________________________________________________________


70

Įgyvendindama 2006 m. valstybės investicijų programą, prokuratūra vykdė 9

investicinius projektus, kurių finansavimui iš viso skirta 12 946 tūkst. Lt, panaudota 12 945

tūkst. Lt:

įsigyta kompiuterių įrangos ir kompiuterių programinės įrangos;

uţbaigtas pastato Gedimino g. 2/3, Marijampolėje, rekonstravimas;

nupirktas Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros pastatas Vytauto g. 17, Rokiškyje;

nupirktos Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros patalpos Vilniaus g. 7, Pasvalyje;

nupirktos Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros patalpos Atgimimo g. 24,

Ignalinoje;

įsigyta ilgalaikio turto, nupirkti 6 tarnybiniai automobiliai;

rengiamas pastato rekonstravimo Kauno g. 58, Panevėţyje, techninis projektas;

pradėtas Alytaus rajono apylinkės prokuratūros pastato Santaikos g. 26, Alytuje,

rekonstravimas;

pradėta administracinio prokuratūrų pastato Rinktinės g. 5A, Vilniuje, statyba.

Administracinio prokuratūrų pastato Rinktinės g. 5A, Vilniuje, projektas

2006 m. „iš išlaidoms skirtų lėšų“ 19 prokuratūrų atlikti daliniai patalpų remontai, iš jų:

kapitaliniai remontai atlikti Prienų, Ukmergės ir Kauno rajonų apylinkės prokuratūrose. Iš

viso 2006 m. prokuratūrų patalpų remonto darbams „iš išlaidoms skirtų lėšų“ panaudota 1 125

tūkst. Lt .

Šiuo metu prioritetas suteikiamas administracinio prokuratūrų pastato Vilniuje statybos

finansavimui, nes investicijų poreikis 2007 m. yra 38 milijonai Lt (skirta 23,5 tūkst.Lt), o

2008 m. viršys 50 milijonų. Svarių investicijų reikia Panevėţio, Tauragės, Jurbarko apylinkės

prokuratūrų pastatų rekonstrukcijai ir įrengimui, automobilių parkui atnaujinti.

Iš 57 teritorinių prokuratūrų 43 prokuratūros dirba itin prastos būklės patalpose,

kurias būtina remontuoti arba rekonstruoti. Todėl vienu iš prioritetinių prokuratūros

tikslų lieka tinkamas prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų

darbo sąlygų gerinimas ir socialinių garantijų uţtikrinimas.


____________________________________________________________________


71

V. Baigiamoji dalis

Įstatymo nustatytas funkcijas ir Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birţelio 21 d.

nutarimu Nr. X-265 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2004 metų veiklos ataskaitos ir

2005–2006 metų prioritetų“ nustatytas uţduotis prokuratūra 2005–2006 m. vykdė sėkmingai.

Prokuratūros veiklos 2006 m. ataskaitos projektas apsvarstytas ir jam pritarta 2007 m.

vasario 23 d. įvykusiame Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos išplėstiniame

posėdyje. Posėdyje priimtas nutarimas patvirtinti Prokuratūros veiklos 2007–2008 m.

prioritetinių krypčių projektą:

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS KOLEGIJOS NUTARIMAS

DĖL PROKURATŪROS VEIKLOS 2007–2008 M.

PRIORITETINIŲ KRYPČIŲ NUSTATYMO

Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija n u t a r i a:

Laikyti prioritetinėmis šias prokuratūros veiklos 2007–2008 metais kryptis:

Pagal nusikalstamas veikas:

1. Organizuotas nusikalstamumas:

1.1. neteisėta narkotinių ir psichotropinių medţiagų apyvarta;

1.2. prekyba ţmonėmis.

2. Korupcija: kyšininkavimas, piktnaudţiavimas tarnyba ir papirkimas.

3. Sukčiavimas – Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga.

4. Nusikalstamos veikos panaudojant informacines technologijas.

5. Nusikalstamos veikos dėl Kelių transporto eismo saugumo taisyklių paţeidimų, kai

ţuvo ţmonės.

6. Nusikalstamos veikos aplinkos apsaugai.

Pagal prokuratūros funkcijas:

1. Ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių uţtikrinimas:

1.1. operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų teisėtumo kontrolė ir

operatyvinių veiksmų koordinavimas;

1.2. ikiteisminio tyrimo duomenų apsauga nuo neteisėto atskleidimo.

2. Nepilnamečių justicija (praktikos formavimas):

2.1. nepilnamečių nusikalstamumas (prokuroro veikla);

2.2. nusikalstamos veikos prieš nepilnamečius, smurtas šeimoje;

2.3. nepilnamečių teisių ir teisėtų interesų gynimas (civilinis procesas);

3. Viešojo intereso gynimas.

4. Prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant

valstybinį kaltinimą, vykdant nuosprendţių pateikimo vykdyti kontrolę gerinimas.

Supaprastinto proceso taikymo veiksmingumo spartinimas.


____________________________________________________________________


72

5. Prokuratūros personalo efektyvaus valdymo strategijos, prokurorų, prokuratūros

valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos

įgyvendinimas.

Skirti reikiamą finansavimą šioms sritims:

1. Pakeisti esamą darbo uţmokesčio apmokėjimo pagal prokurorų kvalifikacinius

rangus sistemą lankstesne, skatinančia prokurorus siekti aukštesnės kvalifikacijos ir

naujų prokurorų priėmimo į tarnybą rajonų ir miestų apylinkės prokuratūrose.

2. Prokuratūrų administracinio pastato Rinktinės g., Vilniuje, statybai.

3. Panevėţio miesto ir Alytaus rajono apylinkės prokuratūrų pastatų rekonstrukcijai.

4. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros pastato statybai.

5. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros pastatui įsigyti.

6. Prokuratūros tarnybinių automobilių parkui atnaujinti.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas

Rengė: Generalinės prokuratūros Valdymo skyrius

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Virginijus Sabutis

tel. 2662 302 , el. paštas: [email protected]

Vyriausiojo prokuroro padėjėja Aušra Skinderytė

tel. 2662 302, el.-paštas: [email protected]

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]

Documents

LIIEETTUUVVOOSS RREESSPPUUBBLLIIKKOOSS ŪŪ · 2015. 12. 14. · LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪRA Prokuratūros veiklos 2006 m. ataskaita 4 LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS VEIKLOS