LINAS SLUŠNYS – vaikų ir paauglių psichiatras, va-dybos ir ekonomikos magistras, VšĮ „LIONS QUEST Lietuva“ direktorius. Nuo 2005 metų yra tarptau-tinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST instruktorius. Veda šios programos diegimo seminarus mokykloms, yra Krizių tyrimo centro instruktorius, dėsto kursus medikams apie

stresą ir jo valdymą, krizių įveikimą, savižudybių prevenciją. Knygos „Būk vyras. Berniukų knyga“ vienas iš bendraautorių.

DAIVA ŠUKYTĖ – tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST instruktorė. Au-torė daug važinėja po Lietuvos mokyklas, dalyvauja susitikimuose su mokytojais, tėvais ir kitais mokyklų bendruomenės nariais. Veda nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimo klasėje bei mokyklo-je seminarus.

Nors visi mes esame išgyvenę paauglystę, sutrinkame, kai paaugliais tam-pa mūsų vaikai. Imame blaškytis kaip automobilio vairuotojas, kelyje susi-dūręs su netikėta kliūtimi. Rodos, iki tol viskas buvo aišku, bet staiga dings-ta pasitikėjimas savimi, imame abejoti, ar esame geri tėvai, ar tinkamai reaguojame į savo mylimo vaiko žodžius ir poelgius. Paauglių tėvai dažnai klausia: „Ar mano vaikas normalus?“, „Kodėl jis taip pasielgė?“, „Kodėl ji taip pasakė?“, „Ar tai – didelė problema?“, „Kaip su juo susikalbėti?“

Mes mėginame atsakyti į kylančius klausimus aiškindami įprastą paauglių elgseną ir aprašydami tinkamiausius būdus į ją reaguoti. Mūsų tikslas – pa-rodyti, kad paauglystė yra puikus laikotarpis, kai tobulėja tiek suaugusieji, tiek vaikai. Bandysime padėti atpažinti paauglystės problemas ir patarti, kaip jas sėkmingiau įveikti.

Autoriai

9 786094 660276

ISBN 978-609-466-027-6

Linas Slušnys Daiva Šukytė

Linas Slušnys D

aiva Šukytė

Tėvų knyga

Tėvų knyga

Dėmesio:paauglystė

Dėm

esio: paauglystė

Linas Slušnys Daiva Šukytė

Tėvų knyga

Dėmesio:paauglystė

VILNIUS 2014

Linas Slušnys Daiva Šukytė

Tėvų knyga

Dėmesio:paauglystė

VILNIUS 2014

© Linas Slušnys, 2014© Daiva Šukytė, 2014© Asta Puikienė, dizainas, 2014© „Tyto alba“, 2014

ISBN 978-609-466-027-6

UDK 159.922.8 Sl-55

Turinys

ĮVADAS ............................................................................................................................ 7

ŠeimA VAiko gyVenime Ką duoda šeima? ...................................................................................................... 12Skirtingų tėvų paaugliai vienuose namuose ...................................................... 14

PokyčiAi PAAuglyStėje Fiziologiniai pokyčiai: kaip juos pastebėti ir reaguoti ..................................... 17Emocijų ir mąstymo pokyčiai. Pagrindinis pokytis,

sukeliantis suaugusiųjų ir vaikų konfliktus ................................................... 23Socialinis gyvenimas .............................................................................................. 29

RaktAi Į Sėkmę Socialiai ir emociškai išprusęs vaikas: kas tai? .................................................. 33Pasitikėjimas savimi – pagrindinis raktas į sėkmę ............................................ 36Bendravimo su paaugliu ypatumai:

kaip bendrauti ir išklausyti savo vaiką ........................................................... 43Kaip tinkamai reaguoti į netinkamą elgesį ............. ............................................ 55Vertybės pirmiausia ugdomos šeimoje ............................................................... 58Akademinė sėkmė: kaip padėti paaugliui jos siekti .......................................... 75Konfliktai ir jų sprendimai .................................................................................... 84

ginčytinoS temoSPokalbis apie lytinius santykius ........................................................................... 97Lygios galimybės ir diskriminacija ....................................................................100Atviras pokalbis apie smurtą ..............................................................................107Seksualinė prievarta .............................................................................................113Pavojus! Priklausomybės – reali grėsmė ..........................................................119

PAAuglio lAiSVAlAikiSTėvų lūkesčiai ........................................................................................................161Kiek vaikui reikia užimtumo? .............................................................................162Paauglio draugai ....................................................................................................167Laisvalaikis kartu ..................................................................................................180Moderniosios technologijos: drausti ar leisti ..................................................182

7

ĮVADAS

Rašyti knygą paskatino tėvų susirinkimuose nuolat užduodami klausimai. Į kai kuriuos jų dėl laiko stokos galime atsakyti tik pavir-šutiniškai, tad tėvai lieka taip ir negavę atsakymų.

Knygoje aprašyti svarbūs dalykai, nutinkantys tėvams, kai jų namuose atsiranda paauglys. Staiga ir netikėtai jis ima ir atsiranda. Nors visi mes esame išgyvenę paauglystę, sutrinkame, kai paaugliais tampa mūsų vaikai. Imame blaškytis kaip automobilio vairuotojas, kelyje susidūręs su netikėta kliūtimi. Rodos, iki tol viskas buvo aiš-ku, bet staiga dingsta pasitikėjimas savimi, imame abejoti, ar esame geri tėvai, ar tinkamai reaguojame į savo mylimo vaiko žodžius ir poelgius. Paauglių tėvai dažnai klausia: „Ar mano vaikas norma-lus?“, „Kodėl jis taip pasielgė?“, „Kodėl ji taip pasakė?“, „Ar tai – di-delė problema?“, „Kaip su juo susikalbėti?“

Mes mėginame atsakyti į kylančius klausimus aiškindami įprastą paauglių elgseną ir aprašydami tinkamiausius būdus į ją reaguoti. Mūsų tikslas – parodyti, kad paauglystė yra puikus laikotarpis, kai tobulėja tiek suaugusieji, tiek vaikai. Bandysime padėti atpažinti paauglystės problemas ir patarti, kaip jas sėkmingiau įveikti.

Knygoje pateikiame informacijos, kaip padėti vaikui išvengti alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Čia rasite ir daugelio psichoaktyviųjų medžiagų aprašymus. Ši knyga taip pat skirta pre-vencijai – kaip atsispirti bendraamžių, skatinančių išbandyti psi-choaktyviąsias medžiagas, įtakai. Prevencija reiškia pagalbą svei-kam vaikui, suteikiant jam žinių, lavinant jo įgūdžius bei ugdant pasitikėjimą savimi, kad galėtų atsispirti žalingai pagundai. Tėvai – tai priešakinė gynybos linija, pirmasis frontas, kurį paauglys bando įveikti. Svarbu būti pasirengusiam. Pasikalbėsime ir apie labai opias temas, tokias kaip smurtas ir seksualinė prievarta. Rasite ir daugiau aktualių temų, kurios vienaip ar kitaip liečia mus ir mūsų paauglius.

Ši knyga yra gairės, o ne instrukcijų rinkinys. Nesiekiame abso-liučios tiesos. Svarbiausias mūsų tikslas – padėti išlaikyti tvirtą ir sveiką ryšį tarp jūsų ir paauglio. Jeigu toks ryšys jau egzistuoja, mes

8

tiesiog norime jus palaikyti. Vaikų auklėjimo patarimai, kuriuos ra-site knygoje, pagrįsti mokslininkų tyrimais ir patyrusių tėvų išmin-timi. Šiais patarimais jau pasinaudojo daugybė tėvų. Tikimės, kad ir jūs pabandysite.

Autoriai

Vos prieš tris mėnesius nupirkote jam naujus džinsus, o jie jau per trumpi.

Namuose pastebite, kad jūsų vaikas nuolatos valgo ir vis tiek skundžiasi esąs alkanas.

Ji visą valandą spokso į veidrodį vonios kambaryje ir įsižeidžia, jeigu paprašote užleisti vietą.

Jūsų vaikas užsidaro vonioje ir nežinia ką ten veikia. Paprašytas išeiti iš vonios, staiga labai susinervina.

Paskambinate į mobilųjį telefoną ir suabejojate, ar tikrai atsiliepė jūsų vaikas.

Einate kartu į spektaklį ar kiną, bet dukra demonstratyviai atsisėda ke-liomis eilėmis toliau nuo jūsų.

Prižadėjote nuvežti į baseiną, bet vakare jaučiatės labai pavargęs. Gir-dite stipriai užtrenkiamas savo kambario duris, toliau – mirtina tyla visą vakarą.

Neseniai, mamyte, kai jums buvo liūdna, sūnus jus apkabino ir pasakė, kad jus labai myli.

Jūs staiga suvokėte, kad jūsų atžala jau nebe vaikas.

Jeigu šios situacijos jums pažįstamos, tikriausiai auginate 10–14 metų paauglį. Paauglystė dažnai yra išbandymų metas. Bet jis taip pat gali tapti džiaugsmo ir atradimų laikotarpiu jums bei jūsų sūnui ar dukrai.

9

Šeima, kad ir kokia ji būtų, yra pati svarbiausia vaiko gyvenime, ji gali nulemti jo raidą ir būsimą sėkmę. Visuomenė pirmiausia gręžia-si į šeimą, jeigu kas nors nutinka vaikui.

Šį skyrių prašome iš karto praversti tuos, kurie turi tvirtą šeimos sampratą ir yra įsitikinę, jog tik jų šeimos suvokimas yra teisingas. Mes nepretenduojame į tiesą. Šiame skyriuje norime paskatinti drą-siau prisiimti šeimos atsakomybę ir tiems, kurie abejoja, ar jie yra šeima. Pamąstysime apie tai, kaip elgtis šeimoms, kurios nusprendė skirtis. Mes neliesime ir kitos skaudžios šiandienos temos – „san-tuokos su darbu“. Jeigu jau skaitote šią knygą, vadinasi, ieškote at-sakymų į klausimus, pripažįstate, jog santuoka su savo darbu yra prastoka išeitis. Tokiu atveju reikėtų tiesiog netapti tėvais. Skamba žiauriai, bet žmogui reikia mokėti pasirinkti prioritetus. Taigi kalbė-sime apie šeimas, kurioms svarbūs tarpusavio santykiai.

Rašytojas Hoddingas Carteris yra pasakęs, kad suaugusieji gali tikėtis savo vaikams perduoti tik savo šaknis ir suteikti sparnus. Jeigu tai pavyksta, nieko daugiau nereikia. Mūsų tradicijos, pavel-das ir kultūra yra tos šaknys, suteikiančios paaugliui tvirtą paramą visam likusiam gyvenimui. Šeimose įgyta kasdienio darbo patirtis padeda gyvenime pasiekti gerų rezultatų, t. y., anot H. Carterio, suteikia sparnus, kad padėtų paaugliams tapti gerais ir atsakingais žmonėmis.

Prieš kokius šimtą ar daugiau metų vaikus, gimusius ne santuo-koje (kitokios kaip bažnytinės ir nebuvo), vadindavo benkartais ar pavainikiais. Juos buvo normalu smerkti ar ignoruoti, o mamas tie-siog vadinti lengvo elgesio moterimis.

Šiandien vaikų už tėvų nuodėmes nebeteisiame. Tai didelis civi-lizacijos laimėjimas, nes aiškiai suvokta, jog vaikas niekuo dėtas dėl suaugusiųjų meilės reikalų ir juolab dėl to, kad jis gimė.

Šeima vaiko gyvenime

10

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje mažėja šeimų, kurios vadinamos „pilnomis“. Taip vyksta dėl kelių priežasčių. Moterys vis mažiau pakenčia vyrų hierarchiją blogąja jos prasme. Smurto, tyčio-jimosi ir asmenybės žlugdymo reiškinių skatina nekentėti gausios moterų ir lygių galimybių visuomeninės organizacijos. Baigėsi lai-kas, kai motina patardavo dukrai kentėti, nes tokia jau moterų dalia. Šiandien vyras turi būti pasirengęs rasti savo daiktus už durų, jeigu namuose nemoka elgtis su savo vaikais ar moterimi. Beje, tai galioja ir moterims...

Vaikai dažniausiai šeimą suvokia labai paprastai – tai žmonės, kurie gyvena kartu su juo ir rūpinasi juo kiekvieną dieną. Tai žmo-nės, su kuriais galima dalytis rūpesčiais ir džiaugsmais. Vaikui ma-žiausiai rūpi, kas kokius sakramentus yra priėmęs. Jeigu jis namuose jaučiasi jaukiai ir gali įvardyti turįs šeimą – tai jau yra gerai. Kas yra tie šeimos nariai, jau susitarimo reikalas.

Vaikai. O kaip paaugliai? Paauglystėje norima suprasti visuome-nės taisykles ir aiškinamasi, kas yra gerai ir kas blogai. Jeigu abu tėvai yra biologiniai vaiko tėvai, nekyla jokių didesnių problemų aiškinantis santykius. Paauglystėje keliami esminiai klausimai – ko-dėl vienos šeimos išsiskyrusios, o kitos ne? Kodėl kai kurie ben-draklasiai turi ne tėčius, o patėvius? Paaugliai pradeda pastebėti skirtumus.

Šiais laikais pasaulis yra daug atviresnis, ir tai nulemia šeimos sąvoką. Migracijos mastai dabar labai dideli. Tai daro įtaką šeimos ir jos vertybių sampratai, veikia paauglio nuomonę, kaip atrodo šiuolaikinė šeima. Atvirumas lemia ne tik pokyčius, bet ir vertybi-nes nuostatas. Šiandien jau nieko nestebina musulmono ir katalikės santuoka, nėra jokia retenybė ir kitų tikėjimų šeimos.

Šeimą apibendrintai galima traktuoti kaip grupę žmonių, kurie rūpinasi vienas kitu, dažniausiai (bet tikrai nebūtinai) gyvena kartu, tarpusavyje susiję giminystės ryšiais. Neretai tenka susidurti su šei-momis, kuriose vienas iš tėvų mėnesių mėnesius ar net metus dirba kitoje šalyje, bet paaugliai teigia turį šeimą. Kai kuriais atvejais net abiejų tėvų nėra namuose, o paauglys gyvena su seneliais, bet pasi-teiravę išgirsite atsakymą, jog jis turi šeimą. Šiuo atveju svarbiausia,

11

kad jis jaučiasi turįs šeimą, ir suagusiesiems reikia stengtis, kad tas jausmas būtų nuolatinis.

Tradicinė šeima – tai dviejų tėvų ir jų vaikų šeima. Šiuo atveju kalbame tik apie biologinį ryšį. Vaikams tikrai būtų geriausia augti tokioje šeimoje, jeigu joje vyrauja darna, tarpusavio supratimas ir tvirti ryšiai. Nereikia suprasti šio apibūdinimo kaip „niekada nesi-barančios šeimos“. Tai šeima, kurioje gali būti pykčio ar barnių, bet joje išlieka pagarba vienas kitam.

Išplėstinės šeimos sąvoka vartojama tuomet, kai kalbama apie visus giminaičius. Šiais laikais kartais ir geri draugai yra priskiriami tokiai šeimai. Tokia šeima dabar retai gyvena kartu ir susitinka tik tam tikromis progomis. Maždaug iki 1950 metų dauguma šeimų gyveno būtent taip – kelios šeimos gyvendavo jeigu ne po vienu stogu, tai labai arti viena kitos. Seneliai, tetos, dėdės, mamos, tėvai, sūnūs, dukterys ir pusbroliai labai gerai vienas kitą pažinojo. Šian-dien Lietuvoje ir Europoje tokio komforto neturime.

Mišri šeima tokia, kurioje vieniši tėvai susituokia pirmą arba antrą kartą, o šeimoje gyvena skirtingų tėvų vaikai. Šiuo atveju kal-bame ne apie keliamus standartus, o apie tai, kur vaikas auga ir kaip jaučiasi. Esmė ta, kad šeimą apibrėžia jausmas, o ne sąvoka. Šian-dien vargiai atsirastų drąsuolių pasakyti, kad paauglys, gyvenantis su vienu iš tėvų, gyvena ne šeimoje. Tai tiesiog yra vienišų tėvų šei-ma ir ji taip pat svarbi paaugliui. Kartais tokios šeimos augina globo-jamus vaikus, tokiems vaikams tai irgi yra šeima.

Dar kartais vartojamos emigrantų šeimos, pilnos ir nepilnos šei-mos sąvokos. Bet jos iš esmės nieko nepasako apie šeimos vidinį tu-rinį, toks įvardijimas tikrai užklijuoja etiketę. Atsiranda nemalonus diskriminacijos kvapas. Suaugusiajam gal tai nieko nereiškia, bet paaugliai jautriai reaguoja į tokius pavadinimus ir poreikį aiškintis, kodėl jų šeima yra tokia. Tėvai neturėtų tokiais apibūdinimais kal-bėti nei apie savo, nei apie paauglio draugų šeimas. Visais atvejais svarbiausia suprasti paauglio požiūrį. Paaugliai ir taip dažnai jaučiasi kalti, jeigu šeimoje kas nors vyksta kitaip nei kitose šeimose.

Šeima yra pirmoji vaiko mokytoja, ji išlieka itin reikšminga iki pat ankstyvosios paauglystės. Terminas „tėvai“ apibūdina visus su-

12

augusiuosius, kurie augina vaikus. Taip turėtų būti, nors kartais ten-ka pripažinti, jog patiems suaugusiesiems sunku suvokti tokią tiesą ir suprasti, kad, nepriklausomai nuo oficialaus jų santykių statuso, jie yra tėvai. Tačiau yra tėvų, kurie gyvena kartu šeimoje, bet iš tik-rųjų nesugeba tapti tikrais tėvais.

Paauglystės laikotarpiu bendraamžių grupė tampa įtakingesnė, šeimos poveikis iš dalies sumažėja. Tėvai tai kartais labai skau-

džiai išgyvena. Tačiau bendraamžiai net ir paauglys-tėje netampa svarbesni už šeimą, jei šiam laikotarpiui tinkamai pasiruošta. Tyrimai rodo, kad bendravimas su tėvais yra viena iš vertybių, kurių reikšmė paaug-lystės laikotarpiu itin sustiprėja. Dėl to bet kuris su-augęs žmogus, auginantis vaiką, nesvarbu, ar jis yra

biologinis vaiko tėvas, privalo prisiimti šias pareigas. Nėra vieno laimingos šeimos recepto. Tokia šeima kuriama bendromis pa-stangomis, dalyvaujant kiekvienam šeimos nariui, neišskiriant nė paauglio.

Ką duoda šeima? ..........................................................

• Meilė ir emocinis palaikymas. Sunku įsivaizduoti šeimą be tei-giamų emocijų. Paaugliui ypač savarbu namuose jausti meilę ir tėvų tarpusavio emocinį ryšį. Taip paaugliai mokosi pagarbos ir emocinės išminties, kurią pritaikys savo šeimos gyvenime.

• Vertybės ir įsitikinimai. Šeima ne be reikalo kartais vadinama pamatu, šaknimis ir kitais vardais, nurodančiais, jog būtent joje mes gauname pirmuosius gyvenimo įgūdžius.

• Elgesio etalonai. Kuo tėvai labiau sutaria ir gerbia vienas kitą, tuo daugiau tokių dalykų išmoks ir paauglys. Žinoma, barniai ir pyktis namuose yra neišvengiami. Svarbu ne išvengti tokių si-tuacijų namuose (tai labiau panašu į utopiją), bet gebėti tokias situacijas spręsti taip, kad jos padarytų mažiausiai nuostolių, o kartais gal net pagerintų esamus santykius.

Terminas „tėvai“

apibūdina visus

suaugusiuosius,

kurie augina

vaikus.

13

• Dvasinis ugdymas. Mokykla, Bažnyčia ar kitos ugdymo insti-tucijos sunkiai gali padėti, jeigu šeima visai nesirūpina paauglio dvasiniu ugdymu arba net griauna kitų puoselėjamas vertybes. Būna stebuklų, bet tai reti atvejai. Dvasinio ugdymo pradžia – šeima.

• Kultūra ir tradicijos. Tradicijos yra tai, ką mes darome nuola-tos ir jau net nesiaiškiname kodėl. Taip yra nusistovėję ir kartais sunku paaiškinti, kam to reikia. Tradicijos yra savotiškas jaus-mas – elgiamės taip todėl, kad taip darė mūsų seneliai, tėvai. Tą patį perduodame ir vaikams. Jie protestuoja. Normalu. Tiesiog to laikykitės. Rodykite, kad tai jums svarbu, jums reikia išlaikyti tradiciją, ir ilgainiui paaugliui tai taps norma.

• Naujų dalykų mokymasis. Nuostabu, kai šeima geba greitai mo-kytis naujų dalykų ir nebijoti keistis. Kartais gali atrodyti, kad tai nedera su tradicijomis, bet taip nėra. Visas tradicijas kiekviena karta po truputį modifikuoja. Leiskite savo paaugliui įnešti nau-jovių. Mokykitės kartu su juo ir patys tobulėkite.

• Buitiniai įgūdžiai. Šeimose susiformuoja net skonio suvokimas. Kartais paaugliui kituose namuose viskas neskanu, nes tiesiog neįprasta.

• Požiūris į namus. Suaugusieji paaugliui įteigia, kas yra svarbu namuose ir kas mažiau svarbu. Kasdien kuriant namus paaiški-nama, ko reikia, kad jie būtų jaukūs ir malonūs gyventi visiems.

• Komfortas ir saugumas. Vaikai visuomet laikys šeima tą vietą, kur gali grįžti, sulaukti palaikymo ir atjautos.

Jeigu visa tai galite duoti savo vaikams – jūs esate šeima, ir visai nesvarbu, kokią etiketę norėtų užkabinti ant jūsų namų durų kokios nors institucijos. Šeimos jausmas turi būti pirmiausia jūsų viduje. Tada gerai jausis ir paauglys. Leiskite jaunuoliams būti svarbiais šei-mos nariais, parodykite, kaip jie gali prisidėti prie šeimos kūrimo. Paauglys suaugusiesiems padeda mokytis naujų dalykų, pažiūrėti į nusistovėjusias tradicijas naujomis akimis ir iš šalies, padeda vy-resniems žmonėms išlikti aktyviems, jaunatviškiems, ir tuo reikia mokėti džiaugtis.

14

Skirtingų tėvų paaugliai vienuose namuose ......................................................

Ši knyga nėra sėkmingų skyrybų vadovėlis. Tačiau vyrai ir moterys, mamos ir tėčiai, priimdami šį sunkų sprendimą, visada pagalvoja apie vaikus. Skyrybų motyvų būna daug, ryžtis sunku, o pasirink-ti, kada tai padaryti, – dar sunkiau. Vieni sako, kad reikia skirtis, kol nėra vaikų, kiti – kad reikia skirtis kol vaikai maži, dar kiti – kai vaikai bus užaugę. Pirmas ir trečias variantas mažiausiai skausmin-gi, tačiau maži vaikai skyrybas išgyvena sunkiai. Kol dar neatėjęs paauglystės amžius, tėvai „turi laiko“ padėti vaikui susigyventi su nauja šeima ir skyrybų procesą padaryti mažiau skausmingą, tačiau paauglystės metais tai jau labai sunkus ir sudėtingas uždavinys. Ne-pamirškite, kad tai jau beveik suaugusiais save laikantys jauni žmo-nės, jie aiškiai demonstruoja savo vertybines nuostatas, sparčiai formuojasi kaip asmenybės ir gali drąsiai sakyti, kas patinka ir kas ne. Paauglys nebijo pasakyti, kada jau peržiangiamos jų privatumo ribos. Nauja šeima, kurioje turi sutarti iš skirtingų šeimų atėję vai-kai ir suaugusieji, yra skirtingų kultūrų darinys, pradedantis kurti savo atskirą kultūrą.

Su kuo susiduria tokios šeimos? Pirmiausia paaugliai labai aiš-kiai nori parodyti kitam šeimos vaikui, jog tėtis ar mama priklauso tik jam. Siekia įrodyti, kad mama ar tėtis yra tik jo ir kiekvieną kartą bando iš naujo tikrinti, kiek yra mylimas. Tėvai tokiais atvejais atsi-duria tarsi tarp kūjo ir priekalo. Sakydami, kad vienodai myli visus vaikus, rizikuoja užsitraukti savo paauglio nemalonę ir pyktį. Pa-auglys tokio atsakymo gali nesuprasti. Tai sukelia šeimoje įtampą. Kartais tėvai to neatpažįsta ir pasiduoda tokioms spekuliacijoms, taip įskaudindami kitus vaikus, neretai kyla konfliktų ir tarp suau-gusiųjų.

Klausimas, kaip palengvinti šį procesą, kankina ne vieną išmin-tingą suaugusįjį, kuriam svarbi vaiko emocinė savijauta. Tikriausiai neįmanoma rasti geriausios ir vienintelės išeities, nes krizės įveikia-mos skirtingai. Norime tik pateikti kelis patarimus, kuriais galite pa-sinaudoti priimdami savo sprendimą.

15

• Nepriimkite skubotų sprendimų, kada ir kas kraustysis pas ką gyventi. Dėl paauglio gyvenamosios vietos nekariaukite, leiskite pačiam nuspręsti, kur jis nori būti. Nekaltinkite paauglio, jeigu sprendimas jums nepatiks. Tai yra jo sprendimas.

• Paaugliai yra pakankamai subrendę, kad galėtų patys įvertinti šeimos situaciją ir susigyventi su skyrybų procesu. Kalbėkitės ir paaiškinkite savo veiksmus. Nežeminkite kito sutuoktinio paauglio akivaizdoje, kad ir kaip jus būtų įskaudinęs. Apie savo emocijas ir išgyvenimus kalbėkitės, bet nedemonstruokite. Jeigu emocijos ims viršų, paaugliui bus labai sunku atskirti racionalų elgesį nuo emocinio.

• Nereikia vaikams meluoti siekiant juos apsaugoti nuo nema-lonių žinių. Kalbėkite atvirai ir tiesiog būkite šalia, kai jiems sunku. Jie moka įvertinti situaciją, o jeigu matys jūsų atvirumą, nebijos pasiteirauti, jeigu kas nors bus svarbu. Paaugliai greitai pajunta melą.

• Iš anksto supažindinkite su kitos šeimos vaikais, su kuriais teks gyventi kartu. Vaikui pirmiausia padėkite susigyventi su minti-mi, kad jo gyvenime kai kas keisis. Sprendimas gyventi kartu irgi neturi būti atidėliojamas ilgai. Nežinomybė kelia nerimą.

• Patikinkite vaiką, kad jis turės savo erdvę ir laiko pabūti vienas, ir pasistenkite tai užtikrinti.

• Skirkite laiko savo vaikams, kai jiems to reikia. • Kalbėkitės su jais kiekvieną kartą, kai kils nesusipratimų, konfliktų. • Skyrybos – jūsų, o ne vaikų sprendimas, todėl vaikai yra priklau-

somi nuo jūsų, o ne jūs nuo jų. Jūsų sprendimai dėl paauglio atei-ties turi būti aiškūs ir gerai suprantami.

• Kaip išmanydami stenkitės sutarti su išsiskyrusia antra puse, gal net jo ar jos tėvais, nes, nors ir išsiskyrėte, šie žmonės jūsų vai-kams lieka labai svarbūs.

Skyrybų įvyksta daug, tačiau jas retai galima pavadinti sėkmingo-mis. Sėkmingos skyrybos tokios, kai vaikai ir suaugusieji pasveiksta emociškai ir nuoskaudos po skyrybų krizės netrikdo tolesnio gy-venimo. Dažniausiai tai pasiekti padeda bendravimas ir supratimas,

16

kad vaikams svarbūs gražūs tėvų, nors ir išsiskyrusių, santykiai. Svarbiausia – vaikai neturi būti įkaitai skyrybų metu. Poros, kurios geba skirtis neįtraukdamos vaikų į turto, pinigų ir kitokias dalybas, mažina patiriamą stresą ir padeda vaikams įveikti skyrybų krizę. Idealus atvejis – kai abu tėvai ieško geriausio varianto vaikams. Vi-sos krizės įveikiamos ir baigiasi. Svarbu, ant kokio pamato bus ku-riamas naujas gyvenimas.

Šeima gali įveikti visus nesklandumus. Bendraudami, kalbėda-miesi šeimos nariai gali užglaistyti mokytojų, auklėtojų ar kitų vaiko gyvenime pasitaikančių neišmintingų suaugusiųjų klaidas.

17

Fiziologiniai pokyčiai: kaip juos pastebėti ir reaguoti ..................................

Augindami vaikus mes paprastai nesitikime staigių pokyčių, viskas tarsi teka sava vaga. Bet netikėtai namuose ima kažkas keistis. Prie durų jau paliekami nebe batukai, o batai, ir juos tenka keisti kas pusę metų: nupirkti pavasario pradžioje, rudenį jie jau per maži. Kai kuriuos tėvus tokie pokyčiai tiesiog varo į neviltį: iki šiol nupirk-tas rūbas buvo planuojamas nors metams, o dabar nieko planuoti nebeįmanoma.

Tėvai paprastai „pramiega“ tą naktį, kai vaikai staiga ima keistis. Pirmiausia krinta į akis kintanti fiziologija – augimo tempas yra ge-rokai spartesnis nei kūdikystėje. Mergaitėms augimo pokyčiai pra-sideda apie 11–12 metus, berniukams kiek vėliau – 13–14 metais. Todėl nereikia stebėtis, kad atėję į šeštokų klasę tėveliai gali pama-tyti gana stipriai išaugusias mergaites ir tarsi kiek „sumažėjusius“ berniukus. Šio amžiaus paauglių augimo skirtumai yra ryškiausi. Beje, tai išprovokuoja keistų situacijų, nes mergaitės jaučiasi labiau suaugusios ir į berniukus žiūri kaip į vaikiškesnius ir mažiau subren-dusius. Mergaitės natūraliai ima daugiau bendrauti su mergaitėmis, berniukai – su berniukais. Viso to priežastis – labai skirtingi bendra-vimo poreikiai. Šokiuose tokio amžiaus mergaitės ir berniukai taip pat jaučiasi keistai. Mergaites neretai traukia vyresni vaikinai, o ben-draklasiai berniukai niekaip neranda sau vietos šokių salėje.

Brendimas prasideda ne tik skirtingu laiku, skiriasi ir jo trukmė. Nėra dviejų vienodai bręstančių vaikų. Vieni vaikai užauga staiga, o kiti ilgą laiką lieka mažesni. Bet lėtai augantieji gali sėkmingai ilgai-niui pasivyti bendraamžius – laikinas ūgio sulėtėjimas nėra signalas, kad jie bus mažo ūgio. Klasėse, būreliuose ir kitose bendraamžių

Pokyčiai paauglystėje

18

susibūrimų vietose būna keista ir vaikams, ir tėvams: jose tarsi ren-kasi suaugusieji ir vaikai, nors jų amžius pagal gimimo metus yra vienodas.

Vieni vaikai nelinkę kalbėtis apie pokyčius, kiti yra atviresni, drąsesni, nebijo užduoti klausimų. Nesvarbu, ar vaikai uždari, ar atviri, – visiems rūpi brendimo pokyčiai. Nuo jų polinkio kalbėtis šiomis temomis priklauso ir tai, kaip tėvai gali padėti vaikams su-sigaudyti kelyje į suaugusiųjų pasaulį.

Jeigu jūsų vaikas uždaras, nelinkęs bendrauti, gal pra-vartu paieškoti knygos ir padėti į lentyną, kad ją atras-tų pats paauglys. Į daugelį rūpimų klausimų paaugliai tikrai ras atsakymus knygose „Nuo ančiuko iki gulbės. Mergaičių knyga“ ir „Būk vyras. Berniukų knyga“.

Jei vaikas bendrauja ir užduoda klausimų, būkite pasirengę į juos atsakyti. Būkite tikri – jeigu vaikas jūsų neklausinėja ir neturi galimybės paskaityti lite-ratūros brendimo tema, jis informacijos ieško ir at-

sakymus randa kitur. Šie klausimai yra aktualūs ir įdomūs visiems paaugliams.

• Pirmiausia reikia vaikui išaiškinti fziologinius pokyčius. Išaiškin-ti juos paprastai, tiek, kiek jam pačiam tai įdomu.

• Vaikai pastebi, kad plaštakos ir pėdos auga daug greičiau nei kojos ir rankos. Tai normalu ir dėl to nereikia jaudintis. Vaikui reikia paaiškinti, kad teks palaukti porą metų, kol viskas susitvar-kys. Kartais paaugliui galima pasiūlyti tiesiog pažiūrėti į tėtį ir mamą ir pasiteirauti, ar jie labai neproporcingi. Taigi jis gali būti ramus, kad savo proporcijomis labai nesiskirs nuo tėvų.

• Berniukai per metus gali išaugti iki 15 cm. Sūnui pravartu paaiš-kinti, jog kaulų sistema vystosi gerokai greičiau nei raumenys, todėl nereikia stebėtis tokiomis neįprastomis kūno proporcijo-mis. Staiga smarkiai ūgtelėję berniukai pradeda nerimauti dėl to, kad jų raumenys nepakankamai išsivystę ir daro klaidin-gas išvadas, jog jiems reikia daugiau sportuoti ar net varto-ti anabolinius preparatus, kad atrodytų „vyriškiau“. Sūnui reikėtų paaiškinti, kad sportuoti tikrai sveika, bet krūviai turi

Būkite tikri –

jeigu vaikas jūsų

neklausinėja ir neturi

galimybės paskaityti

literatūros brendimo

tema, jis informacijos

ieško ir atsakymus

randa kitur.

19

būti tokie, kad nepakenktų raumenų sistemai, augančiai gerokai lėčiau nei kaulų sistema. Anabolinių preparatų vartojimas yra visiškai nepateisinamas ir niekaip negali būti siejamas su vyriš-kumu.

• Daugumai paauglių, ypač berniukams, ant odos atsiranda spuo-gų. Tai yra susiję su pasikeitusia hormonų veikla. Spuogai iš es-mės yra įrodymas, kad vaikas auga ir reikia ruoštis atsisveikini-mui su vaikyste.

• Tėvams pravartu žinoti, kad berniukai paprastai dėl savo kūno pokyčių stresuoja mažiau. Bet tik pusė mergaičių yra patenkin-tos savo kūnu. Taigi tėvams, turintiems paaugles dukras, reikia būti atidesniems reiškiant pastabas dėl išvaizdos.

Pagrindiniai mergaičių pokyčiai paauglystėje

„Mama, aš žiauriai storėju ir negaliu savęs tokios pakęsti.“ „Siaubas, dabar jau visi matys, kokios mano krūtys!“

Taip, tai labai aktualu mergaitėms. Jos nori ir toliau atrodyti lieknos. Vartant žurnalus jų akis traukia gražių merginų nuotraukos, mados, patarimai, kaip išsaugoti dailią figūrą ir dar daug su išvaizdos kūrimu susijusių dalykų. Tačiau paauglystėje:

• Keičiasi kūno formos – ima platėti klubai, auga krūtinė, formuo-jasi liemuo. Šie pokyčiai kartais mergaitėms perša mintį, jog rei-kia mažiau valgyti ir laikytis dietos. Tai, kas suaugusiesiems yra normalu, mergaitei yra labai nemaloni staigmena.

• Auga ir stiprėja raumenys. Tiesa, ne taip ryškiai kaip berniukams, bet vis dėlto auga. Kartais tai būna dar viena priežastis pradėti laikytis įvairių dietų. Pradeda vystytis krūtys. Pirma atsiranda tarsi patinimas aplink spenelius, o paskui jau ima formuotis krū-tys. Neretai jos mergaitei kelia daug problemų: pradžioje dėl to, kad tampa matomos, o vėliau nerimaujama dėl jų dydžio (nere-tai krūtys vystosi kiek greičiau nei visas kūnas ir būna nepropor-cingai didelės, palyginti su ūgiu).

20

• Prasideda menstruacijos. • Atsiranda balzganų išskyrų iš vaginos tarp menstruacijų ar prieš

pat jas. • Padidėja rankų plaukuotumas. • Padidėja gaktos plaukuotumas.

Mergaičių užduodami klausimai, į kuriuos tėvai privalo atsakyti

Kada prasidės menstruacijos?Atsakymas. Mama gali pasidalyti savo patirtimi, kada jai prasidėjo pirmosios mestruacijos ir ką ji tuomet darė. Tarp dukros ir mamos yra daug bendrų genų, todėl galima tikėtis, kad pirmosios menst-ruacijos prasidės maždaug tuo pačiu laiku.

Paprastai menstruacijos prasideda po 12–18 mėnesių, kai pasi-rodo pirmieji krūtų formavimosi požymiai. Aišku, tai nėra būtina ir vienintelė sąlyga, bet pagal ją galima orientuotis.

Ar menstruacijos skausmingos? Atsakymas. Kartais ne pačių menstruacijų metu, bet kelios die-nos iki joms prasidedant atsiranda skausmų pilvo apačioje. Pačios menstruacijos nėra skausmingos. Jeigu skausmas prieš praside-dant mėnesinėms yra labai stiprus ir jis nuolatos kartojasi – reikia kreiptis į ginekologą ir pasikonsultuoti dėl skausmą mažinančių priemonių.

Ką daryti, jeigu jos prasidės ne namuose? Atsakymas. Reikia mergaitei paaiškinti, kad dėl to ji neturi išsigąsti. Geriausia tuoj pat eiti namo. Jeigu tai įvyks mokykloje, nesigėdyti nueiti pas mokyklos sveikatos specialistą arba klasės auklėtoją, pa-skambinti mamai, tėčiui, močiutei ar kitam namiškiui. Arba tiesiog ramiai pasakyti, kad turi išeiti namo, dar geriau, jei kuris nors iš tėvų atvyktų pasiimti iš mokyklos.

21

Ką daryti, jeigu dukra neklausia ir nesidomi artėjančiomis menstruacijomis?Atsakymas. Pirmosios išskyros kelnaitėse, pastebėtos prieš metant jas į skalbyklę – mamai puikus pretekstas apie tai pasikalbėti. Pa-siūlykite dukrai higieninius dienos įklotus, paaiškinkite, kad taip kelnaitės liks švaresnės ir nebus nemalonaus kvapo. Po kurio laiko galite pasakyti, kad neįmanoma suplanuoti, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidės menstruacijos, todėl reikėtų joms ruoštis iš anksto, pavyzdžiui, visada turėti higieninį įklotą.

Galite su dukra tiesiog aptarti visus žingsnius – taip ji jausis saugi ir nepatirs didelio streso.

Pagrindiniai berniukų pokyčiai paauglystėje

„Lįsk greičiau iš vonios!“

Ar kada nors teko tai girdėti? O gal ir patys raginote savo paauglį pa-skubėti vonioje, nes manėte, kad per ilgai ten užsibuvo? Tai ženklas, kad paauglys bręsta ir jam įdomu, kas vyksta su jo kūnu. Berniukai paprastai tylesni ir pokyčius išgyvena viduje. Jie taip pat kaip ir mer-gaitės jaučiasi nejaukiai, kartais net gėdijasi savo kūno, nes:

• Sparčiai auga svoris. • Ima platėti pečiai. • Pradeda želti ūsai, barzda. Pradžioje plaukeliai yra švelnūs ir

šviesesni, vėliau tamsėja ir pasidaro gana standūs. Didėja ir viso kūno plaukuotumas.

• Auga raumenys. Kaklo, liemens ir kojų raumenys gerokai su-stiprėja.

• Atsiranda Adomo obuolys, formuojasi berniuko balso stygos. Bal-sas darosi žemesnis, tačiau kartais jis vėl tampa toks pat vaikiškas, neretai staiga išsiveržia tiesiog šaižiu klyksmu. Šis procesas neval-domas. Tokių pokyčių bijoti nereikia. Kai galutinai subręs balso stygos, balsas nusistovės ir daugiau nekrės tokių šunybių.

• Didėja varpa. • Didėja sėklidės.

LINAS SLUŠNYS – vaikų ir paauglių psichiatras, va-dybos ir ekonomikos magistras, VšĮ „LIONS QUEST Lietuva“ direktorius. Nuo 2005 metų yra tarptau-tinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST instruktorius. Veda šios programos diegimo seminarus mokykloms, yra Krizių tyrimo centro instruktorius, dėsto kursus medikams apie

stresą ir jo valdymą, krizių įveikimą, savižudybių prevenciją. Knygos „Būk vyras. Berniukų knyga“ vienas iš bendraautorių.

DAIVA ŠUKYTĖ – tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST instruktorė. Au-torė daug važinėja po Lietuvos mokyklas, dalyvauja susitikimuose su mokytojais, tėvais ir kitais mokyklų bendruomenės nariais. Veda nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimo klasėje bei mokyklo-je seminarus.

Nors visi mes esame išgyvenę paauglystę, sutrinkame, kai paaugliais tam-pa mūsų vaikai. Imame blaškytis kaip automobilio vairuotojas, kelyje susi-dūręs su netikėta kliūtimi. Rodos, iki tol viskas buvo aišku, bet staiga dings-ta pasitikėjimas savimi, imame abejoti, ar esame geri tėvai, ar tinkamai reaguojame į savo mylimo vaiko žodžius ir poelgius. Paauglių tėvai dažnai klausia: „Ar mano vaikas normalus?“, „Kodėl jis taip pasielgė?“, „Kodėl ji taip pasakė?“, „Ar tai – didelė problema?“, „Kaip su juo susikalbėti?“

Mes mėginame atsakyti į kylančius klausimus aiškindami įprastą paauglių elgseną ir aprašydami tinkamiausius būdus į ją reaguoti. Mūsų tikslas – pa-rodyti, kad paauglystė yra puikus laikotarpis, kai tobulėja tiek suaugusieji, tiek vaikai. Bandysime padėti atpažinti paauglystės problemas ir patarti, kaip jas sėkmingiau įveikti.

Autoriai

9 786094 660276

ISBN 978-609-466-027-6

Linas Slušnys Daiva Šukytė

Linas Slušnys D

aiva Šukytė

Tėvų knyga

Tėvų knyga

Dėmesio:paauglystė

Dėm

esio: paauglystė