LITERATŪRA - Knyguklubas.lt...Nežudyk strazdo giesmininko 62 7.TIKROS IR TARIAMOS VERTYBS. Aldona Liobyt‹. Sunki mama 72 8.II SKYRIAUS AT DIMAI 76 III SKYRIUS KODĖL SVARBU BŪTI

LITERATŪRAEglė NachajienėJolita Mickienė

71 DALIS

TURINYS

Atraskite savo knygą 8Kaip skaityti pasirinktą knygą 9Kaip rašyti rašinį 10Skaitymo etapai 13

I. JAUNAS ŽMOGUS IEŠKO GYVENIMO PRASMĖS 14APIE GYVENIMO P�SMĘ (įvadinė pamoka) 16

I SKYRIUSKAS SVARBU JAUNAM ŽMOGUI? 20Kaip skaityti lyrinį kūrinį? 201–2. VYTAUTO MAČERNIO ASMENYBĖS PORTRETAS. Paulius Jurkus. Svečiuose pas ”Vizijų“ poetą. Vytauto Mačernio laiškas Pauliui Jurkui 223. PASAULIS �IP MĮSLĖ. Vytautas Mačernis. Rudens sonetai – 7, Žiemos sonetai – 4 294. PO NAMŲ STOGU. Rėjus Bredberis. Pienių vynas 325. BET JUK MES D�UGAI. Rėjus Bredberis. Pienių vynas 356. I SKYRIAUS AT�DIMAI 40

II SKYRIUSKOKS ŽMOGUS VERTAS PAGARBOS? 42Kaip skaityti draminį kūrinį? 421. �ZIO BINKIO GYVENIMAS IR ASMENYBĖ. Kazio Binkio biogra�ja. Kazys Binkis.Autobiogra�ja. Antanas Miškinis. Mano atsiminimai apie Kazį Binkį 442. TAI, �S SVARBIAUSIA. Kazys Binkis. Atžalynas 483. �I PRIREIKIA DRĄSOS. Kazys Binkis. Atžalynas 534. IŠTIKIMAS SAU. Kazys Binkis. Atžalynas 585–6. BŪTI SĄŽININGAM SAU PAČIAM. Harper Li. Nežudyk strazdo giesmininko 627. TIKROS IR TARIAMOS VERTYBĖS. Aldona Liobytė. Sunki mama 728. II SKYRIAUS AT�DIMAI 76

III SKYRIUSKODĖL SVARBU BŪTI ATSAKINGAM? 80Kaip suprasti epinį kūrinį? 801. TAI, �S NEMATOMA AKIMIS. Antuanas de Sent Egziuperi. Mažasis princas 822. MAŽI IR DIDELI RŪPESČIAI. Antuanas de Sent Egziuperi. Mažasis princas 873. GYVENU TARP ŽMONIŲ. Vytautė Žilinskaitė. Kintas 924. III SKYRIAUS AT�DIMAI 965 žingsniai rengiantis pristatymui 98

I TEMOS APIBENDRINIMAS 100

4

II. TAUTOSAKOS IR TRADICIJŲ TĘSTINUMAS 102APIE ŽMOGŲ IR DAINĄ (įvadinė pamoka) 104

I SKYRIUS KĄ ATSKLEIDŽIA LIAUDIES DAINOS TEKSTAS? 108Kaip nagrinėti liaudies dainą? 1081. METŲ TE. Irena Čepienė. Kalendorinių švenčių ir darbo ciklų tradicijos.Dainius Razauskas. Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių. Marija Gimbutienė. Dangausir dangaus dievybės simboliai 1102–3. NAMŲ PASAULYJE. Oi, niekur nėra. Aš atsisakiau savo močiutei.Oi, žydėk žydėk 1144–5. �I PAKYLAMA VIRŠ �SDIENYBĖS. Aš išdainavau. Bėkit, bareliai.Rūta žalioj. Pūtė vėjas 1216–7. MĖNUO SAULUŽĘ VEDĖ. Vai, atabėga baikštus elnelis. Supkit meskit.Kupolėle, kas tave skynė 1288. I SKYRIAUS ATDIMAI 136

II SKYRIUSKOKS TAUTOSAKOS IR TRADICIJŲ VAIDMUO ŠIANDIEN? 138Kas būdinga folklorizmui? 138 1. ”IR DAINA ĮSIŠAKNIJO ŠIRDYJE“. Balys Sruoga. Ar atminsi bernužėlį.Alfonsas Nyka-Niliūnas. Motinos daina. Marcelijus Martinaitis. Padainuok man 1402. RYŠYS SU PEITIMI. Rimvydas Stankevičius. Žalia daina 1433. TA PATI IR KITOKIA LIAUDIES DAINA. Virginija Tamošiūnaitė. Veronika Povilionienė.Daina – lyg duona kasdieninė... Juozas Šorys. Trys minutės tylos: sidabrinis laukas be takų 1464. II SKYRIAUS ATDIMAI 152Kaip pagrįsti savo požiūrį ir atsižvelgti į adresatą 154

II TEMOS APIBENDRINIMAS 156Sąvokų žodynas 158Kūrinių šaltiniai 159

5

24 25

Po žemu ir pilku dangumiAš einu palenkęs galvąIr mąstau, kaip sielai artimiTie tušti laukai ir kalvosRudenio mieguistam nykume.

Iš Vytauto Mačernio eilėraščio „Sielos paveikslas“, 1944.X.4

„Vytautas Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 dieną Šanelės kaime netoli Žemačių Kalvarjos, Telši apskrityje. Augo didelėje šeimoje.“

„Literatūra“ (ATRASK), vadovėlis VII klasei, I dalis, Vilnius: Šviesa, 2018, p. 21.

„Aš esu juk išaugęs kaime ir tikrai žinau, ką reiškia žmogui kaimas, gamta, jos kiekviena kalva, upeliu-kas, medis, takas, tolumoje bažny-čios bokštai. Šitie visi dalykai yra mano sudedamosios dalys, yra mano aš, visa kita yra tik pridėti-niai dalykai.“

Iš laiško Bronei Vildžiūnaitei, Vilnius, 1941.XII.20, http://macernio.landyne.

lt/laiskai/laiskai-bronei-vildziunai-tei-21-57

„Ten sodo vidury, po didele purėta obelim, matau, senolė sėdi, / Jos veidą ir akis nukloja lyg auksiniai siūlai per šakas nusvirę spinduliai, / Jos baltus plaukus nežymiai kedena vėjas, / Ir margina rūbus užkritę obelų žiedai.“

„Šeštoji vizija“, iš kn. Vytautas Mačernis, „Sielos paveikslas“, Vilnius: Alma littera, 2015, p. 23.

„Augino senolė. Ji čiūčiavo jį, kėlėsi naktimis, paaugusiam sekė pasakas. <...> Senolė mirė 1934 m., išgyvenusi 80 metų. V. Mačerniui jos meilė liko šviesiausias ir gražiausias vaikystės prisiminimas.“

Vytautas Kubilius, „V. Mačernio lyrikos apnuoginta širdis“, iš kn. V. Kubilius, „XX amžiaus lietuvių poetai“,

Kaunas: Šviesa, 1986, p. 268.

Kelias nuo Žemačių Kalvarjos į Šanelę, Algimanto Kunčiaus nuotr., 1989 m.

Kaip pasirengti pasakoti apie rašytojo asmenybę?

Kaip pristatyti? Sukauptą informaciją peržvelkite, apmąstykite, numatykite, ar tik pasakosite, ar paruošite skaidrių. Apgalvokite, nuo ko pradėsite, kaip pereisite nuo vie-nos pasakojimo dalies prie kitos, kaip apibendrinsite. Sugalvokite įtaigų pavadinimą.

UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS1. Literatūrologas Vytautas Kubilius taip apibūdina poeto

kelią: „Po juodu karo debesiu1 ištryško ir nutilo Vytauto Mačernio poetinis žodis. Karas jau stovėjo prie Lietuvõs slenksčio, kai jis rašė pirmuosius eilėraščius. Vokiečių tankai dar tebedraskė Žemaitjos laukus, kai jis paliko

Asmenybės savybės Argumentai Citatos

2. Pasvarstykite, kokių išmėginimų patiria, ko ieško šiuolaikiniai jaunuoliai. Palyginkite savo ir poeto Vytauto Mačernio dvasinės atramos šaltinius.

3. Įsivaizduokite, kad literatūros vakare mokykloje turite papasakoti apie Lietuvõs kultūros asmenybę Vytautą Mačernį. Remdamiesi atsirinkite reikalingą me-džiagą. Informacijos paieškokite ir kituose šaltiniuose.

neužbaigtą paskutinį kūrinį.“ Remdamiesi Pauliaus Jurkaus atsiminimais pasvarstykite, kas Vytautui Mačer-niui teikė dvasinių jėgų karo metais grįžus į tėviškę, ko-kios jo asmenybės savybės išryškėja. Pradėkite pildyti lentelę apie poeto asmenybę.

1 Taisyklinga įnagininko forma „debesimi“.

Kuo naudotis? Apie kiekvieną rašytojo gyvenimo etapą kaupkite medžiagos – remkitės amžininkų prisimini-mais, laiškais, kūrybos fragmentais. Pasidomėkite, kokios vaizdinės informacijos galima rasti virtualiuose muzie-juose. Sužinokite, kaip įamžintas rašytojo atminimas.

Kaip kaupti informaciją? Rinkdami informaciją pasi-rašykite citatų, pasižymėkite šaltinius.

Apgalvokite pristatymą

Kas sieja Pauliaus Jurkaus atsimini-mus, nuotrauką ir eilėraščio posmą?

Planuokite Kaupkite informacijąKaupkite informaciją

Gyvenimo etapai. Išskirkite tris svarbiausius rašytojo gyvenimo etapus: vaikystę, jaunystę, brandos amžių. Planuodami naudokitės šturvalu: sukiokite jį svarstyda-mi, kurios jo dalies prireiks pasakojant apie kiekvieną etapą. Pavyzdžiui, šturvalo dalies „Kūryba“ pasakojant apie vaikystę dar nereikės, o dalis „Asmenybės savy-bės“ jau gali būti reikalinga.

Kontèkstas. Svarbu suprasti, kokioje aplinkoje gyveno ir kūrė rašytojas, – išmanyti kontekstą. Planuodami galvokite, kokio konteksto prireiks pristatant rašytojo gyvenimo tarpsnius.

APIE VADOVĖLĮ

Mieli septintokai, serijos ”Atrask“ literatūrosvadovėlis ir šiemet jums padės atrasti vis ką nors nauja tyrinėjant literatūros pasaulį.

Pirmoje knygoje skaitysite keletą lyrikos, epikos ir dramos kūrinių apie jauną žmogų. Kartu su veikėjais patirsite, kaip svarbu turėti idealų ir siekių, mąstysite apie žmogaus gyvenimo prasmę, santykius su kitais žmonėmis, atsakomybę. Lietuvių liaudies dainos at-skleis, kuo gyveno ir ką vertino mūsų protėviai, kodėl tebegyva dainavimo tradicija.

Antroje knygoje susipažinsite su laisvės kovų lite-ratūra, aiškinsitės, ką reiškia būti laisvam, kas suteikia stiprybės ginti tėvynę, kaip laisvės gynėjų idealai įprasminti dainose ir poezijoje. Jūsų akiratį praplės ke-lionių literatūra – mąstysite, kokie atradimai svarbūs ieškančiam žmogui, kokia gali būti gyvenimo kelionė. Linkime puikių atradimų keliaujant po literatūros šalį!

Autorės

„Aš esu juk išaugęs kaime ir tikrai žinau, ką reiškia žmogui kaimas, gamta, jos kiekviena kalva, upeliu-kas, medis, takas, tolumoje bažny-čios bokštai. Šitie visi dalykai yra mano sudedamosios dalys, yra mano aš, visa kita yra tik pridėti-

Iš laiško Bronei Vildžiūnaitei, Vilnius, http://macernio.landyne.


„Augino senolė. Ji čiūčiavo jį, kėlėsi naktimis, paaugusiam sekė pasakas. <...> Senolė mirė 1934 m., išgyvenusi 80 metų. V. Mačerniui jos meilė liko šviesiausias ir gražiausias

Apie kiekvieną rašytojo gyvenimo etapą kaupkite medžiagos – remkitės amžininkų prisimini-mais, laiškais, kūrybos fragmentais. Pasidomėkite, kokios vaizdinės informacijos galima rasti virtualiuose muzie-juose. Sužinokite, kaip įamžintas rašytojo atminimas.

Rinkdami informaciją pasi-

Pagrindinį tekstą skaitykite atidžiai. Apmąstykite ir pasitikrinkite, ką supratote, prireikus dar kartą skaitykite tekstą. Daugiau patarimų rasite p. 13.

Teksto suvokimo klausi-mus peržvelkite prieš pradėdami skaityti kūrinį ar jo ištrauką ir perskaitę į juos atsakykite.

Pamokos tiriamasis klausimas

ieško šiuolaikiniai jaunuoliai. Palyginkite savo ir poeto Vytauto Mačernio dvasinės atramos šaltinius.

papasakoti apie Lietuvõs kultūros asmenybę Vytautą Mačernį. Remdamiesi atsirinkite reikalingą me-

metų. V. Mačerniui jos meilė liko šviesiausias ir gražiausias



metų. V. Mačerniui jos meilė liko šviesiausias ir gražiausias

Paulius Jurkus

Svečiuose pas „Vizijų“ poetą

Tai buvo 1944 metų pavasarį. Sutartu laiku kopiau per kalniukus. Pačiu toliausiu keliu buvo kokie 6 km iki jo sodybos, bet mes žinojome lauko keliukus <...>.

Pasiekus eglių tvorą, jau dvelkteli kažkoks keistas nesuvokiamas liūdesys. Eglės taip šaltai ir vienišai ošia, visada ošia. Tarp rudų, sakais apvarvėjusių kamienų matai didelį apleistą sodą. Žydi obelys. Iš senų ka-mienų muša į saulę žiedai. Dūzgena bitės, iš kažkur atklydę1.

Už sodo į lauko keliuką atsiremia kiemas, kur aukštumėlė, dideli namai. Pavargę nuo metų, prislėgti sunkaus apkerpėjusio stogo, primerkę langus, jų paža-liavusius stiklus. Ir niekur nė dvasios, tartum senatvė būtų voratinkliais aptraukus bet kokią gyvybę.

Staiga viename lange prie sodo pasirodo veidas. Tai Vytautas. Šypsosi nuo knygų pakilę1 akys. <...>

Už sunkių durų jo kambarys. Kadaise, kai gentis buvo turte2, čia sustodavo svečiai. Dabar čia įsikūrė

siai pusiausvyros. Jis grobte grobė knygų išmintį iki didžiausio nuovargio.

Tuo metu buvo uždarytas V�lniaus universitetas, bet jis [Vytautas Mačernis] ypatingai1 nesiskundė. Jis sugebėjo bręsti ir vienas. <...>

Be knygų, kambario vienumos, buvo dar kitas pa-saulis, iš kurio sėmėsi savo poeziją. Tai gamta. Ir aną pavasarį, man atėjus, jis greit įsimetė portfelin porą knygų, sąsiuvinį su eilėraščiais, ir abu linksmi išklegė-jom. <...>

Mes kopėm į kalną, apaugusį medžiais. Siaurais takeliais skverbėmės aukštyn ir aukštyn. Pasiekėme viršūnę. Medžiai pasiliko žemiau. Mums atsidengė begalinis Ša�nelės kaimo peizažas. <...>

Tolumoje rytuose Žema�čių Kalvar�jos bažny-čios bokštai lyg kaulo pilys mėlynam danguj atrodo dieviškai balti. Arčiau, už upelio, didelis kalnas. Jis toks status, kad niekas jo nedirba. Vasarą jis suželia violetinėm smilgom. Kai vėjas pūsteli, visas kalnas subanguoja. <...>

Savo girioj jis atsigaudavo. Akys švietė gyvybe, daina šoko į medžius. O kai užguldavo ūkanos, rudens vakarai, jis eidavo ir eidavo miško takais, palinkęs, į apsiausto kišenes sugrūdęs rankas, be kepurės, su nukritusiais plaukais ant akių.

Vytautas Mačernis (1921–1944 m.)

poetas. Budi prie rusinčios praeities, žvelgia į jos židinį ir regi senolius, einančius iš kartos į kartą. Jį liečia tik praeitis, o dabarčiai jis tik svečias. Jis atitokęs3 nuo visų namų reikalų, ūkininkų rūpesčių. <...>

Prie lango stalas su knygom. Jų daug, daug. Vi-sokių. Tai jo paguoda ir gyvenimas. Iš V�lniaus senų antikvarų, naujų knygynų jis vilko už paskutinius centus. Skolino iš draugų. Kur tik geresnio sugavo jo akys, tuoj atsiskleidė ant šito stalo. Čia rasi anglų, rusų, prancūzų autorius, filosofų pluoštą, lietuviškus

”Žinijos“ leidinius. <...>Rodė dėmesio ir griežtiesiems mokslams. Skaitė

nemaža astronomijos, fizikos veikalų. Tarp knygų buvo ir grynos matematikos. Kiekvieną dieną pravers-davo algebrą ir spręsdavo net uždavinius. Poetui reikia matematinio galvojimo, – dažnai jis sakydavo.

Jis skaitė daug, įnirtęs, nesusivaldydamas. Kaip jo aukštam ir lieknam kūnui trūko svorio, taip jo dva-


***Tada, peržvelgę laukų platumas, pasukome tiesiai

į vakarus, į trečią jo pasaulį – į žmones2. Jis nemėgo minios, joje greit išvargdavo ir pasijusdavo be galo vienišas, kitų kvailumų išvargintas. Bet jis mėgo drau-gus. Šalia knygų, vienumos minčių, gamtos jam reikėjo bičiulių ratelio, kur jis galėjo prasiskleisti, pasidalyti mintim. Kartu tai buvo ir savotiškas jo poilsis. <...>

Jis mėgo draugams paskaityti naujus eilėraščius, pa-pasakoti įvairių smulkmenų, kaip priėjo prie idėjos, prie paties pasisakymo. Dėl visa ko atsiversdavo sąsiuvinį, bet į jį nežiūrėdavo – visas eiles mokėjo mintinai. De-klamavo savotiškai. Keisčiausias buvo jo balsas, pilnas keistos vidinės jėgos. Ir jo lūpose eilėraščiai išsitemp-davo, susirikiuodavo lyg kareiviai ir iškilmingu maršu praeidavo pro klausytojų estradą. <...>

Grįždavome vėl tais pačiais keliais, keliaudami kartu per meno laukus. Prieš namus jis pasidarydavo liūdnas,pavargęs. Reikėjo žmonių trumpam išsilydinimui3, poil-siui, dabar vėl smuko į savo vienumą prie knygų.

KLAUSIMAI1. Koks laikas minimas Vytauto Mačernio artimo drau-

go Pauliaus Jurkaus prisiminimų pradžioje? Koks taipoeto gyvenimo laikotarpis? (Remkitės papildomutekstu p. 23.)

2. Kokią situaciją autorius prisimena pasakodamasapie draugo asmenybę?

3. Kokios sodybos detalės aprašomos? Kokia nuotaikakuriama?

4. Kokios kalbinės raiškos priemonės padeda poetiš-kai pavaizduoti aplinką? (Žr. p. 158.)

5. Kodėl autorius apie poetą rašo: „<...> dabarčiai jistik svečias“?

6. Ko ir kaip Vytautas Mačernis mokėsi? Pagrįskitecitatomis.

7. Ką Vytautui Mačerniui reiškė gamta?8. Kaip Vytautas Mačernis jautėsi tarp žmonių? Argu-

mentuokite remdamiesi tekstu.9. Palyginkite skaitytus tekstus (Pauliaus Jurkaus

atsiminimus ir Vytauto Mačernio biografiją). Kuo jiepanašūs ir kuo skiriasi?

1−2. VYTAUTO MAČERNIO ASMENYBĖS PORTRETAS

Kas ieškančiam žmogui teikia dvasinę atramą?

Vytauto Mačernio biografijos štrichai

Vytautas Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 dieną Ša�nelės kaime netoli Žema�čių Kalvar�jos, Telši¦ apskrityje. Augo didelėje šeimoje, anksti neteko tėvo, jautėsi nemylimas motinos. Vytautą augino senelė, su ja, pabėgęs nuo kitų vaikų triukšmo, leisdavosi į sudėtingųklausimų svarstymą. Vytautas senolę labai mylėjo.

Baigęs Sedõs progimnaziją, 1935–1939 m. mokėsi Telši¦ gimnazijoje. Ten pradėjo rašyti eilėraščius, da-lyvavo ateitininkų4 veikloje, vadovavo literatų būreliui. Telši¦ gimnazistai rengdavo literatūros vakarus, kuriuo-se skaitydavo savo kūrybą.

1939 m. Kaũ no Vytauto Didžiojo universitete, Te-ologijos ir filosofijos fakultete, studijavo anglų kalbą ir literatūrą, o nuo 1940 m. – filosofiją atkurtame V�lniaus universitete. Studijų metais priklausė meno draugijai

”Šatrija“. Vytautas Mačernis buvo vertinamas kaipgabus poetas ir filosofas.

Antrasis pasaulinis karas lemtingai pakreipė jaunojo poeto likimą. Vokiečių okupacinė valdžia 1943 m. pradžioje uždarė universitetą. Nespėjęs jo baigti, Ma-černis grįžo į tėviškę, į Ša�nelę. Ten intensyviai mokėsi savarankiškai, tikėjosi karui pasibaigus grįžti baigti mokslų. Studijų draugai bendraudavo laiškais, siųsda-vo vieni kitiems savo kūrybą ir laukdavo įvertinimo. Mačernio eilėraščius draugai persirašydavo ir siųsdavo kitiems. Taip poeto kūryba plačiai pasklido po L¬etuvą, eilėraščiai buvo publikuojami karo metų spaudoje, bet jam gyvam esant neišleista nė viena jo knyga.

1944 m. spalio 7 dieną, priartėjus fronto linijai, Vytautas Mačernis Žema�čių Kalvar�joje žuvo nuo atsitiktinio patrankos sviedinio skeveldros. Palaidotas Ša�nelėje.

Žymiausi poeto kūriniai: eilėraščių ciklas ”Vizijos“ir ”Metų sonetai“.

1 Nevartotinas prieveiksmio „per daug“ reikšme. 2 Pas žmones. 3 Čia „išsilieti“.4 Ateitiniñ kai – lietuviška katalikiška jaunimo organizacija.

1 Abi dalyvio giminės formos laikomos norminėmis, tačiau pirmenybė teikiama su daiktavardžiu suderintai dalyvio formai „atklydusios bitės, pakilusios akys“. 2 Turtinga. 3 Atitókti – čia „atsitraukti, atitolti“.

22 23

poetas. Budi prie rusinčios praeities, žvelgia į jos židinį ir regi senolius, einančius iš kartos į kartą. Jį liečia tik

nuo


Rodė dėmesio ir griežtiesiems mokslams. Skaitė nemaža astronomijos, fizikos veikalų. Tarp knygų buvo ir grynos matematikos. Kiekvieną dieną pravers-davo algebrą ir spręsdavo net uždavinius. Poetui reikia


Abi dalyvio giminės formos laikomos norminėmis, tačiau pirmenybė teikiama su daiktavardžiu suderintai dalyvio formai „atklydusios bitės,

Perskaičius papildomą tekstą kils daugiau idėjų, minčių, galėsite palyginti skirtingus požiūrius aptariama tema.

Skyrelyje „Sužinok“ pa-teikiamos literatūros teorijos sąvokos ir mokymosi strategijos padės atsakyti į pamokos tiriamąjį klausimą, nagrinėti tekstą, atlikti užduotis.

Užduotys ir įsivertinimas skatins mąstyti: pritaikyti žinias, ieškoti informacijos, nagrinėti, lyginti vertinti, kurti, įsivertinti.

6

I. JAUNAS ŽMOGUSIEŠKO GYVENIMOPRASMĖS

Skaitymo etapai (p. 13)

Žinoti, suprasti savo lūkesčius, save; turėti savo požiūrį; ko nors siekti; būti pripažintam, vertinamam...

Nuo to priklauso santykiai su aplinkiniais, vieta tarp žmo-nių, ateitis...

Kuris gyvena garbingai; vertina save, šeimą, draugus; padeda kitiems; yra patiki-mas, ištikimas, orus...

I skyrius. Kas svarbu jaunam žmogui?

II skyrius. Koks žmogus vertas pagarbos?

III skyrius. Kodėl svarbu būti atsakingam?

APIBENDRINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS

• per I temos pamokas aptartas ir išsiaiškintas sąvokas. • kūrybines ir projektines užduotis.

Pasikartosite: Bendradarbiaudami atliksite: Įsivertinsite:

• per I temos pamokas pasiektąpažangą.

Kursite:

• rašinį, paremtą literatūros kūriniais.

Mykolo Kleopo Oginskio „Priesakų sūnui“, Aušros Kurienės „Kaip užauginti žmogų“ ištraukas, Bruno Ferero novelę „Du keliauninkai“, Vilhelmo Haufo pasakos „Šaltoji širdis“, Rėjaus Bredberio apsakymo „Šailo kautynių būgnininkas“, Rimvydo Stankevičiaus esė „Mokytojo dienai“ ištraukas.

• I temos tiriamąjį klausimą: „Koks gyvenimasyra prasmingas?“

Skaitysite, aptarsite: Aiškinsitės: Mokysitės:

• aiškintis reikšminius temosžodžius.

Planuosite, numatysite:

• kaip tikslingai rinkti medžiagąrašiniui, paremtam literatūroskūriniais, jį rašyti.

ĮVADINĖ PAMOKA

KAIP SKAITYTI PASIRINKTĄ KNYGĄPasirinkę kūrinį išsikelkite tikslus, numatykite veiklos sritis, per kiek laiko perskaitysite.

1 Pasirinkę poezijos kūrinį prisi-minkite, kas būdinga lyrikai (žr. p. 20–21).

Nusiteikite atrasti, nesitapatinkitenei su autoriumi, nei su lyriniusubjektu.Į tekstą žvelkite smalsiai, tarsiapžiūrinėtumėte laikrodžio me-chanizmą.

Išsiaiškinkite, apie ką tas kūrinys.

2 Pasirinkę dramą prisiminkite, kuo ypatingas dramos pasaulis (žr. p. 66).

Susipažinkite su kūrinio pavadini-mu, dramos veiksmų pavadini-mais, veikėjų sąrašu, autoriaus remarkomis. Skaitydami įsivaizduokite vykstan-

tį spektaklį. Nagrinėkite veiksmo eigą, konflik-tą, veikėjų charakterius, atsisklei-džiančius veikiant ir kalbant.Išsiaiškinkite kūrinio idėją.

Tegul kiekvienas kūrinys padeda pažinti save ir pasaulį, patirti atradi-mo džiaugsmą!

3 Pasirinkę prozos kūrinį prisimin-kite svarbiausius epinio kūrinio elementus (žr. p. 81).Aiškinkitės, kur ir kada vykstaveiksmas, kokie pagrindiniai irantraeiliai veikėjai, kas juos sieja.Aptarkite svarbiausius įvykius(kaip prasideda veiksmas, kasvyksta toliau, kada pasiekiamakulminacija, kaip baigiasi kūrinys), kas ir kaip apie juos pasakoja.Apžvelkite pagrindinio veikėjosiekius, elgesį, kaip jis keičiasi.Išsiaiškinkite kūrinio temą, proble-

mą, idėją.Penkių pirštų strategijaNagrinėdami kūrinį tyrinėkite vaizduojamo pasaulio elementusir atsakykite į klausimus – įsivertinkite, kaip jums pavyko.

Ar skiriate teigiamus ir neigia-mus, pagrindinius ir antraeilius

veikėjus? Ar remdamiesi kūriniu galite apibūdinti veikėjo išorę ir charakterį? Ar gebate paaiškinti

veikėjų santykius, vertinti jų poelgius?

Ar randate svarbiausią kūrinio įvykį? Ar galite nurodyti jo priežastis, pasekmes? Ar gebate

paaiškinti, kaip kuriama įtampa?

Ar žinote, kaip reikia formuluoti pagrindi-nę mintį? Ar galite ją

suformuluoti? Ar gebate paaiškinti, kaip ieškojote

pagrindinės minties?

Ar suprantate įvykių seką (pradžia, eiga, pa-

baiga)? Ar galite nuose-kliai atpasakoti įvykius?

Ar gebate numatyti tolesnius įvykius ir savo

mintis pagrįsti?

Ar suprantate, kur ir kada vyksta kūrinio veiksmas?

Ar kūrinyje randate žodžius, rodančius laiką

ir vietą? Ar gebate paaiš-kinti, kuo vieta ir laikas yra

reikšmingi?

Pagrindinė kūrinio mintis

Ar atpažįstate pasa-kotoją, jo žodžius? Ar galite jį apibūdinti?

Ar gebu paaiškinti jo santykį su vaizduojamu

pasauliu, veikėjais?

Pasirinkite tinkamiausią būdą savo idėjoms užsirašyti. Užsirašykite nežinomų žodžiųreikšmes, pasižymėkite įdomiau-sias kūrinio vietas, tinkamus cituo-

ti sakinius ar frazes.Pildykite lentelę arba rašykite„Skaitytojo dienoraštį“.

ATRASKITE SAVO KNYGĄPrivalomų ir rekomenduojamų perskaityti kūrinių sąrašas pagal Lietuvių kalbos

ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programąTemaNagrinėjimo aspektai Kūriniai, nagrinėjami per pamokas

I tema. Jaunas žmogus ieško gyvenimo prasmės

Jaunystės idealai ir siekiai. Draugystė, meilė, pasitikėjimas. Šeimos, draugų, mokyklos įtaka. Savo vietos tarp žmonių ieškojimas. Žmonių santykiai. Savivertė ir orumas. Įsipareigojimai ir ištikimybė. Gyvenimo vertė. Dramatiškas, tragikomiškas, poetiškas gyvenimo vaizdavimas. K. Binkio asmenybė.V. Mačernio asmenybė.

Pasirinktas V. Mačernio eilėraštis ir laiškų ištraukos. K. Binkis „Atžalynas“.

A. de Sent Egziuperi(A. de Saint-Exupéry)„Mažasis princas“.

Dainos reikšmė žmogaus ir bendruomenės gyvenime. Protėvių pasaulėžiūros ašis – metų ratas.Ryšys su gamta. Darbai ir šventės, jų tradicijos praeityje ir dabar. Dainų simbolika. Tautosakos gyvybingumas šiandien: tautosaka šiuolaikinėje jaunimo kūryboje (postfolkloras ir folklorizmas). Išsaugota ir atgaivinta tradicija – šiuolaikinės kultūros dalis.

II tema. Tautosakos ir tradicijų

tęstinumas Veronikos Povilionienės pasakojimai ir dainos (iš CD „Tėvulio prievartėliuos“, 2004). „Saulala, motula, užtekėk, užtekėk“ (iš „Kūlgrindos“ CD „Giesmės Saulei“, 2007) arba kitos grupės pasirinktas postfolkloro kūrinys. Darbo dainos: „Aš išdai-navau“, „Bėkit, bareliai“, „Pūtė vėjas“, „Rūta žalioj“. Šeimos daina „Oi, niekur nėra“. Švenčių dainos: „Vai atabėga baikštus elnelis“, „Supkit meskit“, „Kupolėle, kas tave skynė“, „Aš atsisakiau savo močiutei“, „Oi, žydėk žydėk“, „Beauštanti aušrelė“. M. Martinaitis „Padainuokman“.

Rekomenduojami kūriniaiM. K. Oginskis „Priesakai sūnui“.M. Lukšienė „Dienoraštis“(ištraukos). A. Liobytė „Sunkimama“. J. Kunčinas „Baltųjųsūrių naktis“. G. Adomaity-tė „Laumžirgių namai“.V. Žilinskaitė „Kintas“. K. Saja„Septyni miegantys broliai“.V. Juknaitė „Ugniaspalvėlapė“. S. Šaltenis „Amžinaižaliuojantis klevas“. L. Lauri(L. Lowry) „Siuntėjas“. H. Li(H. Lee) „Nežudyk strazdogiesmininko“. R. Bredberis(R. Bradbury) „Pienių vynas“.O. Lutsas (O. Luts) „Pavasaris“.V. Železnikovas „Baidyklė“.S. Lagerliof (S. Lagerlöf)„Portugalijos karalius“.K. Niostlinger (Ch. Nöstlinger)„Pirmadienį viskas kitaip“.M. Burgesas (M. Burgess)„Vilko kauksmas“.

V. Povilionienės ir P. Vyš-niausko duetas – dainos,pasaka (iš V. Povilionienės,P. Vyšniausko CD „Mažiemsir dideliems“, 2008).Postfolkloras – „Kūlgrinda“(iš CD „Giesmės Saulei“, 2007,„Giesmės Žemynai“, 2013),folkrokas – „Atalyja“ (iš CD„Močia“, 2004), „Skylė“ irA. Smilgevičiūtė (CD „Broliai“,2010). Dainų pateikėjų iršiuolaikinių atlikėjų mintys(V. Povilionienė, „Atalyja“,A. Smilgevičiūtė). „Trysminutės tylos: sidabrinislaukas be takų“. J. Šoriointerviu su „Atalyjos“ lyderiaisarba kitas aktualus interviu.A. Nyka-Niliūnas „Motinosdaina“. V. Mačernis „Vizijos“(Penktoji).

8

9

Privalomų ir rekomenduojamų perskaityti kūrinių sąrašas pagal Lietuvių kalbos

Rekomenduojami kūriniaiM. K. Oginskis „Priesakai sūnui“.M. Lukšienė „Dienoraštis“(ištraukos). A. Liobytė „Sunkimama“. J. Kunčinas „Baltųjųsūrių naktis“. G. Adomaity-tė „Laumžirgių namai“.V. Žilinskaitė „Kintas“. K. Saja„Septyni miegantys broliai“.V. Juknaitė „Ugniaspalvėlapė“. S. Šaltenis „Amžinaižaliuojantis klevas“. L. Lauri(L. Lowry) „Siuntėjas“. H. Li(H. Lee) „Nežudyk strazdogiesmininko“. R. Bredberis(R. Bradbury) „Pienių vynas“.O. Lutsas (O. Luts) „Pavasaris“.V. Železnikovas „Baidyklė“.S. Lagerliof (S. Lagerlöf)„Portugalijos karalius“.K. Niostlinger (Ch. Nöstlinger)„Pirmadienį viskas kitaip“.M. Burgesas (M. Burgess)„Vilko kauksmas“.


Pasirinkite knygą, ją perskaitykite ir pristatykite! (P. 8–9)

Koks gyvenimas yra prasmingas?

I, II, III SKYRIŲ PAMOKOS

• privalomus kūrinius:Vytauto Mačernio eilėraščius ir laiškų ištraukas, Kazio Binkiopjesę „Atžalynas“, Antuano de Sent Egziuperi fi losofi nępasaką „Mažasis princas“;V. Mačernio, K. Binkio gyvenimą ir asmenybę.

• rekomenduojamus kūrinius:Rėjaus Bredberio romano „Pienių vynas“, Harper Li romano„Nežudyk strazdo giesmininko“, Aldonos Liobytės apsa-kymo „Sunki mama“, Vytautės Žilinskaitės apysakos „Kintas“ištraukas.

• kas vaizduojama poetiškai, dramatiškai,tragikomiškai;

• kas būdinga sonetui;• dėl ko prozos kūrinys tampa poetiškas;• kas yra autobiografi ja;• kas būdinga draminei situacijai;• kuo skiriasi epinio ir draminio kūrinių veikėjai;• kas yra ironija ir kas kuria ironišką kalbėjimą;• koks veikėjas yra tragikomiškas;• kas būdinga monologui, dialogui.

Nagrinėsite, aptarsite: Aiškinsitės: Mokysitės:

• skaityti, nagrinėti, suprasti lyrikos, dramos, epikoskūrinius;

• pasirengti pristatymui, pasakoti apie rašytojoasmenybę;

• rašyti laišką;• suvokti veikėjo jausmus;• atpažinti draminio veiksmo etapus, vaizduojamo

pasaulio dramatiškumą epiniame kūrinyje;• nusakyti kūrinio temą, problemą, idėją, vertybes;• rašyti scenarijų, rišlų, argumentuotą

atsakymą į klausimą, rašinį.

Įsivertinsite:

• rezultatus ir pažangą pamokai pasibaigus;• rezultatus ir pažangą baigus skyrių.

15151414

Skaitymo etapai (p. 13)

• kūrybines ir projektines užduotis.

Bendradarbiaudami atliksite:

I temos tiriamąjį klausimą: „Koks gyvenimas

Aiškinsitės:

• kas vaizduojama poetiškai, dramatiškai,

• dėl ko prozos kūrinys tampa poetiškas;

• kas būdinga draminei situacijai;• kuo skiriasi epinio ir draminio kūrinių veikėjai;• kas yra ironija ir kas kuria ironišką kalbėjimą;• koks veikėjas yra tragikomiškas;• kas būdinga monologui, dialogui.

Aiškinsitės:

Pamokos tiriamasis klausimas

Diskusija

Sutartiniai ženklai

Darbas grupėmis

Darbas poromis

Teksto suvokimo klausimai

Literatūros teorijos sąvokos ir mokymosi strategijos

Kūrybinė užduotis, atliekama individualiai arba su draugais

Skyriaus įsivertinimas

Pasitikrinkite!

Temos apibendrinimas ir įsivertinimas

Informacijos paieškos užduotis

Sąvokos

Papildomas tekstas

Užduotys ir įsivertinimas

Kalbu ir klausausiSkaitau Rašau

III SKYRIUSKODĖL SVARBU BŪTI ATSAKINGAM?

Kokie pagrindiniai epinio kūrinio elementai?

Ką tai reiškia?Ką svarbaus išsakė autorius?Kas svarbu skaitytojui?Tema (apie ką kalbama), proble-mos (pagrindiniai kūrinio klausi-mai), idėjos (meninio vaizdavimo pagrindimas ir kūrinio keliamos mintys), emocinis turinys (vyrau-jančios nuotaikos).

Kas vaizduojama?Siužetas, pasakotojas, veikėjai, laikas, erdvė, kompozicija.Kaip viskas prasideda, kas atsitinka, kaip baigiasi? Kodėl taip įvyksta? Kaip vienas įvy-kis susijęs su kitu ar kitais įvykiais (priežastis ir pasekmė)?

Kaip vaizduojama?Teksto tipai (samprotavimas, pasakojimas, aprašymas, monologas, tiesioginė kalba), intonacija, kalbinė raiška (epitetas, palygini-mas, metafora, įasmeninimas, pakartojimas, ironija ir pan.).

Kaip suprasti epinį kūrinį?

Suprasti epinį kūrinį – tai atpažinti judėjimą nuo nuorodos į prasmę: nuo to,

ką jis sako, į tai, apie ką kalba.

Todėl skaitykite atidžiai, atpažindami, išsiaiškindami ir siedami visus kūrinio

elementus.

Trečiuoju asmeniu (jis,

ji vardu). Toks pasakoto-

jas atrodo kaip atskiras

veikėjas, kuris iš šalies

stebėdamas pasakoja,

kas vyksta, objektyvia

apibūdina įvykius ir

veikėjus, pokalbius

(dialogus) perteikia be

komentarų. Toks pasa-

kotojas vadinamas

visažiniù.

Pirmuoju asmeniu (aš vardu). Toks pasakoto-jas pabrėžia, kad pats yra pasakojamos istori-jos dalyvis arba liudyto-jas, kad pats inicijuoja arba stebi įvykius. Jis siekia sudaryti tikroviš-kumo įspūdį, perteikia tai, ką pats mato, patiria ar galvoja – akivaizdus subjektyvus požiūris į aplinką.

Esama modernių tekstų, kur istorija pasakojama antruoju asmeniu (tu vardu). Tai toks kalbė-jimo apie save būdas, kai gilinamasi į vidinius žmogaus prieštaravi-mus.

Pãsakotojas – asmuo, kurio vardu pasakojama istorija. Jis gali apibūdinti visus pasakojamos istorijos dalyvius, pats gali dalyvauti veiksme. Pasakotojas ne tik atskleidžia, kas vyksta, bet ir kokios įvykių aplinkybės, kokia veikėjų išvaiz-da, aplinka, kaip jie vertina įvykius ir kitus veikėjus, todėl pasitelkiamas aprašymas ir samprotavimas. Pasakotojas parengia skaitytoją (ar klausytoją) pasakojamam veiksmui.

Veikjas (personãžas) – kūri-nio vaizduojamo pasaulio būty-bė. Gali būti vaizduojamas veikiantis, galvojantis ir jaučian-tis ne tik žmogus, bet ir gyvū-nas, daiktas ar reiškinys.

Pãsakojimo erdv –vienas svarbiausių pasakojimo elemen-tų, vieta, kurioje pasakojama istorija.

Pãsakojimo lakas, kuris skiriasi nuo fabulos laiko, leidžia pasakotojui laisvai apžvelgti visą įvykių lauką, būti visa žinan-čiu ir neklystančiu teisėju.

Erdv – literatūros

kūrinio vyksmo vieta.

Kūrinio erdvių gali

būti daug: konkreti

(tikroviška), sąlygiška,

simbolinė, fantasti-

nė, mitinė, mistinė,

virtuali; atvira, uždara,

sava, svetima ir pan.

Fãbula – chronolo-giškai vaizduojamų įvykių visuma, susie-ta priežastingumo, laiko ir erdvės ryšiais.Siužètas – meninis įvykių išdėstymas ir jų perteikimo būdas.

Veikjas – meninio pasaulio centre esantis žmogus (gali būti ir

gyvūnas, daiktas ar reiškinys). Veikėjai gali būti tikroviški (jų elgesys,

veiksmai, gyvenimas, likimas panašūs į realių žmonių gyvenimą,

veiksmus) ir sąlygiški – fantastiniai, simboliniai; pagrindiniai (svar-

būs, reikšmingi fabulai, dalyvauja daugelyje įvykių, jungia juos)

ir antraeiliai, šalutiniai (jų vaidmuo fabuloje nežymus); aktyvieji

(siekdami savų tikslų stumia fabulos įvykius į priekį) ir pasyvieji (tik

stebi įvykius, juos apmąsto, vertina, išgyvena); teigiami ir neigiami

(skiriami pagal pagrindines būdo savybes). Turintis aiškių individua-

lių savybių veikėjas kartais vadinamas charakteriu.

Lakas – kūrinio

vaizduojamo pasaulio

matmuo, apibūdinantis

veikėjų išsidėstymą

laiko atžvilgiu: kokio

nors veiksmo pradžios,

tęstinumo ir pabaigos

nuorodos tekste.

Pasakojamų įvykių

situacija

Kada pasakoja?

Kur pasakoja?

Kas pasakoja?

Kaip pasakoja?

AUTORIUS KONTEKSTAS

SKAITYTOJAS KONTEKSTAS

KODĖL SVARBU BŪTI ATSAKINGAM?III SKYRIUSKODĖL SVARBU BŪTI ATSAKINGAM?


ką jis sako, į tai, apie ką kalba

Todėl skaitykite atidžiai, atpažindami, išsiaiškindami ir siedami visus kūrinio

elementus.

KODĖL SVARBU BŪTI ATSAKINGAM?


ką jis sako

Todėl elementus

Pasakojimo situacija

80 8181

Epinio kūrinio sandara yra dvilypė.

KODĖL SVARBU BŪTI ATSAKINGAM?

Ką svarbaus išsakė autorius?

proble- (pagrindiniai kūrinio klausi-

(meninio vaizdavimo pagrindimas ir kūrinio keliamos (vyrau-

I TEMOSAPIBENDRINIMAS

ATLIKITE IR ĮSIVERTINKITE

PRISIMINKITE IR ĮSIDĖMĖKITE:

kas yra grožinė literatūra, tema, problema, idėja, vertybės, adresatas, adresantas, reikšminis žodis, pagrindinė mintis, teiginys, argumentas, pastraipa, įžanga, dėstymas, apibendrinimas;kas būdinga lyrikai, dramai, epikai;skas vaizduojama poetiškai, dramatiškai, tragikomiškai;uuomkokios yra kalbinės raiškos priemonės.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Kaip sekasi skaityti?

Kaip sekasi rašyti?

Kaip sekasi kalbėti?

Kaip sekasi klausytis?

Kaip sekasi planuoti?

Kaip sekasi bendradarbiauti?

Kaip sekasi ieškoti

informacijos ir ja remtis?

Kaip sekasi vertinti kitus?

Kaip sekasi įsivertinti?

Kas yra tinklaraštis?

Rašykite Dalykitės Skaitykite Bendraukite

Tinklaraštis (angl. blog) yra internetinis dienoraštis, kuriame galite dalytis

savo mintimis, publikuoti nuotraukas, sulaukti komentarų ir patys juos

rašyti. Svarbu visada elgtis atsakingai!

UŽDUOTYS

1. Remdamiesi patarimais, kaip rašyti rašinį, paremtą

literatūros kūriniais (p. 10–11), skyrių apibendrinimo

pamokomis, visa informacija, sukaupta nagrinėjant

I temos „Jaunas žmogus ieško gyvenimo prasmės“

kūrinius, parašykite 200–250 žodžių rašinį tema „Koks

gyvenimas yra prasmingas?“

2. Perskaitykite Nazymo Hikmeto sukurtą isto-

riją ir atlikite užduotis.

Penki žmonės keliavo tamsią naktį taku. Pirmasis keleivis,

pastebėjęs akmenį ir pajutęs, kad atsirišo jo bato raištelis,

pasidėjo ant akmens koją, užsirišo batą ir nuėjo toliau.

Antrasis, ėjęs iš paskos, nepastebėjo akmens, užkliuvo,

skaudžiai susimušė koją ir, keikdamas visą pasaulį,

nušlubavo... Trečiasis, pastebėjęs akmenį, nutarė nuristi jį

į šalį, nes šiuo keliu galėjo eiti jo mylima mergaitė! Ketvir-

tasis, pastebėjęs šalia tako tamsoje pūpsantį akmenį, nut-

arė „pajuokauti“ – įrito jį į tako vidurį. Tegu kas nors eis

ir užklius! Penktasis keleivis, pamatęs vidury tako didelį

akmenį, nedvejodamas nurito jį nuošalėn, kad kas nors

netyčia už jo neužkliūtų.

Įsivaizduokite, kad jūs esate vienas iš penkių keleivių.

(Būtinai pasidalykite visais vaidmenimis.)

Pasirenkite savo poelgį pristatyti ir paaiškinti

(žr. p. 98–99). Remkitės skaitytų kūrinių idėjomis.

Būkite atidūs klausytojai.

Nuspręskite, kurio keleivio poelgis jums atrodo priim-

tiniausias. Paaiškinkite, kodėl.

3. Sukurkite poelgių (pasirinkimų) knygą

(užrašus ar dėžutę) „Mano akmuo“, padalykite į du

skyrius. Į vieną dėkite kitiems naudingų poelgių

aprašymus, į kitą – savanaudiškų. Po kurio laiko per-

skaitykite ir aptarkite.

4. Sukurkite aistringų skaitytojų tinklaraštį –

internetinį dienoraštį, kuriame galėtumėte dalytis

savo mintimis apie perskaitytas knygas, publikuoti

savo geriausiai parašytas pastraipas ar rašinius,

iliustracijas, pabūti literatūros ar dailės kritikais. Su

mokytoju aptarkite, kaip saugiai ir atsakingai elgtis

naudojantis internetu.

Pasitarę su mokytoju pasirinkite užduotis, jas atlikiteir įsivertinkite savo pasiektą pažangą.

ATRADIMŲ ŽEMĖLAPIS

Kaip sekasi

APMĄSTYKITE I TEMOS VEIKLOS SRITIS IR ĮSIVERTINKITE

Jeigu reikia, prašykite mokytojo, tėvų, draugų pagalbos.

Nuspręskite, kaip taisysite spragas ar tobulinsite savo gebėjimus.

Pildykite „Mokymosi dienoraštį“, kaupkite savo darbus.

Pastaba. Pasitarkite su mokytoju, gal derėtų įsivertinti ir kitas veiklos sritis.

100 101

Bendraukite

) yra internetinis dienoraštis, kuriame galite dalytis

savo mintimis, publikuoti nuotraukas, sulaukti komentarų ir patys juos

Įsivaizduokite, kad jūs esate vienas iš penkių keleivių.

(Būtinai pasidalykite visais vaidmenimis.)

savo poelgį pristatyti ir paaiškinti

(žr. p. 98–99). Remkitės skaitytų kūrinių idėjomis.

Nuspręskite, kurio keleivio poelgis jums atrodo priim-

Sukurkite poelgių (pasirinkimų) knygą

(užrašus ar dėžutę) „Mano akmuo“, padalykite į du

skyrius. Į vieną dėkite kitiems naudingų poelgių

aprašymus, į kitą – savanaudiškų. Po kurio laiko per-

Sukurkite aistringų skaitytojų tinklaraštį –

internetinį dienoraštį, kuriame galėtumėte dalytis

savo mintimis apie perskaitytas knygas, publikuoti

savo geriausiai parašytas pastraipas ar rašinius,

iliustracijas, pabūti literatūros ar dailės kritikais. Su

mokytoju aptarkite, kaip saugiai ir atsakingai elgtis

4. III SKYRIAUS ATRADIMAI

Kristinė Niostlinger (Christine Nöstlinger)

Pirmadienį viskas kitaipApysakos ištrauka

Kati nelabai pasibaisėjo tuo, ką išvydo veidrodyje. Buvo aišku, kad su tokia galva galima rodytis gatvėje. Kad su tokia galva net mažiau atkreipsi į save dėmesį negu su irokėziška skiautere, jai irgi buvo aiš ku. Ir kad plaukai vėl ataugs – taip pat aišku. Vis dėlto jautėsi pras-tai. Iš pykčio ir liūdesio tiesiog nežinojo, kur dėtis.

”Vaikas yra tiesiog nieko vietoj, – galvojo Kati. –Viską jis turi pakęsti. Vien todėl, kad yra mažas ir silpnas, didelis ir stiprus gali ateiti, paimti žirkles ir nu-kirpti plaukus! Dideli daro, ką nori, o maži turi klausy-ti. Su vaikais galima nesiskaityti! Jeigu kas nors ateitų ir nurėžtų mamai žirklėmis raudonus kaip pomido-rai karčiukus, tai mama galėtų pasišaukti pagalbon policiją, ir tą žmogų pasodintų į kalėjimą. O aš nieko negaliu pasišaukti pagalbon. Tuo tarpu1 mažiems ir silpniems daug labiau reikia pagalbos“. <...>

Nors Kati buvo geriausia matematikė visoje trečio-

– Galva mano! – pareiškė Kati.– O tu mano vaikas, – atsakė mama, – ir jeigu darai

kvailystes, tai aš turiu įsikišti! Mama vėl bandė uždėti jai ant peties ranką, bet

Kati sušuko: – Neliesk manęs! Tiktai neliesk manęs! Niekada,

girdi? Tada mama apsigręžė ir išėjo iš jos kambario, o

tarpdury dar pasakė: – Eik gulti, vaikeli! Rytą būsi protingesnė.

”Ji net nemano su manim skaitytis, – galvojo Ka-ti. – Nesupranta, kad mano teisybė. Su ja nesusikalbė-si. – Paskui mintyse dar pagrasino: – Bet ji pamatys! Ji dar pamatys! Pamatys, kad su manim negalima taip elgtis, kaip jai šauna į galvą!“ <...>

Ligi penktadienio mama dėjosi, kad jai tai nė mo-tais. Bet ligi penktadienio ji su Kati matydavosi tiktai rytais arba vakarais. Tačiau šeštadienį, kai mama pa-klausė: ”Ar eisi su manim į parduotuvę, Kati?“ ir Katitiktai papurtė galvą, mamai pagaliau baigėsi kantrybė. Ji trenkė į kampą krepšį ir riktelėjo:

– Gerai! Tada ir aš neinu, tada mes neturėsim kovalgyti!

Ji nubėgo į savo kambarį ir užtrenkė duris. Tačiau apie pusę dvyliktos paėmė krepšį ir išėjo į supermar-ketą1. Kai paskui grįžo su pilnu krepšiu, norėjo duoti Kati avietinių ledų, bet toji vėl tiktai papurtė galvą, ir mama sušuko:

– Tai ką, gal tu daugiau niekad su manim nekalbė-si, amžinai būsim piktuoju?

Kati nieko neatsakė. Mama šaukė: – Gerai! Aš pasielgiau neteisingai! Man reikėjo

su tavim pasikalbėti! Aš neturėjau teisės be niekur nieko nurėžti tau nuo galvos to nelemto kuokšto! Bet įsikarščiavusi aš negaliu susivaldyti! Gailiuosi, kad taip atsitiko!

Kati vis dar nieko nesakė. Mama atsiduso. – Ko tu iš manęs nori, Kati? – paklausė ji. – Ką

man daryti, kad tu ant manęs nebepyktum? – Turi suprasti, – atsakė Kati, – kad mano plaukai

yra mano plaukai ir aš juos galiu nešioti, kaip noriu! – Aš negaliu, – pasakė mama.Kati prisėdo prie jos.

PASITIKRINKITE IR ĮSIVERTINKITE:kaip gebate skaityti ir suprasti epinį kūrinį (žr. p. 80–81);iš ko atpažįstate, kas vaizduojama tragikomiškai (žr. p. 90);kaip sekasi kaupti literatūrinius argumentus rašiniui (žr. p. 10–12, 19).

KLAUSIMAI1. Dėl ko tarp Kati ir mamos kyla konfliktas?2. Apie ką yra pirmas Kati monologas? Kodėl jis svar-

bus ištraukoje?3. Kokius jausmus mergaitė išgyvena?4. Kaip Kati protestuoja? Ko ji siekia?5. Kodėl pirmasis mamos bandymas susitaikyti įžei-

džia Kati? 6. Kokiais argumentais mama pateisina savo poelgį?

Kaip juos vertinate? Kodėl?7. Kuo, Kati nuomone, draudimas dėl šukuosenos

skiriasi nuo kitų draudimų?8. Kokios Kati charakterio savybės atsiskleidžia šioje

ištraukoje? Nurodykite bent dvi. Argumentuokite.9. Ar galima teigti, kad šioje ištraukoje dramatiška situ-

acija vaizduojama komiškai? Atsakymą pagrįskite.10. Iš ko galima suprasti, kad Kati ir mama susitaikys?11. Kokia šios ištraukos tema, problema, idėja?

UŽDUOTYS1. Remdamiesi III skyriuje aptartais tekstais, „Skaityto-

jo dienoraščio“ įrašais, patarimais(žr. p. 10–12, 19) sukurkite pastraipą – išplėtokiteatsakymą į III skyriaus klausimą „Kodėl svarbu būtiatsakingam?“

2. Perskaitę visą Antuano de Sent Egziuperi filo-sofinę pasaką „Mažasis princas“ sukurkite mažojoprinco kelionių žemėlapį. Kūrybiškai jį pristatykite.

gai, nes jos galvoje perdėm susimaišė pyktis, liūdesys ir skaičiavimo taisyklės. Kati gavo, kad melžiama karvė Lizi per dieną duoda 1176 litrus pieno, jei per savaitę primelžiama 168 litrai, kad siuvėjui, per dieną su-naudojančiam 25 rites siūlų, per penkių darbo dienų savaitę reikės 5 ričių. Jai net nedingtelėjo, kad čia kas nors gali būti negerai. Tam, kurio padėtis tokia kaip Kati, ne galvoj melžiamos karvės ir siūlų ritės!

Vakare mama parėjo iš darbo vėliau negu visada. Jai reikėjo valandą ilgiau užtrukti, nes po pietų buvo išėjusi. Ji dėjosi, lyg nieko nebūtų atsitikę. Lyg būtų tiktai pavargusi, ir viskas. Ji nuėjo į virtuvę ir ėmė tarškinti indus. Kati kambarį pasiekė kiaušinienės su lašiniais kvapas.

Mama šūktelėjo:– Eikš dengti stalo!Kati nepajudėjo iš vietos. Ji sėdėjo ant žemės,

vartė seną žurnaliuką su ančiuko Donaldo nuotykiais ir galvojo: ”Tik jau tegu nemano, kad viskas vėl bustaip kaip anksčiau! Tegu žino, kad tarp mūsų viskas baigta!“

– Kati, eik valgyt! – pašaukė po kiek laiko mama.Kati toliau vartė ”Ančiuką Donaldą“.– Kati, valgis atauš!Mama atėjo į jos kambarį. Kati apsimetė labai įsigi-

linusi į Donaldo nuotykius. – Klausyk, dukryte! – Mama pasilenkė prie jos. –

Nesiožiuok, kai aš stengiuosi būti gera. Aš nuspren-džiau viską pamiršti. Nors man ir nelengva. Aš ne-pykstu ant tavęs. Eikš, vaikeli, vėl būkime draugės.

Kati papurtė galvą. Ir galvojo: ”Še tau, kad nori! Jinepyksta! Ji viską pamirš! Aš, ko gero, net turiu būti dėkinga ir apsiašaroti iš džiaugsmo!“

Mama uždėjo jai ant peties ranką. Kati nustūmė ją ir pašoko ant kojų.

– Neliesk manęs! – sušuko ji. – Tu man ne draugė!Ir niekada daugiau nebūsi!

– Dėl to, kad neleidžiu tau vaikščioti su dviemšepečiais ant galvos? – paklausė mama.

– Aš suprantu, – kalbėjo ji, – kad tėvai turi vai-kams daug ką drausti ir daug kur primesti savo valią. Į mokyklą jie turi nori nenori eiti, o balkono turėklais vaikščioti nevalia. Mažesnių vaikų mušti taip pat nevalia. Gerti vaistus reikia. Bėgti per gatvę, kai dega raudona šviesa, nevalia. Valytis dantis reikia. Kniaukti pinigų nevalia. Tačiau šukuosena visai kas kita, čia negalima nei savo valios primesti, nei drausti!

– Bet tai, kas tau styrojo ant galvos, buvo ne šukuo-sena, – sušuko mama, – o, o...

Ji nutilo, nes neįstengė rasti tinkamo žodžio. – Pasaulėžiūra, – padėjo jai Kati džiaugdamasi,

kad įsidėmėjo tą gražų pono Georgo pasakytą žodį. – Turėti savo pasaulėžiūrą aš taip pat galiu!

– Pasaulėžiūrą, – sumurmėjo mama, – tu net nesu-pranti, ką tai reiškia!

Kati praleido tai pro ausis. – Paaiškink man pagaliau protingai, – sušuko ji, –

kodėl negalima nešioti irokėziškos skiauterės? – Todėl, – tarė mama, – todėl...Sutrikusi ji įsikišo burnon nykštį ir sukando danti-

mis jo nagą.– Todėl, kad ji nepatinka tau, Hūber arba kaimy-

nei, – atsakė Kati, – argi čia paaiškinimas? Man, pavyz-džiui, taip pat nepatinka nei tavo, nei Hūber, nei mūsų kaimynės šukuosenos!

– Duok man pagalvoti, – suniurnėjo mama.Kati išėjo į savo kambarį. ”Būtų buvę protingiau, –

tarė ji sau, – jeigu ji būtų pagalvojusi prieš imdama į rankas žirkles!“

1 Supermarketas (ntk.) – prekybos centras.Kaip jums sekasi? Kas jums galėtų padėti?(Pagalbos ar patarimų kreipkitės į mokytojus, tėvus ar draugus.)

2 3 4 5 6 7 8 9 10Pažymys 1• Daug ko nesuprantate.• Daugelio užduočių neatliekate.• Jums reikia pagalbos.

• Tik kai ką suprantate.• Kai kurias užduotis atliekate tinkamai.• Kai ką turite pasiaiškinti.

• Daug ką supran-tate.

• Daugelį užduočiųatliekate tinkamai.

• Kai ką galite paaiš-kinti kitiems.

• Viską su-prantate.

• Atliekatevisas užduotis.

• Galite paaiškinti kitiems.1 Junginys „tuo tarpu“, kai yra gretinimo santykis, nevartotinas, šiuo

atveju reikėtų rinktis jungtuką „nors“.je ”a“, tą dieną visus uždavinius ji išsprendė neteisin-

96 97

gai, nes jos galvoje perdėm susimaišė pyktis, liūdesys ir skaičiavimo taisyklės. Kati gavo, kad melžiama karvė Lizi per dieną duoda 1176 litrus pieno, jei per savaitę primelžiama 168 litrai, kad siuvėjui, per dieną su-naudojančiam 25 rites siūlų, per penkių darbo dienų savaitę reikės 5 ričių. Jai net nedingtelėjo, kad čia kas nors gali būti negerai. Tam, kurio padėtis tokia kaip Kati, ne galvoj melžiamos karvės ir siūlų ritės!

Vakare mama parėjo iš darbo vėliau negu visada. Jai reikėjo valandą ilgiau užtrukti, nes po pietų buvo išėjusi. Ji dėjosi, lyg nieko nebūtų atsitikę. Lyg būtų tiktai pavargusi, ir viskas. Ji nuėjo į virtuvę ir ėmė tarškinti indus. Kati kambarį pasiekė kiaušinienės su

Kati nepajudėjo iš vietos. Ji sėdėjo ant žemės,vartė seną žurnaliuką su ančiuko Donaldo nuotykiais

Tik jau tegu nemano, kad viskas vėl bustaip kaip anksčiau! Tegu žino, kad tarp mūsų viskas

– Kati, eik valgyt! – pašaukė po kiek laiko mama.Ančiuką Donaldą“.

Mama atėjo į jos kambarį. Kati apsimetė labai įsigi-

– Klausyk, dukryte! – Mama pasilenkė prie jos. –Nesiožiuok, kai aš stengiuosi būti gera. Aš nuspren-džiau viską pamiršti. Nors man ir nelengva. Aš ne-pykstu ant tavęs. Eikš, vaikeli, vėl būkime draugės.

”Še tau, kad nori! Jinepyksta! Ji viską pamirš! Aš, ko gero, net turiu būti dėkinga ir apsiašaroti iš džiaugsmo!“

Mama uždėjo jai ant peties ranką. Kati nustūmė ją

– Neliesk manęs! – sušuko ji. – Tu man ne draugė!

– Dėl to, kad neleidžiu tau vaikščioti su dviemšepečiais ant galvos? – paklausė mama.

Junginys „tuo tarpu“, kai yra gretinimo santykis, nevartotinas, šiuo

Teorinėje skyriaus atlankoje rasite naudingos informacijos, padėsiančios skaityti ir su-prasti tekstus, atlikti užduotis.

Įsivertinimo liniuotė leis aiškiai pamatyti, kiek pasiekta, kas nepavyksta.

KAIP RAŠYTI RAŠINĮ

RAŠINIO TEMA,PROBLEMA

1❶ Apmąstau temą, problemą.

❷ Sudarau rašinio planą.

❸ Rašau dėstymo pastraipas.

❹ Rašau rašinio pabaigą.

❺ Rašau rašinio įžangą.

❻ Skaitau juodraštį, tobu- linu ir perrašau į švarraštį.6 žingsniai

PAGRINDINĖ

MINTIS2

DĖSTYMO PASTRAIPA3

❶ Raskite ir išsiaiškinkite reikšminius temos žodžius.❷ Parinkite ar sugalvokite jiems vaizdingesnių atitikmenų.❸ Nustatykite problemą – kelkite reikšminius temos žodžius

siejantį klausimą.

Suformuluokite savo požiūrį – pagrindinę rašinio mintį.❶ Jos laikykitės iki pat rašinio pabaigos.❷ Ją priminkite vartodami reikšminius žodžius arba jų sinonimus – jie turi išryškėti tarsi

raudonas siūlas kitos spalvos audinyje.❸ Suskaidykite pagrindinę mintį į du tris teiginius.

Teiginys – pirmas pastraipos sakinys, kuriuo nusakoma, apie ką bus pastraipa. Jis turi būti nei per siauras, nei per platus ir perteikti vieną mintį (aspektą).

Rašykite dėstymo pastraipą – įrodykite teiginį.❶ Teiginį pagrįskite tinkamais argumentais.❷ Pateikdami literatūrinį argumentą paminėkite

kūrinio autorių, žanrą ir pavadinimą.❸ Rašydami išvadą apibendrinkite tai, kas parašyta,

nepateikite naujos informacijos.

ĮSIVERTINIMAS, JUODRAŠČIO TOBULINIMAS, ŠVARRAŠČIO RAŠYMAS

6

❶ Pasitikrinkite tekstą pagal šiuos aspektus:Ar supratote temą, problemą?Ar aiškiai suformulavote pagrindinę rašinio mintį?Ar suprantami pastraipų teiginiai?Ar teiginį pagrindėte tinkamais argumentais?Ar lengvai suvokiamos išvados?Ar įžanga susijusi su dėstymu ir pabaiga?Ar tekstą lengva skaityti, ar jis įdomus?Ar sakiniai logiški, aiškūs, be klaidų?

❷ Perrašykite rašinį į švarraštį.

RAŠINIO

ĮŽANGA5

Rašykite įžangą.❶ Pradžioje nurodykite temą, sudo-

minkite.❷ Kitais sakiniais siaurinkite temą.❸ Paskutiniu sakiniu pasakykite pag-

rindinę rašinio mintį arba iškelkiteklausimą.

Įžangą įsivaizduokime kaip kepurę. Išeidami iš namų pirmiausia apsirengiame (parašo-me rašinio dėstymą), apsiauname batus (parašome pabaigą – išvadas) ir tik tada užsidedame kepurę (parašome įžangą).

Rašykite pabaigą.❶ Priminkite, apie ką kalbėjote ir koks yra jūsų

požiūris šia tema.❷ Susiekite visų pastraipų išvadas, šiek tiek kitaip

suformuluokite (pasitelkite sinonimų).❸ Parašykite svarbiausią viso rašinio išvadą.

RAŠINIO PABAIGA4

sakinys, pagrindžiantis pagrindinę

rašinio mintį (abstrakti, talpi mintis,

kurią pastraipoje reikės įrodyti).

sakiniai, kuriais konkretinamas,

detalizuojamas, iliustruojamas

teiginys.

išvada (vėl abstrakti, talpi

mintis).

Pastraipos sandara

10 11

Sudarau rašinio planą.

Rašau dėstymo pastraipas.

Rašau rašinio pabaigą.

Rašau rašinio įžangą.

❻ Skaitau juodraštį, tobu- linu ir perrašau į švarraštį.

PAGRINDINĖ

MINTIS

reikšminius temos žodžius. jiems vaizdingesnių atitikmenų.

reikšminius temos žodžius

vartodami reikšminius žodžius arba jų sinonimus – jie turi išryškėti tarsi


Rašykite dėstymo pastraipą – įrodykite teiginį. tinkamais argumentais.

literatūrinį argumentą paminėkitekūrinio autorių, žanrą ir pavadinimą.

apibendrinkite tai, kas parašyta,nepateikite naujos informacijos.

Atlankose „Kaip rašyti rašinį“, „Raši-nio struk-tūra“ rasite patarimų, kaip lengvai suplanuoti ir tinkamai parašyti rašinį.

Panagrinėkite įvadinę temos atlanką. Pradėdami temą sužinokite, į kokį tiriamąjį klausimą ieškosite atsakymų, ko mokysitės, ką turėsite numatyti, suplanuoti – kokioms api-bendrinimo ir įsivertinimo veikloms pasirengti. Rasite patarimų, kaip skaityti ir pristatytikūrinį.

Pradėdami skyrių sužinokite, kokius tekstus nagrinėsite, aptarsite, ką aiškinsitės, ko mokysi-tės, kaip įsivertinsite pasiektus rezultatus.

Temos apibend-rinimo užduotys

Kartojamos sąvokos

Atradimų žemėlapis parodys jūsų pasie-kimus.

7

Skyriaus apibendrini-mo pamo-koje galėsite pasitikrinti ir įsivertinti, kaip sekasi mokytis.

ATRASKITE SAVO KNYGĄPrivalomų ir rekomenduojamų perskaityti kūrinių sąrašas pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą

Tema Nagrinėjimo aspektai

Kūriniai, nagrinėjami per pamokas

I tema. Jaunas žmogus ieško gyvenimo prasmės

Jaunystės idealai ir siekiai. Draugystė, meilė, pasitikėjimas. Šeimos, draugų, mokyklos įtaka. Savo vietos tarp žmonių ieškojimas. Žmonių santykiai. Savivertė ir orumas. Įsipareigojimai ir ištikimybė. Gyvenimo vertė. Dramatiškas, tragikomiškas, poetiškas gyvenimo vaizdavimas. K. Binkio asmenybė.V. Mačernio asmenybė.

Pasirinktas V. Mačernio eilėraštis ir laiškų ištraukos.

K. Binkis „Atžalynas“.

A. de Sent Egziuperi(A. de Saint-Exupéry)„Mažasis princas“.

Dainos reikšmė žmogaus ir bendruomenės gyvenime. Protėvių pasaulėžiūros ašis – metų ratas.Ryšys su gamta. Darbai ir šventės, jų tradicijos praeityje ir dabar. Dainų simbolika. Tautosakos gyvybingumas šiandien: tautosaka šiuolaikinėje jaunimo kūryboje (postfolkloras ir folklorizmas). Išsaugota ir atgaivinta tradicija – šiuolaikinės kultūros dalis.

II tema. Tautosakos ir tradicijų tęstinumas

Veronikos Povilionienės pasakojimai ir dainos (iš CD „Tėvulio prievartėliuos“, 2004). „Saulala, motula, užtekėk, užtekėk“ (iš „Kūlgrindos“ CD „Giesmės Saulei“, 2007) arba kitos grupės pasirinktas postfolkloro kūrinys. Darbo dainos: „Aš išdai-navau“, „Bėkit, bareliai“, „Pūtė vėjas“, „Rūta žalioj“. Šeimos daina „Oi, niekur nėra“. Švenčių dainos: „Vai atabėga baikštus elnelis“, „Supkit meskit“, „Kupolėle, kas tave skynė“, „Aš atsisakiau savo močiutei“, „Oi, žydėk žydėk“, „Beauštanti aušrelė“. M. Martinaitis „Padainuokman“.

Rekomenduojami kūriniai

M. K. Oginskis „Priesakai sūnui“.M. Lukšienė „Dienoraštis“(ištraukos). A. Liobytė „Sunkimama“. J. Kunčinas „Baltųjųsūrių naktis“. G. Adomaity-tė „Laumžirgių namai“.V. Žilinskaitė „Kintas“. K. Saja„Septyni miegantys broliai“.V. Juknaitė „Ugniaspalvėlapė“. S. Šaltenis „Amžinaižaliuojantis klevas“. L. Lauri(L. Lowry) „Siuntėjas“. H. Li(H. Lee) „Nežudyk strazdogiesmininko“. R. Bredberis(R. Bradbury) „Pienių vynas“.O. Lutsas (O. Luts) „Pavasaris“.V. Železnikovas „Baidyklė“.S. Lagerliof (S. Lagerlöf)„Portugalijos karalius“.K. Niostlinger (Ch. Nöstlinger)„Pirmadienį viskas kitaip“.M. Burgesas (M. Burgess)„Vilko kauksmas“.


8

KAIP SKAITYTI PASIRINKTĄ KNYGĄ

Pasirinkę kūrinį išsikelkite tikslus, numatykite veiklos sritis, per kiek laiko perskaitysite.

1 Pasirinkę poezijos kūrinį apgal-vokite, kas būdinga lyrikai (žr. p. 20–21).

Nusiteikite atrasti, nesitapatinkitenei su autoriumi, nei su lyriniusubjektu.Į tekstą žvelkite smalsiai, tarsiapžiūrinėtumėte laikrodžio me-chanizmą.Išsiaiškinkite, apie ką tas kūrinys.

2 Pasirinkę dramą apgalvokite, kuo ypatingas dramos pasaulis (žr. p. 42–43).

Susipažinkite su kūrinio pavadini-mu, dramos veiksmų pavadini-mais, veikėjų sąrašu, autoriaus remarkomis. Skaitydami įsivaizduokite vykstan-tį spektaklį. Nagrinėkite veiksmo eigą, konflik-tą, veikėjų charakterius, atsisklei-džiančius veikiant ir kalbant.Išsiaiškinkite kūrinio idėją.

Tegul kiekvienas kūrinys padeda pažinti save ir pasaulį, patirti atradi-mo džiaugsmą!

3 Pasirinkę prozos kūrinį apgalvo-kite svarbiausius epinio kūrinio elementus (žr. p. 80–81).

Aiškinkitės, kur ir kada vyksta veiksmas, kokie pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai, kas juos sieja.Aptarkite svarbiausius įvykius (kaip prasideda veiksmas, kas vyksta toliau, kada pasiekiama kulminacija, kaip baigiasi kūrinys), kas ir kaip apie juos pasakoja.Apžvelkite pagrindinio veikėjo siekius, elgesį, kaip jis keičiasi.Išsiaiškinkite kūrinio temą, proble-mą, idėją.

Penkių pirštų strategija

Nagrinėdami kūrinį tyrinėkite vaizduojamo pasaulio elementus

ir atsakykite į klausimus – įsivertinkite, kaip jums pavyko.

Ar skiriame teigiamus ir neigiamus,

pagrindinius ir antraeilius veikėjus?

Ar remdamiesi kūriniu galime api-

būdinti veikėjo išorę ir charakterį?

Ar gebame paaiškinti

veikėjų santykius,

vertinti jų poelgius?

Ar randame svarbiausią kū-

rinio įvykį? Ar galime nuro-

dyti jo priežastis, pasekmes?

Ar gebame paaiškinti, kaip

kuriama įtampa?

Ar žinome, kaip reikia for-

muluoti pagrindinę mintį?

Ar galime ją suformuluo-

ti? Ar gebame paaiškinti,

kaip ieškojome pagrindi-

nės minties?

Ar suprantame įvykių

seką (pradžia, eiga, pabai-

ga)? Ar galime nuosekliai

atpasakoti įvykius? Ar

gebame numatyti toles-

nius įvykius ir savo mintis

pagrįsti?

Ar suprantame, kur ir kada

vyksta kūrinio veiksmas? Ar

kūrinyje randame žodžius,

rodančius laiką ir vietą? Ar

gebame paaiškinti, kuo vie-

ta ir laikas yra reikšmingi?

Pagrindinė kūrinio mintis

Ar atpažįstame pasa-

kotoją, jo žodžius? Ar

galime jį apibūdinti?

Ar gebame paaiškinti jo

santykį su vaizduojamu

pasauliu, veikėjais?

Pasirinkite tinkamiausią būdą savo idėjoms užsirašyti.

Užsirašykite nežinomų žodžių reikšmes, pasižymėkite įdomiau-sias kūrinio vietas, tinkamus cituo-ti sakinius ar frazes.Pildykite lentelę arba rašykite „Skaitytojo dienoraštį“.

9

KAIP RAŠYTI RAŠINĮ

RAŠINIO TEMA,PROBLEMA

1❶ Apmąstau temą,problemą.

❷ Sudarau rašinio planą.

❸ Rašau dėstymo pastraipas.

❹ Rašau rašinio pabaigą.

❺ Rašau rašinio įžangą.

❻ Skaitau juodraštį, tobu- linu ir perrašau į švarraštį.6 žingsniai

PAGRINDINĖ

MINTIS2

DĖSTYMO PASTRAIPA3

❶ Raskite ir išsiaiškinkite reikšminius temos žodžius.❷ Parinkite ar sugalvokite jiems vaizdingesnių atitikmenų.❸ Nustatykite problemą – kelkite reikšminius temos žodžius

siejantį klausimą.

Suformuluokite savo požiūrį – pagrindinę rašinio mintį.❶ Jos laikykitės iki pat rašinio pabaigos.❷ Ją priminkite vartodami reikšminius žodžius arba jų sinonimus – jie turi išryškėti tarsi

raudonas siūlas kitos spalvos audinyje.❸ Suskaidykite pagrindinę mintį į du tris teiginius.


Rašykite dėstymo pastraipą – įrodykite teiginį.❶ Teiginį pagrįskite tinkamais argumentais.❷ Pateikdami literatūrinį argumentą paminėkite

kūrinio autorių, žanrą ir pavadinimą.❸ Rašydami išvadą apibendrinkite tai, kas parašyta,

nepateikite naujos informacijos.

10

ĮSIVERTINIMAS, JUODRAŠČIO TOBULINIMAS, ŠVARRAŠČIO RAŠYMAS

6

❶ Pasitikrinkite tekstą pagal šiuos aspektus:Ar supratote temą, problemą?Ar aiškiai suformulavote pagrindinę rašinio mintį?Ar suprantami pastraipų teiginiai?Ar teiginį pagrindėte tinkamais argumentais?Ar lengvai suvokiamos išvados?Ar įžanga susijusi su dėstymu ir pabaiga?Ar tekstą lengva skaityti, ar jis įdomus?Ar sakiniai logiški, aiškūs, be klaidų?

❷ Perrašykite rašinį į švarraštį.

RAŠINIO

ĮŽANGA5

Rašykite įžangą.❶ Pradžioje nurodykite temą, sudo-

minkite.❷ Kitais sakiniais siaurinkite temą.❸ Paskutiniu sakiniu pasakykite pag-

rindinę rašinio mintį arba iškelkiteklausimą.

Įžangą įsivaizduokime kaip kepurę. Išeidami iš namų pirmiausia apsirengiame (parašo-me rašinio dėstymą), apsiauname batus (parašome pabaigą – išvadas) ir tik tada užsidedame kepurę (parašome įžangą).

Rašykite pabaigą.❶ Priminkite, apie ką kalbėjote ir koks yra jūsų

požiūris šia tema.❷ Susiekite visų pastraipų išvadas, šiek tiek kitaip

suformuluokite (pasitelkite sinonimų).❸ Parašykite svarbiausią viso rašinio išvadą.

RAŠINIO PABAIGA4

sakinys, pagrindžiantis pagrindinę

rašinio mintį (abstrakti, talpi mintis,

kurią pastraipoje reikės įrodyti).

sakiniai, kuriais konkretinamas,

detalizuojamas, iliustruojamas

teiginys.

išvada (vėl abstrakti, talpi

mintis).

Pastraipos sandara

11

Tema – tai, apie ką kalbama rašinyje.

Problema – aktualus nagrinėjamas klausimas.

Rašinio pagrindinė mintis – tai, kas svarbiausia pasakoma visu tekstu.

Pastraipų teiginiai – sakiniai, pagrindžiantys pagrindinę rašinio mintį.

Taigi gyvenimas yra prasmingas tada, kai žinai, ko sieki, ir esi ištikimas savo vertybėms. Pasaulyje žmogus gyvena ne vienas, todėl jis atsakingas ne tik už save. Įsipareigojimai kitiems žmonėms leidžia jaustis reikalingam, o jo gyvenimui suteikia prasmės.

PABAIGA

Temos aspektų kartojimas

Svarbiausia rašinio išvada

Gyvenimo prasmėKoks gyvenimas yra prasmingas?Gyvenimas įgyja prasmės įsipareigojus sau ir kitiems.1. Gyvenimui prasmės suteikia tikslas.2. Prasmingai gyvena garbingas žmogus.3. Gyvenimo pilnatvė – atsakingai kuri-

ami santykiai su kitais žmonėmis.

RAŠINIO STRUKTŪRA

Žmogaus gyvenimas – ne maisto produktų pakuotė, ant kurios nurodyta maistinė vertė. Gy-venimo vertė iš anksto neaiški. Kiekvienas žmogus turi pats įprasminti savo gyvenimą atsakingai kur-damas ne tik save, bet ir santykius su kitais žmonėmis. Gyvenimas įgyja prasmės įsipareigojus sau ir kitiems.

Intriga

Svarbių idėjų santrauka

Pagrindinė rašinio mintis arba klau-simas

ĮŽANGA

1

teiginysPagrindimas (argumentai)Išvada

2 teiginysPagrindimas (argumentai)Išvada

3 teiginysPagrindimas (argumentai)Išvada

DĖS

TYM

O P

AST

RA

IPO

S

1

Gyvenimui prasmės pirmiausia suteikia tikslas. Apsisprendžiant, koks ir kuo nori būti, reikia ryžto ir drąsos. Kartu tai suteikia jėgų ginti savo įsitikinimus ir siekti tikslo. Tokį savimi pasitikintį jauną žmogų vaizduoja rašytojas Kazys Binkis dramoje „Atža-lynas“. Pagrindinis veikėjas Petras Keraitis, kaime užaugęs dorai išauklėtas jaunuolis, pakliūva į miesčio-nišką aplinką, kurioje vertinama aukšta kilmė, ei-namos pareigos, aplinkinių nuomonė. Petrui tokios vertybės svetimos. Jis vertina nuoširdžią draugystę, todėl gelbsti draugą prisiimdamas kaltę dėl dingusių klasės auklėtojo pinigų. Jaunuolis gina savo vertybes, nes nori būti doras žmogus. Netekęs Keraičių globos Petras toliau siekia tikslo – savarankiškai mokosi tikėdamas, kad „mokslas privalo ne pelną, bet šviesą žmogui teikti“. Ir realiame gyvenime tvirtas tikėjimas savo vertybėmis padeda nepalūžti. Taigi gyvenimo tikslas ir apsisprendimas ginti savo vertybes įprasmi-na gyvenimą.

12

Apmąstykite, ar kūrinyje radote tai, ko tikėjotės (gal liko neatsakytų klausimų ar kilo naujų).

Apibendrinkite, ką perskaitėte: nusakykite kūrinio temą, problemą, pagrindinę mintį, apibūdinkite sukeltą įspūdį.

Pasitikrinkite, gal kas nors liko nesuprasta. Savais žodžiais paaiškinkite kūrinio prasmę.

SKAITYMO ETAPAI

Nustatykite skaitymo tikslus. Prisiminkite, ką žinote skaitysima tema. Iš pavadinimo, iliustracijų numatykite

kūrinio turinį.PRIEŠ

SKAITYDAMI

KŪRINĮ1

Laikykitės trijų skaitymo etapų ir kiekvieno etapo pabaigoje įsivertinkite, kaip pavyko suprasti kūrinį.

SKAITYDAMI

2 Įsivaizduokite, ką skaitote.

Apgalvokite, kaip susijusios skaitomo teksto dalys (pastraipos, posmai ir pan.).

Ieškokite žodžių, sakinių, padedančių suprasti kūrinio temą, problemą, pagrindinę mintį.

Atkreipkite dėmesį į skyrybos ženklus, tinkamai intonuokite. Pasižymėkite, ko nesuprantate, ir dar kartą perskaitykite nesu-

prantamas vietas.

PERSKAITĘ3

13

Paulius Jurkus

Svečiuose pas „Vizijų“ poetą

Tai buvo 1944 metų pavasarį. Sutartu laiku kopiau per kalniukus. Pačiu toliausiu keliu buvo kokie 6 km iki jo sodybos, bet mes žinojome lauko keliukus <...>.

Pasiekus eglių tvorą, jau dvelkteli kažkoks keistas nesuvokiamas liūdesys. Eglės taip šaltai ir vienišai ošia, visada ošia. Tarp rudų, sakais apvarvėjusių kamienų matai didelį apleistą sodą. Žydi obelys. Iš senų ka-mienų muša į saulę žiedai. Dūzgena bitės, iš kažkur atklydę1.

Už sodo į lauko keliuką atsiremia kiemas, kur aukštumėlė, dideli namai. Pavargę nuo metų, prislėgti sunkaus apkerpėjusio stogo, primerkę langus, jų paža-liavusius stiklus. Ir niekur nė dvasios, tartum senatvė būtų voratinkliais aptraukus bet kokią gyvybę.

Staiga viename lange prie sodo pasirodo veidas. Tai Vytautas. Šypsosi nuo knygų pakilę1 akys. <...>

Už sunkių durų jo kambarys. Kadaise, kai gentis buvo turte2, čia sustodavo svečiai. Dabar čia įsikūrė


poetas. Budi prie rusinčios praeities, žvelgia į jos židinį ir regi senolius, einančius iš kartos į kartą. Jį liečia tik praeitis, o dabarčiai jis tik svečias. Jis atitokęs3 nuo visų namų reikalų, ūkininkų rūpesčių. <...>


”Žinijos“ leidinius. <...>Rodė dėmesio ir griežtiesiems mokslams. Skaitė

nemaža astronomijos, fizikos veikalų. Tarp knygų buvo ir grynos matematikos. Kiekvieną dieną pravers-davo algebrą ir spręsdavo net uždavinius. Poetui reikia matematinio galvojimo, – dažnai jis sakydavo.



KLAUSIMAI1. Koks laikas minimas Vytauto Mačernio artimo drau-

go Pauliaus Jurkaus prisiminimų pradžioje? Koks taipoeto gyvenimo laikotarpis? (Remkitės papildomutekstu p. 23.)

2. Kokią situaciją autorius prisimena pasakodamasapie draugo asmenybę?

3. Kokios sodybos detalės aprašomos? Kokia nuotaikakuriama?

4. Kokios kalbinės raiškos priemonės padeda poetiš-kai pavaizduoti aplinką? (Žr. p. 158.)

5. Kodėl autorius apie poetą rašo: „<...> dabarčiai jistik svečias“?

6. Ko ir kaip Vytautas Mačernis mokėsi? Pagrįskitecitatomis.

7. Ką Vytautui Mačerniui reiškė gamta?8. Kaip Vytautas Mačernis jautėsi tarp žmonių? Argu-

mentuokite remdamiesi tekstu.9. Palyginkite skaitytus tekstus (Pauliaus Jurkaus

atsiminimus ir Vytauto Mačernio biografiją). Kuo jiepanašūs ir kuo skiriasi?

1−2. VYTAUTO MAČERNIO ASMENYBĖS PORTRETAS

Kas ieškančiam žmogui teikia dvasinę atramą?

1 Abi dalyvio giminės formos laikomos norminėmis, tačiau pirmenybė teikiama su daiktavardžiu suderintai dalyvio formai „atklydusios bitės, pakilusios akys“. 2 Turtinga. 3 Atitókti – čia „atsitraukti, atitolti“.

22

siai pusiausvyros. Jis grobte grobė knygų išmintį iki didžiausio nuovargio.

Tuo metu buvo uždarytas V�lniaus universitetas, bet jis [Vytautas Mačernis] ypatingai1 nesiskundė. Jis sugebėjo bręsti ir vienas. <...>

Be knygų, kambario vienumos, buvo dar kitas pa-saulis, iš kurio sėmėsi savo poeziją. Tai gamta. Ir aną pavasarį, man atėjus, jis greit įsimetė portfelin porą knygų, sąsiuvinį su eilėraščiais, ir abu linksmi išklegė-jom. <...>

Mes kopėm į kalną, apaugusį medžiais. Siaurais takeliais skverbėmės aukštyn ir aukštyn. Pasiekėme viršūnę. Medžiai pasiliko žemiau. Mums atsidengė begalinis Ša�nelės kaimo peizažas. <...>

Tolumoje rytuose Žema�čių Kalvar�jos bažny-čios bokštai lyg kaulo pilys mėlynam danguj atrodo dieviškai balti. Arčiau, už upelio, didelis kalnas. Jis toks status, kad niekas jo nedirba. Vasarą jis suželia violetinėm smilgom. Kai vėjas pūsteli, visas kalnas subanguoja. <...>

Savo girioj jis atsigaudavo. Akys švietė gyvybe, daina šoko į medžius. O kai užguldavo ūkanos, rudens vakarai, jis eidavo ir eidavo miško takais, palinkęs, į apsiausto kišenes sugrūdęs rankas, be kepurės, su nukritusiais plaukais ant akių.

***Tada, peržvelgę laukų platumas, pasukome tiesiai

į vakarus, į trečią jo pasaulį – į žmones2. Jis nemėgo minios, joje greit išvargdavo ir pasijusdavo be galo vienišas, kitų kvailumų išvargintas. Bet jis mėgo drau-gus. Šalia knygų, vienumos minčių, gamtos jam reikėjo bičiulių ratelio, kur jis galėjo prasiskleisti, pasidalyti mintim. Kartu tai buvo ir savotiškas jo poilsis. <...>

Jis mėgo draugams paskaityti naujus eilėraščius, pa-pasakoti įvairių smulkmenų, kaip priėjo prie idėjos, prie paties pasisakymo. Dėl visa ko atsiversdavo sąsiuvinį, bet į jį nežiūrėdavo – visas eiles mokėjo mintinai. De-klamavo savotiškai. Keisčiausias buvo jo balsas, pilnas keistos vidinės jėgos. Ir jo lūpose eilėraščiai išsitemp-davo, susirikiuodavo lyg kareiviai ir iškilmingu maršu praeidavo pro klausytojų estradą. <...>

Grįždavome vėl tais pačiais keliais, keliaudami kartu per meno laukus. Prieš namus jis pasidarydavo liūdnas, pavargęs. Reikėjo žmonių trumpam išsilydinimui3, poil-siui, dabar vėl smuko į savo vienumą prie knygų.

Vytauto Mačernio biografijos štrichai

Vytautas Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 dieną Ša�nelės kaime netoli Žema�čių Kalvar�jos, Telši� apskrityje. Augo didelėje šeimoje, anksti neteko tėvo, jautėsi nemylimas motinos. Vytautą augino senelė, su ja, pabėgęs nuo kitų vaikų triukšmo, leisdavosi į sudėtingų klausimų svarstymą. Vytautas senolę labai mylėjo.

Baigęs Sedõs progimnaziją, 1935–1939 m. mokėsi Telši� gimnazijoje. Ten pradėjo rašyti eilėraščius, da-lyvavo ateitininkų4 veikloje, vadovavo literatų būreliui. Telši� gimnazistai rengdavo literatūros vakarus, kuriuo-se skaitydavo savo kūrybą.

1939 m. Kaũ no Vytauto Didžiojo universitete, Te-ologijos ir filosofijos fakultete, studijavo anglų kalbą ir literatūrą, o nuo 1940 m. – filosofiją atkurtame V�lniaus universitete. Studijų metais priklausė meno draugijai

”Šatrija“. Vytautas Mačernis buvo vertinamas kaip gabus poetas ir filosofas.

Antrasis pasaulinis karas lemtingai pakreipė jaunojo poeto likimą. Vokiečių okupacinė valdžia 1943 m. pradžioje uždarė universitetą. Nespėjęs jo baigti, Ma-černis grįžo į tėviškę, į Ša�nelę. Ten intensyviai mokėsi savarankiškai, tikėjosi karui pasibaigus grįžti baigti mokslų. Studijų draugai bendraudavo laiškais, siųsda-vo vieni kitiems savo kūrybą ir laukdavo įvertinimo. Mačernio eilėraščius draugai persirašydavo ir siųsdavo kitiems. Taip poeto kūryba plačiai pasklido po L¨etuvą, eilėraščiai buvo publikuojami karo metų spaudoje, bet jam gyvam esant neišleista nė viena jo knyga.

1944 m. spalio 7 dieną, priartėjus fronto linijai, Vytautas Mačernis Žema�čių Kalvar�joje žuvo nuo atsitiktinio patrankos sviedinio skeveldros. Palaidotas Ša�nelėje.

Žymiausi poeto kūriniai: eilėraščių ciklas ”Vizijos“ir ”Metų sonetai“.

1 Nevartotinas prieveiksmio „per daug“ reikšme. 2 Pas žmones. 3 Čia „išsilieti“.4 Ateitiniñ kai – lietuviška katalikiška jaunimo organizacija.

23

„Vytautas Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 dieną Šanelės kaime netoli Žemačių Kalvarjos, Telši apskrityje. Augo didelėje šeimoje.“

„Literatūra“ (ATRASK), vadovėlis VII klasei, I dalis, Vilnius: Šviesa, 2018, p. 23.

„Aš esu juk išaugęs kaime ir tikrai žinau, ką reiškia žmogui kaimas, gamta, jos kiekviena kalva, upeliu-kas, medis, takas, tolumoje bažny-čios bokštai. Šitie visi dalykai yra mano sudedamosios dalys, yra mano aš, visa kita yra tik pridėti-niai dalykai.“

Iš laiško Bronei Vildžiūnaitei, Vilnius, 1941.XII.20, http://macernio.landyne.


„Ten sodo vidury, po didele purėta obelim, matau, senolė sėdi, / Jos veidą ir akis nukloja lyg auksiniai siūlai per šakas nusvirę spinduliai, / Jos baltus plaukus nežymiai kedena vėjas, / Ir margina rūbus užkritę obelų žiedai.“

„Šeštoji vizija“, iš kn. Vytautas Mačernis, „Sielos paveikslas“, Vilnius: Alma littera, 2015, p. 23.

„Augino senolė. Ji čiūčiavo jį, kėlėsi naktimis, paaugusiam sekė pasakas. <...> Senolė mirė 1934 m., išgyvenusi 80 metų. V. Mačerniui jos meilė liko šviesiausias ir gražiausias vaikystės prisiminimas.“



Kaip pasirengti pasakoti apie rašytojo asmenybę?

Kuo naudotis? Apie kiekvieną rašytojo gyvenimo etapą kaupkite medžiagos – remkitės amžininkų prisimini-mais, laiškais, kūrybos fragmentais. Pasidomėkite, kokios vaizdinės informacijos galima rasti virtualiuose muzie-juose. Sužinokite, kaip įamžintas rašytojo atminimas.Kaip kaupti informaciją? Rinkdami informaciją pasi-rašykite citatų, pasižymėkite šaltinius.

Planuokite Kaupkite informacijąKaupkite informaciją

Gyvenimo etapai. Išskirkite tris svarbiausius rašytojo gyvenimo etapus: vaikystę, jaunystę, brandos amžių. Planuodami naudokitės šturvalu: sukiokite jį svarstyda-mi, kurios jo dalies prireiks pasakojant apie kiekvieną etapą. Pavyzdžiui, šturvalo dalies „Kūryba“ pasakojant apie vaikystę dar nereikės, o dalis „Asmenybės savy-bės“ jau gali būti reikalinga.Kontèkstas. Svarbu suprasti, kokioje aplinkoje gyveno ir kūrė rašytojas, – išmanyti kontekstą. Planuodami galvokite, kokio konteksto prireiks pristatant rašytojo gyvenimo tarpsnius.

24

Po žemu ir pilku dangumiAš einu palenkęs galvąIr mąstau, kaip sielai artimiTie tušti laukai ir kalvosRudenio mieguistam nykume.

Iš Vytauto Mačernio eilėraščio „Sielos paveikslas“, 1944.X.4

Kelias nuo Žemačių Kalvarjos į Šanelę, Algimanto Kunčiaus nuotr., 1989 m.

Kaip pristatyti? Sukauptą informaciją peržvelkite, apmąstykite, numatykite, ar tik pasakosite, ar paruošite skaidrių. Apgalvokite, nuo ko pradėsite, kaip pereisite nuo vie-nos pasakojimo dalies prie kitos, kaip apibendrinsite. Sugalvokite įtaigų pavadinimą.

UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS1. Literatūrologas Vytautas Kubilius taip apibūdina poeto

kelią: „Po juodu karo debesiu1 ištryško ir nutilo VytautoMačernio poetinis žodis. Karas jau stovėjo prie Lietuvõsslenksčio, kai jis rašė pirmuosius eilėraščius. Vokiečiųtankai dar tebedraskė Žemaitjos laukus, kai jis paliko

Asmenybės savybės Argumentai Citatos

2. Pasvarstykite, kokių išmėginimų patiria, koieško šiuolaikiniai jaunuoliai. Palyginkite savo ir poetoVytauto Mačernio dvasinės atramos šaltinius.

3. Įsivaizduokite, kad literatūros vakare mokykloje turitepapasakoti apie Lietuvõs kultūros asmenybę VytautąMačernį. Remdamiesi atsirinkite reikalingą me-džiagą. Informacijos paieškokite ir kituose šaltiniuose.

neužbaigtą paskutinį kūrinį.“ Remdamiesi Pauliaus Jurkaus atsiminimais pasvarstykite, kas Vytautui Mačer-niui teikė dvasinių jėgų karo metais grįžus į tėviškę, ko-kios jo asmenybės savybės išryškėja. Pradėkite pildyti lentelę apie poeto asmenybę.

1 Taisyklinga įnagininko forma „debesimi“.

Apgalvokite pristatymą

Kas sieja Pauliaus Jurkaus atsimini-mus, nuotrauką ir eilėraščio posmą?

25

Documents

LITERATŪRA - Knyguklubas.lt...Nežudyk strazdo giesmininko 62 7.TIKROS IR TARIAMOS VERTYBS. Aldona Liobyt‹. Sunki mama 72 8.II SKYRIAUS AT DIMAI 76 III SKYRIUS KODĖL SVARBU BŪTI