Lithuanian - Mažasis liberalu vadovas

M

ažas

is lib

eral

ų va

dova

s Po

litin

ės p

artij

os ve

iklo

s gair

ės

Mažasis liberalų vadovasPolitinės partijos veiklos gairės

Gavus Europos Parlamento paramą

Das kleine liberale Buch

Leitfaden für politische Parteiarbeit

D

as k

lein

e lib

eral

e Bu

ch

Leitf

aden

für p

oliti

sche

Par

teia

rbei

t

Mit Unterstützung des Europäischen Parlaments

VADOVASMažasis liberalų vadovasPolitinės partijos veiklos gairės

Turinys

1 skyrius kodėl mums reikia stiprių liberalų partijų 7

2 skyrius ką bendro turi liberalų partijos 13

3 skyrius Politinių partijų vaidmuo 23

4 skyrius Partijų struktūros ir funkcijos 29

5 skyrius Narystės administravimas 47

6 skyrius renginių organizavimas 57

7 skyrius komunikacija 73

8 skyrius Dalyvavimas rinkimuose ir rinkimų kampanijų 87 organizavimas

9 skyrius Lėšų rinkimas 109

10 skyrius kaip veikti (vietiniame) parlamente (vyriausybėje), būnant 115 koalicijoje arba opozicijoje

PrieDas: eLDr partijos vaidmuo ir svarba 129

Liberalų organizacijos ir „idėjų kalvės“ visame pasaulyje 132

4 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas

autorių teisės priklauso 2011 eLDr Party, aisbl

Visos teisės saugomos

autoriai: annemie Neyts-uyttebroeck, eLDr partijos pirmininkė 2005–2011 m.; Philipp Hansen, eLDr partijos politinio skyriaus vadovas.

Šią publikaciją ar jos dalį dauginti, išsaugoti, perduoti ar skelbti bet kokioje informacijos paieškos sistemoje bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (elektroninėmis, mechaninėmis, darant fotokopijas, įrašant ar kaip nors kitaip) be išankstinio leidėjo sutikimo draudžiama. Dėl leidėjo sutikimo kreiptis [email protected]

Tekste pareigų, turimo teisinio statuso, rangų ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais. Moterims apibūdinti pagal pareigas, tei-sinį statusą, rangą ir pan. vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai.

Dizainas: Trinome.be

Politika grindžiama solidžiomis organizacijomis, siekiant plėtoti, perduoti ir įgyven-dinti liberaliąją politiką. Tad sėkmė labiausiai priklauso nuo vidinių partijos struktūrų, gebėjimo įtraukti esamus narius bei pritraukti naujų ir mokėjimo tinkamai skleisti savo idėjas.

Partijų politika turi būti vis profesionalesnė, bet tuo pat metu vis sunkiau pritraukti savanorių, kurie suformuotų politinės partijos ar pelno nesiekiančios organizacijos branduolį.

siekdama padėti naujų partijų lyderiams ir pateikti praktinių patarimų bei pasiūlymų patyrusiems partijų nariams, eLDr partija parengė politinės partijos veiklos vadovą.

Jame rasite praktinių idėjų ir patarimų, kaip sukurti patikimą vietinį partijos padalinį, kaip organizuoti renginius ar kaip elgtis su spauda.

Šis vadovas gali keistis priklausomai nuo jūsų atsiliepimų. Praneškite mums apie trūkumus, pasiūlykite papildomų temų, kuriomis norėtumėte pasidalyti su kitais. kituose leidimuose mes į tai būtinai atsižvelgsime.

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas 5

Padėka

Šios knygos koncepcija ir turinys pagrįstas daugelio europos liberaliųjų par-tijų praktine patirtimi ir politine sėkme, jame daug informacijos apie daug pasiekusių liberaliųjų politikų, konsultantų, praktikų, dirbančių tokiose srityse kaip partijos kūrimas bei plėtra, politinių kampanijų organizavimas bei komunikacija, veiklą ir politinę patirtį.

Daugelis citatų autorių minimi išnašose, tačiau kai kuriems reikėtų padėkoti čia.

eLDr generalinė sekretorė Federica sabbati ir eLDr darbuotojai Didrik de schaetzen, Joakim Frantz, robert Plummer bei Daniel Tanahatoe labai daug padėjo, išsakydami savo pastabas ir vertinimus tiek apie atskiras šios knygos dalis, tiek apie visą knygą. Vertingų atsiliepimų rašant šį vadovą pateikė ir Vokietijos liberalų konsultantas Wulf Pabst.

Britų liberaldemokratė Penny Hopkins, šio vadovo redaktorė, mums suteikė neįkainojamos pagalbos padrikas idėjas ir teksto fragmentus sisteminant į vientisą vadovą, kurio originalo kalba – sklandi ir vaizdinga šiuolaikinė anglų kalba.

KODĖL MuMs rEiKiA sTiPriŲ LiBErALŲ PArTiJŲ

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Kodėl mums reikia stiprių liberalų partijų 7

1

Liberalizmas – tai ir požiūris į pasaulį, ir humanistiniai įsitikinimai, kuriais grindžiama politinė praktika. Dėl šių priežasčių liberalizmas traukia daug žmonių, kurie nebūtinai kasdien domisi politika. Tokie žmonės gali net nekęsti politikų ar bodėtis politikos kasdienybe. Būkime atviri – daugelis žmonių, kurie žiūri politinius debatus per televiziją ar gilinasi į priešrinki-mines kampanijas, gali daug kuo pasipiktinti. rietenos dėl smulkmenų, pašnekovų puolimas, perdėta savimeilė – toks reginys labiau atstumia nei traukia. Tad nieko nuostabaus, kad daugelis piliečių nori atsiriboti nuo to, ką jie mato ir girdi. Tačiau yra žmonių, kurie tikrai domisi idėjomis, nuošir-džiai nori ir siekia, kad pasaulis būtų geresnis. kokių galimybių turi žmonės, norintys pakeisti pasaulį?

Tokios idėjos vystomos akademinėse bendruomenėse bei vadinamosiose „idėjų kalvėse“ ir platinamos pasitelkiant žiniasklaidą – tiek tradicinę, pavyz-džiui, laikraščius, televiziją ir radiją, tiek šiuolaikinę, tokią kaip internetas ir įvairios internetinės priemonės. Tačiau idėjų vystymas ir sklaida – tik pir-moji, pati lengviausia, dalis. Daug sunkiau jas įgyvendinti praktiškai. Štai tada nebeįmanoma apsieiti be politikų.

Pavyzdžiui, nauja socialinės apsaugos vizija taps realybe tik tada, kai visi, pri-imantys politinius sprendimus, nuspręs pakeisti seną sistemą ir įvesti naują. Tai vyriausybių ir parlamentų – trumpai tariant, politikų – užduotis. O to pasiekti jie galės tik tokiu atveju, jei sudarys politinę daugumą.

Demokratinėse visuomenėse parlamentų nariai yra renkami, o vyriausybė dažniausiai formuojama iš išrinktų parlamentarų. Net tais atvejais, kai vyriausybė formuojama kitaip, ji gali pradėti darbą tik gavusi parlamento daugumos „palaiminimą“.

KODĖL MuMs rEiKiA sTiPriŲ LiBErALŲ PArTiJŲ

8 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Kodėl mums reikia stiprių liberalų partijų

Trumpai tariant, jei koks nors politinis judėjimas nori savo idėjas ir pažiūras paversti realybe, jam būtina dalyvauti rinkimuose. ir reikia surinkti pakan-kamą balsų skaičių, kad parlamente būtų įmanoma daryti įtaką politinių debatų rezultatams.

Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios liberalusis judėjimas turi burtis į politinius vienetus ir sėkmingai dalyvauti rinkimuose. reikia, kad būtų išren-kama pakankamai žmonių, ir ne vieną kartą, o nuolatos – tik taip įmanoma įsitvirtinti politinėje arenoje.

Pažvelgusi į europos politinę areną, matau, kad keliuose nacionaliniuose parlamentuose liberalų apskritai nėra. Pažvelgusi į europos Parlamento liberalų grupę, matau, kad liberaliosios pakraipos atstovų nėra net iš kelių valstybių narių. kalbant tiesiai, tai reiškia, kad keliose europos sąjungos valstybėse narėse liberaliosios partijos yra per silpnos, kad bent vienas jų atstovas būtų išrinktas į nacionalinį parlamentą ir (arba) į europos Parla-mentą. Vadinasi, liberalai neatstovauja šioms valstybėms europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje. Toks vaizdas mane liūdina, nes tai reiškia, kad liberalų balsai tose valstybėse lieka neišgirsti, liberalai beveik nedalyvauja politiniuose debatuose ir negali prisidėti prie savo visuomenės raidos.

ypač apmaudu kalbant apie valstybes, kuriose liberalams pastaraisiais metais gerai sekėsi, tačiau dabar jie kažkodėl išsikvėpė.

Tačiau liberalai yra optimistai ir daug kas gali pasikeisti į gerąją pusę.

iš savo ilgametės patirties galiu pasakyti, kad liberalų partijoms niekada nestigo nei idėjų, nei gabių kandidatų. Tačiau joms dažnai trūksta organi-zacinės jėgos ir struktūros. Net jei liberalai gana aktyviai dalyvauja skirstant valstybės lėšas ir valdant pagrindinius miestus, jų trūksta mažesniuose miestuose, nedidelėse savivaldybėse ir kaimuose. Pavyzdžiui, liberalai gali būti netolygiai pasiskirstę keliose šalies rinkiminėse apylinkėse, o tai reiškia viena iš dviejų: arba kai kuriose apygardose jie apskritai negalės dalyvauti

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Kodėl mums reikia stiprių liberalų partijų 9

rinkimuose (todėl bendras rezultatas bus prastesnis), arba jiems teks kurti struktūrą nuo pagrindų, užuot jau pradėjus rinkimų kampaniją.

Jokia partija neišliks stipri vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpį, jei neturės gana geros struktūros, kuri užtikrintų jos veiklos tęstinumą ir žmogiškuosius bei kitokius išteklius, leidžiančius partijai sėkmingai dalyvauti rinkimų kam-panijose ir susitelkti sudėtingu metu. Šis principas liberalams itin aktualus – kaip ir bet kokiai kitai partijai, siekiančiai valdyti savo šalį, miestą ar miestelį ir tokiu būdu praktiškai įgyvendinti savo idėjas.

Jau keturiasdešimt metų esu savo nacionalinio parlamento ir ilgametė europos Parlamento narė. Man taip pat pavyko laimėti rinkimus į gim-tojo miesto Tarybą, kurioje mano partijos ilgą laiką nebuvo, ir savo partiją paversti viena galingiausių flamandų partijų Briuselio regione. savaime suprantama, viso to nepasiekiau viena. iš pat pradžių supratau, kad partijai reikės stiprių ir aktyvių padalinių visose rinkiminėse mano regiono apygar-dose – juos su kolegomis bei draugais ir sukūrėme. Mano partija pateko į regioninį parlamentą nuo pat jo įkūrimo 1989 m., o nuo 1999 m. dalyvavo regioninės vyriausybės koalicijoje. Beje, jau pačios datos rodo, kad tvariai partijos struktūrai sukurti reikia laiko, o sėkmė ateina ne iškart.

Nuo 1985 iki 1989 m. aš buvau ir savo partijos vadovė. Per tuos ketverius metus man teko kovoti dviejuose parlamento rinkimuose, vieneriuose savivaldos rinkimuose ir rinkimuose į europos Parlamentą. kiekvienuose rinkimuose mums sekėsi vis geriau. Pasirengimas savivaldos rinkimams man leido įvertinti stipriąsias ir silpnąsias partijos struktūros puses. supratau, kad norint turėti daugiau galimybių laimėti vietos rinkimus, mums reikia gerai funkcionuojančios partijos struktūros kiekvienoje savivaldybėje. Taip pat supratau, kad mums reikėtų stengtis visur gauti vidutinį visoje šalyje laimėtų balsų procentą. kadangi bendras nacionalinis rezultatas – tai visose rinkiminėse apygardose gautų rezultatų – tiek geriausių, tiek blogiausių – suma, bendras jūsų rezultatas neišvengiamai pagerės, jeigu stengsitės visur

10 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Kodėl mums reikia stiprių liberalų partijų

pasiekti savo nacionalinio rezultato vidurkį. Tai vienas iš būdų nustatyti tam tikrą kiekybinį tikslą. kitas būdas – stengtis peržengti rinkiminį barjerą ir dar turėti tam tikrą rezervą. Tai reiškia, kad, esant 5% rinkiminiam barjerui, reikia stengtis gauti 7% ar 8% balsų. Vadinasi, iš šimto balsuojančiųjų 7 ar 8 žmonės turi tikrai balsuoti už jus.

Tai ir sunkiau, ir lengviau, nei atrodo iš pradžių. Tačiau turiu dar kartą pabrėžti, kad norint to pasiekti, reikia sukurti funkcionuojančią partijos struktūrą, nors ir nedidelę.

Žmonės dažniausiai niekada nebalsuoja už tuos, apie kuriuos niekada nėra girdėję. Žmonės nebalsuoja už partiją, apie kurią nieko nėra girdėję ir kuri „išdygsta“ likus kelioms savaitėms iki rinkimų, reikalaudama už ją balsuoti. siekti, kad partija būtų žinoma, kad būtų žinomi jos galimi kandidatai, skleisti savo idėjas – tai partijos struktūrų darbas. Šis darbas ne visada sma-gus ar įdomus, tačiau tai vienas svarbiausių dalykų siekiant rimtai vykdyti liberaliąją politinę veiklą.

Kadangi aistringai tikime liberalizmu ir norime, kad jis būtų sti-prus bei gyvuotų visoje Europoje, Europos liberalų demokratų ir reformų partija (European Liberal Democrat and Reform Party, ELDR) parengė šią knygelę.

Annemie Neyts-Uyttebroeck, ELDR partijos pirmininkė 2005–2011 m., 2011 m. spalis

KĄ BEnDrO Turi LiBErALŲ PArTiJOs

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Ką bendro turi liberalų partijos 13

Domėtis tarptautiniu liberalizmu pradėjau daugiau nei prieš keturiasde-šimt metų, studijų laikais, kai tapau WFLry („World Federation of Liberal and radical youth“ – Pasaulinės liberalaus ir radikalaus jaunimo federacijos) sekretore. WFLry buvo „Liberal international“ (Liberalų internacionalo) jaunimo organizacija. Ji ir toliau gyvuoja, tik šiandien jos sutrumpintas pa-vadinimas – iFLry, o raidė „i“ reiškia „international“ (tarptautinė federacija). Paradoksalu, tačiau šiandien ši jaunimo organizacija labiau pasaulinė nei buvo prieš keturiasdešimt metų.

Įsitraukusi į organizacijos veiklą, susipažinau su įvairiomis liberalizmo pakrai-pomis. Panaši liberalizmo srovių įvairovė egzistuoja tiek „Liberal internatio-nal“, tiek eLDr. Tai viena priežasčių, dėl kurių liberalizmas taip vilioja...

Vis dėlto dėl tokios liberalizmo pakraipų įvairovės kyla klausimas, ką reiškia būti tikru liberalu ir kokia iš tikrųjų yra liberalų partija. Juk tai ne vien tik pavadinimas, turi būti ir kai kas daugiau?

aš klausimą formuluočiau kitaip. ar visos liberaliosios partijos ir visi liberalai turi ką nors bendro? O jei taip, tai kas juos sieja?

atsakymas būtų – taip. kaip tik dėl to visi pasaulio ir europos liberalai gali dirbti kartu ir ieškoti bendrų atsakymų į daugelį sudėtingų nūdienos iššūkių.

knygų apie liberaliąją politiką prirašyta tiek, kad jos vargiai tilptų į keletą bibliotekų. Būtų galima pamanyti, kad šis klausimas kur kas sudėtingesnis, nei aš sakiau. Bet prašau kantriai mane išklausyti.

atsakymą į šį klausimą galima rasti vienoje įdomioje istorijoje, kurią papa-sakojo kambodžos opozicijos lyderis sam rainsy. kartą jis lankėsi Naujojoje Zelandijoje ir ten susitiko su savo tautiečiais, ir vienas jų pasakė: „Pone samai, kambodža tokia pat graži kaip ir Naujoji Zelandija, gali pasigirti nepaprasta, senovine kultūra, tačiau kambodžos žmonės labai neturtingi ir jiems teko

2

14 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Ką bendro turi liberalų partijos

daug kentėti. O Naujosios Zelandijos gyventojai turtingi, jiems negresia smurtas. Manau, taip yra dėl to, kad čia žmonės laisvi ir gali nevaržomi kurti savo gyvenimą. kambodžos žmonės neturi tiek laisvės, jie suvaržyti, todėl gyvena skurdžiai“. sam rainsy padarė išvadą: „Šis ūkininkas iš kambodžos puikiai suprato, kas yra liberalizmas: jis susijęs su laisve ir nevaržymu, su žmogiškuoju orumu ir galimybe siekti savo tikslų“.

iš tiesų tai patyriau ir aš pati. Ne sykį teko įsitikinti, kad viso pasaulio liberalai vadovaujasi būtent tokia nuostata – kad asmens laisvė ir nevaržymas yra stipriausias stimulas siekti plėtros bei laimės.

Tad kaip telkti visuomenę, kad tokios galimybės atsivertų kuo daugiau žmonių, o gal net visiems?

Būtent šito tikimasi iš liberalų partijų: kurti politiką, skatinančią kuo daugiau žmonių siekti geresnio gyvenimo tiek sau, tiek kitiems piliečiams.

Liberalų partijos gali turėti įvairių (ir labai skirtingų) požiūrių, kaip to pasiekti.

Timothy Garton ash viską formuluoja taip:

„kaip pasiekti kiek įmanoma aukštesnį ir kokybiškesnį individo laisvės lyg-menį, suderintą su kitų individų laisvėmis? ar vienokia ar kitokia politikos kryptis gali padėti arba trukdyti siekti šio tikslo? Tikri liberalai visada grįžta prie šio klausimo. Pagrindinis, jau daugiau nei šimtą metų liberalų tradicijai būdingas argumentas – kad reikia rasti vidurį tarp dešiniosios pakraipos į ekonomiką, laisvąją prekybą, rinkos skatinimą ir nereglamentavimą nukreipto mažai valstybei būdingo liberalizmo ir kairiosios pakraipos į socialinius klausimus, gerus santykius su valstybe orientuoto įgaliojančio, egalitarinio liberalizmo – iš esmės susijęs su klausimu, kokiomis priemonė-mis pasiekti galutinį tikslą, o ne su klausimu, ar to galutinio tikslo apskritai verta siekti.“ 1

1 Timothy Garton ash, Why we need the Liberals in British politics – and by their proper name, The Guardian, 2010 m. birželis, http://www.guardian.co.uk/commentisfree/2010/jun/30/liberals-british-politics-proper-name.


Nagrinėjant šių dviejų pagrindinių liberalizmo pakraipų aprašymus, neišven-giamai kyla klausimas, ar mūsų dienomis šie elementai nėra būdingi visoms pagrindinėms politikos kryptims, bent jau Vakaruose. išties taip ir yra. Tai skatina užduoti dar vieną klausimą. Jei esminiai liberalizmo elementai tapo visuotiniai ir dabar įvairiu mastu būdingi daugeliui pagrindinių politinių par-tijų, tai kuo partijos, kurios vadinasi liberaliosiomis, skiriasi nuo kitų? Galima užduoti net dar sudėtingesnį klausimą: jei liberalizmas tapo visuotinis, jei jis tapo šiuolaikinės politikos esme, o ne atskiru politiniu judėjimu, ar mums vis dar reikia liberalų partijų?

Turbūt nenustebsite, jei atsakysiu – taip, liberalų partijų mums vis dar reikia. Tačiau susiduriame su sudėtinga užduotimi – mūsų partijai reikia pakanka-mai išsiskirti iš kitų partijų, kad įtikintume žmones už mus balsuoti.

Visų pirma, liberalų partijos reikalingos tam, kad liberalizmas ir toliau gy-vuotų. „[kaip] istorinis idėjų judėjimas ir politinė bei socialinė praktika... [o ne kaip] apibendrintų ir abstrakčių pasiūlymų visuma“ 2, liberalizmas tebe-vaidina svarbų vaidmenį mūsų visuomenių plėtroje.Bėgant laikui, liberalizmas atspindėjo besikeičiančius interesus ir besikei-čiančias aplinkybes. Pačioje savo kaip politinio judėjimo pradžioje, XViii a., liberalizmas buvo doktrina kovojant su „pasenusiu režimu“. XiX a. libe-ralizmas jau atspindėjo „laissez-faire, laissez-passer“ („leiskite veikti, leiskite eiti“) kapitalizmo vertybes, nors ta idėja vėliau buvo piktnaudžiaujama. Liberalizmo priešininkai jį piešė kaip ideologiją, kuri pagrįsta stipriausiųjų iš-likimu konkurencinėje kovoje, nors liberalizmas iš tikrųjų kovojo su daugeliu vidinių kliūčių, trukdančių laisvam žmonių ir prekių judėjimui.

Liberalai ir liberalų partijos visada daug dėmesio skyrė ekonomikai, nes anksti suprato, kad be ekonominės gerovės neįmanoma užtikrinti tinkamo

2 anthony arblaster, ištraukos iš The Rise and Decline of Western Liberalism, Oxford: Basil Blackwell, 1984, p. 55–59; 66–91. http://www.mtholyoke.edu/acad/intrel/arblaster.htm


žmonių gyvenimo lygio. Pagrindinė iki šiol gyvuojanti liberalizmo mintis yra ta, kad žmonės turi pajėgti apsirūpinti patys ir mėgautis savo darbo vaisiais.

Tačiau liberalų nuomonės išsiskiria dėl to, koks turi būti valstybės ir vy-riausybės vaidmuo bei veiksmų mastas siekiant užtikrinti ką tik minėtus dalykus. Vadinamieji dešiniosios pakraipos liberalai dažniausiai laikosi po-žiūrio, kad valstybei ir vyriausybei nereikia vaidinti beveik jokio vaidmens, o vadinamieji socialliberalai mano, kad valstybės ir vyriausybės pareiga – nu-statyti tam tikras taisykles, kurios užtikrintų sąžiningą konkurencinę kovą ir pagalbą žmonėms, kurie patys negali savimi pasirūpinti. reikia pridurti, kad ir patys liberalai bei liberaliosios partijos gali keisti savo požiūrį keičiantis situacijai ir aplinkybėms.

Galiausiai pasitaiko ir taip, jog kadaise naujas, įdomus ir veiksmingas požiūris laikui bėgant virsta dogma ir dar ilgai kartojamas kaip mantra, nepaisant gerokai pasikeitusių aplinkybių.

Toks likimas ištiko Johno Maynardo keyneso idėją. Po Pirmojo pasaulinio karo jis teigė, kad valstybės biudžeto deficitą galima pateisinti, jei taip ska-tinamos investicijos ir net vartojimas, siekiant stimuliuoti ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir pan. Deja, ilgainiui politikai ir ekonomistai pradėjo manyti, kad valstybės biudžeto deficitas – leistinas dalykas nepriklausomai nuo to, ar pasiskolinti pinigai naudojami investicijoms finansuoti, ar tik kas-dienėms vyriausybės išlaidoms padengti. Panaši lemtis ištiko ir Friedricho augusto von Hayeko, Miltono Friedmano bei kitų veikėjų idėjas.

iš viso to galima pasimokyti dviejų dalykų: pirma, gerų idėjų nereikėtų pa-versti dogmomis, ir, antra, liberalai turėtų būti labai atsargūs, save siedami su viena ar kita ekonomine teorija.

ekonominės teorijos – tik būdai tikslams pasiekti, o ne patys tikslai.

Pagrindinis liberaliosios politinės praktikos tikslas visada turėtų būti siekis kiek galima daugiau žmonių suteikti galimybę gyventi taip, kaip jie patys


nusprendė, gerbiant ir kitų visuomenės narių pasirinkimo laisvę. Liberalams žmonės, jų orumas ir individualumas turi būti svarbiausi dalykai, svarbesni nei religija, verslas, ekonominiai interesai, tauta, valstybė ir t. t.

Nors laisvo pasirinkimo galimybė turėtų būti suteikta visiems visuomenės nariams, toks prioritetas neskatina nei anarchijos, nei kovos, kurioje gali išlikti tik stipriausieji.

Tai užtikrinti gali tik liberalai ir liberalų partijos. kitos ideologijos taip pat gali būti perėmusios liberalų požiūrį į ekonomiką, tačiau jos dažniausiai nepripažįsta individo ir jo pasirinkimo svarbos tiek, kiek liberalai (arba bent jau taip, kaip ji turėtų būti pripažįstama idealiame liberaliajame pasaulyje).

Liberalizmo oponentai dažnai kaltina liberalus savanaudiškumu bei nesis-kaitymu su silpnaisiais ir nepasiturinčiaisiais. Jiems tereikia paminėti liberta-rizmą – liberalizmo atšaką, kuri išties perša mintį, kad silpnieji ir neturtingieji turi kaltinti tik patys save ir kad valstybė ar vyriausybė neprivalo stengtis priversti kitus visuomenės narius solidarizuotis su silpnaisiais bei neturtin-gaisiais ir neprivalo uždrausti galimai žalingą elgesį.

Libertarizmas naudingas tuo, kad skatina kritiškai pažvelgti į situacijas, kurios mums atrodo savaime suprantamos arba tokios įprastos, kad dėl jų mums nebekyla jokių klausimų. Tačiau jis negali tapti pagrindu kuriant tvarią politiką – iš esmės dėl to, kad visiškai nepaiso fakto, jog vieni žmonės silpni, o kiti negailestingi.

išties žmonės nėra tobuli: jie klysta, daug ką daro neteisingai, kai kuriems galbūt trūksta drąsos, atsargumo ir pan. – žmogaus silpnybių ir trūkumų sąrašas gali būti begalinis. kiekvienas mūsų esame daugiau ar mažiau netobulas.

Štai kodėl mums tikrai reikia įstatymų ir taisyklių. Įstatymai ir taisyklės pri-valėtų užtikrinti, kad visi žmonės, tiek stiprūs, tiek silpni, turėtų galimybę


gyventi oriai ir laisvai. Toks turėtų būti įstatymų ir taisyklių vaidmuo – ir nieko daugiau.

Liberalų partijos visada turėtų atidžiai stebėti, ar įstatymai ir taisyklės ati-tinka šį tikslą, ir priešintis tokiems įstatymams ir taisyklėms, kurie tarnauja tik kokiems nors siauriems interesams ar tėra trumpalaikė užgaida.

Deja, liberalai taip elgiasi ne visada. kartais jie seka kokia nors nauja ten-dencija, trumpalaike mada: metasi į ekologiją, kai pasidaro madinga būti „žaliuoju“, priklausomai nuo visuomenės nuotaikų kaitos skelbiasi pritarią daugiakultūriškumui arba ima laikytis priešingo požiūrio. Liberalai net gali tapti euroskeptikais, jei viešoji nuomonė ima krypti tokia linkme. Trumpai tariant, jie nustoja būti lyderiais, nustoja rodyti kelią ir ima manyti, kad svar-biausia – taikytis prie visuomenės, o ne ją šviesti.

Tada kyla dar vienas klausimas – ar visuomenei reikia tokių chameleoniškų partijų, ypač turint omenyje, kad yra ir kitų partijų, kurios visuomenės nuo-taikas atspindi dar ryškiau?

Šiuo metu išgyvename labai sudėtingą ekonominę ir finansinę krizę. Libe-ralų partijoms ji suteikia galimybę išsiskirti originaliais ir į ateitį nukreiptais sprendimais bei siūlymais. Tačiau norint tai padaryti, reikia labai gerai įvertinti, ar tokie siūlymai ir sprendimai tikrai pasitarnautų piliečiams, ar tik išspręstų jų trumpalaikius rūpesčius, o gal dar blogiau – tarnautų kokios nors visuomenės dalies siauriems interesams.

Piliečiai ne be pagrindo labai pyksta ant bankų ir bankininkų, kurie smar-kiai rizikavo, siekdami didesnio pelno. Daugelis piliečių mano, kad griežtos sankcijos – teisingas dalykas. Tačiau jei bankai žlugtų, kas nutiktų tų pačių piliečių indėliams?

Daugelis piliečių nepaprastai piktinasi didžiuliu deficitu, išaugusiu dėl jų vyriausybės veiksmų, tačiau jie dar labiau siunta, vos tik vyriausybė užsi-


mena apie biudžeto išlaidų karpymą, mokesčių didinimą arba įvairių teisių ribojimą ar subsidijų mažinimą.

Didžiuma piliečių nenori, kad jų vyriausybė padėtų kitoms į dar didesnę bėdą pakliuvusioms šalims, tačiau nesusimąsto apie tai, kokių padarinių turėtų tų valstybių bankrotas.

Manau, dabar liberalams ir liberaliosioms partijoms pats laikas liautis ieš-kojus kaltųjų ir pradėti ieškoti veiksmingų ilgalaikių sprendimų. europos liberalams ir europos liberaliosioms partijoms laikas viešai pripažinti, kad nė viena europos valstybė su krize nesusidoros vien savo jėgomis. europos liberalams ir europos liberaliosioms partijoms laikas pripažinti, kad mes reikalingi vieni kitiems ir kad veikdami kartu esame kur kas stipresni, nei bandydami šias problemas spręsti kiekvienas atskirai.

esu įsitikinusi, kad liberalų ir liberaliųjų partijų pareiga – ieškoti tiesos ir sakyti tiesą. O tai galbūt visai kas kita, nei sakyti tai, ką, mūsų manymu, žmonės nori išgirsti.

Pagrindinis kriterijus ieškant sprendimų visada turėtų būti tai, ar tie sprendi-mai kuo daugiau žmonių suteiks galimybę gyventi geriau ir oriau.

reikia saugotis klaidų, nes balansuoti tarp skirtingų ir prieštaringų žmonių bei įvairių institucijų interesų labai subtilu ir sudėtinga. kaip jau minėjau, bankų ir jų klientų interesai gali labai skirtis – žinoma, trumpalaikiai inte-resai. Lygiai taip pat skiriasi ir įvairių amžiaus grupių, pavyzdžiui., jaunimo ir pensininkų arba dirbančių ir darbo ieškančių žmonių interesai. Pažvelgus globaliau, akivaizdu, kad turtingų valstybių interesai labai skiriasi nuo skur-džių valstybių interesų, ypač kalbant apie interesus, aktualius „čia ir dabar“.

Jei pritariate išsakytam požiūriui į liberalizmą, liberalų partijoms turėtų būti įmanoma atrasti į ateitį vedantį kelią.


Liberalų partijų pareiga – pradėti diskusijas su piliečiais ir paskatinti juos ieškoti tvarių sprendimų, kurie būtų naudingi kuo daugiau žmonių. Tiesos ieškojimas ir tiesos sakymas turi būti išeities taškas. Norint tai padaryti, dogmas būtina pamiršti.

reikia nuolat siekti, kad galimi sprendimai tarnautų bendrajam interesui ir būtų naudingi kuo daugiau žmonių. ar siūlomi sprendimai pagerins piliečių gyvenimą? ar jie užtikrins didesnę pasirinkimo laisvę? ar bus lengviau pa-siekti laisvės ir saugumo pusiausvyrą? ar siekti laimės galės daugelis žmonių, o ne saujelė?

Liberalų partijos, kurioms rūpi tik nedidelės grupės interesai, niekada ne-taps stiprios.

Jūsų teisė rinktis. Linkiu sėkmės.

Annemie Neyts-Uyttebroeck, ELDR partijos pirmininkė 2005–2011 m., 2011 m. spalis

POLiTiniŲ PArTiJŲ VAiDMuO

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Politinių partijų vaidmuo 23

Politinės partijos – tai žmonių grupės, pritariančios tam tikrai visuomenės idėjai, kurią jie nori įgyvendinti.

kaip jie to siekia? Jie buriasi į organizacijas, o savo idėjas paverčia politinėmis kampanijomis, norėdami laimėti rinkimus ir patekti į vyriausybę.

Daugeliui tai skamba ne itin patraukliai ir išties atbaido nuo narystės politi-nėje partijoje. Jie mano, kad politinės partijos – tai tiesiog neskaidrus verslas, nešvarus žaidimas, kuriuo politikai siekia vien savo asmeninių interesų.

Tačiau daugiapartinė sistema – neatsiejama gerai funkcionuojančios šiuolaikinės atstovaujamosios demokratijos dalis. Gerai funkcionuojančios partijos leidžia vyriausybėms ir teisės aktų leidėjams veiksmingai atstovauti platesniam visuomenės ratui. Partijos yra tarsi tiltas tarp visuomenės ir vyriausybės: viena vertus, visuomenės poreikius jos paverčia politinėmis idėjomis ir programomis, kita vertus, visuomenės vardu jos verčia vyriau-sybę atsiskaityti už savo veiksmus. Politinės partijos savo veiklą turi grįsti vertybėmis ir politine ideologija. Deja, kai kuriose valstybėse politinės partijos vis dar grindžiamos etnine priklausomybe, regionu, religija arba yra sutelktos apie vieną lyderį, šeimą ar gentį.

Bet kurioje demokratinėje sistemoje politinės partijos atlieka daug itin svar-bių funkcijų, kurių negalėtų atlikti jokia kita institucija. Besiformuojančiose ar santykinai jaunose demokratijose lengvai pažeidžiama politinių partijų sistema, iš esmės pagrįsta asmeniniais interesais ar egocentriškomis asme-nybėmis, gali pakirsti pasitikėjimą naująja politine sistema. O senas daugia-partines tradicijas turinčiose demokratinėse visuomenėse galime pastebėti, jog žmonės vis menkiau domisi politinių partijų nariais ir jų veikla. Tai irgi mažina pasitikėjimą sistema ir padeda populistams bei kraštutinių pažiūrų partijoms laimėti rinkėjų balsus.

3

24 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Politinių partijų vaidmuo

Politiniame procese politinės partijos vaidina du esminius vaidmenis: jos dalyvauja vyriausybės darbe arba būna opozicijoje. atstovaujamosios val-džios sistemose, įskaitant miestų savivaldybių tarybas, vykdomoji valdžia dirba pagal daugumos sprendimus parlamente arba miesto Taryboje, o vykdomąją valdžią kontroliuoja opozicija.Politinės partijos, be abejo, turi trūkumų, tačiau šiuolaikinėje Vakarų euro-pai būdingoje demokratijoje jų pakeisti negalėtų jokia kita institucija. kai kuriose valstybėse politikai įsteigia „judėjimus“, kurie tikslingai skiriasi nuo partijų tuo, kad vieningai atstovauja visai visuomenei, o ne kuriam nors visuomenės segmentui. Tokie „judėjimai“, įkurti siekiant valdžios, yra ne kas kita kaip užmaskuotos partijos.siekiant išvengti nesusipratimų, reikia aiškiai pasakyti, kad pilietinės visuo-menės organizacijos negali pakeisti politinių partijų. „Visuomeninės asocia-cijos negali atlikti politinių partijų vaidmens, nebent jos taptų partijomis“. 3 NVO (nevyriausybinės organizacijos) nedalyvauja rinkimuose ir nėra atskai-

3 Matthias Catón, Effective Party Assistance – Stronger Parties for Better Democracy, international iDea, Policy Paper, 2007 m. lapkritis, p. 5

POLITINĖS PARTIJOS PAGRINDINĖS FUNKCIJOS:

• plėtoti politiką ir programas, kad būtų politinių alternatyvų;

• dalyvauti rinkimuose, juos laimėti ir patekti į vyriausybės institucijas, siekiant įgyvendinti savo politiką;

• kontroliuoti vyriausybę ir atlikti tarpininko tarp vyriausybės ir rinkėjų vaidmenį;

• suburti įvairius žmones ir grupes, kurių vertybės bei idėjos yra panašios;

• nustatyti visuomenės poreikius ir sugrupuoti juos į politikos pasirinktis;

• pritraukti, atrinkti ir mokyti žmones dirbti įstatymų leidžiamosiose ir vykdomosiose institucijose (ir kitose politinėse institucijose).

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Politinių partijų vaidmuo 25

tingos savo elektoratui; iš jų nereikalaujama nei suformuoti vyriausybę, nei nustatyti bendrąsias valstybės politikos gaires.Partijų gebėjimą veiksmingai atlikti minėtas funkcijas kontroliuoja regla-mentavimo aplinka – ir išoriniai įstatymai, reguliuojantys partijų konku-renciją kiekvienoje šalyje, ir vidinės pačių partijų taisyklės. kaip partijoms sekasi vykdyti savo veiklą – nepaprastai svarbus klausimas, ypač valstybėse, kuriose partijos pritraukia vis mažiau naujų narių, nepasižymi stipria vidine organizacija ir neturi visuomenės pasitikėjimo.kai kurie žmonės į politines partijas žiūri neigiamai. kartais politinė kova laikoma destabilizuojančia. Tiek naujose demokratijose (kur siekiama taikos ir stabilumo), tiek valstybėse su ilgametėmis demokratinėmis tradicijomis (kur siekiama harmonijos), politinių partijų konkurencija dažnai laikoma grėsme stabilumui. Tačiau partijų politinė konkurencija jokiu būdu nėra bloga savaime. anot Friedricho augusto von Hayeko, konkurencija – tarsi „atradimo procedūra“, veikianti ne tik rinkoje, bet ir tarp politinių partijų. Tai skatina partijas tapti atskaitingesnes rinkėjams, plėtoti naujas idėjas ir stengtis pritraukti naujas elektorato grupes.kiti mano, kad politika ir politinių partijų veikla iš esmės arba galbūt susijusi su korupcija. Tačiau politika tarnauja visuomenei: ji gerina žmonių gyvenimą ir plėtoja visuomenę. kaip ir visi kiti, politinių partijų atstovai tėra žmonės, kurie gali klysti ir turėti silpnybių. kuo skaidresnė ir atskaitingesnė politinės partijos veikla, tuo lengviau joms atsakyti į žmonių kritiką.„Norėdamos kovoti su tuo [neigiamu požiūriu], politinės partijos turėtų rasti būdą, kaip konkuruoti politiniu požiūriu priimtinose ribose, kurios nekeltų grėsmės politiniam valstybės stabilumui arba piliečių pasitikėjimui pačia sistema.“4 kaip byloja šis garsus ernsto Wolfgango Böckenförde’o 4 Political Party Capacity Building Programme – Manual, Windhoek, Namibia 2004, p. 5 (toliau

cituojama kaip: NDi, Party Capacity Building Manual). Šį visoms Namibijos politinėms partijoms skirtą leidinį parengė National Democratic institute for international affairs (NDi), leidinio rengimą rėmė united states agency for international Development (usaiD).

26 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Politinių partijų vaidmuo

teiginys, daugiapartine demokratine sistema pagrįsta valstybė privalo turėti jos funkcionavimą iš anksto reglamentuojančias sąlygas, kurių pati valstybė užtikrinti negali. 5

Tai reiškia, kad daugiapartinė demokratija ir pačios partijos turi nusistatyti savo politines ribas ir pasiekti tokį savitarpio supratimą, kad tam tikras prie-laidas galėtų priimti nesvarstydamos. „Opozicinės partijos turėtų pripažinti valdančiųjų partijų teisę valdyti, o valdančiosios – opozicinių partijų teisę kritikuoti. Be to, visos – tiek valdžioje, tiek opozicijoje esančios – politinės partijos privalo atstovauti už jas balsavusių rinkėjų interesams.“ 6 Laimėjusieji rinkimus privalo išlikti kuklūs ir suprasti, kad kituose rinkimuose nebūtinai laimės. Laikotarpis po rinkimų – tai visuomet laikotarpis prieš rinkimus. Lygiai taip pat pralaimėjusiesiems reikėtų suprasti, kad jie turės dar vieną galimybę (kitame valdžios lygmenyje arba vėliau) ir kad tada rezultatas gali būti visai kitoks.

5 Buvęs Vokietijos konstitucinio teismo teisėjas ernstas Wolfgangas Böckenförde’as sakė, kad demokratinė valstybė negali iš anksto užtikrinti visų savo valdymo sąlygų, reikalingų jai funkcionuoti, t. y. demokratinio požiūrio ir piliečių etoso. „Der freiheitliche, säkularisierte Staat lebt von Voraussetzungen, die er selbst nicht garantieren kann. Das ist das große Wagnis, das er, um der Freiheit willen, eingegangen ist. Als freiheitlicher Staat kann er einerseits nur bestehen, wenn sich die Freiheit (...), von innen her, aus der moralischen Substanz des einzelnen und der Homogenität der Gesellschaft, reguliert. Anderseits kann er diese inneren Regulierungskräfte nicht von sich aus, das heißt, mit den Mitteln des Rechtszwanges und autoritativen Gebots zu garantieren versuchen, ohne seine Freiheitlichkeit aufzugeben (...).“ ernst-Wolfgang Böckenförde, Staat, Gesellschaft, Freiheit, 1976, p. 60.

6 NDi, Party Capacity Building Manual, p. 5.

PArTiJŲ sTruKTŪrOs ir FunKCiJOs

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Partijų struktūros ir funkcijos 29

4

remiantis prielaida, kad politinė partija vienija tokias pat idėjas turinčių žmonių grupes ir siekia tas idėjas įgyvendinti teisės aktais ir taip daryti įtaką visuomenei, peršasi išvada, kad norint pasiekti savo tikslus, savo veiklą bū-tina organizuoti.

Šiame skyriuje pateiksime kelias pagrindines struktūras, užtikrinančias sėk-mingą partijos funkcionavimą, ir pasiūlysime tam tikrų esminių funkcijų bei taisyklių, kurių turėtumėte laikytis steigdami savo partiją arba vietinį partijos padalinį. koordinavimas ir gera organizacinė struktūra – raktas į politinę sėkmę!

Politinių partijų struktūros įvairiose valstybėse – tiek pačioje europoje, tiek už jos ribų – būna skirtingos. Teisinė sistema, pavyzdžiui, partijų įstatymai arba kiti politinių partijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įvairiose vals-tybėse gali smarkiai skirtis. Todėl šiame vadove neįmanoma pateikti tokio struktūros modelio, kuris tiktų visoms partijoms.

Vis dėlto galima įvardyti keturis politinių partijų tipus: 7 1. „Puristinės partijos: joms svarbiausia politinė ir (arba) religinė ideologija,

o valdžios siekiui teikiama ne tiek daug reikšmės. Šios partijos sunkiai leidžiasi (arba visai nesileidžia) į kompromisus. Jos turi ištikimus narius ir nuoseklią ideologiją.

2. Vieno klausimo partijos: jos įsteigtos vienam konkrečiam tikslui pasiekti arba griežtai apibrėžtai tikslinei grupei tarnauti (tai gali būti, pavyzdžiui, kokia nors etninė grupė, moterys, aplinka, gyvūnų teisės, pagyvenę žmo-nės ir kt.). kai šios partijos pradeda rinkiminę kovą, joms staiga prireikia išsamesnės ideologijos.

7 arjen Berkvens, Becoming a better politician, political skills manual, alfred Mozer stichting, amsterdamas 2009, p. 60–61.

30 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Partijų struktūros ir funkcijos

3. Tradicinės partijos: jos savo veiklą grindžia nuoseklia politine ideologija ir palaipsniui siekia įgyti kuo daugiau valdžios. Tai dažniausiai daroma mažais etapais, partijos įtaka auga lėtai, tačiau nuolatos ir stabiliai.

4. Galios partijos: jų paskirtis – remti jų įkūrėjus. Tokios partijos dažnai steigiamos tada, kai koks nors ryškus lyderis nori patekti į valdžią. Toks partijų tipas dažnas tose valstybėse, kurios turi prezidentinę valdymo sistemą ir labai retos valstybėse su parlamentine valdymo sistema.“

sėkmingiausiai veikiančios liberalų partijos dažniausiai seka tradicinių partijų modeliu. Jei rimtai ketinate vadovautis 3 skyriaus pradžioje išsakyta prielaida, t. y. norite dalyvauti rinkimuose ir formuoti vyriausybę (bet kuriuo lygmeniu), kad galėtumėte prisidėti prie valstybės bei visuomenės plėtros, geriausia būtų įkurti tradicinę partiją.

Tvarus partijos struktūros formavimas – esminis dalykas, siekiant įkurti tvirtą ir ilgaamžę partiją, atlaikyti krizes ir žmonėms pasiūlyti patikimų po-litikos alternatyvų. Bendras politinės partijos tikslas – pergalė rinkimuose, tad galima sakyti, jog politinė sėkmė – tai iškovoti kuo daugiau vietų parla-mente (bet kuriuo lygmeniu) ir įgyti vykdomąją valdžią.

Be nuosekliai ir įtikinamai plėtojamos ideologijos, iškovoti pergalę rinki-muose leidžia tik visais administraciniais lygmenimis tinkamai išnaudojami partijos ištekliai. Jie apima tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius, įskaitant įgūdžius ir personalą, kuris juos administruoja. Partijai tuos išteklius reikia aiškiai nusistatyti, efektyviai juos naudoti ir laikui bėgant plėsti. Didelė partijos politikos dalis susijusi su tinkama vidine organizacine struktūra ir valdymu. Labai svarbu, kad kiekvienas partijos narys žinotų, koks jo

TAIP, VIENĄ DIDELĘ POLITINĘ PERGALĘ ĮMANOMA IŠKOVOTI IR BE PATIKIMOS PARTIJOS ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS , BET ANTROS TOKIOS PERGALĖS VEIKIAUSIAI NEBUS.


vaidmuo, į ką galima kreiptis, kas ir ką daro. Net ir „partija su geromis idėjo-mis, atsidavusiais lyderiais ir daug narių gali nesugebėti pasiekti savo tikslų. Politinės partijos per dažnai klysta, visus savo išteklius ir energiją skirdamos trumpalaikėms rinkimų kampanijoms, užuot kūrusios ir puoselėjusios tvirtą demokratinę organizacinę struktūrą.“ 8 Naujos politinės partijos dažnai pernelyg karštai trokšta per trumpą laiką pasiekti pernelyg daug ir mano, kad į vidinę partijos struktūrą galima ne-kreipti dėmesio. O jau seniau įkurtos partijos struktūrą dažnai priima kaip savaiminį dalyką ir net nesusimąsto, kad ją būtina peržiūrėti, priderinti prie naujų tendencijų bei prioritetų. Peržiūrint partijos veiklos organizavimą ar net kuriant naują partiją, pirmiausia reikėtų išanalizuoti, kas sekėsi gerai, ką reikėtų patobulinti, kaip plėtoti organizacinę struktūrą, atitinkančią tikslinės grupės interesus, jūsų nubrėžtą partijos strategiją ir turimus išteklius.

8 NDi, Party Capacity Building Manual, p. 9.

NORINT ĮKURTI PARTIJĄ, BŪSTINĖ NEBŪTINA!

Turėti partijos būstinę gali būti patogu, atrodys profesionaliau, tačiau daugelis rimtų politinių partijų buvo sukurtos nuo nulio ir su minimaliais finansiniais ištekliais.

Jei norite sukurti naują partiją, o jūsų motininė partija, veikianti regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu, negali finansiškai paremti jūsų vietinio skyriaus sukūrimo, pradėkite viską pats ir visus reikalus tvarkykite iš savo namų.

Minėtam darbui nuveikti jums tereikės kompiuterio ir poros tuščių knygų lentynų.

Partijos valdybos susirinkimai gali vykti valdybos narių namuose, o vieno kurio nors nario namuose gali būti užtektinai vietos visuotiniam partijos suvažiavimui (Generalinei asamblėjai) surengti, jei neišgalite nuomotis patalpų.


Tai nereiškia, kad pirma turite užbaigti organizacinius dalykus ir tik tada galite dalyvauti rinkimų kampanijoje. Partijos kūrimas – tai nuolatinis ir visuomet pats svarbiausias dalykas, jei norite, kad partiją lydėtų ilgalaikė sėkmė. Dalyvauti rinkimuose galite tada, kai pajusite, kad esate tam pasi-rengę. Tačiau blaiviai įvertinkite savo galimybes ir pamąstykite, kokiuose rinkimuose turėtumėte dalyvauti. Laimėję vietos rinkimus ir gavę keletą vietų vietos savivaldybėje, atrodysite daug patikimiau nei tokiu atveju, jei vaizduosite, kad esate pasirengę šalies parlamento rinkimams, ir vėliau pa-tirsite skaudų pralaimėjimą.

kaip to pasiekti? 8 skyriuje rasite neblogų idėjų šiuo klausimu.

Šioje schemoje iliustruojami svarbiausi organizacinės struktūros elementai.9 Dauguma sėkmingiausiai veikiančių partijų sukonstruotos „iš apačios į viršų“, jos nariai sudaro stiprų pagrindą ir vaidina svarbų vaidmenį partijos sprendimų priėmimo procese. Nariai suformuoja vietinius padalinius, veikiančius visos šalies miestuose ir gyvenvietėse. Priklausomai nuo kie-kvienos valstybės administracinių struktūrų partijos organizacija gali būti piramidinė. Vietiniai skyriai sujungiami į regionų ar provincijų vienetus ir sudaro nacionalinę partijos organizacinę struktūrą. rinkimuose ir valsty-bės administravime partijos dalyvauja visais – vietiniu, regioniniu, (galbūt) abiejų nacionalinio parlamento rūmų ir europos Parlamento – lygmenimis. Federalinėse valstybėse partijos yra kur kas labiau decentralizuotos, todėl jų vietiniai (ir aukštesnieji) padaliniai turi daugiau autonomijos. Jie sprendžia dėl kandidatų kėlimo, patys kuria savo rinkimų programas, priima sprendimus dėl koalicijų sudarymo po rinkimų. Tačiau visais lygmenimis aukščiausias partijos valdymo organas yra partijos suvažiavimas (Generalinė asamblėja). Vietiniai padalinai renka arba skiria delegatus į aukštesnio lygmens suvažia-vimą. kuo partijos skyrius didesnis, tuo daugiau jis turi delegatų, t. y. balsų. suvažiavimo delegatai išrenka kandidatų į Tarybą arba rinkiminių apygardų 9 Tekstas adaptuotas iš: Netherlands institute for Multiparty Democracy (iMD), A framework

for democratic building , Haga 2004, p. 11–13.

STIPRI ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Politinių tikslų galima pasiekti tik veiksmingai visais lygmenimis naudojant organizacinius išteklius.

Jūsų žmogiškieji ir finansiniai ištekliai turi būti tinkamai valdomi ir naudojami.

Gerai apgalvotas ilgalaikis strateginis planas, partijos programa ir administracinės procedūros, pavyzdžiui, reguliarūs oficialieji susirinkimai ir finansiniai auditai – stiprios organizacinės struktūros rodikliai.

DEMOKRATINIAI PARTIJOS PRINCIPAI

Neįmanoma dalyvauti demokratinėje politikoje, nepuoselėjant demokratijos savo partijoje. Vidinė partijos demokratija reiškia, kad politinė partija turi nešališkas taisykles ir procedūras, kurios padeda išvengti savavališkos vidaus rinkimų kontrolės ir atskirų lyderių arba klikų veikimo partijoje. Tokios taisyklės turi būti įgyvendinamos praktiškai.

Norint išlaikyti narystę tokią, kokia ji apibrėžiama šiame leidinyje, būtina kontrolė ir galių pusiausvyra. Demokratinėje partijoje kontrolę vykdyti turėtų patys nariai. Visos partijos organai ir funkcionieriai vadovaujasi atitinkamais procesais ir atsiskaito eiliniams nariams bei atitinkamiems teisėtiems organams, kuriuos nustato partijos statutas.

Demokratinėms vertybėms ir praktikoms tenka itin svarbus vaidmuo demokratinėje institucionalizacijoje ir stiprios partijos plėtroje. Nėra jokios prasmės dalyvauti demokratinėje politikoje ir tuo pat metu nesivadovauti demokratiniais principais savo pačių partijoje.

PARTIJOS VIENYBĖ

Kad politinės partijos būtų veiksmingos, jų nariai turi vadovautis bendra vizija ir laikytis partijos taisyklių. Politinė partija turi būti darni, bet tai nereiškia, kad joje negali vykti intensyvių diskusijų. Reikia skatinti konstruktyvias diskusijas: jos padeda tobulinti bei plėtoti partijos programą ir skatina narių motyvaciją. Tačiau partija turėtų siekti, kad tarp nuoseklios ideologijos bei darnios organizacinės struktūros poreikio ir naujų idėjų bei inovacijų poreikio nusistovėtų pusiausvyra. Reikia vengti frakcinio susiskaldymo ir ryškios ideologinės fragmentacijos, nes ilgainiui tai sukelia visuomenės nepasitikėjimą, dėl kurio prarandami balsai.

PARTIJOS IDENTITETAS

Politinė partija pati turi gerai žinoti, už ką ji kovoja. Mažai tikėtina, kad neaiškios idėjos, prieštaringi principai ir miglotos programos sukurs lengvai atpažįstamą partijos įvaizdį ir pritrauks galimus rinkėjus. Partija turi vadovautis tam tikrais daugiau ar mažiau nuosekliais socialiniais, ekonominiais bei politiniais principais, aiškiai apibrėžtais partijos programoje. Kitaip tariant, partija privalo turėti tam tikrą ideologinį identitetą.

Kad partijos nariai visuomet aktyviai dirbtų partijoje, jų motyvacija turi būti grindžiama ne tiek finansiniais išskaičiavimais, kiek idealizmu, doktrina ir ideologija.

DALYVAVIMAS RINKIMŲ KAMPANIJOSE

Rinkėjai nebalsuoja už partijas patys savaime.

Dalyvaudama rinkimų kampanijoje, partija gali lengviausiai sutelkti ir panaudoti visus turimus organizacinius išteklius (žmogiškuosius ir materialiuosius, finansinius, ideologinius, susijusius su įvaizdžiu), kad kuo įtikinamiau pasirodytų ir kuo efektyviau kovotų su savo politiniais priešininkais esamame politiniame kontekste.

Institucionalizacija


kandidatų į parlamento rinkimus sąrašus. Jie taip pat renka įvairias valdybas (dažniausiai kas dveji metai) ir balsuoja dėl rinkimų programų. kai partija laimi vietą vyriausybėje, daugelis partijų rengia neeilinius suvažiavimus, kuriuose balsuoja už naują vyriausybės politikos programą.

Oficialieji susirinkimaiPartijos susirinkimai visų pirma skirti jūsų partijos nariams. Pagrindinis susi-rinkimas, dar vadinamas partijos suvažiavimu (arba Generaline asamblėja), kartą per metus vyksta visais partijos lygmenimis.

Pagrindinė Generalinės asamblėjos paskirtis – suteikti galimybę jūsų par-tijos nariams ir į bet kokias valstybės tarybas ar asamblėjas išrinktiems jūsų pareigūnams reguliariai ir struktūrizuotai keistis nuomonėmis. kas vyksta šalyje? kodėl reikia kokio nors teisės akto siūlymo ir kokie bus padariniai visuomenei bei miestui? Nuolat keisdamasi informacija ir nuomonėmis, jūsų partija nenutolsta nuo kasdienių problemų, ir tik šitaip partijos nariai gebės rasti geresnių argumentų nei jūsų politiniai oponentai.

Generalinė asamblėja yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas jūsų partijoje ir (arba) vietiniame skyriuje. Ji sprendžia įvairius klausimus – tiek politinius, tiek organizacinius, susijusius su jūsų partija ir (arba) vietiniu pa-daliniu. asamblėja paleidžia ir renka Tarybą. asamblėjos nariai renka dele-gatus į aukštesnio partijos lygmens posėdžius, taip pat atrenka rinkimuose dalyvausiančius kandidatus. Generalinė asamblėja priima sprendimus pagrindiniais politikos klausimais, o jos sprendimus valdyba privalo įgyven-dinti per kitus metus.

Generalinei asamblėjai dažniausiai pirmininkauja vietinis pirmininkas, tačiau asamblėjos dalyviai taip pat gali nuspręsti išsirinkti savo pirmininką. kitas

REIKĖTŲ PLĖTOTI PARTIJOS PADALINIUS KIEKVIENOJE (PARLA-MENTO) RINKIMŲ APYGARDOJE IR – DAR GERIAU – KIEKVIENOJE SAVIVALDYBĖJE, MIESTE IR (ARBA) MIESTELYJE.


Pateikiame partijos struktūros pavyzdį federalinėje valstybėje:

PARTIJOS BIURAS

VYKDOMASIS KOMITETAS

RENKA

DELEGATAI DELEGATAI DELEGATAI

GENERALINĖ ASAMBLĖJA• Priima rezoliucijas vietiniais

klausimais

VIETINIS PADALINYS• Į jį kreipiamasi pirmiausia

REGIONINIS SUVAŽIAVIMAS• Priima rezoliucijas

regioniniais klausimais ir išrenka kandidatą

REGIONINIS PADALINYS• Sudarytas iš kelių vietinių

padalinių apskrities (rajono) lygmeniu

NACIONALINIS SUVAŽIAVIMAS• Priima visą partiją

įpareigojančias rezoliucijas

NACIONALINIS PADALINYS• Sudarytas iš kelių regioninių

padalinių


išrinktas asmuo rašo posėdžio protokolą. apie balsavimo rezultatus ar per posėdį priimtus politinius sprendimus informuojami visi nariai.

Visi vietinio skyriaus nariai turi teisę pasisakyti ir balsuoti vietinio skyriaus asamblėjoje. Jie taip pat gali pateikti rezoliucijų projektus.

Vietinės partijos valdyba

Vietinio partijos padalinio valdyba (arba Vykdomasis komitetas) sprendžia kasdienius padalinio reikalus. Vietinio partijos padalinio sąvoka neatsiejama nuo administracinės valstybės struktūros. Todėl įvairūs partijos padaliniai gali atstovauti kaimui, miesteliui, miestui ir, savaime suprantama, gali turėti labai skirtingą narių skaičių. Valdybą turi sudaryti mažiausiai pirmininkas, iždininkas ir sekretorius. Priklausomai nuo teisinių reikalavimų ir paties padalinio prioritetų, valdyboje gali būti ir kitokias pareigas einančių narių: rinkimų kampanijos vadovas, narių registro tvarkytojas arba atstovas spau-dai. stenkitės išrinktuose valdymo organuose užtikrinti lyčių pusiausvyrą, kad būtumėte patrauklūs abiejų lyčių rinkėjams.

Gera valdyba įkvepia partijos padalinio narius ir skatina juos veikti. Partijos susirinkimai gerai lankomi, narių skaičius auga, nariams patinka įsitraukti į partijos veiklą ir politikos plėtrą.

Gera valdyba taip pat sprendžia sudėtingas situacijas iškilus išorės ar vidaus konfliktams. idealiu atveju valdyba sugeba numatyti galimas problemas ir imasi priemonių jų išvengti.

Nepamirškite Generalinei asamblėjai taikyti vidaus tvarkos taisyklių. O jei steigiate naują partiją – nepamirškite sudaryti steigimo dokumento ir priimti jį per pirmąją Generalinę asamblėją. Jei kuriate naują vietinį skyrių, paprašykite savo regioninio arba nacionalinio partijos padalinio dokumentų pavyzdžių.

Taip pat nepamirškite oficialiai nustatyti terminus nariams pakviesti ir rezoliucijų projektams pateikti.


NEPAMIRŠKITE PROTOKOLUOTI SUSIRINKIMŲ!

Šį darbą gali atlikti sekretorius arba asmuo, specialiai paskiriamas per kiekvieną valdybos posėdį ar Generalinės asamblėjos posėdį.

Galbūt norėsite sužinoti, kokiu būdu prieš dvejus metus pavyko suorganizuoti tą puikų renginį. Deja, asmuo, kuris buvo atsakingas už tą renginį, paliko jūsų skyrių arba jūs nebegalite su juo susisiekti. „Ech, galėjau bent užsirašyti, kaip mes organizavome šį renginį…“

Nepaprastai svarbu pasižymėti visus rezultatus ir sprendimus, kurie buvo priimti valdybos arba Generalinės asamblėjos posėdžiuose (šiaip ar taip, jums galbūt teks fiksuoti rinkimų rezultatus). Taip pat reikia raštu įvertinti renginio organizavimą, kad galėtumėte stebėti jo eigą.

Bet svarbiausia – valdyba kuria politinę viziją ir skatina padalinį laimėti dau-giau vietų valdžios institucijose bei siekti tolesnės politinės sėkmės.

KAIP RENGTI PADALINIO VALDYBOS POSĖDĮ

Nurodykite valdybos nariams parengti ataskaitą apie tai, kas buvo atlikta po paskutinio posėdžio.Iždininkas turėtų pateikti naujausią finansinę ataskaitą.Jei ketinate sudaryti metinį renginių ir veiklos planą, reikėtų numatyti jo įgyvendinimo etapus, taip pat nustatyti būsimojo laikotarpio tikslus ir uždavinius.Pakvieskite kitus išrinktus partijos narius (jei tokių yra) pasidalyti informacija apie miesto tarybų ar kitų parlamento organų, kuriuose dirba jūsų partijos atstovų, veiklą.Priimkite naujus narius vadovaudamiesi savo partijos taisyklėmis.Dalykitės partijos informacija ir ją skleiskite tiek regioniniu, tiek nacionaliniu mastu.Per valdybos posėdį pirmenybė dažnai būna teikiama partijos reikalams ir administraciniams klausimams, bet nepamirškite aptarti ir politikos klausimų.Sąžiningai įvertinkite savo politines sėkmes ir nesėkmes.


Jus ką tik išrinko! Ką toliau turi daryti vietinio padalinio pirmininkas?

idealus pirmininkas – tai vyriausiojo stratego ir praktiško žmogaus derinys. Jūs – pirmasis asmuo, į kurį kreipiasi kandidatai į narius, suinteresuoti rėmė-jai ir jau esami nariai. Jūs palaikote ryšius su kitų lygmenų partijos organais ir koordinuojate partijos veiklą vietos mastu.

Pirmiausia ir svarbiausia – jūs norite, kad prie liberaliosios politikos plėtros prisidėtų kuo daugiau partijos narių. Vadinasi, turite užtikrinti, kad nariai būtų aktyvūs bei motyvuoti, ir gebėti savo gretas papildyti naujais žmo-nėmis. eiliniams aktyvistams praneškite apie įvairiais partijos lygmenimis priimtus sprendimus, taip pat apie savo vietinės reikšmės sprendimus bei veiksmus. Tuo pat metu aukštesnes partijos struktūras informuokite apie savo padalinio veiksmus. kuo glaudesnės jūsų ekonominės ir socialinės sąsajos su jūsų savivaldybės ar regiono struktūromis, tuo lengviau žinosite, kaip kalbėti ir įkvėpti kitus žmones prisidėti prie jūsų veiklos.

Palaikykite glaudų ryšį su savo skyriaus nariais, žinokite, kuo jie domisi ir ką sugeba. kuo geriau juos pažinsite, tuo veiksmingiau galėsite planuoti renginius ir temines darbo grupes: įtraukdami narius asmeniškai, galėsite pasinaudoti jų specializacija bei turimais ryšiais.

Čia pateikiama schema galbūt neišsami, tam tikri elementai joje kartojasi, tačiau ji gerai perteikia idėją ir veiklos bei svarbiausių uždavinių apžvalgą. išsamesnę informaciją apie tai rasite kituose skyriuose.10

10 Tekstas ir iliutstracija adaptuoti iš: Vorsitzendenhandbuch für Orts- und Kreisverbände der FDP NRW, FDP Landesverband Nordrhein-Westfalen, 2009 m. kovas, p. 28.


NUSTATYKITE IR PLĖTOKITE SAVO POTENCIALĄ

• Klauskite savo narių, kodėl jie nori dalyvauti veikloje

• Sukurkite ir plėtokite kontaktų duomenų bazę• Skatinkite naujų narių aktyvumą• Nustatykite tikslines grupes ir bendraukite su

jomis• Atlikite SSGG (silpnųjų, stipriųjų pusių, galimybių

ir grėsmių) analizę• Nustatykite kampanijų tikslus• Renkite strategijos seminarus su išorės

ekspertais

FORMUOKITE KOMANDAS

• Organizuokite socialinius renginius• Renkite komandų sudarymo seminarus• Siųskite el. laiškus su informacija apie

veiklą ir renginius• Orientuokitės į potencialius narius,

pavyzdžiui, pasitelkite „partijos ambasadorius“

ORGANIZUOKITE RENGINIUS IR GERINKITE SAVO ĮVAIZDĮ

GERINKITE RINKIMŲ KAMPANIJŲ REZULTATUS

• Iš nacionalinio partijos lygmens gaukite rinkimų kampanijos medžiagos (jei tokios yra)

• Organizuokite renginius su svarbiau-siais liberalų nariais – garsiais politikais ar specializuotais pranešėjais

• Aktyviai renkite viešųjų ryšių kam-panijas

• Plėtokite politiką ir renkite partijos rezoliucijas vietinės reikšmės klausimais

• Dalyvaukite vietinių klubų ir asociacijų renginiuose

• Renkite praktinius narių mokymus su ekspertais ar patyrusiais vietos politikais

• Organizuokite lėšų rinkimą• Analizuokite ir tikslingai nukreipkite

savo kampanijas• Mobilizuokite partijos šalininkus• Kurkite kampanijų medžiagą ir

aktyviai skelbkite informaciją apie save internetu

BŪKITE MATOMI

• Sukurkite tinkamą turinį internete ir dalyti skirtas skrajutes

• Organizuokite visuomeninius renginius, kurkite informacinius stendus

• Į valdybos posėdį pakvieskite visuomenės atstovų

• Bendradarbiaukite su įvairiomis išorės asociacijomis

• Aktyviai bendraukite su žiniasklaida

Funkcijų matrica


DARBŲ SĄRAŠAS Renkite ir veskite valdybos posėdžius, Generalines asamblėjas ir renginius

(tokius kaip Naujųjų metų, vasaros renginiai ar kiti socialiniai pobūviai).

Paskirkite vieną asmenį (pavyzdžiui, vietinį vykdomąjį sekretorių) protokoluoti svarbiausius įvykius, tokius kaip valdybos posėdžiai ir Generalinės asamblėjos, ir saugoti šių renginių įrašus.

Visada stebėkite narystės plėtrą: bendraukite su galimais kandidatais į narius, reguliariai siųsdami laiškus kuo daugiau žmonių, kas mėnesį renkite partijos susitikimus su visuomene (pavyzdžiui, liberalų vakarus, atvirus svarstymus) ir t. t. (žr. 5 skyrių apie narių priėmimą).

Praneškite apie rinkimų (į valdybą, delegatų į kitus partijos organus rinkimų) rezultatus aukštesnėms partijos struktūroms.

Pagerbkite ir pasveikinkite jubiliatus („geriau pagirti per daug nei per mažai“). Ypač daug nuveikusiems ir partijos veiklai atsidavusiems nariams nusiųskite padėkos laišką ar trumpai juos pasveikinkite kitame viešame posėdyje: tai didina visų partijos veikloje savanoriškai dalyvaujančių narių motyvaciją.

Palaikykite ryšius su vietinėmis asociacijomis, tokiomis kaip profsąjungos arba federacijos (tiek darbdavių, tiek darbuotojų), viešojo administravimo įstaigomis, sporto klubais, vietine spauda ir kitomis politinėmis partijomis. Siekiant kuo geresnio partijos įvaizdžio ir jos politikos patikimumo, reikėtų veiksmingai išnaudoti šių organizacijų kompetenciją, reguliariai kviesti jų valdybos narius į posėdžius ir į spaudos konferencijas. Nelaukite, kol jie patys su jumis susisieks. Taip pat pagalvokite, kokie konkretūs jūsų partijos sprendžiami klausimai ar gvildenamos temos gali juos dominti ir kokį gerosios patirties pavyzdį galima pateikti žiniasklaidai.

Jei gausite kvietimų į tokių asociacijų ar klubų renginius, teigiamai atsakydami į kvietimą pasisiūlykite tarti trumpą pasveikinimo žodį renginio metu. Galbūt kai kurios organizacijos mielai sutiks su tokiu pasiūlymu, o jūs turėsite progą skleisti liberalų idėjas.

Rūpestingai apgalvokite, koks turėtų būti numatytų partijos renginių santykis su žiniasklaida: apie kuriuos renginius nusiųsti trumpą pranešimą spaudai ir į kuriuos tiesiogiai pakviesti žiniasklaidos atstovus? (taip pat žr. 7 skyrių apie komunikaciją).


Užtikrinkite, kad rinkimų kampanijos kandidatų atranka vyktų pagal jūsų partijos taisykles.

Palaikykite savo partijos kandidatus rinkimų kovoje ir renkite jų mokymus (kaip bendrauti su žiniasklaida, sudaryti programą, spręsti politinius klausimus, sakyti kalbas ir pan.).

Jei pirmininkaujate kokiai nors aukštesnei savo partijos padalinio struktūrai (regiono ar apskrities skyriui), palaikykite glaudžius ryšius su visais vietiniais partijos padaliniais, esant reikalui koordinuokite įvairių padalinių veiklą ir atlikite padalinių „patarėjo“ vaidmenį. Jeigu jūsų regione yra rajonų, kuriuose nėra libe-ralų atstovų , t. y. nėra oficialių partijos padalinių, pasistenkite juos įsteigti.

Kaip regioninio partijos padalinio pirmininkas taip pat galėtumėte:• Pasirūpinti, kad reklamuojant regioninio lygmens renginius tuose rajonuose

būtų dalijami plakatai ir lankstinukai.

• Susisiekti su tų rajonų klubais bei asociacijomis ir sužinoti, ar yra galimų kandidatų į partijos narius.

• Su aukštesniais partijos organais aptarti strategijas, kaip pagerinti partijos žinomumą ir suaktyvinti jos veiklą tokiuose rajonuose.

• Partijos nariams iš rajonų, kuriuose liberalų atstovų nedaug, pasiūlyti mokymus įvairiomis temomis, pavyzdžiui, kaip organizuoti rinkimų kampanijas.

Iždininkas

Politinės partijos iždininko pareigos gali skirtis priklausomai nuo vietinių aplinkybių ir įvairių politinėms partijoms taikomų valstybės teisinių reikalavimų.

Vis dėlto pagrindinės jo pareigos – teikti ataskaitas apie partijos finansinius reikalus, užtikrinti ilgalaikį finansinių išteklių naudojimą, tinkamai tvarkyti finansinę apskaitą bei laikytis numatytų procedūrų (pagal įstatymų ir pačios partijos reikalavimus). Daugelio partijų taisyklėse reikalaujama, kad mokėjimo pavedimus pasirašytų ne tik iždininkas, bet ir dar vienas žmogus – paprastai partijos pirmininkas. Tokie reikalavimai mažina neteisėto lėšų naudojimo tikimybę.


DARBŲ SĄRAŠAS Iždininkas turi numatyti ateitį (būsimą finansinę situaciją), kontroliuoti

dabartį (prižiūrėti įplaukas ir išlaidas) ir leisti patikrinti praeitį (atlikti auditą). Partijos iždininkas privalo užtikrinti kuo didesnį skaidrumą – ne tik laikytis

teisinių reikalavimų, bet ir visiems partijos nariams garantuoti, kad partijos lėšos tvarkomos kaip įmanoma geriau.

Iždininkas turi siekti, kad ir kiti partijos valdybos nariai, ypač pirmininkas, domėtųsi finansiniais partijos reikalais. Pirmiausia reikia nustatyti politinius prioritetus, o tada remiantis tais prioritetais suformuoti biudžetą (įplaukas ir išlaidas).

Finansinis rinkimų kampanijų planavimas. Iždininkas turi sudaryti reklaminei medžiagai ir renginiams skirtų išlaidų sąmatas. Papildomų finansinių išteklių gali suteikti glaudūs ryšiai su vietos privačiuoju sektoriumi.

Plėtoti ir tvarkyti partijos finansinių rėmėjų duomenų bazę (žinoma, galbūt kai kuriose partijose ar valstybėse ši užduotis dažniausiai patikima atskiram valdybos nariui, t. y. atskiram už partijos finansavimą atsakingam pareigūnui).

Susisiekite su privačiomis savivaldybėje registruotomis įmonėmis ir išsiaiškinkite galimybes gauti paramą.

Palaikykite ryšius su partijos nariais (priminkite apie narystės mokesčio mokėjimą, kvieskite juos papildomai aukoti partijai, pavyzdžiui, prieš rinkimų kampanijas). Reguliariai siunčiami laiškai, sveikinimai gimtadienio proga ar suvenyrai su partijos simbolika didina tikimybę, kad nariai aukos papildomai.

Užtikrinkite tinkamas įplaukų ir išlaidų apskaitos procedūras, reguliariai teikite finansines ataskaitas partijos valdybai.

POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMAINe visose valstybėse yra atskiri įstatymai ar teisės aktai, reglamentuojantys partijų organizacinius ir finansinius klausimus. Tačiau kai kuriose yra. Įsiti-kinkite, kad tikrai žinote visas taisykles, ir atitinkamai konsultuokite partijos valdybą bei teikite informaciją kitiems partijos nariams.

Ypač atidžiai laikykitės mokesčių srities teisės aktų ir kitų finansinę paramą parti-joms reglamentuojančių teisinių reikalavimų.


Auditoriai

reikalavimai auditoriams taip pat gali skirtis priklausomai nuo įvairių nacio-nalinių teisės aktų ar tradicijų.

Jeigu savo skyriaus biudžetą tvarkote atskirai nuo aukštesnių partijos pa-dalinių ir todėl esate atskaitingas, jums gali būti taikomas reikalavimas au-ditoriais ir jų pavaduotojais skirti jūsų paties vietinio padalinio narius (tik ne valdybos narius!). kai kuriose valstybėse partijų įstatymuose reikalaujama skirti du auditorius, kad būtų galima taikyti vadinamąjį „keturių akių“ prin-cipą. Net jei šito formaliai nereikalaujama, tokio principo pravartu laikytis, nes jis mažina neteisėto lėšų naudojimo tikimybę.

Vykdomasis direktorius (vyriausiasis administratorius arba sekretorius)

kad ir kaip pavadintumėte šį asmenį, šioms pareigoms jūsų padalinyje reikia skirti daug dėmesio. Visada turi būti paskirtas asmuo, kuriam tektų pagrin-dinė atsakomybė už visus reikalus.

Priklausomai nuo padalinio dydžio ir finansinių išteklių, galite tokį asmenį įdarbinti (puse etato arba visu etatu). Įdarbintas toks asmuo gali dirbti kaip ex officio valdybos narys. Jei dirbama savanoriškais pagrindais, jam (jai) ski-riamos užduotys kaip ir visiems kitiems valdybos nariams.

DARBŲ SĄRAŠAS

Metinė iždininko tvarkomos buhalterinės apskaitos patikra. Jūs turite turėti galimybę bet kuriuo metu prieiti prie partijos finansinių dokumentų.

Pranešti apie bet kokius neatitikimus finansiniuose dokumentuose.

Pristatyti savo ataskaitą metinėje Generalinėje asamblėjoje.


Paprastai sekretorius koordinuoja partijos veiklą, rašo, spausdina ir platina darbotvarkes bei protokolus, siunčia pranešimus apie vietinius partijos susirinkimus, t. y. valdybos posėdžius, Generalinę asamblėją ir kitus svarbius įvykius.

Atstovas spaudai

stenkitės kuo plačiau skelbti, kaip puikiai dirba jūsų partijos skyrius! ir parti-jos šalininkai, ir jos kritikai turi kuo daugiau žinoti apie padalinio veiklą.

reguliariai skelbkite pranešimus spaudai, tačiau tik apie aktualias naujie-nas ar planuojamus renginius. Nepiktnaudžiaukite pranešimais spaudai

DARBŲ SĄRAŠAS Sekretorius kviečia partijos narius į įvairius renginius ir juos informuoja apie

privalomuosius tam tikrų darbų terminus, pavyzdžiui, rezoliucijų pateikimą arba rinkiminių procedūrų atlikimą.

Sekretorius protokoluoja posėdžius ir informuoja aukštesnius partijos organus apie valdybos arba delegatų rinkimų rezultatus.

Sekretorius privalo gerai žinoti valstybės partijų įstatymus, pačios partijos reglamentus ir oficialių renginių organizavimo taisykles, taip pat renginio metu padėti partijos pirmininkui įvairiais procedūriniais klausimais.

Sekretorius reguliariai siunčia laiškus (naujienlaiškius) partijos padalinio nariams.

Kartu su iždininku sekretorius administruoja narių duomenų bazę.

Jei sekretorius – etatinis darbuotojas arba jei partija turi biurą Jei skyrius turi išteklių biurui išlaikyti, biuro patalpose sekretorius

koordinuoja kasdienę partijos veiklą ir bendrauja su visuomene: biuro adresas yra oficialus pašto adresas norint susisiekti su partija, o pats biuras – oficiali vieta rinkėjams, kurie kreipiasi su prašymais ar domisi partijos veikla.

Partijos dokumentų ir rinkimų kampanijos medžiagos administravimas.


pernelyg dažnai, nes taip pakenksite savo reputacijai. Taip pat užtikrinkite, kad jūsų partijos nariai rašytų laiškus vietinei spaudai ir tokiu būdu skleistų liberalų idėjas.

kad galėtumėte skelbti pranešimus žiniasklaidoje, sudarykite vietinės bei regioninės žiniasklaidos atstovų kontaktų sąrašą ir užmegzkite konstruk-tyvius santykius su žurnalistais bei redaktoriais. Jei šis darbas jums naujas ir kontaktinės informacijos dar neturite, prisistatykite vietos žiniasklaidai (vietiniams ir regioniniams laikraščiams, radijo stotimis, televizijoms, inter-netinės žiniasklaidos atstovams ir kt.).

Būkite kantrus! Bet kokiems santykiams užmegzti reikia laiko, žurnalisto ir politiko santykiai – ne išimtis. Nesitikėkite, kad žiniasklaida jus entuziastin-gai priims ir intensyviai nušvies jūsų partijos veiklą ar cituos jūsų pranešimus spaudai.

Dirbkite daug ir profesionaliai – taip, kad laikui bėgant žiniasklaida nebega-lėtų jūsų ignoruoti.

išsamesnės informacijos apie komunikaciją rasite 7 skyriuje.

Nors būtina laikytis ir valstybės politinių partijų įstatymų, ir pačios partijos vidinių taisyklių, nors reikia tinkamai paskirstyti užduotis valdybos nariams, žinoma, tai dar ne viskas. Pagrindinė partijos gyvybinė jėga, kurios dėka laimėsite balsų per rinkimus – tai jūsų nariai. kitame skyriuje pakalbėsime apie tai, kaip didinti narių skaičių ir kaip plėtoti bei užtikrinti veiksmingą narystę partijoje.

nArysTĖs ADMinisTrAViMAs

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Narystės administravimas 47

5

narystė yra viskas! Nariai – tai jūsų aktyvistai, kandidatai, Tarybos nariai, parlamento nariai ir europos Parlamento nariai. Be to, nariai suaukoja dau-giausia lėšų ir atlieka didžiąją dalį rinkimų kampanijos darbų. Nariai nedaro tik vieno dalyko – nesamdo savęs. Šis skyrius gali jums padėti sprendžiant, į ką verta kreipti dėmesį bendraujant su esamais nariais ar stengiantis pri-traukti naujų.

Tapti partijos nariu dažniausiai nesudėtinga (nors partijų įstatymai skir-tingose šalyse gali numatyti daugiau ar mažiau griežtus reikalavimus). europoje priimta, kad partijų nariai sumoka nario mokestį, deklaruoja pri-tariantys pamatiniams partijos principams, ir tada jau gali dalyvauti partijos organizuojamuose vietinio lygmens renginiuose, taip pat įgyja teisę balsuoti ir tokiu būdu daryti įtaką vietinio padalinio pozicijai. kiekviena partija privalo priimti strateginį sprendimą dėl to, kokios griežtos bus naujų narių priėmimo taisyklės. Tačiau apribojimai negali viršyti nacionaliniuose partijų įstatymuose numatytų reikalavimų.

Tvirtas narystės pagrindas – esminis jūsų partijos visokeriopos politinės ir socialinės sėkmės garantas. Partijos narystės administravimas – tai pagrin-dinis būdas bendrauti su eiliniais partijos nariais ir juos mobilizuoti. Turėkite jų visų kontaktinę informaciją, kad galėtumėte su jais susisiekti, ypač jei kuris nors jų pakeistų gyvenamąją vietą ir nepaliktų naujo adreso. Tai svarbu ne tik administruojant nesumokėtas narystės įmokas, bet ir kviečiant narius į organizuojamus renginius. Pavyzdžiui, amžius, įgūdžiai ir profesija – tai kri-terijai, pagal kuriuos galima išskirti tam tikras narių grupes, kurios dalyvaus atitinkamuose renginiuose kaip žiūrovai arba kaip organizatoriai.

Todėl gerai prižiūrima duomenų bazė narystei administruoti yra labai svarbi. Gerai sudaryti ir atnaujinti sąrašai gali būti panaudoti įvairiems tiks-lams: rinkti lėšas, pritraukti savanorius ar organizuoti rinkimų kampaniją.

48 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Narystės administravimas

Kaip geriausia priimti naujus narius?

Žmonės skirtingi, o skirtingose šalyse dalyvavimo politikoje tradicijos nevie-nodos. Dauguma žmonių aktyviai įsitrauks į veiklą, kai patikės jūsų partijos idėjomis ir pamatys, kad sunkiai dirbate norėdami tas idėjas įgyvendinti, t. y. jei būsite matomi viešojoje erdvėje ir gana aktyviai skelbsite apie savo veiklą.

Tačiau gali būti, kad dar daugiau žmonių norės, bet nedrįs žengti pirmojo žingsnio, kol neprieisite ir to nepaprašysite.

Vienas iš veiksmingų būdų pritraukti naujų narių – asmeniniai vizitai į na-mus „nuo durų iki durų“ (nors šio būdo efektyvumas priklauso nuo jūsų šalies tradicijų ir papročių). Šis metodas iš tokią veiklą vykdančių partijos narių reikalauja drąsos. Jūs turite būti gerai apgalvoję, ką norite pasakyti, ir pasirengę susidurti su šiurkščiais atsakymais ar visišku nesidomėjimu.

susitikdami su žmonėmis, partijos nariai turi visada išlikti mandagūs, prisi-statyti ir pristatyti atstovaujamą partiją, kreiptis į gyventojus vardu, suteikti jiems informacijos apie partiją bei jos propaguojamus idealus ir trumpai išvardyti pagrindines priežastis stoti į partiją.

reikėtų registruoti visus narių vizitus. kai kurie žmonės gali nebūti pasirengę stoti iškart, jiems gali prireikti daugiau laiko viską apsvarstyti. susidomėju-sius galima aplankyti antrą kartą.

NARIAI – POLITINĖS SĖKMĖS PAGRINDAS

Tikra tiesa, jog bet kuriai partijai bus lengviau vykdyti savo politikos darbo-tvarkę ir išrinkti kandidatus, jeigu ji gebės padidinti savo narių skaičių. Partijos nariai – jos didžiausias turtas. Narių pritraukimas – sudėtingas, ilgas ir brangus procesas, tačiau be jų jūs nelaimėsite rinkimų ilgą laiką.

Nauji nariai ir naujos idėjos gali konkuruoti su dabartiniais vadovais, tačiau tai tik užtikrina partijos ilgaamžiškumą.


ką galima pasakyti žmonėms, abejojantiems dėl narystės? Štai aštuoni atsakymai į prieštaravimus: 11

1. „Neturiu laiko dalyvauti politikoje.“

Niekas neprivalo tapti etatiniu politiku. „FC Barcelona“ klubo narių turi daugiau nei žaidėjų aikštėje. Štai dėl ko liberalams reikia daugiau rėmėjų, nei aktyvių politikų savivaldybių tarybose ar parlamentuose.

2. „Tapčiau nariu, jei tik partijai nepriklausytų politikas XY.“ (I)

Liberalai išties turi charizmatiškų asmenybių, kurios vienus gali žavėti, o kitus – nuteikti priešiškai. Bet svarbiausia – komanda ir politinė veikla. Juk jums nebūtinai patiks visi klubo nariai.

3. „Tapčiau nariu, jei tik partijai nepriklausytų politikas XY.“ (II)

Politinės partijos geros tiek, kiek geri jų nariai. Tapdamas nariu, įgyjate galimybę daryti tiesioginę įtaką partijos veiksmams – visi gali reikšti pas-tabas kiek tik nori.

4. „Nepažįstu nė vieno liberalų partijos nario.“

Būkite drąsus ir susipažinkite su liberalų partijos nariais: apsilankykite netoli jūsų namų organizuojamame partijos renginyje, susipažinkite su įdomiais žmonėmis.

5. „Aš ir taip balsuoju už liberalų partiją. To turėtų pakakti.“

Liberalų partijai reikia daugiau narių. Didesnis narių skaičius padeda par-tijai tapti žinomesnei bei surinkti daugiau rinkimų kampanijai reikalingų lėšų.

11 Vorsitzendenhandbuch für Orts- und Kreisverbände der FDP NRW, FDP Landesverband Nordrhein-Westfalen, 2009 m. kovas, p. 45–46.


6. „Iš esmės pritariu partijos nuostatoms, tačiau esu prieš poziciją XY.“

Visi sprendimai yra vienaip ar kitaip kompromisiniai. Gyvenimas nėra vien juodas ar baltas, jam veikiau būdingi įvairūs pilki atspalviai. Jeigu iš esmės pritariate liberalų partijos idėjoms, jums derėtų įvertinti galimybę sustiprinti šią partiją savo šalyje.

7. „Prieš rinkimus liberalai žadėjo padaryti XY. Po rinkimų pažadų taip ir neištesėjo.“

rinkimų programos visiškai atspindi partijos politiką. Tačiau ateitis gali atrodyti kitokia dėl kintančių aplinkybių. Dažniausiai partija parlamente neturi absoliučios daugumos, leidžiančios visiškai įgyvendinti savo rinki-minę programą, o koaliciniai susitarimai nustato ribas. klausimą vertėtų formuluoti kitaip: ar, nepaisant visko, vykdoma politika atspindi pagrindi-nius liberalų partijos principus?

8. „Man nepatinka nuolatinės partijų tarpusavio rietenos.“

Mitas, jog egzistuoja gatavi visų mūsų problemų sprendimai ir kad tik partijų tarpusavio nesutarimai neleidžia visuomenei veikti tinkamai. Politinės partijos atstovauja skirtingiems politiniams interesams ir teikia siūlymus dėl šalies ateities. Partijos sprendžia, kokius siūlymus teikti rinkė-jams. Jūs taip pat galite daryti įtaką tokiems sprendimams.

kampanijos „nuo durų iki durų“ – tik vienas būdas pritraukti naujų narių. Partijos dar gali organizuoti politinius renginius arba laisvalaikio ir kultūri-nes veiklas, į kurias susirinktų daug žmonių. Jų būtų galima pasiteirauti, ar domina narystė partijoje. Partija taip pat gali pasinaudoti kitais viešaisiais renginiais. Pavyzdžiui, galima pastatyti kioską, iš kurio būtų dalijama infor-macija apie partiją ir paaiškinimai, kodėl verta į ją stoti.

svarbu, kad kiekvienas partijos ir rinkėjų susitikimas būtų užregistruojamas, kad vėliau ta informacija būtų galima pasinaudoti. Partijai gyvybiškai svarbu


turėti informaciją apie visus žmones, su kuriais buvo bendrauta: tuos, kurie remia partiją, tuos, kurie galėtų remti partiją, taip pat tuos, kurie partijos niekada nerems.

Visada pasirūpinkite, kad viešuosiuose renginiuose netrūktų narystės paraiškos formų. Lengvai prieinamą paraiškos formą įdėkite matomoje vietoje savo interneto svetainėje. Taip pat diekite technologines naujoves, pavyzdžiui, leiskite parsisiųsti narystės formą į išmaniuosius telefonus per Qr kodą. Organizuodami viešus partijos renginius, minimus 6 skyriuje, užtikrinkite, kad bent viena iš šių priemonių būtų prieinama.

Narystės forma galėtų būti išspausdinta ant partijos skrajutės nugarėlės, kaip tai darė Vokietijos FDP savo kampanijoje „Neue Freunde für die Frei-heit“ („Nauji draugai už laisvę“).

užverbavus naujus narius, reikia suorganizuoti vietinį renginį, kuriame nau-jieji nariai galėtų susitikti su partijos vadovybe ir senaisiais nariais. kiekvienas naujas narys turėtų gauti partijos vadovo ir (ar) generalinio sekretoriaus sveikinimo laišką.

Jūs taip pat galite surengti kasmetinį renginį naujiems nariams: pakvieskite juos į nacionalinę (ar regioninię) partijos būstinę ir suteikite galimybę susi-tikti su partijos valdybos nariais, parlamento nariais ar kitais gerai žinomais liberalais.

NAUJŲ NARIŲ SUTIKIMAS

Vietinio padalinio pirmininkas turėtų pasveikinti naujoką, papildžiusį jų gretas. Jei naujas narys turi pats domėtis, kaip įsitraukti į partijos skyriaus veiklą, jam susidaro neigiamas įspūdis.

Galite parašyti sveikinimo laišką, pridėdami informaciją apie visus svarbiausius kontaktinius asmenis, kvietimą į artimiausius partijos renginius ir informaciją apie kitas galimybes įsitraukti į vietinio padalinio veiklą.


Bendradarbiaujant su vietiniu liberalų fondu (jei toks egzistuoja) ar kitomis nacionalinėmis ar tarptautinėmis suinteresuotosiomis šalimis, vertėtų nau-jiems nariams surengti seminarą, kuriame būtų aptarti tokie dalykai kaip rinkimų kampanijos bei partijos veikla žemiausiu lygiu.

Tačiau

Visada reikia turėti omenyje, kad partijos narių būna dviejų tipų: tie, kurie savo naryste nori paremti partiją simboliškai ir finansiškai, ir tie, kurie pagei-dauja aktyviai įsitraukti į jos veiklą. Pirmąją grupę reikėtų informuoti apie partijos veiklą ir pasiekimus per daug nepersistengiant. apie antrosios gru-pės atstovų interesus bei potencialą reikėtų sužinoti kiek įmanoma daugiau ir tiesiogiai juos kviesti dalyvauti veikloje.

iš esmės visi partijos nariai tikisi gauti geresnę ir, esant galimybei, tiesioginę informaciją apie politiką ir veiklos kryptis. Šiais pernelyg gausios (skaitme-ninės) informacijos laikais tai galima padaryti organizuojant išskirtinius renginius su aukšto rango pranešėjais bei palaikant profesionalų ir reguliarų bendravimą el. paštu.

Neužverskite naujoko gausybe datų ir renginių, verčiau išsiaiškinkite, kokie jo (jos) interesai. ar jis (ji) labiau (linkusi) dirbti politikos formavimo srityje, ar mieliau prisidėtų prie bendros partijos veiklos, tokios kaip skrajučių daliji-mas ar dalyvavimas kampanijose.

Daugelis kandidatų į narius domisi nacionalinio lygmens politika ir patys kreipiasi į partijos atstovus, teiraudamiesi dėl narystės. Bet nemažai jūsų padalinio narių pažįsta ir tokių žmonių, kurie domisi politika, tačiau ne itin nori būti viešai įvardijami kaip politinės partijos nariai arba vis dar dvejoja.

Kitokios narystės formos?

Vertėtų pagalvoti ir apie kitokias narystės formas, t. y. apie skirtingas narys-tės kategorijas. Gali būti žmonių, kurie įstos į partiją, kad viešai deklaruotų


savo įsitikinimus, tačiau nenorės aktyviai dalyvauti jos veikloje. Tokie žmo-nės galėtų mokėti mažesnį nario mokesčtį, tačiau neturėtų teisės balsuoti.

kiti galbūt norės įsitraukti į partijos darbą dalyvaudami projektuose, pavyz-džiui, tol, kol truks rinkimų kampanija. Šiems žmonėms būtų galima suteikti specialų kampanijos aktyvisto ar rėmėjo statusą bei ribotas teises priimti su kampanija susijusius sprendimus.

Narių pasitraukimas

Įtakos jūsų vietinio partijos padalinio struktūrai turi ir aktyvesni, ir pasyvesni nariai. susisiekite ir pamėginkite išsiaiškinti, kodėl narys nori palikti partiją. Priežastis neretai būna vietinio padalinio pozicija arba bendras nepasitenki-nimas dėl partijos vykdomos politikos aukštesniu lygiu. Tiesioginė diskusija gali padėti žmogui iš naujo apgalvoti savo sprendimą.

asmeniniai laiškai gali padėti – net po daugelio metų – susigrąžinti buvu-sius narius ar padidinti jų palankumą liberalų požiūriui.

Politinė partija privalo būti lanksti. Politiniai reikalavimai, kurie šiandien sulaukia visuomenės pritarimo, rytoj gali būti atmesti. Nariai taip pat turi suprasti, kad dėl savo reikalavimų gali tekti pakovoti. Norint užčiuopti kylantį nepasitenkinimą ar užkirsti kelią narių pasitraukimui, labai svarbu asmeniškai bendrauti su visais jūsų vietinio skyriaus nariais.

Narystės mokesčio mokėjimas

reguliariai ir patikimai mokamos įmokos – svarbus pajamų šaltinis, iš kurio finansuojama jūsų partijos veikla. sunku pasakyti, kokia turėtų būti ši suma. Tai didžia dalimi priklauso nuo nacionalinio konteksto ir bendro pajamų ly-gio. europos liberalų partijose mokestis svyruoja nuo 20 eur iki mažiausiai 100 eur per metus. Įmokas galima diferencijuoti pagal gaunamas pajamas.


Partijos narystės mokesčio reikalavimai ir procedūros turi būti skaidrios. Būsimiems nariams reikia išaiškinti, kad iš jų tikimasi įsipareigojimo mokėti reguliarias įmokas, kurios labai svarbios planuojant biudžetą.

Finansinis reguliavimas turėtų apimti narių prievolę mokėti įmokas – jos neatsiejamos nuo narystės. Turėtų būti nustatyta, kaip ir kada mokėti. an-tai Vokietijos liberalų partija FDP taiko mažėjančią įmokų skalę. Mažiausia mėnesinė įmoka tiems, kurių pajamos – 2 600 eur per mėnesį, yra 8 eur. Didesnes pajamas gaunantys nariai moka didesnes įmokas: taikomas 0,5% tarifas nuo mėnesinių pajamų, kurias nariai privalo deklaruoti partijai.

siekiant gauti papildomų pajamų, galima susitarti, kad į tam tikras pareigas išrinkti partijų nariai (tarybų nariai, merai, parlamento nariai) savanoriškai mokėtų papildomas mėnesines įmokas vietiniam partijos padaliniui. Paskirstymo procedūra gali padėti paskirstyti lėšas įvairiems partijos ly-gmenims (vietiniam, regioniniam, nacionaliniam), kad būtų užtikrintas visų partijos organų funkcionavimas.

Įsipareigojimų nevykdantys nariai – tikra našta. Tačiau svarbu su jais palai-kyti ryšį ir išsireikalauti padengti skolą. Jei negalite su jais susisiekti asmeniš-kai, turite išsiųsti oficialų laišką elektroniniu ar paprastu paštu.

iš pradžių galite nusiųsti mandagų priminimą, kuriame paprasčiausiai būtų nurodyta, jog metinė įmoka turėjo būti sumokėta iki tam tikros datos. Jei negaunate atsakymo, maždaug po dviejų mėnesių išsiųskite antrą primi-nimą su išsamiu paaiškinimu, kodėl įmokos labai svarbios partijos darbui. Trečiajame ir paskutiniame rašte galite apeliuoti į „nusidėjėlio“ sąžinę, sakydami, jog nemokėjimas ne tik kenkia partijai, bet ir rodo nenorą solida-rizuotis su įmokas mokančiais partijos nariais. Taip pat turėtumėte priminti, kad pagal partijos įstatus įmokų nemokantis narys bus pašalintas iš partijos.


4 ir 5 skyriuose apžvelgėme struktūras ir pareigas, kurias reikia sukurti norint turėti gerai funkcionuojančią partiją. kitame skyriuje atskleisime, kaip narių motyvacija gali sukurti pridėtinės vertės jūsų partijos veiklai ir padidinti partijos žinomumą. anksčiau jau minėta, kad partijos nariais tampama dėl įvairių priežasčių. Daug kas nori aktyviai įsitraukti į veiklą ir tapti pagalbi-ninkais. kitame skyriuje pateiksime pavyzdžių, kaip ir į kokią veiklą galima įtraukti partijos narius.

NARYSTĖS MOKESčIAI

Daugelis partijos narių linkę būti tingūs ir aplaidūs, kai kalbama apie aktyvią veiklą partijoje ir įmokų mokėjimą. Turėdami atnaujintą kontaktų sąrašą, galite aktyviai palaikyti ryšį su savo nariais; tada jie jaučiasi pagerbti, o tikimybė gauti teigiamą atsakymą (dėl aktyvaus dalyvavimo ir įmokų) smarkiai išauga.

rEnGiniŲ OrGAniZAViMAs

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Renginių organizavimas 57

6

Tinkama vidinė organizacinė struktūra ir koordinavimas, kaip minėta ankstesniuose skyriuose – labai svarbūs dalykai. Tačiau jie nieko nereiškia, jei svarbios partijos idėjos neskleidžiamos pasauliui. rinkėjai turi suprasti, kad jums rūpi jų problemos ir norite jas spręsti. Viešieji renginiai gali atlikti šią funkciją, tačiau juos reikia organizuoti tinkamai, kad žmonės imtų pasitikėti.

renginiai leidžia įgyvendinti skirtingus tikslus. socialiniai renginiai suburia draugėn aktyvistus ir susidomėjusius žmones. Be to, jie teikia informatyvios pridėtinės vertės skirtingoms tikslinėms grupėms. Į viešus grupinius deba-tus pasikvietę žinomų pranešėjų ar ekspertų, pasieksite kitokias tikslines grupes, nei rengdami seminarus ar sukurdami platformą, kurioje rinkėjai galėtų išsakyti savo problemas ir interesus.

atsižvelgdami į renginio pobūdį, skelbkite apie savo veiklą, prisidėkite prie politinio švietimo arba siūlykite naujų idėjų bei politinių sprendimų pasi-telkdami išorės ekspertų patirtį. Taip žiniasklaidai suteiksite galimybę pra-nešti apie liberalų partijos veiklą. Jei apie jus kalbės „visas miestas“, vadinasi, jūs įdomus, o rinkimuose jūsų partiją veikiausiai lydės sėkmė.

RENGINIAI NĖRA VIENPUSIŠKAS REIKALAS

Viena vertus, apie partijos politinius įsitikinimus ir veiklą, skirtą visuomenei tobulinti, reikia informuoti kuo daugiau žmonių.

Kita vertus, reikia išgirsti naujų idėjų ir požiūrių partijos darbui pagerinti ir pritaikyti partijos veiklos profilį nūdienos aktualijoms.

58 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Renginių organizavimas

Tinkamai pasirinkite ir plėtokite temas, kurios būtų įdomios visuomenei. Taip išvengsite situacijų, kai į renginius ateina tik keli partijos nariai vien todėl, kad jaučiasi privalą dalyvauti.

Taip pat reikėtų kaitalioti renginių pobūdį. Tas, kas apsilankė dviejuose nuo-bodžiuose liberalų renginiuose, tikrai neateis į dar vieną. Tačiau jei pavyks suorganizuoti renginius kontraversiškomis temomis ir su įdomiais pranešė-jais, tikėtina, kad dalyvių kituose renginiuose nemažės.

Į ką vertėtų atkreipti dėmesį

Bet kokio pobūdžio renginius reikia tinkamai organizuoti ir iš anksto numa-tyti pranešėjus bei tikslines grupes.

> Tikslų nustatymas

Visada gerai žinokite, ką norite pasiekti. Be spaudos ir jūsų pasirinktos tikslinės grupės, jums taip pat būtų svarbu paveikti specifines profesionalų grupes (pvz., verslininkus, mokytojus, amatininkus ir kt.), interesų grupes (pvz., tėvus, vairuotojus ir kt.) ar tiesiog kiek įmanoma daugiau partijai nepriklausančių piliečių. Norint paveikti jau kurį laiką neaktyvius partijos narius, reikėtų suorganizuoti ne viešą renginį, o vidinį partijos susirinkimą (pvz., teminį seminarą, Generalinę asamblėją ir pan.).

Taip pat galėtumėte siekti, kad visuomenė geriau suvoktų partijos politinę kompetenciją. Šiam tikslui pasiekti itin svarbūs viešieji ryšiai. Ne visada pa-vyks įvertinti rezultatus pagal dalyvių ar publikacijų spaudoje skaičių. Įspūdį, kad liberalų partija aktyviai remia rinkėjų interesus, sukursite tinkamai skelbdami apie savo renginius – kviesdami spaudos atstovus, informuo-dami savo narius ir reklamuodami renginius savo internetinėje svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kitur.

Pasilikite užrašus, kad galėtumėte įvertinti savo pasiekimus po renginio ir esant reikalui pagerinti ar pakeisti jo pobūdį kitą kartą.


> Vietos pasirinkimas

svarbu teisingai pasirinkti tinkamą vietą. reikėtų, kad ji būtų lengvai pasiekiama viešuoju transportu, o atvykusieji savo transportu turėtų kur pasistatyti automobilius. Patalpų dydis turėtų būti pasirinktas remiantis realistiniais lūkesčiais dėl dalyvių skaičiaus. Nesmagu, kai vos keli žmonės susirenka į didžiulę salę. Verčiau turėti nedidelę, bet perpildytą erdvę.

renginio atmosferą kurkite pagal numatytą tikslinę grupę ir renginio po-būdį. Baro, restorano ar kultūros namų atmosfera skiriasi nuo viešbučio ar konferencijų centro salės. Bet kuriuo atveju reikia patikrinti, ar pasirinktoje vietoje yra visa techninė įranga, pavyzdžiui, garso sistema, taip pat reikėtų iš anksto įsitikinti, ar visa technika veikia.

> Maitinimas

Gėrimai ir užkandžiai padės sukurti jaukią atmosferą ar skatins pasilikti ilgiau. Neprivaloma siūlyti išskirtinių patiekalų ar gėrimų, nes tai tik sukels spėlionių, ar ne per daug pinigų turite. kai kuriose šalyse priimta susimokėti už maistą ir gėrimus – tai irgi padėtų surinkti lėšų partijai.

> Datos nustatymas

renkantis renginio datą, reikia atsižvelgti į tai, ar tuo metu nevyksta didelio visuomenės susidomėjimo sulaukiantys renginiai (pavyzdžiui, nacionalinės ar vietinės futbolo rinktinės varžybos) ar kiti vietinės reikšmės renginiai, pavyzdžiui, koncertai ar dideli politinių konkurentų renginiai. kad ir kokia aktyvi būtų jūsų reklama, vis tiek į jūsų renginį turbūt nesusirinktų daug dalyvių.

Taip pat aiškiai nurodykite darbotvarkę. Oficialioji dalis neturėtų trukti ilgiau nei pusantros valandos. Vidiniai partijos renginiai ar neformalios suei-gos, savaime suprantama, gali nepaisyti šios taisyklės.


> Pasirengimas

Pasirengti net ir mažiems renginiams gali prireikti dviejų mėnesių. Viskam reikia laiko – pranešėjams pakviesti, lankstinukams sukurti, kvietimams išsiųsti.

užsibrėžkite, kada ir kas turi būti padaryta. atsižvelkite į vietines tradicijas spręsdami, kada siųsti kvietimus. išsiųsti juos likus mėnesiui iki renginio gali būti per anksti, o likus savaitei – per vėlai.

ką norite pakviesti? svarbu turėti užtektinai adresų ar galimų dalyvių są-rašų, o pakviestųjų reikėtų paprašyti pranešti, ar dalyvaus renginyje – taip bus lengviau planuoti svečių skaičių. Likus kelioms dienoms iki renginio, užsiregistravusiems dalyviams galima išsiųsti padėkos laiškus, kuriuose būtų primenama apie patį renginį ir laiką. Taip pat galima pakartotinai išsiųsti kvietimus neatsakiusiesiems.

renginio dieną į vietą reikėtų atvykti gana anksti, patikrinti, ar viskas vietoje ir ar jums bei jūsų komandai nereikia atlikti paskutinės minutės pakeitimų. svarbu, kad jūsų kolegos žinotų, ką turi daryti renginio metu – motyvuo-kite juos ir priminkite užsibrėžtus tikslus.


RENGINIO DARBŲ SĄRAŠAS! APIE KĄ REIKĖTŲ PAGALVOTI...

Likus dviem trims mėnesiams iki renginio Kokia jūsų tikslinė grupė? Apibrėžkite (nariai, suinteresuoti individai, su

tema susijusios interesų grupės, kiti liberalų filialai, itin svarbūs svečiai ir kt.).

Kokia yra aktuali tema?

Sukurkite organizacinę komandą.

Sutikrinkite renginio datą su kitų renginių datomis ir pasirinkite vietą.

Pranešėjų sąrašas – atkreipkite dėmesį: kas yra tinkami pranešėjai? Ar turite jų kontaktinę informaciją? Ar galėtumėte pakviesti kitą žymų jūsų regiono ar šalies liberalų politiką (jei toks yra)?

Kokia asociacija ar interesų grupė tvirtina turinti ekspertinių žinių diskutuojama tema?

Ar surinkote lyčių atžvilgiu subalansuotą ekspertų grupę, kurios dėka diskusija bus įdomi?

Kas vadovaus diskusijai? Galima kreiptis į kurį nors vietinį žurnalistą (jeigu jis sutiks, medžiagos apie renginį žiniasklaidoje gali pagausėti be papildomų pastangų).

Kvieskite pranešėjus visoms galimoms datoms.

Remdamiesi jų atsakymais, galutinai nuspręskite dėl vietos, datos ir laiko.

Jei reikia, pakvieskite daugiau pranešėjų, kurie užpildytų pauzes.

Likus dviem trims savaitėms iki renginio Pranešėjams įšsiųskite oficialius kvietimus ir išsamią su atvykimu susijusią

informaciją, pavyzdžiui, planus su nurodytu maršrutu.

Pakvieskite tikslinę grupę, spaudos atstovus ir vietinius partijos narius.

Parenkite trumpą įžanginę kalbą, kurioje pristatysite temą ir pasveikinsite dalyvius.

Sutvarkykite praktinius reikalus, tokius kaip kortelės su vardais, ir susitarkite dėl maitinimo.

Įsitikinkite, ar užsakytos dekoracijos (jei reikia) bei techninė įranga ir ar viskas bus įrengta renginio dieną.


Likus vienai savaitei iki renginio Informuokite žiniasklaidą pranešimu spaudai; galima ir papildomai telefonu.

Dar kartą patikrinkite, ar visi pranešėjai atvyks.

Prieš renginio pradžią Patikrinkite, ar pranešėjai turi gėrimų.

Patikrinkite, ar kortelės su vardais yra tinkamose vietose.

Turėkite parengtą dalyvių sąrašą, kad galėtumėte surinkti neregistruotų dalyvių informaciją.

Po renginio Surinkite žiniasklaidoje pasirodžiusias apžvalgas apie renginį.

Išsiuntinėkite padėkos laiškus pranešėjams, pridėkite apžvalgas spaudoje.

Aptarkite su komanda, kaip pavyko renginys ir ko būtų galima pasimokyti.

> Renginio viešinimas ir kvietimų siuntimas

informuokite savo partijos narius įprastomis komunikacijos priemonėmis. Plačiąją visuomenę reikėtų informuoti apie renginį paskelbiant vietiniame laikraštyje ar pasitelkiant kitas žiniasklaidos priemones. Jei renginys vyksta miesto centre, iškabinti plakatai gali sukviesti ir atsitiktinius praeivius.

Nepavadinkite renginio tiesiog „Mūsų regiono ateitis“, sugalvokite pro-vokuojantį renginio pavadinimą, kuris keltų susidomėjimą. iškart po ren-ginio derėtų parengti pranešimą spaudai ir tą pačią dieną išsiųsti kartu su nuotraukomis.

> Itin svarbių asmenų aptarnavimas

Jei pranešėjas – žinoma asmenybė, su juo (ja) reikia tinkamai elgtis. kvie-timą išsiųskite tinkamu lauku, o prieš pat renginį dar kartą susisiekite ir trumpai informuokite apie laukiamą publiką, pranešimui skirtą laiką ir kitus pranešėjus.


Į renginį atvykusį pranešėją pasitikite asmeniškai ir pasirūpinkite gėrimais bei užkandžiais. Gerą įspūdį sudarys ir maža dovanėlė bei padėkos žodis renginio pabaigoje.

> Tolimesni vidiniai veiksmai

apžvelkite visą projektą ir į savo duomenų bazę įtraukite būsimiems rengi-niams praversiančius naujus kontaktus.

Galima surengti trumpą komandos narių susirinkimą ir padėkoti jiems už darbą. Tai motyvuotų darbuotojus, organizuojant būsimus renginius.

apsvarstykite galimybę netrukus organizuoti kitą renginį, ypač jei visuo-menės reakcija buvo teigiama. Tikėtina, kad tada pavyks pasiekti didesnį poveikį.

Skirtingos viešųjų renginių rūšys

Viešieji renginiai bei veiklos didina partijos žinomumą ir populiarumą. inovatyvi kampanija vietos bendruomenei aktualiu klausimu arba informa-cinis renginys apie regioninio ar nacionalinio teisės akto pasiūlymą skleidžia įsitikinimą, kad jūsų partija gali pasiūlyti politinių alternatyvų. Be to, partijos šalininkams suteikiama proga tiesiogiai ir neformaliai pabendrauti su nariais.

iš esmės partijų suvažiavimai – tai irgi viešieji renginiai, tačiau dauguma žmonių nemėgsta oficialios tokių renginių struktūros, be to, juos atstumia ir, daugelio jų manymu, neskaidrus sprendimų priėmimas. Pakvietę į valdy-bos, savivaldybės, partijos ar grupės susitikimus arba nustatę priėmimo va-landas partijos būstinėje, nebūtinai sulauksite lankytojų. Didesnė tikimybė sukviesti rinkėjus – rengti konkrečius projektus ar diskusijas „karštomis temomis“. kuo konkretesnė tema ir kuo praktiškesnis galimas sprendimas, tuo didesnė tikimybė pritraukti žmonių.


Klasika: vakaras su ekspertais ar žinomais visuomenės veikėjais

Pasakius sveikinimo kalbą ir pristačius temą, vienas ar daugiau svečių perskaito pranešimus, po kurių klausytojai gali pateikti komentarus bei klausimus. Toks renginio stilius gali būti labai priimtinas gerai žinomiems politikams. Tačiau tokiame renginyje nekyla vaisinga diskusija.

renginys taps kur kas interaktyvesnis ir sudarys galimybę abipusiam dia-logui, jei paprašysite dalyvių išreikšti savo nuomonę renginio pradžioje. Galima surašyti įvairius teiginius lentoje (metaplano metodui skirtoje len-toje, popieriaus lapų stove ir kt.) ir paprašyti auditorijos įvertinti teiginius. Tai ypač tinka, jei pagrindinis pranešėjas vėluoja (žymiems politikams, dirbantiems pagal įtemptą darbotvarkę, tai dažnai būdinga). Taip bus naudingai išnaudotas laikas, o baigus kalbėti pagrindiniam pranešėjui ir prasidėjus klausimų ir atsakymų sesijai, galima dar kartą prisiminti renginio pradžioje išsakytus teiginius bei žmonių nuomones ir juos pakomentuoti atsižvelgiant į nuskambėjusio pranešimo turinį.

Vietoje pagrindinio pranešimo galima surengti klausimų ir atsakymų (interviu) sesiją, kur jūs (ar, pavyzdžiui, žurnalistas) būtumėte vedėjas, va-dovaujantis diskusijai su pagrindiniu pranešėju. Tokio stiliaus renginiai daug gyvybingesni nei paprasčiausias pranešimų skaitymas.

Ekspertų grupės diskusija

ekspertų grupės diskusijos geriausiu atveju gali būti energingi nuomonių susirėmimai, o blogiausiu – nuobodus abipusis pataikavimas. Diskusijos

JEI PRANEŠĖJAS VĖLUOJA

Pristatykite vakaro temą, užduodami auditorijai klausimą: „Ką manote apie temą XY?“ Paprasta „taip“ ir „ne“ tipo apklausa sukuria gerą atmosferą, o pranešėjas vėliau gali pakomentuoti apklausos rezultatus.


eiga labai priklauso nuo temos, o dar labiau – nuo grupės dalyvių pasisa-kymų ir vedėjo meistriškumo.

Todėl, kad diskusija atspindėtų nuomonių įvairovę, ekspertai (skirtingų lyčių) turėtų laikytis skirtingų pozicijų, t. y. tai turėtų būti skirtingų partijų atstovai arba, jei nenorite suteikti galimybės pasisakyti savo konkurentams, viešojo administravimo įstaigų darbuotojai, akademinės bendruomenės nariai, lobistinės grupės ar verslo atstovai. Įsitikinkite, kad jie gerai išmano svarstomus kausimus ir moka viešai diskutuoti.

ekspertų grupės diskusijos itin patrauklios nagrinėjant svarbius klausimus. Jos suteikia galimybę tam tikroms tikslinėms grupėms (pavyzdžiui, moki-niams ar studentams) susipažinti su įvairiomis nuomonėmis ir pasisemti visapusiškos informacijos.

Jei planuojate, jog diskusija truks pusantros valandos, geriausia kviesti ne daugiau kaip tris ekspertus (ir dar vedėją). Taip lengviau į diskusiją įtraukti ir auditoriją – tai labai vertinama.

Jei vesti diskusiją pakviesite žurnalistą, ne tik užtikrinsite, kad ji bus ve-dama kompetentingai, bet ir padidinsite galimybę, kad renginį apžvelgs žiniasklaida.

kuo daugiau ekspertų įtrauksite ir kuo žinomesni jie bus, tuo daugiau laiko gali prireikti renginiui suorganizuoti. aukšto rango pranešėjams iš akademi-nės ar kultūrinės bendruomenės dažnai priimta mokėti honorarą.

Kasmėnesinis vakaras

Galima reguliariai rengti neformalius susitikimus („Liberalų vakaras“) ku-riame nors bare. Tokie susitikimai būtų atviri tiek nariams, tiek kitiems susi-domėjusiems žmonėms. Tikėtina, kad dažniausiai susirinks tik nariai. Vietą rinkitės apgalvotai, nes ji bus siejama su jumis ir jūsų partija. Galbūt geriau užsakyti ne atskirą salę bare, o tiesiog stalą baro viduryje, taip sudarant


atvirumo įspūdį. Tačiau nepamirškite pirma susisiekti su baro savininkais ir įsitikinti, kad jie neprieštarauja tokiam susirinkimui.

Toks renginio stilius leis lengviau ir paprasčiau išsakyti savo liberalias pažiū-ras, pasikeisti nuomonėmis, padiskutuoti. Toks susirinkimas taip pat yra ir viešas prisistatymas.

Privatūs susirinkimai, vakaras su kaimynais

surinkite kuo daugiau partijai nepriklausančių žmonių bei kelis partijos atstovus (kuo žinomesnius, tuo geriau). Pasinaudokite savo partijai nepri-klausančių žmonių duomenų baze ir pakvieskite draugus bei pažįstamus padiskutuoti apie politiką jaukioje ir draugiškoje aplinkoje.

Parlamentinių grupių susirinkimai

Parlamentinė grupė (bet kokio lygmens: kaimo, miesto, rajono, savivaldy-bės, regiono ar kt.) turėtų viešai pranešti apie naujausias iniciatyvas, Tarybos veiklą ir ateities planus. Įsitikinkite, kad tikrai turite ką pasakyti, nes kreipiatės į susidomėjusią visuomenę ir žiniasklaidą.

Tokį renginį reikėtų vertinti kaip savo atskaitomybės visuomenei formą ir savo kaip valstybės tarnautojo pareigą. Pristatykite savo darbus, atsakykite į klausimus, išklausykite partijai nepriklausančių žmonių idėjų dėl tolimesnių svarstytinų klausimų.

Pasakyta – padaryta!

Tokį šūkį galite panaudoti informuodami visuomenę apie pasiekimus įsta-tymų leidybos procese.

ką pasiekėte ir kokiu mastu? kodėl nepasiekėte visko, ką žadėjote rinkimi-nėje programoje?

Pasitelkite išrinktus partijos narius, pristatydami pasiekimus ir atsakydami į komentarus bei kritiškus klausimus.


Niekada nieko neslėpkite, net ir klaidų. Būkite kiek įmanoma skaidresni. Parodykite žmonėms, kad gebate save vertinti kritiškai. Pasirūpinkite, kad renginys vyktų sklandžiai, pranešėjai būtų gerai pasirengę, o auditorija tu-rėtų progą užduoti klausimų.

Rinkėjai klausia – liberalai atsako

Tokio renginio eiga labiausiai priklauso nuo auditorijos. reikia arba vesti tokį renginį ir atsakyti į klausimus žodžiu, arba paprašyti dalyvių surašyti klausimus ant kortelių, kurias surinktų partijos nariai.

atsižvelgdami į renginio dydį ir dalyvių skaičių, pasirūpinkite, kad salėje būtų mikrofonų. Vedėjas gali pakreipti susitikimą norima linkme ir sugru-puoti klausimus pagal temas.

Tokie renginiai atneša daug naudos, nes turite galimybę sužinoti, kas jau-dina jūsų apylinkės rinkėjus. Tuo pat metu pademonstruojate savo artumą elektoratui. kuo išsamiau jūs ar jūsų partijai priklausantys išrinkti pareigūnai atsakys į užduotus klausimus, tuo geresnį įspūdį sudarysite visuomenei. apie tokius renginius derėtų pranešti vietinėje spaudoje ar per radiją.

Jei renginį susiesite su aktualia problema, tikėtina, kad į diskusiją įsitrauks daugiau suinteresuotų rinkėjų. Taip sukursite įspūdį, kad surengėte viešą klausimo svarstymą.

Lankykitės kituose viešuosiuose renginiuose

Jūs pats turėtumėte lankytis kituose viešuosiuose renginiuose, tokiuose kaip miesto šventės ar politinių konkurentų organizuojami renginiai (jei taip elgtis įprasta). Taip kartu su kitais partijos nariais užtikrinsite liberalų matomumą.

PARTIJOS TURI BŪTI SKAIDRIOS IR ATVIROS. RINKĖJAI TOKĮ POžIŪRĮ VERTINA!


Informaciniai stendai

Būkite patrauklūs!

Galite reklamuoti stendą pasinaudodami ypatinga tema, kuri šiuo metu aktuali vietiniu ar nacionaliniu lygiu.

Pėsčiųjų zona – labai tinkama stendo vieta, tačiau rinktis vietą galite ir pagal temą. Jei agituojate už geresnį viešąjį transportą (pavyzdžiui, restruktūriza-vimą ar plėtrą), savo stendui parinkite didelę sankryžą.

INFORMACINIO STENDO DARBŲ SĄRAŠAS Ar viešam stendui reikia vietos valdžios institucijų leidimo? Sukurkite temą: koks jos tikslas? Ar ji susijusi su kokiu nors aktualiu

klausimu, kurį norite spręsti? Kas, kur ir kada dirbs prie stendo? Galbūt yra šiai temai tinkama data? Kokia vieta labiausiai tiktų tikslinėms grupėms paveikti? Ko reikės – techninės įrangos, smulkių dovanėlių, lankstinukų ir pan.?

Užsakykite šiuos daiktus tinkamu laiku ir nuspręskite, kiek jų gali prireikti. Pakvieskite žinomą vietos politiką (pavyzdžiui, kandidatą į nacionalinį

parlamentą) ir pasirūpinkite, kad apie tai sužinotų žiniasklaida. Gal stendo darbuotojams reikalinga oficiali apranga – kostiumai, šventiškų

spalvų marškinėliai ar kt.? Praneškite žiniasklaidai ir dar kartą patikrinkite, ar jie gavo žinutę.

VENKITE!

Viešas informacinis stendas turi sukurti atvirą ir jaukią atmosferą. Jei neturite žmonių, nusiteikusių aktyviai įsitraukti į diskusiją su visuomene, geriau jo venkite!

Santūrūs darbuotojai, kurie stovi už stalo ir slepiasi po reklaminiais skydais, nieko nesudomins ilgiau nei kelias sekundes.


intelektualūs ir įdomūs žaidimai sukelia susidomėjimą ir palankumą. Ne-varžykite savo kūrybiškumo. Galite surengti apklausą svarbiais klausimais ar kokį nors žaidimą (pavyzdžiui, kamuoliu numušti skardines su politikų veidais), arba dalyti partijos spalvas atitinkančias gėles.

Visų veiklų paskirtis – užmegzti dialogą su rinkėjais ir pateikti save kaip liberalią alternatyvą. savaime suprantama, veiklos turėtų sutapti su jūsų partijos idealais.

sėkmės sulaukė šie Vokietijos FDP renginiai:

> Obuolio padalijimas

Tą dieną, kai reikia pateikti mokesčių deklaracijas, išdalykite perpus perpjau-tus obuolius su žinute „štai kiek valstybė palieka jums“.

> Mokesčių atsikratymas („Steuern streichen“)

Pastatykite lentą, kurioje būtų rodomi įvairūs valstybei mokami mokesčiai, ir paprašykite praeivių pažymėti tris, kurių jie norėtų atsisakyti. Tokiu būdu susidarysite nuomonę, kuriuos mokesčius žmonės laiko nereikalingais. Tuo pat metu dalykite skrajutes su jūsų siūlomais mokesčiais.

> Jei būčiau ministras pirmininkas (meras)

Paprašykite žmonių parašyti ant lentos, kokie būtų jų prioritetai, jeigu jie eitų šias pareigas. Taip sužinosite, kokie klausimai rūpi žmonėms, ir pasisem-site idėjų spaudos pranešimui.

MOBILŪS INFORMACINIAI STENDAI

Apsvarstykite, ar tikrai reikia stendo su stalu ir visa įranga. Agituojant baruose, prie traukinių stoties ar kitose viešojo transporto vietose gali pakakti vienodos aprangos ir informacinių lapų.


GATVĖS KAMPANIJOS DARBŲ SĄRAŠAS Būkite malonūs ir atviri, o ne landūs ir įžūlūs.

Pasistenkite perprasti savo pašnekovo charakterį. Vieni nori tik glaustos informacijos, greitai leidžiasi įtikinami ar tiesiog nori spausdintos informacijos. Kiti linkę pasiginčyti ar jus provokuoti. Išlikite ramūs, bet užtikrinti.

Pasistenkite atskleisti, kuo jūsų liberalų partija skiriasi nuo kitų partijų, pabrėžkite teigiamus aspektus – idėjas, už kurias kovojate.

Pabrėžkite klausimus, kuriais sprendžiate jūs, bet ne kitos partijos. Bet neįžeidinėkite kitų. Neigiama kampanija turi būti labai gerai apgalvota ir nenaudotina bet kaip, nes dažnai sukelia priešingą efektą. Pristatykite savo teigiamybes bei liberaliosios politikos pranašumus.

Nevartokite tokių madingų žodžių kaip liberalizmas, laisvė ar privatizacija. Pabrėžkite savo argumentus, juos papildykite atitinkama vaizdine medžiaga ir pavyzdžiais. Kai kuriems žmonėms dauguma skambių žodžių sukelia neigiamų minčių. Visada stenkitės paaiškinti, kodėl liberalai vieną ar kitą idėją laiko naudinga bei pristatykite teigiamas jos puses.

Išsamiai pasirenkite. Žmonės gali užduoti specifinių klausimų, o jūs turėtumėte gebėti užtikrintai į juos atsakyti – taip sukursite pasitikėjimo verto žmogaus įvaizdį.

Jei negalite atsakyti į klausimą, būkite atviri, tačiau pasisiūlykite tai išsiaiškinti ir atsiųsti informaciją elektroniniu ar paprastu paštu.

Tikėkite savo rinkimų programa. Kitaip nesugebėsite įtikinamai perteikti savo idėjų. Tikrai neįtikinsite žmonių už jus balsuoti, jei patys imsite abejoti.

Kalbinkite žmones atvirai ir draugiškai. Nestovėkite už stalo. Nesislėpkite, būkite visiems matomi ir spinduliuokite pasitikėjimu.

Atkreipkite dėmesį į sėkmingus partijos darbus arba paaiškinkite, kaip įgyvendinote rinkiminį pažadą.

> Gėlių dalijimas

Partijos spalvų gėlės – paprastas būdas užmegzti ryšį su rinkėjais.


Nebūtinai turite suorganizuoti visus minėtus renginius. Jums gali kilti ir kitų minčių arba tiesiog trūkti galimybių ką nors rengti kiekvieną savaitę. Tačiau viską, ką darote, darykite gerai. Profesionaliai suorganizuoti ir sėkmės su-laukę renginiai kelia rinkėjų pasitikėjimą bei įkvepia narius ir toliau darbuotis tokia pat linkme.

kitas skyrius irgi glaudžiai susijęs su renginių organizavimu. Turinio viešini-mas toks pat svarbus, kaip ir turinio bei jūsų politinės veiklos vystymas.

Jei jūsų partija aktyviai veikai regioniniu ir nacionaliniu mastu, paminėkite jos pasiekimus bei populiarius politikus.

Nepersistenkite. Atvirai ir savikritiškai pripažinę praeityje patirtas nesėkmes, dažniausiai sulauksite teigiamos reakcijos, tačiau nevertėtų dėl to savęs pernelyg menkinti.

KOMuniKACiJA

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Komunikacija 73

7

Politinė komunikacija yra menas sudėtingus faktus bei argumentus išdės-tyti glaustai ir suprantamai.

Politikoje nieko nėra svarbesnio kaip gebėti žiniasklaidai ir visuomenei pa-prastai išdėstyti, kokių principų laikotės, kodėl jų laikotės ir kaip juos galėsite įgyvendinti, jei būsite valdžioje.

Ši toli gražu nelengva užduotis turi būti pagrindinė kiekvienos sėkmingai veikiančios politinės partijos kompetencija. komunikacija gali būti ir infor-macija, ir patarimai, ir idėjos ar rūpinimasis. Tai dvikryptis procesas: reikia tiek duoti, tiek imti, ir kalbėti, ir klausyti. Komunikacija – pats svarbiau-sias politikos procesas.

svarbu žinoti, kokias priemones galite naudoti vykdydami politinę komuni-kaciją. Visgi svarbiausia žinoti, ką ir kam norite pranešti.

apsibrėžkite savo politines pozicijas ir idėjas, t. y. suklasifikuokite savo politinį „prekės ženklą“. Prieš formuluodami politinius pranešimus, turite pažinti save ir žinoti, koks jūsų politinis profilis (t. y. vizija, misija ir vertybės). 6 skyriuje aptariami renginiai padės nustatyti tikslines grupes, kurioms norite adresuoti savo politinį pranešimą.

sukurkite savo pranešimų reklamą ir pranešimus susiekite su kandidatais bei kampanijos strategija. kandidatai turi įtikinamai įkūnyti jūsų politinius pranešimus. Pradėkite vizualizuoti savo pranešimus, esminiams tikslams pranešti panaudokite renginius bei kampanijas ir nepamirškite komunika-cijos kanalų.

surasti politinei kampanijai tinkamas problemas, paskui sukurti paveikius pranešimus ir aptikti susijusias tikslines grupes – tai strateginis pagrindas, nulemiantis ir atitinkamų komunikacijos priemonių pasirinkimą. Žinokite, kampanijai reikia rinktis kitokias problemas nei tas, kurios labiausiai tiktų

74 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Komunikacija

manifestui ar darbo programai. Jei klausimas apskritai politiškai svarbus, tai dar nereiškia, kad jis bus tinkamas politinei komunikacijai.

Tokie kriterijai kaip tiesioginis poveikis žmonėms, tikslinių grupių gaunama asmeninė nauda ir emocinė įtaiga, yra svarbūs. Bet vis tiek turite atsirinkti, nes neįmanoma atkreipti dėmesio į daugybę skirtingų pranešimų.

Tokio pobūdžio vadove kaip šis nėra galimybės išsamiai aptarti visų strateginių žingsnių. Todėl šiame skyriuje daugiau dėmesio skiriama svar-biausiems elementams ir praktiniams patarimams, kaip sėkmingai naudoti įvairias komunikacijos priemones.

Internetas

Dabar vyksta „skaitmeninė revoliucija“ – ji sparčiai juda į priekį. Galite būti politikos savanoris ir po darbo bei politinei veiklai skirtų valandų nebespėti sekti technikos naujovių. Tačiau įsitikinkite, kad jūsų svetainės turinys ir dizainas, programos ir įrankiai yra nuolat atnaujinami. Paskirkite šią užduotį valdybos nariui arba paprašykite draugų ar giminaičių, jei neišgalite nieko pasamdyti.

internetas tapo svarbiausiu informacijos ir nuorodų šaltiniu. susidomėję rinkėjai ir žurnalistai, taip pat ir politiniai konkurentai, norėdami susidaryti pradinę nuomonę apie jūsų politines pažiūras, tikrai veikiau naršys po jūsų partijos svetainę nei rinks telefono numerį.

Dėl šios priežasties šioms tikslinėms grupėms visų be išimties partijos skyrių svetainėse turi būti pateikta pagrindinė kontaktinė informacija. Galiausiai juk pirmas jūsų tinklalapio puslapis – svarbiausia priemonė, kuria jūs prisistatote išoriniam pasauliui. Niekur kitur negalėsite autentiškiau, tiesiau ir pigiau prisistatyti pats ir pristatyti partiją bei kandidatus tokiai plačiai galimai auditorijai.


Jauni žmonės ypač linkę skaityti kitokius nei įprasti tradiciniai laikraščiai, todėl jūs, kaip vietos politikas, turite atnaujinti savo internetinę medžiagą – reguliariai skelbti apie renginius ir dažnai komentuoti politinius pokyčius savivaldybėje ar regione.

Paprastai žmonės domisi vietos ir regiono naujienomis. Jie nori žinoti, kas vyksta „namie“, ką jūs apie tai manote ir kaip ketinate pagerinti politinę situaciją ir pakelti gyvenimo lygį. kur tinka, įtraukite savo parlamentinės grupės (regioninio ar nacionalinio parlamento) naujienų srautą. Tokiu būdu jūsų svetainėje bus reguliariai skelbiamos naujienos net ir tada, kai jūs pats neturite jokių pranešimų.

Nekurkite bet kokio internetinio adreso, jei esate didesnės partinės struktū-ros dalis. Partija turi tobulinti sistemą, kuri remtųsi tam tikru modeliu, pvz., „partijos abreviatūra – vietinio miesto pavadinimas“.

KISS

Keep It Short and Simple – Keep It Simple, Stupid!

(Trumpai ir paprastai!)

Savaime suprantama, ši taisyklė taikytina ne tik internete skelbiamai medžiagai, bet ir kalbėjimui apskritai: žinokite, ką norite pasakyti, ir glaustai tai išreiškite. Nenukrypkite nuo temos.

Akivaizdu, kad interneto naudotojai nemėgsta skaityti ilgų tekstų kompiuterio ekrane. Vadinasi, svarbu aiškiai ir tinkamai išdėstyti svetainės turinį.

Antraštės turi būti aiškios, o pati svetainė neperkrauta funkcijomis ir informacija. Daugumos žmonių manymu, geriau mažiau tinkamai išdėstytos informacijos nei per daug.

Žmonės turi orientuotis jūsų svetainėje beveik intuityviai. Todėl puslapių struktūra turi būti nesunkiai perprantama, kad lankytojai žinotų, kur jie yra, ir lengvai gebėtų grįžti atgal.


keletas politinės partijos svetainei tinkamų antraščių:

naujienos – apie mus – kampanijos – renginiai – susisiekite su mumis – žiniasklaida (spauda)

Įsitikinkite, kad spustelėjus nuorodas lengvai prieinama ši informacija:

> nuotraukos bei informacija apie pastarojo meto renginius ir kampanijas;

> valdybos narių vardai ir pavardės, jų pareigos, nuotraukos ir CV;

> valdybos pirmininko ir atstovo spaudai kontaktinė informacija;

> partijos politinė pozicija, t. y. kaip partija siūlo spręsti savivaldybėje ar regione kylančias problemas ir kitus visuomenei aktualius klausimus.

Socialinės žiniasklaidos priemonės ir interaktyvumas

Prieš keletą metų partijos kampanijų dalyviai sakydavo, kad daugybė rinki-minių plakatų ir stendų gatvėse rinkimų už jus nelaimės, bet jų stygius gali sutrukdyti laimėti.

Šiandien tai pasakytina ir apie socialinės žiniasklaidos priemones. Nors viskas priklauso nuo šalies specifikos ir nuo to, kaip plačiai šios priemonės paplitusios ir naudojamos. Tai ne tik visuomenės technologinės pažangos klausimas (skaitmeninė infrastruktūra nevienodai išvystyta skirtingose europos šalyse ir gali būti skirtingo lygio šalies viduje), ne mažiau svarbu ir visuomenės smalsumas bei noras dirbti naudojant naujas komunikacijos formas (pavyzdžiui, JaV ir Vokietijoje įprastas, kasdienis interneto pro-gramų naudojimas skiriasi).

skiriasi ir įprastesnių komunikacijos technikų (pavyzdžiui, kampanijų „nuo durų iki durų“) naudojimas: antai tiesioginis politikų ir rinkėjų bendravimas labai veiksmingas JaV ir Jungtinėje karalystėje, bet ne taip tinka kitų šalių visuomenėms, kaip vėliau matysime kampanijų organizavimui skirtame 8 skyriuje.


Pirmasis naująsias internetines priemones sėkmingai panaudojo Howardas Deanas, vienas iš JaV demokratų partijos kandidatų, per 2004 m. pirminius prezidento rinkimus. Vėliau Barackas Obama sugebėjo suburti didžiulį eilinių šalininkų tinklą ir surinkti dešimtis milijonų dolerių įnašų. Tai padėjo jam (nepaisant visų lūkesčių) nugalėti Hillary Clinton 2008 m. priminiuose rinkimuose... O kas įvyko toliau, visiems žinoma.

Dabar nebeįmanoma įsivaizduoti, kad politikai galėtų apsieiti be, pavyz-džiui, interneto svetainės, skaitmeninio naujienlaiškio, tinklalaidės (pod-cast), internetinių TV kanalų, socialinių tinklalapių, pvz., Facebook, Twitter, arba pačių politikų ar partijų sukurtų socialinių tinklų, tokių kaip http://my.barackobama.com ar https://my.fdp.de. internetas nuolatos tobulėja, nuolat kuriami nauji produktai (pavyzdžiui, rašant šias eilutes, kuriamas tinklas Google+) ir sunku nuspėti, kurios platformos išliks ir kokių naujų priemonių atsiras.

Įdiegti daugelį šių dalykų lengva ir nebrangu. Tačiau turite nuodugniai ap-galvoti, kaip juos naudoti.

Kaip naudotis šiomis priemonėmis

Neapgalvotas ir masinis šių priemonių naudojimas stebuklo nepadarys. strateginės naudos iš šių internetinių priemonių turėsite tik tada, jei partijai nustatysite prioritetus (į ką susikoncentruoti vykdant politiką ir į kokias rinkėjų grupes orientuotis).

Politinės partijos vis dar per dažnai internetą laiko viso labo skelbimų lenta – tuo, į ką galima pažvelgti. Bet internetas iš esmės pakeitė padėtį. Žmonės reikalauja, kad būtų atsiklausta jų nuomonės, kad jie būtų įtraukti. Tradicinėse politinėse partijose poreikis į(si)traukti ir į(si)pareigoti sumen-kęs, bet žmonės dar gali būti motyvuoti ir entuziastingai palaikyti politinius projektus. Žmonės, regis, tampa vis labiau užsiėmę, ir akivaizdžiai nebenori ilgam laikui savanoriškai įsipareigoti politinei partijai, bet internetas – puiki priemonė įtraukti rėmėjus ir narius vykdant trumpalaikius projektus.


Darbas su žiniasklaida

„Tik tai, kas pateikiama žiniasklaidoje, iš tiesų įvyko!“ arba: „Tik vaizdais iliustruotą informaciją galima laikyti paskelbta žiniasklaidoje!“ Tai gali nu-skambėti pernelyg pompastiškai, ypač turint omenyje, kad šiandien pats galite susikurti žiniasklaidos priemonę internete.

Tačiau kampanijų ir renginių nušvietimas žiniasklaidoje išlieka esminis fak-torius orientuojantis į platesnę publiką nei tų renginių dalyviai ar jūsų paties socialinės žiniasklaidos vartotojai. informacijos internete pernelyg daug, todėl naudotojai ją atsirenka. Jie linkę domėtis daugiausia tuo, ką mėgsta, ir skaito tik tą informaciją, kuri patvirtina jų pačių pažiūras. Tačiau kaip partija turite paveikti platesnius sluoksnius, jei norite tobulėti ir kituose rinkimuose laimėti daugiau balsų.

apskritai dauguma pranešimų ir skelbimų tiesiog paskęsta informacijos pertekliuje. Jei norite būti išgirsti, įsitikinkite, kad veikiate tikslingai ir iš-manote, kaip dirba jūsų šalies žiniasklaida. Žiniasklaidą traukia efektingi dalykai. kuo inovatyvesni bus jūsų reguliariai siūlomi renginiai ar politiniai pranešimai, tuo dažniau sudominsite žurnalistus ir padidinsite tikimybę, kad jūsų informacija bus paskelbta. Tačiau nuolatinis brukalų siuntimas į žurnalisto el. pašto dėžutę ar neapgalvoti teiginiai bei pranešimai spaudai bus ignoruojami.

SVARBIAUSIA – INTERAKTYVUMAS

Internetas nėra televizijos ekranas, į kurį žiūrima. Turite sukurti platformas, kurios leistų keistis idėjomis, diskutuoti, padėtų organizuoti renginius ir sutelkti žmones.


Adresų sąrašai

sudarykite išsamų adresų sąrašą, kad per šią duomenų bazę galėtumėte lengvai susisiekti su reikalingais žiniasklaidos atstovais. Tada tikrai nė vieno neužmiršite, kai į ką nors turėsite reaguoti greitai ir norėsite paskelbti ope-ratyvų pranešimą spaudai.

Įsitikinkite, kad įtraukėte visas reikalingas vietos ir regiono žiniasklaidos priemones, kaip antai vietos ir regiono laikraščius, reklaminius žurnalus, internetinius laikraščius, įtakingus tinklaraščius, radijo ir televizijos stotis, jei toje vietoje ar regione tokių yra. Taip pat turite reguliariai atnaujinti šią duomenų bazę ir sutvarkyti kontaktinę informaciją.

SU žINIASKLAIDA SUSIJUSIŲ DARBŲ SĄRAŠAS

Siekite žiniasklaidos dėmesio:

Pristatykite naują pirmininką, kampanijos komandą ir t. t.

Pristatykite naują rinkiminę programą, jūsų skyriaus iškeltus naujus politinius siūlymus ir t. t.

Siekdami gauti informacijos ar pasikeisti nuomonėmis apie aktualias politines problemas, renkite tiriamuosius vizitus ir susitikimus (galbūt kartu pasikviesdami garsų liberalų politiką):

vietos prekybos rūmuose, prekybos ar komercinėje asociacijoje, labdaros organizacijoje, profsąjungoje, mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kuri gavo apdovanojimą už tam tikrą veiklą arba kurioje norite plėtoti inovatyvų švietimą.

Tokiais atvejais naudinga turėti iš anksto parengtą pranešimą, kurį tuoj pat galėtumėte pateikti spaudai.

Pakvieskite spaudos atstovus į Naujųjų metų proga rengiamą priėmimą ar į vietinį partijos suvažiavimą.

Paskelbkite pradedantys naują internetinę ar gatvės kampaniją.


Pranešimai spaudai

Pranešimas spaudai yra įprasčiausia ryšių su visuomene forma. išsiugdykite įprotį visada paskelbti pranešimą prieš prasidedant ir pasibaigus kampanijai, renginiui ar kitai veiklai.

Pranešimas spaudai yra rašytinis pranešimas apie aktualią problemą ar kokį nors įvykį. Tai turi būti informatyvus ir glaustas, operatyviai paskelbiamas pareiškimas. Neišsiplėskite, venkite tuščiažodžiavimo.

Žiniasklaidos priemonės kiekvieną dieną gauna šimtus pranešimų spaudai. Žurnalistai per kelias sekundes nusprendžia, kuris jų svarbus, o kuris ne. Taigi jūsų pranešimo antraštėje ir pirmajame sakinyje turi atsispindėti svarstomo klausimo esmė ir pagrindinės pranešimo detalės. Vietos ir regionų žinias-klaidos priemonės džiaugiasi gavusios pranešimus spaudai – jais užpildo tarpus, nes juk negali pačios visko ištirti ir išanalizuoti. Tačiau jos nenori tapti liberalų partijos ruporu. Pranešimas spaudai turi būti paremtas faktais, aiškiai nurodant, koks asmuo ar partija kokią nuomonę išsako.

Pasitikslinkite vietinės žiniasklaidos terminus, kad galėtumėte laiku padaryti pareiškimą ir jis būtų paskelbtas jau kitą dieną.

kiekvieną pranešimą spaudai parsisiųskite į savo svetainę. Taip reguliariai papildysite savo svetainę naujienomis ir dokumentuosite savo veiklą. Galite sukurti atskirą nuorodą „spauda“: esami ar ankstesni pranešimai spaudai bus lengvai pasiekiami.

Taip pat įsitikinkite, kad jūsų pranešimas spaudai glaustas. Viso a4 formato lapo – beveik per daug.

ASMENIŠKAS BENDRAVIMAS PASKELBUS PRANEŠIMĄ SPAUDAI

Pranešimas spaudai neatstos asmeninio bendravimo su žurnalistais. Gali būti naudinga susisiekti su žurnalistu telefonu ir pasiūlyti papildomos informacijos.


Rengdami pranešimą, atsižvelkite į toliau nurodomus dalykus:

> stilius turi atitikti laikraščių pranešimų, o ne komentarų stilių.

> antraštė turi būti trumpa, faktinė, pavyzdžiui, „Liberalų partija „utopija“ reikalauja geresnių transporto linijų mieste Xy“, o ne „Liberalų partijos skyriaus Xy informacija spaudai“.

> Nurodykite kodėl, kur, kas, kada ir kaip, geriausia pirmoje pastraipoje.

> Turėkite omenyje, kad pranešimas gali būti sutrumpintas, todėl pirmiau-sia pateikite svarbius dalykus, o papildomą informaciją palikite pabaigai.

> Įtraukite trumpas citatas, nurodydami, ką cituojate.

> Vartokite esamąjį laiką, venkite neveikiamosios rūšies formų.

> Nesigirkite, nevartokite tuščių frazių, pasitelkite paprastas, visiems su-prantamas, tikslias formuluotes.

Dar keletas formalių reikalavimų:

> Nuolat naudokite vienodą elektroninių ir paprastų laiškų dizainą, kad būtų aišku, jog siuntėjas esate jūs (vietos liberalų partijos skyrius Xy).

> Pranešimas spaudai turi būti aiškiai pažymėtas kaip toks.

> Paminėkite galimą laikotarpį, kai pranešimai spaudai siunčiami nebus.

> Nepamirškite antraštės.

> Pateikite kontaktinę informaciją, jei reikia papildomų duomenų.

> Jei įmanoma, pridėkite svetainės nuorodą, kad būtų galima atsisiųsti nuotraukas.


El. pašto naudojimas susisiekti su spauda

el. laiškams taikomos panašios taisyklės kaip ir pranešimams spaudai. savo elektroninius laiškus, net jeigu juos siunčiate labai daug gavėjų, adresuokite kiekvienam gavėjui atskirai. Į gavėją kreipdamiesi vardu, sulauksite didesnio dėmesio.

stenkitės neviršyti 300 žodžių (apytiksliai vieno a4 formato lapo). Cituokite antraštę temos eilutėje ir pakartokite prieš pagrindinį tekstą šalia datos.

sutvarkykite savo tekstą pagal el. pašto formatą ir venkite specialių šriftų. Įrašykite el. pašto adresus į BCC lauką, kad nebūtų rodomas kiekvieno gavėjo adresas. Tačiau įsitikinkite, kad toks laiškas nebus blokuotas kaip brukalas.

Renginių anonsai ir jų apžvalgos

Pranešime spaudai galima anonsuoti būsimą renginį, informuojant dalyvius, ko tikėtis. Taip pat nepamirškite atskirai pakviesti žurnalistų į renginį, jei siunčiate pranešimą spaudai žiniasklaidai. Pabaigoje galite pridėti tokį sakinį: „Nuoširdžiai kviečiame atvykti žiniasklaidos atstovus.“

Jei kviečiate tik žiniasklaidos atstovus, virš anonso pavadinimo parašykite: „kvietimas spaudai“. Nepamirškite esminių detalių, tokių kaip susitikimo vieta, laikas, tema ir pranešėjai (svečiai).

Jeigu jums ypač svarbu, kad kokiame nors renginyje dalyvautų žiniasklaidos atstovų, dar pasitikslinkite ir telefonu, ar žurnalistai rengiasi dalyvauti. Galite asmeniškai pakviesti žurnalistus į renginį.

Žurnalistai lankysis ne visuose jūsų renginiuose, todėl geriau po renginio jiems nusiųsti trumpą apžvalgą. Vėlgi ji turi būti paprasta, trumpa ir tiksli, su nuotraukomis.


Laiškai vyriausiajam redaktoriui

Jūsų vietinis partijos padalinys ne visada sulaukia daug dėmesio. Parašykite laišką vietinio laikraščio vyriausiajam redaktoriui, nes gana didelė tikimybė, kad laiškas bus išspausdintas. Tokio pobūdžio publikacijose nevenkite asmeniškumo ar polemikos. Turėkite omenyje, kad laiškas gali būti reda-guojamas ir trumpinamas, todėl pagrindinę žinią suformuluokite pirmoje pastraipoje.

atstovas žiniasklaidai ar ryšiams su visuomene, skatindamas ir kitus par-tijos narius rašyti laiškus, gali sukurti šabloną. Taip pat jis galėtų reguliariai apžvelgti svarbiausius jūsų partiją dominančius pranešimus, norėdamas įsitikinti, kad į juos buvo atsižvelgta.

Jūsų asmeninis (reguliariai rašomas) internetinis tinklaraštis – atskiras ar įtrauktas į partijos svetainę – tai dar viena priemonė, padedanti skelbti jūsų nuomonę aktualiais klausimais. Norėdami patraukti žiniasklaidos dėmesį, jį galite susieti su kitais savo socialiniais tinklais.

Matomumo žiniasklaidoje įvertinimas

rinkite ir archyvuokite tai, kas buvo publikuota apie jus ir jūsų partiją. Bent turėkite šią informaciją po ranka, kad savo valdybai galėtumėte atsiskaityti už rezultatus. Jei apie jus daug rašoma, reguliari kompiliacija naudinga. siųskite šią medžiagą ne tik savo Tarybos ar kitiems nariams, bet taip pat pasidalykite naujienomis su kitais partijos skyriais regione ir šalyje. Pasida-lykite tuo, ką laikote geriausia patirtimi, taip pat ir nesėkmėmis, aptarkite, kaip jų išvengti ateityje.

Vykdydami spaudos kampaniją, nuolat kelkite tokius klausimus:

ar pasirinkome tinkamas problemas? ar į jas reaguojame adekvačiai? ar sulaukiame užtektinai publikos dėmesio? ar diskutavome netinkamomis temomis ir ar visuomenė netinkamai jas interpretavo?


Taigi pasistenkite įvertinti ir tai, kaip žiniasklaidoje buvo pateiktos minėtos problemos ir kaip plačiai buvo nušviesti jūsų oponentai.

Laiškų išnešiojimas į namus

Norėdami vietinės rinkimų apygardos gyventojus informuoti apie jūsų partijos pastarojo laikotarpio veiklą arba apie tai, kaip sprendžiate tam tikras problemas, pasinaudokite efektyvia priemone – mažomis skrajutė-mis ar laiškais, kuriuos galėtumėte išdalyti netoliese gyvenantiems namų savininkams.

Naujienlaiškis

reguliariai siųsti naujienlaiškius tiek savo nariams, tiek ir bet kuriam kitam suinteresuotam asmeniui, įtrauktam į adresų sąrašą, visai nesudėtinga. kaip didesnės partinės struktūros dalis, tikrai galite išsiųsti 4–6 laiškus per savaitę, į juos įtraukdami ir partijos naujienas regione ar šalyje arba komentarus apie nacionalinės politikos raidą. Net jei pasakojate tik apie vietos partijos problemas ir apie neseniai įvykusius politinius debatus savo savivaldybėje, turite gebėti tai tinkamai pateikti. Nereikia įvykių tik anonsuoti ar apžvelgti. Norima išgirsti jūsų, kaip politinės partijos ar jos lyderio, nuomonę, ir visada atsiras daugybė komentuotinų dalykų.

Įpraskite siųsti naujienlaiškį tą pačią dieną (jei siunčiate kas mėnesį – tą pačią mėnesio dieną): jūsų skaitytojai įpras laukti ateinančio liberalų naujienlaiškio.

Būdai nesvarbūs – komunikacijos esmė yra kartojimas. Nepaliauja-mas pranešimo kartojimas turi tapti savotiška jūsų komunikacijos mantra. Tai dar svarbiau rinkimų kampanijos metu, kada išauga tikimybė, jog rinkėjai įsiklausys į jūsų pranešimą. apie tai, ką galite nuveikti, kad rinkimų kampanija praeitų sėkmingai, skaitykite kitame skyriuje.

DALyVAViMAs rinKiMuOsE ir rinKiMŲ KAMPAniJŲ OrGAniZAViMAs

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Dalyvavimas rinkimuose ir rinkimų kampanijų organizavimas 87

8

„Ar žinote, kodėl politikai tūkstančius kartų kartoja tą patį pagrindinį pranešimą? Ogi todėl, kad tai veiksminga. Tuo trumpu laikotarpiu, kai pilie-čiai atkreipia dėmesį į politikus, jie nori pasakyti būtent tai, kas padės jiems būti išrinktiems. Jie tiksliai nežino, kada ši akimirka ateis, todėl vis kartoja ir kartoja savo pranešimą. (Bent jau geri politikai taip daro.)“ 12

3 skyriuje apibrėžėme politinėms partijoms tenkantį vaidmenį suburti žmones bei idėjas, ir būtent partijos turi tas idėjas įgyvendinti. Dalyvaudami rinkimuose ir agituodami už savo idėjas, paverčiate jas tikrove.

Jei norite laimėti, būtina turėti strategiją.

rinkimų kampanijos esmė – strategija ir aiškūs tikslai, nepriekaištinga organizacija ir artumas elektoratui. rinkimų kampanijos strategija taip pat reiškia, kad įtempčiausiomis akimirkomis veiksite racionaliai, bet kokių incidentų metu reaguosite lanksčiai ir kūrybiškai. Disciplina ir tinkamas planavimas leidžia dirbti profesionaliai ir sutaupyti išteklių, laiko bei pinigų.

Tai pasakytina ir apie kovą dėl vietos Taryboje, ir apie kovą dėl parlamentaro kėdės. skiriasi tik lygis. Nacionalinių kampanijų organizavimas platesnio

12 Žr. James Carville ir Paul Begala (Bilo Clintono kampanijos vadybininkai) knygoje Buck Up, Suck Up... and Come Back When You Foul Up: 12 Winning Secrets from the War Room, Niujorkas, 2003.

Per rinkimų kampanijas žmonės sužino, ką jūs veikiate. Rinkimus laimės tas, kas imsis žmonėms aktualių problemų ir ragins jas spręsti. Norint laimėti rinki-mus, politinių priemonių išvardijimas nepadės – reikia agituoti už problemų, susijusių su politika, sprendimą.

88 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Dalyvavimas rinkimuose ir rinkimų kampanijų organizavimas

masto ir sudėtingesnis, nes jos turi būti veiksmingos visoje šalyje. Tokia rinkimų kampanija turi būti ir intensyvesnė, ir vykdoma platesniu mastu.

Tačiau bet kuriuo atveju elektoratui turite reguliariai siųsti agitacinius pranešimus – būtent tada, kur jūsų pranešimas visiems įgrįsta, visuomenė atkreipia į jį dėmesį!

Žinokite, ką norite pasiekti...

Įsitikinkite, kad jūsų partija ir kampanijos dalyviai sutaria dėl pagrindinių tikslų. Įsitikinkite, kad visi juos supranta. Įsitikinkite, kad tikslai pasiekiami – jie turi paspartinti dalykų pažangą, o ne sukelti neįgyvendinamų lūkesčių. Niekas taip neatbaido entuziastingai nusiteikusių žmonių kaip nerealistinių vilčių žlugimas.

Suformuluokite tikslą, susikurkite įvaizdį

siekiamas tikslas turi būti kaip galima aiškesnis. Tegu jūsų tapatumas kuo ryškau skirsis nuo varžovų. Jūsų tikslais visuomenė turi pasitikėti – tada rinkėjai juos vertins kaip realistinius.

„X miesto liberalų partija pasisako už A/B/C. Mes rengiamės dalyvauti kituose vietos rinkimuose ir mūsų kandidatai įsitikinę, kad…“ (Glaustai ir empatiškai supažindinkite su savo tikslais.)

„X miesto liberalų partijai atstovauja kompetentingi politikai (trumpai juos apibūdinkite). Jei norite geresnių galimybių savo vaikams, jei pritariate klau-simui X, balsuokite už liberalus.“

Tokio pobūdžio turi būti visa jūsų komunikacija. kiekviena kalba, kiekvie-nas laiškas ar pareiškimas turi turėti vieną ar keletą tokio įvaizdžio elementų.

KARTOKITE, KARTOKITE, KARTOKITE!!!

Turite kaip galima dažniau pabrėžti savo įvaizdį ir kartoti pagrindinį pranešimą, kad ganėtinai daug rinkėjų šį pranešimą pradėtų sieti su jumis ir jūsų partija.


savo pagrindinį pranešimą pateikite pasitelkdami šūkį, kuris sietųsi ir su pir-muoju sąrašo (pagrindiniu) kandidatu, ir jam suteiktų individualų, išskirtinį profilį. Šūkis turi būti matomas visos kampanijos metu. Perteklinės informa-cijos laikais be jo apsieiti negali jokia bet kuriuo lygiu vykdoma kampanija, kuri siekia būti atpažinta visuomenės.

kartokite pagrindinį pranešimą, kol jūsų komanda nuo jo pavargs. Patirtis rodo, kad tik tada pranešimas pasiekia tikslines grupes.

Tuo pat metu turite stengtis vengti klausimų, kuriuos iškėlė jūsų politiniai varžovai (t. y. klausimų, glaudžiai susijusių su kitos partijos ženklu ir profiliu). Nelieskite jų, stenkitės nukreipti nuo jų publikos dėmesį. Jūs gi norite, kad viešai aptariami būtų jūsų, o ne jūsų varžovų pagrindiniai klausimai. Bet kas, kas atsiduria viešumoje, tarsi įgyja daugiau reikšmės ir gali nulemti trumpa-laikius dvejojančių rinkėjų sprendimus.

rinkimų kampanijose visada pasitaiko staigmenų, o tai, rodos, prieštarauja jūsų strategijai. Pasistenkite išlikti tvirti, laikykitės savo pranešimo ir savo įvaizdžio. Jei turite reaguoti į netikėtas politines atakas ar kintančias aplinky-bes, keiskite taktiką, bet neišleiskite iš akių savo ilgalaikio tikslo.

Nusistatykite savo balsų ribą

stenkitės kaip galima tiksliau apibrėžti, kiek balsų norite laimėti ir kiek jų laimėti įmanoma realiai. Taip jūsų kampanija ir susitarimas su rinkėjais taps konkretūs ir patikimi.

Pavyzdys:

Norite surinkti 10% balsų. Nustatykite elektorato dydį.

Jei yra 10 000 turinčių teisę balsuoti rinkėjų ir 70% jų dalyvauja balsavime, vadinasi, savo balsą atiduos 7 000 žmonių. Tad jei norite gauti 10% visų balsų, turite įtikinti 700 žmonių.


kuo didesnis rinkėjų aktyvumas, tuo daugiau balsų turite gauti norėdami pasiekti 10%. Jei esate maža partija, jums parankesnis mažesnis rinkėjų aktyvumas.

Žmogiškieji ištekliai

kiekvienos kampanijos pradžioje turite surinkti komandą, patariančią kan-didatams tiek strategijos, tiek turinio klausimais bei suteikiančią grįžtamąją informaciją ir moralinį palaikymą sunkiu metu.

kampanija – tai kolektyvinė žmonių grupės pastanga. Tai gali būti ir trijų žmonių grupė, ir dešimties asmenų komanda. Dydis priklauso nuo kie-kvienos partijos taktinių sumetimų arba nuo partijos finansinių išteklių ar turimų žinių bei miesto (regiono, šalies) dydžio.

kampanijos komanda veiks darniai, jei visi jos nariai jausis prisidedą prie bendrų pastangų. Norint to pasiekti, svarbu iš anksto susitarti, kokie meto-dai bus naudojami ir ko būtent tikimasi iš kiekvieno nario.

Tokia kampanijos komanda nebūtinai turi būti oficialus partijos organas. Pasistenkite mobilizuoti platų savo kampanijos komandos palaikymą. rin-kimai – puiki galimybė į partijos veiklą įtraukti žmones iš šalies (nepriklau-sančius mažai „partinei šeimai“). Įsitikinkite, kad į kampaniją įtraukėte ne tik didelę patirtį turinčių žmonių, bet ir palikote erdvės naujiems talentams. Taip pat siekite jaunų ir pagyvenusių žmonių, vyrų ir moterų pusiausvyros. Tai užkirs kelią požiūriui „Mes visada taip darėme“, kuris užgožtų naują, kūrybišką mąstymą.

Paprastai manoma, kad Tarybos nariai ir kiti išrinkti valdininkai jau ir taip nepaprastai užsiėmę. Daugelis kitų partijos narių, turinčių mažiau pareigų ir įgaliojimų, gali turėti labai svarių motyvų tam tikram laikui įsitraukti į kampanijos projektą.


Vykdydami didesnę kampaniją, galite apsvarstyti galimybę savo komandą hierarchiniu principu padalyti į nedidelę pagrindinę grupę, vadovaujančią planavimui ir sprendimų priėmimui, ir į didesnę skirtingų vietinių padalinių atstovų komandą. aiškiai paskirstykite užduotis komandos nariams, per daug jų nesuvaržydami, nes juk siekiate kuo geriau išnaudoti jų potencialą. Toliau nurodomos sritys gali pasufleruoti, kaip vienos ar kelių komandų nariams maždaug paskirstyti kai kurias svarbiausias užduotis.

Šios užduotys turėtų apimti:

> finansų planavimą ir kontrolę;

> darbą su žiniasklaida ir viešuosius ryšius;

> renginių organizavimo sekretoriato veiklą;

> reklaminės medžiagos tvarkymą;

> internetą.

Pirmųjų kandidatų, pagrindinių kandidatų ir kitų svarbiausių funkcijų pasirinkimas

atsižvelkite į tai, kokie rinkimai jūsų laukia. Vietiniai rinkimai labai skiriasi nuo nacionalinių rinkimų. Įsitikinkite, kad gerai išmanote konkrečių rinkimų taisykles ir analizuokite artėjančių rinkimų poreikius.

Politinės kampanijos tampa vis asmeniškesnės. atidžiai pasirinkite savo kandidatus ir įvertinkite, kurie aspektai byloja jų naudai.

1. kokio kandidato norite, kokio kandidato jums reikia? Vyro ar moters, viengungio ar vedusio, turinčio vaikų…

2. ar kandidatas turi gyventi konkrečioje savivaldybėje? Būti su ja susijęs profesiniais ryšiais?


3. koks konkretus klausimas labiausiai sietųsi su kandidatu, t. y., kurį klau-simą šis asmuo įtikinamiausiai pristatytų? kuo šis kandidatas pranašesnis už kitus?

4. ar kandidatas visiškai palaiko partijos kampanijos strategiją ir ar svars-tomi klausimai bei politiniai partijos siūlymai jam tikrai artimi?

5. ar kandidatas pateisins rinkėjų lūkesčius?

6. ar kandidatas jau žinomas savivaldybėje (regione)?

7. ar esate tikras, kad kandidatas ir kampanijos komanda agitaciniu laiko-tarpiu visada ras laiko tiek partijai, tiek rinkėjams?

8. ar kandidatą džiugina eilinių partijos narių palaikymas?

Savivaldybės (regiono) struktūra

1. su kokia socialine struktūra tenka susidurti kandidatui?

2. kaip pastaraisiais metais vystėsi ekonomika?

3. kokia demografinė padėtis?

Varžovų analizavimas

1. Jei kitos partijos kandidatas rinkimuose dalyvauja ne pirmą kartą: ar jis sumanus ir gerbiamas pareigūnas, ar turi kokių nors silpnų vietų, kuriomis galima pasinaudoti?

2. Jei kitos partijos kandidatas rinkimuose dalyvauja pirmą kartą: kokios naujojo daugumos partijos kandidato stipriosios ir silpnosios pusės?

3. kokios mažesnių partijų kandidatų stipriosios ir silpnosios pusės?


Liberalų partijos išankstinės politinės sąlygos

1. Jūs jau atstovaujami vietinėje Taryboje ir esate valdančiosios koalicijos dalis. / esate opozicijoje. / Neturite atstovų.

2. ar norite iškelti kandidatą? Taip, nes yra galimybė laimėti. / Taip, nes savas kandidatas padės sustiprinti politinį profilį ilgam laikui. / Ne, nes situacija negarantuoja kandidato sėkmės. / Ne, nes galime gauti kitokios politinės naudos.

Įvertinkite savo galimybes: efektyvus jūsų išteklių panaudojimas

Pasidomėkite, ar kiekviena darbo valanda ir visi išleisti pinigai buvo kuo veiksmingiau panaudoti, atsižvelgiant į visus jūsų tikslus.

> Nešvaistykite laiko. Tikslingai nukreipkite savo veiklą, siųskite laiškus, kabinkite skelbimus apylinkėse, kuriose, kaip spėjate arba žinote, yra jūsų rinkėjų.

> Veikite tose apylinkėse, kurios tradiciškai balsuoja už liberalus, ir skirkite šiek tiek laiko toms apylinkėms, kuriose įžvelgiate tam tikrą potencialą. Neskirkite laiko tiems rajonams, kurie priešiškai žvelgia į liberalų vertybes. Per trumpą laiką negalėsite pajusti skirtumo. Patyrę vietos kampanijų dalyviai paprastai žino apylinkes, kuriose liberalų potencialas didžiausias. Paprasta praėjusių rinkimų rezultatų analizė taip pat padės nustatyti vietas, kur liberalų šalininkų daugiausia.

> Jei turite iškilią partijos figūrą, traukiančią dėmesį renginiuose, dėkite visas pastangas, kad sulauktumėte kuo daugiau žiniasklaidos dėmesio.

> Organizuodami renginius, įsitikinkite, kad juose apsilankys kiek įmanoma daugiau svečių ir žurnalistų. Partijos renginius, kuriuose visuomenė neda-lyvauja (nebūtinai to siekiant), renkite ne rinkiminės kampanijos metu.


Terminų numatymas ir kontrolė

sudarykite išsamų visos kampanijos laiko ir veiksmų planą (kas, ką ir kada daro?). Taip pat parenkite panašų kiekvienos veiklos planą, paskirkite atsa-kingus asmenis ir nustatykite galutinius terminus. Nepamirškite ir plano, reglamentuojančio, kaip veikti nenumatytais atvejais, esant nenumatytam vėlavimui – tai leis jums būti šiek tiek lankstesniems. Toks detalus planas suteikia skaidrumo ir leidžia susidaryti aiškų kampanijos struktūros vaizdą.

atminkite: pabrėžkite savo stipriąsias ir neutralizuokite silpnąsias puses.

Galbūt norėsite vieną asmenį paskirti atsakingą už plano vykdymo kon-trolę. kadangi daugiausiai remsitės savanoriais, kontrolė padės neužmiršti, kas ir kada numatyta. kontroliuojantis asmuo turi turėti prieigą prie visos informacijos ir reguliariai informuoti, ar laikomasi galutinių terminų ir ar pavyks pasiekti savo tikslus. iškilus būtinybei ką nors keisti, jūs lengviau apsvarstysite galimus pakeitimus.

Šalininkų įtraukimas

Pagalvokite apie žmogiškuosius išteklius. Tam tikrais atvejais daugelis iniciaty-vesnių partijos narių gali norėti daugiau nuveikti rinkimų kampanijos labui. Pa-galvokite, kaip jūs ir kampanijos komanda galite geriausiai panaudoti jų jėgas. Neformalus renginys kampanijos pradžioje gali padėti motyvuoti jūsų narius ir paskatinti juos nenuleisti rankų net ir pačiais įtempčiausiais momentais.

Gausių pranešimų sklaida (naudojant laiškus, skelbimus, renginius) ten, kur jie efektyviausi, visada turi būti svarbiausias dalykas planuojant rinkimų kampaniją.

Žmonių noras įsitraukti dažnai lieka nepastebėtas. Tai gali nuvilti suinteresuo-tus žmones.


Paskirkite bent vieną savo komandos narį, kuris padėtų aptikti savanorius, palaikytų su jais ryšį ir koordinuotų jų darbą renginiuose ir imantis kitų iniciatyvų.

Mažiau patirties turintys savanoriai galėtų atlikti šias užduotis:

> dirbti sekretoriate ir (ar) budėti prie telefono linijos (jei tokią turite);

> telkti jūsų rinkiminės apygardos kandidato palaikymą;

> rūpintis renginių logistika, skelbimų iškabinimu;

> parengti paštu siunčiamus laiškus, išnešioti skrajutes ir (arba) laiškus į namus.

Temos valdymas

sėkmingos kampanijos pagrindas – tinkamas planavimas ir kruopšti pradi-nės pozicijos analizė. Todėl turite atsižvelgti į kai kuriuos veiksnius.

„Rinkimus laimės tas, kas imsis žmonėms aktualių problemų ir ragins jas spręsti. Norint laimėti rinkimus, politinių priemonių išvardijimas nepadės – reikia agituoti už problemų, susijusių su politika, sprendimą.“13

Nustatydami ir tikslindami savo pagrindinius politinius klausimus, atsižvel-kite į įvairias rinkėjų grupes:

> potencialius rinkėjus (partijos šalininkus);

> potencialius kitų partijų rinkėjus (kurie priešiškai vertina jūsų tikslus);

> potencialius nerinkėjus (neapsisprendusius ar tuos, kuriuos sunku motyvuoti).

13 Campaigns Manual, Liberal Democrats 2007, Jk, p. 14.


Taigi svarbūs šie klausimai

> ar galite motyvuoti savo pačių šalininkus atiduoti balsą už jus? ypač didelės sėkmės sulauksite tuo atveju, jei nėra kitos partijos, skelbiančios tokį pat pranešimą ar patraukliau agituojančios už panašias idėjas.

> Paveikite neapsisprendusius rinkėjus aiškiais ir suprantamais pranešimais. susitelkite ties tikslais, o ne priemonėmis jiems pasiekti („daugiau sau-gumo“, o ne „daugiau policininkų“). kuo jūsų pranešimas paveikesnis, tuo daugiau galimybių, kad jis bus išgirstas.

> Orientuokitės į potencialius ir neapsisprendusius rinkėjus. kitus įtikinti bus sunku. Niekas nebalsuoja už partiją, iš kurios tikisi nemalonumų.

Išnaudokite savo galimybes

Miesto meras atstovauja visiems rinkėjams. Tačiau rinkimų kampanijos metu norite surasti žmonių, kurie palaikytų jūsų paties poziciją. Norite laimėti balsų savo partijai, o ne valstybės atstovams.

Jei jūsų nedaug, neturite veikti kaip didelė daugumos partija, turinti plačių visuomenės sluoksnių palaikymą. Galite sąmoningai nuošalyje palikti 70% rinkėjų, kad laimėtumėte apie 10% balsų. Nustatykite problemas, kurios būtų ir apčiuopiamos, ir išsprendžiamos. reikia, kad rinkėjai matytų kon-krečius privalumus, įskaitant ir idealistines vertybes.

Atminkite

> skirkitės nuo savo varžovų. Jei nėra į akis krintančių skirtumų arba skiriasi tik metodai, bet ne tikslas, dauguma rinkėjų linkę balsuoti už didesnę partiją, nes mano, kad ji turi daugiau galimybių pasiekti tikslą.

> Jei pasirinksite keletą temų, įsitikinkite, kad jos nuoseklios ir neprieštarauja viena kitai ar įvairių rinkėjų grupių interesams.


Orientavimasis į rinkėjus

Orientuotis į rinkėjus – tai nustatyti rinkėjų grupes ir apylinkes, kuriose už liberalus galėtų balsuoti daugiau nei vidutiniškai rinkėjų, ir būtent ten aktyviausiai vykdyti kampaniją. Jeigu anksčiau jau teko dalyvauti rinkimuose, remiantis ankstesnių rinkimų rezultatais nesunku nustatyti liberalams palankiausias apylinkes.

sutelkus pastangas į didesnę rinkimų apygardą, galima nustatyti bei palyginti rinkimų rezultatus skirtingose savivaldybėse ir taip sužinoti, kokių priemonių imtis, pavyzdžiui, kur išdėstyti dideles skelbimų lentas ir kabinti plakatus (jei tai leidžiama). Jei norite paveikti rinkėjų elgesį mažesniuose vienetuose, pavyzdžiui, savo apylinkėje, galite nustatyti gatves, kurių gyventojai gaus asmeninius laiškus ar bus aplankyti asmeniškai.

išsamius rinkimų rezultatų sąrašus turėtumėte gauti iš savo šalies rin-kimų komisijos vadovybės.

Pasinaudokite ir savo pačių kampanijų organizavimo patirtimi, ir ben-drapartiečių žiniomis – iš praeitų kampanijų ar tiesiog gerai pažindami vietinius žmones, jie žino, koks yra įvairių apylinkių politinis mąstymas.

Potencialių rinkėjų grupių nustatymas ir jų įtraukimas

Nelaukite, kol rinkėjai patys nuspręs už jus balsuoti, bet aktyviai stenki-tės paveikti įvairias rinkėjų grupes ir pristatykite liberalų idėjas. Vienos homogeniškos visuomenės nėra: esama daug skirtingų grupių, turinčių skirtingus interesus ir įsitikinimus. Jas galite paveikti naudodami tikslin-gus metodus.

> yra formalių grupių, tokių kaip profesinių sąjungų nariai, interesų grupės, sporto klubų lankytojai ir daugelis kitų. Jas lengva aptikti ir paveikti.


> yra socialinių grupių, tokių kaip jaunimas, pensininkai, moterys, viengun-giai, žmonės su negalia, jaunos šeimos ir t. t.

> yra kitokių grupių, kurių narius gali vienyti bendri interesai, pavyzdžiui, automobilių vairuotojai, pacientai, į darbą važinėjantys priemiesčių gy-ventojai ir t. t.

Daugelis renginių gali būti skirti specialioms grupėms ir atitinkamai organizuojami.

> Dirbantys arba vieniši tėvai

Galite įrengti informacinius stendus, skirtus vaikų priežiūros ar jūsų partijos švietimo politikos klausimams. apsilankykite vaikų priežiūros įstaigose ar mokyklose, renkite akcijas už visos dienos vaiko priežiūrą arba surenkite specialistų pasitarimą apie vienišų tėvų finansinę padėtį.

> Šeimos apskritai

Organizuokite šeimoms skirtus renginius, mokomuosius žaidimus vaikams prie jūsų stendo ar sendaikčių turgų.

> Balsuojantieji pirmą kartą

Parašykite laiškus jauniesiems rinkėjams, kurie balsuos pirmą kartą, prista-tydami liberalų pozicijas, renkite diskusijas jaunimui aktualiais klausimais; bendraukite su mokyklų ar universitetų laikraščių ir žurnalų redaktoriais. renkite motyvacinių laiškų rašymo mokymus.

> Mokytojai

Organizuokite informacinius renginius apie mokyklų politiką ir pedago-gams skirtus mokymus. Palaikykite ryšį su mokytojų profsąjungomis.


> Studentai ir universitetų darbuotojai

Organizuokite informacinius renginius, skirtus akademiniams klausimams ir universitetų problemoms spręsti. Jei universitete yra liberalų grupė, įtraukite ją į savo veiklą ir paraginkite jos narius rengti kampaniją studentų miestelyje.

> Policija ir teisminės institucijos

Organizuokite informacinius renginius apie „laisvę ir saugumą“.

> Smulkieji ir vidutiniai verslininkai, amatininkai

išsiaškinkite aktualias problemas lankydamiesi įmonėse ar vietos prekybos ir pramonės rūmuose.

> Valstybės tarnautojai

Jei per savo kampaniją pasisakote už valstybės išlaidų bei administracinių struktūrų mažinimą, paprašykite viešojo administravimo specialistų prista-tyti ir aptarti jūsų idėjas.

> Sveikatos prežiūros specialistai, mokesčių mokėtojai, namų savininkai, automobilių vairuotojai ir kt.

Organizuokite informacinius renginius, per kuriuos su atitinkamomis asoci-acijomis aptartumėte aktualius klausimus, atitinkamas politikos priemones ir reformas.

Aktyviai vykdykite kampaniją

Įtempčiausiu kampanijos metu reklama ir dialogas nueina į antrą planą. Dėl programos jau nuspręsta, galbūt jau pasinaudojote koalicijos galimybe. Todėl jūsų pranešimai turi išlikti nuoseklūs per visą kampaniją. Dabar tu-rite įtikinti rinkėjus, kad jūsų „produktas“ puikus. Didelės skelbimų lentos visame mieste sulaukia daug dėmesio, bet jos labai brangios (kai kuriose šalyse jos draudžiamos). Be to, vien dideliais plakatais daug balsų nelaimė-


site. kita vertus, kampanija nepavyks, jei nebūsite viešai matomas (nors, jei blizgančių skelbimų bus labai daug, gali kilti abejonių dėl pinigų kilmės). Jei neagituosite gatvėse, jūsų šalininkai nedrįs atvirai pareikšti, kad jus remia. Pritrūks sutelkto palaikymo.

Netgi jūsų pačių rinkėjai nori būti mobilizuoti ir motyvuoti, be to, kitos partijos neiškabins mažiau plakatų vien dėl to, kad liberalų plakatų nėra.

klijuokite plakatus laikydamiesi tam tikros strategijos. Nėra prasmės jų kli-juoti ten, kur mašinos važiuoja 100 km per valandą ar dar didesniu greičiu. Tinkamiausia vieta – pagrindinės sankryžos, šviesoforai, viešojo transporto stotelės. Taip pat naudinga nukreipti jėgas į tas apylinkes, kuriose už jus grei-čiausiai balsuotų daugiausia žmonių. Jei plakatuose vaizduojami kandidatai, galite paminėti jų profesiją ar pareigas, kad žmonės suprastų, už ką balsuoja. reklamos (tiek politinės partijos, tiek skalbimo miltelių) poveikis yra ribotas. Ji papildo kampaniją, bet pastaroji negali būti pagrįsta vien reklama.

stenkitės gaminti kūrybiškus skelbimus, t. y. venkite senyvo vyriškio pilku kostiumu, agituojančio „už geresnę ateitį“, atvaizdo. Patraukite dėmesį neti-kėtais motyvais ir prasmingais šūkiais.

Pasitelkite žiniasklaidą

rinkėjai vis labiau linkę partijų programas ar kandidatų patikimumą įvertinti spontaniškai, o ne ilgai klausytis ideologinių įtikinėjimų. Dažnai žiniasklaidos darbuotojais ir žurnalistais pasitikima labiau nei politikais (nors ir pirmųjų populiarumas ribotas).

PLAKATAI

Plakatai ir skelbimų lentos pergalės negarantuoja, bet jei nebūsite viešai matomas, tikrai pralaimėsite!


Tinkamas įvykių nušvietimas žiniasklaidoje – viena svarbiausių išankstinių sąlygų, norint sėkmingai dalyvauti rinkimuose. reguliariai apžvelkite, apie ką labiausiai diskutuojama spaudoje ir kokios temos gali būti itin aktualios ateityje. Tai gali būti labai specifinės vietos problemos. kaip tos istorijos klos-tosi? ar tos problemos aktualios mums, liberalams? kuria plėtojama istorija turėtume sekti? ar tie klausimai mums tinka, ar pernelyg rizikinga jų imtis?

kuo daugiau savo klausimų iškelsite žiniasklaidoje, tuo labiau jie ims vyrauti programoje; žmonės apie juos kalbės ir savaime jiems suteiks svarbos.

Visoje kuriamoje medžiagoje turi atsispindėti jūsų prioritetininės idėjos. Įsitikinkite, kad visi jūsų atstovai kalbėdami nuo jų nenuklysta ir žino, ką jūs darote ir kodėl.

rinkėjams nepatinka vidiniai nesutarimai. Įsitikinkite, kad visi yra gerai infor-muoti ir palaiko priimtus sprendimus.

Ši nuostata aktuali dirbant tiek vietos, tiek regiono, tiek šalies mastu. kuo vieningesni ir nuoseklesni pasirodysite per ilgą laiką, tuo platesnio visuome-nės palaikymo sulauksite. Norėdami to pasiekti, reguliariai renkite išrinktų įvairių padalinių vadovų susitikimus, kad po to informacija pasiektų žemes-nių grandžių narius.

Tiesiogiai bendraukite su rinkėjais (vykdykite kampaniją „nuo durų iki durų“)

Žmonės vertina, jei domitės jais ir siekiate užmegzti tiesioginį dialogą. Tačiau kruopščiai apgalvokite, kas būtų veiksmingiausia atsižvelgiant į jūsų specifinį kultūrinį kontekstą. atvirkščiai nei Junginėje karalystėje ir JaV, kai kur nepri-imtina spausti visų iš eilės durų skambučius ir „brautis“ į gyventojų namus.

VISADA KALBĖKIE VIENINGAI!


asmeniškai kalbėkitės su kaimynais, draugais, giminaičiais, kolegomis, savo kirpėju, parduotuvių savininkais ir kt. kur priimtina, pats pasirodykite ant miestelio ar savivaldybės gyventojų namų slenksčio (visada turėkite vizitinę kortelę), jei norite atstovauti šiai apygardai miesto Taryboje.

Siųskite paprastus laiškus

siųskite laiškus visiems gyventojams. skirtingai nei masiniu būdu siunčiami elektroniniai laiškai (tokiu atveju gali kilti klausimas, iš kur gavote asmeni-nius el. pašto adresus) ar asmeniniai vizitai į namus, pašto laiškai nėra tokie įkyrūs – adresatas pats nusprendžia, skaityti juos ar ne. Toks bendravimo būdas pagerins jūsų įvaizdį rinkėjų akyse. Organizuoti tokių laiškų siuntimą paprastai būna nesudėtinga ir gana pigu naudojantis pašto tarnybų pas-laugomis ar vietiniais laikraščiais, o jei turite pakankamai savanorių, galite laiškus patys įmesti į kiekvieną pašto dėžutę.

SU LAIŠKŲ SIUNTIMU SUSIJUSIŲ DARBŲ SĄRAŠAS Vokas: jis atveria duris. Laišką adresuokite konkrečiam asmeniui ir stenkitės,

kad jis atrodytų kuo rimčiau, pavyzdžiui, adresą užrašykite ranka. Jei siunčiate labai daug gavėjų, tai nėra būtina, bet įsitikinkite, kad visi vardai ir pavardės būtų užrašyti teisingai. Niekas kitas taip nesuerzina žmonių kaip jų iškraipyti vardai.

Panagrinėkite klausimą: kodėl naudinga balsuoti už liberalus? Parašykite vieną idėją perteikiančių trumpų sakinių. Vartokite veikiamąją, o ne neveikiamąją rūšį ir keletą pagalbinių veiksmažodžių, tokių kaip nori, gali, turi.

Dizainas: paryškinkite ar pabraukite pagrindines frazes ir įterpkite į tekstą diagramas ar paveikslėlius. Skaitytojas praleis tai, kas jam pasirodys nepatrauklu.

Skaitytojui suteikite galimybę atsakyti. Pridėkite el. pašto adresą ar įdėkite atsakymo laiško šabloną, kurį galima nusiųsti ir faksu.


Naudokite internetą

2008 m. JaV prezidentas Barackas Obama, vykdydamas prezidentinę kam-paniją, nustatė standartą, kaip naudotis internetine žiniasklaida.

kiekvienu spustelėjimu jo svetainėje lankytojas būdavo kviečiamas regis-truotis. Obama turėjo profilius visuose socialiniuose tinkluose: taip žmonės galėjo arba sekti jo veiklą ir pranešimus, arba tiesiogiai užmegzti dialogą su juo. Šalininkai galėjo balsuoti dėl nagrinėtinų klausimų ar spręsti, kurį miestą aplankyti kitąkart. Be to, Obama naujienas savo internetinei bendruomenei dažnai pranešdavo anksčiau nei įprastai spaudai.

Tokia kampanija negali būti paprasčiausiai nukopijuota ir perkelta į bet kurį kitą nacionalinį kontekstą, bet gali tapti įkvėpimo šaltiniu. interneto nau-dotojų skaičius ir jo populiarumas taip pat labai skiriasi priklausomai nuo techninės plėtros lygio, bet apskritai internetas tampa vis paklausesnis.

internetinė kampanija veiksmingiausia nacionaliniu mastu, kai dominuoja vienas visų dėmesį traukiantis pagrindinis kandidatas, o ne vietos rinki-muose, per kuriuos stengiatės laimėti kuo daugiau vietų miesto Taryboje, o asmeninis kandidatų ir rinkėjų ryšys ne tik svarbesnis, bet ir lengviau užmezgamas.

Vis dėlto privalote būti ir matomas, ir pasiekiamas internete. Jei turite galimybių, sukurkite trumpą kampanijai skirtą filmuką, pristatydami savo pagrindines idėjas. Įdėkite jį į svetainę ir įkelkite į vaizdo kanalus, pavyzdžiui, YouTube, ar į kitas visoje šalyje populiarias svetaines. Naudokite žymas, kurios padės jį lengvai surasti pasitelkiant ieškykles.

Kuo daugiau visuomenės narių naudoja internetą ir kuo įprastesnis bendravi-mas internetu, tuo labiau jį naudoti turi politinės partijos.


Tas pats principas tinka ir socialinės žiniasklaidos tinklų profiliams. stenkitės figūruoti įvairiuose tinkluose, bet nepersistenkite ir įsitikinkite, kad visur naudojamas vienodas dizainas ir pateikiamas tas pats pranešimas. stenkitės tokias priemones kaip Twitter susieti su Facebook, Google+ ir kitais nacio-naliniais tinklais.

Tokie tinklai sudaro sąlygas vykdyti virusinę kampaniją (angl. viral campaigning)14: nuolat pranešinėti naujienas ir informaciją apie būsimus renginius jūsų šalininkams arba sudaryti jiems sąlygas su jumis susisiekti.

Rinkimų kampanijos gerosios patirties pavyzdys

Čia nepateikiame mo-delio, kurį būtų galima lengvai nukopijuoti ir panaudoti per kitas rin-kimų kampanijas. Tačiau nors klausimai, susiję su strategija, kandidatų

parinkimu ir kampanijos temomis, visada tokie pat, atsakymai turi tikti konkrečiam vietiniam kontekstui.

14 Virusinė kampanija – rinkodaros reiškinys, skatinantis žmones persiųsti gautus pranešimus. Virusinė rinkodara priklauso nuo laiškus persiunčiančių žmonių skaičiaus. Jei daug gavėjų laiškus persiųs dideliam skaičiui draugų, bus pasiektas „sniego gniūžtės“ efektas. Bet jei persiuntimų skaičius per mažas, tokia kampanija nepavyks.

Interneto naudotojai vis dažniau renkasi platformas ir naujienų forumus, kurie patvirtina jų pačių politines pažiūras. Išsamios, visapusės informacijos poreikis mažėja. Vadinasi, jūsų politinis profilis socialinių tinklų platformose gali sudo-minti tik įsitikinusius liberalus ar, atvirkščiai, tuos, kuriems terūpi jus įžeisti.


kodėl FDP Hamburg sėkmingai pasirodė 2011 m. vasario mėn. regioni-niuose rinkimuose, nors pagal nacionalines ir regionines apklausas atrodė, kad ši partija neperžengs 5% barjero?

Penki rinkimų kampanijos gerosios patirties pavyzdžio aspektai

1. Kandidatė

Pagridinė kandidatė buvo jauniausia iš visų kandidatų. iš pradžių žinias-klaida ją vertino kaip nepatyrusią, bet galiausiai ėmė vadinti energingu ir nauju veidu politinėje arenoje. Dirbanti dviejų vaikų mama labai skyrėsi nuo kitų profesionalių politikų. Tokiu būdu FDP sugebėjo užimti strateginę poziciją visuomenėje.

2. Rinkodara

kampanijos komanda naudojosi šiuolaikinėmis rinkodaros techno-logijomis ir bendradarbiavo su vie-šųjų ryšių agentūra bei nacionaline partija. Tai paskatino žiniasklaidos susidomėjimą.

Pilką ir lietingą lapkritį Hamburge šis plakatas išsyk krito į akis.

3. Su spauda ne kovokite, o dirbkite išvien

Vadovaujantis tokia nuostata, žiniasklaidai buvo teikiama tai, kas jai patinka: tai, kas patrauklu, neįprasta ir krinta į akis. Žiniasklaidoje, taip pat ir naciona-linėje, reportažų skaičius pradėjo augti ir jų vis daugėjo, kai renginiuose su kandidate pasirodė partijos lyderis Guido Westerwelle.


4. Suvienodintos problemos ir strategijos

Problemos liko antrame plane, nes pagrindinės partijos CDu, sPD ir FDP susitarė dėl daugelio klausimų, bet FDP pozicijos iš esmės skyrėsi nuo ža-liųjų. Todėl FDP užėmė strateginio žaliųjų priešininko poziciją: „FDP vietoje GaL“ (žaliųjų).

5. Profesionalios struktūros

Funkcijas ir pareigas partijos dažnai skirsto remdamosi kvotomis ir asme-niniais ryšiais. Šiuo atveju buvo kitaip. Pagrindinė Hamburgo kampanijos komanda neturėjo jokių asmeninių ambicijų: ji buvo pakviesta dėl profesi-nės patirties ir žinių. Tai padėjo išvengti interesų konflikto. Be to, regioninio partijos skyriaus pirmininkas savo kandidatūros nekėlė ir toliau tvarkė partijos reikalus bei organizavo lėšų rinkimą. Visiems kandidatams tai buvo puiki parama vykdant savo kampanijos veiklą.

Jei norite daugiau sužinoti apie įvairiapuses kampanijų strategijas, apie tai parašyta daug knygų.15 Nė vienoje jų nerasite modelio, kurį būtų galima paprasčiausiai nukopijuoti ir perkelti. Jose pateikiami strateginio planavimo ir kampanijos vystymo metodai, kurių reikia norint sėkmingai įgyvendinti politiką.

kas vyko po rinkimų kampanijos, kas tai buvo – sėkmė ar politinis pralai-mėjimas? Tai bus nagrinėjama 10 skyriuje.

Politinės partijos darbo sėkmė visada ir ypač rinkimų kampanijos metu priklauso nuo finansinių išteklių. kitame skyriuje pateikiami svarbiausi pa-tarimai, kaip gauti daugiau jūsų veiklai reikalingų lėšų.

15 Tarp jų: Peter Schröder, Political strategies, prieinama skirtingomis kalbomis http://www.polcon.de/en/index.htm; James Carville ir Paul Begala, Buck Up, Suck Up… and Come Back When You Foul Up: 12 Winning Secrets from the War Room, simon & schuster 2003. Taip pat žr. kitas James Carville publikacijas.

LĖŠŲ rinKiMAs

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Lėšų rinkimas 109

9

nė vienos politinės kampanijos nepavyks surengti be pinigų. Lėšų rinki-mas – nuolatinis ir labai svarbus darbas. Norint jų gauti, reikia veikti aktyviai ir energingai. rėmėjai retai duoda pinigų neklausinėdami ir niekas neinves-tuoja pinigų nežinodamas, kam jie skirti.

Įsitikinkite, kad žinote įstatymus ir nutarimus, reglamentuojančius politi-nėms partijoms skirtų lėšų ir aukų rinkimą. Žinokite, kas leidžiama ir kas ne, ir tų reikalavimų laikykitės. Paramą deklaruokite ir už ją atsiskaitykite nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka.

išmanykite įvairias pinigų rinkimo strategijas. Jei esate sėkmingai veikianti politinė partija ar valdančiosios koalicijos partneris, jums geriau krieptis į stambius rėmėjus, pavyzdžiui, į korporacijas. Tačiau daugiausia reikšmės turi sėkminga mikrolėšų rinkimo strategija.

Lėšų rinkimas – jautrus klausimas, ir kiekvienas elgiasi skirtingai. Tačiau galite atsižvelgti į toliau minimus aspektus.

Iškelkite!

Jūsų skyriaus nariai domisi politiniais klausimais. Jie taip pat nori dalyvauti aptarinėjant ir sprendžiant specifinius politinius klausimus. O lėšų rinkimas dažnai neaptariamas, nes manoma, kad tai techninis, o ne politinis klausi-mas. Tačiau būtent jūsų skyriaus nariai turi idėjų ir palaiko ryšius su kitais tinklais ir potencialiais rėmėjais. iškelkite šį klausimą uždaruose partijos posėdžiuose ir kaupkite idėjas, kaip geriausia tai atlikti.

JEI NEPRAŠYSITE – NEGAUSITE!

110 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Lėšų rinkimas

Politizuokite!

Nereikia tikėtis, kad kas nors šiaip sau duos pinigų. rėmėjai turi žinoti, kam bus panaudotos lėšos, todėl pinigų rinkimą visada susiekite su savo politi-niais poreikiais. skirtingi rėmėjai turi nevienodų interesų – rinkdami lėšas į tai atsižvelkite.

Būkite tikslūs!

kiekviena lėšas renkanti organizacija stengiasi kuo tiksliau pristatyti kon-krečius projektus, kuriems renka pinigus. Žmonės nori žinoti, kas nutiks jų pinigams.

Informuokite!

Daugelyje šalių paramos lėšos išskaičiuojamos iš mokesčių. informuokite galimus rėmėjus, kokie mokesčių teisės aktai reglamentuoja paramą – taip padėsite jiems apsispręsti.

Išlaikykite!

Bet kuris verslininkas žino, kad lengviau išlaikyti esamus klientus nei susirasti naujų. Todėl rūpinkitės savo rėmėjais. Padėkokite jiems asmeniškai ir (ar) parašykite jiems laiškus. Pakvieskite į partijos renginius. Galbūt net vertėtų pagalvoti apie rėmėjų organizacijos (verslo klubo) įkūrimą. Puoselėdami santykius su rėmėjais, nesitikėkite trumpalaikio pinigų antplūdžio, bet po-veikį tikrai pajusite artėjant kitiems rinkimams.


KELETAS TAISYKLIŲ, KURIŲ REIKIA LAIKYTIS RENKANT LĖŠAS

Jei kreipiatės į žmones prašydami paramos, daugiau kalbėkite apie problemas, kurias norite spręsti, užuot stengęsi gauti pinigų šiai veiklai.

Asmeniniai prašymai yra veiksmingiausi. Žmonės aukoja žmonėms, o ne abstrakčioms organizacijoms.

Pirma užmegzkite santykius, ir tik paskui prašykite pinigų.

Didinkite žinomumą. Rėmėjas turi suprasti, kodėl jums reikia pinigų.

Informacija apie iniciatyvas ir sėkmingus darbus didina norą remti finansiškai.

Pasistenkite sužinoti, kokios sumos galite prašyti ir kada geriausia tai padaryti.

Visada padėkokite! Stambūs rėmėjai nusipelno ypatingo dėmesio.

Rėmėjams sąžiningai praneškite apie nuveiktus darbus, sėkmes ir nesėkmes.

Lėšų rinkimo metodai

Asmeninis pokalbis

Daugiausia naudos duoda tiesioginiai pokalbiai su žmonėmis. Pokalbiai su draugais, kaimynais ir pažįstamais greičiausiai duos teigiamų rezultatų. Tačiau lėšų rinkėjas gali nepatogiai jaustis kreipdamasis į šią grupę, be to, sugaišta daug laiko.

Tokiems pokalbiams gerai pasirenkite. surinkite šiek tiek informacijos apie asmenį, su kuriuo rengiatės kalbėti. Pokalbis apie finansinę paramą turi vykti aplinkoje, kurioje galite kalbėtis niekieno netrukdomi. aptarę politiką, atvi-rai prabilkite apie savo ketinimus, bet nespauskite pašnekovo: „susidariau įspūdį, kad jūs pritariate mūsų partijos požiūriui. Norėtume savo politines idėjas paversti konkrečiais veiksmais. O tam reikia daugiau skelbimų mies-tuose. Mums būtų labai malonu, jei galėtumėte mus paremti.“

112 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Lėšų rinkimas

Nenusiminkite, jei iškart nesulauksite teigiamo atsakymo. Tiek žmonės, tiek kompanijos dažnai nenori mokėti tuoj pat. Tačiau pirmasis kontaktas padeda užmegzti ilgalaikius santykius, be kurių neįmanomas pasitikėjimas.

Laiškai

Laiškai – įprasčiausias būdas pradėti rinkti lėšas. Galite rašyti tiek asmeni-nius laiškus draugams, tiek masinius laiškus šimtams galimų rėmėjų. Pasirū-pinkite, kad potencialiems rėmėjams suteikti paramą būtų kuo paprasčiau: nurodykite savo partijos ar vietinio padalinio banko sąskaitos duomenis.

Renginiai

Viena iš įprasčiausių lėšų rinkimo formų yra kviestiniai pietūs. surenkite pietus dalyvaujant vienam ar daugiau kviestinių svečių (aukšto rango ir po-puliarių partijos narių ar nepartinių įžymybių, norinčių pasitarnauti liberalų partijai). Įveskite įėjimo mokestį, bet nesuteikite svečiams teisės spręsti, kiek mokėti. Tokie renginiai leidžia svečiams pasijusti išskirtiniams.

Taip pat galite organizuoti lėšų rinkimo renginius, skirtus jūsų pačių partijos nariams, pavyzdžiui, vasaros iškyla ar kalėdiniai pietūs (mokestį nustatykite kiek didesnį, nei kainuoja sudaryti valgiaraštį) arba daiktines ir kitokias loterijas.

Partijos nariai

Paraginkite savo partijos narius. Tie, kurie patys nenori dalyvauti kampa-nijoje, tegu prisideda bent finansiškai. Jei priimtina, galite rinkti pinigus bet kurio partijos renginio metu kaip bažnyčiose per pamaldas.

Meskite iššūkį partijos nariams – tegu jie aktyviai dalyvauja renkant lėšas. Paskelbkite varžybas: pasibaigus rinkimų kampanijai, daugiausia lėšų surin-kęs asmuo gaus apdovanojimą.


10 SĖKMINGO LĖŠŲ RINKIMO TAISYKLIŲ 16

1. Renkant lėšas, svarbiausia ne pinigai, o rėmėjo ir gavėjo santykis.

2. Kuo geresnė jūsų strategija ir veiksmų planas, tuo didesnė sėkmė jus lydės, kreipiantis į galimus rėmėjus.

3. Lėšų rinkimas – ne trumpalaikis projektas, o ilgalaikius tikslus turinti veikla, todėl nepraraskite entuziazmo, jei iš pradžių nesiseka.

4. Kad ir kas partijos viduje būtų atsakingas už santykių su galimais rėmėjais užmezgimą, kreiptis į potencialius rėmėjus visada turi vienas iš organizacijos vadovų.

5. Pradėjus rinkti lėšas, jums prireiks pinigų strategijai vystyti, tinkamoms ryšio technologijoms įsigyti, tinkamai buhalterinei apskaitai vesti, duomenų bazės programinei įrangai ir personalui, be to, kainuos ir pati komunikacija.

6. Sukurkite rėmėjų klases, kaip antai: Platininiai > Auksiniai > Sidabriniai > Eiliniai.

7. Pažinkite savo rėmėjus: rinkite informaciją apie jų pomėgius, laisvalaikio leidimo būdus, bendravimo įgūdžius ir kt.

8. Visada nurodykite, kokios sumos tikitės iš rėmėjo, kad jis negalėtų atsipirkti nedidelėmis sumomis.

9. Sudarydami veiksmų planą, užsibrėžkite ambicingus tikslus (bet įsitikinkite, kad iš tiesų įmanoma juos pasiekti), antraip dėl motyvacijos stokos beveik nieko nepasieksite.

10. Nedvejodami prašykite pinigų, nes jei neprašysite, tai tikrai negausite. Tačiau būkite mandagūs. :-)

16 Jan Burdinski, politikos konsultantas, Berlynas, Vokietija, 2011.

KAiP VEiKTi (ViETiniAME) PArLAMEnTE (VyriAusyBĖJE), BŪNANT KOALICIJOJE ARBA OPOZICIJOJE

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Kaip veikti (vietiniame) parlamente 115

10

Prisimenate? 3 skyriuje buvo rašoma apie bendrą politinės partijos tikslą. aptarėme su jūsų bendruomene, visuomene, šalimi susijusias idėjas, tų idėjų grupavimą ir pastangas jas įgyvendinti, t. y. laimėti rinkimus ir stoti prie vyriausybės vairo.

Net po sėkmingos kampanijos (ir ypač po nesėkmingos) negalite nustoti veikti kaip partija. Pradėkite planuoti naujus renginius – elektoratas ir ypač jūsų partijos nariai bus dėkingi.

rinkimų kampanija prasideda kitą dieną, vos pasibaigus ankstesnei rinkimų kampanijai. susisiekite su vietos gyventojais, išklausykite jų rūpesčius ir informuokite juos, ką žadate nuveikti per metus – tokia veikla turi būti neatiejama jūsų partinės veiklos dalis.

Toks ir yra politinės partijos darbas – kasdien rūpintis rinkėjais, bendruo-mene ir šalimi.

keletas neatidėliotinų darbų, kuriuos reikia atlikti po rinkimų.

> Pripažindami savo kampanijos komandos, rėmėjų bei savanorių pastan-gas ir siekdami palaikyti jų motyvaciją, surenkite jiems skirtą vakarėlį.

> susirinkite pašalinti kampanijos plakatų arba priklijuokite lipdukų su pa-dėka rinkėjams už palaikymą. Neužmirškite padėkos pranešimų įtraukti į savo internetinės žiniasklaidos platformas.

> kiek vėliau išspausdinkite savo parlamentinės grupės darbo programą, nesvarbu, ar esate vyriausybėje, ar opozicijoje.

SUFORMUOKITE IR STIPRINKITE SAVO PROFILĮ: LAIKOTARPIS PO RINKIMŲ – TAI LAIKOTARPIS PRIEŠ RINKIMUS

116 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Kaip veikti (vietiniame) parlamente

Darbas tęsiasi – nesvarbu, ar jums pavyko laimėti valdžią, ar likote neparla-mentinėje arba parlamentinėje opozicijoje. Toliau apibrėšime, kaip formuoti koaliciją ar kaip dirbti būnant opocizine jėga.

Vadovavimo menas

Didžiausias politinei partijai kylantis iššūkis – vyriausybės (ypač koalicinės vyriausybės, o būtent ji labiausiai tikėtina) suformavimas ir sėkmingas vado-vavimas vyriausybei ar miesto Tarybai. Visada turite susitarti, kokią politiką įgyvendinsite ir kokius asmenis paskirsite. Be to, turite gauti savo partijos narių palaikymą.

„Viską, ką turite žinoti apie koalicijos politiką, jau sužinojote iš savo vedybinio gyvenimo!“ 17

Štai keli esminiai dalykai, kuriuos galbūt norėsite apsvarstyti, kai gausite galimybę valdyti. 18

1. Sprendimas tuoktis: apgalvotos vedybos su solidžia ikivedybine sutartimi

Darykite

Pasverkite partnerystės galimybes ir apsvarstykite veiksmų suderinamumą: geriau būti valdžioje ar ne? Būnant opozicijoje rankos švarios, bet tuščios.

> Junkitės, laimėję rinkimus; jausitės stiprūs ir turėsite „buferį“ būsimos neišvengiamos nesėkmės atveju.

17 Lousewies van der Laan, eLDr partijos pirmininko pavaduotojas, cituojama 2010 m. lapkričio 18 d. seminaro „Keeping the Liberal Democrat identity in coalition government: Exchange of best practice with European liberal democrats“ medžiaga, Londonas, Jk.

18 Ten pat.


Eikite į koaliciją tik tada, kai esate reikalingas valdžiai ir galite diktuoti sąlygas.

Įsitikinkite, kad visa partija aktyviai ir vieningai dirba, nes bus prasti apklausų rezultatai ir žmonės praras savo vietas.

> Įgyvendinkite bent dalį savo programos. Negalite visiškai išduoti pagrin-dinių rinkimų kampanijos idėjų, neprarasdami visuomenės pasitikėjimo.

> Turėkite aiškią koalicijos sutartį su galutiniais terminais (kai juos įmanoma nustatyti).

> apsispręskite visiškai atsidėti naujajai veiklai ir būti stabiliu koalicijos partneriu.

Nedarykite

> Nelaukite, kol tapsite didesni (galite pasilikti opozicijoje visam laikui).

> Nevadovaukite, jei bijote priimti sprendimus, kurie jums kainuos rinkėjų balsus.

> Nevadovaukite, jei bijote prarasti vietų (plg. olandų posakį „regeren is halveren“: valdyti – tai perpus sumažėti).

> Neapsunkinkite santuokos negatyviomis partinėmis rezoliucijomis jau nuo pat pradžių.

> Nedarykite ko nors, jei partija (rinkėjai) nesupranta, kodėl taip darote.

> Neikite į koaliciją, jei tai prieštarauja esminėms jūsų pažiūroms (nėra santykių, dėl kurių vertėtų atsisakyti savo principų).

yra populistinių partijų (Nyderlandų PVV ar Danijos Dansk Folkeparti), kurios palaikė vyriausybes, į koaliciją formaliai neįsijungdamos.


Jei nuo jūsų partijos priklauso jėgų pusiausvyra parlamente, tai sudaro sąlygas daryti esminę įtaką, neišskiriant nė šantažo galimybės. Mažumos vyriausybė jumis pasikliauja kiekviename žingsnyje, bet ar galite tai suderinti su savo, t. y. liberalų, principu, kad nėra laisvės be atsakomybės?

2. Medaus mėnuo: namų įsirengimas ir pirmieji bendri projektai

Darykite

> Paskirkite tinkamus žmones į tinkamas pareigas: stiprūs lyderiai ir ben-drauti sugebančios asmenybės turi būti vyriausybėje. Turėtumėte būti tikras, kad jie susitvarkys su paskirtu portfeliu.

• Galite apgalvoti galimybę partijos lyderio neįtraukti į vyriausybę, bet vis dėlto jam skirti svarbias pareigas (pavyzdžiui, grupės lyderio) – jis (ji) gebės lanksčiai pateikti ir apginti partijos liniją.

> Įsitikinkite, kad ministrai gali „parduoti“ koaliciją (įskaitant atsakomybės už kompromisus prisiėmimą), tuo pat metu stiprindami savo partijos tapatumą.

> reikalaukite tinkamų postų: jei kampanijos metu agitavote už „švietimą, švietimą, švietimą“, siekite švietimo ministro portfelio.

> aiškiai parodykite, kodėl ėjote į koaliciją, ir valdykite lūkesčius („jei norite, kad įgyvendintumėme visą rinkimų programą, duokite mums absoliučią daugumą“).

> sudarykite galimybę kiekvienai pusei pasiekti greitų ir matomų laimėjimų.

> Leiskite kiekvienai pusei pasireikšti – vertinkite kiekvieną jo (jos) šlovės akimirką, bet laikykitės pusiausvyros, kad nekiltų apmaudo.

> Bendraukite su partijos nariais (partijos vadovybė kiekvieną mėnesį kviečiasi regioninių padalinių vadovus, norėdami žinoti jų aktualijas, o parlamento nariai kiekvieną savaitgalį lankosi regione).


> Bendraukite su koalicijos nariais (pavyzdžiui, „Man tai tikrai nepatiko, jums tuo pačiu neatsakiau, bet daugiau taip nedarykite“).

> Nors kasdien vykdote propagandinę veiklą ir dirbate su dokumentais, raskite laiko debatams.

> apsupkite lyderį mėgstamais ir patikimais žmonėmis, kurie pasakys, jeigu jam (jai) tarp dantų įstrigs špinatas (ir tiesiogine, ir perkeltine – politine – prasme).

Nedarykite

> Nekerštaukite (dantis už dantį – neveiksminga taktika politikoje), bet reaguokite partijos viduje.

> Jei pralaimėjote ginčą, nekelkite didelio triukšmo, stoiškai tai ištverkite (bet parodykite jiems asmeniškai).

> Neskalbkite savo nešvarių baltinių viešai; nedžiūgaukite kitiems suklupus.

> Nepavydėkite kitai pusei jų mažų pergalių – jiems, kaip ir jums, jų reikia.

> Nesistenkite nuversti vyriausybės – tai opozicijos vaidmuo.

> (Viešai) neprašykite kompensacijos, jei negavote, ko norėjote – elgtumė-tės lyg per išpardavimą.

> Nepasikliaukite opozicija. Ji jus nuvers, kai tik galės, ir balsuos net priešta-raudama savo pažiūroms, jei tik manys, kad taip gali jus sužlugdyti.

Abipusis pasitikėjimas – didžiausias koalicijos turtas, todėl jo nešvaistykite. Atmosfera yra lemiamas veiksnys. Sveikinkite vienas kito pergales ir nieko vienas kitam nepavydėkite. Labai sunku vėl sukurti gerą atmosferą, kai jos nebelieka.


3. Erzinantis bendras gyvenimas: kada nuspręsti skirtis

Darykite

> Tegu partija dirba toliau (įsitikinkite, kad jūsų žiniasklaidos numylėtiniai žino, kokią liniją ketinama plėtoti).

> išlikite ramūs, net jei aplausos blogos – tai normalu.

> Laikykitės bendrų tikslų, pirmiausia prisiminkite, kodėl susijungėte.

> Demonstruokite pasitikėjimą savimi ir aiškiai parodykite, kad neturite, ko slėpti.

> išklausykite konstruktyvių idėjų, o tiems, kas skundžiasi, pasiūlykite pa-teikti alternatyvų.

> Laikykitės savo linijos ir savų tikslų.

> savo tikslams apginti pasikvieskite žmones iš šalies (akademikus, eks-pertus, įtakingus asmenis): geriau tegu ne jūs pats, o patikimi nepartiniai asmenys pasako visuomenei, kad esate teisūs. sukurkite ir palaikykite šiuos tinklus.

Opozicijos nenuverčia vyriausybių, tai padaro koalicijos partneriai. Opozicija suras silpniausią grandį ir tol ją atakuos, kol ši neatlaikys.

Opozicija anksčiau už jus pajus, kad jūsų rinkiminis mandatas slysta jums iš rankų, ir padarys viską, ką gali, kad tik pagreitintų šį procesą.

Jei yra nors vienas nepatenkintas partijos narys (-ė), vakaro žinių laidos rengėjai būtinai jį (ją) suras ir parodys.


Nuotaika ir savijauta – svarbūs dalykai. Įsitikinkite, kad asmeniniai santykiai tvirti ir draugiški: jums jų prireiks, kai paaiškės, kad mėšlas išplaukė į paviršių, o taip tikrai nutiks.

Kiekviena per žinias pranešama istorija turi dvi puses. Pasirūpinkite, kad viena iš tų pusių būtų jūsų, arba žiniasklaida apie jus nekalbės.

Kol reikalai klostosi gerai, partija išlieka vieninga, kai prasideda rūpesčiai – ima maištauti.

Nedarykite

> Nepopuliarinkite savo profilio partnerio sąskaita – būsite nušalintas nuo realių sprendimų priėmimo.

> Neduokite mikrofono anksčiau valdžiusios žinomos partijos nariams (kaipgi kitaip, jų valdymo laikais buvo daug geriau).

> Neprašykite pareigūnų patarimo: jų sprendimams gali turėti įtakos asme-niniai interesai.

> Negrasinkite nuversti vyriausybės, nebent išties norite tai padaryti.

> Nemeskite kelio dėl takelio: neleiskite menkoms problemoms tapti pa-grindinėmis (ir atvirkščiai).


Artėjant rinkimams, visiems pašlyja nervai, net jei abi partijos pirmauja apklau-sose (nors to niekada nebūna).

4. Skyrybos ir ginčas, kam turi atitekti namas (rinkėjai)

Darykite

> Prieš išardydami koaliciją, partijos viduje suformuluokite savas priežas-tis; įsitikinkite, kad jos bus suprantamos ir eiliniams rinkėjams (gyvybės ar mirties klausimai, pavyzdžiui, karas, yra lengvai suprantami, kaip ir principų klausimai, kurie žmonėms reiškia: „Mes jais daugiau nebegalime pasitikėti.“).

> Paskutiniame žaidimo etape sukurkite planą ir strategiškai apgalvokite kiekvieną žingsnį, lyg rengtumėte karinę operaciją – čia negali būti netikėtumų.

> išlikite ramūs, pasitikintys savimi ir matykite ilgalaikę perspektyvą.

> Pasistenkite išlaikyti partijos vienybę: skilimas kainuoja balsus.

> kontroliuokite pagrindinį pranešimą; žlugus koalicijai dar ilgai jį kartokite.

> susitelkite vadovybei už nugaros.

> Dėl vadovavimo ginčykitės trumpai ir nepiktai, o paskui tuoj vėl būkite vieningi.

> elkitės padoriai, net jei kiti yra šunsnukiai – kitą mėnesį gali tekti su jais jungtis į koaliciją.

Nedarykite

> Paskutiniame kovos etape neleiskite kovotojų būriams panikuoti (jūs varžotės dėl laikraščių eilučių ir kiekviena eilutė, skirta nepatenkintiems nariams, sumažina skaičių tų, kurios gali jums padėti laimėti rinkimus).


> Neleiskite kitiems formuluoti koalicijos iširimo priežasčių.

> Niekada nebijokite. Politika – ne bailiams.

Menas būti opozicijoje

sėkmingas darbas opozicijoje – didelis iššūkis politinėms partijoms. Net jei esate atstovaujami parlamente, didžiausia problema ta, kad vyriausybė ir daugumos partijos jus ignoruoja. kad ir kokie geri būtų jūsų politiniai siū-lymai, vyriausybė juos ignoruos ir padarys viską, ką gali, kad tik nuslopintų pozityvų visuomenės dėmesį. Priešingai, norėdamos išvengti visuomenės nuomonės, jog jūsų siūlymai menkina vyriausybės autoritetą ir patikimumą, valdančiosios partijos kaip įmanydamos stengsis išryškinti silpniausius jūsų siūlymų aspektus ir juos panaudoti prieš jus.

Būdami opozicijoje, galite patirti itin nemalonių dalykų, kuriems prireiks ištvermės ir kantrybės. Vis dėlto jums turi būti savaime suprantama, kad funkcionuojančioje demokratijoje jūsų partija retsykiais bus paliekama nuošalyje. Tačiau opozicija nėra savaiminis tikslas, turite stengtis (vėl) patekti į vyriausybę, jei sekate šios knygos 3 skyriuje pateiktu „tradicinės partijos“ modeliu.

Ateitis teikia vilčių!

Turėkite omenyje, kad per ateinančius rinkimus jums bus suteikta dar viena galimybė. arba patys galėsite formuoti vyriausybę, arba kitiems – įskaitant

Rinkimai laimimi ne dėl praeities rezultatų, bet dėl ateities pažadų.

Viskas, ką būdami vyriausybėje blogai padarysite, gali būti ir bus panaudota prieš jus, o viską, ką pasieksite, kita pusė priskirs savo nuopelnams.


ir valdančiąsias partijas, kurioms šiuo metu sudarote opoziciją – reikės jūsų, kad galėtų sudaryti daugumą. kuo arčiau rinkimai, tuo mažiau tikėtina, kad jūsų siūlymai bus rimtai priimami, jei valdančioji partija mąsto apie porinki-minius pokyčius.

Būti opozicijoje nereiškia tiesiog iš principo priešintis absoliučiai visiems vyriausybės veiksmams. rinkėjai nemėgsta tokių destruktyvių veiksmų. sutikite su tais politiniais pasiūlymais, kurie svarbūs nacionaliniam interesui, bet prieštaraukite tiems, kurie nesuderinami su jūsų partijos principais ir pasirinktu politiniu kursu.

Būdami atkaklūs ir kantrūs, sulauksite naujos galimybės. rinkėjai nori poky-čių, ir jūs turite būti tam pasirengę: peržiūrėkite savo politinius siūlymus ir partijos organizacinę struktūrą.

Būnant opozicijoje, paranku atnaujinti partines struktūras, politinį kursą ir personalą. Tai geriausias laikas išbandyti naujas galimybes ir į rampos šviesą iškelti naujus veidus.

Palaikykite ryšį su rinkėjais!

Palaikyti ryšį būtina, kad žinotumėte, kokios temos ir problemos aktualios rinkėjams. Šiuo tikslu eikite į gatves, organizuokite renginius, siųskite anke-tas į namus ir t. t., kaip siūloma 6 dalies pavyzdžiuose. Nesistenkite įtikti nedidelėms, bet triukšmingoms interesų grupėms. Žinoma, kaip politinė partija jūs negalite patenkinti visos visuomenės norų, bet siūlymai turi at-rodyti sąžiningi, net jeigu jie neskirti kiekvienam. Bet ir neatrodykite sėdį asmenine nauda suinteresuotų grupių kišenėje.

Siūlykite alternatyvas!

Negatyvi kampanija atneša rezultatų, bet vien tik ja nepasikliaukite. kritika ir negatyvūs pranešimai veiksmingiausi tada, kai jie sutampa su povande-ninėmis srovėmis – neišreikšta visuomenės nuomone. ir visgi turite siūlyti


savo alternatyvas, o ne vien smerkti vyriausybės veiksmus. rinkėjai nori žinoti jūsų planus, jie turi pasitikėti jūsų gebėjimu tesėti pažadus. Jei nepa-laikysite tokio ryšio su elektoratu, rinkėjai pasitenkins tuo, ką jau pažįsta, net jei ir ne itin mėgsta. Tai pat galite parodyti savo gebėjimą vadovauti, jei konstruktyviai bendradarbiaujate su kitomis opozicinėmis partijomis arba valdančiosioms partijoms siūlote kooperuotis sprendžiant tam tikrus klausimus, tuo pačiu metu stengdamiesi iškelti keletą savo sąlygų ar patarti, kaip patobulinti konkrečius politinius pasiūlymus.

Taip pat įsitikinkite, kad duodate realius ir įgyvendinamus politinius paža-dus. rinkėjai nėra kvaili: pažadėję tai, ko negalite ištesėti, padarysite lem-tingą klaidą.

Venkite vidinių problemų!

Labai svarbu, kad partija būtų vieninga. Be abejo, partijos viduje turite diskutuoti apie teisingą kursą ir strategiją, bet kiekvienas turi siekti kokio nors kompromiso. Jei kovojate patys su savimi, o ne su vyriausybe ar kitomis partijomis, jus pražudys ne rinkėjai, bet jūsų pačių vidiniai konfiktai.

Dalyvaukite vietinėje politikoje!

Net jei jūsų partija yra opozicijoje nacionaliniu lygiu ar dar blogiau – visai neatstovaujama nacionaliniame parlamente, dalyvaukite vietinėje ar regio-ninėje politikoje. Vietos lygmuo suteiks puikių galimybių atskleisti savo pri-dėtinę vertę elektoratui. Pradėkite bendrauti su žmonėmis, domėkitės, kas jiems rūpi, ir pasisiūlykite padėti, kai jie turi reikalą su vietine administracija, arba rūpimus klausimus nukreipti į miesto Tarybą.

Taip pat kaupkite žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie tokio pobūdžio problemas, kad galėtumėte priversti valdančiąsias partijas veikti. Tokios problemos gali pasitarnauti kaip kampanijos tramplinai. ir nors negalite


metai iš metų veikti taip intensyviai kaip rinkimų metu, turėtumėte stengtis vykdyti tęstinę kampaniją ir išlikti matomi.

Užsitikrinkite paramą!

stenkitės rasti jūsų idėjoms pritariančių sąjungininkų ir siekite nepartinių pi-liečių palaikymo. Profsąjungų, darbdavių ir vartotojų asociacijos, įžymybės, įtakingi žmonės bei daugelis kitų gali jus reklamuoti ir galiausiai pritraukti rinkėjų.

kad ir kur būtumėte – valdžioje ar opozicijoje, galbūt norėsite apsvarstyti šiame vadove iškeltas idėjas bei svarbiausius klausimus, kad galėtumėte sėkmingai dirbti visuomenės labui ir įgyvendinti liberaliąją politiką.

PriEDAs

Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Priedas 129

ELDR partijos vaidmuo ir svarba

„Mano požiūriu, politinio liberalizmo pagrindas – ne geranoriški ir globėjiški politikai, teigiantys, kad jie viską žino geriausiai, ir šlifuojantys savo pačių įvaizdį. Vykdyti liberaliąją politiką – tai veikiau suteikti galios žmonėms, su-kurti pilietinėje visuomenėje bei politinėje demokratijoje būtinas institucijas, užtikrinti pilietines laisves ir žmogaus teises, sukurti iš tikrųjų atviras ekono-mines rinkas, kurios neužtrenktų durų naujiems dalyviams, sudaryti sąlygas laisvai judėti idėjoms, prekėms ir žmonėms ir visas šias vertybės išsaugoti ateities Europai.“ 19

europos liberalai pirmieji įkūrė europos politinę partiją. Partija buvo įkurta 1976 m. kovo 26 d. Štutgarte, Vokietijoje, prieš pirmuosius tiesioginius rinki-mus į europos Parlamentą. Tuo metu šią originalią europos liberalų partijų federaciją sudarė devynios partijos narės iš septynių es valstybių narių. Po europos sutarčių pakeitimų, 2004 m. eLDr partijai buvo suteiktas oficialus tikros politinės partijos statusas. iki 2011 m. liepos mėn. eLDr partiją sudarė 55 partijos narės iš 36 Europos šalių.

Partijos steigimo dokumentu 1976 m. tapo ateities viziją plėtojanti Štut-garto Deklaracija 20, kurioje išdėstyti tikslai aktualūs ir šiandien.

19 annemie Neyts-uyttebroeck MeP, eLDr partijos pirmininkė 2005–2011 m., The evolution and function of the European Liberal Democrat and Reform Party, p. 93–100 (p. 93): European View, Transnational Parties and European Democracy, 3 tomas, 2006 m. pavasaris, Forum for european studies, išleido european People’s Party.

20 http://www.eldr.eu/en/about-eldr/index.php

130 Vadovas – Mažasis liberalų vadovas | Priedas

eLDr partija vienija europos politines partijas ir asmenis, kurie siekia įtvir-tinti šiuos principus:

> stiprinti liberalų judėjimą europos sąjungoje ir visoje europoje;

> ieškoti bendros pozicijos, sprendžiant europos sąjungai aktualius klausimus;

> informuoti visuomenę ir įtraukti ją į vieningos europos demokratijos kūrimą;

> remti partijos narius ir koordinuoti jų veiklą rinkimuose į europos Parlamentą;

> skatinti liberalų parlamentinių grupių kūrimąsi visose tarptautinėse par-lamentinėse asamblėjose;

> palaikyti glaudžius darbo santykius tarp partijos narių, jų nacionalinių parlamentinių grupių, europos Parlamento eLDr partijos parlamentinės grupės, kitų tarptautinių organizacijų liberalų grupių ir „Liberal interna-tional“ (Liberalų internacionalu).

eLDr partijai kasdien patarinėja nedidelis tiesiogiai renkamas biuras, kurį sudaro pirmininkas, septyni pirmininko pavaduotojai ir iždininkas. 2011 m. lapkritį Palerme (italija) vykusiame kongrese seras Graham Watson (eP narys) buvo išrinktas partijos pirmininku. ankstesni partijos pirmininkai – buvęs Liuksemburgo Ministras Pirmininkas Gaston Thorn (pirmininkas steigėjas), buvusi Liuksemburgo Ministro Pirmininko pavaduotoja ir Demo-kratų partijos vadovė Colette Flesch, buvęs Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotojas Willy de Clercq; buvęs Danijos Ministro pirmininko pavaduo-tojas uffe ellemann-Jensen; Vokietijos užsienio reikalų ministras Werner Hoyer ir annemie Neyts-uyttebroeck, europos Parlamento narė ir Belgijos valstybės ministrė.


eLDr partijos vadovų ir ministrų posėdžiuose ministrai pirmininkai susitinka su platesniu eLDr partijos lyderių ratu ir europos Parlamento li-beralų grupės vadovais. Dalyvauja ir užsienio reikalų ministrai bei komisijos nariai. Grupė apžvelgia ir aptaria šešių mėnesių pirmininkavimą europos są-jungai. Šis tinklas ypač svarbus, nes europos liberalai yra plačiai atstovaujami europos šalių nacionalinėse vyriausybėse ir europos komisijoje.

Metinis suvažiavimas yra svarbiausias sprendimų priėmimo forumas, į jį atvyksta delegatai iš partijų narių, eLDr partijos parlamentinės grupės nariai, europos komisijos eLDr nariai ir europos jaunųjų liberalų organiza-cijos „european Liberal youth“ (LyMeC) atstovai. suvažiavimo dalyviai kas dvejus metus renka pirmininką, pirmininko pavaduotojus bei iždininką ir balsuoja už europos Parlamento rinkimams skirtas politines rezoliucijas bei rinkimų manifestą. suvažiavime reguliariai dalyvauja apie 500 delegatų ir svečių.

eLDr Taryba yra antras pagal svarbą sprendimų priėmimo organas, ji renkasi mažiausiai du kartus per metus. Visateisių partijų delegatams suteikiami įgaliojimai kalbėti ir veikti eLDr partijos vardu. Taryba tvirtina prašymus dėl narystės, narystės mokesčius, metinį partijos biudžetą bei sąskaitas ir skiria generalinį sekretorių.

eLDr narystė atvira visoms europos politinėms partijoms, patvirtinusioms Štutgarto deklaraciją.

Politinės partijos gali pasirinkti vieną iš trijų narystės eLDr partijoje katego-rijų. Tikrieji nariai dalyvauja visoje politinėje veikloje ir partijos darbe. Jie turi teisę per delegatus išreikšti savo nuomonę, taip pat teikti pasiūlymus dėl rezoliucijų eLDr suvažiavimo ir Tarybos posėdžio metu. Jie gali siūlyti pataisas ar balsuoti dėl politinių dokumentų, tokių kaip rezoliucijos ar rin-kimų manifestas, taip pat balsuoti eLDr partijos biuro rinkimuose ir siūlyti kandidatus į eLDr partijos biurą. Jie gali dalyvauti mokomosiose sesijose, ypač skirtose rinkimų kampanijoms organizuoti, dalytis gerąja kampanijos


organizavimo vietiniu bei nacionaliniu lygiu patirtimi ar dalyvauti tam tikrų politikos sričių mokymuose. Jie gali kreiptis dėl finansinės paramos (ir ją gauti) projektams, kurie jų šalyje propaguoja jų partijos ar liberaliąsias idėjas žvelgiant iš europos perspektyvos.

Asocijuotieji nariai ir nariai stebėtojai neturi tiek daug teisių (jie gali išsakyti nuomonę, bet ne balsuoti), tačiau gali bet kada kreiptis dėl tikrosios narystės.

2011 m. buvo įvesta asmenims skirta asocijuotoji individualioji na-rystė. eLDr – pirmoji politinė partija europoje, pasiūliusi galimybę asme-nims (kurie nebūtinai turi priklausyti eLDr partijai narei) tapti tiesioginiais europos liberalų partijos nariais.

Liberalų organizacijos ir „idėjų kalvės“ visame pasaulyje

> Liberalų šeima Europoje – ELDR partija ir jos narės

Norite susipažinti su europos liberalų seserinėmis partijomis?

Panaršykite po išsamią eLDr partijos duomenų bazę, kurioje rasite infor-macijos apie liberalų narių partijas ir europos valstybių parlamentuose bei vyriausybėse dirbančius liberalus: http://members.eldr.eu/

Parlamentinė grupė

europos Parlamente veikianti liberalų grupė aLDe – tai parlamentarų aljan-sas, atstovaujantis eLDr narėms ir kitoms demokratinėms partijoms. Ji turi 85 narius (iš jų 72 priklauso eLDr partijoms) ir yra trečia pagal įtakingumą grupė europos Parlamente. www.alde.eu

Jaunimo organizacija

kaip ir eLDr partija, LyMeC buvo įkurta 1976 m. kaip europos Bendrijos liberalaus ir radikalaus jaunimo judėjimas („Liberal and radical youth


Movement of the european Community“). eLDr partijos ir europos Parla-mente veikiančios jos grupės aLDe jaunimo organizacija „european Liberal youth“ (LyMeC) siekia skleisti liberalų vertybes ir skatina visos europos jaunimo politinį bei akademinį sąmoningumą. 58 organizacijų narius iš 33 šalių turinti LyMeC sudaryta iš organizacijų narių ir individualių narių. Visu jų pagrindinis tikslas – sukurti liberalią ir federalinę europą.

www.lymec.eu

yra ir kitų įvairių tarpparlamentinių liberalų grupių, taip pat pavadintų aLDe, kaip antai europos Tarybos Parlamentinė asamblėja ar es regionų komitetas.

> „Liberal International“ ir liberalų partijos visame pasaulyje

„Liberal International“

Domitės liberalų partijomis visame pasaulyje ir norėtumėte susipažinti ir pasikeisti politinėmis idėjomis bei gerąja patirtimi?

susisiekite su „Liberal international“ (www.liberal-international.org), pasau-line liberalų partijas vienijančia organizacija. 1947 m. įkurtas Li tapo garsiu tinklu, skirtu liberalizmui propaguoti, liberalų partijai stiprinti ir liberaliajai demokratijai skleisti visame pasaulyje.

Tarptautinė liberalaus jaunimo federacija

„international Federation of Liberal youth“ vienija jaunųjų liberalų organi-zacijas. Daugiau informacijos apie Tarptautinę liberalaus jaunimo federaciją (iFLry) rasite interneto svetainėje www.iflry.org

> Liberalų politinis rengimas ir mokymas

Domitės politine kompetencija ir jos taikymo galimybėmis?

susisiekite su „idėjų kalvėmis“ ir fondais, kurie dirba liberalų politikos forma-vimo ir politinės partijos mokymų srityse.


2007 m. įkurtas „european Liberal Forum“ – eLF (europos liberalų foru-mas) (http://liberalforum.eu) – politinė europos liberalų organizacija. eLF vienija liberalų „idėjų kalves“, visoje europoje veikiančius politinius fondus bei institutus ir jų narius skatina stebėti, analizuoti ir dalyvauti diskusijose apie įvairius europos viešosios politikos klausimus bei europos integracijos procesus, pasitelkiant švietimą, mokymus, mokslinius tyrimus ir aktyvaus pilietiškumo sklaidą es.

Daugiau informacijos apie visas eLF organizacijas nares: http://liberalforum.eu/about_members.html

Vokietijos liberalų fondas „Friedrich Naumann stiftung für die Freiheit“ (www.freiheit.org) sukaupė gausią liberalų „idėjų kalvių“, veikiančių visame pasaulyje, duomenų bazę (negalutinę).

informacija šioje duomenų bazėje pateikiama vokiečių kalba, bet lengvai prieinama. „idėjų kalvių“ galima ieškoti pagal pavadinimą arba šalį: http://crm.freiheit.org/thinktank-v2/

Das kleine liberale Buch

Leitfaden für politische Parteiarbeit

D

as k

lein

e lib

eral

e Bu

ch

Leitf

aden

für p

oliti

sche

Par

teia

rbei

t

Mit Unterstützung des Europäischen Parlaments

M

ažas

is lib

eral

ų va

dova

s Po

litin

ės p

artij

os ve

iklo

s gair

ės

Mažasis liberalų vadovasPolitinės partijos veiklos gairės

Gavus Europos Parlamento paramą

Documents

Lithuanian - Mažasis liberalu vadovas