lm · Web view1. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos 2017–2018 mokslo metų ugdymo planas (toliau – Gimnazijos ugdymo planas) sudarytas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019

RADVILIŠKIO R.

GRINKIŠKIO JONO PODERIO

GIMNAZIJOS

2017–2018 M. M.

UGDYMO PLANAS

1

TurinysI. Skyrius.............................................................................................................................................3

Bendrosios nuostatos......................................................................................................................3

I. Ugdymo proceso organizavimo trukmė....................................................................................4

II. Gimnazijos ugdymo turinio įgyvendinimas. Gimnazijos ugdymo plano rengimas.............6

III. Mokinio gerovės užtikrinimas ir sveikatos ugdymas..........................................................12

IV. Pažintinių, kultūrinių, socialinių ir pilietinių veiklų plėtojimas........................................13

V. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas...............................................................................14

VI. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas......................................................15

VII. Mokymosi pasiekimų gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas....................................16

VIII. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas gimnazijoje...............................................17

IX. Ugdymo turinio integravimas...............................................................................................18

X. Ugdymo diferencijavimas........................................................................................................19

XI. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas..............................................................20

XII. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas............................20

XIII. Laikinųjų grupių sudarymas, klasių dalijimas................................................................21

XIV. Ugdymo organizavimas jungtinėse klasėse.......................................................................21

XV. Adaptacinis laikotarpis.........................................................................................................21

XVI. Baigusių užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą, ugdymo organizavimas...............................................................................................................................22

II skyrius...........................................................................................................................................22

Pradinio ugdymo programos įgyvendinimas ir atskirų dalykų ugdymo organizavimas.......22

III skyrius..........................................................................................................................................24

Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas ir atskirų dalykų ugdymo organizavimas. 24

IV skyrius..........................................................................................................................................27

Vidurinio ugdymo programos vykdymas...................................................................................27

V skyrius............................................................................................................................................32

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimas............................32

Priedas Nr.1...................................................................................................................................33

Priedas Nr.2...................................................................................................................................34

Priedas Nr.3...................................................................................................................................36

2

SUDERINTARadviliškio rajono savivaldybės administracijosŠvietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė2017-08-

PATVIRTINTARadviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr. V-

RADVILIŠKIO R. GRINKIŠKIO JONO PODERIO GIMNAZIJOS 2017–2018 M. M. UGDYMO PLANAS

I. SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos 2017–2018 mokslo metų ugdymo planas (toliau – Gimnazijos ugdymo planas) sudarytas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu „Dėl 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ Nr. V-446, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 metų birželio 2 d. įsakymu „Dėl 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ Nr. V-442, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, pradinį, pagrindinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, gimnazijos strateginiu planu, nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, gimnazijos įsivertinimo duomenimis. Ugdymo planas parengtas atsižvelgiant į gimnazijos finansinius išteklius, mokinių poreikius.

1.1.Vadovaudamasi mokytojų tarybos nutarimais, gimnazijos tarybos pritarimu, atsižvelgusi į mokinių pasirinkimus ir gimnazijos galimybes, gimnazijos ugdymo planą rengia darbo grupė, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-48(2).

1.2.Gimnazijos ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams.1.3.Gimnazijos ugdymo plano tikslas – sudaryti palankias sąlygas ir galimybes, kad

kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir aukštesnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

2. 2017–2018 m. m. ugdymo plane vartojamos sąvokos: Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis; Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių;

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

Gimnazijos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma; Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti; Kitos 2017–2018 mokslo metų ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos

Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

3

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

3. Ugdymo organizavimas 1–8, I–IV gimnazijos klasėse:3.1. 2017–2018 mokslo metai.3.1.1. Mokslo metai prasideda 2017 metų rugsėjo 1 d., baigiasi 2018 m. rugpjūčio 31 d. 3.1.2. Ugdymo procesas prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d., baigiasi atitinkamai:

KlasėUgdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė

dienomis

Ugdymo proceso trukmė

savaitėmisPriešmokyklinio ugdymo grupė, 1–4

05-31 170 34

5–8, I–III g

06-15 181 36

IV g 05-25 166 33

3.1.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

* Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

4. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos 1–8, I–II g klasėms ir Pašušvio skyriaus 1–4 klasėms mokslo metai skirstomi trimestrais. III–IV g klasėms mokslo metai skirstomi pusmečiais.

4.1. Nustatoma tokia trimestrų trukmė:4.1.1. pirmasis trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.;4.1.2. antrasis trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 28 d.;4.1.3. trečiasis trimestras 1–4 klasėms: kovo 1 d. – gegužės 31 d., 5–8, I–II g klasėms – kovo

1d. – birželio 15 d. 4.2. Pusmečių datos:4.2.1. pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d. – sausio 19 d., antras pusmetis III g klasei: sausio 22 d.–

birželio 15 d. antras pusmetis IV g klasei: sausio 22 d. – gegužės 25 d.5. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė:

4

Atostogos Prasidedaatostogos

Baigiasi atostogos

Prasidedapamokos

Rudens 2017-10-30 2017-11-03 2017-11-06Žiemos (Kalėdų) 2017-12-27 2018-01-03 2018-01-04Žiemos 2018-02-19 2018-02-23 2018-02-26Pavasario (Velykų)* 2018-04-03 2018-04-06 2018-04-09Vasaros:Priešmokyklinio ugdymo gr. ir 1–4 kl.5–8, I–III g. kl.IV g kl.

2018-06-012018-06-18

Pasibaigus BE sesijai

2018-08-312018-08-312018-08-31

5.1. 1 klasėje – 35 min.;5.2. 2–8, I–IV g klasėse – 45 min.5.3. Pamokų laikas Grinkiškio Jono Poderio gimnazijoje:

1 klasei: 2–8, I–IV g. klasėms:1. 8.15-8.50 1. 8.15- 9.002. 9.10 - 9.45 2. 9.10-9.553. 10.05-10.40 3.10.05-10.504. 11.10-11.45 4.11.10- 11.555. 12.15-12.50 5.12.15-13.006. 13.10-13.45 6.13.10-13.55

7.14.05-14.50

5.4. Pamokų laikas Pašušvio skyriuje:

1 klasei: 2–4 kl. mokiniams:1. 8.00 – 8.35 1. 8.00 – 8.452. 8.55 – 9.30 2. 8.55 – 9.40 3. 10.00 – 10.35 3. 9.50 – 10.354. 11.10 – 11.45 4. 10.55 – 11.405. 12.05 – 12.40 5. 12.00 – 12.45

6. Gimnazijos direktorius, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Gimnazijos direktorius apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, gimnazijos tarybą.

7. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti priešmokyklinės ugdymo grupės ir 1–5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–8, I–IV g klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama gimnazijos elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

II. GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

8. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ ( toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas

5

(išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir atsižvelgiant į gimnazijai skirtas mokymo lėšas.

9. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti ir ugdymo procesui organizuoti keliami šie tikslai:

9.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti;

9.2. kurti saugią fizinę, psichologinę, socialinę ir kultūrinę mokymosi aplinką;9.3. ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi, kurti mokinių ir

mokytojų, mokinių ir mokinių, mokymo ir mokymosi aplinkų sąveiką;9.4. padėti atsiskleisti mokinio individualybei ir skatinti jos asmeninę ūgtį;9.5. stiprinti grįžtamąjį ir pagalbą teikiantį vertinimą.

10. Gimnazijos bendruomenė, įgyvendindama ugdymo planą, siekia 2017 metų gimnazijos veiklos plane iškeltų tikslų: stiprinti mokymosi motyvaciją, kad ugdymas būtų kokybiškas ir atitiktų mokinio poreikius bei gebėjimus; sukurti gimnazijai tinkamą individualių mokinių pasiekimų stebėjimo ir įsivertinimo metodiką, ir ja remiantis planuoti konsultacijas bei pasirenkamuosius dalykus; ugdant sąmoningą mokinių požiūrį į mokymąsi, užtikrinti geresnį pamokų lankomumą; stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp mokyklos bendruomenės narių, siekiant padėti mokiniui planuoti karjerą.

11. Dėl 2017–2018 m. m. 10 ugdymo dienų veiksmingo panaudojimo:11.1. savivaldybės pasiūlytas 5 dienas gimnazija įgyvendina taip: 11.1.1. Kraštotyros diena, skirta Radviliškio krašto pažinimui – 2017-09-29; 11.1.2. Emocinio ugdymo diena arba emocinės brandos diena – 2017-12-15;11.1.3. Pilietiškumo diena, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – 2018-02-09;11.1.4. Ekologinio ugdymo diena, skirta Žemės dienai – 2018-03-20;11.1.5. Sveikatos ugdymo diena – 2018-04-06.11.2. Gimnazija 5 dienas panaudoja kultūrinei, pažintinei veiklai organizuoti;11.2.1. Ugdymo turinio dalis, organizuojama ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei

ir pažintinei veiklai, planuojama trimestrais ir pusmečiais. Veiklos organizuojamos pagal gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarkaraštį. Veiklų apskaitą vykdo dalykų mokytojai e. dienyne (Priedas Nr.1).

11.2.2. PUG, 1–8, I–IV g klasių ugdymo dienų, skirtų kultūrinei, pažintinei veiklai, tvarkaraštis Grinkiškio Jono Poderio gimnazijoje:

Eil.Nr.

Data Dienų sk.

Renginiai, projektai, kita veikla

1. 2017-12-22 1 Kalėdiniai renginiai2. 2018-03-02 1 Kaziuko mugė3. 2018-04-19 1 Karjeros diena „Pasimatuok profesiją“4. 2018-05-11 1 Šeimos diena „Gražiausių žodžių pavasaris“5. 2018-05-22 1 Nominacijų šventė „Žydėjimo šviesa“

11.2.3. Pašušvio ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius

Nr. Metai, mėnuo Dienų sk.


6

1. 2017-10 1 Tradicinė rudens šventė2. 2017-12 1 Kalėdų eglutės šventė3. 2018-02 1 Integruota veikla ,,Aš myliu Lietuvą“4. 2018-05 1 Motinos dienos minėjimas5. 2018-05 1 Paskutinio skambučio šventė

12. 2016–2017 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo įsivertinimas.Metiniai pažangumo rezultatai. Gimnazijoje 2016–2017 m. m. pabaigoje mokėsi 185

mokiniai. Priešmokyklinio ugdymo grupėje buvo ugdomi 6 mokiniai. Mokslo metų pabaigoje pažangiais buvo 181(97,84 %) mokinys.

1–4 klasėse mokėsi 44 mokiniai. Mokslo metus aukštesniuoju lygiu baigė 8 (18,2%), praėjusiais mokslo metais 6 (15,4%), o 2014–2015 m. m. 7 (17,07%) mokiniai. Pagrindiniu lygiu metinį trimestrą baigė 18 (40,9%), 2015–2016 m. m.– 17 (44%), 2014–2015 m. m. 14 (34,15%) mokinių. Patenkinamu lygiu – 17 (38,64%), 2015–2016 m. m 16 (41%), 2014–2015 m. m. 19 (46,34%) mokinių. Pradinių klasių mokinių metiniai pažangumo rezultatai gerėja.

5–8 ir I–II gimnazijos klasėse mokėsi 85 mokiniai. Mokslo metus 10 balų nebaigė nė vienas mokinys, kai 2015–2016 m. m. 1(0,94%), o 2014–2015 metais 2 (1,49%) mokiniai. 10–9 baigė 5 (5,88%) mokiniai, praėjusiais mokslo metais 6 (5,66%), 2014–2015 m. m 5 (3,73%) mokiniai. 7–10 balų – 13 (15,29%), 2015–2016 m. m. 15 (14,15%), 2014–2015 m. m. 26 (19,40%) mokiniai, 4–10 balų –67 (78,82%), 2015–2016 – 84 (79,25%), 2014–2015 m. m. 98 (73,13%) mokiniai. Pagrindinio ugdymo I mokymo pakopoje daugėja mokinių, besimokančių patenkinamuoju lygiu, mažėja mokinių, besimokančių puikiai ir labai gerai.

III–IV gimnazijos klasėse mokslo metų pabaigoje mokėsi 50 mokinių. 10–9 balais mokėsi 1 (2%) mokinys, 2015–2016 m. m. tokių nebuvo. 10–8 balais – 3 (6%) mokiniai, kai praėjusiais mokslo metais tokių mokinių buvo 15 (30,61%). 10–7 balais –2 (4%) mokiniai, praėjusiais metais 7 (15,56%), 2014–2015 m. m. 15 (30,61%) mokinių, 10–4 – 44 (88%), praėjusiais mokslo metais 34 (69,38%) mokiniai. Dveji metai iš eilės nepatenkinamų įvertinimų nebuvo. Pažangumo rezultatai, palyginus su praėjusių mokslo metų rezultatais, blogesni, mažėja mokinių, kurie mokosi aukštesniuoju ir pagrindiniu lygiais.

Lankomumas. Iš viso per 2016–2017 m. m. priešmokyklinio ugdymo grupės, 1–8, I–IV gimnazijos klasių mokiniai praleido 9 179 pamokas, vienam mokiniui tenka 49,62 pamokos. 2015–2016 mokslo metais praleistos 8 807 pamokos, o vienam mokiniui teko 42,75 pamokos. 2014–2015 mokslo metais – 10 444 pamokos, vienam mokiniui teko 44,06 pamokos. Šiais mokslo metais, lyginant su praėjusiais, praleista daugiau pamokų. Dėl ligos 2016–2017 m. m. mokiniai praleido 6 909, vienas mokinys praleido 37,35 pamokos (2015–2016 m. m. 5 936 (28,82); 2014–2015 m. m. – 7 091 (29,91)). Padaugėjo pamokų, praleistų dėl ligos. Dėl kitų priežasčių 2016–2017 m. m. mokiniai praleido 1 935 pamokas, vienam mokiniui tenka 10,46 pamokos. 2015–2016 m. m. – 2 395 (11,63); 2014–2015 m. m. – 2 592 (10,94). Nežymiai pamažėjo pamokų, praleistų dėl kitų priežasčių. Nepateisintos liko 335 (1,81) pamokos; (2015–2016 m. m. 475 (2,31); 2014–2015 metais – 764 (3,22)). Sumažėjo nepateisintų pamokų skaičius. 9 mokiniai per mokslo metus nepraleido nė vienos pamokos. (2015-2016 m. m. – 11 mok.; 2014–2015 m. m. – 16 mokinių). Mažėja mokinių, nepraleidusių pamokų, skaičius. Geriausiai mokyklą lankė 5, III g klasės mokiniai, daugiausiai pamokų praleido II, IV g klasės mokiniai. Nors šiais mokslo metais koreguota lankomumo apskaitos, kontrolės ir gimnazijos nelankymo prevencijos tvarka, buvo sistemingai kontroliuojama mokinių lankomumo apskaita, kalbamasi su mokiniais, jų problemos aptariamos Mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, pamokų mokiniai praleido šiek tiek daugiau, nes daugiau sirgo. Turime keletą šeimų, kurių vaikai labai blogai lanko gimnaziją.

7

Brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai.Brandos egzaminus laikė 25 abiturientai. Laikė 106 valstybinius vienuolikos dalykų

egzaminus, išlaikė 89,6%, 2015–2016 metais 68 įvairių dalykų egzaminus išlaikė 91,89%. Išlaikytų VBE balų vidurkis 40,8, o 2015–2016 m. m. – 35,85 balo. Mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikė 10 abiturientų, visi išlaikė (pažymio vidurkis 4,9 balo, 2016–2015 m. m. – 5,22). 4 mokiniai, neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino, 3 jį perlaikė pakartotinėje sesijoje. Viena abiturientė negavo atestato, nes nevažiavo perlaikyti mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Pirmą kartą gimnazijoje laikytas mokyklinis technologijų egzaminas. Jį laikė trys IV gimnazinės klasės mokiniai. Visi išlaikė, pažymio vidurkis 9,7 balo.

Geriausiai brandos egzaminus laikė Dovydas Dzežulskis, kuris iš matematikos ir informacinių technologijų dalykų gavo 100, iš anglų kalbos – 92, iš lietuvių kalbos ir literatūros – 46 balus. Jo išlaikytų egzaminų vidurkis 84,5 balo. Gerai sekėsi Agnei Daškutei, kurios išlaikytų brandos egzaminų vidurkis yra 61,7 balo. Už biologijos valstybinį egzaminą Agnė gavo 83, anglų kalbos – 87, už istorijos – 67 balus. Gerai brandos egzaminus laikė Nerijus Urbonas, jo išlaikytų egzaminų vidurkis – 56,4, Rytis Skėrys – 52,7 balo. Geriausiai išlaikyti informacinių technologijų – 50, anglų kalbos – 46,8, geografijos – 48 valstybiniai brandos egzaminai.

Lyginant su praėjusių metų brandos sesija, išlaikytų valstybinių egzaminų procentas šiek tiek sumažėjęs – 88,2 (2016 m. – 91,89), tačiau aukštesnis bendras visų valstybinių egzaminų vidurkis – 40,8 (2016 m. –35,85). Aukštesniuoju lygiu išlaikyti 5 egzaminai – 5,4% (2016 m. – 1,47%). Abiturientai laikė daugiau valstybinių brandos egzaminų: vidutiniškai vienam mokiniui tenka 4,24 egzamino (2016 m. – 4,15 egzamino). Valstybinių brandos egzaminų bendras vidurkis šiemet didesnis (lietuvių k. – 34,6 balo (2016 m. – 32 balo), matematikos – 38,8 (2016 m. – 33,3), biologijos – 33,4 (2016 m. – 31,3) istorijos – 42,1 (2016 m. – 35,1). Žemesni anglų kalbos – 46,8 (2016 m. – 49), geografijos – 48 (2015 m. – 49,7) dalykų vidurkiai. Už rajono garsinimą mero padėkos raštais apdovanoti keturi abiturientai: Dovydas Dzežulskis, Lukas Rumševičius, Nerijus Urbonas, Lukas Paškevičius.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 29 II gimnazijos klasės mokiniai. 2017

m. lietuvių kalbos (gimtosios) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 29 II g. klasės mokiniai. Susumavus viešojo kalbėjimo, rašymo užduoties, teksto suvokimo, literatūros bei kalbos žinių taikymo rezultatus pagal taškų ir balų atitikties lentelę 2 mokinių pasiekimai įvertinti 10 balų (7%), 9 balais – 1 mokinio (3%), 8 balais – 1 mokinio (3%), 7 balais – 5 mokinių (17%), 6 balais – 6 mokinių (21%), 5 balais – 5 mokinių (17%), 4 balais – 7 mokinių (24%), 3 balais – 1 mokinio (3%), 2 balais – 1 mokinio (3%). Neigiamą įvertinimą gavo 2 mokiniai (7%), 4–6 balais įvertinti 18 mokinių pasiekimai (62%), 7–10 balais – 9 mokinių pasiekimai (31%). Įvertinimų vidurkis – 5,7 balo (praėjusiais metais – 6,84).

29 II g klasės mokiniai laikė matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis. Pažymio vidurkis – 5,55 (praėjusiais metais – 6,88). Bendras pažymio vidurkis iš matematikos dalyko sumažėjo. Įvertinimai: „ 10“ – 1, „ 9“ – 2, „ 8“ – 3, „7“ – 6, „6“–1, „5“ – 3, „4“ – 10, ,,3“ – 1, ,,2“ – 1, ,,1“ – 1. 3 mokiniai neišlaikė matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. 1 mokinys negavo pagrindinio ugdymo pažymėjimo ir paliktas kartoti kurso.

Dalyvavimas olimpiadose. Gimnazijos mokiniai dalyvavo daugelyje rajone organizuotų olimpiadų, konkursų ir pelnė prizinių vietų. Laimėta 1 vieta I–IV gimnazinių klasių rajono informatikos olimpiadoje. Laimėtos 2 antros vietos: I–IV gimnazinių klasių rajono mokinių biologijos olimpiadoje, I–IV gimnazinių klasių rajono mokinių chemijos olimpiadoje. Laimėtos keturios trečios vietos: I–IV gimnazinių klasių rajono chemijos, lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje, I–IV gimnazijos klasių rajono fizikos, rajono 5–8 klasių mokinių anglų kalbos olimpiadoje. III g klasės mokinė Paulina Krasauskaitė laimėjo dvi olimpiadas. Visi mokiniai, laimėję olimpiadose, pagerbti šventėje, kuri vyko Burbiškio dvare. 2016 metais laimėtos 4 pirmos vietos, 1 antra vieta, 3 trečios vietos įvairiose dalykinėse olimpiadose. Lyginant su 2016 metais,

8

2017 metais laimėta mažiau prizinių vietų olimpiadose. Daugiausia olimpiados nugalėtojų paruošė kūno kultūros mokytojas Mindaugas Keniausis, chemijos ir biologijos mokytoja Rita Strelčiūnienė, fizikos ir informacinių technologijų mokytoja Erika Dzežulskienė.

Aktyviai dalyvauta sportinėse varžybose, kur laimėtos 3 pirmos, 2 antros, viena 3-ioji vieta. Mūsų gimnazijos sportininkai šiemet buvo nepralenkiami Radviliškio rajono mokyklų žaidynių kaimo vietovių virvės traukimo, Radviliškio rajono mokyklų kaimo vietovių svarsčių kilnojimo, rajono mokyklų kaimo vietovių vaikinų tinklinio varžybose. Rajono lengvosios atletikos atskirų rungčių varžybose laimėta bendra komandos II vieta, Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių svarsčių kilnojimo tarpzoninėse varžybose II komandinė vieta. Rajono kaimo vietovių moksleivių krepšinio turnyre ,,Oranžinis kamuolys“ iškovota III vieta. 2016 metais sportinėse varžybose laimėtos 4 pirmos, 2 antros ir 3 trečios vietos. Tad šiais mokslo metais prizinių vietų sportinėse varžybose laimėta šiek tiek mažiau nei praėjusiais mokslo metais.

Gausiai dalyvauta įvairiuose rajono konkursuose. Aukštaitijos regiono moksleivių dr. Juozo Kazicko programavimo konkurse IV g klasės mokinys Dovydas Dzežulskis užėmė II vietą. Rajoniniame Radviliškio miesto 450 metų jubiliejaus eilėraščių ir dainos žodžių konkurse trečios gimnazinės klasės mokinė Emilija Bublytė ir ketvirtokė Gustė Rudžianskaitė tapo laureatėmis. Mokinėms įteiktos Radviliškio rajono mero padėkos raštai ir knygelės. Vilniaus etninės kultūros centro organizuotame konkurse ,,Tradicinė Užgavėnių kaukė“ dalyvavo 6 gimnazijos mokiniai. Jiems įteiktos padėkos už dalyvavimą. Šiaulių regiono mokymo įstaigų mokinių kūrybinių darbų konkurse ,,Mano svajonių profesija – 2017“ II gimnazijos klasės mokinės G. Ugianskaitė ir N. Budvytytė užėmė I vietą. Rajono visuomenės sveikatos biuro organizuotame lankstinukų konkurse ,,STOP tuberkuliozei“ dvi 8 klasės mokinės užėmė III vietą. Joms įteikti diplomai ir asmeninės dovanos. Rajoniniame dailyraščio konkurse ,,Tau, mano mamyte“ 6 klasės mokinys užėmė III vietą, rajono 9–10 klasių mokinių gamtos ir tiksliųjų mokslų konkursas „Tikslioji aplinka ir aš“ mūsų gimnazijos I–II g klasių mokinių komanda užėmė II vietą. III gimnazinės klasės dvi mokinės respublikiniame mokinių kūrybinių darbų konkurse ,,Fizikos bandymai aplink mus“ užėmė II vietą.

Gimnazijoje šiais mokslo metais suorganizuoti du rajoniniai renginiai: rajono 9–10 klasių mokinių gamtos ir tiksliųjų mokslų konkursas „Tikslioji aplinka ir aš“, kuriame dalyvavo 6 rajono komandos. Rajoninis renginys I–IV gimnazijos klasių mokiniams ,,Šaukštas proto“.

Grinkiškio Jono Poderio gimnazija 2017 metais parengė ir įgyvendino visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Noriu gyventi švarioje aplinkoje“ (finansuojamas Radviliškio rajono savivaldybės bei rėmėjų). Vykdant projektą įgyvendintos šios veiklos: edukacinis renginys „Mokomės rūšiuoti“ gimnazijos bendruomenei, atliekų rinkimo savaitė „Skaičiai mums parodė“, miestelio išnykusių kaimų parko teritorijos bei pušyno tvarkymo akcija, kūrybinės dirbtuvės – spalvinimo knygelės apie atliekų rūšiavimą „Rūšiuoju aš – rūšiuok ir tu“ leidyba, išvyka į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą, Žaliosios deklaracijos kūrimas ir pasirašymas. Įvyko gražus projekto baigiamasis renginys miestelio centre, kur dalyvavo miestelio gyventojai, svečiai, rėmėjai.

Karjeros ugdymas. 2016–2017 m. m. metais buvo suplanuota mažiau renginių bei išvykų, kadangi turėta mažiau lėšų.

2016-11-10 dieną II gimnazijos klasės mokiniai buvo išvykę į Šiaulių apygardos probacijos tarnybą, kur susipažino su probacijos tarnybos veikla.

Lankytasi Šiaulių valstybinėje kolegijoje, kur vyko „SVAKO dienos gyvai 2016“ renginys, kuriame buvo pristatytos galimybės studijuoti kolegijoje, socialinių mokslų studijų srities studijų programos. Su gimnazistais bendravo ne tik Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojai, bet ir studentai, kurie rodė filmukus, uždavinėjo klausimus, o aktyviausius nepamiršo paskatinti atminimo dovanėlėmis.

2017-01-18 dieną II gimnazijos klasės mokiniai dalyvavo Kauno taikomosios dailės mokyklos organizuotame vaizdo filmukų konkurse „Pomėgis virsta profesija“. Iškovota II vieta ir foto sesija Kaune. 2017-01-18 dieną IV gimnazijos klasės mokiniai dalyvavo „Aukštųjų mokyklų

9

mugėje 2017“, kurią organizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Gimnazistai turėjo progą susipažinti su aukštųjų mokyklų siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka.

8, I, II gimnazijos klasių mokiniai 2017-03-28 dieną buvo išvykę į Kėdainių profesinio rengimo centrą, dalyvavo atvirų durų renginyje „Specialybių mugė 2017“. Renginio metu buvo pristatytos studijų programos. II–III gimnazijos klasių mokiniai 2017-03-30 dalyvavo Šiaulių regiono festivalyje „Mes PROF‘ai“. II gimnazijos klasės mokinės 2017-03-30 d. dalyvavo Šiaulių profesinio rengimo centro organizuotame konkurse „Mano svajonių profesija 2017“. Iškovota I vieta. 5–6 klasių mokiniai 2017-04-06 susitiko su Baisogalos priestočio bendruomene „Imantai“.

2017-04-06 gimnazijos bendruomenė organizavo tradicinę karjeros dieną „Profesijų mugė“. Kasmetinis renginys skirtas mokinių supažindinimui su įvairiomis aukštosiomis, profesinėmis mokyklomis, jų siūlomomis įsigyti specialybėmis. „Profesijų mugės“ metu mokiniai turi galimybę praktiškai išbandyti siūlomų profesijų veiklas, išgirsti specialistų patarimus. Tokia veikla skatina mokinius pasvarstyti apie ateitį, susidėlioti karjeros prioritetus. Be to, tai puiki galimybė įprastas pamokas iškeisti į naują, įdomią veiklą, susipažinti su naujais žmonėmis, pagerinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Šiais metais gimnazijoje lankėsi atstovai iš Šiaulių valstybinės kolegijos, Panevėžio kolegijos, Kėdainių profesinio rengimo centro, Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro. Taip pat mokiniams paskaitas skaitė KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai.

II–IV gimnazijos klasių mokiniai 2017-05-04 dalyvavo „Kurk Lietuvai“ ir „Būsiu“ projektų inicijuotoje profesinio orientavimo ekskursijoje „Ateities inžinieriai“ Kaune ir Kauno rajone. Moksleiviai aplankė „Blaster“ erdvę, kurioje yra įsikūrusios kelios inovatyvios informacinių technologijų kompanijos: Adeo Web, TeleSoftas ir SneakyBox. Taip pat apsilankyta pramonės automatizavimo sprendimus siūlančioje įmonėje „Elinta“, kur mokiniai dalyvavo pokalbyje apie ateities inžineriją. Vėliau pažintis su inžinerinėmis specialybėmis tęsėsi Kauno technologijos universiteto studijų pristatyme.

7 klasės mokiniai 2017-05-25 dalyvavo pramoginiame renginyje „Diena su žirgu“ Radviliškio TVMC Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyriaus žirgyne.

Šiais mokslo metais III g ir IV g klasės mokiniams buvo suteikta galimybė rinktis ugdymą karjerai kaip pasirenkamąjį dalyką. IV g klasės mokiniai buvo supažindinti su stojimo į aukštąsias bei profesines mokyklas sąlygomis, prašymų pildymo galimybėmis, iškilus neaiškumams, galėjo konsultuotis individualiai.

Gimnazijos veiklos stebėsena. Gimnazijos veiklos įsivertinimui 2016–2017 m. m. buvo pasirinkta 2 srities ,,Ugdymas(is) ir mokinių patirtys“ rodiklis 2.4. ,,Vertinimas ugdant“.

Stipriosios pusės. 94% mokytojų beveik kiekvieną pamoką vykdo neformalųjį mokinių vertinimą. 83% mokytojų kartą, du ar daugiau per mokslo metus naudoja diagnostinį vertinimą. 98% apklaustųjų mokytojų teigė, kad jų rašomi įvertinimai už kontrolinius darbus yra pelnyti. 96% mokinių mano, kad mokytojų parašyti įvertinimai yra objektyvūs. 97% tėvų teigia, kad per klasės tėvų susirinkimus, kitų susitikimų su mokytojais metu vaiko pasiekimai ir pažymiai nėra lyginami su kitų klasės mokinių pasiekimais ir pažymiais, o palyginami vaiko ankstesni pasiekimai su dabartiniais pasiekimais. 95% tėvų teigia, kad mokytojų vaikui rašomi įvertinimai už atsakinėjimą pamokų metu, kontrolinius, namų darbus yra objektyvūs. 92% tėvų mano, kad informacija apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas yra pateikiama laiku, ieškoma būdų, kaip padėti mokytis.

Tobulintinos sritys. Mažai mokytojų nuolat naudoja formalųjį vertinimą (beveik kiekvieną pamoką naudoja 55%, kartą ar daugiau per mėnesį – 28%, kartą ar daugiau per trimestrą – 17%). Ne visi mokytojai per mokslo metus su kiekvienu mokiniu aptaria jų mokymosi pažangą, paaiškina, pataria, kaip jie galėtų mokytis geriau. Tik 70% mokytojų laikosi vienodos pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos.

Išvados. Skatinti mokytojus stebėti ir analizuoti mokinių pasiekimus ir pažangą,

10

vadovaujantis ,,Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu“, patvirtintu Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-50. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui stebėti ir analizuoti mokinių pasiekimų ir pažangos stebėseną.

Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. 2017 metais Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos 4 klasėje mokėsi 11 mokinių, visi jie dalyvavo standartizuotų testų patikrinime. Visi vaikai buvo ugdomi pagal pradinių klasių bendrąsias programas.

2016 metais gimnazijos 4 klasės mokinių standartizuoto skaitymo testo rezultatų vidurkis yra 52,2%. Iš gautų ataskaitų matyti, kad mūsų mokinių pasiekimai 2,4% viršija šalies gimnazijų vidurkį. 2017 metais gimnazijos 4 klasės mokinių skaitymo pasiekimų vidurkis – 72,7% ir taip pat, kaip ir 2016 metais, yra aukštesnis už šalies gimnazijų vidurkį. 2017 metais standartizuoto skaitymo testo rezultatai yra daug geresni už 2016 metų 4 klasės mokinių skaitymo testo rezultatus. Šių metų ketvirtokams geriau sekėsi taikyti žinias, suprasti skaitomą tekstą, atlikti užduotis, kurios reikalavo kognityvinių gebėjimų.

2016 metais tik 1 mokinys (14,3%) pasiekė aukštesnįjį lygį, 3 (42,9%) – pagrindinį, 1 (14,3%) – patenkinamąjį ir 2 (28,6%) mokiniai nepasiekė patenkinamojo lygio. 2017 metais 4 (36,4%) pasiekė aukštesnįjį, 6 (54,5%) – pagrindinį, 1 (9,1%) – patenkinamąjį lygius. Nebuvo nė vieno mokinio, kuris nepasiekė nepatenkinamojo lygio.

Galima daryti išvadą, jog 2017 metų 4 klasės mokinių standartizuoto skaitymo testo rezultatai yra daug geresni nei 2016 metų. Gal tai lėmė tai, jog 2017 metais 4 klasės visi mokiniai mokėsi pagal bendrąsias pradinio ugdymo programas, o 2016 metais 1 mokinys buvo mokomas pagal individualizuotą programą.

2017 m. Standartizuotus lietuvių kalbos (gimtosios) skaitymo testus atliko dvylika 6 klasės mokinių. 10 (83,33% (šalyje – 55,3%)) mokinių pasiekė pagrindinį lygį, 1 (8,33% (šalyje – 29,1%)) mokinys patenkinamąjį, 1 (8,33% (šalyje – 8,6%)) mokinė aukštesnįjį pasiekimų lygį. Atlikus mokinių pasiekimų pagal kognityvinių gebėjimų grupes analizę paaiškėjo, jog 6 klasės mokiniai ne visada geba taikyti žinias, suprasti skaitomą tekstą, ypač sunku atlikti tas užduotis, kurios reikalauja aukštesniųjų mąstymo gebėjimų.

2017 m. standartizuotus lietuvių kalbos (gimtosios) rašymo testus atliko dvylika 6 klasės mokinių. Dauguma klasės mokinių 7 (58%) pasiekė tik patenkinamąjį lygį, 2 (17%) mokiniai pasiekė pagrindinį, 1 (8%) mokinė aukštesnįjį pasiekimų lygį. Deja, 2 (17%) mokiniai nepasiekė patenkinamojo lygio. Planuojant tolimesnį 6 klasės mokinių ugdymą lietuvių kalbos (gimtosios) pamokose reikia atkreipti didesnį dėmesį į rašybos ir skyrybos įgūdžių gilinimą, teksto komponavimą, mokinių žodyno turtinimą, skaitymo skatinimą, aukštesnių mąstymo gebėjimų lavinimą.

Standartizuotus 2017 m. lietuvių kalbos (gimtosios) rašymo ir skaitymo testus atliko 15 aštuntos klasės mokinių. 8 klasės mokinių pasiekimų vidurkis 49,1%. Merginų rezultatai keliais procentais žemesni nei šalies vidurkis, o vaikinų pasiekimai lenkia šalies vidurkį. 6 mokiniai (40%) pasiekė patenkinamą pasiekimų lygį, 7 mokiniai (46,6%) pasiekė pagrindinį pasiekimų lygį. 2 mokiniai nepasiekė patenkinamo lygio, jie mokomi pagal individualizuotas ugdymo programas. Lietuvių kalbos pamokose reikia atkreipti didesnį dėmesį į mokinių gebėjimo suprasti ir taikyti žinias lavinimą, taip pat gerinti mokinių analizavimo, informacijos radimo gebėjimus.

Rašymo 8 klasės mokinių rezultatų vidurkis – 48,9%. Merginų rezultatai keliais procentais žemesni nei šalies vidurkis, o vaikinų pasiekimai lenkia šalies vidurkį. 1 mokinys nedalyvavo atliekant rašymo užduotį, jis mokosi pagal individualizuotą lietuvių kalbos programą. 1 mokinys nepasiekė patenkinamo lygio (7,1%), jis mokosi pagal individualizuotą lietuvių kalbos programą. 6 mokiniai (42,8 %) pasiekė patenkinamą pasiekimų lygį. 7 mokiniai (50%) pasiekė pagrindinį pasiekimų lygį. Planuojant tolimesnį 8 klasės mokinių ugdymą lietuvių kalbos (gimtosios) pamokose, reikia atkreipti didesnį dėmesį į šiuos dalykus: rašybos ir skyrybos įgūdžių gilinimą,

11

mokinių žodyno turtinimą, skaitymo skatinimą, supratimą ir žinių taikymą, tikslingą individualios pažangos stebėjimą ir fiksavimą.

8 klasės mokinių socialinių mokslų surinktų taškų dalis 42,9%. Šalyje aukštesnįjį lygį pasiekė 4,0%. Gimnazijoje aukštesniojo lygio nepasiekta. Pagrindinį lygį pasiekė – 86,7% mokinių (šalyje – 56,6%). Patenkinamą lygį pasiekė 31,3% (šalyje – 31,5%). Šalyje nepasiekė patenkinamo lygio 7,8%, gimnazijoje tokių nebuvo. Merginų šalies vidurkis 42,1%, gimnazijos aukštesnis - 54,9%. Vaikinų šalies vidurkis 38,3%, gimnazijos mažesnis – 38,0%. Geriausiai mokiniams sekėsi atlikti užduotis visuomenės pažinimo, bendrųjų geografinių dėsningumų ir jų moduliavimo srityje. Sunkiausiai mokiniams sekėsi istorinės raidos supratimo srityje. Pagal kognityvines sritis žemiausiai įvertinta aukštesnieji mąstymo gebėjimai.

8 klasės mokinių gamtos mokslų nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo metu 3 mokinių pasiekimai atitinka aukštesnįjį lygį, 8 mokinių – pagrindinį lygį, 3 – patenkinamą ir 1 mokinys nepasiekė patenkinamo lygio (mokinys mokosi pagal individualizuotą programą). Aukštesnįjį lygį pasiekė 20% mokinių (šalies – 12,3% ). Atitinkamai pagrindinį lygį pasiekė 53,3% (šalies 52,8%) bei patenkinamą lygį 20% (šalies 31,3%). Tai rodo, kad pasiektas pagrindinis lygis atitinka šalies rezultatą, aukštesnįjį lygį pasiekė daugiau mokinių, patenkinamąjį lygį mažiau. 8 klasės mokiniai pagal veiklos sritis pasiekė šalies pagrindinio pasiekimo lygį. Geriausius rezultatus parodė užduotyse apie organizmus ir aplinką bei fizikinius reiškinius (po 50,3%), šiek tiek mažesnis rezultatas užduotyse apie medžiagas ir jų kitimus (46,7%) bei gamtos tyrimų užduotyse (43,7%). Pagal kognityvinių gebėjimų grupes taip pat pasiektas šalies pagrindinio pasiekimo lygis. Geriausiai sekėsi atlikti žinių ir supratimo užduotis (50,8%), silpniau žinių taikymo užduotis (49,3%) ir aukštesniojo mąstymo gebėjimų užduotis (41,3%). Kitais mokslo metais reikia skirti daugiau laiko aukštesnio mąstymo gebėjimų įgūdžių lavinimui. Mokiniams geriau sekėsi žinių ir supratimo užduotys. Pagal veiklos sritis daugiau dėmesio reikia skirti analizuojant gamtos tyrimo bei medžiagų ir kitimų užduotis.

III. MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS

13. Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, sudaro sąlygas mokytis mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia gimnazijos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi gimnazijos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. V-319 redakcija).

14. Gimnazija nuo 2017-09-01 dienos dalyvauja Olweus patyčių prevencijos programos vykdyme. Toliau gimnazijoje yra vykdoma psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programa ,,Gyvai“ 6, 7 klasių mokiniams. Pašušvio ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriuje yra vykdoma socialinius emocinius įgūdžius lavinanti bei smurto prevencijos programa ,,Antras žingsnis“.

15. Įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“, gimnazijoje pasirinkta ir į visų klasių dalykų ugdymo turinį integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494.

12

16. Į gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa).

17. Gimnazijoje daromos dvi ilgosios pertraukos po 20 minučių, skirtos fiziškai aktyviai veiklai, kryptingiems sveikos gyvensenos renginiams, judriosioms pertraukoms organizuoti įvairiose mokyklos erdvėse.

18. Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

IV. PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

19. Mokytojai, siekdami nuosekliai ugdyti tiek dalykines, tiek bendrąsias mokinių kompetencijas, susieja formalųjį ir neformalųjį ugdymą:

19.1. socialinių mokslų mokytojai veda pamokas rajono, miestelio muziejuose (tradiciškai lankomasi Lietuvos genocido aukų muziejuje, Lietuvos Respublikos Seime ir kt.), 2 iš laisvės kovų istorijos pamokų I–II kl. mokiniams vyksta Mėnaičių kaime esančiame partizanų memoriale;

19.2. kalbų, menų ir kt. dalykų mokytojai organizuoja viešus projektų pristatymus, darbų parodas aktų salėje, skaitykloje, kitose gimnazijos erdvėse.

20. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurio ugdymo programas, pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ji integruojama į ugdymo turinį. Veikla siejama ne tik su gimnazijos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla organizuojama ne tik gimnazijoje, bet ir kitose aplinkose (muziejuose, virtualiosiose mokymosi aplinkose). Ši veikla nuosekliai organizuojama per mokslo metus. Jai skiriama ne mažiau kaip 25 valandos 1–4 klasių mokiniams ir 30 valandų 5–8 bei I–IV gimnazijos klasių mokiniams.

21. Socialinė-pilietinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma: 21.1. per mokslo metus šiai veiklai skiriama 10 valandų (pamokų). Gimnazija numato šią

veiklą: gimnazijos aplinkos tvarkymas ir puošimas, akcija „Darom!“, veikla kaimų bendruomenėse, organizacijose, pagalba draugui (konsultacijos, adaptacijos laikotarpiu ir pan.), pagalba bibliotekoje ir kt. Mokinys šią veiklą gali atlikti savarankiškai arba grupėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt.;

21.2. klasės auklėtojas socialinę-pilietinę veiklą fiksuoja elektroniniame dienyne. Kiekvienas mokinys socialinę veiklą planuoja, vykdo pildydamas socialinės veiklos lapą;

21.3. socialinė-pilietinė veikla vertinama mokslo metams pasibaigus „įskaityta“, atlikus ir pateikus socialinės veiklos lapą su reikiamu valandų skaičiumi ar „neįskaityta“;

21.4. einamaisiais mokslo metais išvykstančiajam iš mokyklos mokiniui įrašoma socialinės pilietinės veiklos atliktų valandų skaičius.

V. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

22. Gimnazijos direktoriaus paskirta pavaduotoja ugdymui atlieka nuoseklią mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Organizuoja mokytojų bendradarbiavimą, sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus:

13

22.1. mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, per dieną gali būti ne daugiau kaip 5 formaliojo ugdymo pamokos, pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą - ne daugiau 7;

22.2. penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis;22.3. mokiniams per dieną skiriamas tik 1 kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai

informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, padarant įrašą elektroniniame dienyne skiltyje ,,Kontroliniai darbai“. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, šventinių dienų;

22.4. mokiniams, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl netinkamų socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti gimnazijoje, veikia ,,Dienos užimtumo centras“;

22.5. namų darbai neužduodami atostogoms.23. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos

pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius. 24. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems

dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–8, gimnazijos I–II klasių mokiniams skiriamas raštiškai suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

25. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (kai trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

26. 8–10 klasių mokiniai, kurie mokosi dailės, muzikos, menų sporto mokyklose, sporto srities neformaliojo švietimo įstaigoje ar yra jas baigę, tėvų pageidavimu gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų, pateikę reikiamus dokumentus I arba II trimestro pradžioje. Mokinys atleidžiamas nuo šių pamokų lankymo šia tvarka:

26.1. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) pateikia prašymą mokyklos direktoriui; 26.2. mokinys pateikia neformaliojo švietimo mokyklos pažymą apie programų dermę su

bendrųjų programų turiniu arba diplomo kopiją, jei mokinys yra baigęs neformaliojo švietimo mokyklą;

26.3. direktoriaus įsakymu mokinys yra atleidžiamas nuo atitinkamų pamokų;26.4. mokinys įsipareigoja laisvos pamokos metu savarankiškai mokytis mokyklos

skaitykloje (išskyrus tuos atvejus, kai pamoka tvarkaraštyje yra pirma arba paskutinė); 26.5. besimokančiam neformaliojo švietimo įstaigoje ar baigusiam mokiniui neformaliojo

švietimo įstaigą, pusmečio ir metinis įvertinimas rašomas aukščiausias – 10 balų.27. Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką,

namų darbų skyrimą, vertinimą reglamentuoja ,,Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-50.

VI. MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

28. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Pradinio ugdymo, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta 2016 m. rugpjūčio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-201 ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

14

29. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal gimnazijos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis vertinimas (pavyzdžiui, aprašas).

30. Ugdymo turinys ir 1–8, I–IV gimnazinių klasių mokinių pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne, vadovaujantis Pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir vidurinio ugdymo mokytojo dienynų sudarymo elektroninio dienyno duomenų pagrindu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2008 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. V-375 redakcija) ir Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos Elektroninio dienyno tvarkymo nuostatais.

31. Pradinių klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:31.1. Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. 1–4 klasių

mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis („patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“). Mokiniui, nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

31.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „pp“ arba „np“;

31.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „pp“ arba „np“;

31.4. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

32. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ („įsk“) arba „neįskaityta“ („neįsk“). Įrašas „atleista“ („atl“) įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos direktoriaus įsakymą.

32.1. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas, atsižvelgiant į gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais Bendrosiose programose. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su Bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais ir žinomi besimokančiajam.

32.2. Jeigu mokinys: 32.2.1. neatliko gimnazijos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.),

mokytojas numato laiką, per kurį jis turi atsiskaityti, ir suteikia reikiamą mokymosi pagalbą, iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per gimnazijos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo Bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

32.2.2. neatliko gimnazijos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, gimnazijos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba.

33. Specialiųjų poreikių mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimas:33.1. specialiųjų poreikių mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą,

mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus; 33.2. mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą Bendrojo ugdymo programą, mokymosi

pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus: keliamosios klasės (5–8, I g) mokinio mokymosi pasiekimai vertinami, atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais, o programos

15

baigiamosios klasės (II g) mokinio mokymosi pasiekimai įvertinami, palyginus ir su Bendrosiose programose numatytais;

33.3. mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi pasiekimai vertinami pažymiu atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą.

34. Dorinio ugdymo, žmogaus saugos, kūno kultūros specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ („įsk“) arba „neįskaityta“ („neįsk“). Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos direktoriaus įsakymą.

35. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami formuojamuoju vertinimo būdu, pusmečio pabaigoje daromas įrašas „įskaityta“ („įsk“) arba „neįskaityta“ (neįsk“); pažymiai, parašyti laikotarpio metu, įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

36. Mokinių pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai vertinami įrašu ,,įskaityta“ („įsk“) arba ,,neįskaityta“ („neįsk“).

37. Mokinio, kuris dalyvauja NMPP, pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.

38. Gimnazija apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus). Suteikiama informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, mokinys mokomas vertinti ir įsivertinti. Už mokinių pasiekimų informavimą atsakingi klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, atskirais atvejais – socialinis pedagogas. Tėvų susirinkimuose auklėtojai aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus.

VII. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

39. Atsakinga gimnazijoje už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą yra direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

40. Gimnazija, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:40.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus

turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;40.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo gimnazija, mokymusi jausmus;40.3. ugdo atkaklumą mokantis;40.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus gimnazijos bendruomenėje;40.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją

mokiniams, ypač iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka; 40.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija

sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis. 41. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami gimnazijos vadovai ir specialistai

dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Vadovaujamasi gimnazijos mokinių pasiekimų gerinimo sistema, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenis.

42. Gimnazija užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

43. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt. Mokymosi pagalba turi atitikti mokinio mokymosi galias.

44. Mokymosi pagalba teikiama:44.1. skiriant trumpalaikes konsultacijas (individualias ar grupines) 5–8, I–II g klasėse;44.2. skiriant ilgalaikes konsultacijas (individualias ar grupines):44.2.1. lietuvių kalbos 1–4, II g klasėse, Pašušvio skyriuje 1–4 klasėse;44.2.2. matematikos 1–4, I g klasėse, Pašušvio skyriuje 1–4 klasėse;

16

44.2.3. anglų kalbos 8 klasėje;44.2.4. rusų kalbos 6 klasėje.44.3.skiriant neatlygintinas konsultacijas 1–4, 5–8, I–IV g klasių mokiniams;44.4. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams.45. Trumpalaikių konsultacijų trukmę nustato gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį. 46. Mokymosi pagalbai teikti panaudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti, mokymosi pagalbai teikti.

VIII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

47. Neformaliojo švietimo veiklos tikslas – ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius.

48. Neformaliojo švietimo uždaviniai:48.1. ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;48.2. spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš

kultūriškai, geografiškai, socialiai ir ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių) ir gabių vaikų įtraukimas, socialinių problemų sprendimas.

49. Į neformaliojo švietimo veiklą įtraukti ne mažiau kaip 80 procentų mokinių.50. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atsakinga už neformalųjį švietimą, siekdama

išsiaiškinti ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, kiekvienų mokslo metų pabaigoje (gegužės – birželio mėn.) atlieka mokinių apklausą. Atsižvelgęs į mokinių pageidavimus ir mokytojų parengtas neformaliojo švietimo programas, mokiniams pristato ateinančiais mokslo metais gimnazijoje organizuojamą neformalųjį švietimą.

51. Neformaliojo švietimo veiklą mokiniai renkasi laisvai. Gimnazijoje ji įgyvendinama organizuojant būrelių veiklą.

52. Neformalusis švietimas organizuojamas šiomis kryptimis: meninė (dailės, muzikos, choreografijos), sporto, technologijų, intelektinė.

53. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje yra ne mažesnis kaip 10 mokinių. Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali keistis.

54. Neformaliojo švietimo užsiėmimų tvarkaraštį rengia direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atsakinga už neformalųjį švietimą, teikia jį gimnazijos direktoriui tvirtinti iki rugsėjo 5 d. Mokytojai užsiėmimus fiksuoja e-dienyne.

55. Neformaliojo vaikų švietimo veikla, skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti Grinkiškio Jono Poderio gimnazijoje:

Būrelis Klasės ValandosMenų būrelis ,,Skruzdelytės darbštuolytės“ 1–4 1,,Žaidžiame teatrą“ 1–4 1,,Seku seku pasaką“ 1–4 1Ritminiai šokiai 1–4 1Sportiniai žaidimai 1–4 1Dienos užimtumo centras PUG, 1–4 9Sportiniai žaidimai 5–8 1Tinklinis/krepšinis 5–8 1Kantri šokiai 5–8 1Jaunučių choras 5–8 1Dailės studija ,,Art“ 5–8, I–IV g 1Mažasis futbolas 5–8, I–IV g 1

17

Būrelis Klasės ValandosŠiuolaikiniai šokiai I–II g 1Atletinė gimnastika I–IV g 1Merginų ansamblis I–IV g 1Šiuolaikiniai šokiai I–IV g 1

Iš viso: 24

55.1. neformaliojo vaikų švietimo veikla Pašušvio ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo skyriuje:

Būrelis Klasės ValandosDainavimo būrelis ,,Dainorėliai“ 1–4 1Gamtininkų būrelis ,,Boružėlė“ PUG 1Sporto būrelis 1–4 1

Iš viso: 3

56. Gimnazijos neformalusis švietimas koncertine, kūrybine, projektine veikla nuolat pristatomas gimnazijos bendruomenei ir miesteliui.

57. Informacija apie neformaliojo švietimo veiklą nuolat pristatoma gimnazijos internetiniame puslapyje, žiniasklaidoje.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

58. Į gimnazijos ugdymo turinį integruojamos šios programos:58.1. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159: 58.1.1. 1–4 klasėse į lietuvių kalbą, pasaulio pažinimą, dailę ir technologijas, klasės

valandėles;58.1.2. 6 klasėje į pagrindinio ugdymo Bendrosios programos kūno kultūros, technologijų,

gamtos ir žmogaus dalykus;58.1.3. I g klasėje – fizikos, chemijos ir biologijos dalykus;58.1.4. III–IV g klasėse į etiką, tikybą.58.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941: 1–4, 5–8, I–IV g klasėse į visų dalykų programų turinį, klasės valandėles.

58.3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72: 1–8 ir I–IV g klasėse į neformalųjį švietimą bei klasių valandėles.

58.4. Etninės kultūros bendroji programa: 58.4.1. Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651: III–IV g klasėse į etiką, tikybą, lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją, geografiją, muziką ir neformalųjį švietimą.

58.4.2. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651: 5–8, I–II g klasėse į etiką, tikybą, lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją, pilietiškumo pagrindus, geografiją, dailę, muziką ir neformalųjį švietimą.

58.4.3. 1–4 klasėse integruojama į neformalųjį švietimą.

18

58.5. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494: 1–4, 5–8, I–IV g klasėse į visų dalykų programų turinį ir klasių valandėles.

58.6. Prevencinė programa „Antras žingsnis“ 2 klasėje ir 1–4 klasėse Pašušvio ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriuje – į klasės valandėles.

58.7. Prevencinė programa „Olweus“ į 1–8, I–IV g klasių klasės valandėles.58.8. Prevencinė programa „Gyvai“ 6, 7 klasėje į klasės valandėles.59. Integruojamųjų dalykų turinys numatomas rengiamuose trumpalaikiuose ar ilgalaikiuose

dalykų planuose. Apskaitai užtikrinti elektroniniame dienyne integruojama tema nurodoma dalykui skirtame apskaitos puslapyje.

X. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

60. Siekiant pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams, pritaikant mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį ir metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką, diferencijavimas vykdomas panaudojant pamokas, skirtas mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.

61. Diferencijavimas gali būti taikomas:61.1. mokiniui individualiai;61.2. mokinių grupei.62. Mokiniai dalijami į grupes, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti bendrojoje

programoje numatytą patenkinamą lygį, išlyginti spragas ir patirti sėkmę.63. Gimnazija, siekdama geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir

padėti jiems pasiekti kuo geresnius rezultatus, siūlo rinktis dalykų modulius: 63.1. 5 klasėje lietuvių kalbos ir literatūros modulis ,,Mokausi rašyti be klaidų“ sunkumų

turintiems, anglų kalbos modulis gabiesiems ,,The green light to Ehglish“;63.2. 6 klasėje lietuvių kalbos ir literatūros modulis sunkumų turintiems ,,Lietuvių kalbos

skyryba, rašyba ir vartojimas“;63.3. 7 klasėje anglų kalbos modulis gabiesiems ,,The best way to learn English“, lietuvių

kalbos ir literatūros modulis sunkumų turintiems mokiniams ,,Lietuvių kalbos skyryba, rašyba ir vartojimas“;

63.4. 8 klasėje lietuvių kalbos ir literatūros modulis gabiems mokiniams ,,Lietuvių kalbos skyryba, rašyba ir vartojimas“;

63.5. I g klasėje lietuvių kalbos ir literatūros modulis sunkumų turintiems – ,,Rašybos ir skyrybos įgūdžių įtvirtinimas“;

63.6. II g klasėje lietuvių kalbos ir literatūros modulis gabiems – ,,Lietuvių kalbos skyryba, rašyba ir vartojimas“;

63.7. III g klasėje lietuvių kalbos ir literatūros modulis ,,Kalbos vartojimo, skyrybos ir rašybos įtvirtinimas“ (A, B lygiui), anglų kalbos ,,My Topics“ (B1, B2 lygiui), matematikos ,,Besidomintiems matematika“ (A lygiui), ,,Mokausi matematikos“ (B lygiui), istorijos modulis ,,Istorija istoriniuose šaltiniuose“ (A lygiui);

63.8. IV g klasėje lietuvių kalbos ir literatūros ,,Rašome rašinį“ (A lygiui), anglų kalbos ,,Improve jour English“ (B2 lygiui), matematikos ,,Pasirengimas matematikos brandos egzaminui“ (A lygiui), ,,Uždavinių sprendimas“ (B lygiui), istorijos modulis ,,Įdomioji istorija“ (A lygiui).

64. Kitų klasių ir dalykų pamokose dalyko turinys diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis.

65. Siūlomi ir realizuojami pasirenkamieji dalykai: ekonomika, psichologija, ugdymas karjerai.

19

XI. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

66. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą dvejiems metams. Plane nurodomi pasirinkti dalykai, dalykų kursai, moduliai, kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su gimnazijos galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo gimnazija (Priedas Nr. 2).

67. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, pagal poreikį gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, kuris sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą. Susitariama dėl individualaus mokinio ugdymo plano sudarymo laikotarpio ir formos.

67.1. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomas dalykas, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastys, numatomi uždaviniai, kaip bus šalinami iškilę mokymosi sunkumai. Mokinio individualiame ugdymo plane apibrėžiami sėkmės kriterijai, numatomas mokinio indėlis į mokymąsi, numatoma reikiama mokymosi pagalba. Mokinių individualūs ugdymo planai nuolat peržiūrimi. Už šią veiklą gimnazijoje atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

67.2. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui, specialiajai pedagogei, logopedei, socialinei pedagogei.

XII. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

68. Gimnazija:68.1. Gimnazijos tarybos posėdžių metu mokytojai, mokiniai ir tėvai (globėjai, rūpintojai)

priima sprendimus ugdymo proceso įgyvendinimo klausimais. 68.2. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) visuotinių tėvų susirinkimų, klasės tėvų

susirinkimų metu informuojami apie gimnazijoje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymosi pagalbos teikimą:

68.2.1. gimnazija organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimus su dalykų mokytojais ir pagalbos mokiniui specialistais pagal klasių koncentrus ne mažiau kaip 3 kartus per metus;

68.2.2. du kartus per metus (lapkričio ir balandžio mėn.) tėvai (globėjai, rūpintojai) gauna informacija apie mokinio pasiekimus atvykę į Atvirų durų dienas;

68.2.3. vieną kartą per trimestrą, pusmetį, pagal poreikį ir dažniau, organizuojami klasių tėvų susirinkimai;

68.2.4. vieną kartą per metus (po pirmo trimestro / pusmečio) organizuojamas visuotinis tėvų susirinkimas.

68.2.5. tėveliai (globėjai, rūpintojai) reikiamą informaciją gauna žinutėmis, per e-dienyną; 68.2.6. tėveliai (globėjai, rūpintojai) kviečiami atvykti į renginius, šventes, seminarus

vykstančius gimnazijoje, kviečiami dalyvauti Tėvų klubo veikloje, Šeimos dienoje ir kt.69. Gimnazija užtikrina abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių

mokymąsi perdavimą tarp gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).

XIII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

70. Minimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje gali būti nuo 5 iki 12 mokinių. 71. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos

laikinosios grupės dalykams mokyti: 71.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką: 7, 8,

I–IV g klasėse;

20

71.2. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos. (Lietuvos higienos normos HN, „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773) :

71.2.1. informacinėms technologijoms: 8, I, II, III, IV g klasėse;71.2.2. užsienio kalbai (anglų): I, III, IV g klasėse; 71.2.3. užsienio kalbai (rusų): 8, I g klasėse;71.2.4. kūno kultūrai: 8, I, III, IV g klasėse. 71.3. Kūno kultūros pamokoms skiriamos berniukų ir mergaičių grupės. 71.4. laikinosios grupės sudaromos švietimo pagalbai (konsultacijoms) teikti.72. Jungiamos gretimų klasių grupės:72.1. doriniam (etikos, tikybos) ugdymui 1–3, 5–6, Pašušvio skyriaus 1–4, 2–3 klasėse;72.2. anglų kalbos moduliui III g klasės B1 ir B2 lygiams.73. Mokymosi pagalbai teikti (konsultacijoms), panaudojant mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas. 74. Laikinosios grupės III–IV g klasėse sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko

programos kursą, pasirenkamojo dalyko ar dalyko modulio programą. III–IV g klasės mokiniai užsienio kalbas mokosi pagal Europos Sąjungoje priimtus mokėjimo lygius.

75. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą laikinosios grupės sudaromos iš 5–7 mokinių. Nesant galimybių sudaryti laikinosios grupės, mokiniams sudaromos galimybės mokytis savarankiškai.

XIV. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

76. Gimnazija, planuodama ugdymo turinio įgyvendinimą, numato, kurių dalykų pamokas jungtinėje klasėje organizuos visiems klasės mokiniams vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu, o dalį atskirai. Gimnazija analizuoja jungtinėse klasėse mokinių daromą pažangą ir, nepasiteisinus numatytam pamokų organizavimui, jį motyvuotai keičia.

77. Įgyvendinant pradinio ugdymo programas gimnazijoje, susidarius ne daugiau kaip 18 mokinių, 2017–2018 m. m. jungiamos 1 ir 3 klasės (mokinių skaičius 10). Jungtiniam 1/3 klasių komplektui skiriama 30 ugdymo valandų per savaitę. Į šį skaičių įeina 2 neformaliojo švietimo valandos. Pašušvio ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriuje, susidarius ne daugiau kaip 18 mokinių, 2017–2018 m. m. jungiamos 1 ir 4 ( mokinių skaičius 11), 2 ir 3 (mokinių skaičius 10) klasės. Jungtiniams 1/4, 2/3 klasių komplektams skiriama po 30 ugdymo valandų per savaitę. Į šį skaičių įeina po 1 neformaliojo švietimo valandą.

XV. ADAPTACINIS LAIKOTARPIS

78. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (5 klasė), gimnazija skiria adaptacinį vieno mėnesio laikotarpį. Dalį ugdymo proceso mokslo metų pradžioje siūloma organizuoti ne pamokų forma. Adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo mėnesį) mokiniams pažymiai nerašomi. Pasiekimai fiksuojami aprašomuoju būdu.

79. Gimnazija skiria adaptacinį laikotarpį ir į kitas klases (1–4, 6–8, I–IV g) mokytis naujai atvykusiems mokiniams. Pirmą mėnesį naujai atvykusiems mokiniams nerašomi nepatenkinami įvertinimai. (Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, 2016 m. rugpjūčio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-201).

21

XVI. BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO,

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

80. Gimnazija apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Radviliškio savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją.

81. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Gimnazija tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio) ugdymo programos dalį, tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.

82. Gimnazija parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinę bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į progimnazijos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – atvykusio mokinio individualų ugdymo planą:

82.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę pagal poreikį; 82.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti

į progimnazijos bendruomenės gyvenimą; 82.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais); 82.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualius užsiėmimus ugdymo programų

skirtumams likviduoti; 82.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos stebėjimą; 82.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis. 83. Gimnazija nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos

dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja: 83.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per

adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje;

83.2. per adaptacinį laikotarpį mokinio pasiekimai pažymiais nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga.

II SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

84. Įgyvendinant pradinio ugdymo programą, jungiamos 1–3 klasės.84.1. Ugdymo dalykams ir neformaliojo švietimo programoms skiriamų pamokų skaičius

per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti mokant grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Dalykas/ Klasė 1 1-3 3 2 4Dorinis ugdymas TikybaEtika

--

1-

--

-1

1-

Lietuvių kalba (gimtoji) 2 6 1 7 7Pasaulio pažinimas - 2 - 2 2

22

Dalykas/ Klasė 1 1-3 3 2 4Užsienio kalba (anglų) - - 2 2 2Matematika - 4 1 5 4Dailė ir technologijos - 2 - 2 2Muzika - 2 - 2 2Kūno kultūraŠokis

21 2

21

Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui

22 20 24 23 23

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti *

2*(konsultacijos

mokymosi sunkumų turintiems mokiniams

lietuvių kalba 1 val.

matematika 1 val.)

2*(konsultaci

jos mokymosi sunkumų turintiems mokiniams

lietuvių kalba 1,00

val.matematika

1,00 val.

1*(konsultacijos mokymosi

sunkumų turintiems mokiniams

lietuvių kalba 0,5 val.

matematika 0,5 val.)

Neformalusis vaikų švietimas 2 2 2Skiriamas valandų skaičius 30 27 26

Pašušvio skyrius

84.2. Įgyvendinant pradinio ugdymo programą, jungiamos 1–4 ir 2–3 klasės:

Dalykas / Klasė 1 1-4 4 2 2-3 3Dorinis ugdymas TikybaEtika

--

1-

--

--

1-

--

Lietuvių kalba (gimtoji) 2 5 2 3 5 2Pasaulio pažinimas - 2 - - 2 -Užsienio kalba (anglų) - - 2 1 1 1Matematika 1 4 1 3 2Dailė ir technologijos - 2 - - 2 -Muzika - 2 - - 2 -Kūno kultūra - 3 - - 2 1

Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui

22 19 23 23 18 24

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti *

3(konsultacij

os mokymosi sunkumų turintiems mokiniams

lietuvių kalba 2 val.matematika

1 val.)Neformalusis vaikų švietimas 1 1Skiriamas valandų skaičius 30 30

23

85. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:85.1. Dorinis ugdymas: 85.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą; 85.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą. 85.2. Kalbinis ugdymas. Pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokoma antraisiais–

ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais.85.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 85.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. Dalis (1/4) dalykui skirto laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje aplinkoje (parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.);

85.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis dalis (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

85.4. Matematinis ugdymas. Organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi Bendrosios programos matematikos dalyko programa ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

85.5. Kūno kultūra:85.5.1. 2 klasėje kūno kultūrai skirtos 2 ugdymo valandos per savaitę, tačiau visų klasių

mokiniams sudarytos sąlygos lankyti sporto ir šokių būrelius gimnazijoje; 85.5.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo

veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.85.6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis): 85.6.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui skiriamo laiko;85.6.2. 1-3 ir 4 klasėse įgyvendinama šokio programa, skiriant vieną ugdymo valandą iš

kūno kultūros dalykui skiriamų ugdymo valandų per savaitę.

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

86. Pagrindinio ugdymo dalykams ir neformaliojo švietimo programoms skiriamų pamokų skaičius per savaitę grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Dalykas / Klasė 5 6 7 8 I IIDorinis ugdymasTikyba 1 1 1 1 1Etika 1 1 1 1 1KalbosLietuvių kalba ir literatūraUžsienio kalba (anglų) (1-oji) Užsienio kalba (rusų) (2-oji)

5 5 5 5 4 53 3 3 3 3/3 3- 2 2 2/2 2/2 2

Matematika 4 4 4 4 3 4Gamtamokslinis ugdymasGamta ir žmogusBiologijaFizikaChemija

2---

2---

-21-

-122

-222

-122

24

Dalykas / Klasė 5 6 7 8 I IIInformacinės technologijos 1 1 0,5 0,5/0,5 1/1 1/1Socialinis ugdymasIstorijaGeografijaPilietiškumo pagrindaiEkonomika ir verslumasSocialinė-pilietinė veikla

2---

10*

22--

10*

22--

10*

22--

10*

2211

10*

211-

10*Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūraDailėMuzikaTechnologijosKūno kultūraUgdymas karjerai

11

1/13

0,5

11

1/12

11

1/12

11

0,5/0,52/2

11

1/12/2

11

1,5/1,52

Žmogaus sauga 0,5 - 0,5 0,5 - 0,5Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

26 28 29 30 31 31

*Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti panaudojamos (darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais)

1 1 1 1 1 1

Moduliai ir konsultacijosLietuvių kalbos (gimtosios) modulis gabiems

0,5 0,5

Lietuvių kalbos (gimtosios) modulis sunkumų turintiems mokiniams

0,5 0,5 0,5 0,5

Lietuvių kalbos konsultacijos 0,5Anglų kalbos modulis gabiems mokiniams

0,5 0,5

Anglų kalbos konsultacijos 0,5Matematikos modulis gabiemsRusų kalbos konsultacijos 0,5Matematikos konsultacijos 0,5Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

27 29 30 31 32 32

Neformalusis švietimas 2 2 2 2 2 3

87. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, I–II g klasėms).

88. Lietuvių kalba. Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudarytos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės konsultacijos).

89. Užsienio kalbos.89.1. Pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokymas tęsiamas 5 klasėje ir jos mokomasi iki

pagrindinio ugdymo programos pabaigos.89.2. Pirmosios užsienio kalbos (anglų) bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–

8, I–II g klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. 89.3. Antrosios užsienio (rusų) kalbos pradedama mokyti nuo 6 klasės.

25

89.4. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 6 klasėse orientuota į A1, o 7–8, I–II g klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

89.5. Užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne. 89.6. II g klasėje organizuojami užsienio kalbų (anglų, rusų) pasiekimų patikrinimai

naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

90. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi:90.1. vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis;90.2. NEC parengtomis matematinio raštingumo užduotimis;90.3. standartizuotų testų rezultatais;90.4. naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios

priemonės („GeoGebra“);90.5. gabių mokinių ugdymui naudojamos nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“

užduotys ir kt.;90.6. teikiama pagalba mokiniams, kurių pasiekimai žemi (konsultacijos). 91. Informacinės technologijos.91.1. Informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti 5 klasėje. 5–6 klasėms

skiriama 70 pamokų.91.2. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos.91.3. I–II g klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų modulių: programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų. Modulį renkasi mokinys.

92. Socialinis ugdymas. 92.1. Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokomasi pilietiškumo pagrindų.

Šiai programai skiriama 70 pamokų, jos organizuojamos I–II g klasėse.92.2. Per socialinių mokslų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

92.3. Dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose), naudojamasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

92.4. Gimnazijos 9–10, I–II klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti galima skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

92.5. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojama: Lietuvos ir pasaulio realijos, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos, tokios kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitos panašios temos.

93. Gamtamokslinis ugdymas.93.1. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą vadovaujamasi nacionalinių ir

tarptautinių tyrimų rekomendacijomis ir standartizuotų testų rezultatais.93.2. Mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis,

mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

93.3. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, edukacinėmis erdvėmis.

26

93.4. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

94. Meninis ugdymas. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

95. Technologijos. 95.1. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

95.2. Mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, I g klasėje pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą.

95.3. Baigus integruoto kurso programą, mokiniai renkasi vieną iš siūlomų programų: tekstilė ir gaminių dizainas ir technologijos. Pasirinktą programą mokinys mokosi I g ir II g klasėse arba renkasi kitą pasibaigus mokslo metams.

96. Kūno kultūra. 96.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas dalyvaujant sporto ar šokių būrelių veikloje. Gimnazija tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą elektroniniame dienyne.

96.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

96.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

96.4. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus.

97. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159. Žmogaus saugai skiriamos atskiros pamokos 5, 7, 8 ir II g klasėse.

IV SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

98. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.

99. Mokiniui, besimokančiam savarankišku būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o grupinėms – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 143 punkte nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

100. Mokinys, norintis keisti dalyką, dalyko modulį ar dalyko kursą bei mokėjimo lygį, rašo prašymą gimnazijos direktoriui. Keisti dalyką, dalyko kursą ar mokėjimo lygį mokinys gali atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš naujai pasirinkto dalyko programos ar dalyko kurso (mokėjimo lygio) skirtumo. Įskaitai mokinys ruošiasi savarankiškai. Konsultacijas teikia dalyko mokytojas. Įskaitos laikymas fiksuojamas elektroniniame dienyne. Įskaita įrašoma kaip atskira pamoka. Nurodoma įskaitos data, grafoje „Tema, klasės darbai“ užrašoma, kas laiko įskaitą, nurodoma kaip keičiamas

27

dalyko kursas ar kalbos mokėjimo lygis. Įrašomas įskaitos įvertinimas. Šalia įvertinimo nurodomas kursas ar kalbos mokėjimo lygis. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, laikyti įskaitos nereikia. (Dalyko programos, dalyko kurso / kalbos mokėjimo lygio, pasirenkamojo dalyko ar pasirenkamojo dalyko modulio keitimo tvarka (Priedas Nr. 3).

101. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:

101.1 III g klasė.

Dalykai 2017–2018 m. m. 2018–2019 m. m. PastabosDorinis ugdymasEtika/ Tikyba 1B 1B KalbosLietuvių kalba ir literatūra 4B / 5A 4B / 5AUžsienio (anglų) kalba (1-oji) 3B1 / 3B2 3B1 / 3B2Užsienio (rusų) kalba (2-oji) 3B2 3B2Socialinis ugdymasIstorija 3A 3AGeografija - -Matematika 3B/4A 3B/5AInformacinės technologijos 1B/2A 1B/2AGamtamokslinis ugdymasBiologija 3A 3AFizika 3A 4AChemija 3A 3AMenaiMuzika 2B 2BDailė 2B 2BTechnologijos 2B 2BKūno kultūraBendroji kūno kultūra 2B 2B Pasirenkamieji dalykaiUgdymas karjerai 1 1ModuliaiLietuvių kalbos ir literatūros modulis (A, B lygiui) ,,Kalbos vartojimo, skyrybos ir rašybos įtvirtinimas“

1 -

Lietuvių kalbos ir literatūros modulis (A, B lygiui) ,,Rašinio rašymas“

1

Matematikos modulis (A lygiui) ,,Besidomintiems matematika“

1 -

28

Dalykai 2017–2018 m. m. 2018–2019 m. m. PastabosMatematikos modulis (B lygiui) ,,Mokausi matematikos“

1 -

Anglų kalbos modulis ( B1, B2 lygiui) ,,My topics“

1 -

Anglų kalbos modulis ( B1, B2 lygiui) ,,Write Right“

- 1

Istorijos modulis (A lygiui) ,,Istorija istoriniuose šaltiniuose“

1

Istorijos modulis (A lygiui) Įdomioji istorija“

1

Žmogaus sauga - - Integruota į etikos, tikybos dalykus

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui/Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

28/3556

28/35

Neformalusis ugdymas 6 val. (3 val. III g. kl. ir 3 val. IVg. kl.)

101.2. IV gimnazijos klasė

Dalykai 2016–2017 m. m. 2017–2018 m. m. PastabosDorinis ugdymas Etika / Tikyba 1B 1B KalbosLietuvių kalba ir literatūra 5A 5AUžsienio (anglų) kalba (1-oji) 3B1 / 3B2 3B1 / 3B2Užsienio (rusų) kalba (2-oji) 3B1 3B1 Socialinis ugdymasIstorija 3A 3AGeografija - -Matematika 3B/4A 3B/5AInformacinės technologijos 1B/2A 1B/2AGamtamokslinis ugdymasBiologija 3A 3AFizika 3A 4AChemija 3A 3AMenaiMuzika 2B 2BTechnologijos 2B 2B

29

Dalykai 2016–2017 m. m. 2017–2018 m. m. PastabosKūno kultūraBendroji kūno kultūra 2B 2B Pasirenkamieji dalykaiUgdymas karjerai 1 1ModuliaiLietuvių kalbos ir literatūros modulis (A lygiui) ,,Samprotaujamojo teksto kūrimas“

1 -

Lietuvių kalbos ir literatūros modulis (A lygiui) ,,Rašome rašinį“

1

Matematikos modulis (A lygiui) ,,Uždavinių sprendimo praktikumas“

1 -

Matematikos modulis (A lygiui) ,,Pasirengimas matematikos brandos egzaminui“

- 1

Matematikos modulis (B lygiui) ,,Matematikos brandos egzaminų uždavinių sprendimas“

1

Matematikos modulis (B lygiui) ,,Uždavinių sprendimas“

1

Anglų kalbos modulis (B2 lygiui) ,,Conversational English“

1 -

Anglų kalbos modulis (B2 lygiui) ,,Improve your English“

1

Istorijos modulis (A lygiui) ,,Istorija istoriniuose šaltiniuose“

1

Istorijos modulis ( A lygiui),,Įdomioji istorija“

1

Žmogaus sauga- - Integruota į

etikos, tikybos dalykus

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui/Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

28/35 28/35

51Neformalusis ugdymas 6 val. (3 val. IIIg. kl. ir 3 val. IVg. kl.)

102. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, pagal vidurinio ugdymo programą rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.

103. Lietuvių kalba ir literatūra. 103.1. Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildantį pasirenkamąjį

dalyko modulį išplėstiniam kursui „Rašinio rašymas“.103.2. Rekomenduojama mokiniams atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, mokinius

konsultuojant.

30

104. Užsienio kalbos. 104.1. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos

Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, nustatytus atlikus kalbos mokėjimo lygio nustatymo testus dešimtos klasės pabaigoje (pateiktus per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

104.2. III–IV g klasėse siūloma mokytis bent dviejų užsienio kalbų: anglų ir rusų.105. Socialiniai mokslai. Mokinys renkasi bent vieną iš socialinių mokslų programų: istoriją

arba geografiją. 106. Menai. Technologinis ugdymas. 106.1. Mokinys renkasi bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės ar muzikos. 106.2. Mokiniams siūlomos technologijų kryptys: Tekstilė ir apranga, Taikomasis menas,

amatai ir dizainas.107. Kūno kultūra. 107.1. Mokiniai mokosi bendrosios kūno kultūros. 107.2. Specialiosiose medicininėse fizinio pajėgumo grupėse kūno kultūros ugdymas

organizuojamas taip: mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

107.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

107.4. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlomi stalo žaidimai, šaškės, šachmatai.

107.5. Kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. 108. Matematika. 108.1. Gimnazija siūlo matematikos programą papildantį pasirenkamąjį dalyko modulį

išplėstiniam kursui „Besidomintiems matematika“.108.2. Organizuojant matematikos mokymą rekomenduojama naudoti informacines

komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias programas, atvirojo kodo dinamines matematikos programas „GeoGebra“.

109. Informacinių technologijų mokymas: informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis.

110. Gamtos mokslai: Mokinys renkasi bent vieną iš gamtos mokslų programų: biologijos, fizikos ir chemijos.

111. Į dalykų ugdymo turinį integruotos šios programos: Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, Žmogaus saugos bendroji programa, Ugdymo karjerai programa, Etninės kultūros bendroji programa (žr. skyrių „Ugdymo turinio integravimas“).

V SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

112. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795, Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.

31

113. Specialiųjų poreikių turintys mokiniai ugdomi pagal:113.1. bendrojo ugdymo;113.2. bendrojo ugdymo pritaikytas;113.3. individualizuotas programas. 114. Ugdymo turinys formuojamas pagal ugdomuosius dalykus.115. Ugdymo organizavimo forma yra:115.1. pamoka;115.2. specialiosios pratybos: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8

mokiniai). 116. Specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pagalba

gimnazijoje teikiamos vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-950, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229.

117. Gimnazijoje specialiąją pedagoginę pagalba teikia logopedė, specialioji pedagogė ir socialinė pedagogė.

118. Gimnazija, atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus.

_____________________

PRITARTARadviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos tarybos 2017-08-28 posėdžio nutarimu (protokolas Nr. 6)

32

Priedas Nr.1UGDYMO DIENŲ ORGANIZAVIMO LAIKAS 2017–2018 M. M.

Eil.Nr.

Data Dienų skaičius


1. 2017-09-29 1 Kraštotyros diena, skirta Radviliškio krašto pažinimui

2. 2017-12-15 1 Emocinio ugdymo diena

3. 2017-12-22 1 Kalėdiniai renginiai4. 2018-02-09 1 Pilietiškumo diena, skirta Lietuvos valstybės

atkūrimo 100-mečiui5. 2018-03-02 1 Kaziuko mugė

6. 2018-03-20 1 Ekologinio ugdymo diena, skirta Žemės dienai7. 2018-04-06 1 Sveikatos ugdymo diena8. 2018-04-19 1 Karjeros diena „Pasimatuok profesiją“9. 2018-05-11 1 Šeimos diena „Gražiausių žodžių pavasaris“10. 2018-05-22 1 Nominacijų šventė „Žydėjimo šviesa“

PAŠUŠVIO IKIMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO SKYRIUS

UGDYMO DIENŲ ORGANIZAVIMO LAIKAS 2017–2018 M. M.

Nr. Metai, mėnuo Dienų sk. Renginiai, projektai, kita veikla

1. 2017-09-29 1 Kraštotyros diena, skirta Radviliškio krašto pažinimui

2. 2017-10 1 Tradicinė rudens šventė3. 2017-12-15 1 Emocinio ugdymo diena 4. 2017-12 1 Kalėdų eglutės šventė5. 2018-02-09 1 Pilietiškumo diena, skirta Lietuvos valstybės

atkūrimo 100-mečiui6. 2018-02 1 Integruota veikla ,,Aš myliu Lietuvą“7. 2018-03-20 1 Ekologinio ugdymo diena, skirta Žemės dienai8. 2018-04-06 1 Sveikatos ugdymo diena9. 2018-05 1 Motinos dienos minėjimas10. 2018-05 1 Paskutinio skambučio šventė

33

Priedas Nr.2

GRINKIŠKIO JONO PODERIO GIMNAZIJA

Vidurinis ugdymas

20 - 20 m.m. individualus mokinio ugdymo planas

Vardas.................

Pavardė........................................................................

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas


Etika 2 -

Branduolio dalykai

Tikyba 2 -Lietuvių kalba ir literatūra

8 10

Užsienio kalba

Anglų kalba 6 6Rusų kalba 4 6Prancūzų kalba

2 -

Matematika 6 9Socialiniai mokslai

Geografija 4 6Istorija 4 6

Gamtos mokslai

Biologija 4 6Fizika 4 7Chemija 4 6

Menai ir technologijos

Dailė 4 6Muzika 4 6Turizmas ir mityba

4 6

Statyba ir medžio apdirbimas

4 6

Tekstilė ir apranga

4 6

Kūno kultūra Bendroji kūno kultūra

4 8

Krepšinis 4 -Tinklinis 4 -

Pasirenkamieji dalykai

Braižyba 1-2 - Pasirenkamieji

dalykai

Ekonomika 1-2 -Psichologija 1-2 -Ugdymas karjerai

1-2 -

IKT 1-2 2 (progr.)Dalykų Lietuvių 1 -

34

Bendrasis kursas


Bendrasis kursas


moduliai kalbos ir literatūrosAnglų kalbos

1 -

Matematikos

1 -

Rusų kalbos 1 -Istorijos 1

VISO:

Mokytis privalu 8 dalykų ir ne daugiau 13 dalykų per dvejus metus.Bendras pamokų skaičius per savaitę 28-32Mokinio parašas.........................................Tėvų (globėjų) vardas, pavardė parašas..............................................................................Data...........................

35

Priedas Nr.3

RADVILIŠKIO R. GRINKIŠKIO JONO PODERIO GIMNAZIJOS MOKINIŲ BENDROJO UGDYMO DALYKO PROGRAMOS, DALYKO KURSO/KALBOS MOKĖJIMO LYGIO, PASIRENKAMOJO DALYKO AR PASIRENKAMOJO DALYKO MODULIO KEITIMO

TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka reglamentuoja Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, bendrojo ugdymo dalyko programos, dalyko kurso / kalbos mokėjimo lygio, pasirenkamojo dalyko ar pasirenkamojo dalyko modulio keitimo tvarką.

2. Tvarka parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija) ir 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-459.

II. BENDROJO UGDYMO DALYKO PROGRAMOS, DALYKO KURSO/KALBOS MOKĖJIMO LYGIO, PASIRENKAMOJO DALYKO AR PASIRENKAMOJO DALYKO

MODULIO KEITIMAS

3. III g. klasių mokiniai gali keisti bendrojo ugdymo dalyko programą, dalyko kursą/kalbos mokėjimo lygį, pasirenkamąjį dalyką ar pasirenkamąjį dalyko modulį per visus mokslo metus ar mokslo metų pabaigoje.

4. IV g. klasių mokiniai gali keisti bendrojo ugdymo dalyko programą, dalyko kursą/kalbos mokėjimo lygį, pasirenkamąjį dalyką ar pasirenkamąjį dalyko modulį tik iki I pusmečio pabaigos.

5. Mokinys, norintis keisti bendrojo ugdymo dalyko programą, dalyko kursą/kalbos mokėjimo lygį, pasirenkamąjį dalyką ar pasirenkamąjį dalyko modulį, privalo rašyti prašymą gimnazijos direktoriui. (Prašymo forma pateikiama gimnazijos raštinėje).

6. Apie savo apsisprendimą keisti bendrojo ugdymo dalyką, dalyko kursą/kalbos mokėjimo lygį, pasirenkamąjį dalyką ar pasirenkamąjį dalyko modulį mokinys informuoja dėstančius mokytojus iš anksto, prieš rašydamas prašymą gimnazijos direktoriui, o po to kreipiasi į direktoriaus pavaduotoją ugdymui.

7. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, peržiūrėjęs mokinio individualųjį ugdymo planą ir įsitikinęs, kad po pakeitimų mokiniui nesusidaro mažiau kaip 28 savaitinės pamokos, taip pat mokinys mokosi ne mažiau kaip 8 dalykų, patikrina ir įsitikina, ar yra vietos mobiliosiose grupėse, ar nesuyra jau sudarytos mobiliosios grupės, informuoja mokinį apie prašymo tenkinimą ir nurodo mokytoją, į kurį mokinys turi kreiptis dėl programų skirtumų, konsultacijų, atsiskaitymo būdų ir terminų.

8. Dalyko mokytojas mokiniui nurodo tikslius programų skirtumus ir/ar supažindina su naujai pasirenkamo dalyko programa, parengia programą likviduoti skirtumus.

9. Mokinys dalyvauja naujai pasirinkto dalyko programos ar programos kurso pamokose (pakeitus individualųjį ugdymosi planą) ir savarankiškai ruošiasi įskaitos laikymui iš to dalyko, dalyko kurso/ kalbos mokėjimo lygio programos skirtumų (jeigu pereina į aukštesnįjį lygį).

10. Žemesnį kursą rinktis pageidaujančiam mokiniui įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina gautasis aukštesniojo kurso įvertinimas (tai mokinys nurodo prašyme).

36

11. Į brandos atestatą nebaigtas dalykas arba jo kursas nerašomas.

III. ĮSKAITŲ VYKDYMAS, INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO KEITIMAS

12. Atsiskaitymai vykdomi per mėnesį pakeitus individualųjį ugdymosi planą I–ame pusmetyje ir iki ugdomosios veiklos pabaigos birželio mėnesį, nusprendus keisti individualųjį ugdymosi planą po II–o pusmečio. Konkretų laiką mokiniai derina su dalyko mokytoju, direktoriaus pavaduotoju ugdymui.

13. Suderinęs su dalyko mokytoju, direktoriaus pavaduotojas ugdymui koreguoja mokinio individualųjį ugdymo planą, derina įskaitų organizavimą.

14. Įskaitos užduotis rengia ir įskaitą vykdo mokinio pasirinktą dalyką ar dalyko kursą/kalbos mokėjimo lygį mokantis mokytojas (pas kurį mokinys mokysis po pasikeitimų).

15. Įskaita organizuojama vadovaujantis direktoriaus įsakymu. Jos laikymas fiksuojamas elektroniniame dienyne. Įskaita neorganizuojama, jei programų skirtumas yra mažesnis negu vienas mėnuo.

16. Įskaitos, laikytos pusmečiui ar mokslo metams pasibaigus, pažymys įskaitomas kaip pusmečio (arba metinis) įvertinimas.

17. Neatsiskaitęs iš dalyko (bendrojo ugdymo arba pasirenkamojo) arba pasirenkamojo dalyko modulio programos, dalyko kurso/kalbos mokėjimo lygio skirtumo per nurodytą laiką, mokinys mokosi ankstesnio dalyko ar ankstesniu dalyko kursu/kalbos mokėjimo lygiu.

18. Kiekvieno mokinio bendrojo ugdymo dalyko, dalyko kurso/kalbos mokėjimo lygio, pasirenkamojo dalyko ar pasirenkamojo dalyko modulio keitimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

19. Nesant galimybių sudaryti mobiliosios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.

20. Mokiniai, atėję iš kitų mokyklų, bendrojo ugdymo dalyką, dalyko kursą/kalbos mokėjimo lygį, pasirenkamąjį dalyką ar pasirenkamąjį dalyko modulį keisti gali pagal aukščiau išdėstytus punktus. Iš mokyklos, kurioje mokinys mokėsi anksčiau, būtina pristatyti pažymą apie visus jo individualaus ugdymo plano dalykus ir jiems skirtų valandų skaičių kiekvieniems mokslo metams.

IV. BENDROJO UGDYMO DALYKO, PASIRENKAMOJO DALYKO AR PASIRENKAMOJO DALYKO MODULIO ATSISAKYMAS

21. Mokinys gali atsisakyti individualaus ugdymo plano dalyko, pasirenkamojo dalyko ar pasirenkamojo dalyko modulio, nepažeisdamas vidurinio ugdymo aprašo reikalavimų (dalykų ir pamokų skaičiaus).

22. Apie apsisprendimą atsisakyti bendrojo ugdymo dalyko, pasirenkamojo dalyko ar pasirenkamojo dalyko modulio mokinys informuoja gimnazijos direktorių raštu pateikdamas prašymą.

V. DIENYNŲ PILDYMAS

23. Įskaitos įvertinimas įrašomas įskaitos vykdymo dieną, pamokos turinyje nurodant „Įskaita mokiniui”.

24. Įskaita įrašoma kaip atskira pamoka. Nurodoma įskaitos data, grafoje „Tema, klasės darbai“ užrašoma kas laiko įskaitą, už kokį kursą laikoma įskaita, nurodoma, kaip keičiamas dalyko kursas ar kalbos mokėjimo lygis. Įrašomas įskaitos įvertinimas. Šalia įskaitos įvertinimo nurodomas kursas ar kalbos mokėjimo lygis.

37

25. Mokiniui, atsisakius mokytis dalyką, išlaikius įskaitą už dalyko kursą/kalbos mokėjimo lygį ar atlikus kitus individualaus ugdymo plano keitimus, direktorius rašo įsakymą, su kuriuo supažindina dalyko mokytojus. Mokytojai dienynuose padaro įrašus, vadovaudamiesi dienyno pildymo paaiškinimais.

VI. KONSULTAVIMAS, SUDARANT MOKINIO INDIVIDUALŲJĮ UGDYMO PLANĄ

26. Individualaus ugdymo plano sudarymo klausimais II gimnazijos klasės mokinius nuolat konsultuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui, klasių auklėtojas, karjeros ugdymo koordinatorius, socialinis pedagogas, dalykų mokytojai.

27. Pirminių individualių ugdymo planų sudarymo eiga:27.1. kovo mėn. – II gimnazijos klasės mokinių supažindinimas su Vidurinio ugdymo

programos aprašu, bendrojo ugdymo dalyko programos, dalyko kurso/kalbos mokėjimo lygio, pasirenkamojo dalyko ar pasirenkamojo dalyko modulio keitimo tvarka, konsultavimas dėl individualaus ugdymo plano sudarymo ir individualiųjų pasirinkimų projektų sudarymas;

27.2. balandžio mėn. – II gimnazijos klasės mokinių individualių pasirinkimų analizė ir korekcija;

27.3. gegužės mėn. – II gimnazijos klasės mokinių individualių ugdymo planų sudarymas (individualaus ugdymo plano forma pridedama);

27.4. birželio mėn. – III gimnazijos klasės ugdymo plano ir mobiliųjų grupių sudarymas.28. Individualaus plano koregavimas dar gali vykti nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 10 d.

VII. SUPAŽINDINIMAS SU TVARKA

29. Klasių auklėtojai supažindina III-IV gimnazijos klasių mokinius su šia tvarka iki einamųjų mokslo metų spalio 1 d.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30. Dėl nenumatytų šioje Tvarkoje atvejų, išsiaiškinęs ir įvertinęs situaciją su mokiniu, jo klasės auklėtoju bei pavaduotoju ugdymui, sprendimą priima gimnazijos direktorius.

31. Tvarka gali būti keičiama vadovaujantis Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais.

__________________________

38

Documents

lm · Web view1. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos 2017–2018 mokslo metų ugdymo planas (toliau – Gimnazijos ugdymo planas) sudarytas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019