LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJA2018 METŲ VEIKLOS PLANO

VYKDYMO ATASKAITA

2019__-___-___Vilnius

(sudarymo vieta)

Programa – Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas.Programos kodas – 01.08.Programos tikslas – Užtikrinti saugų ir konkurencingą susisiekimą kelių, geležinkelių ir

vandens transportu.Lentelėje pateikiama pagrindinė informacija apie Lietuvos transporto saugos administracijai

(toliau – Administracija) skirtus ir panaudotus asignavimus:

Skirti asignavimai, įskaitant patikslinimus (eurais)

Planuoti panaudoti asignavimai

(eurais)

Faktiškai panaudoti asignavimai

(eurais)

Panaudojimo proc.

Iš viso: 19044200 16218081,78 85,1Iš jų: ES lėšos 1478000 - -Bendrojo finansavimo lėšosValstybės biudžeto lėšos 17554000 16206912,97 92,3Kitos lėšos (biudžetinių įstaigų pajamų įmokos) 12200 11168,81 91,5

Įgyvendinamų investicijų projektų skaičius1

Planas Faktas Įgyvendinimo proc.

4 2 50

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos įstaigai išlaikyti, iš viso: 8286000 7201622,69 86,9

Iš jų:Lėšos turtui įsigyti 873700 595295,2 68,1Lėšos darbo užmokesčiui 4200600 3873618,23 92,5

Patvirtintų pareigybių skaičius (planinis) 218  Patvirtintų pareigybių skaičius (laikotarpio pradžioje / pabaigoje) 218/218 203  

I. APRAŠOMOJI DALIS

1 Įgyvendinamų projektų skaičius – nurodomas projektų, įtrauktų į susisiekimo ministro valdymo srities Valstybės investicijų programos vykdomų projektų sąrašą, kuris tvirtinamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu, skaičius.

1.1. Aprašomas trumpas veiklos kontekstas, teisės aktai, įgyvendinami projektai

Misija: vandens, geležinkelių ir kelių transporto eismo dalyvių saugumo didinimas.Vizija:  saugūs vandens, geležinkelių ir kelių transporto eismo dalyviai – saugi visuomenė.Vertybės: profesionalumas, inovatyvumas, paslaugumas.

Administracijos veiklos tikslai: 1. Užtikrinti aukštą geležinkelių eismo saugos lygį. 2. Užtikrinti aukštą kelių transporto saugos lygį. 3. Didinti geležinkelių sistemos sąveiką. 4. Didinti kelių transporto sistemos sąveiką. 5. Užtikrinti aukštą vandens transporto saugos lygį. 6. Skatinti vandens, geležinkelių ir kelių transporto paslaugų teikimo konkurenciją, gerinti vartotojams teikiamų vandens, geležinkelių ir kelių transporto paslaugų kokybę.

2018 m. Administracijos įgyvendinti projektai:

Etapais pradėtas įgyvendinti 2017–2018 m. investicijų projektas „FAMOS Odin“ – Baltijos jūrų greitkelių matavimų užbaigimas“. Įdiegta dalis hidrografinio laivo hidrografinių duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemų atnaujinimo darbų. Dalis projekto veiklų įgyvendinimo nukelta į 2019 m.

2018 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Lietuvos transporto saugos administracijos informacinių išteklių sukūrimas“, 2019 m. bus tęsiamas projekto veiklų įgyvendinimas.

2018 m. įgyvendintas projektas „Mobiliosios automobilių ir geležinkelių transporto saugumo programos pėstiesiems sukūrimas“.

2018 m. įgyvendinamos projekto „Kelių transporto veiklos elektroninių paslaugų teikimo, konsultavimo ir informavimo sistemos sukūrimas“ veiklos.

Tobulindama viešojo transporto kelionių duomenų turinį ir kokybę, Administracija Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgaliojimu parengė ir įvykdė realaus laiko geografinės padėties (toliau – GPS) duomenų teikimo į informacinę sistemą „Vintra“ paslaugos pirkimo procedūras. Pirkimo rezultatas – priemiestiniais maršrutais vykstančiuose autobusuose įdiegta GPS įranga, iš kurios duomenys bus perduodami informacinėms paieškos ar kelionių planavimo sistemoms (pvz., Google, Apple, Trafi).

Pradėtas įgyvendinti saugos diržų segėjimo autobusuose skatinimo projektas: 2018 m. su tolimojo reguliaraus susisiekimo vežėjais pasirašytas diržų segėjimo autobusuose skatinimo memorandumas, socialiniuose tinkluose organizuotas diržų segėjimą skatinantis žaidimas, vykdyti prevenciniai diržų segėjimo autobusuose tikrinimai, slapto kliento važiavimo tyrimai. Taikytos priemonės – pirmi žingsniai diržų segėjimo autobusuose skatinimo srityje. Nepaisant vis dar nepakankamo autobusų vairuotojų ir pačių keleivių sąmoningumo ir dėmesio stokos šiam klausimui, jau pirmosios priemonės leido išjudinti procesą ir padidino besisegančių diržus skaičių nuo 13,9 iki 15,1 proc.

1.2. Įstaiga įgyvendina / dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetus

2018 m. Administracija prisidėjo prie šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ įgyvendinimo:

V Prioritetas. Saugi valstybė. 5.4. Kryptis. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas. 5.4.5. Darbas. Žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus mažinimas, diegiant inovatyvias prevencijos ir kontrolės sistemas. Administracija diegia saugumo priemones kelių ir geležinkelių transporto srityje (telefonų blokavimo pavojingojoje geležinkelio zonoje mobiliosios programėlės sukūrimas, švietimo programos, skirtos įvairių grupių eismo dalyviams ir padėsiančios didinti eismo dalyvių sąmoningumą ir ugdysiančios saugų elgesį šalia geležinkelio, sukūrimas).

5.5. Kryptis. Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje užtikrinimas. 5.5.9. Darbas. Demokratinėmis vertybėmis grįstos ir nacionalinio saugumo interesus atitinkančios Rytų kaimynystės politikos plėtojimas. 3. Vystomojo bendradarbiavimo paramos Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai didinimas, joms įgyvendinant Asociacijos susitarimus su ES ir vykdant reformas. Administracija įgyvendina Dvynių projektą Ukrainoje, kurio metu bendradarbiaudama su Ukrainos infrastruktūros ministerija ir nacionaline saugos institucija teikia ekspertinę ir metodinę pagalbą, siekdama sustiprinti Ukrainos institucijų administracinius gebėjimus geležinkelių transporto srityje. Administracija įgyvendino (tęsė) Dvynių projektą „Parama Ukrainos infrastruktūros ministerijai kuriant sąlygas Europos geležinkelio transporto paslaugų rinkos modelio taikymui“ – vykta į 9 misijas Ukrainoje bei mokomojo vizito priimta Ukrainos delegacija Lietuvoje. Įgyvendintas vystomojo bendradarbiavimo projektas „Saugi ir sąveiki transporto sistema Moldovoje“.

III Prioritetas. Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. 3.1. Kryptis. Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. Administracija, ugdydama savo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai)  atsakomybę, siekdama juos apsaugoti nuo konfliktinių situacijų, netoleruotino elgesio, neskaidrios veiklos ir korupcijos apraiškų, 2018 m. I ketvirtį patvirtino Nulinės tolerancijos korupcijai politiką, nustatančią pagrindinius Administracijos korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi gaires, kurios leidžia užtikrinti skaidrią veiklą ir padėti užkirsti kelią korupcijai. Vienodų standartų laikymasis ir jų deklaravimas prisideda prie Administracijos veiklos skaidrumo didinimo. Nulinės tolerancijos korupcijai politikos laikymasis užtikrina, kad Administracijos klientai ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys žinotų, kokių elgesio modelių Administracijoje laikomasi, pavyzdžiui, raginama nesiūlyti darbuotojams dovanų, nes aiškiai deklaruojama, kad įstaiga jų nepriima.

2018 m. Administracija gavo 37 dovanas, kurios buvo grąžintos klientams arba atiduotos labdarai. Lyginant 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (2017 m. lapkričio mėn. Administracijoje buvo intensyviai pradėta taikyti nulinė dovanų politika) su 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, Administracija gavo dviem dovanomis mažiau. Pastebimas neženklus teikiamų dovanų mažėjimas. 2018 m. III ketvirtį Administracija parengė Teigiamo atsiliepimo anketą, kurią Administracijos klientai gali užpildyti atsidėkodami Administracijos darbuotojams už kokybišką, savalaikę paslaugą, malonų bendravimą. Teigiamo atsiliepimo anketa yra alternatyva dovanoms, kai Administracijos klientai gali teigiamu žodžiu atsidėkoti Administracijos darbuotojams.

Administracija 2018 m. III ketvirtį papildė Nulinės tolerancijos korupcijai politiką, kuria įsipareigojo viešai deklaruoti vadovaujančių Administracijos darbuotojų susitikimus su išorės subjektais, interneto svetainėje paskelbdama susitikimo datą, laiką, vietą, susitikimo dalyvius ir susitikimo tikslą. Viešas susitikimų skelbimas ir jų deklaravimas didina Administracijos veiklos skaidrumą ir įpareigoja tarnybos laiką naudoti efektyviai.

Administracija 2018 pradžioje atliko darbuotojų apklausą, siekdama nustatyti Administracijos darbuotojų tolerancijos korupcijai lygį. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 53 procentai Administracijos darbuotojų toleruoja korupcijos apraiškas.

Tolerancijos korupcijai indeksas (toliau – TKI) apskaičiuotas pagal 100 balų vertinimo sistemą, kurioje kuo aukštesnis balas, tuo didesnė yra tolerancija korupcijai (remiamasi Transparency international metodika).

Tyrimo anketoje darbuotojų toleranciją korupcijai atspindi du klausimai:

1. „Ar Jums teko imti kyšį darbo metu?“ (2 atsakymai „Taip“).2. „Ar praneštumėte apie pastebėtus korupcijos faktus ar apraiškas?“ (55 atsakymai „Ne“)

gauname, kad 57 respondentai imdami / duodami kyšius bei nepranešdami toleruoja korupciją LTSA (57 respondentai bendrame 107 apklaustų respondentų skaičiuje sudaro 53 %).

2018 metų rugpjūčio mėnesį buvo atliktas pakartotinis tyrimas, kuriame dalyvavo 103 respondentai. Į klausimą „Ar praneštumėte savo tiesioginiam vadovui, vadovybei, jeigu Jums siūlytų atlygį, net 101 respondentas (98 proc.) atsakė, kad praneštų. Lyginant su 2018 m. pradžioje atliktu tyrimu, kai 55 respondentai (51,4 proc.) nepraneštų Administracijos vadovybei apie pastebėtas korupcijos apraiškas, daroma išvada, kad įvyko ženklus pokytis: iš 51,4 procento apklaustųjų dabar tik 1,94 proc. toleruotų korupcijos apraiškas. 2018 m. rugpjūčio mėn. rezultatai taip pat parodė, kad 22 respondentai iš 103 (21 proc. respondentų) yra susidūrę su korupcijos apraiškomis savo darbe, tačiau tik 1 respondentas (1 proc.) yra davęs / paėmęs kyšį (2018 m. sausio mėn. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2 asmenys buvo davę / paėmę kyšį.). Susumavus 2018 m. rugpjūčio mėn. tyrimo rezultatus išeitų, kad tik 3 proc. respondentų toleruoja korupcijos apraiškas. Šį ženklų pokytį lėmė aktyvi Administracijos antikorupcinė veikla – nuolatinis darbuotojų švietimas, naujienlaiškių siuntimas, incidentų viešinimas Administracijos viduje, rekomendacijų teikimas, darbuotojų pagerbimas ir paskatinimas, pastariesiems pranešus apie korupcinius incidentus.

Darbuotojų netoleranciją korupcijai patvirtina ir gautų pranešimų skaičius: lyginant 2017 metų ir 2018 metų pirmuosius keturis mėnesius matyti, kad 2018 m. gegužę–rugpjūtį gauta 30 pranešimų apie galimą netinkamą veiklą (2017-aisiais – 13). Keturiais atvejais Administracijos darbuotojai pranešė apie bandymą jiems atsidėkoti, aštuoniais – darbuotojai informavo apie bandymą jiems įteikti kyšį, trys pranešimai buvo dėl galimų Administracijos darbuotojų tarnybinių pažeidimų, trys – dėl informacijos suteikimo, kompetencijos ar kontroliuojamų subjektų priežiūros klausimų, o dvylika buvo susiję su netinkama ūkio subjektų vykdoma veikla. Pastebimas Administracijos darbuotojų pasitikėjimo didėjimas Administracijos Prevencijos ir rizikos valdymo skyriumi. Siekdama didinti pasitikėjimą, Administracija suorganizavo 8 mokymus Administracijos darbuotojams apie skaidrumą bei parengė ir paviešino 10 straipsnių antikorupcijos tema.

2018 m. pirmąjį ketvirtį buvo atlikta Administracijos klientų pasitikėjimo Administracija apklausa, kurios metu buvo nustatyta, kad 71 proc. apklausoje dalyvavusių klientų (apklausoje dalyvavo 136 respondentai) pasitiki Administracija. 2018 m. IV ketvirtį buvo atlikta pakartotinė apklausa, kurios metu nustatyta, kad pasitikėjimas Administracija padidėjo 5 procentais, t. y. Administracija pasitiki 77 procentai Administracijos klientų.

Kadangi Administracija pasisako prieš bet kokią neskaidrią veiklą, 2018 m. pabaigoje atliko 47 tyrimus (auditai, tarnybinių nusižengimų tyrimai, skundų nagrinėjimai dėl galimai netinkamų Administracijos darbuotojų veiksmų ar neveikimo), iš kurių 7 kartus buvo kreiptasi į ikiteismines institucijas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, 8 kartus Administracijos darbuotojams paskirtos tarnybinės nuobaudos. Patirtos žalos dydis 2881,77 Eur, iš kurių išieškota 2433,77 Eur. Kiekvieno tyrimo rezultatai pranešami Administracijos direktoriui, su jais supažindinami Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistai. Baigus tyrimą ir esant pakankamai informacijos sprendimui priimti, įgyvendinami tolesni veiksmai: pašalinami veiksniai, lėmę nusižengimo atsiradimą, grąžinama arba reikalaujama grąžinti gautą netinkamą naudą, atsakingiems darbuotojams taikomos drausminės

nuobaudos (nuo įspėjimo iki atleidimo), pranešama apie atvejį valdžios institucijoms ir imamasi veiksmų siekiant išvengti galimų padarinių.

3.1.2. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimas. „LEAN Vyriausybės“ (angl. LEAN Government) metodologijos įdiegimas valstybinio sektoriaus įstaigose, siekiant optimizuoti vidaus procesus: Administracija prisideda prie šios krypties įgyvendinimo taikydama šiuos „LEAN Vyriausybės“ metodologijos metodus: 3S, KanBan, KaiZen, VACA, Gemba, „5 kodėl“, Standartizuotas darbas, X-Matrix ir Asaichi. 2018 m. į LTSA susipažinti su LEAN taikomais metodais buvo atvykusios delegacijos iš Aplinkos ministerijos, Lietuvos banko, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Civilinės aviacijos administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos.

3.1.4. Darbas. 1 dalis. Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros informacinių technologijų paslaugoms teikti konsolidavimas. 6. Viešojo sektoriaus naudojimosi elektroninėmis paslaugomis efektyvinimas, atsisakant perteklinių ir dubliuojančių informacinių technologijų sprendimų. Administracija įgyvendina projektą „Lietuvos transporto saugos administracijos informacinių išteklių sukūrimas“, kuriuo siekiama sukurti papildomus informacinius išteklius, juos sujungti su esamais, įgyvendinti teisės aktuose keliamus kibernetinio saugumo ir duomenų mainų reikalavimus, sukurti techninės įrangos aplinką ir tuo prisidėti užtikrinant tinkamą Administracijai pavestų funkcijų vykdymą.

2. Registrų ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas, atsisakant neefektyvių duomenų bazių ir užtikrinant valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą ir patogų naudojimą. Administracija rengia investicinį projektą „Lietuvos Respublikos jūrininkų, jūrų laivų ir vidaus vandenų registrų modernizavimas”, juo siekiama, kad registrai atitiktų naujausius technologinius sprendimus, bei maksimaliai elektronizuoti su tuo susijusias paslaugas.

8. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema. Administracijoje naudojama dokumentų valdymo sistema „Avilys“ leidžia naudoti veiklos efektyvumą didinančias technologijas: mobilųjį parašą, automatinę sąsają su Elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims informacine sistema e. pristatymas, nuotolinį dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo įrankį.

3.2. Kryptis. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės plėtra. 3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos. 2. Viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės vertinimo sistemos sukūrimas, atsižvelgiant į klientų atsiliepimus, paslaugų suteikimo greitį ir kokybę, įstaigų vertinimas ir reitingavimas pagal paslaugų kokybės kriterijus. Administracija įrengė eilių paskirstymo sistemą, kuri ne tik paskirsto eiles, bet ir matuoja laukimo eilėje trukmę. 2019 m. planuojama įrengti dar vieną eilių paskirstymo sistemą. Administracija kasmet matuoja klientų pasitenkinimą, o nuo 2018 m. pradėjo matuoti ir klientų patirčių indeksą – NPS (Net promoter score).

2018 m. Administracija pradėjo diegti Bendrojo vertinimo modelį ir nustatė priemones, kad teikiamos administracinės paslaugos būtų orientuotos į klientus. Siekdama skatinti kokybiškai aptarnauti klientus, Administracija parengė ir platina teigiamo atsiliepimo apie klientus aptarnaujančius darbuotojus anketas.

2. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, diegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą: praėjusiais metais Administracija tęsė „LEAN Vyriausybės“ metodologijos metodo KaiZen ir VACA metodų taikymą ir paprastino bei trumpino administracinių paslaugų teikimo procesus.

Pakeistas trečiųjų šalių vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai, liudijimų išdavimo procesas. Automatizuojant duomenų su „Sodra“ sutikrinimą, sutrumpintas išdavimo procesas

ir eliminuoti galimi gaunami netikslūs prašymai. Paslaugos suteikimo terminas vietoj 30 dienų sutrumpėjo iki 7 dienų (apie 18 tūkst. paslaugų per metus).

Trumpinant klientams teikiamų paslaugų laiką, 4 kelių transporto paslaugos yra sutrumpintos iki 1–3 dienų įvykdymo vietoj 7–10 dienų (30 tūkst. paslaugų per metus), 1 kelių transporto paslauga yra sutrumpinta iki 7 dienų įvykdymo vietoj 30 dienų (apie 18 tūkst. paslaugų per metus). Interneto svetainėje sukurtas įrankis registruotis į pramoginių ir asmeninių laivų techninę apžiūrą. 2018 m. buvo pateiktos 376 KaiZen idėjos. Iš jų įgyvendintos 124, leidusios sutaupyti 8,6 tūkst. Eur ir 10 136 val. darbo laiko. Įgyvendinus visas pateiktas idėjas, preliminariai būtų galima sutaupyti  48 tūkst. Eur ir 12 960 val. darbo laiko.

4. Pažangių viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų sukūrimas: duomenų teikimo ir naudojimo paprastinimas; automatinis paslaugų inicijavimas; paslaugos gavimo laiko sutrumpinimas, paslaugos teikimo procesuose panaudojant informacinių technologijų sprendimus; viso paslaugos teikimo proceso automatizavimas, paslaugos rezultato pateikimas elektroninėje erdvėje; paslaugų vartotojų įtraukimas kuriant elektronines paslaugas; paslaugų gavimas įvairiais šiuolaikiniais įrenginiais: Administracija prisidės prie šios krypties įgyvendinimo sukurdama priemones teikti daugiau pažangių elektroninių paslaugų, trumpins jų suteikimo laiką automatizuodama ir robotizuodama procesus.

a. Administracijos 2018 m. prioritetinės kryptys:

1. Eismo įvykių analizė, siekiant išsiaiškinti pirmines jų aplinkybes ir priežastis ir parinkti efektyvias priemones nustatytoms priežastims šalinti.

2. Visuomenės sąmoningumo didinimas ir saugių įpročių formavimas.3. Saugos kultūros diegimas rizikingiausiose geležinkelių įmonėse.4. Tikslinių patikrinimų atlikimas rizikingiausiose įmonėse.5. Transporto priemonių tikslinių patikrinimų atlikimas.6. Administracijos personalo valdymo tobulinimas, siekiant padidinti darbuotojų įsitraukimą į

atliekamą veiklą, sumažinti kontroliuojamą išorinę darbuotojų kaitą, didinti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją bei gerinti Administracijos suteikiamų administracinių paslaugų ir atliekamų patikrinimų kokybę.

7. Administracijos funkcijų ir vykdomų procesų, neturinčių įtakos vandens, geležinkelių ir kelių transporto eismo saugai, optimizavimas, užtikrinant tinkamą „LEAN Vyriausybės“ kokybės vadybos veikimą ir taikymą.

8. 2018 m. numatytų įgyvendinti projektų „Saugumo didinimas geležinkelių pervažose“, „Mobiliosios automobilių ir geležinkelių transporto saugumo programos pėstiesiems sukūrimas“, „Lietuvos transporto saugos administracijos informacinių išteklių sukūrimas“, „Hidrografinio laivo duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemų atnaujinimas“ (Famos projektas) priemonių įgyvendinimas.

9. Hidrografinių matavimų ir jūrlapių sudarymo tikslumo, operatyvumo ir efektyvumo didinimas.

10. Elektroninių paslaugų, susijusių su saugia laivyba, taršos prevencija bei į Lietuvos jūrų uostus įplaukiančių laivų formalumų tvarkymu, tobulinimas, užtikrinant Nacionalinės laivų eismo stebėsenos sistemos atitiktį ES reikalavimams.

b. Pateikiama trumpa aplinkos analizė, pagrindinės aplinkos analizės

išvados

Administracijos veiklai įtakos turi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vykdoma transporto politika, šalies ir transporto sektoriaus ekonominė situacija, teisės aktų pasikeitimai, taip pat socialinės ir technologinės tendencijos. Numatoma, kad visų šių veiksnių įtaka Administracijos veiklai bus minimali ir neturėtų labai kisti.

c. Nurodomi pagrindiniai veiklai įtakos turėję veiksniai, lemiantys sėkmingą ar nesėkmingą veiklą, turėjusią įtakos rezultatams, pokyčiai, aprašomas rizikos valdymas

Nuo 2017 m. prisidėjo nauja funkcija – pradėti tirti kelių eismo įvykiai, kuriuose žūsta ar yra sužeidžiami žmonės. 2018 m. iš Policijos departamento buvo gaunami pranešimai tik apie įskaitinius eismo įvykius magistraliniuose keliuose, kuriuose dalyvavo krovininės transporto priemonės ir autobusai. Nesant juridinio pagrindo, Administracija negaudavo pranešimų apie visus kelių eismo įvykius, kuriuose žuvo bent vienas žmogus. 2019 m. sausio 7 d. buvo pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros,  Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Administracijos, kuri įsigaliojo sausio 15 d.  Vadovaudamasis šia sutartimi Policijos departamentas privalės informuoti Administracijos struktūrinius padalinius apie visus eismo įvykius, kuriuose žuvo bent vienas žmogus, ir visus eismo įvykius, kuriuose dalyvavo keleivinė ar krovininė transporto priemonė (M2, M3, N2 ir N3 kategorijos) ir buvo sužeistas bent vienas žmogus.

Įdiegti LEAN vadybos metodai Administracijos veikloje ir jų veikimo užtikrinimas. Metodai 3S ir KanBan leido užtikrinti tinkamą ir efektyvų Administracijos turimų kanceliarinių prekių ir atsargų valdymą. Procesų analizė (VACA) sudarant vertės srauto žemėlapius leido išgryninti funkcijų tikslingumą. KaiZen pasiūlymai, Gemba ėjimai, procesų standartų parengimas ir procesų automatizavimas ir robotizavimas sutrumpino teikiamų administracinių paslaugų ir vidaus procesų trukmę. 2018 m. papildomai pradėtas diegti Asaichi metodas, kuris leido efektyvinti problemų sprendimą susirinkimuose.

Įdiegtas komunikacijos ir vidinių resursų elektroninis valdymo įrankis, skirtas bendrauti realiu laiku su nutolusiais padaliniais, keistis elektronine informacija. Taip pat įrankis naudojamas efektyvesniam salių ir automobilių rezervavimui.

2018 m. buvo organizuotas saugios laivybos strategijos sukūrimas Administracijoje. Strateginių sesijų metu pagal x-matrix metodiką buvo nustatyti prioritetiniai darbai, kurie didins saugios laivybos mastą šalyje. Apibendrinant, nuo 2019 m. Administracija turi aiškiai apibrėžtą strategiją, nustatytus tikslus, veiklos kryptis ir darbus laivybos, geležinkelių ir kelių saugai didinti.

Administracijos veiklos efektyvumo didinimo kryptys:

- LEAN vadybos metodų diegimas.- Bendrojo vertinimo modelio diegimas.- Informacinių technologijų išteklių ir galimybių panaudojimo tobulinimas ir plėtra.- Žmogiškųjų išteklių kompetencijų didinimas.- Vidaus administravimo ir komunikavimo procesų tobulinimas.- Viešųjų pirkimų per Centrinę perkančiąją organizaciją skatinimas ir elektroninių pirkimų

skaičiaus didinimas.

d. Nurodomos pagrindinės problemos, priežastys, iššūkiai

Pagrindiniai iššūkiai Administracijai 2018 m. buvo kokybiškas paslaugų teikimo ir veiklos priežiūros vykdymas prijungus Lietuvos saugios laivybos administraciją bei Administracijos veiklos optimizavimas, Transporto investicijų direkcijos prijungimas ir pasiruošimas Civilinės aviacijos administracijos prijungimui prie Administracijos. Problemos – Lietuvos saugios laivybos administracijos teikiamų administracinių paslaugų atskyrimas nuo kontrolės, įskaitant žmogiškųjų resursų perskirstymą bei teisinės bazės sutvarkymą, bei žemas šių paslaugų teikimo ir apskaitos lygis.

e. Pateikiama esminė kiekybinė ir kokybinė informacija apie vykdytų uždavinių, priemonių ir jų įgyvendinimo veiksmų rezultatus

Eismo įvykių tyrimai

Siekiant nustatyti, kodėl įvyksta vandens, geležinkelių ir kelių transporto eismo įvykiai, taikant „5 kodėl“ metodą atliekama visų transporto rūšių eismo įvykių analizė. 2018 m. pagal ,,5 kodėl“ metodą tirti eismo įvykius buvo apmokyti pramoginių laivų patikrinimus atliekantys inspektoriai. Nustačius eismo įvykio pirmines aplinkybes ir priežastis teikiamos rekomendacijos eismo saugai gerinti, kad ateityje neįvyktų tokio pobūdžio eismo įvykių.

2019 m. planuojama tokiu pačiu principu apmokyti inspektorius ir pradėti tirti eismo įvykių aplinkybes ir priežastis bendrosios civilinės aviacijos srityje.

Kelių transportas

2018 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 170 žmonių, t. y. 21 (arba 11 proc.) mažiau negu 2017-aisiais, kai keliuose žuvo 191 žmogus.

Toks žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius mūsų šalyje yra mažiausias per du pastaruosius dešimtmečius: 1998-aisiais šalies keliuose eismo įvykiuose žuvo 829 žmonės.

Praėjusiais metais eismo įvykiuose žuvo 67 pėstieji (16 – pėsčiųjų perėjose, 43 – tamsiuoju paros metu), 61 vairuotojas (13 – motociklų vairuotojų, 1 – mopedo), 32 keleiviai, 10 dviračių vairuotojų. Tarp žuvusiųjų – 9 nepilnamečiai (iki 18 metų): 3 vairuotojai, 3 keleiviai, 3 pėstieji.

Per metus, palyginti su 2017-aisiais, įvyko 5 procentais daugiau eismo įvykių, sužeistųjų skaičius padidėjo 6 procentais.

  2017 metai 2018 metai Skirtumas Skirtumas (proc.)

Eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius 3 059 3 219 160 5

Žuvo 191 170 -21 -11

Sužeista žmonių 3 566 3 794 228 6

Kelių transporto eismo įvykiai, kuriuose žūsta ar sužeidžiami žmonės, pradėti analizuoti nuo 2017 m. pradžios. Praėjusiais metais buvo išanalizuoti 96 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 37 žmonės ir 67 buvo sužeisti. 2018 m. buvo išanalizuota apie 27 proc. eismo įvykių iš visų įskaitinių eismo įvykių,

kuriuose dalyvavo keleivinės ar krovininės transporto priemonės ir žuvo ar buvo sužeisti žmonės. Analizuojant eismo įvykius nustatyta, kad jie galėjo įvykti dėl šių aplinkybių ir priežasčių:

Eismo įvykių aplinkybės ir priežastys Žuvo SužeistaEismo dalyvių sąmoningumo stoka 22 49

Nepakankami vairavimo įgūdžiai 19 26Vairuotojų nuovargis 2 4Sveikatos sutrikimai 6 4Netinkama infrastruktūra 17 11Įmonėse netinkamai organizuojamas vairuotojų darbas 5 6Pėsčiųjų sąmoningumo stoka 11 1Netinkama transporto priemonių techninė būklė 6 3

Administracijoje 2018 m. buvo iškeltas vienas iš pagrindinių tikslų – sumažinti žuvusiųjų skaičių, palyginti su 2017 m., 11 žmonių. Nors tikslas ir buvo pasiektas, bet 2018 m. eismo įvykių analizė parodė, kad eismo įvykiuose žuvo net 67 pėstieji, o tai sudaro daugiau kaip trečdalį visų 170 žuvusiųjų.

Taip pat atlikus eismo įvykių aplinkybių analizę nustatyta, kad nemaža dalis eismo įvykių, kuriuose žuvo pėstieji, įvyko tamsiu paros metu, o pėstieji nesegėjo atšvaitų ar nedėvėjo šviesą atspindinčių rūbų. Atsižvelgiant į tai buvo surengtos akcijos, kurių metu buvo informuojama, kaip saugiai elgtis gatvėse, buvo dalijami atšvaitai ir mokoma juos teisingai dėvėti.

Dėl šios priežasties vienas iš pagrindinių 2019 m. prioritetų yra ir toliau tirti eismo įvykius, kuriuose nukenčia pėstieji, nustatyti šių įvykių priežastis, parengti priemones eismo įvykių priežastims pašalinti ir jas įgyvendinti.

Geležinkelių transportas

Geležinkelių transporte analizuojami ne tik eismo įvykiai, kuriuose žūsta arba yra sužeidžiami žmonės, bet ir eismo įvykiai arba riktai, kuriuose apgadinama geležinkelių infrastruktūra arba riedmenys.

Administracijai 2018 metams buvo iškeltas vienas iš pagrindinių tikslų, kad geležinkeliuose nežūtų daugiau kaip 12 žmonių ir įvyktų ne daugiau kaip 40 eismo įvykių. 2018 m. įvyko 63 geležinkelių transporto eismo įvykiai, kurių metų žuvo 11,42 žmonių. Sužeistųjų sumažėjo 7 žmonėmis, t. y. 2018 m. buvo sužeisti 4 žmonės.

Eismo įvykių tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia geležinkelių transporto eismo įvykiuose nukenčia pašaliniai asmenys (asmenys, neturintys teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje), pervažų naudotojai (asmenys, kertantys geležinkelio liniją bet kokia transporto priemone arba pėsčiomis geležinkelio pervažoje) ir perėjų naudotojai (asmenys, kertantys geležinkelio liniją pėsčiomis geležinkelio perėjoje).

Nustatyta, kad žmonės nesuvokia geležinkelio keliamo pavojaus, yra nepakankamas vaikų švietimas, kai kuriais atvejais pašaliniai asmenys, kertantys geležinkelį, būna apsvaigę nuo alkoholio

2 10 sunkiai sužeistų asmenų skaičiuojama kaip 1 žuvęs asmuo.

arba kitų psichiką veikiančių medžiagų. Dėl patogumo ir taupydami laiką bei dėl netinkamos geležinkelių infrastruktūros pėstieji kerta geležinkelį tam nepritaikytose vietose.

Vandens transportas

Vidaus vandens transporte 2018 m. įvyko 3 įvykiai. Ištirtas vienas pramoginio laivo įvykis, pasibaigęs žūtimi. Pagrindine įvykio priežastimi tapo neatsakingas žmogaus elgesys laive, taip pat nustatyta, kad jame nebuvo gelbėjimosi liemenės.

Įvykio, įvykusio uosto akvatorijoje, kai buvo apgadintas laivas, gabenantis žmones, metu užfiksuota, kad laivas neatitiko techninių reikalavimų, nebuvo laikomasi keleivių saugumo instrukcijų laivui švartuojantis, todėl keleiviai patyrė traumas. Laivo valdytojui pateiktos saugos rekomendacijos, apimančios keleivių informavimą kelionės metu apie saugų elgesį laive, taip pat saugią laivo eksploataciją.

Tragiškai pasibaigęs įvykis regatos Baltijos jūroje metu vis dar tiriamas. Tyrimas vykdomas kartu su prokuratūros atstovais, taip pat prie tyrimo prisideda ir Lietuvos buriuotųjų sąjunga.

Visuomenės sąmoningumo didinimas ir saugių įpročių formavimas

Administracija įgyvendina projektą „Saugos priemonių, užtikrinančių, kad asmenys geležinkelį kirstų saugiai tam nustatytose vietose, nustatymas ir įgyvendinimas“. Projekto tikslas – nustačius ir įgyvendinus efektyviausias saugos priemones, užtikrinančias, kad asmenys geležinkelį kirstų saugiai tam nustatytose vietose, sumažinti geležinkelyje žūstančių ar sunkiai sužeidžiamų asmenų skaičių. Įgyvendinant projektą atliktas tyrimas ,,Visuomenės informavimo ir švietimo priemonės, skirtos mažinti kiekvienos socialinės grupės sužalojimų ir žūčių skaičių pavojingojoje geležinkelio zonoje“, siekiant nustatyti, kokios saugos priemonės efektyviausiai užtikrins, kad asmenys geležinkelį kirstų saugiai tam nustatytose vietose, išskirtos visuomenės socialinės grupės, įvertinta saugos priemonių ekonominė bei socialinė nauda, išnagrinėtos analizuotų priemonių praktinio pritaikymo galimybės Lietuvoje, nustatytas saugos priemonių efektyvumas pagal išskirtas socialines grupes. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus ir parengtą Programą planuojama įsigyti ir įgyvendinti joje nustatytas priemones.  Įgyvendinus projektą sumažės geležinkelio keliuose žūstančių ir neįgalumą patiriančių asmenų skaičius. Prognozuojamas pavojingojoje geležinkelio zonoje žuvusių ar sunkiai sužeistų asmenų skaičiaus mažėjimas. 

Siekiant nustatyti pėsčiųjų žinias apie saugų elgesį kelyje ir parinkti geriausias priemones, didinančias žmonių saugumą, buvo atlikta 16 akcijų, tikrinant eismo dalyvių saugų elgesį kelyje. Apklausos buvo atliekamos geležinkelio pervažose bei vietose, kuriose dažnai pastebimi pašaliniai asmenys, kertantys geležinkelį.

Kadangi žmonės ne visada suvokia geležinkelio keliamą riziką ir pavojų, nėra susipažinę su Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymu, ne visi pėstieji pervažų naudotojai susipažinę su Kelių eismo taisyklėmis, vykdomos prevencinės bei švietimo akcijos žmonių sąmoningumui didinti.

2018 m. Administracija, bendradarbiaudama su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, organizavo ir vykdė vienos dienos prevencines policines priemones 48 geležinkelio pervažose.

2018 m. atliktos asmenų apklausos ir jų praktinės elgsenos stebėjimas eismo vietose. Vietos buvo parinktos pagal eismo intensyvumą ir jose esančią infrastruktūrą. Apklausų ir stebėjimo metu nustatyta, kad 19,02 proc. asmenų žino, kaip  saugiai elgtis šalia geležinkelių kelio; 9,09 proc. asmenų kerta geležinkelių kelią saugiai, 86,61  proc. pervažų naudotojų laikosi Kelių eismo taisyklių

geležinkelių pervažose, 69,7 proc. asmenų žino, kaip saugiai elgtis kelių eisme; 17,52 proc. apklaustųjų saugiai dalyvauja kelių eisme.

2018 m. gegužės 23 d. ir rugsėjo 11 d. informacija apie saugų elgesį šalia geležinkelio pristatyta Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Vilniuje. Pristatymas surengtas pedagogams, kurie vėliau informacija pasidalijo atstovaujamose mokyklose.

2018 m. gegužės 11 d. Administracijos darbuotojai skaitė 3 pranešimus skirtingo amžiaus vaikams, kaip saugiai elgtis šalia geležinkelio, Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje. Šio vizito tikslas buvo skleisti žinutę apie eismo saugą ir informuoti apie skaudžius eismo įvykius. Mokiniams buvo išdalytos skrajutės, informuojančios apie saugų elgesį šalia geležinkelio.

2018 m. spalio 16 ir 19 dienomis Administracijos darbuotojai skaitė 6 pranešimus skirtingo amžiaus vaikams, kaip saugiai elgtis šalia geležinkelio, Vilniaus „Saulėtekio“ ir Naujininkų mokyklose. Šių vizitų tikslas buvo skleisti žinutę apie eismo saugą ir informuoti apie skaudžius eismo įvykius. Mokiniams, dalyvavusiems pranešimuose, buvo išdalinti atšvaitai ir informuota, kaip tinkamai juos segėti, kad atvažiuojanti transporto priemonė tamsiu paros metu juos pastebėtų.

Parengti 33 straipsniai dėl įvairių transporto rūšių saugos didinimo, 8 iš jų geležinkelių tema remiantis gerąja tarptautine praktika, bei 14 straipsnių, remiantis įvykusių eismo įvykių priežastimis (peržiūrų skaičius – 89516). Šiuose straipsniuose buvo akcentuojamos priežastys, lėmusios skaudžias pasekmes, atkreiptas eismo dalyvių dėmesys į atidumo, budrumo bei neatsargumo stoką bei pateikti siūlymai, kaip keliauti saugiai. Parengti ir paskelbti 9 straipsniai Administracijos svetainėje apie gerąją užsienio šalių praktiką transporto saugos klausimais (peržiūrų skaičius – 67172).

Saugių įpročių formavimas ir visuomenės švietimas vyko ne tik pasitelkus žiniasklaidą, bet ir persiunčiant Administracijos informacinius straipsnius į 16 sveikatos priežiūros centrų. Jie informacija dalinosi ne tik skelbimų lentose, bet ir savo socialinių tinklų paskyrose bei interneto svetainėse.

2018 m. parengta atmintinė keleivinių bei krovininių transporto priemonių vairuotojams ir ūkio subjektų vadovams (atsakingiems asmenims) apie nustatytas eismo įvykių priežastis ir pasekmes, kuri dalinama patikrinimų metu.

Kartu su policija dalyvauta EDWARD (European Day Without a Road Death / Europos diena be žūčių kelyje) dienos minėjime. Administracijos inspektoriai atliko krovinius ir keleivius vežančių transporto priemonių kontrolę. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas dėmesį blaškantiems veiksniams atskleisti ir pašalinti. Vairuotojai, išklausę pastabų apie galimą pavojų, išsyk nusikabino vėliavėles ir kitą atributiką. Akcijoje dalyvavę vairuotojai pasirašė EDWARD projekto priesaiką, jog keliuose elgsis taip, kad kasdien būtų išvengta nelaimių ir pavojų. Inspektoriai pasirašiusiųjų transporto priemones paženklino akcijos lipduku, kviečiančiu visus jungtis prie saugumą kelyje skatinančių iniciatyvų.

2018 m. 50 proc. vairavimo mokyklų ir papildomą vairuotojų mokymą vykdančių įstaigų mokydamos vairuotojus naudojo Administracijos parengtą medžiagą apie vairuotojų elgesį kelyje, geležinkelių pervažose bei pareigų nesilaikymo grėsmes ir pasekmes. Šiemet bus dedamos pastangos, kad dar daugiau mokymo įstaigų naudotų Administracijos paruoštą medžiagą, išsikeltas tikslas – 70 proc.

Administracijos veiklos reguliavimo kelių transporto srityje esantys ūkio subjektai

2018 m. Administracijos reguliavimo srityje buvo 6635 įmonės, vykdančios keleivių ir krovinių vidaus ir tarptautinius vežimus, turinčios 55175 keleiviams ir kroviniams vežti skirtas transporto priemones, 318 vairavimo mokyklų, 136 mokymo įstaigos, vykdančios papildomą vairuotojų mokymą, 33 mokymo įstaigos, mokančios asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais, 10 techninės apžiūros įmonių ir 70 jų stočių, 14 ekspertizės įmonių, 62 tachografų dirbtuvės.

Administracijos veiklos reguliavimo geležinkelių transporto srityje esantys ūkio subjektai

2018 m. Administracijos reguliavimo geležinkelių transporto srityje buvo 183 įmonės, turinčios įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje, 31 geležinkelio įmonė, atliekanti manevravimą ir (ar) važiuojanti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, 11 geležinkelio įmonių – vežėjų, 9 įmonės, kurioms yra išduotos licencijos verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, 18 techninių prižiūrėtojų, atsakingų už 1520 mm prekinių vagonų techninę priežiūrą, 1 techninis prižiūrėtojas, atsakingas už 1435 mm prekinių vagonų techninę priežiūrą, 2 traukinio mašinistų egzaminavimo centrai, 3 traukinio mašinistų mokymo centrai, 3 mokymo centrai, kuriems suteikta teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, 12 mokymo centrų, kuriems suteikta teisė mokyti fizinius asmenis, kurių darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir (ar) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovus, ir 2 ūkio subjektai, turintys įgaliojimus egzaminuoti fizinius asmenis, pageidaujančius dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, ir (ar) fizinius asmenis, pageidaujančius atlikti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas.

Administracijos veiklos reguliavimo laivybos srityje esantys ūkio subjektai

2018 m. Administracijos reguliavimo laivybos srityje veikė 403 ūkio subjektai. 25 ūkio subjektai vykdė su saugia laivyba susijusias veiklas. LR jūrų laivų registre įregistruoti 52 laivų valdytojai (iš jų  49 – laivų savininkai); 173 – vidaus vandenų laivų savininkai. 37 ūkio subjektai vykdė jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo veiklą; 66 – teikė laivų agentavimo paslaugas; veikė 12 mokymo įstaigų, 7 įgaliotos pripažintos organizacijų atstovybės; 5 vidaus vandenų uostai; komercinės vidaus vandenų prieplaukos.

Įgyvendintos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatos

Metų pabaigoje Administracija administravo 364 tolimojo ir 144 tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus. Per metus atlygino (išmokėjo subsidijas) 8,1 mln. Eur vežėjų per 2017 m. gruodžio mėn.–2018 m. lapkričio mėn. negautų pajamų, patirtų dėl keleiviams suteiktų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų.

Keleivių ir krovinių vežimas kelių transportu

2018 m. pabaigoje buvo 6635 vežėjai, besiverčiantys keleivių ir (ar) krovinių vežimo už atlygį veikla. Per metus vežėjų skaičius išaugo 13,60 proc. (2016 m. pabaigoje buvo 5237 vežėjai, 2017 m. pabaigoje – 5841 vežėjas).

Keleivių vežėjai 2018 m. pabaigoje turėjo 405 Bendrijos licencijas vežti keleivius ir 2590 šių licencijų kopijų, 147 licencijas verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais ir 961 šių licencijų kopiją. Per metus vežėjų, turinčių Bendrijos licencijas vežti keleivius, skaičius padidėjo 3,32 proc. (2017 m. pabaigoje – 392), autobusų, turinčių šių licencijų kopijas, skaičius padidėjo 7,74 proc. (2017 m. pabaigoje – 2404). Vežėjų, turinčių licencijas verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, skaičius padidėjo 4,60 proc. (2017 m. pabaigoje – 141), autobusų, turinčių šių licencijų kopijas, skaičius padidėjo 14,00 proc. (2017 m. pabaigoje – 843). Bendras autobusų, kuriems buvo išduotos Bendrijos licencijų vežti keleivius ar licencijų verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais

kopijos, skaičius per metus padidėjo 9,36 proc. (2016 m. pabaigoje – 2804, 2017 m. pabaigoje – 3247, 2018 pabaigoje – 3551).

1 pav. Licencijų vertis keleivių ir krovinių vežimu skaičius (gruodžio 31 d.)

Krovinių vežėjai 2018 m. pabaigoje turėjo 4835 Bendrijos licencijas vežti krovinius ir 47381 šios licencijos kopiją, 1248 licencijas verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais ir 4243 šių licencijų kopijas. Per metus vežėjų, turinčių Bendrijos licencijas vežti krovinius, skaičius padidėjo 8,92 proc. (2017 m. pabaigoje – 4439, 2016 m. pabaigoje – 4051), krovininių automobilių, turinčių šių licencijų kopijas, skaičius padidėjo 16,00 proc. (2017 m. pabaigoje – 40849, 2016 m. pabaigoje – 30977). Vežėjų, turinčių licencijas verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, skaičius padidėjo 10,84 proc. (2017 m. pabaigoje – 1126, 2016 m. pabaigoje – 898), krovininių automobilių, turinčių šių licencijų kopijas, skaičius padidėjo 9,36 proc. (2017 m. pabaigoje – 3880, 2016 m. pabaigoje – 2997). Bendras krovininių automobilių, kuriems buvo išduotos Bendrijos licencijų vežti krovinius ar licencijų verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais kopijos, skaičius per metus padidėjo 15,42 proc. (2016 m. pabaigoje – 39008, 2017 m. pabaigoje – 44727).

2 pav. Licencijų vertis keleivių ir krovinių vežimu kopijų skaičius (gruodžio 31 d.)

Per 2018 m. išduota, pratęsta, pakeista 17326 keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklos licencijos, licencijos kopijos ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatai. Tai 2,16 proc. daugiau nei per 2017 m. (16959). Iš to skaičiaus per 2018 m. išduotos, pratęstos, pakeistos 937 licencijos (8,59 proc. mažiau nei 2017 m. – 1025). 2,86 proc. padidėjo per 2018 m. išduotų, pratęstų, pakeistų licencijų kopijų ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatų skaičius (16389), lyginant su 2017 m. (15934).

3 pav. Per metus išduotų, pratęstų, pakeistų licencijų, licencijų kopijų ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatų skaičius.

Pagal tarptautinius susitarimus ir bendrų komisijų protokolus leidimais vykdyti tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus keliais keičiamasi su 31 valstybe. 2018 m. užsienio valstybėms perduota 458 500 leidimų (13,18 proc. daugiau nei 2017 m. – 405 100). Iš kitų valstybių gauta (dar ne iš visų valstybių) 376 870 leidimų (4,3 proc. daugiau nei 2017 m. – 361 320).

Per 2018 m. Administracija gavo 25 759 Lietuvos vežėjų prašymus išduoti užsienio valstybių leidimų (19,14 proc. daugiau nei 2017 m. – 21 621) ir išdavė 186 399 leidimus (2,41 proc. mažiau nei 2017 m. – 191 005 ).

4 pav. Per metus išduotų užsienio valstybių leidimų vežti keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais skaičius 2013–2018 metais.

Lengvinamos Lietuvos Respublikoje ne ES piliečių įdarbinimo sąlygos ir palyginti nedideli atlyginimai profesionaliems vairuotojams (lyginant su Vakarų Europos valstybėmis) lemia didėjantį profesionalių vairuotojų, vežančių krovinius, įdarbinimą iš trečiųjų šalių. Didėjant profesionalių vairuotojų, vežančių krovinius, įdarbinimui iš trečiųjų šalių, tobulinamos procedūros išduodant trečiųjų šalių vairuotojams privalomus liudijimus. 2018 m. Administracija išdavė 24 428 vairuotojo liudijimus vežėjams, įdarbinusiems vairuotojus ne Europos Sąjungos valstybių piliečius. 2018 m. net 99,41 proc. visų pateiktų prašymų vairuotojo liudijimams gauti buvo pateikta internetu. Lyginant su 2017 m. (13 626 vairuotojų liudijimai), vairuotojo liudijimų išduota 79,27 proc. daugiau nei 2017 m.

6 pav. Vairuotojo liudijimų išdavimas 2013–2018 m.

Per 2018 m. buvo išduoti 22 172 kelionės lapai, naudojami vežti keleivius nereguliariais reisais tarptautiniais maršrutais. Kelionės lapų buvo išduota 11,27 proc. daugiau nei 2017 m. (19 926).

Kelių transporto techninė priežiūra

Atliekant Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos funkcijas kelių transporto priemonės tinkamumo vežti pavojinguosius krovinius patvirtinimo srityje3 2018 m. išduota 1804 ADR sertifikatai transporto priemonėms, vežančioms pavojinguosius krovinius. Vežėjams taip pat išduoti 2966 ATP sertifikatai transporto priemonėms, vežančioms greitai gendančius maisto produktus tarptautiniais maršrutais.

3 Šios funkcijos atliekamos vadovaujantis atitinkamomis Europos sutarties dėl pavojingųjų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) 9 dalies nuostatomis.

7 pav. 2013–2018 m. išduotų ADR sertifikatų skaičius

8 pav. 2013–2018 m. išduotų ATP sertifikatų skaičius

Vykdant transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimą, 2018 m. buvo išduota 1101 pažyma dėl individualaus patvirtinimo ir 14 sertifikatų dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo.

Vairuotojų mokymas

2018 m. vairavimo mokyklų skaičius, lyginant su 2017 m., beveik nepakito. 2018 m. įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymą vykdė 318 vairavimo mokyklų (2017 m. vairuotojų mokymą vykdė 309 vairavimo mokyklos), 136 mokymo įstaigos turėjo teisę vykdyti papildomą vairuotojų mokymą (2017 m. papildomą vairuotojų mokymą turėjo teisę vykdyti 125 mokymo įstaigos).

2018 m. teisė dirbti vairavimo mokykloje vairuotojų mokytoju ir (ar) vairavimo instruktoriumi buvo pratęsta neterminuotam laikui 139 asmenims ir suteikta neterminuotam laikui 109 asmenims.

Kelių transporto specialistų kompetencijos vertinimas

2018 m. mokymo įstaigų, mokančių asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais, skaičius, lyginant su 2017 m., beveik nepakito. 2018 m. asmenų, susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais, mokymą vykdė 33 mokymo įstaigos, tuo tarpu 2017 m. šių mokymo įstaigų buvo 31.

Įgyvendindama veiklos plano programą kelių transporto specialistų kompetencijos vertinimo srityje Administracija egzaminavo asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais bei licencijuojama kelių transporto veikla, ir išdavė jiems atitinkamus pažymėjimus ar suteikė teisę mokyti. 2018 m. 83,26 proc. prašymų laikyti egzaminus buvo pateikta internetu.

Lentelėje pateikiama lyginamoji informacija apie 2013–2018 m. Administracijoje laikytus egzaminus, susijusius su kelių transportu:

Egzamino rūšis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.Vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, egzaminai 3528 4083 3879 3280 2946 2529Pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistų egzaminai 156 174 176 118 135 128

Asmenų, vadovaujančių licencijuojamai kelių transporto veiklai, egzaminai 3038 2885 2867 2987 2916 3085

Mokytojų, mokančių asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu, egzaminai 3 31 19 42 12 31

Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų kortelių išdavimas

Administracija, vykdydama kortelių išdavimo centro (angl. CIA – Card Issuing Authority) funkcijas, 2018 m. išdavė 17 613 tachografo kortelių, iš kurių 16 229 (92,14 proc.) vairuotojo kortelės, 1269 (7,21 proc.) įmonės kortelės ir 113 (0,64 proc.) dirbtuvių kortelių.

2018 m. tachografo kortelių išduota 10,11 proc. mažiau nei 2017 m.

9 pav. Skaitmeninių tachografų identifikavimo kortelių išdavimas 2013–2018 m.

2018 m. internetu pateiktų prašymų tachografo kortelėms gauti skaičius beveik nepakito ir, lyginant su 2017 m. (45,77 proc.), sudarė 42,16 proc. visų pateiktų prašymų.

Lietuvos Respublikos jūrų laivų ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrų

informacija

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre (toliau – Registras) per 2018 m. įregistruoti 8 jūrų laivai, t. y. 20 proc. mažiau nei per 2017 m.

Prekybiniai laivai (bendroji talpa (BT 100 ir daugiau))

Laivo paskirtis Skaičius Bendroji talpa (BT)

Transportiniai refrižeratoriai 9 28664Krovininiai 22 135683Keleiviniai įvažiuojamieji laivai 6 142933

Prekybiniai laivai (BT mažiau kaip 100)

Laivo paskirtis Skaičius Bendroji talpa (BT)

Krovininiai 1 42

             Kiti laivai 

Laivo paskirtis Skaičius Bendroji talpa (BT)

Žvejybos 44 48907Vilkikai 11 3517Spec. paskirties 6 2256

2018 m. gruodžio 31 d. Registre buvo įregistruoti 99 laivai (tai yra 3 proc. mažiau nei 2018 m. sausio 1 d.), kurių bendroji talpa (BT) – 362002. Viso Lietuvos jūrų laivyno BT sumažėjimui per 2018 m. (sumažėjimas 12 proc., lyginant su 2018 metų pradžia) daugiausia įtakos turėjo 2 didžiųjų keltų, priklausiusių įmonei „DFDS Seaways“, AB, išregistravimas iš Registro.

2014 2015 2016 2017 20180

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000

400000

450000

0

20

40

60

80

100

120392542 411994

339897414539

362002

Jūrų laivų skaičiaus ir BT kitimas

Laivų skaičius BT

10 pav. Jūrų laivų skaičiaus ir BT kitimas 2014–2018 m. laikotarpiu

2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre (toliau – VV Registras) buvo įregistruoti 607 vidaus vandenų laivai. Per 2018 metus buvo įregistruotas 21 vidaus vandenų laivas (2017 m. – 22), perregistruoti – 58 laivai (t. y. 52 proc. daugiau nei 2017 m.), išregistruoti 6 laivai.

Iš žemiau pateikto paveikslėlio matyti, kad VV Registre bendras įregistruotų laivų skaičius kasmet nežymiai didėja, o kasmet įregistruojamų laivų skaičius pastaruosius 3 metus beveik nekinta.

2014

2015

2016

2017

2018

0 100 200 300 400 500 600 700

VV laivų skaičiaus kitimas

Per metus įregistruotų laivų skaičius Bendras VV laivų skaičius

11 pav. Vidaus vandenų laivų bendro skaičiaus ir atskirais metais įregistruotų vidaus vandenų laivų skaičiaus kitimas 2014–2018 m. laikotarpiu

Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacija

2018 m. buvo suorganizuoti ir įvykdyti šie jūrininkų egzaminai: 35 jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminai (egzaminus laikė 182 jūrininkai)

mokymo įstaigose; Nuo 2018 m. liepos mėn. visų jūrininkų egzaminų vykdymą (išskyrus GMDSS radijo ryšio

operatorių) perdavus Administracijai, Administracijoje įvyko: 95 vadovaujančios sudėties jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminai (egzaminus

laikė 336 jūrininkai); 18 eilinės sudėties jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminų (egzaminus laikė 42

jūrininkai).2018 m. įforminta 8571 dokumentas jūrininkams, tai yra 19 proc. mažiau nei 2017 m.2018 m., lyginant su 2017 m., pastebimas jūrininkams išduodamų dokumentų skaičiaus

sumažėjimas apie 20 proc. – tai yra susiję su šiame sektoriuje vyraujančiomis tendencijomis, kai pagal jūrininkų sritį reglamentuojančią teisėkūrą vyksta jūrinių dokumentų atnaujinimas kas 5 metus. Paskutinis išduodamų dokumentų pikas buvo 2016 m., tad šiuo metu yra stebimas išduodamų dokumentų skaičiaus mažėjimas, kuris ir vėl aukščiausią tašką turėtų pasiekti 2021 m.

12 pav. Išduotų jūrinių dokumentų skaičius

13 pav. Išduotų jūrinių dokumentų skaičius 2003–2018 m.

2018 m. buvo suorganizuoti ir įvykdyti šie vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikacijos ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių egzaminai:

98 egzaminai Klaipėdoje; 139 egzaminai Kaune.

2018 m. įformintas 941 vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikacijos ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių dokumentas, tai yra 46 proc. mažiau nei prieš tai buvusiais metais.

14 pav. Išduotų vidaus vandenų transporto specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių dokumentų skaičius

2018 metų įformintų dokumentų skaičius panašus į daugiametį (2014–2016 m.), išskyrus 2017 m. Kaip tik tuo metu buvo kvalifikacijos dokumentų keitimo pikas dėl 2016 m. įteisintos galimybės  asmenims, turintiems anksčiau išduotą pramoginio laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą

(suteikiantį teisę valdyti laivus iki 150 AG) nelaikant egzamino gauti pramoginio laivavedžio tarptautinį liudijimą, suteikiantį teisę valdyti neribotos galios laivus vidaus bei jūrų vandenyse, bei turintiems motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą (suteikiantį teisę valdyti laivus iki 150 AG tik vidaus vandenyse) gauti  motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, suteikiantį teisę valdyti neribotos galios laivus vidaus bei teritorinės jūros ribose.

15 pav. Išduotų motorinių pramoginių laivų laivavedžių dokumentų skaičius

Akredituotų mokymo įstaigų bei įmonių, vykdančių su saugia laivyba susijusias veiklas, atestavimo informacija

2018 m. buvo akredituota: 1 mokymo įstaiga, rengianti vidaus vandenų transporto specialistus bei motorinių

pramoginių laivų laivavedžius. 14 mokymo programų vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių

laivų laivavedžių rengimo srityje. Suteikta teisė vykdyti 4 papildomas mokymo programas jūrininkų rengimo srityje.

Patvirtintos 6 mokymo programos jūrininkų rengimo srityje.

2018 m. buvo atestuotos 8 įmonės, vykdančios su saugia laivyba susijusias veiklas:

asmenų, teikiančių laivų agentavimo paslaugas – 1; įmonių, vykdančių jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimą arba jūrininkų įdarbinimą

laivuose, – 2; laivų tik tų priešgaisrinių priemonių, turinčių gamintojo patvirtintus techninius

reikalavimus, remontas, tikrinimas ir bandymas – 1; laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių

remontas, tikrinimas ir bandymas – 1; povandeniniai techniniai darbai jūrų uostuose ir jūroje – 1; laivų vilkimas (buksyravimas) – 1; laivų priešgaisrinių priemonių tikrinimas ir bandymas (gesintuvų, turinčių gamintojo

išduotus sertifikatus ir patvirtintus techninius reikalavimus) – 1.

Reikia pažymėti, kad 2018 m., siekiant mažinti administracinę naštą, buvo pateiktos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 37 straipsnio pataisos ir jas priėmus nuo 2019 m. sausio 1 d. yra nebeatestuojamos šios veiklos:

laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remontas, tikrinimas ir bandymas;

jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimas; laivų vilkimas (buksyravimas); povandeniniai techniniai darbai jūrų uostuose ir jūroje; gylių matavimas jūrų uostuose ir jūroje; laivų švartavimas.

2018 m. buvo įregistruota 1 vidaus vandenų komercinė prieplauka.

2018 m. išduoti 7 locmano liudijimai.

Tikslinių patikrinimų atlikimas rizikingiausiose įmonėse

Kelių transporte:

2018 m. gruodžio mėn. naudojantis ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo valstybės informacine sistema „Vektra“ (toliau – IS „Vektra“), kurios viena iš funkcijų yra vertinti su kelių transporto veikla susijusių ūkio subjektų rizikingumą nesilaikant teisės aktų nuostatų, remiantis nustatytais rizikingumo vertinimo kriterijais, vidutiniais rizikingumo laipsniais ir išanalizavus 3 metų patikrinimų duomenis, buvo atliktas ūkio subjektų rizikingumo vertinimas ir parengti bei patvirtinti 2019 m. ūkio subjektų sąrašai planiniams tikrinimams atlikti. Tokiu būdu prevencijos priemonės 2019 m. bus nukreipiamos į ūkio subjektus, keliančius didelę riziką.

Tikslinių transporto priemonių patikrinimų atlikimas

2018 m. vykdant pavestas funkcijas kelių transporto priežiūros srityje, orientuojantis į tikslinius patikrinimus, buvo patikrinta 6 221 transporto priemonė ir jos junginiai, iš jų 116 mokymui skirtų transporto priemonių. Administracijos siekis mažinti naštą verslui įgyvendinamas nuosekliai. 2016 m. kelyje buvo patikrinta 25 381, o 2017 m. jau tik 12 691 kelių transporto priemonė, taigi kasmet šis skaičius mažinamas perpus ir šiemet jis tapo optimalus, t. y. toks, koks nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES, todėl ir 2019 m. turės nemažėti. Svarbu pažymėti, kad, nepaisydama to, jog patikrinimų skaičius sumažėjo, Administracija, naudodamasi sukurtu kelių transporto priemonių rizikos vertinimo įrankiu, analizuodama pasitikėjimo telefonu gautą informaciją, stebėdama ir vykdydama nuotolinę pažeidėjų stebėseną per DPKS (daugiafunkcė automobilių kontrolės sistema), pasiekė, kad būtų tikrinami tik sunkius pažeidimus darantys kelių eismo dalyviai. Nors, lyginant su 2017 m., patikrinti buvo sustabdyta perpus mažiau transporto priemonių, bet nustatytų pažeidimų skaičius nepakito ir sunkių pažeidimų buvo užfiksuota net tris kartus daugiau.

1063 transporto priemonėms už nustatytus pažeidimus buvo uždrausta važiuoti toliau, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai.

2018 m. kelyje patikrintų transporto priemonių statistika pavaizduota lentelėje:

PatikrinimaiAtlikta tikrinimų

Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių

užsienyje įregistruotų transporto priemonių Iš viso

Keleivinių transporto priemonių 236 8 244Krovininių transporto priemonių 2749 3228 5977

Iš viso 2985 3236 6221

Administracija, siekdama užtikrinti saugių transporto priemonių dalyvavimą viešajame eisme, atliko 8526 transporto priemonių techninės būklės patikrinimus. Beveik 40 proc. transporto priemonių turėjo trūkumų, susijusių su žibintais ir apšvietimu, o apie 20 proc. – trūkumų, tiesiogiai turinčių įtakos eismo saugumui, – stabdžiai, ratai, padangos. Iš visų patikrintų transporto priemonių 7 proc. turėjo pavojingų trūkumų, dėl kurių transporto priemonei yra panaikinamas techninės apžiūros galiojimas, dėl to šios transporto priemonės buvo pašalintos iš viešojo eismo, joms uždrausta tęsti kelionę ir panaikinta techninė apžiūra.

Administracija, atsižvelgdama į tai, kad dalis žmonių žūsta ar yra sužeidžiami eismo įvykių metu dėl transporto priemonių neatitikties techninės būklės reikalavimams, kartu su policijos pareigūnais įgyvendino bendrą eismo saugumo gerinimo keliuose priemonę. Transporto priemonių techninės būklės atitikties reikalavimams atliktų bendrų patikrinimų 5 šalies keliuose ir 12 Klaipėdos transporto priemonių kontrolės poste metu nustatyta, kad iš patikrintų automobilių 30 proc. lengvųjų ir 30 proc. krovininių kelių transporto priemonių turėjo didelius techninės būklės trūkumus.

2018 m. šalies keliuose ir pasienio kontrolės punktuose buvo pasvertos ir išmatuotos 1442 sunkiasvors ir didžiagabaritės transporto priemonės, iš kurių daugiau nei 50 proc. neatitiko transporto priemonėms ir jų junginiams nustatytų didžiausiųjų leidžiamų techninių parametrų naudojantis keliais ir kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Buvo vykdomi tiksliniai transporto priemonių kelionės leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais naudojimo patikrinimai, kurių metu nustatyti 83 atvejai, kai buvo vykdomas tarptautinis krovinių vežimas neturint tinkamo leidimo kelionei. Šių pažeidimų skaičius, palyginti su 2017 m., išaugo 50 proc. ir tai indikuoja, kad trečiųjų šalių vežėjai vykdo nesąžiningą konkurenciją vietinių vežėjų atžvilgiu. Šiems pažeidimams Administracija skirs ypatingą dėmesį ir 2019 m. bei ieškos priemonių, kaip užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas.

Specialistų patikrinimai

2018 m. buvo atlikti 12 tachografų dirbtuvių mechanikų ir 146 techninės apžiūros kontrolierių veiklos kokybės patikrinimai, kurių metu 42 techninės apžiūros kontrolieriams už netinkamai atliktą darbą (transporto priemonės techninės apžiūros metu nenustatytas bent vienas didelis ir (ar) pavojingas trūkumas) surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Taip pat už teisės aktų reikalavimų laikymosi neužtikrinimą 4 techninės apžiūros įmonių vadovams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Svarbu pažymėti, kad tris kartus sumažinus patikrinimų skaičių buvo nustatyta dvigubai daugiau pažeidimų nei 2017 m. Tai lėmė, kad buvo įgyvendintos antikorupcinės priemonės Administracijoje, vertinama pasitikėjimo paštu bei telefonu gaunamos informacijos analizė ir atliekamas rizikos vertinimas pasirenkant kontrolierius patikrinimams. Taip pat buvo pradėta vykdyti ir inspektorių rotacija, siunčiant juos atlikti tikrinimų į skirtingų regionų techninės apžiūros stotis.

Laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, inspektavimai

2018 m. atlikta 47 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, inspektavimai (iš viso 51 inspektavimas). Tai sudaro 45 proc. visų 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų skaičiaus. Pagal ISM kodekso reikalavimus atlikti 14 laivų vertinimai pagal pateiktas paraiškas, pagal ISPS kodekso reikalavimus atlikti 15 laivų vertinimai, pagal MLC konvencijos

reikalavimus – 11 laivų inspektavimai. Per metus atliktos 257 vidaus vandenų laivų, plaukiojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių techninės apžiūros pagal pateiktas paraiškas. Per 2018 m. inspektuotas 231 užsienio šalių laivas pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB nuostatas. Įskaitinių I pirmenybės laivų inspektavimų praleista nebuvo. Inspektuota 95,54 proc. II pirmenybės laivų (įpareigojimas – ne mažiau kaip 85 proc.). Pagal šiuos rodiklius susisiekimo ministro įsakyme nustatyti įpareigojimai įvykdyti.

2018 m. Paryžiaus MoU uostuose atlikta 30 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, 40 patikrinimų. 2018 m. užsienio uostuose buvo sulaikytas vienas Lietuvoje registruotas laivas PERSEUS (2018-05-20 Kaliningrade, Rusijos Federacija).

2018 m. LR vidaus vandenyse atlikta 10 saugios laivybos kontrolės reidų. Saugios laivybos kontrolės reidų metu pažeidėjams surašyti 92 administracinio teisės pažeidimo protokolai. 2018 m. navigaciniu laikotarpiu LR vidaus vandenyse fiksuotos 6 avarijos, susijusios su pramoginiais ir asmeniniais laivais. Atliktos 6034 pramoginių ir asmeninių laivų techninės apžiūros (periodinės).

1.8. Pateikiama informacija apie atliktas studijas, tyrimus, apklausas ir jų išvadas, pasiektus rezultatus ir kita svarbi informacija

Administracija, įgyvendindama projektą „Saugos priemonių, užtikrinančių, kad asmenys geležinkelį kirstų saugiai tam nustatytose vietose, nustatymas ir įgyvendinimas“ atliko tyrimą ,,Visuomenės informavimo ir švietimo priemonės, skirtos mažinti kiekvienos socialinės grupės sužalojimų ir žūčių skaičių pavojingojoje geležinkelio zonoje“, siekdama nustatyti, kokios saugos priemonės efektyviausiai užtikrintų, kad asmenys geležinkelį kirstų saugiai tam nustatytose vietose, išskirtos visuomenės socialinės grupės, įvertinta saugos priemonių ekonominė bei socialinė nauda, išnagrinėtos analizuotų priemonių praktinio pritaikymo galimybės Lietuvoje, nustatytas saugos priemonių efektyvumas pagal išskirtas socialines grupes. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus buvo parengta programa ir numatytos priemonės. Įgyvendinus programą sumažės nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų geležinkelio keliuose žūstančių ir neįgalumą patiriančių asmenų skaičius.

2018 m. Administracinių paslaugų departamentas (dabar Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos administracinių paslaugų departamentas), siekdamas užtikrinti kokybišką įstaigos klientų aptarnavimą, atliko anoniminę kelių transporto klientų apklausą dėl pasitenkinimo vertinimo. Apklausų tikslas – siekiant tobulinti Administracijos veiklą ir skatinti klientų teigiamą požiūrį, ištirti ir įvertinti, ar klientai patenkinti Administracijos veikla, aptarnavimu ir teikiamomis administracinėmis paslaugomis, nustatyti tobulintinas veiklos sritis, lemiančias didesnį klientų pasitenkinimą. Apklausoje dėl aptarnavimo gerinimo dalyvavo 583 respondentai. Administracijos veiklos kokybė šiais metais įvertinta 8.61 balo iš 10 galimų (pernai buvo 4,14 balo iš 5).

Nemažai respondentų per 2018 m. administracinių paslaugų teikimo srityse pastebėjo teigiamų pokyčių. Dauguma klientų teigia, kad Administracijos teikiamų paslaugų kokybė juos tenkina (189 klientai iš 308 skyrė 9 ar 10 balų iš 10). Administracijos darbuotojų kompetenciją ir operatyvumą 216 klientų iš 308 įvertino 9 ar 10 balų iš 10. Administracija taip pat gavo įvairių pasiūlymų ir rekomendacijų dėl savo veiklos ir klientų aptarnavimo gerinimo bei interneto svetainės tobulinimo.

Nuo 2018 m. kovo mėn. pradėti kaupti keleivių autobusais srautų duomenys, kurie bus pasitelkiami analizuojant tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo efektyvumą, keičiant ar sudarant naujus tvarkaraščius ir maršrutus, kaip ir kiti reikšmingi socialiniai ir demografiniai didžiųjų miestų bei regionų duomenys (pvz., darbo vietų skaičius, švietimo įstaigos, kt.).

(II–III dalys pateiktos pridedamame Excel priede)

IV. KITŲ PAVEDIMŲ VYKDYMO DALIS

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo IV skirsnio įgyvendinimas:

1. Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo sistemos naudojimas

2018 m. gruodžio mėn. naudojantis ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo valstybės informacine sistema „Vektra“ (toliau – IS „Vektra“), kurios viena iš funkcijų vertinti su kelių transporto veikla susijusių ūkio subjektų rizikingumą nesilaikant teisės aktų nuostatų, nustatyti rizikingumo vertinimo kriterijus, buvo išanalizuoti 3 metų patikrinimų duomenys, nustatyti vidutiniai rizikingumo laipsniai ir patvirtintos ūkio subjektų rizikingiausios sritys. Patvirtinus ūkio subjektų rizikingumo vertinimo kriterijus buvo atliktas ūkio subjektų rizikingumo vertinimas ir remiantis rizikingumo vertinimo duomenimis parengti ir patvirtinti 2019 m. ūkio subjektų sąrašai planiniams tikrinimams atlikti. Tokiu būdu prevencijos priemonės 2019 m. bus nukreipiamos į ūkio subjektų veiklos sritis ir į ūkio subjektus, keliančius didelę riziką.

2018 m. naudojantis IS „Vektra“ funkcionalumu buvo keičiamasi duomenimis su Europos Sąjungos valstybėmis per Europos kelių transporto įmonių registrą ERRU (angl. European Register of Road Transport Undertakings). Buvo gauti 1854 pranešimai apie Lietuvos vežėjų padarytus pažeidimus užsienyje iš: PL, UK, EE, CZ, FR, DE, SE, ES, FI, LV, SI, BE, DK. Taip pat buvo išsiųsti 786 pranešimai apie užsienio vežėjų padarytus pažeidimus Lietuvoje į: PL, LV, HU, EE, RO, CZ, SI, PL, BG, SK.

2. Ūkio subjektų konsultavimas ir metodinės pagalbos teikimas

2018 m. Administracijos specialistai, siekdami užtikrinti vienodą ir kokybišką Administracijos kompetencijai priskirtų teisės aktų nuostatų taikymo aiškinimą ir reikalavimų laikymąsi, kaip ir praėjusiais metais, konsultacijas teikia naudodami informavimo ir konsultavimo įrangą. Per 2018 m. buvo priimti 16 736 (16 859 – 2017 m.) telefonu besikreipiančių asmenų skambučiai. 2018 m. Administracija parengė 1578 (1494 – 2017 m. ) atsakymus ir išaiškinimus į elektroniniu būdu pateiktus klausimus.

Į konsultacijų centrą dažniausiai buvo kreiptasi dėl: keleivių ir krovinių vežimo licencijavimo, užsienio šalių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų, skaitmeninių tachografo kortelių išdavimo ir keitimo tvarkos, prisijungimo ir administracinių paslaugų užsakymų pateikimo naudojantis Administracijos elektroninėmis paslaugomis, taip pat dėl asmenų, susijusių su geležinkelių transporto eismu, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo bei jų galiojimo, taip pat dėl vidaus vandenyse naudojamų transporto priemonių registravimo.

3. Ūkio subjektų, vykdančių kelių transporto veiklą, priežiūra

2018 m. iš viso patikrinta 540 ūkio subjektų. Siekiant išvengti žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai, buvo atlikti 49 (10 proc.) neplaniniai ūkio subjektų patikrinimai.

Patikrinimai Atlikta tikrinimų, vnt.Įmonės, vežančios keleivius ir (ar) krovinius 502

Įmonės, vykdančios transporto priemonių vairuotojų mokymą 6Įmonės, vykdančios papildomą vairuotojų mokymą 1

Įmonės, atliekančios skaitmeninių tachografų techninę priežiūrą, remontą ir eksploatacijos nutraukimą 26

Lengvatų įstatymą įgyvendinanti įmonė 5Iš viso 540

Iš patikrintų 540 ūkio subjektų 248 (arba 52 proc.) ūkio subjektai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir 227 ūkio subjektams už nustatytus pažeidimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Administracija 2018 m. laikėsi principo, kad už mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus tikrinamiems ūkio subjektams sankcijos neturi būti taikomos ir ūkio subjektui turi būti sudaryta galimybė per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, nustatytus patikrinimo metu, ir (ar) imtis priemonių, kad ateityje veikla būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

4. Ūkio subjektų, vykdančių geležinkelių transporto veiklą, priežiūra

2018 m. interneto svetainėje paskelbtas 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2BE-5 patvirtintas 2018 m. planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašas, kuriuo vadovaujantis buvo atlikti prižiūrimos srities ūkio subjektų veiklos patikrinimai. 2018 m. 95,7 proc. visų atliktų patikrinimų buvo planiniai, apie kuriuos iš anksto pranešta tikrintiems ūkio subjektams, taip pat 100 proc. ūkio subjektų patikrinimų buvo atlikta naudojant veiklos tikrinimo kontrolinius klausimynus. Didžioji dalis patikrinimų atlikta netikrinant ūkio subjektų vietoje, t. y. netrikdant ūkio subjektų veiklos.

2018 m. atlikta 70 patikrinimų: veikla, susijusi su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu, – 24 patikrinimai, statinių techninės priežiūros veikla – 2 patikrinimai, geležinkelių transporto licencijuojama veikla – 12 patikrinimų, saugos sertifikato ir (ar) įgaliojimų eismo saugos srityje reikalavimų laikymosi veikla – 28 patikrinimai, traukinio mašinistų mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų ir sertifikatų išdavimo veikla – 3 patikrinimai, fizinių asmenų, kurie įgijo teisę atlikti fizinių asmenų, kurie pageidauja gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą, veikla – 1 patikrinimas.

5. Ūkio subjektų, vykdančių vandens transporto veiklą, priežiūra

2018 m. atlikti 71 ūkio subjekto, veikiančio vandens transporto srityje, vykdomų atestuotų / akredituotų veiklų patikrinimai. Taip pat atlikta 184 statinių naudojimo priežiūra.

88,8 proc. visų atliktų ūkio subjektų patikrinimų buvo planiniai, apie kuriuos iš anksto pranešta tikrintiems ūkio subjektams: mokymo įstaigų, rengiančių jūrininkus, planiniai priežiūros patikrinimai – 5, mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius, planiniai patikrinimai – 6, ūkio subjektų, vykdančių su saugia laivyba susijusias veiklas, – 44, laivų agentavimo paslaugas teikiančių fizinių asmenų bei įmonių – 3, ūkio subjektų, terminalo operatorių, keleivių vežimo ir kelionių agentų paslaugas – 5.

11,2 proc. visų atliktų patikrinimų buvo neplaniniai – 3 jų atlikti gavus informaciją apie galimą teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą; 5 ūkio subjektų, vykdančių sausakrūvių laivų pakrovimą ir iškrovimą, neplaniniai patikrinimai atlikti įgyvendinant 2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/96/EB, nustatančios sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo suderintus reikalavimus ir tvarką (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB), 11 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 21–25 d. Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) inspektoriai Administracijoje atliko patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti, kaip Lietuvos kompetentingos

institucijos įgyvendina minėtoje Direktyvoje nustatytus reikalavimus dėl saugaus sausakrūvių laivų pakrovimo ir iškrovimo. Atsižvelgiant į EMSA inspektorių pateiktas patikrinimo pastabas bei tobulinant ūkio subjektų, pagal Direktyvą prisiimančių įsipareigojimus dėl sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo, atestavimo ir veiklos priežiūros procesą, planuojama inicijuoti susijusių teisės aktų pakeitimus.

Dauguma pažeidimų, nustatytų atliekant ūkio subjektų patikrinimus, buvo mažareikšmiai, kuriuos ūkio subjektas galėjo pašalinti patikrinimo metu arba per nustatytą terminą; 1 ūkio subjektui už nustatytus pažeidimus taikytos poveikio priemonės – veiklos apribojimas, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Siekiant ūkio subjektų naštos mažinimo, patvirtinti Saugios laivybos įstatymo pakeitimai, numatantys, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. nebeatestuojami juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, siekiantys vykdyti laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remonto, tikrinimo ir bandymo, jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimo, laivų vilkimo (buksyravimo), povandeninių techninių darbų jūrų uostuose ir jūroje, gylių matavimo jūrų uostuose ir jūroje, laivų švartavimo veiklas.

Kita veikla užtikrinant saugią laivybą jūroje ir vidaus vandenyse

2018 m. atlikti Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio vietinės reikšmės vidaus vandens kelio ruožo „Žiotys–4,5 km nuo žiočių“ Akmenos ir Danės upėse bei VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai priklausančio valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio „Atmatos žiotys–Klaipėda ir atšaka į Nidą“ Kuršių mariose tinkamumo laivybai patikrinimai.

2018 m. vadovaujantis gauta navigacinės saugos informacija paruošta ir išplatinta 90 navigacinių įspėjimų, sudaryti ir paskelbti 5 navigaciniai biuleteniai „Pranešimai jūrininkams“.

Informacija apie pamatuotus plotus jūroje pagal kategorijas

Administracijos Jūrų departamento Hidrografijos ir laivų eismo stebėsenos skyrius (dabar Hidrografijos skyrius) 2018 m. pamatavo gylius 137,8 km2 Lietuvos jūros rajono plote (1–3 pav.).

Informacija apie pamatuotus plotus pagal kategorijas pateikta žemiau pateiktuose paveikslėliuose (lentelėje ir 12 pav.)

CAT I CAT II CAT III

Lietuvos jūros rajono bendrasis plotas, km² 6433,5

Lietuvos jūros rajono plotai pagal kategorijas, km² 1569.2 1822.9 3041.4

2018 m. pamatuota, km² 84.5 49.7 3.6

Pamatuota iš viso, proc. 97.5 32.0 10.0

Pamatuota iš viso, km² 1529.5 582.8 305.7

Planuojama užbaigti matuoti 2019 m. 2025 m. 2039 m.

16 pav. Informacija apie pamatuotus plotus jūroje pagal kategorijas

17 pav. Pamatuotų jūros plotų pagal kategorijas schema

Administracija dalyvauja Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis kofinansuojamame projekte Nr. 2015-EU-TM-0132-M „FAMOS Odin: Baltijos jūros greitkelių matavimų užbaigimas“. 2018 m. pagal šį projektą užbaigtas hidrografinio laivo „Varūna“ hidrografinių duomenų surinkimo ir apdorojimo įrangos atnaujinimas bei pradėtos jūros dugno duomenų bazės ir jūrinio kartografavimo sistemos techninės ir programinės įrangos pirkimo procedūros.

Išplatinti nacionaliniai elektroniniai jūrlapiai

Siekiant užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, vadovaujantis 1974 m. Tarptautine konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), V skyrius, p. 2.2., parengti ir išleisti saugios laivybos reikalavimus tenkinantys elektroniniai navigaciniai jūrlapiai.

Administracija, naudodamasi platintojo paslaugomis (2012 gegužės 29 d. sutartis Nr. 37 su Norvegijos hidrografijos tarnybos kartografijos įstaiga PRIMAR), per 2018 m. išplatino 6709 elektroninius jūrlapius ir jų atnaujinimų kopijas (žr. 14 pav.).

ENC LT382001 ENC LT562510 ENC LT660710 ENC LT5625200

500

1000

1500

2000

2500

3000 2852

1725 1689

443

ENC, vnt

ENC, vnt

18. pav. 2018 m. išplatinti nacionaliniai elektroniniai jūrlapiai per Norvegijos hidrografijos tarnybos kartografijos įstaigos elektroninių duomenų serverį (PRIMAR).

Žemiau pateiktoje lentelėje nurodytos pajamos, kurias Administracija gavo už išplatintus jūrlapius 2018 m.:

UŽ KETVIRTĮ PARDAVIMO TIPAS SUMA (USD)

I [2018.01.01 – 2018.03.31] KOMERCINIS 1 500,00II [2018.04.01 – 2018.06.30] KOMERCINIS 1 673,00

III [2018.07.01 – 2018.09.30] KOMERCINIS 1 702,00IV [2018.10.01 – 2018.12.31] KOMERCINIS 1 835,00

IŠ VISO 6 710,00

Laivų eismo stebėsena

2018 m. Administracija, eksploatuodama Nacionalinę laivų eismo stebėsenos informacinę sistemą (toliau – NLESIS), nepertraukiamu režimu vykdė laivų eismo stebėseną Lietuvos atsakomybės jūros rajone, vertino laivų keliamą riziką saugiai laivybai, žmonių ir aplinkos saugumui. NLESIS pagalba autorizuotiems naudotojams buvo teikiamos 4 elektroninės paslaugos (x pav.):

1. Duomenų teikimas Europos Sąjungos kompetentingoms institucijoms apie į Lietuvos jūrų uostus įplaukiančius ar iš jų išplaukiančius laivus bei jais gabenamą pavojingąjį ar taršų krovinį ir žmonių skaičių (PortPlus).

2. Duomenų apie laivus, esančius Lietuvos atsakomybės jūros rajone ar Lietuvos jūrų uostuose, peržiūra.

3. Pranešimų apie incidentus su laivais, esančiais Lietuvos atsakomybės jūros rajone ar Lietuvos jūrų uostuose, teikimas Europos Sąjungos kompetentingoms institucijoms (SafeSeaNet).

4. Pranešimo formalumų apie laivus, atplaukiančius į AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalą ar esančius jame, peržiūra.

Taip pat buvo teikiama ir paslauga gyventojams – duomenų apie laivus, esančius Lietuvos atsakomybės jūros rajone ar Lietuvos jūrų uostose, peržiūra. Per 2018 m. 422 naudotojai tokia paslauga pasinaudojo 2623 kartus.

Gerindama teikiamų paslaugų kokybę 2018 m. Administracija pranešimų formalumus laivams, plaukiantiems į / iš Būtingės naftos terminalą / Būtingės naftos terminalo, tvarkė elektroniniu būdu, vieno langelio principu, atsižvelgdama į Direktyvos 2010/65/ES reikalavimus.

Eil. Nr.

Pranešimo tipas I ketvirtis

II ketvirtis

III ketvirtis

IV ketvirtis

Iš viso2018 m.

1. PortPlus, iš jų: 11150 11230 12023 12843 472461.1 Su informacija apie

HAZMAT (pavojingieji kroviniai), iš jų:

1732 1883 1948 1939 7502

1.1.1 Tik atplaukiant į Lietuvos jūrų uostą

244 232 353 265 1049

1.1.2 Tik išplaukiant iš Lietuvos jūrų uosto

1421 1586 1530 1508 6045

1.1.3 Atplaukiant ir išplaukiant 67 65 65 166 3631.2 Iš Būtingės naftos terminalo 139 126 151 147 5631.3 Iš Klaipėdos jūrų uosto 10986 11063 11840 12654 465431.4 Laivo išimtys 5 2 1 2 102. Laivų pranešimai (AIS) 24/7 24/7 24/7 24/7 24/73. Incidentai 10 19 4 12 454. Pranešimo formalumai 139 126 151 147 563

V. KITŲ METŲ SIEKIŲ, ĮŽVALGŲ, GALIMŲ RIZIKŲ, JŲ VALDYMO IR KITOS SVARBIOS INFORMACIJOS PATEIKIMO DALIS

2019 m. Administracijos veiklos uždaviniai:

1. Visuomenės švietimas ir saugios eismo kultūros įpročių skatinimas.2. Darbuotojų kvalifikacijos ir įsitraukimo didinimas.3. Veiklos procesų tobulinimas.4. Rizikos vertinimu pagrįsta ūkio subjektų priežiūra ir visų rūšių transporto priemonių

patikrinimai.

Rizikos, dėl kurių gali būti neįvykdyti 2019 m. siekiai ir uždaviniai:

1. Teisės aktų pasikeitimai.2. Finansiniai ištekliai (sumažintas arba nepakankamas įstaigos finansavimas). 3. Žmogiškieji ištekliai (personalo kaita, nedarbingumas).4. Nuo Administracijos nepriklausančios aplinkybės (trečiųjų šalių įsipareigojimų nevykdymas

ir kt.).5. Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros.