maÏi, i‰skyrus metilceliulioz´ MC 400. ·io polimero ... · spalv˜ ir form˜ stiklo karoliai, rasti pilkapiuose ir kapinynuose, bei vòlyvesni˜ lai- kotarpi˜ dekoratyviniai,

T Y R I N ñ J I M A I / 1 8 1

maÏi, i‰skyrus metilceliulioz´ MC 400. ·io polimero pavyzdÏiai, net sendinti ‰vel-niomis sàlygomis, labai pagelto. Paveikslòlyje nr. 2 pateikiami duomenys apie pa-vyzdÏi˜ A, o paveikslòlyje nr. 3 – apie pavyzdÏi˜ B pageltimo koeficiento priklau-somyb´ nuo sendinimo laiko.

Vizualiai ∞vertintas ir celiuliozòs eteri˜ plòveli˜ pageltimo pokytis po 2 met˜ na-tralaus senòjimo. Pastebòta, kad nesendint˜ celiuliozòs eteri˜ plòvelòs nepagelto,

1 pav. PavyzdÏi˜ B spalvos pokyãio (ΔE) priklausomybò nuo sendinimo laiko

2 pav. PavyzdÏi˜ A pageltimo koeficiento priklausomybò nuo sendinimo laiko

1 8 2 / T Y R I N ñ J I M A I

liko skaidrios. Taãiau plòvelòs, sendintos 72 val., akivaizdÏiai pagelto ir beveikvienodai, nepriklausomai nuo polimero r‰ies.

Celiuliozòs eteri˜ vandenini˜ ekstrakt˜ r�g‰tingumo pokyãiai sendinimo metu

PavyzdÏi˜ A celiuliozòs eteri˜ vandenini˜ ekstrakt˜ rg‰tingumo matavimai pa-teikti pirmoje lentelòje ir grafi‰kai pavaizduoti antrame paveikslòlyje, o pavyz-dÏi˜ B rg‰tingumo kitimai pavaizduoti 3 ir 4 paveikslòliuose.

Visi tirt˜ celiuliozòs darini˜ vandenini˜ ekstrakt˜ tirpalai yra neutrals, i‰skyrusKlucel MF, kurio pradinis pH = 3.68. ·io polimero vandeninòs i‰traukos rg‰tingu-mas gali bti susidar´s dòl gamybos procese atsiradusi˜ rg‰tini˜ reakcijos pro-dukt˜. Sendinant tiek pavyzdÏi˜ A, tiek ir pavyzdÏi˜ B celiuliozòs eteri˜ plòveles,vandenini˜ ekstrakt˜ rg‰tingumas didòjo. Tai susij´ su celiuliozòs eteri˜ destruk-cija, kurios metu atsiranda naujos rg‰tinòs grupòs. MaÏiausiai rg‰tingumas didòjoTylose MH 30, natrio karboksimetilceliuliozòs ir Klucel GF.

Lyginant gryn˜ celiuliozòs eteri˜ rg‰tingumo kitimà su popieriaus, prisotintoceliuliozòs eteriais, vandenini˜ ekstrakt˜ rg‰tingumo pokyãiais sendinimo metu,[5, 6], matome, kad celiuliozòs eteriai popieriaus nerg‰tina. Galime manyti, kadceliuliozòs eteriai sudaro vandenilines jungtis su popieriaus pagrindiniu kompo-nentu – celiulioze, ir tai stabdo j˜ destrukcinius procesus, sàlygoja stabilumà.

Paveikslòlyje nr. 4 pateikiami celiuliozòs eteri˜ pavyzdÏi˜ A pH pakitimas sen-dinimo metu, o paveikslòlyje nr. 5 – pavyzdÏi˜ B pH pokyãiai sendinimo metu.

Celiuliozòs eteri˜ tirpumo pokyãiai sendinimo metu

Vis˜ tiriam˜ celiuliozòs eteri˜ techninòse charakteristikose gamintojai nurodo,kad ‰ios medÏiagos tirpsta vandenyje. Mes patikrinome tiriam˜ medÏiag˜ tirpumà

3 pav. PavyzdÏi˜ B pageltimo koeficiento priklausomybò nuo sendinimo laiko

T Y R I N ñ J I M A I / 1 8 3

4 pav. Celiuliozòs eteri˜ (pavyzdÏi˜ A) rg‰tingumo pokytis

5 pav. Celiuliozòs eteri˜ (pavyzdÏi˜ B) rg‰tingumo pokytis

6 pav. Celiuliozòs eteri˜ (pavyzdÏi˜ B) rg‰tingumo pokytis

1 8 4 / T Y R I N ñ J I M A I

vandens ir etilo alkoholio bei vandens ir izopropanolio mi‰iniuose (santykis 1:1),nes restauruojant vandeniui jautrius objektus tenka naudoti tirpikli˜ mi‰inius. Pa-tikrinome ir ‰i˜ medÏiag˜ tirpumà minòtuose tirpikliuose po sendinimo. Celiulio-zòs eteri˜ tirpumo pakitimus ∞vertinome kokybi‰kai. Prie‰ sendinimà vis˜ medÏia-g˜ tirpalai tiek vandenyje, tiek vandens ir etilo alkoholio bei vandens ir izopropa-nolio mi‰iniuose (santykis 1:1) buvo skaidrs, sunkiau tirpo metilceliuliozòMC 400. Kaip daugelis nejonini˜ medÏiag˜, celiuliozòs eteriai tirpsta kambariotemperatroje ar ‰iek tiek auk‰tesnòje, apie 30°C temperatroje. Auk‰tesnòje tem-peratroje celiuliozòs eteriai tirpsta blogiau, matyt, dòl to, kad susidaro asocijat˜su vandens molekulòmis. Kai asociacija tampa stipri, auk‰tesnòje nei 45°C tempe-ratroje polimeras i‰krenta nuosòd˜ pavidalu. Celiuliozòs eteri˜ tirpumas organi-niuose tirpikliuose priklauso nuo pakait˜ grupòs prigimties ir j˜ laipsnio. Celiulio-zòs eteriai, turintys hidrofobini˜ grupi˜, pavyzdÏiui, Klucel EF, Klucel GF, organi-niuose tirpikliuose tirpsta geriau.

Po sendinimo celiuliozòs darini˜ pavyzdÏiai A ir pavyzdÏiai B liko tirps vandenyjebei vandens ir etilo ar propilo alkoholio mi‰iniuose. Tai rei‰kia, kad celiuliozòs eteriusateityje bus galima pa‰alinti i‰ objekt˜. Tai itin svarbi restauravimo medÏiag˜ savybò.

Celiuliozòs eteri˜ tirpal˜ klampos pokyãiai sendinimo metu

Celiuliozòs eteri˜ klampos matavimo duomenys pateikti lentelòje nr. 1.Remdamiesi celiuliozòs eteri˜ tirpal˜ santykine klampa, galime spr´sti apie po-

limer˜ molekulin´ mas´ bei jos pakitimà po dirbtinio sendinimo. Matome, kaddirbtinio sendinimo metu vis˜ tirt˜ celiuliozòs eteri˜ tirpal˜ klampa labai sumaÏò-jo – tai rodo, kad sumaÏòjo j˜ molekulinò masò ir dar kartà patvirtina, kad sendi-nant celiuliozòs eteriuose vyksta destrukciniai procesai.

Celiuliozòs eteri˜ plòveli˜ higroskopi‰kumo nustatymas

Celiuliozòs eteri˜ higroskopi‰kumas yra svarbi j˜ savybò, galinti didinti ar maÏin-ti eksponat˜, ∞ kuriuos yra ∞vesti ‰ie junginiai, jautrumà drògmòs svyravimams. Duo-menys apie celiuliozòs eteri˜ plòveli˜ higroskopi‰kumà pateikti lentelòje nr. 2.

Tiriamos medÏiagos ηs prie‰ sendinimà ηs po sendinimo

MC 400 5,795 1,112Klucel EF 1,553 1,054Klucel GF 5,507 ?Klucel MF 5,807 ?Tylose MH 30 3,670 2,663Tylose MH 300 6,157 1,267Tylose MH 1000 8,822 1,192

1 lentelò. Celiuliozòs eteri˜ tirpal˜ santykinòs klampos matavimai

T Y R I N ñ J I M A I / 1 8 5

Tyrim˜ rezultatai rodo, kad higroskopi‰kiausios yra ‰ios celiuliozòs eteri˜ plòve-lòs: natrio karboksimetilceliuliozò, Tylose MH 30 ir Klucel EF. Pastarasis i‰tirpodrògmòs kameroje ir nustatyti jo higroskopi‰kumo negalòjome. Gauti duomenysrodo, kad maÏesnòs molekulinòs masòs celiuliozòs eteriai yra higroskopi‰kesni.Taip pat akivaizdu, kad higroskopi‰kumas priklauso nuo hidrofilini˜ ir hidrofobi-ni˜ grupi˜ santykio celiuliozòs eteriuose – maÏiausiai higroskopi‰kos yra hidroksi-propilceliuliozòs Klucel GF ir Klucel MF.

Lyginant ‰i˜ medÏiag˜ higroskopi‰kumà su gliutininiais klijais bei audini˜ ir po-pieriaus higroskopi‰kumu, matome, kad Klucel GF, Klucel MF ir Tylose MH 300 yraÏymiai maÏiau higroskopi‰kos nei gliutiniai klijai ir artimos audini˜ ir popieriaushigroskopi‰kumui.

Tyrimo rezultat˜ apibendrinimas

Atlikt˜ tyrim˜ duomenys rodo, kad dirbtinio fotocheminio sendinimo metu vis˜celiuliozòs eteri˜ optinòs savybòs maÏai keiãiasi, taãiau padidòja j˜ vandenini˜ekstrakt˜ rg‰tingumas, sumaÏòja tirpal˜ klampa, padidòja higroskopi‰kumas. Tuoremiantis galima tvirtinti, kad fotocheminio sendinimo metu vyksta celiuliozòs ete-ri˜ destrukcija. Tai patvirtina kai kuri˜ autori˜ teigin∞, kad celiuliozòs eteri˜ ir ce-liuliozòs irimo procesai yra pana‰s. Tai polimer˜ cheminò destrukcija, terminòdestrukcija, fotocheminò destrukcija ir destrukcija, veikiant jonizuojantiems spin-duliams, bei fermentinis skilimas. Nepriklausomai nuo faktori˜, paskatinusi˜ de-strukcijos procesus, j˜ metu fiziko-cheminòs ir mechaninòs celiuliozòs ar jos dari-ni˜ savybòs keiãiasi ta paãia kryptimi. Destrukcini˜ reakcij˜ metu susidaro ma-Ïesnio polimerizacijos laipsnio ir maÏesnòs molekulinòs masòs makromolekulòs(10, 11). Celiuliozòs eteri˜, ∞vest˜ ∞ popieriaus ar audinio pluo‰tà, destrukcijos pro-cesai yra neÏyms, galbt dòl vandenilini˜ ry‰i˜ susidarymo tarp celiuliozòs eteri˜ir celiuliozòs pluo‰to popieriuje ar audinyje [6]. Tai leidÏia manyti, kad celiuliozòseterius galima sòkmingai naudoti ne tik popieriaus restauravime, bet ir dubliuojantlinines ar medvilnines drobes. MaÏi optini˜ savybi˜ pokyãiai sendinimo metu tei-kia vilãi˜, kad ‰ias medÏiagas galima naudoti matini˜ tapybos sluoksni˜ tvirti-nimui.

Ateityje LDM Prano Gudyno restauravimo centre planuojama ir toliau tyrinòti ce-liuliozòs eteri˜ taikymo kultros vertybi˜ konservavime galimybes; i‰tirti celiulio-zòs eteri˜ savybi˜ pokyãius terminio sendinimo metu, ∞vertinti polimer˜ senòjimo

Tiriamos MC Klucel Klucel Klucel Tylose Tylose KMCmedÏiagos 400 EF GF MF MH 30 MH 300

Higroskopi‰kumas G (%) 31,38 > 100 32,05 12,56 97,08 24,07 98,46

2 lentelò. Celiuliozòs eteri˜ plòveli˜ higroskopi‰kumas

1 8 6 / T Y R I N ñ J I M A I

procesus IR spektr˜ pagalba, gilinti Ïinias apie celiuliozòs eteri˜ savybes ir galimy-bes ‰ias medÏiagas taikyti restauruojant ∞vairias kultros vertybes.

Literat�ra1. V. Horie, Materials for Conservation. Organic Consolidants, Adhesives and

Coatings, 1987, p. 85–97.2. З. А. Poговин, Химия целлюлозы, Москва, 1972.3. Энциклопедия полимеров, t. 1, Москва, 1972, с. 685–687.4. R. L. Feller, M. Wilt, Evaluation of Cellulose Ethers for Conservation, 1990.5. R. Vasiliauskienò, B. Sivakova, R. Maku‰ka, ”Dokument˜ restauravimui nau-

dojam˜ klij˜ palyginamieji tyrimai“, Lietuvos dailòs muziejus. Metra‰tis,kn. 5, Vilnius, 2002, p. 428–447.

6. R. ·imaitò, S. Budrienò, J. Luk‰ònienò, ”Celiuliozòs darini˜ panaudojimo ga-limybòs restauruojant grafikos krinius“, Lietuvos dailòs muziejus. Metra‰tis,kn. 5. Vilnius, 2002, p. 374–396.

7. Z. Maãionis, L. RadÏinas, Stambiamolekulini˜ medÏiag˜ tyrimas, 1975,p. 83–87.

8. N. S. Brommelle, E. M. Pye, Adhesives and Consolidants, Preprints of the

Contribution to the Paris Congress, 1984, p. 3–5.9. D. Horton-James, S. Walston, 'Evaluation of Stability, Appearance and Per-

formance of Resin for the Adhesion of Flaking Paint on EthnographicObjects', Studies in Conservation, vol. 36, 1991, p. 203–222.

10. Н. Грасси, Дж. Скот, Деструкция и стабилизация полимеров, Москва, 1988.11. A. Îemaitaitis, Polimer˜ fizika ir chemija, Kaunas, 2001.

T Y R I N ñ J I M A I / 1 8 7

Janina Luk‰ònienò, AnÏelika Titova. Rta Butkeviãitò, Saulò Budrienò

Comparative Analyses of Cellulose Ethers Exploited in Restoration

The authors of the publication have made comparative analyses of celluloseethers used in restoration and discuss their results in this paper. The data of thecarried analyses shows that during an artificial photochemical ageing the featuresof all cellulose ethers undergo slight changes while the acidity of their aqueousextracts increases, the viscosity of the solutions decreases and hydroscope rises. Itis, therefore, reasonable to assert that the destruction of cellulose ethers takesplace during photochemical ageing. It confirms the assertion of some researchersthat the processes of cellulose ethers and cellulose destruction are similar. Theyare chemical destruction of polymers, thermal destruction, photochemical destruc-tion and the destruction under the influence of ionizing rays and fermentativedisintegration. Irrespective of the factors provoking the processes of destruction,the peculiarities of physical-chemical and mechanical cellulose or their formationsundergo changes in the same direction during them. During destructive reactionsmacromolecules of a smaller polymerization degree and a smaller molecular mass(10, 11) are formed. Of great importance are the obtained results showing that thedestructive processes of cellulose ethers, introduced into the paper of fabric fibre,are slight possibly due to the formation of hydrogenbonds between celluloseethers and cellulose fibre in paper or in fibre. It leads to the conclusion that cellu-lose ethers can be successfully exploited not only in paper restoration but also inthe processes of lining of paintings canvas. Slight changes in optical peculiaritiesduring aging give a hope that it is possible to exploit these materials for theconsolidation of mat painting coatings.

In the future, the Linthuanian Art Museum Pranas Gudynas Restoration Centreintends to study further the possibilities of cellulose ethers for the conservation ofcultural treasures; to analyze the changes in the peculiarities of cellulose ethersduring thermal ageing; evaluate the ageing processes of polymers by means of IRspectral analysis; extend the knowledge about the peculiarities and possibilities ofcellulose ethers as the materials for the restoration of various cultural treasures.

1 8 8 / T Y R I N ñ J I M A I

Lina Ona Adomaitytò, Janina Luk‰ònienò, Saulò Budrienò

Epoksidini˜ derv˜ taikymas restauruojant stiklo dirbinius

Lietuvos muziejuose saugom˜ stiklo dirbini˜ kolekcijos nòra gausios, taãiau itinvertingos savo unikalumu bei retumu. Tai archeologiniai stiklo radiniai – ∞vairi˜spalv˜ ir form˜ stiklo karoliai, rasti pilkapiuose ir kapinynuose, bei vòlyvesni˜ lai-kotarpi˜ dekoratyviniai, buitiniai ir architektriniai dirbiniai, i‰lik´ ir i‰saugoti arrasti vykdant kasinòjimus miest˜ ir pili˜ teritorijose [1]. Tyrinòtoj˜ nuomone, anks-tyvieji stiklo dirbiniai yra atveÏtiniai, nes Lietuvoje jie pradòti gaminti Ïymiai vòliau.

Vilniaus miesto stikli˜ cecho statutas buvo patvirtintas 1663 m. Vilniuje buvo ga-minami stiklo servizai, puo‰nios vazos ir tauròs, religini˜ ir buitini˜ tem˜ figrinòskompozicijos. Taip pat buvo nemaÏai gaminama originali˜ ir sudòting˜ form˜ sie-tyn˜, ne‰iojam˜j˜ Ïibint˜ rmams ir baÏnyãioms, graÏi˜ stiklini˜ monstrancij˜. Vil-niaus stikliai darò ir vitraÏus bei veidrodÏius. Stiklo dirbiniai buvo puo‰iami auga-lini˜, gyvnini˜, geometrini˜ motyv˜ ornamentais, herbais, ∞ra‰ais, monogramomis,portretais, net figrinòmis ar ornamentinòmis kompozicijomis. Dekoras buvo kuria-mas naudojant ∞vairias technologijas – graviravimà, raiÏymà, tapymà emaliu, auksu,sidabru, ‰vino oksidais (alavo, aukso, amalgamos). Stiklo dirbiniai buvo plonasie-niai ir storasieniai, nespalvoti ir spalvoti, stiklo mas´ uÏdaÏant metal˜ oksidais ir j˜junginiais. XVIII a. didòjanãiai stiklo gamini˜ paklausai patenkinti LDK buvo stei-giamos stiklo dirbtuvòs ir fabrikai. Garsiausios i‰ j˜ buvo ‰ios: Radvil˜ stiklo manu-faktros Nalibokuose (1727) ir Uròãòje (1738), Römeri˜ ir Radvil˜ stiklo dirbtuvòsprie Merkio.

Stiklo per‰vieãiamumas ir blizgesys, spalv˜ ir speciali˜ dekoravimo technologij˜∞vairovò, suteikia stiklui tas savybes, kurios Ïavi Ïirovà ir visais amÏiais skatinaamatininkus ir dailininkus kurti i‰ ‰ios medÏiagos [1].

Taãiau, nepaisant, atrodyt˜, pakankamo stiklo inerti‰kumo ir stabilumo, stikliniaidirbiniai ne tik dÏta, bet ir y~ra. Stiklo irizacijos procesas bdingas daugeliui sen˜-

* Lina Ona Adomaitytò, Janina Luk‰ònienò

LDM Prano Gudyno restauravimo centras,

Rdnink˜ g. 8, LT-01135 Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 261 7605, 261 9854

El. p. [email protected]

Dr. Saulò Budrienò

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto

Polimer˜ chemijos katedra

Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 233 7811, 233 0987


T Y R I N ñ J I M A I / 1 8 9

j˜ stiklo dirbini˜. Archeologinòje aplinkoje ilgus amÏius gulòjus∞ stiklà veikia irardo vanduo, rg‰tys, druskos, kitos dirvoÏemio sudòtyje esanãios medÏiagos beimikrobiologiniai veiksniai [1]. Jie paÏeidÏia stiklo struktrà, hidrolizuoja ir ekstra-huoja ‰arminius stiklo komponentus. ·ie procesai gali vykti ne tik archeologi-niuose, bet ir istoriniuose stiklo dirbiniuose. Skirtingà irizacijos pobd∞ ir laipsn∞lemia cheminò stiklo sudòtis, technologiniai gamybos skirtumai ir aplinkos sàly-gos [1]. Irizacijos paÏeistas stiklas turi vaivoryk‰tòs spalvomis besimainant∞ sluoks-n∞, vertinamà meno specialist˜ ir stiklo mylòtoj˜ [2]. Taãiau toks sluoksniavimasisdaÏnai yra pavojingas, nes keiãiantis stiklo cheminei sudòãiai ir struktrai, jis netik praranda skaidrumà ir pakeiãia spalvà, bet gali ir visi‰kai suirti. Stiklo dirbiniaikonservuojami tvirtinant juos polimerais, kai kuriais atvejais papildomas archeolo-gini˜ radini˜ prarastas kalcio drusk˜ kiekis [1, 3].

Sutvirtinus stiklà, btina pilnai ar dalinai atstatyti trkstamus fragmentus, kad dir-binys ∞gaut˜ formà, bt˜ mechani‰kai tvirtesnis, patogesnis tolesniam saugojimui.Restauruojant archeologin∞ stiklà, kuris yra maÏiau paÏeistas irizacijos proces˜, ma-Ïiau prarad´s skaidrumà, taip pat ir restauruojant vòlesni˜j˜ amÏi˜ stiklà, kuris ne-buvo veikiamas archeologinòs aplinkos, i‰kyla atstatomosios medÏiagos problema.Restauravimo praktika rodo, kad geriausiai pagal optines savybes bei tvirtumàstiklo rekonstrukcijai tinka epoksidinòs dervos [1, 4]. Pastaraisiais metais Lietuvosir kit˜ ‰ali˜ restauratoriai ‰iems tikslams naudoja bespalv´ epoksidin´ dervàARALDITE 2020 – vienà ar su pigment˜ priedais. Ms˜ restauratori˜ praktika paro-dò, kad i‰ ‰ios epoksidinòs dervos i‰lieti trkstami dirbinio fragmentai per ganatrumpà laikà pagelto, nors eksponatai buvo saugojami tinkamose, muziejinòmsvertybòms saugoti pritaikytose sàlygose.

Kadangi specialiai kultros vertybi˜ restauravimui epoksidinòs dervos nòra ga-minamos, jas tenka parinkti i‰ pramonini˜ epoksidini˜ derv˜ arsenalo. ·io darbotikslas – i‰tirti kelias epoksidines dervas ir surasti tokias, kurios bt˜ stabilios, ma-Ïai keist˜ spalvà, optinòmis savybòmis bt˜ artimos seniesiems stiklo dirbiniams.

Epoksidini˜ derv˜ panaudojimas restauravimePrie‰ aptariant epoksidines dervas, reikia prisiminti nuostatà, kad restauravimo

praktikoje, ypaã objekt˜ struktriniam tvirtinimui, naudojamos tik gr∞Ïtamosios(tirpiomis i‰liekanãios) medÏiagos. Toks yra vienas svarbiausi˜ ‰iuolaikini˜ restau-ravimo princip˜. Epoksidinòs dervos, tokios, kaip termoreaktingi polimerai, yranegr∞Ïtamos, todòl restauravimo praktikoje naudojamos tik atkuriant nei‰likusiasakmens, keramikos ar stiklo dirbini˜ detales ir fragmentus. Kartais epoksidinesdervas tenka panaudoti klijuojant sunkius objektus i‰ molio, fajanso, porceliano,stiklo. Taip pat i‰ epoksidinòs dervos gaminami modeliai, ∞ kuriuos ∞montuojamii‰lik´ dideli˜, plonasieni˜, antikini˜ vaz˜ fragmentai [5].

1 9 0 / T Y R I N ñ J I M A I

Epoksidinòs dervos gaminamos nuo 1948 m. Jos labai greitai, nors ir ne visadasòkmingai, buvo pradòtos naudoti kultros vertybi˜ konservavimui ir restauravi-mui. Kaip klijai epoksidinòs dervos naudojamos keramikai, medÏio objektams,metalo dirbiniams [6]. Septintajame de‰imtmetyje bandyta epoksidines dervas pa-naudoti medienos ir akmens struktriniam tvirtinimui, klijavimui, jo ertmi˜ uÏpil-dymui [6]. Jeigu akmens tvirtinimà epoksidinòmis dervomis atskirais atvejais galimalaikyti tinkamu, tai bandymai taikyti jas medÏio ir odos dirbini˜ tvirtinimui buvoitin nesòkmingi, nepaisant to, kad dvi epoksidinòs dervos RUTAPOX 1-93/1 irRUTAPOX 1-93/2 buvo specialiai pritaikytos ‰iems tikslams [6]. Dar nesòkmingesniir nepagr∞sti bandymai buvo epoksidine derva dubliuoti ir tvirtinti tapybà ant dro-bòs ar medÏio lent˜.

Labiausiai epoksidinòs dervos pasirodò tinkamos keramikos, fajanso, porcelianoir stiklo restauravimui: trkstam˜ fragment˜ i‰liejimui, ‰uki˜ klijavimui, jei restau-ruojamas objektas labai didelis, sunkus. Epoksidinòs dervos ypaã stipriai suklijuojakeramikà ir stiklà, sudarydamos papildomus, antrinius ry‰ius su siliciu, esanãiukeramikoje ir stikle. ·is suklijavimas gali bti per stiprus kai kurioms keramikosr‰ims, todòl, naudojant epoksidines dervas keramikos ar stiklo klijavimui, reikia∞vertinti objektà, jo technologijà ir bkl´. Adhezijà galima ‰iek tiek susilpninti prie‰klijavimà epoksidin´ dervà praskiedus tirpikliu, pridedant didesn∞ ar maÏesn∞ kiek∞uÏpildo (visa tai maÏina dervos kiek∞ ant klijuojamo objekto). Patartina klijuotidrògnesnòje, ‰altesnòje patalpoje, kurioje sumaÏòja epoksidinòs dervos kietòjimogreitis ir susilpnòja adhezija. Epoksidiniai klijai yra negr∞Ïtami, todòl klijuoti ‰ukesreikia be maÏiausios paklaidos.

I‰ epoksidinòs dervos EPO-2 su uÏpildu (talku, pigmentais) labai patogu ranki-niu bdu formuoti smulkius trkstamus fajanso ar porceliano fragmentus. Atlie-tiems fragmentams gr∞Ïtamumas nòra btinas, nes fragmentai prie autento prikli-juojami kitais, restauravimui pritaikytais klijais.

ApÏvelgsime publikacijas apie konkreãius restauravimo atvejus, naudojant epok-sidines dervas. Stiklo restauravime naudojamos dervos HXTAL NYL-1 (Suomija,JAV, DidÏioji Britanija) [7–9], HYSOL EPOXY 2038 su kietikliu 3416 (JAV) [11],ARALDITE 2020 (DidÏioji Britanija, Vokietija, Austrija, Lietuva) [1–3]. Visos ‰iosdervos turi glicidiligrupi˜.

Epoksidinò derva HXTAL NYL-1 buvo naudojama restauruojant dvi ypaã unika-lias stiklo dirbini˜ kolekcijas Bodrumo povandeninòs archeologijos muziejuje, Tur-kijoje. Tai viduramÏi˜ (1025 m.) islami‰ko stiklo kolekcija, rasta i‰kòlus suduÏus∞laivà. Antroji stiklo dirbini˜ kolekcija rasta i‰kòlus seniausià pasaulyje Ïinomà lai-và (1350 m. prie‰ Kr.). Po stiklo valymo, tvirtinimo akrilatais kai kurie fragmentaibuvo rekonstruoti neÏymiai tonuota epoksidinò derva HXTAL NYL-1 [9].

Sandra Davison tyrinòjo galimyb´ panaudoti epoksidines dervas uÏpildant ply-

T Y R I N ñ J I M A I / 1 9 1

‰ius, tarpelius, ∞trkimus stiklo objektuose. Ji tyrò ‰ias epoksidinòs dervas: HXTALNYL-1, AY 103/HY 956, ABLEBOND 342-1, FYNEBOND ir firmos Ciba-Geigy

epoksidin´ dervà XW396/XW397, dabar vadinamà ARALDITE 2020. Labai skaidri,maÏai gelstanti derva FYNEBOND, taãiau nepatogi naudoti, nes kietiklis kristali-zuojasi jau kambario temperatroje. HXTAL NYL-1 yra kokybi‰ka, taãiau labaibrangi ir nelabai patogi vartoti, nes jos kietòjimo laikas 7 dienos. Autorò pasirinkodervà ARALDITE 2020, kuri yra gana stabili ir patogi naudoti [9]. Epoksidini˜ der-v˜, labiausiai tinkam˜ stiklo restauravimui, paie‰kos vyksta ir dabar.

Publikacijose apie epoksidini˜ derv˜ naudojimà restauravimo procese randamenemaÏai praktini˜ patarim˜, kuriuos noròtume ãia paminòti. Visi autoriai paÏymiepoksidini˜ derv˜ privalumà, lyginant su polimerais (akrilatais, acetatais), i‰tirpin-tais tirpikliuose, – sukietòjus epoksidinei dervai, jos tris beveik nesikeiãia. Tai itinsvarbu, naudojant dervà tada, kai liejami trkstami fragmentai. Be to, epoksidinesdervas, joms pilnai sukietòjus, galima pjaustyti, ‰lifuoti, poliruoti. Naudojant epok-sidines dervas stiklo, keramikos, porceliano, akmens, alebastro atstatymui, ∞ der-vos ir kietiklio mi‰in∞ galima ∞vesti uÏpildus: susmulkintà alebastrà, titano oksidà,bario sulfatà, kitus pigmentus, smulk˜ silicio oksidà, stiklo ar polimer˜ mikro-rutuliukus. Taãiau reikia nepamir‰ti, kad priedai gali maÏinti ar didinti dervos kie-tòjimo greit∞, pageltimo procesà, stabilumà, todòl reikòt˜ patikrinti priedo poveik∞.PavyzdÏiui, Ïinoma, kad pridòjus silicio oksido, pagelsta net tokios stabilios der-vos, kaip HXTL NYL-1. Kai kuri˜ restauratori˜ nuomone, naudojant skiediklius,galima pakeisti lÏio rodikl∞ taip, kad stiklo suklijavimas bus beveik nematomas.Daugelis autori˜ pastebi, kad greitai kietòjanãios dervos yra neatsparios ‰viesai.Net tais atvejais, kai temperatra pakeliama, norint sumaÏinti klampumà ar pagrei-tinti kietòjimà, paspartinamas ir santykinai stabilios dervos pageltimas. Todòl ‰il-dyti dervà reikia atsargiai ir lòtai, kad polimeras i‰likt˜ stabilus. Kita vertus, pa‰il-dÏius dervà ir sumaÏinus klampumà, i‰vengiamas burbuliuk˜ susidarymas liejantfragmentus. Restauratoriai silo naudoti maÏos molekulinòs masòs, neklampiasdervas.

Epoksidinòs dervos, j˜ savybòs ir panaudojimasEpoksidinòs dervos yra oligomerai, abiejuose molekulòs galuose turintys epok-

sigrupi˜, kurios, reaguodamos su kietikliais, virsta tinklinòs struktros polimerais.Epoksigrup´ sudaro deguonis, sujungtas su dviem gretimais anglies atomais ∞ tri-nar∞ Ïiedà:

Epoksigrupòs viduje gali bti alifatini˜ grandini˜ ar cikl˜, o glicidilo grupòs daÏ-niausiai bna grandini˜ gale.

Epoksidinòs dervos daÏniausiai sintetinamos naudojant epichlohidrinà

1 9 2 / T Y R I N ñ J I M A I

ir bisfenol∞ A (difenilolpropanas), kitus hidroksigrupi˜ turinãus junginius: daugia-hidroksilius alkoholius arba fenolformaldehidines dervas. Epoksidinòs dervosstruktrà galime pavaizduoti taip:

Epoksidini˜ derv˜ polimerizacijos laipsnis ir molekulinò masò priklauso nuoreaguojanãi˜ medÏiag˜ santykio ir reakcijos sàlyg˜. Epoksidinòs dervos, kuri˜molekulinò masò 350–800, yra daugiau ar maÏiau klamps skysãiai, kuri˜ klampalygi 800–2000 mPa.s. Epoksidinòs dervos, kuri˜ molekulinò masò nuo 800–1000,yra kietos medÏiagos, j˜ mink‰tòjimo temperatra 50–100°C.

Epoksidinòs dervos kietinamos j˜ epoksigrupòms ir hidroksigrupòms reaguojantsu kietikli˜ molekulòse esanãiomis aktyviomis grupòmis. Proceso metu paprastaivyksta poliadicijos reakcija (nesusidaro maÏamolekuli˜ jungini˜), kurios metu epok-sidinò derva paverãiama netirpia ir nemink‰tòjanãia medÏiaga, sudaryta i‰ tinklini˜makromolekuli˜. Epoksidini˜ derv˜ kietikliais naudojami daugiafunkciniai alifatiniaiar aromatiniai aminai, karboksirg‰ãi˜ anhidridai. Alifatiniai aminai, vadinami ‰altojokietinimo kietikliais, i‰siskiriant ‰ilumai, reaguoja su derv˜ epoksigrupòmis. ·i reak-cija vyksta kambario temperatroje ir trunka apie parà. Taãiau net ir po paros liekanesureagavusi˜ epoksigrupi˜, todòl joms reaguojant dar kinta gautos dervos savy-bòs. Kai kaip kietiklis naudojami aromatiniai aminai, j˜ mi‰iniai su epoksidine dervakambario temperatroje lieka stabils keletà mònesi˜, todòl, norint pagreitinti kieti-nimà, juos galima pakaitinti. Kar‰tojo kietinimo kietikliai – dikarboksirg‰ãi˜ anhi-dridai sàveikauja su epoksidine derva esant 80–100°C temperatrai. ·iuo atveju galivykti ne tik poliadicijos, bet ir polikondensacijos reakcijos tarp karboksi ir hidroksi-grupi˜, i‰siskiriant vandeniui, ypaã auk‰tesnòje (> 200°C) temperatroje. Epoksidi-ni˜ derv˜ kietòjimo procesui paspartinti gali bti pridedama katalizatori˜, ‰vitinamaultravioletine arba jonizuojanãia spinduliuote. Reikalingas optimalus kietiklio kiekisyra apskaiãiuojamas pagal epoksigrupi˜ skaiãi˜ oligomere [11–13].

Epoksidinòs dervos pramonòje yra naudojamos klijams, lakams, pluo‰tiniams irsluoksniniams kompozitams, speciali˜ ∞rengini˜ detalòms gaminti, jomis dengiamiautomobili˜ korpusai apsaugai nuo korozijos, hermetizuojamos elektrotechninòsdetalòs. Tok∞ plat˜ j˜ vartojimà sàlygoja gaminam˜ epoksidini˜ derv˜, besiskirian-ãi˜ savo sudòtimi, struktra ir fizikomechaninòmis savybòmis, ∞vairovò. Be to,epoksidini˜ derv˜ ir kietikli˜ kompozicijos daÏnai papildomos kitomis medÏiago-mis: tirpikliais, plastifikatoriais, aktyviais skiedikliais, uÏpildais, kitais priedais, mo-difikuojanãiais epoksidini˜ derv˜ savybes pagal j˜ panaudojimo srit∞. Taip galima

T Y R I N ñ J I M A I / 1 9 3

sumaÏinti epoksidini˜ derv˜ klampà, padidinti elastingumà ar kietumà, stiprumà,chemin∞ ir termin∞ atsparumà. Epoksidinòs dervos turi geras adhezines savybes: ge-rai sukimba su pluo‰tais, metalais, keramika, stiklu. Labai vertinga epoksidini˜ der-v˜ savybò yra ta, kad kietinant nesusidaro maÏamolekuli˜ jungini˜ ir nesikeiãiakietinamos dervos tris. ·i epoksidini˜ derv˜ savybò yra svarbi ir restauravimoprocese, uÏpildant i‰dauÏas, liejant naujus fragmentus, i‰ dalies ir klijuojant. Taãiauepoksidini˜ derv˜, kurios bt˜ ne tik tvirtos, bet ir bespalvòs, skaidrios, stabilios,nekeist˜ spalvos, atrodo, gaminama i‰ ties˜ nedaug, nes j˜ ir paklausa maÏa. Juo-lab, negaminamos epoksidinòs dervos, skirtos kultros vertybi˜ restauravimui iratitinkanãios specifinius ‰ios srities reikalavimus. Ypaã sunku parinkti epoksidin´dervà archeologinio stiklo radini˜, ∞vairi˜ laikotarpi˜ menini˜ stiklo dirbini˜, vit-raÏ˜, istorin´ ar memorialin´ reik‰m´ turinãi˜ buities daikt˜ konservavimui ir res-tauravimui. Pagrindinis reikalavimas ‰ioms dervoms, kaip jau minòta, yra tas, kadjos turi bti bespalvòs ir i‰likti tokios ilgà laikà. Literatra, nagrinòjanti ‰iuos klau-simus, nòra gausi. Manoma, kad epoksidinòs dervos maÏiau keiãia savo spalvà, jeiepoksigrupòs yra alifatinòje, o ne aromatinòje grandinòje, kuri absorbuoja ‰viesà,ypaã ultravioletinius spindulius. Be to, epoksidinòs dervos makromolekulòse netu-ri bti dvigub˜j˜ ry‰i˜ ar kit˜ grupi˜, linkusi˜ oksiduotis ir sudaryti chromoforinesgrupes. DaÏnai pageltimas atsiranda dòl reaktyvi˜ priemai‰˜, esanãi˜ pramoninia-me polimere, nes, vykstant j˜ oksidacijai, epoksidinòs dervos geltonuoja ir tam-sòja. Epoksidini˜ derv˜ pageltimà spartina ir kai kurie ∞ kompozicijas dedami prie-dai: uÏpildai, daÏai ir pigmentai. Net ‰viesai atspars daÏai gali sukelti derv˜pageltimà, todòl kiekvienu atveju reikòt˜ patikrinti tiek daÏ˜, tiek uÏpild˜ poveik∞.NemaÏai derv˜ yra gaminama su mòlynojo pigmento priedu, maskuojanãiu gelsvàatspalv∞, taãiau, daÏui i‰blukus, atsiranda dervos geltonumas. Taigi, pasirenkantdervà restauravimui, reikòt˜ Ïinoti jos chemin´ sudòt∞, priedus, epoksidinòs dervoskokyb´ ir grynumà.

Epoksidini˜ derv˜, kurias noròjome pritaikyti stiklo dirbini˜ restauravimui, pasi-rinkimas buvo ribotas, nes bespalvi˜ derv˜ yra gaminama nedaug, o kai kurioslabai brangios.

·iame darbe tyrinòtos ‰ios dervos: ARALDITE 2020A/B, EPON® RESIN 8111, EP-BMV-AV, Donecko firmos epoksidinò derva sàlyginiu pavadinimu EG, EPOKSIPROSVET 2, DUO MIX, EPOXY RAPID.

Nustatòme ‰i˜ derv˜ optines charakteristikas, lÏio rodiklius, pageltimo poky-ãius jas dirbtinai sendindami. Taip pat palyginome derv˜ chemin´ sudòt∞ ir joseesanãi˜ epoksigrupi˜ skaiãi˜.

1. Eksperimentinò dalisPo preliminari˜ bandym˜ eksperimentui atrinktos 6 epoksidinòs dervos.

1 9 4 / T Y R I N ñ J I M A I

1.1. Naudotos epoksidinòs dervos

ARALDITE 2020A/B. Epoksidin´ dervà ARALDITE 2020 (ankstesnis pavadini-mas XW 396/397) sudaro derva ARALDITE 2020A ir kietiklis, sàlyginai vadinimasARALDITE 2020B. Dervà gamina firma Ciba Geigy. Aralditas silomas naudoti kli-juojant daugel∞ medÏiag˜, bet pabròÏiama, kad ypaã tinka klijuojant ir laminuojantstiklà ar kitus skaidrius liejinius. Derva yra skaidri, kietòja kambario temperatroje,lengvai mai‰osi su kietikliu, todòl patogi vartoti. Gamintojas silo klijavimui nau-doti dervos ir kietiklio mi‰in∞ santykiu 100:30 (masi˜ santykis). Dervos ir kietikliomi‰inio gyvavimo laikas 45 minutòs esant 25°C. Pakòlus temperatrà ar sumai‰iusdidesnius medÏiag˜ kiekius, derva pradeda kietòti greiãiau. Apie dervos ir kietikliochemin´ sudòt∞ gamintojai Ïini˜ nepateikia. Literatroje yra duomen˜, kad dervosgelsvumas yra sumaÏintas pridòjus mòlynojo pigmento, maskuojanãio gelsvà at-spalv∞, todòl, suirus pigmentui, derva netenka skaidrumo ir pradeda tamsòti. Taipatvirtina ir ms˜ restauratori˜ praktika.

EPON® RESIN 8111. EPON® 8111 derva turi 300–320 g/ekv., epoksidini˜ grupi˜dervos klampa 800–1100 mPa.s, kietiklis – EPIKURE DX-197 arba 196. ·i derva ga-minama Amerikoje ir Europoje. Ms˜ naudota derva gauta i‰ ·vedijos.

EP-BMV-AV. Dervos gamintojas yra Hesselberg Bygg (Norvegija). Derva EP-BMV-AV yra be tirpikli˜, dviej˜ komponent˜, nedidelòs klampos, skaidri, blizgi.Gamintojas silo naudoti dervos ir kietiklio santyk∞ 100:50 pagal mas´, mi‰inio gy-vavimo laikas 25 min. esant 25°C, pirminis kietòjimas kambario temperatroje –8–10 val., visi‰kas sukietòjimas – per 7 dienas. Gamintojas pateikia tokià informa-cijà apie sudedamàsias dalis: derva – bisfenolis A, alkil (C10–C16) glicidileteris, kie-tiklis – izoforondiaminas, 1,3 cikloheksandimetanaminas ir benzilalkoholis.

Donecko firmos epoksidinò derva sàlyginiu pavadinimu EG (E – derva, G –kietiklis), gamintojas – Ukrainos plastmasi˜ MTI. Apie ‰ià epoksidin´ dervà gamin-tojas pateikia labai maÏai Ïini˜. Îinoma, kad epoksidinò derva yra modifikuota,turinti 20,4%, epoksigrupi˜, kietiklis G yra kompozicija aminojungini˜ pagrindu.Tai – ‰altojo kietinimo, vidutinio aktyvumo kietiklis, kurio kiek∞ paskaiãiavome pa-gal epoksidinòs dervos mas´ ir epoksigrupi˜ kiek∞. Pirminis kietòjimo laikas –24 val. kambario temperatroje, galutinis kietòjimas – 7 paros arba 10–15 val. esant60°C.

EPOKSI PROSVET 2. ·i Anles firmos epoksidinò derva – modifikuota kauãiuku,labai skaidri. Derva ir kietiklis mai‰omi santykiu 10:2,7. Visi‰kai derva sukietòja per10–12 val.

DUO MIX. Bindulin-Werk, H.L. Schönleber GmbH·D-90766 Fürth i.B. Wehlauer

Str. 59, Vokietija.EPOXY RAPID. Bison International, P.O. Box 160, NL- 4460AD GOES, Olandija.

T Y R I N ñ J I M A I / 1 9 5

Gamintojai apie derv˜ EPOKSI PROSVET 2, DUO MIX ir EPOKSI RAPID chemi-n´ sudòt∞ Ïini˜ nepateikia.

1.2. Tiriam˜j˜ kompozicij˜ paruo‰imas ir bandini˜ liejimas

Kontrolini˜ bandini˜ liejimui naudoti plok‰ti plastikiniai indeliai, kuri˜ matme-nys 8,5x6,5x2,5.

EPOXY RAPID greitai stingstanti derva. Mai‰oma lygiomis dalimis, pradedastingti po penki˜ minuãi˜, o pilnai sukietòja per 1 valandà. Sumai‰yta derva su kie-tikliu ‰ildomi kar‰to vandens vonelòje, kad derva tolygiau pasiskirstyt˜ (grafikuoseÏymima raide R).

EPOKSI PROSVET 2. Derva ir kietiklis mai‰omi santykiu 10:2,7. Visi‰kai dervasukietòja per 10–12 val. ·ildyti kar‰to vandens vonelòje nereikia.

Donecko firmos epoksidinòs dervos EG ir kietiklio santykis skaiãiuotas pagalformul´:

ãia: mG – kietiklio kiekis (g); m – dervos kiekis (g); (XEp) – epoksigrupi˜ kiekisepoksidinòje dervoje.

Dervos E pasverta 7,5 g, o kietiklio G – 3,2 g. Derva klampi. Kad lengviau bt˜lieti kontrolin∞ pavyzdòl∞, indas su jau sumai‰yta derva ir kietikliu pa‰ildomas kar‰-to (80°C) vandens vonelòje.

EPON® RESIN 8111 – dvikomponentò epoksidinò derva. Pasverta EPON®

RESIN 8111 dervos 10 g, o kietiklio EPIKURE196 – 6,174 g. Nors derva su kietikliuir atsargiai mai‰omi, atsiranda daug oro burbuliuk˜. Indas su jau sumai‰yta dervair kietikliu pa‰ildomas kar‰to vandens vonelòje. Oro burbuliuk˜ sumaÏòja. Pilnaisukietòja po 24 val.

EP-BMV-AV. Dvikomponentò epoksidinò derva mai‰oma santykiu 2:1. Dervos pa-sverta 10 g, o kietiklio – 5 g. Tam, kad nesusidaryt˜ oro burbuliuk˜, indelis su jausumai‰yta kompozicija, prie‰ pilant ∞ formà, pa‰ildomas kar‰to vandens vonelòje.

ARALDITE 2020/AB. Derva ir kietiklis mai‰omi santykiu 100:30. Epoksidinòderva labai taki, pilnai sustingsta po 24 val.

Visos i‰ epoksidini˜ derv˜ i‰lietos plok‰telòs 8,5x6,5x2,5 cm dydÏio, skaidrios,bespalvòs, kietos. Kiekviena plok‰telò perpjauta per pus´, kuri˜ viena pusò paliktakaip kontrolinis pavyzdys, o kita sendinta.

1.3. Sukietint˜ epoksidini˜ derv˜ plok‰teli˜ dirbtinis sendinimas

Epoksidini˜ derv˜ plok‰telòs fotochemi‰kai sendintos kameroje, kurioje palaiko-ma 42°C–44°C temperatra ir 65% santykinis oro drògnis. Ultravioletini˜ spinduli˜‰altinis yra DRT-400, bangos ilgis 280–400 nm [14].

1 9 6 / T Y R I N ñ J I M A I

Epoksidini˜ derv˜ plok‰telòs buvo sendinamos 150 val. Plok‰teli˜ optini˜ savy-bi˜ matavimai atlikti po 4, 8, 14, 26, 33, 43, 56, 72, 100, 150 sendinimo valand˜,lyginant jas su nesendintomis plok‰telòmis.

1.4. ·viesos l�Ïio rodiklio matavimas [15].

Goniometru GS-5 i‰matuojamas ‰viesos atspindys ir apskaiãiuojamas ‰viesoslÏio rodiklis pagal formul´:

ãia: iext – visi‰ko vidaus atspindÏio ribinis kampas.

1.5. Epoksidinòs dervos spalvos pokyãi˜ matavimas

Optini˜ charakteristik˜ skirtumai tarp sendint˜ ir nesendint˜ epoksidinòs dervospavyzdÏi˜ buvo matuojami kolorimetru ”Spektroton“, uÏra‰ant dervos pageltimopokyãius.

1.6. Epoksidini˜ derv˜ FT-IR spektrai

Tiriam˜ epoksidini˜ derv˜ (be kietiklio) molekulinò spektrinò analizò infrarau-donojoje spektro dalyje buvo atlikta ”PERKIN-ELMER 2000“ spektrometru.

1.7. Epoksigrupi˜ nustatymas [16]

Ø dvi 100 ml talpos Erlemejerio kolbutes su ‰lifo kam‰ãiais ∞pilama po 0,3–0,4 gtiriamosios medÏiagos ir po 50 ml acetono. Gerai i‰tirpus dervai, ∞pilama po 20 ml0,5 M HCl tirpalo ir 1 valandà virinama smòlio vonioje su gr∞Ïtamuoju au‰intuvu.Kartu atliekamas kontrolinis bandymas be tiriamosios medÏiagos. Kolba su mi‰iniuatvòsinama iki kambario temperatros, ∞la‰inami 5–6 la‰ai fenolftaleino ir titruoja-ma 0,5 M KOH tirpalu iki avietinòs spalvos.

Lygiagreãiai analizuojami du bandiniai ir analogi‰komis sàlygomis atliekamaskontrolinis bandymas be tiriamosios medÏiagos.

Epoksigrupi˜ kiekis XEp (%) apskaiãiuojamas pagal formul´:

ãia: ν1 ir ν2 – 0,5 M KOH tirpalo, sunaudoto atitinkamai kontrolinio bandinio irbandinio su tiriama medÏiaga titravimui, kiekis (ml); 0,0215 – epoksigrupi˜ kie-kis (g), atitinkantis 1 ml 0,5 M KOH; a – tiriamos medÏiagos masò (g).

2. Tyrim˜ rezultatai ir j˜ aptarimas2.1. Epoksidini˜ derv˜ epoksigrupi˜ nustatymas ir FT-IR spektr˜ ∞vertinimas

Epoksidini˜ derv˜ cheminòs sudòties palyginimui buvo nustatytas epoksidini˜

T Y R I N ñ J I M A I / 1 9 7

grupi˜ skaiãius ir atlikta nesukietint˜ epoksidini˜ derv˜ molekulinò spektrinò ana-lizò infraraudonojoje spektro dalyje. Vis˜ derv˜ spektruose i‰skirtos absorbcinòsjuostos, priklausanãios epoksigrupòs 910 cm1 ir fenilogrupòs 1610 cm1 valenti-niams svyravimams. I‰skirt˜ absorbcini˜ juost˜ optiniai pralaidumai pana‰s. Nu-statyt˜ epoksigrupi˜ skaiãius pateiktas 1 lentelòje.

2.2. Sukietint˜ epoksidini˜ derv˜ ‰viesos l�Ïio rodiklio ir optini˜ savybi˜ ∞vertinimas

Restauruojant stiklo dirbinius, naujai rekonstruoti fragmentai turi turòti lÏio ro-dikl∞, artimà restauruojamam stiklui. Istorini˜ ir menini˜ stiklo dirbini˜ lÏio rodik-lis yra 1,485 ± 1,585, daÏniausiai tarp 1,510 ± 1,555. Ms˜ tyrinòt˜ epoksidini˜ der-v˜ lÏio rodikliai pateikti 2 lentelòje.

Matome, kad artimiausias stiklui yra epoksidinòs dervos EPON® RESIN 8111, olabiausiai nutol´s – EP-BMV-AV epoksidinòs dervos ‰viesos lÏio rodiklis. EPOXYRAPID po pirm˜j˜ 8 sendinimo valand˜ labai pagelto, todòl ‰viesos lÏio rodiklisnebuvo matuojamas.

Visi i‰lieti bandiniai buvo bespalviai, skaidrs, kieti, lygaus, blizgaus pavir‰iaus.Plok‰telòs sendintos 150 val., nors visos plok‰telòs daugiau ar maÏiau pagelto, pra-rado blizges∞ jau po 100 val. Pagal atliktus optinius matavimus ∞vertintas bandini˜spalvos kitimas ΔE. Palyginus vis˜ sendint˜ plok‰teli˜ spalvos pokyãius ΔE, aki-vaizdu, kad maÏiausiai pakito EPON® RESIN 8111, o labiausiai – EPOXY RAPIDepoksidinò derva.

Tai matyti i‰ 1 ir 2 paveiksluose pavaizduot˜ grafik˜. Grafikuose pavaizduot˜ kreivi˜ sutrumpinimai:

• 8111 – EPON® RESIN 8111;• EG – EG Donecko;• SP – EPOKSIPROSVET 2; • BMV AV – EP-BMV-AV;• A2020 – ARALDITE 2020A/B;• R – EPOXY RAPID.

EPO EPON®

EP-BMV-AVEPOKSI-

EGARALDITE

derva RESIN 8111 PROSVET 2 2020epoksi.g. % 19,58 11,62 14,47 10,07 17,13

1 lentelò. Epoksidini˜ derv˜ epoksigrupi˜ skaiãius

EPO EPON®

EP-BMV-AVEPOKSI-

EGARALDITE

derva RESIN 8111 PROSVET 2 2020·viesos

1,53 ± 0,05 1,65 ± 0,05 1,63 ± 0,05 1,61 ± 0,05 1,59 ± 0,05lÏio rodiklis

2 lentelò. Sukietint˜ epoksidini˜ derv˜ ‰viesos lÏio rodikliai

1 9 8 / T Y R I N ñ J I M A I

1 pav. Sukietint˜ epoksidini˜ derv˜ spalvos pokyãio priklausomybò nuo sendinimo trukmòs

2 pav. Sukietint˜ epoksidini˜ derv˜ spalvos pokytis sendinant

I‰vados1. ·iame darbe buvo tirtos epoksidinòs dervos: EPOXY RAPID (Olandija);

EPOKSI PROSVET 2, (Rusija); EG (Doneckas, Rusija); EPON® RESIN 8111,(·vedija); BMV-AV, (Norvegija); ARALDITE 2020A/B, (·veicarija).

2. Visos dirbtinai sendintos sukietintos epoksidinòs dervos pagelto. DidÏiau-siais buvo epoksidinòs dervos EPOXY RAPID (Olandija) spalvos pokytis,maÏiausiai pagelto EPON® RESIN 8111, (·vedija) derva.

3. Artimiausias stiklui yra sukietintos EPON®8111 dervos ‰viesos lÏio rodiklis.4. ·iuo metu naudojamà epoksidin´ dervà ARALDITE 2020A/B (·veicarija) rei-

kòt˜ keisti epoksidine derva EPON® RESIN 8111 (Olandija).

Literat�ra1. R. Bieliauskaitò-Mykolaitienò, ”Archeologinio XVI–XVII amÏiaus stiklo radi-

ni˜ i‰ BirÏ˜ pilies konservavimas, stiklo radini˜ form˜ rekonstrukcija“, Lietu-

vos dailòs muziejus. Metra‰tis, kn. 5, Vilnius, 2002, p. 348–353.2. E. Risser, 'A new technique for the casting of missing areas in glass restora-

tion', Journal of Conservation and Museum Studies, No 3, November 1997.3. C. Corvaia, Ian D. MacLeod and Cate Harley, 'Conservation of Glass Reco-

vered from Shipwreck Sites', Preprints of the 11th Triennial Meeting ICCOM

Commitee for Conservation, Edinburgh, 1–6 September, 1996, p. 819–925.4. S. Davison, 'A review of Adhesives and Consolidants Used on Glass Anti-

quities', Adhesives and Consolidants, Preprints of the Contributions to the

Paris Congress, 2–8 September, 1984, p. 101–104.5. C. V. Horie, Materials of Conservation, London, 1987. 6. M. Elston, 'Conservation of an Attic Red-figre Kylix by Douris', Glass Cera-

mics and Related Materials, Finland, 1998.7. J. C. Quinton, 'The Conservation of an 18 Century Pier Glass Mirror at Hamp-

ton Court Palace', Glass Ceramics and Related Materials, Finland, 1998.8. J. Pannell, 'Conservation of Glass in Bodrum Museum of Underwater Ar-

cheology', http//wwwdiverturky.com. inatirky/lob/pannell.htm.9. S. Buys, V. Oakley, 'The Care and Preservation of Glass and Ceramics',

The American Institute for Conservation of Historic and Artistic Works,

http://aic.stanford.edu/guide/form.html.

10. S. Davison, 'Reversible Fills for Transparent and Translucent Materials', JAIC,vol. 37, No 1, Article 4, 1998, p. 35–47.

11. Epoxy resins and Hardeners, www.shopmianinc.com/epoxy.html

12. Epoxy resin,

www.tiscali.co.uk/reference/cyclopaediahitchinson/m0016338.html-3k-18.

T Y R I N ñ J I M A I / 1 9 9

2 0 0 / T Y R I N ñ J I M A I

13. Epoxy resins on Encyclopedia com,

www.encyclopedia.com.html/e1/epoxyresasp.37k.

14. Ю. Б. Айзберг, Cправочная книга по цветотехнике, Москва, 1986.15. A. Audzijonis, S. Vaiãinas, T. Vaiãinas, V. Putnaitò, Optikos laboratoriniai

darbai, Vilnius, 2002.16. Z. Maãionis, L. RadÏinas, Stambiamolekulini˜ medÏiag˜ tyrimas, Vilnius,

1976.

Ona Lina Adomaitytò, Janina Luk‰ònienò, Saulò Budrienò

Application of Epoxy Resin for Glassware Restoration

The publication discusses the possibilities of the application of the analyzedepohy resins – EPOHY RAPID (Holland); EPOKSI PROSVET 2 (Russia); EG (Do-neck, Russia); EPON ® RESIN 8111 (Sweden); BMV – AV (Norway); and ARALDITE2020 A/B (Switzerland) – for glassware restoration.

It has been established that all artificially aged hardened epoxy resins turnedyellowish. The greatest change of the colour was fixed in the epoxy resin EPOHYRAPID (Holland), the slightest – in EPON ® Resin 8111 (Sweden). The researchersrecommend to change the currently used for glassware restoration epoxy resinARALDITE 2020 A/B (Switzerland) for the epoxy resin EPON® RESIN 8111(Holland).

T Y R I N ñ J I M A I / 2 0 1

Sandra Satknaitò, Daina Ragauskienò, Au‰vydas Vareikis

Archeologinòs odos konservavimasriebinanãiomis emulsijomis

Archeologini˜ kasinòjim˜ metu daÏniausiai randami dirbiniai, ilgà laikà buv´drògnoje ar ‰lapioje aplinkoje. Tokia oda kartais gali turòti iki 80% drògmòs, norsi‰ori‰kai jos vaizdas (forma, dydis) atrodo nepakit´s. Tokios odos pavir‰ius bnagerai i‰silaik´s, spalva tamsi. Jei i‰kasus tokia oda paliekama be prieÏiros, ji grei-tai netenka drògmòs, suskilinòja ir susitraukia taip, kad kartais radinio forma galitapti neatpaÏ∞stama [1].

Labiausiai pastebimà poveik∞ odos savybòms daro raugai. Odos rauginimui nau-dotos ∞vairios medÏiagos – riebalai, alnai, augal˜ ekstraktai, mineralinòs druskos.Kiekvienas i‰ raug˜ i‰dirbtai odai suteikia jai bdingas savybes: ilgaamÏi‰kumà,spalvà, tvirtumà, elastingumà, atsparumà vandeniui [2, 3]. Archeologiniai radiniairodo, kad bògant laikui geriausiai i‰lieka augalinio rauginimo odos. Rauginimometu tarp tanin˜ ir kolageno susidaro stiprs ry‰iai, todòl ‰iuo bdu rauginta odayra chemi‰kai ir biologi‰kai atsparesnò [3, 4]. Tiesa, dauguma raug˜ yra tirps van-denyje, todòl odai esant po Ïeme jie dalinai i‰siplauna, hidrolizuojamas ir odosbaltymas. Cheminiai procesai, vykstantys dirvoÏemyje, dar nòra visi‰kai ai‰ks. Nò-ra iki galo i‰siai‰kinta, ar dòl blogo archeologinòs odos i‰likimo kaltos tik dirvoÏe-mio sàlygos, ar blogas rauginimas, ar abi ‰ios prieÏastys [5].

Riebi˜j˜ medÏiag˜ praradimas archeologinòje aplinkoje, drògmòs praradimas i‰-kasus yra archeologinòs odos irimo prieÏastys, todòl konservavimo metu siekiamakompensuoti prarastus riebalus, drògm´, tuo paãiu gràÏinant odai lankstumà,elastingumà [5]. Publikacijoje aptariamo darbo tikslas buvo palyginti skirtingasriebinimo emulsijas, ∞vertinti j˜ riebinimo kokyb´ nustatant nesuri‰t˜ ir suri‰t˜ rie-bal˜ kiek∞ ∞riebintose odose, parinkti labiausiai tinkanãià emulsijà drògnos archeo-loginòs odos konservavimui.

* Sandra Satknaitò, Daina Ragauskienò

LDM Prano Gudyno restauravimo centras

Rdnink˜ g. 8, Vilnius.

Tel. (8 ~ 5) 261 7605


Dr. Au‰vydas Vareikis

Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas

Naugarduko g. 24, Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 233 7811


2 0 2 / T Y R I N ñ J I M A I

Riebinimas Riebinimas – vienas i‰ odos apdirbimo technologini˜ proces˜, kurio metu ∞ odà

∞vedamos riebinanãios medÏiagos. Jos ∞vedamos norint suteikti odai lankstumà irmink‰tumà. ·ios medÏiagos apsaugo kolageno skaidulas nuo sulipimo, sumaÏinamechanin∞ odos susidòvòjimà, vandens absorbavimà.

Riebal˜ skverbimasis ∞ odos struktros gyl∞ priklauso nuo emulsijos sudòties, josdaleli˜ dydÏio. Svarbu, kad emulsija prasiskverbt˜ iki reikiamo kolageno strukt-ros lygmens [6, 7]. Tam ∞takos turi ir pasirinktas tirpiklis. Lakus tirpiklis, pvz.,heksanas, greitai garuodamas, i‰ odos vidini˜ sluoksni˜ kartu ∞ pavir‰i˜ i‰sine‰a irriebalus. Toks tirpiklis labiau tinka odos pavir‰iaus riebinimo tirpalams [8]. Lòtaigaruojantis tirpiklis, pvz., vaitspiritas, sumaÏina migracijà. Riebinant augaliniorauginimo odà neturòt˜ bti naudojami poliniai tirpikliai, kurie tirpina augaliniusraugus, ne‰a juos ∞ odos pavir‰i˜, dòl ko ‰is patamsòja, tampa trapus [9].

Øsiskverbimas taip pat priklauso nuo riebinanãios medÏiagos klampumo.MedÏiaga, turinti maÏà klampà, skverbsis geriau. Pastebòta, kad mineraliniai aliejai∞ odà skverbiasi geriau nei augalinòs ar gyvulinòs kilmòs riebinanãios medÏiagos[10].

Prie‰ riebinimà btina atlikti odos dròkinimo procesà, kad riebinanãios medÏia-gos galòt˜ geriau ∞siskverbti ∞ odà. Oda gali bti dròkinama prie‰ riebinimà arbariebinimo metu, naudojant vandenines emulsijas. Per didelis odos i‰brinkimas galisàlygoti negr∞Ïtamus pakitimus arba visi‰kà odos suirimà [4].

Riebi˜j˜ medÏiag˜ ry‰i˜ su kolagenu tvirtumas skiriasi ir priklauso nuo riebalocheminòs prigimties. Riebal˜ susiri‰ime su kolagenu didel´ reik‰m´ turi riebaluoseesanãios polinòs grupòs (-OH, -COOH, -COO- ir kt.), kurios jungiasi su polinòmiskolageno grupòmis [11].

Riebinanãi˜ medÏiag˜ pasirinkimasPasirenkant riebinanãià medÏiagà konservavimo reikmòms reikia atsiÏvelgti ne

tik ∞ jos kaip riebintojos savybes, bet ir ∞ pokyãius, galinãius atsirasti laikui bògant.

Rg‰tis Lauro Miristo Palmiti- Stearino Palmi- Oleino Linolo Neso- Jodo

C12 C14 no C16 C18toleino C18 C18

ãiosios skaiãiusAliejus C16 C20–C22 (g/100g)Kanop˜ 18 3 79 70Menki˜ 6 8 1 20 29 36 146Bangini˜ 9 16 3 14 35 23 118Lajus 37 40 23 35Palmi˜ 38 6 44 12 54Kokoso 53 21 11 4 8 3 10Alyvuogi˜ 16 3 77 4 82

1 lentelò. Kai kuri˜ aliej˜ riebal˜ rg‰ãi˜ sudòtis

T Y R I N ñ J I M A I / 2 0 3

Pvz., dÏistanãi˜ aliej˜ reikia vengti, nes j˜ oksidacijos produktai gali kietinti odà.âia labai padeda jodo skaiãiaus reik‰mòs (Ïr. 1 lentelò). Jodo skaiãius parodo rie-baluose esanãi˜ nesoãi˜j˜ riebal˜ rg‰ãi˜ kiek∞. Bet koks aliejus, kurio jodo skai-ãius didesnis uÏ 83, turòs truput∞ nesoãi˜j˜ riebal˜ rg‰ãi˜ [9].

Riebinanãios medÏiagos, turinãios daug soãi˜j˜ riebal˜ rg‰ãi˜ (pvz., stearinorg‰tis), linkusios i‰sikristalizuoti, pavir‰iuje sudarydamos ∞ pudrà pana‰ias baltasdòmeles, ypaã kai yra ‰altos saugojimo sàlygos. Netrigliceridiniai riebalai, tokiekaip lanolinas, mineraliniai aliejai ir kai kurie ‰iandien naudojami sintetiniai aliejai,yra chemi‰kai stabils [9].

Riebinanãios medÏiagos, naudojamos konservavimui, turi atitikti ‰ias savybes:• Tai turi bti riebinanãios medÏiagos, kuri˜ riebal˜ rg‰ãi˜ skaiãius nevir‰ija 83;• Privalo turòti santykinai nedidel∞ stearino rg‰ties kiek∞, kad bt˜ i‰vengta

i‰sikristalizavimo odos pavir‰iuje; • Kiek galima maÏiau keisti i‰orin∞ odos vaizdà, laikui bògant nekeisti spalvos; • Riebinti kokybi‰kai;• Bti chemi‰kai stabilios ir nei‰skirti kenksming˜ skilimo produkt˜ senòjimo

procese.Riebinanãi˜ medÏiag˜ negalima naudoti objektams, padarytiems i‰ neraugintos

ar alninio rauginimo odos [9].

Metodika. Bandini˜ paruo‰imasOdos bandini˜ paruo‰imas

Augalinio rauginimo odos nuriebinimas Norint priartinti odos bkl´ prie archeologinòs odos bklòs, buvo siekta i‰ odos

pa‰alinti dal∞ riebal˜. Odos gabalai, reikalingi eksperimentui, ∞dòti ∞ eksikatori˜,uÏpilti chloroformu ir palikti parai ekstrahuotis. Nustatytas nuriebintos odos pH,drògmòs, nesuri‰t˜ ir suri‰t˜ riebi˜j˜ medÏiag˜ kiekis.

Odos kondicionavimasOda, prie‰ atliekant su ja tolimesnius veiksmus, penkias paras laikoma eksika-

toriuje, kuriame sukurtos pastovaus santykinio drògnio sàlygos – 58% RH. Rei-kiamas drògnis eksikatoriuje palaikomas ∞pylus ∞ j∞ sotaus natrio bichromato(Na2Cr2O7 • 2H2O) vandeninio tirpalo.

Emulsij˜ paruo‰imasEmulsijos Nr. 1 ir Nr. 2 paruo‰tos naudojant magnetin´ mai‰ykl´ su ‰ildymu.

Emulsijas galima gaminti ir mai‰ant ingredientus rankomis. Pirmiausia i‰tirpinamaslanolinas, po to ∞ j∞ la‰inamas kiekvienai emulsijai pagaminti reikalingas aliejus,vaitspiritas ir distiliuotas vanduo. Visos sudedamosios dalys la‰inamos nedideliaiskiekiais ir labai gerai i‰mai‰omos. Emulsijos mai‰omos 3 val. Emulsija Maroquin

yra pramoninò, gamintojas Anton Glaser, ·tutgartas.

2 0 4 / T Y R I N ñ J I M A I

Emulsij˜ tyrimas

I‰sisluoksniavimo laikasEmulsijos mai‰ytos mai‰ykle vienodà laiko tarpà ir matuotas laikas, per kur∞ jos

i‰sisluoksniavo. Emulsij˜ la‰o susigòrimo ∞ odà greitisBiuretò, pripildyta emulsija, ∞tvirtinama laikiklyje 10 cm atstumu nuo odos pavir-

‰iaus. Matuotas laikas, per kur∞ emulsijos la‰as visi‰kai ∞sigeria ∞ odà. Nuriebintos odos riebinimas emulsijomisRiebinama tik kondicionuota oda. Ø Petri lòk‰teles ∞pilta emulsij˜ tiek, kad jos

apsemt˜ odos koriumà ir laikyta 2 val. Riebinimui paimtas apytiksliai 3x5 cm dy-dÏio odos gabaliukas (2,5000 g). I‰òmus odà i‰ emulsijos, riebal˜ perteklius nu-spautas filtriniu popieriumi ir oda kondicionuota (siekiant emulsijos riebi˜j˜ kom-ponent˜ tolygesnio pasiskirstymo odoje).

Riebinimo ∞vertinimas

Riebinanãi˜ medÏiag˜ pasiskirstymà odoje ∞vertiname nustatydami drògmòs,nesuri‰t˜ ir suri‰t˜ riebi˜j˜ medÏiag˜ kiek∞. ·ie tyrimai atliekami i‰ to paties kondi-cionuoto ir pasverto (2,5000 g) odos bandinio, i‰kaitinto iki pastovaus svorio dÏio-vinimo spintoje, esant 105°C temperatrai.

Drògmòs kiekis (%) apskaiãiuojamas:

(1)ãia: m0 – pradinis odos svoris (g); m1 – sausos odos svoris, prie‰ ekstrakcijà (g).Nesuri‰ti ir suri‰ti riebalai ekstrahuojami chloroformu Soksleto aparate. Po abiej˜ekstrakcij˜ oda i‰kaitinama (105°C) iki pastovaus svorio.

Nesuri‰t˜ riebi˜j˜ medÏiag˜ nustatymasNesuri‰t˜ riebal˜ kiekis (%) apskaiãiuojamas pagal i‰traukos svor∞:

(2)ãia: a – i‰traukos svoris (g); m1 – sausos odos svoris prie‰ ekstrakcijà (g).

Riebinimo emulsija Nr. 1 Riebinimo emulsija Nr. 2 Riebinimo emulsija Maroquin5 g lanolino 5 g lanolino 20% Lipoderm Licker SA 15 g vazelino aliejaus 15 g ricinos aliejaus (sulfochlorintas parafino aliejus)20 g vaitspirito 20 g vaitspirito 10% Lipoderm N (anijoninis emulsiklis)10 g distiliuoto vandens 10 g distiliuoto vandens 10% Karion F (sorbitolis)

0,5% Bronidox L (fungicidas)60% distiliuoto vandens

2 lentelò. Naudot˜ emulsij˜ sudòtis

T Y R I N ñ J I M A I / 2 0 5

Suri‰t˜ riebi˜j˜ medÏiag˜ nustatymasPo nesuri‰t˜ riebal˜ ekstrakcijos i‰kaitintas (105°C) iki pastovaus svorio odos

bandinys hidrolizuojamas ‰arminòje terpòje ir atliekama ekstrakcija pagal priimtàmetodikà [12]. Suri‰t˜ riebi˜j˜ medÏiag˜ kiekis (%) apskaiãiuojamas pagal i‰trau-kos svor∞:

(3)ãia: b – i‰traukos svoris (g); m1 – sausos odos svoris prie‰ nesuri‰t˜ riebal˜ eks-trakcijà (g).

R�g‰tingumo matavimas

Odos rg‰tingumo matavimams paimta 0,1 g susmulkintos odos ir uÏpilta 5 mldistiliuoto vandens. Paliekama ekstrahuotis dvylika valand˜. Ekstrakto pH matuo-tas pH matuokliu pH-330/SET (WTW), turinãiu elektrodà su temperatros davikliuSen Tix 41.

Rezultatai ir j˜ aptarimas

Emulsij˜ tyrimas

Riebinanãi˜ medÏiag˜ prasiskverbimas ∞ odà ir j˜ pasiskirstymas dermos sluoks-niuose priklauso nuo riebal˜ emulsijos daleli˜ dydÏio, pastovumo, odos apdirbi-mo bdo. Jei emulsija nepastovi, ji greitai i‰sisluoksniuoja, riebalai susikaupia i‰ori-niuose odos sluoksniuose ir j˜ pavir‰iuje. Kai emulsija pernelyg pastovi, ji odojenei‰sisluoksniuoja, riebalinòs medÏiagos neuÏfiksuojamos, netolygiai pasiskirsto,nepilnai sunaudojamos [13].

Eksperimento metu naudotos emulsijos Nr. 1 i‰sisluoksniavimo laikas ~ 6 val.,emulsijos Nr. 2 ~ 9 val., emulsijos Maroquin ~ 3 val.

Taip pat paÏiròta, per kiek laiko ∞ odà ∞sigeria emulsijos la‰as. Emulsija Nr. 1susigòrò per 3,5, emulsija Nr. 2 – per 13,5, emulsija Maroquin – per 3,6 minuãi˜.Tai galima paai‰kinti skirtinga panaudot˜ medÏiag˜ klampa [10].

Augalinio rauginimo ir archeologinòs odos savybòs

Prie‰ pradedant od˜ riebinimà emulsijomis, nustatytas pH, drògmòs, nesuri‰t˜ irsuri‰t˜ riebal˜ kiekis turimoje augalinio rauginimo odoje, toje pat nuriebintoje irarcheologinòje odose.

Augalinio rauginimo odos riebinimas

Jau riebinant odas i‰ry‰kòjo emulsij˜ skirtumai – nevienodas prasiskverbimo pervisus odos sluoksnius greitis. Greiãiausiai prasiskverbò emulsija su vazelino alieju-

2 0 6 / T Y R I N ñ J I M A I

mi – per 3 min. Maroquin emulsija – per 50 min., o emulsijai su ricinos aliejumiprasiskverbti prireikò net valandos. Øriebinus maÏiausiai pakito odos, ∞riebintosMaroquin emulsija, spalva. Labiausiai patamsòjo oda, riebinta emulsija su ricinosaliejumi. Po ∞riebintos odos kondicionavimo, labiausiai riebus liko pavir‰ius odos,∞riebintos emulsija su ricinos aliejumi. Po ∞riebinimo vòl pamatuotas odos pH, nu-statytas drògmòs ir riebal˜ kiekis. Rezulta-tai pateikiami 4 lentelòje.

Øriebint˜ od˜ pH pasikeitò neÏymiai,maÏiausiai – ∞riebintos emulsija Nr. 1, dau-giausiai – emulsija Nr. 2 ir Maroquin.Drògmòs kiekis odoje, ∞riebintoje emulsijaNr. 1, liko didesnis, negu odose, ∞riebinto-se kitomis emulsijomis.

Lyginant nesuri‰t˜ riebal˜ kiek∞ odose,∞riebintose emulsijomis Nr. 1 ir Nr. 2, j˜uÏfiksuota daugiau, negu odoje, ∞riebin-toje Maroquin emulsija. Suri‰t˜ riebalõdose, ∞riebintose emulsija Nr. 1 ir Nr. 2,nenustatyta. Suri‰tieji riebalai nustatyti tikodoje, ∞riebintoje Maroquin emulsija.Skaiãiavimo duomenis patvirtino tai, kadkaitinant apvaliadugn´ kolbà iki pasto-vaus svorio su suri‰t˜ riebal˜ i‰trauka i‰odos, ∞riebintos Maroquin emulsija, jossienelòs at‰aldymo prie‰ svòrimà metu pa-baldavo, o toliau kaitinant kolbà, ‰is paba-

pH Drògmòs Nesuri‰ti riebalai pagal Suri‰ti kiekis (%) i‰traukos svor∞ (%) riebalai (%)

Augalinio rauginimo oda 5,78 14,05 13,00 2,21Nuriebinta augalinio 5,31 13,30 0,92 0,46rauginimo odaArcheologinò oda 6,44 16,29 2,39 0,96

3 lentelò. pH, drògmòs ir riebal˜ kiekis kontroliniuose odos bandiniuose


Oda, riebinta emulsija Nr. 1 5,45 19,17 40,32 0,46Oda, riebinta emulsija Nr. 2 5,82 14,59 36,64 0,46Oda, riebinta emulsija Maroquin 5,81 15,86 14,90 2,48

4 lentelò. pH, drògmòs ir riebal˜ kiekis augalinio rauginimo odose, ∞riebintose skirtingomis emulsijomis

1 pav. Nesuri‰t˜ ir suri‰t˜ riebal˜ kiekis

augalinio rauginimo odose, ∞riebintose

skirtingomis emulsijomis. Nuriebinta

augalinio rauginimo oda pateikiama

kaip kontrolinis bandinys.

T Y R I N ñ J I M A I / 2 0 7

limas i‰nykdavo. Tai rodo, kad yra soãi˜jãr maÏai nesoãi˜ triglicerid˜ ar soãi˜ rie-bi˜j˜ rg‰ãi˜ [11] ir kad ‰ià emulsijà suda-rantys komponentai sudaro cheminiusry‰ius su odos baltymu, o ne tik apgaubiaskaidulas ir uÏpildo tarpus tarp j˜. Odoskonservavimas tokia emulsija bt˜ ilgalai-ki‰kesnis, taãiau, i‰kilus reikalui, ‰i˜ rieba-l˜ nebus galima pa‰alinti i‰ odos. Konser-vavimo poÏiriu tai nòra gerai, nes paÏei-dÏiamas medÏiag˜ gr∞Ïtamojo ry‰io prin-cipas.

Archeologinòs odos riebinimas

Tyrinòjant buvo nutarta paÏiròti, kokierezultatai bus gauti ∞riebinus emulsija ar-cheologin´ odà. Øriebinimui buvo pasi-rinkta emulsija Nr. 1. Maroquin emulsijosatsisakyta, nes ja ∞riebintoje odoje nustaty-ta suri‰t˜ riebal˜, kuri˜ buvimà, kaip jauminòta, galima vertinti dvejopai. Taip patpasirinkimà lòmò geresnis emulsijos Nr. 1 skvarbumas. Vizualiai stebint, oda, ∞rie-binta emulsija Nr. 1, maÏiau patamsòjo, jos pavir‰ius liko ne toks riebus. Po ∞rie-binimo pamatuotas odos pH, nustatytas drògmòs ir riebal˜ kiekis. Rezultatai patei-kiami 5 lentelòje.

Øriebintos archeologinòs odos pH pakito neÏymiai, joje liko daugiau drògmòs.Lyginant archeologin´ odà su augaline oda, ∞riebinta ta paãia emulsija Nr. 1, nesu-ri‰t˜ riebal˜ nustatyta maÏiau. Prie‰ingai nei augalinio rauginimo odoje, arheolo-ginòje odoje uÏfiksuota suri‰t˜ riebal˜. Galima manyti, kad archeologinòje odojedòl dalinòs kolageno hidrolizòs yra padidòj´s polini˜ funkcini˜ grupi˜ skaiãius, to-dòl dalis riebal˜ prisijungò prie kolageno cheminiais ry‰iais.

2 pav. Nesuri‰t˜ ir suri‰t˜ riebal˜ kiekis

archeologinòje odoje ir archeologinòje bei

augalinio rauginimo odose, ∞riebintose

emulsija Nr. 1.


Archeologinò oda 6,44 16,29 2,39 0,96Øriebinta archeologinò oda 6,80 19,78 26,69 1,85

5 lentelò. pH, drògmòs ir riebal˜ kiekis archeologinòje odoje, ∞riebintoje emulsija Nr. 1

2 0 8 / T Y R I N ñ J I M A I

I‰vados1. Visos tirtos emulsijos gerai dròkina odà, maÏai keiãia j˜ pH. 2. Emulsijos Nr. 1, kurios pagrindà sudaro vazelino aliejus, ir Nr. 2, kurios pa-

grindà sudaro ricinos aliejus, gausiai ∞riebina augalinio rauginimo odà – ne-suri‰t˜ riebal˜ ‰iomis emulsijomis ∞riebintose odose nustatyta daugiau neguodoje, ∞riebintoje emulsija Maroquin (jos pagrindà sudaro sulfochlorintasparafino aliejus).

3. Augalinio rauginimo odose, ∞riebintose emulsijomis Nr. 1 ir Nr. 2, suri‰t˜ rie-bal˜ nenustatyta. Jie uÏfiksuoti odoje, ∞riebintoje emulsija Maroquin.

4. Emulsija su vazelino aliejumi (Nr. 1) ∞vertinta kaip tinkamiausia, nes pasiÏy-mi geru skvarbumu ir odà mink‰tinanãiu poveikiu.

5. Archeologinò oda, ∞riebinta emulsija Nr. 1, sugeria maÏiau riebal˜, negu tapaãia emulsija ∞riebinta augalinio rauginimo oda, taãiau chemi‰kai prisijun-gia riebinanãi˜ medÏiag˜ daugiau, negu augalinio rauginimo oda.

6. Norint tiksliau ∞vertinti emulsijomis ∞riebintas odas, reikòt˜ atlikti j˜ dirbtin∞sendinimà ir pakartoti visus ãia atliktus tyrimus.

PadòkaPublikacijos autoriai nuo‰irdÏiai dòkoja: Vilniaus universiteto bibliotekos Restau-

ravimo skyriaus restauratoriui Cezariui Poliakeviãiui, dovanojusiam augalinio rau-ginimo odos; Lietuvos moksl˜ akademijos bibliotekos Restauravimo skyriaus re-stauratoriams, suteikusiems galimyb´ dirbti su Maroquin emulsija.

Atliekant tyrimus, labai vertingos buvo Kauno technologijos universiteto Orga-ninòs technologijos katedros docento K´stuãio Bele‰kos, LDM Prano Gudynorestauravimo centro archeologini˜ radini˜ restauravimo ekspertòs Laimos Vedric-kienòs i‰sakytos pastabos ir patarimai.

Literat�ros sàra‰as1. Современные методы консервации и реставрации ткани и кожи, Москва, 1979. 2. Консервация и реставрация книг, Москва, 1987.3. D. Ragauskienò, ”Muziejinòs odos prieÏira ir saugojimas“, Muziejininkystòs

biuletenis, 1999, nr. 6 (11–12), p 35–37.4. W. Wächter, Buchrestaurierung, 1981 (vertimas ∞ lietuvi˜ kalbà). 5. E. Van Dienst, 'Some remarks on the conservation of wet archaeological

leather', Studies in Conservation, vol. 30, 1985, p. 86–92.6. K. Bele‰ka, J. Balãinienò, A. Îaliauskienò, V. Valeika, ”Riebinimo proceso

tyrimai“, Stambiamolekuli˜ jungini˜ chemija ir technologija: Tarptautinòs

konferencijos prane‰im˜ medÏiaga, Kaunas, 1998, p. 127–129.

T Y R I N ñ J I M A I / 2 0 9

7. A. Îaliauskienò, K. Bele‰ka, J. Balãinienò, V. Valeikienò, V. Valeika,K. Smiechowski, 'Investigation of fatliquoring of lime free leather', Procee-

dings of Baltic Polymer Simposium. Jurmala, September 17–19, 2003,p. 231–234.

8. H. A. B. Van Soest, T. Stambolov, P. B. Hallebeek, 'Conservation of leather',Studies in Conservation, vol. 29, 1984.

9. A. W. Landmann, 'Lubricants', Leather. Its Composition and Changes with

Time, The Leather Conservation Centre, 1991, p. 29–34.10. В. Шиндлер, Основы жирования кож, Москва-Ленинград, 1938.11. И. А. Еремина, Р. А. Иванова, Технический анализ и контроль кожевенного

производства, Москва, 1989.12. А. А. Головтеева, Д. А. Куциди, Л. Б. Санкин, Лабораторный практикум по

химии и технологии кожи и меха, Москва, 1987, c. 195–196.13. ·ik‰n˜ ir kaili˜ technologijos pagrindai, Kaunas, 1999.

Sandra Satknaitò, Daina Ragauskienò, Au‰vydas Vareikis

Conservation of Archeological Leather with Fatliquoring Emulsions

The loss of fat material is one of the reasons for archaeological leather destruc-tion. One of the methods for the conservation of archaeological leather is lubrica-ting, especially fatliquoring with different emulsions. The properties of leathersuch as softness, fastness and elasticity markedly depend on the fatliquoring.

Different emulsions used for the conservation of archaeological leather wereinvestigated in this work. The lubricated samples of vegetable tanned andarchaeological leather were studied by extraction with organic solvents. Theamount of extractable and inextractable fats in these samples was estimated andthe moisture content and pH tests were made.

Artificial ageing and all the above-mentioned tests should be made for betterevaluation of the lubricated leather properties.

2 1 0 / T Y R I N ñ J I M A I

Aldona Skuãienò, Vytautas Skuãas

Archeologinòs geleÏies valymas ir chlorid˜ ‰alinimas vandens garais.Palyginamasis tyrimas

Archeologini˜ geleÏies radini˜ konservavimo kokybò didele dalimi priklausonuo tirpi˜ drusk˜ (ypaã chlorid˜) pa‰alinimo. Lietuvoje restauratoriai daÏniausiainaudoja ‰iuos drusk˜ ‰alinimo i‰ geleÏies dirbini˜ bdus: ekstrakcijà virinant de-jonizuotame vandenyje ir ‰arminòs sulfitinòs redukcijos metodà [1]. Abu ‰ie meto-dai turi sav˜ privalum˜ ir sav˜ trkum˜.

Chlorid˜ ‰alinimas radinius virinant dejonizuotame vandenyje yra pigus, ekolo-gi‰kas, taãiau, kaip nustatyta [2, 3], nòra pakankamai efektyvus. Dejonizuotamevandenyje, kuriame virinami radiniai, kaupiasi chloro jonai, o tuo paãiu lòtòja j˜pa‰alinimo i‰ metalo greitis. Dòl kapiliarinòs kondensacijos sunkiai pasi‰alina netir tirpios druskos, susikaupusios metalo mikro∞trkimuose, o chloridai pa‰alinamitik nuo metalo pavir‰iaus, bet ne i‰ jo branduolio. Dòl i‰tirpusi˜ drusk˜ mikroka-piliaruose, kaip ir vandenyje, kuriame radiniai virinami, prasideda elektrocheminòkorozija, todòl radiniai toliau rdija.

·arminòs sulfitinòs redukcijos metodu pa‰alinama daugiau chlorid˜, nes reduk-cijos metu korozi‰kai veikiantys maÏai tirps oksichloridai pavirsta maÏai tirpiumagnetitu (Fe3O4), o atsipalaidav´ chloridai pa‰alinami kartu su kitomis tirpiomischloro druskomis [2]. Autoriai teigia, kad nekenksmingi natraliai susidar´ geleÏiesoksidai, hidroksidai ir magnetitas drusk˜ ‰alinimo metu nepakinta, todòl taivienintelis metodas, kuriuo radiniai nepaÏeidÏiami, nepakeiãia savo i‰vaizdos irtuo paãiu i‰ geleÏies pa‰alinama daugiausia chlorid˜. Mokslininkai Lyndsie S. Sel-wyn ir Judith A. Logan i‰ Kanados Konservavimo instituto paÏymi, kad, nepaisantmetodo efektyvumo ‰alinant chloridus, jau nuo 1980 m. ‰is bdas nebetaikomas,

Aldona Skuãienò

Pili˜ tyrimo centras ”Lietuvos pilys“

Barboros Radvilaitòs g. 7/2, Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 261 9140


Dr. Vytautas Skuãas

Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas

T Y R I N ñ J I M A I / 2 1 1

nes daugelis korozijos paÏeist˜ dirbini˜, i‰ kuri˜ ‰alinami chloridai, buvo suir´ irtodòl po ‰arminòs redukcijos tapo labai traps; daugyb´ radini˜ prireikò sutvirtinti,kadangi konservavimo metu jie sulÏdavo. Po tokio drasti‰ko cheminio apdoroji-mo maÏai paÏeisti i‰likdavo tik radiniai, turintys tvirtà metalin´ ‰erd∞ [3]. Mes taippat pastebòjome, kad sukorodav´, suir´ dirbiniai chlorid˜ ‰alinimo metu i‰si-sluoksniuoja, nutrupa ir subyra, juos tenka klijuoti ir tvirtinti. Tokios pasekmòsnòra netikòtos. I‰ literatros Ïinoma, kad laikant geleÏinius dirbinius ‰armo tirpale,gali pasireik‰ti vadinamasis ”‰arminio plei‰òjimo“ fenomenas, kurio metu suardo-ma tarpkristalinò metalo struktra. ·∞ fenomenà lemia korozija, atsirandanti dòlpadidòjusios NaOH koncentracijos tokiose vietose, kaip: ply‰iai, mikro∞trkimai,skysãi˜ uÏsistovòjimo ar lokalinio perkaitimo zonos. Metalo bklò gali dar labiaupablogòti dòl to, kad didòjant NaOH koncentracijai, ‰iose zonose ‰armas reaguojasu magnetitu ir vietoj apsauginio Fe3O4 susidaro tirpus Na2FeO2 junginys [4–6].

Fe3O4 + 4NaOH → 2NaFeO2 + Na2FeO2 + 2H2O Be to, skildami ir pasi‰alindami i‰ mikrokapiliar˜, oksichloridai juos taip pat me-chani‰kai suardo.

Taigi ‰is metodas nesaugus, be to, brangus.·i˜ trkum˜ galima i‰vengti druskas ‰alinant vandens garais. Naujausi tyrim˜

duomenys atskleidò anomali˜j˜ vandenini˜ neorganini˜ medÏiag˜ tirpal˜, kon-densuot˜ i‰ gar˜ fazòs, tekòjimo kapiliaruose greit∞, kuris 2–5 kartus vir‰ija grynovandens tekòjimo greit∞ tuose paãiuose kapiliaruose. ·is efektas vienareik‰mi‰kaisusij´s su pavir‰ini˜ daleli˜, sudaranãi˜ poròt˜ medÏiag˜ kapiliarus, mechanoche-miniu aktyvumu [7]. Todòl, ‰alinant druskas vandens garais, jos ‰alinamos ir i‰ gilu-mini˜ metalo sluoksni˜, nes tirpalas neuÏsilaiko mikrokapiliaruose. Radinius kiek-vienu momentu pasiekia neturintys Cl- jon˜ vandens garai. Kartu su vandens ga-rais i‰ne‰ami ∞vairs maÏai tirps ter‰alai ir oksichloridai. Be to, metalo pavir‰iuje,kuris kontaktuoja su gar˜ faze, neatsiranda korozinis plei‰òjimas, jei tik pavir‰iusnesilieãia su vandeniu, turinãiu chloro jon˜ [4]. Vandens garai nuo metalo pavir-‰iaus greitai i‰garuoja, todòl radinys visà laikà lieka sausas ir toliau nekoroduojanet ir ilgà laikà bdamas ore.

Darbo tikslas Naudojant skirtingus metodus – chlorid˜ ‰alinimà vandens garais (garinimas) ir

radinius virinant dejonizuotame vandenyje (virinimas) – nustatyti ir palyginti pa‰a-lint˜ chloro jon˜ kiek∞.

Metodinò dalis Prie‰ drusk˜ ‰alinimà nuo radini˜ pavir‰iaus mechani‰kai buvo nuvalytos tik r-

dÏi˜ sankaupos, kieti korozijos produktai. Tam, kad bt˜ galima palyginti gautus

2 1 2 / T Y R I N ñ J I M A I

rezultatus, chloridai ‰alinami i‰ t˜ paãi˜ radini˜ pakaitomis vandens garais ir viri-nant dejonizuotame vandenyje. Valyta 13 radini˜: kirvis, alebarda, 2 vyriai-apkalai(Sn danga), lango vir‰utinis vyris (Sn danga), ‰pagos rankena, 2 raktai, Ïirklòs,2 suktukai (Sn danga), rankena su apkalu nuo skrynios.

Po kiekvienos procedros radini˜ pavir‰iai buvo kruop‰ãiai nuvalomi ir nuplau-nami tuo paãiu vandeniu, kuriame buvo virinama ar kuriuo buvo garinama. I‰ò-mus radinius, tirpalai nugarinti iki nedidelio trio, nufiltruoti. Tirpalus nufiltravuslikusios nuosòdos tirpintos HNO3 arba (HNO3 + H2SO4) mi‰inyje, kuris skiestas iki50 ml. Chloro jon˜ koncentracija tirpale nustatyta potenciometrinio titravimo meto-du. Indikatorinis elektrodas – Ag, lyginamasis – sotus sidabro chlorido. Titruota0,01 N AgNO3 tirpalu. Titravimui imta 10 ml tirpalo. Chloro jon˜ koncentracijaapskaiãiuota pagal formul´ V1N1 = V2N2, kur V1 = Vekv. – nutitruotas ekvivalentinis0,01 N AgNO3 tirpalo tris (ml), N1 – 0,01 N (normalinò AgNO3 koncentracija), V2 –10 ml (titruojamo tirpalo tris), N2 – chloro jon˜ koncentracija titruojamame tirpale.Gauta normalinò chloro jon˜ koncentracija perskaiãiuojama ∞ chloro jon˜ kie-k∞ (mg), esant∞ visame tiriamo tirpalo tryje. Kontrolinio tirpalo sudòtis: 1 ml0,05 M NaOH + 5 ml 0,02 M KCl.

Darbo eiga Pirmiausia buvo patikrintas dejonizuotas vanduo. 0,5 l vandens buvo nugarinta

iki 20 ml. Titruojant jokio susidrumstimo nepastebòta. Chloro jon˜ nerasta.

Chlorid˜ nustatymas tirpaluose

Pirmàsias 7 dienas radiniai buvo garinami vandens garais. Chloro jon˜ kiekisnustatytas po 5 dien˜ ir 2 dien˜ nepertraukiamo garinimo. Kaip matome i‰ 1 len-telòs, per pirmàsias 5 dienas Cl- pa‰alinimo greitis buvo maÏesnis negu per kitas2 dienas (59 mg ir 42,6 mg). Tai galima bt˜ paai‰kinti tuo, kad po 5 dien˜garinimo atsidengia visos poros, tuo paãiu palengvòja tolesnis ter‰al˜ i‰ne‰imasgarais i‰ metalo gilumos ∞ pavir‰i˜. I‰ viso po 7 dien˜ pasi‰alino 101,6 mg Cl-. Po7 dien˜ virinimo, nekeiãiant vandens, tirpale rasta 53 mg Cl-. Tokio skirtumo nega-lima paai‰kinti vien tuo, kad laikui einant pa‰alint˜ chlorid˜ kiekis tolydÏio ma-Ïòja. Ms˜ gauti duomenys ai‰kiai rodo, kad garais pa‰alint˜ chloro jon˜ kiekisvisà laikà lieka didesnis uÏ nustatytà tirpale, kuriame buvo virinami radiniai. Kuoilgiau ‰alinamos druskos, tuo skirtumas akivaizdesnis. Pagaliau pasiekiama riba,kai dejonizuotame vandenyje, kuriame buvo virinami radiniai, nebeaptinkama Cl-

jon˜, titruojant tirpalas nesusidrumsãia. Tuo tarpu laikant radinius vandens garuo-se, dar pasi‰alino 10,7 mg Cl-. Tok∞ skirtumà galima bt˜ paai‰kinti tik kapiliarinekondensacija, susidariusia radiniuose juos virinant. Noròdami tuo ∞sitikinti, radinius48 valandas dÏiovinome 105°C ir po to juos vòl virinome. Pasi‰alino 14 mg Cl-.

Toks pat kiekis (13,5 mg) pasi‰a-lino ir dirbinius garinant po 8 va-land˜ dÏiovinimo. Matome, kadradini˜ dÏiovinimas Ïymiai padi-dina pa‰alinto Cl- kiek∞ radiniusvirinant, tuo tarpu juos garinantdÏiovinimas didesnòs ∞takos ne-turi. Antra vertus, radinius dÏiovi-nant 24 valandas ir po to vòl viri-nant, pasi‰alino tik 3,5 mg Cl-. Taigerokai maÏiau negu dirbiniusgarinant po 8 valand˜ dÏiovini-mo (13,5 mg) ar juos virinant po48 valand˜ dÏiovinimo (pavyz-dÏiai nr. 19, 20, 21). Matyt, 24 va-land˜ dÏiovinimo nepakanka,kad visi‰kai i‰garuot˜ kapiliaruo-se susikondensav´s vanduo, ku-ris apsunkina chlorid˜ pa‰alinimàradinius virinant. Druskas ‰ali-nant vandens garais, kapiliarinòkondensacija neturi reik‰mòs. ·iàprielaidà patvirtina tolesni˜rezultat˜ palyginimas (23, 24pvz.). I‰ radini˜, kurie po 24 die-n˜ dÏiovinimo net 7 dienas buvovirinami, pasi‰alino 4,5 mg Cl-. Potokios paãios dÏiovinimo trukmòsdirbinius garinant tik 3 dienas,buvo rasta dvigubai daugiauchloro jon˜ (10,7 mg).

Po chlorid˜ ‰alinimo nekonservuoti radiniai buvo palikti 18 mònesi˜ atvirameore. Vizualiai chlorid˜ nepastebòta. Po 5 dien˜ virinimo ir 5 dien˜ garinimo titruo-jant tirpalus Cl- taip pat nerasta.

Chlorid˜ nustatymas nuosòdose

Nuosòdos, atsiradusios ‰alinant chloridus vandens garais ir virinant, skiriasi. Viri-nant radinius, susidaro labai daug pavir‰ini˜ rdÏi˜, visos jos prakti‰kai i‰tirpstarg‰tyse, ‰arminant i‰krenta daug hidroksid˜. Stacionarinis potencialas 220 mV. Po

T Y R I N ñ J I M A I / 2 1 3

Nr. Dien˜ skaiãius ·alinant Virinant dejoni-H2O garais zuotame H2O

1. 5 dienos 59 mg2. 2 dienos 42,6 mg3. 7 dienos 53 mg4. 1 diena 28,4 mg5. 1 diena 18 mg 6. 3 dienos 13,8 mg7. 3 dienos 16,0 mg8. 1 diena 27,1 mg9. 7 dienos 8,5 mg

10. 1 diena 26,1 mg 11. 4 dienos 16,4 mg12. 1 diena nerasta13. 1 diena nerasta14. 1 diena nerasta15. 1 diena nerasta16. 3 dienos nerasta17. 7 dienos nerasta18. 5 dienos 10,7 mg19. 1 diena po 48 h 14,0 mg

dÏiovinimo 105°C20. 1 diena po 24 h 3,5 mg



dÏiovinimo 105°C23. 7 dienos po 24 h 4,5 mg


dÏiovinimo 105°C valant

25. 2 dienos nerasta26. 1 diena nerasta27. 5 dienos 2 mg28. 5 dienos nerasta

1 lentelò. Pa‰alinto Cl- kiekis tirpaluose

2 1 4 / T Y R I N ñ J I M A I

7 radini˜ virinimo dien˜ rasta7,5 mg Cl-. Toliau virinant rdÏiãpna‰ose susikaupusi˜ chlorodrusk˜ Ïymiai sumaÏòjo.

Po garinimo radini˜ pavir‰iaii‰tisai buvo pasideng´ giluminiaiskorozijos produktais – geltonaioranÏinòmis hidratuot˜ geleÏieschlorid˜ ”a‰aromis“, spalvotomisdòmòmis, juodomis aksominòmisapna‰omis. Pirmomis garinimodienomis nuosòd˜ labai daug, nevisos i‰tirpo HNO3 ir net HNO3 irH2SO4 mi‰inyje. Nuosòdos tan-kios, j˜ nepasuka mai‰iklis. Po-tencialas padidòjo nuo 220 mViki maÏdaug 500 mV. Tokioje ter-pòje chlorid˜ nustatyti ne∞mano-ma. (PaÏymòtina, kad tomis die-nomis tirpalas turòjo nemalon˜kvapà). Po tam tikro laiko poten-cialas vòl sumaÏòjo iki 220 mV,radini˜ pavir‰iuje nuosòd˜ be-veik nebuvo, jos visos i‰tirporg‰tyse. Rasta 5 mg Cl- (8 pvz.).Galima daryti prielaidà, kad i‰pradÏi˜ maÏai tirps chloridai pa-si‰alina kartu su kitais ne‰varu-mais, esanãiais metale ir trukdan-ãiais nustatyti chloridus. Vòliauchloridai ‰alinasi arba vieni, arbaj˜ yra Ïymiai daugiau negu pa‰alini˜ jon˜. Labai tikòtina, kad vandens garais ma-Ïai tirps chloridai ir ∞vairs kiti ter‰alai pa‰alinami i‰ metalo gilumini˜ sluoksni˜,tuo tarpu virinant – tik nuo radini˜ pavir‰iaus.

Radini˜ valymas

Archeologiniai radiniai labai daÏnai bna apaug´ storu, kietu mineralizuot˜korozijos produkt˜ sluoksniu, daÏnai tvirtesniu uÏ pat∞ radin∞, kurio metalas trapus,suir´s, i‰sisluoksniav´s. Dòl tos prieÏasties mechaninis, o juo labiau cheminis valy-

Nr. Dien˜ skaiãius ·alinant Virinant dejoni-H2O garais zuotame H2O

1. 5 dienos nenustatoma2. 2 dienos nenustatoma3. 7 dienos 7,5 mg4. 5 dienos nenustatoma5. 1 diena nerasta6. 3 dienos 3,6 mg7. 3 dienos 3,2 mg8. 1 diena 5,0 mg9. 7 dienos 3,7 mg

10. 1 diena 5,7 mg 11. 4 dienos 2,7 mg 12. 1 diena nerasta13. 1 diena nerasta14. 1 diena nerasta15. 1 diena nerasta16. 3 dienos nerasta17. 7 dienos nerasta18. 5 dienos 1,8 mg 19. 1 diena po 48 h nerasta

dÏiovinimo 105°C20. 1 diena po 24 h nerasta


dÏiovinimo 105°C22. 1 diena po 24 h nerasta

dÏiovinimo 105°C23. 7 dienos po 24 h nerasta


dÏiovinimo 105°C valant

25. 2 dienos nerasta26. 1 diena nerasta27. 5 dienos nerasta

2 lentelò. Pa‰alinto Cl- kiekis nuosòdose

T Y R I N ñ J I M A I / 2 1 5

mas gali pakenkti radiniui. Valant vandens garais, radinys nepaÏeidÏiamas mecha-ni‰kai, net´Ïta. Vandens garai i‰purena kietà apna‰˜ sluoksn∞, kurio dalis, at‰okusinuo metalinio pagrindo, nubyra pati, o likusi lengvai pa‰alinama ‰epetòliu ir skal-peliu. Tuo paãiu metu i‰ radini˜ ‰alinami chloridai. Tokiu bdu valant atsidengia∞vairi˜ dang˜ likuãiai, kurie galòt˜ bti nutrinti valant mechani‰kai. Ms˜ atliktityrimai parodò, kad valant vandens garais ne tik neat‰oka dangos, radinius puo-‰iantis emalis ar Ïied˜ akutòs, bet, prie‰ingai, apna‰omis pasideng´ brangakme-niai, stiklas ir emalis i‰skaidròja.

Chloridai ‰alinti vandens garais ir tuo paãiu nuvalyta beveik 200 vnt. ∞vairiausi˜geleÏies ir vario lydini˜ radini˜, tarp j˜ net ir suirusi˜ geleÏini˜, kuri˜ niekada ne-rizikuotum mirkyti vandenyje, juo labiau taikyti ‰arminòs sulfitinòs redukcijos me-todà. Nò vienas i‰ j˜ po tokio valymo nenukentòjo. Jeigu radiniai nòra apaug´ la-bai kietu ir storu apna‰˜ sluoksniu, tai chlorid˜ ”a‰aros“ metalo pavir‰iuje pasirodojau po 0,5–2 valand˜. Chloridai laikomi pa‰alintais, kai ant radinio pavir‰iausnebesusidaro spalvoti la‰eliai. Procesas lengvai kontroliuojamas, nes radiniainemirksta vandenyje, visà laikà matomi, juos galima garinant valyti, reikalui esantir i‰imti. Viso to negalima atlikti virinant vandenyje, o tuo labiau ‰arminòs sulfitinòsredukcijos metu.

Pasibaigus redukcijai, ypaã svarbu labai gerai i‰plauti radinius. Kaip paÏymipastarojo metodo ‰alininkai [2], po sulfitinio apdorojimo distiliuotas vanduo turibti daug kart˜ keiãiamas ir mai‰omas, po kiekvieno vonios pakeitimo reikia i‰-laukti ilgà laikà (keletà par˜), po to, kai vanduo tampa neutralus, radinius papil-domai reikia apdoroti Ba(OH)2. Taãiau dòl auk‰ãiau paminòtos kapiliarinòs kon-densacijos gana sudòtinga i‰ mikrokapiliar˜ pa‰alinti ‰armo ir sulfito pòdsakus,todòl ”‰arminio plei‰òjimo“ fenomenas gali pasireik‰ti ir konservuot˜ radini˜ bran-duoliuose, o tai rei‰kia, kad dirbiniai gali ir toliau irti. Noròdami tuo ∞sitikinti, valy-mà vandens garais mes pabandòme pritaikyti ir radiniams po ‰arminòs sulfitinòsredukcijos. Po neutralizacijos dirbiniai buvo palaikyti vandens garuose. Radini˜pavir‰iuje susikondensavusio vandens pH kur∞ laikà dar buvo ‰arminis. AtsiÏvel-giant ∞ tai, pasibaigus redukcijai, po neutralizavimo rekomenduojame radinius pa-pildomai palaikyti vir‰ vandens gar˜, kad pasi‰alint˜ mikrokapiliaruose susikon-densav´s ‰armo tirpalas, natrio sulfitas ir lik´ chloridai.

Priimta manyti, kad ‰arminòs redukcijos metodo privalumas, lyginant su kitaisbdais, – daug greiãiau pa‰alinami chloridai (6 savaiãi˜ ciklas). Taãiau, kaip rodopraktika, labai daÏnai prireikia 2 ar net 3 cikl˜. Ms˜ skyriuje i‰ toje paãioje vietojei‰kast˜ pana‰ios bklòs stròli˜ antgali˜ chloridai lygiagreãiai buvo ‰alinami van-dens garais (40 vnt.) ir ‰arminòs redukcijos metodu (20 vnt.). Po 6 savaiãi˜ Cl- jo-nai i‰ abiej˜ grupi˜ antgali˜ visi‰kai nepasi‰alino. Be to, palyginimui chloridai bu-vo ‰alinami i‰ 2 skirtingo dydÏio kirvi˜. I‰ didesnio kirvio, kuris buvo garinamas

2 1 6 / T Y R I N ñ J I M A I

vandens garais, chloridai pasi‰alino po 4 savaiãi˜, o i‰ maÏesnio ‰arminòs sulfitinòsredukcijos metodu nepasi‰alino ir po 6 savaiãi˜ ciklo. Akivaizdu, kad chlorid˜pa‰alinimo greit∞ lemia ne tik pasirinktas ‰alinimo bdas, bet ir aplinka, kurioje gu-lòjo radinys, jo suirimo laipsnis, metalo poringumas. Taigi ne visai korekti‰ka ly-ginti skirtingus metodus, kai chloridai ‰alinami i‰ nevienodai suirusi˜ ar kitoje ap-linkoje buvusi˜ radini˜. Chlorid˜ ‰alinimo i‰ geleÏini˜ dirbini˜ metodo pasirinki-mà turòt˜ lemti ne drusk˜ ‰alinimo greitis, bet radini˜ saugumas proceso metu.

I‰vados 1. Chlorid˜ ‰alinimas vandens garais – alternatyva nesaugiam ‰arminòs sulfiti-

nòs redukcijos metodui ir neefektyviam virinimui dejonizuotame vandenyje.2. Vandens garais pasi‰alina Ïymiai daugiau chlorid˜ negu radinius virinant

dejonizuotame vandenyje.3. Radinius virinant ir periodi‰kai dÏiovinant 105°C temperatroje 48 valandas,

vandenyje pa‰alint˜ Cl- jon˜ kiekis padidòja. 4. Vandens garais kartu su ∞vairiais ter‰alais i‰ metalo ‰erdies pa‰alinami ir ma-

Ïai tirps chloridai.5. Valymas vandens garais nepaÏeidÏia net labai suirusi˜ valom˜ radini˜, dan-

g˜, brangakmeni˜ ir emalio.

Literat�ra1. G. Gleiznienò, ”Archeologinòs geleÏies konservavimas“, Restauravimo me-

todika, nr. 2, Vilnius, 2000, p. 9–21.2. A. Rinuy, F. Schweizer, ”Entsalzung von Eisenfunden mit Alkalisher Sulfitlo-

sung“, Arbeitsblätter für Restauratoren, Heft 1, 1982, s. 160–171.3. Lyndsie S. Selwyn, Judith A. Logan, 'Stability of Treated Iron: A Comparison

of Treatment Methods', ICOM Committee for Conservation. Preprints, vol. 1Washington, 1993, p. 803–807.

4. Дж. И. Брегман, Ингибиторы коррозии, Москва, Ленинград, 1966.5. Г. Г. Улиг, Р. У. Реви, Коррозия и борьба с ней, Ленинград, 1966.6. Ф. Тодт, Коррозия и защита от коррозии, Москва, Ленинград, 1966.7. Н. И. Редькина, Г. С. Ходаков, Эффект сверхтекучести водных растворов в

паровых капиллярах при обычных температурах, Рос. Хим. ж., No 46(3),2002.

PadòkaNuo‰irdÏiai dòkoju:

• Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto vyr. specialistei Rtai Pranculytei,nutitravusiai paskutinius tiriamus tirpalus.

T Y R I N ñ J I M A I / 2 1 7

• Chemijos instituto vyr. moksliniam bendradarbiui dr. Vidmantui Kapoãiui uÏpaskatinimà imtis ‰io tyrimo, vertingas pastabas ir patarimus.

• LDM Prano Gudyno restauravimo centro ekspertei Laimai Vedrickienei uÏmoralin∞ palaikymà, i‰sakytas mintis ir visokeriopà pagalbà rengiant pu-blikacijà.

Vytautas Skuãas, Aldona Skuãienò

Treatment of Archaeological Iron and the Removal of Chlorides by Water Steam. Comparative analysis

The quality of conservation of archaeological iron artifacts depends in largemeasure on the removal of soluble salts (particularly chlorides). The amounts ofremoved chlorine ions have been measured and compared applying differentmethods – the removal of chlorides by water steam and boiling the artifacts indeionizated water. The amounts of removed CI- ions is measured by a poten-tiometric titration method, titrating with AgNO3. The amounts of chlorine ionsremoved by water steam is bigger in comparison with that achieved by boilingartifacts. It is connected with capillary condensation under boiling conditions andanomalous flowing speed of water solutions (condensed from steam phase) incapillaries evaporating artifacts. When boiling artifacts, the amount of the removedCI- ions increases drying artifacts at 105°C temperature for 48 hours. Various pollu-tants and slightly soluble chlorides are removed from deep layers of metal bywater steam whilst boiling – from the surface of the artifacts.

Due to the application of water steam and the method of alkaline, sulphite re-duction is alike. Hard coating of corrosion products is effectively removed, howe-ver, different from the latter method, water steam does not damage even stronglydecayed artifacts, surfaces, precious stones and enamel. The speed of the removalof chloride by evaporation only slightly differs from the method of the alkalinesulphite reduction.

The removal of chlorides by water steam – an alternative for the insecure me-thod of alkaline sulphite reduction and ineffective boiling in water.

2 1 8 / T Y R I N ñ J I M A I

Janina Luk‰ònienò, Virginija Kulikauskaitò, Saulò Budrienò

Kai kuri˜ neaustini˜ medÏiag˜, naudojam˜ eksponat˜saugojimui, senòjimo proceso patikra

Jau XX a. pradÏioje muziejininkai atkreipò dòmòs∞ ∞ saugojimo sàlyg˜ svarbà irpoveik∞ eksponat˜ bklei, taãiau tik paskutiniaisias de‰imtmeãiais pradòti i‰samstyrimai, kuri˜ tikslas – nustatyti vien˜ ar kit˜ i‰orini˜ faktori˜ ∞takà kultros verty-bi˜ i‰saugojimui. ·iai labai svarbiai kultros vertybi˜ apsaugos sriãiai nusakyti∞vestas prevencinio konservavimo terminas, suprantamas kaip vieningas priemo-ni˜ ir veiksm˜ kompleksas, gal∞s uÏtikrinti tinkamas kultros vertybi˜ saugojimosàlygas. Tai aplinkos – drògnio, temperatros, ap‰vietimo, biologinio uÏkrato, at-mosferos ter‰al˜ – kontrolò ir reguliavimas, tinkam˜, specialiai pritaikyt˜ saugoji-mo, eksponavimo ir transportavimo medÏiag˜ ir priemoni˜ naudojimas. Neatski-riama prevencinio konservavimo dalimi laikomas ir rinkini˜ saugotoj˜, restaura-tori˜ profesinis pasirengimas – Ïinios, patirtis, praktiniai ∞gdÏiai.

·iame straipsnyje nagrinòsime vienà i‰ prevencinio konservavimo aspekt˜ – ko-kybi‰k˜ ir tinkam˜ medÏiag˜ muziejini˜ eksponat˜ saugojimui parinkimà. ·i˜ me-dÏiag˜ paskirtis – sudaryti barjerà tarp eksponato ir aplinkos, su‰velninant drògnioir temperatros svyravimus, oro ter‰al˜ ir ‰viesos poveik∞ kultros vertybòms, taippat – lòtinti natralius senòjimo procesus. Pasirenkant saugojimo medÏiagas, atsi-Ïvelgiama ∞ j˜ paskirt∞, panaudojimo pobd∞ ir trukm´, eksponat˜ saugojimo vietàir sàlygas (drògn∞, temperatrà, ap‰vietimà, vòdinimà).

Pagal panaudojimo pobd∞ ir paskirt∞ skiriamos saugojimo, transportavimo ireksponavimo medÏiagos. Pagal panaudojimo trukm´ – ilgalaikio naudojimo me-dÏiagos (skirtos muziejini˜ eksponat˜ saugojimui, eksponavimui) ir laikino naudo-jimo medÏiagos (skirtos transportavimui ar laikinam saugojimui).

Muziejini˜ eksponat˜ saugojimui skirtos medÏiagos privalo bti:

* Janina Luk‰ònienò, Virginija Kulikauskaitò


Rdnink˜ g. 8, Vilnius.

Tel. (8 ~ 5) 261 7605


Dr. Saulò Budrienò

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto

Polimer˜ chemijos katedra

Naugarduko g. 24, Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 235 7811


T Y R I N ñ J I M A I / 2 1 9

• inerti‰kos objekto atÏvilgiu, t. y. nereaguoti su krinio medÏiagomis (netu-ròti rg‰tini˜ ar kit˜ aktyvi˜ sulfo-, chloro-, nitro- funkcini˜ grupi˜, optini˜balikli˜);

• turòti tam tikras fizines savybes – antistati‰kumà, laidumà orui, tvirtumà, ne-bti itin higroskopi‰kos ir abrazyvinòs;

• stabilios, t. y. sendamos nekeisti savo fizini˜ ir chemini˜ savybi˜, nei‰skirtikenksming˜ medÏiag˜ (rg‰ãi˜, sulfid˜, chlorid˜, oksidatori˜, reduktori˜,plastifikatori˜);

• biologi‰kai atsparios [1, 2].·iuos reikalavimus ypaã grieÏtai privalo atitikti medÏiagos, turinãios tiesiogin∞

kontaktà su eksponatais [1]. Tradici‰kai saugojimui buvo naudojamos natralios medÏiagos – geros kokybòs

popierius, kartonas, lininiai ar medvilniniai audiniai. Tai laiko ir patirties patikrin-tos medÏiagos, bet jas taip pat reikia priÏiròti – plauti, valyti, dezinfekuoti, nesdaÏnai jas keisti yra brangu. ·iuo metu muziejini˜ vertybi˜ saugojimui vis plaãiaunaudojamos pigesnòs sintetinòs medÏiagos, kurios papildo ir pakeiãia natraliasmedÏiagas. Deja, ‰i˜ sintetini˜ medÏiag˜ savybòs ir ilgaamÏi‰kumas nòra pakan-kamai i‰tirtas.

Ms˜ atlikto tyrimo tikslas – muziejini˜ eksponat˜ saugojimui parinkti nebran-gias vietinòs gamybos (ar lengvai ∞sigyjamas) sintetines, neaustines medÏiagas. Ty-rinòjome Lietuvoje ir Lenkijoje gaminam˜ sintetini˜ neaustini˜ medÏiag˜ pokyãiusjoms senstant, chemines ir fizines savybes. Nustatòme de‰imties neaustini˜ me-dÏiag˜ rg‰tingumà, higroskopi‰kumà, oro laidumà, antistati‰kumà ir ‰i˜ savybi˜pakitimus, vykstanãius dirbtinio sendinimo metu.

Eksperimento metodika ir medÏiagos1. Tiriam˜ neaustini˜ medÏiag˜ charakteristika:

• Nr. 1 – polipropilenas (techninis pavadinimas ”agroplòvelò“), gaminio kodasPP-17;

• Nr. 2 – polipropilenas su fotostabilizatoriais (techninis pavadinimas ”agro-plòvelò“), gaminio kodas PP-17;

• Nr. 3 – polipropilenas (technninis pavadinimas ”sponbondas“), gaminio ko-das PP-40;

• Nr. 4 – polipropilenas (techninis pavadinimas ”sponbondas“), gaminio ko-das PP-80 ;

• Nr. 5 – poliesteris, kam‰ytinò medÏiaga, gaminio kodas 1K1-220; • Nr. 6 – poliesteris, kam‰ytinò medÏiaga (techninis pavadinimas ”geoteksti-

lò“), gaminio kodas 6K1D-130; • Nr. 7 – poliesteris, kam‰ytinò medÏiaga, gaminio kodas 1K1A-130;

2 2 0 / T Y R I N ñ J I M A I

• Nr. 8 – poliesteris su bikomponente medÏiaga, gaminio kodas 2A27-300-30;• Nr. 9 – poliesteris bikomponentis – 10% ir viskozò – 90%, kalandruota, kam-

‰ytinò medÏiaga, gaminio kodas 7K40W-150;• Nr. 10 – dvipusis audinys, viena pusò – poliesteris, kita – linas, gaminio ko-

das 2KK66D-600.Poliesterini˜ neaustini˜ medÏiag˜ Ïaliava yra polietilentereftalatinis pluo‰tas. MedÏiagos Nr. 1–4 gaminamos Lenkijoje, o Nr. 5–10 Lietuvoje, ·iauli˜ neaustini˜

medÏiag˜ fabrike. Vis˜ 10 medÏiag˜ pavyzdÏiai buvo gauti i‰ ·iauli˜ neaustini˜medÏiag˜ fabriko.

Tiriam˜ medÏiag˜ dirbtinio sendinimo sàlygosSiekiant ∞vertinti tiriam˜ medÏiag˜ savybi˜ pokyãius, kurie atsiranda bògant lai-

kui, jos buvo dirbtinai sendinamos vezerometre IP-I-3. Jame ∞montuota kvarcolempa DRT – 500 (bangos ilgis 248–580 nm, max. – 365 nm), drògmò – 70, tem-peratra – 39°C. Sendinimo laikas – 100 val.

Visi toliau apra‰yti medÏiag˜ savybi˜ tyrimai buvo atlikti su sendintais ir nesen-dintais medÏiag˜ pavyzdÏiais.

MedÏiag˜ pH matavimas 2 g sauso ir smulkiai sukarpyto tiriamos medÏiagos mòginio pasverta 0,01 g tiks-

lumu ir uÏpilta 20 ml distiliuoto vandens. Ekstrahuota 3 paras (72 val.). Matavimaiatlikti su pH-metru WTW pH 330 (Sen Tix Mic elektrodu).

MedÏiag˜ higroskopi‰kumo matavimas [12]Vienodo dydÏio (9x5,5 cm) medÏiag˜ pavyzdÏiai buvo i‰dÏiovinti eksikatoriuje

vir‰ CaO iki pastovaus svorio. Po to medÏiag˜ pavyzdÏiai sudòti ∞ eksikatori˜ suvandeniu (drògmò 100%). PavyzdÏiai buvo sveriami po 1, 2, 3, 4 ir 6 par˜. I‰ gaut˜duomen˜ apskaiãiuotas higroskopi‰kumas (W) pagal formul´:

ãia: m – drògnos medÏiagos masò, ms – sausos medÏiagos masò.

MedÏiag˜ oro laidumo matavimas [19]Gamini˜ oro laidumas apibdinamas laidumo koeficientu (B). Tai oro kiekis,

prasiskverbiantis pro gaminio pavir‰iaus ploto vienetà per laiko vienetà. Kadangioro srauto tris per laiko vienetà yra oro debitas (Q), tai oro laidumo koeficientàgalima apibdinti kaip oro debito pro gaminio pavir‰i˜ ir gaminio pavir‰iaus ploto(S) santyk∞:

T Y R I N ñ J I M A I / 2 2 1

Oro laidumo koeficientas labai priklauso nuo slògi˜ skirtumo abiejose gaminiopusòse. DaÏniausiai tekstilòs gamini˜ bandymuose slògi˜ skirtumas pasirenkamas50 arba 100 Pa. ·iuo atveju buvo pasirinktas slògi˜ skirtumas 50 Pa.

Oro laidumas buvo matuotas laidomaãiu ATL-2.Laidomatyje ATL-2 bandinys suspaudÏiamas tarp ttos ir tinklelio. Pro bandin∞

orà i‰ aplinkos siurbia ventiliatorius. Oro slògi˜ skirtumas matuojamas mikroma-nometru, oro debitas – vienu i‰ penki˜ rotametr˜. Rotametras – tai sugraduotasvertikalus stiklinis vamzdelis, kurio viduje yra metalinò pldò, pakimbanti vamz-delyje tuo auk‰ãiau, kuo didesnis yra oro debitas. Bandymo metu oro debitas didi-namas tol, kol mikromanometru pasiekiamas slògi˜ skirtumas Δp = 50 Pa (5 mmH2O stulpelio auk‰tis). Tuo metu rotametro skalòje, ties pldòs vir‰utine briauna,atskaitoma oro debito reik‰mò (rotametr˜ skalòs sugraduotos dm3/h). Su kitubandiniu eksperimentas atliekamas ta paãia tvarka.

Gauti oro debito (Q) rezultatai buvo skaiãiuojami pagal auk‰ãiau minòtàformul´:

kai S apskaiãiavome 0,25 m, pagal formul´ S = πr2, kai r = 0,9 cm.

MedÏiag˜ antistati‰kumo matavimasAntistati‰kumas buvo nustatinòjamas teraometru E6-13A pagal GOST 22261-82. Bandymo atlikimasTechniniu etilo spiritu nuvalomi teraometro elektrodai ir po jais padedamas

neaustinòs 90x120 mm dydÏio medÏiagos bandinys. Po to pagal teraometro E6-13Aeksploatacijos instrukcijà i‰matuojama specifinò pavir‰inò varÏa Rx.

Atliekami 3–5 bandymai. Rezultatas apskaiãiuojamas kaip aritmetinis teraometroparodym˜ vidurkis.

Tyrim˜ rezultatai ir j˜ aptarimas

1. Tiriam˜ medÏiag˜ r�g‰tingumas

Lentelòje nr. 1 pateikti duomenys apie medÏiag˜ rg‰tingumà (pH) ir jo pakiti-mà dirbtinio sendinimo metu.

Matome, kad visos tirtos neaustinòs medÏiagos prie‰ sendinimà yra neutralios.Neaustini˜ medÏiag˜ Nr. 1–4, pagamint˜ i‰ polipropileno, rg‰tingumas maÏai pa-kito ir medÏiagos liko neutralios, nors po 35 val. dirbtinio sendinimo suiro mecha-ni‰kai. Taigi ‰ias medÏiagas, nors jos nòra stiprios, galima naudoti ilgalaikiameksponat˜ saugojimui.

Neaustini˜ medÏiag˜ Nr. 5–10 pavyzdÏi˜ rg‰tingumo tyrimai parodò, kad sendi-

2 2 2 / T Y R I N ñ J I M A I

nimo metu vis˜ medÏiag˜, i‰skyrus 7K40W-150, pH nukrito iki pH 4, t. y. jos taporg‰ãios. MedÏiagos 7K40W-150 rg‰tingumas pakito maÏiausiai iki pH 5,29. Mano-me, kad visos ‰ios medÏiagos gali bti naudojamos laikinam eksponat˜ saugojimui.Kai ‰ios medÏiagos naudojamos ilgesn∞ laikà, btina tikrinti medÏiag˜ rg‰tingumà.

2. Tiriam˜ medÏiag˜ higroskopi‰kumas

Lentelòje nr. 2 pateikti duomenys apie pradin∞ medÏiag˜ higroskopi‰kumà ir hi-groskopi‰kumo pakitimà po sendinimo.

Higroskopi‰kumà skaiãiavome ne tik po dviej˜ par˜ (pagal standartin∞ metodàneaustinòms medÏiagoms), bet ir po 6–7 par˜, noròdami patikrinti medÏiag˜ hi-groskopi‰kumà, kai jos ilgesn∞ laikà i‰bna drògmòje.

Duomenys rodo, kad tiriamosios neaustinòs medÏiagos drògmòs sugeria nedaug.Ypaã nehigroskopi‰kos yra polipropileninòs medÏiagos Nr. 1–4 ir poliesteris Nr. 7.Higroskopi‰kiausios yra medÏiagos Nr. 9 ir Nr. 10, pagamintos i‰ mi‰ri˜ pluo‰t˜ –poliesterio, viskozòs ir lino.

Eil. nr. Gaminio kodas PH prie‰ sendinimà PH po sendinimo ΔpH1. PP-17 7,47 7,29 0,182. PP-17 su fotostabilizat. 7,31 6,85 0,463. PP-40 7,31 6,10 1,214. PP-80 7,31 6,26 1,055. 1K1-220 6,86 4,03 2,836. 6K1D-130 7,13 4,59 3,047. 1K1A-130 6,97 4,09 2,888. 2A27-300-30 6,82 3,98 2,849. 7K40W-150 7,21 5,29 1,9210. 2KK66D-600 Lininò dalis – 6,85 6,59 0,26

Poliesterinò dalis – 6,61 2,94 3,67

1 lentelò. pH matavimo rezultatai prie‰ ir po medÏiag˜ sendinimo

Higroskopi‰kumas (W) Higroskopi‰kumas (W) Eil. nr. Gaminio kodas prie‰ sendinimà (%) po sendinimo (%)

Po 2 par˜ Po 6 par˜ Po 2 par˜ Po 7 par˜ 1. PP-17 0 0 – –2. PP-17 su fotostabilizat. 0 0 – –3. PP-40 0 0 – –4. PP-80 0 0 – –5. 1K1-220 0,645 0,645 8,73 4,7626. 6K1D-130 1,492 2,985 1,064 5,319 7. 1K1A-130 0 0 0 7,4638. 2A27-300-30 2,778 0,556 2,551 4,5929. 7K40W-150 26,428 34,286 29,457 41,8610. 2KK66D-600 13,184 13,184 15,848 79,241

2 lentelò. MedÏiag˜ higroskopi‰kumo tyrimo rezultatai

T Y R I N ñ J I M A I / 2 2 3

MedÏiag˜ Nr. 5–10 higroskopi‰kumas po 100 val. sendinimo, joms i‰buvus dròg-mòje ilgesn∞ laikà, padidòjo. MedÏiagos Nr. 9, prie‰ sendinimà pasiÏymòjusios di-dÏiausiu sugebòjimu sugerti vandens garus, higroskopi‰kumas padidòjo nedaug.Kaip minòjome, medÏiagos Nr.1–4 po sendinimo suiro, todòl j˜ higroskopi‰kumonustatyti negalòjome.

3. Tiriam˜ medÏiag˜ oro laidumas

Lentelòje nr. 3 pateikti vis˜ 10 medÏiag˜ oro laidumo duomenys prie‰ sendinimàir 6 medÏiag˜, likusi˜ po 100 val. sendinimo.

Oro laidumo duomenys rodo, kad visos tirtos medÏiagos yra laidÏios orui. Gry-n˜ poliesterini˜ ir polipropilenini˜ medÏiag˜ laidumo koeficientas (B) svyruojanuo 232 iki 30. Tai priklauso nuo medÏiagos gamybos technologijos ir jos grama-tros (1 m2 medÏiagos masò gramais).

Tyrimai po sendinimo parodò, kad vis˜ 6 medÏiag˜ pavyzdÏi˜ oro laidumas pa-kito. MedÏiag˜ Nr. 5, 6, 7, 8, 10 oro laidumas padidòjo, o medÏiagos Nr. 10 padi-dòjo dvigubai. MedÏiagos Nr. 9 oro laidumo koeficientas, prie‰ sendinimà buv´s ga-na nedidelis (48), po sendinimo nukrito iki 36, t. y. medÏiaga tapo maÏiau laidi orui.

4. Tiriam˜ medÏiag˜ antistati‰kumas

Neaustini˜ medÏiag˜ antistati‰kumo tyrimo rezultatai pateikti lentelòje nr. 4. Me-dÏiagos laikomos antistatinòmis, kai j˜ specifinò pavir‰inò varÏa Rx yra apie n•108.

Duomenys, gauti tyrim˜ metu, parodò, kad prie‰ sendinimà medÏiagos Nr. 5 irNr. 7 buvo pakankamai antistatinòs. MaÏai antistati‰ki buvo sponbondai Nr. 1–4,kuri˜ specifinò pavir‰inò varÏa Rx – n • 1013.

Po 100 val. sendinimo likusi˜ 6 medÏiag˜ antistati‰kumas sumaÏòjo. MedÏiagos Nr. 9specifinò pavir‰inò varÏa Rx sumaÏòjo neÏymiai, vis˜ likusi˜j˜ medÏiag˜ – iki n • 1013.

Tyrim˜ duomenys Tyrim˜ duomenys

Eil. nr.MedÏiagos prie‰ sendinimà po sendinimopavadinimas Oro debitas (Q) Laidumo koefi- Oro debitas (Q) Laidumo koefi-

(dm3/h) cientas (B) (dm3/h) cientas (B)1. PP-17 > 5600 ~ 224 – –2. PP-17 su fotostabilizat. > 5800 ~ 232 – –3. PP-40 3900 156 – –4. PP-80 1690 67,6 – –5. 1K1-220 5000 200 5800 2326. 6K1D-130 5200 208 5800 2327. 1K1A-130 4400 176 >5900 ~ 2368. 2A27-300-30 5400 216 >5800 ~ 2329. 7K40W-150 1200 48 900 3610. 2KK66D-600 750 30 1500 60

3 lentelò. MedÏiag˜ oro laidumo tyrimo rezultatai

2 2 4 / T Y R I N ñ J I M A I

I‰vados1. I‰ polipropileno pagamintos neaustinòs medÏiagos (techninis pavadinimas

”agroplòvelò“ arba ”sponbondas“) yra neutralios, nehigroskopi‰kos, laidÏiosorui, taãiau neturinãios antistatini˜ savybi˜ ir netvirtos. ·ias medÏiagas gali-me naudoti saugodami eksponatus ar juos transportuodami, bet dòl nedide-lio mechaninio tvirtumo jas gali tekti daÏnai keisti.

2. I‰tirtos poliesterinòs ir kombinuot˜ pluo‰t˜ neaustinòs medÏiagos tinka lai-kinam muziejini˜ eksponat˜ saugojimui. Jos yra neutralios, maÏai higrosko-pi‰kos, laidÏios orui ir antistati‰kos. Senòjimo procese padidòja j˜ higrosko-pi‰kumas, pralaidumas orui ir labai sumaÏòja j˜ pH, t. y. jos rg‰tòja. Todòl‰ias medÏiagas naudojant eksponat˜ saugojimui, btina periodi‰kai tikrintimedÏiag˜ rg‰tingumà. MaÏiausiai i‰ ‰ios grupòs savo savybes keitò medÏia-ga (kodas 7K40W-150), pagaminta i‰ viskozòs ir poliesterio, todòl jà reko-menduojame naudoti eksponat˜ saugojimui.

Atliekant tyrimus publikacijos autoriams talkino: ·iauli˜ neaustini˜ medÏiag˜ fa-briko vadovybò ir cheminòs laboratorijos vedòja Janina Maãiulienò, Kauno techno-logijos universiteto Aprangos ir polimerini˜ gamini˜ technologijos katedros docen-tò dr. Virginija Jankauskaitò.

Literat�ra1. Preventive Conservation in Museums, Quebec University of Monreal, Otawa,

1995, p. 5, 26–29, 52, 121, 136.2. D. Ragauskienò, ”Saugojimo, eksponavimo ir transportavimo medÏiagos“,

Prevencinis kultros vertybi˜ konservavimas. Dòstomo kurso trumpas kon-

spektas, p. 1–4.3. Lietuvos Respublikos valstybini˜ muziej˜ rinkini˜ apsaugos, apskaitos ir

saugojimo instrukcija, Vilnius, 1998, p. 66, 69.

Eil. nr. Gaminio kodas Antistati‰kumas (R) Antistati‰kumas (R) prie‰ sendinimà (Ω) po sendinimo (Ω)

1. PP-17 9•1013 –2. PP-17 su fotostabilizat. 8•1013 –3. PP-40 1,7•1013 –4. PP-80 6•1013 –5. 1K1-220 4,3•109 > 1013

6. 6K1D-130 1,3•1011 5,5•1013

7. 1K1A-130 2,5•109 4,5•1013

8. 2A27-300-30 2,4•1010 > 1013

9. 7K40W-150 1,6•1010 3•1010

10. 2KK66D-600 2,3•1012 4,5•1013

4 lentelò. MedÏiag˜ antistati‰kumo tyrimo rezultatai

T Y R I N ñ J I M A I / 2 2 5

4. N. Stolow, 'Conservation Standarts for Works of Transit and on Exibition'Museums and Monuments, vol. 17, Switzerland, 1979, p. 55.

5. M. Shelley, 'The Care and Handling of Art Objects', Practices in The Metro-

politan Museum of Art, New York, 1987, p. 91–96.6. Investigations by Central Research Laboratory, Amsterdam, 1993, p. 9.7. D. Giullemard, Les Mat riaux de la Conservation, Universitete Paris 1

Pantheon-Sorbone, vol. 2, 2000–2001, p. 13 (dòstomo kurso trumpaskonspektas).

8. S. White, 'The Role of Costume Mounting in Preventive Conservation', Pre-

ventive Conservation Practice, Theory and Research, London, 1994, p. 230.9. C. Anderson, 'Sease C. Preventive Conservation at the Field Museum', Pre-

ventive Conservation Practice, Theory and Research, London, 1994, p. 47. 10. Энциклопедия полимеров, Москва, 1974, т. 2, с. 372–376.11. Ai‰kinamasis tekstilòs termin˜ Ïodynas, Kaunas, 2001, p. 327–328.12. A. Matukonis, Tekstilòs medÏiagotyra, Vilnius, 1976, p. 22–23, 87.13. J. Priãinauskas, Neaustinòs medÏiagos, Vilnius, 1969, p. 7–15.14. Г. Л. Барабанов, Е. Н Бершeв, Г. П Смирнов, Ю. Я Тюменeв, Физико-механи-

ческие способы производства нетканных материялов и валяльновойлочныхизделий, Москва, 1994, с. 210.

15. Е. Н. Бершeв, В. М. Горчакова, В. В. Курицына, С. А. Овчинникова, Физико-химические и комбинированные способы производства нетканных мате-риялов, Москва, 1993, с. 172.

16. Ю. П. Назаров, Е. М. Кирилин, П. И. Коньков, В. Л. Зеленов, В. М. Афана-сев, Технология производства нетканных материялов, Москва, 1967,с. 10–12.

17. Lascaux Restauro, ·veicarija, 1995 (medÏiag˜ ir ∞rangos, silomos kultrosvertybi˜ konservavimui ir restauravimui, katalogas).

18. D. Giullemard, Les Matriaux de la conservation, vol. 1, Universitete Paris 1Pantheon-Sorbone 2000–2001, p. 34–54 (dòstomo kurso trumpas kon-spektas).

19. A. Vitkauskas, Sil˜ ir tekstilòs gamini˜ bandymai, Kaunas, 1992, p. 98–101.

2 2 6 / T Y R I N ñ J I M A I

Janina Luk‰ònienò, Virginija Kulikauskaitò, Saulò Budrienò

Collation of Ageing Process of Some Nonwoven Fabrics Applied for thePreservation of Museum Exhibits

The goal of the study was to select for the preservation of museum exhibitssome synthetic nonwoven fabrics of local production, and to explore their chan-ges during artificial ageing.

The obtained results from nonwoven polypropylene fabric under the technicalname “sponbond” (Poland) are neutral, unhygroscopic, air permeable, however,lack antistatic properties and are infirm. These materials can be safely used for thepreservation of exhibits or transportation, but due to their insufficient firmness anecessity might arise to frequently change them.

It has been also established that the tested polyesteric fabric and nonwovenmaterials produced from combined fibres (Lithuania) are suitable for temporarypreservation of museum exhibits. They are neutral, slightly hygroscopic, air per-meable and antistatic. In the ageing process their hygroscopic character, airpermeability increases and their pH greatly decreases, i.e. they turn more acid.Therefore, the use of these materials for the preservation of exhibits necessitatesto periodically control their acidity. The material (its code 7K40W-150) underwentminimal changes in its properties and it is recommended to use it for preservationof exhibits.

R E S T A U R A V I M O P R A K T I K A / 2 2 7

Laima Janaviãienò

Gintariniai roÏiniai: istorija ir restauravimas

Straipsn∞ sudaro keturios dalys: trumpa roÏini˜ istorijos apÏvalga, Palangos ginta-ro muziejaus roÏini˜ apÏvalga, restauravimas, rekomendacijos saugojimui ir eks-ponavimui.

Trumpa roÏini˜ istorijos apÏvalgaMaldos karolius naudoja dauguma religij˜. Pasaulyje yra skirting˜ roÏini˜: krik‰-

ãioni‰k˜, induistini˜, budistini˜, musulmoni‰k˜ ir kt.Jau prie‰ kelis tkstanãius met˜ ind˜ skulptrose buvo vaizduojami i‰minãiai,

rankose laikantys maldos karolius. Pats terminas ”roÏinis“ turi atitikmenis ir Seno-vòs Ryt˜ religijose. Indijoje ir Tibete sanskrito Ïodis mala – ”gòli˜ sodas“ ir ”karo-li˜ vòrinys“, hindi kalba japamala – ”maldos karoliai“, ”roÏi˜ vainikas“, ”roÏi˜ vò-rinys“ ir ”roÏi˜ sodas“.

Krik‰ãioni‰kosios tradicijos pradÏioje maldoms skaiãiuoti naudodavo de‰imtpir‰t˜. I‰ ãia roÏinyje susiformavo de‰imãi˜ sistema. Remiantis kita nuomone, mal-dos karoliai atsirado, kai ankstyvieji krik‰ãionys, skaitydami 150 Senojo Testamen-to Dovydo psalmi˜, joms skaiãiuoti naudodavo 150 mazg˜ ant virvòs, o vòliau –150 karoliuk˜ vòrin∞. Laikui bògant, maldos karoliai tapo roÏiniu. Kita vertus, vò-liau 150 Dovydo psalmi˜ skaitymas lotyn˜ kalba, kaip tai darydavo vienuoliai, bu-vo per sudòtingas paprastiems pasaulieãiams, todòl vietoje j˜ jie pradòjo i‰ atmin-ties sakyti 150 ”Tòve ms˜“ mald˜, kurias skaiãiavo virvele su 150 mazg˜. Dòl toatsirado tradicija maldos karolius vadinti ”Paternoster“ (”Tòve ms˜“) karoliais.

Maldoms skaiãiuoti buvo naudojamos ∞vairios medÏiagos. 523 m. Airijoje ‰v. Bri-gita, kaip tai buvo ∞prasta tarp ano meto atsiskyròli˜, melsdamasi naudojo virvel´su mediniais ar akmeniniais karoliukais [5].

Apie XI a. vidur∞ virveles su mazgais òmò keisti medini˜ ir molini˜ karoliuk˜ vò-

RESTAURAVIMO PRAKTIKALaima Janaviãienò

LDM Palangos gintaro muziejus

Vytauto g. 17, Palanga

Tel. (8 ~ 460) 53 501


2 2 8 / R E S T A U R A V I M O P R A K T I K A

riniai. Auk‰tuomenò maldoms skaiãiuoti naudojo vòrinius i‰ pusiau brangi˜ irbrangi˜ akmen˜.

XI a. ”Tòve ms˜“ maldà pamaÏu òmò keisti malda ”Sveika, Marija“. Palaipsniuitapo ∞prasta kalbòti 150 ”Sveika, Marija“ mald˜. ·i˜ mald˜ karoliukai bdavo su-jungti po de‰imt∞, kurias atskirdavo vienas ”Tòve ms˜“ maldos karoliukas.

XII a. pradÏioje Ïmonòs vietoje 150 karoliuk˜ ar mazg˜ vòrinio maldoms skai-ãiuoti pradòjo naudoti virveles su 50 karoliuk˜ ar mazg˜. Tokiu bdu melsdamiesijie kartodavo tris kartus po penkiasde‰imt mald˜.

1208 m. Pranczijoje ‰v. Dominykui (Guzman) pasirodò ·vã. Mergelò Marija suroÏiniu rankose ir i‰mokò j∞ kalbòti roÏin∞. Dominikon˜ ordinas dar labiau i‰popu-liarino roÏinio maldà ir atitinkamai paãius roÏinius.

XIII a. viduryje roÏini˜ puo‰yba tobulòjo ir jie tapo tokie puo‰ns, kad vienuoliaidominikonai uÏdraudò savo pasaulieãiams broliams naudoti per daug prabangiuskarolius savo roÏini˜ vòriniuose.

ViduramÏiais Europoje òmò kurtis atskiros roÏinius gaminusi˜ amatinink˜ gildi-jos. ·i˜ gildij˜ meistrai roÏini˜ karolius gamindavo i‰ vienos pasirinktos medÏia-gos, pavyzdÏiui, pusbrangi˜ akmen˜, metalo, stiklo ar gintaro. Londone kaip t˜laik˜ roÏini˜ gamintoj˜ gildij˜ liudijimas yra i‰likusi Paternoster Row gatvò, kuriojeviduramÏiais gyveno ir dirbo roÏini˜ gamintojai.

1380 m. Pranczijoje viename karaliaus âarlzo V inventoriuje minima ”devynio-lika roÏini˜, pagamint˜ i‰ roÏine spalva nudaÏyto gintaro ir koralo su perl˜ skyri-mais“ [5]. Tai rodo, kad jau XIV a. buvo naudojama ∞domi gintaro apdirbimo tech-nologija – daÏymas.

XV a. tapytuose paveiksluose pavaizduoti roÏiniai daug kur dar nòra sujungtiratu; tai ant virvelòs suverti karoliai. J˜ skaiãius buvo ∞vairus: 200, 165, 150, 93, 63,33, 12 ir net 5 karoliukai. RoÏinio galuose daÏnai bdavo kutai [4]. VienuolikojeXV–XVII a. paveiksl˜ vaizduojami maldos karoliai. Du i‰ j˜ – gintariniai, vienas –su gintaro karoliuk˜ intarpais. Vienas gintarinis roÏinis pavaizduotas Jano vanEycko paveiksle ”Arnolfini ‰eima“ (1434 m., Nacionalinò galerija Londone). Antra-me paveikslo plane – roÏinis, padarytas i‰ 30 skaidri˜ gintaro karoli˜ ir su kutaisgale. Antras gintarinis roÏinis pavaizduotas Rogiero van der Weydeno paveiksle

”Skaitanti Magdalena“ (1445 m., Londono nacionalinò galerija), uÏ ‰v. Magdalenosstovinãio ‰v. Juozapo rankoje. ·is roÏinis sudarytas i‰ ‰e‰iolikos skaidri˜ gintarini˜ir trij˜ balt˜ karoli˜. âia roÏinio galai taip pat uÏsibaigia kutais. Paveiksle ”Piemen˜pagarbinimas“ (1480 m. Hugo van der Goeso triptikas, kairò dalis, Ufizi galerijaFlorencijoje) vieno i‰ senyvo amÏiaus piemen˜ rankoje vaizduojamas ratu sujung-tas roÏinis su gintaro karoli˜ intarpais [5].

RoÏinio, skirto ·vã. Mergelei Marijai, struktra galutinai susiformavo apie XVI a.vidur∞. Toks roÏinis buvo sudarytas i‰ 150 ”Sveika Marija“ maldos karoliuk˜, su-


jungt˜ po 10 ir perskirt˜ 15 didesni˜ ”Tòve ms˜“ karoliuk˜. ·is ilgas, ratu sujung-tas roÏinis simbolizavo roÏi˜ sodà, o prie medalikòlio prikabintas trumpasis vòri-nys su kryÏiumi – takà arba vartus ∞ roÏi˜ sodà. 1569 m. popieÏius oficialiai patvir-tino tokià roÏinio schemà, papildomai nurodydamas, kad 150 karoliuk˜ roÏinisskirtas religinòms institucijoms, o 50 karoliuk˜ roÏinis – pasaulieãiams.

XVI a. pabaigoje daug vyr˜ ir moter˜ baÏnyãioje pa‰ventintus roÏinius ne‰ioda-vo ant kaklo kaip atgailavimo uÏ savo nuodòmes Ïenklus arba kaip stipraus krik‰-ãioni‰ko tikòjimo simbolius. Pagal to meto vienuolyn˜ tvarkà roÏini˜ ant kaklo ne-leista ne‰ioti moterims vienuolòms, o vyrams vienuoliams dòl neturto ∞Ïado uÏ-drausta turòti roÏinius i‰ kri‰tolo, koralo ar gintaro karoliuk˜ [5]. Galima daryti i‰-vadà, kad tuo metu gintaro karoliai roÏinyje buvo turto ir prabangos Ïenklas.

XVII a. suklestòjo roÏini˜ importas i‰ Ryt˜. Yra nemaÏai duomen˜ apie krik‰ãio-ni‰kus roÏinius, pagamintus Rytuose i‰ kri‰tolo, koralo, egzotinòs kvepianãios me-dienos ir gintaro [5].

1829 m. Prahoje prekybos mugòje pasirodò pirmieji presuoto stiklo karoliukai. Dòl∞domi˜ form˜ ir briaunuotumo, kuris ∞spdingai atspindòjo ir lauÏò ‰viesà, jie tapolabai populiars roÏiniams gaminti. Yra pagrindo teigti, kad briaunuoti gintarokaroliukai roÏiniuose galòjo atsirasti pamògdÏiojant briaunuotus stiklo karoliukus.

ViduramÏiais suklestòj´ gintariniai krik‰ãioni‰ki roÏiniai buvo gaminami ∞vairiosegintaro apdirbimo dirbtuvòse. Pirmosios gintaro apdirbimo gildijos susikrò Briu-ge (1302) ir Liubeke (1310). Vòliau jos ∞steigtos Stolpe (1480), Kolberge (1584), Dan-

Van der Weydeno paveikslo ”Skaitanti

Magdalena“ fragmentas su roÏiniu.

Iliustracija i‰ Londono nacionalinòs galerijos el. leidinio

http://www.nationalgallery.org.uk

RoÏinis i‰ paveikslo ”Skaitanti Magdalena“.

Iliustracija i‰ Londono nacionalinòs galerijos el. leidinio

http://www.nationalgallery.org.uk


cige (1477), Elbinge ir Karaliauãiuje (1646). ·iose gintaro dirbtuvòse daÏniausiairankomis buvo gaminami roÏiniai ir karoliai. Briugo ir Liubeko gildijos turòjo oficial˜roÏini˜ gamintoj˜ vardà – Paternostermacher (”Tòve ms˜“ gamintojai) [2].

ViduramÏiais pagamint˜ gintarini˜ roÏini˜ yra i‰lik´ nedaug dòl gintaro organinòskilmòs, trapumo ir istorini˜ bei religini˜ prieÏasãi˜. Îinoma, kad Airijoje gyvavopaprotys mirusius Ïmones laidoti kartu su j˜ roÏiniais. Apie viduramÏi˜ pabaigoje –XIV a. gintaro meistr˜ darytus roÏinius Ïini˜ i‰liko maÏai; daugiausia apie juos gali-me spr´sti tik i‰ archeologini˜ radini˜. Taip, kasinòjant Londono Beinardo pilies apy-linkòse (Anglija), buvo rasti XIV a. ∞vairaus apdirbimo laipsnio gintariniai roÏiniai [1].

Apie gintarini˜ roÏini˜ paplitimà Pabaltijyje XIV a. netiesiogiai liudija ‰is faktas.KryÏiuoãi˜ ordinui ∞sivie‰patavus rytiniame Baltijos pajryje, gintaro surinkimastapo ‰io ordino monopolizuota privilegija ir vietiniams Ïmonòms buvo uÏdraustaturòti gintaro, be to, ”bausdavo kiekvienà, pas kur∞ rasdavo gintaro, nepriklausan-ãio roÏiniui“ [6].

Gintarini˜ roÏini˜, kaip ir vis˜ roÏini˜, populiarumas Vokietijoje beveik i‰nykopo Reformacijos. Tada gintaras buvo pradòtas naudoti daugiausia gaminant papuo-‰alus, puo‰nius nam˜ apyvokos daiktus ir musulmoni‰kus roÏinius, kurie buvoskirti eksportui ∞ Ryt˜ ‰alis [2].

RoÏiniai (tarp j˜ ir gintariniai) populiaresni i‰liko ‰alyse, kuri˜ nepalietò Refor-macija – Italijoje, Ispanijoje, Pranczijoje, Airijoje ir kt. Dòl to ano meto gintarini˜roÏini˜ randama Italijoje (Florencijos sidabro muziejuje saugomi keli gintariniairoÏiniai, seniausias i‰ j˜ muziejuje saugomas nuo 1589 m.) [1], Airijoje (Hunto mu-ziejuje saugomi 2 gintariniai XVII a. roÏiniai) [5].

Apie roÏini˜ gamybà Lietuvoje viduramÏiais ir vòlesniais laikais duomen˜ kolkas nerasta. Îinoma, kad nuo XVIII a. Palangoje buvo apdirbamas gintaras [3].XIX a. pabaigoje Palangoje veikò G. Gutmano, J. Reinuso ir Ko, Kamineckio ir ke-letas kit˜ gintaro fabrik˜ (stambi˜ dirbtuvi˜), kurie ne tik patys gamino, bet ir su-pirkinòjo gintarinius gaminius i‰ vietini˜ – Palangos ir Kretingos Ïyd˜ – namudi-nink˜. ·ie gintaro fabrikai daugiausia gamino kataliki‰kus ir musulmoni‰kus roÏi-nius, karoli˜ vòrinius. Kataliki‰ki gintariniai roÏiniai tuo metu daugiausia buvo skir-ti Ukrainos katalikams ir veÏami parduoti ∞ Kijevo gubernijà. Musulmoni‰kus par-duoti i‰veÏdavo ∞ Kaukazo ‰alis, Persijà, Turkijà, Palestinà ir kitas Ryt˜ valstybes [3].Yra pagrindo manyti, kad Palangoje pagaminti kataliki‰ki gintariniai roÏiniai buvopardavinòjami ir Lietuvoje.

1932 m. Lietuvoje buvo 9 gintaro apdirbimo ∞monòs: 6 Palangoje, 2 Klaipòdoje ir1 Kretingoje [2]. Jose, be ∞vairi˜ gintaro dirbini˜, buvo gaminami ir gintariniai roÏiniai.LDM padalinyje Palangos gintaro muziejuje saugomi gintariniai roÏiniai priskiriamivadinamosioms senosioms Palangos gintaro dirbtuvòms. Taãiau tik roÏinio Ap 754apra‰e yra nurodyta, kad jis buvo pagamintas Palangos Kan˜ gintaro dirbtuvòse.


·iuo metu pasaulyje Ïinomi keli˜ r‰i˜ krik‰ãioni‰ki roÏiniai:1. Didieji dominikon˜ roÏiniai i‰ 150 maldos karoliuk˜;2. Filigraniniai roÏiniai i‰ 70 maldos karoliuk˜;3. Tradiciniai roÏiniai i‰ 50 maldos karoliuk˜;4. Trumpieji roÏiniai i‰ 10 ratu sujungt˜ karoliuk˜;5. Trumpi roÏiniai i‰ vieno didelio ir 10 maÏesni˜ karoliuk˜, i‰dòstyt˜ tiesòje,

nesujungt˜ ratu, su kryÏeliu viename gale ir medalikòliu kitame; 6. RoÏiniai-apyrankòs, sudarytos i‰ ratu sujungt˜ 10 maÏ˜ ir vieno didelio ka-

roliuko, su kryÏeliu ir medalikòliu, prijungtais prie paties karoliuk˜ rato i‰‰ono;

7. RoÏiniai-Ïiedai (gaminami i‰ metalo), ne‰iojami ant pir‰to, su kryÏeliu vieto-je akutòs ir 10 to paties metalo rutuliuk˜, i‰dòstyt˜ ratu roÏinio-Ïiedo i‰ori-nòje pusòje;

8. Sieniniai-didieji roÏiniai, kuri˜ bendras ilgis gali siekti net kelis metrus, sugana masyviais karoliais, daÏniausiai i‰pjautais ar i‰tekintais i‰ medÏio.

Tai rodo, kad skirtingais amÏiais ir skirtingose krik‰ãioni‰kose tradicijose roÏini˜karoliuk˜ skaiãius, kaip ir paãi˜ roÏini˜ ilgis, buvo gana ∞vairus – nuo 5 iki 200 ka-roliuk˜, o pats roÏinis – nuo keliolikos centimetr˜ iki keli˜ metr˜ ilgio.

Øvairius mazg˜ ir karoli˜ kiekius maldoms skaiãiuoti naudoja ir kitos religijos.Budist˜ ir induist˜ maldos karoliai turi 108 arba 66 karoliukus. Musulmon˜ maldoskaroliai sudaryti i‰ 99 karoliuk˜. Ryt˜ ortodoksai graikai maldoms skaiãiuoti ikidabar naudoja 100 mazg˜ ant juostos.

Van Eyckas. ”Arnolfini ‰eima“ Van Eyckas. RoÏinis i‰ paveikslo

”Arnolfini ‰eima“


Lietuvoje ‰iais laikais labiausiai paplit´ tradiciniai kataliki‰ki roÏiniai i‰ 59 karo-liuk˜, i‰ kuri˜ 50 yra maldos karoliukai. RoÏiniai daÏniausiai gaminami i‰ medÏio,plastiko, stiklo ar gintaro karoliuk˜. Gintaro roÏinius galima suskirstyti pagal darbosànaudas:

1. Lengviausiai pagaminami roÏiniai – i‰ neapdorot˜ gintaro gabaliuk˜ vietojekaroliuk˜ (j˜ kryÏeliai ir medalikòliai daÏniausiai bna metaliniai, nors kar-tais ir i‰ gintaro);

2. Daugiau darbo reikalaujantys gintaro roÏiniai, padaryti i‰ tekint˜ gintaro ka-roliuk˜ su i‰pjautais i‰ gintaro kryÏeliais, kartais ir medalikòliais. Tekinti gin-taro karoliukai daÏniausiai bna apvals arba ovals.

3. Reãiausi – daugiausiai darbo sànaud˜ reikalaujantys gintaro roÏiniai, pada-ryti i‰ briaunuot˜ gintaro karoliuk˜.

Tradicin∞ kataliki‰kà roÏin∞ sudaro 59 karoliukai. I‰ j˜ 53 yra vienodo dydÏio(tai vadinamieji maldos – ”Sveika, Marija“ – karoliukai). 50 i‰ ‰i˜ karoliuk˜ su-jungta ∞ penkias grupes po de‰imt. Kiekvienà de‰imt∞ nuo kitos skiria didesnigrandinòli˜ tarpai su juose ∞terptu vienu kitokios reik‰mòs – skyrimo arba pa-slapties – karoliuku. Taip sudarytas didysis vòrinys savo galais yra sujungtas me-dalikòliu ∞ apskritimà. Medalikòliai daÏniausiai bna metaliniai, su ∞vairiais ‰ven-tais krik‰ãioni‰k˜ simboli˜, ‰vent˜j˜ asmen˜ atvaizdais (Kristaus, Marijos, ‰irdies,tauròs, balandÏio ir pan.). Kartais vietoje medalikòlio bna ∞montuotas miniati-rinis stiklinis indelis su ‰v´sto vandens la‰eliu i‰ Lurdo ar kit˜ ‰vent˜ viet˜. Priemedalikòlio apaãios prijungtas trumpasis arba maÏasis vòrinys i‰ vieno ”Tòvems˜“ karoliuko, trij˜ maldos (”Sveika, Marija“) karoliuk˜ ir vieno ”Garbò DievuiTòvui“ karoliuko.

MaÏasis vòrinys baigiasi ∞vairi˜ medÏiag˜ ir form˜ kryÏeliu, neretai su Nukry-Ïiuotojo figròle.

Verta atkreipti dòmes∞ ∞ tai, kad skyrimo – paslapãi˜, ”Tòve ms˜“ ir ”GarbòDievui Tòvui“ – karoliukai bna vienodo dydÏio ir formos. Taãiau, lyginant juossu maldos karoliukais, jie gali bti:

1. Tokios pat formos, bet didesni uÏ maldos karoliukus; 2. Tokios pat formos ir tokio pat dydÏio kaip maldos karoliukai; 3. Kitokios formos ir to paãio dydÏio kaip maldos karoliukai;4. Kitokios formos ir didesni negu maldos karoliukai.

Palangos gintaro muziejaus roÏini˜ apÏvalgaPalangos gintaro muziejus turi 10 gintarini˜ roÏini˜, kurie pagaminti prie‰ Antràj∞

pasaulin∞ karà vadinamosiose senosiose Palangos gintaro dirbtuvòse (XIX a. pab. –XX a. 3 de‰.). Visi ‰ie roÏiniai yra tradiciniai, kataliki‰ki. Jie sudaryti i‰ 59 karoliuk˜,kurie skiriasi savo forma, i‰dòstymu ir kryÏeliais.


Fragmentas prie‰ restauravimà.

Ap 7926

Po restauravimo.

Ap 7926

1. RoÏinis Ap 698 sudarytas i‰ truput∞ pailg˜, tekint˜, neskaidri˜, vienodo dy-dÏio maldos ir paslapãi˜ gintaro karoliuk˜ su gintariniu kryÏeliu.

2. RoÏinis Ap 706 – i‰ pailg˜, neskaidri˜ maldos karoliuk˜ ir didesni˜ paslap-ãi˜ karoliuk˜. KryÏelis metalinis.

3. RoÏinis Ap 709 – i‰ pailg˜, neskaidri˜, neÏymiai tarp sav´s dydÏiu besiski-rianãi˜ (turbt dòl rank˜ darbo) maldos karoliuk˜ ir didesni˜ paslapãi˜ ka-roliuk˜. KryÏelis metalinis.

4. RoÏinis Ap 723 – i‰ truput∞ pailg˜, tekint˜, skaidraus gintaro karoliuk˜. Pa-slapãi˜ karoliukai ‰iek tiek didesni. KryÏelis metalinis.

5. RoÏinis Ap 732 – i‰ tekint˜, apvali˜, neskaidri˜ gintaro karoliuk˜. Visi roÏi-nio karoliukai vienodo dydÏio. KryÏelis gintarinis.

6. RoÏinis Ap 6234 – i‰ apvali˜ briaunuot˜ skaidraus raudono gintaro karoliu-k˜. Paslapãi˜ karoliukai didesni uÏ maldos karoliukus. KryÏelis metalinis.

7. RoÏinis Ap 6222 – i‰ pailg˜ briaunuot˜ skaidraus gintaro karoliuk˜. Visi ro-Ïinio karoliukai vienodo dydÏio. KryÏelis gintarinis.

8. RoÏinis Ap 7922 – i‰ apvali˜ neskaidraus gintaro karoliuk˜. Paslapãi˜ karo-liukai didesni uÏ maldos karoliukus. KryÏelis metalinis.

9. RoÏinis Ap 7926 – i‰ tekint˜ apvali˜ neskaidraus gintaro karoliuk˜. Paslap-ãi˜ karoliukai briaunuoti ir didesni uÏ maldos karoliukus. KryÏelis metalinis.

10. RoÏinis Ap 754 – i‰ briaunuot˜ skaidri˜ rausvo gintaro karoliuk˜. KryÏelisgintarinis. Pagamintas Palangos Kan˜ gintaro dirbtuvòse.

Pagal formà gintarinius roÏini˜ karoliukus galima suskirstyti ∞:


1. Pailgus lygius;2. Pailgus briaunuotus;3. Apvalius lygius;4. Apvalius briaunuotus.

Spalviniu poÏiriu gintaro karoliukai bna: 1. Skaidrs (sodriai geltoni, rausvi, rudi);2. Neskaidrs (‰viesiai geltoni, tamsiai geltoni, vienodos spalvos ‰viesiai gelto-

ni su skaidriais intarpais (debesuoti), raudoni, rudi).Vis˜ gintaro roÏini˜ karoliuk˜ pavir‰ius poliruotas.·e‰i˜ Palangos gintaro muziejuje saugom˜ roÏini˜ skyrimo (paslapãi˜) karoliu-

kai yra didesni uÏ maldos karoliukus.Briaunuoti karoliukai pagaminti tik i‰ skaidraus gintaro.

RestauravimasI‰ de‰imties Palangos gintaro muziejuje esanãi˜ roÏini˜ septyni yra i‰silaik´ ne-

blogai. Restauruoti trys blogiausios bklòs roÏiniai.RoÏinis (Ap 6234) padarytas i‰ skaidri˜, natraliai oksiduot˜ ir rausvà spalvà

∞gavusi˜ briaunuot˜ gintaro karoliuk˜, kuri˜ briaunos ‰iek tiek nusitrynusios.Bendras roÏinio ilgis prie‰ restauravimà – 39 cm.

Karoliuk˜ dydis:• Paslapãi˜ karoliukai: h – 8 mm, ∅ – 9 mm;• Maldos karoliukai: h – 6 mm; ∅ – 7 mm.

Trksta penki˜ maldos karoliuk˜, be to, du maldos karoliukai paimti i‰ kitur, jienetinka ‰iam roÏiniui (yra kitokios formos, bet pagal oksidavimàsi matosi, kad jiepana‰aus amÏiaus kaip ir pats roÏinis). Karoliuk˜ vidus labai pajuod´s, vietomisprie pakra‰ãi˜ beveik visai uÏak´s. Karoliukai sujungti bet kaip, nesilaikant tradi-cinòs tvarkos, ne po de‰imt. Daug kur karoliukai vienas su kitu suri‰ti silu arbastoresne viela, kuri yra vietomis nusidòvòjusi, trapi. I‰montavus gintaro roÏin∞, susi-darò dvylika viela sujungt˜ gintarini˜ karoliuk˜ fragment˜ ir trys atskiri maldos ka-roliukai.

RoÏinis pirktas 1972 m. sausio 25 d. i‰ E. Kamaitienòs. Anksãiau nerestauruotas.Eksponuojamas nuo 1986 m.

Restauravimo eiga:1. Nufotografuotas roÏinis ir atskiros jo detalòs prie‰ restauravimà.2. Nuimtas kryÏelis, nukarpyti karoliukus ir vielutes jung´ silai, i‰montuoti

netinkantys karoliukai.3. Vandeniu ir mink‰tu ‰epetòliu i‰valytas kiekvieno karoliuko vidus. KryÏelis

nuvalytas etilo alkoholiu ir padengtas apsauginiu sintetiniu va‰ku.4. Parinkus tinkamà spalvà, i‰ nauj˜ gintaro gabaliuk˜ i‰pjauti, i‰tekinti ir nu-


RoÏinio fragmentai i‰montavus roÏin∞.

Ap 6234

Po restauravimo.

Ap 6234

briaunuoti trkstami karoliukai. Jie dirbtinai iki reikiamos spalvos pasendintikaitinant smòlio vonioje, dar kartà nupoliruoti.

5. RoÏinyje ∞montuoti naujai paruo‰ti gintaro karoliukai. I‰imti 2 netinkantyskaroliukai, j˜ vietose ∞statyti nauji.

6. Sujungtos atskiros roÏinio detalòs. Kai kuri˜ karoliuk˜ nusidòvòjusi viela pa-keista nauja. Prikabintas kryÏelis.

7. RoÏinio pavir‰ius padengtas apsauginiu sintetiniu va‰ku ir nublizgintas.RoÏinis Ap 709 padarytas i‰ pailg˜, ‰iek tiek patamsòjusi˜ gintaro karoliuk˜.

Bendras roÏinio ilgis – 55 cm.Karoliuk˜ dydis:

• Paslapãi˜ karoliuk˜: h – 12 mm, ∅ – 9 mm;• Maldos karoliukai nevienodo dydÏio: h – nuo 7 mm iki 11 mm, ∅ – nuo

6 mm iki 8 mm.RoÏinyje trksta vieno maldos karoliuko, be to, ∞dòtas vienas briaunuotas mal-

dos karoliukas, netinkantis ‰iam roÏiniui (pagal susioksidavimo laipsn∞ ‰is karoliu-kas pana‰aus amÏiaus kaip ir roÏinis).

RoÏinis pirktas 1968 m. liepos 1 d. i‰ Marcelòs Brasaitòs. Anksãiau nerestauruo-tas. Eksponuotas 1970–1973 m., 1995–1998 m., 1999–2004 m. Restauravimui paim-tas i‰ ekspozicijos.

Restauravimo eiga:1. Nufotografuotas visas roÏinis ir atskiros jo detalòs prie‰ restauravimà.2. Vandeniu ir mink‰tu ‰epetòliu i‰valyti karoliukai, nuimtas ir nuvalytas kryÏelis. 3. Parinkus tinkamà spalvà, i‰ nauj˜ gintaro gabaliuk˜ i‰pjauti ir i‰tekinti

2 trkstami maldos karoliukai. Iki reikiamos spalvos dirbtinai pasendinti kai-tinant smòlio vonioje, dar kartà nupoliruoti.


4. RoÏinyje ∞montuoti naujai paruo‰ti gintaro karoliukai. Sujungtos atskiros ro-Ïinio detalòs, prikabintas kryÏelis.

5. RoÏinio pavir‰ius padengtas apsauginiu sintetiniu va‰ku, nublizgintas.RoÏinis Ap 7926 padarytas i‰ nedideli˜ rud˜ ir gelton˜ apvali˜ neskaidraus gin-

taro karoliuk˜. Paslapãi˜ karoliukai skaidrs, briaunuoti ir didesni uÏ maldos karo-liukus. Bendras roÏinio ilgis – 50,5 cm.

Karoliuk˜ dydis: • Paslapãi˜ karoliuk˜ h – 10 mm, ∅ – 10 mm;• Maldos karoliuk˜ h – 7 mm, ∅ – 7 mm.

Trksta dviej˜ karoliuk˜: vieno paslapãi˜ ir vieno maldos. Vienas maldos karo-liukas perskil´s ir i‰likusi tik viena pusò. Treãiojoje de‰imtyje ∞dòti du skaidrios,geltonos, ∞ plastikà pana‰ios medÏiagos, ‰iam roÏiniui netinkantys maldos karoliu-kai. Metalinòs vielutòs patamsòjusios, karoliuk˜ pakra‰ãiai prie vieluãi˜ nuo nau-dojimo aptrupòj´, karoliuk˜ skylutòs beveik visai uÏakusios.

RoÏinis pirktas 1972 m. liepos 28 d. i‰ E. Kamaitienòs. Anksãiau nerestauruotas.Eksponuotas 1973–1983 m., 1996–2004 m. Restauravimui paimtas i‰ ekspozicijos.Restauravimo eiga:1. Nufotografuotas roÏinis ir atskiros jo detalòs prie‰ restauravimà.2. Vandeniu ir mink‰tu ‰epetòliu i‰valytas kiekvieno karoliuko vidus. KryÏelis

nuimtas ir nutrintas sausu ‰epetòliu, nuvalytas etilo alkoholiu ir padengtasapsauginiu sintetiniu va‰ku.

3. Parinkus tinkamà spalvà, i‰ nauj˜ gintaro gabaliuk˜ i‰pjauti ir i‰tekinti trks-tami karoliukai. Iki reikiamos spalvos jie dirbtinai pasendinti kaitinant smò-lio vonioje, dar kartà nupoliruoti.

4. RoÏinyje ∞montuoti naujai padaryti gintaro karoliukai. I‰imti netinkantysgeltono plastiko ir perskil´s karoliukai, j˜ vietose ∞statyti nauji.

5. Sujungtos atskiros roÏinio detalòs, prikabintas kryÏelis.6. RoÏinio pavir‰ius padengtas apsauginiu sintetiniu va‰ku, nublizgintas.

Po restauravimo eksponatai tapo geros bklòs ir ∞gijo eksponavimui tinkamà i‰-vaizdà. Padidòjo j˜ atsparumas neigiamiems aplinkos pokyãiams.

Rekomendacijos saugojimui ir eksponavimui1. Vengti drògmòs svyravim˜ ir su drògme susijusi˜ ekstremali˜ sàlyg˜, nes ‰ie

eksponatai sudaryti i‰ dviej˜ tarpusavyje derinam˜, taãiau skirtingai ∞ dròg-mòs pokyãius reaguojanãi˜ medÏiag˜ – metalo ir gintaro.

2. Saugoti nuo mechanini˜ paÏeidim˜ ir kontakto su cheminòmis medÏia-gomis.

3. Vengti temperatros svyravim˜, ekstremali˜ sàlyg˜, susijusi˜ su temperatrair jos pokyãiais, saugoti nuo tiesiogini˜ saulòs spinduli˜.


Literat�ra1. H. Fraquet, Amber, London, 1987. 2. J. Ka‰kelis, Lietuvos gintaras, Kaunas, 1933.3. Gornij Ïurnal, t. 3, St. Peterburg, 1893, p. 400–402.4. A. Winston-Allen, Stories of the Rose: The Making of the Rosary in the Middle

Ages, Pennsylvania State University Press, 1997.5. www.rosaryworkshop.com6. E. Mierzwinska, Great book of amber, Warszaw, 2002. 7. Restauravimo pasas Nr. Ap 7926/Pgd 847;8. Restauravimo pasas Nr. Ap 6234/PGd 875; Ap 709/PGd 743.

Laima Janaviãienò

Amber Rosaries: History and Restoration

The article consists of four parts. The historical part is devoted to the short re-view and analysis of the exploitation of the Baltic amber for the production ofprayer beads-rosaries in Europe and Lithuania from the Middle Ages to the presentdays. Despite the popularity of amber rosaries and their mass production, histori-cal data about them is scarce. The picture of the production of old amber rosariescan be recreated through fragmental material on the basis of the studies on thehistory of rosaries, the featuring of amber prayer beads in the pictures by knownmasters of European painting and the descriptions of the survived amber rosariesin European museums. The article also discusses general features of productiontechnologies employed for amber rosaries in Lithuania, basing its analysis on tensurvived amber rosaries at the Amber Museum in Palanga produced at the so-called old amber workshops in Palanga. Historical data shows that there functio-ned an European-level centre for the production and exportation of amber rosariesin Palanga from the 18th to the 20th century. Other parts of the article thoroughlyreview the restoration of amber rosaries at the Amber Museum in Palanga andpresents some recommendations for their protection and expositions.


Povilas Kuodis

Dviej˜ skulpt�r˜ i‰ Skaruli˜ baÏnyãios ansamblio tyrimai ir konservavimas

Visuomenei neblogai paÏ∞stami didÏiuliai meninòs krybos turtai, sutinkaminuolatinòse muziej˜ ekspozicijose, laikinose ir kilnojamose parodose. Jie ne tikteikia estetin∞ pasigòròjimà, bet ir sudaro galimyb´ giliau paÏinti kultros istorijà,jos raidà, skirting˜ epoch˜ bruoÏus ir Ïmoni˜ màstysenà. Labai didelò ‰io menodalis, daugiausia i‰sisklaidÏiusi po periferijos baÏnyãias, iki ‰iol yra maÏai tyrinòta,nedaug apie jà ir ra‰yta. ·ie meno kriniai yra sunkiai prieinami, nes ∞vairs per-tapymai, uÏdaÏymai, grubs, nevyk´ intarpai ar rekonstrukcijos daÏnai slepia ir i‰-kraipo praòjusi˜ epoch˜ talenting˜ meistr˜ krybà, vertà didesnio dòmesio, tyri-nòjim˜ ir tinkamesnio saugojimo. Vienas i‰ toki˜ objekt˜ – Skaruli˜ baÏnyãios (Jo-navos r.) interjerà puo‰iantis iki ms˜ dien˜ visas i‰lik´s medini˜ skulptr˜ an-samblis, priskiriamas ankstyvojo baroko epochai. Jis iki ‰iol visuomenei buvo ma-Ïai Ïinomas ir tyrinòtas, o pastaruoju metu kelia itin didel∞ susidomòjimà.

Skaruli˜ ‰v. Onos baÏnyãia 1620–1622 m. pastatyta Kauno apskrities bajor˜ mar-‰alkos Andriejaus Skorulskio rpesãiu vietoj seniau ‰ioje vietoje buvusios medinòsbaÏnytòlòs. Tai raudon˜ plyt˜, mrinis vòlyvosios gotikos, pereinanãios ∞ manie-rizmà, stiliaus statinys, neblogai i‰lik´s iki ms˜ dien˜, nors ir yra keletà kart˜ skau-dÏiai nukentòj´s. BaÏnyãia trinavò, su ry‰kiai akcentuota centrinòs navos erdve.·oninòse navose po langais per visà interjero perimetrà yra skulptroms skirtospusapvalòs ni‰os. 1898 m. ‰alia baÏnyãios pristatyta neogotikinio stiliaus varpinò.

Paãios ankstyviausios (manoma, XVII a. I ketv.) centrinio altoriaus skulptrosdar yra i‰laikiusios renesanso bruoÏ˜ – pozos ramios, judesiai santrs, ai‰kios,masyvios drapiruoãi˜ plok‰tumos, veid˜ i‰rai‰ka atspindi dvasin´ pusiausvyrà. Kaikurie tyrinòtojai spòja, kad jos ∞ altori˜ galòjo bti perkeltos i‰ senosios Skaruli˜

Povilas Kuodis


Rdnink˜ g. 8, Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 261 7602



baÏnyãios. Be ‰i˜ XVII a. pirmo ketvirãio krini˜, baÏnyãios interjerà puo‰ia itinvertingas penkiolikos dideli˜ skulptr˜, priskiriam˜ XVII a. I p., ansamblis – trij˜

”NukryÏiavimo“ figr˜ skulptrinò grupò ir dvylika apa‰tal˜. ”NukryÏiavimo“grupò, seniau galbt stovòjusi ant skersinòs sijos, ∞taisytos tarp presbiterijos ircentrinòs navos, ‰iuo metu pastatyta de‰iniosios navos balkone. Apa‰tal˜ figrosi‰dòstytos ‰onini˜ nav˜ ni‰ose, tik ”·v. Petro“ ir ”·v. Povilo“ skulptros stovi di-dÏiojo altoriaus papòdòje. BaÏnyãios skulptros yra tyrinòtos ir apra‰ytos meno-tyrininki˜ dr. Marijos Matu‰akaitòs ir dr. Irenos Vai‰vilaitòs darbuose. Abi autoròskaip vertingiausià ir i‰rai‰kingiausià i‰skiria ”NukryÏiavimo“ grup´, kurioje tarsisusikoncentruoja viso ansamblio meninòs kalbos ypatumai. Dr. M. Matu‰akaitòsnuomone, skulptros sukurtos bent dviej˜ ar daugiau dailinink˜, tarp kuri˜ galòjobti ir vietos meistr˜. Dr. I. Vai‰vilaitò, paÏymòdama, kad visos statulos sukurtosvieno meistro arba keli˜ skulptori˜, dirbusi˜ labai pana‰ia maniera, priskiria jasvadinamajai ”‰iaurinei“ barokinio meno krypãiai, susijusiai su uÏsienieãi˜, grei-ãiausiai Silezijos meistr˜, kryba. Nors manoma, kad apa‰tal˜ grupòs figros yrane vieno skulptoriaus darbas, taãiau visas ansamblis gana nuoseklus, vientisas. J∞jungia bendra dramati‰ka vaizdavimo rai‰ka, smarkiai besiskirianti nuo rami˜, san-tri˜, giedros nuotaikos centrinio altoriaus krini˜. Apa‰tal˜ figros ekspresyvios,rb˜ ir drapiruoãi˜ klostòs gilios, dinami‰kos, veiduose atsispindi arba dramati‰kas

NeÏinomas dailininkas. ”·ventasis su skraiste ant galvos“.

XVII a. I p. Medis, droÏyba, polichromija, h 167 cm. Skaruli˜ ‰v. Onos baÏnyãia.

I‰ kairòs ∞ de‰in´: prie‰ restauravimà; ankstyvosios polichromijos atodangos; po restauravimo. Restauratorius A. ·iaulys


patosas, arba dvasinio pakilimo bsena. Ms˜ laikus kai kurios skulptros pasiekòjau suÏalotos, aplÏusiais postamentais ir rb˜ klostòmis, dingusiomis ir vòliaui‰droÏtomis, pakeistomis galnòmis. Daugeliui trksta anksãiau turòt˜ atribut˜. Dòlto kai kurie personaÏai dar nòra identifikuoti. Tokiai nevienalytei medÏiagai, kaipmedis, jautriai reaguojanãiai ∞ aplinkos drògmòs ir temperatros pokyãius, didel´∞takà turòjo nuolat besikeiãiantis baÏnyãios interjero mikroklimatas. Dòl drògmòsir temperatros skirtum˜, nuolatinio sàlyãio su pagrindo mru ypaã nukentòjofigr˜ postamentai. Skulptr˜ mediena kai kur patrnijo, suskeldòjo, deformavosi.Statuloms pakenkò ir j˜ kilnojimas, gabenimas i‰ vienos vietos ∞ kità. Vienu metu‰ioje ‰ventovòje skulptros buvo perkeltos ∞ ‰onini˜ nav˜ balkonus, sustatytos antatbrail˜ ir nugaromis pritvirtintos prie turòkl˜. Eilini˜ remont˜ metu medienos ply-‰iai ir netektys buvo negrabiai uÏpildytos glaistu, skulptros keletà kart˜ perdaÏy-tos ‰viesi˜ atspalvi˜ aliejiniais daÏais. Susidar´s storas daÏ˜ luobas slepia ir nive-liuoja droÏybos subtilumus ir smulkias skulptr˜ formas, jo pavir‰ius padengtasdulki˜ ir apna‰˜ sluoksniu.

Pasinaudojant ilgalaike t´stine KVAD programa, LDM Prano Gudyno restauravi-mo centre 2003–2004 m. restauruotos dvi i‰ dvylikos apa‰tal˜ skulptr˜: ”·ventasissu skraiste ant galvos“ ir ”·v. Jokbas“. Abi skulptros pana‰aus dydÏio, i‰droÏtosi‰ liepos medÏio, polichromuotos ir, kaip minòta, keletà kart˜ perdaÏytos ‰viesiaipilkomis monochrominòmis spalvomis. Skulptr˜ polichromija beveik identi‰ka –abiej˜ apa‰tal˜ pilk‰vai melsvos tunikos, tamsiai raudoni apsiaustai, rusvai Ïalipostamentai. Polichromuota buvo ne itin technologi‰kai atsakingai ir kruop‰ãiai:aplÏ´ drapiruoãi˜ ar kit˜ detali˜ kra‰tai, medienos netektys ne atkurtos ir rekons-truotos, o tiesiog padengtos gruntu ir tapytos; kai kur matosi daÏ˜ nuotòkos. Strati-grafiniai tyrimai ir cheminò daÏ˜ analizò (restauratorò Laima Kruopaitò) parodò,kad pirmiausia mediena buvo gruntuota labai plonu baltos spalvos, per ilgà laikànuo ri‰ikli˜ pokyãi˜ gelstelòjusiu gruntu, kurio sudòtyje rasta kreidos, gliutinini˜klij˜ ir aliejaus pòdsak˜. Sluoksnelis ypaã plonas – tai ne tradicinis gruntas, o skys-tas podaÏis, pertepimas kreidos-klij˜ tyre, kad daÏ˜ ri‰iklis nesigert˜ ∞ medienà.Ankstyvasis daÏ˜ sluoksnis plonas, 0,02–0,03 mm storio, tvirtai sukib´s su gruntu.DaÏ˜ ri‰iklis – temperos emulsija, kurioje rasta aliejaus ir gliutinini˜ klij˜. Naudoti‰ie pigmentai: ‰vino baltasis, raudonas pigmentas geleÏies (III) oksido pagrindu,cinoberis, augalinò anglis, Berlyno mòlynasis, Ïalioji Ïemò, rudas pigmentas gele-Ïies (III) oksido pagrindu. Skulptr˜ postamentai daÏyti ruda spalva ir lesiruotimòlynais daÏais, tokiais pat, kokiais tonuotos figr˜ tunikos. Tai, kad ankstyvosiospolichromijos sluoksnyje yra randamas pigmentas Berlyno mòlynasis, plaãiau pra-dòtas naudoti tik apie XVIII a. vidur∞, leidÏia daryti i‰vadà, kad ansamblio polichro-mija atlikta maÏdaug tuo laiku ar kiek vòliau. I‰ to matyti, kad baÏnyãioje skulp-tros nuo j˜ sukrimo laiko, t. y. nuo XVII a. vidurio, apie ‰imtà met˜ buvo be

Documents

maÏi, i‰skyrus metilceliulioz´ MC 400. ·io polimero ... · spalv˜ ir form˜ stiklo karoliai, rasti pilkapiuose ir kapinynuose, bei vòlyvesni˜ lai- kotarpi˜ dekoratyviniai,