1M A K S A S F R A J U S

ALIEJI IMOS VANDENYS

2 Autant jau tams Techi miegamj ir i neapsakomo siaubo sustingau: viesiai violetinje ryto prietemoje mane dbsojo tios viesios kakokis nepastamos btybs akys. Buvo ma maiausiai keista: pastaruoju metu pratau jausti pavoj gerokai prie jam kylant, be to, ilgainiui buvau veik pamirs mog apimanios paprasiausios baims pojt. Kai man krtinje visiems laikams smigo nematomas karaliaus Mionino kardas, tarp mans ir Pasaulio iaugo menama, bet neperregima siena, primenanti novokaino blokad emocijoms, ir dabar per vlai supratau, kad tai visai neblogai... Kol mginau apgalti uliejus pakrik igyvenim sraut, mano kairioji ranka nevalingai trkteljo, tarsi j bt sutrauks mlungis. Maytis nepakeniamai alios viesos kamuoliukas atitrko nuo pirt galiuk ir pasileido prie pykio perkreipto nepastamojo veido, paskui sustingo, virpteljo, akimirkai pasidar didiulis bei skaidrus kaip muilo burbulas ir galiausiai tiesiog inyko. Sprsdamas i keisto manojo Mirties kamuolio elgesio, galjai pamanyti, kad igsdins nepastamasis buvo ne gyva btyb, o vienas i nam apystatos daikt!

Kas tau, Maksai? baukiai paklaus mieguista Techi. Gal pagaliau gavai sakym susidoroti su manimi? tai koks tu paklusnus, galima i proto ieiti!

ia svetimas, ikoiau pro dantis.

Svetimas?! Kur? Ak, it kaip... Tegu skyl danguje tavo susivlusi galv, mielasis! Techi netiktai atsipalaidavo ir smagiai nusikvatojo. Liaukis kovoti su mano naujuoju veidrodiu, sere Maksai! inai, kiek jis kainuoja?

Nori pasakyti... Apstulbs pavelgiau klaikios ivaizdos nepastamj, puolus mane i tamsos. Dabar jis atrod visai jaunas ir gerokai sutriks. Tai i tikrj buvo mano paties atspindys, tebnie jis prakeiktas! Susmukau ant grind ir, pajuts neapsakom palengvjim, prapliupau kvatotis. Ities juokinga... Ir siaubingai gda: toki kvail pokt nekriau net paioje keistos Slaptojo Seklio karjeros pradioje ar dar anksiau, kai buvau ne rstusis seras Maksas i Echo, o tiesiog Maksas kiek ekscentrikas jaunuolis su aminai ironika ypsenle paniurusioje fizionomijoje, truput poetas, truput pakvailis, bet apskritai eilinis moni gimins atstovas, beje, turjs pakankamai laims pasprukti i to Pasaulio, kuriame buvo lemta gimti, ieiti i jo kaip anglas: neatsisveikins, bet ir netrenkdamas dur...

Techi ilindo i po antklods ir atsisdo alia. Ji apkabino mane per peius ir lidnai palingavo galva.

Tai k, pamatei save ir isigandai? Ji gana lakonikai apibendrino kvail vyk. Nieko, bna... Ir kuria kno dalimi msiau, kai nusprendiau pakabinti t veidrod prieais jim?

O kam tau apskritai prireik io nuodmingo veidrodio? paklausiau ypsodamasis. Iki iol tavo namuose j nebuvo, ir a jau pratau ukuotis apiuopomis... inoma, jei primityvi kasdien galvos procedr galima pavadinti ukavimusi...

Na, anksiau nebuvo, o dabar yra, miglotai paaikino Techi. Juk viskas gyvenime turi kaip nors keistis...

Turi, sutikau. Klausyk, nejau i tikrj taip kraupiai atrodau? Baltos akys, perkreipta burna ir visa kita...

Na, kodl kraupiai? ypteljo ji. Atrodai nuostabiai, grauolli! Geriau n nebna... O dl tavo aki spalvos ji gi nuolat keiiasi, pats inai... Tiesiog tau pasisek save

3pamatyti gana netinkamu momentu. Nieko, Maksai, jos jau pagelto dabar tu panaus pasiiauus burivuch, pairk!

Piktai panairavau savo atvaizd ir nestengs susiturti sarkastikai sukikenau.

Jei tave girdt ms Kuruas, siaubingai sieist. Juk burivuchai kur kas simpatingesni... Be to, a neturiu snapo!

Snapas gyjamas dalykas! Techi lengvabdikai mosteljo ranka. inai, sere Maksai, turiu puik pasilym: kodl tau nemurkteljus po antklode? iuo paros metu ten bti tikt kur kas labiau nei ant grind.

Tavo teisyb, sutikau. Nusipelniau pagyrimo: su manimi labai lengva susitarti, taip pat lengva, kaip ir anksiau... Ar netgi dar lengviau!

Kai pagaliau usndau, lyg replmis sikibs plonyt Techi rank, miegamajame jau buvo viesu kiek apskritai gali bti viesu kanot rudens ryt kambaryje su udangstytais langais. Bet po keli minui nubudau: Techi nusprend, kad a jau nebe iame nuostabiame Pasaulyje, todl jos ranka turinti priklausyti jai paiai. Buvo gan lidna, bet teisinga, todl apsimeiau, kad man nusispjaut i neatitaisom netekt ir kad a apskritai miegu. Techi tylutliai ismuko i miegamojo tarsi gerai iauklta mkla, ir a pamaniau: tikriausiai taip pat tyliai eimos pilies koridoriais tykina josios broliukai vaiduokliai... O paskui prisiminiau, kad jau seniai nemaiau savo keistojo biiulio Loiso Pondochvos. Taip seniai, lyg man priklausyt aminyb, kruopiai supakuota marg popieri ir perrita raudonu kaspinliu, o prie jos bt pridtas sveikinimo atvirukas su urau: auniajam serui Maksui, rankas. Suprantama, aminyb man nepriklaus, teturjau kvail prot eikvoti laik taip, tarytum jis i tikrj priklausyt man... Todl, prie nerdamas atgal snaudulio saldyb, rytingai sau po nosimi sumurmjau: Noriu pamatyti Lois. Paprastai io nesudtingo ritualo visikai pakanka, kad ne iaip umigtum, o ivyktum keist pasimatym su ia galinga btybe, kurios vardu Eche iki iol gsdinami ne tik vaikai, bet ir Septynlapio ordino, Palaimingojo ir Vienintelio, jaunesnieji magistrai.

Jau pripratau prie keistojo Pasaulio, kurio belaisviu teko tapti serui Loisui Pondochvai, nuobodaus peizao. Netgi nepakeliama kaitra, viepataujanti toje vietoje, pastaruoju metu mans veik nevargino. Ltai kopiau staiu kalvos laitu, o balsva sausa ol lidnai iugdjo po mano batais. Kartas vjas skubriai kibo ataugusius mano gaurus, kurie ir taip buvo gerokai suvelti. Kai kopiau virn, pkavau kaip senas garveys, kur seniai reikia remontuoti. Vis dlto itam nesvetingam utniam Pasauliui visada pavyksta nuvaryti mane nuo koto, kad ir kokiomis saldiomis asmenins tobulybs iliuzijomis mgauiausi laisvalaikiu!

Retas sveias... K gi, bent jau geriau nei nekviestas! Seras Loisas Pondochva pakilo kalvos virn prieingu laitu beveik tuo pat metu, kaip ir a, ir paaipiai nuvelg suprakaitavusi mano fizionomij. Jis pats atrod kuo puikiausiai: veidas liko blykus, kvpavimas tolygus, o ant auktos kaktos krintantys plaukai sausi. Net jo duksls markiniai be apykakls nepriekaitingai balti, tarsi man nesant is neperprantamas vyrukas laisvalaikiu tik ir eidavo skalbykl, odiu, Loisas buvo labai geros formos, kaip visada...

ita js kalva mane kada nors pribaigs! suniurnjau a, ssdamas ant sausos supleijusios ems alia spindinio gintaro spalvos luito, ant kurio patogiai sitais Loisas.

4 Kuo ia dta kalva? ramiai paklaus Loisas. Pats save pribaigsi, draugui, niekieno nepadedamas... Tavo kvpavimas ioje vietoje pasunkja, mat pernelyg daug sveri. Bent jau kur kas daugiau nei a.

Js sitikins? nepatikliai ypteljau a. Seras Loisas anaiptol nepanaus koki nors pernelyg raumening Terminatoriaus atmain, taiau greta jo mano rankos atrodo plonyts ir bejgs kaip kokios mergiots, ir apskritai bdamas alia pastebiu, kad atrodau kaip smarkiai ibadjs paauglys.

Kartais samprotauji taip primityviai, kad tatai pani gerai apgalvot pasityiojim i panekovo, nusijuok Loisas. Na, kuo ia dtas tavo vertingojo kno svoris, Maksai? Kalbu apie k kita.

Apie k? primygtinai paklausiau.

K gi, galiu paaikinti, Loisas msliai sistebeilijo kakur tol, paskui vylingai pavelg mane ir priekaitingai palingavo galva. Turi pernelyg daug turto, draugui! Kai kopi mano kalv, velki ne tik savo kilogramus, kuri nra daug, prie tavo koj geleine grandine prikaustytas visas pasaulis tavo asmenin Visata, kuri kurdamas puikiai padirbjai... Mgstamas krslas Name prie Tilto, tavo brangusis efas, tas gudruolis ketarietis, ir kiti mons, be kuri nebegali apsieiti, ties sakant, jie ities yra vertingiausia tavo nepakeliamo bagao dalis... Ir sunkiausia! O kur dar daugyb but, i kuri n viename kaip reikiant nesikrei, beprotikas lkimas amobileriu, kuris yra komikas, bet man suprantamas didiavimosi objektas, ir tie juokingi klajokliai, kurie naiviai laiko tave savo karaliumi, karalikoji rezidencija, kurioje veik nesilankai, kartu su sostu, kuriame niekada nesdi, tarnais, kuriems neduodi joki sakym, ir monomis, su kuriomis nemiegi... O dar mylimas uo ir du didiuliai gauruoti vrys, kuriuos i pratimo tebelaikai kaiukais, tavieji prisiminimai apie keist ir ne itin laiming gyvenim Pasaulyje, kuriame gimei, ir kiti prisiminimai apie kur kas stabesnius nuotykius, taip pat vienos i daugybs tavo kieni dugne usimets alias senojo erifo Machio Ainti akmenukas raktas, atveriantis duris naujintel Pasaul, kuris dar nespjo kaip reikiant ugimti, ir tavo begalin Lmjo galia, kurios pats nesuvoki, nuodingosios seils ir tie keisti Mirties kamuoliai, galintys ne tik udyti, bet ir pajungti vali t nelaimli, kurie atsidr tavo kelyje, net numirli! ir Mirties Mantija, kuri dvti vis labiau patinka... O juk dar yra moteris, alia kurios taip gera umigti, ir kita, kuriai padjai strimgalviais nerti neinomyb, o dabar kasdien lovini dang u tai, kad iame Pasaulyje yra Begars kalba, mat n dienos negali itverti be trumpuio pokalbio su ledi Melamori, kuri engia pirmuosius ingsnius grobuonika tolimojo Arvarocho eme, tau maa? Galiu dar pusmet skelbti tavo asmenins nuosavybs sra ir n minutei nenutilti. Manai, kad visi ie dalykai daro tavo gyvenim av, taiau kopdamas mano kalv esi priverstas tempti tai paskui save. Koks jau ten lengvas kvpavimas!

Bet tokio turto tikriausiai turite ir js, sutriks paprietaravau. Bent jau savo galyb ir prisiminimus...

Taip buvo kadaise, ypteljo Loisas. Jau seniai nebelaikau j savais. Visas mano turtas ia: mano vardas, taip pat ios kelns, markiniai ir batai, be j ities jausiausi gana nejaukiai... Bet jie nelabai trukdo. irk!

Loisas lengvai pakilo nuo akmens, ant kurio sdjo, ir po akimirkos buvo ore ov dang kaip pamklikas baltas viesulas ir dingo, tarsi n nebt buv jokio Loiso Pondochvos, Vandens Varnos ordino Didiojo Magistro, sero Dufino Chali belaisvio, ir ios nesuvokiamos kartos dykviets... Ir mano gero draugo po imts pypki, kas galjo pamanyti!

5 Bet tokiu atveju kodl tiesiog neneate i ia kudaiaus, Loisai? suglums paklausiau tui balzgan dang. Jei jums taip gerai pavyksta... Kodl is vjas nenunea js kur nors Pasauli Koridoriaus pakrat ir toliau, kur panorsite?

Todl, kad pernelyg giliai klimpau. Man prie pat ausies pasigirdo tylus sausas juokas. Tavo brangusis ketarietis labai geras burtininkas! Jis tikrai geba udaryti duris... Ypa Duris tarp Pasauli, reikia j pagirti! Utai tu, sere sunkiasvori, moki atidaryti bet kurias duris, dar nustebsi suinojs, kaip lengvai gali t padaryti... Jau sakiau, labiau u visk pasaulyje tau patinka ileisti pauktelius i narveli... Ar dar nesakiau? Todl man telieka viena: palaukti nuostabios akimirkos, kai nusprsi atrakinti manj narv, tiesiog iaip, neturdamas k veikti!

Saldus ir kartas jo nabdesys staiga nutilo. Pakliau akis ir ivydau Lois, vl sdint ant savo bema perregimo geltonojo akmens, msliai nuleidus galv, stambios stiprios jo platakos nejudamai sustingo ant keli tarytum ne jis buvo tas smarkus lengvas viesulas.

Kartais mane gerokai nublokia al, Maksai. Nekreipk dmesio, galiausiai itar Loisas ir nuvito nuginkluojania ypsena. Pastaroji labai primin manj, bet, skirtingai nuo mano tikrojo atspindio veidrodyje, kuris taip igsdino ryt, Loiso veidas, beveik tiksliai atkartojantis mano paties fizionomij, ramino, guod, netgi liliavo tai labiausiai i koto verianti avesio atmaina, tikra teisyb!

Man netgi patiko, nusiypsojau a. Js virtote tokiu geru vju! O dl visa kita... Davte man puik patarim, kuriuo veikiausiai niekada negebsiu pasinaudoti, tik tiek.

Gebsi, ramiai paprietaravo Loisas. Tik tau teks sivelti koki nors labai bjauri istorij, kaip ta, kuri sivliau a pats, ir viskas. N nesivaizduoji, k gali mogus, pagaliau suprats, kad neturi kitos ieities... Beje, sere Lmjau, tau metas grti namo. Jei ia dar kiek pasdsi, tau vl pasidarys karta, nubusi leisgyvis, o paskui sakysi, kad dl visko kaltas tas nenaudlis Loisas, ir nesiryi mans aplankyti iki Paskutins met dienos... Ar dar ilgiau.

Taigi paklusniai atsistojau ir miau leistis nuoulniu kalvos laitu; per ms keisto bendravimo laik spjau gerai suprasti: jei jau seras Loisas Pondochva kart per imtmet teikiasi duoti man patarim, veriau daryti taip, kaip jis sako, bus geriau!

Vliau vis dlto pargriuvau velniai griebt, niekada nepavyksta laimingai pasiekti tos nepaprastos kalvos papds, o tas mane labai nervina! ir nuriedjau emyn, stengdamasis prisidengti veid nuo dygi sausos ols stieb: skaudi asmenin patirtis byloja, kad drskimai, usidirbti tokiame sapne, btinai iliks ir nubudus lyg kokie nereikalingi suvenyrai, kuri taip mgstame parsigabenti i tolim kelioni... Pagaliau nubudau po jaukia kailine antklode, kuri jau seniai laikiau nuosava, ir patenkintas pastebjau: kol miegojau, ms nuostabiame Pasaulyje vyko daugyb puiki permain: danguje pasirod saul, o ant lovos krato Techi su nedideliu padkliuku, ant kurio stovjo suvis maytlaitis sotlis su kamra.

Gerai, kad pats nubudai, su palengvjimu atsiduso ji. Antraip man bt tek patirti sunki sielos traum: siaubingai nemgstu adinti moni... Ypa jei jie miegodami taip meiliai ypsosi.

Nieko, dabar meiliai ypsosiuos tikrovje, paadjau. O paskui pasidomjau: O kodl ketinai mane adinti? Nejau taip pasiilgai?

Kaip ia pasakius... paaipiai nuts ji. Tiesiog mano namuose apaioje sdi seras Melifaras ir verkia.

6 Gal tu j papraei supjaustyti svogn? ypteljau a.

Ne, viskas kur kas tragikiau. Seras Dufinas jam paliep pristatyti tave Nam prie Tilto ten pas jus kakas rengiama, jei teisingai supratau... Tad Melifaras atsitrenk mano ueig, ilak visa, kas pakliuvo po ranka, ir vjais paleido vos ne pusvaland savo vienintelio ir nepakartojamo gyvenimo, kad kalbt mane ulipti miegamj ir atlikti jam patikt ygdarb. sivaizduoji, tas pakvailis visai rimtai pareik: kai jo akivaizdoje davei garsj sakym sunaikinti manuchus, jis galutinai vertins tavo piktadarikumo laipsn ir dabar n u k nesiryis tavs adinti jis, girdi, tikrai drsus didvyris, bet tik jau ne tiek!

Koks aunuolis! velniai tariau. Nubusti tavo draugje... Ir io mayio simpatingo sotlio su kamra draugje kas gali bti geriau! O kas ten jiems nutiko?

Nenumanau, Techi ididiai gteljo peiais. Reikalingos man tos js paslaptys! Ir sav, lov magistrams, pakanka...

I tikrj? linksmai paklausiau, su malonumu nurydamas pirm, pat skaniausi, kvapaus karto grimo gurkn. Ne, taip nieko nebus. Echo gyventojai negali turti joki paslapi nuo Slaptosios Paiekos. Nagi, klok visas paslaptis!

Nuo kurios pradti? ramiai pasitikslino ji.

Nuo baisiausios! Rpestingai nutaisiau grsming veid, privalom kiekvienam save gerbianiam Slaptajam Sekliui, kuris nori pradti eilinio piktadario apklaus.

Na, tai lengva, nusijuok Techi. Tu ir esi mano baisiausia paslaptis baisesns n nesugalvosi! Ji greitai pabuiavo mane, lengvai paoko ant koj ir po akimirkos dingo i miegamojo tai kur kas labiau panjo koki nors Udraustj magij nei paprast vikrum, tad jei alimais biau turjs savo mayti durkl su indikatoriumi, montuotu ranken, biau nesusilaiks ir btinai patikrins savo tarimus, garbs odis! Bet mano darbo rankis guljo prastoje vietoje Mirties Mantijos, likusios ten, kur j nusirengiau, veik ant miegamojo slenksio, kienje, tad nori nenori, svarstant ia domia tema, teko tenkintis pakrikais rytiniais samprotavimais...

Mieste sklinda gandai, kad jau pabudai, siaubne! Gyventojus itiko panika, o siaubo apimtos nios moterys slepiasi u seneli ir vaik, odiu, viskas kaip turi bti! Miegamajame akinamai suspindo rykiai geltonas sero Melifaro lochis ir jo nuostabi fizionomija, be visa ko padabinta nepriekaitinga holivudine ypsena.

Teisingai daro, kad slepiasi, suniurnjau. Dabar ir pats kur nors pasislpiau, bet nra kur... Ramiau, vyruti: juk k tik nubudau!

Ne k tik, o net prie deimt minui, todl kelkis! pareikalavo jis. Dar ir pats gerai neinau, kas vyksta, bet kad kakas nepaprasta tai jau tikrai! Kakur praapo visa Bagudos Maldachano vaikin komanda kartu su nusikaltliu, kur jie ketino pristatyti Cholom, ir dar keli mons kakur prauvo, o ms efas sdi savo krsle nutaiss toki proting veido iraik, tarytum vakar turi ateiti pasaulio pabaiga ir jis savo nosimi atsako u tai, kad iame renginyje visuotinai dalyvaut visi sostins gyventojai... Apskritai, siaubne, vaiuojam su manimi bus labai linksma, tau patiks!

Na, jei adi... Leidau sau paskutin kart saldiai nusiiovauti, o paskui supratau, kad jau galutinai nubudau. kac i ia, irdele, leisk apsirengti!

ia dabar kac?! irk tik, sisvajojo! O gal a atidjau visus reikalus ir specialiai atvykau i toli pasigroti tavo pliku pasturgaliu! pasipiktino Melifaras.

7 I miegamojo jis vis dlto isinedino, tad galjau ramiai keliauti vonios kambar, paskui grti, apsirengti ir net pasistaipyti prie naujintelait veidrod. syk atspindys pasirod ess visai padorus: snukis kaip snukis, ir akys niekuo neypatingos. J rainels kaip tik gavo ilt viesiai rud atspalv inoma, tokia nereali aki spalva bdingesn gerairdiams pliuiniams aislams, bet vis dlto tai buvo kur kas geriau nei pastr balkvi rytinio antrininko veizolai...

Nejau i tikrj manaisi ess toks stabus grauollis? nelaimingu balsu paklaus Melifaro atvaizdas, netiktai atsirads veidrodyje kakur man i u nugaros. Jau pusvaland mindikuoju ant nuodmingj tavo laipt, o tu, pasirodo, tiesiog negali liautis grotis savo klaikia marmze!

Ji visai ne klaiki. A k tik visiems laikams pagaliau isprendiau klausim! ididiai atsikirtau. Na, tiek to, vaiuojam...

is nevidonas net neleido man atsisveikinant paplepti su Techi: tylomis sugrieb u pakarpos ir nutemp prie ijimo. Buvo gan juokinga, mat taip ir neisilaisvinau i geleini jo leten, nors stengiausi veik i tikrj!

Daugiau mano akivaizdoje su savo didia fizine jga nebeeksperimentuok! suburbjau ssdamas prie amobilerio vairalazds. Irgi mat sunkiaatletis mgjas atsirado... tai sieisiu ir atsiimsiu savo mon, tuomet inosi!

Beje, apie tavo, tai yra mano, mon, sukruto Melifaras. Turiu didiul praym, siaubne. Ta naivi mergyt vis dar pasirengusi tikti kiekvienu tavo odiu, vargel! Todl bk geras, paaikink jai, kad mane ne taip lengva nuirti! Mat namuose jau veik neliko sveik ind...

O kuo ia dti tavo indai? nustebs paklausiau.

Oi, tai jau kita istorija! nusijuok jis. Supranti, Kenlech turi vien ma miel keistenyb: kai k nors suvalgau, ji tutuojau sudauo lkt, kuria naudojausi. Pasirodo, pas juos, atleiskite, js didenybe, pas jus! Tuiosiose emse, manoma, kad visi vyrai nepaprastai trapios ir paeidiamos btybs, tad juos nuirti vieni juokai. odiu, ji mane kaip manydama saugo, o ind dauymas iai mielai mergytei atrodo ess paprasiausias ir patikimiausias ritualas: kai ji buvo mayt, it lyktybi j imok kakokia imintinga senut... Paklit man dabar ta nuodminga ragana pats pasmaugiau!

Reikia daugiau dirbti! paaipiai iriau. tai a, pavyzdiui, apskritai neprisimenu, kada paskutin syk valgiau namie... O tu dabar namo isprunki anksiau nei seras Lukfis kas bt galjs pamanyti, kad tai manoma! Beje, bent paaikintum, k konkreiai galima veikti namuose kiaurus vakarus? Jau apsvarsiau visas manomas galimybes, ir n viena neatrodo tiktina...

Tu nieko neimanai nei apie meil, nei apie eimin gyvenim... odiu, apskritai nieko neimanai! svajingai atsiduso jis. Galiu tik ujausti, bdiau!

Nagi, varyk, varyk! viltingai nutsiau a. Man kaip tik subrendo puiki idja dl meils ir eiminio gyvenimo: ko gera, patarsiu Kenlech dauyti tas lktes tau galv. Pasakysiu jai, kad maas senovinio Tuij emi ritualo pokytis padarys tave visikai nepaeidiam... O vliau pairsim, kiek pratrauksi! Kenlech rpestinga mergait, jei jau k nors daro, tai i irdies. Tad manau, kad ms nelaimingasis efas bus priverstas apsilankyti savo dieninio pasturgalio laidotuvse dar iki iemos...

8 Ir paskui ms kontor bus galima paleisti amin atostog! kandiai atsiliep Melifaras. inoma, esate tokie grsmingi vyrukai, tiesiog galima iprotti... O kas gi u jus mstys?

O k, gal manoma, kad dabar mstai tu? prunkteljau a. Geras poktas!

lov magistrams, atvaiavome! iandien tavo draugija ypa pasibjaurtina, tau dar niekada nra pavyk bti tokiu siaubingu kyruoliu, tad bk pasveikintas! Melifaras apdovanojo mane spindulingiausia i savo ypsen, vikriai ioko i amobilerio ir nuskubjo link Namo prie Slaptj Tilto Dur tarnybinio jimo Visikos Tvarkos valdyb.

Ne, vis dlto manau, kad teks nubausti tave mirtimi, velniai tariau jam kandin. Iki iol ketinau apsiriboti vieu plakimu kur nors stepje, Tuij emi pakraty, altoje mnesienoje... Romantika, ar ne?

Tiesa, tiesa! netiktai prajuko jis. Ne, Maksai, tu vis dlto siaubnas: mano tokia gera nuotaika, o tu vis keli niurzgi, bambi, ir kakodl manoma, kad turiu tai kaip nors reaguoti... O it imsiu ir nereaguosiu! Ididiai tylsiu, ir viskas!

Kakoks komaras! tariau su apsimestiniu siaubu. Kad seras Melifaras veds, jau apsipratau, bet kad jis nekalbus tai jau sveiku protu nesuvokiama!

Neinau, apie k js, bet tai tikrai nesuvokiama sveiku protu! kakur i u kampo pasigirdo Sero Kofos balsas, o po keli sekundi pasirod ir jis pats: ms Meistras eidamas nusimet nudrengt ukumbik apsiaust, kuris dar j maiausiai pastebima btybe Visatoje.

Churone plaukioja tuios valtys, pikta greitakalbe prane jis, atidarydamas duris mums priklausani Valdybos pus. Ir dar Churone plaukioja tuti laivai. K tik buvau uoste ten darosi kakas nesuvokiama! Kapitonai laksto po prieplaukas isprogin akis ir klykia, kad tereikj jiems kelioms valandoms ieiti su reikalais, o tie dykaduoniai, j pavaldiniai, kakur praap... Kofa pam u mudviej su Dufinu kabineto dur rankenos ir rytingai apibendrino: Man visa tai nepatinka!

Kas konkreiai jums nepatinka, Kofa? smalsiai paklaus seras Dufinas Chali, nenoriai atitraukdamas vilgsn nuo lygaus savo raomojo stalo paviriaus. iame netobulame Pasaulyje tiek daug dalyk, kurie nusipelno bti rsiai pasmerkti...

Neapsimetinkite, Dufinai. Juk dar bdamas uoste pasiuniau jums auksm, tad puikiai inote, kas konkreiai man nepatinka! suniurzg Kofa, vylingai panairavo mane ir demonstratyviai dribo mano mgstam krsl tiksliau sakant, tai buvo mudviej mgstamas krslas vienas dviem. Teliko lidnai atsidusti: iandien kov dl teiss padti savo pasturgal ant io gremzdiko, bet patogaus Ordin Epochos pabaigos biuro baldo galjau laikyti pralaimta be mio!

Vadinasi, taip, Dufinas msliai nusiypsojo ir m tyliai barbenti stal ilg pirt galiukais. Yra tai kas: daugyb tui vali, taikiai plaukiani Churonu pasroviui, aib itutjusi laiv uoste, taip pat ms nelaimingasis keltas, kuris siningai mgino atgabenti Cholom tris Greitojo Susidorojimo Kanceliarijos tarnautojus bei vien vargel, girta galva sumanius prisiminti jaunas dieneles ir igsdinti savo mon visai nekaltais, bet veiksmingais triukais, kurie yra tiesiogiai susij su eiasdeimt devintja Juodosios Magijos pakopa...

9 O kaip dl tilt? dalykikai pasidomjo Melifaras.

Kas kaip? Dufinas bed j akis. Tai buvo tikras solidios sunkij vilgsni kolekcijos, kurios laimingas savininkas buvo ms neperprantamasis efas, edevras. Po keli sekundi jis supratingai susirauk. Ak, tai kas! Manai, kad kas nors atsitiko Churonui?

Tai logika, Melifaras gteljo peiais. Jei jau iltutl js kompanija dingo ne i kur nors, o btent nuo kelto... Ar tikrai?

Tikrai, linkteljo Dufinas. Visikos Tvarkos Valdybos vejas nugabeno juos iki kelto ir mat, kaip ie iplaukia. O po ketvirio valandos Cholomio salos krant pasiek tuias keltas... Beje, tau ikeliavus adinti Makso, gavau nauj praneim: Kamis pasiunt pas mane vien i savo pavaduotoj matot, tam serui kyruoliui topteljo, kad kas nors i Cholomio kaljimo administracijos atstov irgi turi prisidti prie tyrimo! Trumpai tariant, tas jo vyrukas irgi praapo. O dabar dar ir tuti laivai uoste man visa tai kol kas netelpa galvoje! Taigi teisingai samprotauji apie up, berniuk. Bet a noriau inoti, kas jai galjo nutikti?! Sakai tiltai... Ryt kasiausi tarnyb i Kairiojo Kranto viskas buvo kaip prasta. O kokios tokels js namuose, Kofa?

Dufinas ne veltui klaus: seras Kofa Jochas vienas i t nedaugelio laimingj, kuriems pasisek sikurti name, pastatytame tiesiai ant plaiausio tilto, mantriai pavadinto Echo ukomis, i tolo namas tikrai iek tiek primena ukas, atkiusias smailiavirni stog dantis. Didiuma i nam skirta krautuvlms ir ueigoms, bet kai kuriuose i j gyvena mons tokie ypatingi laims kdikiai kaip ms Kofa. iaip tai jie visi nuolat zirzia ir skundiasi dl daugybs nepatogum, susijusi su gyvenimu ant tilto, bet a netikiu j rypavim nuoirdumu: kai pats buvau nusprends sigyti vien i toki nam, paaikjo, jog tarp nelaiming tilto gyventoj, ikankint drgms ir alto Churono vjo, nra n vieno, norinio isivaduoti i savo kani ir gauti u tai apvali sumel!

Neinau, kokios tokels mano namuose, nes labai seniai juose nebuvau, atsiduso Kofa. Jei norite inoti, kas ten vyko prie tris dienas, paklauskite ledi Keki ji mano paprayta buvo ten ujusi... Nors bijau, kad dabar Keki ne tas galvoje. A j palikau uoste stebti, kaip klostosi vykiai, o dabar pamau pradedu dvejoti savo sprendimo tikslingumu: mergyts nervai dar per silpni, kad galt atlikti pareigojim...

Tai ten i tikrj panika kaip reikiant? smalsiai paklaus Dufinas.

Pamenate, kas darsi Eche, likus savaitei iki Chremberio Kodekso primimo? niriai paklaus Kofa. Tai tai, uoste vyksta kakas panaaus, tiesa, niekas nesigriebia Udraustosios magijos bent jau kol kas...

Tik pamanyk! Dufinas pagarbiai pakraip galv. Ir js ryots palikti ten Keki?

Na, anksiau ar vliau jai teks ko nors imokti, imintingai tar Kofa. Be to, artimiausiu metu ketinu ten grti... Bet a tikrai turiau pasisti auksm savo liokajui ir suinoti, kokia padtis namuose, dl to js visikai teiss.

Kol jie bendravo, man dingteljo, kad a tikrai galiu eiti pasivaikioti tiltu tiesiog tam, kad gauiau konkret atsakym ger klausim, kur nelabai tinkamai suformulavo ms didysis detektyvas Melifaras: O kaip dl tilt? Vis geriau nei zulinti sdyne valdikus baldus ir mginti apsimesti, kad dalyvauju bendrame mstymo procese. Rytingai atsistojau nuo kds.

10

K, nori eiti iniuktinti, kokie tilt popieriai? pritariamai paklaus Dufinas. Teisingai. O tai sdi vienoje patalpoje keturi suaug vyrai, sunkiai pkuoja, teorizuoja gda irti!

ypteljau efui ir jau buvau besiiojs jam pasakoti sen kvail anekdot apie generol, kuris sak: O k ia galvoti okti reikia!, bet vilgteljs sero Kofos veid nustrau: tokio susirpinusio jo dar niekada nebuvau mats!

Ar js namuose kas nors atsitiko? paklausiau.

Ir dar kaip atsitiko! nustebs sutiko jis. Ten tiesiog nieko nra... Tiksliau tariant, ms puikiajame Pasaulyje nebra n vieno i keturi mano tarn. Bent jau n vienas neatsiliepia auksm. Arba mir, arba labai kietai miega... Beje, kai siunti auksm mieganiam mogui, viskas bna kiek kitaip, taigi...

Vadinasi, irgi pradingo, melancholikai pasak Melifaras. Jis staiga strykteljo nuo kds, nelygu keistas geltonas pauktis perskrido kabinet, klesteljo ant palangs ir sustingo ten, beds akis vien tak. Btent taip mstantis seras Melifaras paprastai atrodo i alies tiesiog klasikinis atvejis!

Tada eikiva kartu, Kofa, rytingai tariau. A apsilankysiu ant tilto, js namuose, o ten, galimas daiktas, visos Visatos paslaptys apsinuogins ir isities mums prie koj... Po ito akipliko pareikimo nedrsiai pavairavau Dufin: apskritai jam galjo kilti ir geresni mini!

Turti su tavimi reikal vienas malonumas, sere Maksai! netiktai prajuko efas. I pradi tu priimi sprendim ir tai ikilmingai pranei kokio nors ipaikinto Kumano kalifo tonu, o paskui pradedi dbioti mane tokiu kaltu vilgsniu lyg k tik btum ilinds i manojo rsio, isiterlins mgstamiausia mano paties uogiene... Kai vis dlto nusprsi padaryti koki nors lemting kvailyst, a pats tave sulaikysiu, n nespsi atsikvoti, garbs odis!

Tiesiog kartais siaubingai noriu, kad man kas nors vadovaut, gailiai paaikinau. Taip ramiau. Kad vis ateit baisus piktas dd, didelis virininkas, ir man sakint nueiti ten ir ten, padaryti t ir t, nes antraip visuotin piet pabaiga, kaip mgdavo sakyti seras And Pu... O js vis vangstots. Ieisiu nuo js pas generol Babut, tai inosite!

Babuta tau nepads juk jis bijo tavs kaip Kibirkties praradimo! nusiiep Dufinas. Taigi, sere Maksai, nesipuikuok savo ikryplikais norais. Na, gerai, jei jau taip usikepei... sakau: tutuojau vyk su seru Kofa jo namus, o tai... Dufinas susimst, mgindamas sugalvoti kok mantresn iai progai tinkam grasinim.

ioje vietoje generolas Babuta pavaldiniams paprastai ada, kad jie turs kuopti visas miesto ivietes k nors tokio, pasufleravau a.

Na, tada gali manyti, kad ir tavs laukia kas nors panaaus! nusikvatojo Dufinas.

Na tai, sere, dabar kalbate kaip tikras tironas! suavtas atsiliepiau a ir iskubjau koridori paskui ser Kof, kuriam aikiai nusibodo tylomis klausytis absurdiko ms dialogo.

Vis dlto, siaubne, bk atsargus ant to nuodmingo tilto! netiktai pavymui suuko Melifaras. Nepatinka man visa tai...

11

Gerai. O paskui nupirksi man led u ger elges! Dl ios frazs nepatingjau grti kabinet, tad vliau vydamasis Kof turjau pabgti. Nutvriau j jau gatvje. Koks js nirus tik pamanykit! pagarbiai tariau.

Labiau u visk pasaulyje man gera suvokti, kad turiu namus, kuriuose visada viskas gerai... Taip gerai, kad galiu nakvoti kur pakliuvo, mat nra reikalo ten lankytis, atsiduso seras Kofa. Iki iol viskas kaip tik taip ir buvo iskyrus vien vienintel vakar prie kokius dvejus metus, kai turjau atleisti kved, bet palyginti su ios dienos atsitikimu tai buvo vieni niekai!

Gal dar viskas bus gerai, nerytingai pasakiau a. Vasaros pabaigoje dingo visas tuzinas mano tarn ir dar trys monos su jais, ir tai viskas susitvark... Tai tai jos, Echo ukos. Dabar ir isiaikinsime, ar ia viskas gerai.

Neinau, kaip tiltui, bet ms miestelnams iandien tikrai ne viskas gerai! niriai tar Kofa. Na tai, kur jie spokso? Noriau inoti, k tokio domaus galima ivysti vandenyje?

I tikrj visa atrod kiek keistai: daugyb praeivi, o j ant Echo uk nestigo bet kuriuo paros metu, syk spietsi prie tilto turkl ir susitelk spoksojo tams Churono vanden, truput judint kyraus rudens vjo. Margoje i spontanikos meditacijos mgj minioje mavo vairiaspalvs daugybs ueig, kuriomis garsja Echo ukos, virj prikyts apskritai tai jau nesuvokiama: pas mus, Eche, manoma, kad kiekvienas pagarbos vertas virjas nuolatos turi bti virtuvje, o ne stebeilyti svajingu vilgsniu begalyb, kad ir kokia ji bt.

Nra labiau kerinio reginio nei ltas ups srovenimas! pamokomai tariau a ir tutuojau sukikenau. Nors ms miestelnams tai ities nebdinga. Gaiti brang laik kvailai stebint kakok tekant vanden, kai galima tiesiog usukti artimiausi ueig ir ten usisakyti ko nors domaus... Apie virjus jau nebekalbu reikia ia jiems tos poezijos! Tad, ko gero, eisiu pairti, k jie ten aptiko. Manau, reginys to vertas!

Prasibrauti prie tilto turkl buvo sunkiau, nei tikjausi. Apskritai jau seniai pripratau, kad vien Mirties Mantijos pakanka, jog miestelnams praeit noras bti greta: ie bdiai, vos ivyd plevsuojanius juodos ir auksins spalv lochio skvernus, taip jaudinamai puola kit gatvs pus, kad net graudu! Bet syk buvo kitaip: garbioji publika taip stebeilijo vinines Churono bangas, kad mans niekas n nepastebjo. Taigi nordamas dalyvauti iame keistame renginyje turjau nirtingai grumtis alknmis. Beje, niekas man nesiprieino, tad a vis dlto prasispraudiau prie turkl ir smalsiai bediau akis vanden. Nieko ypatingo ten nebuvo: na, plauk pasroviui keturi tuti vandens amobileriai, irgi mat didelis vykis! Siningai pasistengiau susikaupti iaip jau galjau sugebti nepastebti kokio nors eilinio dramblio sau po nosimi: kartkartmis suprantu gyvens kaip sapne, tad net ms Meistro ini Sergtojo, sero Lukfio Penco, garsiojo isiblakymo n lyginti negalima su manaisiais io abejotino, bet originalaus anro laimjimais... Tad dmiai irjau mirguliuojant sidabrin ups paviri... O paskui man pasirod, kad jis visai ne sidabrinis, o velniai alias kaip pirmieji lips pumpurai, paskubj paioje pavasario pradioje atsirasti ant kokio nors lengvabdio jauno medelio.

A taip seniai jau gims, kad kartais igirstu, / Kaip aliasis vanduo it laikas srva pro pirtus... i pradi niekaip negaljau prisiminti, kur ir kada esu girdjs ias kerinias eilutes hipnotizuojani kakokio visai neypatingo eilraio pradi. Vliau prisiminiau: skaiiau j storame pilkame eilins kakieno rinktins tomelyje kadaise, nepaprastai seniai, tame gyvenime, kuriame dar nebuvau seras Maksas i Echo, bet vis tiek buvau

12

Maksas, tik kitas... Nors koks, po velni, skirtumas is nuodmingas reitatyvas kyriai skambjo itutjusioje mano galvoje, jis galjo pagriebti ir nuneti kur nors toli pernelyg toli mano nelepiam skoniui! Bet, inoma, niekur nenune: n nepastebjau, kaip tapau ymiu kovos su haliucinacijomis specialistu. Be didels asmenins patirties, dar buvo ir tvirtai krtinje smigs nematomas karaliaus Mionino kardas, kart nuuds, kad padaryt nepaeidiam. Jis primygtinai neleido savs umirti atriu, veriamu skausmu, tad krpteljau, susiraukiau... Ir suglums apsidairiau aplink: o k, ties sakant, a ia veikiu?!

A taip seniai jau gims, kad kartais igirstu, / Kaip aliasis vanduo it laikas srva pro pirtus... hipnotizuojantis nabdesys vl aikiai suskambjo mano smonje, bet dabar kerint reitatyv norjau nusispjaut. aliasis vanduo reikia sidmti... sutriks pamaniau grdamasis nuo ups. iaip taip isirabdinau i minios ir prijau prie sero Kofos. Ivyds mane, jis atsiduso neslpdamas palengvjimo.

O a jau maniau, kad tursiu jga tempti tave i tos minios! burbteljo jis.

Mans nereiks tempti, o tai visus kitus... Juos reikia nedelsiant nuvesti nuo tilto, pasakiau a. Ir btent jga: jie patys niekur i ia neis, patikkit manim!

O kas jiems? susirpins paklaus Kofa.

Dar neinau. Bet pavelgus vanden mane sukaust keistas stingulys... Lyg staiga biau usnds, tik be joki sapn... Beveik be joki. Kakoks neaikus murmjimas apie alij vanden tiek teprisimenu.

Btent apie alij? pasitikslino Kofa.

Aha. O jums tai k nors sako?

Nieko. Tiesiog keista. Churono vandens niekaip nepavadinsi aliu, net jei kaip reikiant tempsi vaizduot... Gerai, vliau isiaikinsim. Dabar pasisiu auksm Nam prie Tilto: tegul atsiunia visus policininkus, kurie iuo metu neturi k veikti. Tsime nuo turkl tuos grauolius.

Tikriausiai bus geriausia, jei kas nors prane miestelnams, kad geriau jau neeksperimentuot su pasivaikiojimais ant tilto... Jau nekalbu apie ikylas vandens amobileriais, keliones keltais ir kitas panaias abejotinas pramogas, pasakiau.

Taip, a irgi apie tai pagalvojau... Pirmiausia ms auniuosius vyrukus i Miesto Policijos reiks nusisti prieplauk ir pastatyti k nors saugoti tilt prieig. Pasakysiu Dufinui jis t sutvarkys. O tu kol kas pasisk auksm serui Rogrui tegu skubiai ileidia Karalikj Bals su vienintele stulbinama naujiena: Churono vanduo pasidar pavojingas, todl prie ups geriau nesiartinti.

Begars kalba kur kas patogiau nei mobilusis telefonas, tai jau tikrai! Jei labai prireik su kuo nors pabendrauti, bet kur surasi t vargel, net jei jis i akimirk mgina iki galo susapnuoti eilin sald sapn. Man asmenikai teinomos dvi pakankamai svarios dingstys ivengti tokio pokalbio: mirtis arba buvimas Cholomio karalikajame kaljime toje magikoje vietelje Begars kalba kakodl neveikia... Tiesa, visi kolegos vienu balsu tvirtina: jei atsidanginu iki savo pagalvs, mans irgi nepasiekia jokia Begars kalba, nieko nuostabaus, mat kadaise sigudrindavau nekreipti dmesio net adintuv skandalingiausi bjauryb Visatoje!

Bet Karalikojo Balso savininkas ir vyriausiasis redaktorius seras Rogras ilis, lov magistrams, nebuvo toks kietas rieutlis. Nubudo kaip didelis! Turjau atimti i vargelio

13

kelias valandas dorai pelnyto poilsio: vidurdienis vienintelis paros metas, kai is aunus vyrukas gali sau leisti i tikrj atsipalaiduoti. Kita vertus, mano praneimas, kad Churonui kakas negerai, smarkiai pakl jam nuotaik. Seras Rogras turi ret savyb: jam vis dar atrodo, kad gyvenimas labai domus dalykas, ir jis tiesiog alpsta i laims gaudamas vis nauj ios ne syk rodytos teoremos patvirtinim...

Baigs pokalb, klausiamai pairjau ser Kof.

Po keli minui ant tilto bus tamsu nuo Miesto Policijos uniformini lochi, ididiai prane jis. Palauk j tilto pradioje ir priirk, kad niekas i t auni vyruk nepapildyt ukert stebtoj gret, gerai? O a dl visa pikta minutlei uoksiu namus, jei jau vis tiek ia kiurksome.

inoma, uokite, linkteljau a. Tik patys nepamirkite neirti vanden.

Kofa apdovanojo mane pasipiktinimo kupinu vilgsniu tai puikiausiai galjo atstoti smg per sprand! ir nuskubjo prie rykiai raudono dviaukio namuko, stirksanio kairiojoje tilto pusje, vos u keliasdeimties metr nuo ms. Pairjau jam kandin, kaip reikiant pasukiojau galv mano firminis bdas surikiuoti mintis! ir ltai patraukiau prieing pus pasitikti artjani policinink. Sutikau juos paioje tilto pradioje ir pasistengiau igauti nepaprastai rimt veido iraik. Nelabai pavyko, bet seniai pratau tenkintis tuo, kas yra...

iuktu neirkite vanden, vaikinai, grietai pareikiau. Jau veriau usimerkite, jei kas... Matote tuos mones, susispietusius prie turkl? Ms udavinys atsargiai imti juos u paranki ir vesti nuo tilto ant tvirtos ems. inoma, galite pamginti su tais ponais apsvarstyti galim bendr pasivaikiojim, bet nemanau, kad tai pavyks... Gerai, mginkime imtis darbo.

O kas atsitiko, sere Maksai? nedrsiai paklaus leitenantas Apura Blakis.

Buvau neapsakomai patenkintas, kad mano pagalbininkams vadovauja is simpatikas vyrukas, bet neturjau n menkiausios galimybs patenkinti sveiko jo smalsumo.

Kakas atsitiko, Apura, tai jau tikrai, atsidusau. O kas konkreiai... Pagyvensim pamatysim!

Ms darbas pasirod ess lengvas irdis diaugsi! Miestelnai nerod jokio noro prieintis, ir mes galjome daryti su jais visa, kas tik auna galv. Kai ant mozaikinio grindinio prie tilto susodinome pirmj tuzin lunatik, vienas j atsitokjo: sutriks m mirksti ir kibti prie pareign su kakokiais kyriais klausimais, taip keldamas man didiul diaugsm!

Na, kas ia pas jus? su nerimu paklaus seras Kofa.

A ir nepastebjau, kada jis spjo grti.

Nieko domaus, nusiviepiau. Maklinjam tai en, tai ten, kovojam su haliucinacija prastas dalykas! O kas js namuose?

Nieko, atsiduso jis. Tiksliau sakant, n gyvos dvasios. Mano tarn ten nra nei gyv, nei mirusi. O iaip viskas gerai...

14

Sere Maksai! Ten viena ledi... Mane paaukusio jaunuio policininko balse skambjo toks nuoirdus siaubas, kad okau kaip geltas.

K, tokia baisi ledi? ypteljo seras Kofa.

Ne, nebaisi, visai rimtai paprietaravo policininkas. Tiesiog ji... Ji nuoko nuo tilto.

Nuoko nuo tilto? nustebs pasitikslinau a.

Taip, nelaimingu balsu pakartojo jis. Nukrito vanden ir kaip akmuo nugrimzdo dugn labai greitai! Liepte neirti vanden, ir a beveik neirjau, bet vis tiek spjau pamatyt, kaip ji nuskendo... Tikriausiai turjau okt jai i paskos, taip?

Nemanau, abejodamas papuriau galv. Niekur tau nereikia okti, vaikine. Eik padk kolegoms. Ir pasistenkite darbuotis spariau, kol kiti nesuman pasekti tos damos pavyzdiu, gerai?

oko vanden... msliai pakartojo seras Kofa. O inai, Maksai, gera mintis!

Kokia? nustebau.

Mano namuose vienas langas buvo plaiai atvertas, atsiduso jis. Svetainje, pirmame aukte. O svetains langai kaip tik vir vandens. Tad labai galimas dalykas... Bet kodl?! Gerai, manau, turime grti Valdyb: ten kakaip geriau galvoti. O ia ir be ms apsieis.

Tikriausiai apsieis, sutikau a. Leitenantas Apura jau sismagino. Gelbtojo profesija jam tinka, ar ne?.. Palaukite, Kofa, galbt mums vertt drauge pasiimti kelis jau atsitokjusius mones? Gal Dufinas panors su jais pabendrauti...

Tai jau tikrai panors, linkteljo Kofa ir tiriamu vilgsniu perleido atsigaunanius miestelnus kai kurie i j buvo jau tiek atsigod, kad stojosi nuo aligatvio, aikiai ketindami traukti savo reikalais.

Js, sere... Ir dar js, ledi, jis rytingai prijo prie neaukto ilo vyro ir laibuts tamsiaplauks vidutinio amiaus moters, eisite su mumis Nam prie Tilto. Juk neturite joki neatidliojam reikal, tiesa?

Ar mums kas atsitiko? baukiai paklaus vyras. Moteris tyljo ir tik dirsiojo mus labai tamsiomis akimis.

Taip, linkteljo Kofa. Jums ir visiems tiems ponams. Atrodo, jis nebuvo nusiteiks leistis detales, todl nusprendiau, kad mano pareiga iek tiek papildyti jo praneim.

Tai buvo haliucinacija, vyruiai, tariau velniau. A ir pats j patyriau vos vos, bet vis dlto... Taiau manau, kad viskas baigsi, bent jau jums. Turime pasiimti drauge k nors i nukentjusij: seras Dufinas Chali btinai panors suinoti, kas jums nutiko. Galite manyti, kad laimjote loterijoje: jei jums kas nors negerai, jis bemat sutvarkys.

Gerai, netiktai linkteljo moteris. iaip jau beveik neabejoju, kad man viskas gerai... Tik negaliu prisiminti, kas nutiko. Rinkausi indus krautuvlje ant tilto, pamaiau mini, susirinkusi prie turkl, ir nusprendiau isiaikinti, kas ten darosi... O paskui viskas, aptemimas!

15

A irgi nieko neprisimenu, sielvartingai prisipaino ilasis ponas. Ketinau usukti ueig papietauti ir vis negaljau apsisprsti, kuri konkreiai, tad minutlei stabteljau prie tilto turkl pamstyti, o tai kas buvo toliau... Abejoju, ar ponas Garbusis Virininkas liks patenkintas pokalbiu su manimi!

Manau, jis jums abiem pads prisiminti, kas konkreiai nutiko, paadjau a. Eime, ponai.

Grimas Valdyb nebuvo pats linksmiausias pasivaikiojimas mano gyvenime, kuriame iaip netrko pramog. Visi bendrakeleiviai atkakliai tyljo: seras Kofa buvo nirus kaip iemos dangus, o ponai liudytojai aikiai jautsi kaip ne savam kaily mano galva, sostins Slaptojoje Paiekoje dirba simpatingiausios Jungtinje Karalystje asmenybs, skaitant mane pat, bet pamgink tai rodyti prietaringiems miestelnams! Beje, is abejotinas malonumas tetruko kelias minutes, mat Namas prie Tilto buvo visai alia.

Seras Kofa nuved ms bendrakeleivius Dufino kabinet, o a kaip reikiant strigau Bendrojo darbo salje: kai ivystu prie save ser urf Lonli-Lokl, tiesiog negaliu lkti savo reikalais, skubotai sumurmjs kok trump pasveikinim! Na jau ne, ia reikia sustoti, kad patirtum vis malonum! Ms Meistras, Ukertantis Keli Nereikalingoms Gyvybms, didingai sdjo ant kietos nepatogios kds nuo pat pirmos tarnybos dienos Name prie Tilto neskmingai mginu suprasti, kaip gyvas mogus gali prisiversti naudotis iuo klaikiu pigiu antikvariniu baldu?! Ir apskritai urfas, kaip visada, sukrt mano varg vaizduot: tiesutl nugara, nepriekaitingai baltas lochis, ant krtins sukryiuotos mirt neanios rankos su didiulmis apsauginmis pirtinmis, imargintomis kakokiomis senovinmis runomis, nesujaudinama fizionomija, kuri akivaizdiai skiriasi nuo normali moni veid ne tik dl pastebimo panaumo stulbinam legendinio arlio Votso marmz, bet ir dl visiko bet kokios iraikos nebuvimo. odiu, mano paslaugoms buvo avingiausias reginys Visatoje galima pradti palaiming meditacij!

Tu buvai ant tilto, Maksai? flegmatikai pasiteiravo Lonli-Loklis.

Aha. Tu jau inai, kas ten darosi?

Taip, kaip tik buvau usuks sero Dufino kabinet, kai Kofa atsiunt jam auksm, tad daugma sivaizduoju situacij. Bet mane domina kitkas: kiek tave pastu, tikriausiai jau spjai kytelti savo smalsi nos pat pragar... Juk irjai t nuodming vanden, ar neklystu?

Suprantama, neklysti, nusiypsojau a. O k turjau daryti? Juk esu specialiai sukurtas visokiausiems abejotiniems eksperimentams!

Paragavai tos haliucinacijos? Netikjau savo akimis: akmeniniame Lonli-Loklio veide buvo matyti tikras mogikas smalsumas, netgi nekantravimas, lyg mudu jau btume atsidr Tamsiojoje Pusje, kur is stulbinantis tipas tampa visai kitu mogumi, ties sakant, iki iol negaliu nusprsti, kuris i j man labiau patinka...

Genialiai suformulavai, nusiypsojau a, btent paragavau, geriau ir nepasakysi! Gana saldus daikiukas... A taip seniai jau gims, kad kartais igirstu, / Kaip aliasis vanduo it laikas srva pro pirtus... Kaip tau tai patinka?

Kas tai, eils? apstulbs paklaus urfas.

Btent. Eils, kurias kadaise perskaiiau, o paskui skmingai pamirau. Jas para vienas keistas poetas i mano Pasaulio, nors nesvarbu... Kai irjau emyn nuo Echo uk,

16

pasirod, kad kakas nabda ias eilutes man aus. O paskui pasipuriau ir nujau savo reikalais. Su karaliaus Mionino kardu krtinje tai labai lengva, inai...

Kardas tave paadino? sausai pasitikslino urfas.

Taip, galima sakyti ir itaip, linkteljau a. Gana liai, utat laiku, kaip visada...

T akimirk i Dufino kabineto ijo seras Kofa, vis dar siaubingai nepatenkintas gyvenimu, ir kas bt pamans, kad jis gali bti toks pastovus!

Vaiuoju uost, prane jis mums. Jei prireiks Keki ir Melifaro, turkite omenyje, kad jie jau trinasi ten... Ir bt geriausia, jei neatimtumte i ms trij pasakiko malonumo srbti t nuodming ko dl panikos uoste!

Gerai, ramiai atsiliep Lonli-Loklis. Netrukdysime, srbkite sveikat.

Ai, nelinksmai ypteljo Kofa. Paskui jis sustojo tarpduryje ir sarkastikai nusiypsojo. Maksai, Dufinas primygtinai pra perduoti, kad prisiklijuotum prie savo kds cituoju paodiui! ir nekitum nosies jo kabinet, kol pats tave paauks. Jis sako, kad tu vis laik juokini, o jam dabar btina ilaikyti rimt fizionomij: liudytojams apklausti reikia tam tikro oficialumo, pats supranti!

Ne a j juokinu, o jis mane, pamalonintas paprietaravau. O paskui tariamai pasipiktins pridriau: Ir i viso tas kabinetas yra ir mano... Bent jau kito tiesiog neturiu ir niekada neturjau!

Tegu skyl danguje tavo galv, berniuk! Tavo ir Dufino ginas jau pradeda trenkti pelsiais labai usits! suniurzg Kofa. Tik js vangi inybini intrig man tetrko iki visikos laims!

Po io ikilmingo pareikimo jis kaip kulka ilk koridori. Patenkintas savimi nusprendiau, kad vis dlto pavyko iek tiek pakelti jam nuotaik kartais nieko nra geriau kaip senas ir nejuokingas poktas: tokie dalykai kakaip sulipdo realyb, tarpais yrani negrabiose ms rankose...

Tos dvi seno eilraio eiluts visa, kas tau nutiko? Lonli-Loklis aikiai deg noru tsti pamokom ms panekes, bet mudviem sutrukd. Nespjau prasiioti, kad praneiau urfui, jog kakuri akimirk man i tikrj pasimat, kad Churono vanduo yra alias, kai tarpdury pasirod vieno i jaunesnij tarnautoj veidas.

Ponai, ten atjo dvi ledi, baukiai tar jis. Jos sako turinios skubiai pamatyti pon Garbj Virinink... Ir jos taip trenkia beprotybe! Keista, kad nebuvo sulaikytos pakeliui...

Stiprus beprotybs kvapas? dalykikai pasiteiravo Lonli-Loklis. Tuomet tutuojau pasisk auksm Pamili Prieglaud tegul kas nors j atvaiuoja. O kol kas palydk tas ledi ia, mes priirsime.

Gerai, sere. Vyrukas taip ikalbingai su palengvjimu atsiduso, kad mano nuotaika bematant m bjurti: atrodo, lauk pramoga, kurios nepriskiriu prie mgstamiausi bd laisvalaikiui leisti!

O tu nemgsti pamili? altakraujikai pasidomjo urfas. domu!

O tu mgsti? kandiai pasidomjau a.

17

Mgstu? Na, ne, nesakyiau... Tiesiog man vis tiek, su kokiais monmis turti reikal, Lonli-Loklis abejingai gteljo peiais. Pamiliai ar normals... odiu, nematau didelio skirtumo.

Jau puikiai matau tavo veide, k toliau nori pasakyti! suniurnjau a. Juk kakaip bendrauju su tavimi, ir nieko, kaip tik tai ir ruoeisi itarti, kertu layb i bet ko!

Gali manyti, kad laybas laimjai, ypteljo urfas. Nors, mano skoniui, mes visi geri, kad ir netrenkiame jokia beprotybe...

O mes netrenkiame? linksmai pasitikslinau a. Lidnai pagarsjs beprotybs kvapas man iki iol tebra gryniausia abstrakcija: kad ir kiek kolegos tvirtint, jog tai toks pat juntamas dalykas kaip, pavyzdiui, do kvapas, vis tiek jo neuuodiu visikai!

sivaizduok, ne, ramiai atsak urfas. Mane pat tai kiek stebina...

T akimirk pagaliau atsidar durys. Ant slenksio baukiai sustingo dvi moterys: viena vyresn, gana apkni, nerpestingai apsirengusi, susivlusiais rudais plaukais, antroji kur kas jaunesn, su spdingu juodu lochiu ji man pasirod esanti labai grai.

Mes js paslaugoms, ledi, mandagiai tar Lonli-Loklis. eikite, sskits... Kuo galime padti?

Ne js mums, o mes jums padsime! ikilmingai pareik ruk. Mes inome visk apie visus, ponai! A turiu penktj slaptojo ventinimo laipsn, o Tila treij. Ji mano mokin... Turite mus iklausyti. Mudvi jau buvome ir pas Jo Didenyb, ir pas Didj Magistr Nuflin, ir pas Garbj Ugulando Virinink ser Jorich Malivonis, bet niekas nepanoro siklausyti ms odius!

Nieko, jau mes tai tikrai siklausysime, ledi, tad klokite, paadjau a, i vis jg stengdamasis nutaisyti rimt veido iraik. Ties sakant, mane pamau m linksmumas... Be to, pamaniau, kad ios damos pamils jos ar ne i ties gali laimingai turti kokios nors iskirtins informacijos, k gali inoti! Vienios pavairavo mane be didelio entuziazmo. Matyt, nelabai joms patikau, iaip ar taip jodvi nukreip savo liepsningus vilgsnius Lonli-Lokl. is damoms akivaizdiai pasirod ess intelektualesnis panekovas, o tai mane nepaprastai diugino.

Atjome atskleisti jums didios paslapties. Visus mones uvaldo demonai, grietu universiteto profesoriaus tonu prane vyresnioji vienia. Mes juos matome, o kiti ne, mat js smon dar nepasirengusi... Bet tai nesvarbu. Atneme i demon portretus, todl dabar galsite lengvai juos aptikti... Tila, parodyk ponui virininkui savo ssiuvin!

Dama juodu lochiu tyldama ities urfui stor popieriaus pluot. A tuoj pat prisislinkau ariau ir pasistengiau kiti savo smalsi nos pieinius, kuriuos jau ramiai analizavo urfas. Kakodl atrod, kad mginu nusirayti nuo jo matematikos kontrolin... Beje, paveikslliai buvo iaip sau: standiame pilkokame popieriuje mane niriai spoksojo kakokie siurrealistiniai snukiai, o pieimo technika akivaizdiai galjo bti geresn...

Tai j veidai, patetikai paaikino ruk. tai tokios btybs apsda mones. Nuo j visos ligos, bet mes galime igydyti. Tam reikia pinig visai nedaug. Turite sumokti ne mums mes jau visko turime, mums nieko nebereikia o Jam...

Kam? susidomjs paklaus Lonli-Loklis.

Jam! paslaptingai nabddama pakartojo ruk. inote, sere, js smon

18

jau visai pasirengusi atsiverti, bet js pasirinkote netinkam keli. Ateikite pas mane, sumokkite Jam kiek negaila, ir a jus imokysiu visko, ko reikia bendrauti su Juo... Ir apskritai visko, k turite inoti, tik per tuzin dien!

Kaip tau tai patinka, Maksai? urfas neatsispyr pagundai tutuojau pakomentuoti ms vienios pareikimo ir pasinaudojo Begarse kalba. Tik per tuzin dien mane apsiima imokyti visko, k turiu inoti! sivaizduoji visko! Gundantis pasilymas, tiesa? Jis paaipiai ir lidnai palingavo galva ir vl perjs prie prastos kalbos kreipsi vienias:

Labai dkoju, kad nusprendte pasidalyti su mumis savo iniomis, ledi.

O, tai dar ne viskas! daug adamai pareik ruk. Dabar Tila jums paskaitys savo eili. Pastarosios gali nubaidyti visus demonus, ir mes ivarysime tuos, kurie jus jau apsdo...

Bet joms taip ir neteko ivaryti t demon, kurie mus apsdo. Graioji ledi Tila n nespjo perskaityti savo gydomj eili: du alikai neapsakomai meiliais veidais, apsireng viesiai melsvais lochiais iniuoni i Pamili Prieglaudos uniformine apranga, idygo ant Bendrojo darbo sals slenksio ir gana liai pasiglem i avi dam draugij: jodviem prie kakt pridjo maus ydrokus akmenukus, ir ms vienios ikart suglebo bei klusniai nusek paskui savo sargybinius. Buvo taip paprasta vieni juokai!

Tai ir buvo Romumo Kristalai? paklausiau urf, kai vl likome tik mudu.

Visai teisingai, linkteljo jis. O tau ir tatai domu?

Man viskas domu, nusiypsojau a. Viskas po truput... Atmink: ne taip jau seniai gyvenu tame js Pasaulyje! Tik ketverius metus, beje, vienus i j praleidau klajodamas po Chumgat, o tai jau i viso velniai ino kas...

Taip, nuolat pamirtu fakt, msliai sutiko Lonli-Loklis. Kartais man atrodo, kad tu ia buvai visada bent jau kiek menu...

Man irgi kartais taip atrodo, nusijuokiau. O kartais dingojasi, kad niekuomet ia nebuvau... Ir iki iol a ne ia, o dar kain kur... Pameni, pats syk sakei, kad prisiminim ir haliucinacij nemanoma atskirti?

Tai a taip sakiau? nustebs pasitikslino jis.

Na taip, kai mudu klajojome po ivirkij Tamsij Pus...

A, na, jei taip, tada visko gali bti, atsiduso Lonli-Loklis.

Klausyk, urfai, nerytingai pradjau. O tos dvi damos, kurias k tik skmingai isive sanitarai... Gal jos ne vien niekus paist? Turiu galvoje tai k: na, tarkime, panos i ties kuokteljusios man n jokio beprotybs kvapo nereikia, kad pritariau iai diagnozei! bet juk gali bti, kad jos tikr tikriausios raganos ir i ties mato kokius nors realiai egzistuojanius demonus... Juk kartkartmis i proto isikrausto tikri dids magai visokie ten buv didieji magistrai, ir ne tik jie. Viena kitam netrukdo...

Netrukdo, sutiko Lonli-Loklis. Tikri burtininkai, net labai dids, i ties gali isikraustyti i proto. Ties sakant, msikiams tai nutinka kur kas daniau nei visiems kitiems monms... Bet tos nelaimingos damos visai kitas atvejis. Jos tauzijo visikus niekus, patikk manim.

19

Tikiu, nusiypsojau. Bet vis dlto, kodl nusprendei, kad jos taukia nesmones? Paaikink. Kas ino: gal vien kart man ant galvos ugrius koks tuzinas vietos pamili, o alia nebus n vieno protingo dduls, tokio kaip tu...

Galiu paaikinti, flegmatikai atsiliep urfas. Tai labai paprasta, Maksai. N vienas mogus, nors syk galjs pajusti tikrj gali, nepasakys: A inau visk apie visus... ir nepaads imokyti tave visko, k tau reikia inoti per tuzin dien ar tuzin imtmei, tai jau nesvarbu... Turk galvoje, skelbiu ne asmenin nuomon, kuri gali bti klaidinga, o vien i senovini, niekieno kaip reikiant nesuformuluot, bet svarbi gamtos dsni: tikros inios visiems laikams atima i mogaus gebjim niekuo neabejoti.

Tuomet a ir esu galingiausia btyb Visatoje! nusikvatojau. Mano firminio netikrumo dl visko pakaks visiems io nuostabaus Pasaulio gyventojams... Ir dar, ko gero, liks porai kaimynini!

Taip, tiesa. Jau tu tai tikrai inai, apie k kalbu, ramiai sutiko Lonli-Loklis. Pasibaisjs suvokiau, kad vyrukas gan rimtai vertino mano kvail pareikim, ir jau iojausi t patikslinti, bet ms pokalb vl nutrauk tas pats jaunesnysis tarnautojas.

Ten atjo viena ledi. Ji sako, kad jos vyrui nutiko kakas siaubinga, ir prao j nuvesti pas k nors i Slaptosios Paiekos, prane jis. Sutiksite j priimti?

O i ledi neskleidia beprotybs kvapo? sarkastikai pasidomjau.

Kiek suprantu ne, sutriks atsak kurjeris.

Atveskite j ia, paliep Lonli-Loklis. Paskui ironikai pavelg mane: Tai puiki ms pokalbio iliustracija, Maksai. Dama papra nuvesti j pas k nors i Slaptosios Paiekos. Ne pas pon Garbj Virinink, ne pas tave ir ne pas mane. Tiesiog pas k nors, ir tai teisinga: i kur jai inoti, kuris i ms gals jai padti? Tos ledi odiuose esama normalaus neinformuotam mogui bdingo netikrumo, rodanio nepakertam psichin sveikat. Pamilis visada ino, k kreiptis: bet kurioje staigoje jis pareikalaus susitikti su paiu vyriausiuoju... Ir turbt pirmiausia pamgins asmenikai pabendrauti su Jo Didenybe!

Jau supratau! nusijuokiau a ir savo vjavaikikoje marmzje pamginau nutaisyti monumentali gilaus susirpinimo iraik: lauk susitikimas su ledi, atjusia pas mus su savo bda, o a ia krizenu kaip kvaiteljs treiaklasis po pirmojo buinio!

Lonli-Loklis tuo metu galantikai pakilo pasitikti vienios ir rpestingai pasodino j Nepaguodiamj Krsl iaip jau tai paprasiausia sofut lankytojams, per plati vienam mogui, bet kiek siauroka dviem neturiu supratimo, kaip is baldas peln savo romantik pavadinim, nes tai atsitiko dar gerokai prie man atsiduriant Eche...

Ms lankytoja buvo gana trapi ir neapsakomai simpatinga moteris. Jos ivaizda buvo kiek berniukika, tad dauguma mano pastam bt laik j beviltikai negraia, bet a iuo klausimu veik nuo pat gimimo turiu savo nuomon, kitoki nei kanonin. Jos viesiai ydras lochis galjo pasirodyti ess ypa kuklus, jei biau neinojs, kiek kainuoja jam sunaudotas rank darbo audinys plonytlaitis, bet iltas, visikai neperkoiamas alto ups vjo: visai neseniai atradau sau i pramatnyb, atvet Jungtins Karalysts sostin i tolimos Tulano alies, ir tutuojau papildiau garderob keliais naujutliais, lengvais kaip debesis ieminiais lochiais. Pasakysiu, kad ivyds sskait turjau skubiai atsissti ant kds ir kruopiai atlikti kelis kvpavimo pratimus, kuri kadaise imok tas pats seras urfas Lonli-Loklis, o juk keistas darbas, kur kartkartmis tenka atlikti Slaptiesiems Sekliams,

20

apmokamas veik nepadoriai dosniai, tad a, gaudamas savaits alg, kassyk griebiuosi u irdies: ima atrodyti, kad Karalikasis idas netrukus galutinai persikels mano bedugnes kienes, ir Jo simpatingoji Didenyb Gurigas VIII bus priverstas papildyti apgailtinas negausi uosto elget gretas... odiu, tulanikas ms vienios lochis bylojo, kad ji labai turtinga: saikingai turtingiems monms tokia prabanga nekandama!

Gera diena, ponai, mandagiai prabilo i simpatinga moteris. Labai dkoju, kad sutikote mane priimti... Atvirai kalbant, k tik gavau specialios Karalikojo Balso laidos numer ir pamaniau, kad dl t paslapting vyki, susijusi su upe, mans niekas net neklausys!

Malonkite pasakyti savo vard, velniai tar jai urfas. Ir papasakokite, kas konkreiai jums nutiko. Nenoriau skubinti, bet pati suprantate, kad... I visko sprendiant Lonli-Loklis nutar kiek paraginti i detales linkusi dam.

Taip, be abejo... ji kaltai ypteljo. Esu Chena Kuta. Manau, kad jums puikiai inoma bent jau mano parduotuv! iaip ar taip puikiai prisimenu jus abu, ponai.

Kuta mamoiai js parduotuv? nuvitau a. Tai buvo mano mgstama antikvarin krautuvl Senamiestyje beje, viena brangiausi! Kaip tik ten pirmaisiais gyvenimo Eche mnesiais palikdavau veik pus visos didiuls algos tuo metu dar negaljau susitaikyti su mintimi, kad stabs (ir visikai nenaudingi) niekuiai, idlioti mayi Senamiesio krautuvli vitrinose, gali sau toliau gyvuoti ir netap mano nuosavybe. Ilgainiui beveik atsikraiau manijos beprasmikai kolekcionuoti visa, kas pasitaiko po ranka, bet trumpi ios sunkios ligos priepuoliai kreia mano gyvenim lig iol laim, tai nutinka vis reiau...

Taip, btent Kuta mamoiai, ms vieniai aikiai patiko, kad ikart prisiminiau jos krautuvls pavadinim. Paskui ji atsiduso ir paniuro. Atjau pas jus, nes nusprendiau, kad iuo atveju eiti pas iniuonius nra prasms... Matote, prie dvi valandas pastebjau, kad mano vyras umigo baseino dugne. Ne nuskendo, bet btent umigo: jis vis dar kvpuoja, nors negaliu jo paadinti, ir tai kelia nerim... Jis gana ekscentrikas mogus, bet miegoti po vandeniu to jau per daug, net jam! odiu, man atrodo, kad tai ne visai normalu, tiesa?

inoma! apstulbs patvirtinau a. O paskui klausiamai sistebeilijau Lonli-Lokl: tikrai galjo bti, jog toks poelgis atitinka tradicijas kokio nors kitados paleisto senovs ordino, kad ir to paties Skyltosios Taurs ordino, kurio narys kadaise buvo pats urfas, kodl gi ne? Bet mano kolega tik nepritariamai palingavo galva lyg bt jauts pilietin pareig vieai pasmerkti tok elges.

Js vyras umigo prausimosi baseine? dl visa pikta pasitikslino jis.

Ne, Ledi Chena energingai papurt galv. Mes turime didel basein sode. Mgstame maudytis gryname ore, ir ne tik vasar. Vanduo nuolat ildomas, tad bna labai domus efektas...

A ten nuvaiuosiu, urfai, rytingai pasakiau, stodamasis nuo kds. Jei jau Dufinas neleidia mans mano paties kabinet ir panaiai... Gal netgi paadinsiu t vyruk: man dar ne taip nutinka! O jei nepaadinsiu, tai bent jau atveiu Nam prie Tilto... Teisingai?

ia tu mans klausi? altai pasidomjo urfas. iaip jau pratau manyti, kad tau geriau inoti...

21

Maa k tu ten pratai! atsidusau. I tikrj n ingsnio negaliu engti be kokio nors imintingo tviko pamokymo, o man kakodl niekas nieko nepataria, net Dufinas pastaruoju metu sustreikavo... it prikrsiu visoki kvailysi inosit!

Ar nepagalvojai, kad tavo paadas gali igsdinti ledi Chen? priekaitingai paklaus Lonli-Loklis. Paskui pasisuko vieni: Nekreipkite dmesio jo odius, ledi. Sero Makso humoro jausmas gan keistas.

Taip ir pamaniau, ramiai linkteljo ji, palikdama Nepaguodiamj Krsl. Tada atsigr mane su netiktai malonia ypsena: Eime, sere Maksai. Nenustebsiu, jei Numinorichas nubus t pat akimirk, kai perengsite ms nam slenkst: jis tiesiog beprotikai mgsta visas tas istorijas, kurios pasakojamos apie jus!

Numinorichas js vyro vardas? sutriks pasitikslinau. Ties sakant, jos odiai visai imu mane i vi: iki iol nelabai susimstydavau, kad apie mane pasakojami ne tik kvaili anekdotai su ia bda iaip taip susitaikiau, kai seras Kofa sugaio tris valandas, kad papasakot man daugyb anekdot apie save pat ir ta paia proga apie visus kitus kolegas, bet ir kakokios istorijos... Dar gerai, kad ne legendos!

Na, taip, Numinorichas Kuta. Kaip tik toks jo vardas, atsak ledi Chena, skubriai ingsniuodama koridoriumi. inote, sere Maksai, tariu, jei vis dlto j atgaivinsite, jis ikart ir vl apalps syk i susiavjimo!

O js neperdedate apie susiavjim? atsargiai paklausiau. inote, jau susitaikiau su mintimi, kad nepastami mons stengiasi laikytis nuo mans kuo atokiau: ta mano Mirties Mantija ir panaiai... Bet susiavjimas tai is tas nauja!

Taip, paprasti miestelnai js prisibijo, linksmai pritar ji. Bet ne studentai. Tie vaikinai, pavykus suinoti koki nors nauj nereali paskal apie js ygdarbius, tyliai spygauja i diaugsmo... Ir galutinai pameta galvas, kai pavyksta aptikti jus tame paiame Triragiame mnulyje ar kokioje kitoje ueigoje. Tuomet jie tylutliai sitaiso prie gretimo stalelio ir net virpdami jus stebi: juk esate naujas legendinis ms didvyris, ir dar visai gyvas, skirtingai nuo senovs didvyri! Ypa po istorijos Magahono girioje, kai atkakote Ech gyv numirli karavano prieakyje... Ir dar jie nepaprastai avisi tuo, kad esate t keist klajokli karalius: vaikinams atrodo, jog tai siaubingai romantika... Nors, jei atvirai, a irgi taip manau! Beje, Karalikojo Universiteto studentai netiktinai didiuojasi tuo, kad js karalikoji rezidencija yra buvusioje Universiteto bibliotekoje: jie noriai laikyt jus savo giminaiiu. O vyrukai i Karalikosios Auktosios Mokyklos jiems mirtinai pavydi... domu, ar ne?

Taip, sutriks sutikau. Niekada nebiau pagalvojs... Bet palaukite, kodl js ivis prabilote apie studentus? Nejau js vyras irgi studentas? iaip jau nusprendiau, kad jis...

Ne, Ledi Chena suprato mane i puss odio. Parduotuvs eiminink a. O Numinorichas i tikrj studentas. Apskritai jo studijos kita istorija... Ji nerytingai stabteljo prie savo amobilerio. Norite ssti prie vairalazds, sere Maksai? Apie js vaiavim sklinda netikimiausios legendos.

Ir, skirtingai nuo kit, turbt paios tikrovikiausios, ididiai iriau. Tad, jei neprietaraujate, i tikrj ssiu prie vairalazds. Tik rodykite keli. Kur js parduotuv, a, lov magistrams, puikiai inau, bet juk gyvenate kitoje vietoje, tiesa?

22

Naujamiestyje, linkteljo ji ssdama alia. Ant pat Churono kranto, netoli buvusios Lazdos Smlyje ordino rezidencijos. inote, kur tai yra?

inau, linkteljau a. Gerai, kad nusprendte leisti mane prie vairalazds, ledi Chena. Tikriausiai kapstts ionai ne trumpiau nei valand, tiesa?

Tiesa, atsiduso ji. Net kiek ilgiau. Kartais rimtai ketinu parduoti t nuodming nam ir nusipirkti kit, ariau parduotuvs. Bet jau labai gerai mes ten sikrm!

Nieko, dabar sitikinsite, kad js namai ne taip jau toli nuo ia, po ketvirio valandos bsime ten! ididiai paadjau, irieddamas ant mozaikinio Varini puod gatvs grindinio ir vis labiau didindamas greit.

Oi! pasak ledi Chena. Beje, tuo jos prietaravimai ir baigsi. Po keli sekundi ledi jau markstsi i malonumo.

Tai kokia ten kita istorija apie js vyro studijas? pasiteiravau, ne tiek jausdamas pareig gauti nors kokios informacijos apie bdon pakliuvus vyruk, kiek nordamas palaikyti auktuomens pokalb.

Numinorichas vis laik kur nors mokosi, ji nusijuok ir numojo ranka. I pradi moksi Karalikojoje Auktojoje Mokykloje, paskui Ugulando Gyduoli Mokykloje kaip tik tada su juo ir susipainau savo vargei galvai! paskui Auktojoje Laivybos Mokykloje, vliau privaiai moksi skulptros pas pat Juchr Jukor, tiesa, tai jam gan greit pabodo ir viskas baigsi tuo, kad savo sode turjau sustatyti kelis tikrai apgailtinus bendros j krybos dirbinius... O pastaruosius atuonerius metus Numinorichas mokosi Karalikajame Universitete. Jis, matote, isijuoss mgaujasi paiu ini kaupimo procesu. O mintis imti taikyti jas praktikai veria purtytis i nuobodulio ir pasibjaurjimo... Nors man netgi patinka toks poiris darb, be to, niekada nebuvo ikilusi mirtina btinyb ateiti pas j ir sakyti: Numinorichai, mar udirbti pinig! inot, man ir savo pinig visikai pakanka... Be to, tariu, kad gyvenu kur kas linksmiau nei mano draugs!

Be abejons, nusiypsojau. O paskui pagyruolikai pridriau: Matote, mes jau Naujamiestyje!

Taip, labai greitai! susiavjusi sutiko ji. Kas tai, kakokia paslaptinga Tuij emi magija?

Ne, nusijuokiau. Tiesiog mes, barbarai nuo iaurins sienos, labai nepagarbiai elgiams su technika!

Dar po keli minui ledi Chena liep man pasukti kair, ir mes sustojome prieais neaukt tvor. U tvoros buvo sodas apskritai tokie puiks sodai supa tik didiules Kairiojo Kranto vilas, bet simpatikosios ledi Chenos bstas buvo maloni ios taisykls iimtis. Mudu palikome amobiler rupiu rausvoku smliu pabarstyto sodo takelio pradioje ir patraukme didelio dviaukio namo link. Tuomet atsitiko kai kas tikrai keista: igirdau ai plonyt klyksm, o paskui ant mans i kakur nuo viraus ugriuvo maas, bet labai vikrus objektas. Jis pasigrdamas spygteljo bubum! ir lyg replmis sikibo man peius. lov magistrams, kad pastaruoju laiku imokau tinkamai tvardytis: dar prie kelerius metus pirmiausia biau spjovs nuod upuolik, o jau paskui aikinsis, kas konkreiai ia nutiko! Bet dabar kakas man kudjo, kad jokiu pavojumi n nekvepia, tad galima neviduriuoti. Todl tik pasistengiau isilaikyti ant koj ir smalsiai sistebeilijau isigandus, bet l snukut btybs, kuri netiktai nukrito ant mans neinia i kur lyg i dangaus, lyg i artimiausio medio.

23

Filai, pamirai, apie k mudu kalbjoms vos prie tris dienas? rsiai paklaus ledi Chena, imiklintu profesionaliu judesiu atpldama nuo mans paslapting agresori. A tave aikiai spjau: jei dar kart oksi i medio ant kurio nors sveio, isisiu tave pas senel Landaland, ir daryk ten k nori! Tad eik susidti aisl.

A netyia, mama! Norjau okti ne ant jo, o ant tavs, kad apsidiaugtum. Tik iek tiek nepataikiau, ypsodamasis iki aus prane maasis siaubnas. Vyrukas begdikai melavo tai buvo didiulmis raidmis parayta laimingoje jo fizionomijoje. Bet ledi Chena tik neviltingai atsiduso.

Eik namo, Filai, grietai tar ji. Ir melsk tamsiuosius magistrus, kad neprisiminiau tavs iki saullydio! Aiku?

Berniukas tylomis linkteljo ir nukulniavo nam. Taip ir nesupratau, kodl Filas taip greitai jos paklaus: ar ledi Chenos motinika valdia vis dlto buvo visai realus dalykas, ar jam tiesiog mirtinai nusibodo ms, suaugli, draugija.

Tai js snus? mandagiai pasiteiravau.

Taip, atsiduso ji, ir kaip js atspjote? iaip jau i btyb kur kas panaesn demon nei vaik... Atleiskite, sere Maksai.

Nieko tokio, ypteljau, tikriausiai bus sunku patikti, bet man kelissyk buvo nutik ir blogesni dalyk... Eime, parodykite man t basein.

U namo. Ledi Chena skubriai nuingsniavo sodo takeliu, o a patraukiau i paskos, nepatikliai vairakiuodamas abipus augani kupli medi virnes: galjo bti, kad i miela moteris turi ir daugiau vaik...

tai jis. Ledi Chena sustojo ant gana didelio baseino krato ir pakl mane staiga nulidusias akis. inote, kol vaiavau Nam prie Tilto, o paskui kalbjausi su jumis, kakaip nebesuvokiau, kad visa tai vyko i tikrj. irdies gilumoje buvau sitikinusi, jog mudu rasime Numinorich siaubingai patenkint, kad taip gerai mane apmulkino... Net i anksto repetavau, k jam pasakysiu. Bet neprireik: jis vis dar miega iame nuodmingame vandenyje!

Palinkau vir baseino ir sitikinau, kad akmeniniame dugne tikrai guli kakoks tamsiaplaukis vyras. Jis buvo apsirengs drabu, panint trump berankov tunik: pas mus Eche tokios drapanos kakodl laikomos maudymosi kostiumais noriau inoti, koks genijus pirmas tai sugalvojo! Jo poza visikai neatitiko mano sampratos apie skenduolius: mogus guljo ant nugaros, laisvai susidjs rankas u galvos ir dar sukeits kojas lyg ne baseino dugne tsot, o bt priguls pailsti per ikyl!

Kad ir kas bt, pirmiausia ketinu j i ten itraukti, rytingai tariau. O tada irsim. Galbt... Norjau pasakyti, kad atsidrs ant ems jos vyras tikrai gali nubusti, kaip tik prisiminiau, kaip greitai atsitokdavo nuo tilto turkl nuvesti miestelnai... Ir ia man dingteljo! Ledi Chena, susijaudins paklausiau, o i kur teka vanduo js basein? I Churono?

Taip, linkteljo ji. I pradi norjome sivesti poemini altini vanden kaip vonios kambar, bet vliau nusprendme, kad vanduo i Churono taip romantika... Tuo metu Numinorichas kaip tik moksi Auktojoje Laivybos Mokykloje ir buvo susiavjs laivais bei tolimomis alimis. Jis dar sak, kad vien syk ms baseino dugne gali atsirasti viesiai violetinis perlas i Kumano Kalifato ar kailinis kokios nors keistos Arvarocho uvies vynas, atnetas nenuspjam Churono vanden...

24

Gal ir taip, msliai sutikau. Labai galimas daiktas, kad js vyras buvo teisus: nenuspjami Churono vandenys js basein kak une bet k konkreiai? Gerai, dabar j itrauksiu... Ar tursite kok nors saus drabu? Po io nemirtingo ygdarbio tursiu persirengti.

Ir reiks aprengti Numinorich, linkteljo ji, skubdama namo link.

A nusiaviau batus, nusimeiau Mirties Mantij ir padjau ant ems savo juod turban. Ties sakant, jei jau reikjo lsti vanden, tai su malonumu biau nusirengs nuogai, bet, kiek inau, tai ne visai atitinka gero tono taisykles, o guvioji ledi Chena galjo grti bet kuri minut... Maiausiai u visk pasaulyje norjau, kad, be visa ko, po Ech imt sklisti gandai apie mano ekshibicionizm!

Labai nudiugau pajuts, kad vanduo baseine nerealiai iltas, mat siaubingai nenorjau persialdyti! Pasilenkiau apglbti pastiro mieganiojo kno, ir ia man ausyse vl sukutjo kyrus nabdesys: A taip seniai jau gims, kad kartais igirstu, / Kaip aliasis vanduo it laikas srva pro pirtus, / O a guliu dugne ramiai, ia amina vsa, / I ia matyt aukti namai, alia vaigds viesa... syk saldiam balsui pavyko imurmti vis posmel. Dar kiek, ir biau klusniai atsiguls ant akmeninio baseino dugno alia nam eimininko, kad, niekieno netrukdomas, primirt eilrat iklausyiau iki galo... Bet nematomas karaliaus Mionino kardas sergjo mano interesus nepriklausomai nuo to, ar man tai patiko! pastamas atrus skausmas krtinje ipl mane i pavojingo auktosios poezijos glbio. Buvo taip nemalonu, kad nenoromis paminjau legendinio karaliaus Mionino el keliais mantriais, bet necenzriniais terminais, o paskui galutinai atsikovojau ir piktai papuriau galv, tad hipnotizuojantys odiai tutuojau isilakst alis kaip vandens purslai nuo lapi plauk. Tada rytingai sugriebiau u paast tariam skenduol. Vyrukui dar pakako lumo per miegus piktai susiraukti galima pamanyti, kad a nekviestas atsigrdau jo miegamj autant pareikti, jog metas keliauti tarnyb! Numinorichas buvo siaubingai sunkus beje, mano galva, kiekvienas mogus yra pernelyg sunkus, iskyrus visai maus vaikus, kaip antai pramutgalvis Filas... kuris iaip jau irgi galjo bti truput lengvesnis, jei jau prato netiktai pulti i viraus ant nepastam moni! Ir ivis, jei biau krs nuostab Pasaul, garbs odis, ia tegyvent besvors btybs!

Galiausiai vis dlto susidorojau su nepakeliamu vargelio Numinoricho knu kartais manoji galia bna tokia berib, kad ir pats nustembu! paguldiau j ant baseino krato ir, neteks jg, nekteljau alia, kalendamas dantimis i alio, varbus vjas nuo Churono nirtingai gviesi mano lapio kno.

Atneiau jums saus drabui, sere Maksai, valiai prane ledi Chena, teikdama man ilt tamsiai raudon rb. Ne taip greitai, kaip norjau, mat kai namuose siautja Filas, paprasiausias perjimas i vieno kambario kit ima panti karin manevr...

sivaizduoju! ypteljau. Nusisukite sekundlei, ledi. A taip sualau, kad nebegaliu atidlioti persirengimo procedros... Tikiuosi, js tas labai nenustebins!

O kodl turt stebinti normalus mogaus noras dvti sausus drabuius? atsiduso ji, nusigrdama al. Atneiau Numinoricho drabuius. Padsite man j aprengti?

Pamginsiu, nusiypsojau a, kaip kulka nerdamas ilt drabu, apsisiauiau Mirties Mantij ir pasijutau be galo laimingas geriau n bti negali!

Paskui mudu su ledi Chena bendromis pastangomis iaip taip aptaisme miegant Numinorich. Regis, vyrukas vis dar neketino atsitokti. Nors, kita vertus, jo bkl n kiek nepablogjo ir tai jau daug!

25

Sere Maksai, jums tikriausiai reikt ko nors igerti, nedrsiai pasak ledi Chena. Po toki maudyni...

Skamba viliojamai... Bet pirmiausia turiau nugabenti js vyr Nam prie Tilto, ir kuo greiiau, tuo geriau, atsidusau. Parodysime j serui Dufinui Chali, jau jis tai tikrai j paadins... inote, jei atvirai, a ir pats galiau pamginti: mano Mirties kamuoliai ir numirlius i kap prikelia, bet Mirties kamuolys visada susijs su tam tikra rizika, o a nenoriau rizikuoti, jei nra ypatingo reikalo. Nebent kratutiniu atveju...

Gerai, linkteljo ji. Galiu vaiuoti drauge?

inoma, nusiypsojau. Noriau pamatyti tok palemk, kuris jums pasakyt negalima! Juk tai js vyras, js jaudinats, ir panaiai...

iaip tai nelabai jaudinuosi, netiktai prisipaino ledi Chena. Mano irdis visikai tikra, kad iam nenaudliui visada viskas bus gerai... Tiesiog neapsakomai lidna matyti j tokios kvailos bsenos!

Js puikiai susidraugautumte su mano mergina, nusijuokiau. Esu sitikins, kad jumis dta ji elgtsi taip pat... Netgi kalbt daugma t pat ir lygiai tokiu pat tonu, garbs odis!

Kaip gerai! lidnai ypteljo ledi Chena. O a jau maniau, kad esu viena tokia pamil...

Mes vargais negalais nutsme miegantj amobiler ir uvertme j ant upakalins sdyns. Po ketvirio valandos jau lkiau Bendrojo darbo sal ir pasipiktins bediau akis Lonli-Lokl:

Ten turjau vaiuoti ne a, o tu, vyruti! Tas vargas ponas Numinorichas Kuta toks sunkus, o a, ties sakant, toks trapus... Nors dabar padk, gerai? Nebeturiu jg tsyti ant kupros pastiro jo kno!

Suprantama, tau ir galv neatjo, kad bet kur sunk kn galima paversti mau ir besvoriu, ironikai pareik urfas. Ir kam tave mokiau io fokuso, gali man paaikinti?

Apie tai i ties nepagalvojau. N neprisiminiau, kad galiu j tiesiog paslpti riekuiose ir reikalas baigtas! susidrovjs nusijuokiau. Vis per tuos nuodmingus eilraius...

Tuos paius, kurie tau pasivaideno ant tilto? pasitikslino Lonli-Loklis.

Tuos paius, linkteljau. Nieko stebtino: j basein nuolat teka vanduo i Churono, taigi...

Suprantama. Gerai, jei jau taip nusiplkei, padsiu tam ponui pasiekti sero Dufino kabinet... Jis ijo koridori, o po minuts gro su mieganiu Numinorichu glbyje. urfas j ne taip lengvai, lyg is tvirtai sudtas vyrukas bt ipjautas i kartono. Jiems pavymui jo ledi Chena. Sprendiant i veido iraikos, ji pamau m irsti ant savo bd patekusio vyro, ant ms su urfu ir apskritai ant viso pasaulio mat ios vienintelio ir nepakartojamo jos gyvenimo dienos negaljai pavadinti vykusia. Paskui ji pakl mane nusiminusias ir pavargusias akis, lidnai nusiypsojo, ir a supratau, kad smarkiai apsirikau: ant nieko ji nepyko, tik siaubingai pavargo nuo ios absurdikos istorijos ir negaljo sulaukti, kada viskas baigsis, nesvarbu kaip!

26

Palaukite ms ia, gerai? pasakiau siekdamas ms efo kabineto dur rankenos. Ji tyldama linkteljo ir atsisdo ant Nepaguodiamj Krslo kratelio.

Seras Dufinas jau buvo vienas: vyras ir moteris, kuriuos mudu su Kofa atvedme pas j prie dvi valandas, spjo kakur dingti.

Pasodink j ten, sere urfai... Dufinas baksteljo pirtu tuio krslo tolimajame kabineto kampe link ir netiktai nusijuok. Kaip miela, berniukai, kad atnete senajam mogdrai toki puiki dovan!

Ir jums dar pakanka lumo visiems i eils skstis, kad a jus juokinu ir apskritai neleidiu dirbti! su pasigrjimu atsidusau. Kam kalbti, o kam tylti...

A skundiuosi ne visiems i eils, o tik Kofai, ypteljo Dufinas. Be to, t akimirk ia tikrai nederjo ueiti niekam, tau irgi. iaip ne taip tuos mielus mones umigdiau ir mginau priversti papasakoti apie t haliucinacij, kuri apm juos ant tilto...

Ir k? choru paklausme mudu su urfu.

Beveik nieko, atsiduso efas. Toks spdis, kad jiems veik nieko nenutiko: jie tik kietai miegojo ir sapne regjo, kad Churono vandenys pasidar ali, tai ir viskas... Niekada gyvenime nesu susidrs su tokia skurdia haliucinacija!

alieji Imos vandenys, netiktai sumurmjo Numinorichas. Paokau it geltas ir pasisukau j: nejau vyrukas vis dlto nubudo? Bet ne, jo knas vis taip pat sustings stirksojo krsle tokia nepatogia poza, kad net pajutau skausm!

Kaip tik taip, nustebs sutiko Dufinas. alieji vandenys... Bet kuo ia dta Ima? Juk Imos lanka yra magistrai ino kur! Kakur Uanduko emyne, taip, sere urfai?

Visai teisingai, oriai patvirtino Lonli-Loklis. Tai rytin Uanduko pakrant, u Chirliugo ssiaurio, netoli Tiuto salos, jei jau tiksliai. Prie Imos vanden prieina Sumonio valstyb... Ir dar viena. Atrodo, Kunimio, bet vertt patikrinti emlapyje.

Gerai jau, patikrinsime, jei reiks... Dufinas isiblaks gteljo peiais, ir jo akys suspindo kaip alkanos kats, netiktai atsidrusios uv turguje.

Sere urfai, eik savo kabinet ir pasisk auksm uostan kam nors i vyruk geriausia Melifarui. Tegu meta visus reikalus Kofai bei Keki ir vyksta muitin pas Nul Karif. A jau veik sitikins, kad ryt pas mus atvyko svei i palaimingojo Uanduko emyno: tiksliau, i kokio nors uosto Imos lankoje. Tegu suino laivo pavadinim, kapitono vard ir kitas detales greitai, kaip jis moka! o paskui... Paskui tegu ikart susisiekia su manimi. Tikiuosi, iki tol mudu su Maksu jau bsime prikl vyruk, nors dabar dl nieko nesu tikras... O vliau pasisk auksm serui Mangai. Pakalbk su juo: gal jis k nors ino apie aliuosius Imos vandenis juk lanksi tose vietose per savo garsij kelion! Tai protingiau nei iekoti Didiajame Archyve: mat burivuchai informacijos apie Uanduk gavo tik i paties Mangos pasakojimo...

Tai viskas? pasitikslino urfas.

Viskas. Paskui grk pas mus, atsiduso Dufinas. Kartu mstysime apie alij vanden, ir ko tik tenka imtis!.. Jis pavelg duris, usiverianias paskui urf, ir atsigr mane: Pradiai, sere Maksai, pasakyk iai mielai ledi, knapsiniai Nepaguodiamj Krsle, kad viskas bus gerai, tik ne taip greit, kaip nortsi. Ji pasijus kur kas geriau, jei ieis i ia ir imsis koki nors skubi reikal... Pasakyk, kad jos vyras vos atsitokjs pasis jai auksm, ir panaiai.

27

Gerai, linkteljau. Manote, is vyrukas dar greit neatsigaus?

Neinau, atvirai prisipaino Dufinas. Gal ir greit... Tiesiog labai sunku gydyti mog, jei netoliese yra jo giminaitis arba artimas biiulis, odiu, tas, kuris dl jo siaubingai jaudinasi. Tai trukdo kur kas labiau, nei sivaizduoji!

A linkteljau, ijau Bendrojo darbo sal ir pritpiau greta ledi Chenos.

Js vyrui viskas bus gerai, tvirtai pareikiau. Bet tam reikia laiko. I savo patirties inau, ledi, kad nra nieko blogiau, nei laukti tiesiog sdint. Todl... Patariu jums: pasivaikiokite po miest, ueikite savo krautuvl, patikrinkite, kaip ten reikalai, ir panaiai. Kai tik Numinorichas atsitoks, pasis jums auksm. O jei bus pernelyg silpnas, t padarysiu a, garbs odis!

Gerai, sere Maksai, linkteljo ji. Jau ieinu... Js visikai teisus: nra nieko blogiau, nei tiesiog sdti ir laukti, k tik sitikinau.

O, a gerai imanau klausim! lidnai ypteljau. Kad inotumte, kiek kvailysi prikriau kadais tik tam, kad nereikt tiesiog sdti...

Na, a neketinu krsti kvailysi, netiktai nusijuok ji. Tik tvarkysiu reikalus, galite neabejoti!

Palydjau j iki dur ir grau pas Dufin. Jis kaip tik pasilenk prie pastiro Numinoricho kno.

Jau inau, kaip j paadinti, optimistikai pareik jis. Dabar ir pamginsime.

Tiesa? apsidiaugiau. Ir gerai, nes man jau m atrodyti, kad jam nutiko kokia nors ypatinga kiaulyst...

Tikrai ypatinga, nusiypsojo Dufinas. is vyrukas saldiai miega ir regi nuobodiausi Visatoje sapn jis mato galybes visikai alio vandens.

Koks siaubas! nuoirdiai pasibaisjau.

Na kodl, bna ir didesni komar, rimtai paprietaravo Dufinas. Taiau j gana lengva paadinti... Nors labiau noriau, kad ia bt Sotofa: jai tokie fokusai iki iol sekasi kur kas lengviau nei man. Bet jei pamginsiu ikviesti j i Iafacho tik tam, kad paadint vien bdi, ji mane apauks tingini paniu ir bus visikai teisi... Pameni, kaip Sotofa gaivino t suki pirkl Agon? Juk matei?

Maiau, a nusijuokiau. Tada subliov jam: Kelkis, dykaduoni! ar kak panaaus, ir jis bemat atsikl... O Sotofa sak, kad kiekvien mog galima greitai atgaivinti suukus jam aus fraz, nuo kurios jis buvo prats nubusti vaikystje... Gaila, kad nusprendte jos netrukdyti: pasiilgau Sotofos.

Pasiilgai tai kodl neusuki pas j sveius, pagrstai pareik Dufinas. Ar Sotofa kada nors atsisak su tavimi bendrauti?

O man labiau patinka asmeninius reikalus tvarkyti darbo laiku, nejau pamirote? nusiypsojau. Juolab kad visas mano laikas darbo, beje, i js malons...

Na, inoma, inoma, sere Maksai, ididiai sutiko Dufinas. Jis pasilenk prie mieganio Numinoricho, netiktai velniu judesiu suiau tamsius jo plaukus ir meiliai sunabdjo aus: Mielasis, jau rytas! Juk nenori, kad sauls zuikuiai okt be tavs?

28

Po io keisto akibrokto Dufinas linksmai dirsteljo mane:

ito vyruko labai puiki mamyt, sutinki?

Sutinku, prunkteljau. Ateitumt, sere, nors retkariais ir mans adinti: jau labai gerai jums pavyksta! O tai atsiuntt iandien Melifar nei tvor, nei miet. U tok tyiojimsi ir Cholom galima pakliti!

Kol mudu vengme, Numinorichas sujudjo krsle, mgindamas patogiau sitaisyti. Jam nepavyko, todl vyrukas atmerk akis ir nustebs sistebeilijo mus. Po sekunds jo akyse nuvito nuovoka.

K, nejau pakliuvau Slaptj Paiek? susiavjs paklaus jis, spoksodamas mane. Js seras Maksas, taip? O kas atsitiko? A umigau po piet, ijau i nam be smons ir k nors nugalabijau?

Ar jums danai taip nutinka? nusijuokiau.

Na, k js! nusiypsojo jis. Jei itaip nutikt danai, btume susipain kur kas anksiau... Oi, o js seras Dufinas Chali, buvs Ketario Mediotojas? Tikras?! Dabar is vyrukas sprogino akis Dufin.

Kaip manai, Maksai, a tikras ar nelabai? vylingai paklaus efas. Atrodo, jis buvo smarkiai pamalonintas, ir kas galjo pagalvoti!

O tai burivuchas? Numinorichas k tik pastebjo taikiai ant krslo atkalts snaudiant Kuru ir vos nenumir i dar didesnio susiavjimo. Kaip gyvas nesu mats burivuch! Tik girdjau apie juos...

Beje, mano vardas Kuruas, nepatenkintas pareik ms imintingasis pauktis. Sero Dufino burivuchas didiai savimi patenkinta btyb, todl gan sunkiai galjo susitaikyti su tuo, kad kabinete atsirado mogus, kuris neino jo vardo.

Atleiskite, sere Kuruai, visai rimtai atsipra tas vyrukas, neapsakomai suavdamas mudu su seru Dufinu.

odiu, tas seras Numinorichas buvo nepaprastai miela asmenyb. Net jei mudu su Dufinu btume buv siaubingos nuotaikos, o tai, lov magistrams, nutinka labai retai! jam tikrai bt pavyk iek tiek pagerinti padt.

I pradi pasiskite auksm monai, pasakiau. A jai ikilmingai prisiekiau: kai tik atsitoksite, ji tutuojau t suinos...

Ir pasakykite, kad dar iek tiek jus ulaikysime, pridr Dufinas. Noriu uduoti kelis klausimus, be to, reikia sitikinti, kad jums i tikrj viskas gerai. Antraip apsijuoksime, jei ir vl umigsite pakeliui namus!

Umigsiu pakeliui namus?! Na, tam turiau kaip reikiant prisilakti tiek ir neapioiau, ko gero... O k, nejau man tikrai kas nors nutiko? netiktai apsidiaug Numinorichas. Na, ir puiku: senokai nebuvau niekur sipainiojs!

Jis susikaups sispoksojo vien tak skirtingai nuo pokalbio telefonu Begarsei kalbai reikia visikai susitelkti ir, ties sakant, kartais man tas smarkiai gadina gyvenim! Po minuts vyrukas suglums pakraip galv ir atsisuko mus.

29

Chena sako, kad miegojau baseine, apstulbs tar jis. iaip mgstu vanden, bet tik jau ne tiek! Ji neperdeda?

Ji neperdeda, ypteljau. Juk pats jus i ten itraukiau tai iomis rankomis! Kad bt taigiau, jam prie nos vaizdiai pasukiojau virutines savo galnes. Kad ir kaip keista, tai padjo. Numinorichas rimtai linkteljo ir apie kak susimst.

Ar pamenate, k sapnavote? paklaus Dufinas.

Numinorichas apsiniauk ir kaltai palingavo galva:

A apskritai nieko neprisimenu, sere. Pamenu, kad susiruoiau isimaudyti po piet, atsimenu, kaip ijau sod, o paskui kakodl atsibudau js krsle...

Nieko tokio. Paklausiau dl visa pikta. Dufinas gteljo peiais. I tikrj sapne regjote ali vanden jei jums tai k nors sako!

ali vanden? apstulbs perklaus Numinorichas. Keista. iaip jau niekada nesapnuoju toki kvailysi!

Galima pertraukti js pokalb, ponai? mandagiai paklaus Lonli-Loklis, atsargiai praverdamas kabineto duris.

Galima, nusiypsojo Dufinas. Ms pokalbis niekuo neypatingas...

Diaugiuosi, kad skmingai nubudote, sere Kuta. urfas ceremoningai linkteljo ms naujajam pastamam ir reikmingai pairjo Dufin. Tas supratingai kinkteljo galva.

Numinorichai, pasdkite truput gretimame kambaryje, papra jis. Turime aibes tarnybini paslapi ir panaiai, o a vis dar nenoriu paleisti js namus. pratau pasikliauti savo nuojauta, todl jums teks iek tiek panuobodiauti vienam. Itversite?

Na, k js, sere! visai rimtai paprietaravo Numinorichas. A niekada nenuobodiauju. Manau, kad nuobodulys pani lig, o a, lov magistrams, visikai sveikas!

Kokios tavo naujienos, urfai? paklaus Dufinas, kai likome trise.

vairios naujienos, ramiai atsiliep is. Melifaras ivyko pas Nul Karif, kaip ir liepte, manau, jis netrukus atsis jums auksm... O pokalb su seru Manga nusprendiau kuriam laikui atidti, nes pamaniau, kad jau inau, kur dingo visi tie mons i laiv ir plaukusieji keltu bei vandens amobileriais... Tad susisiekiau su Kofa ir pasiliau gerai apiekoti ups dugn. Vandenyje prie pat kranto jie ikart aptiko vien miegantj jis lygiai tokios pat bkls, kokios k tik buvo jsikis vyrukas. urfas linkteljo galva link dur, u kuri sdjo Numinorichas.

Koks tu aunuolis, sere urfai! nusiypsojo Dufinas. Tik spjau apie tai pagalvoti, o tu jau visk padarei. Bet...

Js visikai teisus, jau ikilo problema, kurios isprsti nepajgiu, sausai ts mint urfas. Tereikia kam nors pairti vanden ar tiesiog lipti laiv ir jam atsitinka tas pat, kas ir tiems monms, kuriuos teko nuvesti nuo tilto. Beje, keli policininkai i pakviestj pagalbon irgi spjo okti Churon, tad teks iekoti ir j...

30

Aiku, linkteljo Dufinas. iaip a veik sitikins, kad pakanka usimerkti ir tiesiog neirti vanden... Jums tas neatjo galv, berniukai? Gerai, iaip ar taip pasisiu auksm Kofai: tegu laikinai nutraukia paiekas. Jau inome, kur galima rasti tuos nelaimlius, ir tai gerai! Kuriems galams betiksls aukos? Ir jis susikaups siirjo vien tak.

Galiausiai vienam teks vilkti krant visus tuos skenduolius, atsidusau. Mat a bent iaip taip susidoroju su ia haliucinacija!

A irgi, netiktai pareik urfas. K tik sitikinau. Kai Kofa prane, su kokiais sunkumais jiems teko susidurti iekant nuskendusij, patraukiau ant Didiojo Karalikojo Tilto juoba kad jis u keli ingsni! ir istovjau ten, irdamas vanden, lygiai tris minutes. Manj kvpavimo pratim poveikis iomis aplinkybmis tiesiog nepriekaitingas!

tai ia gera naujiena! apsidiaugiau. Girdjote, Dufinai?

Girdjau, linkteljo jis. Beje, neabejojau tuo nuo pat pradios... Pagaliau ir pats lengvai susidorosiu su iuo aliojo vandens sapnu. Gal ir Melifaras gals, bet t reikia patikrinti... Be to, galiu pakviesti pagalbon Septynlapio moteris: iomis aplinkybmis joms tiesiog privalu dalyvauti. Haliucinacijos kaip tik j sritis! iaip jau noriau i pradi suprasti, kas nutiko Churono vandeniui, o jau paskui imtis gelbjimo darb, bet jauiu, kad veikti reikia labai greitai: kas ino, kas nutinka miegantiesiems vandens telkini dugne? tai seras Numinorichas praleido savo baseine vos kelias valandas, o kiti vyrukai, kuriuos pavyko atgaivinti, ivis miegojo stovdami ant tilto... odiu, vaiuojam uost, ponai.

Pakilau nuo palangs, ant kurios k tik buvau sitaiss, ir atidariau duris Bendrojo darbo sal. Ant slenksio turjau stabtelti: mano kolegos santrs vyrukai, jie neskuba palikti nusdt viet, tik seras Melifaras paoka nuo k