Malda LAIKAS

Iš Lore Dardanellos Tosi knygos “100 maldų nemokantiems melstis”

Stinga laiko. Bėgu vos gaudydama kvapą.

Rytas virto popiete, vakaro prieblanda – naktimi.

Ant manęs griuva kalnai darbų, kada viską suspėti?

Ši diena jau baigėsi, nepastebimai pralėks ir rytojus.

Ir taip diena, valanda, visas gyvenimas.

Viešpatie, kodėl nedavei man daugiau laiko?

Man trūksta laiko padaryti viską, ką privalau.

O gal neprivalau tiek daug visko daryti?

Gal reikia daryti tik tai, ko Tu prašai?

O Tu prašai tik to ką galime nuveikti.

O galime nuveikti tik tiek, kiek mums leidžia laikas.

Mes klystame, pasiduodami puikybei –šiai amžinai, senai kaip žmonija nuodėmei...

Viešpatie, dėkoju Tau už man suteiktą laiką.

Padėk man ramia širdimi pripildyti jį tik tuo, ko Tu trokšti.

Ir niekuo kitu.

Tai kas yra laikas?

Niekis. Dvelksmas.

Trumpą, kokretų šio dvelksmo tarpsnį man duota gyventi.

Sėti, auginti, pjauti.

Negaliu sau leisti prarasti nė sekundės – brangi kiekviena akimirka.

Viešpatie, sugrąžink man prarastą laiką...

Dabar, kai man jo taip trūksta, gerai žinočiau, kaip jį išnaudoti.

Suteik atidumo laiko bėgsmui, kad, slysdamas

tolyn, jis nenusineštų su

savimi mano sielos

ir nepaskandintų jos bergždume.

I.K.